Professional Documents
Culture Documents
hipnoturi stimulacia da
hipnobiluroba
hipnozi hipnoturi stimulaciiT (hypnotic induction) iwyeba. es aris mosamzadebel aqtivobaTa
erToblioba, romelsac minimumamde dahyavs
garegani gamRizianeblebi da monawileebs mxo-
209
210
suraTi
6.5
hipnobiluroba SedarebiT stabiluri maxasiaTebelia. mozrdilebSi es maCvenebeli, faqtobrivad, ucvleli rCeba 10 wlis ganmavlobaSi
sxvadasxva dros Catarebuli gazomvebis dros
(Morgan et al., 1974). kolejSi hipnobilurobis testirebaSi monawile 50 cdis pirs (qalebi da
kacebi) 25 wlis Semdeg Cautarda ganmeorebiTi
testireba da miRebuli Sedegebi mniSvnelovnad
korelirebda (koeficientiT 0.71) adrindel
monacemebTan (Piccione et al., 1989). bavSvebi ufro
STagonebadni arian, vidre mozrdilebi; hipnoturi STagonebadoba maqsimums aRwevs mozardobis periodSi da Semdeg mcirdeba. arsebobs
garkveuli monacemebi hipnobilurobis genetikuri determinantebis Sesaxeb. kerZod, identuri
tyupebis maCveneblebi ufro uaxlovdeba erTmaneTs, vidre araidenturi tyupebis (Morgan et al.,
1970). miuxedavad imisa, rom hipnobiluroba SedarebiT stabiluria, is ar korelirebs arc erT
iseT pirovnul maxasiaTebelTan, rogoricaa mimndobloba an konformuloba (Fromm & Shor, 1979;
Kirch & Lynn, 1995). metic, hipnobiluroba moiazrebs
hipnotur mdgomareobaSi mTlianad CarTvis
unikalur kognitur unars.
hipnozis efeqtebi
hipnobilurobis gazomvis proceduris
aRwerisas saubari gvqonda hipnozis zogierT
standartul efeqtze: hipnoturi zemoqmedebis
qveS individebi reagireben motoruli SesaZleb-
saidan
viciT
hipnozi metia, vidre simulacia
eqsperimentSi studentTa ori jgufi
monawileobda. erTi jgufi realurad iqna
hipnotizirebuli. meore jgufs hipnozis
simulirebis instruqcia misces: pirveli
eqsperimentatoris instruqciis Tanaxmad,
maT unda moetyuebinaT meore eqsperimentatori da daerwmunebinaT igi, rom marTlac hipnotozirebulni iyvnen. amis
Semdeg orive jgufs waredgina tonebis
seriebi da moeTxova am tonebis simaRlis
Sefaseba. eqsperimentis mniSvenlovani
nawili iyo moTxovnis instruqcia, romelSic cdis pirebs eubnebodnen, Tu ra unda
ganecadaT (Reed et al., 1996, p.143).
isini, visac erTjerze metad waredgina
toni, midrekilni iyvnen hipnotur mdgomareobaSi darCenisken, rac mniSvnelovnad
amcirebs maT mier gagonili bgeris intensivobas. Tqven, albaT, am bolo cdaze isev
hipnotur mdgomareobaSi dabrundebiT da
amitom Zalze mcire bgeras gaigonebT.
savaraudoa, rom is saerTodac ver gaigonoT.
Tu hipnozis yvela efeqts eqsperimentatoris moTxovnebis Sesabamisad individis moqmedebis survils mivawerT, unda
movelodeT, rom hipnotizirebuli da simulianti monawileebi msgavsad unda asrulebdnen moTxovnebs, realurad ki ase ar
xdeba. namdvilad hipnotizirebuli individebi gamocdilebaTa farTo speqtrs aRweren: isini TavianT realur gamocdilebasTan miaxloebul gancdebs ufro hyvebian,
vidre imas, risi gagonebac surs maTi azriT
eqsperimentators ( Reed et al., 1996).
211
saidan
viciT
212
moxaliseebs Camouyalibes kunTebis autaneli tkivili. individebis mier tkivilis amtanoba eqsperimentTa sam seriaSi
izomeboda: (1) Zalze mamotivirebeli
instruqciebiT; (2) hipnoturi analgeziis
gamowveviT da (3) placebo kafsulis
gadaylapviT, romelic cdis pirebs eZleodaT, rogorc tkivilis momxsneli. (1) da
(2) seriebs Soris gansxvaveba hipnozis im
efeqtis Sefasebis saSualebas iZleoda,
romelic cdis piris mier instruqciaTa
kargad Sesrulebis survilisgan damoukideblad miiRweoda. (2) da (3) seriebs Soris
gansxvaveba imis demonstrirebis saSualebas
iZleoda, rom hipnozi placebo efeqtze
metia. eqsperimentatorma, romelic atarebda
testirebas, ar icoda, Tu romel cdis
pirebs hqondaT miRebuli placebo kafsula
da arasworad egona, rom yvela hipnoturi
analgeziis qveS iyo. aRmoCnda, rom 24 cdis
piridan naxevari cdis pirebisa Zalzed
hipnobilurebi iyvnen, danarCen naxevars
ki dabali maCvenebeli hqonda hipnobilurobis skalaze.placebo abebi mniSvnelovanwilad amcirebda tkivils yvela monawilesTan, motivaciuri instruqciebis xarisxisagan damoukideblad. amasTan, hipnozis molodini tkivilis Sesamcireblad, aseve,
yvela monawilesTan iZleoda mniSvnelovan
efeqts placebo molodinis efeqti. Tumca,
Zalze hipnobilur monawileebSi tkivilis
amtanoba hipnoturi analgeziis gamowvevis
periodSi gacilebiT meti iyo, vidre naklebad hipnobilurebTan da vidre sxva
nebismier danarCen mdgomareobaSi _ hipnozi
ar iyo mxolod placebo (McGlashan et al.,
1978).
meditacia
aRmosavluri mravali religia da tradiciuli fsiqologiuri mimdinareoba muSaobs
cnobierebis gamocalkevebaze yoveldRiuri,
aqtualuri safiqralebisgan. isini cdiloben
mentalur da spiritualur me~-ze Sinagani
fokusirebis miRwevas. meditacia warmoadgens
cnobierebis Secvlis formas, romelic mowodebulia Rrma simSvidis mdgomareobis miRwevis
saSualebiT sakuTari Tavis Sesaxeb codnisa da
subieqturi keTildReobis, kargad yofnis
gaRrmavebisTvis. meditaciis dros pirovneba
SeiZleba fokusirdebodes da iwesrigebdes
sunTqvas, iRebdes garkveul pozebs (iogas pozebi), minimumamde dahyavdes garegani stimulacia,
axdendes specifikuri mentaluri xatebis generirebas an aTavisuflebdes gonebas yovelgvari
azrisagan.
garkveulwilad sakamaTod rCeba meditaciis
gazomvadi efeqtebi. kritikosTa TvalsazrisiT,
TiTqmis ar arsebobs fsiqologiuri sxvaoba
meditacia (Meditation) - cnobierebis Secvlis forma, romelic mowodebulia TviTcnobierebis Semcirebis saSualebiT sakuTari Tavis Sesaxeb
codnisa da TviTSegrZnebis gaumjobesebisaTvis.
halucinaciebi
halucinacia (Hallucinations) - mcdari aRqma, romelic Cndeba obieqturi gamRizianeblis ararsebobis pirobebSi.
suraTi
6.6
normalur TvaldaxuWul~ modunebul mdgomareobasa da meditaciis konkretul procedurebs Soris (Holmes, 1984). Tumca, meditaciis
damcvelebi amtkiceben, rom meditaciis realuri
fiziologia SeiZleba daxasiaTdes, rogorc
mSvidi sifxizle anu minimaluri sxeulebrivi
aRgznebis, magram maqsimaluri cnobierebis
mdgomareoba (Dillbeck & Orme-Johnson, 1987; Morrell,
1986). amrigad, meditacia, sul mcire, Seamcirebs
SfoTvas, gansakuTrebiT maTTan, visac stresul
garemoSi uwevs funqcionireba (Anderson et al.,
1999; Shapiro et al., 1998). Tumca, meditaciuri praqtikis mizani gacilebiT metia, vidre Tavis
droebiTi daRweva daZabulobisgan. meditaciis
praqtikosebis Tanaxmad, rodesac aseT praqtikas
regularuli xasiaTi aqvs, meditaciis zogierT
formas xelewifeba cnobierebis gaZliereba,
gaciskrovnebis miRwevaSi daxmarebis gaweva imiT,
rom individs saSualeba misces nacnobi sagnebis
axleburad danaxvisa da aZlevs aRqmisa da
azrovnebis ganTavisuflebis SesaZleblobas
avtomaturi, kargad daswavlili paternebis
213
214
religiuri eqstazi
meditacia, locva, marxva da spiritualuri
komunikacia religiuri gamocdilebis gaZlierebas, intensifikacias emsaxureba. uiliam
jemsisaTvis (1902) religiuri gamocdileba warmoadgens unikalur fsiqologiur gamocdilebas,
romelic xasiaTdeba movlenebis erTaderTobisa
da dakavSirebulobis, gamocdilebis realurobisa da mkafioobis gancdiT, agreTve komunikaciis unaris arqoniT, sxva sityvebiT rom
vTqvaT, mTliani gamocdilebis xasiaTiT. mravali adamianisaTvis religiuri gamocdileba
namdvilad ar warmoadgens maTi Cveulebrivi
cnobierebis nawils.
TiTqmis ar moiZebneba apalaCias wminda
aCrdilis (Holy Ghost) tomis xalxis religiur
gamocdilebaze ufro Zlieri religiuri gamocdileba. maTi rwmenebi da qcevebi cnobierebis
unikalur formas qmnis, romelic maT gansakuTrebuli qcevebis ganxorcielebis saSualebas
aZlevs. RvTismsaxurebisas maT Sxamiani gvelebi
da cecxli uWiravT xelSi, svamen striqninis
sawamlavs. am qcevebisTvis mosamzadeblad usmenen
grZel qadagebebs da monawileoben xmamaRal,
yuradRebis mimzidvel
simRerebsa, velur
trialsa da cekvebSi:
enTuziazmi SeiZleba Zaladobis zRvars
miuaxlovdes... wevrebi Wylopineben da ir-
cnobierebis Semcvleli
nivTierebebi
adamianebi antikuri xanidan iyenebdnen
sxvadasxva nivTierebebs realobis aRqmis
Sesacvlelad. arsebobs arqeologiuri monacemebi, rom aSS-is samxreT-dasavleTsa da meqsikaSi 10 000 wlis manZilze uwyvetad iyenebdnen
Rrma Zilis marcvlebs~ (sophora seed) anu
meskalis5 marcvals. antikuri actekebi ludSi
azavebdnen meskalis marcvlebs. antikuri xanidan
moyolebuli, CrdiloeT da samxreT amerikis
mcxovreblebis ritualebis nawils Seadgenda
Teonanaqtalis, fsilocibis sokos gadaylapva,
romelic RmerTebis sxeulis~ saxeliTac aris
cnobili. am sokos mcire dozebi naTel
halucinaciebs iwvevs.
dasavlur kulturebSi narkotikebi garTobasTan, dasvenebasTan ufro asocirdeba, vidre
jgufur sakralur ritualebTan. adamianebi mTel
msoflioSi iReben narkotikebs, raTa modundnen,
gaumklavdnen stresebs, Tavi aaridon arsebuli
realobis usiamovnebebs, komfortulad igrZnon
5
erTgvari narkotiki.
damokidebuleba da miCveva
fsiqoaqtiuri nivTierebebi qimiuri naerTebia,
romelic cnobieri aRqmis droebiTi SecvliT
zegavlenas axdens mentalur procesebsa da
215
216
saidan
viciT
nivTierebebis borotad gamoyenebis
Sedegebi
mozardebis mier narkotikebis moxmarebis rvawliani kvleva 1976 wels daiwyo.
gamokvlevaSi monawileobda damamTavrebeli klasis 1634 moswavle los anjelesidan. sruli yovelwliuri monacemebi
Seikriba 739 monawileze. maT Soris 10%ze naklebi regularulad an qronikulad
moixmarda narkotikebs, 10%-ze naklebs ki
saerTod ar hqonda narkotikebTan aranairi
Sexeba. miRebuli Sedegebis dayofa oTx
jgufad gaxda SesaZlebeli (Newcomb &
Bentler, 1988; Stacy et al., 1991):
narkotikis yoveldRiuri moxmareba
uaryofiTad moqmedebda pirovnul da socialur adaptaciaze, arRvevda urTierTobebs, amcirebda swavlis potencials,
zrdida kriminals Zaladobis gareSe da
xels uwyobda dezorganizebul azrovnebas.
217
cxrili
6.1
fsiqologiuri
fiziologiuri
tkivilgamayuCebeli
3-6
maRali
maRali
kvlevis procesSi
3-6
maRali
maRali
kodeini
tkivilgamayuCebeli,
xvelis aRmkveTi
3-6
zomieri
zomieri
ara
8-12
ara
ar aris cnobili
ar aris cnobili
maRali
PCP (penciklidini)
veterinaruli
anesTetiki
varirebs
meskalini (peioti)
ara
8-12
ara
ar aris cnobili
fsilocibini
ara
4-6
ar aris cnobili
ar aris cnobili
kanafi (marixuana)
qimioTerapiis
Tanmxlebi gulisrevis
aRmkveTi
2-4
msubuqad zomieri
ar aris cnobili
sedatiuri, Zilis
wamali, anesTetiki,
antikonvulsanti
1-16
zomierad maRali
zomierad maRali
4-8
msubuqad zomieri
msubuqad zomieri
antiseptiki
1-5
zomieri
zomieri
2-4
maRali
maRali
kokaini
ara
1-2
maRali
maRali
nikotini
nikotinis saReWi
rezini mowevisTvis
Tavis dasanebeblad
varirebs
msubuqad maRali
zomierad maRali
wonis kontroli,
stimulanti mwvave
respiratoruli
sirTuleebisas,
analgetiki
4-5
ar aris cnobili
zomieri
depresantebi
barbituratebi
(magaliTad,
seqonali)
benzodiazepini
(magaliTad, valiumi)
alkoholi
damokidebuleba
heroini
haluciogeni
LSD
218
efeqtis
xangrZlivoba
(saaTebSi)
stimulatorebi
amfetamini
kofeini
romelic tvinSi bunebrivad arsebuli nivTierebebis msgavsi qimiuri TvisebebiT xasiaTdeba. rodesac nervuli receptorebi xelovnulad
stimulirdeba cnobierebis Semcvleli nivTierebebiT, tvini kargavs faqiz balanss.
depresantebSi Sedis barbituratebi da,
gansakuTrebiT AaRsaniSnavia, alkoholi. am
nivTierebebs axasiaTebT gonebrivi da fizikuri
aqtivobis daTrgunva (Seneleba) centralur
nervul sistemaSi nervuli impulsebis gadacemis
219
220
Sejameba
nebismieri kulturis warmomadgenlebi eZieben
cnobierebis Secvlis saSualebebs. dakvirvebadi
sizmrebis mqone adamianebi acnobiereben, rom
sZinavT da SeuZliaT sizmris dasasrulis kontrolireba. adamianebi erTmaneTisgan gansxvavdebian imiT, Tu ramdenad eqvemdebarebian hipnozis zemoqmedebas. mkvlevrebi adareben nam-
sakvanZo
sakiTxebi
cnobiereba gonebis Sinaarsebis gacnobierebas,
maT Sesaxeb codnas warmoadgens;
arsebobs cnobierebis
sami done: (1) samyaros
bazisuri cnobiereba, (2)
gaazreba imisa, Tu ras
vacnobierebT da (3)
TviTcnobiereba;
RviZili periodis cnobierebis Sinaarsi gansxvavdeba aracnobieri
procesebisgan, winarecnobieri mexsierebisgan,
yuradRebis miRma darCenili informaciisgan,
cnobierebis
funqciebi
cnobiereba gvexmareba gadarCenaSi da gvaZlevs realobis pirovnuli da
kulturuli konstruqtebis Seqmnis SesaZleblobas;
mkvlevrebi swavloben
cnobier da aracnobier
Zili da sizmari
cirkaduli ritmi asaxavs
biologiuri saaTis moqmedebas;
Ramis Zilis ganmavlobaSi
icvleba Tavis tvinis aqtivobis paternebi. REM
Zili xasiaTdeba Tvalebis swrafi moZraobiT da
Tanxvdeba mkafio sizmrebis periods. mTliani Zilis daaxloebiT 1/4 REM
Zilia 4-5 calkeuli periodis ganmavlobaSi;
sakvanZo sakiTxebi
cnobierebis Sinaarsi
221
221
222
222
ZiriTadi sakiTxebi
aracnobieri
gamocdilebis SerCevis
meTodi
dakvirvebadi sizmrebi
dRis Zilianoba
Tvalebis swrafi
moZraobiT Zili (REM)
Tvalebis swrafi
moZraobis gareSe Zili
(NREM)
TviTcnobiereba
insomnia
meditacia
midrekileba
narkolefsia
sizmris muSaoba
tolerantoba
faruli Sinaarsi
fsiqoaqtiuri nivTierebebi
fsiqologiuri
damokidebuleba
SeTanxmebuli validizacia
cirkaduli ritmi
cnobiereba
winarecnobieri mexsiereba
Zili apnoe
xiluli Sinaarsi
xmamaRla fiqris oqmi
halucinaciebi
hipnobiluroba
hipnozi
7
daswavlis unaris kvleva
ra aris daswavla
biheviorizmi da
bihevioraluri
analizi
klasikuri ganpirobebuloba
pavlovis saocari
dakvirvebebi
ganpirobebulobis
procesi
SeZena
klasikuri ganpirobebulobis gamoyeneba
operantuli
ganpirobebuloba:
swavleba Sedegebis Sesaxeb
efeqtis kanoni
qcevis eqsperimentuli analizi
pirobiTi ganmtkiceba
ganmamtkicebelTa
Tvisebebi
ganmamtkicebelTa
cxrilebi
qcevis formireba
(Seipingi)
fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: afuWebs Tu
ara bavSvs dausjeloba
biologia da daswavla
instinqturi swrafva
gemos aversiiT
daswavla
kogniciis gavlena daswavlaze
cxovelTa kognicia
dakvirvebiT daswavla
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
223
224
ra aris daswavla
daswavla aris procesi, romlis Sedegadac
viRebT SedarebiT stabilur, mudmiv cvlilebas
qcevaSi an qcevis potencialSi da romelic damyarebulia gamocdilebaze. Tumca, am gansazRvrebaSi
gamoiyofa sami kritikuli nawili.
225
niSnavia, rom stabiluri cvlileba araa yovelTvis mudmivi cvlileba. magaliTad, SeiZleba
gavxdeT badros sakmaod kargi mtyorcneli mocemuli droisaTvis, magram Tuki Tavs davanebebT
am sports, gansazRvruli drois Semdeg SevniSnavT, rom ise kargad veRar vflobT mas, Tumca,
xelaxla swavlis SemTxvevaSi igrZnoba is siadvile, romliTac daswavla xdeba, TiTqos codnis
raRac nawili Senaxulia warsuli gamocdilebis
Sedegad. am konteqstSi cvlileba SeiZleba
mudmivi iyos.
226
biheviorizmi da bihevioraluri
analizi
Tanamedrove fsiqologiaSi daswavlis Teoriebis didi nawili saTaves jon uotsonis
(John Watson, 1878 -1958) Sromebidan iRebs. uotsonma
daaarsa fsiqologiuri skola, romelic cnodaswavla (Learning) - gamocdilebaze damyarebuli
procesi, romlis drosac SedarebiT mudmivad
icvleba qceva an qceviTi potenciali.
daswavla-gamovlenis gansxvaveba (Learning-Performance distinction) - gansxvaveba imisa, Tu ra iyo
daswavlili da ra gamomJRavnda qcevaSi.
bihevioraluri analizi (Behavioral Analysis) - fsiqologiis ganxra, romelic yuradRebas daswavlisa da qcevis garemo determinantebze amaxvilebs.
Sejameba
daswavla aris procesi, romelic SedarebiT
mdgradi qcevis an qceviTi potencialis cvlilebidan momdinareobs da gamocdilebas emyareba.
qceviTi analizi amodis uotsonisa da skineris
Teoriebidan da yuradRebas amaxvilebs daswavlisa
da qcevis garemo determinantebze.
klasikuri ganpirobebuloba
warmoidgineT, rom kinoSi xarT da saSinelebaTa films uyurebT. filmis gmiri daxurul
kars uaxlovdeba, musika iZabeba, Tqven ki giCndebaT survili, iyviroT ar Sexvide!~ amasobaSi
aRmoaCenT, rom guliscema aCqarebuli gaqvT, SeiZleba gaiofloT kidec, magram ratom? raRacnairad Tqvenma sxeulma iswavla fiziologiuri
reaqciis warmoSoba (guliscema), rodesac erTi
garemo movlena dakavSirebulia meoresTan (daZabuli musika saSiS vizualur efeqtTan). am
tipis daswavla cnobilia, rogorc klasikuri
ganpirobebuloba, daswavlis ZiriTadi forma,
romelSic erTi stimuli an movlena gvamcnobs,
winaswarmetyvelebs sxva stimulis an movlenis
gamovlenas. organizmi swavlobs axal asociacias
or stimuls Soris pirvelsa, romelic adre
ar iwvevda reaqcias, da meores Soris, romelmac
klasikuri ganpirobebuloba
227
228
klasikuri ganpirobebulobis pirvel radikalur kvlevas Tamamad SeiZleba ewodos fsiqologiis yvelaze cnobili saswauli. rus fiziologs,
ivan pavlovs (1849-1936) miznad ar dausaxavs
klasikuri ganpirobebulobis, an sxva fiziologuri fenomenis kvleva. klasikur ganpirobebulobas igi SemTxveviT, saWmlis momnelebeli
sistemis kvlevisas waawyda, risTvisac 1904 wels
nobelis premia miiRo.
pavlovs gamiznuli hqonda, gamoekvlia gadamuSavebis procesi ZaRlebSi, maT jirkvlebsa da
saWmlis momnelebel organoebSi milebis CadgmiT
(ix. sur. 7.1). igi am teqnikiT gamoyofili sekretis
raodenobas gansazRvras da gaanalizebas SeZlebda. sekreciis gamosawvevad pavlovis asistenti ZaRls pirSi damuSavebul xorcs udebda.
es procedura meordeboda gansazRruli raodenobiT, ris Semdegac pavlovma aRmoaCina, rom
ZaRls nerwyvi gamoeyofoda manam, sanam mis pirSi
xorci moxvdeboda, ubralod saWmlis danaxvaze
da asistentis danaxvazec ki. metic, ZaRlma
nerwyvis gamoyofa ukve misi nabijebis xmazec
suraTi
7.1
pavlovis eqsperimenti
Tavis eqsperimentSi pavlovma gamoiyena sxvadasxva
neitraluri stimuli: xmebi, zari, Suqi da metronomi.
eqsperimentatori iyenebda erT-erTs am stimulTagan
da sakvebs, nerwyvs agrovebdnen specialuri milis
saSualebiT.
ganpirobebulobis procesi
rogor viRebT ganupirobebeli da ganpirobebuli stimulebis damTxveviT klasikuri
ganpirobebulobis efeqts? ramdenad myifea
daswavla? ramdenad myaria asociaciebi? am TavSi
vupasuxebT im kiTxvebs, romlebic ibadeba cxovelTa saxeobebze Catarebuli sxvadasxva kvlevis
Sedegad.
refleqsi (Reflex) _ specifikuri stimuliT gamowveuli dauswavleli pasuxi, romelsac biologiuri mniSvneloba aqvs organizmisaTvis.
ganupirobebeli stimuli (Unconditioned stimulus)
_ klasikur ganpirobebulobaSi stimuli, romelic iwvevs ganupirobebel reaqcias, pasuxs.
ganupirobebeli reaqcia (Unconditioned response)
_ klasikur ganpirobebulobaSi ganupirobebeli
stimulis mier gamowveuli reaqcia winaswari
varjiSis an daswavlis gareSe.
ganpirobebuli stimuli (Conditioned stimulus) _
klasikur ganpirobebulobaSi aqamde neitraluri
stimuli, romelic iwvevs ganpirobebul reaqcias.
ganpirobebuli reaqcia (Conditioned response) _
klasikur ganpirobebulobaSi reaqcia, romelic
aRmocendeba aqamde neitraluri stimulis safuZvelze. es xdeba imis Sedegad, rom neitraluri stimuli Sewyvilebulia ganupirobebel
stimulTan.
SeZena (Acquisition) _ klasikuri ganpirobebulobis eqsperimentis stadia, romlis drosac
ganpirobebuli reaqcia pirvelad aris gamowveuli ganpirobebuli stimuliT.
klasikuri ganpirobebuloba
sikurad ganpirobebul qcevaze. klasikuri ganpirobebuloba, agreTve, pavloviseul ganpirobebulobad iwodeba, radgan ganpirobebulobis
fenomeni swored mis aRmoCenad iTvleba.
pavlovis mniSvnelovanma kvleviTma gamocdilebam mas saSualeba misca, martivi strategiuli gegma aerCia, raTa ZaRlebSi nerwyvis
gamoyofa ganepirobebina. eqsperimentebSi ZaRli
sagangebo mowyobilobaSi iyo moTavsebuli, sadac
regularuli intervalebiT iRebda stimuls
zaris saxiT, ris Semdegac mas garkveuli
raodenobis sakvebi eZleoda. aRsaniSnavia, rom
ZaRlisaTvis aranairi kavSiri ar arsebobda zarsa
da sakvebs Soris. erTaderTi reaqcia zaris
pirvel gagebaze saorientacio refleqsi iyo
ZaRlma yurebi dacqvita da Tavi miatriala xmis
wyaros dasadgenad. Tumca, zarisa da sakvebis
miwodebis ganmeorebiTma dawyvilebam gamoiwvia
saorientacio refleqsis Sewyveta da nerwyvis
gamoyofa.
fenomeni, rasac pavlovi Tavis adrindel
kvlevebSi akvirdeboda, SemTxveviTi ar iyo. is
SeiZleba kontrolirebuli pirobebiT yofiliyo
gamowveuli. imis dasamtkiceblad, rom es zogadi
efeqti iyo, pavlovma zaris garda gamoiyena
mravalnairi stimuli, rogoricaa: naTura, eJvani,
metronomi.
klasikuri ganpirobebulobis birTvad refleqsebi unda CaiTvalos. refleqsi aris
dauswavleli pasuxi, reaqcia, magaliTad, nerwyvis
gamoyofa, Tvalebis xamxami da misTanani. yvela
refleqsi bunebrivadaa gamowveuli specifikuri
stimuliT, romelic biologiurad aqtualuria
organizmisaTvis. nebismier stimuls, romelic
bunebrivad iwvevs refleqsur qcevas, ganupirobebeli stimuli ewodeba, radgan swavla araa
stimulis kontrolisaTvis aucilebeli piroba.
qceva, romelic gamowveulia ganupirobebeli
stimuliT, ganupirobebeli qcevaa.
tipuri, klasikuri ganpirobebulobis eqsperimentSi (sur. 7.2) neitraluri stimuli, magaliTad,
sinaTle, zari da a.S., romelsac, Cveulebriv,
aranairi mniSvneloba ara aqvs refleqsuri
qcevisaTvis, meordeba wyvilSi ganupirobebel
stimulTan ise, rom ganupirobebeli stimuli
mohyveba neitralur stimuls. neitralur stimuls, magaliTad, zars, dawyvilebuls ganupirobebel stimulTan, ewodeba ganpirobebuli
stimuli (CS), radgan misi Zala, gamoiwvios qceva,
229
suraTi
7.2
230
SeZena da Caqroba
ganupirobebeli da ganpirobebuli stimulebi,
saerTod, ramdenjermeE unda dawyvildes, vidre
ganpirobebuli stimuli ganpirobebul reaqcias
ar gamoiwvevs (sur. 7.3, nawili 1). ganupirobebeli
da ganpirobebuli stimulebis sistematuri
dawyvilebiT, ganpirobebuli reaqcia aRmocendeba mzardi sixSiriT da amitom SegviZlia
vTqvaT, rom organizmma SeiZina ganpirobebuli
reaqcia.
klasikur ganpirobebulobaSi, iseve, rogorc
kargi anekdotis moyolis dros, dro Zalian
mniSvnelovania. ganpirobebuli da ganupirobebeli stimulebi droSi ukiduresad axlos
suraTi
7.3
suraTi
7.4
ganpirobebuli da ganupirobebeli
stimulebis oTxi variacia droSi
mkvlevrebi daakvirdnen oTx SesaZlo droiT
ganawilebas ganpirobebul da ganupirobebel
stimulebs Soris. ganpirobebuloba yvelaze
efeqturia Seferxebul ganpirobebulobaSi
ganpirobebul da ganupirobebel stimulebs
Soris mcire intervaliT.
klasikuri ganpirobebuloba
231
suraTi
7.5
232
Caqroba (Extinction) _ ganpirobebulobaSi, ganupirobebeli stimulis an ganmamtkiceblis ararsebobis Sedegad ganpirobebuli asociaciis
Sesusteba.
spontanuri aRdgena (Spontaneous recovery) _ Camqrali ganpirobebuli reaqciis xelaxali gamovlena garkveuli periodis Semdeg.
stimulis generalizeba (Stimulus generalization) _
ganpirobebuli stimulis avtomaturi gavrcoba
yvela im msgavs stimulze, romelic ar yofila
Sewyvilebuli ganupirobebel stimulTan.
SeZena
stimulis diskriminacia
klasikuri ganpirobebuloba
233
pirobiTi ganmtkiceba
klasikur ganpirobebulobaSi dominanti 1960
wlamde pavlovis Teoria iyo. 1960 wels robert
reskorlam (Robert Rescorla 1966) Caatara erTob
mravlismTqmeli eqsperimenti, romelSic ZaRli
gamoiyena, rogorc cdis subieqti. reskorlas
eqsperimentSi zari (ganpirobebuli stimuli)
emTxveoda Soks (ganupirobebeli stimuli), rac,
Tu pavlovi sworad msjelobda, sakmarisi
iqneboda klasikuri ganpirobebulobis aRmocenebisaTvis.
suraTi
7.6
saidan
viciT
klasikuri ganpirobebulobis
mniSvneloba
234
informatiuloba
reskorlas kvlevam aCvena, rom pirobiTi
ganmtkiceba gadamwyvet rols TamaSobs klasikur
ganpirobebulobaSi. leon kaminma (Leon Kamin,
1969) aCvena, rom ganpirobebuli stimuli (CS)
SeiZleba informatiuli iyos (ix. sur. 7.9).
suraTi
7.7
saidan
viciT
suraTi
7.8
klasikuri ganpirobebuloba
235
suraTi
7.9
kaminis procedura
dablokvis efeqtisaTvis
236
klasikuri ganpirobebulobis
gamoyeneba
klasikuri ganpirobebulobis codna gvexmareba, gavigoT yoveldRiuri qceva. magaliTad,
ra roli aqvs mas emociebsa da upiratesobaTa
miniWebaSi, sxvadasxva nivTierebebTan damokidebulebaSi; dabolos, rogor SeiZleba klasikuri
saidan
viciT
SeWamdiT Tu ara gaurkvevel sakvebs, romelsac ubralod ZaRlis sasqeso organos forma
aqvs?
dalevdiT Tu ara wylisa da Saqris xsnars,
Tuki Saqari Cayares im yuTidan romelsac SecdomiT ewera Sxami~?
dalevdiT Tu ara vaSlis wvens, romelSic
sterilizebuli tarakani tivtivebs?
