Social Technologies Paskutinis

KONFERENCIJOS MEDIAGA CONFERENCE PROCEEDINGS
Organizacinis komitetas/Organizational committee: Doc. dr./Assoc. prof. dr. Aelita Skarauskien Gintar Parainskait Mokslinis komitetas/Scientific committee: Prof. dr. Arnas Augustinaitis, Mykolo Romerio universitetas/Mykolas Romeris University Prof. (HP) Dal Dzemydien, Mykolo Romerio universitetas/Mykolas Romeris University Prof. dr. Mindaugas Kikis, Mykolo Romerio universitetas/Mykolas Romeris University Prof. (HP) Aleksandras Krylovas, Mykolo Romerio universitetas/Mykolas Romeris University Doc. dr./Assoc. prof. dr. Saulius Norvaias, Mykolo Romerio universitetas/Mykolas Romeris University Prof. Rimantas Petrauskas, Mykolo Romerio universitetas/Mykolas Romeris University Doc. dr./Assoc. prof. dr. Aelita Skarauskien, Mykolo Romerio universitetas/Mykolas Romeris University Doc./Assoc. prof. Darius titilis, Mykolo Romerio universitetas/Mykolas Romeris University Doc./Assoc. prof. Neven Vrek, Zagrebo universitetas/University of Zagreb
Konferencij organizuoja/ Conference is organizes by:
Konferencijos partneriai/ Conferences partners:
Konferencija i dalies finansuojama Lietuvos Mokslo tarybos lomis/Conference is partly financed by Research Council of Lithuania:
PAPERS
KVIESTINIAI PRANEJAI/KEY SPEAKERS......................................................... 6 TOWARDS THE NETWORKED SOCIETY................................................................ 7 THE IMPACT OF SOCIAL COMPUTING ON THE EU INFORMATION SOCIETY AND ECONOMY......................................................................................... 9 INTENSIVE INVESTMENTS IN INTELLECTUAL PROPERTY: THE WAY TO INCREASE SUSTAINABLE INNOVATION TURNOVER....................................... 10 ON THE APPLICATION OF INNOVATIVE APPROACHES TO FOREIGN LANGUAGE TEACHING IN MOLDOVA.................................................................. 17 SOCIAL SITES IN TEACHING....................................................................................22 DISTRIBUTED LEADERSHIP FOR NETWORKED SELF-MANAGING TEAM PERFORMANCE........................................................................................................... 23 SEKCIJA ATVIRO KODO SISTEMOS/SECTION OPEN SOURCE SYSTEMS...... 33 TOTAL COST OF OWNERSHIP COMPARISON BETWEEN FLOSS AND PROPRIETARY SOFTWARE.......................................................................................34 CREATIVE COMMONS PROBLEMS IN LITHUANIA.............................................35 SEKCIJA SOCIALINI REIKINI MODELIAVIMAS/SECION MODELING OF SOCIAL PHENOMENONS.....................................................................................42 MODELLING OF A CREDIT DEFAULT SWAP........................................................ 43 SOCIALINI INDIKATORI KONSTRAVIMAS..................................................... 48 FAKTORINS IR KLASTERINS ANALIZS METOD TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE................................................................................................................. 57 NEPARAMETRINI STATISTINI METOD TAIKYMAS VERTINANT STUDENT INIAS..................................................................................................... 63 AR SOCIALINI MOKSL STUDIJ KRYPTIES STUDENTAI SUGEBA MOKYTIS MATEMATIKOS SAVARANKIKAI?.................................................... 69 MATEMATIKOS DSTYMO MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETE PATIRTIS....................................................................................................................... 75 KOMPIUTERINS ALGEBROS PAKETAS MAXIMA IR JO PANAUDOJIMAS MATEMATIKOS PASKAITOSE................................................................................. 84 MOKSLINI STRAIPSNI VERTINIMO PROCESO MODELIAVIMAS............... 90 SUBALANSUOTOS RODIKLI SISTEMOS PRITAIKYMO ORGANIZACIJ VERTINIMUI TOBULINIMO GALIMYBI APVALGA........................................ 97 MEASURING THE FINANCIAL CONTAGION IN THE BALTIC STATES...........103
,,Socialins technologijos10: ikiai, galimybs sprendimai 2010 m. lapkriio 25-26 d., Vilnius-Net Social technologies10: challenges, opportunities, solutions 25-26 November 2010, Vilnius-Net
SEKCIJA IUOLAIKINS INFORMACINS SISTEMOS/SECTION MODERN INFORMATION SYSTEMS.........................................................................................113 STANDARTIZUOTOS VALDYMO SISTEMOS TAIKYMO GALIMYBS IR PERSPEKTYVOS UNIVERSITETO FAKULTETE.................................................... 114 ORGANIZACIJ VALDYMO PROCES OPTIMIZAVIMAS DIEGIANT INTEGRUOTAS VADYBOS SISTEMAS.................................................................... 121 SOCIALINS TECHNOLOGIJOS ORGANIZUOT SISTEM TEORIJOS POIRIU...................................................................................................................... 135 INFORMACINS SISTEMOS IR SAITYNO PASLAUG IVYSTIMO PAVYZDIAI................................................................................................................147 IUOLAIKINI INFORMACINI SISTEM INFRASTRUKTRA IR TAIKYMAI SVEIKATOS PRIEIROS IR MEDICINOS SRITYJE........................157 VJO JGAINI PANAUDOJIMAS SKATINANT LIETUVOS ATSINAUJINANI ITEKLI PLTR DARNIOS BALTIJOS JROS REGIONO APLINKOS ATEITIES SPRENDIMAS?...................................................165 LIETUVOS SAUGOM TERITORIJ ADMINISTRACIJ KAIP GAMTOS IR PAVELDO VERTYBI ISAUGOJIMO TINKLINS ORGANIZACIJOS MODELIAVIMAS.........................................................................................................176 ASMENINS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMO INTERNETINIUOSE SOCIALINIUOSE TINKLUOSE PROBLEMINIAI ASPEKTAI................................183 SEKCIJA TECHNOLOGIJ SOCIALIN-TEISIN APLINKA/SECTION SOCIAL-LEGAL ENVIRONMENT FOR TECHNOLOGIES.....................................192 APMOKJIMO U TURIN ELEKTRONINJE ERDVJE REGULIAVIMO PROBLEMOS................................................................................................................193 PILIETINI TECHNOLOGIJ VAIDMUO IUOLAIKINJE VISUOMENJE.....205 ENTREPRENEURIAL LEARNING: DEVELOPING GLOBAL LEADERSHIP COMPETENCIES IN COMPLEX WORLD.................................................................213 CRIMINALIZATION OF ONLINE IDENTITY THEFT: COMPARATIVE ASPECTS.......................................................................................................................225 ELEKTRONINS VALDIOS PASLAUG MODELIAI: J TAIKYMO GALIMYBS LIETUVOS SAVIVALDYBSE..........................................................226 LIETUVOS INFORMACINS VISUOMENS PLTRA IR KAI KURIE GALIMI IOS PLTROS IKIAI EUROPOS SKAITMENINS DARBOTVARKS KONTEKSTE...............................................................................246 LIETUVOS SAVIVALDYBI SOCIALINI PASLAUG FINANSAVIMO ANALIZ.......................................................................................................................254 E-HUMAN RESOURCES MANAGEMENT: INNOVATIVE APPROACH..............269
DOKTORANT IR MAGISTRANT SEKCIJA/ DOCTORAL AND MASTER STUDENTS SECTION................................................................................................. 270 RESEARCH OF SOCIAL ATTITUDES, LIFE QUALITY AND FINANCIAL SITUATION: APPLICATION OF PATH ANGLYSIS................................................271 NEPAGRSTO PRATURTJIMO INSTITUTO TAIKYMO ASPEKTAI, KAI TURTAS NESININGAI BUVO GYTAS INFORMACINI TECHNOLOGIJ TAIKYMO PASEKOJE.................................................................. 280 ATEITIES VERSLO POBDIS GLOBALAUS SITINKLINIMO KONTEKSTE..... 90 2 THE RELATIONSHIPS BETWEEN SCHOOL ADMINISTRATIONS AND TEACHERS IN THE CONTEXT OF TEACHER LEADERSHIP...............................303 EUROPOS SJUNGOS PATO PASLAUG SEKTORIAUS LIBERALIZAVIMO PROCESAS IR JO REZULTATAI............................................. 317 ATEITIES VALG VAIDMUO E. VALDIOS STRATEGINIO PLANAVIMO PROCESE.............................................................................................. 325 INTERNETO SVETAINI KOKYBS VERTINIMO ISKV9/10 MODELIS PRITAIKYTAS NT E. SKELBIM RINKOJE............................................................330
KVIESTINIAI PRANEJAI KEY SPEAKERS
TOWARDS THE NETWORKED SOCIETY

Assoc. prof. dr. Saulius NORVAIAS
Mykolas Romeris University, Lithuania, saunor@mruni.lt
Purpose The main purpose of the research is to itemize the concept of Networked Society (NS) and by applying the general methodology of complex adaptive systems to indicate the possible candidate parameters for measuring transitional changes as well as draw possible consequences if the transition from Segregated to Networked Society occurs. At present the concept of Networked Society as a whole is weakly framed in the scientific investigations. Close to the subject of NS we can find a lot of research works in mathematical modeling of social phenomena pointing to the similarities between social system dynamics and synergistic effects such as phase transition in physical and chemical systems, proposing application of technical control theory to society, etc. We assume that comprehensive understanding of laws that govern society as a complex selforganized system hiding unavoidable phase transitions can give us proper tools for optimal structural and functional design of society and minimizing possible risks. Design/methodology/approach In this research we exploit an interdisciplinary approach for analyzing complex adaptive systems (CAS) we encounter in both Natural and Social sciences. Nonlinearity is a common feature for wide range of CAS that offers us a proper generalization perspective. Mathematical network theory, synergetics (nonlinear dissipative system theory), computational sociology (system dynamics and agent based modeling) complete an adequate toolkit for understanding the behavior of social system. Findings The main result of the research is an adequate definition of Networked society suitable for future theoretical and empirical investigation using available modeling tools. Also there has been shown that growing amount of anonymous and accountable feedbacked communication between corporate and personal agents leads to emergence of qualitatively new structures in social systems. Research limitations/implications Despite of using most examples from experimental sciences, this research takes merely theoretical approach to the social systems investigation and can be qualified as a preparational stage for modeling some hypothetical NS phenomena proposed in the research. Practical implications The research offers an initial framework for mathematical modeling and practical (or empirical) measuring of the important transitional parameters of social system that can provide the relevant tools for system optimization during the transitional period. 7
Originality/value The concept of Networked society and the framework for benchmarked investigation of main transitional phenomena was provided. Keywords: Networked society, Phase transition, Social networks, Collaboration software, Aggregated intelligence, Synergetics, Anonymity, Accountability, Omnicracy
THE IMPACT OF SOCIAL COMPUTING ON THE EU INFORMATION SOCIETY AND ECONOMY

Romina CACHIA
European Commision Jodint Research Center, Spain romina.cachia@ec.europa.eu
This presentation will explore the findings of a collaborative work conducted by the Information Society (IS) Unit within the Institute for Prospective Technology Studies (IPTS) within the Joint Research Centre (JRC) on social computing. In this work, the IS Unit examined the socio-economic impact of social computing applications with the aim of informing policy makers. The major arguments presented are related to the empowered role of the user, the possible creation of new Digital divides, the potential of social computing for growth of employment and its disruptive role on existing practices, power relations and policies. In this presentation, the scope and significance of social computing will be explored through issues related to learning, identity and networks and communities. Through these areas, some of the major works conducted of the IS Unit will be presented. Keyword: social computing, information society, European Union, economy.
INTENSIVE INVESTMENTS IN INTELLECTUAL PROPERTY: THE WAY TO INCREASE SUSTAINABLE INNOVATION TURNOVER
Prof. Ilidio Tomas LOPES
Polytechnic Institute of Santarm, Portugal ilidio.lopes@esg.ipsantarem.pt
1. Introduction Intangible assets are an important source of business value and are not generally included in the standard financial reporting. Several models have been developed and applied in order to better monitor these resources, particularly intellectual capital reports (Edvinsson and Malone, 1997), complementary financial reports and scoreboards (Eurostat, 2010; Lopes, 2010; Lev, 2001) or Balanced Scorecard programs (Kaplan and Norton, 1996). Broadly, intangibles are nonmonetary resources, without physical substance, but embodying relevant future economic benefits (IAS 38). The disclosure of these resources can mitigate information asymmetry and improve market liquidity (Boone and Raman, 2003:360). Intellectual property (IP) typifies the most visible side of those resources as embodiment of the integrated research and development effort. Business and market developments require their valuation and disclosure through additional reports as well as continuous diagnoses of their real benefits and returns. This paper aims to highlight the need to monitor the macroeconomic innovation effort and diagnose its linkage with business returns. It constitutes a basic approach about intellectual property as a key driver towards better strategic and financial performance achievements. 2. Intellectual property measurement and valuation Intellectual property (patents, trademarks and copyrights, among others), have been seen by economic agents as no more than legal instruments or as basic tools for business. Many companies have explored this type of asset, managing it as a potential competitive weapon and source of unexpected returns (Germeraad, 2010; Taghaboni-Dutta et al., 2009; Ramanatyhan et al., 2001; Rivette and Kline, 2000; Shapiro and Varian, 1999). Intellectual property management has been reflected in the way added value has been created. We refer to registered IP, codified or un 10
codified organisational and human capital (Contractor, 2001). And, as stated by Germeraad (2010), IP strategy should be strongly integrated with innovation strategy. The identification of competitive advantages emerging from IP claims for to identification of certain key drivers, namely research and development expenditure ratios and innovation processes inside the organizations. These drivers allow companies to gain competitive advantages in market and financial terms. According to Rivette and Kline (2008:58-60), investing in IP allows companies to increase their expected future returns and aligned qith other structural capital allows companies to achieve important strategic and financial returns (Edvinsson and Malone, 1997). Its translation into competitive advantage can: Protect core technologies and business methods; Tap patents for new revenues; Boost research and development and branding effectiveness; Anticipate market and technology shifts Reduce costs; and Attract new capital and enhance corporate value. This assertion, broadly irrefutable, is gradually being assumed as a strategic principle, drawing our attention to internal innovation activities and processes. Measuring it is not an easy or feasible task. Several methods have been followed in order to complete that task: approaches based on income or in market or, at least, measured at its historical cost. The expected returns still remain the most important corollary, enabling companies to include those assets in their financial statements, unless, as sometimes, they are used, only for internal purposes. 3. Innovation as the core activity for sustainable turnover At a macroeconomic level, the intensity of research and development (R&D) investment also typifies a key innovation indicator that induces competitive advantages between nations or regions. In the last decade, in Europe, moderate increases have been observed, particularly in the business enterprise sector. As stated by European Union in the Lisbons strategy, EU members should increase its R&D expenditure to at least 3% of GDP in 2010 (average, in 1998: 1,4% of GDP). This type of expenditure is seen, in this scope, as the creative work developed on a systematic basis in order to achieve higher standards of knowledge by the business enterprise sector. However, among those states above the European average, the Nordic countries have been the leaders with regard to the intensity of R&D, both in the business enterprise and public sectors (e.g. in higher education institutions). As regards, the poor levels observed in the other countries, in particular for the ones that have joined the European Union in the last decade, new and stronger macroeconomic policies are required, that, in the medium and long run, can support the new business models development and generate increased competitive advantage. Patent registration is, probably, the most visible indicator of innovation management. According to Willigan (2001:35): Companies wishing to exploit 11
their intellectual assets may wish to establish an incentive program for scientists and engineers to direct and motivate their invention activity. The objectives of such an incentive program are to channel invention activity into areas where the current patent portfolio needs improvement and to identify areas of future technology that companies need to play in in order to be successful in the knowledge-based world of the future. Patent applications refer to the requests for legal protection, directly submitted to the European Patent Office (EPO) or carried out under the patent Cooperation Treaty, independently of their acceptance. Registrations are allocated to the country of the inventor except in the case where more than one country is involved. A fractional method of counting is used in this particular case. This indicator also grants a simplistic overview of the European scenario about the real trend towards the strategy implementation as stated in Lisbon, in 2000. At a microeconomic level, IP should be measured and disclosed through complementary business reports. Patents, copyrights, internal software developments, brands and even strategic alliances, are enablers of business protection and source of granted returns. Graph 1 indicates the correlation between R&D intensity and patent registration in the beginning of this century.
Graph 1 R&D intensity and patent registrations 1998 Sweden and Finland led the European scenario as they have submitted, in 1998, per million inhabitants, approximately 237 and 231 requests, respectively (average of 78,5 with a standard deviation of 85,1). We note the same trend if we refer to the requests submitted to the EPO by country in 2007 (298 and 251 requests were registered by Sweden and Finland, respectively). The United States of America (USA) and Japan (JP) lead the patent registrations, per million inhabitants, in the USPTO. 12
Graph 2 R&D intensity and patent registrations - 2007 As expected, both in 1998 and in 2007, we found a statistical significant correlation between R&D investments and patents registered in the international offices (overall adjusted R2 above 88%). These results are aligned with the assertions stated by Taghaboni-Dutti (2009). Patent analysis can be used to monitor some trends in order to understand the innovative activities developed inside the organizations, diagnose the internal weaknesses and strengths and interpret the market demand. If we compare the information stated in graphs 1 and 2, the European scenario did not change significantly, since 1998. Research and Development ratio has not increase, far away form the goal stated, from European Union, for 2010. The supremacy of the Nordic countries (FIN and SW), USA and Japan becomes clear. Other European countries, in particular the last ones that have joined the European Union, still present weaknesses that require technological innovation policies and procedures if they are to achieve a fair and sustainable alignment. Without these developments, we shall continue to face the difficulties arising from a Europe developing at different speeds. Moreover, potential competitive advantage may be gradually and permanently lost in the digital and global economy.
Graph 3 Innovation turnover 13
Concerning the effectiveness of R&D intensity, we did not achieve a significant correlation between those expenditures and turnover from innovation (adjusted R2 of -0,107). Turnover from innovation ratio indicates the % of total turnover derived from new products and services totally new for the market (it occurs when a new or significantly improvement was introduced in product/service or in a process). This result seems consistent with evidences achieved by Chan et al. (2003) relating to the stock market valuation derived from R&D expenditures. In fact, the evidence achieved does not support a direct link between R&D expenditure (and even other intangibles as advertising) and future returns. Different evidences were obtained by Lev and Sougiannis (1996) relating insider gains. These gains in R&D intensive companies are significantly higher than insider gains obtained in firms not strongly engaged in innovation expenditures. However, and as mentioned by Boone and Raman (2003), the disclosure of innovation activities can contribute for the asymmetry information mitigation and liquidity rates, despite their poor impact in the companys periodical revenues. In the European scenario, the turnover derived from innovation seems quite residual, except in some countries with poor rates of innovation intensity. Probably, the cycle of innovation and its impact in the financial statements will take a long time to become effective. Or, the innovation effort is only the way ahead to achieve a strategic a leadership positioning. 4. Final remarks The intangible asset concept is, according IAS 38, associated with expected future returns. It is viewed as an identifiable non-monetary asset without physical substance, controlled by companies and viewed as source of future returns. In this respect, one of the most visible sources of intangible assets is patent registration, supported by the intensity of research and development. This evidence is consolidated at a later date by the number of patents effectively registered and granted by the international agencies. Innovation management is, therefore, a source of competitive advantage for national economies in general and for the business sector in particular. However, especially in Europe, we have a lack of innovative ideas that will lead to broad application-based patents that can maximize a companys investment in research and development. The European evidence in those domains clearly indicates a need for additional macroeconomic policies. The European scenario didnt change, in substance, between 2002 and 2007 and the trend observed reveal that the Lisbons strategy for R&D will not be achieved. References
1. Boone, Jeff P.; Raman, K. K. (2003). Off-balance Sheet R&D Assets and Market Liquidity, Intangible Assets: Values, Measures, and Risks, John Hand and Baruch Lev (Eds.), Oxford: Oxford University Press, pp. 335-365. 2. Chan, Louis K. C.; Lakonishok, J.; Sougiannis, T. (2003). The stock market valuation of Research and Development Expenditures, Intangible Assets: Values, Measures,
14
3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12.
13. 14. 15.
16.
and Risks, John Hand and Baruch Lev (Eds.), Oxford: Oxford University Press, pp. 387-414. Contractor, Farok J. (2001) Intangible Assets and Principles for Their Valuation, Valuation of Intangible Assets in Global Operations, Farok J. Contractor (Ed.), London: Quorum Books. Edvisson; Leif; Malone, Michael S. (1997). Intellectual Capital: The proven way to establish your companys real value by measuring its hidden brainpower, London: Platkus. Germeraad, P. (2010). Integration of intellectual property strategy with innovation strategy, Research Technology Management, pp. 10-18. EUROSTAT (2010). Statistics, available at http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/statistics/themes, accessed in 10 November 2010. International Accounting Standards Board (IASB) (2004), IAS 38 Intangible Assets, International Accounting Standards Board, available at: www.iasb.org.uk (accessed in 16 November 2010). Kaplan, R. S.; Norton, David P. (1996) The Balanced Scorecard: translating strategy into action, Boston: Harvard Business School Press. Lev, Baruch and T. Sougiannis (1996) The capitalization, amortization, and valuerelevance of R&D, Journal of Accounting and Economics, N21, pp.107-138. Lev, Baruch (2001) Intangibles: Management, Measurement, and Reporting, Washington: Brooking Institution Press. Lopes, Ildio T. (2010). Towards a complementary intangibles reporting approach, Measuring Business Excellence, Vol. 14, NO.4, pp. 24-34. Ramanathan, K.; Seth, A.; Thomas, H. (2001). The value of new knowledge-based intangible assets: an examination in the global Pharmaceutical Industry, Valuation of Intangible Assets in Global Operations, Farok J. Contractor (Editor), London: Quorum Books, Chapter 15, pp. 280-301. Rivette, Kevin and G. Kline (2000) Discovering new value in intellectual property, Harvard Business Review, January February, pp.18-19. Shapiro, Carl and Hal R. Varian (1999) Information Rules: A Strategic Guide to the Network Economy, Boston: Harvard Business School Press. Taghaboni-Dutta, F.; Trappey, Amy J. C.; Wu, Hsin-Ying (2009). An exploratory RFID patent analysis, Management Research News, Vol. 32, No. 12, pp. 1163-1176. Willigan, Walter L. (2001) Leveraging your Intellectual Property: A Proven Path to Value Extraction, Valuation of Intangible Assets in Global Operations, Farok J. Contractor (Editor), London: Quorum Books. SUMMARY INTENSIVE INVESTMENTS IN INTELLECTUAL PROPERTY: TSHE WAY TO INCREASE SUSTAINABLE INNOVATION TURNOVER Prof. Ilidio Tomas Lopes Polytechnic Institute of Santarm, Portugal ilidio.lopes@esg.ipsantarem.pt
Purpose To invest in intellectual property is a strategic decision towards the creation of a sustainable value added, at a firm or even at a macroeconomic level. The multiple insights achieved reinforce the paradigm that intangibles are the main structural support for
15
economic growth. Companies and countries should monitor and report their innovation cycles in order to increase their turnovers. Design/methodology/approach Based on intellectual property literature review and on data provided by Eurostat, regarding the investment intensity in research and development (R&D), we focused on the developments occurred in Europe, for the period 1998-2007. We searched for a practical interaction between the number of patents effectively registered in the main international offices and its innovation turnover rate. At a macroeconomic level, the intensity of R&D investment is managed as a key issue which still drives the asymmetries between nations and regions. Originality An overview is provided concerning innovation expenditures and its contribution to the intellectual property standards. Discovering and learning about intellectual property can reflect the companies and nations adaptive capacity, both internally and externally. However, the goal set out in the Lisbons strategy for 2010, is not aligned with the year-to-date innovation turnover rates. Findings Given the strong intensity and consistency in allocating resources (and their spillovers), to invest in R&D stands for the most intensive step towards an integrated intellectual property scorecard reporting. Europe is still driving innovation through an idiosyncratic policy on the way to a theoretical convergence and tenuous innovation turnover standard. Keywords R&D, intellectual property, intangibles, financial reporting, innovation. About the Author Professor at the School of Management and Technology (Polytechnic Institute of Santarm, Portugal) and at Faculty of Economics (University of Coimbra, Portugal). Graduate in Business Administration (Technical University of Lisbon, 1990), he obtained a Master Degree in Statistics and Information Management (New University of Lisbon, 2001) and a Ph.D in Management, Specialization in Accounting (University of Coimbra, 2009). Currently he is also an associate researcher at CCIM Coimbra Centre for Innovative Management.
16
ON THE APPLICATION OF INNOVATIVE APPROACHES TO FOREIGN LANGUAGE TEACHING IN MOLDOVA

Marianna FUCIJI1, Marina KAIM2
1
"B.P.Hasdeu"Cahul State University, Moldova, 2 Moldova State University, Moldova. 1 fuciji@gmail.com; 2mvkaim@yahoo.com.
1. Introduction One of the greatest challenges in Moldova since early 1990s is providing sufficient Foreign Language (FL)education so as to meet the growing demand especially after a long period of time when specialized study of FL was seriously neglected. Before the USSR collapse the applied study of foreign languages was carried out mostly at Technical State University of Moldova, Agrarian University of Moldova, Moldova State University and Medical University where students were offered 1-2 semesters of foreign language courses in terms of 4-5 years of university curriculum. In those times the FL teaching was focused more on language structures, thus most of the university graduates were not able to conduct a free conversation in a foreign language studied. Under the impact of globalization Moldavian scholars reconsidered the approach to the study of foreign languages. Today in Moldova FL teaching is heavily stressed on language use and learners needs. Due to the effects of the growing importance of global English in professional context there was registered the rise of English for Specific Purposes (ESP) teaching at all levels. However, it is not always possible to offer good quality of ESP at Moldovan universities as the FL teaching-learning conditions are not the same throughout the Republic. The universities from the capital have better didactic and technological resources which open the way to interactivity, progress and application of internetbased learning in ESP teaching. The regional recently opened universities confront with lack of technological and didactic resources making less possible the practical application of multiliteracy skills with the help of Hypermedia to assure good quality of teaching TEFL/ ESP 2. Literature Review In the last 40 years or so ESP has become a specific area of English language teaching to fulfil the needs of prospective ESP students worldwide.( Maria del Pilar Garcia Mayo, 2000).British scholars R. Mitchel and F. Myles define the ESP 17
programmemes as content-based, task based, interactive programmes which provide cooperative learning. The assumption of these scholars is that small groups of students work together to accomplish meaningful tasks in this approach to L2 learning so both cognitive and socio-cultural processes are at work together. (R.Mitchel and F. Myles, 2004).For Dudley-Evans (2001) the defining characteristic of ESP is that teaching and materials are based on the results of a needs analysis whereby the ESP practitioners are also becoming increasingly involved in intercultural communication and development of intercultural competence. Harding (2007) stresses that the general skills that a general English teacher uses e.g. being communicative, using authentic materials and analyzing English in a practical way are also applicable to ESP. According to Dudley-Evans (2001) the absolute characteristics of ESP are: a)ESP is designed to meet the specific needs of the learners;b)it makes use of the underlying methodology and activities of the specialism it serves; c)it is centered not only on the language (grammar, lexis, register), but also the skills, discourses and genres appropriate to those activities. L. Fiorito considers that ESP focal point is that English is not taught as a subject separated from the students' real world (or wishes); instead, it is integrated into a subject matter area important to the learners.( Lorenzo Fiorito, 2005). Austrian scholars Julia Httner, Ute Smit and Barbara Mehlmauer-Larche raise the issue of pre-service ESP teachers education programmes taking into account the increasing demand for ESP teachers. They consider that there is a need to address professional needs of future ESP teachers by implementing a model of mediated corpus-based genre analysis where student teachers are familiarized with the potential of specialized corpora as a source of information regarding specific genres (e.g. contracts of sale, sustainability reports or company profiles, etc.), and as a tool in materials development. Such model could empower both student teachers and their future students to develop autonomous language capabilities. (Julia Httner, Ute Smit and Barbara Mehlmauer- Larche, 2008) As not all of the ESP teachers have a certain background in a particular vocational area D. Bell (2002) insists on the need to have some awareness of the target domain. He advocates the three Cs for helping teachers to improve their knowledge and skills in a particular area of ESP: 1) Curiosity /the teacher should be interested in the subject area and want to learn more/; 2) Collaboration /teachers should seek out subject specialists, show them their work and ask for their feedback./; 3)Confidence /confidence will grow as teachers explore the new subject matter, engage with subject specialists and learn from their learners. 3. Respondents and Research Methods The participants of the given study were university professors teaching various EFL/ ESP courses at Moldova State University and Academy of Economic Studies of Moldova (AESM) from the capital, and B.P. Hasdeu Cahul State University (Cahul), the case under discussion including teaching English to the students of such departments as Psychology, Law, Information Technologies and 18
Mathematics, International Relations, Banking and Finance etc. The applied research methods included interviews, observations, and questionnaires. Mention should be made that the respondents per se represented different academic institutions of Moldova, highlighting thereby some peculiarities of their own, reflecting however, the similar trends. The latter can be easily explained by the fact that all Moldovan educational institutions follow the policy/ regulations established by the Ministry of Education, which is not a usual thing, for example, in such countries as the USA, where there is no such a ministry, and universities have more autonomy in their actions. Despite some specifics of this or that university, all of the respondents demonstrated their interest in participating in the study related activities, shared the problems and challenges faced by them, and were ready to come up with the ideas on the existing situation improvement. The respondents were asked to reflect on a diverse range of questions covering among others the following: a) the number of years and hours per week of English taught at those departments; b) the level of foreign language knowledge at the beginning of the course; c) possibility of teaching pure ESP courses (EFL courses with ESP elements based on the real situation); d) the main challenges they have to deal with in their everyday teaching practice; e) the course materials choice and availability related issues, as well as access to multimedia equipment for their classrooms; f) the level of competency of teachers in the content area of the students major (i.e. Economics, Psychology, Law, etc.); g) the flexibility in introducing/ applying their own methods and techniques, etc. to adapt the courses taught depending on both students needs (based on needs analysis) and reality dictated by the already established curriculum; h) their awareness of the modern trends and updates in the ESP area, as well as the resources they use for that; i)experience in team; j) teachers and their students experience of participation in the international exchange programmes/ projects and the impact it has had on their way of teaching/ learning, professional and personal development, etc. 4. Results and discussion The results of the respondents answers to the questionnaires , interview questions, and based on the observations made, showed their unanimity in the majority of the issues covered. To that end, 96 % of the participants referred to the shift to the curriculum which presupposes only 1 academic year 2 semesters) of English for students of all non- philological departments at universities (based on the Bologna process regulations) as a negative point. The fact that now all nonlinguistic departments students have only 2 semesters ( 4 hours per week) of foreign language instruction (vs. on average, 3 years of studies before the transfer to the new (3+2) format)), has made the lives of both English teachers and their potential ESP students harder. In reality it means that in majority of cases only the EFL courses with some elements of ESP instruction can be applied. The exception takes place in the cases of teaching English to the so called specialized groups (comparatively small in number though) , that exist within the universities covered 19
by the research, when English is taught: i) for 3/4 years of studies, ii) a number of subjects (or all) are taught in English (e.g. a limited number of groups at Law and Economics departments, as well as within some Masters courses (e.g.)American Studies). Almost 90 % of the respondents highlighted the heterogynous, not sufficient for starting an ESP course, levels of English among students at the 1st year of studies, with the exception for the cases mentioned above, as well as for the groups of students where there were students- alumni of various international exchange programmes, or those taking private classes. Among other problem spots were highlighted the following: a big number of students in class (in parallel with different language knowledge levels) - 95 %; lack/ absence of multimedia equipment etc. offered by university to use during the classes- 90 %; problems with using the updated manuals, their photocopying ( 85%); lack of knowledge in their major on part of the 1st year students (with rare exceptions of some students already working part-time or having internships in the field), which combined with the teachers comparatively low (with the exception of the cases when the subjects of the students major are taught in English by the teachers with the related background in the area, which refers, though, again only to those specialized groups (mentioned by 85% of the respondents), creates not that favourable conditions for teaching ESP courses. Conclusions Notwithstanding the challenges registered during the study implementation, all respondents highlighted their readiness to keep up putting their efforts to improve the situation, focusing on those resources available and positive approach in everything we do. Flexibility in adapting the existing curriculum to the real in class situations, based on students needs analysis, was marked by 85% of the respondents. The benefits of more active cooperation between Moldovan universities, as well as participation in international academic exchange programmes (both on parts of teachers and students) were emphasized. Another initiative the study participants came up with is to introduce a special (ESP related) sesssion within the annual conference, organized by the Association of Teachers of English of Moldova (APLE). To improve the situation in the area of teachers awareness in the students major content, it was suggested i) to be more proactive in finding the ways of cooperation with local businesses (through mutually beneficial collaboration, internships, team teaching, as well as ii) to work more closely with Fulbright Scholars doing research and teaching at Law, Economics, Political Sciences, etc. departments of Moldovan universities.
20
References
1. 2. 3. 4. 5. Bell, D. Help! I've been asked to teach a class on ESP!' in IATEFL Voices, Issue 169, Oct /Nov 2002 Available at: <http://www.iatefl.org/content/newsletter/169.php> Dudley-Evans, T. English for Specific Purposes' in The Cambridge Guide to TESOL, Cambridge University Press, 2001 Fiorito, L. Teaching English for Specific Purposes (ESP) Available at: <http://www.usingenglish.com/teachers/articles/teaching-english-for-specific-purposesesp.html> Harding, K. English for Specific Purposes, Oxford University Press, 2007 Httner, J., Smit, U., and Mehlmauer-Larche B. ESP teacher education at the interface of theory and practice: Introducing a model of mediated corpus-based genre analysis. System, Volume 37, Issue 1, March 2009, Pages 99-109 Available at <http://www.eric.ed.gov/ERICWebPortal/search/detailmini.jsp> Mitchel, R. and Myles, F. Second Language Leaning Theories.( 2nd ed.). London: Hodder Arnold, 2004 Pilar Garca Mayo, M. English for Specific Purposes. Discourse Analysis and Course Design. Universidad del Pas Vasco, 2000
6.
7.
SUMMARY ON THE APPLICATION OF INNOVATIVE APPROACHES TO FOREIGN LANGUAGE TEACHING IN MOLDOVA Marianna Fuciji1, Marina Kaim2
1
"B.P.Hasdeu"Cahul State University, Moldova, 2 Moldova State University, Moldova. 1 fuciji@gmail.com; 2mvkaim@yahoo.com.
The main goal of the given paper is to determine current difficulties and problems that foreign language teachers come across at Moldovan higher education institutions by the application of innovative approaches while teaching foreign languages to students from nophilological departments. The methods used during the research are: employing theory, observation, description, statistic analysis, and questionnaires. Findings of the present research show that lack of qualified specialists, new technological resources and modern didactic materials create the major obstacles in offering teachers and students comfortable teaching and learning conditions. Research describes the quality of teaching EFL/ ESP to students of Psychology, Economics, Law, IT and other non-linguistic departments, based on the data elicited from the university professors teaching at Moldova State University and Academy of Economic Studies of Moldova (AESM) from the capital, and B.P. Hasdeu Cahul State University (Cahul), situated in the southern part of the Republic. Originality/Value of the research lies in the application of comparison method and points out the strategies aiming to improve the current situation of foreign language teaching and learning conditions by the application of innovative approaches in higher education institutions of Moldova. Paper type: Case study, Viewpoint. Keywords: ESP,needs analysis, hyper media skills, using multimedia for foreign language teaching and learning process; modernization; teaching conditions..
21
SOCIAL SITES IN TEACHING

Assoc. prof. Lora TAMOINIEN
Mykolas Romeris University, Lithuania lora@mruni.eu The purpose of the paper is to highlight the emerging educational problem of the Social Network Site effect on the learning experiences and conditions. Using Social Network Sites for teaching languages Social Network Sites by definition are known to be used as tools (for developing human social and collaborative abilities), as a medium (for facilitating social connection and information interchange), and as an ecology (for enabling a 'system of people, practices, values, and technologies in a particular local environment').The paper is designed as a review and looks into the range of features that social sites commonly list and that can be offered for educators as their lesson planning medium. The article also reviews existing research in the field of applicability of Social Network Sites and its implications for the educators. There still exist a huge divide in the age groups that use social sites. The responsibility for the effect on human condition in all three applications of the use of the social site alls on the teachers. The presentation will look at the professional responses to the existing problems emerging in the educators environment. The paper uses literature review, questionnaire material and several case studies from the face-to-face and online educators courses. Key words: social network sites, education, language teaching
22
DISTRIBUTED LEADERSHIP FOR NETWORKED SELF-MANAGING TEAM PERFORMANCE

Assoc. prof. dr. Aelita SKARAUSKIEN1, Dr. Malgorzata PORADA ROCHON 2. Mykolas Romeris University, Lithuania, 2 University of Szczecin, Poland. 1 aelita@mruni.eu; 2malgorzata.rochon@wp.pl. Introduction Todays organizational landscape is populated with work teams. Highly motivated and successful self-managing teams are the benchmark of successful organizations. The use and development of work teams, continues to be a prominent issue in different kinds of organization. This paper analyses the role of distributed leadership in networked self-managing teams. The team-based formal or informal networked (online) collaboration requires a different kind of leadership from that in positional hierarchies. Such leadership may be more flexible and sophisticated, capable of encompassing ambiguity and rapid change. Recent developments in the field demonstrate that leadership and management is more complex, nuanced, and subtle than previously portrayed. Leaders in networked teams need to be partially invisible, delegating power and distributing task. Distributed leadership responses to complex situations and fosters team performance, facilitated through group interaction and decision-making, active distribution of specific tasks. In this context it is critical to understand the role of distributed leadership and particularly what are the key competencies to be developed in order to deal with the fluidity and complexity of the world.. This has led to look at leadership in a new light and in particular to focus on how requirements of leaders have changed, what companies are doing to enable leaders to develop the required capabilities and what has been the impact. The dominant organization priorities that were emerging as a result of the global economy are: cost reduction, new technologies, networked and virtual organization etc. These conditions require flexibility, collaboration, innovation and the courage to embrace uncertainty and ambiguity. Such extreme challenges require radical solutions and the transformation of leadership development. Innovation has been studied in a variety of contexts, in relation to technology, commerce, social systems, economic development, and policy construction. We define innovation as the successful implementation of creative ideas within an organization. In this view, creativity by individuals and teams is a starting point for 23
1
innovation; the first is necessary but not sufficient condition for the second (Goyal, 2007). In this paper we try to present distributed leadership in networked teams as an innovative management practice in public service organizations for addressing complexity, uncertainty and changes. Public organizations change the focus the ineffective bureaucratic models to more flexible communities of professional workers such as online communities, virtual self-managing teams, networked organizations etc. Defining distributed leadership J. Schumpeter (1950) believed that leaders are the people who make things to happen in the economy by transforming innovative ideas into practical opportunities. Much has been said of leadership throughout the last years. Different authors emphasize the importance of different factors, highlight different aspects, and use different terms for defining the role of the leader in the organization. The field of leadership in theory and in practice has been a fast-growing part of management knowledge since the beginning of the 20th century. In most conceptions of management and organization, leadership has a given and central place in enforcing principles, motivating employees and communicating future goals and visions. Leadership is assumed to make a special, significant and positive contribution to processes in most organizations, and leadership studies in academic field try to identify practices related to successful leadership. The field of leadership studies has traditionally been leader-centered, i.e. focused on the individual leaders and their traits, abilities and actions (Crevani, Lindgren, Packendorff, 2010). Research on leader-follower exchanges shows that leader behavior which provides follower support (in terms of task-relevant direction or emotional relief) leads to enhanced follower motivation and commitment, transformational effects on followers are possible (Fletcher, 2004). Contemporary organizations emphasize the emergence of the relational, collectivist and nonauthoritarian nature of leadership practices opposing against unreflective mainstream perspectives that sustain heroic, individualist and authoritarian leadership norms (Crevani, Lindgren, Packendorff, 2010). The concept of shared governance in the organization and management naturally aligns with distributed leadership defined by J.P. Spillane (2007) as frequently used as a synonym for democratic leadership, shared leadership, collaborative leadership. The literatures contain several conceptualizations of such kind of leadership, such as shared leadership (Bradford, Cohen, 1998), collaborative leadership (Collinson, 2007) and distributed leadership (Crevani, Lindgren, Packendorff, 2010). Current issues and future developments are discussed, with special emphasis given to the need for more research on distributed leadership. The idea of viewing leadership as spread throughout an organization is important but not new; it has been expressed for several years. In some situations, leadership is preferably a collaborative and collective responsibility where the responsibilities, competencies and decision-making need to be distributed onto several individuals rather than one (Collinson, 2007). 24
Distributed leadership as self-managing process Conceptualizing leadership as a role that can be distributed among individuals within a team depending on the expertise required, is a critical theoretical transition given several important trends in modern organizations. Specifically, organizations have seen an increased use of team, more problems that are rapidly emerging and complex, and an increase in the importance of innovation and adaptability. The benefit of utilizing distributed leadership with regard to these organizational developments is evidenced in a number of studies. The findings of several compelling empirical studies point to a substantial benefit of distributed leadership to R&D project teams, and project teams in general. Two recent studies on research and development teams highlight the benefit of having multiple leaders. J. Hauschildt (2001) evaluated 133 new innovations within engineering industry and the effects that having multiple champions, or leaders, taking on different elements of a leadership role, would have on the technical and financial success of the projects. As more leaders were involved in the development process, gains in performance increased by a factor of 30% to 50%. The another important factor is that the distributed or collective leadership process is information-based. The distribution of information between members in the team or network and the exchange of that information is the foundation from which distributed leadership emerges (Mumford et al., 2009). Specifically, for the diverse skills and expertise of individuals to be effectively utilized, it is necessary for critical information regarding the problem to enter the network and be distributed among appropriate network channels. Effective information exchange is a driving force behind the self-managing among team members, information is the medium by which the leadership role is shared among a collective (Mumford et al., 2009). Distributed leadership could be defined as the distribution of leadership functions among the team, which is a group of people with formal leadership roles (Hulpia, Devos, 2010). The definition of distributed leadership that will be used in this paper is that it is a dynamic leadership process in which a defined leader, or set of leaders, selectively utilize skills and expertise within a self-managing team, effectively distributing elements of the leadership role as the situation or problem at hand requires. In addition to defining the distributed leadership process, the goal in the present effort is to draw attention to the multi-level nature of this phenomenon, and to highlight the impact of distributed leadership on team performance. The problem is that contemporary literature on leadership focuses on formulating new basic perspectives in leadership or new assumptions on how to do leadership research rather than on formulating new possible practical arrangements. It is not enough to say that leadership can successfully be shared between two or more co-leaders, or that it is about interaction between leaders and followers. If we want to take leadership research beyond the leader-centered tradition, we must also challenge our deeply rooted tendency to make the abstract notion of 25
leadership concrete in the work of individual managers (Crevani, Lindgren, Packendorff, 2010). Benefits of distributed leadership in teams The social interaction of team members is an important factor contributing to successful distributed leadership. Most theories of organizational learning stress the importance of collective knowledge as a source of organizational capability. Organization and management researchers have extended the cognitive analysis to the team and organizational levels. Their analysis suggests that groups and organizations develop collective mental models (Senge, 1990), and interpretive schemes which affect group decision-making and action. Collective cognition differs from individual cognition because it encompasses a social dimension (Goyal, Akhilesh, 2007). W.B. Arthur (1996) stated that in post-capitalist economies, wealth flows not to those who control financial capital, but to those who can acquire and direct intellectual capital. According to T.A. Stewart (1997) Information and Knowledge are the thermonuclear competitive weapons of our time. Knowledge is more important than natural resources, big factories, fat bankrolls. At group or collective level cognitive ability called intelligence is a factor underlying creativity and innovation. In recent years, there has been a surge of research activity into collective intelligence. Massachusetts Institute of Technology, one of the most reputed academic institutions of USA has established a centre called the MIT Center for Collective Intelligence for understanding and taking advantage of the phenomenon of collective intelligence. Some of the notable outputs of collective intelligence, according to them, include Google, Wikipedia, and Innocentive (Goyal, Akhilesh, 2007). Research indicated a positive relation between team members participation in collective decision-making processes and their organizational commitment. The effect of participative decision-making on organizational commitment varies in significance depending on a variety of conditions. These include the areas over which members have influence, administrative openness to such influence, normative acceptance of such opportunities, the organization of the participatory process, whether team members really have influence, and the results of the decision-making process (Hulpia, Devos, 2010). An open communication, which is defined by a work climate where people feel comfortable sharing ideas and information with other organizational members, strengthens organizational commitment. Similarly, E. Mathieu (1990) claimed that good communication within the organization enhances the work environment and increases organizational commitment. The final key distributed leadership component is team performance parameters. Some researchers have argued eloquently that distributed leadership can lead to improved effectiveness. R.F. Elmore (2002) claimed that since instructional improvement requires that people with multiple sources of expertise work in concert around a common problem; this distributed expertise leads to 26
distributed leadership. Distributed leadership in networked teams (NT) is quickly expanding research subject, but empirical findings based on a substantive sample of real NT remain limited at this time. NT (or virtual) are teams whose members do not share a common workspace all of the time, and must therefore interact and collaborate using networking, communication and collaboration tools such as email, videoconferencing, networks etc. In this vein, distributed leadership is similar to the way in which messages are transferred in the human neurological system. Networks are structured like neurons within the brain. These connections are not flat, but rather a 3D, layered system of linkages. Neurons serve specific roles, but there is also emergent meaning when impulses follow certain paths. Similarly, there is meaning in the way information flows through specific patterns of team members (Mumford, 2009). Given this reasoning, the empirical case study of leadership focuses on leadership practices as constructed in interactions. This paper explores application of networking technologies for building the self-managing team praxis in public service organization. Case study: Distributed leadership in networked self-managing teams Details of Preparatory Work. In the month of June 2008 the French consultancy company DEMOS received background information concerning selfmanaging team project in Department of Translators (A) at European Commission (EC). In August, a first meeting was organized with the Head of Unit, the Training Unit of EC, DEMOS and an academic researchers group. We agreed on having a closer encounter with the team and the reality of its working conditions before actually determining the final programme. In that respect we had interviews with 4 staff members, in different functions. The information gathered in these meeting inspired the framework of the self-managing team project. We decided to develop a double track programme: a combination of content/work-related issues, some learning points about the self-managing team as well as its functioning and building of a networked team for developing distributed leadership approach (sprojects using Synnet technology). Self-managing teams (,,empowered teams) are self-sufficient groups of people working together with specific goals. They have the corporate authority, experience, responsibility and skills to enact their own decisions for the organization, to maximize the use of everyone's talents. Self-management is "a leadership decision that invites initiative and not followership(...). The major challenges organizations face in changing from a traditional environment to a highinvolvement environment include developing the teams and fostering a culture of support. Teams go through several stages of increasing involvement on their way to self-management. This journey could be never-ending from a learning and renewal perspective. Comprehensive training is also critical to developing effective self-managing work teams. Not only must employees learn to work effectively in teams and develop skills in problem solving and decision making, they also must 27
learn basic management skills so they can manage their own processes. Additionally, people must be cross-trained in every team member's job. Comprehensive training is critical to developing effective self-managing work teams. The training for these teams must be more interactive than for other types of teams. Not only must employees learn to work effectively in teams and develop skills in problem solving and decision making, they also must learn basic management skills so they can manage their own processes. Additionally, people should be cross-trained in every team member's job. The major challenges organizations face in changing from a traditional environment to a self-managing and include developing the teams and fostering high-involvement environment. Teams go through several stages of increasing involvement on their way to selfmanagement. This period could take between two and five years, and is neverending from a learning and renewal perspective. The commitments made by participants following the project was focused on self-managing and establishing new leadership style distributed leadership: open up communication within the team, bringing out the contribution to improvement of each of its members, provide development for the whole team, including training in group problem solving, mapping of ideas, and ways to give and receive feedback, provide team members with insight required to facilitate an environment of honesty, trust and emotional safety, develop levels of personal insight, take the fear and resistance out of change, align values and direction across the organization through broad discussion of issues, monitor action plans to ensure completion to the satisfaction of the team. Details of the Project. The content of the planned programme was fully covered, although the sequence of some activities had to be adjusted according to the flow of the programme and the needs of the participants. The presentation and discussion on internal procedures took more time than expected, but every minute of it was well spent. The building up of distributed leadership was implemented through s- projects (using Synnet technology). The technology Synnet is interactive virtual technology for building networked organizations based on the increasingly popular wisdom of crowds idea. The new method helps to organize the collective decision making process. The system creates possibilities for participants to present their ideas anonymous in the virtual space. For others, it allows anonymous evaluation on a certain scale. The system generates the feedback about best offered ideas. This allows to form an objective overview of the ideas of a group, the virtual brainstorming. Teamwork organized in the virtual space is a lot more mobile and problems that arise are solved much faster. The s-projects outcome were two action plans: one for increasing the common sense of purpose, mission and the sense of belonging, and another - for integrating new team members in the team life. Some participants were heavily opposed to attend this teambuilding programme, because they were not informed about the objectives of it. Some of 28
them meant, the teambuilding must be an event, not online projects, but after the changed the mind after successful discussion about objectives of this teambuilding. Evaluation of the Project. The objectives of the project were achieved. We used a flexible time table and methodology in order not to put pressure on the participants; the atmosphere during the whole event was respectful and constructive. There were moments of great concentration and involvement. Reviewing in a final round at the end of the programme, participants were very positive, pleased with the result, both the content and the atmosphere. Of course a critical comment should always be there: one participant expressed his doubt about the value of this kind of teambuilding programme. Many participants were enthusiastic. For some brand new team members, it was an extra-ordinary way of being introduced in their new team, getting acquainted with the content and the colleagues. The team members better realize that defining their identity as a team is not a given, but something to be achieved. The unit, not being a real team, can easily loose its sense of common purpose and belonging. Project outcomes: A significantly enhanced understanding of how emotional baggage holds the individual team members and others back. An understanding of the power they have to impact upon the lives of others and the well-being of the team. Recognizing the link between personal empowerment and accountability. A clear understanding of the benefits to them of working as part of a forward moving and cohesive team. The skills for more effective communication within the team and beyond. Powerful skills for problem solving within the team. Follow-Up The next challenge for the unit is to start working in self managing teams. Every team will plan to distribute tasks itself among its members. Using sprojects approach the team will plan and guard the process on its own, solve daily problems, without always having to consult the manager or supporting services. Mutual perceptions and lack of understanding can easily affect a respectful relationship. Further building up the level of trust within the unit by giving personal feedback on the way the workflow should be organized .This feedback should be part of an ongoing process trying to improve continuously the collaboration in order to meet the mutual expectations at all levels and enhance performance. It was literally said in the review of the event that this activity should be organized on a regular base, like annually. This kind of follow up will definitely increase the impact, because it becomes a process of permanent improvement, rather than a one shot operation. Conclusions
1. The team-based networked organizations requires a different kind of leadership from that in positional hierarchies. Such leadership may be more flexible and sophisticated, capable of encompassing ambiguity and rapid change. In self-managing teams leadership is preferably a collaborative and collective
29
responsibility where the responsibilities, competencies and decision-making need to be distributed onto several individuals rather than one. 2. In this paper a perspective within leadership research is suggested that has an analytical focus on distributed leadership as it is practiced in daily interaction, rather than on individual leaders. In the face of unrelenting commercial pressure, it has become essential to maintain a strong focus on people and relationships across the organization. It is only through collaboration that solutions are found and that the commitment can be built to successfully execute. The suggested perspective opens new understandings of how leadership activities emerge in social interaction. 3. In sum, distributed leadership has significant and beneficial implications for team performance and organizational processes. It creates a more efficient use of expertise and also increases the effectiveness of teamwork by distributing elements of the leadership role to those that are best suited to take them on. The networking activities influenced all critical success factors of team effectiveness, facilitated through group interaction and decision-making, active distribution of specific tasks. 4. The implementation of distributed leadership in public service organizations is difficult and long process, that is, the very context where policymakers expect distributed leadership to make the most impact. Moving beyond our specific case, we argue that distributed leadership, and leadership more generally, cannot be divorced from its institutional context and that the relative influence of divergent institutional forces depends upon the immediate organizational environment. However, teams and organizations can create conditions to foster and facilitate the process, encourage leaders and team members to approach leadership as a distributed effort. A team or organization could develop their distributed leadership capabilities using new technologies: building online communities, adapting virtual communication tools and creating networked projects. 5. Distributed leadership through efficient responses in which expertise is effectively and fast utilized, would be highly valuable. Flexibility that networked teams provide could help integrate a culturally diverse and multi-generational workforce. This, together with increased competitive and financial pressure, means that the trend toward networked teaming and distributed leadership could prepare organization for the extreme challenges. Organizations need to recognize the unique implications of Climate, Process, Focus and Flow in the virtual environment and invest the time and effort to generate real results. Effective networking could be organization's unique competitive advantage. References
1. Arthur, W.B. (1996). Increasing returns and the new world of business, Harvard Business Review, Vol. July pp. 100-9. 2. Barsade, S, Gibson, D. (2007). Why does affect matter in organizations?, Academy of Management Perspectives 21 , pp. 3659. 3. Bradford , D.L , Cohen, A.R. (1998). Power up: Transforming organizations through shared leadership, Wiley, Chichester .
30
4. Crevani, L., Lindgren, M., Packendorff, J. (2010). Leadership, not leaders: On the study of leadership as practices and interactions, Scandinavian Journal of Management, Volume 26, Issue 1, pp.77-86. 5. Collinson, D. (2007). Collaborative leadership. In: D. Collinson, Editor, Collaborative leadership, Centre for Excellence in Leadership, Lancaster . 6. Elmore, R.F. (2000). Building a new structure for school leadership, Albert Shanker Institute, Washington, DC. 7. Fletcher, J.K. (2004). The paradox of postheroic leadership, The Leadership Quarterly 15, pp. 647661. 8. Goyal. A., Akhilesh, K.B (2007). Interplay among innovativeness, cognitive intelligence, emotional intelligence and social capital of work teams, Team Performance Management, Vol. 13 Iss: 7/8, pp.206 226 9. Hauschildt, J., Kirchmann, E. (2001). Teamwork for innovation the 'troika' of promotors. R&D Management, 31, pp. 4149. 10. Hulpia, H., Devos, G. (2010). How distributed leadership can make a difference in teachers' organizational commitment? Teaching and Teacher Education, volume 26, Issue 3, pp. 565-575. 11. Mathieu, E., Zajac, D.M. (1990). A review and meta-analysis of the antecedents, correlates, and consequences of organizational commitment, Psychological Bulletin 108, pp. 171194. 12. Mumford, D.M. et al. (2009). A framework for understanding collective leadership, The leadership Qurterly, volume 20, Issue 6, Pages 933-958. 13. Pirola-Merlo, A., Hrtel, C., Mann, L ,Hirst, G. (2002).How leaders influence the impact of affective events on team climate and performance in R&D teams, The Leadership Quarterly 13, pp. 561581. 14. Schumpeter, J.A. (1950). The Creative Response in economic History. Journal of Economic History. 15. Senge, P.(1990), The Fifth Discipline, Currency Doubleday, New York. 16. Spillane, J.P., Diamond, J., B. (2007). Distributed Leadership in Practice, New York: Teachers College Press. SUMMARY DISTRIBUTED LEADERSHIP FOR NETWORKED SELF-MANAGING TEAM PERFORMANCE Assoc. prof. dr. Aelita Skarauskien1, dr. Magorzata Porada-Rochon2. 1 Mykolas Romeris University, Lithuania, 2 University of Szczecin, Poland. 1 aelita@mruni.eu; 2malgorzata.rochon@wp.pl. Purpose This paper analyses the role of distributed leadership in networked teams. The team-based formal or informal networked or virtual (online) collaboration requires a different kind of leadership from that in positional hierarchies. Such leadership may be more flexible and sophisticated, capable of encompassing ambiguity and rapid change. Leaders in networked teams need to be partially invisible, delegating power and distributing task. Distributed leadership responses to complex situations and fosters team performance, facilitated through group interaction and decision-making, active distribution of specific tasks.
31
Design/methodology/approach This paper makes an attempt to relate distributed leadership with the networked team performance. The paper follows a qualitative and quantitative research approach: case study. The paper analysis the complex process of the institutionalization of self-managing team approach through distributed leadership and networking in Department of Translators (A) in European Commission (EC) in Luxemburg. Findings Based on the analysis and synthesis of the scientific literature a conceptual model of relationship between distributed leadership and networked self-managing team was developed. The theoretical model was supported by empirical evidence from real public service organization in EC perspective. The analyses of research results revealed that distributed leadership was associated with higher networked team performance. Distributed leadership could be promoted as being well suited to public service organizations because of their multiple goals, less pronounced managerial authority and presence of powerful professional groups. Research limitations/implications Because of the chosen research approach, the research results may lack generalizability. In order to generalize the research findings, further research should include more organization form different countries. Practical implications The paper presents new management practices for addressing complexity, uncertainty and changes of today's organization landscape. Distributed leadership approach allows to realize various interrelations and working schemes in the organization. Originality/value Insights to the distributed leadership and networked selfmanaging team approach was provided at the conceptual level and meaning of distributed leadership was developed. The paper discloses the effects of distributed leadership on team performance and emphasizes the relevance of distributed leadership for future leadership development. Keywords: Distributed leadership, Interactions, Networked team, Collective Intelligence, Virtual team, Self-managing team, Team performance
32
Sekcija ATVIRO KODO SISTEMOS

Moderatorius doc. Saulius Norvaias
Section OPEN SOURCE SYSTEMS

Moderator assoc. prof. dr. Saulius Norvaias
33
TOTAL COST OF OWNERSHIP COMPARISON BETWEEN FLOSS AND PROPRIETARY SOFTWARE

ilvinas JANORAS
Vilnius Gediminas technical University, Opec source institute, Lithuania zilvinas.jancoras@aki.vgtu.lt
FLOSS (Free Libre Open Source Software) and the proprietary software costs compared to the standard evaluation software needed in the company. It is composed of server (mail server, web server, database server, remote administration tools), and workstation with set of office applications. In the calculations considered only the costs associated with the software: purchase costs, maintenance costs during the period of three years, consumer education costs. Demonstrated example of TCO (total cost of ownership) counting and the changes after five years. Discusses how can you evaluate the user lock-in price by comparison proprietary and free software total cost of ownership. Comparing FLOSS and proprietary software we get the TCO costs vary twice. Why Lithuanian companies choose to use twice expensive proprietary software. This is only possible having in mind users lock-in effect. Keywords: free software, open source software, proprietary software, TCO, lock-in, licenses.
34
CREATIVE COMMONS PROBLEMS IN LITHUANIA

Prof. dr. Mindaugas KIKIS
Mykolas Romeris University, Lithuania mkiskis@mruni.eu
With the increasing prevalence of digital content, digital and online media, as well as new channels of dissemination for such content copyright and related rights laws have struggled to retain pace. In fact copyright law has struggled to regulate digital and online content, since the recognition that such content is subject matter to copyright protection in the eighties and nineties of the last century. The goal of this article is to provide the analytical perspective on the current legal problems facing current copyright and related rights regime, as well as Creative Commons licensing as an alternative contractual copyright and related rights arrangement. General features of Creative Commons licensing and problems for its adaptation to the Lithuanian jurisdiction are identified and studied in some detail. The article employs the methods of systemic, teleological and comparative analysis. Five distinct problem areas for the current copyright and related rights legal regime may be identified: First, copyright and related rights regulation became overcomplicated and extremely difficult to comprehend for nonprofessionals. This would be especially valid for the scope of copyright and related rights protection, various exceptions and collective management rules. In countries like Lithuania part of the complication comes from the fact that the law underwent massive changes in late nineties and was overhauled multiple times since then. European Union harmonization attempts instead of creating clarity have created additional confusion. European Union database regulations or copyright levy regulations are perfect examples of major confusions created by the intrusion of the European copyright law1. Nonprofessionals have trouble in both comprehension of the rules, as well as setting forth correct contractual arrangements for copyright that would correspond to their will. Second, copyright and related rights protection is unreasonably lengthy. For most digital content, especially computer software, realistic lifespan is up to 36 months. Only in exceptional cases commercial value of software lasts for longer than a decade. For most other content the bulk of commercial value is enjoyed
1
ilinskas V.J., Kasperaviius P., Kikis M. Intelektin nuosavyb ir jos teisin apsauga: vadovlis auktosioms mokykloms. KU: Klaipda, 2007, p. 215-223.
35
within the first decade after the release, and there is no justification whatsoever for the legal protection to last 70 years after the death of the author. Empirical evidence collected after the extension of the rights from 50 years to 70 years in the EU and the USA in mid-nineties of last century does not show any significant increase in compensation to the original author. Lengthy protection terms lead to a third problem orphan works and unknown right holders. Since the internet has globalized market for the content in less than decade, users are increasingly facing the situation when the author or right holder of the content available online is not identified or not responding. Such situation stifles reuse of the available content and creation of new one. Moreover it creates a false impression that all content available online is orphaned, also shifting public perceptions that no regard to copyright shall be given. Fourth, current copyright and related rights regime favors right holders rather than authors. Even the European Commission has recently recognized that existing copyright and related rights system has ended up giving a more prominent role to intermediaries than to artists. It irritates the public who often cannot access what artists want to offer and leaves a vacuum which is served by illegal content, depriving the artists of their well-deserved remuneration. Add to that the concentration of right holding into the content, i.e. the aggregation of economic rights to most commercially valuable content in the hands of few major corporations, and the system is clearly distorted. Fifth, over the last two decades copyright and related rights regimes have made provisions for alternative protection mechanisms, which threaten the very nature of copyright and related rights. Technical protection measures and digital rights management means have emerged as major means for protection of content. The problem with technical protection measures and digital rights management is that they can easily disregard legislative limitations and exceptions (users rights) provided by the copyright and related rights laws. Although very same laws set forth strict legal protection for the technical protection measures and digital rights management systems, including criminalization of any circumvention thereof, there are no legal provisions that would reconcile it with the copyright exceptions (e.g. term limitation or non-commercial use) and prevent right-older abuse of the technical protection measures or digital rights management themselves. Sixth, the authors and performers often struggle with the lack of compensation for their work in the digital economy2. The problem is aggravated by the intermediaries and incumbent parties, such as the collecting societies acting selfishly, reaping most benefits and distributing the proceeds in non-transparent way. First attempt to at least partially address shortcomings of the copyright and related right system was open source movement, which promoted contractual licenses as an alternative means for legally securing and protecting digital content
Kikis M., Petrauskas R. Compensating Creativity in the Digital World: Reconciling Technology and Culture. Proceedings of the 2005 ACM symposium on Applied computing / Computer-aided law and advanced technologies (CLAT). ACM, 2005. P. 282-286.
2
36
computer software code3. Open source licenses were primarily developed with the goal of preventing appropriation of the computer software code, so that it remains open for review and reuse and by requiring that derivative works (new software which incorporates previous open code) also remains open. Multiple versions of open source licenses were developed. Probably the best known open source license is GPL (General Public License). Creative commons movement was initially an attempt to adapt the principles of open source licenses to all sorts of digital content (other than computer software code), such as digital photographs, digital music, text, multimedia content, audiovisual clips, etc. Similarly to the open source movement, the Creative Commons licenses are primarily focused on establishing contractual legal protection regime for the works covered by the license4. Such licensing regime generally does not rely on governmental regulation for the protection of licensed content, rather it depends on contractual remedies and general contract law as the sources of legal reliability and security5. Since the contract is inherently much more adaptable that general legal regime, it has the potential to overcome the problems of the copyright and related rights legal regulation as outlined before. Through contractual waiver the author may establish shorter protection terms, additional exceptions, also may lay down the contractual rights in a simple and understandable way. This last advantage simplifying the license terms almost to the semiotic level, so that it becomes understandable to anyone without a special knowledge of the copyright law was at the roots of the Creative Commons movement. The Creative Commons organization was founded in 2001 by Lawrence Lessig, Hal Abelson, and Eric Eldred. The first set of copyright licenses were released in December 2002 for the US jurisdiction6. In 2008, there were an estimated 130 million works licensed under Creative Commons worldwide. It is notable that the original Creative Commons licenses were developed and adapted specifically to the US copyright system. Some of the key features of the Creative Commons licenses, such as attribution rights, have long standing legislative recognition history and are unnecessary in most European copyright and related rights systems due to provisions for special personal or moral rights of the author, which may not be parted away from the persona of the author and may not be assigned to third parties. Attribution right, or a moral right of being designated as the author of the work, is set forth in the 1886 Berne Convention for the Protection of Literary and Artistic Works, which forms the basis for the European copyright law. This nevertheless does not make Creative Commons licenses useless for the
Dusollier, S. Open Source and Copyleft: Authorship Reconsidered? Summer, 2003. 26 Columbia Journal of Law & Arts 281. 4 Lessig, L. Free Culture. New York: Penguin Press, 2004. p. 8. 5 Kretschmer, M., Derclaye, E., Favale, M. and Watt, R., 2010. The relationship between copyright and contract law. Project Report. London: Strategic Advisory Board for Intellectual Property Policy. Available at: http://eprints.bournemouth.ac.uk/16091/ (accessed on 30 November 2010) 6 See http://creativecommons.org/about/history/ (accessed on 30 November 2010)
3
37
European authors, since under the Creative Commons attribution license European authors would enjoy protection for the attribution rights in jurisdictions, which would otherwise not recognize protection for the authors moral rights. The above is one illustration that the Creative Commons licenses are jurisdiction specific. Due to large variation in regulation of moral rights, main economic rights, exceptions and management of rights Creative Commons licenses need adaptation for each jurisdiction in order to be enforceable in the court of law7. In many countries a national language text is a prerequisite for the enforceability, especially against the consumers. On the faade the Creative Commons license regime is represented by a set of common symbols and abbreviations, which are easily understandable even to the layman and automated computer systems8. Nevertheless Creative Commons licensing regime must not be confused with non-commercial use or work or with waiving any protection for it. For example, the Creative Commons Attribution (BY) license allows one to share and remix (create derivative works), even for commercial use, so long as attribution is given. Moreover, prohibitions set forth through Creative Commons licensing regime are not absolute and may be revoked by the licensor (author or right-holder) on individual basis and request, e.g. the Attribution NoDerivatives ShareAlike (BY-ND-SA) license normally would completely prohibit making commercial derivative of the non-commercial work, however the licensor may grant exceptions at will when dealing individually. Overall the Creative Commons licensing regime may be summarized as a some rights reserved regime, as opposed to all rights reserved regime, commonly adopted for the bulk of commercially distributed content. The original set of the Creative Commons licenses all grant the basic rights, such as the right to distribute the copyrighted work worldwide, without changes, at no charge. The details of each of these licenses depends on the version, and comprises a selection of four main conditions: 1) Attribution (by), which allows licensees to copy, distribute, display and perform the work and make derivative works based on it only if they give the author or licensor the credits in the manner specified by these; 2) Noncommercial (nc) use, which allows licensees to copy, distribute, display, and perform the work and make derivative works based on it only for noncommercial purposes; 3) No Derivative Works (nd) condition allows licensees to copy, distribute, display and perform only verbatim copies of the work, however prohibits derivative works based on it;
7
Lydia Pallas L. Building a Reliable Semicommons of Creative Works: Enforcement of Creative Commons Licenses and Limited Abandonment of Copyright. George Mason Law Review, Vol. 14, 2007, p. 271. 8 Abelson H., Adida B., Linksvayer M., Yergler N. ccREL: The Creative Commons Rights Expression Language. Communia, January, 2008. Available at: http://www.publicdomainday.eu/communiafiles/ws01p_ccREL%20The%20Creative%20C ommons%20Rights%20Expression%20Language.pdf (Accessed on: 30 November 2010)
38
4) Share-alike (sa) condition requires the licensees to distribute derivative works only under a license identical to the license that governs the original work. Combinations of the above four main conditions are possible. Mixing and matching these conditions produces eleven valid Creative Commons licenses (remaining combinations are legally impossible due to mutually excluding conditions). Six most regularly used licenses are Attribution alone (by), Attribution + Noncommercial (by-nc), Attribution + NoDerivatives (by-nd), Attribution + ShareAlike (by-sa), Attribution + Noncommercial + NoDerivatives (by-nc-nd), Attribution + Noncommercial + ShareAlike (by-nc-sa). As it was noted, behind the simple abbreviations lies the specific legal language adapted to the peculiarities of the jurisdiction to which it is adopted. In Lithuania the Creative Commons movement is only sprawling. There are several reasons for this. First, due to strong moral rights doctrine and regulation there is no pronounced requirement for the authors to contractually reserve attribution right. Second, the amount of national content produced independently (without preexisting contractual arrangements) is relatively small. Third, there is some misunderstanding of the nature of the Creative Commons licenses and no local adaptation in the Lithuanian language exists. Fourth, there is strong antagonism to any alternative copyright and related rights arrangements among the policymakers, some copyright and related rights scholars, courts and especially the collecting societies. Fifth, some legislative provisions regarding collective administration of copyright and related rights effectively eliminate individual contracting of the same content (and hence renders Creative Commons licensing useless). The last of the above problems has been faced in other jurisdictions, notably Germany, and is mainly due to collecting societies right to collect royalties on all content, without making any exceptions, also due to the collecting societies demanding assignment of all rights from their member. Thus, an independent artist is essentially prohibited to license some work under the Creative Commons license, if he also wants to be a member of the collecting society and collect royalties from the collecting society on the other part of his work. Foundations for such antagonism are laid down in the Article 65 of the Law on Copyright and Related Rights of the Republic of Lithuania, which establishes collective administration of rights in some cases even if the author did not contract any collecting society about it. Further to this, the possibility for individual management of rights is restricted in the authors or performers contracts with the collecting societies. In addition to this, the usefulness of the Creative Commons licensing is diminished by the prevailing copyright fundamentalism in the courts and some scholarly work9. Alternative copyright and related rights arrangements are even deliberately labeled as piracy and inconsistent with artists earning a living. Paradoxically some conservative copyright scholars are currently attempting to adapt the Creative Commons licenses for Lithuania.
Mizaras V. Autori teis (1 tomas). Justitia: Vilnius, 2008, p. 530-551.
39
In order for the Creative Commons licenses to be useful in Lithuania more than translation and legal reconciliation of the license legal texts is needed. Legislative changes may be required in order to tame the appetite of the collecting societies, although current legislative proposals move into the opposite direction. Additionally, significant educatory work needs to be done for the existing and would be authors and performers in Lithuania, along with the other measures to stimulate creativity. It must also be understood that the Creative Commons licensing does not resolve the above mentioned main problems of the current copyright and related rights regime. It specifically does not handle the orphan works problem, it does not overcome the too long protection issue (although authors are free to waive their rights early, disappointingly there is no organized and simple way to do this). On the surface the Creative Commons licenses seem to eliminate the complexity of copyright and related rights licensing, however foreign practice suggests that Creative Commons licenses are frustratingly complex to enforce10. In continental European jurisdictions, such as Lithuania, which have legacy collecting administration systems often driven by selfish interest, Creative Commons licenses may also introduce novel and very complex conflicts for the artists. Finally the Creative Commons licenses does not aid in compensating the artist for his work. The above analysis leads to conclusion that comprehensive reform of the current copyright and related rights regime is needed in order to fully accommodate Creative Commons and other alternative arrangements in Lithuanian and European law. Such reform would be necessary at the supranational level since most of the problems are preprogrammed in the international or European legal framework for copyright and related rights. References
1. Abelson H., Adida B., Linksvayer M., Yergler N. ccREL: The Creative Commons Rights Expression Language. Communia, January, 2008. Available at: http://www.publicdomainday.eu/communiafiles/ws01p_ccREL%20The%20Creative% 20Commons%20Rights%20Expression%20Language.pdf (Accessed on: 30 November 2010) Dusollier, S. Open Source and Copyleft: Authorship Reconsidered? Summer, 2003. 26 Columbia Journal of Law & Arts 281. Kikis M., Petrauskas R. Compensating Creativity in the Digital World: Reconciling Technology and Culture. Proceedings of the 2005 ACM symposium on Applied computing / Computer-aided law and advanced technologies (CLAT). ACM, 2005. P. 282-286. Kretschmer, M., Derclaye, E., Favale, M. and Watt, R., 2010. The relationship between copyright and contract law. Project Report. London: Strategic Advisory Board for Intellectual Property Policy. Available at: http://eprints.bournemouth.ac.uk/16091/ (accessed on 30 November 2010) Lessig, L. Free Culture. New York: Penguin Press, 2004. p. 8.
2. 3.
4.
5.
10
Schaeffer M. Contemporary issues in the visual art realm: how useful are Creative Commons licenses? 2008, 17 Journal of Law & Policy 359.
40
6. 7. 8. 9.
Lydia Pallas L. Building a Reliable Semicommons of Creative Works: Enforcement of Creative Commons Licenses and Limited Abandonment of Copyright. George Mason Law Review, Vol. 14, 2007, p. 271. Mizaras V. Autori teis (1 tomas). Justitia: Vilnius, 2008. Schaeffer M. Contemporary issues in the visual art realm: how useful are Creative Commons licenses? 2008, 17 Journal of Law & Policy 359. ilinskas V.J., Kasperaviius P., Kikis M. Intelektin nuosavyb ir jos teisin apsauga: vadovlis auktosioms mokykloms. KU: Klaipda, 2007. SUMMARY CREATIVE COMMONS PROBLEMS IN LITHUANIA Prof. dr. Mindaugas Kikis Mykolas Romeris University, Lithuania mkiskis@mruni.eu
The article analyses problems facing current copyright and related rights regime, as well as Creative Commons licensing as an alternative contractual copyright and related rights arrangement. General features of Creative Commons licensing and problems for its adaptation to the Lithuanian jurisdiction are identified and studied in detail. Conclusions that comprehensive reform of the current copyright and related rights regime is needed in order to fully accommodate Creative Commons and other alternative arrangements in Lithuanian and European law are drawn. Keywords: copyright law, related rights, licensing, Creative Commons, open source.
41
Sekcija SOCIALINI REIKINI MODELIAVIMAS

Moderatorius prof. (HP) Aleksandras Krylovas
Secion MODELING OF SOCIAL PHENOMENONS

Moderator prof. (HP) Aleksandras Krylovas
42
MODELLING OF A CREDIT DEFAULT SWAP

Antanas MIKYS1, Vaidas TALAKA2, Eimutis VALAKEVIIUS3
,,kio bankas, Lithuania, Kaunas University of Technology, Lithuania, 3 Kaunas University of Technology, Lithuania. eimval@ktu.lt
2 1
1. Introduction In recent years credit derivatives enjoyed one of the largest growth of all the markets (OKane, 2003; Zalewska, 2004; Hull, 2000). Their purpose is to manage and trade credit risk, i.e. the risk that a borrower may not be able to pay back a loan in time. A credit default swap (CDS) is the most common and straightforward type: it is a contract that provides insurance against the risk of default by a particular company. The company is known as the reference entity and a default by the company is known as a credit event. The credit event that triggers a default is defined in the contract: it usually includes bankruptcy, restructuring and failure to pay. The buyer of the insurance has the right to sell a bond issued by the company in the case of a credit event. The buyer may deliver this bond at par value or receive the par value minus a recovery rate. How the swap is settled is defined in the contract. In exchange of the right granted by the CDS, the buyer agrees to make fixed regular payments to the seller during the lifetime of the contract or until a credit event occurs. Thus, the CDS consists of two cash flow legs (Jeanblance, 2008): the fixed leg and the default leg. The price of the credit default swap is described by the difference between the cash flow in both legs (Fig.1.) 2. Parameters of a Contract 2.1 Coefficient of recovery rate Coefficient of recovery rate is a random value which defines the probable value of a bond or other security paper involved in CDS after credit event. The values of recovery rates depending on the lifetime and type of a contract can be find on Moodys web page (Moodys Global Finance, 2010). 43
Cash flow after default
CDS seller
CDS buyer
Insurance annuities of CDS contract

Fig 1. CDS diagram 2.2 Probability of bankruptcy One of the most important parameters in valuing CDS is a probability of a credit event. If we know the prices of a Treasury note and corporation bond then we can to compute the present value of a credit event The price of a treasury note The price of a corporation price = The present value of a credit event Having this value it is possible to evaluate the probability of bankruptcy of the issuer of a bonds in a future. Consider the example. Consider a 5 year $100 government discounted bond with 6% interest rate and a similar corporation bond with 6.5% interest rate. The present value of government bond equal to and the present value of corporation bond equal to . Then the present value of credit event is . Define the probability p of a credit event over lifetime of the bond. If the value of the bond after credit event equal zero, i.e. the loss is 100%, then the probable loss is and its present value is equal to . The probability of a . The credit event can be determined from the equation solution gives . For simplification of a model Jarrow ir Turnbull [1] proposed to define the probability of a credit event so:
is a rate of intensity of Poisson distribution. Then the probability where of having no default in a period from till T is equal to 44
3. Valuation of CDS contract For the fair valuation of a CDS contract the present values (PV) of insurance payments (premiums) and cash flow (payout) after credit event must be equal, i.e. PremiumPV = PayoutPV. It can be shown that PremiumPV = or approximation of the given expression can be written in the form PremiumPV=
where - percentage rate of insurance payments; - a period between two successful payments expressed in years; - the probability that an issuer has no default from till ; - discount function at time till . In a similar way can be computed the second value Payout PV = , where R is the recovery rate, MtN the number of default periods. Equating the present values and solving the equation with respect to percentage rate of payments we obtain that . 4. Modeling results In this section we present how the value of CDS contract depends on the contract parameters. Consider the contract with the following data
Data of CDS contract Face value Interest rate Coefficient of recovery rate 20000000 5,00% 0,4 Lifetime Payments Frequency of default events 5 years Semiannual Monthly
Changing the probability p from 0.02% till 0.20% by a step 0.02% we obtained the following graph
45
Below is depicted the relation of percentage payment with respect to the probability of default event and recovery ratio.
5. Conclusion Credit default swaps are an effective tool to manage credit risk and are convenient for speculation purposes. The CDS value increases when the probability of credit event increases. The CDS value decreases when the coefficient of recovery rate increases. References:
1. 2. 3. O'Kane and Turnbull. Valuation of Credit Default Swaps. 2003. Available at < http://www.brokerbase.eu/credit-derivatives/cds.pdf >. Agnieszka Zalewska, Modeling the Price of Credit Default Swap. 2004. Available at <http://www.nada.kth.se/utbildning/grukth/exjobb/rapportlistor/2004/rapporter04/zale wska_agnieszka_04016.pdf.> Moodys Global Finance, Corporate Default and Recovery Rates 1920 2007. 2010. Available at <http://www.moodys.com/cust/content/Content.ashx?source=StaticContent/Free%20P
46
4. 5.
ages/Regulatory%20Affairs/Documents/corporate_default_and_recovery_rates_02_08. pdf> Monique Jeanblanc, Reduced Form Modeling for Credit Risk. 2008. Available at http://www.finance-innovation.org/risk08/files/7797114.pdf. John Hull and Alan White, Valuing Default Swaps I: No Counterparty Default Risk. Journal of derivatives, Fall 2000, Vol. 8, No1, 29-40. SUMMARY MODELLING OF A CREDIT DEFAULT SWAP Antanas Mikys1, Vaidas Talaka2, Eimutis Valakeviius3 1 ,,kio bankas, Lithuania, 2 Kaunas University of Technology, Lithuania, 3 Kaunas University of Technology, Lithuania. eimval@ktu.lt
The paper considers the valuation of credit default swaps (CDS). The value of CDS depends on the following parameters: default probability, recovery rate reducing the payment in the case of default event, lifetime of CDS. The impact of each parameter to the value of CDS was investigated by modeling. The most important parameters which influence the value of CDS were determined by the created models. The models can be applied in the banks signing derivative contracts. Keywords: Credit default swap, default probability, recovery rate, model.
47
SOCIALINI INDIKATORI KONSTRAVIMAS

Doc. dr. Natalija KOSAREVA1 , Prof. (HP) Aleksandras KRYLOVAS2
1
Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, Lietuva, 2 Mykolo Romerio universitetas, Lietuva. 1 natalja.kosareva@vgtu.lt, 2krylovas@mruni.lt
1. vadas Socialini reikini analiz danai reikalauja lyginti tarpusavyje vairius objektus, kai egzistuoja visa eil vertinimo poymi ir nra vienareikmikai apibrtas palyginimo kriterijus. Tarkime, kad kintamieji x1 , x2 ,..., xn yra tam tikri kiekybiniai poymiai, imatuojami realiais skaiiais x j R . Bet kur kriterij K galima apibrti kaip n kintamj funkcij K : R n R ; kitaip raome K ( x1 , x2 ,..., xn ) . Paprasiausias atvejais funkcija K yra monotonin (pavyzdiui, nemajanti) kiekvieno kintamojo atvilgiu: x > x K x1 ,..., x ,...xn K x1 ,..., x ,...xn . j j j j
Glodij (diferencijuojam) funkcij atveju i kriterijaus savyb utikrina reikalavimas
K ( x1 ,..., xn ) 0. x j
Ivardintas slygas tenkina, pavyzdiui, tiesinis kriterijus
K ( x1 ,..., xn ) = w j x j .
j =1
(1)
ia 0 < w j < 1,
w
j =1
= 1 yra poymi santykiniai svoriai. Jiems nustatyti gali
bti naudojami, pavyzdiui, ekspertiniai vertinimai. Taiau nauj, maai itirt reikini tyrimui tokius vertinimus gauti sunku ir jie nepasiymi dideliu patikimumu. Bendruoju atveju kintamieji x j turi dimensijas ir tai btina atsivelgti konstruojant (1) tipo kriterijus. Todl paprastai (1) formulje raomos standartizuotos kintamj reikms
48
xj =
x jfakt x min j x max x min j j
(2)
Matome, kad (2) transformacija standartizuoja ne tik kintamj, bet ir kriterijaus reikmes, t. y. turime 0 K 1 . Pastebkime, kad ribins reikms x min ir x max formulje gali bti kaip teorins (kai daromos atitinkamos prielaidos j j dl atsitiktinio dydio x j skirstinio), taip ir empirins, t. y. apskaiiuotos i esam matavim arba veri. Tarkime, kad skirting objekt tam tikro poymio reikms buvo vertintos skaiiais 1,2,3,4,5 ir manoma, kad teorins verio ribos apibria interval x j [0;10] . Suraykime lentel dviem bdais standartizuotas reikmes:
Lentel 1. Du bdai standartizuotoms kintamojo x j reikmms apskaiiuoti.
x jfakt . x st .,emp. j x st .,teor . j
1 0 0,1
2 0,25 0,2
3 0,5 0,3
4 0,75 0,4
5 1 0,5
ia x st .,emp. standartizuotos reikms, apskaiiuotos i empirini duomen, t. j y. x min = 1 , x max = 5 ; reikms x st .,teor . apskaiiuotos esant x min = 0 , x max = 10 . j j j j j Matome, kad esant nedideliam empirini duomen kiekiui, sukonstruotas (1), (2) kriterijus yra nestabilus ir todl nepatikimas. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad teorins ribins reikms x min ir x max gali bti ir begalins (pavyzdiui, normaliojo, j j eksponentinio skirtini), o tai daro (2) formul netaikytina. Aptarkime dar vien kriterij sudarymo problem. Funkcijos K monotonikumas pagal kiekvien kintamj yra labai grietas reikalavimas ir gali prietarauti modelio sudarymo logikai. Pavyzdiui, modeliuojant miesto darnaus vystymosi kriterij (Rudzkien, Burinskien 2006), svarbs gali bti tokie poymiai kaip gatvi tankis ( x1 ) ir eldyn dalis (x2 ) . Kaip vieno, taip ir kito poymio ribins reikms (0 ir 1) arba neatitinka miesto svokos (jei nra gatvi, tai nra ir miesto), arba minimizuoja kriterijaus reikm (gatvi tankis, toks didelis, kad nelieka kit miesto komponeni: nam, eldyn ir t. t.). Akivaizdu, kad iuo atveju kriterijui konstruoti jau netinka (1) tiesin funkcija ir (2) tiesin transformacija. 2. Indikatori sudarymo metodas Autori darbuose (Krylovas, Kosareva 20082010) pasilytas bendras test (indikatori) modelis, leidiantis konstruoti klausim rinkinius taip, kad turint tam tikr apriorin informacij apie klausimus modeliuojanias funkcijas ir apie 49
tiriamosios populiacijos tikimybin skirtstin, galima maksimizuoti gaunamos i testo informacijos kiek. Kitaip tariant pagal teigiam atsakym n dichotomini klausim skaii galima suskirstyti matuojamuosius objektus (idealiu atveju) n + 1 - klaster. Darbe (Krylovas, Kosareva 2008) buvo reikalaujamas klausim nepriklausomumas, taiau is apribojimas veiktas straipsniuose (Krylovas, Kosareva 2009; 2010), kur parodyta, kad tarpusavyje priklausomus klausimus galima jungti klausim blokus ir buvo gauti i toki blok sudaryt test bal tikimybini skirstini teoriniai veriai. Parodykime kaip taikant metodik (Krylovas, Kosareva 20082010) konstruojami socialini reikini indikatoriai. Tarkime, kad d1 , d 2 ,..., d m klausim blok (diagnostini indikatori) rinkinys. Kiekvienas blokas d i gali turti nuo 1 iki mi klausim. Metodika (Krylovas, Kosareva 2010) grindiama prielaida, kad d i apibdinama kintamojo K ( 0 K 1 kriterijaus reikms) funkcija ir surinkt bal vidurkio funkcija
V (K ) = spis (K )
s =1
mi
(3)
yra nemajanti. ia pis (K ) yra tikimybs teisingai atsakyti lygiai s i -jo bloko klausim, esant kriterijaus reikmei K . Pastebkime, kad skaiiai pis (K ) apibria tam tikr diskretj skirstin:
Lentel 2. Teising atsakym skaiiaus bloko d i klausimus teorinis skirstinys.
s = j
j=0
pi 0 ( K )
j =1
pi1 ( K )
.
..
j = mi pim i (K )
P( s = j )
p
s =0
mi
is
(K ) = 1
Monotonikumo reikalavimo (3) funkcijai prasm diagnostini operatori validumas, t. y. j savyb matuoti btent tai, k matuoja kriterijus K . Paymkime T = d i1 , d i 2 ,..., d ik diagnostini operatori rinkin (testas T ).
Geriausias informacijos maksimizavimo prasme yra testas T * : I T * = max I (T ) ,

T
Darbe (Krylovas, Kosareva 2010) parodyta, kaip apskaiiuojamas informacijos kiekis I (T ) , jei inoma apriorin informacija apie populiacijos tikimybin skirstin.
( )
kai teisingai atsakiusi 0,1,..., M =
m
i =0
testo klausim populiacijos dalys yra
50
lygios. iuo atveju testas T * geriausiai diferencijuoja testuojamuosius kriterijaus K atvilgiu. Praktikoje funkcijos pis ( K ) gali bti sukonstruotos tik esant dideliam kiekiui empirini duomen. Taiau i informacija nra privaloma diagnostiniams operatoriams konstruoti. Pav. 1. parodyta, kaip gali atrodyti hipotetinis diagnostinis operatorius.
Pav. 1. Hipotetinis diagnostinis operatorius. Tarkime, kad ia K yra anksiau mintas miesto darnaus vystymosi indikatorius, x1 (3) gatvi tankis, x2 eldyn dalis. Paveiksle kvadratais, kryiais ir rombais paymtos hipotetins kintamj reikms ploktumos takai (x1 , x2 ) . Esant ioms reikmms miesto rajonas vertinamas atitinkamais balais: 0, 1 arba 2. Tokios reikms gali bti inomos i ekspertini veri, i mokslins literatros, i atlikt analogik tyrim, t. y. iame etape galima atsiriboti nuo krterijaus K sudarymo problemos. Pakanka inoti, kad kvad kry romb x1kvad . , x2 . p x1kry . , x2 . p x1romb. , x2 . Paveiksle 1 pavaizduot diagnostin operatori galima urayti, pavyzdiui, kaip toki dviej kintamj funkcij
) (
) (
2, kai ( x1 1 ) 2 + ( x2 2 ) 2 r d i (K ; x1 , x2 , A) = 1, kai r < ( x1 1 ) 2 + ( x2 2 ) 2 < R (4) 0, prieingu atveju Parametrai 0 < 1 , 2 , r , R < 1 parinkti taip, kad apskaiiuojamos funkcijos
d i reikms, bt suderintos su empiriniais duomenimis. Akivaizdu, kad ir iuos

parametrus, ir diagnostin operatori modeliuojanios funkcijos pavidal galima pasirinkti vairiais bdais, taiau tai nra (Krylovas, Kosareva 20082010) metodikos trkumas. Kaip tik galimyb pasirinkti patogaus pavidalo funkcijas, 51
kurias pavyksta gerai priderinti prie empirini duomen ir yra stiprioji ios metodikos pus. Priklausomyb nuo K gali bti nustatyta tik esant pakankamai dideliam kiekiui statistini duomen ir nauj tyrim pradioje neinoma. Jau mintas konstruojamo indikatoriaus validumo reikalavimas galioja esant teigiamai koreliacijai tarp dydi K ir d i (K ; x1 , x2 , A) . ia A parametras, koreguojantis tyrimo specifik. Pavyzdiui, parametr 1 , 2 , r , R reikms (4) formulje gali priklausyti nuo miesto dydio (r. (Rudzkien, Burinskien 2006), kur analizuojamas Vilniaus miestas, kuriam taikoma vidutinio dydio miesto tyrimo metodika). Diagnostiniams (4) tipo operatoriams konstruoti galima remtis dalykinmis (pavyzdiui, architekt arba medik) iniomis, kai pats indikatorius K dar nra sukonstruotas. Tinkamai sukonstruoti diagnostiniai operatoriai d i turi iliekamj vert ir gali bti naudojami analogikuose tyrimuose. Paminkime dar vien dom diagnostini poymi konstravimo aspekt. Poymi kintamieji x j danai turi fizikin prasm ir atitinkam dimensij (pastebkime, kad standartizuoti (2) kintamieji yra bedimensiniai). Taiau, tiesioginis elementari funkcini priklausomybi konstravimas, kaip prasta daryti ekonometrijoje, gali bti neefektyvus. Pavyzdiui, svarbus miesto pltros tyrimui parametras (Rudzkien, Burinskien 2006) rajono atstumas nuo centro ne visada turi paprast geometrin prasm. Artimas centrui geometrinio atstumo prasme miesto rajonas faktikai nra jam artimas, jei jis izoliuotas upe ir ioje vietoje nra tilt. Kita vertus, esant geresniam susisiekimui, geometrinio atstumo prasme atokesnis miesto rajonas gali atrodyti artimesnis centrui. Paminkime ir svarbius miesto pltros tyrimams higieninius parametrus (Rudzkien, Burinskien 2006): kietj daleli, sieros ir azoto dioksido, anglies monoksido kiek ore. Jei oro utertumo ar kito panaaus rodiklio lygis virija tam tir normatyviniais aktais nustatyt rib, tai gali pareikalauti administracini veiksm vieajam interesui apginti: tam tikr pramonini moni veiklos apribojim arba ikelimo, transporto sraut reguliavimo ir pan. Tai turs didel tak kitiems parametrams, pavyzdiui, vidutinei buto kainai. Todl diagnostiniai operatoriai gali turti ir gerokai sudtingesn palyginti su (4) pavidal. 3. Klasterizacij palyginimas Tarkime, kad turime diagnostini operatori bank B = {d1 , d 2 ,..., d m } . Kiekvienas operatorius yra vieno ar keli kintamj (poymi) x1 , x2 ,..., xn funkcija d i , gyjanti reikmes 0,1,..., mi , t. y. priklausomai nuo tam tikro objekto
a A poymi reikmi, jam priskiriamas tam tikras balas. Indikatoriumi I R vadiname diagnostini operatori rinkin R = d i1 , d i2 ,..., d im B . Taigi
kiekvienam tiriamajam objektui a A priskiriama bal suma:
52
I R (a ) = di j (a ) {0,1,..., mR }, mR = mi j .
j =1 j =1
mi
mi
(5)
Tarkime, kad A = N , t. y. turime N tiriamj objekt
Apskaiiuokime indikatoriaus reikmes I R a j ir sudarykime aibs A skaidin poaibius (blokus ): Paymkime kad Bi Bk = ,
11
( )
{a1 , a2 ,..., aN }.
(6)
B j = {ai A : I R (ai ) = j}, j = 0,1,..., mR . p j aibs B j element skaii

kai
mR
(p
j
= B j . Pastebkime,
ir skaiiai
ik.
Todl
p
j =0
=N
p0 =
p p0 p , p1 = 1 ,..., pm R = m R apibria diskretj skirstin. N N N

Lentel 3. Empirinis diskretusis skirstinys.
...
p0
p1
mR pm R
Indikatoriaus I R suteikiamos informacijos kiekis apskaiiuojamas entropijos (Staknas 1996) funkcija
ER = p j ln p j .
j =0
mR
(7)
Funkcija (7) gyja maksimali reikm, kai p0 = p1 = ... = pm R =
1 . mR + 1
Kadangi nra inoma funkcij d i priklausomyb nuo K , mes neinome teorini tikimybi 2 lentelje. Todl nra pagrindo tiktis, kad empirins tikimybs 3 lentelje bus artimos teorinms. Todl negalime tiesiogiai taikyti (Krylovas, Kosareva 20082010) metodikos ir indikatoriui konstruoti reikalingas kitas kriterijus. Tarkime, kad 1. Tiriamj objekt a j aib A suskaidyta k klasteri Ci :
k ~ ~ ~ ~ A = {a1 , a2 ,..., aN } = U Ci , Ci C j = , Ci . i =1
11
Tai gali ir nebti aibs skaidinys, nes kai kurie poaibiai gali bti tuti; r. (Krylovas 2009)
53
~ ~ K (a ) = j , kai a C j .
2. Klasteri elementams suteikti rangai K R :
Pavyzdiui, straipsnyje (Rudzkien, Burinskien 2006) atliktas Vilniaus miesto rajon skirstymas 3 klasterius darnaus vystymosi poiriu. Klasteriai konstruojami taikant matematins statistikos metodus. Indikatorius I R apibria aibje I R dalin tvark (Krylovas 2009): a p a , kai I R a I R a . Nagrinsime visus galimus aibs A skaidinius k blok (tiek kiek ir klasterizacijoje K ; tai reikia, kad mR k 1 ):
( )
( )
A = U C j , I R a I R a , kai a Ci , a Cl ir i < l .
j =1
( )
( )
(8)
Sudarykime indikatoriaus I R vertinimo kriterij klasterizacijos K atvilgiu. Apibrkime poaibius D j A , nusakanius aibs A elementus, priklausanius skirtingiems klasteriams
~ D j = a A : a Ci Cl ir i l = j , j = 0,1,..., k 1.
Matome, kad Di D j = ir
(9)
apibria t pai klasterizacij K ir turime D0 = A, D1 = D2 = ... = Dk 1 = . klasteriams (D1 ) , kiek toliau vienas nuo kito esantiems klasteriams (D2 ) ir t. t. Taigi skirtum tarp klasterizacij K ir K galima imatuoti funkcij Bendruoju atveju aibs D j nra tuios ir rodo kiek element priklauso gretimiems
UD
i =0
k 1
= A . Idealiuoju atveju indikatorius I R
~ k 1 S IR , K = j Dj .
j =0
(10)
Priminsime (Krylovas 2009), kad D j aibs D j element skaiius. Taigi indikatori, suderint su klasterizacija K , konstruojame taip: i diagnostini operatori banko B reikia irinkti tok mi operatori rinkin R*
~ ~ funkcija: S I R * , K = min S I R , K .
RB
( mR k 1
fiksuotas
skaiius),
kuris
minimizuoja
(10)
4. Pavyzdys 1 Pav. 2. Parodyta aibs A = { ,2,...,15} klasterizacija. 54
1 Pav. 2. Aibs A = { ,2,...,15} klasterizacijos pavyzdys.
~ ~ ~ K1 = { ,2,3,4,5}, K 2 = {6,7,8}, K 3 = {9,10,11,12,13,14,15} . Hipotetinis dviej 1

rodikli indikatorius gyja tris reikmes 0, 1, 2 ir apibria klasterius K1 = { ,2,3,4,5,6}, K 2 = {7,8,9,10,11}, K 3 = { ,13,14,15} . Taigi turime 1 12
D0 = { ,2,3,4,5,7,8,12,13,14,15}, D1 = {6,9,10,11}. 1 ~ Apibrtos (10) funkcijos reikm S I R , K = 1 {6,9,10,11} = 4 .
Literatra
1. 2. 3. 4. 5. 6. A. Krylovas, N. Kosareva. Mathematical modelling of forecasting the results of knowledge testing, Technological and Economic Development of Economy 14(3): 388401, 2008. A. Krylovas, N. Kosareva. Mathematical Modelling of Diagnostic Tests, KnowledgeBased Technologies and OR Methodologies for Strategic Decisions of Sustainable Development (KORSD-2009): 5th international conference, 120-125, 2009. A. Krylovas, N. Kosareva. Politominio diagnostinio testo matematinis modelis. Lietuvos matematikos rinkinys. LMD darbai 51: 279-284, 2010. V. Rudzkien, M. Burinskien. Darnaus vystymosi principai Vilniaus miesto pltroje. Darnaus vystymosi strategija ir praktika: mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, p. 39-46, 2006. A. Krylovas. Diskreioji matematika. Vilnius: Technika, 2009. V. Staknas. Informacijos kodavimas. Vilnius, VU, 1996.
55
SUMMARY THE CONSTRUCTION OF SOCIAL INDICATORS Assoc. prof. dr. Natalija Kosareva1 , Prof (HP) Aleksandras Krylovas2 1 Vilnius Gediminas Technicals University, Lithuania, 2 Mykolas Romeris University, Lithuania. 1 natalja.kosareva@vgtu.lt, 2krylovas@mruni.lt The multicriteria assessment problem when there are not enough statistical data for the criteria construction is analysed in the paper. General indicators creation scheme based on the earlier authors research is proposed. The proposed method allows to separate diagnostic operators construction problems and criteria creation problems. Indicators are created as the sets of diagnostic operators which assign the particular score to each object under investigation. The assigned scores divide the set of investigative objects in clusters. The criteria for the comparison the results of this clustering with the results of the clustering obtained by other methods is proposed. The proposed method could be applied for the solution of evaluation problems in social sciences. Keywords: Mathematical modeling, indicators construction, tests, cluster analysis, decision-making.
56
FAKTORINS IR KLASTERINS ANALIZS METOD TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE

Doc. dr. Tatjana BILEVIIEN
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva tbilev @mruni.eu 1. Rinkos tyrim vieta rinkodaros procese iuolaikiniame globaliame pasaulyje spariai auga konkurencija. Ekonomikos augim labiausiai skatina ne paklausa, o perteklin pasila. Nordami suvokti manomas grsmes ir galimybes, verslo atstovai siekia kuo tikslesns informacijos apie j srities rink, potencialius vartotojus ir konkurentus. Rinka daniausiai apibdinama kaip visuma esam ir potenciali pirkj, siekiani patenkinti savo poreikius, j galimybs pirkti ir noras leisti pinigus. Vartotojo pasirinkim daniausiai lemia vairs motyvai, kuriuos aktyviai formuoja reklama. Rinkodara tai vadybinis procesas kuris nustato vartotoj, vertina jo poreikius (norus) ir juos efektyviai ir pelningai patenkina. Svarbiausia rinkodaros figra yra vartotojas, jo poreiki ir nor patenkinimas, todl pirmiausia nustatomi potencials vartotojai ir j poreikiai. Vertinant vartotojo elges, svarbu suprasti, kad rinkoje veikia skirtingos asmen grups su skirtingais interesais. Norint veikti rinkoje reikia inoti vartotoj skon, proius, finansines galimybes. Tik tuo atveju galima skmingai pasinaudoti savo galimybmis ir gauti peln. Segmentavimas - tai visos rinkos suskirstymas atskiras grupes (vartotoj ar organizacij), turinias panaius poreikius. Rinkos segmentavimo tikslas yra kiek manoma geriau utikrinti, kad itekliai bt nukreipti tuos vartotojus ar organizacijas, i kuri galima tiktis didiausios gros. Visi gamintojai ir organizacijos turi baigtinius resursus, todl taikyti kur papuola, uuot tiksliai isiaikinus tinkamas grupes, yra tik nepageidaujamas resurs vaistymas. Kuo labiau produktas pritaikytas individualiam vartotojui, tuo didesn jo kaina. Taiau suderinti gamybos ilaidas ir kain skirtum nra lengva. Kiekvienas segmentavimo lygis turi savo privalumus ir trkumus. Apskritai, vartotojai visada tikisi gauti auktesnio kokybs lygio produktus, nei turjo anksiau, o pasaulio rink globalizacija suteikia daug didesnio pasirinkimo galimyb. mons nori bti traktuojami kaip individai, o io noro ignoravimas didina rizik. Norint suprasti vartotojus ir mokti vertinti tikslin rink, kuri bus nukreipta rinkos uvaldymo strategija, reikia inoti, kas lemia vienok ar kitok vartotojo elges. 57
Rinkos tyrimai tai kokybins ir kiekybins informacijos apie paklaus ir reali bei potenciali preki bei paslaug pasil rinkimas, analiz ir gaut apibendrint ivad pateikimas taktini ar strategini komercini sprendim primimui. Rinkos tyrim esm sudaro specialios metodikos, pradedant nuo paprasiausi ir baigiant naujausiais sudtingais tyrimo metodais, paremtais sudtingais matematiniais skaiiavimais, kurie praktikai nemanoma atlikti neturint iuolaikins kompiuterins rangos. Rinkos tyrim procesas apima duomen rinkim, analiz ir interpretavim. Rinkos tyrim esm sudaro specialios metodikos, pradedant nuo paprasiausi ir baigiant naujausiais sudtingais tyrimo metodais, paremtais sudtingais matematiniais skaiiavimais, kuri praktikai nemanoma atlikti neturint iuolaikins kompiuterins ir programins rangos. Pastaraisiais deimtmeiais net ir maos mons atlieka rinkos tyrimus, o gaut informacij naudoja rinkos dydio, konkurencins aplinkos vertinimui, taip pat naujos rinkos strategijos (produkto, kainos, paskirstymo, pardavimo ir kt.) diegimui. Klausti ir pasitikti vartotojais btina - gamintojai gauna verting informacij, t.y. atgalin ry i savo vartotoj: gamintojas turi domtis, ar jo sukurtas produktas patenkina jo vartotojus, ar produktas patenkina juos labiau negu konkurent gaminiai. 2. Faktorins ir klasterins analizs metodai Faktorin analiz leidia kintamj masyve iskirti kelet grupi, kurios vadinamos veiksniais. Grupavimas atliekamas apskaiiuojant kintamj koreliacij. vien veiksn jungiami kintamieji, stipriai koreliuojantys tarpusavyje ir silpnai koreliuojantys arba nekoreliuojantys su kitais kintamaisiais, kurie sudaro kitus veiksnius. Tokiu bdu sumainamas kintamj skaiius. Faktorin analiz plaiai taikoma ekonomikoje, rinkodaroje ir kituose taikomuosiuose moksluose, kurie nagrinja didelius duomen kiekius. Faktorin analiz pasiymi sudtingais matematiniais skaiiavimais. Pateikiant faktorins analizs apraus, tenka vertinti ir pagrsti i metod taikymo galimybes ir ypatybes, matematini modeli veikimo principus, o rezultat interpretacija nra paprasta ir vienareikm. Faktorin analiz neturi vienintelio sprendinio. Koreliacin matric galima pavaizduoti veiksniais skirtingais bdais. Be to, faktorin analiz sudaro skirtingi modeliai, kurie paremti veiksni svori matricos apskaiiavimu. Daniausiai faktorins analizs programos ikart silo kelet skirting metod. Geriausio metodo pasirinkim daniausiai lemia skaiiavimo patogumas, o taip pat tyrjo nuomon. Faktorins analizs metodais sprendiami dviej tip udaviniai: tiriamieji ir patvirtinamieji. Pagal iuos udavinius ir faktorin analiz vadinama tiriamja ir patvirtinamja. Faktorins analizs metodai leidia priskirti stebimus kintamuosius veiksniams, o kiekvienas veiksnys atvaizduoja kintamj empirinius ryius. Be to, veiksniai kiekvienam kintamajam suteikia svor, kuris gali bti naudojamas jungiant kintamuosius integruotus rodiklius. Analizuojant socialini grupi ar atskir asmen poirius, elges ar konfliktikum, danai formuluojamos pradins hipotezs apie i savybi tarpusavio ryius. Faktorins 58
analizs metodai leidia vertinti vienai ar kitai grupei bdingas savybes ir j ryius. Klasterins analizs vardu vadinamas platus spektras skaitini duomen analizs metod, skirt nustatyti ir iaikinti objekt grupes arba klasterius, kurie yra homogeniniai ir skirtingi. Daugelis dabartiniu metu naudojam klasterizavimo metod atsirado psicholog, sociolog, biolog ir matematik bendro darbo dka. Sprendiam problem vairov nulm ir klasterizacijos metod gaus. Pastaraisiais metais klasterin analiz tapo sudtine duomen gavybos technologij dalimi ir, kartu su kitais metodais, taikoma nustatant grupes su panaiais ablonais. Klasterins analizs metodai skmingai taikomi analizuojant socialines ekonomines problemas. Kai poymi skaiius didelis, derinami klasterins ir faktorins analizs metodai. Pagrindins klasterins analizs svokos yra panaumas ir skirtingumas (atstumas): atstumas nurodo, kiek objektai yra nutol vienas nuo kito (skirtingi), o panaumas rodo objekt artum. Panas objektai priklauso tam paiam klasteriui, nutol objektai skirtingiems klasteriams. Nors klasterins analizs metod yra daug, daugelio j skaiiavimo algoritmai susideda i dviej etap. Pirmuoju etapu atliekamas pradinis (gali bti dirbtinis arba laisvas) objekt suskirstymas grupes ir nustatomas matematinis automatinio klasifikavimo kokybs kriterijus. Antruoju etapu objektai kilojami i vienos klass kit iki tol, kol kriterijaus savybs nenustoja gerti. Faktorins analizs skirtumas nuo klasterins analizs yra tas, kad faktorin analiz yra taikoma koreliacinei matricai, o klasterinei analizei taikomi kiti panaumo matai. Skirtingai nei faktorin analiz, ie matai negali vertinti koreliacinei matricai bding savybi, toki kaip prieing koreliacijos koeficient enkl. Klasterins ir faktorins analizs metod taikymas reikalauja sudting matematini skaiiavim atlikimo, todl platus i metod taikymas tapo manomas tik specializuot statistini program paket (pvz., Statistica, SPSS) pagalba. 3. Faktorins ir klasterrins analizs metod taikymo rinkos t yrimuose galimybs Atliekant rinkos tyrim galima mginti nustatyti, kiek vartotojui yra svarbus preks kaip rinkos komplekso atskiro elemento ypatybs. Remdamasi tokia informacija, mon gali sutelkti dmes esminius preks parametrus ir modeliuoti juos pagal vartotojo poreikius, pairas. Galima nustatyti, kokie btent turt bti tam tikros preks kainos ypatumai ar netgi kokia konkreiai turt bti preks kaina, kad maksimaliai atitikt vartotojo preferencijas, bei nustatyti priimtinos preki kainos ry su vartotoj charakteristikomis. Pavyzdiui, norint vertinti, kokie veiksniai takoja vartuotoj priimtinas skirting preki kainas, faktorinei analizei parinksime kintamuosius: respondent amius (amius), respondent pajamos per mnes (Pajamos), suma, paskirta per mnes pirkiniams (Pirkini_suma), vidutin kaina, kuri respondentas sutinka 59
mokti u kosmetik (vid_kaina_kosmetika), vidutin kaina, kuri respondentas sutinka mokti u aprang (vid_kaina_apranga), vidutin kaina, kuri respondentas sutinka mokti u buitin technik (vid_kaina_techn). Tikrini veri diagrama (Cattell scree kriterijus) (r. 1 pav.) leidia pasirinkti du veiksnius. Pasukt veiksni svori matricoje matome, kad veiksnys F1 turi stipr ry su vidutine kaina, kuri respondentas sutinka mokti u kosmetik (vid_kaina_kosmetika), vidutine kaina, kuri respondentas sutinka mokti u aprang (vid_kaina_apranga), vidutine kaina, kuri respondentas sutinka mokti u buitin technik (vid_kaina_techn). Veiksnys F2 turi stipr ry su respondent amiumi (amius), respondent pajamomis per mnes (Pajamos), suma, paskirta per mnes pirkiniams (Pirkini_suma). Veiksn F1 galima apibdinti kaip tinkam kain pasirinkim, o veiksn F2 - kaip asmenines respondento savybes.
1 pav. Tikrini veri diagrama ir pasukt veiksni svori matrica
Rinkos segmentavimas danai atliekamas apraomosios statistikos metodais. Tai ilgas procesas. Klasterins analizs metodai leidia greitai iskirti tikslines vartuotij grupes. Pavyzdiui, turime kintamuosius Lytis, Atostog vieta, Kelioni danis, atlikta hierarchin klasterin analiz. Klasteri jungimo dendrograma (r. 2 pav.) leidia iskirti du klasterius. Analizuojant respondent, priskirt kiekvienam klasteriui, charakteristikas, galima pastebti, kad pagrindinis kintamasis, kuris nustato klasteri skirtum, tai atostog vietos pasirinkimas. Pirmam klasteriui priklauso vyrai ir moterys, kurie pasirenka paintines keliones, antram klasteriui vyrai ir moterys, kurie pasirenka poilsio keliones. Kelioni danis reikms neturi. 60
2 pav. Klasteri jungimo dendrograma
Ivados Naujoji rinkodara - tai strategij ir metod rinkinys, galintis paskatinti potencialius klientus patikti paslaugomis ir prekmis. Rinka turi ne tik konkrei struktr, bet joje veikia daug rinkos dalyvi (vartotoj, konkurent, tiekimo tarpinink). Skm ir pelnas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip tiksliai pavyksta ianalizuoti rink ir nukreipti savo pastangas. Vartotojai turi skirtingus skonius, proius ir finansines galimybes. Jums teks nustatyti tikslin grup ar kelet tikslini grupi, vertinti j savybes, nes tik tokiu atveju galite tiktis skms. Gerai atliktas rinkos tyrimas yra skmingo rinkos segmentavimo pagrindas. Pirmiausia reikia painti vartotojus, inoti j poreikius ir savybes. Rinkos segmentai gali bti sudaromi daugeliu bdu, taiau daniausiai segmentacija atliekama pagal elgsenos faktorius, pagal psichografinius faktorius arba pagal vartotoj profilius gyvenimo stiliaus modelius. Skirting ali marketingo specialistai naudoja skirtingos segmentavimo bdus. Faktorins ir klasterins analizs metodai leidia greitai analizuoti aib kintamj ir iskirti rinkos veiksnius ir tikslinius rinkos segmentus. Literatra
1. Cooper, D. R. and Schindler, P. S. Business research methods (9th ed.). Boston: McGraw-Hill, 2006.
61
2. 3. 4.
Curwin, J. and Slater. R. Quantitative methods for business decisions. London: Thomson Learning, 2008. ekanaviius, V. ir Murauskas, G. Statistika ir jos taikymai, I, II. Vilnius, TEV, 2004. Gill, J., Johnson, P. and Clark, M. Research methods for managers (4th ed.). London: Sage Publications, 2010.
SUMMARY FACTOR AND CLUSTER ANALYSIS METHODS IN MARKET RESEARCH Assoc. prof. dr. Tatjana Bileviien Mykolas Romeris University, Lithuania tbilev @mruni.eu The market is not only a specific structure, but there are many market participants (consumers, competitors, intermediaries in the supply). In order to understand the consumer and be able to assess the target market, which will be directed towards capturing market strategy, you need to know what factors cause some kind of user behaviour. Factor analysis helps to analyze and identify patterns and structures of the phenomenon. Market segmentation is the best possible way to ensure that resources are directed to those consumers and organizations from which they can expect the highest returns. Well done the market research is the basis for successful market segmentation. Market segmentation must take into account all the complex variables in order to provide the broadest possible view of the market. For this purpose, cluster analysis. Marketing specialists in cluster analysis methods applied by the exclusion of consumer groups that have a separate marketing program. Factorial and cluster analysis requires complex mathematical calculations. Application of these methods is possible using special statistical software packages. SPSS data collection and analysis of products covering all phases of market research project. The article deals with cluster and factor analysis methods in market research, the use of such methods of market factors and market segments differentiated between samples. Keywords: market analysis, cluster analysis, factor analysis, market segmentation
62
NEPARAMETRINI STATISTINI METOD TAIKYMAS VERTINANT STUDENT INIAS

Rima KRIAUZIEN1, prof. (HP) Aleksandras KRYLOVAS2, doc. dr. Natalija KOSAREVA3
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva. Mykolo Romerio universitetas, Lietuva, 3 Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, Lietuva. 1 kriauziene@mruni.lt; 2 krylovas@mruni.lt; 3 natalja.kosareva@vgtu.lt.
2 1
vadas Pagrindinis studento vertinimas vyksta formaliuoju bdu: kontroliniai darbai, testai. Autori patirtis rodo, jog vertinti student inias, net ir tokio lygtai gerai imatuojamo dalyko kaip matematikos inios, kai norima tai padaryti objektyviai, nra lengva uduotis. ia tema yra parayta nemaai straipsni, kuri autoriai prieina prie tos paios nuomons, kad net pakankamai detaliai suderin vertinimo kriterijus, skirtingi dstytojai tuos paius darbus vertina skirtingai. ini vertinimo subjektyvumas seniai inoma problema, kuri gali atrinti studijuojanij konkurencija. i problema yra ne tik didaktikos, bet ir taikomosios matematikos objektas, nagrinjamas literatroje (Krylovas, Subo, Kosareva, 2007) vairiais aspektais. iame darbe yra apraomas tyrimas, kurio tikslas itirti dstytoj vertinim suderinamum ir pateikti rekomendacijas, kaip sumainti subjektyvumo faktoriaus tak vertinant student inias. Tyrimas atliktas su Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finans valdymo fakulteto pirmojo kurso student 2009 met pavasario semestre paraytais matematikos kontroliniais darbais. Atrinktus 15 darb vertino 6 dstytojai ir gauti statistiniai duomenys teikia informacij apie atlikto kontrolinio darbo gaut paymi pagrstum ir dstytoj vertinim suderinamum. Tyrimo eiga Tikrint kontrolin darb sudar penki tiesins algebros udaviniai. Tyrimui buvo atrinkti 15 student darb, kuriems buvo keliamas tik vienas reikalavimas, kad darbas bt pakankamai tvarkingas ir skaitomas. Buvo padarytos i darb kopijos ir dstytojai nepriklausomai tikrino kiekvieno i student darb. Kiekvienai uduoiai priklausomai nuo jos sunkumo buvo nustatytas maksimalus tak skaiius, suteikiamas teisingai atlikus i uduot. 63
Pirmoji uduotis sudtini palkan udavinys. Antroje uduotyje reikjo apskaiiuoti ketvirtos eils determinant, o treiojoje atlikti veiksmus su matricomis. U kiekvien i i pirm trij uduoi galima buvo surinkti po 4 takus. Ketvirtoje uduotyje reikjo isprsti tiesin lygi sistem Gauso metodu, teisingai atlikus uduot studentas galjo gauti 5 takus. Paskutiniosios penktosios uduoties slyga buvo tokia: "Isprskite grafikai tiesinio programavimo udavin". U i uduot studentas galjo surinkti 3 takus. Taigi maksimalus tak skaiius u visas penkias uduotis 20 tak. Tyrimo udaviniai: 1) Dstytoj vertinim suderinamumo nustatymas. 2) Tiriamj student norminis vertinimas, t.y. student idstymas didjimo tvarka tikrinam matematikos ini atvilgiu. 3) Tiriamj student kriterinis vertinimas, t.y. student ini vertinimas 10 balje skalje. Tyrimo metodika ir rezultatai Ekspert vertinim suderinamumui tikrinti buvo pasirinkti neparametriniai statistiniai metodai pirmiausiai dl to, kad jie yra tinkami, kai duomen nra daug ir kai kintamj skirstinys skiriasi nuo normaliojo skirstinio. Buvo apskaiiuotas Kendalo konkordacijos koeficientas W bei Frydmano kriterijaus priklausomoms imtims statistika Q (Bagdonaviius, Kruopis, 2007; Conover, 1999). Patikrinta hipotez, ar W statistikai reikmingai skiriasi nuo nulio. Laikome, kad 6 - i ekspert vertinimai yra stebjim blokai, o 15 - os testuojamj testo rezultatai yra kintamieji. Rezultatai, apskaiiuoti vis penki uduoi ir bendrojo testo balo vertinimams, pateikti Lentelje 1.
Lentel 1. Konkordacijos koeficiento W, Frydmano kriterijaus statistikos Q ir reikmingumo lygmens reikms p kiekvienai i penki uduoi ir bendrojo balo vertinimams. Ud. 1 W Q p 0,957 80,388 0,000 Ud. 2 0,83 69,687 0,000 Ud. 3 0,908 76,263 0,000 Ud. 4 0,898 75,459 0,000 Ud. 5 0,617 51,852 0,000 Bendrasis balas 0,893 74,97 0,000
Kadangi vis penki uduoi ir bendrojo testo balo ei ekspert konkordacijos koeficientai reikmingai skiriasi nuo nulio (p reikms lygios 0 visais atvejais), galime teigti, kad ekspert nuomon testuojamj atvilgiu yra pakankamai vieninga. Kiek emesn konkordacijos koeficiento W reikm vertinant penktj uduot. Visais atvejais Q reikms virija 2 kriterijaus su k 1 = 14 laisvs laipsni
2 = 0, 05 lygmens kritin reikm 0,05 (14 ) = 23, 685 , todl galime teigti, kad
64
nulin hipotez H 0 : ekspert nuomon vertinant testuojamuosius nra vieninga (arba kad ekspertai neatskiria testuojamj) yra atmetama. Nordami gauti tikslesnes ivadas, galime taikyti Page'o L test (Page, 1963) trendui nustatyti. is testas netrauktas daugel standartini statistini paket. Tikrinsime hipotez apie paymi vidutini rang lygyb su alternatyva, kad testuojamieji pagal savo ini lyg gali bti surikiuoti eil paymi vidutini rang didjimo tvarka:
H 0 : m1 = m2 = K = m15 , H1 : m1 < m2 < K < m15 ,

ia m1 , m2 , K , m15 testuojamj vidutiniai rangai, irikiuoti vidutini rang nemajimo tvarka. Jei H 0 bt atmetama, galtume teigti, kad visi 6 ekspertai sutinka, kad testuojamieji pagal ini lyg gali bti idstyti paymi rang didjimo tvarka. Patikrinus hipotez bendrajam testo balui gavome, kad hipotez H 0 atmetama. Galime teigti, kad visi 6 dstytojai sutinka, kad studentai pagal bendrojo balo vertinim galt bti idstyti sumini rang didjimo tvarka taip: m14 < m10 < m2 < m4 < m12 < m9 < m15 < m7 < m11 < m13 < m3 < m8 < m5 < m6 < m1 . (1) Taigi Page'o L testas leidia atlikti testuojamj normin vertinim. Toliau patikrinsime, kurie i gretim vertinim skiriasi reikmingai. Pagal tai galsime sprsti, kurie i testuojamj gaus tuos paius vertinimus 10 - balje vertinim skalje. Apskaiiuosime maiausi reikmin skirtum (least significant difference) (Sprent, Smeeton, 2007; Conover, 1999) tarp bendrojo testo balo sumini stulpeli rang. Jei dviej gretim stulpeli sumini rang skirtumas yra didesnis u skaii, toki testuojamj vertinimai vis ekspert nuomone skiriasi reikmingai, todl jiems turt bti raomi skirtingi paymiai. Ms atveju maiausias reikminis skirtumas bendrojo testo balo atveju yra 9,1587. Studentai, kuri paymi suminiai rang skirtumai nevirija 9,1587, turt gauti vienodus paymius, todl jie priskiriami tai paiai grupei. Ms testuojamieji pagal bendrj testo bal atsivelgiant vis ei dstytoj vertinimus buvo priskirti penkioms skirtingoms grupms pagal j matematikos ini lyg tokia tvarka: 14, 10, 2, 4 < 12 < 9, 15, 7, 11 < 13, 3, 8 < 5, 6, 1 . (2) Ivados 1. Ekspert nuomon testuojamj atvilgiu yra pakankamai vieninga. Tai rodo gana auktos konkordacijos koeficiento W ir Frydmano statistikos Q reikms. Kiek emesns i statistik reikms penktai uduoiai reikia, kad vertinant j ekspert nuomons isiskyr labiausiai. 2. Page'o L testas leidia atlikti student normin vertinim (1), t.y. idstyti juos paymi vidutini rang didjimo tvarka. 65
3. Treiojo testuojamj kriterinio vertinimo udavinio sprendimui, t.y. konkrei paymi priskyrimui galime naudoti (2) nelygybes, gautas apskaiiavus bendrj bal sumini rang maiausius reikminius skirtumus. Pavyzdiui, testuojamieji 14, 10, 2 ir 4 gauna 10, 12 9 balus, 9, 15,7 ir 11 8 balus ir t. t. Arba galima bt geriausiems (t. y. 14, 10, 2, 4) rayti 9, 12 8 balus ir t. t. Pastebsime, kad apskaiiav maiausius reikminius skirtumus pagal kiekvien i penki uduoi, gavome, kad penktoje uduotyje nra n vieno reikminio skirtumo tarp gretim testuojamj sumini rang. Todl galime daryti ivad, kad ekspertai sprendimus prim remiantis tik pirmosiomis keturiomis uduotimis. Penktosios uduoties sprendimo rezultatai takos bendram vertinimui neturjo. Tai galt bti paaikinta tuo, kad dstytojai labai nevienareikmikai traktuoja tas paias klaidas, padarytas sprendiant i uduot, arba kad penktoji uduotis nra tinkama ios matematikos dalyko srities testavimui. Vien vertus, i problem galima bt sprsti nustatant aikius klaid vertinimo kriterijus. Jei tai neduot teigiam rezultat, problema galt bti sprendiama pakeiiant penktj uduot kita uduotimi, kuri bt tinkamesn ios matematikos srities vertinimui. Pasilyta metodika gali bti pritaikyta ne tik matematikos, bet ir kit gamtamokslini dalyk inioms vertinti. Rekomendacijos i metodika leido testuojamuosius iskirstyti 5 grupes pagal j ini lyg. Atlikus atskir uduoi analiz paaikjo, kad bendrasis testo vertinimas buvo suformuotas tik pagal pirmj 4 uduoi rezultatus. Penktos uduoties rezultatas nene indelio bendrojo balo formavim ir student iskirstym 5 grupes pagal j bendrj bal. Atlikus tyrim pastebta (ypa vertinant penktj uduot), jog skirtingi dstytojai skirtingai interpretuoja tas paias klaidas. Subjektyvumo takos sumainimui galima silyti ini vertinimui taikyti testus, sudarytus i udaro tipo klausim. Vertinant toki test rezultatus ivengiama dviprasmikumo. Tokie testai gali bti tikrinami kompiuterio pagalba, tuo paiu ivengiama mogikojo faktoriaus ir subjektyvumo vertinant inias. Kitas bdas subjektyvumo problemai isprsti - vertinimo kriterij sugrietinimas, taiau tai reikalauja nemaai laiko. Taip pat reikia atkreipti dmes student klaid prieasi analiz: ar tos klaidos atsiranda dl student tam tikr ini bei gdi trkumo (Krylovas, Raulynaitis, Subo, 2002; Krylovas, Subo, Kosareva, 2007), ar dl to, kad jie nesuprato uduoties. Vienas i galim ios problemos sprendimo bd galt bti, vertinant atsivelgti tipines klaidas i anksto sutarus, kaip ios klaidos bus vertinamos.
66
Literatra
Bagdonaviius V., Kruopis J. Matematin statistika (1 dalis). Vilnius, 2007. Conover W. J. Practical Nonparametric Statistics (3d Editon). New York, USA, 1999. Gage N. L., Berliner D. C. Pedagogin psichologija. Vilnius, 1994. Krylovas A., Raulynaitis J. Student matematikos ini kompleksinis vertinimas semestro metu. Lietuvos matematikos rinkinys, 2005, 44 (spec. nr.). Vilnius, p. 477 481. 5. Krylovas A., Raulynaitis J. VGTU pirmakursi mokyklins matematikos ini bei gdi tikrinimas. Lietuvos matematikos rinkinys, 2005, 45 (spec. nr.). Vilnius, p. 261 265. 6. Krylovas A., Raulynaitis J., Subo O. Dstytoj nuomons apie student klaidas. Lietuvos matematikos rinkinys, 2002, 46 (spec. nr.). Vilnius, p. 158 162. 7. Krylovas A., Subo O. (2005). Diskreiosios matematikos dstymas VGTU elektronikos fakulteto pirmakursiams. Lietuvos matematikos rinkinys, 2005, 45 (spec. nr.). Vilnius, p. 266 269. 8. Krylovas A., Subo O. Diskreiosios matematikos testo klausim analiz. Lietuvos matematikos rinkinys, 2006 46 (spec. nr.). Vilnius, p. 163 166. 9. Krylovas A., Subo O., Kosareva N. Student ini veri statistin analiz. Lietuvos matematikos rinkinys, 2007, 47 (spec. nr.). Vilnius, p. 254 258. 10. Krylovas A., Subo O., Kosareva N. Diskreiosios matematikos ini tikrinimo test lygiagreij variant lygiavertikumo tyrimas. Lietuvos matematikos rinkinys, 2007, 47 (spec. nr.). Vilnius, p. 249 253. 11. Page E. B. Ordered hypotheses for multiple treatments: A significance test for linear ranks. Kn.: Journal of the American Statistical Association, 1963, 58. P. 216 230. 12. Sprent P., Smeeton Nc. Applied Nonparametric Statistical Methods (4th edition). London, UK., 2007. 1. 2. 3. 4.
SUMMARY APPLICATION OF NONPARAMETRIC STATISTICAL METHODS FOR STUDENTS ATTAINMENT ESTIMATION Rima Kriauzien1, prof. (HP) Aleksandras Krylovas2, doc. dr. Natalija Kosareva3 1 Mykolas Romeris Universitety, Lithuania, 2 Mykolas Romeris Universitety, Lithuania, 3 Vilnius Gediminas Technical Uuniversity, Lithuania. 1 kriauziene@mruni.lt; 2 krylovas@mruni.lt; 3 natalja.kosareva@vgtu.lt. The survey is described, when 15 accidentally selected student's higher mathematics works were independently verified by 6 teachers. The analyse of the total test result and the individual tasks results was performed with nonparametric statistical methods. To check the compatibility of teachers assessment Kendall`s coefficient of concordance W was calculated, nonparametric Friedman's test was applied. The conclusion of the investigation was that all 6 teachers estimates were rather similar when evaluating students attainment except the fifth task estimation. Page's L test was applied to the total test result to determine trend and consequently normed-referenced estimate of tested students. Least significant differences between sums of neighbouring ranks were calculated to establish 5 groups in
67
which students received the same marks, so the criterion-referenced evaluation of students attainment was performed. The applied nonparametric statistical methods methods were particularly described in the paper. The results were summarised in inferences and recommendations. To escape or reduce the influence of subjectivity in attainment evaluation the recommendations were formulated: to assign more points to the task, were teachers disagree in their assessment of students knowledge, to use standard tests for attainment evaluation, to formulate more strict evaluation criteria and agreement on the most often occuring mistakes evaluation. The proposed methods could be applied not only for attainment in mathematics assessment, but also in other natural scienses. Keywords: attainment estimation, mathematics teaching, nonparametric statistical methods, least significant difference, subjectivity of assessment, knowledge assessment tests.
68
AR SOCIALINI MOKSL STUDIJ KRYPTIES STUDENTAI SUGEBA MOKYTIS MATEMATIKOS SAVARANKIKAI?

1
Laura GUDELYT, 2prof. (HP) Aleksandras KRYLOVAS, 3 Tadas LAUKEVIIUS

1
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva l.gudelyte@mruni.eu; 2aleksandras.krylovas@vgtu.lt; 3tadas@mruni.eu
vadas iuo metu pastebima tendencija mainti matematini disciplin dstymo apimtis socialinius mokslus studijuojantiems studentams, nemaai studij vykdoma neakivaizdiniu ar nuotoliniu bdu tikintis, kad intensyvus savarankikas darbas ir daugiau laiko, skirto savarankikai studijuojant ias disciplinas, pads kompensuoti tok sumainim. Toks poiris nra tvirtai pagrstas, o is reikinys gal ir pateisinamas, taiau tampa ne skminga socialini moksl studij program reforma, o veikiau dar viena grsminga ne tik auktojo mokslo problema. Autori vykdomu kompleksiniu socialini moksl student matematini ini matavimo eksperimentu i dalies siekiama empiriniais tyrimais pagrsti poir, kad tikslinga ne mainti, o gal netgi didinti matematini disciplin dstymo trukm ir apimtis socialini moksl studentams. io straipsnio tikslas yra imatuoti, kaip skiriasi tikslij moksl ir socialinio turinio tekst supratimas esant toms paioms slygoms. Autori nuomone, prasminga vertinti, kiek laiko reikia studentui, kad jis suprast matematin tekst, palyginus su, tarkime, socialini moksl dalyko tekstu. Kita vertus, ne paslaptis, jog vien tik skirti daugiau laiko mokymuisi nepakanka, kad bt sisavintas matematinis dalykas, nes matematikos supratimas yra pagrstas mokykloje gytomis iniomis bei gdiais. Formalizuoto ir daniausiai struktrizuoto matematikos teksto supratimui tampa ypa svarbus deduktyvus mstymas. Be to, matematin tekst studentams sudtinga teisingai suprasti perskaiius tik vien kart, tokiam tekstui nepakanka tik regimosios atminties, taiau reikalinga ilavinta vaizduot. Dstant matematik gana danai susiduriama su problema, kad ne tik socialini moksl srities studentas nesupranta apibrim esms ir teorem rodym, nra pajgus savarankikai dirbti su matematine literatra. Humanitarinio teksto odiais nusakomo turinio supratimas labiau pagrstas natralia kalba ir intuicija, daniausiai pakankamas perskaiius j vien kart. Kadangi tikriausiai nemaa dalis student negali savarankikai suprasti kai kuri matematini svok, ir todl btinas tiesioginis dstytojo dalyvavimas studij procese, vien tik studijoms skirto laiko pailginimas problemos neisprst. Siekiant 69
isamiai inagrinti daugiau tokio pobdio problem, vykdomas kompleksinis tyrimas, kuris atliekamas pradedant pai klausim bei test sukrimu, j rezultat analize atlikus student apklausas. Atliktas tyrimas yra tstinis etapas, kurio tikslas sukurti matematinio teksto supratimo lygmens matavimo testus, kuriuos ateityje bt galima taikyti tolimesniems edukometriniams tyrimams atlikti. Prie tai buvo palygintas matematinio ir matematikos istorijos teksto supratimas. Tyrimo eiga ir rezultatai Pagrindinis io tyrimo tikslas yra itirti, kaip socialini moksl srities studentai supranta matematin ir socialin tekst bei, remdamiesi juo, sugeba atsakyti testo klausimus. Kadangi student specializacija yra socialiniai mokslai, matematiniai testo klausimai yra tipiniai: j atsakymams daniausiai pakanka parinkti atitinkam parametr reikmes, o ne taikyti formuli ivedimus ar kitus matematini teigini rodym elementus. Tyrimo udaviniai yra tokie: parengti matematikos ir humanitarinius tekstus j supratimo palyginimui; sudaryti teksto supratimo tikrinimo test; isiaikinti, ar egzistuoja matematinio ir humantarinio teksto supratimo skirtumai; patikrinti hipotez: humanitarinis tekstas suprantamas geriau nei matematikos. iam tyrimui sukurtas udarojo tipo testas su pateiktais atsakym variantais (i viso 18 klausim). Siekiant utikrinti udavini sprendimo savarankikum parengti besiskiriantys tik kintamj reikmmis to paties udavinio variantai (isamiau r. Krylovas; Subo; Kosareva, 2007). Studentai turjo stimul kuo geriau atsakyti testo klausimus, nes geriausiai atsakiusiems buvo paadtas individualus studij grafikas ir ankstesnio atsiskaitymo u semestr galimyb, parengiant rato darb. Teksto supratimo lygis matuojamas teisingai atsakyt klausim skaiiumi. Tyrimui atlikti pasirinkti Mykolo Romerio universiteto Vieojo administravimo programos bakalauro nuolatini studij II kurso studentai. Apklausti 128 respondentai, kuriems ketvirtame semestre dstomas taikomosios matematikos ir kiekybini metod dalykas. Kiekvienam studentui buvo pateiktas teksto lapas, testas (1 pav. pateikti testo klausim pavyzdiai) ir atsakym kortel, kurioje reikjo paymti teisingus atsakymus. Matematikos klausimais tikrinta, ar socialini moksl srities studentai, remdamiesi tekstu, moka urayti funkcijos rib take (klausimas pateiktas straipsnyje), supranta tako aplinkos, nykstamojo dydio, realij teigiam skaii, kurie taikomi apibriant funkcijos rib take svokas, remdamiesi apibrimu, geba nustatyti, kam lygi funkcijos riba take. Naudojant atsakym korteles, testai automatizuotai patikrinti, surinkti duomenys statistikai apdoroti. Tyrimui atlikti parinkta viena i programoje numatyt tem Funkcijos riba. Teksto pirmojoje dalyje pateikti funkcijos ribos apibrimai, tas pats rib teorijos udavinys buvo inagrintas dviem bdais. Teksto antrojoje dalyje aprayta ribos apibrimo raidos istorija.
70
1 pav. Testo klausim pavyzdiai
Testo klausim sudtingumo diagramoje (2 pav.) matyti, kad yra klausim, kuriuos studentai atsak beveik visikai teisingai.
2 pav. Testo klausim sudtingumo diagrama
Tai liudija, kad minti klausimai pasirod nesudtingi. Todl test reikia tobulinti, t. y. pakeisti paprastus klausimus sudtingesniais. Student atsakymai humanitarinius klausimus pastebimai geresni, nei matematinius klausimus (2 pav.). Atsakym matematinius klausimus rezultatai pateikti 3 paveiksle.
71
Student teising matematini klausim atsakym pasiskirstymas

4 12 2 11 4 9
15
20
19
15
Teisingai kiekis 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
3 pav. Atsakym matematinius klausimus pasiskirstymas Palygintas student, geriausiai atsakiusi matematinius klausimus (7-10 kl.), teisingai atsakyt hmanitarini klausim skaiiaus vidurkis su likusi student teisingai atsakyt t pai klausim skaiiaus vidurkiu. inant vis teisingai atsakyt matematini klausim kiekio vidurk 4,72, dispersij 3,76, teisingai atsakyt humanitarini klausim kiekio vidurk 6,33 (deimtbalje vertinimo sistemoje 7,91), dispersij (0,72) tikrintos hipotezs apie matematini ir humanitarini klausim atsakym vertinim. Nuline hipoteze H 0 pasirinktas teiginys, kad teisingai atsakyt matematini ir humanitarini klausim skaiiaus vidurkiai yra lygs. Alternatyvioji hipotez H 1 teisingai atsakyt matematini klausim skaiiaus vidurkis yra maesnis u teisingai atsakyt humanitarini klausim skaiiaus vidurk. Pasinaudojus 1 lentels duomenimis ir Stjudento 2 kriterijaus t skaiiavimo formule, gaunama: t 17.07 , s d 4.47 . Kadangi
Stjudento skirstiniui, kai statistinio reikmingumo lygmuo = 0.01 , laisvs laipsnis k = 1.27 , t > t (0.01;127 ) = 2.62 (ia t (0.01;127 ) Stjudento skirstinio kritinis takas), hipotez H 0 atmetama, ir priimama alternatyvioji hipoteze H 1 , kad teisingai atsakyt matematini klausim skaiiaus vidurkis yra maesnis u teisingai atsakyt humanitarini klausim kiekio vidurk (Gudelyt et al; 2010). Panaiai patikrintos dar dvi hipotezs. Viena hipotez student, geriausiai atsakiusi matematinius klausimus (i viso 7-10 kl.), teisingai atsakyt 72
humanitarini klausim kiekio vidurkis nra didesnis u likusi student teisingai atsakyt klausim kiekio vidurk esant alternatyvai, kad student, geriausiai atsakiusi matematinius klausimus (i viso 7-10 kl.), teisingai atsakyt humanitarini klausim kiekio vidurkis yra didesnis u likusi student teisingai atsakyt humanitarini klausim kiekio vidurk. Kita hipotez student, geriausiai atsakiusi humanitarinius klausimus (i viso 7-8 kl.), teisingai atsakyt matematini klausim skaiiaus vidurkis nra didesnis u likusi student teisingai atsakyt matematini klausim kiekio vidurk esant alternatyvai, kad student, geriausiai atsakiusi humanitarinius klausimus (i viso 7-8 kl.), atsakyt matematini klausim kiekio vidurkis yra didesnis u likusi student teisingai atsakyt matematini klausim vidurk. Nulins hipotezs dviem paskutiniais atvejais neatmetamos (Gudelyt et al; 2010). Taigi nra aikaus statistinio ryio tarp matematikos ir humanitatini klausim teising atsakym kieki (4 paveikslas). Koreliacija tarp i klausim yra 0,11.
Matematini ir humanitarini klausim priklausomyb
12 Matem atiniai kl. 10 8 6 4 2 0 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Humanitariniai kl. mat.
4. pav. Matematini ir humanitarini klausim priklausomyb
Literatra
1. 2. 3. Krylovas A., Subo O., Kosareva N. Diskreios matematikos ini tikrinimo test lygiagreij variant lygiavertikumo tyrimas. Lietuvos matematikos rinkinio spec. nr., LMD darbai, 47, psl. 249-253, 2007. Gudelyt L., Kastickait J., Krylovas A., Laukeviius T. Matematinio ir matematikos istorijos tekst supratimo palyginimas. Lietuvos matematikos rinkinio spec. nr., LMD darbai, 51, psl. 91-96, 2010. imknas J., Urbonas A. Matematins analizs udavinynas. VPU, Vilnius, 2001.
73
SUMMARY CAN THE STUDENTS OF SOCIAL SCIENCES LEARN THEMSELVES MATHEMATICS?

1
Laura Gudelyt, prof. 2prof. (HP) Aleksandras Krylovas, 3Tadas Laukeviius Mykolas Romeris University, Lithuania 1 l.gudelyte@mruni.eu; 2aleksandras.krylovas@vgtu.lt; 3tadas@mruni.eu
The article compares results of testing how students in the field of social sciences understand the text in mathematics and math history. During the experiment 128 secondyear students in the Bachelors studies in the Public Administration Programme at Mykolas Romeris University were surveyed. They used given texts in mathematics and math history during the lecture. To compare their understanding, closed-end tests were used. The results of testing have been analysed using statistical methods. Keywords: test of knowledge, statistical methods.
74
MATEMATIKOS DSTYMO MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETE PATIRTIS

Prof. (HP) Aleksandras KRYLOVAS1, doc. dr. Hamletas MARKAITIS,2 doc. dr. Algirdas KAUIKAS3, Ignas BARTKUS4
1
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva aleksandras.krylovas@vgtu.lt; 2hamletas.marksaitis@gmail.com, 3 algirdaskaucikas@mruni.eu, 2ignas.bartkus@mruni.eu
vadas Studij kokybs gerinimas, nauj dstymo metod diegimas yra itin aktualus iandienos universiteto udavinys. Straipsnio tyrimo objektas yra finans ekonomikos specialybs student apklausos rezultatai.. Tyrimo tikslas ianalizuoti student pasirengim matematikos dalyk studijoms, j poir matematikos kurso turin, dstymo kokyb, galimybes j gerinti. Tyrime naudojami apraomosios statistikos, koreliacins analizs metodai. Matematikos dstymo Mykolo Romerio universitete patirtis Mykolo Romerio universitetas tradicikai orientuojasi socialini moksl studijas ir kol kas turi tik vien ne socialini moksl pagrindini studij program fizini moksl socialins informatikos program. Nepaisant to, matematikos dstymas uima pakankamai svarbi viet MRU student rengime ir iuo metu matematikos dalykai dstomi Mykolo Romerio universiteto keturi fakultet studentams: Socialins informatikos (SIF), Ekonomikos ir finans valdymo (EFVF), Socialins politikos (SPF) bei Politikos ir vadybos (PVF). Socialins informatikos specialybs studentams (to paio pavadinimo fakultete) dstomi 7 matematiniai dalykai. Tai matematin analiz ir tiesin algebra, tikimybi teorija ir matematin statistika, finans matematika, diskreiosios struktros, matematin logika ir skaitiniai metodai. Tai nedidels apimties, lyginant su informatikos specialybs programomis kitose universitetuose matematikos kursai. Dl laiko stokos, matematiniai dalykai ia nra dstomi tradiciniu klasikiniu bdu.. Laiko stok i dalies kompensuoja laboratoriniai darbai, kuriuos studentai atlieka kompiuterinse klasse ir imoksta taikyti specializuotas matematines programas (pasirinkta atvirojo kodo programa Maxima) spendiant auktosios matematikos udavinius. Tai i dalies sumaina gdi stok, ir ateityje i program absolventai gals laisvai taikyti matematinius skaiiavimus naudojant informacines 75
technologijas. Finans ekonomikos specialybs (EFVF) studentams dstomi trys matematiniai dalykai: matematin analiz ir tiesin algebra, tikimybi teorija ir matematin statistika bei finans matematika. Psichologijos specialybs studentams (SPF) du semestrus dstomas matematins statistikos metod kursas. Dalykas orientuotas taikymus, studentai mokomi dirbti su specializuota kompiuterine programa SPSS. Palyginus su tradiciniu matematins statistikos dstymu ia nra galimybs remtis prastiniu matematins analizs aparatu, nes prie tai jokie matematiniai dalykai nra dstomi. Todl nemanoma net grietai matematikai apibrti tikimybi teorijos svokas ir formuluoti teoremas, tenka iekoti kit bd mediagai idstyti. Dar maiau galimybi remtis tradiciniu auktosios matematikos dstymu lieka vieojo administravimo specialybs (PVF) studentams skaitomame taikomosios matematikos ir kiekybini metod kurse, kuris dstomas tik vien semestr. Reikia pastebti, kad pati taikomosios matematikos svoka gana neapibrta ir vadovli bei mokymo priemoni autoriai traktuoja j labai vairiai. Dstant taikomosios matematikos kurs MRU studentams stengiamasi pateikti nesudtingus praktinio pobdio pavyzdius ir ilaikyti pakankamai kokybik dstymo lyg, kas nra paprasta dl labai mao skirto dalykui laiko. ia bandoma maksimaliai remtis mokyklins matematikos iniomis ir nedstyti. Auktosios matematikos kaip naujo dalyko (tai bdinga universitetinms programoms kurios paprastai ignoruoja t fakt, kad vidurinje mokykloje mokoma nemaa dalis diferencialinio skaiiavimo ir integralinio skaiiavimo pradmenys), o koncentruotai priminti ir praplsti moksleivi inias apie ivestines, integralus ir j taikymus funkcijoms tirti ir kt. Taiau pagrindiniai matematikos dstymo sunkumai atsiranda ne dl to, kad matematikos dalykams skirta maiau laiko negu, tarkime, technini specialybi studentams. Deja, tie patys sunkumai yra visur jie bendri ir labai gerai inomi tai yra silpnos mokyklins matematikos inios. Tradicinis matematikos dstymas pagrstas matematini svok, apibrim, teorem, formuli ir kit panai rezultat nuosekliu pateikimu, kai kiekvienas ini pateikimo ingsnis pagrindiamas ne tik ankstesnmis iniomis, bet ir reikalauja nema pastang sekti formuluojam teigini loginius ryius, matyti neivengiamai praleidiamus tam tikrus atliekamus reikini pertvarkius, pakankamai gerai inomus faktus, kitus teikiam teigini rodym elementus. Todl studentas turi ne tik prisiminti svokas ir teoremas, bet ir turti pakankamai gdi matematiniams pertvarkiams atlikti, ilavint abstrakt mstym, leidiant suprasti kaip pateikiamos logini samprotavim bendros formos gali bti taikomos konkretesniems atvejams. Deja, tuo nepasiymi nemaa dalis abiturient ir tai slygoja ne tik egzistuojanti matematikos pamok mainimo tendencija greiiau ji atsirado dl miliniko informacijos srauto, ukraunanio iuolaikinius moksleivius. Didiosios informacijos dalies ignoravimas, pavirutinikas poiris j, negebjimas susikaupti ir giliai nagrinti sudting udavin tik kelios iuolaikinio gyvenimo aplinkybs, dl kuri ateinantys universitetines auditorijas pirmakursiai danai ne tik neturi pakankam auktosios matematikos studijoms bazini ini ir veiksm atlikimo gdi, bet ir nepasiymi ilavintu abstrakiu 76
mstymu (o tai padaryti galima tik paauglystje), nemoka iskirti samprotavim login struktr, apskritai nesupranta kas yra matematinio teiginio rodymas. i gdi prastjim lemia ir tai, kad brandos egzamin vertinimai grindiami norminiu vertinimu, kai vertinamos ne abiturient sigytos inios, o j santykiniai pasiekimai, lyginant vieno egzaminuojamojo rezultat su kit egzaminuojamj rezultatais. Suprantama, kad esant dideliam abiturient skaiiui, norminis vertinimas leidia nustatyti ir ini lyg, tarkime moksleivio, turinio procentin rang 80, t. y. taikyti ir kriterin ini vertinim, kai isamiai apraomos btinos egzaminuojamojo inios egzaminui ilaikyti. Praktikoje tai reikt gerokai didesn neilaikiusi valstybin egzamin procent, arba bent jau neuskaitimo brandos egzamino kaip stojamojo universitet, jei rezultatas maesnis negu tam tikras balas, pavyzdiui, 75. Suprantama, kad tai prietaraut auktojo mokslo politikai, o savarankika universiteto politika enkliai sugrietinti reikalavimus stojantiesiems gerokai susilpnint jo pozicijas rinkoje. Tokios politikos elementus MRU taiko atsisakydamas nuo antrojo primimo rato. Taigi dl esamo universitetinio isilavinimo masikumo, straipsnio autori nuomone, atrja matematikos dalyk dstymo problemos, kai vis didesn student dalis nesugeba sisavinti privalomo minimumo ir tai atsitinka ne tiek dl subjektyvi prieasi, kiek dl objektyvaus neturjimo pakankam auktosios matematikos studijoms bazini ini ir gdi. i problema egzistavo visada, net ir tais laikais, kai stojantiesiems buvo privalomas matematikos egzaminas. Taiau tada, viena vertus, tik santykinai nedidel baigusi vidurines mokyklas dalis abiturient stodavo auktsias, o kita vertus, nesugebjusi studijuoti matematikos skaiius paprastai bdavo saikingas ir jie buvo alinami i auktj mokykl. Dabar gi dl stojamj egzamin nebuvimo ir universitet finansins bkls, tenka turti kuo daugiau student. Nepaangi matematikos dalykuose student problem sprsti j alinimu nemanoma, tuo labiau, kad toki dalis kai kuriose specialybse yra tikrai nemaa. i problema ypa atri ten, kur dl em konkursini bal priiminjami praktikai visi norintys, o realiai tai reikia, kad joki reikalavim mokyklinms matematikos inioms nekeliama, nes, kaip jau minjome, brandos egzaminui ilaikyti pakanka inoti tik truputi daugiau, negu keli procentai blogiausias inias per egzamin parodiusi moksleivi. Net fizini ir ininerini moksl specialybse, kur matematini ini btinyb gerai suprantama ir universitet administracijoms, ir studentams, matematikos nepaangumo problemai sprsti iekoma kit bd, vengiant masinio nepaangij alinimo. Tai yra ir administracinis matematikos dstytoj veikimas, ir didelis leistin egzamin perlaikym skaiius, ir galimyb toliau mokytis turint vien arba net ir kelias akademines skolas. Socialini moksl studijose matematikos dstym gali apsunkinti student motyvacijos stoka, kai nemaa student dalis tiesiog nemato matematikos ryio su pasirinktos specialybs studijomis. Vienas i ios problemos aspekt bus paliestas iame straipsnyje, aptariant autori atliktos MRU student apklausos analiz. Beveik visi moksleiviai, dar prie baigdami bendrojo lavinimo mokyklas, licjus, gimnazijas, svajoja studijuoti universitetuose. Ir daugelis i j, baig mokykl, gyvendina savo svajon. iais laikais Lietuvoje universitet, kolegij 77
tiek daug, kiek niekuomet per vis Lietuvos istorij nra buv ir juose, norintiems studijuoti, viet pakanka. Net ir laisv lieka. Taigi beveik visi abiturientai stoja universitetus, kolegijas, pasirink vien ar kit specialyb. Universitet, kolegij administracijos labai patenkintos, nes daugelis i stojusij atsinea ir valstybinius pinig krepelius, kurie pagerina mokymo staig finansinius reikalus, o kiti, kurie t pinig krepeli nra gav, tiesiog moka u studijas. Viskas bt nuostabu, jei nekilt klausimas, ar, abiturientas, stojs universitet ar kolegij, tikslingai ir gerai apgalvotai pasirinko specialyb? Ar pakako objektyvios ir isamios informacijos iai specialybei pasirinkti? Ar neteks nusivilti pasirinkta specialybe, pradjus studijas? Jei kur laik pastudijavs studentas suvokia, supranta, kad ne savo roges sdo, tai ala ne tik mogui, praradusiam laik, bet ir valstybei, skyrusiai pinigus specialistui paruoti. Jei studentas nutraukia studijas, tai nei paruoto specialisto, nei veltui ileist valstybs pinig. Pasiryusiam studijuoti moksleiviui specialybs pasirinkimas labai sudtingas udavinys. Specialyb sudtinga pasirinkti ir tuo atveju, jei net apie specialybi studijas bt galima rasti isamios ir objektyvios informacijos. Bet tokios informacijos nra, iskyrus gana bendras frazes. Nra atlikt tyrim, kokia informacija remdamiesi moksleiviai pasirinko vien ar kit specialyb, ar pasirinktos studijos atitiko lkesius, kiek student, pradj studijas, jas po kurio laiko nutrauk arba nesugebjo j tsti. Skleisti toki informacij, kuri padt orientuotis moksleiviams pasirenkant specialyb, galt visuomeninis transliuotojas, Lietuvos Radijas arba Televizija, paruo bent po vien laid kas savait. Tai bt visiems geriausiai prieinami informacijos altiniai. Bet laid apie moksl visuomenei, apie vairi specialybi studijas universitetuose moksleiviams neruoia ir nesilo nei Lietuvos Radijas, nei Lietuvos Televizija. Tuo tarpu muzikos valandlms ar daineli deimtuk konkursams laiko skiriama labai daug. Kasdien darbo dienomis nuo 12 valandos iki 13 valandos taip vadinamo muzikinio vidudienio metu transliuojamos abejotinos menins verts dainels, nuo 17 valandos iki 18 valandos antrosios pavaros metu vl muzikl, o nuo 19 valandos koncertas pagal pageidavimus. Beveik kasdien muziklms skiriamos maiausiai trys valandos. O laid apie moksl, studijas ir studij programas, kaip minjome, kurios bt naudingos moksleiviams, visuomenei, nra. Tuo tarpu Lietuvos Radijo ir Televizijos pretenzijos mokesi moktoj pinigus didiuls. Nei mokslas, nei auktos kvalifikacijos specialistai, kaip galima suprasti ir i vyriausybs poirio ir elgesio, Lietuvai nereikalingi. Tiesa, universitetai, kolegijos organizuoja atvir dur dienas, kuri metu lyg ir stengiamasi supaindinti bsimus studentus su auktosios mokyklos studij programomis. Bet tai labiau primena reklaminius triukus, kuriais stengiamasi suvilioti bsim student, kad jis atnet auktj mokykl valstybin pinig krepel. Be to, specialybms, programoms sugalvojami pritrenkiantys pavadinimai. Daniausiai vien dl pavadinim kai kurios studij programos tampa ypa populiarios, kurios privilioja moksleivius lyg viesa petelikes. Kai kurios iskirtins specialybs, kuri neminsime, visuomenje populiarios dl tikimos naudos jas baigus ir gerai sidarbinus. Atsivelgus tai, kas pasakyta, ikyla btinyb isiaikinti, kas paskatino moksleiv pasirinkti specialyb, kokia informacija naudojosi pasirinkdamas 78
specialyb ir t. t. Klausim daug ir btina gauti juos atsakymus. Realiai padiai isiaikinti btini isams daugkartiniai tyrimai, apklausiant studentus. Tyrim rezultatais vadovaujantis bt galima moksleiviams kvalifikuotai paruoti informacij, kuri padt orientuotis studij program labirintuose ir tikslingiau pasirinkti vien ar kit specialyb, kad pradjus studijas netekt gailtis pasirinkimu. Apklausos rezultat kai kurios ivados 2010 metais vasario mnes buvo atlikta Romerio universiteto finans ekonomikos specialybs pirmo kurso 314 student apklausa. Kalbsime apie apklausos kai kuriuos rezultatus. 1. Apklausoje dalyvavo Finans ekonomikos specialybs pirmo kurso 137 studentai ir 177 students. I apklausos rezultat matome, kad baig didmiesi mokyklas i specialyb pasirinko 83 moksleiviai ir 86 moksleivs, baig rajono centr mokyklas atitinkamai 30 ir 52 moksleivi, miesteli ir baig kaimo mokyklas 24 moksleiviai ir 39 moksleivs. Kaip matome, tarp pasirinkusi i specialyb dominuoja merginos. Procentais: 53,8 % student baig didmiesi mokyklas, 28,1 % rajono centr ir 20,1 % miesteli, gyvenviei ar kaimeli mokyklas. 2. Vidurin mokykl baig 54 moksleiviai ir 63 moksleivs, gimnazij atitinkamai 83 ir 113. 3. domu, kokie matematikos valstybinio egzamino rezultatai (r. 1 pav.), nes matematika studijuojantiems finans ekonomik labai svarbi. 60 student ir 55 studeni rezultatai 51 bal, 46 student ir 62 studeni rezultatai 5281, 31 student ir 59 studeni rezultatai 82-100. Ivada: tredalio studijuojani rezultatai silpni.
1 pav. Matematikos valstybinio egzamino rezultat pasiskirstymas
79
4. Kaip studentai ilaik matematikos egzamin universitete? Sausio mnes jie laik tiesins algebros ir matematins analizs egzamin. 61 studento ir 47 studeni paymiai 4, 48 student ir 57 studeni paymiai 56, 19 student ir 45 studeni paymiai 78, 6 student ir 15 studeni paymiai 9-10, 3 studentai ir 3 students nenurod rezultat, t. y. tredalis student neilaik egzamino, tredalis ilaik silpnai. Tik tredalis student ilaik egzamin geresniais paymiais. Rezultatai nediuginantys. 5. Kaip studentai vertino egzamino vertinim. 12 student ir 25 students atsak visikai objektyviai, 49 studentai ir 48 students objektyviai, 48 studentai ir 73 students nieko negaljo atsakyti, 11 student ir 16 studeni subjektyviai, 17 student ir 14 studeni visikai subjektyviai. Ivada: 51 studento ir 73 studeni vertinimai geri, t. y. madaug tredalio vis student, tuo tarpu tredalis neturi savo nuomons, kit likusi vertinimai blogi. 6. Student viltys. 10 gauti tikjosi 3 studentai ir 2 students, 94 studentai ir 5 students, 812 student ir 20 studeni, 726 studentai ir 34 students, 623 studentai ir 40 studeni, 554 studentai ir 59 students, 412 student ir 8 students. Lkesiai nesutapo su realybe. 7. J nuomon apie matematikos reikalingum. 36 studentai ir 56 students visikai sutinka, kad matematika reikalinga finans ekonomikos geresniam supratimui, 49 studentai ir 82 students sutinka, 37 studentai ir 34 students neturi nuomons, 12 student ir 4 students nesutinka, 3 studentai vaikinai visikai nesutinka. 91+131=222 supranta matematikos svarb, gana daug 71 neturi nuomons iuo klausimu. 8. sitinimas, kad ne ta matematika dstoma. 9 studentai ir 8 students visikai sutinka, 28 studentai ir 20 studeni sutinka, 68 studentai ir 82 students i dalies sutinka, 27 studentai ir 58 students nesutinka, 5 studentai ir 8 students visikai nesutinka. 65 studentai ir 150 studeni sitikin, kad kitokia matematika turt bti dstoma. 98 studentai sitikin tokios matematikos reikalingumu. 9. Matematikos inios reikalingos egzaminui ilaikyti. 8 studentai ir 3 students visikai sutinka, 14 student ir 11 studeni sutinka, 29 studentai ir 38 students i dalies sutinka, 68 studentai ir 86 students nesutinka, 18 student ir 39 students visikai nesutinka. 10. Buvo klausimas, i koki altini bdamas moksleiviu suinojo apie i specialyb. I Lietuvos Radijo ir Televizijos negavo jokios informacijos. Visuomeninis transliuotojas Radijas ir Televizija visikai neparuoia laid apie studijas, universitet programas moksleiviams. Mokesi moktoj pinigai, skiriami visuomeniniam transliuotojui panaudojami abejotinos menins verts muzikinms laidoms, vairiems ou laidoms. O kokios visuomeninio transliuotojo pretenzijos, kad jiems kuo daugiau l bt skirta! Kad bent viena laida apie moksl ir universitet programas moksleiviams bt paruoiama ir transliuojama kiekvien savait. Jie tik dejuoja, kad per maai jiems skiriama l. ou ir tik vairiausios pramogos ir pramogos. Finans ekonomikos specialybs 1 kurso studentams 1 semestre Matematins analizs ir tiesins algebros kursas skaitomas jau treius metus. Pirmaisiais metais 80
buvo dstyta 185, antraisiais metais 365, o iemet 275 studentams. Pernai teorijos paskaitos buvo skaitomos be lentos, raant vadinamoje Smart Board ir rodant parengtas skaidres. Finans ekonomikos specialyb yra viena i populiariausi Lietuvoje ir todl didesnioji j stojusi dalis privalo turti pakankamai gerus brandos egzamin, tarp j ir matematikos rezultatus. Straipsnio autoriai apklaus 314 stojusi 2010 metais pirm kurs MRU student (87 % nuo vis 360 priimt student). Apklausa buvo daroma pirmj pavasario semestro savait, kai studentai jau inojo iemos sesijos matematikos egzamino rezultatus. Buvo idalinta atspausdintos anketos su daugiau kaip 40 klausim. Atlikto tyrimo tikslas vairiais aspektais inagrinti student poir matematik kaip studij dalyk: jo svarbumas, turinio ryys su specialybs dalykais, ini vertinimo objektyvumas, dstymo metod tinkamumas. Pus apklaustj student (54 %) baig mokyklas didmiesiuose, kiti rajono centruose (28 %), miesteliuose arba kaimuose (r. 2 pav.). Vaikinai ir merginos sudaro atitinkamai 44 ir 56 % apklaustj. domu, kad tarp baigusi didmiesi mokyklas mergin dominavimas maesnis 51 %. Jei pastebtas efektas nra atsitiktinis (gal kaimo ir maesni miesteli vaikinai laiko finans ekonomik moterika specialybe, bet atsakyti tok klausim galima tik atlikus sociologinius tyrimus), tai rodo neupildyta segment kur vertt iekoti bsim student vykdant atitinkam moksleivi agitacij stoti MRU.
2 pav. Mokyklos baigimo vieta
Didioji dalys stojusi finans ekonomik i specialyb pasirinko smoningai: beveik 60 % nurod, kad jie turjo pakankamai informacijos apie pasirinkt specialyb ir tik apie 10% atsak, kad buvo nepakankamai informuoti renkantis specialyb. Norjo studijuoti btent pasirinkt specialyb 72 % apklaustj ir tik apie 16 % norjo studijuoti visikai kit specialyb, bet stojo finans ekonomik, arba tiesiog neinojo k nori studijuoti. 81
Tarp student yra nemaai gavusi auktus Valstybinio matematikos brandos egzamino vertinimus: 14 % apklaustj buvo gav 90 ir daugiau bal, 15 % turjo nuo 82 iki 89 bal (imtinai). Taiau daugiau kaip tredalis (37 %) apklaustj turjo i mokyklins matematikos 51 bal ir maiau. Taigi net ir tarp stojusi labai populiari specialyb esant dideliam konkursui nemaa student dalis turi gana silpnas matematikos inias. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad panai student dalis (34 %) neilaik sesijos matematikos egzamino. Ilaikiusij matematikos egzamin rezultatai yra pasiskirst taip: gerus paymius (8, 9, 10) gavo apie 15 % apklaustj (atitinkamai 89 %, 94 % ir 103 %). Apie 25 % apklaustj gavo i matematikos egzamino 5 balus. Taigi egzamino rezultatai neatrodo diuginantys. Nepaisant to, apie 43 % apklaustj mano, kad egzamino vertinimas buvo objektyvus ir dar 39 % nurod, kad jiems sunku pasakyti, ar vertinimas buvo objektyvus. domu, kad nebuvo dideli ir student lkesiai gauti ger paymi i matematikos egzamino: vos 12 % apklaustj tikjosi gauti 8, 9 arba 10 ir net 45 % tikjosi gauti ne daugiau kaip 5 balus. Tikriausiai, tai galima paaikinti kaupiamuoju egzamino paymio skaiiavimo principu, kai studentai turjo galvoje dviej ankstesni atsiskaitym rezultatus. Pastebimas student motyvuotas poiris matematikos atsiskaitymus. Su pirmojo kontrolinio darbo klaidomis susipaino beveik visi studentai: tik 5 % apklaustj nurod, kad neirjo padaryt klaid, nes tai buvo jiems nedomu. 85 % student mano, kad pirmojo kontrolinio darbo vertinimas buvo objektyvus, ir tik5 % - kad subjektyvus. Tai gerai derinasi su atsakymu, kad tikjosi gauti u pirmj kontrolin darb tiek kiek ir gavo 61 % apklaustj. Taiau 32 % tikjosi gauti daugiau. domu, kad antrojo kontrolinio darbo rezultat neirjo, nes jiems tai buvo nedomu, jau 29 % apklaustj. Tai tik i dalies gali bti paaikinta tuo, kad po pirmojo kontrolinio darbo studentai geriau suprato reikalavimus ir vertinimo kriterijus. Sumajusi motyvacij tikriausiai lemia ir nusivylimai dl matematikos sunkum, kuriems veikti trksta mokykloje nesigyt ini bei gdi, ir stipendij nemokjimas arba menkas dydis, ir kitos dar nenustatytos prieastys. Pagrindins apklausos rezultat tyrimo ivados. Finans ekonomikos specialybje studijuojanij skaiius yra proporcingas Lietuvos region gyventoj pasiskirstymui. Didioji dalis apie 80 proc. yra pakankamai motyvuoti io dalyko studijoms. Matematikos programa ir jos dstymas yra vertinami tikrai pozityviai. Kontrolini darb ir egzamino paymiai vertinami kaip pakankamai objektyvs. Nedidel student atsak, kad ekonomikos studijose reikalinga ne tai kas dstoma matematikos kurse, bet tiktina, kad j nuomon pasikeis po tolesni ekonomikos ir finans dalyk studij. Literatra
1. 2. Babbie E. The Practise of Social Research, 7 ed. Wadsworth Publishing Company, 1995. Gaidys V. Visuomens nuomons tyrimai: teorija ir praktika. Vilnius, ara, 1999.
82
3. 4.
Kardelis K. Mokslini tyrim metodologija ir metodai. iauliai, Lucilijus, 2007. Valackien A., Mikn S. Sociologinis tyrimas: metodologija ir atlikimo metodika. Kaunas, Technologija, 2008.
SUMMARY EXPERIENCE IN TEACHING MATHEMATICS AT MYKOLAS ROMERIS UNIVERSITY

1
Prof. (HP) Aleksandras Krylovas, 2doc. dr. Hamletas Markaitis, 3 doc. dr. Algirdas Kauikas, 4Ignas Bartkus Mykolas Romeris University, Lithuania aleksandras.krylovas@vgtu.lt; 2hamletas.marksaitis@gmail.com, 3 algirdaskaucikas@mruni.eu, 2ignas.bartkus@mruni.eu
Mathematical modeling department at the M.Romeris university was established two and half years ago. Now mathematics is taught at for faculties of the university, seven different courses including calculus, linear algebra, probability and mathematical statistics are given. Results on more then five semesters of teaching mathematics are analysed using data of questioning more then 300 students. This analysis is made using methods of descriptive statistics and correlation analysis. Results of the analysis will be useful for further improvement of teaching methods. To maintain a sufficient level of quality of teaching of mathematics, simple practical examples are used. In order to solve problems of mathematics students work in computer classes and learn to apply mathematics using specialized packages such as Maple, Maxima etc. Graduates of these programs are prepared to apply mathematical calculations using information technology. There is a need to determine the most influential factor for the student to choose a course for studies, what information did they used, etc. According to survey results qualified information can be prepared and this information could help to orient students to make a choice. So we can make the following conclusions. The most part of the students are enough motivated for studies, but some of them do not have basic knowledge in mathematics. Based on answers of students we conclude that courses of mathematics are estimated positively, grades received are considered as impartial. Key words: teaching mathematics, questionnaire, experience, data analysis
83
KOMPIUTERINS ALGEBROS PAKETAS MAXIMA IR JO PANAUDOJIMAS MATEMATIKOS PASKAITOSE

Doc. dr. Aleksas DOMARKAS1, Joana KASTICKAIT2
Vilniaus universitetas, Lietuva; Mykolo Romerio universitetas, Lietuva. 1 aleksasd@mruni.eu; 2kasjoa@mruni.eu.
2 1
vada Tikslas pristatyti atviro kodo kompiuterins algebros bei analitins matematikos udavini sprendimo program Maxima ir jos panaudojim matematikos paskaitose. Metodologija: analiz, lyginamoji analiz, apibendrinimas. Rezultatai: Maxima yra kompiuterins algebros paketas, skirtas simboliniams skaiiavimams. Galima sprsti lygtis, atlikti simbolin integravim, braiyti grafikus ir t. t. Maxima yra viena i pirmj ir vis iliekanti tarp geriausi kompiuterins algebros sistem. Tyrimo ribotumas/pritaikomumas: pristatomas kompiuterins algebros paketo Maxima naudojimas sprendiant tiesins algebros ir matematins analizs udavinius. Praktinis pritaikymas: derinant klasikin tiesins algebros, matematins analizs ir kit dalyk dstym (teorins paskaitos, prastos pratybos) su atviro kodo iuolaikins kompiuterins sistemos Maxima galimybmis, tiktini geri rezultatai, sisavinant inias ir pritaikant jas praktiniams udaviniams sprsti. Originalumas/vertingumas: kadangi literatros lietuvi kalba apie kompiuterins algebros sistem Maxima beveik nra, todl io paketo analiz ir vertinimas yra aktualu ir vertinga dstytojams ir studentams bei visiems besidomintiems atviro kodo matematiniais paketais. Dstom matematini dalyk tikslai yra ne tik supaindinti studentus su dalyko pagrindais, bet ir imokyti naudoti kurs metodus tyrinjant, apraant ir modeliuojant procesus ir reikinius, imokyti sprsti udavinius kompiuteriu, todl yra reikalingi matematini program paketai, geriau atviro kodo. Siekiant i tiksl, parengme tiesins algebros ir matematins analizs laboratorinius darbus, kuriuos reikia atlikti su kompiuterins algebros sistema Maxima. Laboratoriniuose darbuose pateikiami udaviniai, kuriuos sprsdami studentai, gali geriau suprasti ir sisavinti tiesin algebr ir matematin analiz. Programos Maxima vartotojai turi galimyb per trump laik isprsti daug udavini, atlikti j visapusik analiz, braiyti matematini modeli grafikus. 84
1. Kas yra kompiuterins algebros paketas Maxima? Kompiuterins algebros paketas Maxima yra atviro kodo universali matematini program sistema, kuri: atlieka visus pagrindinius aritmetinius veiksmus su skaiiais, reikiniais, funkcijomis, matricomis ir kitais matematiniais objektais; pertvarko, skaido daugiklius ir prastina reikinius; atlieka vairius veiksmus su matematiniais objektais; konvertuoja matematinius objektus ekvivalenius pavidalus; sprendia lygtis ir lygi sistemas simbolikai ir skaitikai; sprendia diferencialines lygtis; apskaiiuoja ribas; apskaiiuoja baigtines ir begalines sumas bei sandaugas; diferencijuoja ir integruoja funkcijas; bria dvimaius ir trimaius funkcij grafikus; animuoja grafikus. Veiksmai atliekami interaktyviu reimu. Interaktyvus reimas reikia, kad komandos atliekamos nuosekliai viena po kitos, stebint j rezultatus. Jei rezultatas gaunamas netinkamas arba komanda vesta klaidingai, po komandos pataisymo vykdym galima pakartoti. Sujungus komandas vien paket, program galima vykdyti paketiniu reimu. Praktikai beveik kiekvieno studentiko matematinio udavinio sprendimas gali bti suvestas toki komand vykdymo sek. Todl is paketas naudingesnis tiems, kurie mokosi matematikos. is paketas pads greitai atlikti palyginti nesudtingus matematinius skaiiavimus arba pavaizduoti funkcij grafikus ir skaiiavim rezultatus. Kompiuterins algebros sistema Maxima gali pakeisti ir gerokai papildyti tradicin skaiiuokl. Moksliniams tyrimams ir sudtingiems udaviniams sprsti yra naudojami specializuoti matematiniai paketai. Darbas pradedamas, dukart pele paspaudus ikon . Atsidaro paketo aplinka (1 pav.), kurios meniu ir ranki juosta parodo pagrindines sistemos galimybes.wxMaxima turi meniu, lango didinimo, mainimo, udarymo galimybes. Dirbama dialoginiame reime: jei teisingai sistemai nurodyta uduotis, ji pateikia atsakym. Pagrindini paketo funkcij naudojimui reikia rinktis meniu norim punkt. Pavyzdiui, natrinis logaritmas raomas log(x). Maxima sistema neturi standartins funkcijos logaritmo pagrindu 10 ir kitais pagrindais, todl reikia naudoti logaritmo pagrindo keitimo formul. Pavyzdiui, log10( x) := log( x) / log(10) yra naudojamas apibrimas. Sistemoje Maxima taip
raomas %pi.
%e raomas natrinio logaritmo pagrindas; %i menamas vienetas,
1;
85
2. Kompiuterins algebros sistemos Maxima istorija
Maxima yra kilusi i pirmosios kompiuterins algebros sistemos Macsyma, kurios pirmoji versija buvo sukurta 1968 metais Masausetso technologijos institute (MIT). Viljamo Frederiko elterio (William Frederick Schelter) darb dka 1998 metais atsirado kompiuterins algebros sistema Maxima. 1998 m. W. F. elteris gavo licencij paketo Maxima atvirojo kodo publikacijai. 1999 metais nutraukta pradinio projekto Macsyma pltra. 2001 metais W. F. elteris mir, taiau jo darbas tsiamas iki iol. Grup entuziast i viso pasaulio atnaujina ir papildo program paket Maxima. Kasmet ileidiami trys programos atnaujinimai. Paskutin programos versija yra 5.22.1, paskelbta 2010 m. rugpjio 13 d.
3. Kompiuterins algebros sistemos Maxima diegimas
Maxima dokumentacij ir paketo diegimo failus galima rasti internete adresu http://maxima.sourceforge.net/. Juos galima nemokamai atsisisti ir diegti visoms pagrindinms operacinms sistemoms: Windows, Linux ir MAC OS. Vertinga programos versija 5.21.1, kuri Windows sistemoje paleidiama i USB laikmenos. J galima rasti internete adresu http://portableapps.com/node/23391.
4. Maxima ir kitos kompiuterins algebros sistemos Svarbiausios komercins kompiuterins algebros sistemos (toliau KAS) yra Maple ir Mathematica. Palyginti su Maxima, jos yra labiau papildytos program paketais, geriau naudoja iuolaikines kompiuteri grafines galimybes ir turi geresn pagalbos sistem. Pagal komand raymo sintaks artimesn Maxima sistemai yra Maple. Maple ir Mathematica atsirado 1988 metais, o joms didel tak dar pirmoji kompiuterins algebros Macsyma sistema. Todl Maxima, Maple ir Mathematica sistemos turi daug bendra. sisavinus vien sistem, lengva pereiti prie kitos. Pagrindinius matematinius veiksmus ios sistemos vykdo beveik vienodai. Pamintini KAS Maxima privalumai: Pagrindinis Maxima privalumas tas, kad ji yra atviro kodo. Komercins KAS Maple ir Mathematica kainuoja daug, todl jas naudoti yra problemika. Paketo Maxima nedidelis instaliacinis failas (apie 26 MB), todl greitai atsiuniamas ir lengvai diegiamas. Maxima nereikalauja dideli kompiuterio resurs. Maxima yra lengviau valdoma ir konfigruojama sistema negu Maple ar Mathematica (panaiai kaip Linux prie Windows). Galima kurti savo komandas, komand paketus ir lengvai prijungti prie sistemos. 86
Maxima sistemoje galima ijungti automatin reikini prastinim. Tai neretai padeda gauti geresnius skaiiavim rezultatus ir atsakymus. Grafin ssaja wxMaxima sukurta puikiai. Ji nra tokia sudtinga kaip Maple ar Mathematica sistemose, todl lengviau valdoma. Lengvai galima kopijuoti, trinti, konvertuoti kit format (tekstin, grafin arba LaTeX). Maxima sistemos trkumai: Maxima neturi skaiiavim su deimtainiais skaiiais sistemos, todl atliekant veiksmus su deimtainiais skaiiais, juos pakeiia racionaliosiomis trupmenomis. Nra geros dokumentacijos, per maai pavyzdi. Nelabai gera trimat grafika. Dvimat grafika yra gera. Kiti nemokami paketai, kuriuose naudojama Maxima: Euler Math Toolbox, r. http://eumat.sourceforge.net. i sistem eina KAS Maxima, veiksm su deimtainiais skaiiais sistema (panai Matlab) ir gera pagalbos dokumentacija. Autorius: Ren Grothmann; SAGE, r. http://www.sagemath.org/. Su iuo paketu galima dirbti internete. Instaliacinis failas yra didelis (daugiau nei 1 Gb), reikalauja didesni kompiuterio resurs. Geriau veikia Linux sistemoje negu Windows (ne internete).
5. wxMaxima ssaja
wxMaxima ssaja yra grafin programa, per kuri vartotojas bendrauja su program paketu Maxima. Windows sistemoje i programa diegiama kartu su instaliacine programa. Linux sistemose j reikia diegti atskirai. Tekstiniu reimu dos lange Maxima gali veikti ir be wxMaxima programos. Programos wxMaxima langas atrodo taip:
87
Matome, kad komandos raomos panaiai kaip Maple sistemoje. Komandoms vykdyti reikia spausti Shift + Enter arba Enter (prie tai udti varnel Edit>Configure>Enter evaluates cells). 6. Paketo Maxima naudojimas Mykolo Romerio ir Vilniaus universitetuose Mykolo Romerio ir Vilniaus universitetuose, derinant matematini dalyk klasikin dstym (paskaitos, prasti praktiniai usimimai) su atviro kodo iuolaikins KAS Maxima galimybmis, gaunami geri rezultatai, sisavinant inias ir pritaikant jas praktiniams udaviniams sprsti. Kompiuterins algebros paketas Maxima buvo naudojamas dstant iuos dalykus: Tiesin algebra (MRU Socialins informatikos fakulteto verslo informatikos specialybs 1 kurso studentams); Matematin analiz (MRU Socialins informatikos fakulteto verslo informatikos specialybs 1 kurso studentams); Tiesin algebra ir geometrija (VU Gamtos fakulteto biofizikos specialybs 1 kurso studentams); Matematin analiz ir diferencialins lygtys (VU Gamtos fakulteto biofizikos specialybs 1 kurso studentams); Skaiiavimo metodai (VU Matematikos ir informatikos fakulteto matematikos ir informatikos mokymo specialybs kurso studentams); Diferencialins lygtys (VU Matematikos ir informatikos fakulteto matematikos ir matematikos taikym specialybs 2 kurso studentams). Studij programoje pratyboms su kompiuteriu daniausiai skiriama viena savaitin valanda. Usimim metu susipastama su kompiuterins algebros sistema Maxima, sprendiami pavyzdiai, aptariamos ir pradedamos sprsti laboratorini darb uduotys. Kiekvienam studentui skiriami 2 arba 3 individuals laboratoriniai darbai, kuriuos reikia atlikti per semestr. Yra parengtos individualios laboratorini darb uduotys su sprendimo pavyzdiais. Darbui apginti raomas referatas. Laboratorini darb vertinimas sudaro 1020 procent egzamino vertinimo. Studentai, naudodami KAS Maxima dirba noriai, stropiai lanko usimimus, kai kurie pratybas atsinea savo neiojamus kompiuterius. Ivados KAS naudojimas matematikos mokyme sudaro galimyb daugiau isiaikinti matematini svok, patikrinti teiginius, isprsti daugiau sudtingesni udavini, pavaizduoti sprendinius grafikai. Toks matematikos dstymas leidia didesn dmes skirti dalyko esmei isiaikinti, o ne standartini udavini sprendimo gdiams gerinti. Reikt sukurti toki mokymo sistem, kad kompiuteris bt pasiekiamas kiekvienu momentu. Matematikos taikymas beveik nemanomas be kompiuteri naudojimo. 88
Literatra
1. 2. 3. Kompiuterins algebros sistemos Maxima tinklalapis: http://maxima.sourceforge.net/. Euler Math Toolbox tinklalapis: http://eumat.sourceforge.net/. SAGE tinklalapis: http://www.sagemath.org/. 4. Pinceviius A., Domarkas A., Pakenien V. Matematikos taikomieji darbai, Vilnius, LKA, 2007. Prieiga internete: http://www.lka.lt/EasyAdmin/sys/files/matematika_internetui.pdf.
SUMMARY USING COMPUTER ALGEBRA SYSTEM MAXIMA IN THE TEACHING PROCESS Assoc. prof. Aleksas Domarkas1, Joana Kastickait2 Vilnius Uiversity;Lithuania; Mykoas Romeris University, Lithuania. 1 aleksasd@mruni.eu; 2kasjoa@mruni.eu.
2 1
The article presents computer algebra system (CAS) Maxima and its use in the teaching process. Maxima is an open source cross-platform computer algebra system. It is a system for the manipulation of symbolic and numerical expressions, including differentiation, integration, Taylor series, Laplace transforms, ordinary differential equations, systems of linear equations, polynomials, and sets, lists, vectors, matrices, and tensors. The article discusses the possibilities of the CAS and its history. The CAS Maxima is compared to other CAS, such as Maple, Mathematica, Euler Math Toolbox and SAGE, analysing its advantages and differences. We use CAS Maxima for teaching linear algebra, calculus, ordinary differential equations and numerical computations in Mykolas Romeris University and Vilnius University. The article is relevant and valuable for teachers and students as well as for other persons who are interested in the open source computer algebra systems. Keywords: computer algebra systems (CAS) Maxima, open source, Maple, Mathematica.
89
MOKSLINI STRAIPSNI VERTINIMO PROCESO MODELIAVIMAS

Jelena DEMEKO1, Andrius IMONLIS2, prof. (HP) Aleksandras KRYLOVAS3
Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, Lietuva; Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, Lietuva; 3 Mykolo Romerio universitetas, Lietuva. 1 jelena.lavcel@gmail.com; 2sim.andrius@gmail.com; 3 Aleksandras.Krylovas@fm.vgtu.lt
2 1
1. vadas Vienas i svarbiausi mokslinio darbo aspekt yra mokslini rezultat (straipsni, monografij, praneim konferencijose ir kt.) skelbimas. Pastaraisiais metais mokslini publikacij skaiius labai greitai auga ir mokslins informacijos analiz reikalauja iuolaikini informacini technologij taikymo. Viena i tokios analizs problema, su kuria susiduria moksliniai urnalai, yra gaunam straipsni recenzavimas. io tyrimo tikslas sudaryti mokslini straipsni recenzavimo proceso model, kuris padt automatizuoti kai kuriuos recenzavimo elementus. Vis pirm, tai yra automatizuotas straipsni ir jo autori klasifikavimas, t.y. jo priskyrimas tam tikrai mokslo temai. i informacija galt padti iekoti straipsniui recenzent, vertinti recenzento tinkamum iam straipsniui recenzuoti, lyginti straipsnius panaumo prasme ir kt. Balio (2009) darbe buvo nagrinjama specifinio mokslinio turinio automatinio klasifikavimo problema. Disertacijoje pasilyti ir itirti matematiniai klasifikavimo metodai, paremti statistine mokslo terminijos pasiskirstymo tekstuose analize, kuriuos bt galima taikyti taikomajam mokslo publikacij klasifikavimo udaviniui sprsti. Atlikti tyrimai parod, kad moksliniams tekstams klasifikuoti skirt speciali algoritm nra. Lavcel (2009) darbe buvo atlikta matematikos mokslini straipsni informacin analiz pagal temas ir imatuotas j panaumo lygis. Tam buvo panaudota programa leidianti pabandyti vertinti straipsni artumo laipsn. Atlikus tyrimus buvo prieita ivados, kad reikia atsivelgti odi kombinacijas, praplsti odyn, atlikti eksperimentus su kitomis metrikomis. liachtovi et al (2010) straipsnyje buvo kuriamas matematikos mokslini straipsni klasifikavimo modelis. Tyrimui autoriai panaudojo program, leidiani lyginti straipsni informatyvum. io straipsnio apibendrinime konstatuojama, kad reikalingas ios programos tobulinimas ir odyno analizavimas. 90
3. Tyrimas Sukuriame pakankamai didel raktini odi odyn, kuris turi bti sudaromas i termin ir jame neturt bti bendrins kalbos odi. odyn sudaro 295 odiai. Paimame kiekvien straipsn atskirai ir skaiiuojame termin ir j variacij danius. I it dani sudarome kiekvienam straipsniui vektori
r x = ( x1 , x2 ,..., xn ) . Gauname diskretj informacijos altin ir apskaiiuojame
entropij. Tam gautus duomenys normuojame, tai yra sudaryt vektori r x ir apskaiiuojame kiekvieno straipsnio padaliname i rast odi sumos n entropij. Tam apskaiiuojame santykinius danius d (1) pk = k , d ia: d k - odi daniai; d - dani suma:
d = dj .
j =1 n
Entropij apskaiiuojame pagal formul
E = p k ln p k .
k =1
(2)
Kai visos p k beveik lygios nuliui (odyne nerasta odi, t.y. jis nepritaikytas iam tyrimui) gauname ir entropijos E ma reikm. Entropijos maksimumas 1 gyjamas, kai turime pk = . Jei imame kitus straipsnius, kuri vektorius toks pat, n tai jie yra identiki, tai yra gauname tiek pat informacijos. Ms atveju entropija yra rodiklis, kiek gauname informacijos apie straipsn. Kitas tyrimo ingsnis yra atstumo tarp straipsni skaiiavimas. Taikome Hemingo atstum formul
n r r x y = xk y k , k =1
(3)
r r ia: x = ( x1 , x2 ,..., xn ) - vieno straipsnio dani vektorius; y = ( y1 , y2 ,..., yn ) kito straipsnio dani vektorius.
2. Eksperimentas
Eksperiment atlikome su 21 straipsniu. Pasinaudoj programa apskaiiavome kiek kart odis pasikartoja kiekviename i straipsni ir kiekvieno straipsnio danio sum. Duomenys patalpinome dokument, apskaiiavome santykin dan pagal (1) formul, sudarme kiekvienam straipsniui vektorius, sudarytus i dani, normavome juos ir apskaiiavome kiekvieno straipsnio entropij, pasinaudojus (2) formule. 91
Tyrimui panaudojome vieno i straipsnio bendraautori sukurt specializuot kompiuterin program. i programa leidia atlikti mokslini straipsni informacin analiz. Programa parayta C# programavimo kalba. I panai program (MS Word, Excel ir kt.) isiskiria patogumu, lankstumu, bei suderinamumu su kitomis programomis (galima paruoti tekst kitoms programoms apdorojimui). Be to visi kada nors gauti rezultatai numatoma saugoti duomen bazje. Programos pagalba galima nufiltruoti simbolius, ar frazes, importuotas i iorinio failo. Taip pat programos pagalba galima vesti laukus, kuriems reikia priskirti od ar fraz i teksto. Btina nurodyti simbolius, kaip nurodyta fraz bus iskirta tekste i priekio ir i galo. Toki lauk kiekis yra ribotas iki 1000. Apdorojant tekst sukuriamas naujas failas, kuriame visos rastos frazs, nepriklausomai kartojasi jos ar ne, yra iskirtos. i programos savyb sudaro slygas, teksto apdorojimui panaudoti ir kitas programas. sijungus program btina nurodyti mokslin straipsn TXT formato, tai galima padaryti Meniu pasirinkus Failas->Nurodyti pradin fail. Pasirinkus i meniu Statistika -> Pagrindin statistika, atsiradusiame lange, kur galime ikarto rinktis meniu punkt skaiiuoti, taiau tuomet rezultat lange matysime tik kelis laukus pagrindins teksto statistikos (teksto ilg, odi skaii, ir t.t.). Vienas svarbesni dalyk ia yra Importuoti, nes ia mes galime importuoti papildomus odius ar frazes i TXT dokumento. TXT dokumente kiekvienas naujas odis turi prasidti i naujos eiluts, o visos jo variacijos turi bti toje paioje eilutje atskirtos kableliais. Pasirinkus analizuojam tekst, kuris turi bti TXT formato ir importavus raktini odi fail skaiiuojame kiekvieno odio skaii tekste (1 pav.).
1 pav. Raktini odi pagrindins statistikos skaiiavimas
92
Vis informacij sukeliame Excel dokument. Toliau apskaiiuojame santykin dan pagal (1) formul, sudarome kiekvienam straipsniui vektorius, sudarytus i dani, normuojame juos ir apskaiiuojame kiekvieno straipsnio entropij, pasinaudojus (2) formule (1 lentel). Normuojame vektori ilgius ir apskaiiuojame straipsni atstumus vien nuo kito, pasinaudojus (3) formule (2 lentel). Sekantis ingsnis yra pasirinkti tris straipsnius: vadybos, geografijos ir istorijos. Atliekame tok pat eksperiment ir gautus duomenys keliame 1 lentel ir 2 lentel.
1 lentel Entropijos skaiiavimas
2 lentel Atstumai tarp straipsni
93
I lentels matome, kad vadybos ir ekonomikos straipsni entropijos sumajo (1 lentel), o atstumai tarp straipsni padidjo (2 lentel). Pastebime, kad odyne yra toki odi, kurie matematikoje yra terminai, o kitur gali bti naudojami, kaip bendrins kalbos odiai. Priklausomai nuo mokslini straipsni specifikos tie patys odiai gali bti tiek terminai, tiek ir specifins kalbos bendriniai odiai. Pavyzdiui, odis numerical gali bti tiek matematikos terminas, tiek bendrins kalbos odis, priklausomai nuo konteksto. Kitas eksperimento ingsnis - specializuotos duomen bazs sudarymas, kurioje galima bt lengvai ir patogiai rasti reikaling informacij. Norint pamatyti straipsnio duomenis reikia Meniu juostoje pasirinkti Duomen baz -> Straipsnio duomenys (2 pav.). iame lange galima perirti ar keisti informacij apie straipsn. Pridti autorius, recenzentus, recenzijas ir kt. Recenzijos pridedamos kartu nurodant ir dat kada ji buvo gauta. Statusai yra pasirenkami i esamo srao, kuris saugomas duomen bazje. Tema yra pasirenkama i tem srao, esanio duomen bazje. Taip pat lengvai ir patogiai galima pridti autori. Tam Meniu pasirenkame Duomen baz -> Pridti autori (3 pav.). ia taip pat galime galima keisti ar pridti duomenis.
2 pav. Straipsnio duomenys
94
3 pav. Autoriaus duomenys
Pasirink Tem medis atsidaro is langas (4 pav.). Kairje pusje yra atvaizduotas tem sraas. Paspaudus ant konkreios temos deinje esaniame langelyje atvaizduojami tai temai priklausantys raktiniai odiai (frazs). Mygtukas Pridti prideda nauj tem. Itrinti itrina paymt tem (temos raktiniai odiai neisitrina, lieka duomen bazje). Perkelti mygtukas skirtas perkelti paymt tem kitai temai (taip bt sudaromas tem medis). Reikia paymti norim perkelti tem, spausti mygtuk ir tada paymti tem, kuriai ji turi bti priskirta. Pervadinti tiesiog leidia pakeisti temos pavadinim.
4 pav. Tem medis
95
Ivados
1. Reikia atsivelgti odius, kurie vienur yra terminai, o kitur yra bendrins kalbos odiai. 2. odyn reikia klasifikuoti pagal temas. 3. Reikalingas tolimesnis programos tobulinimas.
Literatra
1. 2. 3. Balys, V. Mokslins Terminijos Matematiniai Modeliai ir j Taikymas Leidini Klasifikavime: daktaro disertacija, fiziniai mokslai: matematika (01P). Vilnius: Technika, 2009. 101p Lavcel, J. Matematikos Mokslini Straipsni Informacin Analiz, 12-osios Lietuvos jaunj mokslinink konferencijos Mokslas- Lietuvos ateitis, Vilnius, 2009 m. balandio 9 d. liachtovi, J., imonlis, A., Lavcel, J. Matematikos Mokslini Straipsni Klasifikavimo Modeliavimas, 13-osios Lietuvos jaunj mokslinink konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis, Vilniuje 2010 m. 04 mn. 09 d. SUMMARY RESEARCH ARTICLES EVALUATION MODELING PROCESS Jelena Demeko1, Andrius imonlis2, prof. (HP) Aleksandras Krylovas3 1 Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania; 2 Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania; 3 Mykolas Romeris University, Lithuania. 1 jelena.lavcel@gmail.com; 2sim.andrius@gmail.com; 3Aleksandras.Krylovas@fm.vgtu.lt The work deals with mathematical, scientific articles and the database designed to have an automatic text processing. An inventory of key words vocabulary and the informational analysis of scientific articles, that is indentifying the mathematical terms that are selected from articles on the number of statistics, keyword list, interpreted as the source of information, entropy, evaluating the articles distance from each other using the metrics of Heming. For the academical articles informational analysis is used one of the joint authors developed computer program. This database is useful for the capability of classify the scientific journal publications by topic at the same time creating specialised database wich enables easy and convenient relevant information search. For example to find reviewers for the newly consigned article for a journal. The investigation has concluded that the development of the methodology requires to pay more attention on the formation of key words vocabulary. The ongoing researches are based on the reviewing articles in the journal The Baltic Journal on Mathematical Applications, the numerical analysis and differential equation. Key words: mathematical modeling, scientific text analysis, entropy, index data base
96
SUBALANSUOTOS RODIKLI SISTEMOS PRITAIKYMO ORGANIZACIJ VERTINIMUI TOBULINIMO GALIMYBI APVALGA

Laura GUDELYT
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva l.gudelyte@mruni.eu
vadas
Vis didesni reikalavimai keliami organizacij valdymui, poreikis priimti skubius ir efektyvius sprendimus priveria staig vadovus iekoti nauj valdymo metod. Supratimas, kokie procesai takoja organizacij veiklos efektyvum, tampa pagrindu kryptingai siekti usibrt tiksl. Aukiausio lygio vadov prioritetu turt tapti metodika, padedanti pasirinkti optimalius tiksl pasiekimo bdus. 1992 m. Harvardo universiteto mokslininkai R. S. Kaplanas ir D. P. Nortonas (Kaplan; Norton 1992) pasil instrument, skirt strateginiam mons valdymui. is projektas pagrstas sitikinimu, kad organizacijos veiklos efektyvumo vertinimo metodikos pagrindimas tik finansiniais rodikliais neutikrina mons ekonomins verts augimo. Taiau net ir apibendrintas organizacij vertinimo metodas turi trkum, kuriuos i dalies galima sumainti i esms nekeiiant paios sistemos struktros, bet atskiruose jos etapuose, siekiant ivad detalumo ir tikslumo, taikant ekonometrinius diskretaus pasirinkimo modelius, kurie nereikalauja papildom duomen. io straipsnio tikslas apvelgti toki modeli taikymo subalansuotoje rodikli sistemoje galimybes.
1 Subalansuotos rodikli sistemos savybs ir veikimo principai
Subalansuota rodikli sistema organizacijos strateginiai planai transformuojami tiksl ir operatyvi veiksm sistem. mons rodikliai sugrupuoti keturias svarbiausias grupes: finans, klient, vidini veiklos proces ir mogikj itekli (isamiau r. Gimauskien, 2007). Vienas i svarbiausi vadovybs udavini formuojant organizacijos tikslus - vertinti, ar visai jos veiklai ir tarpinms veikloms keliami tikslai yra realiai gyvendinami. i problem bt galima sprsti apibendrintai pasitelkiant iorinius duomenis ir taikant statistinius metodus. Keletas kit svarbi ,,Balanced Scorecard trkum: 1. ,,Balanced Scorecard pats savaime nenurodo, kokios strategijos dalys turi bti kontroliuojamos vadovybs: Kaplan; Norton (1992) straipsnyje teigiama, kad, kokie bebt strategijos tikslai, nustatyti organizacijoje, yms organizacijos
97
laimjimai pasiekiami, jei tiksl siekimas kontroliuojamas taikant kelet skirting priemoni. 2. ,,Balanced Scorecard vertina atrinkt strategij veikl, kurios, tiktina, turi lemiamos takos specifiniams strateginiams tikslams, vykdym. Sistema veikimas prasideda specifini strategijos vizij artikuliacija ir yra orientuotas atgaline kryptimi, apibrdamas prioritetines strategijos veiklas. 3. vairi reikini prieastingumas nra nusakomas pakankamai, kad bt nustatytos priemons siekti ilgalaiks organizacijos skms. Nra atsivelgiama duomen stebjimo atsilikim ir galim atgalin poveik vidiniuose organizacijos veiklos procesuose. ,,Balanced Scorecard sistemoje taip pat gali bti nepakankamai atsivelgta kai kuriuos veiksnius. Tik dalis vis veiklos proces yra nusakoma tokioje sistemoje.. Jei ie veiksniai taikomi vertinant strategines priemones, ymioje sistemos dalyje j poveikis tolygiai maja, ir potenciali toki veiksni taka gali bti visikai ignoruojama. 4. Eksperto vertintojo subjektyvumas. Dl i trkum ,,Balanced Scorecard, pagrstas prieasties ir pasekms sryiu, nra efektyvus skm utikrinanios strategijos kontrolei (isamiau r. Schoeneborn, 2003). Treiame punkte paminti trkumai yra sisteminio pobdio. Jie iame straipsnyje isamiau nenagrinjami, taiau irgi gali bti i dalies eliminuoti pritaikius simultanini lygi sistemas. Tokia veiklos vertinimo sistema yra neaikiai interpretuojama ir ne visada aikiai pagrsta. Taiau viena i svarbiausi ios sistemos problem yra tai, kad visos veiklos ar atskiros jos dalies vertinimas priklauso nuo eksperto nuomons, t. y., sunkiai ivengiama subjektyvaus poirio vertinam objekt, taip pat egzistuoja galimybs daryti tak vertinimo rezultatams. I dalies i problem padt sprsti diskretaus pasirinkimo ekonometriniai modeliai.
2 Trumpa diskretaus pasirinkimo modeli apvalga 2.1 Tobit regresija
Tobit regresijos modelis yra pagristas prielaida, kad modeliuojamas reikinys yra latentinis kintamasis, kuris tiesikai priklauso nuo egzogenini kintamj x su atitinkamais parametrais . Stebimas Bernoullio atsitiktinis dydis - kintamasis Y, apibriamas taip: p , p > 0 (1) Y = 0, p 0
p ( w( x)) 1 - nestebimas latentinis endogeninis kintamasis, w( x) = x' (t ) = 0 + 1 x1 (t ) + ... + n x n (t ) + (t ) , = ( 0 , 1 , 2 ,..., n ) regresijos parametrai, x (t ) = (1, x1 (t ), x 2 (t ),..., x n (t )) egzogeniniai kintamieji, (t ) modelio triukmas.
ia Y yra skms tikimyb,
98
2.2 Logistin regresija
Logistins regresijos modelis yra tiesins regresijos transformacija tuo atveju, kai endogeninis kintamasis gyja dvi reikmes. is modelis padeda apibdinti dvireikmio endogeninio kintamojo priklausomyb nuo kit egzogenini kintamj. Tarkime, kad yra inomos Bernoullio atsitiktinio dydio, nusakanio ,,skm``, Y realizacijos yi, kuri tikimybs yra P(Y = yi ) = p yi (1 p )1 yi , i = 1, 2 . Kiekvienam t 0 Bernoullio skirstinio parametrui p logistins regresijos modelis nusakomas formule
p( w( x)) =
exp{w( x)} 1 = . 1 + exp{w( x)} 1 + exp{ w( x)}
(2)
Kadangi po tokios transformacijos regresinis modelis parametr atvilgiu nebra tiesinis, tai jam negalima tiesiogiai taikyti maiausi kvadrat metodo. Tokiu atveju daniausiai pasirenkamas kitas veri nustatymo metodas didiausio tiktinumo. Taip nusakytos skms tikimybs elgsena yra panai simetrinio skirstinio pasiskirstymo funkcijos elgsen (pavyzdiui, standartinio normaliojo a. d. pasiskirstymo funkcijos () . Atvirktin logistinei regresijai funkcija yra nusakoma taip: p ( w( x)) p ( w( x)) log it ( p ( w( x))) = log = log . (3) 1 + p ( w( x)) 1 p ( w( x)) Logistins regresijos poymiai: Nereikalaujama prielaidos, kad modelio triukmas bt pasiskirsts 1. normaliai. Tai suteikia galimyb analizuoti kokybinius patikimumo rodiklius be pirmins duomen transformacijos. 2. Logistines regresijos rezultatas gali bti interpretuojamas tiesiogiai. ias formules galima apibendrinti ir binominiams atsitiktiniams dydiams, Logistins regresijos modeliai danai taikomi kredito reiting migracijos nustatymo udaviniuose.
2.3 Probistin regresija
Probistinje regresijoje atsitiktinio dydio Y realizacij tikimybs nusakomos lygtimi p( w( x)) = ( w( x)) . (4) Tuose takuose, kuriuose skaitins klaidos funkcijos aproksimacijos yra apibrtos, probit funkcija gali bti ireikta taip: probit ( p ( w( x))) = 2erf 1 (2 p ( w( x)) 1) = 1 ( p( w( x))) ; (5)
99
ia erf ( y ) =
e
0
t 2
dt atvirktin funkcija 1 () , yra standartinio
normaliojo skirstinio kvantilio funkcija. iuo atveju pasiskirstymo funkcija yra nusakyta taip: F ( w( x)) = ( w( x)) . (6) Vienas i didiausi ios funkcijos trkum yra tai, kad ji, kaip ir standartinio normaliojo pasiskirstymo funkcija, neturi ireiktinio pavidalo, todl technikai svarbs yra skaitiniai metodai, taikomi tokiuose modeliuose. Kadangi, kaip ir logistins regresijos atveju, po tokios transformacijos maiausi kvadrat metodas parametrams vertinti netinka, daniausiai taikomas didiausio tiktinumo metodas. Praktiniuose taikymuose pasirinkim tarp logistins ir probistins regresijos modeli daniausiai didija dalimi nulemia skaiiavimo patogumas, nes abiem metodais remiantis tais paiais duomenimis generuotos tikimybs skiriasi neymiai. Yra ir daugiau diskretaus pasirinkimo modeli modifikacij: scobit, loglog regresijos ir pan. Isamesns informacijos apie diskretaus pasirinkimo modelius galima rasti, pvz., Baltagi (2008), Winkelmann (2008) Boes (2006).
3 Galimybi pritaikyti statistinius modelius analiz
Bendras duomen kaupimo ir statistins analizs organizacijose kultros trkumas yra viena i svarbiausi lietuvikos vadybos problem. Daugelis organizacij turi galimyb naudotis didels apimties duomenimis ir danai juos taiko rodikliams, kuriuos gana paprasta vertinti ar apskaiiuoti. Organizacijos vadovyb daniausiai yra linkusi taikyti intuityviai suvokiamus ir lengvai apskaiiuojamus bei interpretuojamus, o nebtinai statistikai reikmingus rodiklius, kurie padt identifikuoti, kokie tiksliai veiksniai aktualiu laikotarpiu turi didiausios takos organizacijos skmei. Taikant i sistem daniausiai naudojama pernelyg daug rodikli, ir dl ios painiavos darosi sudtinga atskirti, kurie strategijoje numatyti udaviniai yra skubs, o kurie - svarbs. Tokiu vertinimu gali bti sukuriamas papildomas ,,sisteminis triukmas, nes per maai laiko bei pastang skiriama supratimui, kaip ir kodl nustatyti rodikliai apibria strateginius udavinius ar sprendimus ir ar kai kurie i j apskritai reikalingi. Be visiko supratimo apie prieasties ir pasekms sry tarp rodikli atsiranda galimyb neidentifikuoti pagrindini problemos prieasi (isamiau r. Schoeneborn; 2003). moni strategijos yra dinamikos, o ne statikos. Jei organizacijos vadovyb nesugeba pakeisti ir pritaikyti strategijos atsivelgdama j supani aplink, dl ios prieasties organizacijos veikla gali bti nekryptinga, o atskirais atvejais ir beprasm. ,,Balanced Scorecard problema yra tai, kad ia sistema vertinama ne dabartins, o praeito laikotarpio strategijos nulemta veikla. Todl i sistema turi bti tobulinama isamiau vertinant, kokie veiksniai btent iuo metu labiausiai lemia mons skm bei kaip btent dabar tarpusavyje sveikauja vairios strategijos priemons. Tam gali bti naudingi regresiniai modeliai. ,,Balanced Scorecard sistemos kintamieji, kuri reikms negali bti struktrizuojamos kategorijas, suteikia galimyb subjektyviems, ne visada 100
pagrstiems, vertinimams. Nesugebjimas adekvaiai simuliuoti ar prognozuoti ateities veiklos be statistikai svarbi rodikli maina organizacij valdymo sistem patikimum. Kategorinio tipo kintamieji gana paprastai modeliuojami taikant ekspertines sistemas (neuroninius tinklus, sprendimo primimo medius ir pan.). iuo atveju kiekybinio modelio pranaumas yra matematikai pagrstas organizacijos veiklos vertinimas atsivelgiant taip pat ne vien tik finansinius duomenis. Vertinant praeito laikotarpio ,,Balanced Scorecard rezultatus galutiniuose ir tarpiniuose veiklos etapuose, kuriuose tikrinama, ar kelti tikslai gyvendinti, tikslinga taikyti apibendrintus diskretaus pasirinkimo modelius, pamintus ankstesniame skyriuje, o ne vien tik pasikliauti eksperto nuomone nustatant, ar (ir kiek) veikla buvo skminga. Tai galt bti viena i priemoni, kuri padt sumainti vertintojo subjektyvumo poveik organizacijos vetinimo procese: vertinama vis kiekini veiksni taka organizacijos veiklos skmei ir nustatomas aikus prieastingumas. Toks diskretaus parsirinkimo modeli taikymas organizacijos veiklos vertinimo modelyje nereikalaut papildom didels apimties. duomen. Taikant regresins analizs ir laiko eilui metodus, subalansuotai rodikli sistemai galima suteikti daugiau dinamikumo ir pasiekti geresni rezultat: Suprasti, koki tak atitinkami rodikliai daro kitiems rodikliams. Turti galimyb tyrinti ,,kas, jeigu (angl. what-if ) atvej veiklos scenarijus.
Ivados
Tikslinga taikyti diskretaus pasirinkimo modelius tarpiniuose subalansuotos rodikli sistemos etapuose vertinant, ar tikslai per praeit (ataskaitin) laikotarp buvo pasiekti. Taip pat tiktina, kad toks subalansuotos rodikli sistemos pakeitimas pareikalaut papildomos informacijos siekiant kiekybikai vertinti organizacijos veiklos rodiklius. Be to, kaip prasta, ekonometrini modeli pranaumas prie ekspertin vertinim yra aikus j pagrstumas ir veiklos proces prieastingumo nustatymas. Tai padt organizacijoms tiksliau identifikuoti statistikai svarbiausius j veiklos veiksnius.
Literatra
1. Baltagi, B. H. Econometrics, Fourth edition. Springer - Verlag Berlin Heidelberg, 2008. 2. Gimauskien, E. Organizaciju veiklos vertinimo sistemos, KTU, "Technologija", Kaunas (2007). 3. Kaplan, R. S., Norton, D. P. The Balanced Scorecard - Measures That Drive Performance, Harvard Business Review, January - February 1992, pp. 71-79. 4. Kaplan, R. S. Conceptual Foundations of the Balanced Scorecard. Working paper No. 10-074. Harvard Business School, Harvard University.
101
5. Ponssard, J.-P. Saulpic, O. Modelling performance in a Balanced Scorecard: findings from a case study. ECOLE POLYTECHNIQUE Centre National de la recherche scientifique. Cahier n 2002-010, January 2002. 6. Schoeneborn, F. (2003) Linking Balanced Scorecard to System Dynamics. Heidelberger Druckmaschinen AG Kurfuersten-Anlage 15-17 69115 Heidelberg/Germany. 7. Balanced Scorecard: Better Results with Business Analytics. SAS. 8. Vijverberg, W. P. M. Betit: A Family That Nests Probit and Logit. Discussion Paper, IZA, December 2000. 9. Winkelmann, R. Econometric Analysis of Count Data. 10. Winkelmann, R., Boes, S. Analysis of Microdata.
SUMMARY REVIEW OF POSSIBILITIES TO ELABORATE BALANCED SCORECARD Laura Gudelyt Mykolas Romeris University, Lithuania l.gudelyte@mruni.eu This review covers he analysis of disadvantages of contemporary applied Balanced Scorecards. also, the short review of discrete choice econometrics models and possibilities to apply them in BSC and assessment of organizations activity is provided. The aim of this paper is the analysis of BSC disadvantages and to provide statistical approach to improve them. Logit, probit and tobit regressions are provided to quantitatively assess the success of any entity. This paper is only the first part of statistical investigation aim of which is to provide more exact indicator modeling based more on the quantitatively methods using additional statistical information. This should reduce the subjectivity of expert during the assessment. Keywords: BSC, logit, probit, tobit regressions.
102
MEASURING THE FINANCIAL CONTAGION IN THE BALTIC STATES

