You are on page 1of 3

saubrebi liberalizmze

_ lex valensa, yvelafers gavake- Tvalsazrisi


Teb, rom qarTveli da poloneli
xalxis megobrobas araferi daemu-
qros. ratom unda
20 ivniss poloneTi axal prezi-
dents irCevs. vis uWers mxars lex
valensa _ bronislav komorovskis
gaviazroT
Tu iaroslav kaCinskis?
me komorovskis vuWer mxars.
Tumca, demokratias Tavisi wesebi
sabWoTa kavSiri
sabWoeTis ukeTesad gaazreba dagvexmareba imaSi, rom
aqvs _ visac xalxi airCevs, pre-
zidentic is iqneba. sinamdvileSi, TanamedroveobaSi warsuli sistemis gavlenebi davinaxoT.
didi sxvaobaa, Tu rogor gamoiyu-
reba kandidati winasaarCevno
giorgi cxadaia
periodSi da gamarjvebis mere. mxo-
lod arCevnebis Semdeg gamoaCenen
xolme rqebs. mogvianebiT gavigebT,
vin rogor gamoadgeba poloneTs.
Cemi azriT, komorovski ukeTesi
kandidaturaa. me mas mivcem xmas.

dRevandeli poloneTi is qveyanaa,


romelzec Tqven komunisturi reJi-
mis dros ocnebobdiT?
ara. sul sxva qveyanaa. Cems revo-
luciamde vinmes rom eTqva, rom am
dros moveswrebodi, ar davujere-
bdi. ar davijerebdi, rom CemTan
stumrad movidoda Jurnalisti
saqarTvelodan. ar davijerebdi,
rom moveswrebodi dros, roca ar
aris komunizmi. me mTel galaqti-
kaSi yvelaze bednieri adamiani
var, rom am dros moveswari. meore
mxriv ki, cxadia, es is evropa da is
msoflio ar aris, rac Cven gvinda.
sam princips gamovyofdi, rome-
lic mTeli msofliosTvis erTiani
da ucvleli unda iyos _ aRar
unda icvlebodes me-20 saukuneSi
saerTaSoriso samarTliT dadgeni-
li sazRvrebi; unda davamarcxoT
Sovinizmi, antisemitizmi, rasizmi;
da, cxadia, araviTari terorizmi
axal msoflioSi. Cven 21-e sauku-
nis Taoba varT. aravis unda
mivceT ufleba, es sami punqti
daarRvios.