Tu yovel situaciaze upasuxebT araviTar
SemTxvevaSi~, es imas niSnavs, rom klasikurma
ganpirobebulobam Tavisi roli iTamaSa. klasikurad ganpirobebuli reaqcia: _ es sazizRrobaa~ an saxifaToa~, Sedegia aqamde miRebuli
codnisa Tu gamocdilebisa. vinaidan klasikurad
ganpirobebuli reaqcia araa cnobierad gaCenili
azris Sedegi, Zalian Znelia is cnobieri mizezSedegobriobiT CavaqroT.
klasikuri ganpirobebuloba
237
238
saidan
viciT
narkotikul nivTierebebze
damokidebulebis ganpirobebulobis
aspeqtebi
erT-erT kvlevaSi sigelma da misma
kolegebma gamoiwvies virTxebSi heroinis
ineqciis molodini erT SemTxvevaSi (ganpirobebuli stimuli 1) da deqstrozis
(tkbili Saqari) meoreSi (ganpirobebuli
stimuli 2) (Siegel et al., 1982). wvrTnis pirvel
klasikuri ganpirobebuloba
239
saidan
viciT
klasikuri ganpirobebuloba da
imunologiuri funqcia
robert aderma da nikolas kohenma (Robert Ader and Nicholas Cohen, 1981) virTxebs aswavles saxarinis (ganpirobebuli stimuli)
asocireba ciklofosfamidTan (ganupirobebeli stimuli), wamalTan, romelic
asustebs imunur sistemas. sakontrolo
jgufi iRebda mxolod saxarins. mogvianebiT, roca virTxebis orive jgufs misces
saxarini, im virTxebSi, romlebSic saxarini ciklofosfamidis asociacias iwvevda, warmoiSva metad naklebi antisxeulebi
ucxo ujredebis mimarT, vidre sakontrolo
jgufis virTxebSi. amgvarad, daswavlili
asociacia sakmarisi aRmoCnda imisaTvis,
rom Seemcirebina imuniteti da virTxebi
ufro mowyvladi gaexada sxvadasxva daavadebebis mimarT. daswavlis efeqti imdenad Zlieri iyo, rom zogierTi virTxa
mokvda mxolod saxarinis xsnaris dalevis
Semdeg.
240
saidan
viciT
imunuri reaqciis ganpirobebuli
gaumjobeseba
mecnierebis jgufma Seqmna ganpirobebulobis situacia, romelSic saxarinis gemo
dawyvilda lisozimTan, nivTierebasTan,
romelic iwvevs reaqcias virTxis imunur
sistemaSi. am paradigmaSi saxarini asrulebda ganpirobebuli stimulis rols,
xolo lisozimi ganupirobebeli stimulisas. dawyvileba mxolod erTxel moxda.
miuxedavad amisa, rodesac virTxebis erT
jgufs saxariniT gazavebuli wamali misces, magram lisozimis gareSe, maT organizmebs hqondaT iseTive Zlieri imunuri
reaqcia, rogoric meore jgufs, romelsac
mxolod lisizimi miewoda (Alvarez-Borda
et al., 1995).
Sejameba
mas Semdeg, rac pavlovma SemTxveviT aRmoaCina
klasikuri ganpirobebulobis ZiriTadi principebi, mTeli Tavisi darCenili kariera im
specifikur cvladebs dauTmo, romlebic
ganpirobebulobaze axdenen gavlenas. klasikur
ganpirobebulobaSi ganupirobebeli stimuli
iwvevs refleqsur qcevas, romelsac ganupirobebeli pasuxi, reaqcia ewodeba (unconditioned response). manamde neitraluri, ganpirobebuli
stimulis ganupirobebel stimulTan Sewyvilebis Semdeg, ganpirobebuli stimuli iwvevs
ganpirobebul reaqcias. drois faqtors didi
mniSvneloba aqvs ganpirobebuli reaqciis SeZenisaTvis. stimulis generalizacias maSin aqvs
adgili, rodesac ganpirobebuli stimulis
msgavsi gamRizianebeli ganpirobebul reaqcias
iwvevs. cxovelebis gawvrTna SesaZlebelia ise,
rom maT gadalaxon generalizacia da SeZlon
Sesatyvisi da Seusatyvisi ganpirobebuli stimulis garCeva, gansxvaveba. klasikurad ganpirobebuli reaqciebis SeZena damokidebulia ganpirobebul da ganupirobebel stimulebs Soris
kontingentursa da informatiul damokidebulebaze. cxovrebiseuli magaliTebi klasikuri
ganpirobebulobisa gvxvdeba emociebis, narkotikul nivTierebebisadmi mimReblobisa da
fsiqoneiroimunologiis sferoebSi.
241
suraTi
7.10
efeqtis kanoni
242
7.11
operantuli kabina
sagangebo aparatSi Rilakze daWera iwvevs sakvebis
mowodebas virTxisTvis.
pirobiTi ganmtkiceba
pirobiTi ganmtkiceba aris myari kavSiri
reaqciasa da garemos im cvlilebas Soris,
romelsac es reaqcia iwvevs.
magaliTad, warmovidginoT eqsperimenti,
romelSic mtredis mier firfitis kenkvas
(reaqcia) mohyveba marcvlebis miwodeba (Sesabamisi cvlileba garemoSi). es myari kavSiri
anu pirobiTi ganmtkiceba, Cveulebriv, iwvevs
kenkvis intensivobis gazrdas. imisaTvis, rom
gavzardoT mxolod kenkvis qcevis sixSire,
marcvlebi unda mivawodoT mxolod kenkvis
Semdeg. miwodeba unda moxdes mkacrad kenkvis
gansazRvruli periodis Semdeg da ara Tavis
mitrialebisa da daxris qcevebis Semdeg.
skineris Sromaze dayrdnobiT, Tanamedrove
bihevioraluri analizi cdilobs, qceva axsnas
suraTi
243
244
diskriminaciuli stimuli da
ganzogadeba
nakleb savaraudoa, qcevis albaTobis Secvla
yovelTvis gvindodes an gvWirdebodes. SeiZleba
qcevis albaTobis Secvla dagvWirdes konkretul
konteqstSi. magaliTad, xSirad gvinda gavzardoT
imis albaToba, rom bavSvi wynarad ijdeba
saklaso oTaxSi gakveTilis ganmavlobaSi.
konkretuli asociaciebiT, dasjis an ganmtki-
245
suraTi
7.12
246
cxrili
7.1
Sedegi
diskriminaciuli
stimuli
247
248
swrafi da xanmokle;
unda gamoiyenoT imwamsve,
rogorc ki reaqcias aqvs
adgili;
intensivoba unda iyos limitirebuli;
ganmamtkicebelTa Tvisebebi
ganmamtkiceblebi operantuli ganpirobebulobis energiis brokerebad SeiZleba CaiTvalos
isini cvlian an inarCuneben qcevas. ganmamtkiceblebs bevri saintereso da kompleqsuri
Tviseba aqvT. isini SeiZleba daswavlil iqnen
gamocdilebis Sedegad da ar iyvnen biologiurad ganpirobebuli da, SesaZloa, mogvevlinon
aqtivobebad da ara raime sagnebad. zog SemTxvevaSi, Cveuli Zlieri ganmamtkicebeli, SesaZloa, ar aRmoCndes sakmarisi imisaTvis, raTa
dominanturi qceva Seicvalos (aseT SemTxvevaSi
limitirebuli unda
iyos im situaciis
Sesatyvisad, sadac
reaqcias aqvs adgili;
Sedgebodes dasjisagan
da ara _ fizikuri
tkivilisagan.
ufrTxildiT: sakmaod xSirad, mizezi, ris gamoc bevri
mSobeli dasjas iyenebs, aris
is, rom dauyovnebliv wydeba
bavSvis arasasurveli qceva.
mSobeli aRwevs ra Tavis
xanmokle mizans, imavdroulad, bavSvis myiseuli reaqcia ganamtkicebs mSoblis
damsjelobiT qcevas (Grant &
Evans, 1994), magram Sedegi
aseTia _ ,,xanmokle sargebeli,
xangrZlivi tkivili~. mSoblebma moTmineba unda gamoiCinon da Tavi Seikavon xanmokle ganmtkicebisagan sakuTari
Svilebis Soreuli interesebis gamo.
pirobiTi ganmamtkiceblebi
roca am qveyanas moevlineT, auracxeli pirveladi ganmamtkicebeli dagxvdaT, magaliTad,
wyali da saWmeli, romelTa ganmamtkicebluri
Taviseburebani bunebiT iyo gansazRvruli.
droTa ganmavlobaSi bunebrivi stimuli asocirda pirvelad ganmamtkicebelTan da axla, rogorc pirobiTi ganmamtkicebeli, ise gvevlineba
operantuli reaqciebis dros. faqtobrivad,
adamianis qcevis umetes wilze gavlenas xSirad
249
250
saidan
viciT
pirobiTi ganmamtkicebeli
SimpanzeebisTvis
Simpanzeebs aswavles problemis gadawyveta qiSmiSis, rogorc pirobiTi ganmamtkiceblis gamoyenebiT. Semdeg qiSmiSi
JetonebiT Caanacvles. rogorc ki Jetonebi
gamoCnda, maimunebma moTminebiT daiwyes
muSaoba sakuTari ,,fulis~ mosapoveblad.
maT mogvianebiT SeeZloT, gadaecvalaT
Jetonebi qiSmiSze (Cowles; 1937).
saidan
viciT
bavSvebi imuSaveben imisaTvis, rom
iTamaSon
Caatares kvleva, romlis drosac klasSi
gamoyofili iyo droiTi intervalebi, roca bavSvebi mSvidad uyurebdnen dafas da
zogjer esmodaT zaris xma. zaris xmas
mohyveboda instruqcia: gaiqeciT da iyvireT~.Mmoswavleebi dauyovnebliv wamoxtebodnen da darbodnen klasSi, yvirodnen
da erTobodnen. ramdenime wuTSi Semdegi
signali afrTxilebda maT, rom dabrunebuliyvnen TavianT adgilebze. mogvianebiT
bavSvebs aZlevdnen Jetonebs dabali
sixSiris qcevis maTematikis mecadineobisTvis. bavSvebs Jetonebi saSualebas
aZlevda, CarTuliyvnen SedarebiT maRali
aqtivobis qcevaSi, rogoricaa saTamaSoebiT TamaSi. am tipis proceduriT kontroli SesaniSnavad ganxorcielda ramodenime dReSi (homme et al,1963).
sxva tipis saklaso programa, sadac maswavleblebis mier xSirad gamoiyeneboda dasja, cema
da yvirili, Cavarda.
ganmamtkicebelTa cxrilebi
ra xdeba maSin, roca Tqven ar gindaT, rom
Tqvens Sinaur cxovels ganumtkicoT raime
konkretuli qceva? axalgazrda skiners mouwia
Tavis laboratoriaSi erTi kviriT yofna ise,
rom ar hqonda sakmarisi kvebiTi ganmamtkicebeli
Tavisi mSromeli virTxebisaTvis. is ekonomias
akeTebda da virTxebs saWmlis natexebs raRac
intervaliT aZlevda. miuxedavad imisa, Tu
ramdenjer daaWerdnen isini TaTs Rilaks, met
sakvebs veRar iRebdnen. aRmoCnda, rom virTxebi
ufro metad reagirebdnen am parcialur ganmamtkicebelTa formaze, vidre mudmivmoqmed ganmtkicebaze. rogor fiqrobT, ra mouvidaT cxovelebs, roca isini qcevis Caqrobis safrTxis
winaSe aRmoCndnen da meti saWmeli aRar iyo?
is virTxebi, romelTa qcevac ufro iSviaTad
ganmtkicdeboda, gacilebiT intensiurad aWerdnen GTaTs Rilaks, vidre isini, romlebsac
ganmamtkicebeli yovel jerze eZleodaT.
skineri, raRac, Zalian mniSvnelovans miuaxlovda.
am parcialuri ganmamtkiceblis efeqturobam
migviyvana kvlevamde ganmamtkicebelTa gansxvavebuli intensivobiT miwodebis Sesaxeb (ix.
sur. 7.13). Tqven TviTon gangicdiaT ganmamtkiceblis gansxvavebuli efeqtis roli sakuTar
cxovrebaSi. roca Tqven xels swevT klasSi,
maswavlebeli xan giZaxebT da xan _ ara. realur
cxovrebaSi an laboratoriaSi ganmamtkicebeli
SeiZleba miwodebul iqnes rogorc proporciuli ganmamtkiceblis forma ramdenime
konkretuli reaqciis Semdeg; an ganmamtkicebeli
intervalebiT roca ganmtkiceba drois raRac
mocemul situaciaSi premakis principad gvevlineba, romelic david premakma (David Premak)
1965 wels aRmoaCina. premakis mixedviT, ufro
metad albaTuri aqtivoba (qceva, romelsac Cveul
garemoSi gamovlenis meti albaToba aqvs),
SesaZloa, gamoviyenoT naklebad albaTuri
qcevis ganmamtkiceblad. Tavis sawyis kvlevaSi
premakma aRmoaCina, rom wyliT deprivirebulma
virTxebma savarjiSo borblis datrialebis
mizniT sirbili iswavles maSin, roca am aqtivobas wylis daleva mohyveboda da, piriqiT,
savarjiSoTi deprivirebuli virTxebi zrdidnen
wylis smis qcevas. premakis mixedviT, ganmamtkiceblad organizmisTvis mniSvnelovani nebismieri qceva an aqtivoba SeiZleba mogvevlinos.
premakis principi xSirad gamoiyeneba gansakuTrebiT bavSvTa instituciebis iseTi qcevis
sixSiris gasazrdelad, rogoricaa mSvidad jdoma da vinmes saubris mosmena. qvemoT aRwerilia
erTi klasikuri SemTxveva.
251
ganmamtkicebelTa cxrilebi (
252
7.13
fiqsirebuli ganmamtkicebeli
ganmamtkicebelTa cxrilebi
verbaluri proporcia
saidan
viciT
qcevis formireba autist bavSvTan
pacienti 3 wlis biWi iyo, romelsac
dausves autizmis diagnozi. mas hqonda
normaluri socialuri da verbaluri
253
254
Sejameba
Torndaikisa da skineris mier aRmoCenili
operantuli ganpirobebulobis meTodika marTavs
organizmis qcevis Sedegebs ise, rom imoqmedos
Zireul qcevaze. dadebiTi da uaryofiTi ganmtkiceba zrdis qcevis gamovlenis albaTobas.
ganmasxvavebel stimulze muSaoba amcirebs
generalizacias samizne qcevis miRma. ganpirobebuli ganmamtkicebeli gacilebiT did gavlenas
axdens adamianis qcevaze, vidre pirveladi ganmamtkicebeli. premakis principi gvamcnobs, rom
metad albaTi aqtivoba SeiZleba iqnes gamoyenebuli naklebad albaTi aqtivobis gansamtkiceblad. ganmamtkicebelTa sxvadasxva cxrilebi
reaqciaTa gansxvavebul paternebs gansazRvraven.
Seipingi moiTxovs, rom samizne qcevasTan
warmatebulad miaxloeba diferencialurad
iqnes ganmtkicebuli.
biologia da daswavla
is Sexeduleba, rom daswavlis ZiriTadi
principebi adamianebTan da cxovelebTan msgavsia,
pirvelad ingliselma filosofosma david iumma
(David Hume) 1748 wels wamoayena. man Tqva, rom
nebismieri Teoria, romliTac Cven gagebis
operaciebs vxsniT adamianSi, raRac damatebiT
mniSvnelobas SeiZens, Tu vnaxavT, rom igive
fenomeni msgavsad aixsneba yvela danarCen
cxovelTanac~ (Hume, 1748/1951, gv.104).
am Tvalsazrisis mimzidveli simartive
kamaTis sagani gaxda, rodesac 1960-ian wlebSi
fsiqologebma aRmoaCines sxvadasxva kanonzomierebebi da SezRudvebi ganpirobebulobis
ganzogadebasTan dakavSirebiT (Bailey & Bailey, 1993;
Garcia, 1993; Todd & Morris, 1992-1993). mesame Tavidan
Tqven ukve icnobT im ideas, rom cxovelebis
ganviTareba iyo reaqcia gadarCenis saWiroebaze.
bevri sxvaoba saxeobebs Soris swored adaptaciiT SeiZleba aixsnas. zustad aseTive evoluciuri perspeqtiviT vudgebiT daswavlis
unars (Leger, 1992). daswavlis biologiuri iZu-
instinqturi swrafva
cxadia, ginaxavT cxovelebi, romlebic
aTasgvar ileTebs akeTeben. cirkSi da teleekranze. zogierTi cxoveli beisbols, pingpongs TamaSobs, zogi manqanas atarebs. wlebis
manZilze keler brelandi da marion brelandi
iyenebdnen operantuli ganpirobebulobis teqnikebs, rom gamoewvrTnaT aTasobiT sxvadasxva
saxeobis cxoveli. brelandebs sjerodaT, rom
zogadi principebi, romlebic laboratoriuli
kvlevebidan gamomdinareobda, realuradac
imuSavebda da nebismieri reaqcia an jildo
niSnavda cxovelis kontrols laboratoriis
gareT.
Tumca, wvrTnis raRac etapze zogierTi
cxoveli cudad moqcevas~ iwyebda. magaliTad,
enoti iwvrTneboda, rom aeRo moneta, Caegdo
yulabaSi da amiT gamoemuSavebina sakvebi, magram
enoti maSinve ar iRebda monetas da ori monetis
aRebis Semdeg ganpirobebuloba saerTod
wydeboda, anu enoti saerTod aRar iRebda
monetebs. samagierod, is xeliT xexavda yvela
monetas erTad, tenida yulabaSi da Semdeg iqidan
iRebda. aris Tu ara es ucnauri? enotebs xSirad
axasiaTebT xexvisa da recxvis qceva, rodesac
maT sayvarel sakvebs moipoveben niJarebidan.
amis msgavsad, rodesac Rorebs wvrTnidnen, raTa
gamomuSavebuli monetebi did yulabaSi CaeyaraT,
isini Zirs yridnen am monetebs, jer dingiT
ynosavdnen da mere haerSi agdebdnen. isev
ismis kiTxva, unda CaiTvalos Tu ara cxovelis
es qceva ucnaurad an sakvirvelad? Rorebi
zustad ase iqcevian saWmlis mopovebisas, radgan
qcevis es repertuari maT memkvidreobiT aqvT
miRebuli.
aseTma gamocdilebam daarwmuna brelandebi,
rom, miuxedavad imisa, rom raRac etapamde
cxovelebma daiswavles operantuli reaqciebi,
biologia da daswavla
255
256
saidan
viciT
stimulisa da Sedegebis Tanxvdena
suraTi
7.14
Tandayolili unarebi
garsias da kolingis kvlevebma (1966) aCvena, rom
virTxebs aqvT Tandayolili unari, gansazRvruli
stimuli daakavSiron gansazRvrul SedegTan.
virTxebi eridebodnen saxarins, roca is avadmyofobas moaswavebda da ara Soks da piriqiT _
ferad wyalsac eridebodnen, radgan Soks moaswavebda da ar eridebodnen, rodesac mas avadmyofoba mohyveboda.
saidan
viciT
mkerdis simsivnis mqone pacientebSi
gemos arideba
22 qalisagan Semdgarma jgufma, romelsac dasmuli hqonda mkerdis kibos diagnozi, gviambo sakuTari kvebiTi prioritetebis Sesaxeb qimioTerapiis rva kursis
ganmavlobaSi, romelTa Sorisac Sualedi
sami kvira iyo. qalebma CamoTvales yvelaferi, rasac Wamdnen 24 saaTis manZilze
biologia da daswavla
257
258
imis garkveviT, rom aversia SeiZleba klasikurad iyos ganpirobebuli, mkvlevrebs SeuZliaT,
SeimuSavon amis Sesamcirebeli saSualebebi (Berstein, 1991). magaliTad, kiboTi daavadebul bavSvebs
sakvebi qimioTerapiamde miawodes. amasTan, miwodebul kanfetebs an nayins sruliad specifikuri
surneli hqonda anu aversia swored am surnelis
mimarT yalibdeboda. amgvarad, bavSvebs SeeZloT,
kvlavac eWamaT sayvareli surnelis mqone kanfeti
an nayini. mkvlevrebma aRmoaCines sxva aspeqtebic
pacientebSi, rac klasikuradaa ganpirobebuli.
bevr pacients gulisreva ewyeboda qimioTerapiis
seansis dawyebamde. is garemo da ganwyoba, romelSic isini mkurnalobdnen, ganpirobebul stimulad iqca (Tomoyasu et al., 1996). amgvari efeqtebis
safuZvlebis gaanalizeba mkvlevrebs mkurnalobis
meTodikis SemuSavebis saSualebas aZlevs. kidev
erTxel _ ganpirobebulobaSi amgvari gavlenis
efeqtebis safuZvlebis codna mkvlevrebs saSualebas aZlevs, SeimuSaon amave efeqtebis sawinaaRmdego mkurnaloba.
axla cxadi xdeba, ratom unda iyvnen Tanamedrove qceviTi analitikosebi yuradRebiT reaqciis
im tipebis mimarT, romlebic ama Tu im saxeobisaTvis ufro Sesaferisebi arian dasaswavlad
(Todd and Morris 1992). Tu Tqven gindaT moxuc ZaRls
aswavloT xrikebi, mainc ver SecvliT mis
genetikurad ganpirobebul qceviT potencials.
Cveni disciplina ar aris srulyofili, ramdenadac jer ar SevxebivarT daswavlis iseT formebs,
romlebic umaRles kognitur procesebs moiTxoven. axla swored aseTi saxis daswavlas SevexoT.
Sejameba
instinqturi swrafvis fenomeni gulisxmobs,
rom organizmebi limitirebulni arian im
TvalsazrisiT, UTu ras daiswavlian saxeobidan
gamomdinare instinqtTa gamo. gemos aversia
imdenad Zlieria zogierT cxovelTan, rom is
permanentulad daiswavleba ganpirobebuli
stimulisa da ganupirobebeli stimulis erTjeradi SewyvilebiTac ki. qimioTerapiaze myof
adamianTa umetesoba ganicdis ganpirobebul
gemos aversias. mkvlevrebi cdiloben, gamoigonon
klasikur ganpirobebulobaze dayrdnobili meTodebi, raTa Tavidan aicilon, an gaauqmon es
aversiebi.
kogniciis gavlena
daswavlaze
rogorc aRiniSna, qcevis Zalian didi speqtri
SeiZleba aixsnas, rogorc daswavlis martivi
procesis Sedegi. Cndeba kiTxva: arseboben Tu
ara daswavlis iseTi tipebi, romlebsac ufro
kompleqsuri kognituri unarebi sWirdebaT?
kognicia aris nebismieri fsiqikuri aqtivoba,
romelic CarTulia codnis gadamuSavebisa da
warmoCenis iseT procesebSi, rogorebicaa:
azrovneba, mexsiereba, aRqma da metyveleba. amitom
axla ganvixilavT daswavlis iseT formebs,
romlebic ar SeiZleba aixsnas mxolod klasikuri an operantuli ganpirobebulobiT. aqedan
gamomdinare, iTvleba, rom qceva, nawilobriv,
kognituri procesebis Sedegia.
suraTi
kognituri rukebi
edvard tolmeni (Edward Tolman, 1886-1959) iyo
pirveli, vinc daiwyo kognituri procesebis
kvleva cxovelebSi sxvadasxva eqsperimentuli
situaciebis gamogonebiT, romlebSic meqanikuri,
erTi-erTze asociaciebi ver axsnida cxovelis
qcevas. daakvirdiT 7.15 suraTs. tolmenma da
misma studentebma aCvenes, rom, rodesac labirinTSi blokirebulia Tavdapirveli biliki,
virTxebi iq adreuli gamocdilebiT airCeven
umokles gzas gamosvlisaTvis, miuxedavad imisa,
rom aranairi ganmtkiceba ar miuRiaT (Tolman &
Honzik, 1930). Tumca, virTxebi iqceodnen ise,
TiTqos isini emorCilebodnen gansazRvrl
cxovelTa kognicia
7.15
259
nituri rukis gasagebad yuradReba unda mivaqcioT im funqciebs, romlebsac isini emsaxurebian:
cxovelebi sivrcobriv mexsierebas iyeneben
sakuTari garemos Tvisebebis amosacnobad;
maTTvis mniSvnelovani samizne obieqtebis misagnebad;
garemoSi sakuTari rutinis dasagegmad.
Tqven SegiZliaT dainaxoT kognituri rukebis sxvadasxva funqcia frinvelTa sxvadasxva
saxeobebSi. es frinvelebi inaxaven saWmels farTo arealze, magram unari aqvT, zustad miagnon
saWmels saWiroebis SemTxvevaSi.
260
konceptualuri qceva
kognituri rukebi, nawilobriv, exmareba cxovelebs garemoSi orientaciaSi, magram sxva ra
kognituri procesebi unda hqondeT cxovelebs
da raSi unda iyenebdnen maT?
saidan
viciT
mtredebi gadawyvetilebebs
kategorizaciis struqturis mixedviT
iReben
edvard vasermanma da misma kolegebma
(1992) warmoudgines mtredebs adamianebis,
yvavilebis, manqanebis da skamebis fotoebi.
yoveli mtredisTvis oTxi cneba dayofili
iyo or ufro did kategoriad (sur. 7.16).
magaliTad, erTi mtredi miiRebda sakvebs,
Tuki niskarts daartyamda narinjisfer
Rilaks adamianis an manqanis Cvenebis
Semdeg da wiTel Rilaks _ yvavilis an
skamis Cvenebis Semdeg. mtredebma iswavles
dakvirvebiT daswavla
imisaTvis, rom daswavlis axal formas
gavecnoT, albaT, kargi iqneba SevexoT sakiTxs
adamianebis da virTxebis mier axali sakvebis
SerCevasTan dakavSirebiT. virTxebi gacilebiT
frTxilebi arian am sakiTxTan mimarTebaSi,
vidre adamianebi, ZiriTadad im mizezis gamo,
rom akliaT mniSvnelovani informacia sxva
suraTi
(Observational lerning)
7.16
261
adamianis mier dakvirvebiT daswavlis klasikur magaliTebs adgili hqonda albert banduras laboratoriaSi. mas Semdeg, rac bavSvebma
uyures mozrdili modelis mier Tojinis cemas
da Cqmetas, mogvianebiT maT igive qceva gamoamJRavnes. amasTan, sxva bavSvebma, romelTac ar
unaxavT es qceva, msgavsi agresia ar gamoavlines
(Bandura et al., 1963). kvlevebma aCvena, rom bavSvebi
agresiuli qcevis imitacias maSinac ki axdendnen,
roca multiplikaciur filmSi qcevas akvirdebodnen.
amgvarad, Cven prosocialur (daxmarebis) da
antisocialur (dazianebis) qcevas modelebze
dakvirvebis Sedegad vswavlobT. amasTan, Cven
garSemo sakmaod bevri modeli arsebobs. sain-
262
saidan
viciT
mediaZaladoba cxovrebiseuli agresiis
mimarT tolerantobas ayalibebs
meoTxe da mexuTe kursis 42 studentidan
TiToeuli Seiyvanes eqsperimentul oTaxSi, sadac unda eyurebinaT an Zaladobis
scenebiani filmi karates Svili~, an
araagresiuli sportuli sanaxaoba 1984
wlis zafxulis olimpiadidan. am kasetebis yurebis Semdeg studentebi daajeres,
rom axla isini naxavdnen namdvil ambebs,
rac Cumad gadaRebuli iyo videoze da
maxlobel oTaxSi paralelurad xdeboda.
sinamdvileSi es iyo videoCanaweri, romelSic ori bavSvi (6 wlis) jer TamaSobs
oTaxSi, xolo Semdeg nel-nela xdeba
erTmaneTis mimarT agresiuli. studentebs
instruqciaSi neba darTes, moeZebnaT eqsperimentatori, Tuki SeSfoTdebodnen imiT,
rasac videoze uyurebdnen. studentebma,
romlebsac karates Svili~ hqondaT
nanaxi, orjer ufro metxans uyures Canawers, vidre maT, vinc olimpiur TamaSebs
uyura. amgvarad, mkvlevrebma daaskvnes, rom
Zaladobis scenebis yurebam gamoiwvia meti
tolerantoba namdvili agresiis mimarT
(Molitor & Hirsch, 1994).
Tqven SeiZleba ifiqroT, rom esaa laboratoriuli kvlevis mcire efeqti, magram warmoidgineT mTeli im Zaladobis gavlena, risi yurebis
saSualebac bavSvebs televiziiT aqvT. gaiTvaliswineT, rom bavSvebma SeiZleba, agreTve, iswav-
Sejameba
mkvlevrebma daswavlis kognituri formebi
aRmoaCines, romlebic klasikuri da operantuli
ganpirobebulobiT ar aixsneba. kognituri rukebi
cxovelebs moqmedebisa da gadarCenis saSualebas
aZleven rTul garemoSi. mtredebs SeuZliaT,
daiswavlon konceptualur gansxvavebebze dayrdnobiT gansxvavebis gakeTeba, rac perceptualur ganmansxvaveblebze ar aris damokidebuli. qceviTi daswavlis Sedegebidan
gamomdinare, adamianebi da cxovelebi swavloben
axal qcevebs cxovrebiseul sibrZneze~ dayrdnobiT. adamianebi prosocialur da antisocialur qcevebs modelirebiT daiswavlian.
263
sakvanZo
sakiTxebi
daswavla
daswavla iwvevs SedarebiT mudmiv cvlilebas
qcvaSi an gamocdilebze
damyarebul qceviT potenciaSi.
bihevioristebs sjeraT,
rom qcevaTa umetesoba
SesaZloa axsnil iqnes
daswavlis martivi procedurebiT.
maT aseve sjeraT, rom nebismieri cocxali organizmisTvis daswavlis
erTnairi principebia gamosadegi.