Assoc. prof. Mantas VALUIS
Mykolas Romeris University, Lithuania mvaluzis@gmail.com
Introduction
In general, the financial stability of a country and systemic risk of financial system are strongly dependent on global macroeconomic factors and also are closely related to the default risk of each financial institution and industrial sector. During the past couple of years much research effort has been devoted by central banks to explaining and modeling contagion. There are a lot of approaches to assess financial contagion (for more details, see Diamond; Dybvig 1983, Mason, 1999) in diverse regions and countries. However, relatively little research is made on systemic risk of the banking system in the Baltic states. Therefore the main contribution of this paper is the beginning of such analysis. We focus just on preceding issues and we do not analyze the risk of lending concentration to certain economy sectors that also is a source of systemic risk. In this paper we describe the credit contagion12 in the banking sector of the Baltic states subject to default risk of financial institution or its counterparty in terms of correlated defaults. The whole banking sector and the interbank market have some specific features. The banking system in the Baltic states is very concentrated. Despite this fact it can not be treated as a structure with just two or three money centres because they are owned by foreign financial institutions and obtain capital flows from abroad and not from local interbank market players. In addition, there are no data concerning the information on the interlinkages between individual financial institutions, i.e. interbank exposures. Also, the asymmetric structure of interbank markets is evident: there are three banks that have large market share and which have many interlinkages with another smaller banks and a lot of small credit institutions. The interlinkages are traditionaly defined by positions and are weighted by their amounts or by the value of business volume (Dungey; Fry; Gonzlez-Hermosillo; Martin 2004). Risk mitigation techniques, such as collateralized interbank loans (e.g. repos) reduce but do not eliminate the risks of contagion.
12
Or, in the context of this paper, the domino effect.
103
The paper is organized as follows. In section 1 we analyze the contagion in local markets and in section 2 we present our survey on contagion in common market of the Baltic states. Finally, conclusions are given.
1. Contagion in separate interbank markets of Baltic States
The core issue of systemic risk of interbank system on miscrostucture level is default risk modeling by introducing the concept of counterparty risk. Counterparty risk is the risk that the default of a credit institutions counterparty might affect its own default probability. Each bank has a unique counterparty structure that arises from its relation with other credit institutions in the interbank market. We treat the credit risk of collateralized loans in interbank markets also as the risk that the value of collateral can decrease. In addition, a group of banks can be so highly interdependent that a single default of one bank can trigger a cascade of defaults (so called domino effect). A major concern for measuring systemic risk of interbank market is the degree of credit institutions interdependence through the interlinkages such as payment systems, credit lines, etc. The dependence may be caused by both macro- and microstructural channels. We focus on microstructure modeling during the deterministic time or the crisis period [0;T] and define contagion as default correlation.
1.1 The features of local interbank markets and main assumptions
Until 2008 year, the structure of Estonian, Latvian and Lithuanian banking sectors are similar, significantly concentrated and can be divided into several categories: big banks, medium banks and small banks13. Big banks compose the largest category in the Baltic states banking sector in terms of total assets and capital. Important factor, which characterise the structure of interbank network, is the banking sector concentration. Economic theory does not provide a clear response to the question of the impact of increasing concentration in banking sector on the stability of interbank markets, although some authors do find that such a trade-off exists in certain circumstances (Carletti; Hartmann, 2002). Contagion could be expected to be a larger problem in a concentrated system, since the large banks have fewer alternative counterparties in the interbank markets. In this case should be possible to apply the star network approach but the problem is that big banks that serve as money centres in banking sector are not the biggest debtors and the sources of credit contagion in local interbank markets.
Big, medium and small in the extent of the Baltic states. The value of total assets of big banks is not less than 3 billions, medium banks - between 1 and 3 billions, small banks - not greater than 1 billion.
13
104
Since the largest commercial banks are the net debtors of foreign patronizing banks and are not systemically relevant debtors in the local interbank markets, i.e. they are not a source of credit risk and domino effect, therefore it is not reasonable to make an assumption of directed interbank network as the market with money centres14 in separate country. Moreover, a highly centralized interbank market is more prone to financial contagion than a homogenous one. This means that, besides the amount of total liquidity in the banking sector and the credit institutions capital, the structure of the linkages between credit institutions has a considerable impact on its inherent stability (Mller, 2003)15. Consider that the time-span between a perceived increase in credit risk of a bank and the actual failure of a bank is too short for other banks to decrease their exposures to the defaulting bank. In addition, the loss given default rate after the failure of financial institution is identical for all relevant banks over time. The credit loss on a position depends on the credit institutions individual liquidity state resulting from the local interaction with its counterparties, i.e. interbank borrowing and lending. They provide a channel for the direct default contagion of economic distress from one bank to other banks. The specific feature of the Baltic interbank markets is that the lending between banks is based mainly on the collateralized loans and the remaining part of interbank lending without collateral is not systemically relevant. But collateralized loans in interbank markets does not eliminate the credit risk and systemic risk and just reduces its extent. Therefore, the modeling of the systemic risk of the interbank markets caused by the default of any bank can be based on the modeling of at least two risk sources: daily liquidity shortage in the interbank market and risk of decreasing value of collateral. In fact, we can use the same networking methodology for these issues as in systemic risk modeling. Assume that banking sectors in the Baltic states are complete markets, i. e., a credit institution holds a portfolio of positions with all remaining banks in the interaction based market and that the banks have the same number of partners in interbank market. Since the local interbank markets consists of the small number of credit institutions we assume that they have direct links with each other. Linkages between the banks can be cyclical. Consider that there are n banks in interbank market and their interaction between each other is symmetric j N (i ) i N ( j ), i j , where N (i ) is the collection of all remaining banks16 that have linkages with ith, i = 1,2,.., n banks and satisfying the following condition:
14 In this case the term "money centre" means that this credit institution is the biggest debtor in the interbank market. 15 On the other hand, Allen; Gale, 2000 showed that complete structures are less prone to contagion than incomplete market structures, since with complete structures, the impact of a financial crisis in one region is absorbed by a large number of regions. 16 There are n such collections of counterparties in interbank market having, naturally, different systemic relevance.
105
= n 1, if the int erbank market is complete N (i ) , i, j = 1,2,..., n. n 1 if the int erbank market is incomplete
(3)
Big banks seem to be more creditors than debtors in the local interbank market. In this sense they are more likely to be "victims" than source of credit contagion. In the case of Lithuania, the interbank market can be divided in two groups with almost the same number of institutions: those that are systemically relevant (i.e. "money centres") and those that are not. The systemic relevance of a bank can be measured by different indices. In- and outdegree centrality indices of ith bank are defined as
jN (i )
( j, i)
n 1 , Cout (i ) =
Cin (i ) =
jN (i )
(i, j )
n 1 , Cin (i ), Cout (i ) [0,1], i = 1,2,..., n ,
(4)
where (i;j) denotes the financial claim of bank i to j and, reciprocally, (j;i) means the financial liabilities of bank i to j, i, j = 1,2,.., n, i j . It is also appropriate to calculate some other weighted centrality indices17, describing more exhaustively the positions of credit institutions in the interbank market:
jN ( i ) n k ,l =1
x ji
1, 0 vd out (i ) =
0 vd in (i ) =
xlk
jN ( i ) n k ,l =1
xij
1,
xkl
(5)
where
k , l = 1,2,.., n, k l . In the case of incomplete market the values of centrality
xkl
are the exposures of kth credit institution to bank l,
indices are substantially different from ones estimated for complete market. Assumption that the interbank markets have a similar to incomplete market structure with two or three money centres where credit institutions are only linked to neighboring banks does not give any additional information. We estimate the indecies by using the simulation.
1.2 Simulation approach
Due to absence of sufficient data about the bilateral exposures in interbank market we choose a method of simulation to analyze the systemic risk in local interbank markets and define the centrality of banks network. We use an approach
17
Weights are the amounts of bilateral exposures.
106
similar to one of Eisenberg; Noe, 2001 and Mller, 2003: we simulate a default of bank to check the banking systems exposure to aggregate risk, which yields a measure of its inherent instability. The network and the simulation approach are combined to assess the systemic relevance of particular banks and the impact of the structure of bank relationships on the stability of the banking sector. The impact of default of one bank that seem to be systemically relevant according to the network structure and the inherent instability of these network structures as well as their resilience to banks failures is measured by the simulation approach. We assume that interbank exposures are constant at the moment and we focus just on the default risk as a source of contagion. To find the systemically relevant banks we have to solve a system of n linear equations with n unknown variables:
r = X 'r ,
(6)
where r = (r1 ,..., rn ) is the vector of bank ranks capturing the direct links and the amounts of respective exposures which can be obtained by solving the eigenvector problem ( I X ' ) r = 0 18 and the n n matrix X describing the lending relationships in the local interbank markets is defined as follows (see, for example, Eisenberg; Noe, 2001, Mller, 2003):
0 x X = 21 M x n1 x12 0 M xn 2 L x1n L x2 n , O M L 0
(7)
where xi , j is gross credit exposure of bank j to the bank i; i j , and liabilities of jth bank and deposits of ith bank are, respectively:
n n
l j = xij , d i = xij .
i =1 j =1
(8)
The latter constraints are known but the bilateral positions are not. The main assumption is that banks maximize the dispersion (i.e., diversification) of their interbank exposures, and we need to estimate it using the procedure of
18
Note that r is the special case of Bonacichs measure (Bonacich, 1987).
107
maximization entropy. Since n 2 2n parameters are unknown, an assumption about the distribution of the bilateral exposures is needed to idenrify the matrix X. Assume that the source and destination of credits are independent and known, interbank loans and claims are as equally spread over banks as possible.
0 ~ ~ x21 X = M ~ xn1 ~ x12 0 M ~ x x L ~1n ~ L x2 n , O M L 0
(9)
n2
where
~ , is gross credit exposure where of bank j to the bank xij
i, i j , i, j = 1,2,..., n , normalized by total amount of interbank liabilities (or

claims):
~ = xij
xij
i , j =1
(10)
ij
and normalized liabilities of jth bank and financial claims of ith bank are, respectively:
n n ~ ~ l j = ~ij , d i = ~ij , x x i =1 j =1 n
l = d
j =1 j i =1
~
i
=1
(11)
In addition, due to the hypothesis of the complete interbank market structure the distributions of interbank exposures and liabilities are independent, i.e.
~ = d l , i, j = 1,2,..., n . However this solution would imply that for banks that xij i j
are both lender and borrower in the market they lend to themselves. In order to exclude the situation we assume that ~ii = xii = 0, i = 1,2,..., n , which means that x banks do not incur liabilities against themselves (the assumption of independence of liabilities and claims is consistent with the work of Allen; Gale 2000).
108
We apply entropy maximization method that attempts to distribute the mass of the row and column totals in such a way across the cells that the sum conditions are fulfilled and that as much consistency as possible is preserved with the a priori information about the unknown cell entries. The task is to estimate bilateral exposures so that elements of matrix X* obtained by the maximization as close as ~ possible to the elements of matrix X . This is obtained by minimizing the cross~ entropy between the two matrices X and X*:
* xij min x log ~ xij x n i , j =1 * ij ij
(12)
subject to constraints in interbank market

n n ~ ~ * * * * l j = xij , d i = xij , xij 0, i j , xij = 0, i = j, i, j = 1,2,..., n, i =1 j =1
(13)
* where xij , i, j = 1,2,..., n are the elements of matrix X * (by convention
0 log
solution for the structure of interbank lending X*.
0 = 0 ). Since the objective function (12) is strictly concave, there is a unique 0
2. Contagion in the common Baltic states interbank market
Since the systemically relevant banks in the Baltic states are owned by Scandinavian financial institutions and are its net debtors, there are no "pure" credit contagion risk source from patronizing bank. Therefore the big banks in the Baltic states are more likely to be the source of contagion than "victims" of regional financial contagion. On the other hand, this fact also enhance the big banks strong dependence on the liquidity risk that meet patronizing institutions. The remaining part of banks seem to play only a limited role in the Baltic interbank market. Therefore for further analysis, we focus just on the structure of interlinkage in the interbank markets and treat the contagion induced by the default of one of big banks. Systemically all banking sectors in the Baltic countries are almost equally relevant during the last years. Therefore the initial source of contagion from any of Baltic states has approximately the same impact on other banking sectors through
109
common creditor channel19. In addition, the probability that 5 patronizing financial institutions from Scandinavia representing common creditor for the Baltic states will withdraw their investments in all Baltic satets at the same time is very small. However big banks in the Baltic States may deal with default risk and liquidity risk of patronizing financial institutions. The problem can occur due to the sudden liquidity shortage in patronizing financial institutions and liquidity shortage in Scandinavian interbank markets. Therefore the Baltic banking sector strongly depends on the Scandinavian monetary policy, state of interbank markets and supervision of financial institutions. In addition, there is a common creditor risk. Scandinavian banks are the major sources of financing for the banking sector of the Baltic states and also one of the most volatile ones. The so called "common creditor channel" assumes that some countries or regions that depend on a common creditors are vulnerable to spillovers through this linkage20. Spillovers result from interlinkages between the affected countries. Spillovers through financial market interlinkages emerge from shifts in investors portfolios. The common creditors channel belongs in this category. There are several mechanisms how lending centres can cause cross-border spillovers (Komulainen, 2004, Van Rijckeghem; Weder, 1997). Losses in one country could lead banks to sell off assets in other countries in an attempt to restore their capital adequacy ratios.
Conclusion
We explained and distinguished more strictly the notions of financial contagion and correlated defaults. Also, we presented the structure on the local interbank markets as the source and channel of financial contagion through the interbank linkages. In addition, we treated the risk of "common creditor channel" as specifical channel of financial contagion in the Baltic region not only due to the crisis in particular country but also due to the shortage of liquidity of foreign financial institutions. We find that the bankruptcy of one of the large financial institutions will put a considerable burden on the other financial institutions, but will not lead to a complete collapse of the interbank market. The contagion effects of the failure of a smaller bank are limited. In addition, the financial stability of banking sector in the Baltic states strongly depends on the supervision and financial stability in Scandinavian banking sector.
19 In fact, there exists also the same risk from other emergent financial markets as Ukraine, Russia where the Scandinavian banks (i.e. common creditor) have their branches. 20 In addition, it means the that the Scandinavian patronizing banks look as money centres in larger regional extent.
110
References
1. Allen, F., Gale, D. Financial contagion. Journal of Political Economy, 108, (February 2000), pp. 1-33. 2. Bonacich, P. Power and centrality: a family of measures. The American Journal of Sociology, 92, No. 5 (March 1987), pp.1170-1182. 3. Boss, M., Elsinger, H., Summer, M., Thurner, S. An empirical analysis of the network structure of the Austrian interbank market. 4. Carletti, E., Hartmann, Ph. Competition and stability: whats special about banking? European Central Bank, Working Paper Series 146 (May 2002). 5. Degryse, H., Nguyen, G.. Interbank exposures: an empirical examination of systemic risk in the Belgian banking system. NBB Working paper No. 43, March 2004. 6. Diamond, D. W., Dybvig, Ph. H.. Bank runs, deposit insurance, and liquidity. Journal of Political Economy, 91, (June 1983), pp. 401-419. 7. Dungey, M., Fry, R., Gonzlez-Hermosillo, B., Martin, V. Empirical modeling of contagion: a review of methodologies. IMF Working Paper WP/04/78, 2004. 8. Eisenberg, L., Noe, T. H. Systemic risk in financial systems. Management Science, 47, No. 2, 2001, pp. 236-249. 9. Elsinger, H., Lehar, A., Summer, M.. A new approach to assessing the risk of interbank loans. Financial Stability Report 3, ONB. 10. Komulainen, T. Essays on financial crises in emerging markets. Bank of Finland Studies, E: 29, 2004. 11. van Lelyveld, I., Liedorp, F.. Interbank contagion in the Dutch banking sector. July 2004. 12. Lubloy, A. Domino effect in the Hungarian interbank market. 13. Masson, P. Contagion: macroeconomic models with multiple equilibria. Journal of International Money and Finance, 18, (1999a), pp. 587-602. 14. Mller, J. Two approaches to assess contagion in the interbank market. Swiss National Bank, Brsenstrasse 15, CH-8022 Zrich December 23, 2003. 15. Van Rijckeghem, C., Weder, B. Financial contagion: spillovers through banking centers. CFS Working Paper No. 1999/17. 16. Upper, C., Worms, A. Estimating bilateral exposures in the German interbank market: is there a danger of contagion? Deutsche Bundesbank, Economic Research Centre, Discussion Paper 09/02 (2002). 17. Valuis, M., idulina, T. Bank liquidity risk and its contagion effects in the Baltic financial sector//Rgas Tehnisks universittes zintniskie raksti. 3. Srija Ekonomika un uzmjdarbba. Tautsaimniecba: teorija un prakse. 18.sjums. Rga: RTU Izdevniecba, 2009- 105.-114. lpp, ISSN 1407-7337. 18. Wells, S. Financial interlinkages in the United Kingdoms interbank market and the risk of contagion. Working Paper, 230. Bank of England, 2004.
111
SUMMARY MEASURING THE FINANCIAL CONTAGION IN THE BALTIC STATES Assoc. prof. Mantas Valuis Mykolas Romeris University, Lithuania mvaluzis@gmail.com This article estimates the systemic risk in financial system of the Baltic states. Due to lack and incorrectness of data some simulations are provided. Simulation methods and approach of financial institutions network are used. The systemic risk is treated as a feature of the structure of interbank market which source is the default of single credit institution. We find that the bankruptcy of one of the large financial institutions will put a considerable burden on the other credit institutions, but will not lead to a complete collapse of the banking sector. The contagion effects of the failure of a smaller bank are limited. Keywords: credit contagion, systemic risk, default correlation, interbank network, liquidity risk.
112
Sekcija IUOLAIKINS INFORMACINS SISTEMOS

Moderator prof. (HP) Dal Dzemydien
Section MODERN INFORMATION SYSTEMS

Moderator prof. (HP) Dal Dzemydien
113
STANDARTIZUOTOS VALDYMO SISTEMOS TAIKYMO GALIMYBS IR PERSPEKTYVOS UNIVERSITETO FAKULTETE

Doc. dr. Juozas VIJEIKIS
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva vijeikis@mruni.eu
1.Organizacij valdymo sistemos 1.1 Biurokratins-tradicins ir ekonomins organizacij valdymo sistemos a. Esminiai j skirtumai Biurokratins- tradicins organizacij valdymo sistemos siejamos su dominuojaniu centralizuotu valdymu, visk koordinuojant ir nurodant i centro, be individualios atsakomybs bei bendro katilo apmokjimo principais. iuo atveju, tiktis ger rezultat bt perdaug neatsakinga. Net ir skms atveju, didel dalis sukurto pridtinio produkto bus suvalgyta neproduktyviai dirbani padalini ar atskir universitetins bendruomens nari. Ekonomins organizacij valdymo sistemos remiasi organizacijos valdymo decentralizacija ir efektyvios ir efektingos darbuotoj veiklos skatinimu, su individualia atsakomybe. Universiteto decentralizavimas reikia, kad organizacija pradedama valdyti organizacijos padalini naudos principais. vedama kiekvieno darbuotojo asmenin veiklos vertinimo ir skatinimo sistema. Organizacijoje nebelieka darbuotoj, kurie u niek neatsako, niekas j darbo veiklos nevertina, o jie neprisideda prie pridtins verts krimo ir nenea jokios atsakomybs. b. Verslo organizacij skmingos veiklos sistemos. Skmingos ekonomins organizacij valdymo sistemos savo veikloje naudoja decentralizacijos principus. Tai reikia, kad jos savo veikl grindia esminiu principu kas organizacijai udirba las ,tas jas, suderins su organizacijos vadovu, ir skirsto. Nuo udirbt atskiro padalinio l pirmiausia atskaitoma los administracijai ilaikyti. Likusios padalinio pajamos, turi dengti ilaidas. Vliau pagal nustatytus apmokjimo normatyvus atsiskaitoma su darbininkais, kurie tiesiogiai vykd darbus. Likusi pajam dalis atitenka atsakingo padalinio vadovui apmokti jo ir jo aptarnaujanio personalo darbo snaudoms. iais valdymo principas taikomas eilje verslo organizacij UAB Alsa, UAB Trasa ir kt.
114
c. Organizacij verts krimas. Pastovi bet kurios iuolaikins organizacijos pltra yra dinamikas procesas. I universitet studentai tikisi nuolatins paangos, inovatyvi sprendim bei laikmet atitinkanio kokybiko dstytoj darbo su vis gerjaniu aptarnavimu. Darb universitete galima suprasti kaip verts mainus, kuriame kiekvienas, kas turi tam tikr interes konkreioje main sistemoje ir turi konkrei silym, tikisi i to k nors gauti. Studijos kaip veri mainai yra pavaizduoti 1 paveiksle.
1 pav. Studijos kaip veri mainai
Studentai rimiau vertina kokybik dstytoj paslaug, geriausiai j poreikius atitinkanius sprendimus. Dstytojai ir aptarnaujantis personalas skirs daugiau pastang ir dirbs produktyviau, jei jiems bus mokamas didesnis atlygis. Vadovyb skirs l pltrai tik tada, jei tiksis ne kur kitur, o ia gauti didesn investicin gr. ioje sistemoje svarbiausia tarp mint grupi ilaikyti verts main pusiausvyr. Jei bet kuri alis pajus, kad j bandoma apgauti ir ji negauna deramo atlygio, sistema gali isibalansuoti ir suirti. Studentai gali nusivilti teikiam paslaug kokybe, apie tai jie signalizuos planuojantiems ia mokytis. Jei dstytojams ir aptarnaujaniam personalui bus mainami atlyginimai mas j
115
produktyvumas, o jei vadovybei mas investicin gra, jie bus priversti iekoti nauj galimybi. Tokios paiekos paprastai brangiai kainuoja. Be mint trij universitetins sistemos dalyvi, papildomai universitetin sistem takoja kiti subjektai tiekjai, valdios ir finansins institucijos, vietos gyventoj bendruomens. Todl labai svarbus udavinys tampa siningai paskirstyti gaut naud pridtin vert tarp universitetins sistemos dalyvi pagal kiekvieno dalyvio indl. Paprastai godumas ibalansuoja ne tik suinteresuot ali tarpusavio santykius, bet ir priveda sistem prie susinaikinimo ribos. Dl to , nordami gauti didesn dal, sistemos dalyviai privalo sukurti didesn pridtin vert ir tik tokiu bdu, padidjusius poreikius siningai pasidalinti su visais sistemos dalyviais pagal pamatuot indl. Kiek ir kam atiteks sukurtos pridtins verts yra labai svarbu ir tai priklauso nuo vadovo imintingumo. Universiteto ateities rezultatus, verts sukrim, i esms lems tinkama vadyba ir geri strateginiai sprendimai, nukreipti ateities rezultatus. Analizuojant organizacijos raidos perspektyvas, btina rasti ne tik tokius veiksnius, kurie kuria mons ekonomin vert, bet ir tuos, kurie juos naikina. Tik aikiai matant ateities vystymosi perspektyvas, galima grti dabart ir teisingai parengti mons trumpalaikius sprendimus. Ryys tarp esamos universiteto ekonomins verts, bsimo jos augimo ir rizikos yra pavaizduotas 2 paveiksle.
2 pav. Ryys tarp esamos universiteto ekonomins verts, bsimo jos augimo ir rizikos
116
Universiteto augimas gali bti tinkamas ir netinkamas. Jeigu organizacija nekurs nauj inovatyvi program, intensyviai neusiims papildom pelning, auktos pridtins verts sutari paieka ir sudarymu, o imsis pasenusi, neatitinkani laiko dvasios mokymo program silymais, kurios teikia pajamas tik trumpalaikje organizacijos vystymosi perspektyvoje, tai jos pltros perspektyvos turs rimt problem mas stojanij student skaiius, universiteto pajamos ir organizacijos ekonomins verts augimo galimybs. Universiteto pltra nra savaiminis procesas, jo pltr reikia valdyti ji nemanoma be gerai paruotos vadybos sistemos ir gerai parengtos strategijos.
2. MRU organizacin valdybos sistema ir jos tobulinimo galimybs.
iandien rinkos vartotoj poreiki tenkinim orientuota MRU darbuotoj veiklos vertinimo ir skatinimo sistema susiduria su aikiais prietaravimais ir neapibrtumais. ie prietaravimai sietini su fakultet veikla, kuri stabdo Universiteto paangos pltr ir konkurencingum. Tik vieninga, tarpusavyje susieta vis padalini veiklos organizavimo ir valdymo sistema, kuri aptarnaut universiteto darbuotojai ir tinkamai priderinta strategija gali utikrinti efektyv ir efekting universiteto darb. Taikant verslo principus ir terminologij, Universiteto valdymo sistem galima suskirstyti tris pagrindinius lygius. Aukiausias valdymo lygis - Rektorius su aptarnaujania komanda verslinink lygis strateginis lygis. Vidurinis valdymo lygis Dekanai , katedr vedjai su metodininkais vadybinink lygis operatyvinis lygis. Vedjai su metodininkais utikrina emutinio valdymo sistemos lygio nepriekaiting aptarnavim parengia trej met dstytoj krvio planavimo , apskaitos ir kontrols sistem. Tai vieai skelbiamas, pagrindinis patvirtintas dokumentas. Dokumentas turi bti patvirtintas rugsjo 1 d. Kontroliuojamas auditorinis krvis gali svyruoti 20 proc., patvirtinto pareigybs krvio ribose. Dstytojas pats priima sprendim, ar jis gali viryti krv. Taiau trej met lakotarpyje jis turi bti ilygintas. Jei jis nevykdytas, atitinkamu procentu mainamas dstytojo pagrindinis atlyginimas. Jei virijamas didinamas , bet ne daugiau 0,3 pareiginio atlygio. Dekanai utikrina nepriekaiting sistemos darb. emiausias valdymo lygis dstytojai specialist lygis einamojo (taktinio) planavimo lygis. Universiteto vartotojai, klientai studentai. Dstytojai vykdo savo tiesiogines pareigas dirba mokslin, mokymometodin darb, sprendia lojalumo klausimus ir ymi faktin auditorinio krvio vykdym. Studentai, turintys ne maesn vertinim kaip 9 balai, pasibaigus atitinkamo dalyko egzaminui, anonimikai apklausiami ir vertina dstytojo darb dstymo kokyb. Vertinimo rezultatai takoja dstytojo gaunamus apmokjimo priedus.
117
Siekiant utikrinti objektyvum, dstytoj veiklos vertinim vykdo Universiteto lygiu sudaryta nepriklausoma komisija. Kiekviena veikianti organizacijos valdymo sistema, ar tai bt vieoji staiga, ar verslo mon, turdama neibaigtum negali efektyviai veikti. iandien MRU sistemos emiausi valdymo lygiai yra ibalansuoti ir valdomi pagal subjektyvius vadybinink norus ir nuotaikas. Tai i esms griauna Universiteto visos organizacins sistemos darb. emutinis valdymo lygis yra dstytojai, o klientai - studentai. ios dvi grandys yra labiausiai suveltos ir vadybinink valdomos planiniais biurokratiniais metodais nustatomos atliekam kursini, diplomini darb kvotos, vyksta nesveika kova vertinant baigiamuosius (bakalaurinius , magistrinius) darbus. iandien btina perirti fakultet vadybinink (dekan, prodekan, katedros vedj) pareigybines instrukcijas (jei j nra -parengti), j veikl orientuojant mokymo proceso tobulinim ir usakym paiek moksliniam tiriamajam darbui ( 70 proc. j darbo laiko). Parengti paprast skatinimo sistem u surastus ir skmingai realizuotus usakymus. Atsiranda motyvuotas poreikis vesti standartizuot kiekvieno dstytojo gebjim ir kompetencij apskait. Naujoms mokymo programoms turi vadovauti tik aktyviai dirbantis tos krypties specialistas, sigilins problemas. Standartizuot gebjim ir kompetencij apskaita kas pusmet turi bti atnaujinta. Pagal gebjimus ir kompetencijas skiriami atskir program vadovai.
Silymai: A. Siekiant parengti standartizuot mokymo proceso planavimo ir gyvendinimo sistem, btina parengti projekt procedr vadov: 1. Standartizuotos darbo grups nuostatus. 2. Dstytojo metin ir trij met darbo krvio planavimo ir ataskaitos form. 3.Kitus btinus dokumentus. Standartizuoti darbo grups nuostatai - darbo grups udaviniai ir atsakomyb, privaloma darbo grups sudtis, darbo nari funkcijos, atsakomybs sritis ir pareigos. Siekiant tinkamai vertinti dstytojo turim kompetencij, siloma sudaryti kiekvieno dstytojo, nepriklausomai nuo jo uimam pareig, kompetencij sra, apimant jo turimas kompetencijas, gebjimus ir inias. Skiriant programos vadov, atsivelgti kompetencij srae nurodytas konkretaus asmens gebjimus ir projektui reikalingas kompetencijas. Kompetencij sraas turi bti reguliariai atnaujinamas ir peririmas. B. Dstytojo darbo krvio planas ir faktinis vykdymas vieno puslapio apimtyje vieai skelbiamas dokumentas. Krvio vykdymas kaupiamas ir gali bti koreguojamas trej met laikotarpyje. Pagrindinis krvis auditorinis, jo prieira esmin.
118
Jei per pastaruosius tris metus bendras krvio vykdymas neigiamas, proporcingai mainamas pagrindinio atlygio koeficientas, jei virijamas didinamas. Virijimas gali bti neimokamas, jis gali bti atitinkamo dstytojo sskaitoje ir naudojamas dstytojo nuoira mokymo procesui tobulinti (knygos, leidybos finansavimas ir t.t.). Dstytojai vertina aptarnaujanio vadybinink korpuso darb (metodinink ir kit tiesiogiai takojani j veikl). Pagrindinis dstytojo atlyginimas turi siekti 40 proc., kit dal 60 proc. turi bti udirbti pagal veikiani universiteto dstytoj vertinimo ir skatinimo sistem. C. Baigiamj darb gynimai: 1. Nepriklausomos komisijos. 2. Jei jos nesudaromos, diplomini vadov pavards skelbiamos tik po darbo vertinimo. D. Dl kursini darb ir diplomini projekt laisvo pasirinkimo. Panaikinti vestas kvotas, jos prietarauj laisvam student pasirinkimo principui. iandien kvotos atrodo kaip sensteljs planins ekonomikos atributas. E. Vadybinink (ypa prodekan , dekan f-jos). 1. Utikrinti skland mokymo proces. 2. Iekoti usakym (dstytojas specialistas tam neturi laiko, jis gali vykdyti). 3. Pagrindinis vadybinink atlyginimas turi siekti 40 proc., kit dal 60 proc. turi usidirbti per usakymus. F. Dl katedr ir metodinink. Katedras stambinti pagal mokymo programas, apjungti metodininkus. G.Tobulinimo galimybs. Laikui bgant, palaipsniui, patvirtinus naujas perspektyvias mokymo programas, suradus tinkamus program vadovus, valdym decentralizuoti. Tai reikia ,kad nauja programa turi turti programos vykdymui reikalingus pareigybinius etatus ir finansus. Nuo bendr finans dalis l turi bti skirta strateginio valdymo lygiui, t. y. Rektoriui ir jo valdomiems skyriams ir personalui, kita dalis dstytoj darbo apmokjimui. Lik pinigai turi dengti ilaidas ir likti programos vadovo inioje apmokti jo ir jo aptarnaujanio personalo darbo snaudas.
Literatra
1. 2. 3. 4. V.Ostaeviius, M.Kriauionien, V.Kaunelien. Inovacij valdymas. Vadovlis. Vilnius. 2007, 159 psl. J. Vijeikis. Smulkaus ir vidutinio verslo organizavimo formos. Mokymo metodin priemon. 2010, 47 psl. Bagdanaviius J. mogikasis kapitalas. Metodin priemon. Antrasis, pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius 2009. -154 p. - ISBN 978-20-425-1 Terziovski M. Building innovation capability in organizations: an international crosscase perspective. Australia, University of Melbourne, Imperial College Press 2007. 253p.- ISSN 0219-9823
119
5. 6.
Vijeikien B., Vijeikis J. Inovacij vadyba. Naujas produktas nuo idjos iki vartotojo.Vilnius: Rosma, 2000. 200-184p. ISBN 9986-00-293-1 Jakubaviius A. Inovacijos versle: procesai, parama, tinklaveika. Vilnius: Lietuvos inovacij centras, 2008. -180p. - ISBN 978-9955-843-00-9
SUMMARY STANDARDIZED MANAGEMENT SYSTEM OF MYKOLAS ROMERIS UNIVERSITY Assoc. prof. dr. Juozas Vijeikis Mykolas Romeris University, Lithuania vijeikis@mruni.eu The aim of this paper is to analyze the organization's management system. Given bureaucratic traditional and economic management organizations major differences. Examined small and medium business companies successful practice organizational systems in Lithuania. Also there are presented their management principles and identified companies that are successfully working, by applying methods of economic management. In the paper are analyzed theoretical aspects of the organization's value creation, the relationship between the current value of the university, its future growth and risks. Analyzed Mykolas Romeris University employees performance evaluation and promotion system, which is oriented to market consumer needs. Examined system conflicts and uncertainties. It is suggested to apply methods of bussiness organizations economic management for Mykolas Romeris University management. As a result of applying business-management techniques, there will be no employees and structural units, which are not liable for anything, none of which work activities are assessed and which do not contribute to the University value creation. Gradually, after the adoption of promising new educational programs, management of University faculties will be decentralized. Transfer program managers needed finance from centralized capital fund of the University approved programs and provide the necessary powers for their independent activity. Key words: organization, management systems, University, the economic value of University, risk reduction.
120
ORGANIZACIJ VALDYMO PROCES OPTIMIZAVIMAS DIEGIANT INTEGRUOTAS VADYBOS SISTEMAS

Doc. dr. Agota Giedr RAIIEN
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva agotar@mruni.eu
Vis daugiau paangi organizacij pasirenka vadybos optimizavimo sprendim - diegti vadinamj integruotos vadybos sistem, apimani veiklos kokybs, darbuotoj saugos ir sveikatos, socialins atsakomybs bei aplinkos apsaugos standart reikalavimus. Reikalingos ilgalaiks jungtins strateginio lygmens vadov pastangos bei auktas organizacijos brandos lygis tam, jog integruot vadybos sistem planavimo, dokumentacijos rengimo, diegimo ir gyvendinimo etapai bt sklands. Vadybos sistem koordinavimas bei prieira tai kompleksinis, reikalaujantis nuolatinio perprojektavimo ir inovacij darbas. Kadangi kol kas nra tarptautinio standarto, pateikianio vienareikmes rekomendacijas vadybos sistem integracijai utikrinti, kiekviena organizacija udavin sprendia savaip. Straipsnyje apibdinta integruot vadybos sistem potenciali nauda organizacijoms. Remiantis atliktu empiriniu tyrimu, irykintos integruot vadybos sistem gyvendinimo problemins sritys Lietuvoje.
Raktiniai odiai: integruota vadybos sistema, vadybos sistem standartai, proces optimizavimas. vadas
Sparts socialiniai ir technologiniai pokyiai, didjanti konkurencija, stiprjantis sociumo spaudimas vystyti gamyb ir paslaugas, tausojant aplink bei dirbanij sveikat, skatina organizacijas savo veikl bei iors ikius irti itin kompleksikai. Norint skmingai vertis pirmyn, organizacij vadovams tenka iekoti nauj veiklos valdymo tobulinimo bd. iuo tikslu vis daugiau paangi organizacij pasirenka vadybos optimizavimo sprendim - diegti vadinamj integruotos vadybos sistem, apimani kokybs, darbuotoj saugos ir sveikatos, socialins atsakomybs bei aplinkos apsaugos tarptautini standart reikalavimus. Keleto standart apjungimas vien vadybos sistem leidia i esms padidinti organizacijos ekonomin veiksmingum, tuo pat
121
metu pagerinant gamini ir paslaug kokyb, produktyvum bei organizacijos vaizd. Vakar alyse vadybos sistem integracijos praktins problemos sprendiamos moksliniu lygmeniu. Mokslinink ir praktik sveikoje rykja tendencija viening valdymo sistem apjungti vis daugiau organizacijos veiklos srii. Mokslini tyrim pagrindu formuojamos naujos integruotos vadybos koncepcijos bei kuriami modeliai, leidiantys integruotos vadybos principus perkelti viej sektori. Tai rodo, kad integruot vadybos sistem pltra gauna nauj mast, o ios tematikos mokslo tyrim aktualumas didja. Lietuvos mokslininkai dar neskiria deramo dmesio integruot vadybos sistem tyrimams, nors iuo metodu bei jo teikiamomis galimybmis plaiai domisi organizacij vadovai. Verslo proces optimizavimo klausimais, remdamiesi savo bei usienio koleg praktika, daugiau rao verslo atstovai nei mokslininkai, pavyzdiui, ilingas (2010), Ciemnolonskis (2010) ir kiti. Moksliniu lygmeniu santykyje su valdymo procesais daniausiai analizuojamas kokybs ir aplinkosaugos valdymas (pvz., Arbaiauskas, 2010), taiau tai retai siejama su kit vadybos proces suderinimu. Greiiausiai dl menkos verslo ir mokslo sveikos Lietuvoje trksta aktualiu vadybos optimizavimo poreikiu pagrst mokslo tyrim, leidiani teikti praktikams informacij, sistemines valgas bei rekomendacijas, susijusias su integruot vadybos sistem realizavimu bei skirtas gerinti organizacij vadybos efektyvum. Straipsnio tikslas apibdinti integruot vadybos sistem potenciali naud organizacijoms, siekianioms optimizuoti valdymo procesus, ir irykinti galimus trkumus bei gyvendinimo problemas. Tikslui pasiekti usibrti ie udaviniai: 1. Apvelgti tarptautinius kokybs standartus, sudaranius integruot vadybos sistem sampratos pagrind; 2. Apibdinti integruot vadybos sistem organizacijoms teikiam naud bei galimus trkumus, remiantis aptariamj srit nagrinjani usienio autori publikacijomis; 3. Remiantis ekspert apklausos rezultatais, atskleisti integruot vadybos sistem ypatumus Lietuvoje, suformuluoti integruot vadybos sistem gyvendinimo problemas bei irykinti perspektyvines kryptis tolesniems integruot vadybos sistem moksliniams tyrimams. Tyrimo metodai: - mokslins bei specialiosios literatros, pristatanios integruot vadybos sistem reikalavimus, modelius bei atvej tyrim rezultatus analiz; - statistini duomen analiz; - struktrizuotas ekspert interviu. Ekspertais pasirinkti u veiklos optimizavim atsakingi vadovai, dirbantys monse, tarptautiniais veiklos standartais sertifikavusiose ne maiau kaip tris organizacijos vadybos sistemas. Straipsnis suskirstytas poskyriais. Pirmajame poskyryje pristatomi tarptautiniai standartai, kuri pagrindu susiformavo integruot vadybos sistem (toliau - IVS) samprata. Antrajame aptariamos vadybos sistem integravimo prielaidos, slygos
122
ir principai, IVS teikiama nauda organizacijoms, taip pat - teorins vadybos srii integravimo problemos. Treiajame poskyryje pristatomi apibendrinti ekspert interviu rezultatai. Ketvirtasis poskyris skirtas atlikto tyrimo diskusijai. Jame taip pat pateikiamos bendrosios tyrimo ivados.
1. Organizacij veiklos valdymo tarptautiniai standartai
sipareigojimas teikti kokybikas paslaugas ir gaminti kokybikus produktus, tausoti aplink, rpintis darbuotoj sveikata ir sauga tampa itin svarbia strategijos ir vaizdio dalimi toms monms, kurios siekia skms ilgalaikje perspektyvoje. Teikdamos iskirtin dmes mintoms sritims, mons pripasta prisiimanios atsakomyb u savo veiklos pasekmes. Tokiu bdu auginamas klient ir partneri pasitikjimas bei lojalumas ir tuo paiu gerinami ekonominiai rodikliai (Jorgensen, 2006). Paslaug/gamini kokybs ir mons pelningumo ryys nekvestionuojamas. Taiau kalbant apie darbuotoj sveikat ir saug, aplinkos apsaug bei kitas vadybos sritis, kyla esmini klausim, susijusi su organizacijos sipareigojim apimtimi, galimais mons tiesiogins veiklos suvarymais, reikalingais resursais ir tiktina gra (Zeng et al., 2007). Suvaldyti atskiras sritis taip, kad jos duot sinergin efekt bei ekonomin naud nra paprasta. Pastarosios problemos sprendim palengvina organizacijos vadybos sistem tarptautiniai valdymo standartai ir moni valdymo optimizacija, integruojant skirting standart reikalavimus. Organizacij veiklos efektyvumui kelti, kaip atsakas klient ir kit interes grupi reikalavimus bei rinkos dalyvi konkurencin spaudim, buvo sudaryta visa eil tarptautini valdymo standart. Pirmuoju tarptautiniu standartu tapo kokybs valdymo standartas ISO 9001, vliau buvo parengtas aplinkosaugos valdymo standartas (ISO 14001). iuo metu organizacijos remiasi darbuotoj sveikatos ir saugos (OHSAS 18001), finans valdymo (Sarbanes-Oxley Section 404), socialins atsakomybs (SA 8000), darnios pltros (BS 8900), verslo tstinumo (BS 25999), maisto saugos (ISO 22000), informacijos apsaugos (ISO 27001), informacini technologij paslaug valdymo (ISO 20000) standartais, o pramons akos - ir specialiaisiais tiekimo grandins (ISO 28000), chemikal (RC 14001), automobili (ISO/TS 16949), oro erdvs (AS 9100), medicinini prietais (ISO 13485), telekomunikacij (TL 9000), testavimo ir kalibravimo laboratorij (ISO/IEC 17025) standartais. Organizacij vertinant sistemikai, pabrtina, kad siekiant aukiausi veiklos rezultat, btina tobulinti visas posistemes vienu metu, kadangi menki vienos valdymo srities pasiekimai neigiamai takoja bendr organizacijos funkcionavim. Organizacij vairov kol kas neleidia sukurti vieno standarto, kuris apimt visas manomas j veiklas ir procesus, taiau keletas parengt standart yra aktuals praktikai visoms monms, tai - kokybs valdymo, aplinkosaugos vadybos, darbuotoj sveikatos ir saugos bei socialins atsakomybs tarptautiniai standartai. Tarptautin standartizacijos organizacija (angl. International Organization for Standartization, akronimas - ISO) pirmj kokybs valdymo standart serij ISO 9000 patvirtino 1987 metais, antrj 1994 metais. I pradi standartas ISO 9001
123
buvo skirtas apibrti organizacij politik, procedras ir taisykles, galinanias utikrinti vienod organizacijos veiklos kokyb. Vliau, 2000 met redakcijos standarte, ISO 9001 dmesio centru tapo klientas, jo poreiki nustatymas ir patenkinimas, taip pat imtas akcentuoti nuolatinis, ciklinis kokybs valdymo tobulinimas (www.iso.org; Kazilinas, 2006). 2010 met duomenimis Lietuvoje savo kokybs vadybos sistem sertifikavo daugiau per tkstant moni (Informacija apie sertifikuotas vadybos sistemas: sertifikuotos kokybs vadybos sistemos, 2010). Kitas, aplinkos vadybos tarptautinis standartas ISO 14001, buvo suformuotas kokybs standart serijos ISO 9000 pagrindu 1996 metais. Jis organizacijos aplinkosaugos valdymo sistem apibria kaip kartu funkcionuojanius ir tarpusavyje susijusius elementus, leidianius utikrinti efektyv ir veiksming veiklos, produkt ir paslaug, turini arba galini turti poveik aplinkai, valdym. Sprendiant i statistini duomen, aplinkosaugos siekis monms greitai tapo ypa aktualus. Pavyzdiui, jau etaisiais standarto gyvavimo metais Tarptautin standartizacijos organizacija buvo idavusi sertifikatus monms, registruotoms 118 ali (ISO, 2003). Lietuvoje moni sipareigojimas tausoti aplink taip pat rykus - 2010 met liepos mnes Lietuvos standartizacijos departamento duomenimis 582 mons buvo sertifikavusios savo aplinkos vadybos sistemas, o lapkrit toki moni skaiius virijo 630 (Informacija apie sertifikuotas vadybos sistemas: sertifikuotos aplinkos vadybos sistemos, 2010). Atnaujinta aplinkos valdymo standarto redakcija buvo patvirtinta 2004 metais. Esminis skirtumas, lyginant su senja pagerintas suderinamumas su kokybs valdymo standartu ISO 9001:2000, diegtas sisteminis poiris, nustatant aplinkosaugos tikslus ir matuojant vadybos rezultatus (ISO 14001:2004). Darbuotoj saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartizuojamos OHSAS 18001:1999 standartu, kurio autoryst priskiriama keliolikai standartizavimo, sertifikavimo ir konsultavimo organizacij (OHSAS 18001). Nors Tarptautins standartizavimo organizacija ios sistemos neapibria, ji yra palyginti gerai suderinta su kokybs valdymo standartu ir aplinkos vadybos standartu. OHSAS 18001 standartas yra skirtas monms padti minimizuoti neigiam veiklos poveik darbuotojams, kontroliuoti darbuotoj saugos ir sveikatos rizikas. 2007 metais is standartas atnaujintas, bendradarbiaujant 43 organizacijoms i 28 ali (OHSAS 18001:2007). Organizacij socialins atsakomybs valdymas tarptautiniu lygmeniu standartizuotas 1997 metais. Standart SA 8000 suformulavo Tarptautin socialins atskaitomybs asociacija anglikai Social Accountability International (toliau - SAI). Standarto SA 8000 tikslas yra utikrinti darbuotoj teises ir tarptautines konvencijas, susijusias su pagrindinmis mogaus teismis, vaik teismis, nediskriminavimo principu, priverstinio darbo prevencija, nuobaud praktikomis, darbuotojo teise sveikatai nekenkiani ir saugi aplink, profesini asociacij ir sjung steigimo bei veikimo laisvmis ir t.t. (SAI, 1999). Tarptautin standartizacijos organizacija rengia standart ISO 26000 (Guidance on Social Responsibility, 2009), kurio visas tekstas nuo 2009-09-14 iki 2010-02-14 buvo pateiktas vieai apklausai (Lietuvos standartizacijos
124
departamentas, 2010) prie j tvirtinant. Socialins atsakomybs reikms suvokimas vangiai skverbiasi Lietuv daugelis organizacij, pristatydamos savo organizacijos politik ir vertybes, skelbiasi taikanios socialins atsakomybs principus, taiau Lietuvos standartizavimo departamento duomenimis 2010 metais ios srities standartus atitiko ir sertifikatus turjo tik 16 moni (Informacija apie sertifikuotas vadybos sistemas: kitos sertifikuotos vadybos sistemos, 2010). Tenka pripainti, kad moni socialins atsakomybs akcentavimas vis dar yra daugiau rinkodaros akcija nei sisteminis bendradarbiavimas su socialiniais partneriais (Gruevskis ir kt., 2006).
2. Organizacij vadybos sistem integravimo prielaidos, slygos ir principai
Nagrinjant apvelgtus organizacij veiklos valdymo tarptautinius standartus, matyti daugelis juos siejani panaum, kuriems rastis prielaidas sudar keletas specifini veiksni. Btent: - standartas ISO 9001:2000 tapo pagrindu aplinkosaugos vadybos ir darbuotoj sveikatos ir saugos standartams; - formuojant aplinkosaugos vadybos standart ISO 14001, jis specialiai buvo derinamas su veiklos kokybs standarto nuostatomis; - darbuotoj sveikatos ir saugos standartas OHSAS 18001 buvo rengiamas atsivelgiant ir ISO 9001, ir ISO 14001; - juose visuose iskirtinis dmesys skiriamas apibriamos sistemos nuolatinio tobulinimo principui; - kokybs vadybos, aplinkosaugos vadybos, darbuotoj sveikatos ir saugos vadybos ir socialins atsakomybs standartai turi itin panai struktr (Jorgensen, 2002). Taiau pagrindin slyga, leidianti skirtingas valdymo sistemas integruoti, yra vieningas koncepcinis poiris organizacijos veiklos valdymo prigimt, suvokiant, jog skirtingos vadybos sistemos veikia vieningoje organizacijos struktroje, naudojant bendrus iteklius ir derinant veiklos procesus organizacijos tikslams pasiekti (Slater, 1991). Jei tradicin kokybs vadyba remiasi valdymo piramids poiriu, kur atsakomyb u politik, procedras ir taisykles priskiriama atitinkamai strateginiam, taktiniam ir operaciniam valdymo lygmeniui (is poiris atsiskleidia pradinje ISO 9000 standart serijoje), tai naujosiose vadybos sistem valdymo standart versijose pabriamas vadov sipareigojimas, darbuotoj dalyvavimas priimant sprendimus ir politikos, planavimo bei gyvendinimo iteracijos reikm, siekiant padti organizacijoms skmingai prisitaikyti prie dinamikos aplinkos (Jorgensen et al., 2006). Taigi, integruotos vadybos sistemos yra pltojamos valdymo sistem principini panaum pagrindu. Vadybos sistem integravimas organizacijoms naudingas dl keleto pagrindini prieasi (Slater, 1991; Jorgensen et al. 2002; Jorgensen et al., 2006; Pojasek, 2006): 1. leidia organizacijoms sumainti dokumentacijos apimtis bei biurokratizm, kuris kyla dl veiklos organizavimo ir kontrols,
125
vadovaujantis atskiromis procedromis ir tvarkomis arba skirtingais standartais; 2. leidia sutaupyti resurs, pavedant integruotos sistemos valdym vienam vadovui, o ne skiriant kiekvienai vadybos sistemai, taip pat ir sertifikuotai, atskir vadov; 3. sudaro slygas paprasiau, skaidriau ir efektyviau atlikti vidin ir iorin audit; 4. skatina susitelkti organizacijos veiklos viening tobulinim ir ryi tarp kokybs, aplinkosaugos, darbuotoj sveikatos ir saugos bei socialins atsakomybs stiprinim. Vis tik standartizuoti integruotas vadybos sistemas vienu dokumentu yra sudtinga dl organizacij tiksl bei savybi vairovs ir valdymo neapibrtumo, takojamo besikeiianios aplinkos. Kalbant apie vadybos sistem koordinavim bei prieir, paymtina, jog i veikla yra kompleksin, reikalaujanti nuolatinio perprojektavimo ir, tuo pat metu, inovacij atskirose valdymo srityse. Reikalingos ilgalaiks jungtins strateginio lygmens vadov pastangos bei auktas organizacijos brandos lygis tam, jog integruot vadybos sistem planavimo, dokumentacijos (politikos, procedr, tvark) rengimo, diegimo ir gyvendinimo etapai bt sklands (Bernardo et al., 2009). Kadangi kol kas nra tarptautinio standarto, pateikianio vienareikmes rekomendacijas vadybos sistem integracijai utikrinti, kiekviena organizacija udavin sprendia savaip. Tiek teoriniame lygmenyje, tiek diegiant integruotas vadybos sistemas praktikoje kyla keletas esmini problemini klausim. Vadybos sistem integracijos idja, kaip minta, grindiama tarptautini standart panaumais, atsiradusiais natraliai: net iki atuoniasdeimties procent kokybs, aplinkosaugos bei darbuotoj sveikatos ir saugos vadybos darb skirtingose organizacijose savo esme yra labai panas. Panaumus lemia tai, kad visos vadybos sistemos yra arba bent turt bti skirtos organizacijos politikos, tiksl ir udavini gyvendinimui. Tai savo ruotu reikalauja apibrti aukiausio lygio vadov sipareigojimus ir atsakomybes, komunikacijos procedras, darbuotoj tobulinimo procedras, veiklos koregavimo ir prevencijos veiksmus, drausms utikrinimo priemones, valdymo kontrols ir audito proces ir t.t. (Jorgensen et al., 2004). Taiau lieka dvideimt procent darb, kuri turinys, kalbant apie skirtingas organizacijas ir j valdymo sritis, nra nei tapats, nei i pirmo vilgsnio suderinami tarpusavyje (Pojasek, 2006). Vadinasi, viename standarte jie negali organikai susilieti, nebent bti dokumentuoti vieni greta kit. Kita problema, organizacijos vadov poiris valdymo sistem svarb. Daniausiai organizacijose aukiausias rangas priskiriamas kokybs valdymui, o aplinkosauga, darbuotoj sauga ir sveikata bei socialin atsakomyb nustumiama antr plan arba tarnauja kaip rodymas, jog siekiama kokybs visose veiklos srityse (Jorgensen et al., 2004). Vien srii pervertinimas kit srii sskaita nesuderinamas su integracijos idja. Specialistai paymi, kad skmingai integruoti valdymo sistemas labiausiai potencialios yra besimokanios organizacijos, aplinkos pokyius atsiliepianios kooperacijos, atvirumo ir dialogo bdu. ia svarb vaidmen atlieka ini vadyba,
126
kaip besimokanios organizacijos fundamentas. Vadinasi, norint gyvendinti integruotas valdymo sistemas, taip pat turt bti igryninti tam skirti ini vadybos metodai ir priemons (Jorgensen, 2002). Taiau tai nra verslo organizacij, net jei jos ir yra suinteresuotos integruoti veiklos sistem valdym, udavinys. Tad verslo ir mokslo bendradarbiavimo poreikis nepraranda aktualumo. Taip pat pabrtina, kad viening valdymo sistem, tarp j ir integruot vadybos sistem, gyvendinimas praktikoje neatsiejamas nuo organizacijos kultros, remianios darbuotoj dalyvavim, priimant organizacijos vystymo sprendimus ir sprendiant svarbias problemas, darb komandose, nuolatin mokymsi ir tobuljim, atsidavim ir asmenin lyderyst bei vairiapusi interes suderinim (Wilkinson, Dale, 2002). Taiau organizacij, pltojani paangi organizacijos kultr nra daug, nes tokiai kultrai kurti ir stiprinti reikalingi resursai, kuri gr kiekybikai vertinti danai sudtinga. Antra vertus, nepalaikant atitinkamos organizacins kultros, vadybos sistem integracija taip susiduria su stipriu funkcini vadov pasiprieinimu. Tai susij ir su mogikuoju veiksniu, ir su reikalingais struktriniais pokyiais, ir su paia vadybos sistem integracijos prigimtimi: dl veiklos specifikos skirtum kyla konfliktas tarp vadov, atsaking u skirtingas sritis - jie kovoja dl takos zonos arba net ilikimo. Organizacijoms tenka iekoti atsakym esminius klausimus, pvz., koki kompetencij, ini ir patirties reikia vadovui, atsakingam u integruot vadybos sistem valdym; ar btina ir kaip reikt keisti organizacijos struktr; jei integruot sistem procesin prieir vykdo vadovybs atstovas, kaip tai suderinama su funkcini vadov atsakomybmis ir t.t. Galiausiai btina sutarti, k reikia sistem integracija organizacijos kontekste. odynai integracij apibria kaip dali, element suliejim, jungim visum, vien sistem, nustatant joje kiekvieno elemento funkcijas ir vaidmen arba kaip bendradarbiavim pagal suderint politik (Tarptautini odi odynas, 1985; Tarptautini odi odynas, 2005). integracijos sampratos problematik gilinamasi tarptautiniu mastu. Pavyzdiui, Brit standartizacijos institutas pateikia etapus, vedanius nuo vadybos sistem suderinimo iki integracijos. Manoma, kad vadybos sistemos gali bti (British Standards Institution, 2006): 1. Suderinamos: atskiros vadybos sistemos veikia toje paioje organizacijoje tuo pat metu; 2. Parengtos integracijai (integratable): identifikuoti bendri vadybos sistem elementai; 3. Integruojamos (integrating): identifikuotieji bendri elementai derinami veikti vieningai; 4. Integruotos (integrated): veikia vieninga sistema, inkorporuojanti visus bendrus elementus. Kadangi dalis element, kaip jau minta, vis dl to negali bti jungta viening sistem, kyla btinyb kalbti apie integracijos laipsn. I dalies integruotos sistemos dar vadinamos paralelinmis (Wilkinson, Dale, 2002). Paralelins vadybos sistemos reikia, kad pasinaudojant diegt standart panaumais, sukuriama vieninga valdymo struktra, taiau kiekvienos srities
127
procedros lieka apraytos atskirai, nors ir susegtos vien vadov. Toks vadybos integracijos bdas leidia sumainti biurokratizm, kuris neivengiamai atsiranda diegus skirtingus valdymo standartus, ir panaikinti daugel besidubliuojani darb. Aptartoms problemoms sprsti teoretikai silo integruoti ne visas vadybos sistemas, taiau kelet j pagal poreik ir galimybes (Bernardo et all., 2009; Salomone, 2008). O taip pat integracij vykdyti ne nuo viraus apai, t.y. mstant apie viening sistem i funkcini vadov pozicijos, bet nuo apaios vir, t.y. susitelkiant darbuotojus, kurie realiai ir vykdo konkreius darbus. Apibriant darbuotoj veiklos procesus ir tvarkas, bt ivengta tampos ir painiavos, kuomet darbuotojai savo veikl privalo derinti atsivelgdami skirtingus standartus (Pojasek, 2006). Kitaip tariant, vis dmes sutelkiant procesus, savaime bt realizuotas siekiamas rezultatas sukurta bendra sistema (Slater, 1991). Ypatinga ia tai, kad kuriant proces dokumentacij lygiomis teismis dalyvaut tiek vadovai, tiek specialistai-vykdytojai (Pojasek, 2005).
3. Integruot vadybos sistem gyvendinimo ypatybs Lietuvos monse
Pagal 2010 m. lapkriio 1 d. pateiktus LR Standartizacijos departamento duomenis matyti, jog kokybs vadybos sistemas yra sertifikavusios daugiau nei 1000 moni, aplinkos vadybos sistemas per 630 moni, darbuotoj sveikatos ir saugos vadybos sistemas apie 360 moni, socialins atsakomybs vadybos sistem - 16 moni. Duomenys rodo, jog ne vis vadybos sistem sertifikavimas yra vienodai aktualus Lietuvos monms. Maiau aktyvumo mons demonstruoja standartizuodamos darbuotoj sveikatos ir saugos vadybos srit, o moni socialin atsakomyb lieka absoliuios daugumos moni dmesio uribyje. Siekiant isiaikinti vadybos sistem integravimo teikiam naud ir gyvendinimo problemas Lietuvos moni vadov poiriu, 2010 met lapkriio mnes buvo atliktas empirinis tyrimas standartizuoto interviu bdu apklausti IVS ekspertai. Apklausai pasirinktos organizacijos, integravusios bent tris kokybs, aplinkosaugos bei darbuotoj sveikatos ir saugos vadybos sistemas. Ekspertais laikyti vadovai, tiesiogiai susij su atstovaujamos mons vadybos sistem integravimo gyvendinimu. Svarbu paminti, jog informacija apie organizacijas, diegusias IVS, oficialiai nra kaupiama, tad mons apie vykdom paangi vadybos praktik savo iniciatyva skelbiasi tinklapyje ir/arba vieojoje spaudoje. Atliekant tyrim, atrankos kriterijus atitinkani moni paieka atlikta interneto paiekos sistemose. Praymas bendradarbiauti isistas 31 mon, per 10 dien sulaukta devyni teigiam atsakym. Analizuojant pagal kapitalo priklausomyb, trys tyrime dalyvavusios organizacijos priskirtinos valstybiniam sektoriui, eios privaiajam. Skirstant pagal veikl, dvi priklauso energetikos sektoriui, penkios pramons sektoriui, viena prekybos sektoriui ir viena paslaug sektoriui. Nedidelis apklaustj ekspert skaiius neleidia generalizuoti apklausos rezultat. Taiau tai, kad IVS gyvendinimo srityje dirbantys skirting organizacij vadovai pateiktus klausimus atsak itin panaiai, leidia mginti apibdinti
128
bendras IVS pltros tendencijas, o tyrimo ivados gali bti priimtos kaip pakankamai argumentuotos. Struktrizuoto interviu metu ekspert klausta: - Kokie svarbiausi motyvai lm sprendim monje diegti IVS? - Koki praktin naud dav IVS? - Kokie konkrets rodikliai ir kaip pagerjo arba pasikeit, diegus IVS? - Ar analizuojate ir dokumentuojate IVS efektyvum? Kokius rodiklius kaupiate? - Js nuomone, kuris js monje diegtas standartas yra svarbiausias? - Kaip vertinate socialinio atsakingumo standarto reikm? - Su kokiais IVS diegimo ir gyvendinimo barjerais susidrte? Apibendrinant gautus atsakymus, paaikjo, kad daniausiai sprendim integruoti vadybos sistemas monse lemia trys faktoriai: siekis atliepti rinkos ikius (paminjo visi apklaustieji), siekis usitikrinti aukt konkurencingum (paminjo atuoni ekspertai i devyni) ir siekis pademonstruoti patikimum bei sustiprinti reputacij (paminjo ei ekspertai i devyni). Respondentai taip pat paymjo tokius motyvus kaip siekis geriau patenkinti klient poreikius, btinyb atitikti valstybs staig arba finansuojani institucij keliamus reikalavimus, pvz., vykdant projektus, noras pagerinti mons valdymo efektyvum, siekis susitvarkyti veiklos procesus ir operacijas. Kalbant apie praktin naud, kuri atne IVS, buvo minimi tokie dalykai, kaip: IVS padjo sutvarkyti [mons] veiklos procesus, teisingai paskirstyti atsakomybes, irykjo sritys, kurios leist sutaupyti, tapome patikimi partneriai projektuose, diegiant IVS, didelis dmesys buvo skiriamas sistem silpnosioms pusms nustatyti, vertinti visas manomas ir nenumatytas rizikas, nusistatyti aikius ir pamatuojamus tikslus, programas, j gyvendinimo katus, atsakingus darbuotojus bei nuolatin gerinim. Kadangi [integruota vadybos] sistema pilnai funkcionuoja, nuolatos manoma vertinti rizikas, jas valdyti ir vykdyti j analizes, pergalvojome darbuotoj ir vadov atsakomybes, geriau sustygavome darb, gavome nemaai vadybos pamok ir pan. Paprayti vardinti konkreius rodiklius, kurie pagerjo arba pasikeit, diegus IVS, ekspertai daugiausiai minjo sumajus mons tar bei tokius sutaupytus iteklius kaip elektros energija, vanduo, altis, kuras. Kadangi atsakydami klausim respondentai akcentavo fakt, jog kokybs valdymo bei aplinkos apsaugos sertifikavimo reikalavim atitikimas jau leidia sumainti mintas snaudas iki 20-25 procent, manytina, kad aptariamieji rodikliai sumajo ne dl vadybos sistem integravimo, taiau btent dl diegt standart reikalavim laikymosi. Interviu dalyviai taip pat atkreip dmes, kad pagerjo darbuotoj apkrautumo planavimas ir kontrol, tapo efektyvesnis komunikacijos procesas, sumajo nusiskundim i usakov bei technins prieiros padalini. Interviu atsakymai parod, kad IVS efektyvumas monse retai kuomet analizuojamas ir dokumentuojamas, daugiausia kaupiami su atskirais standartais susij rodikliai, pvz., matuojama tara, nelaimingi atsitikimai, incidentai, avarijos, fizini itekli sunaudojimas. Jog sekami vykdyti darbai (pagal objektus, apimtis, darbuotoj skaii ir t.t.) paminjo tik vienos i tirtj moni atstovas.
129
domu tai, kad respondent nuomone, gyvendinant IVS svarbiausias lieka kokybs vadybos sistem standartas, nes ir pati integruota vadybos sistema diegiama siekiant kokybs. Vienas respondentas paminjo darbuotoj saugos ir sveikatos standart. Nei vienas i apklaustj neman, jog integruojant vadybos sistemas, visos standartizuotos vadybos sritys yra vienodai reikmingos. Gautasis tyrimo rezultatas patvirtina usienio autori pastebjimus kokybs standarto statusas tradicikai laikomas aukiausiu. Kalbant apie socialinio atsakingumo standarto reikm, irykjo visuotinis apklaustj skepticizmas socialins atsakomybs gyvendinimo atvilgiu. Respondent poiriu, biznis ir socialin atsakomyb nesuderinami dalykai, garss pareikimai apie socialiai atsaking mons veikl arba politik yra tik rinkodaros akcija, Lietuvoje socialins atsakomybs modelis adaptuojamas per usienio kapitalo savinink nurodymus, atsakomyb yra ne kas kita kaip eilin tuia deklaracija, mes gerbiame savo darbuotojus ir rpinams jais netrimituodami spaudoje, kokie aunuoliai esame, kita vertus, juk mons akcininkams svarbiausia pelnas, todl klausim, kaip suderinti visus tuos dalykus paliekame atvir. Kai kurie ekspertai paaikino, kodl j mon socialins atsakomybs princip nediegia sistemikai: Ms mon dar neuaugo iki kompleksinio socialins atsakomybs taikymo, Sunku atskirti deklaracijas nuo veikimo, atliekame didel darb su monmis mons viduje, Socialin atsakomyb pas mus indikuota atskirais projektais, kad greiiau subrandint darbuotojus, bet mones, ypa auktesniojo lygmens vadovus, tikinti [socialins atsakomybs] nauda sunku. Ianalizavus respondent idstytus pagrindinius trukdius bei sunkumus, kylanius diegiant ir palaikant integruotas vadybos sistemas, irykjo ios problemins sritys. Pirma, kadangi nra integruot vadybos sistem standarto, reikalingos atskiros vadov pastangos ir finansiniai resursai, norint vadybos sistemas apjungti. Didelis vadybos sistem sertifikavimo biudetas, lyginant su vidutinje perspektyvoje gaunama gra, apklaustj ekspert nuomone, apskritai yra reikmingas barjeras diegiant valdymo standartus. Sertifikavusi por srii, reta mon sunkmeio metu rytasi skirti papildom resurs sertifikuotoms sistemoms integruoti. Taip pat buvo ireikta vadov nuostata, jog IVS paios savaime pinig neudirba, tad IVS pltros klausimas negali bti prioritetinis. Turint omenyje IVS tiksl, galima manyti, kad toki ekspert opinij suformavo vadov strateginio mstymo ribotumas arba pavirutinikas IVS esms suvokimas. Antra, pabrtas padidjs biurokratizmas, pildytin dokument, ataskait srautas. i ekspert vadinta problema patvirtina ankstesn prielaid apie IVS gilesnio imanymo stok Lietuvos moni vadov tarpe, kadangi esmin IVS funkcija, prieingai gautiesiems atsakymams, yra supaprastinti organizacijos veiklos kontrol, sumainti pildytin dokument skaii. Treia. Kaip IVS diegimo bei palaikymo problema mintos padidjusios darb apimtys ir papildomas laikas, kur vadovai ir darbuotojai turi skirti ne savo tiesioginms funkcijoms, bet IVS funkcionavimui utikrinti. Pabrta, jog tenka nuolat aikinti darbuotojams, kam ir koki naud duoda diegti standartai.
130
Ketvirta. Kaip reikmingas kliuvinys vardintas menkas vadovybs palaikymas, norint vystyti IVS, padanj konfliktai tarp funkcini vadov, neaiks skirting padalini darbuotoj pavaldumo ryiai ir atsakomybs struktra. Penkta. vadybos sistem standartizavim ir IVS irima formaliai. Danai vis standart reikalavim yra laikomasi tik tol, kol mon gaus tam tikros srities vadybos sertifikat, o vliau veiklos standarto laikomasi tiek, kiek reikia, kad neuklitum auditui. Integruota vadybos sistema geras dalykas, jei netrukdo dirbti. Svarbu paymti, kad apklaustiesiems Lietuvos praktikams gilinantis IVS gyvendinimo problemas, taip pat keltas klausimas, kaip nustatyti, ar vadybos sistemos yra pakankamai integruotos, kitaip tariant, kuo remiantis bt galima apibrti IVS integracijos laipsn. Pastarasis klausimas, kaip rayta aukiau, yra formuluojamas ir usienio mokslinink. Tai rodo aktualios mokslins problemos egzistavim ir pagrindia tolesni vadybos sistem integracijos tyrim poreik.
4. Diskusija
Usibrus integruoti vadybos sistemas, svarbu organizacijoje vykstanius procesus suvokti kaip daugelio skirting vadybos srii (itekli, ini, aplinkosaugos, darb saugos, darbuotoj sveikatos apsaugos) viening valdym, remiantis holistiniu poiriu bei socialins atsakomybs nuostata. Vadybos sistem integravimas sudaro slygas optimizuoti organizacijos valdymo procesus: sklandiai organizuoti mons veiklos procesus, numatytas uduotis vykdyti laiku, neviryti suplanuoto biudeto, iki minimumo sumainti brok ir nekokybik darb, ivengti darbuotoj sveikatos sutrikdym bei aplinkos pusiausvyros paeidim. Integruotos vadybos sistemos pltojamos organizacij valdymo sistem principini panaum pagrindu, taiau standartizuoti IVS vienu dokumentu yra sudtinga dl organizacij tiksl bei savybi vairovs ir valdymo neapibrtumo, takojamo spariai besikeiianios ekonomins ir socialins aplinkos. Reikalingos ilgalaiks jungtins strateginio lygmens vadov pastangos bei auktas organizacijos brandos lygis tam, jog IVS planavimo, dokumentacijos rengimo, diegimo ir gyvendinimo etapai bt sklands. Vadybos sistem koordinavimas bei prieira tai kompleksinis, reikalaujantis nuolatinio perprojektavimo ir, tuo pat metu, inovacij atskirose srityse, darbas. Kadangi kol kas nra tarptautinio standarto, pateikianio vienareikmes rekomendacijas vadybos sistem integracijai utikrinti, kiekviena organizacija udavin sprendia savaip. Viening valdymo sistem, tarp j ir IVS, gyvendinimas praktikoje neatsiejamas nuo pokyius ir vadybos inovacijas palaikanios organizacijos kultros. Btina igryninti integruotos vadybos sistemos samprat organizacijos kontekste. Rykus poreikis kalbti apie vadybos sistem integracijos laipsn. Teorin IVS analiz rodo, kad visos vadybos sistemos i principo negali bti integruotos, o tik i dalies integruotos ir suderintos. Kadangi IVS integracijos
131
lygmens klausim kelia ir Lietuvos praktikai, tai pagrindia ios mokslins problemos aktualum ir tolesni vadybos sistem integracijos tyrim poreik. Apibendrinant ekspert interviu rezultatus, galima teigti, jog Lietuvos moni vadovai integruot vadybos sistem teikiam galimybi pilnai neinaudoja. Ryki tendencija IVS vert matyti mons iorje, o ne viduje (deklaratyvus IVS pobdis, diegimas dl reputacijos, klient reikalavim ir pan., bet ne dl suvokto vidinio organizacijos poreikio). Manytina, jog viena i prieasi, dl kuri kyla dauguma respondent pamint vadybos sistem integravimo problem, yra individualistins visuomens mentaliteto ir istorikai bei ekonomikai susiklosiusi aplinkybi nulemtos vertybins nuostatos: Lietuvoje tradicikai palankiau vertinama konkurencija, o ne bendradarbiavimas, auktas rezultatyvumas ir trumpalaik perspektyva, o ne atsakingas, subalansuotas augimas. i prielaid sustiprina ir anksiau atlikti Lietuvos organizacij darbuotoj bendr pastang reikalaujanios veiklos tyrimai (Raisiene, 2009). Svarbu paymti, kad Lietuvoje spariai daugja organizacij, siekiani optimizuoti valdymo procesus, gyvendinant integruotas vadybos sistemas. Tai rodo, jog tyrimo metu nustatyti integruot vadybos sistem gyvendinimo Lietuvos monse trukdiai yra menki palyginti su gaunama nauda. Mokslininkams ir praktikams sutelkus pajgas i nauda neabejotinai gali tapti dar svaresn.
Literatra:
1. Arbaiauskas V. (2001) Aplinkos apsaugos ir kokybs vadybos integravimas bei taka Lietuvos pramons moni ekonominiam ir aplinkos apsaugos veiksmingumui // Aplinkos tyrimai, ininerija ir vadyba, Nr 2(16), p. 81-85. 2. Bernardo M., Casadesus M., Karapetrovic S., Heras I. (2009) How integrated are environmental, quality and other standardized management system. An empirical study. Journal of Cleaner production. Vol. 17, p.742-750. 3. British Standards Institution. PAS 99:2006. Specification of common management system requirements as a framework for integration, London, UK, 2006. 4. Ciemnolonskis V. (2010)Verslo proces valdymo praktika. Prieiga: http://www.bpi.lt/text.php?lang=1&item=263&arg=239, irta 2010-10-20. 5. Douglas A., Glen D. (2000) Integrated management system in small and medium enterprices. Total Quality Management, Vol.11 (4-6), 686-90. 6. Gruevskis B., Vasiljevien N., Moskvina J. Kleinait I. (2006) moni socialin atsakomyb: aktuals socialins politikos klausimai 2006/7, Darbo ir socialini tyrim institutas, Socialins apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos trial taryba, Vilnius 7. Guidance on Social Responsibility. Draft international standardt, ISO/DIS 26000, ISO/TMB/WG SR N172, International Organization for Standardization, Geneva, 2009. 8. Informacija apie sertifikuotas vadybos sistemas: kitos sertifikuotos vadybos sistemos. Prieiga: http://www.lsd.lt/typo_new/index.php?id=157, irta 2010-11-02 9. Informacija apie sertifikuotas vadybos sistemas: sertifikuotos aplinkos vadybos sistemos. Prieiga: http://www.lsd.lt/typo_new/index.php?id=157, irta 2010-11-18.
10. Informacija apie sertifikuotas vadybos sistemas: sertifikuotos darbuotoj sveikatos ir saugos vadybos sistemos. Prieiga: http://www.lsd.lt/typo_new/index.php?id=157, irta 2010-11-02]
132
11. Informacija apie sertifikuotas vadybos sistemas: sertifikuotos kokybs vadybos sistemos. Prieiga: http://www.lsd.lt/typo_new/index.php?id=157, irta 2010-11-02 12. International Standardization Organization. Prieiga: www.iso.org 13. ISO 14001:2004. International standardt: environmental management systems requirements with guidans for use; International Organization for Standardization, Geneva, 2004. 14. Jorgensen T., Simonsen G. (2002): Prospects of a Unified Management System. Corporate Social Responsibility and Environmental Management. Wiley Inter Science, Vol.9 (2), p.91-98. 15. Jorgensen T.H, Remmen A., Mellado M. (2006) Integrated management systems three different levels of integration. Journal of Cleaner Production, Vol.14 (8), p.713-722. 16. Jorgensen T.H. (2002) Management for Sustainability in Industry. Proceedings of 10th International Conference of the Greening of Industry Network, Goteborg. 17. Kazilinas A. Kokybs analiz, planavimas ir auditas, MRU, 2006. 18. Lietuvos standartizacijos departamentas. Prieiga: http://www.lsd.lt/typo_new/index.php?id=237, irta 2010 10 02. 19. OHSAS 18001 Occupational Health and Safety Zone. Prieiga: http://www.ohsas-18001occupational-health-and-safety.com/who.htm, irta 2010-10-26. 20. OHSAS 18001:2007 plane English introduction. Prieiga: http://www.praxiom.-com/ohsas18001-intro.htm, irta 2010-10-26. 21. Pojasek R.B. (2005) Quality toolbox: Understanding processes with hierarchical process mapping. Environmental Quality Management, Vol.15 (2), p 79-86. 22. Pojasek R.B. (2006) Is Your Integrated Management System Really Integrated? Environmental Quality Management, Vol. 16(2), p.89-97. 23. Raisiene A.G. (2009) In Quest of Integrated Collaboration. LAP LAMBERT Academic Publishing AG & Co. KG, Saarbrucken. 24. Regulatory Oversight of Management Systems, International Atomic Energy Agency: Safety report series, 2008. 25. SAI Global AS/NZS 4581-1999. Management System Integration. Guidance to Business, Government and Community Organizations, Sydney, Australia. 26. Salomone R. (2008) Integrated management systems: experiences in Italian organizations. Journal of Cleaner Production, Vol.16 (16), p. 1786-1806. 27. Slater R. (1991) Integrated Process management. McGraw Hill, Inc. New York. 28. ilingas D. (2010) Using Simple Architecture Models to Coordinate Scrum Teams. Prieiga: www.objektspektrum.de 29. Tarptautini odi odynas, ketvirtasis leidimas, Alma litera, Vilnius, 2005. 30. Tarptautini odi odynas. Vyriausioji enciklopedij redakcija, Vilnius, 1985. 31. The ISO. Survey of ISO 9000 and ISO 14000 Certificates. Twelfth cycle: up to and including 31 December 2002. International Organization for Standardization, Geneva, 2003. 32. Wilkinson G., Dale, B.G. (2002) An examination of the ISO 9001:2000 standard and its influence on the integration of management systems. Production Planning and Control. Vol. 13 (3), p.284-297 33. Zeng S.X., Jonathan J.S., Lou G.X. (2007) A synergetic model for implementing an integrated management system: an empirical study in China. Journal of Cleaner Production, Volume 15, Issue 18, p.p. 1760-1767.
133
SUMMARY MANAGEMENT PROCESSES OPTIMIZATION: OPPORTUNITIES AND PROBLEMS OF INTEGRATED MANAGEMENT SYSTEM IMPLEMENTATION Assoc. prof. dr. Agota Giedre Raiiene Mykolas Romeris University agotar@mruni.eu More and more advanced organizations make the decision to optimize their management system by taking the integrated management system (further - IMS), including quality, employees safety and health, social responsibility and control of social environment to the international standards. The goal of the article is to describe the potential benefits of integrated management systems for organizations, which are seeking to optimize processes of management and to highlight possible disadvantages and problems of development. The analysis of scientific literature, introducing the requirements and models of IMS, the analysis of statistics and empirical research shows, that the expansion of integrated management systems is based on the principal advantages of organizational control systems. However, standardization of IMS by one document is difficult due to the goals of organization, the variety of features and uncertainty of control, which is influenced by constantly changing environment. Long-term joint efforts of strategic level leaders and high level of organizational maturity is needed to make the stages of making documentation, planning, installing, and realization of IMS fluent. Coordination and supervision of management systems is a complex, constant re-designing and at the same time innovations in different areas requiring job. As there no international standards giving unambiguous recommendations to ensure the integration of management systems, every organization decides this problem by its own. The realization of solid management systems, including IMS is inherent with organizational culture. Two problems appear at this point: 1) practical realization and strengthening requires resources the return of which is often difficult to quantify; 2) if the appropriate organizational culture is not maintained, the integration of management systems confront a strong resistance of functional managers. It is relevant to extract the term of integrated management systems in the organizational context. The necessity to discuss the level of integration of management systems is developing. It can be concluded, that in principle all management systems can only be partly integrated and concerted. Lithuanian scientists do a few investigations on IMS, and practicians solve the problems in narrow frames of different situations. The article making it easier an expansion the conceptual limits of IMS implementation in Lithuania. The paper gives the results of analysis that are equally beneficial for practicians interested in implementation, supporting and expanding of IMS, and scientists, searching for solutions for the problems of optimizing the organizational activities. Keywords: integrated management system, standards of management systems, processes optimization.
134
SOCIALINS TECHNOLOGIJOS ORGANIZUOT SISTEM TEORIJOS POIRIU

Prof. (HP) Dobilas KIRVELIS
Vilniaus universitetas, Lietuva dobilas.kirvelis@gf.vu.lt
1. vadas
Industrinei visuomenei keiiantis post-industrine kinta ir pagrindini svok samprata. Ypa rykiai juntama informacijos, technologijos, organizuotumo ir valdymo svok semantikos pltra, net ikyla i odi sampratos nevienprasmikos interpretacijos diskursai. Vykstant moksl ir technologij konvergencijai ikyla problema ias svokas konkretizuoti, suvienodyti j prasm tam formuojant atitinkam organizuot sistem teorij (OST), j derinant su gyvj sistem teorija (Miller, 1978). Idealios visuomens, kaip gyvo organizmo koncepcija, sociologijoje rykiausiai, dar daugiau kaip prie imt met, buvo ikelta H. Spenserio (socialinis organizmas, social-Darwinizmas). Nors panaias mintis jau galima rasti pas Platon ir Aristotel. Visuomen kaip funkcikai tikslingai organizuota sistema atsispindi Karlo Markso pagrindiniame veikale Kapitalas (jei j skaitytume iki treiojo tomo galo), Emilio Durheimo socialiniame pozityvizme ir dar rykiau Maxo Weberio ekonominio-socialinio pozityvizmo sampratoje. Bet kur kas aktualiau ms laikmeio sociologijai, jos samprat pokyiams, turi kibernetins sistemos kartu su naujos mokslo pamatins informacijos vertybs teisinimas (Wiener, 1949,1954). Kibernetika ir informacija atvr keli funkcikai tikslingai organizuot technologij sisteminio valdymo esms supratim, ir galimyb biologines, psichologines, humanitarines, socialines sistemas schematizuoti ir net matematizuoti (Kirvelis, 2008). Tam kuriama organizuot sistem teorija (OST), kuri neorganizuot sistem fiziko-chemin mstym materialiaisiais (mediag ir energijos gamybos) vyksmais, sujungia su nematerialij vyksm teorija informatika. Nekelia abejoni, kad socialin sistema yra materialij vyksm (materialij vertybi gamybos) ir informacini vyksm bei j technologij tikslingai organizuot sistema. Akivaizdu, kad tokiose sistemose informaciniai vyksmai yra labiau lemiantys tikslingos veiklos skm nei materialieji, nors jie yra neatskirtini udarojo-ciklinio kodavimo-dekodavimo (CL-CD - Closed-Loop Coding-Decoding ) technologiniame sambvyje (Kirvelis, 2010). is OST poiris
135
gali panaikinti eil nesusipratim, susietais su tais nesusipratimais, kurie kyla dar ir iandien aikinant informacijos ir mokslo - informatika samprat. Prie 200 met A. Sniadeckis Vilniaus unversitete dstydamas Organini btybi teorij paioje pradioje teigdavo: kai materija organizuota ir gyva, turi j veikti kakokia ypatinga jga, kuri j, ali, beform ir nejaudri, sudlioja organin form ir suriaNeatsivelgdami jos prigimt. Toliau j vadinsime organizuojanija arba organine jga. (Sniadecki, 1804). iandien kibernetika organines jgas atskiria nuo organizuojanij: - pagal fizikins chemijos termodinamik organin jga gyvybje yra chemin Gibso energija, o organizuojanti jga yra informacija, kuri valdo lemia funkcin-technologin sistemos organizuotum. Tai galioja ne tik biologinms sistemoms (entelechija, archeaus, vis vitalis, anima, gyvybins jgos, valdanios jgos) , bet ir psichologinms (psyche, siela) bei socialinms (dvasia) sistemoms, nes jos visos taip pat priklauso gyvj, arba organizuot sistem klasei. Neorganizuot fiziko-chemini sistem aikinime informacijos vertyb netaikytina, nes jose mediag ir energijos virsmai vyksta pagal grietus termodinamikos dsnius rieda energetin pakaln, t.y. j entropija didja (organizuotumas maja). Organizuotose sistemose, dl informacini vyksm, jose esani tam tikru bdu sujungt technologij (mediag/energijos gamybos ir ypa informacini), sistema gyja savyb ne tik sustabdyti entropijos didjim, bet net galina prieingo vyksmo savyb - entropij mainti, t.y. organizuotum didinti. Suprantama, tai galioja tam tikroje apribotoje erdvje organizuotos sistemos viduje, imant i aplinkos iteklius ir juos tikslingai perdirbant. Mediag, energijos perdirbimo ir informacinio valdymo technologijos organizuotose sistemose tampa neatsiejamomis, o informacija lemianti. (Gershenson, 2008). Apie tai dar 1912-25 m. statybini darb bei technologij sisteminio organizavimo analogija A.A. Bogdanovas-Malinovskis veikalais Tektologija, bendrasis organizavimo mokslas pateik socialini sistem organizavimo teorin koncepcija, kuri iandienos mokslo istorijoje laikoma socialins kibernetikos pradia (, 1925,1986). Ir tik po 25 met jau galutinai buvo tvirtinta kibernetika, informacija bei informatika kaip organizuot sistem teoriniai pamatai. XXI-jame amiuje prasideda radikalus poskis socialini sistem ne tik supratimo gilinime, bet ir radikaliai kitoki, nei metalo, plastmasi bei tradicins fiziko-chemijos technologij kryba ir gyvendinimas. Tai konverguojanios NanoBio-Info-Cogno (NBIC) technologijos, kurios yra Europos Sjungos ir JAV strategini sieki programos, adanios kitok monijos gerbv (Brainbridge, 2003; Nordmann, 2004; Obama's, 2008; Orca, 2010). Teigiama, kad iandien biologija tampa technologij mokslu, o technologijos, fizikiniu poiriu, virsta biologija (Arthur, 2009). Vystoma technological singularity koncepcija, kuri teigia, kad iki 2100-j met bus sukurtos tokios naujos technologijos, su ypa galingomis dirbtins gyvybs (artificial life) ir proto (artificial intelligence) technologijomis robotais, kad mogaus dominavimo epocha emje bus ubaigta (Vinge, 1989, Kurtzweil, 2005). Visa tai keis ir moni visuomens sugyvenimo etinius principus, kaip kad nuo pat mogaus atsiradimo emje
136
Akivaizdu, kad tokia situacija reikalauja socialini organizuot sistem teorijos, kaip visuomenins mokslo-technologins krybos ir analizs aikinimo pamato, ateinanios krybins klass formavimui ir krybins visuomens gyvendinimui (Florida, 2002,2004; Kirvelis, 2010).
2. Organizuota sistema
Bendroji organizuotos sistemos (OS) struktra pateikta 1 pav. OS susideda i dviej principiniai skirting, bet funkcikai viena nuo kitos neatsiejam technologini struktr: materialij (mediagini-energetini virsm) itekli perdirbimogamybos, ir informacini valdymo veiksm, kuriuos vykdo signal-simboli technins priemons.
1 pav. Organizuotos sistemos struktra
iuo poiriu pirmoji struktra yra valdomasis posistemis, o antroji informacinis-valdantysis. Akivaizdu, kad antrajam, valdaniajam posistemiui, savo ruotu, charakteringos dvi, skirtingas savybes turinios, komponents: - speciali materialij struktr (hardware, social hardware), vykdani signal transformavimo (kodavimo, perkodavimo, atminties, dekodavimo) technines operacijas, ir - nematerialij informacini (software, social software) valdymo programprojekt, urayt tam tikrais kodavimo-dekodavimo algoritmais, kuriuos
137
gyvendina atitinkamos, jau vardintos, materialios technins-technologins priemons (hardware) bei laikmenos. Stabiliam ir tiksliam organizuot sistem funkcionavimui btina, kad valdaniosios informacins struktros bt diskreiai funkcionuojanios, turt baigtin stabili bsen N kiek, kas lemia visos sistemos funkcin tikslum, kuris ireikiamas organizuotos sistemos informacine talpa Q ~ log2N [bitai]. Materialij, mediag ir energijos transformacij, t.y. materialiosios produkcijos gamybos posistemiai daniausiai bna tolydiai funkcionuojantys procesai. Socialinse organizuotose sistemose (eimoje, grupje, komandoje, firmoje, gamykloje, kombinate, valstybje, ES, bei kt.) visada galima iskirti valdytoj (valdi) ir pavaldin - valdomj (darbinink, darbuotoj). Visoms socialinms organizuotoms sistemoms bdinga tam tikra funkcins organizacijos struktra, daniausiai hierarchin, kur yra akivaizds valdaniojo ir valdomojo informaciniai ir materialieji ryiai. Organizuot sistem struktrins organizacijos schemose materialij vyksm srautai vaizduojami storomis rodyklmis, o signaliniai-informaciniai, tie, kuriais atliekamos valdymo funkcijos, plonomis rodyklmis. Neorganizuot sistem struktrinse schemose nra informacini komponeni, todl materialieji srautai vaizduojami tik vienos ries rodyklmis, ir suprantant, kad vyksta tik materialieji ryiai, ignoruojant informacinius. Organizuot sistem materialij vyksm komponents turi pasiymti sudtingesnmis signalinio-informacinio poveikio, t.y. valdymo galimybmis, ko nra neorganizuotose sistemose. Vadovaujantis kompaktizuota organizuotos sistemos schema (2 pav.) galima sudaryti apibendrint jos funkcionavimo matematin lygti. Sistemos veiksm X(t) apsprendia dvi lygtys: Pirmoji lygtis klasikinis dinaminio proceso matematinis modelis,
dX (t ) = K R(t ) X (t ) Z {Info X , R, A}, T dt VeiksmasX (t ) = Info[ti ] = Tikslo programa [ X i 1 ,... X i k ,... X i + m ].