esaubra sofo bukia

liberali . ivnisi 2010 . № 35 23


saubrebi liberalizmze

dasavleTSi civi omis periodSi ar- dadebiTi warmodgena sabWoTa eko- genebi arsebobs imaze, Tu rogor
sebobda sabWoTa kavSiris Semswavleli nomikasa da sazogadoebaze. sinamdvi- muSaobda sabWoTa ekonomika, ra pro-
mecniereba, romelsac sovietologia leSi, Tu sabWoTa ekonomikis muSao- blemebi hqonda mas sxvadasxva eko-
erqva. dRes igive disciplinas kre- bis istoriul dinamikas erT mTlian nomikuri reformebis dros. erTi
mlinologias eZaxian. yofil sabWoTa qronologiur CarCoSi ganvixilavT, sityviT, ar xdeba im ekonomikuri
sivrceSi ki sabWoTa kavSiris kvleva SevZlebT imis danaxvas, Tu ra iyo modelis naklovanebebis mTlianobaSi
dRis wesrigSi TiTqmis arasdros da- sistemis SedarebiTi zrdisa da re- aRqma, romelmac kraxi ganicada. te-
mdgara. amis erT-erTi mizezi is iyo, cesiebis mizezebi da ratom gamoiwvia leviziiT dRemde gamigia xolme fra-
rom qarTuli socialuri mecnierebis ekonomikurma krizisma sabWoTa kav- za, rom saxelmwifom „fabrika-qarxne-
mdgomareoba _ SezRuduli materia- Siris daSla. am sakiTxebze mxolod bi“ unda aaSenos. saxelmwifos rolze
luri da adamianuri resursebi SeuZ- folkloruli warmodgenebis qona warmodgenebi jer kidev gulisxmobs
lebels xdida istoriul, politikur xels uwyobs moqalaqeTa naivuri da- sayovelTao ZiZa saxelmwifos arse-
da ekonomikur sakiTxebze seriozu- mokidebulebis waxalisebas saxelmwi- bobas, romelic moqalaqeebs aZlevs
lad diskusias. mecnierebis gulgri- fosa da sazogadoebis rolis mimarT. yvelanair saSualebas imisTvis, rom
lobis kidev erTi mizezi, nawilobriv, dRemde Zalian bundovani warmod- sakuTari Zalisxmeva naklebad ga-
SesaZloa, isic iyo, rom sazogadoeba-
Si am Temis mimarT yovelTvis Cndebo- fataluri Secdomebis ganxilvam mudmivad
da orazrovneba da winaaRmdegobebi.
postsabWoTa qarTuli sazogadoe- unda dagvafiqros imaze, Tu ra unda iyos Cveni
bisTvis ori ukiduresobaa damaxasia- sazogadoebis prioriteti da sad unda velodoT
Tebeli: erTi mxriv, sabWoTa warsul-
ze tabus daweseba da misi ignorireba, safrTxes sazogadoebis ganviTarebisTvis.
rogorc tragediis, romelic male
unda daviviwyoT, meore mxriv, sabWo-
Ta warsulis gaidealeba, masze nos-
talgia da misi dabrunebisTvis Wmunva.
orive SemTxvevaSi problema ukavSir-
deboda istoriuli faqtebis arcod-
nas, politikuri da ekonomikuri Se-
fasebis da am sakiTxze racionaluri
diskusiis naklebobas. orive es ten-
dencia erTnairad uwyobda xels imas,
rom maT safuZvelze iracionaluri
ideologiebi Camoyalibebuliyo.
pirvelis SemTxvevaSi, safuZvlia-
ni niadagi momzadda memarjvene li-
bertarianizmis radikaluri formis
Camosayalibeblad. sabazro kapita-
lizmis es idealizirebuli versia sa-
xelmwifos nebismieri tipis Carevas
bazarSi aRiqvams komunistur, sabWo-
Ta gadmonaSTad da sazogadoebisTvis
damRupvelad afasebs. imisi codna,
Tu rogori iyo sabWoTa ekonomika da
ratom ar SeiZleba saxelmwifos mier
bazarSi yvela saxis Carevis erT si-
brtyeze ganxilva, am sakiTxebze ra-
cionalur debatebs mniSvnelovnad
Seuwyobs xels.
meore tendenciis SemTxvevaSi,
adamianebs aqvT idealizirebulad