264
264
biologia da daswavla
kvlevebis mixedviT daswavla SesaZloa konstruirebul iqnes saxeobis specifikurobidan gamomdinare.
instiqtebma SeiZleba zogjer
gadasZalos Sedegiganmtkicebis procesi.
gemos aversiiT daswavlis
mixedviT, zogierTi saxeoba
genetikurad mzadaa asociaciis zogierTi formebisTvis.
kogniciis gavlena
daswavlaze
daswavlis zogierTi forma
ufro rTul, kompleqsur
procesebs asaxavs, vidre
klasikuri an operantuli
ganpirobebulobaa.
cxovelebi kognitur rukebs
SeimuSaveben da Semdeg maT
rTul garemoSi funqcionirebisTvis iyeneben.
konceptualuri qceva saSualebas aZlevs cxovelebs,
generalizeba moaxdinon garemos struqturis Sesaxeb.
qcevebi xan waxalisdeba da
xan isjeba. adamianebs da
cxovelebs dakvirvebiT
swavla SeuZliaT.
ganpirobebuloba
daswavla
klasikuri
ganpirobebuloba
refleqsi
ganupirobebeli stimuli
ganupirobebeli reaqcia
ganpirobebuli stimuli
ganpirobebuli reaqcia
SeZena
Caqroba
dadebiTi damsjeli
uaryofiTi damsjeli
diskriminaciuli stimuli
pirveladi
ganmamtkicebeli
pirobiTi ganmamtkicebeli
fiqsirebuli intervalis
cxrili
cvalebadi intervalis
cxrili
daswavlis biologiuri
iZuleba
instinqturi swrafva
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi sakiTxebi
spontanuri aRdgena
stimulis generalizeba
stimulis diskriminacia
blokireba
efeqtis kanoni
operantuli
ganpirobebuloba
operantuli qceva
pirobiTi ganmtkiceba
ganmamtkicebeli
dadebiTi ganmtkiceba
uaryofiTi ganmtkiceba
operantulobis Caqroba
damsjeli
265
mexsiereba
ra aris mexsiereba
sierebas mexsierebis
tipebi mexsierebis
procesebi
sensoruli mexsiereba
xatiseburi mexsiereba
eqo-mexsiereba
xanmokle mexsiereba da muSa
mexsiereba
xanmokle mexsierebis
moculobis SezRuduloba muSa mexsiereba
xangrZlivi mexsiereba
kodireba da Senaxva
konteqsti da kodireba
mogonebis mimniSnebeli
kodirebis da aRdgenis
procesi arastruqturuli informaciis
daxsomebis gaumjobeseba
metamexsiereba
fsiqologia Cvens cxovrebaSi: rogor SeioZleba
mexsierebis gamokvlevebi
dagexmaroT gamocdebisTvis
mzadebaSi
xangrZlivi mexsierebis
struqturebi
mexsierebis struqturebi
mexsierebis struqturebis gamoyeneba
mogoneba, rogorc
rekonstruqciuli procesi
fsiqologiaXXI saukuneSi:
adamianis da kompiuteris
mexsiereba
mexsierebis biologiuri
aspeqtebi
engramis ZiebaSi
tvinis suraTi (skanireba)
sakvanZo sakiTxebi
266
ZiriTadi cnebebi
ra aris mexsiereba?
267
Tavi 8 / mexsiereba
ra aris mexsiereba
268
magaliTad, gaviwydebaT manqanis gasaRebi, mniSvnelovani TariRi, pasuxi gamomcdelis SekiTxvaze, romelic namdvilad iswavleT da icodiT. ra Tqma unda, es SemTxvevebi Zalian usiamovnod ganicdeba, magram, isic unda gaacnobieroT, rom adamianis tvini saSualod informaciis 100 trilion bits itevs. mexsierebidan garkveuli informaciis amosatanad ki, jer am uzarmazari moculobis gadaxedva unda moxdes. amitomac, ar unda gagikvirdeT, rom zogjer pasuxis
saWiroebisamebr swrafi amotana ver xerxdeba.
Cveni mizania, am TavSi agixsnaT, Tu rogor
ixsomebT amdens da ratom iviwyebT zogjer
imas, rac icodiT. visaubrebT yoveldRiur cxovrebaSi daxsomebasa da daviwyebaze. gaecnobiT
fsiqologiis monacemebs mexsierebis sxvadasxava
formebis arsebobis da muSaobis Sesaxeb. vimedovnebT, rom mexsierebis Sesaxeb mravalricxovani faqtiuri masalis gacnobis Semdeg Tqven
mexsiereba (Memory) _ informaciis kodirebis,
Senaxvisa da aRdgenis fsiqikuri unari.
suraTi
8.1
saidan
viciT
ebinghausis daviwyebis mrudi
Tu ebinghauss Tavidan 12 ganmeoreba
sWirdeboda mwkrivis dasaswavlad, xolo
9 ganmeoreba _ mravali dRis Semdeg xelmeored dasaswavlad, ekonomiis koeficienti 25% iqneboda (12-9=3 anu 25%). am proceduris gamoyenebiT igi zomavda gansxvavebul droiT SualedSi mexsierebaSi Senaxuli informaciis raodenobas. mrudi, romelic man miiRo, gamosaxulia 8.1 suraTze.
rogorc xedavT, masalis swraf daviwyebas
adgili aqvs daswavlis Semdeg pirvel
dReebSi, xolo Semdeg daviwyebis tempi
TandaTan klebulobs. ebinghausis mrudi
tipuria uSualo mexsierebaze Catarebuli
yvela eqsperimentuli monacemisTvis.
mexsierebis tipebi
rodesac mexsierebis Sesaxeb iwyebT fiqrs,
pirveli, rac mogdiT TavSi, aris is situaciebi,
romelSic Tqven iyenebT Tqvens mexsierebas _
igonebT Tqvens sayvarel films, meore msoflio
omis dawyebis TariRs da a.S. faqtobrivad,
ra aris mexsiereba?
269
suraTi
8.2
ra Secdomaa daSvebuli
am suraTze?
Tu baWia uceb gadmoxteba magididan da Tqven gaifiqrebT _
`ra unda baWias samzareuloSi?~
amis mizezi Tqveni mexsierebis
procesebis mier samzareulos
situaciis aracnobieri gadamuSavebaa, romelic baWias samzareulosTvis zedmet elementad
miiCnevs.
Tavi 8 / mexsiereba
implicituri da eqsplicituri
mexsiereba
270
deklaraciuli da proceduruli
mexsiereba
SegiZliaT stvena? aba, midiT, daustvineT;
Tu stvena ar SegiZliaT, maSin TiTebi daatkacuneT. mexsierebis romeli formaa pasuxismgebeli am moqmedebebze? Tqven SeiZleba gaxsovT
kidec, rogor swavlobdiT am moqmedebebs, magram
axla amas yovelgvari Zalisxmevis gareSe akeTebT. zemoT moyvanili eqsplicituri da implicituri mexsierebis Sesaxeb magaliTebi
faqtebisa da movlenebis daxsomebas exeba,
romelsac deklaraciuli mexsiereba ewodeba,
magram, rogorc vxedavT, gvaqvs mexsiereba imisac,
Tu rogor unda vimoqmedoT, an gavakeToT raime,
rac proceduruli mexsierebis kompetenciaa.
ramdenadac am Tavis didi nawili faqtebis da
movlenebis daxsomebas da mogonebas exeba,
saWiroa imis ganxilvac, Tu rogor viZenT raimes
gakeTebis, an raRac moqmedebis Sesrulebis unars.
proceduruli mexsiereba mimarTulia im
gzebis daxsomebaze, romelic raime moqmedebis
Sesrulebas, an raimes gakeTebas ganapirobebs.
is safuZvlad udevs perceptuli, kognituri da
motoruli Cvevebis SeZenas. proceduruli
mexsierebis Teoriebi yvelaze xSirad daswavlis
ra aris mexsiereba?
271
mexsierebis procesebi
Tavi 8 / mexsiereba
272
suraTi
8.3
Sejameba
mexsierebas ganvsazRvravT, rogorc informaciis gadamuSavebis process. fsiqologebi
Seiswavlian mexsierebis sistemaSi informaciis
Sesvlasa da gamosvlas. ebinghausi iyo mexsierebis pirveli mkvlevari, romelmac Seqmna
kvlevis meTodologia da aRmoaCina daviwyebis
siswrafis fundamenturi kanonzomierebani. arsebobs mogonebis eqsplicituri da implicituri
formebi. mexsierebis zogierTi forma Seicavs
deklaraciul mexsierebas _ faqtebis Sesaxeb
codnas. zogierTi forma ki _ procedurul
informacias _ codnas, rogor Sesruldes esa
Tu is amocana. kodirebis, Senaxvisa da aRdgenis
Zireuli procesebi kompleqsurad moqmedeben
da gvexmarebian axali gamocdilebis SeZenasa
da gamoyenebaSi.
sensoruli mexsiereba
daviwyoT mexsierebis zogierTi formis sisustis demonstraciiT. 8.4 suraTze sakmaod
rTuli vizualuri scenaa gamosaxuli. gTxovT,
momentalurad (daaxloebiT 10 wamis ganmavlobaSi) SexedoT mas da Semdeg furceli daafaroT.
amis Semdeg ramdenime kiTxvas dagisvamT
suraTTan dakavSirebiT:
sensoruli mexsiereba
(Sensory memory) _
sensoruli mexsiereba
273
suraTi
8.4
ramdens daixsomebT am
scenidan?
Tavi 8 / mexsiereba
274
xatiseburi mexsiereba
mexsierebis mkvlevrebma sensorul mexsierebas
sensorul sferoSi xatiseburi mexsiereba uwodes
(Naisser, 1967). xatiseburi mexsiereba umciresi
drois ganmavlobaSi inaxavs aRqmuli informaciis Zalian did raodenobas. xatiseburi mexsiereba, anu xati daaxloebiT wamis naxevars
grZeldeba. pirvelad masze dakvirveba moxda
eqsperimentSi, sadac cdis pirebs, ekranze wamis
mexuTedis ganmavlobaSi miwodebuli informaciis aRdgena evalebodaT.
saidan
viciT
xatiseburi mexsiereba
jorj sperlingi (1969-1963) cdis pirebs
awvdida asoebsa da cifrebisgan Sedgenil
sam mwkrivs
1
L
4
V
5
W
F
3
7
cdis pirebs sTxovdnen ori gansxvavebuli amocanis Sesrulebas. masalis mTlianad aRdgenis SemTxvevaSi maT unda aRedginaT maqsimaluri raodenoba, rasac SeZlebdnen. Cveulebriv, am SemTxvevaSi daaxloebiT oTxi wevris aRdgena xdeboda.
cdis pirTa meore nawils masalis nawilobriv aRdgenas sTxovdnen, anu am dros
maT mxolod erTi mwkrivi unda aRedginaT.
masalis miwodebis Semdeg gaismoda dabali, saSualo, an maRali bgeriTi signali,
romelic cdis pirs miuTiTebda, romeli
mwkrivi unda aRedginaT. sperlingma daadgina, rom ganurCevlad imisa, romeli mwkrivis aRdgenas mosTxovdnen, cdis pirebi am
mwkrivs srulad aRadgendnen.
eqo-mexsiereba
bgerebze sensorul mexsierebas eqo-mexsiereba
ewodeba. eqo mexsiereba, iseve rogorc xatiseburi, mcire xniT inaxavs ufro met infor-
suraTi
8.5
sensoruli mexsiereba
7
X
B
275
saidan
viciT
Tavi 8 / mexsiereba
276
yuradReba imas miaqcieT, rom moqmedi fizikuri gamRizianebeli erTi da igive iyo, magram
mxolod maSin irRveoda eqo-mexsiereba, rodesac
cdis pirebi mwkrivis da mee-s kategorizacias
axdendnen (asoebsac da sufiqssac adamianis xmiT
wakiTxulad miiCnevdnen). amrigad, kodirebis
da Senaxvis ukve uadres safexurze mniSvneloba
aqvs informaciis gadamuSavebas.
Tqven, albaT, dasvamT kiTxvas: ratom aqvs
sensorul mexsierebas ori ZiriTadi niSani
wamebis manZilze grZeldeba da advilad irRveva.
saqme isaa, rom es niSnebi garemosTan Cvens
urTierTobas asaxavs. Cvenze mudmivad moqmedebs
axali mxedvelobiTi da smeniTi gamRizianeblebi. es axali informacia gadamuSavebas moiTxovs. sensoruli mexsierebis xangrZlivoba
sakmarisia imisaTvis, rom garemos cvalebadoba
asaxos, magram arc imdenad Zlieria, rom winaaRmdegoba gauwios axal sensorul STabeWdilebebs. Cven Semdgom mexsierebis gadamuSavebis
im saxeebs ganvixilavT, romlebic SesaZlebels
xdian ufro xangrZlivi droiT daxsomebas.
Sejameba
sensoruli mexsiereba garemodan informaciis
Semosvlas uzrunvelyofs. xatiseburi mexsiereba
mxedvelobiTi mexsierebis formaa, romelic
SesaZleblobas gvaZlevs didi raodenobis
informacia umciresi drois manZilze SevinaxoT.
eqo _ mexsiereba asaxavs gamRizianeblebs, Tumca,
is ufro didxans grZeldeba, vidre xatiseburi
mexsiereba, mas axali informacia ufro advilad
arRvevs.
xanmokle mexsierebis
moculobis SezRuduloba
xanmokle mexsierebis ZiriTadi funqcia erTjeradi aRqmiT informaciis uSualo aRbeWdvaa
cnobierebaSi. me-5 TavSi aRvniSneT, rom yuradRebis funqcia gare samyarodan garkveul obieqtTa da movlenaTa seleqciaa. ramdenadac Tqveni
yuradRebis moculoba SezRudulia, imdenad,
SezRuduli iqneba xanmokle mexsierebaSi Semosuli informaciis raodenoba. xanmokle mexsierebis SezRudul moculobas yuradRebis SezRuduloba ganapirobebs.
xanmokle mexsierebis moculobis dasadgenad
mkvlevrebma uSualo mexsierebis testi gamoiyenes. SeiZleba, odesaRac Tqvenc SegisrulebiaT
msgavsi amocana:
erTxel waikiTxeT mocemuli cifrebi, xolo
Semdeg CamowereT igive TanmimdevrobiT, ramdensac SeZlebT:
8 1 7 3 4 9 4 2 8 5
ramdeni CamowereT sworad?
axla waikiTxeT asoebisgan Semdgari mwkrivi
da, aseve, ramdensac SeZlebT, aRadgineT igive
TanmimdevrobiT.
I M R S O F L P T Z B
ramdeni aRadgineT sworad?
Tu Tqven sxva adamianebisgan ar gamoirCeviT,
daaxloebiT xuTidan cxra erTeuls aRadgenT.
jorj mileris (George Miller, 1976) mixedviT, adamiani saSualod ixsomebs Svid (plus, an minus
or) erTeuls, romelsac igi magiur cifrs~
uwodebda. es vrceldeba SemTxveviTi wesiT
ganlagebuli cifrebis, asoebis, marcvlebis,
sityvebis da nebismier azrian Tu nacnob
masalaze.
uSualo mexsierebis testiT xanmokle mexsierebis SesaZleblobebi gadafasebulia, radganac
cdis pirebs SesaZlebloba aqvT, amocanis
Sesasruleblad sxva wyaroebic gamoiyenon. gaixseneT, magaliTad, rom eqo-mexsiereba SesaZleblobas gaZlevT, xmamaRla wakiTxuli masalidan ukeT daixsomoT bolo ramdenime wevri
277
xanmokle mexsierebis
mniSvneloba
miuxedavad imisa, rom xanmokle mexsierebis
moculoba sakmaod SezRudulia, es mexsiereba
Tavis funqcias mainc warmatebiT asrulebs ori
mizezis gamo: pirveli, mas aqvs informaciis
ganmtkicebis SesaZlebloba ganmeorebebisa da
dajgufebis saSualebiT da, meore, xanmokle
mexsierebidan informaciis amotana Zalian swrafad xdeba.
ganmeoreba
Tqven, albaT, SegimCneviaT, rom saukeTeso
gza Tqveni nacnobis erTxel amokiTxuli telefonis nomris daxsomebisaTvis ramdenjerme misi
gonebaSi (an xmamaRla) ganmeorebaa. daxsomebis
am teqnikas SemaCerebeli ganmeoreba ewodeba.
ra mosdis ganmeorebis gareSe informacias,
kargad Cans erT-erT maxvilgonier eqsperimentSi.
saidan
viciT
Tavi 8 / mexsiereba
278
suraTi
8.6
dajgufeba (Chunking)
jgufi (Chank) azris matarebeli informaciis
erTeulia (Anderson, 1996). es erTeuli SeiZleba
erTi aso an erTi cifri, an ramdenime wevrisgan
Semdgari jgufi, sityvac da winadadebac ki iyos.
magaliTad, cifrebis es Tanmimdevroba 1 9 8 4 oTxi
erTeulisgan Sedgeba da Tavisuflad jdeba
xanmokle mexsierebis moculobaSi. magram Tu
Tqven am cifrebs aRiqvamT, rogorc weliwads
(1984 weli), an jorj orvelis wignis _ 1984"
saTaurs, maSin es erTi erTeuli iqneba da Tqvens
xanmokle mexsierebaSi sxva masalisTvisac dagrCebaT adgili. dajgufeba (Chunking), msgavsebis
an sxva maorganizebeli principis safuZvelze,
dasaxsomebeli masalis patar-patara jgufebad
rekonfiguraciis an xangrZliv mexsierebaSi
Senaxul informaciaze dayrdnobiT ufro didi
jgufebis (patterns) Seqmnis procesia (Baddeley, 1994).
ramdeni erTeulisgan Sedgeba cifrebis mwkrivi
_ 19411917186518121776?
im SemTxvevaSi, Tu erTeulad ganixilavT
TiToeul cifrs, Tqveni pasuxi iqneba 20, xolo
Tu am Tanmimdevrobas gaanawilebT amerikis
SeerTebul Statebis istoriaSi momxdari omebis
mixedviT, pasuxi iqneba 5~. Tu Tqven meore
strategias airCevT, erTi Tvalis gadavlebiTac
Zalian gagiadvildebaT igive TnmimdevrobiT am
mwkrivis aRdgena, xolo Tu am mwkrivs, rogorc
20 damoukidebeli erTeulisgan Semgars ganixilavT, ara Tu misi TanmimdevrobiT, aramed srulad
aRdgenasac verafriT SeZlebT.
Tqveni xanmokle mexsierebis moculoba
aucileblad gaizrdeba, Tu Tqven didi moculobis masalis ramdenime jgufSi gaerTianebis
gzas monaxavT. cnobil pirovnebas S. F-s (igi
gamoCenili mrboleli iyo) 84 cifris daxsomeba
SeeZlo maTi distanciis garbenis droTa mixedviT
dajgufebis safuZvelze.
saidan
viciT
dajgufebis (Chanking) upiratesoba
S.F-is oqmi gviCvenebs mis gonebamaxvilobas. ramdenadac is grZel distanciebze
darboda, man SeamCnia, rom mwkrivis bevri
cifri SeiZleba dajgufebuliyo, rogorc
garbenis dro sxvadasxva distanciaze. magaliTad, man moaxdina 34925614935 mwkrivis
Semdegi saxiT dekodireba: - 3:49,2 aris
sarekordo dro; 56,14 aris 10 milis distanciaze garbenis dro; 9,35 sWirdeba 2 milis
garbenas. Semdgom dasaxsomebeli mwkrivis
dasajgufeblad S.F. iyenebda, agreTve, asaks,
RirSesaniSnav TariRebs, specialur cifrobriv kodebs. aseve, SeeZlo mas Tavisi
xangrZlivi mexsiereba gamoeyenebina, raTa
grZeli, SemTxveviTi wesiT dalagebuli
wevrebi azrian jgufebad gaeerTianebina.
magram, amave dros, S.F-s asoebze saSualo
mexsiereba hqonda, radgan ar hqonda gamomuSavebuli asoTa mwkrivis dajgufebis
araviTari strategia (Chase & Ericsson, 1981;
Ericsson & Chase, 1982).
S.F-is msgavsad, Tqvenc SegiZliaT, axlad
Semosuli informaciis gadastruqtureba moaxdinoT Tqveni pirovnuli gamocdilebidan gamomdinare (magaliTad, daukavSiroT is megobrebis,
an naTesavebis asaks), an daukavSiroT axali masala
Tqvens xangrZliv mexsierebaSi arsebul kodebs.
maSinac ki, rodesac Tqven ver SeZeliT Tqvens
xangrZliv mexsierebaSi arsebuli wesebis,
mniSvnelobebis Tu kodebis gamoyeneba, am strategiiT sargebloba mainc SesaZlebelia. SegiZliaT daajgufoT ritmis, riTmis, an droiTi
intervalebis mixedviT (magaliTad, 181379256460dan miiRebT 4 erTeuls: 181, 379, 256 da 460).
yoveldRiuri gamocdilebidan Tqven iciT, rom
aseTi dajgufebis principi mSvenivrad muSaobs
telefonis nomris damaxsovrebisas.
noben adamians, manam, sanam saubars gaagrZelebdeT, gaimeoreT ramdenjerme misi saxeli da
gvari.
amrigad, SegviZlia davaskvnaT, rom ganmeoreba
dagexmarebaT, raTa SevinarCunoT informacia
xanmokle mexsierebaSi. magram, Tu es informacia
sakmaod rTulia, an didia gasameoreblad, maSin
mis SenarCunebaSi dajgufebis strategia dagexmarebaT.
279
saidan
viciT
Tavi 8 / mexsiereba
280
muSa mexsiereba
Cven gansakuTrebiT gavamaxvileT yuradReba
xanmokle mexsierebaze da im rolze, romelsac
xanmokle mexsiereba asrulebs axali informaciis eqspliciturad aRbeWdvis procesSi. rogorc adre aRvniSneT, Tqven gWirdebaT kidev
iseTi mexsiereba, romelic mudmiv aqtivobaSia
da nebismier momentSi nebismieri Tqveni moqmedebis ganxorcielebis SesaZleblobas mogcemT,
mexsierebis im formebisgan gansxvavebiT, romelic faqtebis aRbeWdvas udevs safuZvlad. amave
dros, aucilebelia mexsierebis TvalsaCino
Sedegis gamovlenamde mimdinare procesebic.
gaxsovT, albaT, am Tavis dasawyisSi Cven gTxoveT
dagexsomebinaT ricxvi. SegiZliaT moigonoT
es ricxvi? Tu SeZeliT misi mogoneba, maSasadame,
Tqven aqtiurad warmoidgineT daxsomebuli
ricxvi es mexsierebis sxva funqciaa. Tu Cven
gTxovT, gaakeToT raRac ufro rTuli, magaliTad, gadaisroloT burTi erTi xelidan
281
cxrili
8.1
Tavi 8 / mexsiereba
282
saidan
viciT
muSa mexsierebis moculoba gavlenas
axdens teqstis daxsomebaze
mecnierebma gamoyves individTa sami
jgufi, romelTagan TiToeuls, Sesabamisad,
hqonda maRali, saSualo da dabali mexsierebis moculoba. TiToeul cdis pirs
sTxovdnen waekiTxaT moTxroba mSvenieri
Zveli saxlis~ Sesaxeb, erTi mxriv,
myidvelis da, meore mxriv, mZarcvelis
poziciidan. moTxrobaSi aRwerili sagnebi
da faqtebi savsebiT sakmarisi iyo rogorc
erTi, ise meore poziciis gansamtkiceblad.
magaliTad, saxlis moZvelebul saxuravs
upirispirdeboda monetebis Zveli koleqcia. mkvlevrebs ainteresebdaT, ra gavlenas
moaxdenda maT mexsierebaze is pozicia,
romelic maT moTxrobis kiTxvisas hqondaT. cdis pirebs sTxovdnen, orjer aRedginaT moTxroba erTxel Tavdapirveli
poziciis mixedviT (myidveli an mZarcveli)
da Semdeg meore poziciis safuZvelze
(axla warmoidgine, rom xar...). cdis pirebs,
romelTac mexsierebis didi moculoba
hqondaT, meore poziciidanac sakmao
masalis aRdgena SeeZloT, rac ver SeZles
sxva cdis pirebma (Lee-Sammons & Whitney,
1991).
Sejameba
xanmokle mexsierebis funqcia eqsplicituri
saxiT informaciis pirveladi aRbeWdvaa. xanmokle mexsiereba oridan oTxamde erTeuls itevs.
ganmeorebas SeuZlia informaciis SeCereba xanmokle mexsierebaSi. moculoba izrdeba, Tu
informacia azrobriv nawilebad dajgufdeba.
informaciis amotana xanmokle mexsierebidan
swrafad xdeba. klasikuri xanmokle mexsierebis
cneba Secvala ufro farTo, muSa mexsierebis
cnebam. muSa mexsierebis sami komponenti asaxavs
adamianis mier gamocdilebis SeZenis mudmiv
process.
xangrZlivi mexsiereba:
kodireba da Senaxva
ramden xans inaxeba informacia mexsierebaSi?
ganvixiloT 90 wlis qalis mexsiereba, romelsac
TvalnaTliv axsovs san franciskoSi 1906 wels
momxdari miwisZvra da xanZari, romelic am
miwisZvras mohyva. mas zustad axsovs, Tu ras
ganicdida, rodesac igi sxva bavSvebTan erTad
mirboda yuresTan didi brezentis tomrebis
wyliT asavsebad. Semdeg mama arTmevda am svel
tomrebs da asxamda saxuravze im imediT, rom
saxls xanZrisgan gadaarCenda. veraviTarma
Semdgomma STabeWdilebebma ver waSala is SiSi
da SfoTva, romelic am patara gogonam ganicada,
rodesac xedavda, Tu rogor ingreoda qalaqi.
konteqsti da kodireba
manam, sanam kodirebasa da aRdgenas Soris
Sesabamisobas SevexebodeT, gvinda ganvixiloT
fenomeni, romelsac konteqstis Soks~ uwodeben.
xalxiT gavsebul oTaxSi dainaxeT pirovneba,
romelsac grZnobT, rom namdvilad icnobT,
magram ver mogigonebiaT vin aris da mxolod
met-naklebad xangrZlivi da zrdilobiani
dakvirvebis Semdeg gaxsendebaT misi vinaoba.
imasac acnobierebT, rom gagiWirdaT misi mogoneba, radgan mas adre sxva konteqstSi SexvdiT.
ras akeTebs fostaSi werilebis ganyofilebaSi
mosamsaxure qali Tqveni saukeTeso megobris
wveulebaze? Tu gqoniaT Tqvens gamocdilebaSi
aseTi SemTxveva, mixvdebiT ra moiazreba
xangrZlivi mexsiereba (Long-term memory) _
daxsomebis procesi, romelic uzrunvelyofs
informaciis Senaxvas da, Semdgom, nebismier
dros mis aRdgenas.
283
kodirebis specifikuroba
ra mniSvneloba aqvs konkretul konteqstSi
informaciis swavlas? pirvelad endel tulvingma da donald tompsonma 1973 wels moaxdines
kodirebis specifikurobis mniSvnelobis demonstrireba, rodesac mogonebasa da cnobas Soris
Cveuli urTierTdamokidebulebis sawinaaRmdego
Sedegi miiRes.
saidan
viciT
kodirebis specifikuroba gavlenas
axdens cnobasa da mogonebaze
Tavi 8 / mexsiereba
284
viciT
mkveTri suni mimniSneblis rols
asrulebs
romeli sunia ufro mniSvnelovani
mexsierebis konteqstis efeqtisTvis? am
mimarTulebiT sxvadasxva sunelis gamoyenebiT ramdenime eqsperimenti Catarda. erT
SemTxvevaSi es iyo cdis pirebisTvis
sruliad ucxo, uCveulo sunis matarebeli
osmantusi (aziuri warmoSobis mcenareulkenkrovani mcenare; Herz, 1997, gv. 375), Cveulebrivi, nacnobi suni, magram uCveulo
kvleviTi laboratoriisTvis (vanili) da
laboratoriisTvis Cveuli (fiWvis) suni.
hipoTezis mixedviT, mxolod ori suni
miipyrobda yuradRebas Tavisi siaxliTa
da uCveulobiT da kodirebis procesSi
CaerTveboda. hipoTeza dadasturda. miuxedavad imisa, rom kodirebasa da aRdgenas
Soris 48 saaTi gavida, cdis pirebi mniSvnelovnad met sityvas ixsomebdnen (20sityviani mwkrividan), rodesac aRdgenis
dros igive suni iyo oTaxSi, rac aRbeWdvisas, magram es mxolod osmantuss da
vanils exeboda (Herz, 1996).
suraTi
8.7
saidan
285
suraTi
8.8
konteqstis mixedviT
gansxvaveba
Tqven SegiZliaT Tqvens mexsierebaSi informacia matareblis liandagis msgavsad
warmoidginoT. A nawilis analogiurad, SegiZliaT ifiqroT, rom didi xnis win Tqvens
mexsierebaSi Semosuli informacia erTmaneTzea mWidrod miwyobili, rogorc
moSorebiT ganlagebuli liandagis `Spalebi~, B nawilSi
ki vxedavT, rom am efeqtis
acilebis erT-erTi gzaa adre
miRebuli es `Spalebi~ erTmaneTisgan proporciulad daSorebulad ganvalagoT. aseve,
SegiZliaT Zveli informacia
gamokveToT fsiqologiurad
gansxvavebuli mniSvnelobebis
miniWebis gziT.
daxsomebis dros (Jahnke, 1965). mecnierebma daadgines, rom dasawyisis da daboloebis efeqti
bevr satesto situaciaSic moqmedebs (Crowder,
1976; Neath, 1993). ra dRea dRes? daijerebT, rom
erTi wamiT ufro swrafad upasuxebT am kiTxvaze
kviris dasawyisSi da bolos, vidre Sua kviraSi
(Koriat & Fischoff, 1974)?
mrudis aseTi forma mwkrivis wevrebis gansxvavebuli konteqstualuri mniSvnelobiT, Tqveni cxovrebiseuli gamocdilebis Sinaarsebis
gansxvavebuli mniSvnelobiT da sxva faqtorebiT
aixsneba (Knoedler et al., 1999, Marks & Crowder, 1997;
Neath & Knoedler, 1994). konteqstualuri gansxva-
Tavi 8 / mexsiereba
286
viciT
mwkrivis elementebis gamokveTa
imisaTvis, rom matareblis liandagebi
Tanabrad daSorebuli davinaxoT, saWiroa,
liandagis Zelebi Tanabrad davaSoroT
erTmaneTs. samagierod, nakls davinaxavT.
mecnierebma es logika mexsierebis eqsperimentSi gamoiyenes, gaatares ra analogia
sivrcesa da dros Soris. cdis pirebs
sTxovdnen, daexsomebinaT asoTa mwkrivebi,
magram gansxvavebuli droiTi intervalis
pirobebSi. drois es cvlileba Semdegnairad xorcieldeboda: _ cdis pirebs unda
waekiTxaT SemTxveviTi ricxvebis garkveuli raodenoba, romelic kompiuteris
ekranze asoebs Soris Cndeboda. Cveulebriv
pirobebSi, A nawilis msgavsad, 8.8 suraTze
or wyvils Sua ori cifri Cndeboda. proporciul pirobebSi ki (B nawilis msgavsad)
pirvel wyvils Soris 4 cifri iyo, xolo
bolo wyvilebs Soris arc erTi. amis
Sedegad wina cifrebi ufro gamokveTili
unda yofiliyo iseve, rogorc liandagis
SemTxvevaSi moSorebuli Zeli Canda ufro
Sors. marTlac, cdis pirebi ukeT ixsomebdnen Soreul (adre aRqmul) masals im
SemTxvevaSi, rodesac es wevrebi ukeT
iyvnen gamokveTilni (Neath & Crowder, 1990).
es eqsperimenti imaze miuTiTebs, rom standartuli daboloebis efeqts adgili aqvs imitom, rom mwkrivis bolo wevrebi ukve avtomaturad gamokveTilia. igive principiT SeiZleba
avxsnaT dasawyisis efeqti: _ yovel jerze Tqven
raRac axals iwyebT, axal konteqsts qmniT. am
axal konteqstSi pirveli ramdenime mocemulobaa
gamokveTili. amrigad, dasawyisis da daboloebis
efeqti SegiZliaT ganixiloT, rogorc erTi da
igive liandagis mimarT ori pozicia _ TiToeuli TiTo bolodan.
mogonebis mimniSneblebi
ramdenadac Cven vagrZelebT aRbeWdvasa da
mogonebaze saubars, droa Tqveni mexsierebac
CavrToT muSaobaSi. vecdebiT gavimeoroT
saidan
287
velosipedi _ ?
yuri _ ?