charakterizuojamas diferencialine lygtimi ar j vektorine iraika. Dinaminius materialiojo sistemos posistemio vyksmus X(t) lemia Z funkcija, kurios pagrinde yra siekio ar tikslo funkcijos Info lyginimo su realia sistemos bsena X(t) procedr, vertinant iteklius R ir aplinkos informacij A. Antroji lygtis rekurentin, lemianti sistemos valdym. Ji gali bti paprasta rekursin, inkursin ar net hiperinkursin, jei informacinis valdomasis posistemis turi aplinkos ir vidaus modeliavimo anticipatorines (modeliais prognozuojanias) technologines struktras.
138
2 pav. Kompaktizuota organizuotos sistemos schema
Informaciniai ryiai socialinse organizuotose sistemose atliekami vadovaujantis tam tikrais susitarimais, kurie apiforminami kalbiniais susitarimais, vairiausiomis raytinmis-simbolinmis formomis-dokumentais, t.y. atitinkamomis kodavimo-dekodavimo priemonmis, naudojant vairias informacines laikmenas. Organizuotos sistemos tikslus ir stabilus funkcionavimas nemanomas be udarojo-ciklinio kodavimo-dekodavimo (CL-CD) informacini simbolini-signalini procedr, kurios yra abipusiai suprantamos, t.y. turi atitikti tam tikrus, visiems sistemos elementams charakteringus kodus.
3. Udarasis-ciklinis kodavimas-dekodavimas
Udarojo-ciklinio kodavimo-dekodavimo (CL-CD) esm pateikta 3 pav. Pagal pateikt schem, kodavimas suprantamas kaip organizuotos sistemos tam tikros materialij S vyksm tvarkos ir technologini priemoni atspindjimas tam tikr kompaktik signalini-simbolini kodavimo mechanizm forma F tam tikrose atminties laikmenose taip, kad bt manomas prieinga, grtamoji dekodavimo procedra koduoto simbolinio F urao ireikimas materealizuotais funkcikai tikslingais mediag ir energijos S virsmais mediag bei energijos perdirbimais S sistemos gamybinis vyksmas. Toks simbolinis F uraas laikmenose tampa technologinio proceso valdaniu faktoriumi informacija. Taip tam tikroje dinamikai funkcionuojanioje kodavimo-dekodavimo struktroje atsiranda kokybikai nauja sistemin savyb, kuri ms laikmeiu vadiname informacija, ireikta formalia simboli kalba F tam tikrose informacini technologij laikmenose, kuri ir valdo S vyksmus. Jos paskirtis funkcikai tikslingai valdyti ne tik materialiuosius S vyksmus, bet ir informacijos srautus taip pat. Tokio sambvio atsiradimas em
139
3 pav. Udarojo-ciklinio kodavimo-dekodavimo (CL-CD) sampratos schema
je lm naujos kokybins savybs sugebjimo laikui bgant ne tik neirti, bet sudtingti ir t sudtingum didinti. Atsiranda sugebjimas tam tikrose struktrinse erdvse mainti entropij - didinti organizuotum. Funkcinio organizuotumo didjimo savybes kaip tik ir gali gyti vis laik besikeiianti dinamin udaros kilpos kodavimo-dekodavimo vyksm sistema, sudaryta i dviej neatsiejam, bet visikai skirting, jau mint procedr, kurias vykdo tam tikri technologiniai posistemiai: valdantysis, kuris vykdo informacines procedras, ir valdomasis, kuri vykdo materialij gamyb. itoks junginys visuomenje vadintinas socialine organizuota sistema. Valdi ir valdomuosius organizuotus vyksmus geriausiai paaikina jau minta udaros kilpos principu veikianti kodavimo-dekodavimo sistema. Informacinio kodavimo-dekodavimo udarumas lm kod funkcin prasm semantik ir tam tikr socialin struktr bei sistem su sava kodavimo-dekodavimo kalba, galinusiai savos sistemos viduje valdyti, lemti tiksling veikl. O mediag bei energijos gamybos ir informacijos valdomj sraut atvira apykaita su aplinka sudar slygas toki elementini struktr egzistencijai, augimui, dauginimuisi ir sudtingjimui. Tokiu udaros kilpos kodavimo-dekodavimo principu susiformavusi dinamin struktra lm ne 140
tik socialini technologini struktr atsiradim, bet ir socialin evoliucij. Hierarchikai sudtingdama, veikdama laike ciklikai, ji slygojo biologini, humanitarini, socialini ir ateityje lems technini organizuot sistem veikl bei raid technologinio singuliarikumo principu. Aukiausio gyvj sistem lygio socialins sistemos yra sudarytos i taip pat organizuot, emesnio organizacinio lygio element, kurie taip pat formuoja savas organizuotas sistemas. Kiekvienas toks elementas, atskiras individas, subjektas, organizacija specializuojasi tam tikroms bendresns organizuotos sistemos technologijoms. Taip i socialini technologini grandi formuojasi socialins organizuotos sistemos.
4. Socialini technologij organizuota sistema
J.G. Milleris aikindamas gyvsias sistemas, tame tarpe ir socialines, randa 20 ri skirtingas funkcijas vykdani grandi, jo vadinam posistemi, priklausani 3 grupms: atuonios, kurios perdirba tik mediagas ir energij; deims, kurios perdirba tik informacij; ir dvi, kuriose perdirbama mediagos, energija ir informacija. Suprantama, kad kiekviename 8 skirting organizacini gyvj sistem lygmen, susiformavusi evoliucijosmetu, kiekviena grandis fizikai yra sudaryta i visikai kitoki element. Pavyzdiui, jeigu pirminio lygmens - lstels grandys yra molekuliniai nano-technologiniai elementai, daugialsio organizmo technologiniai elementai yra lstels arba organai, tai socialini sistem lygmenyje funkcins grandys yra mons, grups, komandos, organizacijos, valstybs ar net valstybi sjungos, pavyzdiui JT ar ES. Aikinant socialines sistemas bendresniu poiriu grandi rat galima sumainti iki trij. Kiekviena grandis yra aktyvus elementas, ir taip pat organizuota sistema, tik emesniojo lygio. Todl kiekviena j naudoja materialiuosius iteklius M. Be to, kitaip nei teigia Milleris, negali bti nevaldom, t.y. tik materialiosios gamybos M grandi, neturini valdomojo signalinio-informacinio poveikio (INFO). Todl prastinant pakanka palikti 3 pagrindini ri funkcins grandys: koderiai, dekoderiai ir apibendrintos informacini vyksm grandys (4 pav.).
Koderis, tai tokia grandis, kuri materialij M(t) vyksm kintanius dydius veria atitinkamais signalais, kurie pernea apie juos informacij tam tikrai
141
valdanijai struktrai. Dekoderis prieingai, signaline-informacine siunta valdo (jungia, ijungia arba reguliuoja) tam tikr materialj M gamybos proces. Bendriausi informacin funkcij vykdo treioji - informacin grandis. Ji gali atlikti daugyb informacini procedr: nuo paprasiausio signal persiuntimo, perkodavimo, vlinimo iki atminties. Aiku, kad kiekviena informacin grandis turi bti maitinama materialiai, nes patikimai informacins grandies veiklai btina j pilnai aprpinti energija. Paprasiausia socialini sistem grandis yra individas-mogus, tam tikros technologijos profesionalas. Dekoderiai yra darbininkai (tekintojai, vairuotojai, montuotojai, elektrikai, santechnikai ir pan. ). Juos valdo informacins grandys valdininkai sidami komandas. Koderiai yra tyrintojai, matuotojai, mokslininkai, kurie vairiausius materialiuosius M vyksmus, j dydius sugeba paversti skaiiais bei kitokiomis simboli bei signal siuntomis ir perduoti valdymo struktrai tam tikriems valdininkams informacinms grandims. I apibdint technologini grandi yra sudarytos socialins organizuotos sistemos. Evoliciniu poiriu jos pradjo formuotis kai tik atsirado emje iltakraujai organizmai, besirpinantys savo palikuonimis. Pirmyktis mogus turjo gan griet kiekvienos eimos ar genties funkcins veiklos technologinio pasiskirtymo struktr. Tiesa, pradioje vyravo materialij veiksm poreikis, ir maiau informaciniai vyksmai. Bet dominavo eimos ar genties vadas (vyriausioji motina), kuris atlikdavo pagrindin informacinio valdymo funkcij. Visi turjo bti ir darbininkai, ir valdininkai hierarchikai organizuotoje socialinje sistemoje. Vliau, atradus ir sisavinus technologijas, prasidjo funkcin diferenciacija vieni tampo tik valdininkais, kiti tik darbininkais, treti valdininkais-koderiais. Pavyzdiui, mokesi rinkjai, matininkai, kontrolieriai, mokslininkai ir pan. Apibendrintos socialins organizuotos sistemos schema pateikta 5 pav. Joje matomas valdymo struktr, vykdani informacines procedras tam tikromis informacini technologij prirmonmis, dominavimas. Materialij technologij struktros, vykdanios materialij gamyb, uima antraeil svarb organizuotos sistemins veiklos poiriu, nors be j nemanoma jokia organizuotos sitemos egzistencija. Materialisias socialines technologijas su informacinmis udaru kodavimu dekodavimu sujungia koderi ir dekoderi technologins struktros, naudojanios specialius, tik sistemai suprantamus kodus. Paprasiausioje socialinje organizuotoje sistemoje galima velgti bent dvi, tarpusavyje suritas udarojo ciklinio kodavimo-dekodavimo kilpas. Pirmoji sistemos vidini struktr valdymo kilpa, antroji sistem sujungianti su aplinka. Pirmosios paskirtis kuo efektyviau palaikyti vidin sistemos funkcionavim (vidaus reikal ministerija), antrosios valdyti sistemos bsen utikrinant kuo stabilesnius, patikimesnius ir efektyvesnius santykius su aplinka (usienio reikal ministerija). Vis bendr organizuotos socialins sistemos egzistencij ir veikl lemia valdymo struktros sudarytos i tam tikru valdymo principu sujungt informacijos technologini grandi tinkl.
142
5 pav. Socialins organizuotos sistemos struktra su hierarchinio valdymo informaciniais elementais
Tai kibernetinis socialins organizuotos sistemos modelis, kuriame, kaip aukiau paymta, dominuoja hierarchin informacinio valdymo struktra. Bet tai ne vienintelis socialins sistemos modelis. Sociologijos teoretikai ir kai kurie politikai strategai (pavz. liberalai ir anarchistai) svarsto apie tobulesn, nehierarchin organizavimo socialin sistem, kur kiekviena grandis, individas yra tam tikros technologijos profesionalas, gerai atlieka savo darb, ir sistema normaliai egzistuoja. Gyvajame pasaulyje taip gyvena kolektyvini vabzdi bendruomens. Ar tai manoma moni visuomenje ? Fizikinio mstymo sociologai vengia informacijos vertybs, nenordami jos pripainti pamatine, socialin evoliucij bando aikinti materialij-iteklini sveik mechanizmais. Tam taikoma sveikaujani dinamini sistem teorij. Pasinaudojus matematiniu Poincare modeliu galima pastebti, kad pagrindins sveikos tarp materialij vyksm yra trys: konkurencija, kooperacija ir plra (plrnas-auka) sambviai. Matematinio ir kompiuterinio modeliavimo rezultatai rodo, kad konkurenciniai sambviai sistem skaldo (diferencijuoja), supaprastina ir gali tik tobulini, bet negali sukurti naujos kokybs. Kooperaciniai sambviai integruoja, sistemas stambina ir didina vairov, jie gali sukurti nauj kokyb, bet nepasiymi stabilumu. O plrnas-auka sambvi socialin sistema slygoja organizuotos sistemos formavimsi, kur plrnas specializuojasi informacinei veiklai valdymui, o auka tampa materialij vertybi gamintoju. Konkurenciniam sambviui bdinga monopolizacija (Gauzs dsnis biosistemose), kai tam tikroje rinkos erdvje ar ekologinje nioje paliekama tik viena gamybos struktra (ris), kitos istumiamos ar inaikinamos. Konkurencija yra iauriausia ir netolerantikiausia sambvio forma. Plrnas yra 143
humanikesnis jis negali sunaikint aukos, nes jis negamina materialij vertybi, be kuri jis negali egzistuoti. Jis valdo renka, perdirba, siunia informacij. Tam tikrame informacini technologij lygmenyje valdytojasplrnas gamina informacij kuria problem sprendimo planus-projektus, ir valdydamas juos gyvendina. (Kirvelis, 1989-2010). Kadangi socialins, kaip ir biologins sistemos yra technologins, jos evoliucionuoja, t.y. didina, arba stengiasi didinti savo egzistencij kintanioje aplinkoje adaptuojasi. Adaptacijai lemiam vaidmen atlieka informacini technologij tobuljimas (technological singularity, R. Kurzweil, 2005), kuris socialinse sistemose yra vietimas edukacija. Ypa iskirtina informacin technologija - edukacija informacijos gamybai - technologinei krybai. Edukacija informacijos gamybai esani ir ateinani problem formulavimui, sprendim paiekai, sprendim imitaciniam modeliavimui, tinkamiausio varianto atrinkimui, programos-projekto vykdymui prengimas ir jo panaudojimas valdant materializacijos procedras yra aukiausio lygio socialin informacin technologija. Socialins sistemos, kuriose informacijos gamybos grandys dominuoja, tampa tobuliausia krybine visuomene.
Ivados
1. Socialins organizuotos sistemos yra sudarytos i tam tikr technologini grandi, kurios sujungtos tam tikras udarojo-ciklinio kodavimo-dekodavimo struktras. 2. Socialini sistem pagrindins technologijos skirstytinos tris pagrindines: materialij vertybi gamybos, informacio valdymo ir kodavimo-dekodavimo. 3. Socialini technologini sistem funkcionavimo kokyb daugiausiai lemia socialins informacins materialiosios (social hardware) ir ypa programins inforamacijos gamybos (social software) technologijos.
Literatra
1. Arthur, w. B. (2009). The nature of technology: what it is and how it evolves. Free press, new york, london, toronto, sydney. 2. Bainbridge w. S. (2003). Converging technologies (nbic). Nanotech 2003:technical proceedings of the 2003 nanotechnology conference and trade show. Boston: computational publications, p.p. 389-391. 3. , .. (1925). : . ., , . ( , 1989). 4. Corning, p. A. (2005). Holistic darwinism. University of chicago press. 5. Florida, r. (2002). The rise of the creative class. Basic books. 6. Florida, r. (2005). The flight of the creative class. The new global competition for talent. Harperbusiness, harpercollins. 7. gershenson, c. (2008). The world as evolving information. Http://arxiv.org/ps_cache/arxiv/pdf/0704/0704.0304v2.pdf 8. Kirvelis, d. (1998). The origin of information and regulation (control) in the evolution of predator-prey-like systems. Proceedings of the fourteenth european meeting on cybernetics and systems research. Vienna, p. 363-367.
144
9. Kirvelis, d. (1999). The origin of new qualities in the evolution of interacting dynamical systems. Aip conference proceedings. American institute of physics, v. 465, p.313-326. 10. Kirvelis, d. (2002). Coding-decoding as general anticipatory principle of bio-systems functional organization. Ijcas, v. 13, p. 50-61. 11. Kirvelis, d., beitas, k. (2008). Informational closed-loop coding-decoding conception as the base of the living or organized system. Aip conference proceedings. American institute of physics, v. 1051, p. 293-306. 12. Kirvelis, d. The evolution of living systems prognosticates the developmentof social technology towards a new society of creative production and business. (in the light of organized systems theory). International business: inovations, psychology, economics, v 1, no 1, 2010, 24-38. 13. Kurzweil, r. (2005). The singularity is near: when humans transcend biology. Viking penguin. 14. Miller, j. G. (1978). Living systems. Mcgraw-hill. 15. Nordmann a. (reporteur) (2004). Nano-bio-info-cogno-socio-anthro-philo- ..... Hleg, foresighting the new technology wave. Converging technologies shaping the future of european societies, by alfred nordmann. Report. 16. Obama's. (2008). Nbic (nano-bio-info-cogno convergence) agenda. Http://change.gov/agenda/technology/ 17. Orca s. (2010). Nano-bio-info-cogno: paradigm for the future| h+ magazine. Www.hplusmagazine.com/.../nano-bio-info-cogno-paradigm-future 18. Sniadecki, j. (1804). Teorya jestestw organitcznych. Warszawie. 19. Vinge, v. (1989) the coming technological singularity: how to survive in the posthuman era. San diego university. 20. Wiener, n. (1949). Cybernetics: or control and communication in the animal and the machine. Paris, (hermann & cie) & camb. Mass. (mit press) 21. Wiener, n. (1954). The human use of human beings. Cybernetics and society. Eyre and spottiswoode, london. SUMMARY SOCIAL TECHNOLOGIES: APPROACH OF THE ORGANIZED SYSTEMS THEORY Prof (HP) Dobilas Kirvelis Vilnius University, Dept. Biochemistry and Biophysics, Lithuania dobilas.kirvelis@gf.vu.lt The theoretical analysis of the social systems as organized social-technological structures is presented. It is suggests that the general principle of their functional organization is based on closed-loop coding-decoding (CL-CD) procedures and special technologies that are implemented as special nets of technological links in them. The social systems are thermodynamically open systems that regulate their inner structure and interact with their environment by means of control information, matter and energy exchanges through special natural technological structures. Social systems can be simple cybernetic structure or as complex social organism or a supranational organization such as the European Union. The functional organization of complex social organized systems is similar to biosystems but they are constructed from natural or artificial social technologies.
145
The social organized system is a member of the class of open or continuous systems that are thermodynamically able to decrease their internal entropy at the expense of substances and free energy taken in from the environment and subsequently rejected in a degraded form. Information phenomenon is inseparable from phenomenon of technological control in various organised systems. Information as organizing force is necessary only for technological (in a broad sense) control. The purpose of the informational control is to direct the matter/energy transformations and the flow of information at proper time and in proper places of the organized system. The ideas of life, information, control and social organization are inseparable in a scientific understanding of living social systems. Evolution of living end social systems analyzed as evolution of technologies of informational control. CL-CD procedures are a joint of informational and matter-energy procedures and the structures of codersdecoders are technological elements of social organized techologies. Keywords: socialorganised system, living system, organization, information, control, technological system, closed-loop, coding-decoding, CL-CD
146
INFORMACINS SISTEMOS IR SAITYNO PASLAUG IVYSTIMO PAVYZDIAI

Ramut NAUJIKIEN
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva riman@mruni.eu
vadas
Internetas yra viena populiariausi ir spariausiai pltojam praktinio kompiuteri panaudojimo srii, kuri atveria savivietos, mokymosi, informacijos paiekos, bendravimo ir naujos veiklos paiekos galimybes. Elektronins paslaugos skirtos gyventojams ir verslui, internetin bankininkyst, informacijos paieka, pokalbiai internete, elektroninis patas jau tapo daugelio ms neatskiriama kasdienins veiklos dalimi. Pasaulyje smarkiai ipopuliarjus socialiniams tinklams, daugelis interneto vartotoj, juose dalinasi informacija praleisdami nema dal laiko, kaip pastebi socialini tinkl tyrjai, viena i negatyvi dalyvavimo socialiniuose tinkluose pasekmi imli laikui bendravimo forma nuotrauk perira, komentavimo tradicijos ir panaiai. Psicholog tiriani socialini tinkl poveik vartotojams nuomone socialiniame tinkle yra galimyb pateikti save taip, kaip tik norima, suteikia mogui savo verts pojt. Populiarjantys socialiniai tinklai, kaip pastebi patys vartotojai ir psichologai, keiia moni tarpusavio santykius ir bendravimo proius. Naudotis internetu, kaip bendravimo ir laisvalaikio praleidimo forma, didiajai vartotoj daliai nebepakanka. Pasitelkdami saityn, kaip daniausiai naudojam interneto paslaug vartotojai teikia dalykin informacij: verslininkai teikia e. paslaugas ir naudojasi e. paslaugomis, pltojant versl, bei vieosioms administracinmis e. paslaugomis, tam pasitelkdami interneto svetains turin, pagal galimybes automatizuotomis, vartotojui lengvai suprantamomis priemonmis. Daniausiai tam tarnauja saitynas kaip svarbiausias interneto paslaug tinklas, viena i interneto sudedamj dali.
1. 50 met nuo idjos sukurti kompiuterines telekomunikacijas iki interneto iandien
1960 metais JAV Gynybos departamentas ikl idj sujungti kompiuterius tinkl, kuriam neturt takos atsitiktins klaidos ir jis bt tinkamas ryiams.
147
projekt turjo gyvendinti JAV prezidento (nuo 1953 01 20 iki 1961 01 20) Dvaito Eizenhauerio sukurta perspektyvij gynybos tyrimo projekt agentra ARPA (angl. Advanced Research Projects Agency), kuri 1960 met pabaigoje pradjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Agentra turjo sukurti kompiuteri tinkl, kuris patikimai dirbt karo atveju, paeidus bet kuri ryio linij, tinklo darbas nenutrkt. 1969 m. ARPANET tinklu, kuris laikomas interneto prototipu 50 Kbps (Kbps kilobitas per sekund) , greiio linija buvo sujungtas keturi mazg tinklas: Los Andelo universitetas, Stanfordo tyrim institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. ie informacinio siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu (ilinskas, Leonaviius, Valaviius, 2000). Kas yra internetas? Nemaai rasime altini, kur internetas paaikinamas trumpai "pasaulinis tinklas", kitur - iek tiek tiksliau - "pasaulinis kompiuteri tinklas". Bet jei lakonik apibrim papildytume dar vienu ypa svarbiu odiu, neabejotinai turtume jau tikrai gana trump ir tiksl interneto apibrim: internetas - tai pasaulinis kompiuteri tinkl tinklas. Jei aiku, kad kalbame apie kompiuteri tinklus, tai ir odis kompiuteri nebtinas. Btent tok interneto apibrim - tinkl tinklas - pateikia, vienas ymiausi pasaulyje IT specialistas Peteris Nortonas (Norton, 2006; Maskolinas, andaris, 2009). Pasaulinis kompiuteri tinklas. Jis sudarytas i daugybs tarptautini, nacionalini, regionini ir vietini tinkl. Visi jie naudoja TCP/IP perdavimo protokolus. Tai tinkl tinklas. iniatinklis (autoriaus pastaba: iniatinklis dabar tai saitynas) yra interneto dalis. Jam priklauso tokie interneto itekliai, prieiga prie kuri organizuojama, naudojant savit protokol HTTP. Jei esate internete, tai nereikia, kad esate iniatinklyje. Taiau, jei esate iniatinklyje, tai ir internete (LR Termin bankas) (LR Termin bankas, 2010). Pasaulinis tinklas, jungiantis milijonus kompiuteri, kurie tarpusavyje bendrauja laikydamiesi standartini protokol (pvz., TCP/IP). Internetas buvo sukurtas JAV 1969 m. kariniams tikslams. Vliau jis iplito mokslo ir vietimo sferas, o 20 amiaus pabaigoje internetu jau naudojosi milijonai organizacij ir pavieni asmen. Dabar internetas naudojamas iniatinkliui (autoriaus pastaba: iniatinklis dabar tai vadinama saitynas), elektroniniam patui, elektroninio pato bei naujien grupms, konferencijoms, pokalbiams ir daugeliui kit tiksl (LR Termin bankas) (LR Termin bankas, 2010). Pasaulinis kompiuteri tinklas, jungiantis daugyb kit tinkl ir veikiantis TCP/IP protokolo pagrindu. Valdomas ir tvarkomas decentralizuotai, neturi vieno eimininko. Nutraukus darb bet kuriam kompiuteriui arba grupei kompiuteri, internetas ilieka gyvybingas. Interneto pradi dav ARPANET tinklas, sukurtas JAV gynybos tikslams 1969 m. Jis buvo decentralizuotas ir suprojektuotas taip, kad galt funkcionuoti ir sunaikinus bet kuri tinklo dal, pavyzdiui, branduolins atakos metu. Vliau prie ARPANET tinklo buvo prijungti kiti tinklai: BITNET, Usenet, UUCP, NSFnet. Taip palaipsniui Internetas tapo visuotiniu pasauliniu tinkl tinklu ir pradta jo pavadinim laikyti bendriniu odiu. Dabar jis jungia apie 100.000 kit tinkl ir tarnauja mokslo, vietimo, komercijos ir kitiems tikslams (Dagien, Grigas, Jevsikova, 2010).
148
1989 m. kovo mn. Europos atomini tyrim centre (CERN), veicarijoje, buvo pasilyta sukurti hipertekstin duomen baz su tekstiniais saitais, kurie padt mokslininkams visame pasaulyje spariai keistis informacija. 2009 m. kovo 13 d., minint 20-sias ios idjos metines, jos autorius seras Timas Beners-Lee pasak: "Dabartinis www - tai dar ne pabaiga, tai tik ledkalnio pati virnl. Esu isitikins, kad nauji pokyiai, inovacij sparta ateityje pasauli pakeis dar labiau" (Maskolinas, andaris, 2009). Lietuvoje nuo 2003 m. interneto paslaug WWW (angl. World Wide Web, the Web), tai svarbiausia interneto dalis hipertekstinmis nuorodomis tarpusavyje siejami visame pasaulyje laikomi dokumentai, failai ir teikiamos paslaugos buvo siloma vadinti iniatinkliu. Pirmasis silym "Kompiuterijos santrump odyn" trauk K. Paulauskas. Jis buvo pakartotas ir naujesniuose IT termin odynuose (Maskolinas, andaris, 2009; Paulauskas, 2000). WWW turinys yra ne tiek inios inojimo rezultatai, naujienos, kiek informacija, duomenys ir paslaugos. Daugeliu pasaulio kalb pateikiant termin WWW nra vardijama, ios paslaugos turinys. WWW technologijos spariai evoliucionuoja, suaugdamos su kitomis technologijomis, kurias apibdinant irgi neretai vartojamas ini terminas. Taigi siekiant ivengti painiavos, WWW interneto paslaug siloma vadinti saitynu, o anglikus terminus ir frazes pateikti taip: ini tinklas (angl. knowledge network), ini saitynas (angl. knowledge web), ini radimas saityne (angl. web knowledge discovery), semantiniu saitynu grindiamas ini valdymas (angl. semantic web-based knowledge management). iniatinklis informacini technologij specialist nuomone nebuvo vyks terminas, todl 2009-aisiais metais Valstybins lietuvi kalbos komisijos Terminijos pakomis neprietaravo Informacini technologij komisijos prie Matematikos ir informatikos instituto silymui termin Kita prieastis keisti termin iniatinkl saityn, atsirads termino iniatinklio, konfliktas su ini technologij terminais pvz., buvs terminas ini iniatinklis dabar ini saitynas ir pan. (Valstybin lietuvi kalbos komisija, 2010). Norint vartotojui suteikti kiek galima daugiau vairesni paslaug ir kad jomis naudotis bt patogu, lengva ir paprasta io metu danai tos paslaugos pateikiamos saityne. Taigi saityno (WWW) paslaugos yra taip suritos su kitomis interneto paslaugomis, kad naudodamiesi jomis, danai net nepastebime, paslaug protokol gausos ir j vairovs. Anksiau interneto narykli svarbiausioji paskirtis buvo informacijos gavimo saityne paslauga, tai dabar jos pritaikytos teikti daugum interneto paslaug (1 pav.). Logika ir normalu sakyti, kad saitynas yra paslaug tinklas, viena svarbiausi (netgi pati svarbiausia) interneto sudedamj dali.
149
Naujien grups El. pato konferencijos
Elektroninis patas FTP saugyklos
SAITYNAS (WWW)
IRC, pokalbiai ir tiesiogins inuts
Intemetin telefonija ir telekonferencijo
Internetin prekyba
Telnet paslauga
1 pav. Saityno teikiamos paslaugos
2. Informacini ir ryi technologij pltros rodikliai ES ir Lietuvos kontekste
Paangi informacini ir ryi technologij pltra e. paslaug vairov ir kokyb bei kompiuterinio ratingumo augimas slygoja ir interneto vartotoj skaiiaus didjim. Informacins sistemos internete utikrina greit, pakankamai saug bei slyginai pig vairi operacij atlikim. Atsiskaitymai u prekes ir paslaugas, naudojant elektroninius instrumentus tampa enklia mokjimo u prekes ir paslaugas dalimi (Dzemydien, Naujikien, 2008). Naujos IRT galina vystytis naujoms elektroninio saugumo technologijoms. Saugum palaikanios sistemos autentikumas, konfidencialumas, kontrol, auditavimas kuriamos, laikantis saugumo reikalavim bei standart, visada atnaujinamos bei tobulinamos maina paeidiamumo rizik (Dzemydien, Naujikien, Kalinauskas, Jasinas, 2010). Europos Sjungos ir Lietuvos teiss aktai takoja bendros skaitmenins rinkos krim, IRT produkt ir paslaug atvirumo ir sveikos utikrinim, saugaus naudojimosi e. paslaugomis elektroninje erdvje bei spartesns interneto prieigos utikrinim. 2010 m. gegus 19 d. EK paskelbta Europos skaitmenin darbotvark septynios prioritetins veiklos sritys: 1. Bendrosios skaitmenins rinkos krimas, siekiant suteikti galimyb naudotis skaitmenins eros privalumais; 2. IRT produkt ir paslaug atvirumo ir sveikos utikrinimas, siekiant suteikti galimyb monms kurti, derinti ir diegti naujoves; 3. Didesnis pasitikjimas internetu ir jo saugumo utikrinimas, sugrietinant asmens duomen apsaugos taisykles ir derinant atsak elektronines atakas; 4. Gerokai spartesns interneto prieigos utikrinimas (Europa 2010 strategijos udavinys kad visi europieiai galt naudotis 30 Mbps arba spartesniu interneto
150
ryiu, o pusje Europos nam ki veikt 100 Mbps arba spartesnis interneto ryys); 5. Didesni investicij mokslinius tyrimus ir pltr skatinimas, siekiant, kad Europa neatsilikt nuo savo konkurent ir net juos pralenkt; 6. Skaitmeninio ratingumo gdi lavinimas ir didesns traukties skatinimas, nes vis daugiau komercini, viej, socialini ir sveikatos prieiros paslaug, taip pat mokymosi galimybi ir politins veiklos perkeliama internet; 7. Informacini ir ryi technologij taikymas visuomenei kylantiems udaviniams sprsti (pvz., klimato kaitos, gyventoj senjimo). Lietuvos Informacins visuomens pltros programos vizija ir strateginis tikslas, pagal 2010 rugpjio 25 d. patvirtin Strateginio planavimo metodik Informacins visuomens pltros programa bus vidutins trukms planavimo dokumentas. Vizija visi Lietuvos gyventojai pasitelk IRT turi galimyb vykdyti vairias ekonomines, socialines, kultrines veiklas: viestis, mokytis, persikvalifikuoti, gauti paslaugas, jas kurti ir teikti, bendrauti, pramogauti, laisvai reikti savo sitikinimus ir kt. Strateginis tikslas pasinaudojant IRT teikiamomis galimybmis, gerinti Lietuvos gyventoj gyvenimo kokyb bei moni veiklos aplink (Liaugminas, 2010). Svarbu sudaryti slygas ir skatinti Lietuvos gyventojus gyti bei panaudoti inias ir gdius, kuri reikia skmingam IRT naudojimui kasdieninje veikloje. iuo metu svarbu skaitmeninio ratingumo gdi lavinimas ir didesns traukties skatinimas, nes vis daugiau komercini, viej, socialini ir sveikatos prieiros paslaug, taip pat mokymosi galimybi ir politins veiklos perkeliama internet. 2 pav. pateikiama informacija apie gyventoj naudojimsi kompiuteriu pagal amiaus grupes. Kaip rodo duomenys apie 38% gyventoj neturi skaitmeninio ratingumo gdi ir savo veikloje kompiuteriu nesinaudoja. Skaitmeninis ratingumas priklauso nuo amiaus grups, 65-74 met amiaus grupje apie 90% moni neturi skaitmeninio ratingumo pagrind, tuo tarpu 16-24 amiaus grupje tik apie 5% nenaudoja kompiuterio savo veikloje (Statistikos Departamentas, 2010). Tai gi ne visi Lietuvos gyventojai pasitelk IRT turi galimyb vykdyti vairias ekonomines, socialines, kultrines veiklas. ioje srityje prioritetinis tikslas turt bti skaitmeninio ratingumo gdi lavinimas ir didesns gyventoj traukties skatinimas. Labai panas duomenys vos besiskiriantis vienu procentu ar maiau gyventoj naudojimosi internetu pagal amiaus grupes (3 pav.) (Statistikos Departamentas, 2010). Vis daugiau komercini, viej, socialini ir sveikatos prieiros paslaug, taip pat mokymosi galimybi ir politins veiklos perkeliama internet, dalis gyventj juo nesinaudoja, matomai, neturi skaitmeninio ratingumo gdi, taigi prioritetinis tikslas nesikeiia ir interneto panaudojimo srityje skaitmeninio ratingumo gdi lavinimas ir didesns gyventoj traukties skatinimas (Dzemydien, Naujikien, 2009).
151
Visi 1674 4554 100 90 80 70 Procentai 60 50 40 30 20 10 0 2004 m 2005 m 3,1 41,5 37,1 82,5 80,6
1624 5564
2534 6574
3544
88,1
91,1
90,5
95,1
95,5
46,7
51,8
55,7
59,9
62,1
2,4
3,6 2006 m
4,5 2007 m
6,6 2008 m
8,0
10,1
2009 m
2010 m
2. pav. Lietuvos gyventoj, naudojimosi kompiuteriu pagal amiaus grupes, procentin iraika
Lietuvoje gyventojai, kuriems sudaryta galimyb gauti prieig prie plaiajuosio ryio, 2009 m. sudar 80% (i ne maesn vis alies gyventoj dal), taiau internetu naudojasi vidutinikai apie 60% gyventoj. 2015 m. Lietuvoje numatoma galimyb gauti prieig prie plaiajuosio ryio 98%, ES 2015 m. 100%.
Visi 1674 4554 1624 5564 2534 6574 3544
100 88,9 94,1 94,2 89,8 90 84,2 80 73,7 71,9 70 60,5 58,1 53,1 60 48,7 50 42 34,3 40 29,2 30 20 9,6 7,6 5,6 3,7 2,1 2,9 10 1,9 0 2004 m 2005 m 2006 m 2007 m 2008 m 2009 m 2010 m
3 pav. Lietuvos gyventoj naudojimosi internetu pagal amiaus grupes, procentin
Procentai
152
iraika
Spartesns interneto prieigos utikrinimas (Europa 2010 strategijos udavinys kad visi europieiai galt naudotis 30 Mbps arba spartesniu interneto ryiu, o pusje Europos nam ki veikt 100 Mbps arba spartesnis interneto ryys), Lietuvoje neskatinant gyventoj trauktiems ir kompiuterini ratingumo ios auktos interneto technologijos vykdyti vairias ekonomines, socialines, kultrines veiklas gyventoj lieka nepanaudotos (4pav.) (Statistikos Departamentas, 2010).
60,0 Kompiuteris 50,0 Interneto prieiga 48,0 42,0 40,3 40,0
Procentai
54,753,8 54,9 52,2 47,1
36,5 29,0 25,0 19,3 12,0 14,4 10,6 6,2 31,7
30,0
20,0 8,1 3,2 0,0 4,1
10,0
2001 m 2002 m 2003 m 2004 m 2005 m 2006 m 2007 m 2008 m 2009 m 2010 m
4 pav. Nam kiai, turintis asmenin kompiuter, interneto prieig (miestas ir kaimas)
Kasmet i Valstybs biudeto IRT investuojama 200 mln. Lt, apie 100 mln. Lt ileidiama ryiams, IS palaikymui, kvalifikacijai kelti (Liaugminas, 2010). Lietuvos informacins visuomens pltros programoje numatyt udavini gyvendinimo priemons yra ios: Viej paslaug perklimo e. erdv veiksm planas; Lietuvi kalbos informacinje visuomenje programa; Vieojo administravimo strategija; Lietuvos kultros paveldo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategija; Lietuvos plaiajuosio ryio infrastruktros pltros programa; Lietuvos e. sveikatos pltros strategija; Visuotinio kompiuterinio ratingumo programa. Vienu i strategini tiksl yra Lietuvos informacins visuomens pltros rodikli netolygum, palyginti su ES, vertinimas IVP planavimo dokumentuose ir j mainimas. Didelis netolygumo laipsnis pagal 2009 m. rodiklius (Liaugminas, 2010): Gyventojai, nesinaudojantys internetu (vis alies gyventoj dalis) Lietuva 38%, ES(27) 30%; 153
Pagrindins vieosios ir administracins paslaugos, perkeltos elektronin erdv Lietuva 60%, ES(27) 74%; Gyventojai, pirk / usak prekes ar paslaugas internetu Lietuva 6%, ES(27) 28%; Gyventojai, naudojantys elektroniniu bdu teikiamas viesias ir administracines paslaugas Lietuva 19%, ES(27) 30%; mons, naudojanios plaiajuost internet Lietuva 58%, ES(27) 83%; Plaiajuosio ryio skverbtis (plaiajuosio ryio linij sk. 100-ui gyventoj) Lietuva 58%, ES(27) 83%; Mokykl kompiuterizavimas Lietuva (interneto ry turini kompiuteri sk. 100-ui mokini 2004 met duomenys) Lietuva 4%, ES(27) 9%.
100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 Nuolatiniai interneto vartotojai Gyventojai, nesinaudojantys internetu Pagrindins vieosios ir administracins paslaugos, perkeltos elektronin erdv Gyventojai, naudojantys elektroniniu bdu teikiamas viesias paslaugas 15 38 30 19 30 60 55 50 50 75 75 Lietuva 2009 m Lietuva 2015 m ES 2009 m ES 2015 m 60 74 90 100
Procentai
15
5 pav. Nuolatini interneto vartotoj skaiiaus ir viej administracini paslaug perklimo elektronin erdv bei naudojimosi e. paslaugomis dinamika intervale nuo 2009 iki 2015 met ES ir Lietuvoje
Iki 2015 m. strateginiuose Lietuvos planuose numatoma enkliai sumainti arba net likviduoti informacins visuomens pltros rodikli netolygum, lyginant su ES 27 ali vidurkiu: nuolatini interneto vartotoj skaiiaus, viej administracini paslaug perklimo elektronin erdv bei naudojimosi e. paslaugomis srityse(5 pav.) (Statistikos Departamentas, 2010).
Ivados
Informacins visuomens pltros prioritetiniai tikslai skatinti interneto vartotoj skaiiaus augim, e. paslaug kokyb, didinti besinaudojani e.
154
paslaugomis vartotoj skaii bei informacini ir ryi technologij taikym visuomenje kylantiems udaviniams sprsti. Kasmet i Valstybs biudeto IRT investuojama 200 mln. Lt, apie 100 mln. Lt ileidiama ryiams, IS palaikymui, kvalifikacijai kelti. Lietuvos informacins visuomens pltros programoje numatyt udavini gyvendinimo priemonse: viej paslaug perklimo e. erdv veiksm planas, lietuvi kalbos informacinje visuomenje programa; vieojo administravimo strategija; Lietuvos kultros paveldo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategija; Lietuvos plaiajuosio ryio infrastruktros pltros programa; Lietuvos e. sveikatos pltros strategija; visuotinio kompiuterinio ratingumo programa. Numatoma didinti pasitikjim internetu ir jo saugumo utikrinim, sugrietinant asmens duomen apsaugos taisykles, diegiant elektronini ryi tinkl, informacini sistem apsaugos priemones, rizikos valdymo sistemas, incident kontrols, apsaugos nuo nepageidaujamo ir alingo turinio internete priemones. Strateginiuose Lietuvos informacins visuomens pltros planavimo dokumentuose iki 2015 m. numatoma enkliai sumainti arba net likviduoti informacins visuomens pltros rodikli netolygum lyginant su ES 27 ali vidurkiu, tai nuolatini interneto vartotoj skaiiaus, viej administracini paslaug perklimo elektronin erdv bei naudojimosi e. paslaugomis ir kitose srityse.
Literatra
1. ilinskas, A.; Leonaviius, G.; Valaviius, E. (2000). Informatika. Vilnius, p. 201-215. 2. Norton P. (2006). Introduction to Computers. - McGraw Hill Technology Education, 6th edition, XXXII, p.656. 3. Maskelinas, S., andaris, A. (2009). Tiksliname lietuvikus terminus: ne iniatinklis, bet saitynas. Kompiuterinink dienos, p. 306-310. 4. Lietuvos Respublikos Termin bankas. (Aikinamasis telekomunikacij termin odynas / pareng V. Valiuknas, R. Sabaliauskait, J. Gabijnien. AB Lietuvos telekomas. Vilnius: Lietuvos telekomas, 2004) [interaktyvus] [irta 2010 m. lapkriio 23 d.]. Preiga per internet: <http://www3.lrs.lt:10001/pls/tb/tb.result>. 5. Dagien V., Grigas G., Jevsikova T. Enciklopedinis kompiuterijos odynas [interaktyvus] [irta 2010 m. lapkriio 23 d.]. Preiga per internet: <http://www.likit.lt/term/enciklo.html>. 6. Paulauskas K. V. (2000). Aikinamasis kompiuterijos termin santrump odynas: English-Lithuanian. Kaunas.Technologija, p. 350. 7. Valstybin lietuvi kalbos komisija. Vietoj "iniatinklio" - "saitynas". 2009-04-17 VLKK Pakomisi naujienos [interaktyvus] [irta 2010 m. lapkriio 23 d.]. Preiga per internet: <http://vlkk.lt/lit/88519>. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas. (2008). Lietuvos informacins visuomens pltros 2009-2015 met strategija. 9. Liaugminas G. (2010). Informacins visuomens pltros strategija: prioritetai, tikslai ir priemons. Konferencija Informacins visuomens diena INFOBALT 2010 2010 11 11 [interaktyvus] [irta 2010 m. lapkriio 23 d.]. Preiga per internet: <http://tv.infobalt.lt/>.
155
10. Statistikos departamentas. Temins lentels [interaktyvus] [irta 2010 m. lapkriio 18 d.]. Preiga per internet: <http://www.stat.gov.lt/lt/>. 11. Europos statistikos agentra (Eurostat) [interaktyvus] [irta 2010 m. lapkriio 18 d.]. Preiga per internet: <http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/statistics/themes>. 12. Dzemydien, D., Naujikien, R., Kalinauskas, M., Jasinas, E. (2010). Saugos reikalavimai ir rizikos vertinimas elektroniniuose finansiniuose atsiskaitymuose. Technologijos mokslai vakar Lietuvoje, p. 165-171. 13. Dzemydien, D., Naujikien, R. (2009). Elektronini viej paslaug naudojimo ir informacini sistem sveikumo vertinimas. Informacijos mokslai, t. 50, p. 267-273. 14. Dzemydien, D., Naujikien, R. (2008). Influence of e-banking systems on providing of e-public servines. Intellectual economics No. 2(4), p. 15-22.
SUMMARY INFORMACION SYSTEMS AND EXAMLES OF WEB SERVICES DEVELOPMENT Ramut Naujikien Mykolas Romeris University, Lithuania riman@mruni.eu Information Society priority objectives of promoting growth in the number of Internet users, e service quality, using the increase of e service users and information and communication technologies in society emerging challenges. Expected to increase confidence in online security and ensuring the strengthening of data protection rules, the introduction of electronic communications networks, information systems, protection systems for risk management, incident control, protection against unwanted and harmful content online. The strategy of Lithuanian information society development planning documents by 2015 expected to significantly reduce or even eliminate the information society development indicators in relation to the inadequacy of the EU average of 27 countries.
156
IUOLAIKINI INFORMACINI SISTEM INFRASTRUKTRA IR TAIKYMAI SVEIKATOS PRIEIROS IR MEDICINOS SRITYJE

Eugenijus JASINAS
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva ejasiunas@mruni.eu
vadas
Europos Sjungos valstybs susiduria ir ateityje susidurs su panaiomis socialinmis, politinmis ir ekonominmis problemomis. Sveikatos prieiros srityje stebimas augantis poreikis kvalifikuotai medicininei pagalbai, kuri nuolat brangsta, o finansins galimybs io poreikio patenkinimui ilieka gana ribotos. iuo metu, remiantis Visual Economics ,,Health care costs around the world, sveikatos apsaugai Europos valstybse ileidiama apie 8%bendro vidaus produkto (BVP), o iki 2050 met tas skaiius turt iaugti iki 20% BVP. Kita vertus, Europos Sjungos pilieiai turi teis gauti pilnavert medicinin paslaug bet kurioje Europos Sjungos alyje.Tiek miesto, tiek kaimo gyventojams privalo bti utikrintos lygios galimybs sveikatos prieir. Tokios subalansuoto gyvenimo slygos yra btinos siekiant sumainti gyventoj migracij tarp valstybi, kaimo gyventoj klimsi miestus, bei sprendiant kitus valstybi struktrinius klausimus. Sveikatos prieiros sistem efektyvumo ir, tokiu bdu, j prieinamumo visiems gyventoj sluoksniams didinimui, didel tak daro informacini ir ryi technologij (IRT) taikymas, apibriamas e-sveikatos svoka. Europos Komisija suformulavo udavin siekti e Sveikatos visame Europos regione. Europos sjunga skatina tarptautin bendradarbiavim tarp ali nari sveikatos prieiros sistem bei tarptautini sveikatos prieiros struktr formavimsi. I dalies, paanga e Sveikatos priemoni naudojime tarptautiniame lygyje gali bti pasiekta, kai: e Sveikatos priemoni pritaikymas atvers duris lengviau prieinamoms ir geresns kokybs sveikatos prieiros paslaugoms. Regionins esveikatos informaciniame leidinyje pateikiama, kad sumas neigiam pasekmi sveikatai, greiiau bus suteikiamos paslaugos bei atsivers galimybs l taupymui. Europos Bendrijos komisija. Straipsnyje nagrinjami klausimai, susij su veiklos proces medicinoje standartizavimu, elekroniniu paciento rau (EHR), ligonini informacinmis sistemomis, elektronini sveikatos sistem diegimu Lietuvoje ir usienyje.
157
Straipsnio objektas iuolaikini informacijos ir komunikacijos technologij panaudojimo galimybs, tenkinat pacient, sveikatos prieiros specialist, sveikatos prieiros paslaug teikj ir administratori poreikius. Darbo tikslas panagrinti problemas ir ikius su kuriais susiduriama, taikant informacines ir komunikacijos technologijas sveikatos prieiros srityje, kompiuterizavimo karkasus (computing framework) e- medicinoje, Lietuvos ir usienio ali e-sveikatos sistemas ir j vystymo strategijas, programin rang, skirt sveikatos prieirai kompiuterizuoti. Tyrimo metodai lyginamasis, apraomasis, temins analizs. Elektronins sveikatos samprata
E. sveikata bendrai vadinamos informacinmis ir ryi technologijomis paremtos priemons, kurios naudojamos padedant utikrinti ir gerinant prevencij, sveikatos bkls diagnostik, gydym, stebjim ir gyvenimo bdo tvarkym.E. sveikatos priemons suteikia galimyb susisiekti pacientams ir sveikatos prieiros paslaug teikjams, perduoti duomenis i vienos staigos kit arba pacientams ar sveikatos prieiros specialistams bendrauti tarpusavyje. Ji apima ir informacinius sveikatos prieiros tinklus, elektroninius raus apie sveikatos bkl, telemedicinos paslaugas ir asmenines pacient stebjimo ir pagalbos jiems, bei ryi sistemas. Ateityje bus trys medicinos paslaug teikimo bdai: 1. moni (medicinos personalo) atliekami darbai, kai medicinos paslaugos atliekamos betarpikai dalyvaujant paslaugos gavjui ir paslaugos teikjui. (tradicin medicina). 2. Nuotoliniu bdu atliekamos medicinos darbuotoj paslaugos, kai paslaugos teikjas (medicinos darbuotojas) aptarnauja paslaugos gavj (pacient) per atstum, naudodamasis informacinmis ir ryi technologijomis. 3. Kompiuterini sistem teikiamos paslaugos be mogaus sikiimo. i naujovi gyvendinimas susijs su visa eile problem, kadangi: Institucijos ir staigos naudojasi skirtingais statyminiais aktais, skirtingais techniniais standartais, todl btinas nuoseklus suvienodinimas ir standartizacija. Licencijavimas, akreditacija ir ataskaitin sistema yra labai skirtingos, todl ir ia btinas nuoseklus suvienodinimas ir standartizacija. Pacient, medik, medicinos staig duomenys atsiduria internetinje erdvje, todl reikalingos ypa patikimos priemons duomen apsaugai. Taiau pagrindinis sveikatos IRT sunkumas yra sveikatos sektoriaus semantika, kuri yra daug sudtingesn nei kit srii.Todl reikalingas inias orentuotas kompiuterizavimo karkasas (computing framework ), kuris apima ontologij, terminologij ir semantikai sudaro sveikatos kompiuterizavimo platform, kuri leidia sveikatos duomenis atitinkamai atvaizduoti ir jais dalintis.
158
Elektronins sveikatos sistemos tikslas ir udaviniai
Pagrindinis e-sveikatos tikslas yra socialin, individualizuota kiekvieno gyventojo sveikatos prieira, utikrinanti galimyb nesunkiai gauti auktos kokybs paslaug, veiksming vientis prieir ir slaug.Tikslui pasiekti yra formuluojami e. sveikatos sistemos udaviniai: 1. Sudaryti prielaidas kokybikai ir savalaikei diagnostikai: - Elektronins sveikatos pagalba bus ivengta pakartotini/ nereikaling tyrim; - sistemos pagalba bus utikrinta galimyb sekti ligonio bkls dinamik; - sistema tiesiogiai takos diagnostikos kokyb (pasparts diagnostins informacijos pateikimas / gavimas) bei tolesn paciento gydym (pagers galimyb gauti informacijos, kuri pads pasirinkti gydymo metod ir vertinti pasirinkto gydymo metodo efektyvum); padidjus galimybei anksiau diagnozuoti ligas, tiktina, kad sutrumps ir paciento gydymo trukm. 2. Sudaryti galimybes sveikatos prieiros tstinumui: - Viena paciento ligos istorija visose alies gydymo staigose, galimyb nuosekliai stebti klinikin proces (profilaktins programos diagnostika gydymas - rezultat vertinimas). 3. Padti efektyviai ir veiksmingai paskirstyti sveikatos prieiros paslaugas ir resursus: - optimalus specialist darbo krvis (iankstin registracija); - optimalios tyrim apimtys (anksiau atlikti tyrimai pasiekiami visoms gydymo staigoms) . 4. Optimizuoti sveikatos paslaug teikj bendradarbiavim: - informacijos pasikeitimo standartai, procedros ir programins priemons; - automatizuoti informacijos valdymo procesai (siuntimai, praneimai, ataskaitos ir kt.). 5. Padidinti galimyb gauti metodin pagalb. 6. Teikti duomenis klinikiniams tyrimams ir mokslinei veiklai.
Elektronins sveikatos projekt katai
Tarptautin patirtis rodo, kad investicijos e. sveikat yra tikslingos, o vlavimas nea nesunkiai vertinamus ekonominius nuostolius.Investicijos e.sveikat duoda vis didjani gr, kuri po deimties met tris kartus virija dtas las, o sukurta nacionalin medicinini duomen baz leidia 2030 proc. sumainti gydymo klaidas. Pasaulio E-sveikatos projekt vystymo lyderiai JAV, Kanada, Australija, Islandija. Europos Sjungos (ES) lyderiai - Danija, Anglija. Nauj ES ali lyderiai Slovakija, Estija, Rumunija. Pavyzdiui, Didioji Britanija, kurioje gyvena apie 60.5 mln. Gyventoj, vykdo NHS Connecting for Health program, kuri iki 2014 met planuojama investuoti 25 mlrd. JAV doleri. Iki 2009 met jau buvo investuota 1.3 mlrd. JAV doleri. Analogika kompleksin programa vykdoma
159
JAV. Per artimiausi deimtmet e-medicinai JAVplanuojama skirti 21.6-43,2 mlrd. JAV doleri. Europoje, alia nacionalini e-sveikatos program, realizuojama Europos Sjungos E-sveikatos programa, kurios biudet sudaro apie 317 mln. Eur. Kroatija 2002-2012 metais e-sveikatai ileido 15 mln EUR (35 EUR gyventojui). Lietuvoje nacionalins elektronins sveikatos pltros pirmam etapui (NESS-1) (2005-2007) buvo skirta 9 mln.lit, E. sveikatos paslaugoms (2006 - 2008) - 19 mln. Lt , NESS-2 (antras etapas) 4 mln. Lit, ligonini informacinms sistemoms ir rangai-11 mln. Lit, konsultacinms ir kitoms paslaugoms-4 mln. Lit. Esveikatos pltrai 2010-2015 metams planuojama ileisti 63,1 mln. Lit. Sveikatos apsaugos ministerijos E. sveikatos projekte numatyti trys e. sveikatos sistemos pltros etapai Lietuvoje : 1. Iki 2010 m. numatoma sukurti ir diegti pagrindines NESS funkcijas, sukurti NESS palaikymo organizacij ir reikiam infrastruktr. 2. Iki 2013 m. elektroninio sveikatos rao vartotojais numatoma paversti daugum eimos gydytoj institucij, ambulatorines ar stacionarias paslaugas teikiani staig. 3. Per trei e. sveikatos sistemos pltros etap 20142015 m. gyventojai ir pacientai, eimos gydytoj institucijos, ambulatorines ar stacionarias paslaugas teikianios staigos jau aktyviai dalyvaus e. sveikatos sistemoje ir naudosis visais informaciniais rankiais.
E-sveikatos standartai ir programin ranga
2010 m. spalio 7 d. Jungtin sveikatos apsaugos informatikos globalaus standartizavimo iniciatyvin taryba (The Joint Initiative Council on Global Health Informatics Standardization) paskelb, kad savo gretas priima organizacij GS1((www.gs1.org/healthcare) ir paskelb savo nauj web adres (http://www.jointinitiativecouncil.org).Jungtins iniciatyvins tarybos (JIC) tikslas yra maksimalaus bendradarbiavimo lygio utikrinimas tarp standartus kuriani organizacij (SDO). Dabar JIC eina tokios organizacijos: ISO yra tarptautin standartizacijos organizacija - 'International Organization for Standartization', jungianti nacionalines standartizacijos staigas i madaug 140 ali. Lietuvos standartizacijos departamentas yra ios organizacijos narys korespondentas. ANSI-American National Standards Health Level Seven International (HL7) Apsikeitimo klinikiniais duomenimis standartizavimo koncorciumas(CDISC) Medicinins terminologijos standart krimo tarptautin organizacija (IHTSDO) Europos standartizavimo komitetas (CEN / TC 251) Tarptautin standartizacijos organizacija (ISO / TC 215) ir GS1 (produkcijos tiekimo grandini efektyvumo ir suprantamumo pagerinimo standartai).
160
Nacionalins e. sveikatos sistemos schema pavaizduota 1pav.
1 pav. Nacionalins e. sveikatos sistemos schema.(6)
Integrating the Healthcare Enterprise (IHE) International jungia apie 370 organizacij visame pasaulyje.ios organizacijos veikla nukreipta sveikos tarp medicinos sistem gerinimui.Jos tikslas yra gerinti klinikins prieiros kokyb, efektyvum ir saugum, atitinkam informacij pacientams ir autorizuotiems sveikatos prieiros sistemos atstovams pateikiant saugiai ir patogiai. IHE komitetai, taikydami keturingsn metin proces aprao informacijos sraut sveik vairiose medicinos srityse: Anatomins patologijos; Aki lig; Onkologini lig; Radiologijos; Laboratorini tyrim; Sveikatos prieiros koordinavimo ir kt. Atitinkam standart panaudojim informacijos sveikai sveikatos prieiros proces grandinje iliustruoja 2 pav.
161
2 pav. Informacijos sraut sveika Kanados sveikatos prieiros proces grandinje.
Kadangi pagrindin sveikatos IRT ypatyb yra sveikatos sektoriaus semantika, kuri yra daug sudtingesn nei kit srii, reikalingas inias orentuotas kompiuterizavimo karkasas (computing framework ), kuris apima ontologij, terminologij ir semantikai sudaro sveikatos prieiros kompiuterizavimo platform, kuri leidia sveikatos duomenis atitinkamai atvaizduoti ir jais dalintis, tai kelia ypatingus reikalavimus sveikatos prieiros sistem infrastruktrai. Duomen bazi valdymo sistem srityje akys krypsta objektines duomen bazes. Programins rangos sveikatos prieirai srityje, galiau paminti tokius programinius produktus: 1. Open EHR yra ne pelno siekianti tarptautin organizacija, vystanti atviras specifikacijas, atviro kodo programin rang ir kitus rankius, skirtus sveikatos kompiuterizavimo platformai.I klinikins puss tai reikia auktos kokybs plataus panadojimo klinikini modeli, inom kaip arcitektriniai tipai krim. 2. Medical yra atviro kodo sveikatos prieiros ir ligonins informacin sistema. Medical yra verslo valdymo sistemos Open ERP ataka, kuri iuo metu yra vystoma tarptautins bendruomens (Launchpad principu), ios sistemos vykdomos funkcijos: 3. apimanti ias funkcijas: a. Elektroninis sveikatos raas (EHR); b. Ligonins informacin sistema(HIS); c. Sveikatos informacin sistema. Ivados
162
Pastaruoju metu jauiamas labai didelis dmesys e-sveikatos sistem naudojimui JAV, Europos alyse ir , pagaliau, Lietuvoje. Yra projektuojami ir toliau tobulinami vairs sveikatos sistem standartai, leidiantys apsikeisti informacija tarp vairi sveikatos prieiros sistem komponent, projektuojami vairioms medicinos sritims bdingi kompiuterizavimo karkasai (computing frameworks) . Mintiems darbams atlikti yra vienijamos tarptautins jgos. Kas lieia e-medicinai skirt programin rang, tai labai domus atviro kodo sprendimas MEDICAL 0.0.51, kur reikt panagrinti atskirai.
Literatra:
1. Visual Economics ,,Health care costs around the world. Interneto prieiga: http://www.visualeconomics.com/healthcare-costs-around-the-world_2010-0301/ 2. E health for regions tinklo informacinis leidinys. Interneto prieiga: http://www.ehealthforregions.net/documents/publications/litauisch.pdf 3. ,,openEHR fondo tinklalapyje pateikiama informacija: interneto prieiga: http://www.openehr.org/home.html 4. ,,Integrating the Healthcare Enterprise organizacijos tinklalapyje pateikiama informacija: interneto prieiga: http://www.ihe.net/About 5. LR Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje pateikiama informacija: interneto prieiga: http://www.sam.lt 6. LR Sveikatos apsaugos ministerijos Nacionalins e. Sveikatos sistemos pltros programa patvirtinta ministro 2010 m. vasario 22 d. sakymu Nr. V-151. 7. LR Sveikatos apsaugos ministerijos projekto E. sveikatos paslaugos pristatymas 2009-06-10. 8. eHealth . , , 2010. 9. The Universal Hospital and Health Information System organizacijos Medical informacija pateikiama tinklalapyje: http://medical.sourceforge.net/index.html.
SUMMARY MODERN INFORMATIKON SYSTEMS INFRASTRUCTURE ANT IMPLEMENTATIPN IN HEALTH CEARE AND MEDICINE Eugenijus Jasinas Mykolas Romeris University, Lithuania ejasiunas@mruni.eu In the medical world today, it is necessary to use some form of information system to keep track of the mass amounts of records and Information that are continuously received by medical companies. The medical field is extremely competitive and although the economy is not strong, medicine will always be necessary and thus will be advancing in
163
one way or another. To keep up with the changing technologies, inventions, and legal regulations, hospitals, private practices, and surgery centers must keep a tight hold on their records, and in this day and age it is impossible to do so by hand. There are 2 types of Information Systems that physicians and their offices can use to keep track of the constant inflow and outflow of information. Medical Practice Management (MPM) software combines data backup and restoration, easy data entry forms, the capability to run on a number of different operating systems, and many more functions. Electronic healthcare Record (EHR) is the second type of information system commonly found in the medical field. EMR allows doctors to quickly process bills, enter patient data, and organize schedules with ease. The objective of the article is standardization processes and computing frameworks in medicine, medical enterprise resources planing systems (ERP), overview of e-health deployment in the world and Lithuania. The purpose of the article is analyze the problems and challenges encountered by information and communication technologies in health care, computing frameworks in e-medicine, strategies of development e-health systems in Lithuania and foreign countries, Software for health care computerization.The conclusions of the article are:lately, there are very high attention on e-health systems in the United States, European countries and, finally, in Lithuania. Medical processes are standardized to enable exchange of information between various components of health care systems. For processes of various medical areas are designed Computing Frameworks. Those works are united by An international force are united for those works. As the software for e-medicine, it is a very interesting open-source solution 'MEDICAL 0.0.51, which should be considered separately. Keywords: Electronic healthcare Record (EHR), computing framework, e-medicine system, Hospital Information System (HIS).
164
VJO JGAINI PANAUDOJIMAS SKATINANT LIETUVOS ATSINAUJINANI ITEKLI PLTR DARNIOS BALTIJOS JROS REGIONO APLINKOS ATEITIES SPRENDIMAS?
1
Prof. Vida MOTIEKAITYT, 2Loreta STEPONNAIT

1
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva vmotieka@mruni.eu, 2losteponen@mruni.eu
1. Vjo energijos panaudojimo, skatinant vjo jgaini pltr Lietuvoje, reikm
Vjo energetikos naudojimas tai vienas i draugik aplinkai sprendim, kai skatinama atsinaujinani itekli pltra. Vjo energetika energetikos ris, leidianti gaminti elektros energij panaudojant kinetin oro masi judjimo energij, tam naudojami renginiai vjo elektrins (Vjo energetika...,). Vjo elektrins darbo efektyvumas ir pagamintos energijos kiekis priklauso nuo vietovs, kurioje rengtas vjo elektrini parkas, slyg (Mariukaitis, M., Erlickyt Mariukaitien, R., Tumosa, A., 2009). Vakar Europos valstybs perspektyviai naudoja elektros energij, kuri pagamina i vjo elektrini. Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje ypa plaiai naudojama vjo energija tam, kad bt ilaikytos esamos ir pagerintos gamtos slygos (Atsinaujinanti energetika Lietuvoje...,) bei racionaliai velgiama neatsinaujinani gamtos itekli tausojimo, iltnamio efekto mainimo problemas. iuo metu Baltijos ali vjo energetikos srityje pirmauja Estija, kuri 2005 m. intensyviai pradjo statyti vjo elektrines. Dabar Estijoje sumin instaliuota vjo elektrini galia 30 MW, neymiai nuo Estijos atsilieka Latvija 27 MW, kur kas labiau Lietuva apie 6,4 MW (Katinas, Markeviius, Burlakovas, 2006). Kaip matome 1 oje lentelje, elektros energijos gamybos ir suvartojimo balansas 2008 2009 met laikotarpiu maai kito. Vis dlto elektros energijos gamyba padidjo, tai galime sieti su didesniu vartotoj skaiiumi, j kintaniais vartojimo proiais.
1 lentel. Elektros energijos gamybos ir suvartojimo balansas Lietuvoje (Moderniosios elektros energijos...,)
Elektros energijos gamyba, TWh Eksportas, TWh Importas, TWh Galutinis suvartojimas, TWh Elektros poreikis, MW 2008 m. 13,88 2,63 1,68 9,88 1930 2009 m. 15,32 3,61 0,68 9,16 1824
165
Pagal pobd, vjo elektrins daniausiai skirstomos buitines (skirtas autonominei energijos gamybai ir vietiniam vartojimui) ir pramonines (skirtas dideliems energijos kiekiams pagaminti ir perduoti elektros tinkl) (Vjo energetika...,). Lietuva taip pat turi potenciali galimybi inaudoti savo atsinaujinanius resursus, skatinti j pltr energetikos sektoriaus pritaikyme. Pirmoji vjo jgain Lietuvoje buvo suprojektuota ir pastatyta 1991 m. Prien rajone, vliau jgains imtos statyti Klaipdos, Kauno, kituose rajonuose (Atsinaujinanti energetika Lietuvoje, ...). Vis dlto ankstyvoji vjo jgaini statyba efektyvi energijos gamybos rezultat nesukr. Galima manyti, kad tam tiesiogins takos turjo tai, jog trko atliekam vjo energijos, meteorologini tyrim, kit ini, patirties apie vjo energijos valdym. Tuo tarpu kai kitose Baltijos jros regiono alyse (Danija, vedija) bei Vakar Europoje (Vokietijoje, Austrijoje, Olandijoje) jau buvo sukaupta nemenkos patirties bei gebjim sisavinti vjo energij. iuo metu Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog vjo energijos panaudojimas yra galimas bei ekonomikai pasiteisinantis procesas. Nema reikm turi ir gaunami ekonominiai rodikliai, vjo parametr kitimo, gsi susidarymo, vjo greiio profili nustatymas. Be to, reikt atsivelgti ems paviriaus iurktum, teritorijos ustatymo laipsn ir vjo sraut susidarym (Atsinaujinanti energetika Lietuvoje...,). Kitaip tariant, inotina, kad vjo itekliai vairiose vietovse skiriasi ir smarkiai priklauso nuo atstumo iki jros, aukio vir jros lygio, ems paviriaus iurktumo ir aplink esani klii (Vjo energetika...,). Pastaruoju metu daugiausia vjo jgaini sukoncentruota Klaipdos, Skuodo, Kretingos, rajon savivaldybse. Tuo tarpu pramonin vjo energetika pradjo pltotis 2002 metais, kai Skuode buvo rengta pirmoji Lietuvoje vjo elektrin. Tai buvo naudota i Danijos atgabenta 160 kW galingumo vjo elektrin (Vjo energetikos pltros...,). Kasmet pltojantis vjo elektrini statybos ir panaudojimo galimybms, imami renginti ir vjo elektrini parkai. Stambiausias vjo elektrini parkas buvo rengtas 2006 metais Kiauleiki, Kviei ir Rudaii kaimuose (tarp Palangos ir Kretingos miest). Jo galingumas siekia 30 MW, o per metus pagaminama apie 64 000 000 kWh (Vjo energetikos pltros...,). Vjo elektrini naudojimas sietinas su inovacijomis. Pasak Adair (2007), inovacijos tai raktas pergal ir lyderysts palaikymas pasaulinse rinkose. Nepaisant to, kad sprendimas vjo energij paversti elektros energija, pripastamas novatoriku, taiau jei jo reikm aplinkai nra pakankamai vertinama, jis gali atneti ir neigiam padarini, pavyzdiui, suardomi natrals kratovaizdiai, vjo jgains tampa pavojingos paukiams ir kt. Verta paminti, kad Nacionalinje energetikos strategijoje vjo jgains nurodomos kaip itin reikmingas atsinaujinanios energijos gamybos altinis. Pastaruoju metu Lietuvoje siekiama inovatyvios idjos gyvendinimo, kai vjo jgains bt statomos paioje Baltijos jroje.
166
2. Vjo, kaip atsinaujinanio itekliaus, naudojimo energetikoje, politikos gyvendinimas Lietuvoje
Net ir priklausydama ES Lietuva nra apsaugota nuo elektros energijos kain augimo. Spart kain augim bei didjani Baltijos ali priklausomyb nuo elektros energijos importo lemia: Ignalinos atomins elektrins udarymas; neaikios naujos atomins elektrins statybos ateitis; sipareigojimai mainti CO2 duj imetim; dl neatsinaujinani itekli majimo didjanti gamtini duj kaina. Po prajusio imtmeio atuntojo deimtmeio energetikos krizs daugelio ali elektros kiai susidr su ekonominmis problemomis pabrango kuras, didjo nauj elektrini, ypa atomini, statybos darb kainos, grietjo aplinkosaugos ir saugumo reikalavimai (Baauskas, 2010). Visa tai skatina galvoti apie alternatyvius galimus energijos altinius, i kuri Lietuvai prieinama yra vjo energija. Taiau verta paymti, kad Lietuva, kaip ir dar dvi Baltijos alys yra pokomunistins valstybs. Kadangi pereinamosios ekonomikos valstybse vystymosi problem yra ymiai daugiau nei ES valstybse, Lietuvos darnaus vystymosi prioritet daugiau. Pirmiausia atsivelgiant palyginti em pereinamosios ekonomikos ali kio isivystymo lyg ir ym transformacin jo nuosmuk, btina skmingo Lietuvos darnaus vystymosi slyga pakankamai spartus ir stabilus ekonomikos augimas (treimikien, Mikalauskien, 2009). Svarbiausios gairs, kuriomis vadovaujamasi gyvendinant Lietuvos energetikos politik, yra LR Seimo 2007 m. patvirtinta Nacionalin energetikos strategija ir Nacionalin energetikos efektyvumo programa 2006 2010 m., patvirtinta LR Vyriausybs. Galima teigti, kad kol kas Lietuvos statymai tiesiogiai nedaug nustato vjo elektrini rengimo reglamentavim. Taiau netrukus turt bti priimtas Atsinaujinani itekli statymas. Kad bt utikrintas vjo elektrini reglamentavimas pastaruoju metu taikomos bendros higienos normos, kai laikomasi svarbi galim vjo elektrini sukelt poveiki. Verta atkreipti dmes, kad eliavimo poveikis, nra reglamentuotas higienos normomis. Todl gali atsirasti tam tikr konfliktini situacij tarp vartotoj. Be vibracij ir elektromagnetinio spinduliavimo (kuri galimo poveikio zonos yra labai maos) daugiausiai takos mogaus sveikatingumui gali turti skleidiamas akustinis triukmas, pagal kur daniausiai ir yra nustatoma sanitarin apsaugos zona (Poveikis aplinkai...,).
2.1 Technologij naudos visuomenei aspektas
iuolaikins visuomens poreikiai ir vartojimas nuolat auga, tam reikalingi elektros energijos resursai. Todl elektros energijos gamyba tiek i atsinaujinani, tiek i neatsinaujinani itekli energetikos sektoriuje uima labai reikming viet. Nepaisant to, jog reformos lm skaidresn elektros kainodar, alyje buvo paprasiau priimamai kai kurie elektros kio ekonomini problem sprendimai, bet
167
elektros sistem technologini proces valdymas tapo sudtingesnis. Kita vertus, elektros kis reikalingas tiek, kiek jis tenkina visuomens reikmes. Elektros kis tarnauja monms, o mons specialistai ir elektros vartotojai vertina jo veiklos skm (Baauskas, 2010). I pateikto 1 pav. matyti, kad, visoje Lietuvos teritorijoje (ne tik pajryje) galima rasti viet, tinkam vjo energetikai pltoti. Tik labai svarbu nustatyti, koks yra vidutinis metinis vjo greitis pasirinktoje vietovje bei kiti parametrai.
1 pav. Vidutini metini vjo greii pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje (Vjo itekliai...,)
2.2 Ekologins verts isaugojimo aspektas
vairs aplinkos elementai turi skirting poveik aplinkos pokyius. Nepaisant to, kad vjo elektrins ekologikos, gamina pakankamai daug elektros, taiau randame ir nemaai trkum: gadina kratovaizd ir gali ustoti Saul; periodikai judantys meni eliai veikia netoliese esanius mones; uima didelius ems plotus (Katinas, Markeviius, Burlakovas, 2006). Taigi, kaip ir bet koks kitas natralioje aplinkoje atsirads techninis renginys, vjo elektrin gali sukelti tam tikr poveik augalijai ir gyvnijai, neigiamai veikti kratovaizdio elementus. Todl ypatingai svarbu nustatyti tokio galimo poveikio atsiradim dar projekto rengimo metu bei numatyti jo mainimo priemones. Tai
168
numatoma detaliojo planavimo procedrose atliekant poveikio aplinkai vertinimo atrank arba, prireikus, piln poveikio aplinkai vertinim (Poveikis aplinkai...,). Atsivelgiant tai, jog kai kuri Lietuvoje pastatyt vjo elektrini auktis siekia 100 m, o vieno sparno ilgis apima madaug 50 m ilg, reikalinga prie rengiantis jas statyti ilaikyti ir atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedras. Be to, ypa vertt nuodugniai apsvarstyti ir atkreipti dmes vjo elektrini galim poveik natraliai aplinkai, kuri yra saugomose teritorijose nacionaliniuose parkuose, rezervatuose, draustiniuose bei NATURA 2000 teritorijose. Tokiai apsaugai pasiekti ir utikrinti reikalinga laikytis tarptautini susitarim ir konvencij (kratovaizdio, biologins vairovs, kultros ir gamtos paveldo apsaugos, jros apsaugos srityse) bei nacionalini teiss akt (kratovaizdio, biologins vairovs, jros krant apsaugos, nekilnojamj kultros vertybi apsaugos srityse) reikalavim, kuriais draudiama ar ribojama toki objekt statyba tam tikrose teritorijose (Katinas, Markeviius, Burlakovas, 2006). rengiant vjo elektrines jautriose zonose reikia atlikti piln poveikio aplinkai vertinimo procedr (Poveikis aplinkai... ,) Be to, atkreipti darnaus vystymosi rodikli suderinamumo reikm, kai lygiaveriai naudojamos ekonomikos, aplinkosaugos ir visuomens sveikos, nors pastarj suderinamum pasiekti nra lengva, bet vis dl to manoma: moni, humanikumo, socialinio sugyvenamumo klausimams konflikto atveju teikiama daugiau reikms nei aplinkos, gamtos klausimams, taiau daniausiai iekoma kompromis (Vasiljevien, 2006). Tam, kad bt utikrinta pusiausvyra tarp darnaus vystymosi komponent, btinas kiekvieno i j nuoseklus vertinimas. Kyla klausimas, apie tai, ar svarbu, kaip panaudodami geografikai palankiausius kratovaizdius ir graiausius jrvaizdius tam, kad bt gaminama energija, juos transformuosime. Taiau galime numatyti ir teigiamai iaukt poir nagrinjam proces: Valstybs politikos harmonizavimas darnaus vystymosi prioritet poiriu padeda gerinti valstybs valdymo efektyvum, kuris Lietuvoje yra problematikas (treimikien, Mikalauskien, 2009).
2.3 Ekonomikos augimo aspektas
Ekonomikos stabilumui valstybje svarbus energetikos sektorius. Vjo energijos panaudojimas prisidedant prie atsinaujinani itekli pltros Lietuvoje nauj technologini panaudojim galimybs. Taiau realios ir kitokios klitys, su kuriomis susiduriama: egzistuoja investicij rizikos problema. Be to, ES parama vjo jgaini skatinimui nra numatyta. Galimi sprendim bdai: auktesn nei rinkos elektros supirkimo kaina; nuolaida prisijungimui prie esam elektros perdavimo tinkl. Antroje lentelje pateikiami pastarj met rodikliai, apimamas laikotarpis nuo 2006 m. iki 2009 m. I lentelje pateikt duomen galima prognozuoti perspektyvikai numatom vjo energetikos ir vjo elektrini statybos pritaikymo Lietuvoje didjim.
169
2 lentel. Vjo energetikos pltros Lietuvoje statistika, ireikta skaiiais (Vjo energetikos pltros..., Vjo elektrini skaiius met pradioje rengta vjo elektrini per metus Vjo elektrini skaiius metu gale Bendras galingumas metu pradioje (MW) rengt vjo elektrini galingumas (MW) Bendras galingumas met gale (MW) Energijos gamyba per metus (GWh) Pajamos per metus (mln. Lt) Pajamos per metus (mln. EUR) Anglies dvideginio emisija (kt CO2) Galios veiksnys (%) 2006 5 24 29 1,1 47,0 48,1 11,9 2,6 0,8 7,4 14,85 2007 29 7 36 48,1 4,2 52,3 106,1 23,3 6,8 66,6 24,02 2008 36 11 47 52,3 2,1 54,4 129,2 28,4 8,2 81,1 27,62 2009 47 21 68 54,4 36,8 91,2 156,7 47,0 13,6 98,2 21,89
Lietuvai tapus ES nare, privalu laikytis nustatyt standart ir norm, todl ne iimtis ir energetikos sektorius, o ypa jos gamyba i atsinaujinani itekli. Lietuvos Respublika, atsivelgdama Europos Parlamento ir Tarybos direktyv 2001/77/EB Dl elektros, pagamintos i atsinaujinani energijos itekli skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje, sipareigojusi iki 2010 m. elektros energijos gamyb i atsinaujinanij energijos altini padidinti iki 7 % bendros elektros energijos suvartojimo (iuo metu i j pagaminama apie 4,7 % elektros energijos, tarp j vjo elektrinse apie 1 %) (Gulbinas, 2009). Apie tai deklaruojama ir Lietuvos energetikos strategijoje: Lietuva gyvendins savo sipareigojimus ES dl atsinaujinani energijos itekli panaudojimo elektros energijai gaminti. Per artimiausi penkmet statant vjo elektrines, maas hidroelektrines ir biokur naudojanias termofikacines elektrines, atsinaujinani itekli dalis bendrame elektros energijos gamybos balanse 2010 m. sudarys daugiau kaip 7%, o analizuojamojo laikotarpio pabaigoje j indlis turi padidti iki 10%. (Lietuvos energetikos strategija, 2007).
3. Vjo jgaini statyba Lietuvos Respublikos teritorini vanden Baltijos jros akvatorijoje integracija Baltijos jros regiono darnaus vystymosi politik
Vjo jgaini ir vjo jgaini park panaudojimas Baltijos jros regione nuo 1990 m. spariai didja (Nilsson L., ir kt., 2007). Skandinavijos valstybse vjo jgaini statyba vienas i alternatyviai eksploatuojam atsinaujinani energetikos itekli bd, teikiani elektros energij. Atsivelgiant tai, kad hidroenergetikos balansas jau yra pakankamai naudojamas, reikt skatinti nauj atsinaujinani itekli pltr, kurie Lietuvos teritorijoje turi teigiamas pltros galimybes. Efektyvus vjo energetikos panaudojimas tai vienas i svarbiausi atsinaujinani itekli bd, mainant neatsinaujinani itekli vartojimo mastus ir ateities atsargas.
170
Vjo energetikos panaudojimas kartu su kitais atsinaujinaniais itekliais turi nemenk technologin potencial. Iki iol vjo elektrins Lietuvoje statomos tik sausumoje, taiau ia j statymas yra reglamentuojamas. Kadangi irint i technologini galimybi puss, sausumoje yra ribojim, kurie siejami su maesniais vjo greiiais, be to, jauiamas laisv plot stygius, numatomos kaimynini sklyp savinink konfliktins situacijos ir kt. Atsivelgiant iuolaikini vjo elektrini techninius parametrus, didels galios vjo rengini tinkamiausia statybos vieta yra pajris, bet ia susiduriama su kito tipo problemomis: gamtosauginmis, urbanistinmis, laisv ems plot trkumu ir t. t. (Katinas, Markeviius, Burlakovas, 2006) .
2 pav. Planuojam vjo jgaini park potencialios vietos (Informacija apie planuojam...,)
Skmingai gyvendinama, sulaukianti investuotoj vjo elektrini statyba Baltijos jros regiono valstybse Danijoje, Vokietijoje rodo enkli vjo energetikos perspektyv (Informacija apie planuojamj...,). Nors dar nra pastatytos n vienos vjo elektrins Lietuvos Respublikos teritorini vanden Baltijos jros akvatorijoje, remiantis kit ali patirtimi, galime teigti, kad vjo elektrini statymas jroje yra perspektyvus, taiau i pradi turt bti gerai vertinami aplinkos veiksniai, kuriems takos gali turti bsimj elektrini statyba. Vis planuojam park preliminarios vietos (2 pav.) buvo parinktos atsivelgiant 171
esam jros naudojim, dugno geologin geomorfologin sandar, ekosistemos ypatumus bei technologines vjo elektrini park rengimo galimybes. Pagrindinis potenciali viet pasirinkimo kriterijus yra maiausia konflikt tikimyb, atsivelgiant esam jros teritorij ir itekli naudojim bei aplinkosauginius aspektus (Informacija apie planuojamj...,). Svarbiausieji aplinkos komponentai kuriuos reikia atkreipti dmes yra vanduo, oras, biologin vairov, kratovaizdis, socialin ekonomin aplinka, visuomens sveikata, kultros paveldas. Taip pat turt bti atkreipiamas dmesys ir Baltijos jros aplinkos jautrum antropogeniniam poveikiui, utikrinamas pilnas poveikio aplinkai vertinimas (Informacija apie planuojamj...,). Be to, kaip ir paprastai, vykdant poveikio aplinkai vertinim, turi bti utikrinama, kad visa susijusi informacija pasieks suinteresuotj visuomen.
4. Lietuvos vjo energetikos perspektyva Baltijos jros regiono kontekste
Vjo energetikos gamyba, spariai pleiasi iose Baltijos jros regiono alyse: Danijoje, iaurs Vokietijoje, piet vedijoje (Nilsson ir kt., 2007). Ypa didel paanga naudojant vjo energij priklauso Danijai: vjo elektrini gamyba iaugo nuo 310 GWh 1990 m. iki 4441 GWh 2000 m., t. y. daugiau nei 14 kart. Labai dinamikai elektros energijos gamyb AE naudojaniose elektrinse pltojo Vokietija: elektros gamyba vjo elektrinse padidjo nuo 71 GWh 1990 m. net iki 9350 GWh 2000 m., 2002 m. net 17 TWh (Katinas, Markeviius, Burlakovas 2006). Lietuva, siekdama sistemingai gyvendinti Europos Sjungos politik bei strategikai integruotis Baltijos jros region turi vykdyti ir atsinaujinani itekli naudojimo politik. Efektyviai gyvendinant 2009 m. priimt Europos Sjungos Baltijos jros strategij, vienas pagrindini udavini yra elektros energij gaminti panaudojant alternatyvius altinius. Tuo tarpu, kai vjo energetika tiekia 10 25% pagaminamos elektros Baltijos jros regiono valstybse (pvz., Danijoje ir iaurs Vokietijoje) (Nilsson ir kt., 2007), Lietuva turt stengtis inaudoti esam technologin potencial, palankias aplinkos galimybes, bei perimant jau pakankamai ilgai ir skmingai gyvendinani valstybi atsinaujinani itekli naudojimo politik ir patirt. Vjo energijos produkcija priklauso nuo nacionalins energetikos politikos (Jakobsson, 2006). Tam labai svarbu, kad valstybje bt sukurta statymin baz ir kad ji naudingai veikt. velgiant esam padt Lietuvoje, kaip jau buvo minta aukiau, tikimasi, kad netrukus jau veikianius statymus, kurie galioja elektros energetikos sektoriaus veiklai reguliuoti, papildys ir naujasis teiss aktas Atsinaujinani itekli statymas. Lietuvos strateginiai interesai regione nusakomi ir Nacionalin energetikos strategijoje dokumento laikymusi siekiama pltoti bendradarbiavim ir kooperacij su Estija, Latvija, Lenkija ir Skandinavijos alimis, kurti bendr Baltijos ali elektros energijos rink. (Nacionalin energetikos strategija, 2007).
172
Vjo energijos gamyboje aplinkosaugos verts pagrindinai susietos su kratovaizdio naudojimu (Nilsson ir kt., 2007). Taiau verta paymti, kad ne visada iki galo esame link prisiimti atsakomyb u sukeltus gamtai neigiamos veiklos padarinius. Kai kuriuos gamtos iteklius, tiksliau, reikmingus su sistemomis susijusius procesus, sunku pavadinti prastais marketingo (rinkodaros) terminais. monija priklauso nuo daugelio ekosistem proces, kuri monetarins verts niekada nebuvo nustatytos (Motiekaityt, 2008). Todl turime apgalvotai naudoti gamtos iteklius, saugoti neatsinaujinanius ateities kart ilikimui bei darniai, pasitelkiant geriausius technologinius sprendimus, atsinaujinani itekli panaudojimo galimybms ir pltrai Lietuvoje.
Ivados
1. Vjo energijos panaudojimas Lietuvoje gaminant elektros energij yra palyginti naujas reikinys, turintis didel technologin potencial. 2. Remiantis tyrimais, nors vjo elektrini statyba manoma beveik visoje Lietuvos teritorijoje, taiau didiausia perspektyva plsti vjo jgaini statyb manoma Vakar Lietuvoje, nes duomenys rodo, kad toje alies dalyje yra tam palankiausios meteorologins, topografins slygos. 3. Priimant sprendimus dl potencialios vjo energetikos pltros galimybi Lietuvoje, ypa svarbi Vyriausybs vykdoma politika, gerai parengta ir sutvarkyta statymin baz, tiekjams, vartotojams suprantami ir strategikai apgalvoti aplinkosaugos reikalavimai. Tai leidia teigti, kad siekiant vjo energetikos politikos gyvendinimo labai svarbus yra su tuo susijusi priemoni vertinimas, j efektyvumas. Reikt perirti efektyvesnes darnaus vystymosi poiriu politikos priemones bei kartu jas suderinti su Baltijos regiono politika, remiantis darnaus vystymosi tikslais. 4. Iekant optimaliausi viet vjo jgaini, j parko statyboms Baltijos jroje, Lietuvos ekonominje zonoje, reikt atsivelgti ir ekologin aspekt technologinis bei ekonominis pagrindimas turi remtis vertybiniu principu, kad bt daniau ivengiama neigiamos takos aplinkai.
Literatra
1. Gulbinas, A. Vjaraiai nedidels galios vertikaliosios aies vjo jgainei. Energetika, 2009, T. 55. Nr. 4, 214219. 2. Katinas, V., Markeviius, R., ir Burlakovas, A. Vjo energetika ir jos artimiausia perspektyva Lietuvoje. Energetika, 2006, Nr. 3, 6776. 3. Mariukaitis, M., Erlickyt Mariukaitien, R., ir Tumosa, A. Vjo greii kitimo dsningum Lietuvos pajrio regione tyrimas. Energetika, 2009, T. 55. Nr. 1, 2734. 4. treimikien, D., ir Mikalauskien, A. Integruot rodikli taikymas Nacionalins energetikos strategijos monitoringui. Energetika, 2009, T. 55. Nr. 3, 158166. 5. Atsinaujinanti energetika Lietuvoje. [interaktyvus]. Saule.lms.lt, [irta 2010 m. lapkriio 5 d.]. Prieiga per internet: <http://saule.lms.lt/main/windl.html>
173
6. Baauskas, A. Apie elektros energetikos sistemos technologijas be formuli, AB Lietuvos energija, 2010 [interaktyvus]. Lpc.lt, [irta 2010 m. lapkriio 8 d.]. Prieiga per internet: <http://www.lpc.lt/repository/apie_bendrove/Leidiniai/Anzelmas_Bacauskas_Apie_ele ktros_energetikos_sistemu_technologijas_be_formuliu.pdf> 7. Informacija apie planuojam jros vjo jgaini park poveikio aplinkai vertinimo programas. [interaktyvus]. Enmin.lt, [irta 2001 m. lapkriio 4 d.]. Prieiga per internet: <http://www.enmin.lt/lt/activity/veiklos_kryptys/atsinaujantys_-energijos_saltiniai/Vejo_jegainiu_parkas.pdf> 8. Modernios elektros energetikos krimas. [interaktyvus]. Lpc.lt, [irta 2010 m. lapkriio 4 d.]. Prieiga per internet: <http://www.lpc.lt/repository/apie_bendrove/Leidiniai/Modernios_elektros_energetiko s_kurimas_LT.pdf> 9. Nacionalin energetikos strategija. [interaktyvus]. Enmin.lt, [irta 2010 m. lapkriio 4 d.]. Prieiga per internet: <http://www.enmin.lt/lt/activity/veiklos_kryptys/strateginis_planavimas_ir_ES/NES_k om_liet.pdf> 10. Poveikis aplinkai. [interaktyvus]. Lwea.lt, [irta 2010 m. lapkriio 8 d.]. Prieiga per internet: <http://www.lwea.lt/portal/index.php?option=com_content&view=article&id=56&Ite mid=77&lang=lt> 11. Vjo energetika. [interaktyvus]. Lwea.lt, [irta 2010 m. lapkriio 8 d.]. Prieiga per internet: <http://www.lwea.lt/portal/index.php?option=com_content&view=article&id=66&Ite mid=62&lang=lt> 12. Vjo energetikos pltros Lietuvoje statistika. [interaktyvus]. Lwea.lt, [irta 2010 m. lapkriio 8 d.]. Prieiga per internet: <http://www.lwea.lt/portal/index.php?option=com_content&view=article&id=49&Ite mid=58&lang=lt> 13. Vjo itekliai. [interaktyvus]. Lwea.lt, [irta 2010 m. lapkriio 8 d.]. Prieiga per internet: <http://www.lwea.lt/portal/index.php?option=com_content&view=article&id=59&Ite mid=76&lang=lt> 14. Adair, J. Leadership for Innovation. London and Philadelphia: Kogan Page, 2007. 15. Lazdinis, I. (sud.) Aplinkos politika ir valdymas. Motiekaityt, V. Aplinkos politikos perspektyvos, 295303. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008. 16. Nilsson, L., Persson P. O., Persson, Rydn, L., Darozhka, S., and Zaliauskiene, A. Cleaner Production Technologies and Tools for Resource Efficient Production. Uppsala: The Baltic University Press, 2007. 17. Rydn, L. (ed.) Realizing a Common Vision for a Baltic Sea Eco-region. Report from a Research Symposium on Sustainable Development Patterns, 28-29 October 2005, Immanuel Kant State University of Russia, Kaliningrad. Jakobsson, Ch. Renewable Energy Resources, 81 91. The Baltic University Programme and Baltic 21, 2006. 18. Vasiljevien, N. Organizacij etika: institucins etikos vadybos sistemos. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2006.
174
SUMMARY WIND TURBINES IN PROMOTING RENEWABLE RESOURCES DEVELOPMENT IN LITHUANIA SUSTAINABLE ENVIRONMENT IN THE BALTIC SEA REGION OF DECISION FOR THE FUTURE?
1
Prof. Vida Motiekaityt, 2Loreta Steponnait Mykolas Romeris University, Lithuania 1 vmotieka@mruni.eu, 2losteponen@mruni.eu
The paper examines the application of wind turbines in promoting their development in Lithuania and provides analysis on implementation of the policy on using wind as a renewable source in the power industry. The subject of the article is a promotion of the renewable sources in Lithuania by the exploitation of wind turbines. The report aims to analyze the significance of wind turbines for the state of the Baltic Sea environment. The qualitative study uses methods of literature sources and comparative analysis. The objectives are to identify the main reasons that lead to the exploitation of wind turbines in Lithuania and to assess possible negative environmental changes due to the unconsidered building of the offshore wind turbines in the Baltic Sea. The study results lead to recommendations, which are also supported by the best practices from the other Baltic region countries on implementation of the sustainable development strategy for the Baltic Sea region. The paper shows newly formed attitude towards the management of the Baltic Sea the water resource that is distinguished by its unique natural features and part of which belongs to the territory of Lithuania. It also considers relevant issues on possibilities of the offshore wind power generation with promotion of science and technology integration and benefits to the society. Keywords: wind energy, renewable resources, the Baltic Sea environment.
175
LIETUVOS SAUGOM TERITORIJ ADMINISTRACIJ KAIP GAMTOS IR PAVELDO VERTYBI ISAUGOJIMO TINKLINS ORGANIZACIJOS MODELIAVIMAS
Doc. dr. Pranas MIERAUSKAS, prof. Vida MOTIEKAITYT, Asta JUKNEVIIT
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva asta.jukneviciute@gmail.com
anga
iuolaikins visuomens gyvenime vis labiau vyrauja tinklaveikos procesai kaip esminiai vykstani organizacini pokyi bruoai. Tinklaveikos svoka gali bti traktuojama gana plaiai, o tai leidia numatyti vairias verslo ir vieojo sektoriaus subjekt bendradarbiavimo bei pai sektori sveikos tinkluose galimybes bei perspektyvas (Melnikas, 2009). Tinklaveika apibdinama kaip bene svarbiausias iuolaikins globalios visuomens socialins organizacijos bruoas, pasireikiantis vairiose institucinse srityse (Castells, 2005). Tinklins struktros yra viena i organizacij struktr form, kurias susijungusios organizacijos galt veikti kur kas efektyviau (Bukantait, 2004). Teorins tinklini struktr analizs rezultatai, vertinant jas pagal suformuluot kriterij sra, sudaryt galimybes lyginti realias struktras tarpusavyje bei jas tobulinti (Staniulien, 2006). Tyrimo tikslas remiantis vairi autori tyrimais, ianalizuoti tinklines organizacijas, nustatyti, ar saugom teritorij administracij tinklas atitinka tinklins organizacijos bruous ir kaip panaudojant dirbtinius neuroninius tinklus bt galima vertinti bei stiprinti jos pajgum. Tyrimo udaviniai: 1. Remiantis moksline literatra identifikuoti tinklins organizacijos samprat, esminius bruous, funkcijas, iskirti privalumus. 2. Nustatyti, ar saugom teritorij administracijos turi tinklins organizacijos bruo. 3. Pristatyti dirbtinius neuroninius tinklus ir remiantis j taikymo pavyzdiais, pagrsti, kaip jie galt bti panaudoti vertinant saugom teritorij administracij tinklo pajgum. Tyrimo metodas: mokslins literatros ir lyginamosios analizs.
176
1. Tinklin organizacija 1.1. Tinklins organizacijos bruoai
Tinklin organizacija apibdinama kaip savanorika kooperacija autonomik element (organizacij ar struktrini padalini), kurie tarpusavyje sveikaudami yra sipareigoj vienas kitam ir tvirtin ilgalaikius, pasitikjimu grstus santykius. Pabriama, jog atskiros organizacijos derina savo tikslus su tinklins organizacijos tikslais, bendradarbiavim grindia nehierarchiniais, lygiateisiais santykiais. Tinklinei organizacijai yra bdinga: autonomik organizacij sveika, bendradarbiavimas, bendras tikslas, vizija, platesnis vadov/lyderi vaidmuo, plaios kompetencijos darbuotojai, stipri ir pozityvi vienos organizacijos priklausomyb nuo kitos, skaidrumas t. y. uduoi aikumas, suvokiama kontrol, apibrtos tinklins struktros, abipuss investicijos. Tinklinei organizacijai bdingos keturios funkcijos: vizijos, forumo, poirio bei suvokimo kaitos, komunikacijos. Vizija sutelkia tinklui priklausani dalyvi mstym, planavim, ia vyksta diskusijos: aikinamasi sudtingi pltros klausimai, suburiami suinteresuotieji bendrai veiklai. Komunikacija padeda ilaikyti atvirum, nuolatinius kontaktus, savo vaidmens sistemoje supratim (Bukantait, 2004). Tinklin struktr turini organizacij gali sudaryti nevienodo statuso ir autoriteto organizacijos. Todl silpnesns organizacijos yra suinteresuotos savo kokybinio lygmens paklimu siekdamos lygiaveri santyki tinkle. Stipresn organizacija taip pat bus suinteresuota silpnesns paklimu, nes tai pagerina viso tinklo kokyb (Bukantait, 2006).
1.2. Saugom teritorij administracij tinkas tinklin organizacija?
Saugom teritorij direkcijos yra isidsiusios visoje Lietuvos teritorijoje, todl teritoriniu atvilgiu galime teigti, jog jos sudaro savotik tinkl. Direkcijos tiesiogiai atsakingos u nacionalini ir regionini park, rezervat, biosferos rezervat valdym. Siekiant veiklos suderinamumo, saugom teritorij administracij tinkl koordinuoja viena organizacija (iuo atveju, saugom teritorij tarnyba). Taigi struktriniu poiriu j sudaro administracinis branduolys ir mobiliosios saugom teritorij direkcijos (Gineviius, Sdius, 2008). Saugom teritorij steigimo organizavimas ir j valdymo koordinavimas yra tiesiogin Valstybins saugom teritorij tarnybos prie Aplinkos ministerijos funkcija, kuria dalijamasi kartu su Kultros ministerija ir savivaldybmis (Valstybin saugom teritorij tarnyba, www.vstt.lt). Literatros analiz leido iskirti pagrindines saugom teritorij administracij veiklos sritis ir udavinius. Pastebime, jog vienas i pagrindini saugom teritorij administracij udavini gamtos ir kultros paveldo vertybi saugojimas, o teritorij tvarkymas, monitoringo vykdymas, komunikavimas su lankytojais bei suinteresuotais asmenimis pagrindins direkcij veiklos sritys (Mierauskas, 2010). ios sritys yra bendros visoms saugom teritorij direkcijoms, vis j veiklos ir atsakomybs yra orientuotos i veiklos srii siekiui ir koordinuojamos
177
tarpusavyje. Vadinasi, saugom teritorij administracij tinklui yra bdingas tinklins organizacijos bruoas bendro tikslo siekis ir veikl koordinavimas. Kaip vienas i tinklins organizacijos bruo yra laikomas atskir organizacij autonomikumas. Saugom teritorij administracij tinklo atveju autonomikumas yra tik dalinis, taiau stabilaus tinklo organizacijoje visikas autonomikumas ir nra galimas dl organizacijos valdymo specifikumo (Bukantait, Remeikien, 2007). Saugom teritorij direkcij tinklas yra atvira organizacija, bendradarbiaujanti su Aplinkos ministerijos struktriniais padaliniais bei jai pavaldiomis institucijomis, Kultros ministerijos Kultros vertybi apsaugos departamento teritoriniais padaliniais, kit valstybs institucij bei savivaldos institucij atstovais. Taip pat komunikuoja su suinteresuotais asmenimis, lankytojais, pagal kompetencij palaiko ryius su kit ali saugom teritorij direkcijomis, vairiomis valstybinmis ir nevyriausybinmis organizacijomis (Valstybin saugom teritorij tarnyba, www.vstt.lt). Taigi galime teigti, jog saugom teritorij direkcijoms bdingos komunikavimo ir bendradarbiavimo funkcijos. Per pastarj deimtmet buvo laimti daugiau nei 40 vairi fond ir program finansuojami projektai, skirti institucini gebjim stiprinimui, teisins bei informacins sistem, teritorinio planavimo vystymui, siekiant pagerinti Lietuvos saugom teritorij tvarkym bei gamtos ir kultros vertybi apsaug. Taip pat direkcijose organizuojamas aplinkosauginis vietimas ir mokymai (Valstybin saugom teritorij tarnyba, www.vstt.lt). Tai rodo, jog saugom teritorij direkcij darbuotojai siekia stiprinti gebjimus bei tapti iniciatyviais, plaios kompetencijos, nuolat besitobulinaniais ekspertais. Apibendrindami, galime teigti, jog saugom teritorij administracij tinklui bdingi ie tinklins organizacijos bruoai: tinklin struktra, auktos kompetencijos specialistai, bendradarbiavimas, bendras tikslas, vertybs, lanksios organizacijos ribos ir struktrini padalini priklausomyb.
2. Dirbtini neuronini tinkl taikymas 2.1. Dirbtini neuronini tinkl taikymas vairiose srityse
Siekiant isaugoti spariai nykstanias paveldo vertybes, btinas efektyvus saugom teritorij administracij tinklo valdymas. Valdymo efektyvum galima padidinti lyginant organizacijos nari tarpusavio pajgum pagal tam tikrus rodikli rinkinius, kurie vadinami daugiamaiais duomenimis, ir pagal gautus rezultatus priimant atitinkamus sprendimus. Daugiamai duomen vizualizavimo metodai vystomi gana intensyviai siekiant palengvinti duomen interpretavim, efektyviai pateikti ir vertinti duomen gavybos rezultatus. Dirbtinio neuroninio tinklo pagalba galima atskleisti kitais daugiamai duomen vizualizavimo metodais neaptinkamas identitetines daugiamai duomen struktros anomalijas. Daniausia problematika gauti svarbi ini, suprasti duomenis, atskirti svarbi informacij nuo menkaverts, o
178
neuronini tinkl taikymas duomen vizualizacijai gali padti tai padaryti (Medvedev, 2007). Vienas i daniausiai naudojam dirbtini neuronini tinkl, skirt daugiamaiams duomenims vizualizuoti yra saviorganizuojantys neuroniniai tinklai (SOM). Pagrindinis saviorganizuojani neuronini tinkl tikslas yra duomen klasterizavimas ir vizualizavimas, ilaikant duomen topologij (Kurasova, 2009). Takai, esantys arti jimo vektori erdvje, yra atvaizduojami arti vieni kit ir SOM tinkle. Vienas i SOM tinklo vizualizavimo metod yra unifikuota atstum matrica (U-matrica), kuri sudaro atstumai tarp kaimynini SOM neuron. Jeigu vidutiniai atstumai tarp kaimynini neuron yra mai, tuos neuronus atitinkantys tinklo langeliai U-matricoje spalvinami viesia spalva, tamsi spalva reikia didelius atstumus. Klasteriai yra nustatomi pagal viesius atspalvius, o j ribos pagal tamsesnius (Dzemyda, Kurasova, ilinskas, 2008).
2.2. Klasikinis R. Fierio daugiamai duomen pavyzdys
Saviorganizuojani neuronini tinkl vizualizavimo metodo testavimo tyrimui naudojamas klasikinis daugiamai duomen pavyzdys - keturi dimensij Fierio iris duomen aib. R. Fieris imatavo keturis 150-ies iris (vilkdalgi) ied parametrus: taurlapi ilgius, taurlapi ploius, vainiklapi ilgius ir vainiklapi ploius (Dzemyda, Kurasova, ilinskas, 2008). I viso matuotos trij ri gls, po 50 kiekvienos: Iris setosa (I klas), Iris versicolor (II klas), ir Iris virginica (III klas). Sudaryta matrica i 4 stulpeli ir 150 eilui. Pasinaudoj MATLAB programa (SOM toolbox paketu) gauname Umatric, kuri pavaizduojame saviorganizuojani neuronini tinkl emlapyje:
2 pav. R. Fierio daugiamai duomen aibs SOM tinklas
Matyti, kad pirmos ries irisai atsiskiria nuo kit dviej, grietos ribos tarp antros ir treios ri nra (Dzemyda, Kurasova, ilinskas, 2008). 179
Saviorganizuojantis neuroninis tinklas daugiamaius duomenis ne tik atvaizduoja, bet prie tai juos klasterizuoja.
2.3. Lietuvos mik urdij darnos determinavimo pavyzdys
Panaudojant dirbtinius neuroninius tinklus, pagal pana princip 2010 m. buvo atliktas tyrimas Lietuvos mik urdij darnos pasiskirstymui nustatyti (Navickas, 2010). Pagal savo paties pasilyt mik urdijos darnos determinavimo model K. Navickas iskyr du darnos lygmenis (vidin, iorin darna) bei juos sudaranius keturis komponentus (ekonomin aplinka, antropogenin aplinka, gyvoji aplinka, socialin aplinka). Kaip ir R. Fierio atveju, jis pasirinko 4 dimensij (iuo atveju, keturi komponent) rodikli rinkin ir nagrinjo darnos pasiskirstym kiekvienos dimensijos atvilgiu pasirinktame lygmenyje. Tas pats rodikli rinkinys buvo taikomas kiekvienai i 40 Lietuvos mik urdij, siekiant identifikuoti organizacij vidins ir iorins darnos pasiskirstym vis komponent atvilgiais. Tokiu paiu daugiamai darnios organizacins aplinkos duomen kiekiu sukonstravo ir organizacijos invariant. Panaudojant saviorganizuojanius dirbtinius neuroninius tinklus gautos skirtingos darnos struktr vizualizacijos, kurios leido tarpusavyje palyginti organizacij vidins ir iorins darnos pasiskirstymus tarp keturi darnos komponent bei identifikuoti maiau darnias ir labiau darnias organizacijas sukonstruoto organizacijos darnos invarianto atvilgiu. vertinus darnos pasiskirstym tarp organizacij, nustatyta, kuri mik urdija yra ariausiai organizacijos darnos etalono. Gautas maesnis atstumas leido deklaruoti didesn mik urdijos darom paang nagrinjamoje organizacinje aplinkoje kit mik urdij atvilgiu (Navickas, 2010).
2.4. Neuroniniai tinklai - tinklins organizacijos pajgumui stiprinti
Remiantis ankstesniame skyrelyje mintais pavyzdiais, neuroninius tinklus skmingai galima taikyti saugom teritorij valdyme. Saugom teritorij administracijos yra panaios teisiniu, struktriniu, funkciniu poiriu. Joms lyginti galima naudoti tuos paius pasirinktus organizacijos pajgum nurodanius rodikli rinkinius. Tai leist identifikuoti saugom teritorij administracij kaip tinklins organizacijos pajgumo pasiskirstym administracijose bei priimti racionalius sprendimus tinklo stiprinimui. Norint isaugoti spariai nykstanias gamtos vertybes, btina utikrinti efektyv saugom teritorij administracij tinklo valdym. Saugom teritorij direkcijas apibdinantiems rodikli rinkiniams nagrinti ir pavaizduoti galima naudoti dirbtinius neuroninius tinklus bei toki duomen vizualizavimo metodus. Pirmiausia reikt identifikuoti administracijos pajgum nusakanius lygmenis ir komponentus, kurie parodo, kokiais lygiais ir tarp koki komponent bus vykdomas saugom teritorij pajgumo pasiskirstymo vertinimas. Kaip ir mik urdij atveju, galima sukonstruoti pajgios administracijos
180
invariant, su kuriuo bt galima lyginti administracij darom paang efektyvios organizacijos linkme. Panaudojus saviorganizuojanius dirbtini neuronini tinkl vizualizavimo metodus, kiekvienam komponentui reikia sugeneruoti unifikuot atstum matric (U-matric) ir jos reikmes pateikti saviorganizuojani neuronini tinkl emlapiuose. Tokiu bdu gautos skirtingos struktr vizualizacijos leis tarpusavyje palyginti administracij pajgum pasiskirstym tarp komponent bei identifikuoti panaaus pajgumo administracijas. U tinklins organizacijos pajgum atsakingiems asmenims yra labai svarbu i turim daugiamai duomen gauti reikiam informacij, kuri padt suvokti atitinkamos administracijos bendr pajgumo lyg ir pajgumo pasiskirstym atskirose administracijose. vertinus tinklin organizacij sudarani nari pajgum, silpnesnes ir stipresnes administracijas, galima priimti racionalius sprendimus dl tinklins organizacijos stiprinimo ir siekti efektyvesni rezultat.
Ivados
1. Saugom teritorij administracij tinklas turi tinklins organizacijos bruo: bdinga tinklin struktra, bendradarbiavimas, bendras tikslas, vertybs, lanksios organizacijos ribos ir struktrini padalini priklausomyb, auktos kompetencijos specialistai. 2. Saugom teritorij administracijas galime lyginti tarpusavyje pagal tuos paius pasirinktus rodikli rinkinius. 3. Saugom teritorij pajgumo stiprinimui gali bti naudojama vizualizacija panaudojant dirbtinius neuroninius tinklus.
Literatra
1. Bukantait, D. Besimokanios tinklins organizacijos modelis. Organizacij vadyba: sisteminiai tyrimai, 2006 (40), psl. 23-39. 2. Bukantait, D. Lietuvos darbo bira tinklin organizacija: pagrindiniai bruoai. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 2004 (8), psl. 30-37. 3. Bukantait, D., Remeikien, D. Tinklins besimokanios organizacijos ateitis ir problemos. Organizacij vadyba: sisteminiai tyrimai, 2007 (43), psl. 27- 42. 4. Castells, M. Tinklaveikos visuomens raida. Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2005. 5. Dzemyda, G., Kurasova, O., ilinskas, J. Daugiamai duomen vizualizavimo metodai. Vilnius: Mokslo aidai, 2008. 6. Gineviius, R., Sdius, V. Organizacij teorija. Vilnius: VGTU leidykla Technika, 2008. 7. Kurasova, O. Saviorganizuojani neuronini tinkl sistem lyginamoji analiz. Informacijos mokslai, 2009 (50), psl. 334-339. 8. Medvedev, V. Tiesioginio sklidimo neuronini tinkl taikymo daugiamaiams duomenims vizualizuoti tyrimai. Daktaro disertacija, Vilnius: Technika, 2007. 9. Melnikas, B. Tinklaveika ir verslo bei vieojo sektori konvergencija: nauji ikiai Europos Sjungai. Vieasis administravimas, 2009 (21), psl. 28-36. 10. Mierauskas, P. Suinteresuotj asmen dalyvavimas saugom teritorij valdyme. Socialini moksl studijos, 2010 Nr. 3(7), psl. 125-143.
181
11. Motiekaityt, V., Jukneviit A. Gamtosauginio audito vaidmuo gamtotvarkos procese. Socialini moksl studijos 2010 Nr. 3(7), psl. 145-161. 12. Navickas, K. Lietuvos mik urdij darnos determinavimas. Daktaro disertacija, Mykolo Romerio universitetas, 2010. 13. Staniulien, S. Tinklini struktr projektavimo principai ir metodai. Organizacij vadyba: sisteminiai tyrimai, 2006 (40), psl. 147-161. 14. Valstybin saugom teritorij tarnyba [interaktyvus]. [irta 2010 m. lapkriio 8 d.]. Prieiga per internet: <www.vstt.lt>
SUMMARY MODELLING OF PROTECTED AREAS ADMINISTRATIONS OF LITHUANIA AS A NETWORK ORGANISATION FOR NATURAL AND CULTURAL HERITAGE CONSERVATION Assoc. prof. dr. Pranas Mierauskas, prof. Vida Motiekaityt, Asta Jukneviit Mykolas Romeris University, Lithuania asta.jukneviciute@gmail.com Effective management is an essential part of nature conservation process, which helps to save rapidly disappearing natural values. For this reason, it is very important to have an effective management system in every organisation responsible for this function. The paper consists of two parts. In the first part the concept of protected areas administrations as a network organisation is presented. The main features and functions of such type organisation is distinguished. In the second part the possibility to use visualisation of multidimensional data for the organisations improvement is discussed. New formed approach to protected areas administrations network and its strengthening ways by using modern information technologies is indicated. The purpose of the research is to present administrations of protected areas as a network organisation and possibilities to strengthen this network by using artificial neural networks. The research methods are scientific literature analysis and comparative analysis. The results obtained by this model will allow to compare protected areas administrations with each other, observe their grouping tendencies (clusters), evaluate separate indicators proximity and make decisions in more rational way. Keywords: protected areas, network organisation, artificial neural network, visualisation.
182
ASMENINS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMO INTERNETINIUOSE SOCIALINIUOSE TINKLUOSE PROBLEMINIAI ASPEKTAI