24 liberali . ivnisi 2010 . № 35


saubrebi liberalizmze

moiyenon politikuri da samoqalaqo resursebis gamoyenebiTa da Crdilo- bobis Sesaxeb gvauwyebs. Secdomebi,
problemebis gadaWrisas. am SemTxve- vani ekonomikis arsebobiT. es situa- romelic 100 da 50 wlis win dauSves,
vaSi, „fabrika-qarxnebis“ amSenebeli cia unikaluri iyo imiTac, rom sxva- SesaZloa, dRemde aqtualuri iyos,
saxelmwifo yovlisSemZle institu- dasxva respublikebs Soris erTgvari radgan maTSi sazogadoebis uunaro-
tia, romelic resursebze bunebrivi Sromis danawilebis sqema arsebobda. ba da degradacia Cans. fataluri
limitis miuxedavad, SeZlebs erTi xe- magaliTad, iseTi respublikebi, ro- Secdomebis ganxilvam mudmivad unda
lis dakvriT yvela problemis gada- goric saqarTvelo da moldaveTi dagvafiqros imaze, Tu ra unda iyos
Wras. sinamdvileSi, demokratiuli da iyo, Rvinis da alkoholuri sasme- Cveni sazogadoebis prioriteti da
warmatebuli sazogadoeba efuZneba lebis eqsportze iyo specializire- sad unda velodoT safrTxes sazoga-
moqalaqeTa Soris Zlier samoqalaqo buli, yazaxeTi _ xorblis eqsport- doebis ganviTarebisTvis. adamianebi
kavSirebs, warmatebul, qvemodan (da ze, azerbaijani _ navTobis, da a.S. dRemde gaucnobiereblad moqmedeben
ara zemodan) inicirebul koleqtiur avtarqiuli anu TviTkmari sabWoTa totalitaruli reJimis mimarT SiSi-
qmedebas da socialuri pasuxismge- ekonomikis SenarCuneba sabolood sa da konformizmis CarCoebSi. sabWo-
blobis gaazrebas sazogadoebaSi. SeuZlebeli aRmoCnda, radgan gare eTis ukeTesad gaazreba dagvexmareba
ra Tqma unda, saxelmwifo „fabri- samyarosTan ekonomikuri, kulturu- imaSi, rom TanamedroveobaSi warsuli
ka-qarxnebs“ ver aaSenebs ise, rom li da inteleqtualuri gacvla-ga- sistemis gavlenebi davinaxoT.
moqalaqeTa imgvar srul dasaqmebas mocvlis gareSe, sistemis resursebi sabWoeTis demistifikaciiis, misi
miaRwios, rogorc es sabWoTa dros male amoiwura. Seswavlisa da analizisTvis erT-er-
iyo. aseTi mdgomareoba mxolod im sabWoTa ekonomikis eqstraordi- Ti yvelaze mniSvnelovani iniciativa
eqstraordinarul situaciaSi iyo Se- narul xasiaTze ufro metad sabWo- sabWoTa istoriaze dasavleli avto-
saZlebeli, rodesac ramdenime aTeu- Ta sistemis politikuri mxare xdeba rebis naSromebis da wignebis Targmna
li wlis manZilze sistema SedarebiT xolme kontroversiis mizezi. dRemde iqneba. axlaxan wavikiTxe amerikeli
stabilurobas aRwevda, bunebrivi kamaToben imaze, Tu ramdeni adamia- istorikosis, ruseTis istoriis cno-
ni Seiwira reJimis mier ganxorcie- bili eqspertis martin malias wigni
lebulma represiebma da ramdenad „sabWoTa tragedia: socializmis is-
Seuwyo xeli, ekonomikur krizisTan toria ruseTSi, 1917-1991“ (1994). sa-
erTad, sabWoTa kavSiris daSlas mwuxarod, msgavsi wignebi qarTulad
„glasnostis“ reformebma. poli- jerjerobiT ar iTargmneba. momaval-
tikuri represiebis, gulagebis da Si imedia, rom am sferoSi mniSvnelo-
sakoncentracio banakebis Tema post- vani Zvrebi iqneba. socialur qsel
sabWoTa sivrceSi myofi saxelmwifo- „feisbuqze“ bolo xanebSi gaixsna
ebis bevri moqalaqisTvis jer kidev jgufi „sabWoTa warsulis kvlevis
burusiTaa moculi. am politikuri laboratoria“, romlis aRweraSic
operaciebis didi gasaidumloebulo- vkiTxulobT, rom es aris arasamTa-
bis gamo, maT Sesaxeb xSir SemTxvevaSi vrobo organizacia, romelic dainte-
detaluri informacia ar moipoveba, resebulia sabWoTa periodze zepiri
Tumca rac moipoveba, is savsebiT sak- da dokumenturi informaciis mopo-
marisia imisTvis, rom met-naklebad vebaSi. aseve, sul axlaxan, fond „Ria
realurad aRviqvaT, Tu ras warmo- sazogadoeba-saqarTvelos“ dafinan-
adgenda politikuri represiebis sebiT, Jurnalma „cxelma Sokoladma“
manqana. analogiurad, 30-iani wlebis daiwyo axali proeqti _ „gansabWoe-
represiebis Sesaxebac moqalaqeebs ba“, romelic moicavs saqarTvelos 8
xSirad istoriuli suraTis danaxva regionSi sabWoTa politikis, sazoga-
uWirT. doebisa da kulturis Sesaxeb semina-
„perestroikis“ dros sityvis Ta- rebis Catarebas da diskusias.
visuflebam xeli Seuwyo ara mxolod sabWoTa warsulis kvlevisa da ana-
foto Temo barZimaSvili

sistemis demokratizacias, aramed lizis mcdelobebi ki ar unda Semoi-


„dakarguli warsulis“ gaxsenebas. es farglos mxolod Cem mier zemoT Ca-
warsuli mtkivneuli da sisxliania, moTvlili iniciativebiT da
magram amave dros adamianuri bune- sazogadoebrivi dainteresebis sag-
stalinis muzeumi gorSi bis yvelaze bneli mxareebis arse- nad unda iqces.

liberali . ivnisi 2010 . № 35 25

You might also like