Tavi 8 / mexsiereba
288
yuri _ navi
yuri _ sabani
interferencia
vaSli qurdi
qudi wre
Tagvi Jurnali
velosipedi saxuravi
burTi bavSvi
yuri centi
rogor midis saqme? albaT, SeamCnevdiT, rom
wyvilis yoveli pirveli sityva axal sityvasTan
aris dakavSirebuli. Zneli iyo am axali wyvilebis daswavla? rogor fiqrobT, Zvelad daswavlilis mogoneba axla ufro gagiWirdebaT (aba,
scadeT)? orive SemTxvevaSi pasuxi erTia _
Znelia~. es patara savarjiSo mimniSneblis
axal aspeqtze _ interferenciaze miuTiTebs. interferencias adgili aqvs maSin, rodesac mimniSnebeli ver moqmedebs efeqturad da ver
aRadgens Sesabamis informacias. rac ufro didia
am specifikur mimniSnebelze SesaZlo pasuxTa
raodenoba, miT ufro Znelia erTi swori pasuxis
aRdgena (Bower et al., 1994; Chandler & Gargano, 1995).
Cven ukve mogiyvaneT magaliTi yoveldRiuri
cxovrebidan, rodesac gTxoveT, gangesxvavebinaT
kbilis gamoxexvis epizodebi. mogonebebi erTmaneTSi airia, moxda interferencia. proaqinterferencia (Interference) _ mexsierebis fenomeni,
romelic maSin xdeba, rodesac mogonebis mimniSneblebi ver miuTiTeben efeqturad erT konkretul movlenaze.
289
Tavi 8 / mexsiereba
290
gadamuSavebis doneebi
daviwyoT iqidan, rom informaciis gadamuSaveba yuradRebis forma, romelsac Tqven
informaciis kodirebis procesSi iyenebT
gavlenas axdens Tqven mier informaciis daxsomebaze. gadamuSavebis doneebis Teoriis mixedviT,
rac ufro Rrma doneze xdeba informaciis
gadamuSaveba, miT ufro ukeT daamaxsovrdeba is
adamians (Craik & Lockhart, 1972; Lockhart & Craik,
1990). Tu gadamuSaveba masalis analizs, Sedarebebs, interpretacias da sxva saxis gadamuSavebebs moicavs, daxsomebis efeqti ukeTesi iqneba.
gadamuSavebis siRrme xSirad ganisazRvreba,
rogorc msjelobis saxeobebi dasaxsomebeli
eqsperimentuli masalis mimarT. ganvixiloT
sityva yurZeni. Cven SegviZlia gTxovoT, fizikur
doneze warmarToT msjeloba: _ ra feris melniT
aris es sityva dawerili? an riTmas miaqcioT
yuradReba _ eriTmeba is sityva berZens? an
mniSvnelobaze gaamaxviloT yuradReba: magaliTad, imaze, rom is xilia. albaT, SeamCnieT, rom
yoveli momdevno SekiTxva am sityvis sul ufro
Rrma gadamuSavebas moiTxovs _ met sityvebTan
dakavSireba gWirdebaT (Lockhart & Craik, 1990).
gadamuSavebis Teoriis nakli isaa, rom mecnierebs yovelTvis ar SeuZliaT daazuston,
Tu ratom vakuTvnebT gadamuSavebis zogierT
process zedapiruls da zogierTs ki _ Rrmas.
am saxis gadamuSavebis SemTxvevaSic ki Sedegebi
miuTiTebs, rom procesebs, romelTac iyenebT
informaciis kodirebisTvis, gavlena aqvT imaze,
SeZlebT Tu ara am informaciis aRdgenas.
axla ki vnaxavT, rom kodirebis da aRdgenis
procesebs Soris damTxveva gansakuTrebiT
mniSvnelovan rols asrulebs implicitur
mexsierebaSi.
kodirebis da aRdgenis
procesebi
Cven ukve aRvniSneT, rom gansxvaveba eqsplicitur da implicitur mexsierebas Soris kodirebis da aRdgenis gansxvavebaSi mdgomareobs
(Roediger, 1990; Schacter et al., 1993). sxva pirobebTan
291
suraTi
8.9
impicituri mexsierebis
testze praimingi
praimingi gviCvenebs sxvadasxva amocanebiT manipulirebas sakontrolo sityvebze. gavlenis zogierTi implicituri testiT SesaZlebelia praimingis
gamovlena kviraze meti xnis Semdeg.
saidan
viciT
Tavi 8 / mexsiereba
292
arastruqturuli informaciis
daxsomebis gaumjobeseba
am nawilis wakiTxvis Semdeg Tqven ukve unda
gagaCndeT garkveuli azri imis Sesaxeb, Tu
rogor unda gaiumjobesoT yoveldRiuri mex-
gadamamuSavebeli ganmeoreba
aRbeWdvis gansamtkiceblad gamoyenebul
ZiriTad strategias gadamamuSavebeli ganmeoreba
ewodeba. am teqnikis ZiriTadi idea isaa, rom,
rodesac informaciis aRbeWdvisas masalas
imeorebT, amiT misi gadamuSavebis SesaZleblobac izrdeba. gadamuSavebis erT-erTi gzaa
araSemTxveviTi, azriani asociaciebis damyareba
sityvebs Soris. magaliTad, Tu gindaT, daimaxsovroT sityvaTa wyvili Tagvi xe, unda
warmoidginoT xeze amZvrali Tagvi, romelic
eZebs yvels. mogoneba ukeTesi iqneba, Tu informaciis calkeul nawilebs patara moTxrobis
saxes miscemT (Bower, 1972). SegiZliaT, maRaziis
SemTxvevaSi swrafad moifiqroT moTxroba, sadac
TiToeul myidvels Tavisi moTxovnebiT adgils
miuCendiT (amas patara praqtika sWirdeba). Tqven,
albaT, mixvdiT kidec, rom, aseve, Zalian kargi
mnemonika
mexsierebis gaumjobesebis Semdegi saSualebaa
specialuri strategiebis Seqmna, romelTac
mnemonikuri xerxi ewodeba (berZnuli sityvidan
moigone~). mnemonika moicavs rCevebs, romlebic
xels uwyoben faqtebis grZeli mwkrivis aRbeWdvas nacnob da adre aRbeWdil informaciasTan
dakavSirebis gziT. bevri mnemonikuri xerxi mza
mimniSneblebs iZleva, romelTac wesrigSi mohyavT SemTxveviTi informacia.
ganvixiloT lokusis meTodi, romelic pirvelad berZenma oratorma gamoiyena. lokusi
niSnavs adgils~. lokusis meTodi niSnavs
sityvis Tu movlenis adgilis mixedviT daxsomebas da aRdgenas, xolo oratorisTvis _
xangrZlivi moxsenebis calkeuli nawilebis
nacnob adgilebTan dakavSirebas. imisaTvis, rom
gadamamuSavebeli ganmeoreba (Elaborative rehearsal)
_ mexsierebis gazrdis meTodi, romliTac xdeba
dasamaxsovrebeli informaciis gamdidreba.
mnemonikuri xerxebi (Mnemonics) _ strategiebi
an saSualebebi, romlebic xels uwyoben
faqtebis grZeli mwkrivis aRbeWdvas nacnob
da adre aRbeWdil informaciasTan dakavSirebis
gziT.
293
suraTi
4.2
lokusis meTodi
Tavi 8 / mexsiereba
294
daimaxsovroT, ra gaqvT wamosaRebi supermarketidan, gonebaSi isini saTiTaod unda ganalagoT im gzaze, romliTac institutSi midixarT. Semdeg, mogonebisas CamouvliT~ maT da
gaixsenebT (ix. sur. 8.10).
mimniSnebeli sityvis meTodi hgavs lokusis
meTods, Tumca gansxvaveba isaa, rom mwkrivis
wevrebs mimniSneblebs ukavSirebT da ara
adgilebs. am meTodisTvis tipuri mimniSneblebi
gariTmuli strofebia, sadac sityvebi cifrebs
eriTmeba. magaliTad: erTi-skveri; ori-lori,
sami-skami da sxv. SemTxveviTi informaciis
daxsomebis gasaRebi informaciis iseTi saxiT
dalagebaa, rom mimniSneblebma gagiadvilon
aRdgena.
metamexsiereba (Metamemory) _ implicituri an
eqsplicituri codna mexsierebis unarebis da
mexsierebis efeqturi strategiebis Sesaxeb;
mexsierebis Semecneba.
metamexsiereba
davuSvaT, iseT situaciaSi xarT, rom raRacis
mogoneba gWirdebaT. Tqven akeTebT yvelafers,
rom gamoiyenoT mimniSneblebi, romlebic
kodirebis situacias asaxaven, magram mainc
verafers igonebT. nawilobriv, imis mizezi, rom
aseT Zalisxmevas axmarT mogonebas, Tqveni darwmunebulobaa, rom Tqven flobT am informacias,
magram, gacnobierebuli Tu gaqvT, ras warmoadgens Tqveni mexsiereba? iciT, Tu rogor muSaobs
Tqveni mexsiereba? an saidan iciT, rom am
informacias flobT? es metamexsierebis kiTxvebia. metamexsierebis mTavari kiTxvaa: _ rodis da
ratom inaxeba mexsierebaSi gancda imisa, rom
vici.
pirveli, vinc Seiswavla es gancda, iyo
j.T. harti (J. T. Hart, 1965), romelmac kvleva daiwyo
imiT, rom studentebs usvamda kiTxvebs zogadi
kodirebis specifikuroba.
rogorc gaxsovT, kodirebis
specifikurobis principi gulisxmobs, rom mogonebis
konteqsti, anu pirobebi, romelSic mogoneba xdeba, daemTxves kodirebis konteqsts.
swavlis procesSi konteqsti
xSirad informaciis gansxvavebul konteqstsac~ niSnavs. Tu Tqven yovelTvis
erTsa da imave konteqstSi
swavlobT, gagiWirdebaT sxva
konteqstSi misi aRdgena. ase
magaliTad, Tu profesori
odnav sxvagvarad dagisvamT
kiTxvas, SeiZleba daibneT
da ver upasuxoT, amitom
Tqven swavlis procesSi
konteqstebi unda cvaloT.
gadaawyveT masala, dausviT
Tqvens Tavs sxvadasxva kiTxvebi, scadeT masalaSi axali kombinaciebis Seqmna, magram Tu mainc SeferxdebiT
gamocdaze, scadeT gamoiyenoT rac SeiZleba meti
mimniSnebeli, raTa pirveladi konteqsti aRadginoT:
_ es xom igivea, rac xanmokle mexsierebis leqciaze
movismine~;
mwkrivSi adgilmdebareobis
efeqti. adgilmdebareobis
efeqtis mruds Tu gavixsenebT,
vnaxavT, rom masalis SuaSi
ganlagebuli informacia yvelaze cudad gvamaxsovrdeba.
faqtobrivad, studentebs ufro
kargad axsovT leqciis dasawyisi da bolo, vidre Sua nawili
(Holen & Oaster, 1976; Jensen, 1962).
rodesac leqciaze xarT, ecadeT, swored leqciis Sua nawils miaqcioT gansakuTrebuli yuradReba. swavlis dros
Tqven ganskuTrebuli Zalisxmeva unda gamoiyenoT masalis
daswavlisaTvis, magram ecadeT,
rom masala yovelTvis erTi
da imave TanmimdevrobiT ar
iswavloT. imasac miaqcieT yuradReba, rom es Tavi mexsierebis Sesaxeb wignis SuaSia
ganlagebuli. Tu Tqven mTeli
wigni gaqvT Casabarebeli, maSin
mis swavlas meti Zalisxmeva
unda moaxmaroT, vidre dasawyis, an bolo Tavebs;
gadamamuSavebeli ganmeoreba
da mnemonikuri xerxebi. zogjer, gamocdisTvis mzadebis
procesSi iseTi gancda giCndebaT, TiTqos daulagebel,
arastruqturirebul masalas
swavlobT. vTqvaT, Tqven swavlobT tvinis gansxvavebuli
nawilebis funqciebs. am SemTxvevaSi Tqven TviTon unda
ipovoT masalis gadamuSavebis
efeqturi gza _ an mxedvelobiTi warmodgenebi daixmareT, an winadadebebSi CarTeT, an TiToeul cnebas patara istoria daukavSireT. am
wignis erT-erT avtors dRemde
295
Tavi 8 / mexsiereba
296
Sejameba
xangrZlivi mexsierebis Teoriebma unda axsnan,
Tu rogor xdeba codnis SeZena da Senaxva
mexsierebaSi mTeli cxovrebis manZilze. kodirebis specifikurobis principis mixedviT, informaciis yvelaze kargad aRdgena xdeba maSin,
rodesac konteqsti, romelSic xdeba kodireba,
emTxveva aRdgenis pirobebs. mwkrivSi adgilmdebareobis efeqts iwvevs TiToeuli STabeWdilebis (sityva, movlena da a.S) mogonebis
konteqstebs Soris gansxvaveba.
Tqven daxsomebuls mimniSneblebiT eZebT.
cnoba xSirad ufro advilia, vidre mogoneba,
radgan am SemTxvevaSi mimniSneblebi met
informacias Seicaven. epizodur mexsierebaSi
daxsomeba aRbeWdvis konteqstTan mimarTebaSi
xdeba. semantikur mexsierebaSi ki informaciis
aRbeWdvis garkveul epizodTan mimarTeba dakargulia. interferencia SeiZleba iyos proaqtiuri, rodesac Zveli informacia ereva da xels
uSlis axlis aRbeWdvas, an retroaqtiuri,
rodesac axali informacia ereva Zvels.
informaciis gadamuSavebis Teoriis mixedviT,
informaciis ufro Rrma gadamuSaveba mis ukeTes
xangrZlivi mexsierebis
struqturebi
aqamde Cven mier motanil yvela magaliTSi
gTxovdiT, rom dagemaxsovrebinaT an aRgedginaT
izolirebuli an erTmaneTTan daukavSirebeli
informaciis erTeulebi. is, rasac Tqven umravles SemTxvevaSi aRadgendiT, organizebuli
codnis nawilebi iyo. gaixseneT, magaliTad,
rodesac gTxoveT gemsjelaT, iyo Tu ara yurZeni
xili, Tqven daufiqreblad gaeciT dadebiTi
pasuxi, magram ras ityviT avokadoze an tyemalze?
am TavSi Cven SeviswavliT, Tu rogoraa dakavSirebuli am tipis pasuxis siZneleebi mexsierebaSi informaciis struqturirebis xasiaTTan
da gzebTan; vimsjelebT, agreTve, imis Sesaxeb,
Tu rogor gexmarebaT mexsierebaSi organizebuli
codna ama Tu im informaciis swrafad gaxsenebaSi.
mexsierebis struqturebi
mexsierebis ZiriTadi funqcia msgavsi STabeWdilebebis erTmaneTTan dakavSirebaa, raTa
garemosTan urTierTobis procesSi SeZloT misi
gamoyeneba (gaixseneT martivi gansazRvreba me-5
TavSi aRqmis funqciis Sesaxeb). Tqven cxovrobT
samyaroSi, romelic savsea uTvalavi individualuri STabeWdilebebiT da movlenebiT,
romelTa mudmivi gacxrilva da maTi informaciis
iseT mcire, martiv erTobliobad dayvana
gWirdebaT, romlis marTvasac SeZlebT. amave
dros, Tqven ar gWirdebaT samyaroSi garkveuli
struqturis mosaZebnad yovel jerze cnobierebis CarTva. rogorc implicituri mexsierebis
ganxilvisas vnaxeT, warmoudgenelia, rom yovel
kategorizacia da cnebebi
297
prototipebi
im ZaRlebs Soris, romlebic Tqven ginaxavT,
romels warmoidgenT, rodesac waikiTxavT
winadadebas: _ ZaRli xravs Zvals~. SegiZliaT
konkretuli ZaRli daasaxeloT? Tu romelime
tipuri ZaRli warmogidgebaT, romelic yvela
nanaxi ZaRlebis saSualos prototips warmoadgens? ganvixiloT eqsperimenti, romelic
dagvexmareba am kiTxvaze pasuxis gacemaSi.
Tavi 8 / mexsiereba
saidan
298
viciT
prototipebis Camoyalibeba
cdis pirebs uCvenebdnen calkeuli
adamianis saxeebis suraTebs, romlebic
sxvadasxva xarisxiT gansxvavdebodnen prototipisgan (sur. 8.11); Semdeg maT aCvenebdnen saxeebis meore jgufs. zogierTi sura-
suraTi
8.11
(A) saxis 75% emTxveva prototips, 50%-s aqvs gansxvavebuli Tmebi da Tvalebi, 25%-s mxolod Tvalebi aqvs
saerTo, dabolos, 0% aqvs saerTo prototipTan. (B) cdis pirebs sTxoven Seafason, aqvT Tu ara nanaxi adre
es saxe. yvelaze maRali darwmunebulobis xarisxi aris prototipis mimarT, romelic adre arasodes
unaxavT; daaxloebiT Tanabaria darwmunebulobis xarisxi adre nanaxi saxeebis mimarT; axali saxeebis
SemTxvevaSi cdis pirTa darwmunebulobis xarisxi klebulobda prototipisgan misi msgavsebis SemcirebasTan
erTad.
299
Tavi 8 / mexsiereba
300
rodesac kompiuterisa da
adamianis SesaZleblobebs
adareben, xSirad iseTi STabeWdileba rCeba, rom kompiuteri jobnis adamians. kompiuteris mexsierebas bevrad
meti aTasobiT da milionobiT _ biti informaciis
Senaxva SeuZlia, vidre Cvens
mexsierebas, magram adamianis
mexsierebas erTi iseTi Tviseba aqvs, romelic mis mexsierebas ufro maRla ayenebs.
procesebi, romlebic SesaZleblobas gvaZleven, movigonoT specifikuri informacia,
xSirad bevrad ufro efeqturia, vidre kompiuterSi Zebnis
procedura.davuSvaT, Tqvens
megobars Tqveni gamocda unda
am Tavis mixedviT da gekiTxebaT: romelma mkvlevrebma
Semoitanes kodirebis specifikurobis cneba?~ Tqven SegiZliaT gasceT swori pasuxi
(tulvingi da tomsoni), mcdari pasuxi (soerlingi), an
TqvaT, rom ar iciT. albaT,
ar gindaT, gasceT iseTi pasuxi, romelsac araviTari kavSiri ar aqvs kiTxvasTan. rogor ggoniaT, ra xdeba, rodesac am kiTxvaze pasuxis gacemis davalebas manqanas aZlevT?
pirveli veb-gverdi, romelsac
Google.com gvTavazobs, Semdegia: aris Tu ara HIV-is izolacia miRweuli. meore mcdeloba AskJeeves. com-s ukavSir-
deba. is gvTavazobs imis definicias, Tu ra aris cneba. ratom aris kompiuteris mexsierebidan es pasuxebi adamianis
mexsierebisgan gansxvavebuli?
Cven adamianis mexsierebis (mogonebis) or Taviseburebas gamovyofT, romelic kompiuterTan
SedarebiT misi upiratesobis
ilustrirebas axdens.pirveli:
rogorc ukve gaecaniT, adamianis
mexsiereba efeqturad iyenebs
Sinaarsobriv mimniSneblebs,
romlebic saZiebel informaciazea mimarTuli. is uzrunvelyofs imas, rom aRdgenili
informaciis Sinaarsi kiTxvis
Sinaarss Seesabamebodes. kompiuteri ki, piriqiT, ar iTvaliswinebs konteqsts da ufro sityvis viwro mniSvnelobazea
orientirebuli. magaliTad, Tu
Cven kodirebis specifikurobas~ veZebT Google.com-Si an
ASKJeeves-Si, TiToeuli maTgani
maSinve gadmogviSlis gverds,
romelzec iqneba pasuxi pirvel
kiTxvaze. kompiuterSi maZieblisTvis kiTxvis nawilebs, romlebic konteqstis dasazusteblad iqneba mimarTuli (romelma
mkvlevrebma Semoitanes), aSkarad
uaryofiTi gavlena eqneba Ziebis
efeqturobaze. kompiuterSi bevri pasuxis mosaZebnad Zalian
Znelia CarTo konteqsti ise, rom
kompiuterma gaurkveveli mimarTulebiT ar gagagzavnos. meore:
suraTi
8.12
sqemebi
Cven vnaxeT, rom cnebebi mexsierebis ierarqiaSi agurebis funqcias asruleben. maT es roli
ufro rTul kompleqsebSic aqvT. gaixseneT
suraTi 8.2. saidan xvdebiT instinqturad, rom
baWiis adgili ar aris samzareuloSi? Cven adre
ukve aRvniSneT, rom es procesi implicitur
mexsierebas emyareba, magram Cven ar gviTqvams,
Tu mexsierebis romeli struqtura iyo amisTvis
gamoyenebuli. ufro zustad rom vTqvaT, is,
rac Tqven gWirdebaT, aris iseTi saxis reprezentacia mexsierebaSi, romelic samzareulos
individualur cnebas _ macivris, WurWlis sarecxi niJaris Tu gazquris Sesaxeb codnas _
gaaerTianebs ufro did struqturaSi. sqema aris
cnebiTi CarCo, an codnaTa klasteri sagnebis,
adamianebis da situaciis Sesaxeb. sqemebi aris
codnaTa Sekvrebi~, romlebSic garemos struqturis Sesaxeb rTuli ganzogadebebia aRbeWdili.
Tqven gaqvT samzareulos da sawoli oTaxis
sqema, samarSruto taqsis mZRolis da profesoris, qeifisa da banketis sqemebi. SegiZliaT,
bazisuri done (Basic level) _ kategorizaciis done,
romelic yvelaze swrafad SeiZleba amovitanoT
mexsierebidan da gamoviyenoT yvelaze efeqturad.
sqemebi (Schemas) _ obieqtebis, xalxis, an situaciis Sesaxeb konceptualuri CarCoebi, an codnis klasterebi~, codnis erTeulebi, romlebic
moicaven garemos struqturebis Sesaxeb ganzogadebebs.
301
suraTi
8.13
cnobis iluzia
ixvi Tu kurdReli
Tavi 8 / mexsiereba
302
mexsierebis struqturebis
gamoyeneba
modiT, vnaxoT, Tu rogor moqmedebs mexsierebis zogierTi struqtura. Tqvenma sqemam
SeasaZlebloba mogcaT, uyoymanoT mimxvdariyaviT, rom baWiis adgili samzareuloSi ar
aris. axla gaixseneT me-5 Tavi, sadac ganvixileT,
Tu ra gavlenas axdens adrindeli codna orazrovani figuris interpretaciaze. gaxsovT es
figura (sur. 8.13)? ras xedavT _ ixvs Tu baWias?
mogoneba, rogorc
rekonstruqiuli procesi
axla ganvixiloT sxva mniSvnelovani saSualeba, romelSic gamoiyeneba mexsierebis struqtura. bevr SemTxvevaSi, rodesac gTxoven, moigonoT garkveuli informacia, Tqven ver axerxebT
amas. amis nacvlad, Tqven rekonstruqcias ukeTebT
informacias ufro zogadi saxiT Senaxuli codnidan. rekonstruqciuli mexsierebis naTelsayofad ganvixiloT Semdegi sami kiTxva:
me-3 TavSi aris Tu ar sityva da~?
1991 weli Seicavs Tu ara 7 ivlisis dRes?
sunTqavdiT guSin @2.05 sa da 2.10 wuTs
Soris?
Tqven, albaT, samive kiTxvas dadebiT pasuxs
gascemT yovelgvari meryeobis gareSe, magram,
ra Tqma unda, am movlenebis konkretuli epi-
303
Tavi 8 / mexsiereba
304
saidan
viciT
miznebi gavlenas axdenen mexsierebaze
cdis pirebs aCvenebdnen wuTnaxevari
xangrZliobis scenas videofilmidan da
sTxovdnen daemaxsovrebinaT dialogi am
nawyvetidan. maT 45 wuTi eZleodaT, rac
sakmarisi iyo imisaTvis, rom TiToeul
maTgans sakmaod zustad aRedgina dialogis teqsti. cdis pirebi or jgufad gayves.
TiToeul students dialogis Sinaarsi
sxva studentisTvis unda gadaeca, magram
erT jgufs sTxovdnen es moTxroba
maqsimalurad zusti yofiliyo (teqstTan
axlos), xolo, meore jgufs ki sTxovdnen,
rac SeiZleba saintereso yofiliyo maTi
monaTxrobi. is cdispirebi, romlebsac
maqsimaluri sizustiT aRdgenis instruqcia hqondaT, 99%-iT, sityvasityviT aRadgendnen dialogs maSin, rodesac meore
jgufis cdis pirebma dialogis mxolod
62% aRadgines. miuxedavad imisa, rom orive
jgufis wevrebma dialogis teqsti Zalian
kargad daimaxsovres, meore jgufma, ubralod, arCia, rom ufro saintereso iqneboda, Tu yvelafers ar uambobda sxvas
(Wadi, Klark, 1993).
mowmis mexsiereba
mowme sasamarTloze debs fics _ Tqvas
simarTle da mxolod simarTle~. am TavSi Cven
vnaxavT, rom mexsiereba zusti iqneba Tu mcdari,
damokidebulia imaze, Tu rogor aris informacia
aRbeWdili da emTxveva Tu ara aRdgenis pirobebi
aRbeWdvis pirobebs. vinaidan fsiqologebma
ician, rom adamianebma SeiZleba ver Tqvan
simarTle~ maSinac ki, rodesac es Zalian surT,
maT yuradReba mowmis mexsierebaze gaamaxviles
da misi Seswavla daiwyes. maTi mizani gamoZiebisTvis xelSewyoba da iseTi meTodis moZebnaa,
romelic mowmis Cvenebis sizustes uzrunvelyofs.
am mimarTulebiT mniSvnelovani gamokvlevebi
iqna Catarebuli elizabet loftusis da misi
kolegebis mier (Elizabeth Loftus et al., 1979, 1992).
maTi gamokvlevis ZiriTadi daskvna is iyo, rom
mowmis mexsiereba (Cveneba) Zalian advilad
icvleboda Semdgomi informaciebis gavleniT.
magaliTad, cdis pirebs uCvenebdnen films, sadac
avtokatastrofa xdeboda - ori manqana erTmaneTs
ejaxeboda da sTxovdnen, ganesazRvraT manqanebis
siCqare (Loftus & Palmer, 1974). maT erT nawils
kiTxvas Semdegnairad usvamdnen: ramdenad
swrafad moZraobdnen manqanebi Sejaxebisas?~
xolo meore nawils ki ekiTxebodnen: ra siCqariT moZraobdnen manqanebi, rodesac isini erTmaneTs Seejaxnen?~ pirvel SekiTxvaze cdis
pirebis pasuxi saSualod 100km/sT iyo, meore
kiTxvaze ki _ 80km/sT. erTi kviris Semdeg maT
ekiTxebodnen: dainaxeT Camsxvreuli minebi?~
Sejameba
mexsierebis ZiriTadi funqciaa msgavsi gamocdilebis erTmaneTTan dakavSireba, raTa garemoSi
ukeT gaverkveT. cnebebi mentalur kategoriebs
warmoadgenen. prototipebi iqmneba mTel Cvens
gamocdilebaze dayrdnobiT kategoriis wevrebis
CaTvliT da, amdenad, yoveli axali wevris
aRqmasTan erTad TviTonac icvleba. iqmneba
erTgvari bazisuri done, romlis daxmarebiTac
adamianebi ukeT axdenen kategorizacias da ukeT
gaiazreben movlenebs. sqemebsa da konceptualur
CarCoebSi gamocdilebis mozrdili monakveTebis
kanonzomierebebi ukeT Cans, vidre cnebebi.
rodesac informaciis zusti aRdgena ver
xerxdeba, misi rekonstruqcia xdeba. rekonstruq-
305
ciaze sqema axdens gavlenas. mecnierebma gviCvenes, rom mexsierebis gamoyeneba komunikaciis
miznis cvlilebasTan erTad icvleba. mowmis
Cveneba aucileblad moiTxovs zust mexsierebas,
magram gamokvlevebma aCvena, rom is mowyvladia
damaxinjebebisadmi movlenis Semdgomi informaciis gavleniT.
mexsierebis biologiuri
aspeqtebi
droa, gTxovoT, gaixsenoT ricxvi, romelic
Tqven mexsierebis Sesaxeb Tavis dawyebisas unda
dagemaxsovrebinaT. SegiZliaT moigonoT? ratom,
ra mizniT CagitareT aseTi savarjiSo? ifiqreT
im unaris biologiur safuZvlebze, romelic
SesaZleblobas gaZlevT, nebismieri informacia
monaxoT da moigonoT. rogor akeTebT amas?
aRbeWdva mexsierebaSi Tqvens tvinSi garkveul
cvlilebebs gulisxmobs. Tu Tqven gindaT, rom
es informacia, sul mcire, am Tavis bolomde
dagamaxsovrdeT, am cvlilebas permanentuli
xasiaTi unda hqondes. rodesme dagisvamT kiTxva
Tqveni TavisTvis, Tu rogor aris es SesaZlebeli? Cveni Txovnis mizezi, dagemaxsovrebinaT
nebismieri ricxvi, swored es iyo, anu is, rom
gagegoT, Tu raoden didi mniSvneloba aqvs
biologias mexsierebisTvis. axla cota ufro
Rrmad ganvixiloT es sakiTxi.