Marius KALINAUSKAS
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva m.kalinauskas@mruni.eu
vadas
Internetas pakeit suvokim apie informacijos prieinamum ir sklaidos metodus. i technologija ne tik suteikia galimyb rasti duomenis per kelias sekundes, bet ir leidia vykdyti elektronines transakcijas, bendrauti, keistis vairaus pobdio skaitmeniniu turiniu. Per slyginai trump gyvavimo istorij internetas patyr kelet esmini li, lmusi jo, kaip technologijos, vystym skirtingomis kryptimis. Socialini tinkl atsiradimas ir paplitimas elektroninje erdvje suteik daugiau galimybi vairi form bendravimui, taiau tuo paiu metu ikl nemaai technologini, teisini ir etini dilem, susiet su teikiam paslaug saugumu, tikslingumu ir privataus pobdio informacijos apsauga. Internetas suteikia galimyb slyginai pigiai, efektyviai ir greitai rinkti informacij tinkle. Socialini tinkl naudotojai danai neapgalvotai atskleidia asmeninio pobdio informacij tretiesiems asmenims, taip padidindami rizik tapti neteist ar amorali veiksm aukomis. Privatumo ir asmens duomen apsaugos problematika yra aktuali, nes socialini tinkl naudotojai ne visada suvokia rizikos laipsn atskleisdami privataus gyvenimo detales paaliniams asmenims. Privats duomenys gali bti panaudoti vairioms nusikalstamoms ar etikai kvestionuotinoms veikoms. Asmeninio pobdio informacijos prieinamum lemia keletas veiksni: lengvabdikas privaios informacijos savinink elgesys (duomen atskleidimas tretiesiems asmenims); socialini tinkl numatyt profili nustatymai, suteikiantys prieig tretiesiems asmenims ar programoms rinkti privataus pobdio informacij; saugumo spragos socialini tinkl naudotoj techninje ir programinje rangoje arba socialinio pobdio svetainse; draug rato iskirstymo pagal patikimum nebuvimas. is rizikos faktori sraas nra baigtinis, kadangi socialini tinkl formos gali kardinaliai skirtis viena nuo kitos, taip atveriant arba ukertant keli saugumo spragoms teiss privatum kontekste. Siekiant isiaikinti individ polink asmenins informacijos atskleidimo kiek ir pobd, straipsnyje apraomas tyrimas, atskleidiantis privatumo paeidim rizikos faktorius populiariausiame pasaulyje
183
socialiniame tinkle Facebook.com. Tyrimo objektas internete atskleidiama asmenin informacija. Tikslas nustatyti rizikos faktorius susietus su privaios informacijos atskleidimu internetiniuose socialiniuose tinkluose. Tyrimo metodai: analiz, lyginamoji analiz, dedukcija, apibendrinimas.
2. Privatumo svokos pokyiai naujj technologij kontekste
Privatumo isaugojimo problema gvildenama seniai. Warren ir Brandeis dar 1890 metais privatum apibdino kaip teis bti paliktam ramybje (Warren, Brandeis, 1890). Daugjant informacijos sklaidos priemoni senoji privatumo apibrtis ne visikai atskleidia problemos esm iuolaikini technologij kontekste. Isiplt privai asmens duomen kiekis, j rinkimo ir panaudojimo bdai, todl tiksliai apibrti kur privatumo ribos prasideda, o kur baigiasi gali bti problematika. iuolaikini technologij kontekste privatumas egzistuoja tada, kai asmenins informacijos cirkuliacija ir naudojimas gali bti kontroliuojami duomen savininko. Privatumo paeidimai atsiranda tada, kai individai toki informacijos sraut kontrols galimyb dalinai arba visikai praranda (Culnan, 1993; Lim, 2000). Privatumo problematika aktuali vairiais aspektais. Esant greitam technologij vystymosi tempui teisiniai privatumo svokos pltiniai vluoja lyginant su technologini platform tobuljimu. Privatumo koncepcijos supratimo nebuvimas sudar slygas atsirasti teisini reguliavimo sprag valstybi teiskros sistemose (Solove, 2002). Remiantis Europos parlamento ir tarybos Direktyva 95/46/EB, asmens duomenis galima apibrti kaip bet kuri informacij, susijusi su asmeniu (duomen subjektu), kurio tapatyb yra nustatyta arba gali bti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, ypa pasinaudojus nurodytu asmens identifikavimo kodu arba vienu ar keliais to asmens fizinei, fiziologinei, protinei, ekonominei, kultrinei ar socialinei tapatybei bdingais veiksniais.
2.1. Privatumas ir socialiniai tinklai
Kita svoka, reikminga privatumo problematikos nagrinjimui elektroninje erdvje, yra socialiniai tinklai. Dl skirting bendravimo form ir socialinio pobdio svetaini tip nra vieningos socialini tinkl svokos. Dalis autori socialinius tinklus nagrinja i technologins tinkl teorijos pozicij (Granovetter, 1973; Granovetter, 1983, Wats, 2003), kiti autoriai socialinius tinklus nagrinja kaip technologin, socialin ir teisin reikin (Strahilevitz, 2004; Solove 2008). Bendrja prasme socialin tinkl galima apibrti kaip tinklin struktr sudaryt i individuali ar organizacini vienet, kurie susieti tarpusavio priklausomybs ryiais. Ryi pobdis gali bti vairus, priklausantis nuo toki kriterij kaip: bendri interesai, amius, lytis, inios, prestias, santyki tipas it t.t. Privatumo prasme mintieji kriterijai svarbs tiek, kiek jie padeda atskleisti individ tapatyb pasitelkiant socialinius tinklus. Svetains nebtinai turi tiesiogiai identifikuoti asmenis. Pakanka keli tarpusavyje susiet informacijos vienet, kurios apjungus galima gauti pakankamai tiksli informacij apie paslaugos naudotoj. Asmens
184
profilio nuotrauka gali bti viena i individo identifikavimo priemoni suteikianti pirmini ini apie iekomo asmens tapatyb (Gross, 2005).
2.2. Grsms privatumui socialiniuose tinkluose
Draug svoka socialiniame tinkle daniausiai skiriasi nuo identikos svokos aikinimo realiame gyvenime. Draugo statutas interneto svetainje garantuoja prieig prie privaios informacijos ar komunikacini kanal rinkinio (Thelwall, 2008). Realiame gyvenime draugo svoka siejasi su pasitikjimu kitu asmeniu, taiau virtualiame pasaulyje pasitikjimo kriterijus nublanksta ir tampa antraeiliu. Fono ir Raynes-Goldie nurodo kelet pagrindini draugysts elektroninje erdvje prieasi (Raynes-Goldie, 2005): mandagumas (nenorjimas eisti asmens atmetant jo draugysts pasilym); deklaravimas (vieas draugysts statuso demonstravimas kit individ atvilgiu); nieko nereikianios draugysts (asmenys nesureikmina draugysts fakto); realaus pasaulio veiklos organizavimas (draug rato sudarymas laisvalaikio ar bendr interes tikslais); tinklinis bendravimas (draug grups sudarytos i virtualiai bendraujani asmen). Taigi, draug skaiius socialiniuose tinkluose nebtinai atspindi j kokybin pus realiame gyvenime. Virtualaus draug rato sudarymas grups nariams suteikia prieig prie privaios informacijos, o tai padidina asmens duomen nutekinimo rizik. Taiau asmens duomen apsaugos ir privatumo paeidim rizika tra vienas prietaring socialini tinkl naudojimo aspekt. Grsms, kurios kyla naudojantis socialini svetaini paslaugomis gali bti susietos su ivestiniais privai duomen naudojimo rizikos faktoriais, tokiais kaip: tapatybs klastots, prekyba asmens duomenimis, veiklos sekimas, persekiojimas, reklamini pasilym teikimas pagal interes sritis ir kt. Naudojant virtualiuose profiliuose pateikt informacij galima nustatyti asmens gyvenamj viet, gimimo metus, giminaiius, eimyninius ar santyki saitus, atvaizd bei daugyb kit kriterij, kuri atskleidimas gali bti potencialiai alingas duomen savininkui.
3. Facebook.com student virtuali anket tyrimas
Siekiant isiaikinti atskleidiamos informacijos kiek bei pobd buvo atliktas privaios informacijos atskleidimo tyrimas. Remiantis Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis, per 2010 metus amiaus grupje nuo 16 iki 74 met elektronines inutes siunt 49,5%, Lietuvos gyventoj, o pokalbi ir panaiose svetainse dalyvavo 41% asmen. Kitas Statistikos departamento atliktas tyrimas rodo, kad imliausi kompiuterinms technologijoms yra 16-24 met asmenys, todl tiriamja grupe buvo pasirinkti Mykolo Romerio universiteto bakalauro dienini studij studentai. I viso perirtas 201 virtualus
185
Facebook.com profilis. 11% tiriamj virtualaus profilio neturjo arba j neprieinamai uslaptino. Vykdant profili tyrim buvo laikomasi toki kriterij: tyrimo anonimikumas; visos uklausos vykdomos per Facebook.com paiekos sistem; iekoma sukrus virtual profil, kuriame nurodytas auktosios mokyklos pavadinimas (MRU); nei vienas tiriamasis neturjo draugysts statuso ar bendr draug su paiekos profiliu; uklausa formuluojama i vardo ir pavards; esant identikiems vard ir pavardi rinkiniams atrenkami asmenys pagal deklaruojam auktj mokykl ar mokslo grups nari skaii draug srae (jei toks prieinamas). tiriamos informacijos tipai suskirstyti 11 kategorij; anketos, kuri identifikuoti nebuvo manoma atmestos.
3.1. Atskleidiamos informacijos kiekis
Pagal pateikiamos informacijos kiek galima apskaiiuoti privai duomen atskleidimo koeficient. Maksimalus galim atskleisti kategorij skaiius 11. Didiausias informacijos atskleidimo koeficientas 10 i 11. Vidutinis informacijos kiekio atskleidimo koeficientas 4,8. Pabrtina, kad atskleidiamos informacijos kiekis nebtinai rodo informacijos jautrum teiss privatum aspektu, kadangi kiekviena kategorij turi skirting rizikos asmens privatumui laipsn. Tyrimo metu sudarytas daugiausiai turini draug profili deimtukas (1 lentel). Tiesioginio ryio tarp draug skaiiaus ir informacijos atskleidimo koeficiento nepastebta. Profili savininkai vidutinikai turi po 240,8 draug.
1 lentel. Daugiausiai ,,draug turini profili ir informacijos atskleidimo lygio ssajos analiz Eil. Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Draug skaiius 998 769 604 572 523 514 479 475 464 463 Informacijos atskleidimo koeficientas 6 3 3 5 8 5 6 9 8 2
3.2. Profilio nuotrauk tyrimas
186
Kita svarbi tyrimo dalis profili nuotrauk tyrimas. iuo atveju pagrindiniai kriterijai buvo profilio nuotraukos buvimas arba nebuvimas bei asmens atpastamumas pagal profilio nuotrauk. Socialini tinkl naudotojai danai turi daugiau ne vien panaaus pobdio profil. Priklausomai nuo duomen savininko aktyvumo, nuotraukos atnaujinamos visose labiau lankomose socialinse svetainse. Paiekos varikliai indeksuoja i informacij, todl atsiranda galimyb sudaryti bendr profili emlap (iskiriant pomgius, draugus bei kit asmenin informacij). Vieinamos privataus gyvenimo nuotraukos tampa prieinamos neapibrtam Interneto naudotoj ratui. Asmenines nuotraukas ar itisus j albumus gali pamatyti tiek paaliniai asmenys, tiek darbdaviai ar kolegos. Tiriant student virtualius profilius paaikjo, kad savo nuotraukas socialiniuose tinkluose talpina 97,8 tiriamosios grups asmen. I j 79% sudaro identifikuojami veidai ir 21% - neidentifikuojami (1 pav.).
1 pav. Asmen identifikavimo pagal profilio nuotrauk analiz
Tyrimo rezultatai rodo, kad labai didelis kiekis tiriamj socialiniuose tinkluose talpina identifikuojamas profilio nuotraukas. Vaizdinio pobdio asmenins informacijos vieinimas turi takos toki nusikalstam veik plitimui. Daniausiai pasitaikanio tapatybs klastots, virtualus persekiojimas, sukiavimas. Problem dalinai bt galima isprsti naudojant dvigubos profilio nuotraukos sistem. Naudojant tok model viena nuotrauka bt skirta paaliniams asmenims, ioriniams profilio sveiams, kita draugams ar bendroms grupms.
3.3. Atskleidiamos informacijos pobdis
Ityrus profilius pagal 11 atskleidiamos informacijos kriterij paaikjo, kad didiausi rizik asmens privatumui kelia asmeninio forumo (sienos) pavieinimas. i informacij atskleidia 35,8% tiriamj (2 pav; 3 pav.). Forume danai aptarinjami asmeninio pobdio klausimai, susieti su profilio savininko veikla, pomgiais, potyriai, nuomone ir pan. Asmeniui paskelbus radikali nuomon ar kontraversik mint galimas greitas ir platus informacijos nutekjimas. Ilgalaikje perspektyvoje tokio pobdio informacija gali kompromituoti asmen bei sukelti
187
rimtesni neigiam padarini. Kita problema informacijos gyvavimo ciklas tinkle. Tiek raai, tiek nuotraukos ar vaizdo mediaga nra itrinami t pai akimirk, kai profilio savininkas atlieka atitinkamus veikslus. Rezerviniai serveriai ir toliau saugo privaios informacijos kopijas, todl ilieka tikimyb, jog nepageidaujamo turinio mediaga gali tapti prieinama tretiesiems asmenims. Treia, 81,6% tiriam asmen atskleidia savo draug rat. Taip suteikiama prieiga prie didelio skaiiaus profili, kuriuos skmingai prisijungus galima vykdyti virusins reklamos kampanijas, silyti pirkti produktus pagal draug rato interesu bei pomgius. Profili savininkai per daug nesusimstydami dalija prieig prie kit asmen profili, todl riboto draug skaiiaus turjimas dar nereikia patikimos apsaugos nuo elektronini suki, tapatybs klastotoj ar persekiotoj. Siekiant ivengti plaios prieigos prie svetim profili reikt diegti draug: reitingavimo sistemas, kurios leist atskirti draugus nuo koleg ar pastam.
2 pav. Atskleidiamos informacijos kiekio ir pobdio analiz
3 pav. Atskleidiamos asmenins informacijos pobdio (vnt./proc.) analiz
188
Asmenini pomgi bei interes atskleidimas tretiesiems asmenims gali turti tiek teigiam tiek neigiam aspekt. Vieai deklaruojant interes sritis galima susirasti bendramini ar draug, kita vertus, i informacija traukia reklamos teikjus bei sukius, kurie pagal interes sritis silo neegzistuojanius produktus, siekdami nukreipti socialini tinkl vartotojus alingo turinio svetaines. Reklamos usakovai pagal interes sritis formuoja reklaminius blokus socialini tinkl lankytojams ir taip gauna galimyb teikti reklam dideliam segmentuot vartotoj skaiiui su minimaliomis snaudomis.
Ivados
Tyrimo rezultatai parod, jog asmenys gan laisvai dalinasi privataus pobdio informacija internetiniuose socialiniuose tinkluose. Didiausios grsms privatumui atsiranda vieinant asmeninius forumus, nuotraukas, interes sritis bei atskleidiant draug rat tretiesiems asmenims. Privaios informacijos atskleidimas nra vien neigiamas reikinys, kadangi remiantis bendrais pomgiais ar interesais galima surasti draug bei bendramini. Socialiniai tinklai taip pat padeda sumainti socialin atskirt tarp moni, kurie negali laisvai bendrauti tradicinmis priemonmis dl ligos, negalumo, baimi ir pan. Visgi grsms privatumui yra realios, todl privatumo apsauga internetiniuose socialiniuose tinkluose turt pasireikti per teisin-etin, technologin ir vartotojikj pus.
Pasilymai
1. socialini tinkl vartotojai turt imtis atsargos priemoni ir nepateikinti tretiesiems asmenims informacijos apie save, savo draugus, pomgius ar asmeninio gyvenimo smulkmenas. 2. Socialini tinkl krjai turt integruoti dvigubos profilio nuotraukos sistem, siekiant apsaugoti asmenin atvaizd nuo treij asmen 3. Atlikus tyrim paaikjo, kad didiausi rizik privatumui kelia nuotrauk, interes ir asmeninio forumo vieinimas; 4. Reikalinga keli lygi virtuali draug sistema siekiant suskirstyti asmenis pagal palaikomus ryius, patikimum, draugysts pobd ir pan. Tokiu bdu galima riboti privaios informacijos sklaid socialiniuose tinkluose.
Literatra:
1. Warren S., Brandeis L., 1890. The right to privacy. Harvard Law Review Vol. IV, No 5: 193. 2. Culnan, M., 1993. How Did They Get My Name? An Exploratory Investigation of Consumer Attitudes Towards Secondary Information Use. MIS Quarterly, Vol. 17, No 3: 341. 3. Lim, E. 2000. Electronic Commerce and the Law. Bcom (Hons) Dissertation, MSIS, University of Auckland.
189
4. Solove, D. 2002. Conceptualizing Privacy. California Law Review. Vol. 90. No 1087: 1088-1154. 5. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dl asmen apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dl laisvo toki duomen judjimo (95/46/EB) // 2004 Specialusis leidimas, Nr. 1; 6. M. Granovetter. 1973. The strength of weak ties. American Journal of Sociology, No 78:13601380. 7. M. Granovetter. 1983. The strength of weak ties: A network theory revisited. Sociological Theory, Vol. 1:201233. 8. D. Watts. 2003. Six Degrees: The Science of a Connected Age. W.W.Norton & Company. 9. L. J. Strahilevitz. 2004. A social networks theory of privacy. The Law School, University of Chicago, John M. Olin Law & Economics Working Paper No. 230. 10. Solove D. 2008. Understanding privacy. Cambridge, MA: Harvard University Press, ISBN-10: 0-674-02772-8. 11. R. Gross. 2005. Re-identifying facial images. Technical report, Carnegie Mellon University, Institute for Software Research International. 12. Thelwall, M. 2008. Social Networks, Gender and Friending: An Analysis of MySpace Member Profiles. Journal of the American Society for Information Science and Technology. Vol. 59, No 8: 13211330. 13. Fono, D., Raynes-Goldie, K. 2005. Hyperfriendship and beyond: Friendship and social norms on Livejournal. Association of Internet Researchers (AOIR-6), Chicago. 14. Gross R., Acquisti A. 2005. Information Revelation and Privacy in Online Social Networks. Workshop on Privacy in the Electronic Society (WPES). 15. titilis D., Laurinaitis M., 2009. Tapatybs vagyst elektroninje erdvje. Informacijos mokslai. Nr 50. ISSN 1392-0561. 16. Lietuvos Respublikos Statistikos departamento svetain. irta 2010-11-29, 16:00. 1674 m. amiaus asmenys, kurie naudojosi internetu asmeniniais tikslais. Adresas: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M9020204& PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=9495&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0= &rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10= &rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=1 17. Lietuvos Respublikos Statistikos departamento svetain. irta 2010-11-29, 17:00. 1674 m. amiaus asmenys, kurie naudojosi kompiuteriu, internetu. Adresas: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M9020201& PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=9492&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0= &rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10= &rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14= 18. Socialinis tinklapis Facebook.com. Privatumo politika. irta 2010-11-29, 17:00. Adresas: http://www.facebook.com/policy.php
190
SUMMARY PROBLEMATIC ASPECTS OF PERSONAL INFORMATION DISCLOSURE IN ONLINE SOCIAL NETWORKS Marius Kalinauskas Mykolas Romeris University, Lithuania m.kalinauskas@mruni.eu The number of social network users is rapidly increasing. New services became available through social network sites. These sites allow users to create personal profiles, to edit them, to exchange various types of information, to post messages to the Internet. However, the amount of disclosed personal information is becoming a threat to the users of social networks. There are some possible risks and threats related with identity fraud, personal data thefts, stalking and viral advertising. This article analyses problematic aspects of privacy and personal data disclosure in online social networks. According to research, many people give their private information freely without understanding the damage which could be done to their personal lives. Author suggests few methods which could help to improve private information protection in online social networks. Keywords: Privacy, personal data protection, social networks, information technologies, data protection regulation, security of the data .
191
Sekcija TECHNOLOGIJ SOCIALIN-TEISIN APLINKA

Moderatorius prof. dr. Mindaugas Kikis
Section SOCIAL-LEGAL ENVIRONMENT FOR TECHNOLOGIES

Moderator prof. dr. Mindaugas Kikis
192
APMOKJIMO U TURIN ELEKTRONINJE ERDVJE REGULIAVIMO PROBLEMOS

Dr. Paulius PAKUTINSKAS
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva dr.paulius.pakutinskas@gmail.com
vadas
Temos aktualumas Europos Sjungai ir Lietuvai labai svarbi konkurencinga iniomis grsta ekonomika bei stiprios ini visuomens sukrimas. Tokios ekonomikos ir visuomens vystymuisi reikmingas faktorius - vairaus ir geros kokybs turinio internetinje erdvje buvimas. Kokybiko ir vairaus interneto turinio atsiradimo skatinimui arba stabdymui reikmingas tinkamas tokio turinio teisinis reguliavimas, taiau iskirtina ir kita svarbi aplinkyb - tai poreikis rasti modelius kaip paskatinti interneto turinio vartotojus teisingai atlyginti u naudojam turin. Daugiausiai mokslikai diskutuojamas atlyginimo u krinio atgaminim asmeniniais tikslais teisinis reguliavimas. Po SGAE/Padawan bylos(Nr. C-467/08) dl io klausimo kilo naujos praktins ir mokslins diskusijos. Mokslinio straipsnio tikslas itirti ir vertinti atlyginimo u krinio atgaminim asmeniniais tikslais teisinio reguliavimo btinum bei itirti socialinius reikinius, leisinius rasti teisingo atlyginimo u turin internete modelius. Tyrimo metodai: siekiant kurti naujas idjas, kaip mstymo rezultat, tyrimui atlikti plaiai naudoti teoriniai metodai: visam tyrimui svarbus ekstrapoliacijos metodas tiriant vieno skaitmenins televizijos tiekjo vartotoj poreikius ir elgsen. Siekdamas iskirti reikmingus realybs objekt ryius, santykius ir atsieti juos nuo kit autorius naudoja abstrakcijos metod. Tirdamas vartotoj proius mokti u turin autorius pasitelkia analogijos ir lyginamj metod, siekdamas rasti panaumus dviej panai konverguojani paslaug grupi vartotoj proiuose. Tirdamas prieastis, kodl gali kilti skirtingi turinio vertinimai skirtingose paslaugose, autorius pasitelkia istorin lyginamj metod. Genezs metodas naudotas apvelgiant problem kilimo itakas ir vystymsi. Siekdamas tirti sudting socialin reikin, jo elementus ir veikimo mechanizm autorius naudojo du prieingus metodus - sintezs ir sistemins analizs metod. Vien teoriniai metodai negali bti naudojami atsietai nuo tyrime panaudot empyrini metod: geriausios ir naujovikos (novatorins) praktikos analizs, vartotoj nuomons tyrim vertinimo. Atsivelginat gausiai naudotus teorinius socialini moksl tyrimo metodus tyrimas gali bti papildytas arba ginijamas atlikus daugiau empyrini tyrim
193
autoriaus ikeltais atvirais probleminiais klausimais, taip papildant teoriniais tyrimo metodais gautas ivadas. Rezultatai: autorius tyrimu siekia nustatyti ir vertinti, kodl konvergojanios elektronini ryi paslaugos (internetas ir skaitmenin interaktyvioji televizija) sukelia skirtingas vartotoj reakcijas jiems perkant turin ir ar galima skaitmenins televizijos patirt perkelti interneto turinio apmokjimui. Tyrimo pritaikomumas: tyrimo rezultatai naudingi interneto rinkai, turinio atsiradimo skatinimui: slygoja ini visuomens vystymsi ir iniomis grstos ekonomikos stiprjim. iuo tyrimu suformuluotas platesnis poiris leis visuomenei ir statym leidjams naujai vertinti klausimo aktualum. Praktinis pritaikymas: atsivelgiant tai, kad po SGAE/Padawan bylos Lietuva turs keisti savo atlyginimo u krinio atgaminim asmeniniais tikslais teisin reguliavim, vadovaujantis tyrimo ivadomis galima iekoti efektyvesni problemos sprendimo bd, tobulinti teiss norminius aktus. Originalumas/vertingumas: atlyginimo u krinio atgaminim asmeniniais tikslais teisinio reguliavimo problema moksle iuo metu diskutuojama neatsivelginat vykstanius ir vyksianius technologinius bei socialinius pokyius, o btent - skaitmenini paslaug konvergencij, elektronini laikmen svarbos pokyius ir kt. Straipsnyje apraytas originalus tarpdisciplininis tyrimas, siekiant teisinio reguliavimo problem itirti platesnje socialini santyki, i santyki transformacijos, plotmje. Toki mokslini tyrim nra atlikta, o skirting, bet konverguojani skaitmenini paslaug sugretinimas tiriant vartotoj proius yra naujas ir vertingas. Tai originalus poiris siekiant rasti bdus kaip vartotoj nenor mokti u turin pakeisti teising visiems santykio dalyviams apmokjimo sistem.
ini visuomen ir atlyginimas u krinio atgaminim asmeniniais tikslais
2000 metais Portugalijos sostinje Lisabonoje vykusi Europos Vadov taryba ikl Europos Sjungos strategin tiksl Europos Sjungos ekonomik per 10 met paversti dinamikiausia ir konkurencingiausia iniomis grsta ekonomika pasaulyje. is laikotarpis prajo ir galime vertinti, ar tikrai pavyko strategin tiksl gyvendinti. Neabejotinai pozityvi poslinki per prajusius 10 met yra: visoje Europos Sjungoje spariai vystosi elektronini ryi tinklai, kyla j greitaveika, leidiami svarbs norminiai aktai, taiau ar yra moksle nagrint svarbi aplinkybi, tiesiogiai takojani iniomis grst ekonomik, ini visuomen, kurios, dl mao j ityrimo, gali neigiamai takoti ini visuomens vystymsi? Be eils svarbi prieasi didel tak ini visuomens radimuisi ir tvirtjimui turi konkurencingi ir dinamiki santykiai elektroninje erdvje, o viena i i santyki iraikos form yra vairaus, kokybiko, visus interesus tenkinanio turinio buvimas, spartus jo daugjimas ir kokybs gerjimas. Dal interneto turinio sudaro kriniai. Siekiant ivengti painiavos terminijoje reikt pabrti skirtum tarp krinio ir turinio: krinio svoka vartojama taip, kaip ji apibrta LR Autori ir gretutini teisi statyme (toliau tekste - LR ATGT).
194
Tuo tarpu turinio svoka yra gerokai platesn ir apima krinius bei kit krinio svokos neatitinkanius (pvz.: folkloro kriniai, informaciniai praneimai apie vykius, valiut kursai, transporto tvarkaraiai ir kt.) mogaus veiklos paskoje arba automatizuotai sukurtus skaitmeninius duomenis bet kokioje j iraikoje (pvz.: vaizdo failai, dokumentai ir kt.). Daugelyje Europos Sjungos valstybi teiss normomis sureguliuotas atlyginimas u krinio atgaminim asmeniniais tikslais, taiau, vertinant, kaip skirtingai iuo metu reguliuojamas turinio apmokestinimas (nuo visikai nenustatyto atlygio u krinio atgaminim asmeniniais tikslais penkiose Europos Sjungos valstybse iki apmokestinamo A3 ir A4 formato popieriaus Lenkijoje, kuris visada teorikai gali bti panaudotas krini kopijavimui), galime suprasti, kad vieningos nuomons iuo klausimu nra, o iuo klausimu diskutuojama tiek praktikai, kuriant norminius aktus, tiek teoriniame lygmenyje. Straipsnio autorius atliko kelet tyrim, siekdamas itirti atlyginimo u krinio atgaminim asmeniniais tikslais teisinio reguliavimo btinum ir tinkamo apmokjimo u turin internete modeli paiek. Atsivelgiant ribot straipsnio apimt, straipsnyje bus atskleisti tik svarbiausi tyrimo etapai ir ivados, nors pats tyrimas, atsivelginat panaudot socialini moksl tyrimo metod gaus (siekiant gauti kiek manoma patikimesnes ivadas), yra didesns apimties.
Atlyginimo u krinio atgaminim asmeniniais tikslais teisinio reguliavimo trkumai
LR ATGT 20 str. 3-6 d. nurodoma, kad atlyginimas u krinio atgaminim asmeniniais tikslais mokamas ne nuo padaryt krini kopij, o nuo ivestinio vieneto: veam Lietuv tui garso ir audiovizualini laikmen ir mokti j turi ne atitinkam kopij padars asmuo, o garso ir audiovizualini laikmen gamintojai ir importuotojai. Toks reguliavimas suponuoja vieno verslo darym kito verslo sskaita. Autoriams nepatinka, kad j krybin veikla vertinama kaip verslas, taiau turtini autoriaus teisi perleidimas u atlyg plaiausia prasme gali bti vertinamas kaip verslas. Todl vieno verslo pajam skaiiavimas nuo kito verslo preki didmenins kainos nra rinkos ekonomikos poymis. Svarbu vertinti fakt, kad atlyginimas u krinio atgaminim asmeniniais tikslais yra privalomas ir nustatomas Vyriausybs (nors ir suderinus su LR ATGT numatytomis asociacijomis); taip pat svarbu paymti, kad atlyginim autoriai gauna ne tiesiogiai, o per paskirtas autori teisi ir gretutini teisi kolektyvinio administravimo asociacijas (dal atlygio galimai skiriant krybins veiklos programoms), t.y. i tokio atlyginimo surinkimo modelio naudos turi autoriai ir juos atstovaujanios asociacijos. Toks atlyginimo surinkimas yra ydingas, nes atlyginimas surenkamas ne tik i fizini asmen, potencialiai galini daryti teist krini kopijas, bet ir i verslo, valstybini, pelno nesiekiani ir kit organizacij, kurios pagal LR ATGT negali daryti kopij asmeniniams tikslams. Paymtina, kad dalis kopij padaroma nuo nelegalaus turinio, o tai neturt bti skaiiuojama kaip atlyginimas u teist krinio atgaminim asmeniniams tikslams, o turt bti civilins, administracins atsakomybs arba net baudiamojo persekiojimo objektu.
195
Kitu atveju teiss normos nra nuoseklios, todl galime skaiiuoti teistas autori pajamas u neteistai atkurtus krinius. Plaiau teisines problemas atskleidia SGAE/Padawan bylos sprendimas, tvirtins kelis svarbius principus: atlyginimo tarifai grindiami alos autoriui paskaiiavimu, o ne teoriniais sutartais skaiiais, atlyginim autoriams turt mokti tiesiogiai vartotojui parduodantys asmenys, atlyginimas galimas skaiiuoti tik nuo laikmen panaudojam fizini asmen ir kt..121 Visumoje, Europos teisingumo teismo (ETT) mano, kad kompensavimas u krinio atgaminim asmeniniais tikslais toleruotinas, taiau nra privalomas. Neabejotinai ETT, darydamas toki svarbi ivad, vertino daugel aplinkybi, taiau panagrinkime ar nra daugiau tokio apmokestinimo problem. Atskiras kritikuotinas aspektas yra turinio diskriminavimas prie krin, t.y. krinio autorius turi teis gauti atlyg u jo krinio panaudojim, o turinio savininkas tokios teiss neturi. Interneto turinio vertinimo aspektu vartotojui yra svarbiau jo naudingumas, vairumas negu turinio formalus atitikimas krinio svokai. Tiesa, tokiame reguliavime galima iskirti ir pozityvi aplinkyb - toks teisinis reguliavimas turt skatinti krini atsiradim Taiau tok teigin reikt tirti papildomai empiriniais metodais. Aptariant socialini santyki pokyius elektroninje erdvje btina apvelgti technologinius pokyius. Technins galimybs danai slygoja socialini pokyi kitim elektroninje erdvje. Vertinant galimas technologini pokyi tendencijas reikia atsivelgti tai, kad visose pasaulio alyse pastebima interneto pltra, greitjimas, pigimas ir didjantis pasiekiamumas2,22 kas slygoja geresn interneto galimybi panaudojim. Geriausiai tai atspindi nauji reikiniai, kurie lto interneto slygomis negalt egzistuoti (pvz.: Youtube ir kt.). Paminti technini galimybi pokyiai takoja elektronini laikmen svarbos majim. Jau dabar dalis pasaulini korporacij atsisako CD ir DVD laikmen bei j panaudojimo rengini gamybos, nes ias laikmenas keiia kitos, daug didesns talpos laikmenos, taiau mogikojo vartojimo prasme, esant pakankamai greitam internetui, laikmenos bus domios tik asmenini duomen (dokument, nuotrauk, garso ir vaizdo ra ir kt.) kaupimui bei laikymui (taiau ir ioje srityje pagal patikimum, saugum stipriai konkuruoja virtualios laikmenos profesionali paslaug teikj serveriuose, kurie daug patikimiau apsaugoti nuo nelaimi (gaisr, fizinio pavogimo ir kt.)). Daugjant turinio nebetenka prasms jo kaupti ir laikmen prdavimai maja3,23 nes reikiam turin internete galima nesudtingai susirasti ir momentikai, neperkeldamas atskir laikmen, pairti. Toks laikmen svarbos sumajimas suponuoja ateities scenarij, pagal kur atlyginimas, skaiiuojamas nuo laikmen,
Plaiau: SGAE/Padawan bylos mediaga (C 467-08). [irta 2010m. lapkriio 25d.] Prieiga per internet: http://curia.europa.eu/jurisp/cgi-bin/form.pl?lang=en&newform=-newfo-rm&Submit=Submit&alljur=alljur&jurcdj=jurcdj&jurtpi=jurtpi&jurtfp=jurtfp&alldocrec=alldocrec&docj=docj&docor=docor&docop=docop&docav=docav&docsom=docsom&docinf=docinf&all docnorec=alldocnorec&docnoj=docnoj&docnoor=docnoor&radtypeord=on&typeord=ALL&docnode cision=docnodecision&allcommjo=allcommjo&affint=affint&affclose=affclose&numaff=467/08&dd atefs=&mdatefs=&ydatefs=&ddatefe=&mdatefe=&ydatefe=&nomusuel=&domaine=&mots=&resma x=100 2 Plaiau: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=isoc_r_broad_h&lang=en ), 3 Plaiau: http://www.worldtvpc.com/blog/dvd-sales-drop-stone-internet-tv-booms/
1
196
mas dl majanio laikmen skaiiaus. K tuomet apmokestinsim? Paprasiausias pasirinkimas apmokestinti pai interneto prieig, taiau, kuo tai siejasi su fizinio asmens teise asmeniniais tikslais atgaminti krin (t.y. pasidaryti kopij), juk kopijos fizinis asmuo gali ir nedaryti. Atlyginimo u krinio atgaminimo asmeniniais tikslais susiejimas su iplatintomis laikmenomis, vystantis tinklams, yra ydingas ir alingas patiems autoriams, nes didjant krini kiekiui surenkamas atlyginimas gali mati, todl btina iekoti visiems teising atlyginimo u turin modeli. Aptariant efektyvaus apmokjimo u elektroninje erdvje platinam turin problem itin svarbu atsivelgti savireguliacin interneto turin, t.y. sprendimas turi bti priimtinas daugeliui atitinkamo santykio dalyvi. ia ikyla problemos su tam tikru turiniu. Jei apvelgtume modernias krini formas, kurios platinamos komerciniais pagrindais (pvz.: mobili telefon skambui muzika ir kt.), iuos krinius sigyti nra sudtinga, tokio turinio internete labai daug, jis laisvai prieinamas, greitai plinta ir greitai kinta. Kita situacija yra su senesnmis industrijomis, kur be tiesioginio autoriaus dalyvauja ir didels istorikai susiformavusios krinio krimo, finansavimo, platinimo ir kitos struktros. Taip yra su kino filmais, muzika (dalinai) ir knyg leidyba (dalinai). Muzikos ir knyg leidybos industrijos taikosi prie elektronins erdvs suteikiam galimybi ir gana spariai renkasi modernius turinio platinimo bdus, taiau kino filmai lieka pakankamai konservatyvs. Neabejotina, kad tai yra susij ir su krinio sudtingumu, kompleksikumu, jo sukrimo brangumu. ios aplinkybs skatina konservatyv poir modernias turinio platinimo formas, nes kiekviena iki iol veikusi industrijos grandis (krjai, platintojai ir kt.) turi rasti nauj savo viet, o neretai - pasitraukti i verslo (pvz.: jau mintas nykstantis turinio rayto laikmen (CD disk, DvD disk ir kt.) pardavimas ne virtualiose parduotuvse). Negaljimas u proting kain sigyti atitinkamo krinio internete skatina kitas gilias problemas, kurios danai, yra tik simptomai (pvz.: piratavim). Tiriant krini priverstinio apmokestinimo problemas labai svarbu atsivelgti vien prietaravim - autoriai ir kolektyvins autori teisi gynimo bei administravimo organizacijos autori teises suteikia ir gina teritoriniu pagrindu, o internetui teritorinis principas nra svarbus, nes naudojantis kriniu nevisada galima net suinti kur tas turinys yra; o ir suinojus toki informacij, kyla jurisdikcijos taikymo klausimai. Internete platinam krini nemanoma teisingai apmokestinti nacionalianiais norminiais aktais. Tai parodo, kad autori teisi gynimo ir administravimo sistema yra pasenusi ir visikai netenkina nei interneto, kaip abstrakios tinklinio bendravimo priemons, nei vartotoj, o danai net ir autori poreiki. Kodl i sistema neatitinka autori poreiki ir interes? Autorius, sukrs krin, ypa tok, kur tirauojant jo vert nemaja, t.y. kur krinio kopija ir originalas gali sutapti (pvz.: nutapyto paveikslo skaitmenin kopija neturi tos paios verts kaip originalas, nes skaitmenin kopija negali atspindti daugelio svarbi originalaus paveikslo niuans, taiau mokslinis tekstas, kaip krinys, nra svarbu ar jis atspaustas popieriuje ar pateiktas elektroninje formoje (su nedidelmis iimtimis) turs t pai mokslin, o tuo paiu ir krinio vert), atlygintinai j tirauodamas siekia keleto tiksl, pagrindiniai tikslai: gauti kuo
197
didesn ir teisingesn atlyginim u krin; krinio bei autoriaus inomumas (yra ir kiti galimi tikslai: moralinis pasitenkinimas, visuomens vietimas, pirmavimas atitinkamoje srityje ir kt.). Visus iuos tikslus slygoja kuo didesn krinio sklaida u teising atlyg. Internetas gali utikrinti su jokia iki iol inoma priemone nesulyginam krinio sklaid vertinant tiek skaidos terminus, tiek apimtis, aktualus krinys per sekundes gali paplisti visame pasaulyje ir toliau plisti, kol pilnai pasotina poreik. Kita autoriaus siekiamyb - gauti tesing atlyg - turi du savarbius aspektus: formali tarpinink (platintoj tinklo, leidj ir kt.) nebtinas buvimas internete ir didesni iplatint kopij kiekiai leidia tiktis daug didesni pajam, taiau tuo pat metu kyla ir daug didesn krini konkurencija. Dl ios prieasties krin perkantis asmuo tikisi gauti krin pigesne kaina, todl galima daryti prielaid, kad autorius, nordamas gauti didesn sklaid ir didesnes pajamas u krin, turt mainti vieno krinio kopijos kain taip, kad ji tapt patraukli vartotojui. ios problemos neigimas (tok problemos neigimas akivaizdus kai krinys platinamas net ir teritoriniu principu, taiau neatsivelginat konkreios valstybs vartotoj perkamj gali) skatina piratavim ir nelegali krini rink.
Interneto vartotoj noro mokti u turin internete tyrimas
2009 m. ruden kompanija Nielsen (The Nielsen Company) atliko vartotoj proi tyrim. Tyrjai apklaus daugiau negu 27000 vartotoj 52 valstybse, tyrimas buvo atliekamas penkiuose slyginiuose geografiniuose regionuose: 1. Azija ir Ramiojo vandenyno valstybs; 2. Europa; 3. Vidurio Rytai, Afrika, Pakistanas; 4. Lotyn Amerika; 5. iaurs Amerika. Buvo apklausiami abiej lyi, vairaus amiau asmenys. Tyrimo rezultatai labai akivaizds: AR- Azija ir Ramiojo vandenyno regionas; EU Europa; VRAP Vidurio Rytai, Afrika, Pakistanas; LA Lotyn Amerika; A iaurs Amerika. altinis: The Nielsen Company. Changing Models: A Global Perspective on Paying for Content Online. February 2010. Paveiksle Nr. 1 nurodyti stulpeliai rodo, kad su klausimu teiginiu aikiai sutinka daugiau negu 80 proc. apklaust asmen visame pasaulyje. domumo dlei galime pastebti, kad daugiausiai pagal slyginius regionus norini nemokamo turinio yra Europoje ir Lotyn Amerikoje, taiau bendra tendencija visuose tirtuose regionuose stipriai nesiskiria.
198
10 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 Bendrai AR EU VRAP LA A
Visikai sutinku/ sutinku Nei sutinku nei nesutinku Nesutinku/visikai nesutinku
Pav. Nr. 1. Nemokamo turinio internete tyrimas
Ta pati kompanija apklausiam asmen paklaus ar jie yra mokj ir ar yra link mokti u: Vartotoj kurie yra mokj arba link mokti procentas
Pav. Nr. 2. U kok turin vartotojai yra link mokti internete?
Rezultatai rodo, kad realiai mokjusi u turin internete yra iki 15 procent, o linkusi mokti u atitinkam turin internete yra ne daugiau 60 procent. domu ir tai, kad vartotojai labiausiai link mokti u turin, kurio platinim stipriai limituoja autori teisi paltinimo internete apribojimai ir netobulumai, o btent vaidybiniai filmai ir muzika. Tiriant nenoro mokti u interneto turin prieastis galima pastebti: - istorin interneto, kaip mokamos prieigos ir nemokamo turinio altinio, aspekt;
199
galimyb analogik turin (geriau paiekojus) rasti internete nemokamai; galimyb rasti substitut internete nemokamai.
Skaitmenins interaktyviosios televizijos apmokestinimo modeliai
Kompanijos Nielsen tyrimas atspindi gana vienprasmik vartotoj nenor mokti u turin internete, taiau tai yra tik ios dienos realybs matavimas. K galima iuo klausimu daryti ir ar tikrai vartotojai niekada nenors teisingai atlyginti u turin? iame straipsnyje paanalizuosime skaitmenins interaktyviosios televizijos paslaug apmokjimo model bei vertinsime vartotoj poir mokjim u turin skaitmeninje televizijoje. Kodl lyginamos tokios istorikai skirtingos paslaugos? Todl, kad ios dvi paslaugos susideda i panai element prieigos (galimybs pasinaudoti paslauga) ir turinio; ios paslaugos konverguoja ir kartais sudtinga atskirti kur skaitmenin televizija, o kur interneto turinys (pvz.: televizija per kompiuter angl. TV on PC). Tiriant skaitmenin interaktyvij televizij tikslinga apvelgti kabelins televizijos apmokjimo modeli genez. Atsiradusios kabelins televizijos negaljo pasilyti daug apmokjimo u paslaug modeli. Visais atvejais apmokjimu buvo abonentinis mokestis, vliau atsirado galimyb usakyti skirtingus televizijos paketus ir tik atsiradus interaktyviajai televizijai atsirado galimyb konkret paslaug teikjo turim turin apmokestinti u kiekvien perir (angl. Pay-perview). Tai galino silyti didel kiek turinio, kur vartotojas pats atsirenka ir u j apmoka po turinio perirjimo. Teisybs dlei btina pasakyti, kad iuo metu tok pat Pay-per-view princip galima taikyti ir internete. Kadangi reprezentatyvesni tyrim nra, autorius, pasitelkdamas ekspropriacijos metod, panaudos vienos i Lietuvos skaitmenins interaktyviosios televizijos paslaug teikjo (jo pavadinimo sutarta nevieinti) atlikt vartotoj proi tyrim. Kaip svarb aspekt btina paminti aplinkyb, kad savo paslaug tyrim atliks skaitmenins televizijos paslaug teikjas vartotojams silo labai didel teisto turinio kiek u papildom mokest. Paslaug teikjo VOD (angl. video on demand) paslaug pakete tyrimo metu buvo: film - vir 440 pavadinim, kito turinio (TV laidos, dokumentika, pamokos, animacija, koncertai ir kt.) - vir 800 vnt. Tyrimas buvo atliekamas 2010 m. gegus 18-28d. (tik puss met skirtumas nuo kompanijos Nielsen atlikto tyrimo); tyrimo metodas - telefonin apklausa; tikslin grup - paslaugos teikjo esami klientai; apklausta (atliktos trys apklausos): 853 vartotojai, i j -220 papildom kanal rinkini, 260 VOD ir 373 aidim vartotojai.
200
Proc. nuo vis apklaustj Pav. Nr. 3. Skaitmenins televizijos papildom paslaug patrauklumo tyrimas
Kaip matome i aukiau pateikto paveikslo, papildomai mokam videonuomos paslaug 33 proc. respondent vertina kaip pai patraukliausi ir domiausi.
Proc. nuo vis apklaustj Pav. Nr. 4. Skaitmenins televizijos papildom paslaug domumo tyrimas
Paia domiausia i ivardint taip pat iskiriama video nuomos paslauga (25 proc. respondent). Tai rodo, kad vertinamos kokybikos (nors ir mokamas) turinio paslaugos ir vartotojams nepakanka paprastos televizijos laid, t.y. vartotojai nenori laukti televizijos programoje nurodyto jiems domios programos laiko, o nori patys pasirinkti laik ir konkret turin.
201
Proc. nuo vis apklaustj Pav. Nr. 5. Skaitmenins televizijos vartotoj pasirengimo mokti u papildomas paslaugas tyrimas
Aukiau esantis paveikslas parodo, kad net 75 procent vartotoj, pirkdami televizijos paslaugas, nra nusimat konkretaus pinig limito, kur gali ar nori ileisti u televizijos paslaugas. Pirkdami televizijos paslaugas vartotojai suvkia, kad perka ne tik galimyb turti televizij (prieig), bet konkret turin, kas interneto atveju istorikai suvokiama kitaip, t.y. suvokiama, kad sigyjama potenciali galimyb pasinaudoti visiais pasiekiamais turinio resursais, taiau n vienas j negarantuojamas ir nenuperkamas sigyjant prieigos paslaug. Geriausia patirtis kuri galima perimti i skaitmenins televizijos: 1. Labiausiai vartotoj nor mokti u turin internete skatint didelio kiekio, kokybiko, paprastai pasiekiamo ir apmokamo turinio pasilymas u proting internetui kain. 2. Daug ir gero turinio netursime be teisingo apmokjimo u turin ir autori lankstumo. Pinig surinkimo modeliai galimi vairs: (a) padidintas abonentinis mokestis u prieig (nepainiokime su papildomo priverstinio prieigos apmokestinimo iniciatyvomis), (b) pay per view vairiausi modeliai (tiesiogiai savininkui, tiesiogiai platintojui ir kt.). 3. Pagal atliktus tyrimus galimas tik evoliucinio apmokjimo u turin internete kitimo i nemokamo mokam scenarijus. Jis ilgas ir sudtingas. 4. Btinas vartotoj aukljimas ir kultros klimas.
Ivados
Apibendrinus atliktus tyrimus darytinos ivados: 1. Istorinis interneto suvokimas kaip mokamos prieigos ir nemokamo turinio altinio trukdo teisingam atlyginimui u turin.
202
2. Pirkdamas televizijos paslaug vartotojas perka ir konkret turin, to paties tikisi ir pirkdamas interneto prieig (tyrimas rodo, kad sumokjs internete vartotojas tikisi, kad jis gyja visas teises t turin, o ne tik teis j pairti/iklausyti ar pan.). 3. Vartotoj noras mokti u turin atsiranda, kai pasiloma daug gero, lengvai pasiekiamo ir lengvai apmokamo turinio. Pagal prof. Lawrence Lessig internetas turi subrsti pokyiams. 4. Baudiamosios valstybs arba kit organizacij akcijos nieko protingo nepasilant vietoj piratins produkcijos neskatina socialinio dialogo, kelia tamp, sukelia pasiprieinim, veria internautus iekoti labiau sofistikuot turinio gavimo bd ir rezistuoti. 5. Valstybs iniciatyvos rinkti rinkliavas autori atlyginimui nuo ivestini preki ar paslaug (pvz.: laikmen) ribojamos gaut l paskirstymo mechanizmo (ne visi net populiaraus turinio savininkai gauna teising atlyg), atlyginimo paskirstymas slygojamas teoriniais paskirstymo principais, bet nebtinai atspindi tikrj konkretaus turinio paklaus, o tai neskatina kurti paklausaus turinio. 6. Nra poreikio didinti apmokestinam laikmen srao, nes tai nesprendia problemos i esms, tai tik laikina priemon. Reikalingi papildomi tyrimai ar tai skatina turinio atsiradim.
Literatra:
1. Alfonsas Vileita. Lietuvos Respublikos Autori teisi ir gretutini teisi statymo komentaras, 2000. 2. Laikmen pardavmo majimo informacija. [irta 2010m. lapkriio 15d.] Prieiga per internet: http://www.worldtvpc.com/blog/dvd-sales-drop-stoneinternet-tv-booms/ 3. Lawrence Lessing. Code: Version 2.0, 2006 4. LR Autori teisi ir gretutini teisi statymas. (in., 1999, Nr. 50-1598) 5. SGAE/Padawan bylos mediaga (C 467-08). [irta 2010m. lapkriio 25d.] Prieiga per internet: http://curia.europa.eu/jurisp/cgibin/form.pl?lang=en&newform=newform&Submit=Submit&alljur=alljur&jurc dj=jurcdj&jurtpi=jurtpi&jurtfp=jurtfp&alldocrec=alldocrec&docj=docj&docor =docor&docop=docop&docav=docav&docsom=docsom&docinf=docinf&alld ocnorec=alldocnorec&docnoj=docnoj&docnoor=docnoor&radtypeord=on&typ eord=ALL&docnodecision=docnodecision&allcommjo=allcommjo&affint=aff int&affclose=affclose&numaff=467/08&ddatefs=&mdatefs=&ydatefs=&ddate fe=&mdatefe=&ydatefe=&nomusuel=&domaine=&mots=&resmax=100 6. The Nielsen Company tyrimas. [irta 2010m. lapkriio 15d.] Prieiga per internet: http://blog.nielsen.com/nielsenwire/global/changing-models-aglobal-perspective-on-paying-for-content-online/
203
SUMMARY SOCIAL AND LEGAL REGULATION PROBLEMS OF INTERNET COPYRIGHT LEVIES Dr. Paulius Pakutinskas Mykolas Romeris Universitety, Lithuania dr.paulius.pakutinskas@gmail.com The necessity for the legal regulation of copyright levies has been discussed since the times of its origin till the present days. After the case Padawan v SGAE (No. C-467/08), new legal, practical and scientific discussions on this issue commenced. The author of the present article explores not only the rather narrow issue of the legal regulation of copyright levies but also a wider problem regarding fair remuneration for online content, the solution of which would allow the copyright owners to expect for an appropriate remuneration for the content and would decrease the importance of the resources received through indirect compulsory levying of other businesses. The issues regarding fair remuneration for online content are directly related to the issues of piracy (unauthorized usage of content), which has spread to a vast extent on the Internet. The problems of legal regulation, compulsory levying and other problems in the context of the Internet are new and interesting due to the specificity of the Internet as a borderless medium for electronic network communication. Therefore, topical issues of the application of jurisdiction arise. All these issues determine a more rapid or slower development of knowledge society and knowledge-based economy, which in the legal acts is declared as a strategic goal of Lithuania as well as the whole European Union. In order to thoroughly analyse the specificity of the current payment models as well as to find the possible models of appropriate remuneration for the content and their preconditions, the author of the article compares two converging services, a component part of which is digital content, as for the content of one of the services (the Internet) consumers pay voluntarily but unwillingly, while for the content of another services (digital interactive television) consumers not only pay subscription fees but also use additional paid content. Keywords: levies on the content in cyber space, online content, copyright levies.
204
PILIETINI TECHNOLOGIJ VAIDMUO IUOLAIKINJE VISUOMENJE

Prof. dr. Arnas AUGUSTINAITIS1, Prof. Rimantas PETRAUSKAS2
1
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva araugust@mruni.eu, 2rpetraus@mruni.eu
vadas Straipsnio tikslas pristatyti originali pilietini technologij samprat, kuri traktuojama kaip socialini technologij specifin raikos sritis ir apibriama naujj medij taka politikai bei pilietikai ireikiant socialini ir ekonomini santyki transformacij globalizacijos epochoje. Pilietins technologijos nusako vieosios politikos ir piliei santyki komunikacinio organizavimo ypatumus bei formas, naudojant informacines komunikacines technologijas (IKT). Pateikiama nauja susisteminta teorin pilietini technologij koncepcija, kuri jungia e. demokratijos ir socialini technologij metodologinius poirius. Remiantis komunikacine pilietini technologij traktuote, pateikiamas naujas metodologinis poiris pilietins brandos ir e. demokratijos vertinimo kriterijus. Kaip pilietini technologij analizs atvejis nagrinjamas Seimo nari bendravimo su pilieiais veiksmingumas Lietuvos e. demokratijos kontekstuose. Pilietini technologij reikm yra suformuota konkrei visuomenini slyg, kurios ymi tam tikr globalizacijos brandos etap. Istorins raidos poiriu pilietins technologijos yra informacins epochos ir globalizacijos proces kdikis. Jos gali realiai formuotis tik tada, kada visuomen suformuoja objektyv poreik, t.y. kada pilietins technologijos tampa igyvenimo, konkuravimo ar pltros veiksniu. Pilietini technologij koncepcijos itakos yra postmoderniosios vizijos, kurios iuo metu jau formuoja praktinius poirius socialinio konstruktyvizmo taikym visuomens valdymui plaija prasme. Jei tam tikri socialiniai ir politiniai simuliakrai pastaruosius visuomens informacinio sprogimo igyvenimo deimtmeius visada buvo demokratini inovacij krimo altinis, skatinantis socialini, politini ar kultrini inovacij vaidmen, tai iuo metu i inojimo struktr komunikacins konstrukcijos tampa itin veiksmingu vadybiniu ir organizacini kompleksini visuomens santyki valdymo instrument. Neabejotina, kad vis i inovacij pagrindas - IKT pltra ir jos santykis su visuomens pilietinio bvio komunikaciniu modeliavimu. Technologijos tampa socialini santyki valdymo krybins pltots, individualizavimo ir iskirtinumo prielaida. Kitaip sakant, IKT tampa ne tik socialini utopij krimo, bet ir praktinio gyvendinimo veiksniu, kuris pralenkia Y. Masudos kompiutopijos projektus 205
(Masuda, 1983). Politiniu poiriu vis i proces pagrindas gali bti suprantamas kaip integruot naujosios politikos instrument (angl.integrated policy instruments ) generalizavimas, pavyzdiui, EUReGOV projektas (20062008), kuris tyr inovatyvias ir adaptyvias Paneuropines e. valdymo paslaugas pilieiams (PanEuropean eGovernment Services for the Citizen (PEGS), kur svarbiausias metodolgonis vaidmuo tenka integruot politini instrument sinerginiam veiksmingumui (r. Oranje, Weehuizen, 2009). Metodologini poiriu pilietins technologijos yra aprpiamos komunikacinio tyrimo plaija prasme lauko, jungianio vis ryi spektr, pradedant metateorinm valgom ir baigiant utilitariniu instrumentikumu. Jau neabejotina, kad IKT vis labiau suvokiamos ir praktikai prasminamos kaip bet kokio iuolaikinio organizavimo centrin figra, kurios slinktys paradigmikai persilieja nuo klasikinio vadybinio poirio link tinklinio mstymo, nuo tinklaveikinio organizavimo link socialini sveik, pagaliau nuo socialini interakcij - iki vieojo valdymo modelio besikeiianiose kompleksinse aplinkose. Komunikacinis poiris leidia pagrsti naujas pilietins bkls ir demokratijos veiksmingumo vertinimo metodologijas bei kriterij sistemas. I esms tai komunikacijos modeli ir j organizacini vadybini charakteristik matavimo sistemos. iuo metu komunikacins vertinimo sistemos naudojamos tik kaip pagalbins ar instrumentins, siekiant irykinti tradicinius politinio valdymo, vieojo administravimo, koordinavimo, socialins sanglaudos ar ekonominius aspektus. Taiau tik komunikacinis poiris gali atskleisti j visum ir tarpusavio kokybini ryi pobd pagal daugel komunikacini kriterij, kaip antai interaktyvum, sveikum, integralum, holistikum, daugiakanalikum, daugiapakopikum, komunikacijos technologin intensyvum ir kt. Taigi svarbiausia uduotis pagrsti pilietini technologij visuomenin vaidmen iuolaikinio pasaulio raidos etapu ir atskleisti j komunikacinio integralumo organizavimo modelius intensyvi technologij aplinkose. Pilietinio organizavimo proces tobulinimas ir technologins aplinkos leidia kelti naujas hipotezes, ar galima, pavyzdiui, pagal technologini aplink prisotinim ir valdym matuoti ir kokybikai indikuoti demokratijos bkl bei socioekonomin veiksmingum giljanios globalizacijos kontekstuose? Panas matavimo bandym metodologiniai standartai pateikiami ir kai kuriuose iuolaikiniuose europeizacijos tyrimuose (pavyzdiui, Trenz, 2008).
Postmodernios visuomens pilietinis bvis
Pilietinio bvio komunikacinis konstravimas, naudojant tobuljanias IKT, yra btent iuolaikins visuomens tendencija. Visuomens ryi kompleksikumas jau pasiek tok laipsn, kuriame svarbiausi vaidmen (ir ekonomin, ir socialin, ir politin) pradeda vaidinti socialins sveikos ir j veiksmingumas. Tai yra naujosios ekonomikos pagrindas, kuris skatina mogaus itekli pltr, krybingum, inovatyvum bei darnj vystymsi. Tai reikia, kad pilietinio organizavimo formos ir j komunikacijos efektyvumas tampa sykiu ir
206
konkurencingumo prielaida globalizuotame pasaulyje (Augustinaitis, 2003; 2005). Tokiu bdu, pati demokratija tampa pilietini technologij altiniu. Demokratijos pltra ir demokratijos inovacijos iuo metu tiesiogiai priklauso nuo IKT panaudojimo galimybi. Galima kalbti, kad demokratijos potencialas yra sykiu ir visuomens konkurencingumo prielaida, kitaip sakant, demokratinis konkurencingumas tai konkurencingumas didinant demokratijos veiksmingum. Pilietini technologij taikymo aren galima apibrti keliomis dimensijomis: Pirma, tai daugiapakops valdios (angl. multilevel governance) pltra, kuri jungia daugel valdymo struktr skirtingu lygiu ir vairiais sveik tipais. Taigi pilietins technologijos komunikacikai modeliuoja ir technologikai realizuoja daugiapakopius ir vairiakrpyius ryius, kurie sieja partijas, suinteresuotas grupes (stakeholders angl.), alis, tautas, individus, miestus, privat sektori, pilietins visuomens organizacijas, o kita vertus, institucijas, vartotojus, pilieius, sprendim primjus ir kt. (Padovani ir Tuzzi, 2004; Hemmati, 2002). Savo ruotu, pilietini technologij gyvendinimas implikuoja ir daugiapusio atstovavimo poir (multistakeholder approach angl.). Tai itin gerai atsispindi WSIS (World Summit on the Information Society) problematikoje ir JT(Jungtini taut) strategijose (r. The World Summit on the Information Society, 2010). Antra dimensija, tiesiogiai susijusi su pilietini technologij pltra yra interneto valdymo problematikos aktualumo didjimas (kaip pavyzd galima minti ir Vilniaus Interneto valdymo forum, (r IGF, 2010). Interneto valdymas ireikia pilietini technologij politinius, vertybinius ir teisinius aspektus, taip pat j gyvendinimo socialines pasekmes, pradedant globalia aplinka ir baigiant lokaliais pilietins raikos ypatumais. Treia dimensija, kuri apibria pilietini technologij taikymo lauk naujosios medijos ir j didjantis visapusis poveikis mogaus gyvenimui. Naujj medij taka kultrai, bendravimui, gyvenimo bdui kartu suteikia naujas mogaus ir informacijos laisvs iraikas, gyvendinimo formas ir metodus. Naujj medij galimybs sukuria prielaidas naujiems visuomens sveik organizavimo pavidalams. Teorins implikacijos. iandieninis pilietini technologij supratimas nra visikai nauja idja ar teorin koncepcija. Demokratini modeli tobulinimas ir nauj paradigm krimas yra nuolatinis procesas, kuris siekia prisitaikyti prie istorini iki ir giljanios globalizacijos slyg. Visuomenje, kurios gyvenimas vis labiau grindiamas iniomis, pilietinio gyvenimo organizavimas taip pat vis labiau priklauso, kaip veiksmingai gyvenama ini apykaita tarp moni bendruomeni, grupi, individ ir kaip formuojamos bendros kompetencijos bei vertybinis su valdios struktromis. Neatsitiktinai pilietini technologij sampratos formavimsi galima sieti su dvikrypio valdymo ir tinklikumo teorijomis (Coleman, 2002, 2004 B; Castells, 2005), taip pat valdymo be valdios (governance without government (Rosenau, Czempiel, 1992) koncepcija. Formuojamas politinio valdymo idealas IKT grstos pilietins raikos ir atstovavimas per inojim ir kompetencijas. S. Colemanas mano, kad turi bti sukurtas pilietinis politinio moderavimo modelis: centre politikas kaip krjas, idj generatorius, derybininkas, vadybininkas, kuris jungia pilietinius interesus,
207
kompetencijas, vertybes, nuomones, t.y. formuoja ir valdo komunikacinius procesus.

Pilietin komunikacija Lietuvoje Tyrimo koncepcija. Lietuvoje e. demokratijos ir valdios tyrimas i pilietini technologij metodologins pozicijos traktuojamas pirm kart. Lietuva supranta vieojo sektoriaus ir pilietikumo vaidmen gana deklaratyviai ir abstrakiai. iuo metu dar kyla e. valdios, e. demokratijos, e. trauktiems ar e. dalyvavimo savivokos ir ypa praktinio gyvendinimo problem (Lietuvos e. valdios gairs, 2009). Todl pilietini technologij suvokimas negali bti vienareikmiai priimamas ir juo labiau praktikai taikytinas. Taiau formuojama pilietini technologij koncepcija gali paskatinti Lietuvos strategins vizijos krim. Kol kas pilietini technologij gyvendinimo praktika yra gana skurdi, Lietuva ne tik nepretenduoja pilietinio gyvenimo inovacijas, bet danai ir atsilieka nuo senj ES ali patirties. ie klausimai svarstomi gana vangiai. Tai ne tik Lietuvos problema. ie klausimai yra itin aktuals ne tik visose ES alyse, bet ir daugelyje pasaulio valstybi. Paios technologijos savaime problem neisprendia. S. Colemanas paymjo, kad iuolaikins politikos paradoksas yra tai, kad vieoji prieiga prie Parlamento niekada nebuvo tokia atvira, bet visuomens nutolimo ir susvetimjimo nuotaikos niekada nebuvo tokios stiprios (Coleman, 2004). is paradoksas itin tiksliai suformuluoja metodologin pozicij demokratini proces kokybiniam vertinimui ir matavimui Lietuvoje, taikant pilietini technologij diskurs. iuo poiriu Lietuvos Respublikos Seimo (toliau LRS) veikla vertinama kaip integruotos politins komunikacijos atvejis, grindiamas IKT ir nuolat intensyvjanios technologizuotos pilietins aplinkos santykiu. Btent i prielaida atskleidia S. Colemano irykint paradoks tarp Seimo pilietins komunikacijos galimybi ir pilietini siekini. Tyrimo rezultatai. Taikant pilietini technologij samprat praktikai, pradtas tirti Seimo nari pilietins komunikacijos veiksmingumas. Komunikacijos organizavimo ir valdymo struktr pobdis technologinse aplinkose tampa svarbiausiu vertinimo kriterijumi. Pats bendriausias atskaitos takas yra Lietuvos visuomen tinklinimo laipsnis. Ar Lietuvoje jau yra tinklinta visuomen ir jos spaudimas vieojo valdymo struktroms? Be abejons atsakymas yra teigiamas iuo metu Lietuvos IKT pltr galima apibdinti kaip revoliucin l, kuris tiesiogiai veikia ne tik gyvensen, bet ir formuoja kitokius lkesius, ekonominio elgesio ir socialini santyki siekinius, veikiamus bendr Europos integracijos ir globalizacijos tak. Tai iliustruoja visuomens nuomons tyrim bendrovs Rait apklausa, kuri parod, kad 2010 05 26 internetu naudojasi vir puss (53 proc.) alies gyventoj; interneto vartotoj augimas Lietuvoje yra stabilus ir sudaro, apie 10 proc. per metus. Tuo tarpu atstovaujamos valdios atstumas nuo pilietini technologij teikiam galimybi ne tik atsilieka, bet nuolat didja. Akivaizdus pavyzdys yra LRS, kuriame interneto svetaines turi tik 52 i 140 Seimo nari (37 proc.). I j per 208
paskutinius 6 mn. nauja informacija papildytos tik 45 svetains (t.y. 32 proc.), o kitos yra ualusios, atliekanios daugiau formalaus reprezentavimo funkcij. ios irkls akivaizdiai rodo komunikacin atskirt pilietini technologij poiriu, kuri leidia kelti klausim, koki turim Lietuvos pilietins visuomens brand, ir koks jos santykis su ekonomin ir socialine paanga, globaliojo konkuravimo potencialu ir slygomis? Teorikai, konstitucikai ir ideologikai (t. y. sekant Europos Sjungos vertybinmis nuostatomis) dabartin pilietins visuomens svoka tai savarankika pilietikai aktyvi moni veikla, sprendiant vairias gyvenimo problemas, bendraujant su valdios institucijomis ir net kontroliuojant jas. iam tikslui pilieiai ne tik gali, bet iuo metu jau neivengiamai turi naudoti vairias technologijas, ireikiant pilietin aktyvum ir savo interesus per pilietins visuomens struktras bendruomenes, judjimus, organizacijas ir pan. Vieosios nuomons tyrimai iuo atveju tik atspindi ias objektyvias prieastis, kurios iuo metu traktuojamos ad hominem, t. y. apeliuojant Seimo nari mogiksias savybes ir elgesio ypatumus. 2010 m. lapkrit Vilmorus atliktos apklausos duomenimis Lietuvos gyventojai maiausiai pasitiki Seimu, partijomis ir Vyriausybe: Seimu pasitiki tik 8,1 proc., Lietuvos gyventoj. Be abejo, technologikai Seimo nari dialogas internetu su pilieiais yra ne tik galimas, bet ir btinas naudojant vis spektr komunikacijos instrument. Taiau iuo metu grtamojo ryio su pilieiais galimyb interneto svetainje turi 21 Seimo narys. 13 Seimo nari turi tinklaraius (blogus), taiau dalis j mintis reikia tik asmeniniais klausimais. Tik 2 Seimo nariai silo diskusij su visuomene forumus. Interaktyios pilietins konsultacijos praktikai nenaudojamos, t.y. pilieiai ne tik kad neturi galimybs takoti politinius sprendimus, bet ir isakyti savo nuomon, pozicij ar interesus. Ar galima asmenin piliei komunikacija internetu su Seimo nariais? 2010 11 14-21 d.d. buvo uklausti visi turintys interneto svetaines Seimo nariai, taiau atsak tik 16 (t. y. 30 proc. turini interneto svetaines). Tai rodo, kad nra sistemins praktikos ir pilietinio bendravimo kultros. Laiko veiksnys iuo atveju nra pasiteisinimas, nes asmeninis bendravimas yra pats brangiausias. iuo atveju pats komunikacijos organizavimo modelis yra ydingas, nes kiekvienas Seimo narys turi kelis padjjus, kurie kaip tik sukuria informacinio aprpinimo ir komunikacinio organizavimo terp. Asmeniniu poiriu, kuriant politinius vaizdius didel naujj technologij taka. Maiau puss, t. y. 56 Seimo nariai (40 proc.) save pristato Facebooke, taiau darbo veiklos informacij pateikia tik 22. Aktyviau ar pasyviau diskutuoja Facebooke 29 Seimo nariai, taiau dauguma asmeniniais klausimais. paklausim per Facebook atsak tik 10 Seimo nari. Taigi didjanti atskirtis tarp technologins pilietinio gyvenimo aplinkos ir Seimo nari politins komunikacijos form yra akivaizdi. Pilietins technologijos veikia kaip aplinkos spaudimas, bet pati pilietin komunikacija yra itin skurdi. Naujosios technologijos atlieka atributo funkcij, o pirmenyb teikiama politinio vaizdio formavimui tradicinse medijose: geriau dalyvauti TV projektuose ar skandaluose gatvse, kurie tiesiogiai atspindimi laikraiuose ir televizijoje.
209
Akivaizdu, kad norint pakeisti esam situacij, ini visuomens slygomis reikia sukurti ir naudotis naujas politines technologijas, jungianias e. valdios, e. demokratijos ir socialini technologij galimybes. ios technologijos turt nusakyti vieosios politikos ir piliei santyki komunikacinio organizavimo ypatumus bei formas tinklintoje pilietinje ini visuomenje. Lietuvoje, pavyzdiui, lyginant su Danijos pilietini technologij ekspertine grupe (angl. the citizen technology panel), priimani sprendimus piliei konsensusu (r. Citizen Consensus Councils, http://www.co-intelligence.org/PcitizenCC.html), ar Estijos pilietiniu savivaldos modeliu, iuo metu veikia tik uuomazgins pilietini technologij realizacijos. Galima iskirti, sakykim, Delfi forum Bk delfi pilietis ir pan. Taiau iuo atveju kyla klausimas, kuri yra riba tarp ou ar aidimo ir pilietini technologij gyvendinimo socioekonomini kriterij? iuo atveju linkstama link pirmojo varianto, nes Delfi pilietis atvyko Facebook' (Facebook socialiniai prapltimai) ir laukia draug ir pripainimo. Santykis su valdia, ypa aukiausija, tarp j ir LRS, yra tik kontekstinis. Seimo nari interneto svetains yra priemon prisistatyti ir pateikti savo politines pairas. Taiau j galimybs nra pakankamai ir visapusikai panaudojamos pilietiniams procesams pltoti, o atlieka labiau formalisias informacines ir vaizdio palaikymo funkcijas.
Ivados
Pilietins technologijos yra gana naujas poiris, kuris neturi pilnai nusistovjusio teorinio pagrindo ir kol kas traktuojamas ambivalentikai. Tai reikalauja tolesns ios koncepcijos pltots ir teorinio pagrindimo. Pilietins technologijos atspindi iuolaikins visuomens poreikius globalioje konkurencinje aplinkoje, kai pilietinio organizavimo komunikaciniai modeliai formuoja konkurencinius pranaumus ir skatina nauj pridtini veri krim. Pilietins technologijos yra priemon konstruojant visuomens komunikacijos model ir sukuriant jo valdymo mechanizmus sudtingose ir daugialypse aplinkose, kuriose vyrauja nepaliaujamai didjanti technologini veiksni taka. Taigi pilietins technologijos plaija prasme yra konkurencing visuomens komunikacinio organizavimo form ir metod krimas bei valdymas. Pilietins technologijos yra informacins epochos reikinys ir negali gyvuoti be IKT-grstos pltros. Tuo paiu pilietins technologijos faktikai ireikia pilietins informacijos ir inojimo apykaitos, organizuotumo ir sveikumo pavidalus, kurie vyksta kaip komunikacijos procesai ir formuoja vairius pilietins komunikacijos modelius, taip pat ir komunikacinius j gyvendinimo mechanizmus.
Literatra
1. Augustinaitis, A. (2003). Valdymo komunikacija: ini visuomens taka vieajam administravimui. Informacijos mokslai. 27: 9-22. 2. Augustinaitis, A. (2005). Valdymo kaitos kryptys ini visuomenje. Informacijos mokslai. 33:9-17.
210
3. Castells, M. (2005). Informacijos amius: ekonomika, visuomen ir kultra, I tomas. Tinklaveikos visuomens raida. Vilnius. Poligrafija ir informatika. 4. Coleman, S. (2002). Towards an e-connected Europe. In Rb, U. (ed.) European Governance - Views from the UK on democracy, participation and policy-making in the EU, The Federal Trust for Education Research. 5. Coleman, S. (2004) Connecting Parliament to the Public via the Internet: Two Case Studies of Online Consultations. Information, Communication and Society 7(1): 1-22. 6. Coleman, S. (2004). From service to commons: re-inventing a space for public communication. In Tambini, D. & Cowling, J. (eds.) Public Service Communications, London: IPPR. 7. Hemmati, M. (2002). Multi-stakeholder processes for governance and sustainability: beyond deadlock and conflict. London: Earthscan Publications Ltd. 8. Lietuvos e. valdios gairs: ateities valg tyrimas : kolektyvin monografija (2009). Red. Vitalija Rudzkien, Arnas Augustinaitis. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. 9. Masuda, Y. (1983). The Information Society as Post-Industrial Soiety. Bethesda, World Future Society. 10. Oranje, C. Van; Weehuizen, R. (2009). Towards a Digital Europe, serving its citizens. The EUReGOV synthesis report TR-673-EC, February 2009. Prepared for the European Commission, Directorate General for Information, Society and Media. http://www.euregov.eu/deliverables/reports/final%20report%20v5.1.pdf . r. 2010-1130 11. Padovani, C, Tuzzi, A. (2004). The WSIS as a World of Words: Building a Common Vision of the Information Society? Journal of Media and Cultural Studies. Vol. 18, 3: 360-379. 12. Pasaulinis Interneto Valdymo Forumas. Vilnius, 2010 http://www.igf2010.lt/index.php/lt/welcome/index. r. 2010-11-30 13. Rosenau, J. & Czempiel, E. O. (1992) Governance without Government: Order and Change in World Politics, Cambridge University Press, Cambridge. 14. The World Summit on the Information Society. Jungtins Tautos. http://www.itu.int/wsis/index.html. r. 2010-11-30 15. Trenz, Hans-Jrg (2008). Measuring the Europeanisation of public communication: the question of standards. European Political Science. ISSN 1680-4333 p. 273-284. doi: 10.1057/eps.2008.19. SUMMARY CITIZENS TECHNOLOGIES IN CONTEMPORARY SOCIETY
1
Prof. dr. Arnas Augustinaitis, 2 Prof. Rimantas Petrauskas

1
Mykolas Romeris University, Lietuva araugust@mruni.eu, 2rpetraus@mruni.eu
The purpose of this article is to present the concept of citizens technologies and to illustrate the case of their application by analyzing internet communication by members of the Lithuanian Seimas. The article presents original concept of citizens technologies: the concept is approached as a specific area of expression of the citizens technologies, also the importance of new media in expressing the transformation of social and economic relations
211
(considering both - political and civil aspects) in the global era is highlighted. Citizens technologies define the peculiarities and forms of communication organization of the public policy and citizenry relations by the use of information and communication technologies (ICTs). Within this article the communication approach serves as the methodological basis. Citizens technologies are seen as a communicative means of organization and development of the citizen and political relations in the global technological environments. According to the methodological approach, not only do citizens technologies express the ever increasing degree of complexity in the knowledge society, but they also comprise instrumental decisions which in the broad sense can be interpreted as increase in interaction. Based on the communicative view of citizens technologies, new methodological approach to civil maturity and e. democracy assessment criteria is introduced. As a case of citizens technologies analysis, the Lithuanian Seimas members communication effectiveness with citizens in the context of Lithuanian e. democracy was assessed. Keywords: citizens technologies, social technologies, e. democracy, political communication.
212
ENTREPRENEURIAL LEARNING: DEVELOPING GLOBAL LEADERSHIP COMPETENCIES IN COMPLEX WORLD

Assoc. prof. dr. Aelita SKARAUSKIEN
Mykolas Romeris University, Lithuania aelita@mruni.eu
Introduction
Globalisation and modernisation are creating an increasingly diverse and interconnected world. Nowadays private and public organizations have to face crisis, change, turbulence, and high competitive pressure. The circumstances in which most businesses today find themselves are complex, dynamic and uncertain (Stacey, 2000). The environment in organizations is becoming more complex and changes more often and suddenly (Tvede, 1997; Stacey, 2000; Goswami, 1993; Tetenbaum, 1998; Laszlo, 2002). Furthermore, diversity and complexity increase also in a domestic working environment as business operations become more international (Jokinen, 2004). Understanding international interaction is essential for organizations to work effectively in todays global business environment. Although the need to develop leaders with adequate competencies has become obvious in recent years (Adler and Bartholomew, 1992; Brake et al., 1995; Brake, 1997; Morrison, 2000; Bonnstetter, 1999; Suutari, 2002), there is still a significant gap between the International human resource requirements of global strategies and their realization (Adler, Bartholomew, 1992; Engle et al., 2001, Morrison et al., 1999). The dynamics, complexity and diversity, now characteristic of global environment, enhance demands on management and leadership competencies at all organizational levels. Therefore, increasing understanding of different aspects of globalization and interrelationships of various factors and their changes will help organizations to meet the new challenges brought by globalization. One of the primary objectives of training and graduate management education is to prepare people to be outstanding managers, leaders, and professionals. Todays businessmen, managers and leaders need not only skills to act in an unstable and unpredictable environment but also to understand the reasons of this. Education must reverse the trends of the last century and provide a foundation that gives a student mobility to shift changing demands and opportunities. ,,If we know one thing today,... it is most managers are made, not born...there has to be systematic work on the supply, the development, and the skills of tomorrow`s management (Drucker, 2004).
213
New paradigm leadership
Much has been said of leadership throughout the last years. The theories of post-modernistic leadership are dominated by two trends of attitudes, as Prewitt (2004) states: 1. Integrating, which combines different leadership theories and attitudes, for instance Stouts (2003) interdisciplinary leadership model IDEAL, which unites sociological, psychological and philosophical aspects of the leadership (including integrating models of Kets de Vries, 2001,2004 etc). 2. Differentiating, which emphasizes different leadership dimensions, orientations and levels, for example, a multidimensional leadership model, which points out the levels of a person, a dyad, a group and a collective (as well as Kotter, 1999, Csikszentmihalyi, 2003, Depree, 2004). This paper focuses on the first trend, integrating one, and seeks to design the integrating interdisciplinary model by summarizing the theories by Ackoff (1999), Haines (1998), Senge (1990, 2007), Gharaedjaghi (2006) and other authors. Different authors emphasize the importance of different factors, highlight different aspects, and use different terms for defining the role of the leader in the organization. Despite a substantial amount of research (Kets De Vries, 2001, 2003, 2004; Mintzberg, 2001; Drucker, 2004; Finkelstein, 2004; Rosete, Ciarrochi, 2005), there is still much uncertainty about which competencies are required to be an effective leader. Regardless of author or study, there are three dimensions of leadership delineated in modern theory of leadership (Fry, 2003, Zohar, Marshall, 2004; Csikszentmihalyi, 2003; Stout, 2002; Kets De Vries, 2004; Depree, 2004): personal leadership, relationship leadership, organizational/strategic leadership.
1. Personal dimension Leadership as Personal Development: personal change, personal mastery, personal maturity, personal values and attitudes, continuous learning; Leadership as Thinking and Life Style: life philosophy, spiritual health, life/work balance, moral standard, self-realization. 2. Relationship dimension Leadership as Relationship between a Leader and Followers: influence, interaction, trust, intellectual stimulation, individual consideration, contingent reward, serving other people; Leadership as Ability to Create a Collective Vision of the Future: inspiration, motivation, enthusiasm, passion, creative tension. 3. Organizational/strategic dimension Leadership as Continuous Change, Transformation of the Organization: productive work, organization performance, understanding resistance to change, discovery leverage point, perception of complexity and global context; Leader as Constructor in the Organization: creating a learning organization, system approach to the organization, process orientation. 214
Contemporary theorists of management (New paradigm leadership theories) stress a new role of the leader as the architect, constructor or business designer in the organization (Senge, 2007, Gharajedaghi, 2006, Zohar, Marshall, 2004, Makridakis, Hogarth, Gaba, 2009). Kets De Vries (2004) claims that the leader performs two roles in the organization: charismatic and architectural. An efficient work requires both roles. When a charismatic leader inspires his followers to seek a vision, a leader-architect plans the whole politics, strategy and structure of the organization. This role is not so noticeable but is none the less significant. A manager needs multisystematic insight a position of a managermetatheorist or methodologist, only then a managed system can be consciously restructured by transforming the old order to the new one (Kvedaraviius, 2006). Senge (2007) also accentuates the leaders role as a constructor of the organization. Haines (1998), Sterman (2000) mention the interactive management model and call systems thinking competencies a platform for designing business architecture. Every organization is ideally created to achieve certain results. If results are worse than expected then the design must be changed. This means changing structures, operational processes, information flow, interrelations in a way to meet the new needs (Gharajedaghi, 2006). Forrester (1975) emphasizes ,,a fundamental difference between an enterprise operator and an enterprise designerone is the airplane designer and the other is the airplane pilot. The designer creates an airplane that the ordinary pilot can fly successfully. Management education has tended to train operators of corporations, but in the future will successful corporations rely on enterprise designers. In his recent article Senge (2007) states: the leader's new work building Learning Organizations, describing new roles, skills, and tools for leaders who wish to develop learning organizations: Seeing interrelationships, Moving beyond Blame, Distinguishing Detail Complexity from Dynamic Complexity, Focusing on Areas of High Leverage, Avoiding Symptomatic Solutions. Haines (1998) accentuates six competencies areas that are essential to leadership: enhancing Self-Mastery, building Interpersonal Relationships, facilitating Empowered Team, collaborating Across Functions, integrating Organizational Outcomes, creating Strategic Alliances (,,Centering Your Leadership Model). ,,Thinking of leadership development as a system, instead of just providing training programs, is an entirely new way of thinking...When we boil competitive edges to their essence, leaders are the only true sustainable edge over the long term (Haines, 1998). Gharajedhagi (2006) gave a new philosophical sense to leadership in the modern context by proposing an interactive management model: The best way to understand the system is to construct it, to get a handle on emergent properties, we need to understand the processes that produce them, controlling, influencing the system`s existence(Gharajedaghi, 2006). The new paradigm leadership stress the significance of holism, intuition and creativeness and systems conception of the world. Therefore into this conception we should look as into the way of thinking not just as the discipline or problem solving methodology. The management of the organization is an object and space
215
of human creative work. Leading organization is closely related to the conception: reflection, expertise and thinking. Thinking includes manipulation of information, formation of concepts and ways of problem-solving, searching for reasons and making decisions. Thinking is a mean of every manager in his daily activity, therefore, with a sight to the future it is worth to consider a question whether more efforts in executive education should be put to a study of thinking rather than of a substance or matter. One of the ways to improve the quality of results of an activity is to enhance the quality of thinking: how you think, is how you act, is how you are (Haines, 1998).
Integrative framework of Global Leadership competencies
What are the competencies which leaders require in the global context? In existing research, different types of dimensions have often been mixed and treated as equals. A certain trait in one framework is replaced with corresponding behavior in another. There are two basic approaches to this question. First, one may assume that global leaders have competencies different from those needed in the domestic context. The other assumption is that global leaders have just developed their (general) competencies into a higher (global) level. In this paper global leadership competencies are seen as those universal qualities that enable individuals to perform their job outside their own national as well as organizational culture, no matter what their educational or ethnical background is, what functional area their job description represents, or what organization they come from (Jokinen, 2004). To be an effective global leader, manager or professional, a person needs the ability to use knowledge and to make things happen. Competencies have been determined with terms describing certain personal traits, behaviors, skills, values, and knowledge, and many existing frameworks are combinations of these. A theory of performance is the basis for the concept of competency. Maximum performance is believed to occur when the person`s capability or talent is consistent with the needs of the job demands and the organizational environment (Boyatzis, 2007). Whether direct empirical research is reviewed from other articles in this paper or the past literature (Spencer and Spencer, 1993; Goleman, 1998, 2000, Boyatzis, 2007), there are a set of competencies hat have been shown to cause or predict outstanding leader, manager or professional performance. Different authors or studies (Rosete, Ciarrochi, 2005; Spencer, Spencer 1993; Kotter, John, 1999; Goleman, 1998, 2000) tend to include abilities from three clusters in a set of competencies that could cause or predict outstanding leader performance: Cognitive competencies, such as systems thinking, pattern recognition; Emotional intelligence competencies, or intrapersonal abilities, including self-awareness and self-management competencies; Social intelligence competencies, or interpersonal abilities, such as networking, including social awareness and relationship management. Goleman (1998) defined an emotional competence as a learned capability based on emotional intelligence which results in outstanding performance at work.
216
In other words, if a competency is an underlying characteristic of the person that leads to or causes effective or superior performance (Boyatzis, 2007), then: an emotional, intelligence competency is an ability to recognize, understand, and use emotional information about oneself that leads to or causes effective or superior performance; a social intelligence competency is the ability to recognize, understand and use emotional information about others that leads to or causes effective or superior performance; and a cognitive intelligence competency is an ability to think or analyse information and situations that leads to or causes effective or superior performance. These three domains of competencies help to understand what a person can do (i.e. knowledge), how a person can do it (i.e. competencies), and why a person feels the need to do it (i.e.values, motives, and unconscious dispositions) (Boyatzis, 2007). It can be concluded that there are many listings of global leadership competencies, containing items very similar to the previous examples. The various terms used reflect only semantic differences of the recurrent items presented in the given examples. In the global context, technical expertise, factual knowledge and customer or shareholder orientation seem to gain much less attention than the soft qualities such as self-awareness, self-mastery, flexibility, and social skills (Jokinen, 2004). Many authors share the view that although the increasing need for global leaders is clear, the specific competencies of these leaders are far from clear (Morrison, 2000). The relationship between social and emotional intelligence competencies and leadership has been investigated by many scholars (Kets De Vries, 2001, 2003, 2004; Mintzberg, 2001, Rosete, Ciarrochi, 2005). The existence of relationships between those constructs has been proven empirically. On the other hand, the situation of research of cognitive intelligence competencies such as Systems thinking is very different, there are only few studies analyzing Systems thinking impact on organization performance (Dorner, 1989, Ossimitz, 2000). Literature linking organization performance and Systems thinking is thematically widely developed but usually limits itself to a pragmatic or a model level (Ellis, Gregory, Mears-Young, Ragsdell, 1995; Senge, 1990, 2007; Srinavas, 1995, Capra, 2002). Many authors emphasize the importance and relevance of Systems thinking in the organization management, however, theories are difficult to be summarized, since they are based on different attitudes to both Systems thinking and meaning of organization performance. Palaima, Skarauskien (2010) evaluated competence of Systems thinking in the context of leadership and found out that systems thinking as a competence is as important as are social and emotional intelligence competencies. A conceptual model of relationships between intelligence competencies and leadership performance was developed and by modeling the intelligence competences effect on leadership performance all hypotheses about impact of Systems thinking competencies (dynamic thinking, interactivity, systems logic, process orientation, continuous learning and understanding of mental models) on all three levels (personal, relationship, organizational/strategic) of leadership were accepted. However, Systems thinking is most important and
217
valuable in organizational/strategic dimension of leadership. This dimension of leadership performance is explained exceptionally by competencies of systems thinking. Why is System thinking and systems approach towards the organization so important in this age of changes? In a dynamic global environment, managers must have divergent cognitive skills, be able to switch their focus of concentration quickly from one thing to another (Mintzberg, 2001), and have the capacity of pattern recognition, to identify key fact and anomalous observations, speed of closure, and intelligence. These can be related to different activities such as evaluating performance and strategic options, designing strategies, plan formulation, and making well-reasoned decisions. Jokinen (2004) emphasizes individuals ability to learn and acquire new skills and competencies, especially when it comes to developing global leadership potential. Boyatzis, Goleman (2007) defined Systems thinking as an ability to think or analyse information and situations that leads to or causes effective or superior performance. Generally the usage of Systems thinking in practice can be defined by P. Senge words: it simplifies life by helping us see the deeper patterns lying behind the events and the details (Senge, 1990). The essence of Systems thinking is the following: to understand interrelations but not linear cause-effect relations; to see processes of changes but not static states; to see and understand context. Systems thinking may appear more complex and multilevel than analytic or reductionist thinking, it helps to detect the order in the complexity and is more accommodating to human understanding of reality. Systems thinking is a discipline for seeing the structure that underlie complex situations, and for discerning high from low leverage change (Senge, 2007). After discussing theoretical and empirical issues it could be concluded that cognitive intelligence competencies such as pattern recognition and systems thinking are predictors of leadership performance. The empirical research bases on assessment of global leadership competencies and answers the question which competencies have developed participants in executive education that are related to outstanding managerial, leadership, and professional performance.
Research results
This paper presents the research results in evaluation of managerial (emotional, social and cognitive intelligence) competencies in Lithuania. The paper follows quantitative research approach and the predetermined questionnaire rests on the instrument web-based questionnaire ESCI-U SAQ (Emotional and Social Competency Inventory, Self Assessment Questionnaire, Goleman, Boyatzis, 2007). The Self-Assessment Questionnaire (SAQ) is a 73-item questionnaire in which the participants are asked to assess the frequency with which they demonstrate each behavior. Intelligence competencies were measured using five-point Likert scales. The total sample of 110 respondents. Data collected during the year 2009 of
218
participants in executive education (MRUNI, ISM, LIVADIS). Data was analyzed using statistical software package SPSS (Field, 2006). The theoretical model of the empirical research rests on the classification of the intelligence competencies in three clusters: emotional, social and cognitive intelligence competencies. The Wilcoxon rank-sum test found out that the levels of both emotional and social intelligence competences of Lithuanian executives are higher than cognitive intelligence competences. Findings reported are summarized in Tables 1.
Table 1. The Results of Wilcoxon rank-sum test
Intelligence competencies Systems thinking Interactivity Systems logic Process orientation Understanding of mental models Continuous learning Dynamic thinking Emotional intelligence competencies Empathy Emotional self-awareness Stress management Optimism Flexibility and tolerance Social intelligence competencies Change catalyst Communication Conflict management Trust
Mean 3.62 3.39 3.70 3.94 3.37 4.11 3.26 3.93 3.85 3.67 3.75 4.38 3.97 3.72 4.18 3.24 3.70 3.72
Wilcoxon W 7684.50 7936.50 9306.50 8480.50 9176.00 10160.50 8973.50 8634.00 8917.50 8976.00 9132.50 9464.00 9788.00 9771.50 10188.00 10097.00 8692.50 9604.50
Size effect, r -0.47 -0.43 -0.19 -0.33 -0.22 -0.04 -0.25 -0.19 -0.17 -0.16 -0.11 -0.07 -0.02 -0.02 -0.04 -0.05 -0.21 -0.14
The analysis demonstrated that there exist average differences in means of emotional, social and cognitive intelligence competencies. The emotional intelligence competencies are best developed by participants. The means cognitive intelligence competencies are the lowest.
Conclusions
1. The role in management education is to help people add value personal development to help them to prepare to be effective in their future jobs and careers. The aim of management training is to help manager become more effective. It requires development of competencies, as well as arousal of the appropriate motivation and value drivers. The question is whether the methods are effective or not. Competency development process should start from an analysis of
219
the dynamics of the global business environment and the core competencies, continuing to identifying the profiles of necessary human resources and ending with identification of necessary competencies for specific jobs/functions. Studentchange outcome studies have been a focus in undergraduate programs, but still relatively little has been documented about the effects of graduate programs. A related question is how any institution can improve their impact and/or sustain their impact. 2. Competencies which are predictors of global leadership performance were identified by this research. The empirical found out that the levels of both emotional and social intelligence competences of Lithuanian executives are higher than cognitive intelligence competences. Following theoretical insights it could be concluded that development of systems thinking competence and retention of cognitive abilities can significantly improve both efficiency of leadership and efficiency of organisation. It should be noted that the Systems thinking theories are widely spread but they are not universally known and applied in management, since they require a deeper understanding of systems philosophy. One of the reasons why it is difficult to apply Systems thinking effectively according is that the thinking skills stand in stark contrast to the skill set that most of us currently use when we grapple with business issues (Richmond, 1997). To become a practician of Systems thinking means to start treating problems in the organization as the problems of the system and start looking for system-integrated solutions. This creates an opportunity to use the freedom of experimenting: original world outlook leads to original decisions. How is it possible to learn thinking systematically? Ossimitz (1998) answers this question and states that one needs to start from Awareness of Systems a conscious perception and philosophy of systems. ,,Learning the systems methodology is very much like learning to play chess. The rules are relatively simple, but proficiency comes only with practice (Gharajedaghi, 2006) 3. In the first part of the research paper it was argued that competencies of a leader should be revised continuously therefore it is important not only to make list of competencies, but also to identify mix and schema of competencies and to orient towards ideal leader. From human resource development perspective, this research results may provide the base for planning training activities where the fundamental questions to be answered is: in what type of competencies development is needed, knowledge, skills and abilities, or other characteristics? In planning organizational development as well as career development activities the issues to be considered include: what are the most effective training methods to improve the competencies of a particular type, where can various training and developmental experiences be found, to whom should different developmental opportunities be offered, what measures can or should be used to assess the level of different competencies in an individual, and how the desired competencies can be retained and utilized within organization. In these contexts, the competencies that individuals need to meet their goals have become more complex, requiring more than the mastery of certain narrowly defined skills.
220
4. An education can help students learn the cognitive, social and emotional intelligence competencies needed to be outstanding managers and leaders. But when the education institution uses the typical lecture and discussion methods with their focus on knowledge acquisition only it is difficult to sustain that contribution over time. A more holistic approach (i.e. developing knowledge, competencies and values) can help dramatically improve impact and the relevance of executive education to their future work organizations. Competencies needed to be effective can be developed. But that development can be eroded without continuous improvement and renewal.
Practical implications/recommendations
Models of competencies are not prescription to warranted efficiency of leadership. However, they help to represent experience, knowledge and learned lessons, which can be useful milestones of organizational development. The model along with the conception of competence development can be used practically in the following ways: As a tool, which helps to evaluate and develop intelligence competencies relating them to leadership performance; As a tool of analysis, which helps to identify schemes, combination of competencies and orientation towards ideal leader; As a tool in leadership assessment centre to identify level or leadership and to build an individual competence development plan; As a key conception for creating leadership development programs in executive education oriented towards organizational efficiency improvement; As a self-analysis tool of a leader for better self-knowledge.
References
1. Ackoff R.L.(1999), Ackoff`s Best: His Classic Writings on Management, Jonn Wiley&Sons, New York. 2. Adler, N.J. and Bartholomew, S. (1992), Managing globally competent people, The Academy of Management Executive, Vol. 6 No. 3, pp. 52-65. 3. Brake, T. (1997), The Global Leader. Critical Factors for Creating The World Class Organization, Irwin Professional Publishing, Chicago, IL. 4. Brake, T., Walker, D. and Walker, T. (1995), Doing Business Internationally. The Guide to 5. Cross-cultural Success, Irwin Professional Publishing, Burr and Ridge, IL. 6. Bonnstetter, B.J. (1999), The DNA of global leadership competencies, paper presented at te SHRM 22nd Annual Global HR Forum, Orlando, FL, 11-14 April. 7. Boyatzis, R.E. (2007), Competencies in the 21st century // Journal of Management Development, Vol.27, No1, pp.7-11. 8. Boyatzis, R.E., Goleman D. (2007). Emotional and Social Competency Inventory, Hay Group Transforming Learning, available at: www.haygroup.uk 9. Capra F. (2002), The Hidden Connections, Doubleday, New York.
221
10. Cherniss, C. (2000), Emotional intelligence: what it is and why it matters, Organizational Psychology, New Orleans. 11. Csikszentmihalyi, M. (2003), Good Business. Leadership, Flow, and The Making Meaning, Penguin Books, New York 12. Depree M.(2004), Leadership Is an Art, Dell Publishing. 13. Drner D. (1989), Die Logik des Misslingens. Strategisches Denken in komplexen Situationen, Reinbek, Rowohlt. 14. Drucker P. (2004), What Makes An Effective Executive, Harvard Business Review, June . 15. Ellis K., A. Gregory, B.R. Mears-Young, G. Ragsdell (1995), Critical Issuses in Systems Theory and Practise, Plenum Press, New York and London. 16. Engle, A.D., Mendenhall, M.E., Powers, R.L. and Stedham, Y. (2001), Conceptualizing the global competency cube: a transnational model of human resource, paper presented at te Global Human Resource Management Conference, Barcelona, June. 17. Field, A. (2006), Discovering statistics using SPSS. London : SAGE Publications, pp. 779. 18. Finkelstein S. (2004), Why Smart Executives Fail, Penguin Books, New York. 19. Forrester J. W. (1975), Collected Papers of Jay W. Forrester, Norwalk, CT, Productivity Press. 20. Fry, L.W. (2003), Toward a Theory of Spiritual Leadership, The Leadership Quarterly, No.14. 21. Gharajedaghi J. (2006), Systems Thinking: Managing Chaos and Complexity, Elsevier, San Diego. 22. Goleman, D. (1998), Working with Emotional Intelligence, Bantam, New York. 23. Goleman, D. (2000), Leadership that gets results, Harvard Business Review, Vol.78. 24. Goswami, A. (1993). The Self-Aware Universe: how consciousness creates the material world. New York: Penguin Putnam. 25. Haines S. G.(1998), Systems Thinking&Learning, HRD Press, Massachusetts 26. James C., R (2003), Designing The Learning Organizations, Organizational Dynamics, No.32, pp. 46-62. 27. Jokinen, T. (2004), Global leadership competencies: a review and discussion, European Industrial Training, Vol.29, No.3. 28. Kets de Vries, M.F.R. (2001), The Leadership Mystique, Pearson Education, London. 29. Kets de Vries, M.F.R. (2004), What Makes the Leader Great? Strategic Directions, No.8, pp. 4-9. 30. Kotter, J., John P.(1999), Kotter on what Leaders Really Do, Harward Business School Press, Boston. 31. Kvedaraviius J. (2006), Organizacij vystimosi vadyba, Vytauto Didiojo universitetas, Kaunas. 32. Laszlo E. (2002), The Systems View of the World, Hempton Press, Broadway. 33. Makridakis,S., Hogarth,R., Gaba, A.(2009). Dance with chance, One world Publications, Oxford. 34. Mintzberg H.(2001), The Yin and the Yang of Managing, Organizational dynamics, No.29, pp. 306-312. 35. Morrison, A.J. (2000), Developing a global leadership model, Human Resource Management, Vol. 39 Nos. 2/3, pp. 117-32. 36. Morrison, A.J., Gregersen, H.B. and Black, S. (1999), What makes savvy global leaders?, IVEY Business Journal, Vol. 64 No. 2, pp. 44-51.
222
37. Ossmitz G. (1996), Stand und Perspektiven der Forschung zum systemischen Denken, Holder Pichler, Tempsky, Wien. 38. Ossimitz G. (2000), Entwicklung systemischen Denkens, Profil, Mnchen. 39. Palaima, Skarzauskiene (2010). Systems Thinking as a Platform for Leadership Performance in a Complex World, Baltic Journal of Management, MMRC2009. 40. Prewitt V. (2004), Leadership Development, Leadership and Organizational Development journal, 2004, Vol .24, No1, pp. 50-55. 41. Richmond, B.(2001). An Introduction to Systems Thinking, The Systems Thinker, Vol.8, No.2. 42. Rosete, D., Ciarrochi, J. (2005), Emotional intelligence and its relationship to workplace performance outcomes of leadership effectiveness, Leadership & Organization Development Journal, Vol.26. No.5. 43. Senge, P.(1990), The Fifth Discipline, Currency Doubleday, New York. 44. Senge P. (2007), Collaborating for Systemic Change, MIT Sloan Management review, No.2, pp. 44-54. 45. Spencer, L. M., Spencer, S.J. (1993), Competencies at Work: Models of Superior Performance, John Wiley&Sons, New York. 46. Srinivas, K.M. (1995), Globalization of business and the third world, Journal of management Development, Vol.14, No. 3. 47. Stacey R.(2000), The Chaos Frontier, Redwood Press Limited, Great Britain. 48. Sterman, J.D.(2000), Business Dynamics: Systems thinking and modelling for a complex world, Irwin McGraw-Hill, Boston. 49. Stout L. (2001), Leadership: From Mistery to Mastery, Dobraja Kniga, Ryga. 50. Suutari, V. (2002), Global leader development: an emerging research agenda, Career 51. Development International, Vol. 7 No. 4, pp. 218-33. 52. Tvede, L.(1997). Business Cycles. United Kingdom: Harwood Academic Publishers. 53. Tetenbaum, T.J. (1998). Shifting Paradigms: From Newton to Chaos. Organizational Dynamics, Spring, p.21-34. 54. Zohar D., I.Marshall.(2004). Spiritual Capital, Clays Ltd, Great Britain. SUMMARY ENTREPRENEURIAL LEARNING: DEVELOPING GLOBAL LEADERSHIP COMPETENCIES IN COMPLEX WORLD Assoc. prof. dr. Aelita Skarauskien Mykolas Romeris University, Lithuania aelita@mruni.eu Purpose The paper emphasizes a demand for new leadership competencies development practices addressing complexity, uncertainty and changes of today's business landscape. It is critical for higher education to understand what are the key competencies to be developed in order to deal with the fluidity of business. Design/methodology/approach From the competency point of view, this article aims to review and discuss existing global leadership and other related literature, and to combine findings and suggestions provided in previous literature in a more integrative framework of global leadership competencies. This is followed by a review of the main
223
outcomes of previous research. Finally an attempt is made offer suggestions for further research. Findings Based on the analysis and synthesis of the scientific literature a conceptual model of global leadership competencies (emotional, social and cognitive intelligence competencies) was developed. The theoretical model was supported by empirical evidence. Intelligence competencies which are predictors of leadership performance in Lithuania were identified by this research. The Wilcoxon rank-sum test found out that the levels of both emotional and social intelligence competences of Lithuanian executives are higher than cognitive intelligence competences. Research limitations/implications The references used for this review are not an exhaustive list within the topic area. Relevant sources of information may also exist in other domains of scientific inquiry. Because of the chosen research approach, the research results may lack generalizability. The sample of this research was limited only to national level therefore there is no possibility to compare results across different countries. Secondly, the traditional self assessment method have been used for evaluation of competencies in this paper, but the results could be supplement by adding 360-Degree Feedback or multisource assessment results. Practical implications The framework provided in this paper incorporates main findings of previous research and, as such, it may serve as a starting point for practitioners in planning of different selection, training, and career development activities, and for academics in starting their research. Originality/value This paper fulfils an identified information/resource need. The paper includes implications for the development of Systems thinking and other global leadership competencies. Keywords: entrepreneurial learning, globalization, leadership, competencies, systems thinking, organization performance, complexity.
224
CRIMINALIZATION OF ONLINE IDENTITY THEFT: COMPARATIVE ASPECTS