Tavi 8 / mexsiereba
engramis ZiebaSi
306
modiT, gavixsenoT wignis dasawyisSi TqvenTvis mowodebuli testi, ufro zustad, SevamowmoT Tqveni mexsiereba. 37 xom is ricxvia,
romlis damaxsovrebac gTxoveT. rogor unda
ganvsazRvroT, Tqvens tvinSi sad aRibeWda is?
karl leSlim (Karl Lashly, 1929, 1950), romelmac
Seqmna pirveli wigni mexsierebis anatomiis
Sesaxeb, es sakiTxi engramis _ tvinSi mexsierebis
fizikuri warmomadgenlis _ Ziebas daukavSira.
leSli virTagvebs labirinTSi gavlas aswavlida, Semdeg maT tvinis calkeul nawilebs
engrama (Engram) _ mexsierebis fizikuri kvali
tvinSi.
amokveTda xolme da amowmebda labirinTSi naswavl qcevas. man daadgina, rom tvinis dazianebiT
gamowveuli mexsierebis darRveva amokveTili
qsovilis zomis proporciuli iyo. darRveva
miT ufro Zlieri iyo, tvinis rac ufro didi
nawili iyo dazianebuli. amave dros, mexsierebaze gavlenas ar axdenda is, Tu tvinis ra
nawili iqneboda dazianebuli. leSlis mixedviT,
engrama tvinis erT konkretul ubanSi ki ar
Tavsdeba, aramed mTel tvinze vrceldeba.
leSlim imitom ver SeZlo engramis lokalizacia, rom martiv situaciaSi mexsierebis
sxvadasxva forma erTdroulad monawileobs.
labirinTis swavla moicavs sivrciT, mxedvelobiT da ynosviT gamRizianeblebs. neiromecnierebis mtkicebiT, rTuli, kompleqsuri
informaciis daxsomeba mraval neironul sistemaSia ganawilebuli maSin, rodesac diskretuli codna calke gadamuSavdeba _ tvinis mxolod SezRudul ubnebSi lokalizdeba (Markowitsch, 2000; Rolls, 2000).
mexsiereba moicavs oTx ZiriTad nervul
struqturas:
naTxemi mniSvnelovan rols TamaSobs
proceduruli mexsierebisTvis, romelic ganmeorebas saWiroebs da klasikuri ganpirobebisTvis;
zoliani sxeuli wina tvinis kompleqsuri
struqtura. Cvevis Camoyalibebisa da stimulireaqcia~ kavSirebis savaraudo safuZvelia;
didi tvinis qerqi _ pasuxismgebelia sensoruli mexsierebas da SegrZnebebs Soris
asociaciebize;
nuSisebri kompleqsi _ pasuxismgebelia
faqtebis, TariRebis, saxelebis deklaraciul
mexsierebaze, agreTve, emociuri STabeWdilebebis
daxsomebaze.
tvinis sxva nawilebs, rogoricaa: Talamusi,
bazaluri winatvini da prefrontaluri korteqsi, agreTve, gaaCniaT saSualebebi mexsierebis
sxvadasxva tipis formirebisTvis.
me-3 TavSi tvinis anatomia ganvixileT. axla
ganvixiloT is neirofsiqologiuri meTodebi,
romelic SesaZleblobas gvaZleven gamovitanoT
daskvnebi im rolis Sesaxeb, romelsac tvinis
specifikuri struqturebi asruleben mexsierebis
muSaobaSi. Cven ori tipis gamokvlevebs SevexebiT.
pirvel rigSi, visaubrebT bunebriv eqsperimentze~, romelsac tvinis bunebrivi daziane-
suraTi
4.16
amnezia
1960 wels, sahaero Zalebis radarebis axalgazrda teqnikosi niki a. saSineli dazianebis
msxverpli gaxda, ramac Zireulad Secvala misi
cxovreba.
niki magidasTan ijda, misi mezobeli ki
miniaturuli safarikao daSniT TamaSobda.
moulodnelad niki wamodga da Semotrialda
swored im dros, rodesac misma amxanagma moiqnia
daSna. daSna nikis marjvena nestos moxvda da
moZraoba marcxena tvinis mimarTulebiT ganagrZo. am SemTxvevam igi seriozulad daaziana.
yvelaze mZime problema amnezia, xangrZlivi
droiT mexsierebis dakargva iyo. amneziis gamo
niks yvelaferi aRqmisTanave aviwydeba; wignSi
ramdenime abzacis wakiTxvis Semdeg pirveli
winadadebebi aRar axsovs; satelevizio gadacemidan azri ver gamoaqvs, sanam reklamis
ganmavlobaSi aqtiurad ar moigonebs da gaimeorebs oriode wuTis win nanaxs.
mecnierebi sargebloben nikis msgavsi pacientebiT, radgan bunebriv eqsperimentad~ Tvlian
aseT SemTxvevebs. nikis msgavsi tvinis dazianebis
adgilis dakavSirebam qcevis deficitTan saSualeba misca mkvlevrebs daedginaT mexsierebis
sxvadasxva formebis mimarTeba tvinis garkveul
ubnebTan. Tavis mxriv, niks jer kidev axsovs
moqmedebebi, anu ara aqvs darRveuli proceduruli mexsiereba, Tumca, deklaraciuli mexsiereba aRar funqcionirebs. ase magaliTad, mas
axsovs, rogor unda aurios sxvadasxva masala,
magram ar axsovs ra komponentebia am narevSi.
eqsplicituri mexsierebis darRvevis es faqtebi
naTlad miuTiTeben imaze, rom eqsplicitur da
implicitur mexsierebaSi tvinis gansxvavebuli
ubnebia CarTuli.
ii
307
saidan
viciT
amneziis dros implicituri mexsiereba
daculia
Tavi 8 / mexsiereba
308
saidan
viciT
tvini da kodirebis operaciebi
magnituri rezonansiT gamokvlevis
dros cdis pirebs mexsierebis eqsperimentebi utardebodaT. maT proeqtoriT
ekranze miewodebodaT sityvebi, romlebsac
xedavdnen Tavs zemoT sarkeSi da evalebodaT, TiToeuli sityvis Sesaxeb ori
tipis msjeloba ewarmoebinaT: _ semantikuri: _ es sityva, (magaliTad, skami~,
an siyvaruli~) abstaraqtulia, Tu konkretuli?~ an perceptuli _ es sityva,
(magaliTad, ndoba~ an wigni~) fanqriT
aris dawerili, Tu melniT?~ funqcionaluri magnituri rezonansiT gamokvlevam
gviCvena, rom marcxena prefrontaluri
qerqis midamoSi (frontaluri qerqis
aramotoruli ubani) semantikuri kodirebis ufro maRal aqtivacias aqvs adgili,
vidre perceptuli kodirebis SemTxvevaSi
(Gabrieli et al., 1996).
mecnierebi varaudoben, rom qerqis am ubnis
aqtivacias semantikuri kodireba iwvevs marcxena
naxevarsferos metyvelebasTan kavSiris gamo (ix.
Tavi 3).
ramdenime axali gamokvleva tvinis specifikuri regionebis Seswavlas mieZRvna, romelTa
aqtivacia axali mexsierebis Camoyalibebis dros
Sejameba
karl leSlim, romelic pirveli iyo, vinc
engramebis Zieba daiwyo, aRmoaCina, rom mexsiereba
mTel tvins moicavs. tvinis mravali struqturaa
CarTuli swavlisa da mexsierebis procesebSi.
amneziis mqone pacientebze gamokvlevebma
daamtkica, rom implicituri da eqsplicituri
procesebis ganxorcielebaSi gansxvavebuli
struqturebi monawileoben. tvinis skanirebis
teqnika SesaZleblobas iZleva ganisazRvros
janmrTel adamianTan mexsierebis procesTa
biologiuri safuZvlebi.
309
sakvanZo
sakiTxebi
ra aris mexsiereba
sensoruli mexsiereba
sensoruli mexsierebis
sistema didi moculobis,
magram Zalian mcire xangrZlivobisaa.
xatiseburi mexsiereba
mxedvelobiT vels wamebis ganmavlobaSi aCerebs.
eqo-mexsiereba smeniT gamRizianeblebs inaxavs.
Tavi 8 / mexsiereba
xanmokle mexsiereba
da muSa mexsiereba
310
310
xangrZlivi mexsiereba.
kodireba da aRdgena
xangrZlivi mexsiereba moicavs Tqvens srul codnas
samyarosa da Tqveni Tavis
Sesaxeb; is TiTqmis ganusazRvreli moculobisaa.
Tqveni gaxsenebis unaris
pirobaa kodirebisa da aRdgenis pirobebis damTxveva.
swavlisa da aRdgenis konteqstebs Soris damTxveva
ganapirobebs aRdgenas.
adgilmdebareobis mrudis
Tavisebureba aixsneba konteqstebs Soris gansxvavebiT.
mogonebis mimniSneblebi
xels uwyoben xangrZliv mexsierebaSi informaciis moZebnas.
epizodur mexsierebas iseTi
movlenebis daxsomebasTan
aqvs saqme, romlebic pirovnebis subieqtur gamocdilebaSi monawileobdnen.
semantikuri mexsiereba sityvebisa da cnebebis arsebiTi mniSvnelobebis Sesaxeb mexsierebaa.
interferencias maSin aqvs
adgili, rodesac mimniSneb-
ZiriTadi sakiTxebi
amnezia
bazisuri done
dajgufeba
cnebebi
konteqstis mixedviT
gansxvaveba
deklaraciuli mexsiereba
eqo-mexsiereba
gadamamuSavebeli
ganmeoreba
kodireba
kodirebis specifikuroba
engrama
epizoduri mexsiereba
mexsierebis eqsplicituri
gamoyeneba
xatiseburi mexsiereba
mexsierebis implicituri
gamoyeneba
interferencia
gadamuSavebis doneebis
Teoria
xangrZlivi mexsiereba
mexsiereba
metamexsiereba
mnemonika
dasawyisis efeqti
praimingi
proceduruli mexsiereba
prototipi
mogoneba
mwkrivis daboloebis
efeqti
cnoba
rekonstruqciuli
mexsiereba
aRdgena
mimniSneblebi
sqemebi
semantikuri mexsiereba
sensoruli mexsiereba
adgilmdebareobis efeqti
xanmokle mexsiereba
sacavi
gadatanis Sesabamisi
gadamuSaveba
muSa mexsiereba
sakvanZo sakiTxebi
wina gamocdileba da
miznebi gavlenas axdens
mogonebaze.
axalma informaciam SeiZleba Secvalos mogoneba
da amiT mowmis Cveneba
arasando gaxados, Tu mas
axali movlenis Semdgomi informacia Seereva.
311
311
kognituri procesebi
9
kognituri procesebis
Seswavla
fsiqikuri procesebis
aRmoCena
fsiqikuri procesebi da
resursebii
metyveleba
eqspresiuli metyveleba
impresiuli metyveleba
metyveleba, azrovneba
da kultura
fsiqologia Cvens cxovrebaSi: SeuZliaT Tu ara
cxovelebs enis Seswavla
vizualuri Semecneba
vizualuri
reprezentaciebis
gamoyeneba
verbaluri da
vizualuri
reprezentaciebis
kombinireba
problemis gadaWra da
azrovneba
problemis gadawyveta
deduqciuri azrovneba
induqciuri azrovneba
fsiqologiaXXI saukuneSi:
eqspert-sistemebi da medicina
msjeloba da gadawyvetilebis
miReba
evristika da msjeloba
gadawyvetilebis miRebis
fsiqologia
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
312
Cemma maswavlebelma xeli wylis nakadSi Camayofina. roca erT xelze civi wylis nakadi
Semexo, man meore xelis gulze damawera sityva
`wyali~ jer nela, Semdeg ufro swrafad. me
wynarad vijeqi da mTeli gulisyuriT SevigrZnobdi misis salivanis TiTebis moZraobas.
uecrad dameufla bundovani amaRelvebeli
gancda, TiTqos raRac daviwyebuli brundeboda;
da rogorRac enis saidumlos farda aexada. maSin
mivxvdi, rom `w-y-a-l-i~ aris is mSvenieri grili
raRac, xelebze rom mexeboda. am cocxalma sityvam gamoafxizla Cemi suli, mianiWa mas sinaTle,
imedi, sixaruli da Tavisufleba. Tumca, siZneleebi amiT ar dasrulebula, magram es siZneleebi
ukve advilad gvardeboda.
es saxli swavlis dauokebeli surviliT
davtove. ukve yvelafers hqonda Tavisi saxeli
da TiToeuli axal azrs badebda. saxlSi dabrunebisas yvela sagani, romelsac ki vexebodi,
sicocxliT iyo gamsWvaluli (Keller, 1902/1990,
gv.15-16).
313
kognituri
fsiqologia
grZnoba
suraTi
ena
inteleqti
yuradReba
mexsiereba
fiqri da
problemebis
gadaWra
9.1
aRwerili zogierTi sakiTxi). kognicia (Semecneba) aerTianebs rogorc Sinaarsebs, ise procesebs. SinaarsebSi moiazreba is, rac Tqven
iciT _ cnebebi, faqtebi, wesebi, mogonebebi:
`ZaRli ZuZumwovaria~; wiTeli sinaTle niSnavs
`sdeq~; `saxlidan wavedi 18 wlis asakSi~. kognituri procesebis saSualebiT Tqven manipulirebT im fsiqikuri SinaarsebiT, romlebic
gare samyaros interpretaciisa da cxovrebiseuli dilemebis dros racionaluri gadawyvetilebis miRebis saSualebas gaZlevT.
fsiqologiaSi Semecnebas kognituri fsiqologiis specialistebi Seiswavlian. bolo sami
aTwleulis ganmavlobaSi kognitur fsiqologiasTan erTad am sakiTxebze muSaobdnen ukve
axali interdisciplinaruli sferos _ kognituri mecnierebis warmomadgenlebic (ix. sur. 9.2).
kognituri mecniereba fokusirebulia sxvadasxva
314
suraTi
9.2
kognituri procesebis
Seswavla
rogor SeiZleba Semecnebis Seswavla? pirveli, rac TavSi mogivaT, isaa, rom kognituri
procesebi Tavis tvinTanaa dakavSirebuli. Tqven
SegiZliaT dainaxoT masSi Sesuli informacia,
magaliTad, fraza `damireke~ da daakvirdeT Sedegs
_ darekes; magram rogor SegiZliaT moaxdinoT
im moqmedebebis identifikacia, romlebic frazas
Tqvens reaqciasTan akavSirebs? rogor SegiZliaT
gaigoT, ra moxda am SualedSi _ romeli
kognituri procesebisa da fsiqikuri reprezentaciebis aqtivacias efuZneba Tqveni reaqcia? am
TavSi aRwerilia logikuri analizis is tipebi,
romelTa safuZvelzec SesaZlebeli gaxda
kognituri fsiqologiis mecnieruli Seswavla.
cxrili
9.1
315
316
xSirad iyeneben reaqciis dros _ drois xangrZlivobas, romelic cdis pirs sWirdeba konkretuli davalebis Sesasruleblad. dondersis
ZiriTadi debuleba, rom damatebiTi fsiqikuri
procesi saWiroebs damatebiT dros, kvlav
fundamentur wanamZRvars warmoadgens kognitur
fsiqologiaSi Catarebul kvlevaTa umetesobaSi.
vnaxoT, rogor ganviTarda es mosazreba ukanaskneli 130 wlis ganmavlobaSi.
fsiqikuri procesebi da
resursebi
kognitur fsiqologiaSi momuSave specialistebis mier iseTi umaRlesi kognituri procesebis Semadgenel komponentebad (calkeul
procesebad) daSla, rogoricaa metyveleba da
problemis gadaWra, kubebiT TamaSs waagavs.
TiToeuli kubi warmoadgens gansxvavebul
komponents (process, romlis ganxorcielebac
unda moxdes). aqtivobis mizania gansazRvros
TiToeuli kubis forma da zoma da kubebi ise
moargos erTmaneTs, rom mTliani procesi
ganxorcieldes. dondersis davalebebSi Tqven
naxavT, rom kubebi SeiZleba daewyos mwkrivSi
(ix. sur. 9.3., nawili A). erT safexurs pirdapir
mohyveba meore. kubebis metaforuli gamoyeneba
saSualebas gvaZlevs, davinaxoT, rom SesaZlebelia ramdenime procesis erTdrouli mimdinareoba (nawili B). es ori suraTi warmoadgens
me-5 TavSi aRweril seriul da paralelur
procesebs Soris gansxvavebis ilustracias.
Tqven xedavT, rom vizualuri Zieba zogierT
SemTxvevaSi SeiZleba warimarTos paralelurad
_ rigSi mocemuli yvela elementis Semowmeba
SesaZlebelia erTdroulad, xolo sxva tipis
Zieba moiTxovs TiToeuli elementis seriul
gadamuSavebas. Semowmeba unda moxdes cal-calke,
erTimeoris miyolebiT.
procesebis paraleluri Tu seriuli mimdinareobis identifikaciis mizniT fsiqologebi
xSirad iyeneben reaqciis dros, Tumca, 9.3
suraTis me-3 nawilSi mocemuli magaliTi
dagarwmunebT, rom es meTodi yovelTvis ar
amarTlebs. warmoidgineT, rom gvaqvs davaleba,
romelic, savaraudod, or process moicavs. Tu
Cven gvecodineba mxolod am procesebis
mimdinareobis dro, verasodes ganvsazRvravT
suraTi
9.3
umaRlesi kognituri
procesebis analizi
kognituri fsiqologebi cdiloben, gansazRvron im fsiqikuri procesebis identuroba da organizacia, romlebic umaRlesi kognituri procesebis (maRali donis
kognituri aqtivobebis) saSen masalas
warmoadgenen;
(A) dondersis davalebis avtoriseuli
versia moiTxovs, rom, sul cota, 3 procesi
Tanmimdevrulad ganxorcieldes;
(B) zogierTi procesi mimdinareobs seriulad, anu Tanmimdevrulad; zogierTi
ki erTdroulad, erTmaneTis paralelurad;
(C) davalebis Sesrulebaze daxarjuli
dro yovelTvis ar aZlevs mkvlevrebs
saSualebas, gansazRvron procesebis paraleluri Tu seriuli mimdinareoba.
317
9.2
cxrili
ricxvebis gadamuSaveba
dasviT raime niSani fizikurad gansxvavebuli
wyvilebis Tavze, iqneba es ricxvebis Tu sityvebis
wyvilebi (e.i. unda aRniSnoT 4-6 da oTxi-eqvsi).
SeecadeT, gansazRvroT, romeli sia ufro rTulia.
sia A.
8-8
cxra-rva
1-2
rva-rva
2-1
8-9
9-9
2-2
ori-ori
erTi-erTi
erTi-ori
cxra-cxra
rva-cxra
1-1
ori-erTi
9-8
sia B.
318
1-1
cxra-ori
erTi-erTi
cxra-cxra
2-9
rva-ori
9-9
1-9
cxra-erTi
2-2
8-8
1-8
rva-rva
cxra-erTi
ori-ori
2-8
saidan
viciT
Tqven ar SegiZliaT uaryoT ricxvebis
`mniSvneloba~
cdis pirebs sTxoves, SeefasebinaT 9.2
cxrilSi ricxvebs Soris gansxvaveba. miRebuli Sedegebis mixedviT, cdis pirebs
bevrad ufro uWirT, roca ricxvebi axlos
mdgomni arian (magaliTad, 1-2) vidre maSin,
roca maT Soris didi intervalia (magaliTad, rva-erTi), ganurCevlad imisa, Tu ra
formiTaa cifrebi mocemuli _ arabuliT
Tu sityvebiT. miaqcieT yuradReba, rom
pirvel siaSi mocemulia gansxvavebuli
wyvilebi, romelTa Sorisac mcire intervalebia, xolo meore siaSi mocemul wyvilebs Soris intervali didia, amitom
pirveli sia ufro Zneli unda yofiliyo.
Sejameba
kognitur fsiqologiaSi da kognitur mecnierebaSi momuSave specialistebi Seiswavlian
fsiqikur procesebsa da struqturebs, romlebic
saSualebas aZlevs adamians, gamoiyenos ena,
gadaWras problema da miiRos gadawyvetileba.
dondersma pirvelma Seqmna kognituri davalebis
calkeul Semadgenel procesebad gaanalizebis
meTodi. Tanamedrove mkvlevrebi fsiqikuri
aqtivobis komponentebis gansazRvris mizniT
Seiswavlian seriuli da paraleluri procesebis
komponentebs, sxvadasxva donis avtomatur da
kontrolirebad procesebs.
metyveleba
SuaRamea da karze viRac akakunebs. kars aRebT
da iq aravin aris; ucbad SeamCnieT, rom Zirs
konverti devs, konvertSi ki furcelia, romelzec weria: kata xaliCazea~. ras geubnebaT es
Setyobineba? ra SegviZlia SevcvaloT, rom es
Setyobineba gasagebi gaxdes TqvenTvis? am
SemTxvevaSi yvelaze advilia, mogawodoT Sesabamisi konteqsti. warmoidgineT, rom Tqven saidumlo agenti xarT da instruqciebs yovelTvis aseTi ucnauri saxiT iRebT. maSin Tqven
gecodinebaT, rom kata~ aris Tqveni kontaqti,
metyveleba
319
320
suraTi
9.4
eqspresiuli metyveleba
SegiZliaT aRuweroT suraTi Tqvens megobars?
ras SecvlidiT, Tqveni megobari rom brma
iyos?
eqspresiuli metyveleba
eqspresiuli metyveleba (Lenguage production)
is, rasac adamianebi amboben, aniSneben an weren;
am Sinaarsebis gadmocemis procesi.
msmenelis gaTvaliswineba (Audience design) _
konkretul auditoriaze gaTvlili Sinaarsis
formirebis procesi.
cxrili
9.3
graisis aqsiomebi eqspresiuli metyvelebis Sesaxeb
1. raodenoba: Setyobineba unda iyos imdenad informaciuli, ramdenis moTxovnac aris. nu miawodebT imaze met
informacias, vidre mogeTxovebaT.
rCeva mosaubrisaTvis: Tqven unda ecadoT, gansazRvroT, realurad ra raodenobis informacia esaWiroeba Tqvens
msmenels. amisaTvis SeiZleba saWiro gaxdes winaswar imis gansazRvra, Tu ra icis msmenelma.
2. xarisxi: SeecadeT, ilaparakoT simarTle. ar TqvaT iseTi ram, rac mcdari ggoniaT da risi damadasturebeli
faqtebic ar gaqvT.
rCeva mosaubrisaTvis: rodesac Tqven laparakobT, msmeneli elodeba Tqven mier miwodebuli informaciis
dadasturebas. TiToeuli gamonaTqvamis dagegmvis dros mofiqrebuli unda gqondeT misi damadasturebeli
faqtebi.
3. mimarTeba: Tanmimdevruloba.
rCeva mosaubrisaTvis: rodesac raimes ambobT, darwmunebuli unda iyoT, rom msmenelisaTvis gasagebia kavSiri
Tqven mier miwodebul Setyobinebasa da manamde miwodebul informacias Soris. Tu cvliT saubris Tema anu
Tqven mier Camoyalibebuli azri pirdapir kavSirSi ar aris wina informaciasTan, Tqven unda auxsnaT, ris
Sesaxeb saubrobT.
4. stili: ilaparakeT zustad da garkveviT; moerideT orazrovani frazebis gamoyenebas. teqsti agebul unda iqnes
mokle da gamarTuli winadadebebiT.
rCeva mosaubrisaTvis: Tqven valdebuli xarT ilaparakoT SeZlebisdagvarad garkveviT, Tumca, ara xarT dazRveuli
Secdomebisagan. rogorc yuradRebiani da gulisxmieri mosaubre, unda darwmundeT, rom msmenelebma sworad
gaiges, risi Tqmac gsurdaT.
5. Cans Tu ara qvemoT mocemul dialogSi, ramdenad iyenebs daTo graisis aqsiomebs?
gaeba maxeSi.
msmenelis gaTvaliswineba
Cven SemogTavazeT, aRgeweraT 9.4 suraTi
normaluri mxedvelobis mqone da brma adamianisTvis im mizniT, rom gamonaTqvami konkretuli msmenelis gaTvaliswinebiT dagegegmaT.
nebismier SemTxvevaSi saubrisas unda gaiTvaliswinoT, vin aris Tqveni msmeneli da is informacia, romelic unda miawodoT auditoriis
wevrebs (Clark, 1992, 1996). magaliTad, Tqven, albaT,
metyveleba
ras amboben?
321
322
saidan
viciT
eqspresiul metyvelebaze gavlenas axdens
jgufis wevroba
eqsperimentulLpirobebSi mkvlevrebi
studentebs sTxovdnen, SeesrulebinaT
Sedarebis davaleba ise, rom winaswar arafers eubnebodnen. eqsperimentators win
ewyo gansazRvruli TanmimdevrobiT 16 Ria
baraTi (4X4) niu-iorkis xedebiT da mas
ise unda aRewera suraTebi, rom cdis pirebs
swori TanmimdevrobiT daelagebinaT isini.
eqsperimentatori da cdis piri erTmaneTs
ver xedavdnen, Tumca, maT hqondaT saubris
SesaZlebloba. eqsperimentators swrafad
SeeZlo ganesazRvra, icnobda Tu ara c.p.
niu-iorks. rodesac isini niu-iorkis mcxovreblebs esaubrebodnen baraTebis aRsawerad, isini ufro metad iyenebdnen sakuTar saxelebs: es aris sitikorpis Senoba~,
vidre zogad maxasiaTeblebs: es aris
maRali Senoba samkuTxa saxuraviT~ (Clark,
1987).
cxrili
metyveleba da Secdomebi
gindaT saxeli gaiTqvaT? gavixsenoT v.a.
spuneri (Reverend W.A. Spooner) oqsfordis
universitetidan, romlis saxelis mixedviTac,
ori an meti sityvis pirveli marcvlebis gadanacvlebas spunerizmi ewoda. riverend spunerma
es saxeli samarTlianad daimsaxura. zarmac
students semestris gacdenis SemTxvevaSi frazis
You have wasted the whole term~ (Sen mTeli semestri gaacdine~) nacvlad eubneboda: _ You have
tasted the whole worm~ _ (Sen mTeli matli SeWame~)
(waste gacdena; taste _ gemos gasinjva, term _
semestri). spunerizmi metyvelebis Secdomebis
erT-erTi saxeobaa, romelsac saubris dros
vuSvebT. es Secdomebi gasagebs xdis azris gamoTqmis dagegmvis process. rogorc 9.4 cxrilidan
Cans, gamonaTqvamis dagegmva ramodenime erTmaneTisgan gansxvavebul doneze xdeba, romelTagan
TiToeulze SeiZleba gamovlindes metyvelebis
Secdomebi (Bock&levet, 1994; Rapp&Goldrick, 2000).
gasaocaria, magram aRwerili Secdomebi, rogorc
Cans, ar unda iyos SemTxveviTi isini gasagebi
xdeba, Tu gaviTvaliswinebT sasaubro enis
struqturas. mosaubrem SeiZleba gadaanacvlos
styvebis pirveli asoebi tips of the slung~
nacvlad slips of the sung~-isa, magram arasodes
ityvis tlips of the sung~, radganac am SemTxvevaSi
irRveva inglisuri enis marTlweris wesi,
romlis mixedviTac sityvis TavSi arasodes
gvxvdeba tl~(Fromkin, 1980).
metyvelebis Teoriuli modelebis agebisas
didi mniSvneloba eniWeba metyvelebis Secdomebs,
amitom mkvlevrebi ar Semoifarglebian aRniSnu-
9.4
metyveleba
323
am teqnikebis gamoyenebiT mkvlevrebs saSualeba eZlevaT, Seiswavlon mosaubris mier Secdomebis daSvebis albaTobaze moqmedi faqtorebi.
magaliTad, spunerizmis msgavsi Secdomebis
albaToba izrdeba, rodesac bgerebis gadaadgileba realur sityvebs gvaZlevs (Baars et al.,
1975; Stemberger, 1992); amgvarad, feri-beri~-s magivrad beri-feri~-s Tqmis albaToba ufro metia,
vidre, magaliTad, coli-qmari~-s magivrad
qmoli-cari~-s Tqmis albaToba. msgavsi Sedegebi
savaraudos xdis, rom metyvelebaSi CarTuli
zogierTi kognituri procesi uzrunvelyofs
kognituri Secdomis gamovlenas da gasworebas.
es procesebi ar gvaZleven iseTi Secdomebis
daSvebis uflebas, romlebic konkretuli
enisaTvis miuRebeli da ararealuri sityvebis
gamoTqmas gulisxmobs.
324
impresiuli metyveleba
warmoidgineT, rom mosaubre ambobs: `kata
xaliCazea.~ Tqven ukve iciT, rom, konteqstidan
gamomdinare, am gamonaTqvamis gamoyeneba
orazrovnebis daZleva
ras niSnavs sityva bari? TavSi, albaT, misi
ori mniSvneloba mainc mogividaT: erTi,
romelic dakavSirebulia miwaTmoqmedebasTan
(sasoflo-sameurneo saqmianobasTan) da meore,
romelic dakavSirebulia kafesTan. warmoidgineT, rom vinme geubnebaT: `mas aqvs bari~,
rogor xvdebiT, ra igulisxmeba am konkretul
SemTxvevaSi? Tqven unda SeZloT am or mniSvnelobas Soris arsebuli leqsikuri orazrovnebis
daZleva. Tu dafiqrdebiT, aRmoaCenT, rom zogierTi kognituri procesis gamoyenebiT, konteqstidan gamomdinare cdilobT sityvis orazrovnebis daZlevas. ris Sesaxeb saubrobdiT manamde
_ samuSao iaraRebze Tu gasarTob adgilebze.
es farTo konteqsti unda dagexmaroT sityvis
ori mniSvnelobidan erT-erTis arCevaSi, magram
rogor?
sanam am kiTxvaze pasuxs gavcemdeT, gagacnobT
orazrovnebis kidev erT tips. ras niSnavs es
winadadeba: `ninos da giorgis dedas gadasces
daxmareba.~ Tqven SeiZleba gaigoT misi mxolod
erTi mniSvneloba, magram am SemTxvevaSi saqme
gvaqvs struqturul orazrovnebasTan. (Akmajian
et al., 1990) (ix. suraTi 9.5). lingvistebi winadadebis struqturis sailustraciod xSirad iyeneben
diagramebs. I nawilSi warmodgenilia winadadebis _ `kata xaliCazea~ _ analizi. am winadadebis struqtura Zalian martivia. II da III
nawilSi ki warmodgenilia winadadebis _ `ninos
da giorgis dedas gadasces daxmareba~ _ ori
gansxvavebuli mniSvnelobis SedarebiT rTuli
struqtura. II nawilSi gakeTebuli analizis
mixedviT, fraza `ninos da giorgis~ exeba dedas,
erT adamians _ ori bavSvis dedas gadasces
daxmareba. III nawilSi warmodgenili analizis
mixedviT, winadadebaSi gamoyofilia ori qvemdebare _ `ninos~ da `giorgis dedas~, e.i. or
adamians gadasces daxmareba. romeli mniSvnelobiT igebT winadadebas, rodesac mas pirvelad
kiTxulobT? rogorc xedavT, am SemTxvevaSic
winadadebas ori mniSvneloba aqvs da Cven vub-
suraTi
9.5
winadadebis
struqtura
winadadebis gramatikuli
struqturis TvalsaCino
ilustraciis mizniT, lingvistebi xSirad iyeneben
diagramebs. I struqtura
warmoadgens winadadebis _
`kata xaliCazea~ _ struqturul analizs; II da III struqtura ki gviCvenebs, rom
winadadeba _ `ninos da giorgis dedas gadasces daxmareba~ _ ori erTmaneTisagan
gansxvavebuli struqturuli
analiziT SeiZleba iyos warmodgenili. vis gadasces
daxmareba? or adamians Tu
erTs?
nebuli yvavili, iseve, rogorc meore winadadebaSi. mesame winadadebis pirvel nawilSi aRwerilia situacia, romelic qmnis konteqsts meore
winadadebisTvis _ `yvavili aqvs~. es magaliTebi
gviCvenebs, rom Tqven iTvaliswinebT miniSnebis
sxvadasxva tips. konteqstis mixedviT msmeneli
momentalurad gansazRvravs orazrovani sityvis
mniSvnelobas (Binder & Morris, 1995; Sereno, 1995).
struqturuli orazrovnebis daZleva konteqstis
mixedviT xdeba (MacDonald, 1993; Shapiro et al., 1993;
Trueswell, 1996). erTmaneTisgan gansxvavebul aseT
gramatikul struqturebs Soris swrafi arCevis
SesaZleblobas konteqsti iZleva.
modiT, Cvens magaliTs davubrundeT, romelic
pirvelad ganvixileT da romelic sakmaod
metyveleba
325
cxrili
9.5
sarkastuli moTxovna
326
saidan
viciT
konteqsti gvexmareba arapirdapiri
mniSvnelobis gagebaSi
ganvixiloT gamonaTqvami: aq mSvenieria
da Tbila~. ras niSnavs es? rogorc 9.5
cxrilidan Cans, SesaZlebelia, am tipis
martiv gamonaTqvamebs sxvadasxva istoriis
SeTxzviT sxvadasxva azri mivaniWoT. Cven
ra gvesmis
orazrovnebis daZlevis Sesaxeb saubrisas
aqcenti gavakeTeT imaze, Tu ras vigebT. axla
yuradRebas gavamaxvilebT naTqvamis gagebaze,
Sesabamisad, kiTxvas ase davsvamT: rodis Cndeba
mexsierebaSi reprezentaciebi _ frazis Tu
mTliani teqstis gagebis dros? magaliTad, ra
inaxeba mexsierebaSi, rodesac Tqven gaigebT
ukve nacnob frazas: `kata xaliCazea~. kvlevebis
safuZvelze dadginda, rom mniSvnelobis mqone
reprezentaciebi warmodgenilia bazisuri
erTeulebiT, romlebsac propoziciebs uwodeben
(Clark & Clark, 1877; Kintsh, 1974). propozicia
gamonaTqvamis ZiriTadi azria. winadadebis _
`kata xaliCazea~ _ ZiriTadi azri isaa, rom
raRac wevs raRacaze. am frazis wakiTxvisas
Tqven gamoyofT propozicias ze da cdilobT,
gaigoT katasa da xaliCas Soris arsebuli
mimarTeba, romelic gamoxatulia am propoziciiT.
propoziciebis Cawera xSirad ase xdeba: ze
(kata, xaliCa). mravali gamonaTqvami erTze met
propozicias Seicavs. ganvixiloT Semdegi
saidan
viciT
propoziciebi qmnian mexsierebis
struqturas
ganvixiloT winadadeba: mavzoleumi,
sadac mefe ganisvenebda, moedans gadahyurebda~. miuxedavad imisa, rom am winadadebaSi mavzoleumi da moedani erTmaneTisgan daSorebulia, propoziciuli analizi gvafiqrebinebs, rom isini mexsierebaSi erTad unda Seikribos propoziciaSi gadahyurebda (mavzoleumi, moedani).
am analizis Sesamowmeblad mkvlevrebma
cdis pirebs warudgines sityvebis CamonaTvali da sTxoves, ganesazRvraT, iyo Tu
ara TiToeuli sityva winadadebaSi.
zogierT cdis pirs CamonaTvalSi mavzoleumi uSualod moednis Semdeg miewoda,
zogs ki _ sxva propoziciidan amoRebuli
sityvis Semdeg. pasuxi _
diax, iyo
mavzoleumi~ gacilebiT swrafad modioda
im SemTxvevaSi, rodesac CamonaTvalSi
mavzoleumi uSualod moednis Semdeg iyo
metyveleba
327
328
cema) (Premark, 1971). am eqsperimentebis Sedegebma azrTa sxvadasxvaoba warmoSva (Seidenberg &
Pebitto, 1979). kritikosebi dainteresdnen Semdegi sakiTxebiT:
Simpanzeebis mier simboloebis
an Jestebis SemTxveviTi kombinaciebis (magaliTad, vaSo bodiSi, Sen meti daleva) gamoyeneba aris Tu ara metyvelebis
metyveleba, azrovneba da
kultura
Tu swavlobT, an iciT ucxo ena? Tu asea,
rogor ggoniaT, or enaze Tqven gansxvavebulad
fiqrobT? axdens Tu ara gavlenas ena azrovnebaze? es is kiTxvaa, romelsac mkvlevrebi
metyveleba
329
330
saidan
viciT
metyveleba gavlenas axdens ferebis
klasifikaciaze
mkvlevrebma cdis pirebs sTxoves, SeemowmebinaT sami feris wiri. ferebi aRebuli iyo lurjidan mwvanemde speqtrul
diapazonSi. cdis pirebs evalebodaT, ganesazRvraT, sami elferidan yvelaze metad
romeli gansxvavdeboda danarCeni orisagan.
cdis pirTa erTi jgufi warmodgenili
iyo inglisurenovani individebiT (inglisur enaSi arsebobs mwvanisa da lurjis
leqsikurad gansxvavebuli erTeulebi),
xolo meore CrdiloeT meqsikaSi mcxovrebi individebiT, romlebic tarahumaras
enaze laparakoben. am enaSi lurjisa da
mwvane elferis aRsaniSnad arsebobs
mxolod erTi sityva Siyoname. mkvlevrebi
varaudobdnen, rom, Tu sepir-uorfis
hipoTeza marTalia, maSin inglisurenovani
individebi SeZlebdnen lurjisa da mwva-
Sejameba
saubrisas adamianebi cdiloben, iyvnen
gulisxmierebi da yuradRebianebi. Sesabamisi
msmenelis arseboba saerTo codnis gaTvaliswinebas moiTxovs. spunerizmi da metyvelebis
sxva Secdomebi SesaZlebels xdis swori
frazebisa da gamonaTqvamebis dagegmvisa da
Sesworebis procesebis met-nakleb gagebas.
orazrovani sityvebis, struqturebisa da gamonaTqvamebis gasagebad, mniSvnelobebis SesaZlo
variantebidan swori arCevanis gasakeTeblad
msmenelebi iyeneben konteqsts. fsiqikuri
reprezentaciebi propoziciebis garSemo yalibdeba. miRebuli informaciisagan ufro metis
gasagebad, msmenelebs uxdebaT daskvnebis
gakeTeba, romlebic ar atareben SemTxveviT
xasiaTs. sepir-uorfis hipoTezis Tanaxmad, enebi,
romlebzec adamianebi laparakoben, gansazRvraven adamianis mier samyaros aRqmasa da gaazrebas. am hipoTezis zogierTi damadasturebeli
faqti ferebze Catarebul eqsperimentebSi
gamovlinda. mkvlevrebis winaSe kvlav dgas enebs
Soris arsebuli uamravi gansxvavebis Seswavlis
sakiTxi, romelic, SesaZloa, gavlenas axdendes
azrovnebaze.
vizualuri Semecneba
9.6 suraTze mocemulia winadadebis _ kata
xaliCazea~ _ reprezentaciis ori nimuSi. romelia TqvenTvis ufro misaRebi? Tu winadadebas
lingvistur propoziciebze dayrdnobiT gaiazrebT, orive sworia orive suraTze kata
xaliaCazea. miuxedavad amisa, TqvenTvis, albaT,
ufro misaRebi A variantia, radgan am winadadebis gagebisas savaraudoa, rom zustad am
suraTis Sesabamisi scena warmogidgebaT (Searle,
1979b). ras fiqrobT meore suraTis Sesaxeb?
cota ucnauria, ara? ase ggoniaT, kata sadacaa
daecema. es SfoTva imitom Cndeba, rom Tqven
SegiZliaT situacia gaiazroT suraTebze day-
vizualuri Semecneba
331
saidan
viciT
gonebaSi rotacia fizikuri rotaciis
msgavsia
suraTi
9.6
vizualuri reprezentaciebi
aris Tu ara orive kata xaliCaze?
vizualuri reprezentaciebis
gamoyeneba
332
suraTi
9.7
saidan
viciT
dnen, warmoedginaT navis kidev erTi detali, magaliTad, saqare mina an Ruza.
aRmoCnda, rom Ruzis dasanaxad~ (warmosadgenad) cdis pirebs ufro meti dro sWiro
axlosaa ZravasTan, vidre Ruza. reaqciis
droebs Soris gansxvaveba adasturebs, rom
adamianebi iseve aTvaliereben vizualur
xatebs, rogorc realur sagnebs (Kosslyn,
1980).
suraTi
9.8
warmodgenis vizualuri
skanireba
vizualuri Semecneba
333
verbaluri da vizualuri
reprezentaciebis kombinireba
334
Sejameba
adamianebs SeuZliaT vizualuri reprezentaciebis gamoyeneba sagnis gonebaSi rotaciisaTvis. adamianebi warmodgenil xatebs aTvaliereben ise, rogorc realur sagnebs. vizualuri
da verbaluri informaciis SejerebiT adamianebs
SeuZliaT srulyofili fsiqikuri reprezentaciebis Seqmna.
suraTi
9.9
problemebis gadaWra da
azrovneba
335
suraTi
9.10
problemis gadawyveta
,,ra arsebaa, romelic diliT oTx fexze
dadis, SuadRisas _ orze, xolo mzis Casvlis
Semdeg _ samze?~ berZnuli miTologiis Tanaxmad,
suraTi
336
9.11
problemuri situacia
rogor gansazRvravT problemas realur
cxovrebiseul pirobebSi? Cveulebriv, Tqven
acnobierebT gansxvavebas Tqvens arsebul mdgo-
337
suraTi
9.12
338
339
suraTi
9.13
340
9.6
gamocana `beri~
suraTi
9.14
gamocana `beri~-s
amoxsna
A suraTze naCvenebia ori
beri. erTi moZraobs qvemodan zemoT, meore _
zemodan qvemoT. B suraTze
warmodgenilia maTi Sexvedris adgili dRis erTsa
da imave momentSi. axla
SecvaleT ori beri erTiT;
amocana damtkicebulia.
deduqciuri azrovneba
warmoidgineT, rom midixarT restoranSi da
fulis gadaxdas Tqveni erTaderTi sakredito
baraTiT _ American Express~ _ apirebT. rekavT
restoranSi da ekiTxebiT: SeiZleba Tqvens
restoranSi sakre-dito baraTiT, American Express~, sargebloba?~ restornis mepatrone gpasuxobT: Cven yvela ZiriTad sakredito baraTs
viRebT~. am pasuxis Semdeg SegiZliaT daaskvnaT,
rom isini Tqvens sakredito ba-raTsac miiReben.
ratom? am SemTxvevaSi SegviZlia vixelmZRvaneloT silogizmiT (ori winadadebidan gakeTebuli logikuri daskvniT), romelic berZenma
filosofosma aristotelem 2000 wlis win mogvca:
wanamZRvari 1. restorani iRebs yvela ZiriTad
sakredito baraTs;
wanamZRvari 2. American Express~ aris ZiriTadi
sakredito ba-raTi;
daskvna: restorani miiRebs baraTs American
Express~.
aristotele ikvlevda, Tu ra logikuri mimarTeba arsebobda winadadebebs Soris, romlebic
realur daskvnamde migviyvanda. deduqciuri
azrovneba logikuri wesebis sworad gamoyenebas
gulisxmobs. Cven sakredito baraTis magaliTi
moviyvaneT, raTa gveCvenebina, rom gvaqvs
logikuri daskvnis gakeTebis unari, romelsac
logikuri, deduqciuri mtkicebulebis forma
gaaCnia. miuxedavad amisa, fsiqologebi ikvleven,
funqcionaluri rigidoba (Functional fixedness)
sagnis tradiciuli xedvis Secvlis da axali
funqciis danaxvis da misi efeqturad gamoyenebis
unaris arqona.
deduqciuri azrovneba (Deductive reasoning)
azrovnebis forma, romelic ori an meti
wanamZRvridan logikuri daskvnis gakeTebis
unars gulisxmobs.
341
gvaqvs Tu ara deduqciuri azrovnebis formaluri wesebi (Schaeken et al., 2000). es masStaburi
kvleva gvafiqrebinebs, rom, SesaZloa, marTlac
gagvaCnia zogadi logikuri azrovnebis unari,
magram realur samyaroSi deduqciur azrovnebaze
gavlenas axdens specifikuri codna samyaros
Sesaxeb da konkretul problemasTan dakavSirebuli reprezentaciuli resursebi.
modiT, es msjeloba qvemoT mocemul daskvnaze
ganvavrcoT da vnaxoT, Tu ra gavlenas axdens
codna deduqciur azrovnebaze. ganvixiloT
Semdegi silogizmi:
wanamZRvari 1. yvelafers, rasac aqvs Zrava,
sWirdeba benzini;
wanamZRvari 2. avtomobilebs sWirdebaT benzini;
342
suraTi
9.15
(Jihnson-Laird & Wason, 1977). ras izamdiT? umravlesoba fiqrobs, rom unda gadmoabrunos baraTi
A~ rac sworia da baraTi 4", rac arasworia.
mocemuli wesis mcdarobis dasamtkiceblad
araviTari mniSvneloba ar aqvs baraTs 4", amitom
mis gadmobrunebas azri ar aqvs (xvdebiT, ratom?);
Tqven unda gadmoabrunoT baraTi 7" da Tu
naxavT, rom mis meore mxares mocemulia xmovani,
gamodis, rom wesi ar aris swori.
am davalebas veisonis seleqciis davalebas
(Wason selection task) uwodeben, romelic eWvqveS
ayenebs adamianis efeqturad azrovnebis unars.
es negatiuri azri Semdgom modificirebul iqna
ori mimarTulebiT. pirveli: mkvlevrebma gamoTqves varaudi, rom, SesaZloa, cdis pirebi baraTebis Sesamowmeblad iyeneben aradeduqciur
strategias, ris gamoc isini ufro adastureben,
vidre uaryofen wesSi asaxuli mimarTebis
ganzogadebas. miuxedavad imisa, rom am strategias mcdar deduqciur azrovnebamde mivyavarT,
realur situaciaSi is mizanSewonilia mimarTebebis Sesaswavlad da gadawyvetilebis misaRebad
(Oaksford, Chater, 1994; Oaksford et al., 1997).
meore: deduqciuri azrovnebis gamoyeneba
ufro efeqturia, rodesac cdis pirebs saSualeba
aqvT, rom veisonis davalebis Sesrulebis dros
gamoiyenon samyaros Sesaxeb realuri codna
(Holyoak & Spellman, 1993). warmoi-dgineT, Tqven
gTxoves 9.13 suraTis qveda rigSi mocemul
baraTebze logikuri davalebis Sesruleba. unda
SeamowmoT wesi: Tu momxmarebeli apirebs
343
induqciuri azrovneba
344
saidan
viciT
msgavsebebis mosaZebnad adamianebs
xSirad daxmareba sWirdebaT
daakvirdiT 9.16 suraTis I nawilSi mocemul figuras. warmoidgineT, rom viRacam
milis zeda bolodan Caasxa wyali. ra
mimarTulebiT wava wylis nakadi milis
qveda bolodan gamosvlis Semdeg? SegiZliaT gamoiyenoT meore nawilSi mocemuli
nimuSebi. ganvixiloT odnav Secvlili
varianti. warmoidgineT, rom viRacam milis
TavSi Slangi daamagra. cvlis es rames?
cdis pirebs pirvelad sTxovdnen, daexataT
wylis nakadis mimarTuleba, romliTac,
maTi azriT, wyali wavidoda milidan gamosvlis Semdeg. Semdgom sTxovdnen, amoerCiaT
is suraTi, romelic yvelaze metad hgavda
maT naxats. erT-erT eqsperimentSi, sadac
pirobebSi ar iyo mocemuli Slangi, cdis
pirTa mxolod 30%-ma gasca swori pasuxi
(f varianti), xolo Slangis Semotanis
Semdeg es ricxvi 75%-mde gaizarda. ra
suraTi
9.16
ra mimarTulebiT wava
wyali
warmoidgineT, rom suraTis pirvel nawilSi daxatuli mowyobilobidan gamodis wylis nakadi.
rogor ggoniaT, ra mimarTulebiT
wava wyali? daxateT. Semdeg ki,
meore nawilSi warmodgenili
nimuSebidan airCieT erT-erTi,
romelic yvelaze metad hgavs
Tqvens naxats.
345
346
mivmarTavT. Cven aRvwereT zogierTi mniSvnelovani kvlevis Sedegebi, romlebic dakavSirebulia gansjisa da gadawyvetilebis miRebis
procesebTan; agreTve SemogTavazeT, Tu rogor
unda gamoiyenoT es Sedegebi TqvenTvis mniSvnelovan situaciaSi.
Sejameba
problemuri situacia moicavs Tavdapirvel
mdgomareobas, mizans da mTel rig operaciebs,
romelTa saSualebiTac Tavdapirveli mdgomareobidan individi aRwevs mizans. problemis
daZleva ufro efeqturia, roca adamianebi
gadawyvetilebis komponentebs gamocdian da
sasargeblo reprezentaciebs pouloben. deduqciuri azrovnebis gamoyenebiT sando daskvnebs
viRebT. kvlevis Sedegebis safuZvelze dadginda,
rom adamianebi yovelTvis ar arian Tanmimdevrulni deduqciuri azrovnebis dros. magaliTad,
isini tyuvdebian rwmenis gavleniT, Tumca,
akrZalvebis~ situaciaSi deduqciuri azrovnebis efeqturoba imatebs.
induqciuri azrovneba warsuli gamocdilebis
generalizacias moiTxovs. induqcias didi
gamoyeneba aqvs analogiuri problemis gadaWris
dros, rodesac adamianebi cdiloben, ipovon
misi analogiuri Zveli problema, romlis daZlevis gzebic maTTvis ukve cnobilia.
msjeloba da
gadawyvetilebis miReba
msjelobisa da gadawyvetilebis miRebis
Sesaxeb saubars Tqveni yoveldRiuri gamocdilebis erT-erTi yvelaze didi WeSmaritebiT
daviwyebT: Tqven cxovrobT samyaroSi, romelic
savsea gaurkvevlobiT. gadaixdiT Tu ara 9
dolars im filmis sanaxavad, romelic SeiZleba
an mogewonoT an _ ara? gamocdis win Tqveni
Canawerebis swavlas amjobinebT Tu saxelmZRvanelos xelaxla gadakiTxvas? mzad xarT
Tu ara CaebaT xangrZliv urTierTobebSi? radgan
momavlis Sesaxeb mxolod varaudi SegiZliaT
Tu odesme gqoniaT seriozuli samedicino konsultacia eqimTan, Tavad yofilxarT im situaciis monawile,
roca individis msjelobasa
da problemis gadaWris unars
udidesi mniSvneloba aqvs.
Tqvens janmrTelobaze pasuxismgebelma pirma unda
moaxdinos Tqven mier CamoTvlili simptomebis erTobliobis (paternis) identifikacia da daadginos daavadebis
gamomwvevi mizezi; miRebuli
daskvnis safuZvelze individma samoqmedo gegma unda
SeimuSavos. am procesSi mocemuli sirTuleebidan gamomdinare, warmoidgineT raoden
Znelia zustad Tqveni daavadebis simptomebis aRwera ise,
rom sxvebisaTvis gasagebi
iyos. swored amitom kognitur
mecnierebaTa mimdevrebi ramdenime welia muSaoben kompiuterul programebze, romlebic mniSvnelovan daxmarebas
uwevs eqimebsa da janmrTelobis dacvis personals
diagnostikasa da mkuranlobis dagegmvaSi.
am programebs ,,eqspertsistemebs~ uwodeben, romlebic profesionalTa mier
problemebis gadaWris simulaciaa, arsebuli codnis
gaTvaliswinebiT. sistema
MYCIN, romelic SemuSavebul
iqna 1970-ian wlebSi, safuZvlad daedo mecnierul kvlevaTa did nawils am sferoSi.
igi Seiqmna, rogorc infeqciur daavadebaTa diagnostikisa da mkurnalobis damxmare saSualeba (Shortliffe,
eqspert-sistemebi da medicina
347
348
evristika da msjeloba
romelia msjelobis saukeTeso gza? warmoidgineT, rom Tqven gekiTxebian: mogewonaT Tu
ara filmi? am kiTxvaze sapasuxod Tqven mogiwevT
cxrilis Sevseba, romlis erT mxares aRniSnavT,
Tu ra mogewonaT filmSi, xolo, meore mxares
ra ar mogewonaT da naxavT, romeli sveti
gamogivaT ufro grZeli. imisaTvis, rom Tqveni
Sefaseba ufro zusti iyos, Tqven kargad unda
awon-dawonoT yoveli debulebis wili TiToeul
mxares, maTi mniSvnelobis gaTvaliswinebiT
(magaliTad, TqvenTvis SeiZleba ufro mniSvnelovani iyos ,,msaxiobis Sesruleba~ (plusebis
mxare), vidre _ ,,gaxmovanebis efeqtebi~ (minusebis
mxare). Tu mTel am proceduras gaivliT, Tqven
SegiZliaT darwmunebuli iyoT msjelobaSi,
magram es mxolod savarjiSoa, romelsac
iSviaTad akeTebT. realur cxovrebSi Tqven ufro
xSirad da swrafad giwevT msjeloba. Tqven ar
gaqvT dro, anda sakmarisi informacia amgvari
formaluri procedurisaTvis. ras akeTebT amis
nacvlad? am kiTxvaze pasuxis gacema pirvelad
amos tverskim da daniel kanemanma scades (Amos
Tversky & Daniel Kahneman). isini amtkicebdnen, rom
msjeloba eyrdnoba analizis ufro evristikul,
vidre formalur meTodebs. rogorc zemoT iyo
aRniSnuli, evristika warmoadgens aramecnierul,
praqtikul meTods, romelic amcirebs msjelobis
(gadawyvetilebis miRebis) sirTules.
ra SemTxvevaSi iyeneben adamianebi am praqtikul, gamocdilebaze damyarebul meTodebs?
rogorc qvemoT naxavT, mkvlevrebi upiratesobas
aniWeben im garemo pirobebis aRweras, sadac
aRniSnuli meTodebis gamoyeneba ganapirobebs
Secdomis daSvebas. am eqsperimentebis logika
aseTia: rogorc aRqmis iluziebis SeswavliT
SeiZleba aRqmis bunebis gageba da mexsierebis
Seswavla mexsierebis darRvevebis SeswavliT,
aseve SesaZlebelia msjelobis procesebis
Seswavla mcdari msjelobebis SeswavliT
(Kahneman, 1991). rogorc mexsierebis, aRqmisa da
sxva fsiqikuri procesebis SemTxvevaSi, am drosac erTmaneTSi ar unda agerioT meTodi da
misawvdomobis evristika
gTxovT, moifiqroT pasuxi Zalian martiv
kiTxvaze (Cveni azriT, naklebad mosalodnelia
swori pasuxi da amitom ar gTavazobT rTul
amocanas, raTa uxerxul mdgomareobaSi ar
CavardeT). warmoidgineT, rom gevalebaT moTxrobis patara monakveTis wakiTxva; rogor
ggoniaT, am nawvyetSi romeli sityva iqneba ufro
meti: sityva, romelic iwyeba aso ,,k~-Ti
(magaliTad, kalaTa), Tu sityva, sadac aso ,,k~
mesame adgilzea? (magaliTad, nakrZali). Tu Tqven
tverskisa da kanemanis cdis pirebis msgavsad
fiqrobT (Amos Tversky & Daniel Kahneman 1973), maSin
Tqven daaskvniT, rom ,,k~ ufro metad gvxvdeba
xelmisawvdomobis evristika (Availability heuristic) _ daskvna, romelic efuZneba mexsierebaSi
Tavisuflad xelmisawvdom informacias.
saidan
viciT
guneba-ganwyobileba gavlenas axdens
mexsierebis xelmisawvdomobaze
mkvlevrebs surdaT eCvenebinaT, Tu ra
zegavlena SeiZleba moaxdinos gunebaganwyobilebam adamianis msjelobaze. cdis
pirebs evalebodaT, waekiTxaT sasiamovno
da usiamovno informacia, rac ganapirobebda Sesabamisi guneba-ganwyobilebis
Seqmnas. Semdeg ki sTxovdnen dadebiTi da
uaryofiTi movlenebis, magaliTad, sasiamovno saRamos da mtkivneuli Wrilobis
349
350
SvedeTi
b.
indonezia
c.
israeli
d.
nigeria
reprezentaciuli evristika
rodesac msjeloba reprezentaciul evristikas eyrdnoba, Tqven iTvaliswinebT kategoriis
arsebiT niSnebs. magaliTad, Tu sagani an
movlena am Tu im kategoriisaTvis damaxa-
swrafi siaruliT
burTis TamaSiT
CogburTiT
msubuqi aTletizmiT da mindvris TamaSebiT
ganvixiloT, magaliTad, 9.17. suraTze mocemuli warmatebuli iuristis daxasiaTeba. gaiTvaliswineT zemoT aRwerili eqsperimentis Sedegebi Tqvens yoveldRiur cxovrebaSi. nu `gamoekidebiT~ yvelaze tipur reprezentatul arCevans,
sanam ar SeiswavliT yvela danarCeni alternativis struqturas.
saidan
viciT
savaraudod
sworia ufro metis
momcveli kategoria.
suraTi
9.17
reprezentaciuli evristikis
gamoyeneba
reprezentaciuli evristikis gavleniT umravlesoba miiCnevs, rom advokatis sayvareli
sporti CogburTia, Tumca, rogorc suraTzea
naCvenebi, ufro sworia `burTiT TamaSebis~
dasaxeleba, radgan igi CogburTsac moicavs.
erT-erT eqsperimentSi cdis pirebs miewodebodaT 9.17 suraTze mocemuli pasuxebis CamonaTvali da eZleodaT 45 dolaris mogebis SesaZlebloba. amisaTvis
maT swori pasuxisaTvis unda mieniWebinaT
cifri `1". Tqven romel variants amoirCevdiT? Tu Tqvenc iseve fiqrobT, rogorc
monawileTa umravlesoba, Tqven dakargavT
45 dolars, radgan Tqveni pasuxi iqneba
`CogburTi~ da ara `burTiT TamaSebi~.
9.17 suraTis qveda nawilidan Cans, Tu
ratom ver iqneba CogburTi kargi fsoni.
is Sedis `burTiT TamaSebis~ kategoriaSi.
cdis pirebis azriT, CogburTi ukeTesi
pasuxia, radgan mas aqvs sportuli TamaSis
yvela is Tviseba, romelsac iuristi
iTamaSebda (upiratesobas mianiWebda). reprezentatulobaze dafuZnebuli es msjeloba monawileebs ubiZgebs, ugulebelyon
sxva tipis informacia, kerZod, kategoriis
struqtura. am pasuxis amorCevis SemTxvevaSi mogebuli Tanxa 45 dolaria (Bar-Hille
& Neter, 1993).
ganvixiloT reprezentatulobis meore magaliTi, romelsac, agreTve SeuZlia gavlena moaxdinos Tqven mier dadebul fsonebze. warmoidgineT, SesaZlebloba geZlevaT, monawileoba
miiRoT latareis gaTamaSebaSi. gasamarjveblad
reprezentaciuli evristika -(Representativeness
heuristic) kognituri strategia, romelic
miakuTvnebs obieqts garkveul kategorias, am
kategoriisaTvis damaxasiaTebeli ramdenime
niSnis safuZvelze.
351
333
574 948
772
Ruza amoRebulia!~
evristikis mesame formis gasacnobad, scadeT
azrovnebis eqsperimentis Catareba. daiwyeT
qvemoT mocemuli magaliTis amoxsna da 5 wamis
Semdeg dawereT miaxloebiTi pasuxi.
1 x 2 x 3 x 4 x 5 x 6 x 7 x 8 = _____
saidan
viciT
352
8 x 7 x 6 x 5 x 4 x 3 x 2 x 1 = _____
im SemTxvevaSic ki, Tu Tqven SeamCnevT, rom
es sapirispiro mimarTulebiT dalagebuli igive
ricxvebia, naxavT, rom miRebuli Sedegi sakmaod
gansxavebuli iqneba. albaT, magaliTis amoxsnas
daiwyebT Semdegi moqmedebis SesrulebiT - 8 X 7
da miiRebT 56-s; Semdeg, SeecdebiT 56-is 6-ze
Ruzis~ evristika (Anchoring Heuristics) zogierTi movlenis an Sedegis mniSvnelobis Sesaxeb
msjelobisas misi sawyisi mniSvnelobis gadafaseba an verSefaseba.
gadawyvetilebis miRebis
fsiqologia
warmogidgenT gadawyvetilebis miRebaze
fsiqologiuri faqtorebis gavlenis TvalsaCino
magaliTs. ganvixiloT problema, romelic
mocemulia 9.7 cxrilis pirvel nawilSi. waikiTxeT instruqcia da airCieT A an B varianti.
axla am problemis meore naSilSi warmodgenil
variants gaecaniT. xom ar SecvlidiT arCevans?
eqsperimentul pirobebSi studentebi kiTxulobdnen am problemis erT-erT versias (Shafir,
1993). roca maT pirvel nawilSi ekiTxebodnen,
Tu romel variants amjobinebdnen, studentebis
67% irCveda B variants, xolo, rodesac studentebs sTxovdnen, gaeuqmebinaT arCevani, es
maCvenebeli 52%-mde ecemoda (48% auqmebs B variants). ratom aris es cvlileba ucnauri? Tu
yuradRebiT gadaxedavT problemis orive versias,
naxavT, rom maT Soris araviTari gansxvaveba ar
aris. erTi SexedviT, Tqven SeiZleba ifiqroT,
rom msgavsma informaciam imave gadawyvetilebamde unda migiyvanoT, magram adamianebi ase
ar iqcevian. rogorc Cans, ,,upiratesobis~
miniWebis SemTxvevaSi adamianTa yuradReba
koncentrirebulia arCevanis pozitiur mxareebze
_ Tqven agrovebT aSkara damamtkicebel sabuTebs
raRacis sasargeblod maSin, roca ,,gauqmebis~
moTxovnis SemTxvevaSi yuradRebis koncentrireba arCevanis negatiur aspeqtebze xdeba _
Tqven agrovebT informacias raRacis winaaRmdeg.
amitom, SesaZloa, Tqveni gadawyvetileba
Seicvalos.
aseTi sworxazovani magaliTi gviCvenebs, rom
gadawyvetilebis miRebaze did gavlenas axdens
kiTxvis formulireba (Solvic, 1995), swored amitom
saWiroa gadawyvetilebis miRebis fsiqologiuri
aspeqtebis codna. Tqven unda SegeZloT Tqveni
gadawyvetilebis Semowmeba, raTa darwmundeT,
eqvemdebareba Tu ara is detalur analizs. am
SemTxvevaSi Tqven SegiZliaT hkiTxoT sakuTar
Tavs: ,,rogor Seicvleboda Cemi arCevani ama Tu
im variantis uaryofis da ara arCevis SemTxvevaSi?~ Tu romelime konkretul arCevans
erT SemTxvevaSi aniWebT upiratesobas, xolo
meore SemTxvevaSi uaryofT, es imas niSnavs,
rom mas aqvs rogorc dadebiTi, ise uaryofiTi
353
cxrili
9.7
fsiqologiuri faqtorebis gavlena gadawyvetilebis miRebaze
arCevanis forma
354
nawili 2: uaryofa
dolariT gazrdas, maSin rogor xasiaTze dadgebiT? uecrad SeiZleba iseTi gancda dageufloT, TiTqos fuli dakargeT, radgan 1 000
dolari gacilebiT naklebia, vidre Tqven elodiT; Tumca, orive SemTxvevaSi 1 000 dolariT
mets miiRebdiT weliwadSi _ obieqturad, Tqven
zustad erTnair mdgomareobaSi iqnebodiT, magram
fsiqologiuri efeqti Zalian gansxvavebulia.
ai, ratom aris mniSvnelovani orientirebi
gadawyvetilebis miRebisas (Kahneman, 1992). ras
ganvixilavT mogebad da ras _ danakargad,
nawilobriv, ganisazRvreba molodinebiT 1 000
dolaris an 10 000 dolaris momateba _ romelzec
orientirebulia adamiani (am SemTxvevaSi gadawyvetileba SeiZleba exebodes samsaxurSi darCenas).
axla ganvixiloT SedarebiT rTuli magaliTi, romelSic `formireba~ ufro mniSvnelovan gavlenas axdens gadawyvetilebis miRebaze. 9.8 cxrilSi Tqven filtvis simsivnis
mkurnalobis meTodis arCeva gevalebaT _
operacia an radioTerapia. pirvelad waikiTxeT
`gadarCenis~ formiT warmodgenili problema
da airCieT mkurnalobis strategia; Semdeg ki
`sikvdilianobis~ formiT gadmocemuli igive
saidan
viciT
msjeloba cudi saqmianobis Sesaxeb
warmoidgineT, rom Tqven gTxoven, monawileoba miiRoT disciplinarul komisiaSi, romelmac unda gadawyvitos, Tu ra
TanxiT daajarimos kompania, romelic reklamis saSualebiT mcdar informacias
avrcelebda. moaxdens Tu ara gavlenas
sakiTxis miwodebis forma Tqvens gadawyvetilebaze? eqsperimentSi kompaniis
saqmianoba warmodgenili iyo erT SemTxvevaSi dadebiTi kuTxiT (magaliTad,
,,20%-ia imis Sansi, rom organizaciam ar
icoda reklamaSi mcdari informaciis
Sesaxeb~), xolo, meore SemTxvevaSi - negatiuri kuTxiT (magaliTad, `80%-ia imis
Sansi, rom organizaciam icoda reklamaSi
mcdari informaciis Sesaxeb~). xedavT, rom
orive gancxadeba zustad erTi da igive
informacias gvawodebs? cdis pirebi,
romlebic kiTxulobdnen pozitiuri
kuTxiT miwodebul gancxadebas, iZleodnen
daaxloebiT 40,153 dolaris odenobis
jarimis rekomendacias maSin, roca negatiuri formiT miwodebuli gancxadebis
cxrili
9.8
sikvdilianoba
operacia. 100 adamianidan operaciis dros an mis Semdgom periodSi iRupeba 10 adamiani, operaciidan erTi
wlis ganmavlobaSi 32, xuTi wlis ganmavlobaSi ki
66.
radioTerapia. radioTerapiiT mkurnalobis procesSi
100 adamianidan arc erTi ar daRupula; mkurnalobidan
erTi wlis ganmavlobaSi daiRupa 23 adamiani, 5 wlis
ganmavlobaSi ki 78.