1
Assoc. prof. Darius TITILIS, 2 dr. Paulius PAKUTINSKAS, 3 Inga DAUPARAIT, 4Marius LAURINAITIS
4
Mykolas Romeris University, Lithuania stitilis@mruni.lt; 2 paulius.pakutinskas@teo.lt; 3inga.dauparaite@gmail.com;
marius.laurinaitis@gmail.com
Summary
The article analyses criminal legislation of eight foreign countries (United States, United Kingdom, Nigeria, France, Finland, Estonia, Russia, China) as well as Lithuania in order to discuss and compare criminalization aspects of online identity theft. Online identity theft is quite new and dangerous phenomenon not only to an individual, but to the whole society. It is concerned with violation of consumer protection rules, security and privacy and anti-spam rules, etc. Since online identity theft is a global problem this leads to the discussions whether it should be criminalized or not. The authors of the present article focus on Three-Phase Model of online identity theft: obtaining identity-related information (phase 1), interaction with identity-related information (phase 2) and use of the identity-related information in relation with a criminal offence (phase 3). It is analysed whether online identity theft in chosen countries is criminalized as a criminal act or only separate its phases are constituent elements of common crimes such as unlawful access to data, fraud, forgery, etc. The authors present two countries United States and Nigeria more comprehensively. The choice is based on the fact, that United States have a great experience of fighting with cyber crimes and, as a research has shown, it is the only one country where online identity theft is criminalized. Nigeria is another country taken into a deeper consideration, because of its Criminal Code Act there we can find a separate chapter which criminalizes personation. Also, in this article summarized information about the other analysed countries is presented as well as differences of existing criminal legislation are described and variety of sanctions for online identity theft phases is presented.
Keywords: online identity theft, criminalization.
225
ELEKTRONINS VALDIOS PASLAUG MODELIAI: J TAIKYMO GALIMYBS LIETUVOS SAVIVALDYBSE

Doc. dr. Tadas LIMBA
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva tlimba@mruni.lt
vadas
Didjantys informacijos srautai, informacini technologij pltra paskatino centrines ir vietos valdios institucijas diegti elektronins valdios projektus, teikti viej informacij, viesias paslaugas gyventojams ir verslui internetu visuose savo struktriniuose lygiuose. Spartiai pltojantis informacinms technologijoms vartotojai tikisi ir reikalauja vis daugiau operatyviai ir patogiai gaunam viej paslaug i bet kurios prisijungimo prie interneto vietos. Atlikti moksliniai tyrimai parod, kad visuomenje greitai plintanios informacins technologijos suformavo moderni centrins, o ypa vietos valdios institucij teikiam elektronins valdios paslaug poreik (Gugliota, Cabral, 2005; Domarkas, Lukoeviien, 2006). Tad remiantis usienio autori mokslo darbais straipsnyje ianalizuoti ir vertinti vairs elektronins valdios paslaug pakop modeliai (Layne, Lee, 2001; Andersen, Henriksen, 2003; Lind, Forsgren, 2004; Becker, Algermissen, 2006; Goldkuhl, Persson, 2006). Straipsnio mokslin problema, naujumas ir aktualumas. Pasaulyje susiduriama su vieojo administravimo institucij teikiam elektronins valdios paslaug efektyvumo problemomis ir j sprendimo klausimais. Elektronins valdios paslaug vieojo administravimo institucijose teikimo mechanizm krimas reikalauja moderni ir atitinkam organizacini struktrini pakeitim, valstybs tarnautoj ini ir kompetencijos, todl ioje sirtyje atsiranda technologini, vadybini ir kompetencini problem. Pagrindin elektronins valdios paslaug teikimo efektyvumo problema, manytina, yra ta, kad kai kuriose pasaulio valstybse, taip pat ir Lietuvoje identifikuojami menkai tarpusavyje suderinti elektronins valdios paslaug modeliai arba tik atskiri i modeli taikymo vieojo administravimo institucij lygiu fragmentai. Stengiantis isprsti mintas problemas, bt tikslinga tobulinti iuos modelius akcentuojant vartotoj poreikius. Mokslin naujum darbe atspindi vairi elektronins valdios paslaug pakop modeli sistemin analiz, i modeli bendrj pranaum ir trkum iskyrimas lyginamuoju aspektu.
226
Tyrimo objektas. Straipsnyje pasirinktas nagrinjamos problemos objektas elektronins valdios paslaug pakop modeli taikymas vieojo administravimo institucijose rodo, kad elektronins valdios paslaug pakop modeliais galima gerinti vieojo sektoriaus institucij veiklos rodiklius ir diegiant informacines technologijas, kaip modernes priemones, ir gerinant mogikuosius iteklius, ir vykdant viej paslaug teikimo funkcijas. Straipsnyje ikeltas tyrimo tikslas atskleidus elektronins valdios paslaug pakop modeli krimo ir taikymo atskir pasaulio ali savivaldybse problemas, patobulinti i modeli struktr akcentuojant vartotoj poreikius. Tyrimo udaviniai: 1. Atskleisti elektronins valdios paslaug pakop modeli diegimo vieojo administravimo institucijose pagrindines problemas. 2. Inagrinjus elektronins valdios paslaug pakop modelius ir atlikus j lyginamj analiz, nustatyti pagrindinius i modeli pranaumus ir trkumus. 3. Ianalizuoti elektronins valdios paslaug modeli taikymo ypatumus atskir pasaulio ali savivaldybse. 4. Atlikus elektronins valdios paslaug modeli taikymo vairiose pasaulio ali savivaldybse analiz, pasilyti elektronins valdios paslaug modeli tobulinimo galimybes. Tyrimo metodai. Atskleidiant elektronins valdios paslaug pakop modeli taikymo vieojo administravimo institucijose problemas, straipsnyje taikyti deskriptyvins, sistemins analizs, koncepcins lyginamosios analizs, dinaminio modeliavimo metodai. Straipsn sudaro keturios pagrindins teorinio tyrimo dalys, straipsnio pabaigoje pateikiamos ivados, atsakanios tyrimo udaviniuose suformuluotus udavinius, pateikiami pasilymai. 1. Elektronins valdios paslaug pakop modeli bendroji charakteristika
Elektronins valdios paslaug pakop modeliais siekiama tobulinti viej paslaug perklimo elektronin erdv procesus, didinti viej paslaug teikimo efektyvum. Mokslininkai neiskiria geriausio ar paties tinkamiausio ir visoms pasaulio vieojo administravimo institucijoms tinkanio universalaus modelio (Layne, Lee, 2001; Lind, Forsgren, 2004; Gugliota, Cabral, 2005; Becker, Algermissen, 2006; Goldkuhl, Persson, 2006). Kiekvienas elektronins valdios paslaug pakop modelis gali bti taikomas tik gerai vertinus savitus alies vieojo sektoriaus sistemos gyvendinimo ypatumus. Taiau vieojo administravimo institucij, ypa savivaldybi teikiamos elektronins valdios paslaugos tik kai kuriose pasaulio alyse gyvendinamos taikant standartizavimo principus, todl tiktina, kad tinkam modeli parinkimas pagal alies centrinio valdymo ir vietos savivaldos specifik padt isprsti nemaai su ia sritimi susijusi problem.
227
2. Elektronins valdios paslaug pakop modeliai, j krimo ir taikymo ypatum analiz
Pakop modeliai dl savo savybs paskesnse pakopose, t. y. kylant auktyn, integruoti ankstesni pakop pasiekimus, juos labiau iplsti ir patobulinti dar vadinami elektronini kopi modeliais. Kiekvienas lygis pasiymi gilesns integracijos ir sveikos internete laipsniu (Goldkuhl, Persson, 2006, p. 117).
ANAO modelis
model taiko Australijos nacionaliniai audito rmai (angl. The Australian National Auditing Office ANAO). Organizuojant viej paslaug teikim centriniame ir vietos valdios lygiuose, iskiriamos keturios pakopos: informacijos vieinimas, sveika, apsaugotos informacijos transakcijos ir informacijos dalinimasis tarp skirting vietos valdios institucij (departament, skyri ir t.t.). io modelio tikslas - diferencijuoti kokias paslaugas ir kokiu lygiu manoma perkelti internet (Goldkuhl, Persson, 2005, p. 152; Goldkuhl, Persson, 2006, p.118). ANAO modelio (pakopas) lygius galima analizuoti smulkiau: 1. Informacijos vieinimas. Internete teikiama statistin informacija apie institucij, paslaug prieinamumas apribotas iki uklaus ir paiek interneto svetainje. 2. Sveika. iame lygmenyje suteikiama ribota galimyb naudotis institucijos duomen baze, atliekama smulki paieka ir duomen filtravimas. 3. Apsaugotos informacijos transakcijos. Sveikai internete su institucija reikia nustatyti asmens tapatyb, turi bti inoma, kokiam asmeniui teikiama asmenin informacija, paslaugos. 4. Informacijos dalinimasis tarp institucij. iame lygmenyje vartotojas nra giliau traukiamas, akcentuojamas institucij keitimasis informacija. vairios vieojo administravimo institucijos pasidalina tarpusavyje tam tikru kiekiu informacijos, kuris yra susijs su besikreipianio asmens pageidaujama paslauga. Pageidaujant gauti kitos institucijos disponuojamos informacijos, reikia identifikuoti pirmin institucij informacinje sistemoje (analogikai kaip treiame lygmenyje reikia nustatyti asmens tapatybs elektroninje erdvje), siekiant utikrinti tinkam informacijos perdavim ir platinim (Goldkuhl, Persson, 2005, p. 155). Vertinant ANAO model, btina paminti, kad pirmosios dvi jo pakopos yra pakankamai lengvai integruojamos vieojo sektoriaus, pvz., vietos savivaldos institucij, informacines sistemas, bet to negalima pasakyti apie apsaugotos informacijos transakcij ir informacijos dalijimosi tarp valdios institucij pakopas. i pakop integravimui reikalingi gerokai sudtingesni technologiniai ir ypa institucijos administracinio-funkcinio pertvarkymo sprendimai. Vienas toki galimyb nustatyti asmens tapatyb institucijos kompiuterinje sistemoje. Pirmosiose dviejose modelio pakopose nereikia toki sprendim diegti institucijos informacin sistem, nes teikiamos paprasiau sukuriamos elektronins valdios paslaugos, todl galima sakyti, kad elektronins valdios paslauga yra
228
suteikiama tik dalinai, neatliekant joki sudtingesni jos apdorojimo procedr vieojo sektoriaus institucijos informacinje sistemoje. Asmens identifikavimas tokioje sistemoje utikrinimas treiojoje apsaugotos informacijos transakcij pakopoje. Siekiant integruoti ketvirtj modelio pakop, pirmiausia btina sukurti vairi lygi vieojo sektoriaus bendr apsikeitimo duomenimis sistem, leidiani aprpinti skirtingas vieojo sektoriaus institucijas ir j grupes trkstama informacija, kuri gali bti susijusi su vartotojams teikiamomis elektronins valdios paslaugomis.
SAFAD modelis
vedijos administracins pltros agentra (angl. The Swedish Agency of Administrative Developement SAFAD), Australijos modelio pavyzdiu sukr pana, taiau iek tiek besiskiriant, dar vadinam SAFAD model. vedijos modelis remiasi prielaida, jog technologinis ir paslaug teikimo lygiai yra glaudiai susij teikiant elektronins valdios paslaugas vieojo administravimo institucijose (Goldkuhl, Persson, 2005). Ovalo iedai ymi lygmenis, kuri iame, kaip ir ANAO modelyje, iskiriama keturi: informacija, sveika, transakcijos ir integracija. Visos pakopos savo funkcionalumu skiriasi viena nuo kitos (Goldkuhl, Persson, 2006). 1. Informacija. iame lygmenyje pateikiama statistin informacija apie institucij, jos teikiamas paslaugas, institucijos misij, teiss aktus, susijusius su institucija ir jos veikla. 2. Sveika. Kitaip is lygis dar gali bti vadinamas interaktyvios informacijos lygiu, nes suteikiama galimyb iekoti informacijos institucijos kompiuterinse duomen bazse, gauti dokument formas susijusias su vieojo administravimo institucijos teikiamomis paslaugomis taip pat usisakyti institucijos naujienlaikius. ioje pakopoje paslaug teikimo lygis svyruoja nuo duomen paiekos iki elementaraus asmens tapatybs nustatymo teikiant paslaugas elektroniniu patu. 3. Transakcijos. iame lygmenyje gyvendinamas privaios informacijos primimas ir perdavimas. Tam btina identifikuoti asmen, kad informacija apie j bt naudojama tiksliai pagal paskirt. 4. Integracija. Paskutinioji ved modelio pakopa apima vis vieojo administravimo institucij tarpusavio integracij. Tokiu bdu suteikiama galimyb vartotojui gauti paslaug pirmame atskaitos take (vieno langelio principas) paalinamos ribos tarp institucij disponuojamos informacijos, kiekviena institucija turi prijim prie savo kompetencijai reikalingos informacijos apie besikreipianio asmens paslaugas atitinkanius poreikius. Integracijos pakopoje gyvendinamas modelio siekis sujungti institucijas bendr tinkl (Goldkuhl, Persson, 2005). Analizuojant ir vertinant SAFAD modelio pakop integravimo vieojo sektoriaus institucijas ypatumus, galima pasakyti, kad technologins ir su administraciniais-procedriniais proces pokyiais susijusios galimybs yra labai panaios nagrintojo ANAO modelio. Taiau SAFAD modelio ketvirtosios pakopos (integracija) lygyje, vartotojui suteikiama galimyb paiam i dalies dalyvauti elektronins valdios paslaugos teikimo ir jos administravimo procese,
229
kai dl paslaugos suteikimo procedrinio utikrinimo papildomai kreipiamasi kitas vieojo sektoriaus institucijas per institucij kompiuterin duomen main ssaj.
Lee & Layne modelis
Lee & Layne modelis sukurtas remiantis ilgamete Jungtini Amerikos Valstij elektronins valdios patirtimi. Modelis sudarytas ityrus federalins ir vietos valdios struktrinio gyvendinimo praktik ir pavadintas jo sudarytoj Karen Layne ir Jungwoo Lee vardais (Layne, Lee, 2001). Mokslininkai iskyr keturis lygmenis: 1. Katalogavimas. ioje pakopos svarbiausia pateikti duomenis apie vieojo administravimo institucij, jos veikl, teiss aktus, susijusius su institucijos veikla. Mokslininkai sukonkretino i prieast: valdia siekia katalogavimo lygio, nes pilieiams internetu yra prieinama informacija i privataus sektoriaus, todl jie tikisi pasiekti toki pai informacij ir i vieojo sektoriaus (Goldkuhl, Persson, 2005). 2. Transakcijos. Antrojoje pakopoje paslaug teikimas jau yra giliau integruojamas institucijos interneto svetainje ir jos duomen bazse. Ital mokslinink odiais, i pakopa atstovauja valdios institucijai kaip aktyviam respondentui internete (Goldkuhl, Persson, 2005). Tai gyvendinus vartotojas gali gauti jam reikiamus duomenis ir paslaugas internetu, nes prisijungia turdamas asmenin informacij tapatybei nustatyti. Prisijungs asmuo gali atlikti tokius veiksmus kaip pvz., licencijos atnaujinimas ir t. t. is lygmuo laikomas visikai gyvendintu, kai pasiekiamas toks interneto svetains ir institucijos sistem integravimo laipsnis, kai vartotojo sveika su institucijos tarnautoju stipriai minimizuojama. 3. Vertikali integracija. ioje pakopoje nuo iorins sveikos (angl. front office) pereinama prie vidins sveikos (angl. back office) (Bnet Business, 2009). Vidins sveikos lygmenyje integruojamos skirtingo valstybinio valdymo lygmens, taiau turinios tas paias funkcijas institucijos, pvz., vietos ir centrins valdios institucijos. Tiksliau tariant, ioje pakopoje labiau krypstama viej paslaug pertvarkym nei esam proces automatizavim ir perklim skaitmenin erdv (Layne, Lee, 2001). 4. Horizontali integracija. Iliekama vidins sveikos plotmje, taiau ia ne taip kaip vertikalios integracijos lygmenyje, integruojamos vis valdymo lygi ir vis funkcij institucijos. A. Persson ir G. Goldkuhl pateikia tok horizontalios integracijos pavyzd: galimyb viename vieojo administravimo institucijos interneto svetains atskaitos take (vieno langelio principas) atlikti vairias paslaugas, reikalaujanias tstinio tarpinstitucinio aptarnavimo procedr su skirtingoms institucijoms (Becker, Algermissen, 2006; Goldkuhl, Persson, 2006). Ital mokslininkai analizuodami Lee & Layne model teigia, kad elektronins valdios paslaug pakop modeli tikroji nauda bus juntama tuomet, kai organizaciniaistruktriniai pokyiai pasivys technologinius pokyius institucijoje (Signore, Chesi, 2003).
230
Vertinant ir analizuojant galimybes integruoti Lee & Layne pakop model vieojo sektoriaus staig informacines sistemas, btina paymti, kad, prieingai nei prie tai nagrinti ANAO ir SAFAD modeliai, tik pirmosios io modelio katalogavimo pakopos integravimas nereikalauja sudting institucijos technologini bei administracini-procedrini pokyi. Lee & Layne modelio treiojoje vertikalaus integravimo ir ketvirtoje horizontalaus integravimo pakopose nagrinjamos galimybs integruoti elektronins valdios paslaugas sukuriant skirtingas duomen main sistemas, skirtas tarpusavyje sveikauti skirtingoms vieojo administravimo institucij grupms, ir tos paios vieojo administravimo institucij grups skirtingiems subjektams-institucijoms.
Vieojo sektoriaus proces atkrimo-baigtumo modelis
Kitaip is modelis dar vadinamas Elektronins valdios brandumo modeliu. J nagrinjo dan mokslinink K. V. Andersen ir H. Z. Henriksen straipsnyje E. valdios brandumo modelis: Lee & Layne modelio tsa (Andersen, Henriksen, 2003, p. 237). Ianalizuota kaip galima pratsti Lee & Layne model front-end perspektyvoje paliekant technologins integracijos aspektus (Bnet Business, 2009). Pagrindinis Lee & Layne ir Vieojo sektoriaus proces atkrimobaigtumo modelio (toliau VSPA baigtumo modelis) skirtumas pirmasis modelis orientuojamas technologin integravim, o VSPA baigtumo modelis klient (Andersen, Henriksen, 2003). Paveiksle matyti, jog dan mokslininkai, kaip J. Lee ir K. Layne savo sukurtame modelyje, iskiria keturis lygmenis, kuriuos danai vadina fazmis: 1. Apdirbimas. Pirmoji faz apima beveik vis Lee & Layne model (iskyrus vartotoj tapatybs nustatym prisijungiant prie tinklo; is fragmentas tarsi iimamas ir paliekama tik tarpinstitucin sveika) institucij sistemos integruotos, vartotojai gali parsisisti dokument formas ir jas upild nusisti el. patu. i faz tarsi jungiamoji nuo minto modelio pereinant prie VSPA baigtumo modelio. ioje fazje dabar yra nemaai pasaulio centrins ir vietos valdios institucij, jos tai laiko strateginiu tikslu, o is ,,tikslas anot dan mokslinink yra tik pradia (Andersen, Henriksen, 2003). 2. Pltra. Smarkiai pltojamas intranetas ir vartotoj prisijungimas registracijos tinkl bdu vieojo administravimo institucijose (Goldkuhl, Persson, 2005). Tai pagrindinis skirtumas tarp pirmosios ir antrosios fazs. Registruojantis visuomet vedama tiksli, oficiali informacija ir toki tinkl apsaugos lygis turi bti kur kas auktesnis, kad apsaugot asmens duomenis. Taip prisijungs vartotojas gali naudotis paslaugomis, iekoti informacijos ar jos teirautis valstybs tarnautoj. Kadangi yra pasiektas horizontalios integracijos lygis, bet kuris valstybs tarnautojas turi suteikti informacij klientui rpimais klausimas ar bent jau nukreipti btent ten, kur vartotojui bus suteikta reikiama informacija. 3. Brandumas. Treioji faz pasiekiama tik gyvendinus antrj. Vieojo administravimo institucijose intranetas pltojamas dar intensyviau dar labiau jungiamas su internetu, kad prisijung vartotojai patys galt atlikti visus veiksmus
231
siekdami vykdyti procesus kuo skaidriau (Goldkuhl, Persson, 2005). Modelio autori odiais, internetas ir intranetas susijungia, tad pagrindine problema tampa informacini technologij panaudojimas, kad sumat paslaug teikimo klientams ilaidos (Andersen, Henriksen, 2003). Apibendrintai galima teigti, jog brandumo fazje tvirtinama tai, kas pltros fazje buvo kuriama. 4. Revoliucija (angl. Revolution). i faz galima apibrti kaip visiko mobilumo faz informacija laisvai keliauja per tiekjus, organizacijas, vietos valdios institucijas, vartotojus be joki trikdi. Ianalizavus model galima teigti, kad jis gali bti taikomas vieajame sektoriuje tiek atskirai nuo Lee & Layne modelio, tiek kartu su juo. Abu ie modeliai siekia to paties vartotojus aptarnauti minimaliomis j pastangomis, tik vienas modelis akcentuoja technologin integravim, o kitas kliento svarb.
Hiller & Belanger modelis
is pakop modelis isiskiria tuo, kad turi ne keturis, o penkis etapus (Goldkuhl, Persson, 2005). Pamintina, jog n viename i pirmiau ianalizuot modeli, j etapuose, lygiuose ar fazse (pakopose) nebuvo politinio piliei dalyvavimo pakopos. iame modelyje ne tik iskiriamos pakopos, bet ir konkreiai nurodoma, kurioje pakopoje ir kokiu bd irykja subjekt sveika: valdia pilieiams (santrumpa angl k. G2C), valdia verslui (G2B), valdia kitoms valdios institucijoms (santrump. angl. G2G) (Citizens, Not, 2007) (1 lentel).
1 lentel. Hiller & Belanger modelis PAKOPOS III Transakcijos Mokesi mokjimas Imok gavimas Mokesi mokjimas Investicijos ir mokjimai
I Tipas Valdia pilieia ms Informacija Informacija apie paalpas Rinkim datos Teiss aktai Pirkim pasilymai
Valdia verslui
II Dvipus komunikacija Individuali informacija apie paalpas Balsavimo biuleteniai Pirkim pasilym tikslinimas
IV Integracija Visos paslaugos
V Politinis dalyvavimas Balsavimas internetu
Valdia valdiai
Vidaus tvarkos taisykls
Savivaldybi informavimas el. bdu
Elektroniniai fond pervedimai
Visa teisin informacija vienoje vietoje Prekybos vieta
Lobistin veikla
altinis: Goldkuhl, Persson, 2005
Modelio lygiai (pakopos):
232
1. Informacija. Elementari elektronins valdios paslaug pakopa (Goldkuhl, Persson, 2005). Vieojo administravimo institucija savo svetainje pateikia informacij apie savo veikl gyventojams, verslo subjektams, politikams ir pan. Tiesiog rpinasi, kad naujausia informacija bt vieai prieinama interneto svetainje. 2. Dvipus komunikacija. Antrojoje pakopoje vyksta paprastas, tiesioginis dvialis bendravimas, pateikiama asmens (ar subjekto) uklausa valstybes tarnautojui, paprastai elektroniniu patu, o is savo atsakym ir kitus reikiamus duomenis ar dokumentus siunia interesantui elektroniniu ar paprastu patu (Goldkuhl, Persson, 2005). Svarbiausia ioje pakopoje tai, kad klausjas ir valstybs tarnautojas bendrauja internetu ir ivengiama tiesioginio kreipimosi vieojo administravimo institucij, pvz., savivaldyb. 3. Transakcijos. Transakcij lygmenyje bendravimas tarp institucijos ir vartotojo visikai manomas internetu. Pasak J. Hiller ir F. Belanger tai yra aukiausio lygio, labiausiai paplitusi pakopa (Citizens, Not..., 2007). ioje pakopoje galimi tokie veiksmai kaip socialini imok ir kompensacij gavimas nuo praymo pateikimo internetu iki bankins l pervedimo operacijos. 4. Integracija. Elektronins valdios paslaugos pasiekiamos vienuose interneto vartuose ir vieninteliu prisijungimu (Goldkuhl, Persson, 2005). Tam, inoma, reikalinga tarpinstitucin sistem integracija, nes neintegravus vietos ir kit valdios institucij kompiuterini sistem nebt manoma tokio pobdio veikla elektroninje erdvje. 5. Politinis dalyvavimas. Autoriai J. Hiller ir F. Belanger savo modelyje apibdindami politin dalyvavim teigia, kad nors ir sveikos poiriu i pakopa nra atskira, o tik dalis dvipuss komunikacijos pakopos, taiau dl politinio aspekto verta j iskirti kaip savarankik (Goldkuhl, Persson, 2005). Kol kas nedaug paslaug priskiriama iai pakopai. Politinio dalyvavimo, pvz., balsavimo internetu, nereikia suprasti kaip rinkim gyvendinimo internete. Politinis dalyvavimo aspektas, iuo atveju, siejamas su galimybe gyventojui ar verslo kio subjektui pareikti nuomon dl institucijos priimam tam tikr valdymo sprendim ir j svarbos. Valstybs tarnautojo pareiga priimant sprendimus atsivelgti ias internete pareiktas klient nuomones. Vertinant Hiller & Belanger model, galima teigti, kad pirmj dviej jo pakop integravimas vieojo administravimo informacines sistemas yra gana paprastas nereikalauja nustatyti asmens tapatybs, pvz., savivaldybs kompiuterinje sistemoje, ir paslaug diegim riboje informacijos bei vairi form, susijusi su vieosiomis paslaugomis teikimas. Treiojoje ir ketvirtojoje io modelio pakopose turi bti utikrinamas asmens tapatybs nustatymas teikiant viesias paslaugas vieojo sektoriaus institucij interneto portaluose, kitaip tariant, iomis pakopomis elektroninje erdvje utikrinama visa sveika tarp vartotojo ir vieojo administravimo institucij. Hiller & Belanger modelio penktoji politinio dalyvavimo pakopa lyg ir turt bti treiosios bei ketvirtosios pakop tsinys, taiau taip nra, nes: neutikrinamas asmens tapatybs nustatymas informacinje sistemoje;
233
penktja modelio pakopa nesiekiama tsti gilesnio buvusi pakop integravimo; vertinamas ne pats paslaugos integravimo efektyvumas, o grtamasis ryys, susijs su vartotojo pasitenkinimu gaunant paslaugas. Hiller & Belanger modelio penktj pakop, slyginai apimani ir kitas pakopas, galima vardyti kaip antrosios, dvipuss komunikacijos stadijos ivestin, skirt ne vieosios paslaugos gilesniam integravimui vieojo administravimo institucijos kompiuterinje sistemoje utikrinti, o vartotojo jautrumui kintant jo poreikiams ir viej paslaug kokybei vertinti.
3. Elektronins valdios paslaug pakop modeli lyginamoji analiz
Visi elektronins valdios paslaug pakop modeliai turi toki savyb: pirmasis j lygmuo pasiymi menku funkcionalumu, o paskutinis lygmuo vis valdymo lygi (vietos ir kit valdios institucij, fizini ar juridini asmen) integravimu. Kita bendra modeli savyb ta, jog kylant integravimo laipsniui didja ir reikalavimai technologijoms. Pakop modeliai turi ne tik bendr savybi, bet ir nemaai skirtum, todl lyginant iuos modelius racionalu pavaizduoti lentelje. Stulpeliuose matomos modeli savybs, eilutse j bendrybs ir skirtumai atitinkamame lygmenyje (2 lentel).
2 lentel. Pakop modeli palyginimas ANAO Statistin ir pan.* informacija, uklausos Prieiga prie duomen bazi Asmens tapatybs nustatymas, paslaug teikimas ISI*** (Nra) SAFAD Statistin ir pan.* informacija Lee & Layne Statistin ir pan.* informacija VSPA baigtumo Statistin ir pan.* informacija, uklausos**, prieiga prie duomen bazi, ISI*** Asmens tapatybs nustatymas, intraneto ir interneto ssajos Intranetas ir internetas sujungti Hiller&Belan ger Statistin ir pan.* informacija
II
Uklausos** , Prieiga prie duomen bazi Asmens tapatybs nustatymas, paslaug teikimas ISI*** (Nra)
II I I V V
Asmens tapatybs nustatymas, paslaug teikimas ISI*** (per lygius)
Uklausos
ISI*** (per funkcijas) (Nra)
Autorizuotos informacijos mobilumas (Nra)
Asmens tapatybs nustatymas, paslaug teikimas ISI*** Politinis dalyvavimas
234
altinis: sudaryta autoriaus * Naujienlaikiai, dokument formos, susij teiss aktai ir kt. ** Uklausos valstybs tarnautojams elektroniniu patu. *** ISI institucij sistem integravimas.
Analizuojant ir lyginant elektronins valdios paslaug pakop modelius, tikslinga nustatyti i modeli pranaumus ir trkumus: Pranaumai: Pirmj modelio pakop gyvendinimas nereikalauja diegti sudting technologij. emesnse pakopose nereikia nustatyti asmens tapatyb informacinse sistemose. Aikiai atskiriami skirtingi elektronins valdios paslaug teikimo lygiai (pakopos). Auktesnse modeli pakopose gyvendinamas vieno langelio principas. Elektronins valdios paslaugas lengva vertinti remiantis konkreiu modeliu ir j pakopomis. Modeliai jau dabar yra plaiai naudojami teikiant elektronins valdios paslaugas (pvz., JAV, Australijoje, vedijoje, Olandijoje), todl galimi teoriniai modelio patobulinimai bt lengvai ibandomi praktikoje. Trkumai: Kiekviena auktesn modeli pakopa btinai turi apimti emesnisias. Taip sukuriamas dirbtinis universalumas. Pakop modeli nauda irykja tik organizaciniams-struktriniams pokyiams pasivijus technologinius pokyius institucijoje. Tik auktesnse pakopose galimas visavertis komunikavimas internetu tarp dviej ar daugiau institucij bei tarp vartotojo (kliento) ir institucijos. Modeliuose per menkai kreipiama dmesio konkrei vartotoj poreikius ir individualias gyvenimikas situacijas. Per didel orientacija technologijas gali lemti, kad vartotojo poreikius bus menkai arba visai neatsivelgta. Svarbu pabrti, kad elektronins valdios paslaugos pirmiausia turi atitikti naudos visuomenei princip. Elektronins valdios paslaug pakop modeliai sukurti vieni pirmj. Per beveik deimt met organizacins struktros gali bti pasikeitusios taip, kad taikyti iuos modelius gali tapti sudtinga. I atlikto elektronins valdios paslaug pakop modelio vertinimo lyginamuoju aspektu matyti, kad ie modeliai turi ir pranaum, ir trkum, taiau reikia nepamirti, kad tiek teoriniuose, tiek praktiniuose darbuose, kuriuose nagrinjamos elektronins valdios problemos, tikriausiai nerastumme absoliuiai tobul ir vis pasaulio ali vieojo administravimo sistemoms idealiai tinkani modeli. Gana didelis pakop modeli paplitimas vairi pasaulio ali vieojo sektoriaus sistemose rodo, kad io tipo modeliai yra nesunkiai diegiami vieajame administravime, taiau reikia pabrti, kad tik j taikymo paplitimas galutinai nerodo i modeli naudos ir kokybs teikiant viesias paslaugas vartotojams. vertinus modeli trkumus reikia iskirti pagrindines problemas. Vis pirma, pakop integravimas yra gana sudtingas procesas, pvz., auktesnioji pakopa negali 235
bti integruota negyvendinus emesniosios, taiau tai daugiau yra technologini sprendim klausimai. Kita, svarbesn, problema galt bti iuo metu diegiant pakop modelius vieojo sektoriaus organizacini proces sparts pokyiai ir vis didesn orientacija individualius ir kompleksinius taip pat greitai kintanius vartotoj poreikius, susijusius su daugialypiais socialiniais reikiniais. Geriausia aukiau vardytas problemas galima atskleisti ianalizuojant elektronins valdios paslaug pakop modeli taikymo praktik atskir ali, turini didiausi i modeli taikymo patirt, savivaldos kontekste.
4. Elektronins valdios paslaug pakop modeli taikymo atskirose pasaulio ali savivaldybse analiz Australija
ANAO modelis buvo sukurtas vadovaujantis Australijos nacionalini audito rm praktika. Remdamiesi ia praktika, mokslininkai elektronins valdios paslaug teikim iskirst tam tikras kategorijas ir apibr ANAO elektronins valdios paslaug, taikyt nacionalinms ir vietos savivaldos institucijoms, modelio savybes ir poymius (Goldkuhl, G., Persson, A., 2006). Tuo metu, kai sukurtas ANAO modelis buvo tik pradtas taikyti, buvo maai tiktasi, kad didioji dauguma vietos valdios institucij greitai perengs pirmsias pakopas. io modelio paskirtis nustatyti ir vertinti, kokio lygio (pakopos) yra centrini, o ypa vietos savivaldos institucij teikiamos elektronins valdios paslaugos ir kaip tinkamai pritaikytos i staig interneto svetains (Australian National Audit Office, 2004). Atlikus staig audit nustatyta, kad daugelio institucij internetu teikiamos vieosios paslaugos buvo dviej pradini stadij (Informacijos vieinimas pirmoji stadija, Sveika antroji stadija). iose stadijose asmens tapatybs nustatymas nra btinas. Tik kelios i aukiau vardyt staig teikiam elektronins valdios paslaug buvo pasiekusios trei ir ketvirt stadijas, kai reikia nustatyti asmens tapatyb (Goldkuhl, G., Persson, A., 2006). Remdamiesi audito rezultatais, Australijos nacionaliniai audito rmai sukr Geresns praktikos vadovo projekt. Pagrindinis io projekto tikslas nustatyti centrins ir vietos valdios institucij interneto svetainse paslaug teikimo kontrolinio patikrinimo kriterijus (Australian National Audit Office, 2004). Dauguma savivaldybi konsultavosi su viej paslaug vartotojais (gyventojais ir verslo kio subjektais) sprsdamos, kurias konkreiai elektronins valdios paslaugas reikia labiausiai tobulinti. Atsivelgdamos klient praymus, kai kurios savivaldybs tuo metu jau pradjo teikti naujas elektronins valdios paslaugas. Priimant sprendim dl nauj elektronins valdios paslaug teikimo, buvo atsivelgiama ir iuos kriterijus (Clark, E., 2003): elektronins valdios paslaugos suderinamumas su savivaldybs strateginiais tikslais; elektronins valdios paslaug teikimas turi pagerinti savivaldybs vidaus proces gyvendinim;
236
vieosios paslaugos perklimas savivaldybs interneto svetain turi bti technikai manomas; elektronins valdios paslaugos teikimas turi bti abipusikai finansikai naudingas; elektronins valdios paslaugos gyvendinimas turi atitikti reikalavimus, numatytus alies teiss norminiuose aktuose. Australijos Vyriausyb, gyvendindama elektronins valdios strategij, sukr standartus, nustatanius vietos savivaldos institucij interneto svetaini ir duomen perdavimo bei saugojimo sistem struktrinius-informacinius reikalavimus. Buvo nustatyti tam tikri informacijos apimties, informacijos pritaikymo negaliesiems, dokument saugojimo ir archyvavimo, informacijos saugumo ir privatumo utikrinimo standartai. Aukiau ivardinti standartai buvo sudaryti atkreipiant dmes ir elektronins valdios paslaug auktos kokybs utikrinim, taip siekiant gyti didesn centrinse ir ypa vietos savivaldos institucij vartotoj pasitikjim elektronine valdia ir paskatinti toliau naudotis elektronins valdios paslaugomis.
Olandija
Olandijoje elektronins valdios paslaugos gyvendinamos remiantis SAFAD modeliu (Leenes R., 2006). Oland mokslininkai R. Leenes (2004) ir G. Bayens (2006) teigia, kad vietins valdios lygmens elektronins valdios paslaugos maiau paangios nei nacionalinio lygmens. Matuojant elektronins valdios teikiamas paslaugas pagal modeli integravimo galimybes, galima konstatuoti, kad elektronins valdios paslaug branda Olandijoje nra labai aukta (Bayens, G., 2006). Dauguma savivaldybi silo ribot kiek informacijos apie j teikiamas elektronins valdios paslaugas, t. y. emiausiojo lygio elektronins valdios paslaugas, ir tik nedaugelis Olandijos savivaldybi sil ketvirtojo lygio integracijos tipo paslaugas. Analizuojant gerj Olandijos savivaldybi elektronins valdios modeli taikymo praktik gyvendinant SAFAD model, pamintinas RINIS sistemos, skirtos elektroniniams informacijos mainams tarp socialinio aprpinimo agentr, diegimas (Leenes, R., 2004). Olandijos Vyriausyb siekia ipltoti elektronins valdios paslaug taikym ne tik nacionaliniu, bet ir vietos valdios lygiu, o tai, kaip teigia vyriausybs atstovai, ne tik padt sumainti valstybs tarnautoj nema skaii, bet ir pagerint elektronins valdios paslaug teikimo kokybs rodiklius. Teigiama, kad per penkerius metus, valstybs tarnautoj skaii pavyko sumainti 20 proc. (Bayens, G., 2006). Olandijoje ypa daug dmesio skiriama ir administraciniams procesams tobulinti informacini technologij priemonmis, kad gyventoj ir verslo kio subjekt aptarnavimas teikiant elektronins valdios paslaugas bt efektyvesnis. Nacionaliniuose teiss aktuose Olandijoje buvo reglamentuoti reikalavimai valstybs ir savivaldybi interneto svetainms (Leenes, R., 2004):
237
1. Interneto prieiga prie pagrindins institucijos informacijos ir viej paslaug. 2. Informacijos ir vieosios paslaugos autentikumo nustatymas. 3. Gyventoj ir verslo kio subjekt identifikavimo internete utikrinimas. 4. Institucijos registro ir archyvo duomen kompiuterizavimas. Olandijos centrins valdios institucijos usibr ambicingus elektronins valdios paslaug gyvendinimo politikos tikslus, taiau stokojo technini infrastruktros priemoni, skirt jiems gyvendinti vietos savivaldos lygiu. Elektronins valdios paslaug pltra savivaldybi lygiu buvo neefektyvi ir, lyginant su kitomis elektronins valdios paslaug modelius diegianiomis Europos Sjungos alimis, ltai progresavo (Leenes, R., 2004). Olandijos Vyriausybs atstovai kartu su vietos valdios atstovais nebuvo patenkinti savivaldybi elektronins valdios paslaug teikimo galimybi rezultatais, todl ryosi imtis aktyvesni priemoni, kurios, kaip parod rezultatai, sustiprino alies pozicijas elektronins valdios paslaug teikimo srityje.
Ispanija
Ispanijoje elektronins valdios paslaugos gyvendinamos remiantis dviem SAFAD ir Hiller & Belanger modeliais. 2006 metais atlikus Ispanijos savivaldybi interneto svetaini turinio analiz, nustatyta, kad didij miest savivaldybi interneto svetainse elektronins valdios paslaug integravimo lygis buvo gilesnis nei maj alies savivaldybi. Tyrimo duomenimis, Ispanijos savivaldybse vyravo pirmojo lygio elektronins valdios paslaugos ir pagal SAFAD, ir pagal Hiller & Belanger modelius. Remiantis tyrimo rezultatais, nustatyta, kad tik kelios savivaldybs pagal SAFAD model teik ketvirtojo, o pagal Hiller & Belanger model penktojo lygio elektronins valdios paslaugas, kurios, savo poymiais gali bti baigtos apdoroti informaciniame tinkle (IDABC European eGovernment Service, 2008). Nors didesnij miest savivaldybs ne visada pirmauja, jos teikiamoms elektronins valdios paslaugoms administruoti gali bti skiriama daugiau specialist ir kit vadybos itekli, galinani nauj technologini priemoni ir bd diegim teikiant elektronins valdios paslaugas. i situacija ne iimtis ir Ispanijos didij miest Madrido, Barselonos ir Saragosos savivaldybse. Mintose savivaldybse teikiama gana daug skirting elektronins valdios paslaug (IDABC European eGovernment Service, 2008). i miest elektronins valdios paslaug teikimo tobuljimas lm tai, kad Ispanija priskiriama vienai i elektronins valdios paslaug teikimo lyderi kartu su tokiomis valstybmis kaip Austrija ir Vokietija. Taiau, nepaisant to, kitos Ispanijos savivaldybs labai atsilieka nuo aukiau pamint didij savivaldybi elektronins valdios paslaug teikimo srityje. Maj savivaldybi elektronins valdios paslaug teikimo galimybs neperkopia pirmojo ar antrojo paslaug teikimo pakop. Dauguma i savivaldybi teikiam elektronins valdios paslaug identifikuotos pirmoje informavimo ir antroje vienpuss sveikos stadijose, ir nedaug maj
238
savivaldybi paeng iki treiosios dvipuss komunikacijos stadijos. Tik kelios savivaldybs pasiek ir gyvendino ketvirtosios sandorio stadijos galimybes. Ispanijos savivaldybs gana daug investuoja informacini technologij infrastruktros pltr, siekdama pagyvenusius ir nedarbingus gyventojus traukti pasitelkus Skaitmenins pilietybs program (angl. Digital Citizenship programme). ios programos gyvendinimas vienas i pagrindini bd padidinti gyventoj pasitikjim elektronine valdia Ispanijoje. Tai pads utikrinti ir iuolaikikum, kokyb ir atvirum gyventoj poreikiams.
Lietuva
Elektronins valdios paslaugoms priskiriant tam tikr brandumo lyg (pakop), dert ianalizuoti situacij Lietuvos savivaldybse po to, kai 2002 m. buvo patvirtinta Elektronins valdios koncepcija ir tvirtinti Lietuvos elektronins valdios paslaug modelio pakop lygiai (dar kitaip vadinami stadijomis) i dalies atitinkantys ir ANAO, ir SAFAD modelius bei j keturi pakop gyvendinim. Lietuvoje atlikti keli tyrimai, susij su elektronins valdios paslaug teikimo bkls vertinimu Lietuvos valstybs institucijose, taip pat ir savivaldybse. Vienas j 2004 met gegus 27 dienos Informacins visuomens pltros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs usakymu 2004 met gegus 27 dien UAB Siemens atliktas ir parengtas Elektronins valdios paslaug modelio krimo projektas (toliau projektas), kurio tikslas parengti sisteming valstybs institucij elektronins valdios paslaug sukrimo model, siekiant maksimalios galimos elektronins valdios paslaug pakopos realizavimo (Elektronins valdios paslaug modelis, 2004). Lietuvos elektronins valdios paslaug modelis plaiau detalizuotas ir nagrintas io projekto skyriuje Esam viej paslaug ir esamo modelio analizs apraymas (Elektronins valdios paslaug modelis, 2004). Projekto analizje konstatuojama, kad Jonavos rajono, Kauno miesto, Kdaini rajono ir Zaras rajono savivaldybi interneto svetainse identifikuotos pirmojo ir dalis antrojo lygio (pakopos) elektronins valdios paslaug, kai institucijos interneto svetainje galima rasti ne tik informacij apie viej paslaug teikim, bet ir i jos parsisisti vairias formas, susijusias su viej paslaug gavimu. Apibendrinant projekte pateikt likusi savivaldybi analiz, konstatuota, kad tuo metu (2004 m.) atuoniose savivaldybse (Alytaus rajono, Skuodo rajono, Bir rajono, Taurags rajono, Paggi rajono, ilals rajono, Rietavo rajono ir Kupikio rajono) elektronins valdios paslaug teikimo galimybi neidentifikuota, o kitoje mokslinje literatroje i situacija vardijama kaip elektronins valdios paslaug pakop nulinis lygmuo, kai nra sukurta institucijos interneto svetain, arba institucijos interneto svetainje nra jokios informacijos, susijusios su viej paslaug teikimu. Toks lygmens identifikatorius iskiriamas ir iame tyrime. Lietuvos mokslininkai teigia, kad, be pagrindini keturi pakop lygmen (pakop) papildomai galima iskirti ir nulin elektronins valdios paslaug teikimo lygmen (pakop) (Domarkas V., Lukoeviien V., 2006).
239
Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministerijos usakymu 2007 metais ir 2008 metais atliktose Viej paslaug, teikiam informacinmis technologijomis, esamos bkls 2007 ir 2008 analizse (toliau analizs) alia nulinio informacijos nebuvimo, pirmojo informacijos, antrojo vienpuss sveikos, treiojo dvipuss subjekt sveikos su asmens identifikavimu elektroninje erdvje ir ketvirtojo elektronins transakcijos lygmen, remiantis Europos Komisijos inicijuota ir atlikta CAPGEMINI studija (The User Challenge, 2007), papildomai iskirtas ir penktasis personalizuotas elektronins valdios paslaug teikimo lygmuo, papildantis Lietuvos elektronins valdios koncepcijoje identifikuot elektronins valdios paslaug model (Esamos bkls analiz, 2007, 2008). Analizje paymima, kad io lygmens elektronins valdios paslaugos teikiamos automatikai panaudojant praeities registravimo duomenis apie paslaug vartotoj, tokiu bdu atsisakant pakartotinio duomen vedimo. Elektronins valdios paslaugos teikimo metu vartotojui pateikiamos i anksto i dalies upildytos duomen perdavimo formos ir btini papildomi baigiamieji paslaugos apdorojimo veiksmai. Taip vartotojui yra automatikai teikiamos tam tikro pobdio elektronins valdios paslaugos, identifikuojanios vartotojo tapatyb informacinje sistemoje, nereikalaujant, kad is pateikt nauj praym dl paslaug suteikimo (Esamos bkls analiz, 2008, p. 5.). Atsivelgiant 2007 m. ir 2008 m. analizse pasilyt penki model, 2009 m. gegus 13 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. balandio 28 d. nutarimo Nr. 488 Dl Vieojo administravimo pltros iki 2010 met strategijos patvirtinimo pakeitimo ir 2002 m. gruodio 31 d. nutarimo Nr. 2115 Dl Elektronins valdios koncepcijos patvirtinimo pripainimo netekusiu galios, kuriame elektronins valdios paslaug teikimas reglamentuotas ne keturiomis, o jau penkiomis pakopomis. Taiau papildyto elektronins valdios paslaug modelio 5 lygmens iskyrimas kelia tam tikr abejoni tiek paties lygmens identifikatoriaus, tiek dl paios paslaugos specifikos iskyrimo, nes aukiau ianalizuotuose elektronins valdios paslaug modeliuose tokio personalizuoto elektronins valdios paslaug teikimo tipo, kaip atskiro lygio (stadijos) neiskiriama. Remiantis atlikta modeli analize, reikia paymti, kad personalizuoto lygio elektronins valdios paslaug Lietuvos vieojo sektoriaus, ypa savivaldybse, teikimas atitinka ir yra sudedamoji elektronins valdios paslaug pakop ANAO , SAFAD , Hiller & Belanger modeli treiosios stadijos (transakcijos) ir pakop Lee & Layne modelio antrosios stadijos (transakcijos) dalis, todl io, kaip atskiro lygio (pakopos) iskyrimas, ypa pabriant jo pritaikym praktikoje nra btinas.
5. Elektronins valdios paslaug pakop modeli tobulinimo perspektyva
vertinus modeli taikymo pasaulio ali savivaldybse pranaumus ir trkumus, iuo metu bt galima iekoti ne tik i, bet ir tobulesni elektronins valdios paslaug modeli diegimo vieojo administravimo institucijose alternatyv. Taiau tai nereikia, kad btinai turt bti i pagrind konstruojami
240
visikai nauji, panaaus analogo praeityje neturintys elektronins valdios paslaug modeliai. Praktin i modeli diegimo patirtis labai danai rodo, kad juos efektyviai taikyti manoma tik iek tiek patobulinus vieno ar kito jau sukurto modelio struktr, kitaip tariant, papildius juos naujais struktriniais fragmentais. Tuo remiantis elektronins valdios paslaug pakop ANAO, SAFAD, Lee & Layne, VSPA baigtumo, Hiller & Belanger modelius bt galima papildyti tinklintu ekspertinio konsultavimo paslaug lygiu, kaip papildomu i modeli struktriniu fragmentu (3 lentel).
3 lentel. Papildyti elektronins valdios pakop modeliai tinklintu ekspertinio konsultavimo paslaug lygiu
ANAO
tinklintas ekspertinio konsultavimo paslaug lygis (SAVIVALDYBI TARNAUTOJAI)
SAFAD Statistin ir pan.* informacija
II
Prijimas prie duomen bazi
III
Asmens tapatybs nustatymas , paslaug teikimas ISI***
Uklausos **, Prijimas prie duomen bazi Asmens tapatybs nustatymas , paslaug teikimas ISI***
Asmens tapatybs nustatyma s, paslaug teikimas ISI*** (per lygius)
Uklausos
I V
ISI*** (per funkcijas) (Nra)
(Nra)
(Nra)
Autorizuoto s informacijo s mobilumas (Nra)
Asmens tapatybs nustatyma s, paslaug teikimas ISI***
Politinis dalyvavim as
altinis: sudaryta autoriaus * Naujienlaikiai, dokument formos, susij teiss aktai ir kt. ** Uklausos valstybs tarnautojams elektroniniu patu. *** ISI institucij sistem integravimas.
241
tinklintas ekspertinio konsultavimo paslaug lygis (VARTOTOJAI)
Statistin ir pan.* informacija , uklausos
Lee & Layne Statistin ir pan.* informacij a
VSPA baigtumo Statistin ir pan.* informacija, uklausos**, prieiga prie duomen bazi, ISI*** Asmens tapatybs nustatymas, intraneto ir interneto ssajos Intranetas ir internetas sujungti
Hiller&B elanger Statistin ir pan.* informacij a
Pirmiausia reikia pabrti, kad tinklintas ekspertinio konsultavimo paslaug fragmentas pasiymi universalumu, kitaip tariant, jis tinka ir gali bti lengvai integruojamas pirmiau mint modeli struktras. tinklinto ekspertinio konsultavimo paslaug lygio, kaip papildomo struktrinio fragmento, integravimas modelius bt grindiamas tam tikr laikotarp periodiku tinklint konsultavimo paslaug valstybs tarnautojams teikimu. Tokio pobdio paslaug teikimas yra pirmiausia orientuotas valstybs tarnautoj kompetencini gdi, susijusi su elektronins valdios paslaug integravimu vieojo administravimo institucijose, ypa savivaldybse, gerinim, gebjim profesionaliau teikti elektronins valdios paslaugas ir tiksliau nustatyti vartotoj poreikius elektroninje erdvje tobulinim. Suteikus ias konsultavimo paslaugas ir pvz., savivaldybs informacinje sistemoje sukrus specialiai tam pritaikyt viej interneto platform, savivaldybi tarnautojai jau patys tinklintu bdu individualiai ir/arba bendruomeniniu principu konsultuot gyventojus pagal j poreikius, susijusius su viej paslaug teikimu. tinklinto ekspertinio konsultavimo paslaug fragmento integravimo elektronins valdios paslaug pakop modelius nauda bt abipus valstybs tarnautojai pagerint savo kompetencinius gdius elektronins valdios paslaug projekt institucinio gyvendinimo srityje, o visuomens interesas ir naudojimosi elektronins valdios paslaugomis poreikis padidt. Taip bt galima daugiau sutaupyti organizacij ir j klient laiko, atsirast geresns slygos sumainti tiek vieojo sektoriaus institucij, tiek vartotoj finansines ilaidas.
Ivados ir pasilymai
1. Inagrinjus elektronins valdios paslaug pakop modelius, j krimo ypatumus ir atlikus lyginamj modeli analiz, darbe atskleisti pagrindiniai i modeli pranaumai ir trkumai. Elektronins valdios paslaug gyvendinimas pakop modeliuose grindiamas per paslaug integravimo sudtingum gilesnis elektronins valdios paslaugos integravimas galimas tik perengus emesn integravimo pakop. 2. Pakop modeliais siekiama nuosekliai integruoti elektronins valdios paslaugas, taiau neatsivelgiama tai, jog ne visas paslaugas btina ir manoma perkelti pat aukiausi lygmen ir ne visada vartotojui aktualiausios ir svarbiausios turi bti elektronins valdios paslaugos, teikiamos aukiausioje pakopoje. Tuo remiantis galima formuluoti ivad, kad ANAO, SAFAD, Lee & Layne, Vieojo sektoriaus proces atkrimo, Hiller & Belanger paslaug modeliai daugiausia orientuoti organizacij ir dalinai gyventoj ar verslo kio subjekt kaip klient. 3. Asmens tapatybs nustatymas gyvendinamas skirtingose elektronins valdios paslaug modeli pakopose. Asmens tapatybs nustatymo poreikis iuose modeliuose yra priritas prie konkreios viej paslaug perklimo elektronin erdv pakopos. Taip suvaroma institucin laisv, kai atsiranda poreikis nustatyti asmens tapatyb ankstesnse pakopose, todl darytina ivada ir dar kart pabrtina, kad elektronins valdios paslaug pakop modeliai pasiymi nelankstumu orientuojantis vartotoj poreikius.
242
4. Elektronins valdios paslaug pakop modeliai jau dabar yra plaiai naudojami teikiant viesias paslaugas vairiose pasaulio ali savivaldybse. Australai naudojasi savo alyje sukurtu ir diegtu ANAO elektronins valdios paslaug pakop modeliu, tuo tarpu, Olandai remiasi vedikja praktika ir naudoja SAFAD model. Ispanijoje taikomas kombinuotas ANAO ir Hiller & Belanger modeli derinimo variantas. Lietuvoje viej paslaug teikimui taikomi ANAO ir SAFAD modeliai, ir remiantis usienio ali mokslinmis ir praktinmis studijomis eksperimentuojant bandoma sukurti savit model. Elektronins valdios paslaug modeli taikymas kiekvienoje alyje sulaukia tam tikr j gyvendinimo problem, taiau patobulinus iuos modelius galima bt tiktis bent dalinai paalinti esanius trkumus ir geriau patenkinti vartotoj lkesius. 5. Elektronins valdios paslaug pakop modelius institucijos vidins ir iorins sveikos lygmenyje silytina papildyti tinklintu ekspertinio konsultavimo paslaug fragmentu greta kiekvienos pakopos. Taip bt galima padidinti organizacin kompetencij elektronins valdios paslaug integravimo ir teikimo srityse, o visuomen gebt geriau suprasti elektronins valdios paslaug teikiam naud ir, tiktina, aktyviau pradt jomis naudotis. Tuomet bt galima geriau utikrinti efektyvesnius ir tikslesnius elektronins valdios paslaug gyvendinimo centrins ir vietos valdios institucijose aspektus labiau pabriant ne organizacinius, o vartotojo naudos kriterijus.
Literatra
1. ANDERSEN, K.V.; HENRIKSEN, H.Z. (2003). E-government maturity models: extension of the Layne and Lee model. Government information Quaterly. No. 26, p. 236248. 2. AUSTRALIAN NATIONAL AUDIT OFFICE. (2004). Measuring the Efficiency and Effectiveness of E-Government. Melburn, p. 29-45. 3. BAYENS, G. (2006). E-Government in the Netherlands. Information Management and Economy. Amsterdam: Kluwer, p. 69-83. 4. BECKER, J.; ALGERMISSEN, L.; NIEHAVES, B. (2005). Processes in EGovernment focus: A procedure model for process oriented reorganisation in public administration on the local level. Accepted to the First International Pragmatic Web Conference, September, p. 87103. 5. BECKER, J.; ALGERMISSEN, L.; NIEHAVES, B. (2006). A procedure model for process oriented E-Government projects. Accepted to the First International Pragmatic Web Conference, September, Germany, p. 150183. 6. Bnet Business Network, Business Library [irta 2009 m. gegus 14 d.]. Prieiga per internet <http://findarticles.com/p/articles/mi_hb5951/is_200201/ai_n24060452>. 7. Bnet Business Network, Business Dictionary [irta 2009 m. gegus 13 d.]. Prieiga per internet <http://dictionary.bnet.com/definition/front+end.html>. 8. Citizens, Not Customers: Transforming E-Government. Cory Allen Heidelberger, Dakota State University, 2007.12.09. [irta 2009 m. gegus 14 d.]. Prieiga per internet <http://lakeherman.org/coralhei/research/CAH-CLDS-614-20071209.doc>. 9. CLARK, E. (2003). Managing the transformation to e-government: An Australian perspective. Thunderbird International Business Review, p. 377397.
243
10. DOMARKAS, V.; LUKOEVIIEN, V. (2006). Elektronin valdia informacijos teikimo visuomenei aspektu. Vieoji politika ir administravimas, Nr. 16, p. 7386. 11. GOLDKUHL, G.; PERSSON, A. (2006). Characteristics of Public E-services: Investigating the E-diamoned Model. Accespted to the First International Pragmatic Web Conference, September. Stuttgart, Germany, p. 5479. 12. GOLDKUHL, G.; PERSSON, A. (2006). From e-ladder to e-diamond reconceptualising models for public e-services. Proceedings of the 14th European Conference on Information Systems, Gteborg, p. 117132. 13. GUGLIOTA, A,; CABRAL, L.; DOINGUE, J.; ROBERTO, V.; ROWLATT, M.; DAVIES, R. (2005). A semantic web service-based architecture for the interoperability of e-govenrment services, p. 133145. 14. IDABC EUROPEAN EGOVERNMENT SERVICE eGovernment in Spain. (2008), p. 29-45. 15. LAYNE, K.; LEE, J. (2001). Developing fully functional e-government: a four stage model. Government information Quaterly. No. 18, p. 122136. 16. LEENES, R. (2004). Local e-Government in the Netherlands: From Ambitious Policy Goals to Harsh Reality. Amsterdam: Kluwer, p 8-11. 17. LIND, M.; FORSGREN, O.; SALOMONSON, N.; ALBINSSON, L. (2004). The E-co model citizens driving e-services quality, p. 97124. 18. PERSSON, A.; GOLDKUHL, G. (2005). Stage-models for public e-services investigating conceptual foundations. 2nd Scandinavian Workshop on e-government, February, Copenhagen, p. 151188. 19. SIGNORE, O.; CHESI, F.; PALLOTTI, M. (2003). E-government: challenges and opportunities. CMG Italy XIX Annual Conference, Florence, Italy, p. 231265. 20. Viej paslaug, teikiam informacinmis technologijomis, esamos bkls analiz 2007, 2008 [irta 2010 m. spalio 12 d.]. Prieiga per internet <http://www.vrm.lt/uploads/media/vrm_Lt_internetui.pdf> SUMMARY MATURITY MODELS OF ELECTRONIC GOVERNMENT SERVICES: THE POSSIBILITIES OF THEIR IMPROVEMENT IN THE CONTEXT OF WORLD MUNICIPALITIES ANALYSIS Assoc. prof. dr. Tadas Limba Mykolas Romeris University, Lithuania tlimba@mruni.lt Nowadays electronic government starts dominating in all world countries. Some states are more experienced, while others just started implementing it. Nevertheless, which models the country had reached, all of them should make the progress. It is important to try to overlook and analyse in essence the e-government services maturity models at the public administration level, that are used in various countries. The first stage model that we analyse, is ANAO model. Another models are SAFAD, Lee&Layne, Hiller and Belanger and Public sector processes rebuilding models. The analysis of these models implementation practice in different world countries is carried out ant presented in this article as well as the comparative analysis of the stages models. All in all, despite which
244
model is used, there are lots of areas, where governments should improve their actions. They should look ahead, if they want to do their best at e-government policy. Keywords: electronic government, maturity models of electronic government services, public administration institutions, municipalities.
245
LIETUVOS INFORMACINS VISUOMENS PLTRA IR KAI KURIE GALIMI IOS PLTROS IKIAI EUROPOS SKAITMENINS DARBOTVARKS KONTEKSTE
Doc. dr. Antanas KERAS
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva akeras@mruni.eu
Informacins visuomens pltros klausimai darosi vis aktualesni tiek gerai isivysiusioms, tiek ir silpnesnio isivystymo lygio alims. Tai neabejotinai svarbu ir Lietuvai. Iki 1990 met, iki Lietuvos Nepriklausomybs atstatymo, apie informacin visuomen Lietuvoje praktikai nebuvo kalbama, jokie dokumentai, apsprendiantys informacins visuomens krim ir pltr, dar nebuvo ruoiami. Buvo diegiamos ir naudojamos tam laikotarpiui prieinamos informacins technologijos, sudaromi j diegimo planai, kurie buvo derinami su Maskva. Lietuva, 1990 metais atkrusi alies nepriklausomyb, turjo tikrai nepakankamai ivystyt informacin infrastruktr. Lietuvoje nebuvo iuolaikini duomen perdavimo tinkl, praktikai neturjome kompiuteri tinkl, o tik j eksperimentinius fragmentus, i esmes - pradines toki tinkl uuomazgas. Bene paangiausia Lietuvoje tuo metu buvo Lietuvos Moksl Akademijos kolektyvinio naudojimo skaiiavimo sistema, kuri per ryio kanalus jung Moksl Akademijos institutus su Akademijos skaiiavimo centru, esaniu Matematikos ir kibernetikos institute. Labai svarbu, kad i sistema, o taip pat darbai, vykdyti Kauno technologijos universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete bei Vilniaus universitete padjo paruoti specialistus ir vartotojus darbui ateities salygomis su ateities kompiuterine technika ir iuolaikiniais kompiuteri tinklais. Pirmasis jau Nepriklausomoje Lietuvoje parengtas dokumentas, kalbantis apie informacins infrastruktros pltr ir apie informacins visuomens prielaid krim, buvo Valstybinio informatikos vystymo kompiuterizavimo pagrindu koncepcija. i koncepcij reng laikinas krybinis kolektyvas, vadovaujamas akademiko Laimuio Telksnio. Parengta Koncepcija, jos galutinis projektas, suderintas su suinteresuotomis ios srities inybomis, 1991 m. buvo teiktas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, valdios institucijoms, kai kurioms kitoms staigoms ir organizacijoms, susijusioms su informatikos pltra. Galutiniame Koncepcijos projekte buvo nurodyta, kad vykdydama valstybinio informatikos vystymo politik, Lietuvos Respublika turt siekti toki strategini tiksl:
246
-sukurti Lietuvoje informatikos infrastruktr, sudarani nacionalins rinkos formavimo, jos funkcionavimo ir integravimo pasaulio rink prielaidas, -reorganizuoti ir vystyti informatikos priemoni krim ir gamyb Lietuvoje, kaip inioms ir kvalifikuotam darbui imli bei reikalaujani maai aliav gamybos ak.Koncepcijoje buvo nurodytos eios prioritetins veiklos kryptys, kurias turt vystyti valstyb, gyvendindama mintus strateginius tikslus: - Sukurti ir vystyti valstybin duomen perdavimo tinkl, atitinkant tarptautinius standartus ir utikrinant nepriklausom ry su usienio tinklais. - Kompiuterizuoti bank sistem. - Mokyti specialistus, studentus ir moksleivius naudotis informatikos priemonmis. - Kurti nacionalines duomen ir ini bazes, integruoti jas tarptautinius informacinius tinklus.-Reorganizuoti ir iplsti informatikos priemoni krim ir gamyb. -Sukurti ir gyvendinti valstybinio reguliavimo mechanizm (juridinius aktus, ekonominius svertus), garantuojant skming informatikos vystym. I esms darbai pagal visas eias prioritetines kryptis buvo didiulis ikis Lietuvai ir ios srities ms alies specialistams, nes visai nebuvo iuolaikini kompiuteri tinkl informacins visuomens pagrind pagrindo, o tik pirmieji eksperimentiniai darbai ioje srityje.Su dauguma ikilusi iki (nors ir ne su visais!) per ateinanius deimtmeius buvo gana sekmingai susitvarkyta. Principiniai teiginiai ir nuostatos, svarbiausi klausimai ir j sprendimo keliai, tuomet idstyti Koncepcijoje, i esms pasirod teisingi. Pagrindins Koncepcijos idjos vienaip ar kitaip atsispindjo vlesniuose ios srities Lietuvos strateginiuose dokumentuose, koncepcijose, programose. Galima teigti, kad Koncepcijos parengimas buvo aktualus ir savalaikis ingsnis. Lietuva per sekanius keturiolika met - iki stodama Europos Sjung 2004 metais, gana toli paeng kurdama ir pltodama alies informacin infrastruktr ir sudarydama tvirtas prielaidas kurti informacin visuomen. Ypa paymtina didiul paanga, padaryta kuriant ir pltojant Lietuvos mokslo ir studij kompiuteri tinkl LITNET. Jis buvo kuriamas Lietuvos Moksl Akademijos Matematikos ir informatikos institute kaip interneto kompiuteri tinklas. Interneto kompiuteri tinklo projektavimas ir idj gyvendinimas ia prasidjo 1991 metais. Pirmuoju interneto propaguotoju ir organizatoriumi Lietuvoje tapo akademikas L.Telksnys. Tinklas LITNET teikia duomen perdavimo ir interneto paslaugas visoms auktosioms mokykloms, mokslo institutams, kitoms mokslo ir studij sistemos institucijoms, mokykloms, daugeliui kit vietimo ir kultros staig, bibliotek bei muziej.Taiau btina paymti, kad po 1990 m. iuolaikiniai kompiuteri tinklai pradti kurti, pltoti bei juos diegti ne tik mokslo institucijose, bet ir kitose valstybs gyvenimo srityse ekonomikoje, valdyme ir kitur. Didel tak kuriant ir pltojant Lietuvoje informacin visuomen dar iki alies stojimo ES turjo ES dokumentai - iniciatyva eEurope bei veiksm planas eEurope 2005.
247
Iniciatyvoje eEurope buvo ivardintos klitys, kurios stabdo skaitmenini technologij panaudojim: -apskritai brangus, ltas ir nesaugus prisijungimas prie interneto ir e-prekybos; -nepakankamas kompiuterinis ratingumas, ypa dirbant su kompiuteri tinklais; -pakankamai dinamikos, paslaugas orientuotos visuomens kultros stoka; -vieasis sektorius, kuris vaidina aikiai nepakankam vaidmen, sudarant galimybes naujoms paslaugoms bei taikymams ir j pltrai. ias 4 klitis galima vertinti ir kaip ikius, kurie ikyla ES kuriant ir pltojant informacin visuomen po 2000 met. iame dokumente nurodomos ne tik kltys, trukdanios pltoti informacin visuomen, bet ir pateikiamos prioritetins veiklos kryptys, kurios turt padti veikti mintas klitis. ES gana sekmingai gyvendino mintas prioritetines veiklos kryptis. O kaip gi Lietuva atrod mint iki kontekste? Gal jie ms alies neliet? Atvirkiai, visi keturi minti ikiai tiesiogiai liet ir mus, nors mes dar nebuvome ES nariai ir tiesiogiai eEurope programoje nedalyvavome. Gal bt tik su pirmuoju ikiu mes tvarkms kiek geriau. Per likusius io deimtmeio metus mes su mintais ikiais jau kiek susitvarkme, taiau jie lieka gana aktuals dar ir sekaniam deimtmeiui. stojus ES, Lietuvai nema reikm gijo Strategija i2010 - Europos informacin visuomen augimui ir uimtumui skatinti. Ja buvo vadovaujamasi pltojant informacin visuomen ms alyje pastaruosius kelet io deimtmeio met. Kokia ms situacija buvo tik k stojus ES 2004 metais pltojant informacin visuomen? Kad galima bt objektyviai vertinti ir palyginti su kitomis alimis, reikia panaudoti integruotus informacins visuomens pltros rodiklius. Vienas i toki tarptautiniu mastu pripaint integruot rodikli yra Skaitmenini galimybi indeksas - Digital Opportunity Index (DOI), pateiktas metodologijoje Digital Opportunity Index (DOI) Methodology. Indeksas DOI savyje jungia vienuolika kriterij, charakterizuojani galimybes, infrastruktr ir panaudojim. Bendras indeksas DOI matuojamas balais nuo nulio iki vieneto. Indekso DOI balas niekada negali bti maesnis u nul ir didesnis u vienet. Jo svarbiausias privalumas yra tai, kad jis (kaip ir jo sudedamosios dalys atskiri kriterijai i t aukiau ivardint vienuolikos) yra standartizuotas ir gali bti naudojamas lyginti tarpusavyje tiek atskiras alis, tiek ir atskirus regionus. 1 lentelje pateikiama Lietuvos ir kai kuri kaimynini ali indekso DOI duomenys ir alies eilikumas pagal indeks tiek Europoje, tiek ir pasaulyje 2004/2005 metais. lyginam ali sara taip pat traukme ir Airij, nors ji ir nra Lietuvos kaimyn pagal teritiorin princip, taiau kaip gerai isivysiusi alis, kurios plotas ir gyventoj skaiius panaus Lietuvos plot ir gyventoj skaii, yra verta dmesio ir domi kaip lyginamas partneris.
248
Kaip matyti i 1 lentels, Lietuva Europos Sjunga atjo turdama visai neblogas pozicijas informacins visuomens pltros srityje, visai nepanaias tas, kuriose mes buvome 1990 metais. Pagal indeks DOI mes buvome dvideimti Europoje ir trisdeimt antri pasaulyje (i 181 alies). Greta ms buvo Airija (Europoje ji buvo devyniolikta, o pasaulyje trisdeimt pirma). Atsimenant i koki pozicij mes startavome, tai visai geri rezultatai. I kaimyn mes lenkme Lenkij, Latvij ir Baltarusij.
1 lentel. Skaitmenini galimybi indeksas (DOI) 2004/2005 Eilikumas Europoje 2004/2005 1 3 8 11 19 20 24 30 37 alis Danija vedija Suomija Estija Airija Lietuva Lenkija Latvija Baltarusija DOI 2004/2005 0.71 0.69 0.64 0.63 0.58 0.56 0.52 0.49 0.41 Eilikumas pasaulyje 2004/2005 3 6 17 20 31 32 39 48 76
Kartu reikia paymti, kad Lietuva, kaip matyti i ataskaitos World Information Society Report 2006, kaip ir nemaai kit ali, geriausiai charakterizuojama pagal pirmj DOI komponent pagal galimybes, o pagal kitas dvi komponentes - infrastruktr ir panaudojim, pasirodo silpniau. Infrastruktrai priklauso tokie rodikliai: -dalis nam ki, turini fiksuotos telefon linijos ry; -dalis nam ki, turini kompiuter; -dalis nam ki, turini prisijungim prie interneto namuose; -mobilaus telefono ryio abonentai, tenkantys 100 gyventoj; -mobilaus interneto abonentai, tenkantys 100 gyventoj. Panaudojimui priklauso tokie rodikliai: -dalis asmen, naudojani internet; -santykis fiksuoto plaiajuosio ryio abonent su visais interneto vartotojais; -santykis mobilaus plaiajuosio ryio abonent su visais mobilaus ryio abonentais. Kaip matome, tai labai svarbs rodikliai, kuri nepakankamas lygis gali bti rimtas ikis alies informacins visuomens pltrai. Kaip parod Statistikos biuletenio duomen analiz, gana prasta padtis ms alyje buvo su rodikliu dalis nam ki, turini prisijungim prie interneto namuose. ia miestuose 2004 m. buvo prisijung tik10.6 procento nam ki, o
249
ytin prasta padtis buvo kaime ia tebuvo prisijung vos 2 procentai nam ki! Tai buvo nepaprastai rimtas ikis! Buvo btina su juo tvarkytis. Tarp geriausius rodiklius turjusi neabejotinai buvo tinklas LITNET. is tinklas jau nuo 2000 met buvo Europos akademinio tinklo GEANT dalyvis, dalyvavo bendros Europos auktojo mokslo ir tyrim erdvs krime. Kartu buvo atliekami tyrimai, kaip kurti ir diegti nebrang, greit ir saug prisijungim prie interneto Lietuvoje. 2004 m. spalio mnes LITNET tapo projekto GEANT2 dalyviu. Po Lietuvos stojimo Europos Sjung 2004 m. informacins visuomens pltros srityje aliai teko tiesiogiai orientuotis ES direktyvinius dokumentus. Pagrindinis toks ES dokumentas - 2005 metais priimta strategija i2010 Europos informacin visuomen augimui ir uimtumui skatinti. Ji yra ES informacins visuomens ir iniasklaidos politikos pagrindas ir eEurope iniciatyvos tsinys.Ja buvo siekiama skatinti pozityv informacijos ir ryi technologij (IRT) indl ekonomikai, visuomenei ir geresnei gyvenimo kokybei. Strategija i2010 ikl tris tikslus:1 tikslas: Bendra Europos informacin erdv, silanti prieinamus ir saugius didels spartos ryius, gaus ir vair turin bei skaitmenines paslaugas.2 tikslas: Pasaulins klass IRT tyrimai ir inovacijos, mainant atotrk nuo Europos svarbiausi konkurent.3 tikslas: integruota Informacin visuomen suteikia auktos kokybs viesias paslaugas ir gerina gyvenimo kokyb. Mintus Strategijos tikslus galima priimti ir kaip kylanius ikius. Taip velgiant reikt konstatuoti, kad bene geriausiai deimtmet Lietuva gyvendino pirmj ios strategijos tiksl. Sunkiausiai seksi gyvendinti antrj tiksl, pagrindinai dl nepakankamo finansavimo. Labai svarbus dokumentas, tiesiogiai lms informacins visuomens krim ir pltr Lietuvoje, buvo Lietuvos informacins visuomens pltros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2005 m. birelio 8 d. nutarimu Nr. 625. Strategija rmsi tokia Lietuvos vizija: Paangi informacin visuomen, t.y. isilavinusi ir nuolat besimokanti visuomen, kurios nariai savo veikl grindia informacija, inojimu ir naujausi technologij teikiamomis galimybmis. Strategijoje buvo numatyti tokie Informacins visuomens pltros prioritetai:1.Prioritetas gyventoj kompetencija ir socialin sanglauda. 2.Prioritetas Vieojo administravimo modernizavimas panaudojant IT 3.Prioritetas ini ekonomika. Btina skatinti iniomis, inovacijomis, mokslo laimjimais ir IT grindiamos ekonomikos pltr. 4.Prioritetas Lietuvos kultra ir lietuvi kalba. Btina, pasinaudojant IT teikiamomis galimybmis, puoselti ir skleisti Lietuvos kultr, skatinti visuomens krybikum ir kultros vairov, utikrinti Lietuvos kultros paveldo ir lietuvi kalbos isaugojim pasaulio visuomenje. Visi ie prioritetai nabejotinai svarbs, ir jais vadovautis tikrai teks dar ir ateinant deimtmet.
250
Strategijoje buvo atlikta stiprybi, silpnybi, galimybi ir grsmi (SSGG) analiz.Grsms - jas galima traktuoti kaip ikius: 1.Gyventoj socialins atskirties didjimas dl nevienodos kompetencijos ir galimybi naudotis IT;2.Kvalifikuot ITT specialist darbin migracija kitas alis;3.Maas Lietuvos ekonomikos konkurencingumas tarptautinse rinkose;4.Neisprstos IT saugumo problemos;5.Pavojus lietuvi kalbai ir kultros paveldui pasaulins informacins visuomens kontekste.ie ikiai neabejotinai bus aktuals dar ir ateinant deimtmet ir teks dti nemaai pastang, kad juos veiktume. Taiau per tuos kelet met nuo 2004 m. iki 2010 m. Lietuva padar labai didel paang pltodama internet ir kai kuriose kitose informacins visuomens pltros srityse. Kaip parod Statistikos biuletenio duomen analiz, ymiai pagerjo padtis ms alyje su rodikliu dalis nam ki, turini prisijungim prie interneto namuose. ia, miestuose 2004 m. buvo prisijung tik10.6 procento nam ki, o 2010 m. - jau 61.3 procento nam ki. Dar didesni pokyiai vyko kaimo vietovse kaime 2004 m. tebuvo prisijung vos 2 procentai nam ki, o 2010 m. - jau 39 procentai nam ki. Padidjimas 19,5 karto! 2004 m. minti rodikliai tikrai buvo nepaprastai rimtas ikis, taiau jis buvo veiktas fantastikai greitai ir nepaprastai sekmingai. Galima tiktis, kad ir kiti informacins visuomens pltros ikiai ateityje bus sekmingai veikti.2010 metais strategija i2010 baigiasi. Europos Komisija 2010 metais paskelb nauj Komunikat Europos skaitmenin darbotvark.Joje apibriama svarbiausia skatinamoji informacini ir ryi technologij (IRT) funkcija siekiant utikrinti, kad Europa gyvendint tai, kas numatyta pasiekti iki 2020 met. Europos skaitmenin darbotvark turs neabejotinai labai didel tak ir Lietuvos informacins visuomens pltrai. Numatoma, kad iki 2020 m. beveik visas skaitmeninis turinys ir taikomosios programos bus prieinami internete. Kad tai bt gyvendinta, reikia veikti vis eil ikylani klii. Komisija nustat septynias pagrindines klitis. Atskirai ar kartu ios klitys smarkiai trukdo naudotis IRT, todl akivaizdu, kad btina bendrai imtis visapusik politikos priemoni Europos lygmeniu. Tos klitys tai: 1.Suskaidytos skaitmenins rinkos .2.Sveikos stoka. 3.Augantis elektroninis nusikalstamumas ir menko pasitikjimo tinklais pavojus. 4.Nepakankamos investicijos tinklus. 5.Nepakankama mokslini tyrim ir inovacij veikla. 6.Nepakankamas skaitmeninis ratingumas ir gdi stoka. 7.Neinaudotos galimybs sprsti visuomenei kylanias problemas. Reikia pasakyti, kad velgiant ivardintas klitis, kurias neabejotinai galime traktuoti kaip ikius, galime konstatuoti, kad praktikai visi septyni ikiai ikils ir Lietuvai. Taiau remiantis jau sukaupta patirtimi galima teigti, kad didiausi ikiai bus pirmas, treias ir ketvirtas. Kartu atsivelgiant tai, kad tikrai ne maesni, o gal netgi didesni ikiai buvo gana sekmingai veikti per praejusius
251
du deimtmeius, galime teigti, kad ir sekanio deimtmeio ikiai bus daugiau ar maiau sekmingai veikti.
Literatra
1. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialini reikal komitetui ir Region komitetui. Europos skaitmenin darbotvark. Briuselis, 2010.8.26 KOM(2010) 245 galutinis/2 Valstybinio informatikos vystymo kompiuterizavimo pagrindu koncepcija. Lietuvos informacijos institutas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs. Projektas. Vilnius, 1990. eEurope. An Information Society For All. Communication on a Commission Initiative for the Special European Council of Lisbon, 23 and 24 March 2000. On line: http://www.ictsb.org/Activities/Documents/eEurope_initiative.pdf i2010-Europos informacin visuomen augimui ir uimtumui skatinti. Briuselis, 1.6.2005 KOM(205) 229 galutinis. On line: http://ec.europa.eu/information_society/eeurope/i2010/index_en.htm Digital Opportunity Index (DOI) Methodology. On line: http://www.itu.int/ITUD/ict/doi/methodology.htm World Information Society Report 2006. On line: http://www.itu.int/osg/spu/publications/worldinformationsociety/2006/europe.pdf Informacins technologijos Lietuvoje, 2010. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs. Vilnius, 2010. Lietuvos informacins visuomens pltros strategija. Vilnius, 2005 Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2005 m. birelio 8 d. nutarimu Nr. 625.
2.
3.
4.
5. 6. 7. 8.
SUMMARY DEVELOPMENT OF LITHUANIAN INFORMATION SOCIETY AND SOME POSSIBLE CHALLENGES OF THIS DEVELOPMENT IN THE CONTEXT OF THE DIGITAL AGENDA FOR EUROPE Assoc. prof. dr. Antanas Keras Mykolas Romeris University, Lithuania akeras@mruni.eu As has been indicated on the Digital Agenda for Europe, the overall aim of the Agenda is to deliver sustainable economic and social benefits from a digital single market based on the fast internet and interoperable applications. This is a new document, which will determine development of Information Society in the European Union as well as in Lithuania till 2020. Over the past decade the development of Information Society in the whole European Union, including Lithuania, mainly has been determined by the eEurope Initiative, the
252
eEurope 2005 Action Plan and, extremely, by the Strategy i-2010 A European Information Society for growth and employment. After the restoration of its independence in 1990, there were no modern data transfer networks in Lithuania. We did not have computer networks, only - their pilot fragments. Lithuania over twenty years of its independence has made a significant progress. This became particularly evident after Lithuania's accession to the EU in 2004, especially in creating and developing information society, in particular, in the internet development. But Strategy i-2010 is ending this year. New Digital Agenda for Europe has been approved this year. This article is to discuss the development of the Lithuanian Information Society in the last decade and to discuss some possible challenges of this development of the next decade in the context of the Digital Agenda for Europe. Keywords: Information society, development, strategy, digital agenda, challenges.
253
LIETUVOS SAVIVALDYBI SOCIALINI PASLAUG FINANSAVIMO ANALIZ

Prof. Gediminas DAVULIS
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva geddav@mruni.eu
vadas Praneimo tikslas isiaikinti savivaldybi kompetencij teikiant socialines paslaugas bei i paslaug finansavimo aspektus. Tyrimo metodai teiss akt bei statistini duomen analiz, palyginamoji analiz. Originalumas nors savivaldos galimybs teikiant socialines paslaugas mokslinje literatroje yra nagrinjamos teoriniame lygyje, taiau finansiniai aspektai palieiami nepakankamai. Raktiniai odiai: savivalda, socialins paslaugos, vieosios grybs, fiskalin decentralizacija. Praneime nagrinjami savivaldybi kompetencij teikiant vieasias grybes nustatymo teoriniai aspektai bei funkcij tarp valstybs ir savivaldybi lygi paskirstymo principai. Aptariami savivaldybi veiklos socialinje sferoje teisiniai pagrindai Lietuvoje. Analizuojamos savivaldybi ilaid socialinei sferai santykins dalies bei socialins srities ilaid struktros kitimo tendencijos. Aptariamas savivaldybi pajam formavimas, savivaldybi biudeto struktra bei jos dinamika fiskalins decentralizacijos poiriu. Pateikiama alies savo dydiu artimos Lietuvai, t.y. Danijos savivaldybi charakteristika, aptariamos Danijos savivaldybi funkcijos, lyginamuoju aspektu analizuojamas i funkcij finansavimas, iskiriant socialin sfer. Funkcij paskirstymas tarp valdios lygi ir j finansavimo teoriniai aspektai. Vieojo valdymo sistema nra vientisas darinys ir nuolat kinta. Vietos savivalda neatsiejama nuo decentralizacijos politikos. XX a. pirmojoje pusje daugelyje pasaulio ali vyrauja vieojo valdymo centralizacija, antrojoje XX a. pusje pastebimos prieingos tendencijos didesn tak gauna vietos savivaldos dariniai. Decentralizacijos siekis yra rykus tiek paangiausiose, tiek besivystaniose alyse kaip ikis centrins valdios sprendim primimo monopolijai. Galima teigti, jog stipri vietos savivalda brandios demokratins valstybs elementas. I tikrj, piliei teis tvarkyti vieuosius reikalus tiesiogiai gali bti gyvendinta per vietos valdios institucijas. Tik vietos valdios 254
institucijos, turinios realius sipareigojimus, gali garantuoti veiksming valdym, susijus su bendruomens poreiki tenkinimu. 1985 m. spalio 15 d. Europos Tarybos priimtoje Europos vietos savivaldos chartijoje pabriama, jog vietos savivalda yra bet kokios demokratijos pagrindas. Demokratinse alyse visi pilieiai turi teis dalyvauti tvarkant vieuosius reikalus. i teis skmingai gyvendinama per savivaldos institucijas. Europos vietos savivaldos chartijoje nurodoma, kad vietos valdios institucijos statym apibrtose ribose turi teis ir gebjim tvarkyti viej reikal dal vadovaudamosi vietos gyventoj interesais ir prisiimdamos u tai atsakomyb. Europos vietos savivaldos chartijoje tvirtintas ir subsidiarumo principas, kuris reikia visuomenini sipareigojim vykdymo priskyrim ariau piliei esantiems vieojo valdymo subjektams, o auktesniems valdymo subjektams perdavim t funkcij, kuri negali atlikti emesnio lygmens vieojo valdymo subjektai. Kai kuriais atvejais funkcij paskirstymas yra labai aikus, pavyzdiui, krato apsauga yra centrins valdios funkcija, gatvi tvarkymas vietos valdios kompetencija. Taiau yra atvej, kuomet atsakomyb u tam tikr viej grybi teikim turi bti paskirstyta tarp centrins ir vietos valdi. iuo atveju, centrin valdia daniausiai priima politinius sprendimus, o vietos valdia, kuri yra ariau moni ir geriau ino vietos slygas, yra atsakinga u paslaug teikim. Funkcij pasidalijimas tarp atskir valdymo lygi labai skiriasi skirtingose valstybse. Lietuvos savivaldybi funkcijos vardytos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kituose statymuose bei lydimuosiuose teiss aktuose. Vietos savivaldos statymas, kaip pagrindinis statymas, nustatantis savivaldybi funkcijas, buvo ne kart keistas, kaskart keiiant ir su funkcijomis susijusius straipsnius. Dabartins redakcijos vietos savivaldos statymas nustato 42 savarankikas ir 32 valstybines (valstybs perduotas savivaldybms) socialines, ekonomines bei kitas funkcijas. Decentralizacijos procesas vieojo sektoriaus ekonomikos srityje gauna vadinamosios fiskalins decentralizacijos form (Davulis, 2006). Fiskalinio federalizmo (fiskalins decentralizacijos) teorija pradta kurti XX a. antrojoje pusje , kurios ymiausi atstovai Bird (1998), Musgrave (1989), Oates (1993), Tiebout (1956) ir kiti. Pagrindin fiskalinio federalizmo teorijos idja yra fiskalini santyki tarp vairi valdymo lygi krimas remiantis decentralizavimo principu. Apmokestinimo galios turi bti paskirstytos konkretiems valdymo lygiams taip, kad bt sukurta tokia viej finans struktra, kurioje kiekvienas alies valdymo lygis turt pajam altin jam priskirtoms funkcijoms finansuoti. Taigi fiskalins decentralizacijos principas nustato ilaid, atsakomybs ir pajam altini padalijim tarp valdios lygi Principas, kuriu remiantis paskirstomos funkcijos vieojo sektoriaus ekonomikoje gali bti suformuluotas taip. Vieosios grybs, kuri atvilgiu nra rykios visuomens poreiki diferenciacijos, o j gamyboje pasireikia masto ekonomija, turt bti teikiamos centralizuotai. Todl centrin valdia geriausiai turt atlikti tokias funkcijas, kaip kolektyvini grybi teikimo, pajam perskirstymo, socialins politikos ir pan. Tokios vieosios grybs kaip, pavyzdiui, komunalini paslaug teikimas, pirmin sveikatos prieira, kurioms
255
bdinga didel poreiki diferenciacija, taiau nebdingas alutinis poveikis, turt bti teikiamos vietos lygmenyje. Todl remiantis iuo principu paslaug teikim socialiniai sferai, kuriai mes priskirsim socialin saug, sveikatos apsauga bei vietim, tikslinga pavesti savivaldybms, centriniai valdiai paliekant socialins politikos formavimo klausimus. Kiekvienam vieojo sektoriaus valdymo lygiui turt bti nustatyti finansiniai itekliai adekvats j atliekam funkcij apimiai. Vietos savivaldos institucijoms reikalingi finansiniai itekliai. gali bti formuojami perduodant las, kurios anksiau buvo naudojamos atitinkamai funkcijai vykdyti, arba leisti savivaldybms paioms rinkti tam tikrus mokesius. Be to, finansini itekli reikia ir konkreioms savivaldybs vykdomoms programoms bei institucijoms ilaikyti. Todl dalis mokesi yra priskiriama vietos savivaldai, kurie vadinami vietiniais mokesiais, o kita dalis valstybs biudetui. Taigi savivaldybi funkcijos neatsiejamos nuo finans. Savivaldybi veikla atsispindi j ilaidose vienai ar kitai sriiai finansuoti, o finansiniai savivaldybi itekliai - gebjimo gyvendinti funkcijas pagrindas. Ilaid dydis kuriai nors sriiai (socialinei, ekonomikos ar kitai) parodo, kokioje srityje savivaldybs turi daugiausiai sipareigojim. Lietuvos savivaldybs funkcijas finansuoja ne tik i nuosav l, bet kaip ir daugumoje Europos valstybi, biudeto dotacijomis. Kadangi Lietuvos savivaldybi biudet pajam struktroje dominuoja valstybs biudeto dotacijos, tai Lietuva priskiriama prie emo fiskalins decentralizacijos lygio ali. Lietuvos savivaldybi socialini paslaug finansavimo aspektai mokslinje literatroje maai nagrinti. Kadangi savivaldybi funkcij finansavimas nuolat keiiasi, todl ikyla poreikis periodikai analizuoti savivaldybi vykdom funkcij finansavim.
Finansini itekli, savivaldybi funkcijoms vykdyti, analiz.
Finansiniai itekliai yra savivaldybi gebjimo gyvendinti jai priskirtas funkcijas pagrindas. Savivaldybi biudetuose sukaupiamos los, skirtos statym priskirtoms bei valstybinms (valstybs perduotoms savivaldybms) funkcijoms gyvendinti. Savivaldybi biudet pajamas galima suskirstyti tris grupes: mokestines pajamas, nemokestines pajamas ir valstybs biudeto dotacijas. Didiausi dal savivaldybi biudet pajam sudaro mokestins pajamos ir valstybs biudeto dotacijos (apie 90 proc.), nemokestins pajamos - apie 10 proc. savivaldybi pajam, (r. 1 pav.). Iki 2006 m. didiausi savivaldybi pajam dal sudar valstybs biudeto dotacijos (apie 50 proc.). Nuo 2007 m. didesn savivaldybi pajam dal sudaro mokestins pajamos. Tok situacijos pasikeitim lm auganti ekonomika ir augantis mokesi moktoj skaiius bei pagrindinio gyventoj pajam mokesio bazs didjimas
256
Proc. 80 70 60 50 40 30 20 10 0 2004 m. 2005 m. Mokestins 2006 m. Dotacijos 2007 m. 2008 m.
Nemokestins
1 pav. Savivaldybi pajam struktros kitimas 2004 2008 m. altinis: www.stat.gov.lt
Europos vietos savivaldos chartijos 9 straipsnio 3 dalyje sakoma: Vietins valdios organai bent dal finansini itekli gauna i vietos mokesi ir rinkliavos, kuri dyd nustato jie patys vadovaudamiesi statutu. Daugelyje Europos ali mokestins pajamos yra pagrindinis ar net vienintelis savivaldybs funkcij finansavimo altinis, savivaldybms perduotas valstybs funkcijas valstyb finansuoja biudeto dotacijomis. Taigi mokestini ir kit pajam pasiskirstym tarp valstybs ir savivaldybi lemia funkcij pasiskirstymas. Vietiniai mokesiai usienio ali savivaldybi pajam struktroje sudaro nema dal, o j struktra yra labai vairi, taiau daniausiai tokie mokesiai yra gyventoj pajam, moni pelno bei turto mokesiai (Davulis, 2009). Tuo tarpu Lietuvos statymuose nra apibrta vietini mokesi svoka. Antra vertus, Lietuvos Respublikos statymais bei kitais teiss aktais tam tikra dalis mokestini pajam yra priskirta savivaldybms, kuriuos galima traktuoti kaip vietinius, taiau savivaldybi teiss daryti tak j dydiams nra didels. Lietuvos savivaldybi mokestini pajam sudtini dali kitimas nagrinjamu laikotarpiu pavaizduotas 2 pav. Kaip matome 2004 2008 m. laikotarpiu didiausi dal savivaldybi mokestini pajam sudar gyventoj pajam mokestis. Pastebimas jo dalies augimas nuo 82 proc. 2004 m. iki 89 proc. 2008 m. Turto ir kiti mokesiai sudaro neymi savivaldybi pajam dal. Nagrinjamu laikotarpiu turto mokesi dalis savivaldybi pajam struktroje sumajo nuo 14 proc. iki 8 proc. Kiek kitokia situacija irykja nagrinjant atskir mokesi dalies kitim visose savivaldybi pajamose (r. 3 pav.).
257
Proc. 100
90 80 70 60 50 40 30 20 10 0
2004 m. 2005 m. Gyventoj pajam mokestis
2006 m. 2007 m. 2008 m. Turto mokesiai Kiti mokesiai
2 pav. Savivaldybi biudet mokestini pajam sudtini dali kitimas 2004 2008 m. altinis: www.stat.gov.lt
Proc. 60 50 40 30 20 10 0 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. Kiti mokesiai
Gyventoj pajam mokestis
Turto mokesiai
3 pav. Mokestini pajam dalies kitimas savivaldybi pajamose 2004 2008 m. altinis: www.stat.gov.lt
Gyventoj pajam mokesio dalis savivaldybi biudetuose iki 2006 m. buvo gana pastovi, apie 35 proc. Nuo 2007 m. ji padidjo apie 10 proc., t.y. madaug iki 45 proc. Turto mokesi dalis visose savivaldybi pajamose nagrinjamu laikotarpiu buvo stabili ir sudar madaug 5 proc. vis savivaldybi biudet pajam. Kit, kaip ir turto, mokesi dalis nekito 2004 2008 m ir sudar apie 1,5 proc. vis savivaldybi biudet pajam.
258
Gyventoj pajam mokestis yra dalijamasis mokestis, kadangi pagal statym pajamos i io mokesio yra dalijamos tarp valstybs ir savivaldybi biudet. Ne visoms savivaldybms yra pervedama 100 proc. gyventoj pajam mokesio, surinkto atitinkamos savivaldybs teritorijoje. Be to savivaldybs negali nustatyti mokesio tarifo. Nuosav savivaldybi pajam dalis savivaldybi biudete parodyta 4 pav.
Proc. 60 50 40 30 20 10 0 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.

Dotacijos
Dalijamasis mokestis (gyventoj pajam)
Nuosavos pajamos
4 pav. Dalijamojo mokesio, nuosav pajam ir dotacij dalies kitimas savivaldybi biudet pajam struktroje 2004 2008 m. altinis: www.stat.gov.lt
Dotacijos ir gyventoj pajam mokestis sudaro didiausi savivaldybi biudet dal. Tai rodo, jog savivaldybs gali daryti labai ma tak savo pajamoms, kadangi nuosavos savivaldybi pajamos sudaro tik iek tiek vir 10 proc.
Lietuvos savivaldybi socialins funkcijos.
Kiekviena valstyb yra atsakinga u savo gyventoj socialin paang ir gerov planuojant socialinio vystymo priemones bei socialini paslaug infrastruktr. Socialini paslaug poreikis nuolat didja: visuomen sensta, didjant nedarbo lygiui, daugja socialiai paeidiam gyventoj. Socialins paslaugos yra viena i sudtini socialins paramos dali. Skirting ali ypatybs lemia socialini paslaug vairov ir atsakomybs pasidalijim tarp skirtingo lygmens valdymo institucij. Europoje pastebima tendencija organizuojant socialines paslaugas daugiau funkcij atiduoti savivaldybms. Decentralizacijos principas teikiant socialines paslaugas Lietuvoje tvirtintas ir Socialini paslaug infrastruktros pltros 2007 2009 m. programoje, kurioje taip pat ikeltas tikslas mainti socialini paslaug infrastruktros skirtumus atskirose savivaldybse. Savivaldybs, kaip ir ministerijos, yra socialini paslaug organizators.
259
Pagrindinis savivaldybi, kaip vieojo administravimo institucij, udavinys yra sudaryti galimybes gauti socialines paslaugas. Savivaldybi vaidmen socialini paslaug srityje nustato Lietuvos Respublikos socialini paslaug statymas ir kiti teiss aktai. Savivaldybs, kaip vienos i pagrindini socialini paslaug institucij, atsako u socialini paslaug teikim savo teritorijos gyventojams. Jos planuoja bei organizuoja socialines paslaugas, taip pat kontroliuoja socialini paslaug ir socialins prieiros kokyb. Taigi savivaldybi institucijos, kaip esanios ariausiai piliei, tiesiogiai atsakingos u vairi socialini paslaug teikim, kai Socialins apsaugos ir darbo ministerija atsakinga u bendr strategij, plan, standart nustatym visoje alyje. Sveikatos sritis. Sveikatos apsaugos sritis bendroji valstybs ir savivaldybi kompetencija. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statyme tvirtinta, jog Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldios valstybs institucijos pagal kompetencij organizuoja nustatyto masto asmens ir visuomens sveikatos prieir jai pavaldiose Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos staigose.. Savivaldybs yra atsakingos u pirmin asmens ir visuomens sveikatos prieir, staig steigim, reorganizavim, likvidavim ir ilaikym. Savivaldybi vykdomosios institucijos taip pat gyvendina statymo deleguot valstybs funkcij organizuoja antrin asmens sveikatos prieir, kurios mast ir profilius nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Savivaldybs remia savo teritorijos gyventoj sveikatos prieir j papildomai finansuodamos i savivaldybi biudet l. Lietuvos Respublikos visuomens sveikatos prieiros statymas taip pat nustato savivaldybi funkcijas vykdant visuomens sveikatos prieir. Tarp kit visuomens sveikatos prieiros funkcij Lietuvos Respublikos visuomens sveikatos prieiros statyme nurodyta, kad valstybs ir savivaldybi visuomens sveikatos prieiros staigos organizuoja savivaldybi bendruomeni nari, suinteresuot visuomenini organizacij nari mokym, kaip sprsti visuomens sveikatos problemas. Vykdydamas i funkcij Valstybinis aplinkos sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos moko visuomen sveikat palaikanios aplinkos pltros, sveikos gyvensenos, vykdo neformalj vietim. vietimas. Savivaldybi kompetencij vietimo srityje apibria Vietos savivaldos bei Lietuvos Respublikos vietimo statymas Pastarajame statyme atskirai tvirtintos savivaldybi taryb ir savivaldybi administracij funkcijos vietimo srityje. vietimo srityje vietimo ir mokslo ministerija yra atsakinga u vietimo politik, o savivaldybs u tos politikos gyvendinim. Valstybins vietimo strategijos 2003 2012 met nuostatose konstatuojama, kad utikrinant vietimo pltots prieinamum, tstinum ir socialin teisingum siekiama iplsti ikimokyklinio ugdymo paslaugas, vis pirma, sudaryti ikimokyklinio ugdymo galimybes socialin atskirt patiriantiems ir socialins rizikos eim vaikams. Savivaldybi ilaid socialinei sriiai analiz. Savivaldybi funkcijos ir finansai neatsiejami vieni nuo kit. Savivaldybi l poreik lemia j atliekamos funkcijos. ios funkcijos yra vardintos Vietos savivaldos statyme ir detalizuotos konkreiuose kiekvien funkcij reglamentuojaniuose statymuose ir postatyminiuose teiss aktuose. 5 pav. pavaizduota, kaip 2004 2008 m. kito
260
savivaldybi biudet ilaid procentin dalis ekonomikos ir socialinei sritims bei kitoms funkcijoms.
Proc. 80 70 60 50 40 30 20 10 0 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. Ekonomikos sriiai Socialinei sriiai Kitoms funkcijoms
5 pav. Savivaldybi biudet ilaid kitimas atskiroms sritims 2004 2008 m. altinis: www.stat.gov.lt
Statistikos duomenys rodo, kad daugiausia savivaldybi biudet l skiriama socialinei sriiai finansuoti. Kaip matyti i 5 pav., savivaldybi biudet ilaidos socialinei sriiai nagrinjamu laikotarpiu sudar vir 60 proc. vis savivaldybi biudet ilaid. Taiau galima velgti savivaldybi biudet ilaid dalies socialinei sriiai majimo tendencij. Ilaid dalis iai sriiai sumajo nuo 70,8 proc. 2004 m. iki. 61,5 proc. vis savivaldybi biudet ilaid 2008 m. Kaip jau minjome, socialinei sriiai skiriamos los sudaro didij dal savivaldybi ilaid. Tokia tendencija yra ne tik savarankikoms savivaldybi funkcijoms, bet ir valstybinms (valstybs perduotoms savivaldybms). Valstybini (valstybs perduot savivaldybms) funkcij vykdymas finansuojamas valstybs biudeto lomis. Remiantis Vietos savivaldos statymo 50 straipsnio 7 dalimi, los valstybinms (valstybs perduotoms savivaldybms) funkcijoms atlikti skiriamos i valstybs biudeto arba valstybs pinigini fond ir pervedamos savivaldybms kaip specialioji tikslin dotacija. 6 pav. pavaizduota, kaip kito valstybs biudeto l pasiskirstymas valstybinms (valstybs perduotoms savivaldybms) funkcijoms finansuoti. I 6 pav. matyti, jog ilaidos socialinei sriiai (socialinms paslaugoms, socialinei paramai ir paalp skaiiavimui bei mokjimui) sudaro didiausi dal l skirt valstybinms (valstybs perduotoms savivaldybms) funkcijoms finansuoti. Apskritai valstybinms (valstybs perduotoms savivaldybms) funkcijoms atlikti speciali tikslini dotacij suma savivaldybms kito nevienodai (2004 m. skirta 851, 2005 m. 906, 2006 m. 726, 2007 m. 465, 2008 m. 535, 2009 m. 565 mln. lit). 2006 ir 2007 m. staig sumajim, atitinkamai 19 proc. 2006 ir 2007 m. 36 proc., lm socialins srities funkcij finansavimo pakeitimai.
261
2006 m. ilaid sumajimas valstybinms (valstybs perduotoms savivaldybms) sietinas su kompensacij (lengvatinio keleivi veimo) skaiiavimo ir mokjimo funkcijos perklimu kit funkcij grup (pagal ankstesn Vietos savivaldos statym, savivaldybi funkcijos buvo skirstomos keturias grupes). Valstybs biudeto l sumajim 36 proc. 2007 m. lm didiausi finansavim gavusios paalp ir kompensacij mokjimo funkcijos, o btent imok vaikams mokjimo, finansavimo mechanizmo pakeitimas. Pakeitus Lietuvos Respublikos imok vaikams statymo nuostatas, pradedant 2007 m. nustatyta, kad imokos vaikams mokamos ne i savivaldybi biudetams skiriam specialij tikslini dotacij, o i valstybs biudeto. Todl los iam tikslui 2007 m. buvo numatytos Socialins apsaugos ir darbo ministerijos programoje. Kadangi iki 2007 m. paalp ir kompensacij skaiiavimo ir mokjimo funkcijai buvo skirta net apie 70 proc. vis specialij tikslini dotacij, skirt valstybinms (valstybs perduotoms savivaldybms) funkcijoms finansuoti, todl enkliai sumajus ilaidoms iai funkcijai, stipriai sumajo ir speciali tikslini dotacij suma visoms valstybinms (valstybs perduotoms savivaldybms) funkcijoms.
1000 900 800 700 600 500 400 300 200 100 0
Socialins paslaugos Socialin parama mokiniams 586 648 573 22 91 178 265 2004 m. 258 2005 m. 153 174 38 114 179 204 2008 m. 46 118 244 157 2009 m Paalp ir kompensacij skaiiavimas ir mokjimas Kitos valstybins (valstybs perduotos savivaldybms) funkcijos
2006 m. 2007 m.
6 pav. Valstybs biudeto l valstybinms (valstybs perduotoms savivaldybms) funkcijoms vykdyti pasiskirstymas 2004 2009 m., mln. lit. altinis: www.finmin.lt
Atkreiptinas dmesys socialini paalp skaiiavimo ir mokjimo funkcijos finansavim. Kaip matome, ilaidos perduotai savivaldybms paalp ir kompensacij skaiiavimo ir mokjimo funkcijai kito nevienodai. 2008 m. paalpoms ir kompensacijoms ileista 34 proc., o 2009 m. ios funkcijos gyvendinimui ilaidos vl padidjo ir sudar apie 43 proc. vis ilaid valstybinms (valstybs perduotoms savivaldybms) funkcijoms atlikti (kitimas iki 2007 m. aptartas aukiau). Toki situacij galima sieti su iuo metu alyje ir visame pasaulyje esaniu ekonomikos nuosmukiu, kadangi auga nedarbas, maja gyventoj pajamos, todl spariai daugja socialins paramos gavj. Siekiant apsaugoti labiausiai paeidiam gyventoj interesus savivaldybms 2009 m.
262
rugpjio 19 d. Vyriausybs nutarimu i valstybs biudeto buvo skirta papildomai apie 42 mln. lit, o 2009 m. spalio 28 d. Vyriausyb savo nutarimu papildomai skyr 62,2 mln. lit socialinms imokoms ir kompensacijoms mokti bei socialinei paramai mokiniams teikti. Reikia paymti, kad sumine iraika socialins srities finansavimas auga, taiau keiiasi procentin dalis bendroje savivaldybi biudet ilaid struktroje. Didioji dalis l, skiriam socialinei sriiai, tenka vietimo finansavimui (r. 7 pav.). Kaip matome savivaldybi ilaidos vietimui sudar vir 75 proc. vis socialins srities ilaid, o 2007 ir 2008 m. ilaidos vietimui pereng 80 proc. vis socialinei sriiai skiriam l. Analogikos tendencijos pastebimos ir kitose Vakar alyse. Taigi Lietuva iuo poiriu nesiskiria nuo kit iuolaikins ekonomikos ali.
Proc. 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 2004 m. vietimui 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.
Socialinei apsaugai
Sveikatos apsaugai
7 pav. Savivaldybi socialins srities ilaid struktros kitimas 2004 2008 m. altinis: www.stat.gov.lt
Danijos patirtis: lyginamoji analiz. iaurs ali vietos savivaldos sistema danai pateikiama kaip sektinas pavyzdys. Danija viena t ali. 2007 m. Danijoje sigaliojo vietos savivaldos reforma, kurios tikslas buvo pagerinti gyventojams teikiam viej paslaug kokyb. Reformos rezultatai rodo ne tik pagrjusi viej paslaug kokyb, bet ir sumajusius kai kuri mokesi, pavyzdiui, gyventoj pajam, tarifus (Taxation Trends in the European Union. Denmark). Taigi verta panagrinti Danijos ir Lietuvos savivaldybi funkcij ir finansavimo panaumus ir skirtumus. Dar iki reformos savivaldybs vykd daugyb funkcij, susijusi su paslaug, toki kaip pagyvenusi moni ir vaik prieira, pradinis mokymas ir kit, teikimu gyventojams. 2007 m. sausio 1 d. sigaliojus vietos savivaldos reformai, savivaldybms priskirta nauj uduoi sveikatos prieiros, uimtumo, socialini paslaug, specialaus mokymo bei kitose srityse. Detaliau panagrinsime Danijos savivaldybi atliekamas socialines funkcijas. Sveikatos sritis. Po vietos savivaldos reformos savivaldybs vaidina svarbesn vaidmen sveikatos apsaugos srityje. Savivaldybs yra atsakingos u slaug namuose, visuomens sveikatos prieir, sveikatos prieir mokyklose, vaik 263
dant gydym, profilaktik ir reabilitacij (Ministry of Health and Prevention). Prie reform atsakomyb u reabilitacij ne ligoninse savivaldybs dalijosi su apskritimis. Nuo 2007 m. savivaldybs prisim atsakomyb profilaktinio gydymo ir sveikatingumo skatinimo srityse. iuo ingsniu siekiama prevencin gydym ir sveikatingumo skatinim integruoti dienos prieiros staigas, pagyvenusi moni centrus. Socialins paslaugos. Tai pagrindin savivaldybi veiklos sritis, taiau atsakomyb ioje srityje iki reformos savivaldybs dalijosi su apskritimis. Ilg laik savivaldybs buvo atsakingos u pagyvenusi moni ir negalij prieir. Po reformos savivaldybs yra atsakingos u platesnio spektro socialini paslaug pasil, teikim ir finansavim. Savivaldybms priskirta socialin psichiatrija, apleist vaik apgyvendinimas ir kitos. Toki pokyi tikslas aikiai paskirstyti atsakomyb ir utikrinti, kad paslaugos bt teikiamos kvalifikuot specialist. Pokyiai taip pat reikia, kad savivaldybs sprendia, kokias paslaugas teikti gyventojams. Socialini paslaug teikim reglamentuoja Socialini paslaug statymas (Consolidation Acto on Social Servines). Vietos valdios institucij atsakomyb ne visada yra numatyta teiss aktuose. Kai kurias uduotis, susijusias su socialini paslaug teikimu, jos gali vykdyti pagal savivaldybi institucij nustatytas taisykles. Tam tikras sritis (daugiausia socialines imokas, pavyzdiui, senatvs pensijas) savivaldybs finansuoja kartu su valstybe per valstybs kompensavimo sistem. Kaip ir Lietuvoje, Danijoje savivaldybs yra atsakingos u socialinio bsto nuom. ias paslaugas reglamentuoja Socialinio bsto nuomos statymas (Consolidation Acto on Social Housing). vietimas. Pradinis mokymas Danijoje savivaldybi atsakomyb. Viej vietimo sistem reglamentuoja statymas. Jame tvirtintos pagrindins vietimo nuostatos. O atskir savivaldybi tarybos paios nustato, kaip turi bti organizuojamas mokykl darbas, neperengdamos nustatytos teiss. Savivaldybi tarybos tvirtina finansavim, nustato vietinius tikslus, vykdo mokykl prieir, kontroliuoja rezultatus. Kiekvienos savivaldybs taryba privalo parengti metines kokybs ataskaitas. Kokybs ataskaitoje turi bti aprayti savivaldybs vietimo sistema, mokykl mokslo lygis, priemons. Savivaldybs taryba turi imtis priemoni paalinti ankstesnje ataskaitoje irykjusiems trkumams. vietimo srityje vietos savivaldos reforma taip pat ne pakeitim. Kaip ir socialini paslaug sektoriuje, specialaus vietimo srityje savivaldybs atsakomyb dalijosi su apskritimis. Po reformos specialus vietimas iimtin savivaldybi kompetencija. Tai reikia, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. savivaldybs yra atsakingos u vis ri specialiojo ugdymo ir specialiosios pedagogins pagalbos teikim, taip pat u suaugusij specialj ugdym (The Ministry of the Interior and Health). Savivaldybi funkcij finansavimas. Danijos savivaldybi pajam struktra pavaizduota 8 pav.
264
Valstybs kompensacijos ir imokos, 7%
Kitos pajamos, 2%
Mokestins pajamos, 91%

8 pav. Danijos savivaldybi pajam struktra 2007 m. altinis: Local Government Denmark
Mokestins pajamos sudaro net 91 proc. vis Danijos savivaldybi pajam. Paymtina, kad net 70 proc. vis savivaldybs pajam sudaro gyventoj pajam mokestis, o turto mokesiai (ems ir pastat) tik apie 8 proc. Savivaldybi tarybos paios nustato pajam ir turto mokesi tarifus statymo nustatytose ribose (Rose, 2005). Pajam mokesio tarifo vidurkis 2006 m. buvo 33,3 proc., taiau 2007 ir 2008 m. jis sumajo kaip vietos savivaldos reformos rezultatas atitinkamai iki 25,3 ir 25,5 proc. (Taxation Trends in the European Union. Denmark).. Lygindami iuo poiriu Danij ir Lietuv, matome, kad Danijoje didioji dalis savivaldybi itekli yra mokesiai. O Lietuvoje ilg laik valstybs dotacijos sudar didesn dal savivaldybi pajam ir tik paskutiniais metais pastebimas tos dalies majimas. Danijoje panaiai kaip Lietuvoje didij dal mokestini pajam sudaro gyventoj pajam mokestis, turto mokesi dalis Danijoje bendroje savivaldybi mokestini pajam struktroje panai kaip ir Lietuvoje, atitinkamai apie 8 proc. Danijoje ir apie 10 proc. Lietuvoje. Paymtina, jog Danijoje savivaldybs paios nustato gyventoj pajam mokesio tarifus skirtingai nei Lietuvoje. Kitos pajamos, pavyzdiui, paskolos sudaro ma dal savivaldybi pajam tiek Danijoje, tiek Lietuvoje. 9 pav. pavaizduota savivaldybi biudet ilaid struktra 2007 m.
265
Kitos funkcijos, 10% Miesto pltra, 2%
Transportas ir infrastruktra, 3%
vietimas ir kultra, 19% Sveikatos apsauga, 5%
Socialins paslaugos, 61%
9 pav. Danijos savivaldybi biudet ilaid struktra atskiroms sritims 2007 m. altinis: www.statbank.dk
Kaip matome, didiausi dal l Danijos savivaldybs skiria socialinms paslaugoms. Joms skiriam l dalis sudaro 61 proc. vis savivaldybi biudet ilaid. I j daugiausia tenka pagyvenusi moni prieirai, dienos globos staigoms. Apskritai socialins srities, t.y. socialini paslaug, vietimo bei sveikatos apsaugos, ilaidos sudaro didija dal vis Danijos savivaldybi biudet ilaid. Jos siekia apie 85 proc. vietimui skiriam ilaid dalis eina po socialini paslaug, o sveikatos apsaugai skiriama apie 5 proc. vis savivaldybi ilaid. Ilaidos bendriesiems reikalams ir administracijai sudaro deimtadal vis savivaldybi ilaid. Miesto pltrai, transportui ir infrastruktrai skiriama neymi ilaid dalis. Taigi paanalizav Danijos savivaldybi ilaidas atskiroms sritims galime konstatuoti, jog tiek Lietuvoje, tiek Danijoje socialinei sriiai skiriama daugiausiai ilaid. Tik Danijoje, skirtingai nuo Lietuvos, daugiau ilaid skiriama socialinms paslaugoms, kai Lietuvoje didioji dalis socialins srities ilaid skiriama vietimo finansavimui. Taip yra todl, kad Lietuvoje savivaldybs yra atsakingos ne tik u ikimokyklin, pradin, bet ir bendrj lavinim, o Danijos savivaldybs yra atsakingos tik u pradin mokym.
Literatra
1. Bird R.M., Vaillancourt F. Fiscal decentralization countries: an overview. Fiscal Decentralization in Developing Countries. Cambridge: University Press. 1998 2. Davulis G. Analysis of a Situation on Local Taxes in Lithuania // Intellectual Economics. 2009, No 1(5), p. 21-29. 3. Davulis G. Lietuvos savivaldybi veiklos ekonominiai ir finansiniai aspektai // Savivaldos institucij socialinis politinis veiksmingumas / Redaktoriai: S. Pukorius (atsakingasis), A. G. Raiien. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2006, p. 128154.
266
4. European Charter Of Local Self-Government. Strasbourg..1985. 5. Musgrave R.A., Musgrave P.B. Public Finance in Theory And Practice. Washington. Internetional Monetary Fund. 1989. 6. Oates W. Fiscal Decentralization and Economic Development. National Tax Journal. Vol.46, Nr.2. 1993, 237-243. 7. Rose L. E., Stahlberg K. The Nordic Countries: still the promised land?// Comparing local governance trends and developments/ Bas Denters and Lowrnce E. Rose, 2005, 83-99 p. 8. Local Government Denmark. The Danish Local Government System. http://www.kl.dk/ImageVault/Images/id_38221/ImageVaultHandler.aspx 9. Ministry of Health and Prevention. Health Care in Denmark. http://www.sum.dk/publikationer/healthcare_in_dk_2008/kap01.htm 10. Taxation Trends in the European Union. Denmark. http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/taxation/gen_info/economic _analysis/tax_structures/Country_tables/DK.pdf 11. The Ministry of the Interior and Health. The Local Government Reform. http://www.im.dk/publikationer/government_reform_in_brief/index.htm 12. Tiebout Ch. M. A Pure Theory of Local Expenditures // The Journal of Political Economy . The University of Chicago Press, 1956, vol. 64, No. 5, p.419. 13. Consolidation Act on Social Housing. http://english.vfm.dk/MinistryOfSocialWelfare/legislation/social_affairs/social_housing/Sider/Start.aspx 14. Consolidation Act on Social Services. http://english.vfm.dk/MinistryOfSocialWelfare/legislation/social_affairs/social_service_act/Sider/Start.aspx 15. Lietuvos Respublikos imok vaikams statymas. 16. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. IX-1700 Dl Valstybins vietimo strategijos 2003-2012 met nuostat patvirtinimo. 17. Lietuvos Respublikos socialini paslaug statymas. 18. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymas. 19. Lietuvos Respublikos vietimo statymas. 20. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas. 21. Lietuvos Respublikos visuomens sveikatos prieiros statymas. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2009 m. rugpjio 19 d. nutarimas Nr. 863 Dl Lietuvos Respublikos valstybs biudeto asignavim socialinei paramai paskirstymo Lietuvos Respublikos valstybs biudeto asignavim valdytojams ir savivaldybms bei 2009 met Lietuvos Respublikos valstybs biudeto specialij tikslini dotacij perskirstymo tarp savivaldybi ir specialij tikslini dotacij. 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2009 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1383 Dl Lietuvos Respublikos valstybs biudeto asignavim socialinei paramai paskirstymo Lietuvos Respublikos valstybs biudeto asignavim valdytojams ir savivaldybms bei 2009 met Lietuvos Respublikos valstybs biudeto specialij tikslini dotacij perskirstymo tarp savivaldybi ir specialij tikslini dotacij. 24. Socialini paslaug infrastruktros pltros 2007 2009 met programa. 25. www.dst.dk 26. www.finmin.lt 27. www.stat.gov.lt
267
SUMMARY THE ANALYSIS OF FINANCING OF LITHUANIAN MUNICIPAL SOCIAL FACILITIES Prof. Gediminas Davulis Mykolas Romeris University, Lithuania geddav@mruni.eu Lithuanian municipal functions and their grouping is constantly changing, and functions of municipalities are inseparable from the finances. Lithuania lacks the analytical work, in which the financing of municipal social functions would be analyzed in detail. Since the financing functions are constantly changing, so there is a need for new financing analysis arises. The theoretical aspects of functions distribution between various levels of governing and their financing, the social functions carried out by Lithuanian municipalities are discussed, the financial analysis, i.e. the income and expenditure of Lithuanian municipalities and their tendencies are analysing, the aspect of the social functions performed by the Danish municipalities and their financing is providing in this report. The methods of the scientific literature and legislative analysis, statistical analysis, comparison and summary were used in this research. Key Words: social functions of municipalities, municipal expenditures municipal
income, fiscal decentralization
268
E-HUMAN RESOURCES MANAGEMENT: INNOVATIVE APPROACH

1
Assoc. prof. Alvydas BALEENTIS, 2Gintar PARAINSKAIT

1
Mykolas Romeris University, Lithuania a.balezentis@gmail.com; 2giparaz@mruni.eu
The object of the research is e-human resources management. The aim of the research was to define main methodical guidelines and directions of further e-human resources management research. The study is based on innovative approach and review of the most recent literature. The most significant attention is paid for definition and formulation of ehuman resources management. There were three main dimensions of e-human resources management extracted, namely human resources management, information technologies, and innovation system environment. The main directions of development and research in ehuman resources management were proposed on the basis of the performed investigation. The article is important for developers and researchers of e-human resources management. Keywords: e-human resource management, information technologies, innovation, public management.
269
DOKTORANT IR MAGISTRANT SEKCIJA

Moderatoriai prof. R. Petrauskas, doc. A. Keras
DOCTORAL AND MASTER STUDENTS SECTION

Moderators prof. R. Petrauskas, doc. A. Keras
270
RESEARCH OF SOCIAL ATTITUDES, LIFE QUALITY AND FINANCIAL SITUATION: APPLICATION OF PATH ANGLYSIS
Ignas DZEMYDA
Mykolas Romeris University, Lithuania ignas@mruni.eu
Introduction
In today's society and economy is very important the exchange of skills and adapt to a rapidly changing environment. For the world's ongoing process of globalization in developing economies must rely on advanced knowledge and innovative technology, ingenuity in order to maintain the future well-being. Innovation is key pillar for sustainable wealth creation. However, over the past twenty years, this shift towards innovation-based economy is becoming more and more accelerated. Admittedly, because of the above-mentioned problems of the European Union's innovative system lagged quite far behind the United States of America and Japan and the backlog has remained until now (European innovation scoreboard, 2009). This lag of innovation processes is growing concern in the European Union authorities. The importance of innovations is growing; both policy makers and academics are more and more interested in the possibilities that are brought by innovations. The term "innovation" in the modern sense was used for the first time by Schumpeter (1934), that noted five cases of innovation: the introduction of a new good, the introduction of a new method of production, the opening of a new market, a new source of supply of raw materials, and a new organization of industry - the creation of a monopoly position, for example. In the globalization the rise of innovations, political stimulation of scientific researches and development become one of the most important factors that influence economic status and the prospects of economic development (Melnikas, 2008, Dzemyda, Melnikas, 2009, Dzemyda, 2009). Efficient combination of innovations and human resource strategies is crucial for emerging economies, where successful catch-up is mainly driven by innovation (Le Bas, Lauikas, 2009). In order to achieve this goal, there is need to implement efficient and purposeful policy on European, national and regional levels, that is interconnected with micro motives and attitudes of society. This makes a lot of challenges, because social, economical and cultural conditions are different in various nations and countries, and needs more specific decisions. Object of research is the dichotomy between the perception of innovations in the European policy and
271
society (in this case, societies of Lithuania and Romania). The aim of the research is to evaluate attitudes toward innovations and their relationship between life quality and financial situation from the scope of populations in Lithuania and Romania. The research is done using path model as the logical extension of multiple regression models, which belong to structural equation models family (Hayduk and Pazderka-Robinson, 2007, Chen, Bollen, Paxton, Curran and Kirby, 2001, Dilalla, 2000, Freeman, 2007). The data used in the research is from Eurobarometer 63.4 survey European Union Enlargement, the European Constitution, Economic Challenges, Innovative Products and Services (2005) survey that represents attitudes towards innovations of population in stabile economy (Rakauskien, 2007, Svetikas and Dzemyda, 2009, Rakauskien and Krinickien, 2009).
Importance of Innovations in Development of Economy and Society
Innovation is the engine of development of society, has long been known. After all, even in the same division of labor, are nothing but innovative (innovative) business process performance as a result of operational efficiency and productivity needs. There is a need to compete in the market value of the product development activities designed to guarantee the prosperity of the organization, to develop not only the organization but also the state of economic efficiency. The Lisbon Strategy (2000) aims to make all European Union the most dynamic and competitive knowledge-based economy in the world, and emphasizes the importance of innovation. National Lisbon Strategy Implementation Programme for 2008-2010 sress that macroeconomic policy challenges is to increase the EU's competitiveness, innovation and scientific research and experimental (technological) development (R & D) promoting the development of private-public partnerships and through private sector investment in R & D incentives. The Lisbon European Council of Innovation and R & D sphere, has also created the European Innovation Scoreboard, which became the instrument for more accurate assessments of the supply of the European Union Member States' innovation performance (Kahin and Foray, 2006). Innovation being launched just as the realization of their strategic priorities and discussed issues like the state or the organization and dynamics of meaning. Any innovation is a subset of strategic management and strategic management of a natural direction, strategies, goals and decision-making process in setting priorities and creating opportunities for the interpretation of environmental organizations and responding to challenges. Innovations provide new solutions to old problems, and creates new opportunities to exploit existing capabilities, resources and money, ensures a stable performance in a systematic and obsolete products or processes, and forms the capacity and resources for future maintenance (Rainey, 2005). As with any change in the organization innovation or new product process of creating a horizontal structure that integrates the activities and actions in a systematic way and makes the cost of production. Innovative product development process to a
272
logical sequence from the phase shift in the strategic development phase and the end of the product launch phase (Storey and Salaman, 2005). Innovation is a real challenge for a complex business environment, changing customer needs, competition effects and the difficulties associated with understanding the current situation and future forecast. Product innovation requires the contribution of strategic management, marketing, engineering, production and operations, finances, supply chain or network channels. Customer deposit to guarantee that the process concerns the main requirements to achieve a successful outcome is also an inevitable part of innovations. Kline and Rosenberg (1986) describes innovation as a complex, uncertain, irregular and structured a central cause of all changes. The authors argue that innovation is difficult to calculate, requiring a thorough knowledge of the technical coordination, and a very good understanding of the market in order to meet the economic, technological and other constraints. According to Kline and Rosenberg (1986), innovation is not only a new product development, but also a number of other innovative ideas: as a new manufacturing process, as the substance of the amendment created a new cheaper material, without changing the product itself, as the reorganization of the coordination and distribution efficiency, as the implementation of innovation instruments and methods of improvement. Innovation is defined as the process of change throughout the series not only hardware but also in the market environment, infrastructure and product knowledge, innovation and social context in creating the organization in the system. According to Hage and Meeys (2006), innovation of new products and services, as well as new tools, process or technology absorption process. The innovations are new or improved products (goods and services) or new processes, new ways and roads in the manufacture of products and services. This includes changes to the innovation or improvement of technologies, products, processes or services that could lead to positive customer attitudes, business organizations and other actors (Rainey, 2005). Innovation is a creative new solution in the mainstream state and trends, which provides customer satisfaction. Innovation implementation is risky, uncertain, difficult process with many obstacles and limited resources. Over the past 20 years innovations was considered to be new or significantly improved products or services by the market, or new or significantly improved production or delivery processes in place (Kahin and Foray, 2006). Innovation can be considered as well as internal and external knowledge into value creation. Currently, there a lot of information and publications on innovation topics. And this is caused not only the European Union's emphasis on innovation, but most of managers and scientists attention. There are more new considerations for innovation theme. Increasingly, research publications appears on the management of innovation, their evaluation and measurement, failure of innovation implementation. Some emphasize the development of innovation and development economics and management, the other focuses more on the implementation of innovative ideas, sociology and engineering. Almost all publications orientate to
273
measurement of innovations by the side of companies, but the scope of consumer of innovations is not studied yet, there is lack of literature on this theme. Relations between social attitudes toward innovations, life quality and financial situation are not researched yet.
Methodology and Data
The main aim of research is to explore theoretical relationships between social attitudes towards innovation and to make comparative study between Lithuania and Romania. Article analyzes theoretical relationships between attraction, purchase and trust of innovation on the one side and life quality and financial situation of people in Lithuania and Romania on the other side. The research is an example of implication of structural equation modeling in innovation research from the scope of consumer. To make research using survey data in the article is chosen path model as the logical extension of multiple regression models. Path analysis belongs for structural equation models family, that aims systemize the representation of causal effects, and the unavoidable implications of those effects (Hayduk and PazderkaRobinson, 2007). Thus path models require the analysis of several multiple regression equations using observed variables (Schumacker, Lomax, 2004). Path analysis could be used as a method for studying the direct and indirect effects of variables (Wright, 1960). Path analysis doesnt study causes, but it tests theoretical relationships only. The model helps to make experimental research of certain variables to assess the change in other variables that are more closely to causation. The hypothetical Path model is specified in Figure 1 (Drgan, Dzemyda and Kariauskas, 2010). The variables are defined in Table 3. The observed variables Life Quality and Financial are exogenous. The observed variables Attracted, Purchase and Trust are endogenous, correlations between these variables are evaluated. Recursive (nonreciprocal) relation between exogenous and endogenous variables is evaluated as well.
d1
1
d2
1
LIFE QUALITY
FINANCIAL
ATTRACTED
PURCHASE
TRUST
Figure 1. Hypotetical teorethical path model
274
Table 3. Variables and their definition Variable name Life Quality Financial Attracted Purchase Trust Definition Responses to question, that evaluates quality of life Responses to question, that evaluates financial situation Responses to question, that evaluates to what extent respondents are attracted towards innovative products or services, in other words new or improved products or services Responses to question, that evaluates in general persons (dis)inclination to purchase innovative products or services comparing with the attitudes of his/her family and friends Response to question, that evaluates in general persons (un)willingness to stay with product or service they are used to, or to try innovative new product or service in place of older one.
The research was based on Eurobarometer 63.4 European Union Enlargement, the European Constitution, Economic Challenges, Innovative Products and Services (May-June 2005) survey. This survey is chosen for research because this period is considered as case of stabile economy in Lithuania (Rakauskien, 2007, Svetikas and Dzemyda, 2009, Rakauskien and Krinickien, 2009). The data of Romania (1004 cases) and Lithuania (1002) is analyzed. Reliability test for Romanian and Lithuanian data is sufficient. Cronbachs coefficient Alpha for Lithuanian data is 0,589 and for Romanian 0,673 is considered adequate. Measurement errors (d1 and d2) in observed exogenous variables are evaluated. Version 5 of Amos (Analysis of Moment Structures; Arbuckle, 2003) is used for the research.
Approaches to Evaluate European Union Policy in case of Lithuania and Romania
During the research we explored theoretical relationships between attraction, purchase and trust of innovation and life quality and financial situation of people in Lithuania and Romania. The study shows social attitudes towards innovations in Lithuania and Romania. Results of Lithuania are presented in Figure 2 and Romanian results are showed in Figure 3. Results of Lithuania shows, that there is statistical relationship between attraction and purchase of innovation, but relationships ATTRACTED TRUST and PURCHASE TRUST are weak, that implies that Lithuanian society not consumes innovative products or services so much. Besides statistical relationship between attraction and trust of innovation is negative, that shows, that people in Lithuania not always trust innovative products or services even if they are attracted to them. These results are different from Romania, where statistical relationships ATTRACTED PURCHASE, ATTRACTED TRUST and PURCHASE TRUST are much more stronger. That implies, that Romania society consumes innovative products and services much more than Lithuanian. 275
Theoretical recursive relations between attraction, purchase, trust of innovative products and services and life quality and financial situation shows attitude differences to innovations between Romania and Lithuania. Recursive relations between variables ATTRACTED LIFE QUALITY, ATTRACTED FINANCIAL, TRUST LIFE QUALITY and TRUST FINANCIAL are almost same in Lithuania and Romania, that shows that people, who are more attracted towards innovations and trust innovative products and services, statistically have better life quality and financial situation in both countries. But recursive relations between variables PURCHASE LIFE QUALITY and PURCHASE FINANCIAL are different in Lithuania and Romania. Growth model of Lithuania shows, that people, who tend to purchase innovative products and services, have better life quality and financial situation, however it is different in Romania according its growth model.
.69 .67 .51 .60
d1
1
d2
1
d1
1
d2
1
LIFE QUALITY
FINANCIAL
LIFE QUALITY
FINANCIAL
.16
.15
.17
.03 .13
.01
.13
-.04 .20
.05 .00
.02
.98
.55
.44
1.45
1.18
.52
ATTRACTED
PURCHASE
TRUST
ATTRACTED
PURCHASE
TRUST
.29
.04
.86
.26
-.03
.23
Figure 2. Results: growth model for Lithuania
Figure 3. Results: growth model for Romania
Results of study (eg. measurement errors in observed variables d1 and d2) show different attitudes towards innovative products and services between Romanian and Lithuanian populations. These differences could be influenced not only by social and economical circumstances, but also it can be caused by historical, political, geographical and other conditions. This implies horizons for further studies of national innovation systems, poses a number of specific characteristics regarding the national institutes, featured of historical development, transformation and self-organizing under the control of the state (Uskelenova, 2009).
Conclusions
Theoretical relationships between attraction, purchase and trust of innovation and life quality and financial situation of people in Lithuania and Romania let explore social attitudes to innovations for countries, which innovativeness are below EU average.
276
Commission of European Union is convinced that stimulus of innovativeness is innovation-friendly society. As research showed, citizens of innovatively weaker nations as Lithuania and Romania have very innovation-friendly attitude, but their countries still lag behind more developed countries of European Union. These differences could be influenced not only by social and economical circumstances, but also it can be caused by historical, political, geographical and other conditions. According to this national innovative industry do not get proper stimulus from their population for producing more innovative products despite the fact that the population has positive attitudes. In respect to that European Union authorities and member-states with lower innovative indexes should have very purposeful and consistent innovation policy; because of their technological lag the free market would not solve their problems related with innovativeness or, to be precise, lack of innovativeness. This hypothesis should be researched in further studies using other data. The research is an example of implication of structural equation modeling in social research and could be used for further studies.
References
1. Arbuckle, J. L. (2003). Amos 5 [Computer software]. Chicago: SmallWaters. 2. Chen, F., Bollen, K.A., Paxton, P. Curran, P.J. and Kirby, J. B. (2001). Importer Solutions in Structural Equation Models: Causes, Consequences, and Strategies. Sociological Methods and Research, 29. 3. Dilalla, J. F. (2000). Structural Equation Modeling: Uses and Issues. In H. E. A. Tinsley and S. D. Brown (eds.), Handbook of Applied Multivariate Statistics and Mathematical Modeling. New York: Academic Press. 4. Dzemyda, I (2009). Auktojo mokslo vaidmuo region pltroje : mokslini tyrim ir inovacij politikos taka region ekonomikai. Ekonomika ir vadyba : aktualijos ir perspektyvos : mokslo darbai / iauli universitetas. Socialini moksl fakultetas. iauliai : iauli universiteto leidykla. ISSN 1648-9098. 2009, Nr. 2(15), p. 47-56. 5. Dzemyda I., Melnikas B. (2009). Innovations, Research and Development in European Union: Impact on Regional Economy. Intellectual Economics. 2009, No. 1 (5) 6. Drgan N., Dzemyda I. and Kariauskas A. (2010). An Approach to Evaluate European Union Innovation Policy: Lithuania and Romania Case Study. Socialiniai tyrimai Nr. 3 (20). 7. European Commission (2009). PRO INNO Europe, 2009. European Innovation Scoreboard (EIS). Available from Internet: <www.proinno-europe.eu/metrics>. 8. European Council (2000). Lisbon European Council Presidency Conclusions. Available from Internet: <www.europarl.europa.eu/summits/lis1_en.htm#2> 9. Eurobarometer 63.4: European Union Enlargement, the European Constitution, Economic Challenges, Innovative Products and Services, May-June 2005 10. Freeman, D. A. Statistical Models for Causation. In eds. Outhwaite W. And S.P. Turner. The SAGE Handbook of Social Science Methodology. SAGE Publications. Los Angeles, London, New Delhi, Singapore. 11. Hage J., Meeys M. (2006). Innovation, Science and Institutional change: A Research Handbook. Oxford University press. 12. Hayduk L., Pazderka-Robinson (2007). Fightin to Uncerstand the World Causally: Three Battles Connected to the Causal Implicatios of Structural Equation Models. In
277
13. 14.
15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24.
25. 26.
eds. Outhwaite W. And S.P. Turner. The SAGE Handbook of Social Science Methodology. SAGE Publications. Los Angeles, London, New Delhi, Singapore. Kahin B., Foray D (2006). Advancing Knowledge and the Knowledge Economy. Massachusetts Institute of Technology, 50 p. Kline S.J., Rosenberg N. (1986) An Overview of Innovation. The Positive Sum Strategy: Harnessing Technology for Economic Growth. The National Academy of Sciences. Available from internet: http://www.flacso.edu.mx/openseminar/downloads/innovation_overview.pdf Le Bas C., Lauikas M. The Combination of Innovation and Human Resource Strategies: the Case of Informaton Technology Sector in Lithuania. Intellectual Economics. 2009, No. 2 (6), p. 96-107. Melnikas B. (2008). Network-Based International Economy: Innovation Potential in The European Union. Intellectual Economics. 2008, No. 1 (3). Rainey D (2005). Product Innovation: Leading change through integrated product development. Cambridge University Press. Rakauskien, O. G. (2007). Lietuvos ekonomin ir socialin sanglauda. Lietuvos ekonomika Europoje ir globalioje erdvje. Straipsni rinkinys. Lietuvos Respublikos kio ministerija, Ekonomini tyrim centras. Rakauskien O.G., Krinickien E. (2009) The Anatomy of a Global Financial Crisis. Intellectual Economics. 2009, No. 2 (6), p. 96-107. Schumacker, R. E., Lomax R. G. (2004) A Beginners Guide to Structural Equation Modeling. Lawrence Erlbaum Associates, Publishers. Mahwah, New Jersey, London. Schumpeter, J. (1934) The Theory of Economic Development. Boston: Harvard University Press. Storey J., Salaman G (2005). Managers of Innovation: Insights into making innovation happen. Blackwell Publishing. Svetikas K. ., Dzemyda I. (2009) An Approach to the Evaluation of Regional Inequalities: A Case Study of Lithuanian Counties. Intellectual Economics. 2009, No. 2 (6). Svetikas, Kostas ymantas; Dzemyda, Ignas. Sustainable Regional Convergence: the Case Study of Lithuanian Counties. // EURO mini conference "Knowledge-Based Technologies and OR Methodologies for Strategic Decisions of Sustainable Development" (KORSID-2009): 5th international conference. September 30-October 3, 2009, Vilnius Lithuania / Ed. M.Grasserbauer, L.Sakalauskas, E.K.Zavadskas. Vilnius : Technika, 2009. Uskelenova A. T. (2009). Infrastructure Facilities and Support for Stable Development. Intellectual Economics. 2009, No. 2 (6) Wright, S (1960). Path coefficients and path regression: Alternative or complementary conceprs? Biometrics, 16, 189-202
278
SUMMARY RESEARCH OF SOCIAL ATTITUDES TOWARD INNOVATIONS, LIFE QUALITY AND FINANCIAL SITUATION: APPLICATION OF PATH ANALYSIS Ignas Dzemyda Mykolas Romeris University, Lithuania ignas@mruni.eu This study represents few issues related with innovations in European Union. The methods of path analysis are implemented in the research, which aims to evaluate European Union policy according to populations perception of innovations in Lithuania and Romania. Comparative study between Lithuania and Romania is done. The research shows social attitudes towards innovations and its relation with life quality and financial situation. The study shows, show different attitudes towards innovative products and services between Romanian and Lithuanian populations. These differences could be influenced not only by social and economical circumstances, but also it can be caused by historical, political, geographical and other conditions. Keywords: measurement of innovations, statistical evaluation, path analysis
279
NEPAGRSTO PRATURTJIMO INSTITUTO TAIKYMO ASPEKTAI, KAI TURTAS NESININGAI BUVO GYTAS INFORMACINI TECHNOLOGIJ TAIKYMO PASEKOJE
Raimonda JOSKAUDIEN
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva r.joskaudiene@gmail.com
vadas Kai turtas yra nesiningai ar nusikalstama veika gyjamas informacini technologij taikymo pasekoje, vadovaujantis Lietuvos teiss akt aikinimo ir taikymo teism praktikoje analize, tok prarast turt ar las neretai galima isireikalauti ar atgauti po eils tsini procedr. Daniausiai pasinaudojama pirmiausiai baudiamojo ar administracinio proceso tvarka, rodant fakt, jog turtas buvo gytas nesiningai ar nusikalstamos veikos pasekoje, o jau tik vliau, daniausiai civilinio iekinio tvarka, pasinaudojant vienu i galim gynybos bd, t.y. alos atlyginimo, restitucijos, nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo be pagrindo, prisiteisiama, tai kas buvo prarasta. Taiau tam, kad tinkamai pasinaudoti tinkamu gynybos bdu, nukentjusiai aliai dar reikia tinkamai j pasirinkti, kok i ivardint ir kada galima bei reikia taikyti. io straipsnio tikslas aptarti nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo be pagrindo subinstituto taikymo aspektus, kai turtas nesiningai gyjamas informacini technologij taikymo pasekoje. Udaviniai: trumpai aptarti nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo be pagrindo subinstituto samprat bei santyk su kitais panaiais gynymo bdais; vertinti nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo be pagrindo subinstituto taikymo galimybes, kai siekiama susigrinti turt ar las, kurios buvo prarastos informacini technologij taikymo pasekoje. Tyrime taikyti metodai: lyginamasis, sisteminis, istorinis, lingvistinis bei apibendrinamasis mokslinio tyrimo metodai.
280
I. Nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo be pagrindo subinstituto samprata bei santykis su kitais panaiais gynymo bdais Nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo be pagrindo subinstitutas tvirtina bendrj civilins teiss nuostat, jog niekas negali nepagrstai praturtti kito asmens sskaita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras , VI knyga, 2003, p.325). Manoma, jog tokia nuostata iuolaikinje civilinje apyvartoje perimta i klasikins romn teiss, kurioje buvo gyvendinama ypatinga pretorins gynybos priemon formuliariniame procese, dar vadinama restitutio, kuria naudodamasis magistratas, remdamasis ne statymu, o savo nuoira, bei vadovaudamasis teisingumu, atkurdavo buvusi civilini teisi padt (Nekroius I., Nekroius V., Vlyvis S., 1996, p. 57). Ndienos nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo be pagrindo (sub)instituto nuostatos, kaip civilini teisi gynimo bdas, vienokiu ar kitokiu aspektu yra tvirtintos daugelio ali civiliniuose kodeksuose (Vokietijos civilinis kodeksas, Graikijos civilinis kodeksas, Rusijos Federacijos civilinis kodeksas ir kt.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste LR CK) 6.237. str. 1 d. tvirtinta, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bdu tyia ar dl neatsargumo gijo tai, ko jis negaljo ir neturjo gauti, privalo visa tai grinti asmeniui, kurio sskaita tai buvo gyta (in., 2000-0906, Nr. 74-2262.). LR CK 6.242 str. 1 d. tvirtinta, jog be teisinio pagrindo nesiningai praturtjs kito asmens sskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydio nuostolius, koks yra nepagrstas praturtjimas (in., 2000-09-06, Nr. 74-2262.). Taigi, vadovaujantis aukiau pateiktomis teiss normomis, kurios reglamentuoja nepagrsto parturtjimo ar turto gavimo be pagrindo nuostatas, turtas, kuris buvo gytas be pagrindo, suprantamas kaip turtas plaija prasme tai yra, ne tik daiktai, bet ir turtins teiss, pinigai, kitokios materialins grybs. LR CK 6.242 str. 1 d., akcentuojamas ne tik tam tikro turto gijimas, o ir sutaupymas kito asmens sskaita. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras , VI knyga, 2003, p 318-327). Teiss aktuose nedetalizuojama, kokiu bdu, arba kokias priemones pasitelkiant galimas nesiningas praturtjimas, tik akcentuojama, jog is gynymo bdas taikomas, kai ginas kyla ne pagal sutartinius teisinius santykius. Kita vertus, taip pat atkreiptinas dmesys, jog is subinstitutas taikomas subsidiariai su kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais gynymo bdais24. Taigi, nepaisant nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo be pagrindo subinstituto taikymo galimumo, kai nesiningai praturtjama informacini technologij pagalba, pagal Lietuvos Respublikos civilin kodeks, asmuo,
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. spalio 20 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-986/2003; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-140/2006; Lietuvos Apeliacinio Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2A-159/2008.
24
281
kuris nori susigrinti prarast turt, gali pasinaudoti ir kitais numatytais gynymo bdais, dl ko praktikoje daniausiai ir kyla problemos, t.y. problema asmeniui teisingai pritaikyti ir pasirinkti vien ar kit gynybos bd. tai, pavyzdiui, LR CK 6.145 str. 1 d. tvirtinta, jog asmuo privalo grinti kitam asmeniui turt, kur jis gavo neteistai arba per klaid, arba dl to, kad sandoris, pagal kur jis gavo turt, pripaintas negaliojaniu ab initio arba dl to, kad prievols negalima vykdyti dl nenugalimos jgos (in., 200009-06, Nr. 74-2262.). LR CK 6.263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareig laikytis toki elgesio taisykli, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryt kitam asmeniui alos. al, padaryt asmeniui, jo turtui arba neturtin al privalo atlyginti j padars asmuo (in., 2000-09-06, Nr. 74-2262.). Pagal LR CK 6.281 str., kreditorius turi teis reikalauti atkurti sunaikint ar sualot turt natr arba sumokti nuostolius (in., 2000-09-06, Nr. 742262.). Visi aukiau paminti gynybos bdai yra taikomi, norint atgauti tai, kas buvo prarasta. Natraliai kyla probleminis klausimas koki i i vis panai nuostat taikyti, kreipiantis su iekiniu teism dl neteistai pasisavinto ar prarasto turto, kai turtas parastas, pasinaudojant informacini technologij pagalba. ios problemos aktualum dar labiau pagrindia susiklosiusi teism praktika, kuri apvelgus matyti, kad neretai paduotas iekinys civiline tvarka dl neteistais veiksmais prarasto turto ar pinigini l atmetamas, motyvuojant, jog pritaikytos ne tos teiss normos ar faktin situacija neatitinka normose keliam slyg (Dambrauskait, 2003). Rusijos teiss doktrinoje yra ireikta nuomon, kad prievol, kylanti i nepagrsto praturtjimo, yra universali visais atvejais, kai vienas asmuo gyja ar sutaupo turto kito asmens sskaita be teisinio pagrindo, ir todl laikoma rine svoka vis kit prievoli (al padariusio asmens, nevaldanio savininko, negaliojanio sandorio dalyvio prievols) atvilgiu ( p. O. M. op, A. . Mac, C. A. oo, 1996, p. 597-598) Lietuvos Aukiausiojo teismo nutartyse25 yra vairiai interpretuojami ir aikinami byloje esantys vykiai ar faktins aplinkybs, kuri atvilgiu tampa
25
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. lapkriio 7 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-31114/2001; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. spalio 1 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3885/2001; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gegus 3 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3634/2002. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3108/2006; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. gruodio 1 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3669/2004; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. rugsjo 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3470/2004. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3385/2008. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. birelio 18 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3241/2007; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. gegus 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3328/2006; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. rugsjo 24 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3344/2007.
282
problematika atskirti kokiais atvejais galima taikyti nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo subinstitut, o kokiais atvejais rinktis kit civilini teisi gynimo bd, taiau, kai turtas gyjamas technologij pagalba, kur danai nra joki sutartini santyki, kur neteistai ir nesiningai praturtjama ar pasisavinama kito turt, pinigines las ir pan., autors manymu, visgi tikslinga bt taikyti nepagrsto parturtjimo ar turto gavimo be pagrindo subinstituto nuostatos, kas ir bus aptariama sekaniame straipsnio skyriuje. II. Nepagrsto praturetjimo ar turto gavimo be pagrindo subinstituto taikymo aspektai, kai turtas gyjamas informacini technologij taikymo pasekoje Interneto Interneto revoliucija bei sparti informacini technologij pltra suteik nauj galimybi bei rink ne tik verslo, mokslo, vyriausybini bei kit institucij ir asmen veiklai, bet ir tradicinms nusikaltim formoms (vagysts, sukiavimas, turto prievartavimas, chuliganizmas, privatumo informacijos ar duomen pakeitimas ar sunaikinimas, ir t.t.) suteik nauj pavidal. Technologijos sukuria rink, rinka sukuria versl, versl seka teisinis reglamentavimas, taiau viso io proceso prieakyje- teiss paeidjai, sugebantys greiiausiai prisitaikyti prie kintanios visuomens slyg, ko pasekoje atitinkamai turtume turti ir universalias teiss normas, kurias pritaikius, operatyviai galtume susigrinti ar bent jau prisiteisti, tai k praradome ar kakas neteistais bdais pasisavino. LR CK 6.237 straipsnyje tvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bdu tyia ar dl neatsargumo gijs tai, ko jis negaljo ir neturjo gauti, privalo visa tai grinti asmeniui, kurio sskaita tai gyta. Lietuvos Atkiausiojo teismo praktikoje26 aikinama, jog nepagrstas praturtjimas ar turto gavimas preziumuojamas, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bdu tyia ar dl neatsargumo gyja tai, ko jis negaljo (neturjo) gauti, prievol grinti turt, gaut be teisinio pagrindo (nesant nei teiss akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai i pradi buvo teisinis pagrindas turt gauti, o vliau jis inyko. T aplinkyb, t. y. kad asmuo pinigines las ar turt gavo be teisinio pagrindo, taikant nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo be pagrindo subinstitut, turi rodyti iekovas.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinje byloje E. . v. Kauno miesto savivaldyb, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinje byloje V Valstybs turto fondas v. UAB Okseta, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodio 16 d. nutartis, priimta civilinje byloje D. J. v. A. D., byla Nr. 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinje byloje K. V. T. v. I. T., byla Nr. 3K-3-111/2009.
26
283
Informacinmis technologijomis perduodama informacija, ar atitinkamomis technologijomis pervedamos pinigins los, perduodamas atitinkamas turtas ar pan., daniausiai yra paremti ne sandori pagrindu. Ko pasekoje, atitinkam turt (plaija prasme) perdavusi alis ne tam asmeniui, kuriam norjo perduoti, o gavs asmuo turt ar kitas grybes nenori j geranorikai grinti, nepalieka jokio kito kelio, kaip tik turt susigrinti teisminiu keliu. Tokiomis aplinkybmis prarasto turto, t.y. kai nesudaromas joks sandoris, susigrinimas yra gana problematikas, nes: viena vertus yra sudtinga su atitinkam rodym pateikimu, kita vertus, yra sudtinga su tinkamo gynymo bdo pasirinkimu. rodymai, kai turtas prarastas ar pasisavinatas informacini technologij pagalba, gali bti tik tokie, kokius atitinkamai technologines operacijas vykdme, t.y. pavedimai, internetiniai susirainjimai, SMS inuts, bankiniai pavedimai ir pan. Kita vertus, tokios atliktos operacijos gali bti tinkamas rodymas, jei tai pavyksta sugretinti su asmens atliktomis operacijomis, ar veiksmais, kuriais turtasbuvo nesiningai ar nepagrstai gytas. Paymtina, jog technologij pasaulyje, su dabartinmis saugos ir duomen atkrimo sistemomis, gana sunku apskritai duomenis sunaikinti ar nuslpti, o kita vertus, jau yra ir toki program, kurios, tai kas buvo sunaikinta padeda atkurti. Taigi, su rodym pateikimu, problema tik tokia, kaip juos tinkamai isireikalauti ar kur ir kaip iekoti. Didesn iuo atvilgiu problema, kreipiantis teism pasirinkti ir pritaikyti tinkam gynybos bd. Restitucijos27 institutu galime pasinaudoti, jei turtas buvo nesiningai prarastas ar pasisavinats sandorio pasekoje. Taiau informacini technologij pasekoje, prarastas turtas, neretai, kaip jau buvo minta, neatitinka restitucijos institutui keliam slyg, kadangi danai joki sutartini santyki nra. Paymtina ir tai, jog informacini technologij taikymo pasekoje prarastas turtas, neprilyginamas skoliniams sipareigojimams. Vienintelis, autoriaus manymu, gynybos bdas, kuris labiausiai teisikai apibria situacij, kai nesiningai praturtjama informacini technologij taikymo pasekoje, tai nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo be pagrindo subinstitutas. Nepagrstas praturtjimas ar turto gavimas - tai savarankika prievols ris, ie santykiai reglamentuojami LR CK etosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandanios prievols XX skyriaus norm. iame skyriuje
27 Restitucija bendrasis prievoli teiss institutas, reglamentuojamas CK etosios knygos I dalies ,,Bendrosios nuostatos X skyriaus norm; restitucijos esm - asmens (asmen) grinimas buvusi padt; pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies norm restitucijos pagrindu gali bti skirtingais pagrindais atsiradusios asmens prievols grinti kitam asmeniui turt: restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grinti kitam asmeniui turt, kur jis gavo neteistai arba per klaid, arba dl to, kad sandoris, pagal kur jis gavo turt, pripaintas negaliojaniu ab initio arba dl to, kad prievols negalima vykdyti dl nenugalimos jgos.
284
tvirtintos turto ireikalavimo taisykls taikomos tada, kai konstatuojami specials prievols grinti turt atsiradimo pagrindai: - turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), - pagrindas, kuriuo gytas turtas, inyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), - asmuo be teisinio pagrindo nesiningai praturtja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, is subinstitutas numato net kompensacin funkcija, t.y. pagal LR CK 6.240 str. U be pagrindo gyt pinig sum skaiiuojamos penki procent dydio metins palkanos. ios palkanos pradedamos skaiiuoti nuo to momento, kai asmuo suinojo arba turjo suinoti apie nepagrst pinig gavim ar sutaupym. Taigi, atsivelgiant, tai, kas idstyta, autor pastebti, jog vienintelis gynymo bdas, ndienos teiss taikymo prasme, atsivelgiant esamas ir galimas informacini technologij taikymo pasekmes, kuris galt bt operatyviai taikomas, tai nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo be pagrindo subinstitutas. Ivados Apibendrinant sekanias ivadas: straipsnyje isakytas mintis, galima suformuluoti
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekse idstytomis nepagrsto parturtjimo ar turto gavimo be pagrindo subinstituto nuostatomis, turtas, kuris buvo gytas be pagrindo, suprantamas kaip turtas plaija prasme tai yra, ne tik daiktai, bet ir turtins teiss, pinigai, kitokios materialins grybs. LR CK 6.242 str. 1 d., akcentuojamas ne tik tam tikro turto neteistas gijimas, bet ir sutaupymas kito asmens sskaita. 2. Teiss aktuose nedetalizuojama, kokiu bdu, arba kokias priemones pasitelkiant galimas nesiningas praturtjimas, kurio pasekoje taikomas nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo be pagrindo subinstitutas, tik akcentuojama, jog is gynymo bdas taikomas, kai ginas kyla ne i sutartini teisini santyki. 3. Atsivelgiant tai, jog nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo be pagrindo subinstitutas taikomas subsidiariai su kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais gynymo bdais, labai danai asmenims yra sunku tinkamai pasirinkti, kok gynymo bd, t.y. restitucij, nepagrst praturtjim, turto gavimo be pagrindo, alos atlyginimo ir kt., reikia taikyti, kai norima susigrinti turt, kuris nesiningai buvo gytas ar prarastas
285
informacini technologij naudojimo pasekoje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso norm sistemin analiz leidia prieiti ivados, kad ms teisinje sistemoje, nors turime vairi gynymo bd, kurie gali padti asmenims ginti paeistas teises, susigrinti neteistai pasisavint ar prarast turt, taiau paanalizavus paias teiss normas, teism praktik, darytina ivada, jog, kai turtas prarandamas neteistais veksmais, informacini technologij naudojimo pasekoje, bei kai ginai nra paremti sutartiniais teisiniais santykiais, visgi tikslinga bt taikyti nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo be pagrindo subinstitut.
Literatra: Norminiai teiss aktai:
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. in., 2000-09-06, Nr. 74-2262.

Specialioji literatra:
2. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. etoji knyga. Prievoli teis (I) // Vilnius, Justitia, 2003. 3. Beatson J. Unjustified enrichment. Oxford : Hart, 2003. 4. Burrows A., McKendrick E. Cases and Materials on the law of restitution. Oxford: Oxford university press. 1997. 5. Dambrauskait A. Restitucijos taikymo sandori pripainimo negaliojaniais bylose problemos//Jurisprudencija, 2003, T. 37 (29). 6. Dambrauskait A. Sandori pripainimo negaliojaniais teisins pasekms Lietuvos ir Pranczijos teiss lyginamieji aspektai. Daktaro disertacija: socialiniai mokslai, teis. 2006. 7. Emily L. Sherwin. Unjust enrichment and creditors. Cornell Legal Studies Research Paper No. 07-008. 8. Ernst von Caemmerer, Schlechtriem P. Restitution - unjust enrichment and negotiorum gestio. Martinus Nijhoff Publishers. 2007. 9. Gordley J. Foundations of private law : property, tort, contract, unjust enrichment. Oxford : Oxford University Press, 2007. 10. Graham Virgo. The principles of the law of restitution. Oxford: Oxford university press, 2006. 11. Mikelnas V. Civilins atsakomybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius, 1995. 12. Mikelnas V. Sutari teis: bendrieji sutari teiss klausimai: lyginamoji studija. Vilnius, 1996. 13. Mikelnas V. Prievoli teis (I) dalis. Vilnius: Justitia, 2002.
286
14. Mikelnas, V. Vindikacija ir jos taikymas. Vilnius: Justitia, 2005, Nr. 1 (55). 15. Nekroius, I., Nekroius, V., Vlyvis, S. Romn teis. Justitia: Vilnius, 2007. 16. paac c Pccc . ac pa / p. O. M. op, A. . Mac, C. A. o. Moca, 1996.
Teism praktika:
17. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. lapkriio 7 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-1114/2001; 18. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2001 m. spalio 1 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-885/2001; 19. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gegus 3 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-634/2002. 20. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. spalio 20 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-986/2003; 21. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. gruodio 1 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-669/2004; 22. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. rugsjo 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-470/2004; 23. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-108/2006; 24. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 25. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. gegus 15 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-328/2006; 26. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. birelio 18 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-241/2007; 27. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. rugsjo 24 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-344/2007; 28. Lietuvos Apeliacinio Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 2A-159/2008; 29. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-385/2008;
Elektroniniai altiniai:
30. Vokietijos civilinis kodeksas. http://www.iuscomp.org/gla/statutes/BGBrest.htm; 31. Vokietijos civilinis kodeksas. http://www.iuscomp.org/gla/statutes/BGBrest.htm; 32. Graikijos civilinis kodeksas. http://www.ucc.ie/law/restitution/archive/greek/code2.htm; 33. Rusijos Federacijos civilinis kodeksas. http://www.russian-civilcode.com/PartII/SectionIV/Subsection1/Chapter60.html
287
34. Review of Litigation, 2008. http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=988228; 35. Peter Birks. At the Expense of the Claimant: Direct and Indirect Enrichment in English Law. http://ouclf.iuscomp.org/articles/birks.shtml#fn1anc .
SUMMARY ASPECTS OF SUBINSTITUTE APPLICATION FOR UNJUST ENRICHMENT OR RECEPTION OF PROPERTY NOT DUE WHEN THE PROPERTY WAS RECEIVED BY FRAUDULENT USE OF INFORMATION TECHNOLOGY Raimonda Joskaudien
Mykolas Romeris University, Lithuania r.joskaudiene@gmail.com The article deals with the subinstitute of unjust enrichment or reception of property not due as one of the ways which could be applied when the property is obtained by fraudulent use of information technologies. When analyzing the concept of unjust enrichment or reception of property not due subinstitute origin as well as the peculiarities of application, the author also reviews the opinions expressed in the doctrine of civil rights for the application of other measures for the protection of other civil rights, when the property is obtained by fraudulent use of information technologies. This article aims to discuss the aspects of subinstitute application for unjust enrichment or reception property not due when the property was received fraudulently as the result of information technology application. The topic is relevant and original because nowadays civil and economic turnover is mostly based on various technologies, the payments are performed by bank transfers, information is exchanged using different new technologies, financial transactions are performed via SMS messages etc. Meanwhile, when economic and technologies make us live quickly, the conditions discussed by the parties in paper documents are often not formalized at all. The research leads to the conclusions that trial and pre-trial litigations become more complex and the correct solution affects not only the injured party but also the rights and responsibilities of most other participants of civil turnover, therefore the detailed analysis and relevant suggestions for the proper regulation of this problem could be the basis to solve the problem that has arisen in information society today. By systematic, comparative, historical and other methods of scientific research, the article deals with some aspects of unjust enrichment or reception of property not due regulated by the application of governing rules, when the property is obtained by fraudulent use of information technologies.
288
Keywords: unjust enrichment, reception of property not due, unjust enrichment information technologies, application of institute.
289
ATEITIES VERSLO POBDIS GLOBALAUS SITINKLINIMO KONTEKSTE

Inga STANKEVI
Kauno technologijos universitetas, Lietuva varlinga@gmail.com
Santrauka. Visuomens, individai atskirai ir ypa verslo organizacijos turi tinkamai pasitikti jau prasidjusius pokyius, susijusius su technologij ir, vis pirma, bevielio ryio pltra. Straipsnio tikslas pristatyti ateities verslo vizij, ikylani globalaus sitinklinimo kontekste. Straipsnis paremtas daugiausia E. N. Green (2010) knygos Anywhere: How Global Connectivity is Revolutionizing the Way We Do Business kritine analize; poiriui pristatyti naudojamas literatros analizs metodas. Rezultatai ateities vartotoj ir ateities moni teoriniai modeliai, taip pat indeksas, leidiantis imatuoti globalaus sitinklinimo lygmen. Rezultatai vertintini dvejopai. Viena vertus, pateikiamus modelius nevisada manoma verifikuoti dabartyje. Kita vertus, modeliai pagrsti vyraujani dabarties tendencij ir gausi praeities fakt analize, todl yra tinkamas pagrindas prognozms. Pateikiamas vartotoj segmentavimo modelis leidia naujai apibrti tikslines vartotoj grupes arba papildyti j apibrimus parametrais, kuri nebus galima ignoruoti ateityje, siekiant konkurencingumo. Taip pat pristatomas ateities verslo organizacij spektro modelis, galinantis nustatyti mons profil globalaus sitinklinimo aspektu ir numatyti veiksmus, siekiant profil pakeisti. Raktiniai odiai: globalus sitinklinimas, ateities vartotojas, ateities verslo organizacija, globalaus sitinklinimo indeksas. 1. Globalaus sitinklinimo ekonomika
Per pastarj deimtmet technologijos smarkiai pakeit ms pasaul. Trys pagrindiniai veiksniai lemia revoliucingo pokyio pradi. Tai yra: Bendras skaitmeninis tinklas; Plaiajuost radijo signal sistema; Bevielis visur-esamumas. Bendras skaitmeninis tinklas yra visa-apimanio susijungimo pagrindas. Skaitmeninis tinklas jungia tiekjus, mamenininkus ir vartotojus, suteikdamas visiems galimyb aktyviai dalyvauti inovacij ir gerovs krime, socialinje pltroje. Pavyzdiui, Vitality, Inc. sukr vaist buteliuk, kuris pranea tinklui apie savs atidarym. Tai leidia gydytojams geriau stebti, ar pacientas tinkamai vykdo j nurodymus, ar laiku geria vaistus. 290
Plaiajuost radijo signal sistema iandien plaiai taikoma. Pardavimo automatai Japonijoje informuoja per beviel tinkl, koki produkt trksta, o tai garantuoja tiksl preki pristatym reikiamu laiku. Piet Korjoje u prekes galima atsiskaityti tiesiog pridedant mobilj telefon prie t preki skaitmenini skaitytuv. Lietuvoje jau galima atsiskaityti elektroninse kasose. Tai sumaino darbuotoj ilaikymo katus, taiau nesumaino eili. Bt buv ymiai patogiau, jeigu kiekvienas galt pridti mobilj telefon arba kortel prie preks ir ieiti i parduotuvs be laukimo eilje. Bevielis ryys, kaip matyti i aukiau pateikt pavyzdi, skverbiasi visas gyvenimo sritis, perengdamas fizin atstum tarp skriting objekt. Be to, kuo toliau, tuo didesns apimties duomenys gali bti perduodami; kuo toliau, tuo greiiau jie yra perduodami. Vakar Europoje ir iaurs Amerikoje jungties platumas reikia vidutinikai tarp 1.5 ir 10 megabit per sekund. Tuo tarpu Japonijoje mons jau mgaujasi ymiai didesniu duomen perdavimo greiiu nuo 20 iki 100 megabit per sekund. Green teigimu (2010), globalaus sitinkinimo ekonomika ymiai lenks iuo metu dominuojani interneto ekonomik (r. 1 lent.).
1 lentel. Interneto ekonomika vs Globalaus sitinklinimo ekonomika Internetas (1995-2005) Vieta Jungtis Priemon (kiekis) Paveikt moni sk. Sukurta vert Darbas ir namai Laidin siaurajuost Kompiuteris (500 mln. iki 2005) 1 mlrd. iki 2005 Milijardai JAV dol. Globalus sitinklinimas (20052020) Bet kada ir globalaus sitinklinimo Laidin ir beviel plaiajuost Virtualiai bet kokia (trilijonai) 5 mlrd. iki 2015 Trilijonai JAV dol.
Globalaus sitinklinimo ekonomikos skmingai tolimesnei pltrai btinos trys prielaidos: Ji turi bti vientisa. Bevielis ryys sujungs ne tik geografines vietas, mones, mones, bet ir vairias veiklos sritis. Ji turi bti saugi. iandien intensyviai svarstoma, kaip utikrinti tinkl apsaug, nesumainant j efektyvumo. Ji turi bti sumani. Kitaip tariant, bevieliai tinklai turs pakankamai aukt intelekto koeficient, kad nesukurt nepageidaujamo rezultato dl intelekto stokos (pvz., suklaidinusi navigacija, aviakatastrofa dl klaiding technikos parodym, nurodym ar veiksm, etc.).
291
2. Globalaus sitinklinimo indeksas
Yankee Group sukr globalaus sitinklinimo indeks, kad galt vertinti io sitinklinimo lyg skirtingose pasaulio vietose. Vis pirma, indeksas apima tik skaitmenini ryi skaii. Antra, indeksas skaiiuoja tik plaiajuosius skaitmeninius ryius, t.y. tuos, kuri duomen perdavimo greitis yra ne maesnis kaip 384 kilobitai per sekund. Tai yra teorinis minimalus bevielio tinklo galingumas. Ir treia, indeksas skaiiuoja ir laidinius, ir bevielius ryius. Taip yra todl, kad iandien laidin tinklo infrastruktra yra gerai ivystyta ir sujungia daugiau teritorij negu bevielis ryys. Ketvirta, indeksas matuoja ir potencialius ryius, kadangi daugelis turim plaiajuosi ryi nra naudojami j savinink (pvz., mobilus telefonas danai naudojamas tik inutms ir skambuiams, nors jis suteikia galimyb ir klausytis radijo, ir naryti internete, etc.). Galiausiai, fiksuot ir bevieli skaitmenini plaiajuosi linij skaiius tam tikrame regione lyginamas su to regiono populiacijos skaiiumi, o rezultatas ireikiamas procentais. Taip nustatoma, kokia regiono gyventoj dalis turi prijim prie globalaus sitinklinimo. 2010 m. pradioje pasaulio globalaus sitinklinimo indeksas buvo 22 proc. I vienos puss, tik madaug kas penktas gyventojas turi prijim prie globalaus sitinklinimo tinklo. Kita vertus, 2004 m. is indeksas tebuvo 4 proc., taigi galima konstatuoti, kad naujoji ekonomikos forma labai greitai pleiasi. Green (2010) skiria tris jos pltros etapus (r. 2 lent.): Atsirandanti (indeksas < 33 proc.). Maiau kaip viena plaiajuost linija trims monms. Tinklinis ryys yra kakas keista, o vieta trukdo jungtis prie paslaug ar kit moni. Besitransformuojanti (indeksas >= 33 proc.). Vienas plaiajuostis ryys trims monms. Tinklinis ryys danai prieinamas, taiau ne universalus. Pilnavert (indeksas >= 100 proc.). Daugiau kaip viena plaiajuost linija vienam mogui. Plaiajuostis ryys yra toks pat natralus dalykas, kaip ir elektra. Visa svarbi kasdien informacija prieinama per tinkl.
2 lentel. Globalaus sitinklinimo ekonomikos pltros etapai
Ryys Prijungti prietaisai iniasklaida Naujienos Atsiskaitymai Paslaugos Socialin sveika (be artimiausios eimos ir kaimyn) Atsirandanti Retas Vienas arba du Fizin Planins Grynieji Masin rinka Reta Besitransformuojanti Danas Keli Miri fizin ir skaitmenin Mirios planins ir pagal poreik Grynieji/elektroniniai Segmentuotos Dana Pilnavert Visur esantis Daug Skaitmenin Pagal poreik Mobils Asmenins Nuolatin
292
2010 m. pradioje buvo tik penkios valstybs, kuriose globalaus sitinklinimo ekonomika jau pasiek treij etap. Tai: Australija; Honkongas; Japonija; Piet Korja; vedija. Green teigimu, iki 2015 m. 30 valstybi perengs 100 proc. globalaus sitinklinimo indekso rib (r. 1 pav.).
1 pav. Pilnavert globalaus sitinklinimo ekonomika 2015 m.
Beveik visa Vakar Europa pasieks globalaus sitinklinimo status iki 2012 m. Lotyn Amerikos, kartu su Venesuela, Argentina, Peru, ile ir Kolumbija, indeksas bus didesnis negu 33 proc. iki 2015 m. Azija kaip regionas pereis transformacijos etap, taiau kelios valstybs jau engs ir pilnavertikumo stadij: Piet Korja ir Singapras. Pilnaverio globalaus sitinklinimo valstybi skaiius greitai augs (r. 2 pav.). Iki 2020 m. ne tik ymiai iaugs pilnaverio globalaus sitinklinimo valstybi skaiius, bet ir skaiius vartotoj, turini prijim prie tinklo, kurio greitis bus maiausiai 100 megabit per sekund. Vartotojai kai kuriose rinkose, labiausiai tiktina Japonijoje ir Piet Korjoje, turs prijim prie tinklo, kurio greitis bus 1 gigabitas per sekund ir daugiau. Apyvarta naujoje ekonomikoje virys 900 mlrd. JAV doleri. Tokia greita pltra paaikinama Bobo Metcalfe dsniu: Kuo labiau klestintis tu esi, tuo daugiau ryi gali sau leisti; ir kuo daugiau turi ryi, tuo daugiau klestjimo pasisavini. Tai vitos ir kiauinio dilema.
293
2 pav. Pilnavert globalaus sitinklinimo ekonomika 2020 m.
3. Ateities vartotojai
Vartotoj segmentavimas tapo marketingo strategij dalimi nuo 1960 m., kai Alfredas P. Sloanas (1963, 1990) panaudojo tradicines demografines charakteristikas, tokias kaip amius, lytis ir pajamos, skirting General Motors automobili marketingo reikmms. Globalaus sitinklinimo ekonomika ir vl keiia segmentavimo kriterijus (r. 3 lent.).
3 lentel. Ateities vartotoj segment charakteristikos
Globaliai sitinklin Domjimasis skaitmenine media Prijungt prietais turjimas Mobilumo poreikis Pajamos Pirmin motyvacija JAV rinkos dalis, proc. Didelis Daug Didelis Didiausios Technologija ir sitinkinimas 5 Lizdiniai okjai Vidutinis Daug Didelis Didels Mobilumas 15 Skaitmeniniai usidarliai Didelis Vidutinikai Maas Vidutins Media 19 Technofitai Vidutinis Vidutinikai Vidutinis Maesns Augantis mobilumas ir statusas 22 Analogai Maas Maai Maas Maos Esamo gyvenimo bdo palaikymas 40
294
Kai atsirado internetas, jo tipinis vartotojas buvo jaunas baltaodis vyras su gana didelmis pajamomis. 2008 m. Yankee Group atliko tyrim iaurs Amerikoje ir Vakar Europoje bei isiaikino, kad is tipas nebra globalaus sitinklinimo ekonomikos veidas. Du veiksniai lemia sitinklinimo primim: Domjimasis skaitmenine media: kaip stipriai vartotojas mgaujasi skaitmeniniu turiniu, tokiu kaip muzika, filmai, el. laikai, televizorius; Prijungt prietais turjimas: kiek prie tinklo prijungt prietais vartotojas perka ir turi, siekdamas veikti globaliame tinkle (kompiuteriai, iPodai, mobilieji telefonai). ie du veiksniai leidia iskirti penkis vartotoj, skirting savo elgsena ir nuostatomis, segmentus (r. 3 lent.).
3.1. Analogai
Bet kokioje populiacijoje kai kuri moni tiesiog nedomina nauj technologij privalumai. Lyginant su ankstesniais laikais, tai yra mons, kurie, pavyzdiui, sak, kad automobilis niekada nepakeis arklio. JAV toki vartotoj yra 40 proc., o Vakar Europoje net 54 proc. Tai yra seniausias pagal ami segmentas, taigi, laikui bgant, jis sumas. Kita vertus, dabartinis jaunimas papildys io segmento gretas: tai bus mons, kurie jaunystje sisavino kai kurias technologijas, tokias kaip mobilusis telefonas arba skaitmenin muzika, taiau nesidomi kitais globalaus sitinklinimo privalumais. Skaitmeniniai prietaisai iam segmentui reikalingi tik tiek, kiek padeda palaikyti esam gyvenimo bd. Analogus domina santykinai pigios preks, kurias paprasta naudoti, taiau kurios pagerina arba palengvina esam gyvenim. Pavyzdiui, iuos vartotojus gali sudominti skaitmeninis nuotrauk rmelis, kuris automatikai atsinaujina, rodydamas naujausias ank nuotraukas. Taip pat kaip pavyzdys ia tinka ir jau mintas Vitality, Inc. Vaist buteliukas, kuris padeda tinkamai rpintis savo sveikata.
3.2. Technofitai
Technofitai yra vartotoj grup, troktanti bti pirmja, kuri naudosis naujausiomis technologijomis. Taiau realybje technofitai yra vieni i paskutinij, kurie sigyja vis dar naujais laikomus technologinius prietaisus. Taip yra dl ribot technofit pajam: jie negali sau leisti sigyti tam tikr prietais tol, kol jis tampa visiems prieinamas. Naujausios technologijos taip domina technofitus todl, kad, sigydami nauj skaitmenin prietais, jie siekia tvirtinti savo auktesn status ir rodyti savo mobilumo augim. Technofit domjimasis technologijomis lemia, kad gamintojai vis dar gals plsti tam tikr prietais pardavim apimtis po to, kai pirmieji nauj technologij permjai jau ims dairytis naujesni prietais. Kita nia gamintojams silyti pigesnius prietaisus, kadangi technofitus nuo tapimo globalaus sitinklinimo vartotojais labiausiai sulaiko j maos pajamos.
295
3.3. Skaitmeniniai usidarliai
Skaitmeniniai usidarliai yra vartotojai, kurie labai domisi skaitmenine media tol, kol yra namie, taiau ymiai maiau ji juos domina u nam rib. ie vartotojai entuziastikai priima skaitmenin media, taiau ne itin vertina mobilum suteikianius prietaisus. Skaitmeniniams usidarliams globalus sitinklinimas reikia globaliai tinklint kambar namie, o ne keleto veiksm atlikimo vienu metu galimyb, nepertraukiant n vieno i j. Futbolo rungtyni stebjimas per iPod jiems atrodo niekingas palyginti su rungtyni stebjimu per televizori savo namuose. Skaitmeniniai usidarliai yra geriausi kabelins televizijos ir laidinio interneto vartotojai. Jie taip pat sigyja daugyb papildom prietais, kurie padaryt naudojimsi skaitmenine media namie dar malonesniu, pavyzdiui, sigyja nam kino rang. Tuo tarpu mobilus gyvenimo bdas u nam sien skaitmeniniams usidarliams atrodo maai aktualus.
3.4. Lizdiniai okjai
Lizdini okj varomoji jga yra mobilumas. Jeigu jie turt k, tai galt bti: O kam eiti namo? Lizdiniai okjai labiau puoselja savo mobilumo galimybes u nam sien. Juos lengva atpainti pagal vairius skaitmeninius prietaisus, kuriuos jie visada ima su savimi: danai juos galima pamatyti prie kitukinio lizdo viebuio priimamajame arba oro uoste. Kartu su dar neaptarta vartotoj grupe, lizdiniai okjai yra svarbiausi globalaus sitinklinimo ekonomikos primjai. domu paymti, kad buvimas lizdiniu okjumi tra tarpin bsena besitransformuojant tikrj globalaus sitinklinimo vartotoj. Taip yra todl, kad kai lizdini okj mobilumo ir keliavimo poreikis sumaja, jie perkelia gyt mobilumo patirt savo namus, darb, kasdien gyvenim. Nenustoj bti mobiliais iimtinai u nam rib, lizdiniai okjai tampa tikrais globalaus sitinklinimo vartotojais.
3.5. Globaliai sitinkin vartotojai
i grup iuo metu tesudaro 5 procentus JAV ir tiek pat Vakar Europoje. Tai yra skirting lyi ir rasi mons, kuri amius svyruoja daniausiai nuo 18 iki 44 met. iuos vartotojus vienija dideli pajam faktas. Kaip ir skaitmeniniai usidarliai, jie puoselja mobilum tarp sien. I kitos puss, kaip ir lizdiniai okjai, jie yra mobils ir u nam rib. Kadangi ie vartotojai yra pirmieji, kurie sigyja naujausius skaitmeninius prietaisus, jie u juos sumoka daugiausiai. Taiau tai nereikia, kad jie yra lojals tam tikram preks enklui: jie perka tai, kas efektyviausiai tenkina j poreikius ir norus, i globalaus sitinklinimo ir bet kokiais bdais bei nejauia prisiriimo prie tam tikr preks enkl. Save realizavusius globalaus sitinklinimo vartotojus labiausiai domina prietaisai, kurie apjungia daug jiems reikaling funkcij, pradedant nuo oro kondicionieriaus ir radijo-laikrodio.
296
4. Ateities verslo organizacija
Globalaus sitinklinimo mon galima apibrti kaip mon, kuri naudojasi virtualiomis, sklaida pagrstomis (angl. cloud-based) paslaugomis; kuri darbina mones, galinius dirbti i bet kurios pasaulio vietos; kuri i naujo atranda procesus, sumainanius laiko ir atstumo katus ne tik monei ir jos partneriams, bet ir vartotojams. Visgi kiekviena mon veikia tam tikroje rinkoje, taigi mons galimybs gyti konkurencin pranaum globalaus sitinklinimo ekonomikos dka priklauso nuo jos santykio su ja supania aplinka. mon gali lenkti rink, veikti sinchronikai su rinka arba atsilikti nuo rinkos. Autor (Green, 2010) silo penkis klausimus, kurie pads nustatyti mons padt globalaus sitinklinimo ekonomikos rinkoje ir priimti strateginius sprendimus. Pirmieji du klausimai reprezentuoja y a 3 pav., o trys likusieji klausimai x a 3 pav. 4 lentelje pateikiama klausim ir atsakym juos su takais suvestin. 1 klausimas: Kiek paengusios globalaus sitinklinimo prasme bus mons tikslins rinkos po penkeri met? Green silo skirti savo monei 50 tak, jeigu jos tikslin rinka po penkeri met bus pilnaverio globalaus sitinklinimo rinkos etape; 35 takus, jeigu tikslin rinka bus besitransformuojanios rinkos etape; ir 20 tak, jeigu tikslin rinka bus atsirandanios rinkos etape. 2 klausimas: Kiek paeng globalaus sitinklinimo prasme gali bti mons silomi produktai ir paslaugos? Green skiria keturias preki ir paslaug kategorijas, priklausomai nuo to, kaip sitinklinimas gali jas paveikti: Bit produktai; Tobulintini globalaus sitinklinimo prasme atomai; Pagalbins globalaus sitinklinimo prasme paslaugos; Globalaus sitinklinimo atsektini atomai. N. Negroponte savo 1995 m. knygoje Bnant skaitmeniniu (angl. Being Digital) skiria pasaul dvi dalis atomus ir bitus. Atomai yra daiktai, kuriuos galime paliesti, kuri nemanoma sutalpinti kabel ir nusisti kit viet. Taiau jeigu prek ar paslauga yra skaitmenin (bit produktas), ji atsiranda bet kur, kur tik yra tinklas. Muzik, kaip ir vanden, sunku apriboti ir kontroliuoti jos tkm. Taigi jei mons silomos preks ir paslaugos savo esme yra bitai, Green silo skirti 50 tak. Yra produkt, kuriuos sudaro atomai, taiau i produkt esminis funkcionalumas gali bti padidintas sitinklinimo dka. Pavyzdiui, lietsargio pagrindin funkcija yra saugoti nuo lietaus. Jeigu lietsarg bt montuotas prietaisas, rodantis or prognoz, tai padidint lietsargio funkcionalum j turintis asmuo inot, kada lietsarg imti, o kada ne. Green taip pat teigia, kad keli daikt tarpusavio sujungimas sukurt didesn vert vartotojui negu tiesiog vieno prietaiso montavimas produkt. Abiem atvejais Green silo skirti 35 takus tokiems produktams. iandien paslaugos sudaro 62 proc. globalaus bendrojo vidaus produkto. Visur esantis galingas komunikacij fabrikas leidia dal tokios veiklos perkelti kitur, sumainant ilaidas ir padidinant efektyvum. iuo metu telekomunikacij
297
sektorius yra vienas i spariausiai augani. Didesnis mons lankstumas ir greitesnis atsakas kliento poreikius lemia didesn vartotojo pasitenkinim. Jeigu mon teikia paslaugas, kurios sitinklinimo dka padidina efektyvum, Green silo skirti 20 tak. Paskutin produkt kategorija apima produktus, kuri funkcionalumas negali bti padidintas dl didesnio sitinklinimo. Pavyzdiui, prie tinklo prijungta dant pastos pakuot nepadarys vartotojo dant varesniais. Alyvuogi aliejaus buteliukas, prijungtas prie globalaus tinklo, nepadarys aliejaus labiau alyvuogesniu arba labiau aliejikesniu. Taiau tai nereikia, kad tokiems produktams sitinklinimas yra bevertis. Prieingai, ir pirkj, ir pardavj danai domina, kur, kada ir kokiomis slygomis produkt sudaranios dalys buvo pagamintos, kiek laiko utruko gamyba ir transportavimas. iems duomenims surinkti naudojama RFID technologija, sugebanti atsekti produkto tapsm ir kelion nuo pat pirmos detals. Tokiems produktams Green silo skirti 10 tak.
4 lentel. Globalaus sitinklinimo verslo organizacijos analiz Ais Klausimas Rinkos Y (rinka) Produktai Atsakymas 100 proc. + 33-100 proc. Maiau kaip 33 proc. Bitai Tobulintini atomai Pagalbins paslaugos Atsektini atomai Pasireng Pasiprieinimas veikiamas Nepasireng Proaktyviai keiiami Mokomasi i klaid Vlai keiiami Stipri/daugialyp Vidutinika Nra Takai 50 35 20 50 35 20 10 30 20 10 30 20 10 30 20 10
Darbuotojai
X (organizacija)
Procesai Technologin platforma
3 klausimas: Kiek pasireng globalaus sitinklinimo prasme yra organizacijos darbuotojai? Jokia organizacija negali tapti globalaus sitinklinimo organizacija be darbuotoj indlio tai. Jeigu darbuotojai nra prisiri prie konkrei aplikacij pavestoms uduotims atlikti, danai silo ir bando gyvendinti naujas idjas, o nauja technologija organizacijoje absorbuojama su minimaliu ardymu, tai Green silo skirti 30 tak. Jeigu naujos iniciatyvos gana skausmingai veikia darbuotojus, taiau vis tiek yra gyvendinamos arba i viraus, arba i apaios energijos dka, tai Green silo skirti 20 tak. Galiausiai, jeigu organizacijoje pokyiai 298
vyksta tik po to, kai kit pavyzdiu sitikinama, jog pokyiai nra klaidingi, tai Green silo skirti 10 tak. 4 klausimas: Kiek globaliai tinklinti yra mons procesai, kurie padeda kurti, teikti ir aptarnauti? Jeigu organizacija sistemikai periri savo veiklos procesus tam, kad sumaint laiko ir atstumo katus bei pagerint prijim prie informacijos savo darbuotojams ir partneriams, Green silo skirti 30 tak. Jeigu mon mokosi i klaid, analizuoja vlavimus ir informacijos trkum bei imasi priemoni, kad didesnio sitinklinimo dka iuos trkumus paalint, tai Green silo skirti 20 tak. Galiausiai, jeigu mon nra linkusi keisti savo veiklos proces, Green silo jai 10 tak. 5 klausimas: Kiek globaliai tinklinta yra pagrindin mons technologin platforma? Jeigu mons IT operacijos skmingai juda link globalaus sitinklinimo ir mon naudoja ne maiau kaip penkis tinklus, Green silo jai skirti 30 tak. Jeigu mon naudojasi dviem-trim tinklais arba technologinmis platformomis, Green jai duoda 20 tak. Jeigu mon technologini platform nenaudoja, jai skiriama 10 tak. Green pateikia keturlauk lentel, kuri reprezentuoja organizacijos padt globalaus sitinklinimo ekonomikos atvilgiu (3 pav.).
Vartotoj ir produkt pasirengimas globalaus sitinklinimo ekonomikai Y 100
mon atsilieka nuo rinkos