355
cxrili
9.9
gadawyvetilebis aversia
A.
2.
iyidiT SONY-s
`sidipleers~.
356
Sejameba
msjelobaze Catarebuli gamokvlevebi gviCvenebs, rom adamianebi ufro xSirad eyrdnobian
evristikul da ara formalur analizs. evristikis xelmisawvdomoba gulisxmobs, rom
adamianebi akeTeben daskvnas im informaciis
safuZvelze, romelic Tavisuflad misawvdomia
mexsierebaSi. evristikis reprezentatulobis
mixedviT, daskvna emyareba ama Tu im sagnis an
movlenis ama Tu im kategoriis arsebiTi niSnebis gansazRvras. `Ruzis~ evristikis mixedviT,
adamianebis msjelobis Sefasebis dazusteba
sawyisi sidididan gamomdinare xdeba. kiTxvis
forma gavlenas axdens gadawyvetilebis miRebaze.
mkvlevrebi Tvlian, rom gadawyvetilebis
sirTule ganapirobebs gadawyvetilebisadmi
antipatiur damokidebulebas.
357
sakvanZo
sakiTxebi
kogniciis Seswavla
kognitur fsiqologiaSi
momuSave specialistebi
Seiswavlian fsiqikur
procesebs da struqturebs, romlebic safuZ-
metyveleba
358
358
vizualuri kognicia
vizualuri reprezentaciebi
SesaZloa gamoyenebul iqnes
propoziciuli reprezentaciebis Sesavsebad.
vizualuri reprezentaciebi
garemos vizualuri aspeqtebis gaazrebis saSualebas
gvaZlevs.
adamianebi qmnian vizualur
reprezentaciebs, romlebSic
gaerTianebulia rogorc
verbaluri, ise vizualuri
informacia.
problemis gadaWra da
azrovneba
adamianebma unda gansazRvron
sawyisi mdgomareoba, mizani
da is operaciebi, romlebic
saSualebas miscemT, sawyisi
mdgomareobidan miaRwion
mizans.
logikur wesebze damyarebuli wanamZRvrebis safuZvelze gakeTebuli daskvna
deduqciuri azrovnebaa.
induqciuri azrovneba gulisxmobs daskvnis gakeTebas
xdomilebis albaTobis gaTvaliswinebiT.
msjeloba da
gadawyvetilebis miReba
msjeloba da gadawyvetilebis miReba, ZiriTadad, efuZneba evristikas, romelic
adamians gadawyvetilebis
swrafad miRebis saSualebas
aZlevs.
misawvdomobis, reprezentatulobisa da Ruzis efeqtis~ arasworma gamoyenebam
ZiriTadi sakiTxebi
avtomaturi procesebi
azrovneba
algoriTmi
gadawyvetilebis aversia
gadawyvetilebis miReba
deduqciuri azrovneba
evristika
eqspresiuli metyveleba
varaudi
induqciuri azrovneba
kognituri procesebi
kognituri fsiqologia
kognituri mecnierebebi
kontrolirebadi procesebi
misawvdomobis evristika
msmenelis gaTvaliswineba
msjeloba
paraleluri procesebi
problemis gadaWra
problemuri situacia
reprezentaciuli evristika
seriuli procesebi
forma
funqcionaluri rigidoba
fsiqikuri ganwyoba
Ruzis evristika
Semecneba
xmamaRali fiqris oqmi
avtomaturi procesebi
azrovneba
algoriTmi
gadawyvetilebis aversia
10
ra aris Sefaseba
Sefasebis istoria
formaluri Sefasebis
ZiriTadi niSnebi
inteleqtis Sefaseba
inteleqtis testebis
istoriuli safuZvlebi
IQ testebi
fsiqologia XXi saukeneSi:
Sefaseba internebtiT
inteleqtis Teoriebi
sternbergis inteleqtis
triarqiuli Teoria
gardneris mravlobiTi
inteleqti da emociuri
inteleqti
inteleqtis politika
jgufuri Sedarebebis
istoria
memkvidreobiToba da IQ
garemo da IQ
kultura da IQ testebis
validoba
SemoqmedebiToba
kreatulobis Sefaseba
da kavSiri inteleqtTan
gansakuTrebuli
kreatuloba da
SeSliloba
Sefaseba da sazogadoeba
sakvanZo sakiTxebi
ZiriTadi cnebebi
359
360
Sefasebis istoria
SefasebisTvis gankuTvnili formaluri
testebisa da meTodikebis ganviTareba SedarebiT
axali saqmea dasavlur fsiqologiaSi, romelic
farTo asparezze mxolod 1990-iani wlebis
dasawyisSi gamovida. Tumca, didi xniT adre,
vidre dasavluri fsiqologia daiwyebda adamianTa Sesafasebeli testebis gamogonebas, Sefasebis
meTodebi ukve arsebobda antikur CineTSi.
faqtobrivad, CineTSi 4000 wlis win gamoiyeneboda sakmaod daxvewili programa saxelmwifo
samoqalaqo samsaxurSi misaRebi moxeleebis
testirebisaTvis. saxelmwifo moxeleebs TavianTi kompetenturobis gamovlena yovel mesame
wels moeTxovebodaT zepir gamocdaze. ori
aTasi wlis Semdeg, hanis dinastiis dros, weriTi
ra aris Sefaseba
ra aris Sefaseba
361
362
formaluri Sefasebis
ZiriTadi niSnebi
formaluri Sefasebis procedura, romelic
gulisxmobs individebis klasifikacias, an maT
SerCevas, sam moTxovnas unda akmayofilebdes.
Sefasebis instrumenti unda iyos (1) sando, (2)
validuri da (3) standartizirebuli. Tu
Sefasebis instrumenti am moTxovnebs ar akmayofilebs, maSin miRebuli Sedegebi sando ar
iqneba. miuxedavad imisa, rom winamdebare Tavi
inteleqtis Sefasebas Seexeba, formaluri
Sefasebis qvemoT aRwerili procedura yvela
saxis fsiqologiuri testirebis dros gamoi-
sandooba
sandooba gviCvenebs, esa Tu is Sefasebis
instrumenti ramdenad iZleva sando monacemebs.
Tu diliT abazanaSi samjer aiwonebiT da
sasawori samjerve sxvadasxva Sedegs giCvenebT,
ifiqrebT, rom is ar muSaobs. Tqven SegiZliaT
TqvaT, rom is ar aris sando, vinaidan ver
iRebT myar maCvenebels; Tu awonvebs Soris
kargad danayrdebiT, maSin, bunebrivia, aRar
geqnebaT molodini imisa, rom saswori erTsa
da imave wonas aCvenebs. gazomvis meTodebi
mxolod im SemTxvevaSi SeiZleba CaiTvalos
sandod an arasandod, Tu ucvleli darCeba
gasazomi sidide.
testis sandoobis dasadgenad aucilebelia
test-retestuli sandoobis gansazRvra. es aris
korelacia zoma, romelic arsebobs erTsa da
imave cdis pirze, erTi da igive testis sxvadasxva
dros Catarebis Sedegad miRebul maCveneblebs
Soris. sruliad sando testis korelaciis
koeficientia +1.00, rac niSnavs imas, rom orive
SemTxvevaSi erTnair maCveneblebs viRebT. Tu
cdis pirebma pirveli testirebisas miiRes
yvelaze maRali, an dabali qulebi, maSin igives
miiReben meore testirebis Sedegadac. sruliad
arasando testis maCveneblebs Soris korelaciis
koeficienti 0.00-is tolia, rac niSnavs imas,
sandooba (Reliability) _ xarisxi, romelic uzrunvelyofs erTnair qulebs testis nebismier dros
gamoyenebisas, instrumentis mier qulebis stabilurobas an konsistenturobas.
test-retestuli sandooba (Test-retest reliability) _
erTi da igive cdis pirze erTi da igive testis sxvadasxva dros Catarebis Sedegad miRebul
qulebs Soris arsebuli korelaciis sazomi.
paraleluri formebi (Parallel forms) _ testis
sxvadasxva versiis gamoyeneba testis sandoobis
Sesafaseblad; formebis Secvla amcirebs
pirdapiri gamoyenebis, damaxsovrebis efeqts
an individis survils, gamoavlinos konsistenturoba erTi da igive amocanis mimarT.
Sinagani SeTanxmebuloba (Internal consistency) _
sandoobis sazomi. testis sxvadasxva nawilebis,
rogoricaa kenti da luwi punqtebi, SesrulebaSi miRebuli qulebis msgavsebis xarisxi.
SuaSi gaxleCvis sandooba (Split-half consistency)
_ testis ekvivalenturi naxevrebis SesrulebaSi
miRebuli qulebis Sedareba.
ra aris Sefaseba
363
validoba
364
saidan
viciT
pacientebi manipulireben
fsiqiatrebis SefasebebiT
fsiqiatriuli klinikis personali
SizofreniiT didi xnis ganmavlobaSi
daavadebul pacientebs ekiTxeboda,
ramdenad mZime iyo maTi mdgomareoba.
rodesac maT ekiTxebodnen, iyvnen Tu ara
isini imdenad kargad, rom saerTo palataSi
gadaeyvanaT, pacientebi, ZiriTadad,
dadebiT Sefasebas iZleodnen. Tumca,
rodesac interviu stacionaridan
gawerisTvis mzaobis Sefasebas isaxavda
miznad, maSin maTi pasuxi uaryofiTi iyo,
am magaliTidan Cans, rom testis Semqmnelebi ar unda daeyrdnon mxolod TvalsaCino validobis mqone sazoms. axla ganvixiloT validobis sxva tipebi, romlebic SesaZlebels xdian
zogierTi SezRudvis daZlevas.
testis kriteriumis mixedviT validobis
(cnobilia, aseve, rogorc prognostuli validoba) misaRwevad fsiqologebi erTmaneTs
adareben cdis pirebis mier erT testSi miRebul qulebsa da sxva (imave parametrTan dakavSirebuli) standartis an kriteriumis mixedviT miRebul qulebs. magaliTad, Tu testis
mizania kolejSi warmatebulobis prognozireba, maSin kolejis miRebuli niSnebi Sesabamisi
kriteriumi iqneba. Tu testis qulebi korelirebs kolejis niSnebTan, maSin testi validuria kriteriumis mixedviT. testis avtorebis
ZiriTadi amocana Sesabamisi gazomvadi kriteriumis povnaa. Tu erTxel ukve naCvenebia Sefasebis instrumentis kriteriumis mixedviT
validoba, maSin mkvlevrebi sandod miiCneven
mas da kidev gamoiyeneben Semdgomi prognozirebisaTvis. swored am logikiT iTxovs kolejis
mimRebi komisia SAT-is qulebs. warsulSi SATis qulebi dadebiTad korelirebda kolejSi
swavlis zogierT aspeqtTan, amitom administracias maTze dayrdnobiT kolejSi Tqveni
momavali karieris prognozireba SeeZlo.
pirobebi, romelSic testi validuria, SeiZleba Zalze specifikuri iyos, amitom yovelTvis
saWiroa testis mimarT daisvas kiTxva: `risTvis
aris is mowodebuli, risTvisaa validuri?~ Tu
ra aris Sefaseba
365
normebi da standartizacia
366
Sejameba
fsiqologiuri Sefaseba fokusirebulia individualur gansxvavebebze, aseve, imis Seswavlaze, Tu riTi gansxvavdeba an hgavs erTi individi sxvebs. Sefasebis formebi antikur CineTSi
Seiqmna. dasavlur samyaroSi pirvelad frensis
galtonma Seqmna da gamoiyena Teoria inteleqtis
testirebis Sesaxeb. samwuxarod, masve ekuTvnis
miTi biologiurad `saukeTeso~ (superioruli)
da `uaresi~ (inferioruli) adamianebis Sesaxeb.
testebi gamoyenebadia, Tu: (a) isini validuria,
anu sxvadasxva dros am testis Sesrulebisas
erTi da igive adamiani erTsa da imave qulebs
iRebs da (b) iZleva sando, zust informacias
im konstruqtis Sesaxeb, ris gasazomadac Seiqmna.
aseve, mniSvnelovania, rom testis Catarebis
procedura iyos standartizirebuli da miRebuli qulebi Sedardes Sesabamisi populaciis
normas.
inteleqtis Sefaseba
ramdenad gonieri xarT Tqven an Tqveni
megobrebi? am kiTxvaze pasuxis gacema inteleqtis
gansazRvriT unda daiwyoT. es advili amocana
ar aris, magram inteleqtis mkvlevarTa 52-kaciani
jgufi mainc SeTanxmda aseT zogad gansazRvrebaze: `inteleqti aris Zalze zogadi gonebrivi
SesaZlebloba, romelic, sxva komponentebTan
erTad, moicavs logikuri msjelobis, dagegmvis,
problemaTa gadaWris, abstraqtuli azrovnebis,
rTuli ideebis wvdomis, swrafad daswavlisa
da gamocdilebis miRebis unars~ (Gottfredson,1997a,
gv.13). SesaZleblobebis am farTo speqtrs Tu
gaviTvaliswinebT, maSinve naTeli gaxdeba, ratom
aris inteleqtis gazomva kamaTis sagani. is, Tu
rogor axdenen Teoretikosebi inteleqtis da
umaRlesi fsiqikuri funqciebis konceptualizebas, mniSvnelovnad gansazRvravs im xerxs,
riTac isini mis gazomvas cdiloben (Sternberg,
1994). zogierT fsiqologs miaCnia, rom adamianis
inteleqti SeiZleba raodenobrivad ganisazRvros da dayvanil iqnes erT garkveul qulaze;
sxvebi amtkiceben, rom inteleqti mravali
komponentisgan Sedgeba, romelic cal-calke
unda gaizomos; arian iseTebic, romlebic
amboben, rom sinamdvileSi arsebobs inteleqtis
ramdenime gansxvavebuli saxe, rac gamocdilebis
sxvadasxva sferos Seesabameba.
am qveTavSi aRvwerT, Tu rogor ukavSirdeba
inteleqtis testebi inteleqtis sxvadasxva
koncefciebs. daviwyoT istoriuli konteqstis
ganxilviT, romelSic aRmocenda inteleqtisadmi
da misi gazomvisadmi interesi.
inteleqtis testebis
istoriuli safuZvlebi
1905 wels gamoqveynda inteleqtis sakvlevi
pirveli qmediTi testi. alfred bine (Alfred
Binet) gamoexmaura safrangeTis saxalxo ganaTlebis ministris mowodebas, SeeqmnaT ufro efeqinteleqti (Intelligence) _ gamocdilebidan sargeblis miRebisa da garemos Sesaxeb mocemuli
informaciis farglebis garRvevis zogadi
unari.
inteleqtis Sefaseba
367
368
turi saswavlo meTodebi ganviTarebaSi Seferxebebis mqone bavSvebisaTvis. bine da misi kolega
Teofil simoni (Theophil Simon) fiqrobdnen, rom
saswavlo programis Sesadgenad aucilebeli
iyo bavSvebis inteleqtualuri unaris gazomva.
man scada inteleqtis obieqturi testis
SemuSaveba, romelsac gamoiyenebdnen ganviTarebaSi Seferxebebis mqone bavSvebis klasificirebisaTvis da normaluri moswavleebisgan
maT gamosarCevad. igi imedovnebda, rom amgvari
testis arseboba saSualebas miscemda skolas,
naklebad dayrdnoboda maswavlebelTa mier
moswavleTa sakmaod subieqtur da xSirad
tendenciur Sefasebebs.
inteleqtualuri aqtivobis raodenobrivi
maCveneblis gamosaTvlelad anu gasazomad binem
Seadgina asakze orientirebuli amocanebi, anu
testuri davalebebi, romelTa mixedviTac
SesaZlebeli iqneboda didi raodenobiT
bavSvebis pasuxebs urTierTSedareba. testSi
Sesatani davalebebis SerCeva ise xdeboda, rom
SesaZlebeli yofiliyo TiToeul maTganze gacemuli pasuxis obieqturad sworad an arasworad
miCneva; davalebebi Sinaarsobrivi TvalsazrisiT
mravalferovani da bavSvebis saarsebo pirobebis
Taviseburebebis gavlenisgan maqsimalurad
Tavisufali unda yofiliyo da davalebis
Sesrulebisas unda Sefasebuliyo ara masalis
meqanikuri daxsomebis, aramed _ msjelobisa da
daskvnebis gakeTebis unari (Binet, 1911).
testireba sxvadasxva asakis bavSvebs CautardaT da dadginda TiToeuli asakis normalurad
ganviTarebuli bavSvebisTvis tipuri saSualo
qula. Semdeg TiToeuli konkretuli bavSvis
Sesruleba Seadares am asakis sxva bavSvebis
saSualo maCvenebels. testis Sedegebi gamoisaxa
saSualo asakis terminebiT, sadac normalurad
ganviTarebuli bavSvebi konkretul qulas
iRebdnen. am sazoms gonebrivi asaki ewoda.
magaliTad, rodesac bavSvis mier miRebuli qula
utoldeba xuTi wlis bavSvTa jgufis saSualo
gonebrivi asaki (Mental age) _ bines inteleqtis
sazomis mixedviT aris asaki, romelSic bavSvis
inteleqtualuri aqtioba im saSualo asakiT
gamoixateba, romelSic normaluri ganviTarebis
bavSvebi gansazRvrul qulas iReben.
qronologiuri asaki (Chronological age) _ individis dabadebidan gasuli Tveebisa da wlebis
raodenoba.
IQ testebi
miuxedavad imisa, rom binem inteleqtis standartizebuli gazomva safrangeTSi daiwyo, sul
male am saqmeSi wamyvani poziciebi aSS-is
fsiqologebma daikaves. maT SeimuSaves, agreTve,
IQ, anu inteleqtis koeficienti. IQ inteleqtis
ricxobrivi, standartizebuli sazomia. amJamad
farTod gamoiyeneba individualuri gamoyenebisTvis mowodebuli IQ-testis ori jgufi:
stenford-binesa (Stanford-Binet) da veqsleris
skalebi (Wechsler).
inteleqtis Sefaseba
(Robert Yerkis), gamoexmaurnen omis wlebis sagangebo viTarebas da es testebi sul raRac erT
TveSi Seqmnes (Lennon,1985).
am farTomasStabiani testirebis programis
Sedegad amerikis sazogadoebisaTvis misaRebi
gaxda azri, rom inteleqtis testebs SeuZliaT
adamianTa diferencireba liderobis unarisa
da sxva socialurad mniSvnelovani maxasiaTeblebis mixedviT, ramac xeli Seuwyo maT farTo
gamoyenebas skolebsa da sawarmoebSi. Sefaseba
ganixileboda, rogorc qaotur sazogadoebaSi
wesrigis Setanis saSualeba. aseve, es iyo sakmaod
iafi, demokratiuli xerxi im adamianTa gamodiferencirebisa, visac ganaTlebidan da samxedro
meTaurTa treningidan garkveuli codnis miReba
SeeZlo. inteleqtis farTomasStabiani testirebis gamoyenebis gasaioleblad mkvlevrebi
Zalas ar iSurebdnen da farTo gamoyenebis
mqone testur procedurebs qmnidnen.
369
370
Tavis marTvis sferoebSi~, an `gonebrivi CamorCenilobis mqone pirovneba, romelic komunikaciasa da socialur CvevebSi mcire mxardaWeras
saWiroebs~ (American Association on Mental Retardation AAMR,1992. gv.34).
cxrili
10.1
gonebrivi CamorCenilovbis diagnozi
lebis xuTi subtesti moicavs masaliT manipulirebas, praqtikulad ar aris sityvebi. magaliTad, kuburebis awyobis testSi individs
baraTebze gamosaxuli nimuSis gameoreba evaleba,
risTvisac igi kuburebis ferad mxareebs usadagebs erTmaneTs. cifrebi-simboloebis testSi
mocemulia gasaRebi, romelic 9 simbolos 9
cifrs usadagebs da amocana meore gverdze
moTavsebuli simboloebisaTvis Sesabamisi
cifrebis miweraSi mdgomareobs. praqtikuli
Sesrulebis danarCen testebSi Sedis suraTebis
dalageba, suraTebis dasruleba da obieqtis
ageba. Tu CaitarebT WAIS-R-s, TerTmetive
subtesti unda SeasruloT da sami saxis qula
_ verbaluri IQ, Sesrulebis IQ da mTliani,
anu sruli skalis IQ _ miiRoT. 10.2 cxrilSi
mocemulia magaliTebi imisa, Tu ra tipis
kiTxvebs SexvdebiT WAIS-R-Si. WAIS-R gankuTvnilia 18 da meti wlis adamianebisaTvis, magram
msgavsi testebi SemuSavebulia bavSvebisaTvisac
(sur. 10.2). veqsleris inteleqtis skala bavSvebisaTvis _ mesame gamocema (WISC-III; Wechsler,
1991) morgebulia 6-dan 17 wlamde bavSvebze da
inteleqtis Sefaseba
371
cxrili
WAIS-R
10.2
testis analogiuri sakiTxebi
da problemebi
verbaluri subtesti
informirebuloba
gageba
ariTmetika
msgavseba
ricxvTa rigi
leqsikur maragi
Sesrulebis subtesti
ricxobrivi simbolo
372
suraTis dasruleba
kuburebis nimuSi
suraTebis dalageba
obieqtis ageba
eqsperimentatori awvdis
cdis pirs muyaos firfitebis nawilebs, romelic
cdis pirma ise unda daalagos, rom nacnobi sagnis
suraTi miiRos.
Sejameba
inteleqtis Tanamedrove testireba saTaves
iRebs alfred bines mcdelobidan, romelsac
is iseTi moswavleebis gamosavlenad axorcielebda, romlebic skolaSi swavlisas dama-
suraTi
10.2
inteleqtis Teoriebi
Cven ganvixileT inteleqtis gazomvis zogierTi xerxi. amJamad Tqven ukve SegiZliaT hkiTxoT
sakuTar Tavs: daadgens Tu ara es testebi
yovelive imas, rasac sityva inteleqti gulisxmobs? daadgens Tu ara es testebi yvela im
unars, rac, Tqveni azriT, Tqvenive inteleqts
Sefaseba internetiT
Seadgens? am sakiTxebis gaazrebaSi rom dagexmaroT, inteleqtis Teoriebs ganvixilavT. TiToeuli Teoriis gacnobisas hkiTxeT sakuTar Tavs:
moxerxebulad igrZnobdnen Tu ara Tavs misi
momxreebi, Tu maTi inteleqtis gasazomad IQ-s
gamoiyenebdnen.
inteleqtis fsiqometruli
Teoriebi
inteleqtis fsiqometruli Teoriebi, ZiriTadad, imave filosofiur velSi warmoiSva, romelmac IQ testebs misca dasabami. fsiqometria
inteleqtis Teoriebi
373
374
fsiqologiis dargia, romelic fsiqikuri funqciebis testirebas emsaxureba. mis mraval aspeqts
Sorisaa pirovnebis diagnostikuri Sefaseba,
inteleqtis Sefaseba da ganwyobebis gazomva.
amrigad, fsiqometruli midgomebi mWidro
kavSirSia testirebis meTodebTan. es Teoriebi
ikvlevs statistikur mimarTebebs unarebis
gansxvavebul sazomebs Soris, magaliTad, WAISR-is 11 subtests Soris da Semdeg am mimarTebaTa
safuZvelze adamianis inteleqtis Sesaxeb
daskvnebi gamoaqvs. teqnikas, romelic amisaTvis
yvelaze xSirad gamoiyeneba, faqtoruli analizi
ewodeba. es aris statistikuri procedura,
romelic parametrebis, klasterebisa da faqtorebis ufro mcire raodenobis identificirebas
axdens damoukidebel cvladTa ufro didi
erTobliobis SigniT. faqtoruli analizis
mizani sakvlevi koncefciis ZiriTadi fsiqologiuri parametrebis dadgenaa. cxadia, statistikuri procedura mxolod statistikur
mudmivebs adgens; am mudmivebis axsna da maTi
dasabuTeba ukve fsiqologebis saqmea.
Carlz spirmenma (Charles Spearman) pirvelma
gamoiyena faqtoruli analizi inteleqtis kvlevis sferoSi, rac sakmaod STambeWdavi iyo. man
aRmoaCina, rom individTa mier inteleqtis
sxvadasxvagvari testebis Sesrulebis Sedegad
miRebuli qulebi kargad korelirebs erTmaneTTan. aqedan gamomdinare, man daaskvna, rom
arsebobs zogadi inteleqtis faqtori, anu
faqtori g, romelic gonebrivi aqtiobis ganxorcielebas udevs safuZvlad (Spearman,1927). yoveli
calkeuli sfero, aseve, dakavSirebulia Tavis
fsiqometria (Psychometrics) _ fsiqologiis dargi, romelic gonebrivi SesaZleblobebis testirebaSi specializirdeba.
g _ spirmenis mixedviT, zogadi inteleqtis
faqtori, romelic safuZvlad udevs yovelgvar
inteleqtualur aqtiobas.
kristalizebuli inteleqti (Cristallized intelligence) _ inteleqtis komponenti, romelSic
Sedis pirovnebis mier SeZenili codna da am
codnis gazrda-gamoyenebis unari; izomeba leqsikuri maragis, ariTmetikuli da zogadi informirebulobis testebiT.
fluiduri inteleqti (Fluid intelligence) _ inteleqtis komponenti, romelic moicavs rTuli
mimarTebebis danaxvisa da problemebis gadaWris
unars.
suraTi
10.3
inteleqtis struqtura
sternbergis inteleqtis
triarqiuli Teoria
robert sternbergic (Robert Sternberg, 1985, 1988)
xazs usvams problemebis gadaWraSi kognituri
procesebis mniSvnelobas, rogorc misi ufro
zogadi inteleqtis Teoriis nawils. sternbergi
inteleqtis Teoriebi
375
cxrili
10.3
H-U-L-A-G
__________
2.
P-T-T-M-E
__________
3.
T-R-H-O-S
__________
4.
T-N-K-H-G-I
__________
5.
T-E-W-I-R
__________
6.
L-L-A-O-W
__________
7.
R-I-D-E-V
__________
8.
O-C-C-H-U
__________
9.
10.