Organizacijos pasirengimas globalaus sitinklinimo revoliucijai 0
Sinchronizacija, lyderyst
100 X
Sinchronizacija, atsilikimas
0
mon lenkia rink
4 pav. Globalaus sitinklinimo poreikio vertinimas
Kai organizacija patenka virutinj deinj langel, jos veikla atitinka globalaus sitinklinimo rink. Pagrindinis tokios organizacijos udavinys diegti naujausias globalaus sitinklinimo technologijas anksiau u savo konkurentus. Jei mon patenka apatinj deinj langel, jos veikla lenkia rink: pavyzdiui, rinkos infrastruktra nra pakankamai ivystyta, kad mon galt gyvendinti savo sumanymus. Tokiu atveju jai belieka susikoncentruoti kat mainim sitinklinimo dka tol, kol rinka bus pasiruousi globalaus sitinklinimo ekonomikai. Labai tiktina, kad tuomet mon taps lydere savo srityje. Jei mon patenka apatinj kairj langel, ji galbt ir yra pasiruousi sutikti naujus ikius,
299
taiau jos vartotojai ir produktai yra dar toli nuo globalaus sitinklinimo. Daniausiai tokios mons susikoncentruoja RFID technologijos diegim tam, kad galt atsekti savo produktus. Galiausiai, kai mon patenka virutinj kairj langel, mon rimtai atsilieka nuo globalaus sitinklinimo ekonomikos. iuo atveju mons misija turt apimti visuotin mobilizavimsi, siekiant diegti globalaus sitinklinimo priemoni btinumo supratim. mon turt labiau susikoncentruoti tuos regionus ir tuos partnerius, kurie silo daugiau globalaus sitinklinimo sprendim. Nepaisant to, kok langel patenka mon, Green visoms monms silo eil klausim, kurie gali padti skmingai sutikti globalaus sitinklinimo revoliucijos ikius (r. 5 lent.).
5 lentel. Globalaus sitinklinimo audito klausimai Veiklos aspektas Preks ir paslaugos Klientai Klausimai Didinant savo preki ir paslaug sitinklinim, kaip galima padidinti preki ir paslaug vert savo klientams? Kur ms klientai yra? Kada jiems reikia ms preki ir paslaug? Ar mes galime sukurti bendr tinkl su savo klientais, kad pastariesiems teiktume globalaus sitinklinimo patirt? Kaip informacija gali atsirasti btent ten ir tada, kai ir kur jos reikia kompleksikumui ir laiko katams mainti? Koks turtas galt bti geriau eksploatuojamas, jeigu jis bt prijungtas prie tinklo? Kada mes galime naudotis vieuoju tinklu tam, kad sumaintume savo rangos, programini priemoni, tinkl katus? Kaip mes galime panaudoti tinkl tam, kad ms mons dirbt produktyviau ir su didesniu pasitenkinimu? Kaip mes galime darbuotojams leisti naudotis vartotoj technologijomis, kurias jie turi ir ino? Kaip mes galime ilaisvinti savo mon nuo specifini viet, panaudodami tinkl? Kaip padaryti, kad darbo elementai bt greiiau perduodami i vienos vietos kit? Ar partneriai pritaria ms globalaus sitinklinimo vizijai? Ar mes galime atverti savo partneriams procesus ir informacij tam, kad sumaintume kompleksikum ir laiko katus?
Procesai ir turtas
mons
Vieta
Partneriai
mon, sugebjusi skmingai teorikai ir praktikai atsakyti aukiau ikeltus klausimus, priarts prie globaliai sitinklinusios mons statuso. Globalaus sitinklinimo mons bus efektyvesns. Globalaus sitinklinimo infrastruktra reikia, kad virtuali erdv bus nuomojama, o ne perkama. Tai ne tik padidina mons lankstum, bet ir enkliai sumaina katus. Pavyzdiui, JAV
300
ileidia kasmet apie 300 mlrd. JAV dol. virtualios erdvs pirkimui. Jeigu visos JAV mons nuomotsi virtuali erdv, jos teileist 10 proc. ios sumos. Globalaus sitinklinimo mons bus alesns. Serveriai naudoja ne daugiau energijos tada, kai sunkiai dirba, negu tada, kai ilsisi. Jeigu daugyb virtuali serveri galt bti apjungti vien fizin server, bt sutaupyta daug energijos. Serveri isklaidymas taip pat prisideda prie gamtos resurs tausojimo: kai viena organizacija baigia savo Kaldinius pardavimus, jai nebereikia daug virtualios erdvs, taigi pastarj gali perimti kita mon, kuri vykdo aktyvi veikl pokaldiniame laikotarpyje. Globalaus sitinklinimo mons bus dramatikai pasikeitusios. work bus daugiau nebe daiktavardis darbas, o veiksmaodis dirbti: kai kurie veiksmai taip niekada ir nebus ubaigti mons nuolat dirbs, konstruos, eis... Globalaus sitinklinimo mons darbuotojai gals dirbti i bet kur, nenutraukdami kitos savo veiklos. Galiausiai, globalaus sitinklinimo mons bus labiau atviros informacijos isklaidymo dka, kas lems didesn inovatyvum, didesn lankstum, maesnius katus, maesn kompleksikum ir, be abejo, didesnius pelnus.
Ivados ir kritin diskusija
Green knyga yra tarsi pranayst apie jau prasidjusi globalaus sitinklinimo revoliucij. Tik laikas gali parodyti, ar i pranayst isipildys, taiau kai kurie aspektai kelia abejoni. Vis pirma, Green yra Yankee Group prezident ir vykdomoji direktor grups, kuri pati kuria ir gyvendina pranaaujamus pokyius. Taigi perasi mintis, kad pranayst isipildys tiek, kiek Yankee Group sugebs j gyvendinti. Antra, Green knygoje jauiama marksistinei artima pozicija, kad technologijos lemia vis gyvenimo srii pobd, kas nebtinai yra teisinga. Su tuo susijusi ir Green marketingin logika, kuriai bdinga preki ir paslaug stmimo technika. Daugiausiai abejoni kelia globalaus sitinklinimo ekonomikos vertinimas ir pltros tempai. Globalaus sitinklinimo indeksas apima ne tik realius, bet ir potencialius ryius su tinklu. Tai pateisinama tuo, kad daugelis turim plaiajuosi ryi nra naudojami j savinink. Taiau btent potenciali ryi nenaudojimas ir yra rimta klitis naujajai ekonomikai. Greiiausiai yra ymiai daugiau moni, kurie turi daugyb potenciali ryi savo mobiliajame telefone arba kompiuteryje, taiau naudojasi ir ateityje naudosis tik keletu i j. Taigi rmimasis potencialiais ryiais, vertinant globalaus sitinklinimo lyg, nra tikslus. Nepaisant mintos kritikos, knygoje isakyta pagrindin idja yra neabejotinai teisinga ir paremta faktais visokeriopas sitinklinimas greitai pleiasi, suteikdamas privalum ir juridiniams, ir fiziniams asmenims. Knyga veria susimstyti apie tai, kas vyksta aplinkui, ir ma maiausiai neatsilikti nuo i pokyi. Galiausiai, Green pateikia ir pirm pasaulyje, unikal supaprastint strategin plan, leidiant vertinti savo verslo organizacij globalaus sitinklinimo ekonomikos viesoje ir numatyti svarbius ateities veiksmus. Knyga taip pat patraukli ir savo stiliumi ji lengvai ir domiai skaitoma. Green krinys pagirtinas
301
ir dl gausi statistini duomen, o vaizds paprast moni pavyzdiai liudija, kad apraomi pokyiai vyksta globaliu mastu.
Literatra
1. 2. 3. 4. 5. Green, E. N. Anywhere: How Global Connectivity Revolutionizing the Way We Do Business. McGraw Hill, 2010. Negroponte, N. P. Being Digital. Alfred A. Knopf, Inc., 1995. Sloan, A. P. My Years with General Motors (Sloan copyright 1963; Drucker introduction copyright 1990). Doubleday, 1990. Yankee Group. About us [interaktyvus]. YankeeGroup [irta 2010 m. kovo 12 d.]. Prieiga per internet: <http://www.yankeegroup.com/about_us/> Yankee Group. Emily Nagle Green [interaktyvus]. YankeeGroup [irta 2010 m. kovo 12 d.]. Prieiga per internet: <http://www.yankeegroup.com/search.do?id=A502F8C36AEA4DC2&searchType=author>
SUMMARY THE NATURE OF FUTURE BUSINESS IN THE CONTEXT OF GLOBAL NETWORKING Inga Stankevi Kaunas University of Technology, Lithuania varlinga@gmail.com Societies, individuals and business organizations need to be prepared properly for the changes caused by the spread of technologies and, first of all, wireless connection. The paper is aimed at presenting a vision of future business rising in the context of global networking. The method of literature analysis is employed while presenting the viewpoint of E. N. Greens (2010) book Anywhere: How Global Connectivity is Revolutionizing the Way We Do Business. The results models of future customers and future organizations, as well as an index enabling to measure the level of global networking - can be judged twofold. On the one hand, the models cannot sometimes be verified at present. On the other hand, the models are based on present dominating trends and retrospective numerous facts, therefore they are suitable for prediction. The provided segmentation model lets define target customer groups afresh or replenish their definitions with attributes which cannot be ignored while seeking after competitiveness. The presented model of the spectrum of future business organizations enables to identify a firms position in the global networking and foresee exigent actions. Keywords: global networking, future customer, future business organization, index of global networking.
302
THE RELATIONSHIPS BETWEEN SCHOOL ADMINISTRATIONS AND TEACHERS IN THE CONTEXT OF TEACHER LEADERSHIP
Aelita SKARBALIEN
Klaipdos universitetas, Lietuva aelita@mail.lt
Introduction
The leadership penetrates increasingly into various spheres of life. As early as in 1974 R.M.Stogdill noticed that there are almost as many definitions of the leadership as people who have ever tried to define this concept. According to P.G.Northouse (2004), the leadership is the process that is used by persons to induce groups of persons to pursue mutual purposes. R.M.Stogdill (1990), D.Katz and R.L.Kahn (1978), R.P.Vecchio (1988), J.C.Maxwell (1995), W.A.Cohen (1990), and others describe the leadership as influence. E.Jaques and S.D.Clement (1994) describe this notion as the process during which one person determines the course or the purpose for other persons and, together with them, moves in this direction adequately and assiduously. The conveyance of a vision to others is also called the leadership (Bryman, 1986). On the ground of H.S.Firestone definition, that education of people is the highest vocation for the leadership (Masiulis, Sudnickas, 2007), also the attitude that leaders train leaders, the conclusion can be drawn that the leadership in the educational system, first of all, at school is extremely significant. Scholars from foreign countries have already identified that the influence of the leadership on better achievements of students is not striking but important (Mortimore and others, 1988; Silins, Mulford, 2002; Ramey, Dornseif, 1994; Smylie, Hart, 1999; Taylor, Bogotch, 1994), it is the second factor in significance (after teaching) (Leithwood ir kt., 2006). In the environment of school leadership, the leadership of teachers is more substantial for student achievements than the leadership of a school principal (Leithwood, Jantzi, 2002). Consequently, during the latter decade scholars have been noticing it is necessary to develop the research in teacher leadership (Harris, 2001; MacBeath, Mortimore, 2001; Crowther ir kt., 2002; Hopkins, Jackson, 2003; Lieberman, Miller, 2004). The results obtained during such research would help to use the leadership practically for the development of the quality of education. The topic of the leadership in academic research is very popular and variously analyzed by foreign scholars as well as by Lithuanians. Although in Lithuania this phenomenon started to be analyzed quite recently, the research involves many
303
spheres. Such spheres as the leadership of business organizations (Stragien, 2008; Skarauskien, Barvydien, 2005; Skarauskien, 2008; Ivaniukait, 2009; Kukuraityt, 2009; epelevskis, 2009; Zakarait, 2010), management technologies and informational society (Maerauskas, 1996; Urbonaviien, 2009), public health and social service sector (Pileckien, adeikait, 2009), Ecology (Baranauskait, 2009), Katholic institutions (Spangeleviit, 2009), and the leadership in social networks (Rusinait, 2009). The expression of the leadership as a subject in context of various fields is being researched (iutien, 2007; Paulaviien, 2007; Savaneviien, 2007; Lipinskien, 2007; Rukus, urauskait, 2004; Simonaitien, 2004; Normantien, 2009). The studies of leadership do not skirt education sphere. The leadership as the object of research is particularly popular in foreign scientific works, especially in such works of American authors. K.Leithwood, D.Jantzi, (2000); T.Bellon, J.Beaudry, (1992); K.Boles, V.Troen, (1992); P.A.Wasley, (1991); S.MendezMorse (1991); S.G.Huber (2002) and others has been working on this issue. Meanwhile, the phenomenon of the leadership in education has not been researched widely in Lithuania yet. It has been being studied by analyzed by D.virdauskas, P.Juceviien (2004), D.virdauskas (2006), R.elvys (2003, 2006), E.Kvieskait (2008), D.Baronien (2008), S.Narbutait, T.Sakalauskait (2008), D.Baronien, D.aparnien, L.Sapiegien (2008), S.Jonuait, J.Valuckien (2007), D.Deinien (2009), V.Kazlionkait (2009). Nevertheless, the major part of the research is devoted to determine the leadership competence of heads of schools, means and styles of the leadership, and to reveal the characteristics of the expression of the leadership in different personnel groups. Equally, by means of the research, it is attempted to define the attitude of school representatives towards the leadership and to educe what features, actions, etc. are expected from the leader, and what is the expression and the shift of these features. The aspect of the teacher leaderhip has been studied by M.Bujokait (2010). Theoretical investigation has been done in order to establish competence of the teacher leadership. The team of a project DOCTAE (2010) has exercised the evaluation of the competence of teachers/instructors (throughout the European Union). The characteristics of teacher leadership and their coherence to some sociodemographic features have been researched by L.Rupien, A.Skarbalien (2010). Accordingly, the majority of educational leadership research is devoted to analyze the leadership of school heads and teachers. However, the question arises, whether the school leadership is influenced by the communication among school heads and teachers; what is the role of their relationship singleness in the school activity? A person is always among other people; therefore, communication with them becomes one of the most important needs. The communication is the form of peoples social being expressed by the creation and maintenance of people relationships, friendship, and partnership (Jovaia, 2007); it is the interplay of two or more persons, by which information is rendered, and the needs of safety, selfexpression, dominance and other are satisfied (Barauskien, 1999); it is the
304
interplay, compex, miscellaneous people contacts arising from common activity needs, the communication includes the interchange of information, the preparation of common interplay strategy, the perception and understanding of another person (Stonkus, 2002). Consequently, the communication is one of the most significant factors that let the organization exist and be concentrated for the common aim. Any type of people communication and inter-relations are purposeful. Horizontal and vertical directions of relationships can be distinguished. R.Putnam (2001) explains the vertical type of relationships as a one which does not cause reliance because in this case rules are dictated from the top underneath; the participants of relationships are not equal. The horizontal relationships, where all are equal, cause strong reliance, let reveal oneself, and reduce amount of conflicts. Therefore, in the horizontal relationships at school the bigger opportunity to strengthen and increase the social capital emerges, as well as the opportunity to grow strong school community, where people are not afraid and strive for participation willingly. Such relationships are particularly important in educational institutions, where world-view and values of students are strongly developed. While teacher competence increases, emerges the opportunity for teachers at school to participate not only in educational sphere, but also together with school administration to shape, create, bring into life the visions, plans, and projects. The researchers of school relationships acknowledge that a formal school leader, without the team of other educators, is not able to implement all school aims (Lambert, 2002). In Lambert (2002) opinion, the characteristics of teacher leadership shall be used, and teachers together with formal school leaders should be involved into the organization and performance of school activities. That would mean the support of the horizontal relationships at the maximum, where the school administration together with teachers participates in creation, shaping, and implementing of the aims. This process (phenomenon) is called shared, parallel leadership (partnership-as-leadership, distributed leadership, community of leaders etc.) Foreign authors who analyze the parallel leadership claim that it improves the relationships between teachers and school administration (Anderson, 2004), stimulates professional, managing learning and improvement of teachers, causes the expression of leadership skills (Lieberman, Miller, 1990), strengthens the participation, initiative of students, improves learning results (Marks, Printy, 2003; Togneri, Anderson, 2003). Meanwhile, the research of Lithuanian scientists about the singleness of the relationships between school administration and teachers and its relation to the teacher leadership has not been found. Thats why in this article these questions are analyzed: 1) To reveal, which leadership characteristics are typical to the teachers in Lithuanian secondary schools; 2) To reveal the singleness of the relationships between school administrations and teacher in Lithuanian secondary schools; 3) To distinguish the coherence between the singleness of the relationships between school administration and teachers to some sociodemographic characteristics of respondents;
305
4) To establish the connection of the singleness of relationships between school administration and teachers to the teacher leadership. The purpose of this article is to survey the expression of the teacher leadership characteristics in secondary schools and their connection to the singleness of the relationships between school administration and teachers.
The methodology of the research Volume of the research. According to the data from Department of Statistics to the Government of the Republic of Lithuania, at the beginning of 2009-2010 academic year, 39 842 teachers were working in basic education schools of Lithuania. According to this and the principle of free consent (only content teachers were surveyed), 394 teachers were surveyed. They represent all region of Lithuania: Auktaitija, emaitija, Dzkija, and Suvalkija. Municipal Departments of Education and Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania intermediated in the distribution of questionnaires. Since the volume is organized in convenient way, although its size is sufficient (5% error), the volume respectability in some particular aspects of social and demographical features. Comparing the average age of respondents, that is 45.86 years, with the one given by official statistics (Department of Statistics to the Government of the Republic of Lithuania), the rate is considered to be representative. 87% of surveyed respondents are women; 17.9% of respondents hold senior role in school administration (serve as heads of schools or deputy principals); 98.7 % of the surveyed possess high education; for 12.1% the qualification of teacher possessed; for 42.2% the qualification of head teacher possessed; for 42.9% the qualification of teacher supervisor possessed; for 2.6% the qualification of expert is given; 0.8% of teachers participated in the survey work in primary schools, 45.8% in principal schools, 27.6% in secondary, 25.8% in gymnasiums. These rates accord with the information from Department of Statistics, therefore, it can be stated that although volume of the research is non-stochastic, it is presentable enough from the point of view of age, sex, position occupied, education achieved, qualification category gained, and distribution according to a school type. The research instrument. Information for the research has been being collected by means of written questionnaire method. With reference to the analysis of scientific literature, an original questionnaire has been created for the survey. The cardinal part of it is devoted to the determination of teacher leadership. The determination of leadership is related to what concept of the leadership is followed and, accordingly, what funcions and features of a leader are acknowledged. The mass of leadership studies can be devided into four groups reflecting different attitudes: power and influence, typical features, bihaviouristic and situational. For the majority of research during latter 40-50 years more constricted analysis of this problem (Masiulis, Sudnickas, 2007). Since it is not clear yet which theory of the leadership is most effective in a particular situation, what personal characteristics would be the most significant to it, it is endeavoured to integrate the providence of divergent attitudes. While creating thetheoretical model of the teacher leadership, 306
several theoretical ideas on functions and features of the leadership have been analysed and combined. It was regarded to key leadership functions distinguished by A.Jacikeviius (1995): exaltation of group purposes and methods of operation, the action coordination of separate team members in order to reach mutual aims, the conveyance of team members about operation, its results, etc., the control of work of group memebers, encouragements and penalties, funcions of arbitrage in case of disagreements among team members, group representation to other groups, higher leaders, etc. Besides, it also was regarded to funcions of the leadership defined by V.Barvydien and J.Kasiulis (2003): the concern about active work of groups, rising group aims, revising, the knowledge of advantages and disadvantages of team members, the delineation of working spheres and communicational channels, nonaggressive realization of authority. The ideas about attributes of the leadership and leader features have been analyzed in order to create the theoretical model of the teacher leadership. As particular features increase probability that a person who is characterized by these features can become an effectively working leader. The importance of one or another feature is predetermined by a particular situation in which the leader operates (Stogdill, 1990). The idea of charismatic leadership has been taken into account that common features characteristic to the leader (honour, dominance, emotional stability, persistence, enthusiasm, sense of humor, warmth, high tolerance to frustration, objectivity) and orientation to a purpose (sensibility to others and empathy, flexibility and ability to adapt, pragmatism and pragmatism, courage, vitality, emotionality) features (Hersey, Blanchard, Johnson, 2007). According to the supporters of this idea, the leader must possess motivation for authority, precipitance, and achievement in orderto influence bring pressure to bear on thinking and behaviour of supporters, lifewise, the leader has to use lots of energy for the achievement of purpose, that means, it has to be common to reach the aim by personal efforts and bear responsibility for ones success and failures, to bear restrained risk and receive reversible information about the level of ones work, plan and settle aims. According to above mentioned authors (Hersey, Blanchard, Johnson, 2007), besides above mentioned features of the leader, they need to be intellectual, specialists of their fields with organizational process managing, communicational skills, tolerant and open for experience. It is also referred to Brymans (1992) highlighted charisma dimentions that are necessary to the charismatic leader. That is referential force directing force and expert force knowledge, skills, commitment to work mission. According to the model of charismatic leadership, attractive leaders refuse consistent condition, that means, they are not afraid of risk in order to reach the aim, try to endeavour to their goals by non-traditional methods, are persistent, self-confident, show attention to the needs of their subordinates, show example more frequently than seek for consensus. In the model of the transformational leadership created by B.Bass (1985), the charisma (honesty, reliability, intelligence, ability to communicate), and possession of a vision (ability to create
307
appropriate persuasive guidelines for future) are indicated as being the most significant features. Leadership characteristics of other authors (Juceviien, 1996; elvys, 2001; Sillins, Mulford, 2002; and others) are skilful communicational abilities, possession of clear vision, ability to inspire confidence, ability to help people to feel themselves as capasitative, energy and orientation to activity, emotional expression and warmth, readiness to bear personal risks, the usage of original strategies, minimal inner conflicts. It is also considered to the vocabulary of the leader competence offered by L.M.Spencer and S.M.Spencer (Masiulis, Sudnickas, 2007). According to mentioned theoretical ideas, seven elements of teacher leadership have been pointed out, hereafter defined as characteristics of the teacher leadership (elements describing statements see in Table No.1): 1. High personal standards and desire to be the best are related to character features. Leaders are ambitious and state strict working aims for themselves. They find easily achieved results unsatisfying, thats why they strive for high professional quality and perfection. They admit teaching needs, participate in teaching courses willingly and want to get new skills; 2. Strong vision about what a teacher and school should be like, loyalty, devotion to the profession, organization, collective and students; 3. The negotiation of fears and stress, self-control, the ability to control oneself and resist negative emotions; 4. Realistic evaluation of a situation: an ability to evaluate ones work objectively, its results; penetrate advantages and weaknesses; 5. The sense of responsibility: moral and social responsibility for ones work, learner, school and educational system; 6. Strong actions, the resolution to strive for result; 7. The motivation of a team and inspiration: the ability to inspire students to learn, also, the ability to motivate students and collegues to participte in various activities and to fulfil works and tasks as creatively as possible. According to this theoretical model, the Likert scale of regulations consisting of 6 grades is structured, the reliability of which has been evaluated by measuring the internal compatibility of variables of this scale. As scales Cronbachs alpha 0.950 has been estimated, it can be claimed that the scale is homogenious and reliable means of measurement. The second part of the questionnaire is made of the questions that are used in order to distinguish personal characteristics of respondents and the singleness of the relationships between teachers and school at school. Received records were analyzed by methods of statistical analysis using SPSS program: descriptive statistics, t-criteria for the evaluation of differences, Pearson coefficient of correlation for the evaluation of connection strength, reliability analysis.
308
Results of the research The expression of characteristics of the teacher leadership. While evaluating the strength of leadership features among respondents, it was established that these characteristics of the teacher leadership are expressed most of all: 1. the sense of responsibility; 2. high personal standards/objective to be the best; 3. strong vision and loyalty (see 1 picture). Comparing with other features, slightly weaker, but strongly enough are expressed such features as the negotiation of stress and fears, the resolution to strive for result and the motivation of a team.
High personal standards and objective to be the best Strong vision and loyalty
Negotiation of fears Realistic evaluation of a situation The sense of responsibility Resolution to strive for the best Motivation of a team 4,4 4,5 4,6 4,7 4,8 4,9 5 5,1 5,2 5,3
Picture No. 1 The strength of teacher leadership characteristics
While analyzing the strength of correlation of teacher leadership characteristics, correspondent subscales were organized and the homogeniousness was evaluated. It bacem obvious that the subscales are homogenious (Cronbachs alpha from 0.723 to 0.887). That can be observed by evaluating separate averages of statements composing scales (see 1 table).
Table No. 1 The expression of feature of teacher leadership
Features of the teacher leadership High personal standards and objective to be the best I want that my students would reach as high achieviements as possible I am interested and search for ways to improve and develop my work In each working situation Itry to work as good as possible I raise for myself as for a teacher quite high claims I have particular ambitions in my work Strong vision and loyalty I understand significance and responsibility of teacher work I have strong beliefs about what teacher should be like and endeavour to be such x 5,49 5,38 5,21 5,14 4,67 5,47 5,23 min 2 3 2 2 1 2 2 max 6 6 6 6 6 6 6 sd 0,646 0,604 0,657 0,696 0,969 0,685 0,701
309
Features of the teacher leadership I do not think about profession change I like being a teacher I am proud of working in this particular school I am a loyal employee I do not think about change of working place I conceive an affection for my students Negotiation of fears Despite particular fears, I do not flounder and seek for aims at work I can overcome rising fears in working situations I can help students to overcome their fears I can get hold of myself after experiencing stress I can help my collegues to overcome fears in working situations I like challenges at work although they raise particular fears Real evaluation of a situation While solving a problem, I lean on present cumulative experience, other information When facing working problem or difficulties, I think about various ways of problem solving I am able to evaluate my activity critically and realistically I am able to evaluate working situations: penetrate advantages and weaknesses Sense of responsibility I feel the responsibility to work creatively I always attempt to finish started work I think that I am a responsible teacher I search for ways and means to motivate students to seek the best results I feel responsibility for studying results of my students I think that the quality of education depends partially on each teacher I think that work results of school partially depend on my efforts Resolution to strive for result I am able to strive decisively for desirable working results I am able to receive adequate solutions in working situations In confusing working situations I can decide and realize my solution I am able to concentrate when confroting with obsticles and strive for my working aims purposeful Manau, kad esu rytingas mogus I think I am a strong-willed person Motivation and inspiration of a team I attempt to stimulate motivation of an each student When participating in working group of teachers, I attempt to reach the best group results If I supervise the work of group of teachers, I attempt to inspire group members to fulfill tasks as successfully as possible I think I am able to motivate my students to study I can inspire the majority of students to strive for better learning results I can organize students for meaningful non-formal activities, for the fulfillment of particular non-formal tasks
x 5,15 5,13 5,13 5,02 5,01 4,98 4,87 4,82 4,81 4,69 4,68 4,52 5,24 5,05 4,99 4,86 5,47 5,32 5,23 5,20 5,11 4,99 4,95 4,82 4,82 4,76 4,74 4,72 5,01 4,95 4,93 4,80 4,72 4,72
min 1 1 1 2 1 2 2 2 2 1 2 1 1 3 2 3 3 2 3 2 3 2 2 3 2 3 1 2 2 2 1 3 3 2
max 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6 6
sd 0,937 0,872 0,914 0,785 1,039 0,856 0,782 0,722 0,737 0,776 0,771 0,925 0,660 0,691 0,719 0,659 0,563 0,641 0,598 0,633 0,716 0,787 0,750 0,722 0,686 0,670 0,693 0,809 0,664 0,762 0,830 0,649 0,671 0,787
310
Features of the teacher leadership I like to initiate and participate in various project activities and inveigle students into it I think that I can motivate my collegues to fulfill meaningful tasks creatively
x 4,71 4,63
min 2 1
max 6 6
sd 0,920 0,856
While analyzing connections among the characteristics of the teacher leadership, it was established that these features are related by fundamental connection of correlation (r from 0.476 to 0.687). The strongest coorelation is among these characteristics of the teacher leadership: the sense of responsibility and high personal standards (r=0.617), the resolution to strive for result and the negotiation of fears (r=0.687), strong actions and the real evaluation of a situation (r=0.633), the motivation of a team and the feeling of responsibility (r=0.677). The singleness between administration and teachers at school. While analyzing the singleness of the relationships between teachers and administration at school, it was established that 85.2 % of respondents evaluate relationships as being horizontal or more horizontal than vertical, whereas 14.8 % participants of the survey evaluate them as being vertical or more vertical than horizontal. It is significant to indicate, that meaningful difference between teachers who work in school administration and those who do not work there has not been identified (t=1.108; df=363; p=0.269), that means, results of the research are equivalent between both groups of respondents. The connection between the singleness of relationships at school to some sociodemographic characteristics of teachers. The connections between the singleness of school relationships and gender, age, family status (whether a respondent is married or not), education, school type (primary, principal, secondary, gymnasium) where a respondent works, working experience or qualification category obtained have not been identified. The connections with the participation in courses and programmes of qualification rising. It has been identified that the respondents who constantly rise their qualification more often than the respondents participating in compulsory trainings evaluate the relationships at school as being horizontal or more horizontal than vertical (p=0.000; t=3.854; df=359). The connections between the characteristics of teacher leadership and the singleness of relationships at school. While analyzing the differences of the teacher leadership characteristics ain schools where the relationships are horizontal and vertical, the statistically significant inequality has been identified in these categories: high personal standards (p=0.007; t=2.704; df=355), strong vision and loyalty (p=0.000; t=4.900; df=345), negotiation of fears (p=0,033; t=2,136; df=349), realistic evaluation of situation (p=0,004; t=2,892; df=358), motivation and inspiration of a team (p=0,019; t=2,355; df=345). Therefore, the principle of parallel leadership is supported that the horizontal relationships and cooperation between school administration and teachers stimulates the improvement of school results, as well as the intensification of the leadership characteristics of a process participant.
311
Conclusions
1) After the fulfilment of this research, it has been revealed that such leadership characteristics are typical to the teachers in Lithuanian comprehensive schools: high personal standards and the objective to be the best; strong vision and loyalty; ability to cope with fears and stress; ability to realistically evaluate working situations; sense of responsibility; resolution to strive for result, and ability to motivate students and colleagues. 2) It has been identified that the horizontal or more horizontal than vertical relationships are typical to Lithuanian comprehensive schools. They are evaluated so both by the representatives of school administration and by teachers. 3) It has been identified that the respondents, who constantly raise their qualification and participate in various courses and trainings, more often evaluate the relationships at school as being horizontal or more horizontal than vertical. 4) It has been identified that in those schools, where the relationships between school administration and teachers are horizontal, teachers are distinguished for these leadership characteristics: high personal standards, strong vision and loyalty, negotiation of fears, ability to evaluate the situation realistically, and ability to motivate and inspire a team.
Literatra
1. Anderson, K.D. The nature of teacher leadership in schools as reciprocal influences between teacher leaders and principals. School Effectiveness and School Improvement, 2004, 15(1), 97-113. 2. Baranauskait, L. Ekologin lyderyst kaip ekologinio smoningumo indikatorius. Magistro darbas, 2009. 3. Baronien, D. Lyderyst kaip vietimo organizacijos efektyvaus valdymo prielaida. Magistro darbas, U, 2008. 4. Baronien, D., aparnien, D., Sapiegien, L. Leadership as a Prerequisite of Effective Management of Educational Organisation. Socialiniai tyrimai: mokslo darbai, 2008, Nr.3 (13). 5. Barauskien, V. mogikieji santykiai. Kaunas: Technologija, 1999. 6. Bass, B. M. Leadership and Performance Beyond Expectations. N.Y.: Free Press, 1985. 7. Bellon, T., Beaudry, J. Teachers' perceptions of their leadership roles in site-based decision making. Paper presented at the Annual Meeting of the American Educational Research Association. JAV, San Francisco, 1992. 8. Boles, K., Troen, V. How teachers make restructuring happen. Educational Leadership, 1992, Nr. 49 (5). 9. Bryman, A. Leadership in Organizations. In S. Clegg,C. Hardy and W. Nord (eds). Handbook of Organization Studies. London: Sage, 1986. 10. Bryman, A. Charisma and Leadership in Organizations. London, Sage, 1992. 11. Bujokait, M. Mokytojo lyderyst: galimybs ir pavojai. Ms socialinis kapitalas inios: mokslin konferencija, praneim mediaga. Kaunas: KTU, 2010. 12. Butkeviien, E., Vaidelyt, E., valiauskas, G. Lyderysts raika Lietuvos valstybs tarnyboje. Vieoji politika ir administravimas, 2009, Nr. 27.
312
13. Cohen, W.A. The Art of a Leader. Englewood Cliffs: Prentice Hall, 1990. 14. Crowther, F., Kaagan, S., Ferguson, M., Hann, L. Developing Teacher Leaders: How teacher leadership enhances school success. California: Corwin Press, Thousand Oaks, 2002. 15. epelevskis, T. Politinio lyderio vaizdio krimas visuomenje. Magistro darbas, U, 2009. 16. iutien, R. Projekt komandos ir lyderyst. Kaunas: Vitae litera, 2007. 17. Deinien, D. Lyderysts raika Utenos apskrities vaik meno, muzikos mokykl valdyme. Magistro darbas, 2009. 18. DOCTAE projektas. Prieiga internete www.doctae.eu 19. Harris, A. Building the capacity for school improvement. School Leadership and Management, 2001, 21(3). 20. Hersey, P., Blanchard, K.H, and Johnson, D.E.. Management of Organizational Behavior: Leading Human Resources. Prentice Hall, 2007. 21. Hopkins, D. and Jackson, D. Building the capacity for leading and learning. Effective Leadership for School Improvement. London: RoutledgeFalmer, 2003. 22. Huber, S.G. School leadership and leadership development: adjusting leadership theories and developments programs to values and and the core purpose of school. Journal of Educationali Administration, 2004, Vol. 42, No. 6. 23. Ivaniukait, R. Personalo darbinio streso ir vadovo lyderysts orientacij sryiai: azartini loim bendrovs atvejo studija. Magistro darbas, 2009. 24. Jacikeviius A. Siela, mokslas, gyvensena. Vilnius: odynas, 1995. 25. Jacikeviius A. moni grupi (socialin) psichologija. Vilnius: odynas, 1995. 26. Jaques, E., Clement, S.D. Executive Leadership: a Practical Guide to Managing Complexity. Cambridge: Carson-Hall & Co. Publishers, 1994. 27. Jonuait, S., Valuckien, J. Lyderysts charakteristikos bendrojo lavinimo mokykloje: iors audito ataskait kokybin analiz. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2007, Nr.2(9). 28. Jovaia, E. Enciklopedinis edukologijos odynas. Vilnius: Gimtasis odis, 2007. 29. Juceviien P. Organizacijos elgsena. Kaunas: Technologija, 1996. 30. Kasiulis J., Barvydien V. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija, 2003. 31. Katz, D., Kahn, R. L. The social psychology of organizations, 2nd Ed. New York, NY: John Wiley and Sons, 1978. 32. Kazlionkait, V. Lyderyst mokykloje kaip efektyvios vadybos prielaida. Magistro darbas, 2009. 33. Kukuraityt, R. Politini lyderi vaidmuo krizinje situacijoje 1990-1991 m. Irako Kuveito konflikto kontekste. Magistro darbas, U, 2009. 34. Kvieskait, E. vietimo lyderi kompetencij kaita postmodernizmo epochoje. Visuomens darni pltra: problemos ir perspektyvos, T. 5, 2008. 35. Lambert, L. A Framework for Shared Leadership. Educational Leadership, 2002, 59(8), 37-40. 36. Leithwood, K., Day, Ch. & Sammons, P. Successful School Leadership: What It Is and How It Influences Pupil Learning. Nottingham: National College for School Leadership, 2006. 37. Leithwood, K., Jantzi, D., Yu H. The effects of transformational leadership on teachers commitment to change in Hong Kong. Journal of Educational Administration, 2002, Vol. 40. 38. Lieberman, A., Miller, L. Teacher development in professional practice schools. Teachers College Record, 1990, 92(1), 105-122. 39. Lieberman, A., Miller, L. Teacher leadership. San Francisco: Jossey-Bass, 2004.
313
40. Lipinskien, D. Leaders roles in the learning organisation: leader as a strategic thinker. Changes in Social and Business Environment: proceedings of the 2nd international conference. Kaunas: KTU, 2007. 41. MacBeath, J., Mortimore, P. Improving School Effectiveness. Buckingham, Open University Press, 2001. 42. Maerauskas, V. Valdymo technologij lyderis. Infobalt96: Lietuvos informacini technologij, telekomunikacij ir ratins rangos moni asociacijos leidinys, 1996, Nr. 1. 43. Marks, H.M., Printy, S.M. Principal leadership and school performance: An integration of transformational and instructional leadership. Educational Administration Quarterly, 2003, 39(3), 370-397. 44. Masiulis K., Sudnickas T. Elitas ir lyderyst: vadovlis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007. 45. Maxwell, J.C. Developing the Leaders Around You. Nashville: Thomas Nelson Publishers, 1995. 46. Mndez-Morse, S. Leadership Characteristics that Facilitate School Change. Monografija, 1992. 47. Mortimor, P. School Matters. JAV: University of California Press, 1988. 48. Narbutait, S., Sakalauskait, T. Ikimokyklins staigos vadov lyderysts raika nuotolins vietimo kaitos kontekste. Mokytoj rengimas XXI amiuje: pokyiai ir perspektyvos: tarptautins mokslins konferencijos mediaga, 2008. 49. Normantien, L. Ontopsichologin lyderio paradigma iuolaikinje vadyboje. Magistro darbas, 2009. 50. Northouse, P.G. Leadership: Theory and practice (3rd ed.). London: Sage, 2004. 51. Paradnikait, K. Visuomens sveikatos staig vadov poirio lyderyst vertinimas. Magistro darbas, 2010. 52. Paulaviien, E. Lyderyst visuotins kokybs vadybos kontekste. Ekonomika ir vadyba 2007, tarptautins mokslins konferencijos praneim mediaga. Kaunas: KTU, 2007. 53. Pileckien, D., adeikait, L. Vadovo lyderysts gebjim ugdymas socialines paslaugas teikianiose organizacijose. Socialinis ugdymas: mokslo darbai. Socialinio darbo vadyba, 2009, Nr. 10 (21). 54. Putman R. D. Kad demokratija veikt: pilietins tradicijos iuolaikinje Italijoje. Vilnius: Margi ratai, 2001. 55. Ramey, M., Dornseif, A. Shared decision-making and student achievement. Paper presented at the annual meeting of the American Educational Research Association, New Orleans, LA, 1994. 56. Rupien, L., Skarbalien, A. The characteristics of teacher leadership. Tiltai, 2010, Nr. 4 (53). 57. Rusinait, V. Populiari persona konstravimas ir lyderyst virtualiuose socialiniuose tinkluose. Magistro darbas, 2009. 58. Rukus, J., urauskait, R. Lyderysts, kaip socialinio konstrukto, psichosemantins erdvs identifikavimas. Socialiniai tyrimai: mokslo darbai,2004, Nr.4. 59. Savaneviien, A. Projekt komandos ir lyderyst. Kaunas: Vitae litera, 2007. 60. Silins, H., Mulford, B. Leadership and school results. JAV: Kluwer Academic, 2002. 61. Simonaitien, B. Manifestation of leaders communicative and educational abilities as a premise for learning organisation development. Socialiniai mokslai, 2004, Nr. 4(46). 62. Skarauskien, A. Sisteminis mstymas kaip kompetencija lyderysts paradigmoje. Daktaro disertacija, 2008.
314
63. Skarauskien, A., Barvydien, V. Lyderyst kaip egzistencinis iekojim procesas. Organizacij vadyba: Sisteminiai tyrimai, 2005, Nr. 36. 64. Smylie, M., Hart, A. School leadership for teacher learning and change: A human and social capital development perspective. Pagal Murphy, J., Louis, K.S. Handbook of research on educational administration. A project of the American Educational Research Association (2nd ed., p. 421-441). San Francisco: Jossey-Bass, 1999. 65. Spangeleviit, V. Tarnaujanios lyderysts bruo tyrimas katalikik institucij vadovo darbe. Magistro darbas, 2009. 66. Stogdill R.M. Handbook of leadership: a Survey of Theory and Research. New York: Free Press, 1990. 67. Stonkus, S. Sporto termin odynas. T. 1. 2-asis patais. ir papild. leid.: Aikinamasis odynas. Angliki, vokiki, rusiki termin atitikmenys. Btiniausios inios. Kaunas: LKKA, 2002. 68. Stragien, R. Versl kuriani moter lyderysts skms kriterijai. Magistro darbas, ISM, 2008. 69. Taylor, D.L., Bogotch, I. School-level effects of teachers participation in decision making. Educational Evaluation and Policy Analysis, 1994, 16(3), 302-319. 70. Togneri, W., Anderson, S.E. Beyond islands of excellence: What districts can do to improve instruction and achievement in all schoolsA leadership brief. Washington, DC: Learning First Alliance, 2003. 71. Urbonaviien, I. Lyderysts institucijos kaita informacijos visuomenje. Magistro darbas, VU, 2006. 72. Uackait, E. Alytaus sporto ir rekreacijos centro darbuotoj lyderysts ir komunikacins elgsenos ypatumai. Magistro darbas, 2010. 73. Vecchio, R.P. Organizational Behavior. Chicago: Dryden Press, 1988. 74. Wasley, P.A. Teachers who lead: The rhetoric of reform and the realities of practice. New York: Teachers College Press, 1991. 75. Zakarait, L. Lyderysts konstravimas politins komunikacijos procese: istoriografin perspektyva. Magistro darbas, 2010. 76. elvys R. vietimo vadybos pagrindai. Mokomoji priemon. Vilnius, 2001. 77. elvys, R. vietimo organizacij vadyba. Vilnius: VU leidykla, 2003. 78. elvys, R. Managing education at the beggining of new millennium: looking for the solution of the emerging challenges. Socialiniai mokslai, 2006, Nr. 2. 79. virdauskas, D. Mokyklos vadovo lyderysts ypatumai vietimo subjekt interes ir mokyklos efektyvumo raikos aspektu. Kaunas: Technologija, 2006. 80. virdauskas, D., Juceviien. P. School Principal as a Leader in the Evaluations Perfored by the School Community: the Search for the Prevailing Theory of Leadership. Socialiniai mokslai, 2004, Nr. 3(45).
315
SUMMARY
THE RELATIONSHIPS BETWEEN SCHOOL ADMINISTRATIONS AND TEACHERS IN THE CONTEXT OF TEACHER LEADERSHIP Aelita Skarbalien Klaipda University, Lithuania aelita@mail.l Clear evidences support the fact that educators leadership plays an important role in the quality of education. Despite this fact, few studies have been conducted on teachers leadership in Lithuania or in other countries. Therefore, practical studies of teachers leadership are needed. The purpose of this article is to describe the direction of the relationships between school administrations and teachers in the Lithuanian education system, define the ways teachers leadership is expressed, and determine those interrelationships. For this purpose, the survey in written form of 394 teachers from different regions of the country has been carried out by using specially created instrument.integrating different expressions of this leadership. This survey showed that overall, in the Lithuanian education system, teachers leadership is quite strongly expressed. The study also showed that there was a connection between teachers expression of leadership and teachers relationships with the school administration. This survey and its results allow us to define the strong and weak points in the relationship between teachers leadership and the teacherschool administration relationships; these results also allow us to create methods to improve the leadership quality in the Lithuanian education system, therefore, improving the overall quality of the Lithuanian education. Key words: teacher leadership, leadership charakteristics, relationships direction.
316
EUROPOS SJUNGOS PATO PASLAUG SEKTORIAUS LIBERALIZAVIMO PROCESAS IR JO REZULTATAI

Rta TAMOINAIT
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva tamosiunaite.ruta@gmail.com
vadas
Naujos technologijos sukuriamos kasdien, jos spariai atsiranda ir dar greiiau kinta. Vienas pagrindini varikli iai technologij raidai yra siekis skmingai konkuruoti rinkoje. iuo tiksl vartotojai jau yra pripratinti prie technologij ir savo gyvenimo be j jau nebesivaizduoja: iuolaikins informacins visuomens dalyviai kasdienius savo gyvenimo procesus sieja su vis naujesnmis iniomis paremtais procesais ir technologijomis: rytins naujienos internetiniuose dienraiuose, darbotvarks mobiliuosiuose telefonuose, gimtadienio sveikinimai elektroniniu patu, o darbo susirinkimai per Skype (ir t. t.), todl ios visuomens kontekste veikiantys verslo subjektai jau nesvarstytinai turi taikyti informacines komunikacines technologijas. Europos Sjungoje (toliau ES) liberalizuojant pato paslaug sektori valstybin monopolin srit atveriant laisvai konkurencijai, kinta pato rinkoje teikiam paslaug traktavimas ir organizavimas, todl svarbu gerai suvokti besikuriani nauj situacij siekiant skmingo pato sektoriaus liberalizavimo proceso. Ypatingai tai aktualu Lietuvai, kadangi valstybinis Lietuvos pato paslaug teikjas, Lietuvos Respublikos Ryi reguliavimo tarnybos duomenimis, gan spariai praranda savo reikmingum rinkoje. Tyrimo tikslas ianalizavus ES pato sektoriaus liberalizavimo proces, nustatyti priemones, kurios leist valstybiniam pato paslaug teikjui skmingai prisitaikyti prie liberalizuojamos pato rinkos. Tyrimo objektas ES pato rinkos liberalizavimo poveikis valstybiniam pato paslaug teikjui. Tyrimo metodai teoriniai duomen tyrimo metodai: analiz, sintez, dedukcija ir apibendrinimo metodas. Pasirinkta ianalizuoti vis ES universalij pato paslaug (toliau UPP) teikj interneto svetaines, kuriose pristatomos tradicins paslaugos ir suteikiama prieiga prie elektronini paslaug.
Raktiniai odiai Pato sektoriaus liberalizavimo procesas, Europos Sjunga, AB ,,Lietuvos patas.
317
Pato rinkos pokyiai ES
Europos ekonomikos ir socialini reikal komitetui nustaius, kad vidaus rinkos krimas pato sektoriuje yra svarbus ekonominei ir socialiniai bendrijos sanglaudai, Europos Parlamentas ir Taryba prim jau tris direktyvas reguliuojanias pato rinkos pokyius: Europos Parlamento ir Tarybos 1997 m. gruodio 15 d. direktyva 97/67/EB dl Bendrijos pato paslaug vidaus rinkos pltros bendr taisykli ir paslaug kokybs gerinimo (toliau 97/67/EB direktyva); Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. birelio 10 d. 2002/39/EB i dalies keiianti Direktyv 97/67/EB dl Bendrijos pato paslaug rinkos tolesnio atvrimo konkurencijai (toliau 2002/39/EB direktyva); Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. vasario 20 d. 2008/6/EB i dalies keiianti Direktyv 97/67/EB, siekiant visiko Bendrijos pato paslaug vidaus rinkos suformavimo (toliau 2008/6/EB direktyva). 97/67/EB direktyvoje buvo nustatytos bendros taisykls dl universalij pato paslaug teikimo Bendrijoje, kriterij, apibriani paslaugas, kurios gali bti rezervuotos universalij paslaug teikjams, ir slyg, reglamentuojani nerezervuotj paslaug teikim, tarif nustatymo princip ir universalij paslaug apskaitos skaidrumo, universalij paslaug kokybs standart nustatymo ir sistemos, garantuojanios toki standart atitikim, sukrimo, technini standart suderinimo, nepriklausom nacionalini reguliavimo institucij sukrimo. Direktyva pareigojo valstybes laikytis numatyt taisykli ir teikti ataskaitas apie rinkos proces reguliavim nacionaliniame pato sektoriuje. 2002/39/EB direktyva susiaurino rezervuotj pato paslaug apimt, taip pat sugrietina taisykles i paslaug rezervavimui. 2008/6/EB direktyva buvo priimta siekiant suformuoti visikai liberalizuot pato rink ES. Direktyvoje buvo patikslintos bendrosios taisykls papildyta punkt: pato paslaug teikim reglamentuojanios slygos. Konkreiai apibrtos pato paslaug leidim ir licencij teikimo slygos bei numatytas visiko rinkos liberalizavimo tvarkaratis. 2010 m. gruodio 31 d. buvo paskelbta kaip visik rinkos atvrim reglamentuojani nacionalini teiss akt sigaliojimo data, taiau ne visos valstybs pajg ES nustatytais tempais prisitaikyti prie pokyi, todl ekijai, Graikijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Rumunijai, Slovakijai buvo leista atidti mint teiss akt sigaliojim iki 2012 m. gruodio 31 d. Valstybini pato paslaug teikj problemas prie ir po liberalizavimo aktualios visai Europai, tad jas tyr vairi ali autoriai: Broussolle (2007), Jaag (2005), Cohen (2001), Brant (2007), Baer ir Montes-Rojas (2008). Autorius Broussolle (2007) tyr geografinius pato sektoriaus liberalizavimo pokyius ir nustat, kad reorganizuojant valstybini pato paslaug teikjus labiausiai nukenia kaimo vietovs jos yra nuostolingiausios dl reto tankumo, todl pirmiausia pertvarkomos (danai mainant pato skyri skaii). Pato rinkos liberalizavimo paskoje Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje nacionaliniuose patuose buvo sumaintas darbuotoj skaiius 1015 proc., optimizuotas pato skyri skaiius ir darbo organizavimas, sukurtos slyginai savarankikos pato sektori reguliuojanios institucijos ir kt. (Brant, 2007). veicarija sekdama ES ali
318
pavyzdiu taip pat palengva jo pato rinkos liberalizavimo link: 2006 m. sumainta rezervuotj paslaug apimtis. veicarijoje buvo nustatytas itin aktyvus siekis utikrinti universalij paslaug teikimo sipareigojimo vykdym atveriant rink labiau orientuojamasi io sipareigojimo vykdym, nei paslaug teikj konkurencij besidalijant rink (Jaag, 2007). Cohen et al (2007) atlikto monopolins ir konkurencingos pato rink vedijoje tyrimo rezultat analiz parod valstybin pato paslaug teikj stipriu, konkurencingu, o pato sektori pristato kaip labai riziking srit verslo subjektams siekiantiems eiti rink. Brant (2007) analizuodamas Jungtins Karalysts pato rinkos atvrim pastebjo, kad valstybinis pato paslaug teikjas isaugojo savo dominuojania padt rinkoje, grindiam vestu auktos kokybs ir kukli kain santykio principu teikiant pato paslaugas. Baer ir Montes-Rojas (2008) analizuodami nepelningos pato paslaug teikimo veiklos prieastis, kaip reikmingiausi iskyr emo paslaug kokybs lygio palaikym augant paslaug kainai. Autori nuomone, nenuostolingum (o vliau ir pelningum) pasiekti pato paslaug sektoriuje valstybiniam pato paslaug teikjui konkuruojant su privaiais pato paslaug teikjais leidia pastovus dmesys teikiam paslaug kokybei ir atnaujinimui produkto inovavimui.
Empirinis tyrimas
ES pato rinkos liberalizavimas atne daug pokyiu visiems bendrijos UPP teikjams. ES pato rinkos liberalizavimo poveikio Lietuvos valstybiniam pato paslaug teikjui ityrimui buvo pasirinkta analizuoti ES UPP teikj veikl pato rinkos dalinio ar pilno rinkos atvrimo metu, taigi buvo ianalizuoti vis 27 ES ali nari UPP teikj tinklalapiuose pateikta informacija keliais aspektais ir atitinkami rezultatai palyginti tarp ES UPP teikjai ir Lietuvos UPP teikjas.
Empirinio tyrimo rezultatai
ES UPP teikj teikiam paslaug analiz parod, kad visi UPP teikjai teikia analogikas tradicines paslaugas, taiau stipriai skiriasi moderni elektronini paslaug teikimo turinys ir apimtis. vairiomis kombinacijomis ES asmenims yra teikiamos i grupi paslaugos: Siunt sekimas, elektroniniai atsiskaitymai (toliau e. atsiskaitymai), informacijos paruoimo paslauga (toliau IPP); prisijungimas, elektronins sutartys (toliau e. sutartys); elektronin prekyba (toliau e. prekyba) ir elektroninio pato enklo (toliau e. pato enklas) paslaugos. ES UPP teikj teikiam e. paslaug skaiiaus pagal alis nares analiz (r. 1 pav.) parod, kad ES e. paslaug teikimas ivystytas labai netolygiai teikiam paslaug skaiius svyruoja nuo dviej iki vienuolikos. Bendra tendencij yra jog e. paslaugas aktyviau dieg yra vakar Europos alys, naujj nari (rytinis blokas) e. paslaug pltroje gan vangus, nors pastebimos ir iimtys Rumunija yra viena jauniausi ES ali, taiau pagal e. paslaug teikim yra antroje vietoje ES ali nari kontekste. iame kontekste Lietuvos UPP teikjas enkliai atsilieka ne tik nuo daugelio ES ali nari, ES vidurkio, bet ir nuo savo Baltijos kaimyni.
319
1 pav. ES UPP teikj teikiam e. paslaug skaiiaus pagal alis nares analiz
2 pav. ES UPP teikj teikiam e. paslaug analiz
ES UPP teikj teikiam e. paslaug analiz (r. 2 pav.) parod, kad e. atsiskaitymai yra viena populiariausi paslaug ES. Dvylikoje valstybi u e. paslaugas galima atsiskaityti elektroniniu bdu: dviejose valstybse yra galimyb atsiskaityti iankstiniu mokjimu pervestais pinigais registruoto interneto vartotojo paskyr; trijose valstybse suteikiama galimyb atsiskaityti mobiliaisiais mokjimais; atuoniose valstybse u prekes ir paslaugas galima atsiskaityti bankiniu pavedimu; keturiose valstybse atsiskaitymams tinkamos banko kortels; Belgijoje yra sudaryta galimyb atsiskaityti mokjim sistemos Paypal naudotojams. ES alyse taikom e. atsiskaitym vairov rodo, kad visi ie bdai pato paslaug teikjui yra tinkami ir klientams priimtini. AB ,,Lietuvos patas kolkas neteikia e. atsiskaitymo galimybs savo klientams, taiau atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos UPP teikjui verta pradti juos taikyti. Antra pagal populiarum yra prisijungimo paslauga. i paslaug teikiantys ES UPP teikjai yra vieni i daugiausia e. paslaug teikianij ES. Prisijungimo paslauga yra btina daugeliui 320
e. paslaug, todl AB ,,Lietuvos patui rekomenduotina ios paslaugos teikim apsvarstyti kaip vien i prioritetini. Treioji pagal populiarum paslaug grup ES yra e. sutartys. ES UPP teikjai teikia i paslaug vairiems sutarties objektams tvirtinti: IPP teikimui e. sutartys sudaromos vienuolikoje valstybi ; neadresuotosios reklamos ir reklamini pato siunt paslaug teikimui e. sutartys sudaromos keturiose valstybi; ES alyse siloma ir kit e. sutartimis paremt paslaug: Airijos valstybinis patas silo sudaryti televizijos ir namini gyvnli auginimo licencijas, ekijoje pratsti gautos siuntos saugojimo pate termin, kad i nebt grainta siuntjui (pvz. atostog metu), Belgijoje siloma pasiuntini taksi paslauga, kuomet paketo siuntjas i paslaug usisako ir visus dokumentus susijusius su paslauga upildo naudodamas internete pateikt sutarties form. ES UPP teikj teikiam paslaug analiz atskleid reikming e. sutari pasil, kuri nors iuo metu ir skirtingose alyse nra vienodai plaiai pritaikyta, taiau paslaugos btinum rodo tai, kad ji yra siloma vairiems subjekto silomiems produktams gauti ir yra nuolat tobulinama. Tyrimas atskleid, kad subjektai teikiantys e. prekybos paslaug yra ja puikiai ipltoj ir naudodami e. parduotuvs platform prekiauja visomis su pato paslaug teikimu susijusiais produktais: pato enklais, vokais, pato dutmis, atvirukais ir t. t. Pato enklais internete prekiauja eiolikoje valstybi: dviejose alyse siloma sigyti e. enkliuk. Vienuolikoje valstybi siloma internetu nusipirkti ir parsisisti popierini pato enkliuk, o eiose valstybse galima paiam atsispausdinti nusipirktus ir parsisistus pato enklus. Septyniose valstybse siloma paiam susikurti pato enkl pato enkle dti norim nuotrauk ar piein. Penkiose valstybse susikurt pato enkl galima parsisisti ir atsispausdinti, o dviejose valstybse susikurtus pato enklus pristato parengs pato paslaug teikjas. Atvirukais prekiaujama devyniose valstybse: susikurti atviruk siloma trijose valstybse, o dviejose valstybse siloma urayti tekst ir isisti adresatui. Penkiose valstybse siloma elektroniniu bdu (keturios silo internete, viena silo preki automate) sigyti pato paslaugoms btin preki: di, pato dui, vok ir t.t. Italijos pato automatuose siloma sigyti vok, pato enkl ir kit smulki pato siuntimui btin preki. iame pato automate tai pat galima: pervesti, iimti, neti pinig mokjimo kortel ,,Postepay, registruoti siunt kaip pirmenybin, apdrausti siunt. is faktas leidia teigti, jog lietuvikojo ,,Mokomato funkcij spektr galima plaiau iplsti nei mok ir mokesi mokjimas. Septyniose valstybse siloma elektroniniu bdu (toliau e. bdu) sigyti filatelijos produkt. Latvijos valstybinis pato paslaug teikjas e. prekyb puikiai ipltojs ir jau silo sigyti dovan eki apsipirkti AB ,,Latvijas pasts e. parduotuvje. Prenumeratos internetu paslaug kol kas ES teikia tik Estijos valstybinis pato paslaug teikjas. ES UPP teikj teikiam paslaug analiz rodo, kad e. prekyba pato sektoriuje yra paklausi ir nuolat tobulinama pato paslaug teikj siloma priemon siekiant pasinaudoti j paslaugomis. E. pao enkliuk, kaip jau minta, siloma sigyti kol kas tik dviejose valstybse, taiau ios paslaugos teikimo infrastruktra puikiai ipltota ir klientas turi visikai laisv pasirinkim dl vaizdinio ant pato enkliuko, todl tiktina, kad i paslauga greit iplis ir kitose valstybse. Tai kol kas vienintel iuolaikinio paslauga (ir ne tik tarp
321
e. paslaug), kur klientas turi visik pasirinkimo laisv dl paslaugos krimo ir pristatymo. ES UPP e. paslaug teikim yra plaiai ir skmingai ipltoj, todl AB ,,Lietuvos patas ir kitiems pato rinkos dalyviams rekomenduotina sekti gerja kit ali praktika tobulinant savo veikl.
3 pav. ES UPP teikj analiz pagal nuosavybs pobd
ES UPP teikj analiz pagal nuosavybs pobd (r 3 pav.) parod, kad po pato rink liberalizuojani teiss akt primimo iuo metu yra privatizuoti deimt ES UPP teikj. Taiau tiek privatizuoti, tiek valstybiniai ES UPP teikjai skmingai veikia ir skmingai taiko modernias priemones (r 3 pav.). ios analizs rezultatas patvirtina ivad, kuri savo tyrimuose yra pastebjs autorius Geddes (2005), kuris analizuodamas pato paslaug rinkos reformas pastebjo, kad nra svarbu pato paslaug teikimo politikos formavimo kryptis (nacionalizuota ar privatin), o svarbu kaip atitinkamoje kryptyje veikiantis pato paslaug subjektas pajgia organizuoti savo veikl ir taikyti subjekto veiklos proces efektyvum kurianius patobulinimus.
4 pav. ES UPP teikj analiz pagal nuosavybs pobd ir teikiam e. paslaug skaii
ES UPP teikj analiz pagal nuosavybs pobd ir teikiam e. paslaug skaii parod, kad tarp valstybini ir privatizuot ES UPP teikj moderni paslaug priemoni taikymo srityje nra pastebimas privatizuot ES UPP teikj veiklos pranaumas, keliose srityse e. sutari ir siunt sekimo paslaug srityse
322
valstybiniai UPP teikjai netgi pirmauja. Kita vertus, privatizuotieji UPP teikjai labiau orientuojasi personalizuotas paslaugas prisijungimas, IPP teikim, taip pat aktyviai teikia ir e. prekybos, ir e. atsiskaitym paslaugas. iuo aspektu valstybiniai UPP teikjai galt pasimokyti i privatizuotj, kurie didesn dmes teikia personalizuotoms paslaugoms, kas reikia didesn dmes individualiam savo klientui, o ne klientams kaip masei.
IVADOS
1. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis liberalizuojama ES pato rinka sukuria naujas valstybini pato paslaug teikj veiklai aplinkos slygas, prie kuri ne visi valstybiniai UPP teikjai sugeba prisitaikyti, todl iuo metu jau yra perduota 37 proc. ES UPP teikj privaias rankas tikintis skmingo prisitaikymo prie liberalizuotos ES pato paslaug rinkos. 2. Tyrimas atskleid, kad inovacijos paremtos informacinmis komunikacinmis technologijomis yra viena i krypi, kuri renkasi universalij pato paslaug teikjai stengdamiesi prisitaikyti prie liberalizuojamos pato paslaug rinkos. 3. AB ,,Lietuvos patas padties ES UPP teikj atvilgiu analiz parod, kad Lietuva yra viena i atsiliekani ES pagal e. paslaug teikim, todl rekomenduotina Lietuvos valstybiniams pato paslaug teikjui organizuojant savo veikl remtis gerja usienio ali patirtimi. 4. Tyrimo metu nebuvo pastebta tiesioginio ryio tarp pato paslaug teikjo nuosavybs tipo (privatus ar valstybinis) ir gebjimo taikyti inovacijas e. paslaugas, todl AB ,,Lietuvos patas vis dar turi potencial tapti Lietuvos pato rinkos lydere nepereidama privaias rankas. 5. Tolimesni tyrimai siekiant nustatyti visus veiksnius daranius tak pato paslaug teikjams siekiant prisitaikyti prie nauj rinkos slyg yra aktuals ir btini.
LITERATRA
1. Baer W., Montes-Rojas G. From Privatization to Re-nationalization: What went Wrong with Privatizations in Argentina?, Oxford Development Studies, Sep2008, Vol. 36 Issue 3, p. 323-337. ISSN: 1360-0818. 2. Brant T. Liberalisation, privatisation, and regulation of postal services in Europe First international experience in the runup to new European regulation, PIQUE ProjectPaper, Dsseldorf, 2007. 3. Broussolle D. Full market opening in the postal service facing the social and territorial cohesion goal in France, LaRGE paper No. 92, Strasbourg, 2007. 4. Cohen R., et al. The impact of Competetive entry into the Swedish Postal Market. 10th Koningswinter Seminaro on ,,Postal Markets between Monopoly and Competition. February 12-13, 2007.
323
5. Europos ekonomikos ir socialini reikal komiteto nuomon, OL C 174, 1996 6 17, p 41. 6. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dl Bendrijos pato paslaug vidaus rinkos pltros bendrj taisykli ir paslaug kokybs gerinimo. 7. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/39/EB i dalies keiianti Direktyv 97/67/EB dl Bendrijos pato paslaug rinkos tolesnio atvrimo konkurencijai. 8. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB i dalies keiianti direktyv 97/67/EB siekiant visiko Bendrijos pato paslaug vidaus rinkos suformavimo. 9. Geddes R. R. Reform of the U.S. Postal Service, Journal of Economic Perspectives, 2005, Vol. 19 Issue 3, p. 217-232. ISSN: 0895-3309. 10. Jaag Ch. Liberalization of Swiss Letter Market and the Viability of Universal Service Obligations, Schweizerische Zeitschrift fr Volkswirtschaft und Statistik, Nr. 143 (3), 2007.
SUMMARY THE LIBERALIZATION OF POSTAL MARKET OF EUROPEAN UNION AND ITS RESULTS Rta Tamoinait Mykolas Romeris Universitety tamosiunaite.ruta@gmail.com Competitive and high quality postal market is considered as one of the priorities for internal affairs by supreme institutions by European Union (hereinafter EU). Three European Parliament and Council directives brought European postal market to new rules, to which to adjust not all countries are successful. The goal of the paper is to identify means for successful adjustment to liberalized postal market. Research method analysis, synthesis, deduction and generalization were used. The findings presented: a) that most popular way to dealing with new situation in the market is to introduce e-services for customers; b) most popular e-services in EU postal market are registration on website, information preparation service, electronic payments, electronic contracts, electronic commerce, electronic post stamp; c) 37 percent of EU universal postal service providers became privatized, yet no direct connection between ownership type (state or private ownership) and tendency to implement innovations. The research met the limitation in assessment of full range of means, which contribute to universal postal services providers adjustment to EU liberalized postal market. Keywords: liberalized market, postal market, e-services, application of new knowledge, JSC ,,Lietuvos patas.
324
ATEITIES VALG VAIDMUO E. VALDIOS STRATEGINIO PLANAVIMO PROCESE

Rokas GRINCEVIIUS
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva rokas.grincevicius@gmail.com
Santrauka. Nepriklausomai, ar e. valdios pltr vykdo alis, daranti pirmuosius ingsnius ioje srityje, ar valstyb, siekianti padidinti turim priemoni efektyvum, btina metodologija, sukurianti pagrind formuojant strateginius e. valdios sprendimus. Vienas bd tai padaryti strateginio e. valdios planavimo procese taikyti valgas. Straipsnio tikslas - apvelgti valg tak e. valdios strateginiam planavimui. Analizuojant literatr, nagrinjama valg svoka, atsiradimo prieastys, vaidmuo e. valdios strateginio planavimo procese. Tyrimo rezultatai - skirting strateginio planavimo dimensij kontekste inagrintas valg poveikis e. valdios strateginiam planavimui. Nepaisant to, kad straipsnyje valgos nagrinjamos e. valdios kontekste, jame pateikt informacij galima taikyti, formuojant kit vieojo administravimo srii strateginius planus. Straipsnyje isakytais teiginiais galima remtis e. valdios planavimo metodikos pasirinkimo ir taikymo procese. Vertingumas. Ryt Europos valstybs nuo kit region atsilieka valg metodika paremt tyrim skaiiumi1.28 Tai slygoja ios srities informacijos trkum, kurio nedidel dal bandoma upildyti iuo straipsniu. Raktiniai odiai: valgos, e. valdia, strateginis planavimas. 1. Ateities valg atsiradimo aplinkybs
Pirmieji mokslinio ateities prognozavimo metodus m taikyti RAND229 korporacijos tyrjai, kurie iuo tikslu 1950 m. sukr Delf metod. Perm i JAV metod, valstybiniu lygmeniu vykdomuose valg tyrimuose ateities
http://www.emeraldinsight.com/journals.htm?articleid=1751754&show=pdf RAND (Research and Development) korporacija 1948 m. Santa Monikoje kurtas nekomercinis JAV strategini tyrim centras, dirbantis pagal JAV vyriausybini organizacij usakymus, atliekantis visuomenin, mokslin, vietimo ir labdaros veikl. Pagrindinis io tyrim centro udavinys JAV visuomens gerovs bei nacionalinio saugumo utikrinimas, nauj strategins analizs metod krimas.
2 1
325
prognozavimo procese j m taikyti Japonijos mokslininkai, kurie nuo 1970 m. kas penkerius metus pateikia ilgalaikes Japonijos mokslo ir technologij vystymosi prognozes. Nagrinjant ateities valg atsiradimo e. valdios pltros procese prieastis, vertt paminti io amiaus pradioje vykdyt masin IKT (informacini komunikacini technologij) priemoni diegim vieajame sektoriuje, kuriuo buvo siekiama j modernizuoti. is bandymas ne tik nedav norimo rezultato, bet ir iaugus diegt IKT priemoni aptarnavimo ilaidoms, pareikalavo papildom investicij. Esant tokiai situacijai, atsirado btinyb e. valdios reikin vertinti ne tik kaip technologij taikym valdios paslaug teikimo procese, bet ir kaip IKT taikymo vieajame sektoriuje ir lygiagreiai vykdom organizacini pokyi visum, siekiant pagerinti viej paslaug ir demokratini proces kokyb bei padidinti visuomens pritarim vieajai politikai, (Europos Komisija, 2003). Taip, bdama sudtingu dariniu, funkcikai apimaniu vis daugiau visuomens gyvenimo srii (A. Augustinaitis et. all 2009), e. valdia reikalauja tinkamos, vairias e. valdios strateginio planavimo dimensijas galinios paveikti tarpdisciplinins prognozavimo metodikos, kurios pagalba bt adekvaiai atsakoma ne tik nuolatins IKT transformacijos metu atsirandanius ikius, bet ir klausimus, susijusius su btinais vieojo administravimo sektoriaus struktriniais pokyiais. Tokiu bdu, io deimtmeio pradioje valgos pradtos taikyti ir e. valdios tematinje plotmje, atliekant valg metodika paremtus e. valdios tyrimus ar naudojant i tyrim metu padarytus atradimus e. valdios strategijos krimo procese.
2. Pagrindins ateities valg svokos
Kaip vien ankstyvesni valg svok, galima bt iskirti Didiosios Britanijos mokslinink Beno Martino ir Johno Irvino suformuot valg apibrim - daniausiai valg tyrimai yra dideli, neretai nacionalini apimi apklausos, kuriose apklaust ekspert nuomoni pagrindu vertinamos ir nustatomos paios patraukliausios ateities vystymosi kryptys, (Martin and Irvine, 1984). 1995 m. profesorius Benas Martinas vardina ateities valg tikslus (5 C), taip praplsdamas ir, tam tikra prasme, susistemindamas paio reikinio svok: 1. Komunikacija (Communication) didjanti komunikacija tarp bendradarbiaujani grupi; 2. Koncentracija ties ilgalaikiais terminais (Concentration on longer term) organizacij trumpalaiks strategins analizs papildymas; (Co-ordination) utikrinti koordinacij tarp 3. Koordinacija bendradarbiaujani pusi, j veiksm, koordinuoti j ketinimus ir vizijas; 4. Konsensusas (Consensus) skatinti susitarim aktualiausiose tyrim srityse; 5. sipareigojimas (Commitment) padidinti pasitikjim ateities valg tyrim rezultatais bei sipareigojim lyg priimant su technologij ir tyrim pltra susijusius politinius sprendimus, (Ben Martin, 1995).
326
Apibendrinant aukiau isakytus teiginius bei adaptuojant juos e. valdios reikiniui, galima daryti ivad, kad e. valdios valgos gali bti suvokiamos, kaip e. valdios strateginiam planavimui pagrind sudarantis procesas, kai vykstanios komunikacijos metu, koordinuojant dalyvi, susikoncentravusi ties ilgalaikiais terminais, veiksmus, bandomas pasiekti konsensas e. valdios pltros klausimais bei pasitikjimas e. valdios politini sprendim primimu, traukiant i sprendim formavim kuo daugiau suinteresuot ali.
3. Ateities valg taka e. valdios strateginio planavimo procesui
Analizuojant valg tak e. valdios strateginio planavimo procesui, galima bt tai daryti konkrei klausim, kuriuos bandoma atsakyti e. valdios strateginio planavimo metu, kontekste. iuo tikslu galima bt remtis Didiosios Britanijos mokslininko Richardo Heekso vardintais trimis e. valdios strateginio planavimo metu ikylaniais klausimais: pirmas - kur mes esame (t.y. kokia yra dabartini e. valdios sistem padtis ir kaip ioriniai faktoriai jas veikia)? Strateginio planavimo procesui taikant valgas, klausim atsakoma parengiamojoje stadijoje, kai, priklausomai nuo pasirinkto metodo (Delf, Aplinkos skenavimo ir pan.), renkama informacija, kuri naudojama kaip pagrindas valg tyrimui. Tolimesniame etape, remiantis ia informacija, atliekama analiz ir atsakoma antrj e. valdios strateginio planavimo metu ikylant klausim - kur mes norime patekti (kaip nuo dabar esanios situacijos skirsis e. valdios sistem veikimas ateityje)? Treiasis klausimas, kur pateikia mokslininkas - kaip mes ten pateksime (koki veiksm btina imtis, norint pasiekti tiksl, kuris buvo identifikuotas antrojo klausimo metu)?, (R. Heeks, 2006) klausim atsakoma valg proceso ieigos etape, kai ianalizuot duomen pagalba pateikiama btin atlikti veiksm seka, kuri vliau formalizuojama strateginio planavimo dokumentuose. Kok poveik valg metodikos traukimas strateginio e. valdios planavimo procesus turt realiomis slygomis, galima bt nustatyti vertinant e. valdios, kaip sudtins vieojo administravimo dalies, keletos strateginio planavimo dimensij kontekste. Pirmiausia, galima bt iskirti planavimo dimensij tai tradicinis poiris strategijos rengim. J apibdina analitini, logini ir racionali procedr seka, kuri rezultatas parengta strategija, (Arimaviit M., 2005). ioje dimensijoje valgos tradicin poir papildyt ekspert bendradarbiavimo proceso metu suformuota analitine informacija, apimanti alternatyvias e. valdios ateities vizijas ir tokiu bdu papildyt planavimo proces btinais atlikti veiksmais patraukliausiai vizijai gyvendinti. Kita dimensija, kuri galt paveikti valgos, - vadovavimo dimensija. Ji apibriama kaip situacija, kai individas turi galimyb kontroliuoti ir vadovauti strategijos rengimo procesui. Tada atsakomyb u strategijos skm arba neskm priskiriama iam individui, (Arimaviit M., 2005). iuo atveju valgos paalint vadovo, kaip potencialiai galinio suklysti, faktori. Rengiant strategij bt vadovaujamasi kolektyvinio ekspert darbo metu suformuotomis valgomis.
327
Tai pat svarbi politin dimensija institucijos yra politins struktros, todl jos yra jautrios vairi vidini ir iorini grupi ar suinteresuot asmen, kurie vadovauja ar trukdo rengti strategijas, takai. Tokioje aplinkoje vyksta nuolatinis derjimosi procesas tarp skirtingus lkesius turini asmen. Taip strategijos atspindi galingiausi grupi interesus ir neatsiranda i nuodugnios analizs bei vertinimo, bei nra i anksto suplanuot tiksl gyvendinimas, (Arimaviit M., 2005). valgos i dimensij paveikt, paalindamos galingiausi grupi interesus, taip, pirmiausia, bt paisoma visuomens intereso, priimami sprendimai, dl j vieo svarstymo, tapt skaidresni. Pati paskutin bt kultros dimensija. i dimensija susijusi su bendromis institucijos prielaidomis bei sitikinimais apie institucij, jos paskirt, vaidmen. Strategija kuriama ne kaip analitini procedr rezultatas, o yra labiau veikiama patirties, poiri, vertybi ir sitikinim bei savaime suprantam rutin. Tai vadinama institucijos kultra. Todl tiktina, kad naujos paangios strategijos, perengusios institucijos kultros ribas, jai nebus priimtinos, (Arimaviit M., 2005). valg pagalba konkreios institucijos strateginio planavimo proces traukiant skirting srii specialistus, bt formuojama nuo ios institucijos kultros nepriklausanti informacija, atsirast galimyb perimti kit institucij gerasias praktikas.
Ivados
Ateities valg metodika e. valdios pltros procese pradta naudoti kaip universali priemon, kuri gali duoti atsakymus sudtingus, kompleksinius nuolatins IKT transformacijos bei globalizacijos slygomis atsirandanius klausimus. Tinkamai suvokiant ir inaudojant j potencial, ateities valgos e. valdios strateginio planavimo proces gali papildyti ekspertini valg metu suformuota analitine informacija, taip ivengiant skirting e. valdios planavimo proces neigiamai veikiani faktori takos.
Literatra
1. 2. 3. 4. 5. 6. European Commision. The role of e. government for Europes future. Brussels, 2003. Martin B. R. and Irvine J. Foresight in Science: Picking the Winners. London Pinter Pub Ltd, 1984. Martin, B. R. Foresight in Science and Technology. Technology Analysis & Strategic Management, 1995.Vol. 7, No. 2, 139168. Augustinaitis A. et al. Lietuvos e.valdios gairs: ateities valg tyrimas. Mykolo Romerio universitetas, 2009. Heeks R. Implementing and Managing eGovernment. SAGE Publications Ltd, 2006 Arimaviit M. Vieojo sektoriaus institucij strateginis valdymas. Mykolo Romerio universitetas, 2005.
328
SUMMARY ROLE OF THE FORESIGHT IN E. GOVERNMENT STRATEGIC PLANNING PROCESS Rokas Grinceviius Mykolas Romeris University, Lithuania rokas.grincevicius@gmail.com Independent of the fact, that e. government is developed by country making the first steps in this area, or state, seeking to increase the effectiveness of the existing e. government tool, it is necessary to have methodology to create a basis for the formation of strategic e. government decisions. One of the ways to do it is application of foresight in the strategic e. government planning. Objective of this article is to overview foresight impact on e. government strategic planning. Analysis of literature examines the concept of foresight and its role in e. government strategic planning. Foresight effects on e. government strategic planning is analyzed in the context of different dimensions of strategic public administration planning process. Despite the fact, that the foresight is analyzed in context of e. government in this article, the information contained here can be applied to other areas of the public administration strategic planning process. This article can be used as a basis for e. government strategic planning methodology selection and application. Eastern European states are behind other regions with the number of research based on the foresight methodology. This article is a small part of attempt to fill this information vacuum. Keywords: Foresight, e. government, strategic planning.
329
INTERNETO SVETAINI KOKYBS VERTINIMO ISKV9/10 MODELIS PRITAIKYTAS NT E. SKELBIM RINKOJE

Marius MOCEVIIUS
Mykolo Romerio universitetas, Lietuva mariusmocevicius@gmail.com
Straipsnyje aptariamas interneto svetaini kokybs vertinimas, vertinimo kriterijai ir tyrimo metodologija. Remiantis atlikta mokslins literatros analize bei tarptautiniais kokybs vertinimo standartais, pateikiama interneto svetains kokybs vertinimo samprata. Darbe pristatomas interneto svetaini kokybs vertinimo ISKV-9/10 modelis ir parengta kokybs vertinimo metodologija. Rengiant mokslin straipsn, buvo remtasi mokslins literatros ir empirini tyrim analize, parengta kokybs vertinimo metodologija ir autoriaus atlikto tyrimo rezultatais. Tyrimo tikslas atlikus interneto svetaini kokybs vertinimo ir gerinimo modeli analiz, nustaius i modeli privalumus ir trkumus, iskyrus svarbiausius kriterijus daranius tak interneto svetaini kokybs gerinimui, pateikti e. verslo modelio e. skelbimai kokybs vertinimo ir gerinimo model. Tyrimas vykdytas keturiais etapais: svetains kokyb buvo analizuojama remiantis automatizuotais vertinimo mechanizmais, atliekant lankytoj ir krj apklausas bei nagrinjant rankinio testavimo metu gautus duomenis. Atlikus nekilnojamojo turto skelbim portalo vertinim, pateikiami tyrimo metu gauti rezultatai, suformuluojamos rekomendacijos interneto svetains kokybs gerinimui, sudaromas portalo koreguotin srii sraas bei pristatomas efektyvumo pokytis po atlikt pataisym.
Reikminiai odiai: kokybs vertinimas, interneto svetaini kokybs vertinimas, ISKV-9/10 modelis, interneto svetaini kokybs vertinimo tyrimas, kokybs vertinimo kriterijai. vadas
Pastaraisiais deimtmeiais e. verslas traktuojamas kaip neivengiama alternatyva tradicinms monms. Lietuvos interneto erdvje pradtos kurti ne tik komercini moni ar iniasklaidos bendrovi elektronins dienrai versijos, nepriklausomos interneto naujien svetains, bet ir vairs specializuoti darbo paiekos, automobili pardavimo ar nekilnojamojo turto skelbim portalai. Klasifikuoti ir specializuoti e. skelbim portalai Lietuvoje pradjo kurtis nuo 2000 330
j met. Masikas tokio pobdio projekt krimas pastebimas nuo 2003-j met, kai per metus buvo sukuriami ir plaiajai visuomenei pristatomi 3 5 nauji projektai. E. verslui besipleiant tradicini organizacij veikl, technologijos pradtos diegti labai greitai negalvojant ir nesigilinant svarbiausius aspektus. Didelis dmesys skiriamas interneto svetaini kokybs vertinimui, kuris apibriamas Europos Sjungos bei tarptautins standartizavimo organizacijos (ISO) kokybs vertinimo standartuose. Informacins technologijos ir informacins sistemos e. verslo sprendim projektuose danai diegiamos nevertinus vis verslo proces, nesuplanavus projekto veiklos strategijos pokyi bei nevertinus galim nesklandum projekto krimo eigoje. Kadangi interneto svetain yra kompleksika ir sudtinga daugelio tarpusavyje sveikaujani element sistema, svarbu turti atitinkamus jos kokybs vertinimo kriterijus ir rodiklius. Deja Lietuvos ekonominei ir socialinei aplinkai aktualios interneto svetaini kokybs vertinimo instrument sistemos dar nra. Lietuvi mokslins ir metodins literatros publikacij autoriai Barkut ir kt. (1999), Brazaitis ir Brazaitien (1998), Melnikas ir kt. (2000), Baleentis (2008), Vidinas, Barzdaitis (2005), Gedminait, Rudzeviius (2007) pateikia tik bendro pobdio informacij ir patarimus interneto svetaini kokybs vertinimo klausimais, neatskleisdami kaip interneto svetaini kokybs vertinimo poveikis daro tak e. verslui. Remiantis interneto svetaini kokybs nustatytais valdymo, saugumo, turinio, krovimosi greiio, iorinio ir vidinio poveikio, socioekonominiais, vartotoj elgsenos veiksniais, silomas interneto svetaini kokybs vertinimo modelis, kuris atskleidia e. marketingo ir e. rinkotyros poveik bei naudingum Lietuvos e. verslui.
Interneto svetaini kokybs vertinimo samprata
Spariai tobuljaniame ir besipleianiame internete susiduriama su naujomis, sudtingomis ir vis labiau populiarjaniomis iniatinklio sistemomis, kurias norint analizuoti reikia susipainti, sisavinti bei suprasti vartotojo ssajos svok tinkam interpretavim. Viena aktualiausi problem, daranti neigiam tak isamiems ir teisingiems tyrimams atlikti bei trukdanti korektikai vertinti rezultatus yra netaisyklingas termin apibrimas ir vartojimas. Norint apibrti interneto svetains kokybs svok, pirmiausia reikia isiaikinti pai interneto svetains svok, jos supratim bei tinkam apibrimo vartojim. Atsivelgiant atliktus tyrimus bei pateikiamus rezultatus, nustatyta, jog atitinkamos svokos apibriamos nepakankamai aikiai ir tiksliai, todl daugelis autori kalbdami apie tuos paius dalykus vartoja skirtingus terminus arba atvirkiai nagrindami skirtingus vartotojo ssajos elementus vartoja sinonimikas svokas. Atlikus lietuvi autori darb ir publikacij analiz paaikjo, kad Lietuvoje nra pakankamai nusistovjusi universali saityno svok apibrim bei interneto svetains kokybs vertinimo kriterij ir metod sistemos. Dl io trkumo susiduriama su lietuvikos mokslins literatros stoka ir termin vartojimo problema.
331
Kadangi daugelis autori kalbdami apie svokas jas apibria skirtingai ir nepakankamai tiksliai, vertt suformuluoti pagrindini termin tikslesnes sampratas: interneto puslapis arba tinklalapis elektroninis dokumentas, vienas i sudedamj interneto svetains element, kuris daniausiai yra raomas paprastu tekstu, o prireikus nesunkiai formatuojamas pagal HTML kalbos sintaks ir semantik. interneto svetain arba tinklaviet hipertekstu parayt interneto puslapi (tinklalapi) visuma, susidedanti i tekstins, grafins ar vaizdins informacijos, jungianios projekto koncepcij, funkcionalum, vartotojo ssaj ir papildomas paslaugas sistemin rinkin. Interneto svetains egzistavimui btini trys elementai: virtualus serveris, interneto adresas, bei suprojektuota ir sukurta pati interneto svetain. portalas arba interneto vartai sudtinga interneto svetain, teikianti vairaus pobdio paslaugas bei apjungianti informacinius ir elektroninius bibliotek katalogus, dideles duomen bazes, publikacij, produkt pristatymo ir naujien agentr pateikt duomen srautus. Ianalizavus interneto svetains termino samprat, galima pereiti prie interneto svetains kokybs vertinimo svokos sampratos nagrinjimo. Lentelje pateikiama autori nagrinjamos interneto svetains kokybs vertinimo sampratos analiz (r. 1 lent.).
1 lentel. Interneto svetains kokybs vertinimo sampratos analiz Autoriai Rueviius (2006) ir Guseva Samprata Programins rangos, tinklo, rengim, vartotojo ssajos, technini aspekt, dizaino ir paslaug atitikties nustatytiems reikalavimams laipsnis. Interneto produkto kokybs samprata remiasi turim charakteristik visumos atitikties reikalavimams laipsniu. Interneto svetains kokybs vertinimas yra paremtas i pagrindini princip: informacijos ir komunikacijos tinkamumas, patikimumo kriterijus, reakcijos laikas, operacij paprastumas, vizualinis patrauklumas, novatorikumas, nuoseklumas, svetains ibaigtumas bei santykinis pranaumas. Svetains kokybs vertinimas grindiamas dviem aspektais: pirma, vartotoj klaid stebjimas narant interneto svetaines; ir antra, ekspertas vertina ssajos kokyb pagal kriterij rinkin - euristik. Interneto svetains kokybs vertinimo samprata paslaugos ar produkto ypatybi ir savybi visuma, kuri geba patenkinti nustatytus ar numanomus poreikius. Svetains gebjimas utikrinti tam tikras funkcijas bei savybes atitinkanias reikalavimus, kai svetain yra naudojama prie apibrt slyg ir kriterij. Interneto svetains kokybs vertinimo samprata
LST EN ISO 9000 (2000)
Loiacono et al. (2002)
Sutcliffe (2002)
Mich (2000) Petrauskien (2005) Bevan (1998)
332
Autoriai
DeMarco (1999)
Zhou (2009)
Samprata apibriama vartotojo perspektyvos kokyb, kuri apima funkcionalum, patikimum, naudingum, efektyvum, prieir bei mobilum. Interneto svetains kokybs vertinimo svoka suprantama kaip produkto funkcija ir savyb, kuri keiia pasaul gerj pus. Interneto svetains kokybs vertinimas gali bti imatuojama dviem perspektyvom: i programuotoj puss ir galutinio vartotojo vertinimo. Programuotoj atvilgiu svarbiausi interneto svetains kokybs rodikliai yra saugumas, funkcionalumas, patikimumas, o galutiniam vartotojui svarbu patogumas, efektyvumas, atsiperkamumas.
Interneto svetains kokybs vertinimo sampratos analiz parod, kad siekiant apibrti interneto svetains kokybs svok, i pradi reikia atkreipti dmes svetains lankytojo nuomon, vertinimus ir lkesius, nes btent jam is produktas ir yra skirtas. Kadangi interneto svetain yra virtualus produktas, kurio vert ir nauda daniausiai irykja j vartojant, tai autoriai Nielsen (1999), Rueviius ir Guseva (2006), Rudzeviius (2006), Iwaarden ir Wiele (2003), pabria, kad siekiant kokybikos interneto svetains, svarbiausia reikia utikrinti usakovo, produkto krjo ir jo vartotojo tarpusavio supratim, lkesius, suderinti norus su galimybmis. Taigi interneto svetains kokybs vertinimas suvokiamas kaip programins rangos, tinklo, rengim, vartotojo ssajos, technini aspekt, dizaino ir paslaug atitikties nustatytiems reikalavimams laipsnis.
Interneto svetaini kokybs vertinimo metodologija
Projektuojant interneto svetaini kokybs vertinimo model adaptuot Lietuvos ekonominei ir socialinei aplinkai atsivelgta visus anksiau aptartus veiksnius: tinkam vartotojo ssajos svok vartojim, interneto svetaini kokybs sampratas, taip pat interneto svetaini tipus, kokybs rodiklius ir vertinimo kriterijus. Neumirtamas svetaini kokybes vertinimo modeli nagrinjimas, kreipiant didel dmes modeli privalumus ir trkumus. Norint pasiekti pageidaujam programins rangos kokyb, yra btina kurti modelius, kurie leist nustatyti bei vertinti i produkt kokyb. Remiantis ISO/IEC 9126-1 (2001) standartu, pagrindinis programins rangos kokybs vertinimo tikslas yra pristatyti kiekybinius rezultatus programinei rangai, kurie bt patikimi, suprantami ir priimtini visiems suinteresuotiesiems. Vartotoj pasitenkinimas ir ekonomin nauda taip pat turi svarbi reikm. Silomas interneto svetains kokybs vertinimo modelis ISKV-9/10 yra paremtas bei sudarytas i ei kriterij grupi: funkcionalumas, patikimumas, tinkamumas, turinys, efektyvumas, automatinis ir rankinis testavimas (r. 1 pav.). Funkcionalumas interneto svetains gebjimas utikrinti funkcijas ir savybes atitinkanias reikalavimus kai svetain yra naudojama prie apibrt slyg.
333
Atsivelgiant svetains tip ir paskirt, funkcionalumas gali bti suskaidytas tokias sub-savybes kaip tinkamumas, tikslumas, funkcinis bei integracinis suderinamumas. Mint sub-savybi bei j charakteristik reikmingumas ir apimtis priklauso nuo interneto svetains paskirties. Patikimumas interneto svetains atribut rinkinys, kuris apima programins rangos galimybes isaugoti bei ilaikyti savo veikimo lyg pagal nustatytas slygas per nustatyt laikotarp. Patikimumas gebjimas ilaikyti nustatyt naumo lyg, kuomet interneto svetain yra naudojama pagal tam tikras apibrtas slygas. Patikimumo kriterij grup apima duomen atkrimo, ubaigtumo bei sistemos stabilumo charakteristikas.
1 pav. ISKV-9/10 modelis pritaikytas e. skelbimams
Tinkamumas charakteristik sraas pagal kur vertinamas interneto svetains architektra ir element struktra, kad visi puslapiai bt aikiai ir lengvai suprantami, patraukls klientams ir vartotojams. I esms tinkamumas atspindi lengvum kuriuo iniatinklio narykl inaudoja interneto svetains funkcines galimybes. Turinys viena i ISKV-9/10 modelio kriterij grup, kuri apima interneto svetainje pateiktos informacijos idstym, jos aikum bei suprantamum vartotojui. Taip pat vertinamas turinio glaustumas ir kaip danai jis yra atnaujinamas. Turinys gali apimti teksto, grafikos, gars, vaizdo, animacijos, fail elementus.
334
Efektyvumas interneto svetains gebjimas tiekti atitinkam naum priklausomai pagal naudojam resurs kiek esant nustatytoms slygoms. vertinus efektyvumo kriterij grup, kuri apima matomumo, lankstumo ir naumo charakteristikas, vertinamas interneto svetains produktyvumas bei paplitimas internetinje erdvje. Testavimas. Programins rangos testavimas yra skirtas interneto svetains kokybei nustatyti ir vertinti. Testavimas teikia kritik ir palyginim apie svetains bsen ir elges, kuris yra apraomas projekto specifikacijoje. Tam, kad siloma interneto svetaini kokybs vertinimo ir testavimo metodologija bt aikesn ir suprantamesn, pateikiami susisteminti sukurtos metodologijos etapai, kurie sudaro kompleksin interneto svetaini kokybs vertinim. Kompleksinis svetaini kokybs vertinimas apima penkis etapus, kurie prioritetine tvarka ivardinti bei apibdinti 2 lentelje.
2 lentel. Interneto svetaini kokybs vertinimo metodologijos etapai
Etapas 1 etapas Etapo pavadinimas Interneto svetaini vertinimas, naudojant automatizuotus rankius Savs paties vertinimas Vertintojai Automatizuoti vertinimo algoritmai ir rankiai Etapo apibdinimas Naudojant automatizuotus vertinimo mechanizmus identifikuojami svetains trkumai bei vertinama iniatinklio standart (pvz.: W3C) ir technini reikalavim atitiktis. Remiantis autori Slom ir Gateau, (2000; 2001), Zhou (2009) bei io darbo autoriaus gerja praktika, sudarytas klausimynas, kurio klausimus siningai ir atsakingai atsako interneto svetains krjas. Subjektyvi interneto svetains lankytoj nuomoni analiz remiantis autori Baleentis (2008), Malik (2005) bei io darbo autoriaus pasilytus klausimus. Remiantis sudarytu rankinio testavimo procesu, V-modelio (Spillner et al., 2007) principais bei sudarytu algoritmu vertinamas interneto svetains funkcionavimas. Gaut rezultat susisteminimas, analiz, ivados, pasilym bei rekomendacij pateikimas.
2 etapas
Interneto svetains krjas
3 etapas
Svetains lankytoj apklausa
Interneto svetains lankytojai
4 etapas
Rankinis interneto svetaini testavimas Gaut rezultat analiz ir apibendrinimas
Tyrjas
5 etapas
Tyrjas
Tyrimo rezultatai
1 etapas. Portalo vertinimo ir analizs metu buvo naudoti Validator, Usabilla, SeleniumHQ, Google website optimizer (Validator, 2005; Usabilla, 2009; SeleniumHQ, 2004; Google website optimizer, 2008) automatizuoti vertinimo rankiai. Ivardintais automatizuotais mechanizmais buvo tiriamas ir vertinamas portalo funkcionalumas, patikimumas, tinkamumas, turinio kokyb bei efektyvumas. W3C Valitator (Valodator, 2005) ir Usabilla (Usabilla, 2009) 335
programine ranga patikrinamas ir vertinamas portalo www.reads.lt funkcionalumas ir tinkamumas. Portalo turinys, tinkamumas ir efektyvumas vertinamas naudojantis SeleniumHQ (SeleniumHQ, 2004) ir Google website optimizer (Google website optimizer, 2008) automatinio testavimo priemonmis. Tyrimo metu gauti rezultatai grafikai atvaizduojami 2 paveiksle.
8 8 7 6 5 Vertinim o skal 4 3 2 1 0 Funkcionalumas Patikimumas Tinkamumas Turinys Efektyvumas 5 7 6 8
2 pav. Automatizuot vertinimo ranki rezultatai
Tinkamumo ir efektyvumo vertinimo grups, vertintos su automatiniais mechanizmais, vertintos prasiausiai, nes tyrimo metu aptikta daug neatitikim W3C konsorciumo ir Google website optimizer (Google website optimizer, 2008) nuostatoms bei rekomendacijoms. Geriausiai buvo vertintas 8 i 10 bal portalo patikimumas ir pateikiamas turinys. Portalo esamo funkcionalumo kokyb, atsivelgiant technologin ir veikimo lyg, vertintas 7 balais i 10 galim. 2 etapas. iame tyrimo etape sudaryta anketa, siekiant isiaikinti kaip sukurt portal vertina jos krjai. Gauti apklausos rezultatai susisteminami ir grafikai pateikiami 3 paveiksle.
9 9 8 7 6 Vertinim o 5 skal 4 3 2 1 0 Funkcionalumas Patikimumas Tinkamumas Turinys Efektyvumas 8 7 7 8
336
3 pav. Portalo krj vertinimo rezultatai
I 3-ame paveiksle pateikt portalo www.reads.lt krj rezultat, pastebima, kad geriausiai buvo vertintas svetains funkcionalumas, kuri vertinta labai gerai (9 balai i 10-ies), taiau ir geriausiai vertintoje grupje yra kur tobulti. Visgi prasiausiai portalo krjai vertino tinkamumo ir turinio modulius, kurie labiausiai yra kintantys ir danai sunkiai priklausomi nuo projekto sukrimo. 3 etapas. Atliekama analiz, kaip nekilnojamojo turto portalo www.reads.lt lankytoj lkesius ir poreikius atitinka esamas funkcionalumas. Grafikai iliustruoti gauti rezultatai pateikiami atitinkamai 4 ir 5 paveiksluose. Apskaiiuoti procentiniai veriai leidia daryti ivadas apie lankytoj informacini technologij naudojimsi bei inias.
100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% 16-24 25-34 35-44 45-54 55-64 65-74 68% 72% 72% 100% 100% 100% NEINAU NE TAIP 32% 28% 14%
14%
4 pav. Esamo funkcionalumo vertinimas pagal amiaus grupes
100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0%
15% 15%
7%
100% 70%
93%
100%
100%
100%
NEINAU NE TAIP
16-24
25-34
35-44
45-54
55-64
65-74
5 pav. Lankytoj lkesi ir poreiki vertinimas
Nors ir dauguma apklausoje dalyvavusi lankytoj vardijo, kad yra patenkinti esamu funkcionalu, kuris atitinka j lkesius ir poreikius, taiau galvojant apie
337
portalo pltr, reikia atkreipti dmes gautus rezultatus. Norint tiksliau isiaikinti portalo pltimosi kryptis, reikt surengti iuo klausimu tyrim. 4 etapas. io etapo metu taip pat buvo testuojamos ir vertinamos ISKV-9/10 modelio charakteristik grups: funkcionalumas, patikimumas, tinkamumas, turinys, efektyvumas. I esms rankinis ir automatinis testavimas yra labai susij, t.y. papildo vienas kit, todl naudojant abi testavimo ris gaunami geresni, patikimesni tyrimo rezultatai. Kaip ir ankstesniuose tyrimo etapuose, pateikiamas grafinis charakteristini grupi: funkcionalumo, patikimumo, tinkamumo, turinio bei efektyvumo, vertinimas (r. 6 pav.)
8 8 7 6 5 Vertinim o 4 skal 3 2 1 0 Funkcionalumas Patikimumas Tinkamumas Turinys Efektyvumas 7 7 6 8
6 pav. Rankinio testavimo rezultatai
Taigi analizuojant tyrimo metu gautus vertintoj rezultatus, nustatomas koreguotin srii eilikumas: 1) portalo efektyvumo ir tinkamumo gerinimas (prasiausiai vertintos kriterij grups); 2) funkcionalumo tobulinimas (vertintas gerai, taiau nustatyta dar negyvendint naudotoj poreiki ir lkesi); 3) turinio kokybs ir kiekio generavimas (vertinta gerai, taiau norima pasiekti didesn patalpinam e. skelbim skaii); 4) patikimumas (vertinta vidutinikai, lankytoj ir krj vertinimas sutampa). Pagal pateikt koreguotin srii eilikumo sra silomos tokios rekomendacijos: 1. Portalo efektyvumo ir tinkamumo kokybei pagerinti: diegti galimyb tiesiogiai i portalo susisiekti su skelbimo autoriumi tokiu bt pagerintas ne tik portalo tinkamumas (angl. usability), bet efektyvumas naudotojams, t.y. sumat laiko snaudos komunikavimui tarp naudotojo ir kliento. Ikelti puslapio vir nauj naudotoj registravimo ir prisijungimo form taip bt pagerintas puslapio element matomumas ir geresnis pasiekiamumas portalo lankytojams. Perirti ir sumainti reklamini antrai skaii puslapyje, kad lankytojams pirmiausia bt akcentuojamas portalo turinys, naujienos ir straipsniai.
338
Portalo efektyvumui didinti rekomenduojama dti nuorodas kitas interneto svetaines ir portalus, integruotis su socialiniais tinklais (pvz.: Facebook). Perirti ir atnaujinti portalo optimizacij (angl. SEO) paiekos sistemoms, remiantis SEO rekomendacijomis. 2. Portalo funkcionalumo kokybei pagerinti: Lankytoj apklausos rezultatai parod, kad reikia praplsti skelbim paiekos funkcionalum, atsivelgiant naujo skelbimo talpinimo formos laukus. Siloma pridti skelbimo paiekos kriterij pagal parduodamo ar nuomojamo objekto statybos metus, kadangi atlikus nekilnojamojo turto skelbim paiek bt susiaurintas paiekos kriterijus bei tiksliau ifiltruojami skelbimai pagal nurodytus paiekos kriterijus. Itaisyti pirminio teksto (angl. source code) klaidas, remiantis W3C konsorciumo rekomendacijomis (pvz.: tinkamas ymi naudojimas). 3. Portalo turinio kokybei pagerinti: Reguliariai tikrinti talpinam e. skelbim turinio bei publikuojam straipsni ir naujien kalbos kokyb. diegti kontekstin turinio paiek, kad lankytojai turt galimyb ne tik atlikti nekilnojamojo turto skelbim, bet ir naujien bei straipsni paiek. Ikelti portalo naudojimosi taisykli, kontakt bei informacij apie projekt nuorodas auktesnes puslapio pozicijas, kadangi net 41 proc. respondent atsak, jog pakankamai sunkiai portale randama kontaktin informacija. 4. Portalo patikimumo kokybei pagerinti: Portalo kontakt puslapyje pateikti ne tik kontakt form, bet ir telefono numer ir el. pato adres toki bd ne tik pakilt pasitikjimas portalu, taiau ir, esant reikalui, naudotojai ar potencials partneriai nesunkiai gals susisiekti. Reguliariai tikrinti ir stebti portalo saugum. Taip pat taisyklse akcentuoti, kad naudotoj asmeninai duomenys yra saugomi ir nra teikiami treiosioms alis. Tiriamuoju laikotarpiu gyvendinus kelet silom rekomendacij akivaizdiai pagerjo portalo www.reads.lt efektyvumo ir funkcionalumo kokyb (r. 7 pav.). Atliekant lyginamj analiz, pastebimas didelis socialinio tinklo grups nari skaiiaus pokytis pastarj skaiius iaugo 140 proc. Per t pat laikotarp atitinkamai 77 proc. ir 79 proc. augo portale talpinam skelbim skaiius bei vidutinis lankytoj praleidiamas laikas. Tok akivaizd pokyt lm keletas prieasi: pagerjusi portalo www.reads.lt funkcionalumo ir tinkamumo kokyb bei elektroninio marketingo priemoni pritaikymas. Minti veiksniai daro teigiam poveik portalo unikali lankytoj skaiiaus augimui, kas lemia didesn puslapi perir skaii. Unikali lankytoj skaiius iaugo beveik 19 proc., o portalo puslapi perira padidjo daugiau nei du kartus 56 proc. Akivaizdu, kad gyvendintos kelios rekomendacijos dav pastebim ir apiuopiam rezultat.
339
14000
12179 12000
10000
8000
7811 Prie tyrim Po tyrimo
6000
4000 2472 2000 2081 197 0 111 Skelbim skaiius Lankytoj skaiius Puslapi perir sk. 0:02:01 Vid. laikas praleistas portale 0:03:37 84 35 Facebook grups nari skaiius
7 pav. Portalo statistin informacija
Ivados
1. Atlikus lietuvi autori mokslins literatros analiz, paaikjo, kad Lietuvoje nra tvirtai nusistovjusi iniatinklio svok apibrim bei interneto svetains kokybs vertinimo kriterij ir metod sistemos. Tam, kad bt aikiai suvokiama svok atskirtis, autorius pateikia isamius termin apibdinimus. 2. Siekiant nustatyti ir apibrti interneto svetains kokybs svok, btina atkreipti dmes svetains lankytoj nuomon, vertinimus ir lkesius, kadangi btent jam is produktas ir yra skirtas. 3. Interneto svetains kokybs vertinimas suvokiamas kaip programins rangos, tinklo, rengim, vartotojo ssajos, technini aspekt, dizaino ir paslaug atitikties nustatytiems reikalavimams laipsnis. 4. Remiantis tarptautini kokybs vertinim standartais ir mokslins literatros analize sukonstruotas universalus kokybs vertinimo modelis grindiamas funkcionalumo, tinkamumo, patikimumo, turinio efektyvumo ir testavimo charakteristik grupmis, kurios papildomos vertinimo kriterijais. 5. Siloma interneto svetains kokybs vertinimo metodologija grindiama automatizuot vertinimo mechanizm rezultatais, svetains lankytoj ir krj apklausos vertinimais bei rankinio testavimo metu gautais duomenimis. 6. Tyrimo metu panaudotas pristatytas ISKV-9/10 kokybs vertinimo modelis ir metodologija, kuri adaptuota nekilnojamojo turto e. skelbim portalams. vertinta portalo kokyb, nustatytos ir apibrtos koreguotinos sritys. 7. Portalo kokybei pagerinti sudarytas isamus rekomendacij sraas, atsivelgiant lankytoj poreikius bei lkesius.
340
8. Realizavus dal pasilyt pataisym ir patobulinim, statistini ranki pagalba pagal patalpint skelbim, lankytoj, perirt puslapi ir socialinio tinklo grups nari skaii bei vidutin portale praleist laik, nustatytas teigiamas portalo funkcionalumo ir efektyvumo pokytis. Daroma ivada, kad silomas interneto svetains ISKV-9/10 kokybs vertinimo modelis bei aprayta tyrimo metodologija yra veiksmingos priemons kompleksiniam interneto svetains kokybs vertinimui. Tai veiksmingas metodas, kuris leidia isiaikinti ne tik svetains trkumus, bet ir nustatyti lankytoj poreikius, lkesius ir projekto pltros kryptis.
Literatra
1. Barkut O., Mikalauskien A., Skyrius R. Ekonomin informatika. Vilnius: Aldorija, 1999. 219 p. ISBN 9986-820-06-5 2. Brazaitis Z., Brazaitien T. Verslo vadybos informacins sistemos. Vilnius: Pradai, 1998. 167 p. ISBN 9986-776-67-8 3. Melnikas B., Jakubaviius A., Strazdas R. Inovacijos.- Vilnius: Lietuvos inovacij centras, 2000. 238 p. ISBN 9986-9380-0-7 4. Rueviius J., Guseva N. Interneto svetaini kokybs vertinimo ypatumai. Informacijos Mokslai, 2006. vol. 39, 64-81 p. ISSN 1392-0561 5. Baleentis A. Organizacij interneto svetaini vertinimo inovaciniai aspektai. Mokslo darbai, 2008, Nr. 15 (4). ISSN 1822-6760 6. Vidinas A., Barzdaitis V. Interneto svetaini ir tinklapi krimas. Kaunas: Smaltijos leidykla, 2005. 243 p. ISBN 9955-551-72-0 7. Gedminait A., Rudzeviius J. Verslo informacijos kokybs vertinimas. Informacijos mokslai, 2007 (40). ISSN 13920561 8. Loiacono E. T., Watson R., Goodhue D. L. WebQual: A Web Site Quality Instrument. American Marketing Association: Winter Marketing Educators' Conference, Austin, Texas, Winter 2002, pp. 432-438 ISBN:0-599-90483-6 9. ISO 2001, ISO/IEC 9126-1, Software engineering Product quality Part 1: Quality model. Prieiga per internet: http://webstore.iec.ch/preview/info_isoiec91261{ed1.0}en.pdf [irta 2010 11 05]. 10. Sutcliffe A. Assessing the Reliability of Heuristic Evaluation for Website Attractiveness and Usability. Proceedings of the 35th Hawaii International Conference on System Sciences, 2002, vol. 5, 137 p. ISBN 0-7695-1435-9 11. Mich L., Franch M., Gaio L. Evaluating and Designing Website Quality. The IEEE Computer Society, March 2003. vol. 10, 34-43 p. ISSN 1070-986X 12. Petrauskien, R. Nuotolinio mokymosi paslaug analitins stebsenos sistemos sukrimas, diegiant naujas daugiafunkcines galimybes LieDM portale. Lietuvos nuotolinio mokymosi sistemos veiklumo integralus ugdymas ESF/2004/2.4.0-K02-VS01/SUT-219, Kaunas 2005. 13. Bevan N. Quality in Use: Meeting User Needs for Quality. Journal of Systems and Software, December 1999. vol. 49, 89-96 p. ISSN 0164-1212 14. DeMarco T. Management Can Make Quality (Im) possible. Boston: Cutter IT Summit, April 1999 15. Zhou Z. Evaluating Websites Using a Practical Quality Model. Software Technology Research Laboratory De Montfort University, 2009. irta internete:
341
16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26.
https://www.dora.dmu.ac.uk/xmlui/bitstream/handle/2086/3422/ZihouZhou_ThesisFinal.pdf?sequence=1 [2010.11.02] Nielsen J. Designing Web usability: the practice of simplicity. New Riders Publishing, 1999. ISBN 1-56205-810-X Iwaarden J., Wiele T. New research Applying SERVQUAL to Web sites: an exploratory study. International Journal of Quality & Reliability Management (8), 2003. 919-935 p. ISSN 0265-671X Spillner A., Linz T., Schaefer H. Software Testing Foundations, 2nd edition, 2007. ISBN 978-1-933952-08-6 Gateau E., Slom E. Evaluation chronologique dun site par un utilisateur, 2007. Prieiga internete: http://www.temesis.com/IMG/article_PDF/article_a44.pdf [iurta 2010 11 05]. ISO 2001, ISO/IEC 9126-1, Software engineering Product quality Part 1: Quality model. Prieiga per internet: http://webstore.iec.ch/preview/info_isoiec91261{ed1.0}en.pdf [irta 2010 12 05]. Malik F. Fhren, leisten, leben. F.A.Z. Institut, 2005. Prieiga per internet: http://professorthomasgerlach.com/Resources/Fuhrung.pdf [irta 2010 11 05]. ISBN 3-593-38231-8 W3C konsorciumo automatiniai testavimo mechanizmas Validator, 2005. Prieiga internete: http://validator.w3.org [irta 2010.11.07]. Interaktyvus automatinio testavimo rankis Usabilla, 2009. Prieiga internete: http://usabilla.com [irta: 2010.11.07]. Automatinis testavimo algoritmas SeleniumHQ, 2004. Prieiga internete: http://www.seleniumhq.org [irta 2010.11.07]. Google kompanijos automatinio testavimo platforma Google website optimizer, 2008. Prieiga internete: http://www.google.com/websiteoptimizer/ [irta 2010.11.08]. Google kompanijos statistikos platforma Google Analytics, 2008. Prieiga internete: http://www.google.com/analytics/ [irta 2010-10-06]. SUMMARY
WEBSITES QUALITY EVALUATION MODEL ISKV9/10 ADAPTED TO REAL ESTATE E-ADVERTISING MARKET Marius Moceviius Mykolas Romeris University mariusmocevicius@gmail.com The article discusses web site quality evaluation, its criteria and the methodology of the surveys. According to the analysis of scientific literature and international quality standards the concept of website evaluation is presented. The paper presents the websites quality evaluation model ISKV-9/10 and developed quality assessment methodology. Preparation of this research paper was based on literature analysis and empirical studies, development of quality assessment methodology and the survey results. Objective of the study is to present a model of evaluation and improvement of quality to the e-business model Ads. The study was conducted in four phases: site quality was analyzed by the automatic machines, surveys with users and developers were conducted and the data generated during manual testing was studied. After the evaluation process of the real estate
342
advertisements portal, recommendations to improve the quality of the website are formulated, the list of areas which need to be improved and change in performance after the adjustments are presented. Key words: quality assessment, quality site assessment ISKV-9/10 model, Web quality evaluation research, quality assessment criteria.
343
Socialins technologijos 10: ikiai, galimybs sprendimai: konferencijos mediaga. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010. 344 p. Bibliogr.: 1415, 21, 3031, 4041, 4647, 55, 62, 67, 73, 8283, 89, 96, 101 102, 111112, 115116, 132133, 144145, 155156, 163, 173174, 181182, 190191, 203, 210211, 221223, 243244, 252, 266267, 277278, 287288, 302, 312315, 323324, 328, 341342 p. ISBN 978-9955-19-208-4
Konferencijos tematin apimtis - socialins programins rangos, skirtos socialini makro- ir mega- sistem tausojanios pltros utikrinimui ir ilgalaikio efektyvumo didinimui koncepcinis projektavimas, metodologinis pagrindimas ir praktinis panaudojimas. Konferencijos praneimai apima tokius socialini technologij aspektus kaip organizacij valdymas, administravimas ir savivalda, inovacij skatinimas, socialini reikini modeliavimas ir t. t.
Autori kolektyvas
SOCIALINS TECHNOLOGIJOS10: IKIAI, GALIMYBS SPRENDIMAI

Konferencijos mediaga
SL 585. 2010 12 03. 20,88 leidyb. apsk. l. Ileido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, 08303 Vilnius El. patas leidyba@mruni.eu Puslapis internete www.mruni.eu

Social Technologies Paskutinis

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Social Technologies Paskutinis

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

KONFERENCIJOS MEDIAGA CONFERENCE PROCEEDINGS

Konferencij organizuoja/ Conference is organizes by:

Konferencijos partneriai/ Conferences partners:

KVIESTINIAI PRANEJAI KEY SPEAKERS

TOWARDS THE NETWORKED SOCIETY

THE IMPACT OF SOCIAL COMPUTING ON THE EU INFORMATION SOCIETY AND ECONOMY

Graph 3 Innovation turnover 13

3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12.

13. 14. 15.

ON THE APPLICATION OF INNOVATIVE APPROACHES TO FOREIGN LANGUAGE TEACHING IN MOLDOVA

SOCIAL SITES IN TEACHING

DISTRIBUTED LEADERSHIP FOR NETWORKED SELF-MANAGING TEAM PERFORMANCE

Sekcija ATVIRO KODO SISTEMOS

Section OPEN SOURCE SYSTEMS

TOTAL COST OF OWNERSHIP COMPARISON BETWEEN FLOSS AND PROPRIETARY SOFTWARE

CREATIVE COMMONS PROBLEMS IN LITHUANIA

Mizaras V. Autori teis (1 tomas). Justitia: Vilnius, 2008, p. 530-551.

Sekcija SOCIALINI REIKINI MODELIAVIMAS

Secion MODELING OF SOCIAL PHENOMENONS

MODELLING OF A CREDIT DEFAULT SWAP

Cash flow after default

Insurance annuities of CDS contract

SOCIALINI INDIKATORI KONSTRAVIMAS

Glodij (diferencijuojam) funkcij atveju i kriterijaus savyb utikrina reikalavimas

Ivardintas slygas tenkina, pavyzdiui, tiesinis kriterijus

= 1 yra poymi santykiniai svoriai. Jiems nustatyti gali

x jfakt x min j x max x min j j

x jfakt . x st .,emp. j x st .,teor . j

Geriausias informacijos maksimizavimo prasme yra testas T * : I T * = max I (T ) ,

kai teisingai atsakiusi 0,1,..., M =

testo klausim populiacijos dalys yra

d i reikms, bt suderintos su empiriniais duomenimis. Akivaizdu, kad ir iuos

kiekvienam tiriamajam objektui a A priskiriama bal suma:

Tarkime, kad A = N , t. y. turime N tiriamj objekt

B j = {ai A : I R (ai ) = j}, j = 0,1,..., mR . p j aibs B j element skaii

p p0 p , p1 = 1 ,..., pm R = m R apibria diskretj skirstin. N N N

Indikatoriaus I R suteikiamos informacijos kiekis apskaiiuojamas entropijos (Staknas 1996) funkcija

Funkcija (7) gyja maksimali reikm, kai p0 = p1 = ... = pm R =

2. Klasteri elementams suteikti rangai K R :

= A . Idealiuoju atveju indikatorius I R

4. Pavyzdys 1 Pav. 2. Parodyta aibs A = { ,2,...,15} klasterizacija. 54

1 Pav. 2. Aibs A = { ,2,...,15} klasterizacijos pavyzdys.

~ ~ ~ K1 = { ,2,3,4,5}, K 2 = {6,7,8}, K 3 = {9,10,11,12,13,14,15} . Hipotetinis dviej 1

D0 = { ,2,3,4,5,7,8,12,13,14,15}, D1 = {6,9,10,11}. 1 ~ Apibrtos (10) funkcijos reikm S I R , K = 1 {6,9,10,11} = 4 .

FAKTORINS IR KLASTERINS ANALIZS METOD TAIKYMAS RINKOS TYRIMUOSE

1 pav. Tikrini veri diagrama ir pasukt veiksni svori matrica

2 pav. Klasteri jungimo dendrograma

NEPARAMETRINI STATISTINI METOD TAIKYMAS VERTINANT STUDENT INIAS

H 0 : m1 = m2 = K = m15 , H1 : m1 < m2 < K < m15 ,

AR SOCIALINI MOKSL STUDIJ KRYPTIES STUDENTAI SUGEBA MOKYTIS MATEMATIKOS SAVARANKIKAI?

Laura GUDELYT, 2prof. (HP) Aleksandras KRYLOVAS, 3 Tadas LAUKEVIIUS

Mykolo Romerio universitetas, Lietuva l.gudelyte@mruni.eu; 2aleksandras.krylovas@vgtu.lt; 3tadas@mruni.eu

1 pav. Testo klausim pavyzdiai

2 pav. Testo klausim sudtingumo diagrama

Student teising matematini klausim atsakym pasiskirstymas

4. pav. Matematini ir humanitarini klausim priklausomyb

SUMMARY CAN THE STUDENTS OF SOCIAL SCIENCES LEARN THEMSELVES MATHEMATICS?

MATEMATIKOS DSTYMO MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETE PATIRTIS

Mykolo Romerio universitetas, Lietuva aleksandras.krylovas@vgtu.lt; 2hamletas.marksaitis@gmail.com, 3 algirdaskaucikas@mruni.eu, 2ignas.bartkus@mruni.eu

1 pav. Matematikos valstybinio egzamino rezultat pasiskirstymas

2 pav. Mokyklos baigimo vieta

SUMMARY EXPERIENCE IN TEACHING MATHEMATICS AT MYKOLAS ROMERIS UNIVERSITY

KOMPIUTERINS ALGEBROS PAKETAS MAXIMA IR JO PANAUDOJIMAS MATEMATIKOS PASKAITOSE

%e raomas natrinio logaritmo pagrindas; %i menamas vienetas,