T-E-N-R-E
C-I-B-A-S
__________
__________
376
saidan
viciT
konteqstualuri inteleqti ipodromze
IQ-sa da winaRobebiT rbolaSi cxenebis
warmatebas Soris mimarTebis dasadgenad
mkvlevrebma ipodromis mudmivi klientebi
SearCies. 30-kaciani jgufi daiyo eqspertebad da araeqspertebad, maTi winaswarmetyvelebis safuZvelze, Tu romel cxenebs
eqneboda gamarjvebis saukeTeso Sansi.
miuxedavad imisa, rom orive jgufis IQ
saSualo 100-is farglebSi iyo da TiTqmis
araviTari korelacia ar arsebobda IQ-sa
da eqspertobas Soris, eqspertebma SemTxvevaTa 93%-Si sworad daasaxeles pirvel
adgilze gasuli cxeni, araeqspertebma ki
_ SemTxvevaTa mxolod 33%-Si. mkvlevrebma
isic aCvenes, rom eqspertebi TavianT zust
Sefasebebs im xerxiT asrulebdnen, romelic
rTul statistikur procedurebs waagavda
(Ceci & Liker, 1986).
emociuri inteleqti (Emotional intelligence) _ inteleqtis tipi, romelSic Sedis Semdegi unarebi:
emociaTa zusti da Sesatyvisi aRqma, gageba da
gamoxatva; azrovnebis gasaioleblad emociebis
gamoyeneba; emociis gageba da analizi; emociuri
codnis efeqturad gamoyeneba da sakuTari
emociebis regulireba rogorc emociuri, ise _
inteleqtualuri zrdis xelSesawyobad.
gardneris mravlobiTi
inteleqti da emociuri
inteleqti
hovard gardnerma (Howard Gardnner, 1983,1999)
SemogvTavaza Teoria, romelSic inteleqtis
cnebis Sinaarsi scildeba IQ testebSi gaTvaliswinebul unarebs. gardneri gamoyofs inteleqtis mraval saxeobas, romelic adamianis
gamocdilebis farTo speqtrs moicavs. TiToeul
am unars gansxvavebuli Rirebuleba eniWeba
adamianTa sazogadoebebSi imis mixedviT, Tu
ras miiCnevs saWirod, sasargeblod da faseulad
mocemuli sazogadoeba. rogorc 10.4 cxrilSia
naCvenebi, igi inteleqtis rva saxes gamoyofs.
gardneri amtkicebs, rom dasavluri sazogadoeba wina planze ayenebs pirveli ori saxis
inteleqts, xolo aradasavlur sazogadoebaSi
xSirad sxva saxeebia Rirebuli. magaliTad,
mikroneziaSi, karolinis kunZulze, mezRvaurs
unda SeeZlos did manZilebze zRvaosnoba rukis
gareSe, mxolod sivrcobrivi inteleqtisa da
sxeulebrivi kinesTetikuri inteleqtis gamoyenebiT. es unarebi am sazogadoebaSi ufro
fasobs, vidre valdebulebis dokumentis Sedgena.
balis kunZulze, sadac artistuli warmodgena
yoveldRiuri cxovrebis nawilia, talantebi
da musikaluri inteleqti, romelic rTuli
sacekvao ileTebis koordinirebaSi monawileobs,
gansakuTrebiT dafasebulia. interpersonalur
inteleqtis Teoriebi
vinaidan TiToeuli cxeni, mTeli rigi parametrebis mixedviT (Cveuli siswrafe, miRebuli
prizebi, sarbeni asparezis mdgomareoba, mxedris
unarianoba da a.S.), cvladebis gansxvavebul
kombinacias warmoadgens, eqspertebis warmateba
msgavsi situaciebis ubralo gameorebas ver
miewereba; ufro savaraudoa, rom maT ganuviTardaT STambeWdavi unarebi, romelic maT
garemos specifikurad esadageba.
sternbergis triarqiul TeoriaSi aRiarebulia, rom IQ qulebi inteleqtualur qcevas
ver asaxaven srulad da nacadia imaze metis
gakeTeba, vidre individebisTvis maRali da
dabali IQ-is iarliyebis miniWebaa.YdavuSvaT,
mkvlevrebma gaiges, rom `aragonier~ adamianebs
garkveuli amocanebi imitom uZneldebaT, rom
ver axerxeben mTeli relevanturi informaciis
kodirebas. aseTi adamianebi SeZleben `gonivrul~
Sesrulebas, Tuki am konkretul komponents
gaivarjiSeben. amrigad, savsebiT SesaZlebelia
komponenturi inteleqtis gaZliereba. sternbergs, agreTve, miaCnia, rom adamianebs SeuZliaT
empiriuli da konteqstualuri inteleqtis
gaumjobeseba (Sternberg, 1986). Tu Sesatyvisad
gaigeben qcevis safuZvlad mdebare komponentur
process, mkvlevrebi SeZleben iseTi teqnikebis
377
cxrili
10.4
gardneris inteleqtis rva saxe
inteleqti
378
saboloo statusi
ZiriTadi komponentebi
logikurmaTematikuri
mecnieri
maTematikosi
lingvisturi
poeti
Jurnalisti
sabunebismetyvelo
biologi
bunebrivi garemos
mkvlevari
musikaluri
kompozitori
mevioline
sivrcobrivi
navigatori
moqandake
sxeulebrivkinesTetikuri
mocekvave
aTleti
pirovnebaTSorisi
fsiqoTerapevti
saqonlis gasaRebis
muSaki
Sidapirovnuli
sakuTari Tavis
detalurad mcodne
pirovneba
saidan
viciT
EQ-is gazomva
503 mozrdilisa da 229 mozardisagan
Semdgarma SerCevam Seavso `mravalfaqtoriani emociuri inteleqtis skala~,
romelic individebisagan emociur problemaTa seriis gadaWris iseTi variantebis
warmodgenas moiTxovs, rogoricaa mocemuli situaciiT aRZruli emociebis
dadgena. monawileTa pasuxebi Sefasda
rogorc eqspertTa msjelobebTan, ise yvela
im adamianis erTsulovan msjelobebTan
mimarTebaSi, romlebmac skala Seavses. EQis qulebi mxolod zomier korelaciaSi
iyo IQ-is qulebTan rogorc mozrdilebTan,
ise _ mozardebTan. es adasturebs, rom EQ
zomavs IQ-is tradiciuli sazomebisgan
gansxvavebul unarebs. mozrdilebi ufro
maRal qulebs iReben, vidre mozardebi,
rac metyvelebs imaze, rom EQ mniSvnelovani garemoseuli komponentia. dabolos, emociuri inteleqtis am axal skalaze qalebs emociebis aRqmaSi gacilebiT
didi upiratesoba hqondaT, vidre mamakacebs
(Mayer et al., 1999).
Sejameba
Carlz spirmens miaCnda, rom inteleqti
Sedgeba zogadi unarisagan, romelsac man uwoda
g da sxvadasxva sferos Sesabamisad specifikuri
unarebisagan, romlic aRniSna s-iT. sxva
fsiqometrikosma mkvlevrebma inteleqtis sxva
mdgenelebis kvleva scades.
sternbergma gamoTqva varaudi, rom adamianebs
sami saxis inteleqti aqvT: komponenturi,
empiriuli da konteqstualuri. gardnerma gaafarTova inteleqtis gansazRvreba da masSi rva
tipis inteleqti gaaerTiana, romlebic IQ-is
tradiciuli testebiT gamovlenil unarebs
scildeba. emociuri inteleqti asaxavs individis unars, efeqturad gamoiyenos da gaigos
emociebi.
inteleqtis politika
Cven vnaxeT, rom inteleqtis Tanamedrove
koncefciebi ewinaaRmdegeba IQ-is testSi
miRebul qulebsa da pirovnebis inteleqts
Soris arsebul mWidro kavSirs, magram dasavlur
sazogadoebaSi IQ testebi mainc rCeba inteleqtis yvelaze gavrcelebul sazomad. IQ
testirebis gavrcelebulobisa da IQ qulebis
xelmisawvdomobis gamo advilia sxvadasxva
jgufebis Sedareba maTi `saSualo~ IQ-is
mixedviT. aSS-Si aseTi eTnikuri da rasobrivi
jgufuri Sedarebebi xSirad gamoiyeneboda,
rogorc umciresobaTa warmomadgenlebis TanSobili genetikuri arasrulfasovnebis damadasturebeli sabuTi. Cven mokled mimovixilavT
IQ testebis qulaTa gamoyenebis praqtikas
zogierTi jgufis gonebrivi arasrulfasovnebis
maCveneblad. Semdeg ganvixilavT sakiTxs _ buneba
Tu aRzrda, anu ra aris inteleqtSi da inteleqtis testebis SesrulebaSi bunebiT moniWebuli
da ra _ aRzrdis Sedegi. Tqven naxavT, rom
fsiqologiaSi es politikurad yvelaze cvaleEQ IQ-s oreuli _ emociuri inteleqti.
inteleqtis politika
379
380
saidan
viciT
genetikurad arasrulfasovani ojaxebi
ityobinebodnen, rom (dawyebuli 1875
wlidan) mokvleul iqna niu iorkis Statis
`jukis sisxlis~ mqone ojaxebis 2000-ze
meti wevri, radganac am ojaxs damyarebuli
hqonda gonebriv ganviTarebaSi CamorCenilobis, kanondarRvevisa da danaSaulis
samarcxvino rekordi. am ojaxis 458 wevrma
ver SeZlo skolaSi swavla gonebrivi
unarebis arqonis gamo. 171 kriminaluri
warsulis adamiani aRmoCnda, xolo maTi
sanaTesaos aseulobiT wevri `glaxaki,
TavaSvebuli da meZavi~ iyo. daaskvnes, rom
memkvidreobiToba am saSineli ojaxis wevrTa samarcxvino ganviTarebis wamyvani faqtori iyo.
memkvidreobiToba da IQ
rogor SeuZliaT mkvlevrebs inteleqtis
genetikuri gansazRvrulobis xarisxis dadgena?
am kiTxvaze nebismieri pasuxi mkvlevrebisgan
inteleqtis indeqsad garkveuli sazomis SerCevas
moiTxovs. amrigad, sakiTxi is ki araa, axdens
Tu ara memkvidreobiToba inteleqtze gavlenas,
aramed is, umetes SemTxvevaSi, msgavsia Tu ara
ojaxur xeTa SigniT IQ maCvenebeli. am konkretul
kiTxvaze pasuxis gasacemad, mkvlevrebs sWirdebaT
saerTo genebisa da saerTo garemos gavlenaTa
erTmaneTisgan gancalkeveba. amisTvis mowodebuli erT-erTi meTodia identuri (monozigoturi) da araidenturi (dizigoturi) tyupebis
da sxvadasxva donis genetikuri gadafarvis
naTesavTa funqcionirebis Sedareba. 10.3 suraTze
warmodgenilia individTa IQ-is qulaTa Soris
korelaciebi maTi genetikuri naTesaobis done-
inteleqtis politika
381
suraTi
10.4
memkvidreobiToba da IQ
am suraTze warmodgenilia korelaciebi erTad gazrdili (erTsa da imave garemoSi), identuri (monozigoturi)
da araidenturi (dizigoturi) tyupebis IQ qulaTa Soris. Sedarebis mizniT suraTze, agreTve, mocemulia
siblingebis (debisa da Zmebis) da biologiuri da arabiologiuri mSoblebisa da Svilebis monacemebi.
monacemebi aCvenebs orive faqtoris _ genetikuris (ricxvebi, romlebic weria `genetikuri naTesaobis~
qveS, azusteben genetikuri masalis gadafarvas) da garemos (ricxvebi, miwerili saerTo Sinauri garemos
qveS, aCveneben, garemo igive iyo [1] Tu gansxvavebuli [0]), mniSvnelobas. magaliTad, identuri tyupebi
aCveneben ufro maRal korelacias IQ-s Soris, vidre araidenturi tyupebi, anu saxezea genetikuri
gavlena, magram orive tipis tyupebi avlenen ufro maRal korelaciebs, rodesac isini erTad arian
gazrdili, anu saxezea garemos gavlena.
382
inteleqtis politika
383
384
garemo da IQ
vinaidan memkvidreobiTobis maCveneblebi 1.0ze naklebia, vaskvniT, rom nebismieri individis
IQ-ze mxolod genetikuri memkvidreoba ar aris
pasuxismgebeli. garemo IQ-zec unda axdendes
gavlenas. rogor SeiZleba ganvsazRvroT, garemos romeli aspeqtia IQ-sTvis mniSvnelovani?
garemos romeli maxasiaTebeli moqmedebs IQ
testSi maRali qulebis miRebis SesaZleblobaze
(Beiser & Gotowiec, 2000; Ceci, 1999; Rowe, 1997; Suzuki &
Valencia, 1997.)? garemo warmoadgens stimulTa
rTul (kompleqsur) nakrebs, romelic icvleba
mravali ganzomilebis mixedviT rogorc fizikuri, ise _ socialuri TvalsazrisiT da SeiZleba gansxvavebulad aRiqmebodes adamianebis
mier. aucilebeli ar aris, rom erTi da igive
ojaxis bavSvebi erTnair kritikul (arsebiTi
mniSvnelobis mqone) fsiqologiur garemoSi
imyofebodnen. gaixseneT, rogor izrdebodiT
Tqven ojaxSi; Tu gyavT da-Zma, aqcevdnen Tu
ara maT erTnair yuradRebas mSoblebi? icvleboda Tu ara stresuli pirobebi droTa ganmavlobaSi? Seicvala Tu ara Tqveni ojaxis finansuri SesaZleblobebi? an xom ar Seicvala Tqveni
mSoblebis ojaxuri mdgomareoba? naTelia, rom
garemo bevri komponentisgan Sedgeba da es
komponentebi mudmivad urTierTqmedeben da
icvlebian droTa ganmavlobaSi. aqedan gamomdinare, sakmaod rTulia fsiqologebisaTvis imis
gansazRvra, Tu sinamdvileSi ra saxis garemo
pirobebi _ zrunva, stresi, siRaribe, janmrTeloba, omi da a.S _ axdens gavlenas IQ-ze.
umravles SemTxvevaSi mkvlevarTa yuradRebis
centrSi iyo garemos ufro globaluri sazomebi,
iseTebi, rogoricaa, magaliTad, ojaxis socioekonomikuri statusi. erT-erT farTomasStabian
longitudur kvlevaSi, romelSic 26 000-ze meti
bavSvi Seiswavles, bavSvis IQ-is saukeTeso
winaswarmetyveli 4 wlis asakSi ojaxis socioekonomikuri statusi da dedis ganaTlebis done
iyo, rac erTnairad WeSmariti aRmoCnda afrikeli, amerikeli da kavkasieli bavSvebisaTvis
(Broman et al., 1975). analogiurad, 10.5 suraTze
naCvenebia socialuri klasis zogadi gavlena
IQ-ze.
10.5
inteleqtis politika
suraTi
385
suraTi
10.6
saidan
viciT
386
unda aRiniSnos, rom individualur gansxvavebas qmnis ara rasa, aramed ekonomikuri, janmrTelobis da ganaTlebis uzrunvelyofis
resursebi, romelic, rogorc Cven sazogadoebaSi,
ise bevr sxva qveyanaSi, dakavSirebulia rasobriv
mikuTvnebulobasTan.
praqtikulad, ukanaskneli 30 wlis ganmavlobaSi mkvlevrebi am Sedegis saxelmwifoebriv
doneze ganzogadebas cdiloben. programa `Head
kultura da IQ testebis
validoba
adamianebi, albaT, naklebad izrunebdnen IQ
qulebze, rom ar iTvaliwinebdnen Semdeg sasargeblo prognozs: mravalricxovanma kvlevebma
aCvena, rom IQ qulebs sakmaod validurad
SeuZliaT iseTi sakiTxebis prognozireba, rogoricaa saskolo niSnebi, profesiuli statusi da sakuTari Tavis warmoCenis xarisxi
mraval sxvadasxva samuSaoze (Brody, 1997b;
Gottfredson, 1997b). am Sedegebidan gamomdinare, IQ
testebi validurad zomavs inteleqtualur
SesaZleblobebs, romlebic Zalian mniSvnelovania individis mier sxvadasxva saxis warmatebis miRwevisTvis; es ki, Tavis mxriv, metad
Rirebulia dasavluri kulturebisaTvis _ IQis saSualebiT gazomili inteleqti uSualo
gavlenas axdens warmatebaze. gansxvavebebma IQSi, aseve, SeiZleba imoqmedos akademiur moswrebasa da samuSaos Sesrulebis xarisxze
inteleqtis politika
387
saidan
viciT
388
suraTi
10.7
stereotipuli muqara
Sejameba
godardma xeli Seuwyo zogierTi rasobrivi
da eTnikuri jgufebis genetikuri inferiulobis aRiarebis warumatebeli tradiciis damkvidrebas. qcevis genetikurma analizma IQ-Si
inteleqtis politika
stereotipul muqaras adgili aqvs maSin, rodesac adamianebi Tvlian, rom negatiuri
stereotipebi marTebulia mimdinare testirebis pirobebSi. (A) erT kvlevaSi swavloben
stereotips: afro-amerikelebs dabali qulebi aqvT inteleqtis testebSi. cdis pirebis
_ Savkaniani da TeTri studentis _ naxevarma icoda, rom testi diagnostikuri iyo da
zomavda maT inteleqtualur SesaZleblobas. cdis pirebis meore naxevars ar hqonda es
informacia. jgufSi, romelmac icoda, rom testi diagnostikuri iyo, maTi Sesruleba
uaresdeboda (mosalodnel SesrulebaSi ukve arsebuli gansxvavebebis gamosaricxad
gamoiyeneboda cdis pirTa SAT qulebi). (B) meore kvlevaSi swavlobdnen stereotips:
qalebi dabal qulebs iReben matematikis gamocdebze. cdis pirebis _ qali da mamakaci
studentebis naxevars eubnebodnen, rom maTematikis testma wina SemTxvevaSi aCvena genderuli gansxvavebebi SedegebSi. cdis pirebis meore naxevari aseT informacias ar
Rebulobda. rodesac qalebi fiqrobdnen, rom testma SeiZleba genderuli TvalsazrisiT
gansxvavebuli Sedegebi aCvenos, maSin maTi Sesruleba uaresdeboda.
389
SemoqmedebiToba
sanam inteleqtisa da misi gazomvis Temas
davasrulebT, mivubrundeT iseT sakiTxs,
rogoricaa kreatuloba, anu SemoqmedebiToba.
kreatuloba aris iseTi ideebis generirebisa
da produqtebis Seqmnis unari, romlebic axali
da aqtualuria mocemul pirobebSi (Sternbeg &
Lubart, 1999). ganvixiloT borblis gamogonebis
magaliTi. es meqanizmi axali iyo, radgan ucnob
gamomgoneblamde aravis unaxavs, Tu ra sargeblis
miReba SeiZleboda gagorebuli sagnebisgan. es
gamogoneba pirobebis adekvaturi iyo, radgan
Zalze cxadi iyo misi gamoyenebis SesaZlebloba.
pirobebTan Sesatyvisobis gareSe, axali ideebi
xSirad ucnaurad da uadgilod aRiqmeba.
kreatulobas gonebrivi SesaZleblobebisadmi
miZRvnil TavSi ganvixilavT, vinaidan bevri
adamiani aRiarebs inteleqtsa da kreatulobas
Soris mWidro kavSiris arsebobas. am varaudis
dasamtkiceblad, upirveles yovlisa, SemoqmedebiTi unarebis Sefaseba unda SegveZlos, xolo
Semdeg _ kreatulobasa da inteleqts Soris
kavSiris dadgena. amrigad, jer ganvixilavT
meTodebs, romelTa saSualebiT ideebi an pro-
390
kreatulobis Sefaseba da
kavSiri inteleqtTan
rogor SeiZleba imis gansazRvra, adamianebi
(SedarebiT) kreatulebi arian Tu ara? bevri
midgoma divergentul azrovnebaze fokusirdeba,
romelic ganisazRvreba, rogorc problemis
sxvadasxvagvari uCveulo gadawyvetis unari.
kiTxvebi, romelebic zomaven divergentul
azrovnebas, saSualebas aZleven testis
Semsrulebels naTlad gamoavlinos sxarti da
moqnili azrovneba (Torrance, 1974; Wallah & Kogan,
1965):
daasaxeleT yvela sagani, romelic, Tqveni
azriT, oTxkuTxedia;
sami wuTis ganmavlobaSi daasaxeleT rac
SeiZleba meti TeTri feris, saWmelad vargisi
sagnebi;
daasaxeleT aguris gamoyenebis yvela
SesaZlo varianti, rac TavSi azrad mogivaT.
pasuxebi fasdeba iseTi ganzomilebebis mixedviT, rogoricaa (1) sisxarte _ gansxvavebuli
ideebis saerTo raodenoba; (2) unikaluroba _
im ideebis raodenoba, romelic Sesabamis
SerCevaSi aravis gamouTqvams da (3) uCveuloba
_ im ideebis raodenoba, romelic gamoTqva
mocemuli SerCevis, vTqvaT, 5%-ze naklebma
(Runco,1991).
rodesac kreatulobas am gziT afaseben,
SesaZlebelia miRebuli maCveneblis Sedareba
sxva sazomebTan da maT Soris kavSiris dadgena.
xSirad mkvlevrebi afasebdnen kavSirs divergentuli azrovnebis sazomebsa da IQ-s Soris.
saxezea zogadi suraTi: or sazoms Soris arsebobs susti an zomieri korelacia, rodesac
IQ aris 120 qulamde, 120 qulaze zemoT ki
korelacia mcirdeba (Sternberg & OHara, 1999).
ratom unda xdebodes ase? erT-erTi mkvlevari
fiqrobs rom `inteleqtis~ garkveuli done
10.8
gansakuTrebuli kreatuloba
da SeSliloba
arseboben gansakuTrebuli adamianebi,
romlebic SemoqmedebiTobis etalonebs
warmoadgenen. vin gaxsendebaT, roca gTxoven
gansakuTrebiT SemoqmedebiTi adamianis dasaxelebas? savaraudoa, rom Tqveni pasuxi, nawilobriv, damokidebuli iqneba im sferoze,
romelSic moRvaweobT da, nawilobriv, Tqvens
prioritetebze. fsiqologebma SeiZleba daasaxelon zigmund froidi; ferweriT, musikiT an
cekviT dainteresebulma adamianebma SeiZleba
daasaxelon pablo pikaso, igor stravinski an
marta grahami. SesaZlebelia Tu ara aseTi
individebis pirovnebebs Soris im saerTo
maxasiaTeblebis aRmoCena, romelic gansakuTrebuli SemoqmedebiTobis winaswarmetyvelebis
saSualebas mogvcems? hovard gardnerma (Howard
Gardner, 1993) airCia is individebi, romelTa
eqstraordinaruli unarebi Cven mier adre
ganxiluli inteleqtis rva tipis relevanturi
iyo. maT Soris iyvnen froidi, pikaso, stravinski
da grahami. gardneris analizma saSualeba misca
mas, Seeqmna tipuri Semoqmedis cxovrebiseuli
gamocdilebis portreti, romelsac man E.C.
uwoda.
E.C. aRebs problemuri sferosa da
gansakuTrebuli interesebis samefos kars,
romelic mas gaukvalav gzaze ayenebs. es
aris uaRresad sapasuxismgeblo momenti.
am wuTidan E.C. izolirebulia Tanatolebisgan da, ZiriTadad, damoukideblad
unda imuSaos. is grZnobs, rom raRac
aRmoCenis zRvarze imyofeba, romelic jer
TviTonac ar aqvs gaazrebuli. am kritikul
SemoqmedebiToba
suraTi
391
392
saidan
viciT
kreatuloba da mania
aRniSnul kiTxvaze pasuxis gasacemad
kreatulobis mkvlevarma robert veisbergma
(Robert Weisberg, 1994, 1996) Seiswavla kompozitor robert Sumanis Semoqmedeba,
romelsac bipolaruli aSlilobis diagnozi hqonda. garkveuli monacemebi maniasa
da SemoqmedebiTobas Soris navaraudevi
kavSiris sasargeblod metyvelebs. Sumanma
gacilebiT meti nawarmoebi Seqmna maniakaluri fazis wlebSi (saSualod 12.3),
veisbergis kvleva gvafiqrebinebs, rom SeSliloba (gamovlenili maniis saxiT) mniSvnelovnad zemoqmedebs motivaciaze. individi
imorCilebs maniis Semotevas da bevrs qmnis.
Tu pirovneba garkveuli talantiT gamoirCeva,
am periodSi Seqmnili zogierTi, magram ara
yvela, nawarmoebi brwyinvale iqneba, Tumca,
xarisxiT ar iqneba sxva periodebSi Seqmnil
nawarmoebebze ukeTesi. istoriuli SemTxvevebis
yuradRebiT Seswavlam, romelic SemoqmedebiTobasa da SeSlilobas Soris arsebul garkveuli xarisxis kavSirze metyvelebs, eqsperti
albert rotenbergi (Albert Rothengerg) miiyvana
daskvnamde, rom `mcdari da romantiulia Sexeduleba, romlis mixedviTac, TiTqos, adamianebi
TviTon unda daitanjon, rom SeZlon sxvebis
mwuxarebisa da tanjvis gageba~ (Rothenberg, 1990,
gv.164).
mas mere, rac adamianma miiRo informacia
gansakuTrebul kreatulobis Sesaxeb, ra SeiZ-
Sejameba
kreatuloba divergentuli azrovnebis testebiT izomeba. zogierTi Sexedulebis sawinaaRmdegod, ar dadasturda mWidro kavSiri SemoqmedebiTobasa da SeSlilobas Soris, Tumca,
SemoqmedebiToba moiTxovs garkveuli riskis
gawevas, momzadebasa da motivacias.
Sefaseba da sazogadoeba
fsiqologiuri Sefasebis ZiriTadi mizani
adamianebis zustad Sefasebaa, rac eqspertebis
mier gakeTebul SeZlebisdagvarad uSecdobo
daskvebSi aisaxeba. am miznis miRweva SesaZlebelia maswavleblebis, damqiraveblebis da sxva
Sefaseba da sazogadoeba
393
394
Sejameba
miuxedavad imisa, rom fsiqologiuri testireba xSir SemTxvevaSi sasargebloa individisaTvis, jer kidev aris testebis upasuxismgeblod gamoyenebis SemTxvevebi. kritikosebs
awuxebT iseTi sakiTxebi, rogoricaa testis
Sedegebze dafuZnebuli gadawyvetilebebis
samarTlianoba, testebis vargisianoba saganmanaTleblo praqtikis Sesafaseblad da testebis
Sedegebis gamoyeneba adamianTa garkveul kategoriebad daxarixebisaTvis.
sakvanZo
sakiTxebi
ra aris Sefaseba
fsiqologiur Sefasebas
xangrZlivi istoria aqvs
da dasabams antikuri
standartizirebuli. sando
sazomi gvaZlevs Sesabamis
Sedegebs. validuri sazomi
afasebs im Tvisebebs, romelTa
gasazomadac Seiqmna testi.
sakvanZo sakiTxebi
395
standartizirebuli testis
Catareba da Sedegebis Sejameba yovelTvis erTi da
igive gziT xdeba. normebis
arseboba saSualebas gvaZlevs, SevadaroT pirovnebis
qulebi igive asakis, sqesis
da kulturis individTa
saSualo maCvenebels.
inteleqtis Sefaseba
XX saukunis oTxmocdaaTiani wlebis dasawyisSi
safrangeTSi alfred binem
safuZveli Cauyara inteleqtis obieqturi testirebis ganviTarebas. qulebi
mocemuli iyo gonebrivi
asakis terminebiT da bavSvebis funqcionirebis arsebul dones asaxavda.
aSS-Si termenma Seqmna stenford-bines inteleqtis skala da moaxdina IQ-is cnebis
popularizacia.
veqslerma Seqmna specialuri inteleqtis testebi
mozrdilebisTvis, skolamdeli da saskolo asakis
bavSvebisaTvis.
inteleqtis Teoriebi
396
396
inteleqtis politika
Tavdapirvelad inteleqtis
testebi eTnikuri da rasobrivi jgufebis Sesaxeb uaryofiTi gancxadebebis gasakeTeblad gamoiyeneboda.
IQ-is maRali memkvidreobiTobis gamo zogierTi
mkvlevari garkveuli rasobrivi da kulturuli jgufebis dabal Sedegebs maT
Tandayolil arasrulfasovnebas miawers.
araxelsayreli garemo pirobebiT da stereotipuli muqariT aixsneba zogierTi jgufis dabali IQ qulebi. gamokvleva aCvenebs, rom jgufuri
gansxvavebebi SeiZleba ganpirobebuli iyos garemo faqtorebiT.
SemoqmedebiToba
xSir SemTxvevaSi kreatulobis Sefaseba divergentuli
azrovnebis testebis saSualebiT xdeba.
gansakuTrebiT kreatuli adamianebi midian riskze, gadian
momzadebas da uaRresad motivirebulni arian.
ar dadasturda kavSiri kreatulobasa da SeSlilobas
Soris.
6. Allow
2. Tempt
7. Drive
3. Short
8. Cough
4. Knight
9. Enter
5. Write
10. Basic
Sefaseba da
sazogadoeba
miuxedavad imisa, rom testebi xSirad sasargeblod
gamoiyeneba momavali Sesrulebis winaswarmetyvelebisaTvis, maTi Sedegebi ar
unda ganapirobebdes individis ganviTarebisa da
cvlilebebis ganxorcielebis SesaZleblobis SezRudvas.
rodesac Sefasebis Sedegebi
momavalSi gavlenas axdens
individis cxovrebaze, gamoyenebuli teqnikebi unda
iyos sando da validuri
rogorc am individTan, ise
_ gamoyenebis mizanTan
mimarTebaSi.
ZiriTadi cnebebi
qronologiuri asaki
kreatuloba
kriteriumis validoba
kristalizebuli inteleqti
divergentuli azrovneba
emociuri inteleqtiQ
TvalsaCino validoba
fluiduri inteleqti
formaluri Sefaseba
memkvidreobiTobis
maCvenebeli
inteleqti
inteleqtis koeficienti (IQ)
Sinagani SeTanxmebuloba
gonebrivi asaki
gonebrivi CamorCeniloba
normebi
paraleluri formebi
prognozirebadi validuroba
fsiqologiuri Sefaseba
fsiqometria
sandooba
SuaSi gaxleCvis sandooba
standartizeba
stereotipuli muqara
test-retestuli sandooba
validoba
11
ganviTareba Canasaxisa da
adreuli bavSvobis periodSi
fizikuri ganviTareba mozardobaSi fizikuri cvlilebebi mozrdilobaSi
kognituri ganviTareba cxovrebis
manZilze
sityvebisa da metyvelebis
aRqma sityvebis mniSvnelobaTa daswavla gramatikis
Seswavla
socialuri ganviTareba cxovrebis
manZilze
eriksonis fsiqosocialuri
stadiebi socialuri ganviTareba bavSvobaSi socialuri ganviTareba mozardobaSi socialuri ganviTareba mozrdilobaSi
fsiqologia Cvens cxovrebaSi: ra
gavlenas axdens baga-baRi bavSvis
ganviTarebaze
genderuli ganviTareba
ZiriTadi cnebebi
397
398
11.1
ganviTarebis safexurebi
safexuri
asaki
Canasaxovani
(prenataluri)
Cvili bavSvoba
dabadebidan 18 Tvemde
adreuli bavSvoba
gviani bavSvoba
mozardoba
axalgazrdoba 1
mowifuloba
xnovani
ganviTarebis Seswavla da
axsna
warmoidgineT, rom gTxoveT yvela im cvlilebis siis Sedgena, romelic, Tqveni azriT,
bolo erTi wlis ganmavlobaSi ganicadeT. ras
CawerdiT am siaSi? xom ar CaerTeT fizikuri
gajansaRebis axal programaSi? an xom ar
gankurnebulxarT raime daavadebisagan? xom ar
gagCeniaT raime axali hobi an interesi? megobarTa axali wre xom ar SegiZeniaT? vinmes gansakuTrebiT xom ar dauaxlovdiT? rodesac ganviTarebas aRvwerT, Cven mis konceptualizacias
cvlilebis terminebiT vaxdenT. Cven gTxoveT
sakuTar cxovrebaSi momxdar cvlilebebze
fiqri, raTa dagvenaxvebina, rom cvlileba TiTqmis yovelTvis niSnavs kompromiss. xSirad
adamianebi cxovrebas ganixilaven, rogorc, ZiriTadad, SeZenis process (ukeTesobisaken svlas)
bavSvobaSi da, piriqiT, dakargvis process (danakargs, uaresobisaken svlas) xandazmul asakSi.
ganviTarebis Cveneuli perspeqtiva aqcents
imaze akeTebs, rom arCevanebi da, Sesabamisad,
mogebebi da danakargebi ganviTarebis yvela etaps
axasiaTebs (Dixon 1999; Uttal & Perlmutter, 1989).
magaliTad, rodesac adamianebi cxovrebis Tanamgzavrs irCeven, isini Tmoben farTo arCevanis
saSualebas, magram iZenen usafrTxoebas. rodesac
adamianebi berdebian da pensiaze gadian, isini
Tmoben statuss, magram iZenen Tavisufal dros.
agreTve, didi mniSvnaloba aqvs imas, rom
ganviTareba ar ganixiloT, rogorc pasiuri
procesi. Tqven dainaxavT, rom ganviTarebis bevri
cvlileba individisgan garemoSi aqtiur CarTvas
moiTxovs (Bronfenbenner, 1999; Bronfenbenner & Ceci,
1994).
ganviTarebis fsiqologia (Developmental psychology) _ fsiqologiis dargi, romelic swavlobs
fizikuri da fsiqologiuri procesebis urTierTqmedebas da ganviTarebis stadiebs mTeli
cxovrebis manZilze ganviTarebis poziciidan.
cxrili
399
ganviTarebis aRwera
400