TEMA: PAŽINK SAVO IR KITŲ EMOCIJAS

Parengė: Morkevičiūtė
Modesta

Baranauskaitė Viktorija

Bingelytė Vika

Grubliauskytė Ieva

GRUPĖS TIKSLAS: Pažinti savo ir kitų žmonių emocijas, suprasti, kas joms
daro įtaką bei kaip jos yra išreiškiamos.

SAVIŽINOS GRUPĖS PLANAS.

I DIENA:
Laikas: 9: 00

1. Susipažinimas.
• Pasisveikinimas, vedančiųjų prisistatymas. Kiekvieno dalyvio prašoma pasakyti
savo vardą; kiekvienam dalyviui prisegamos iš anksto paruoštos kortelės su jo/jos
vardu.
• Trumpas dvi dienas truksiančios savižinos grupės temos ir numatomos veiklos
pristatymas.
• Vedančiosios dalyviams išdalina ir prašo užpildyti savęs pažinimo grupės
efektyvumo klausimynus.
• Grupelės narių tarpusavio susipažinimas: užsiėmimo dalyviai suskirstomi
poromis, kuriose siekia kuo daugiau sužinoti vienas apie kitą. Vieno poros nario
prisistatymui skiriama 5 – 7minutės, po to keičiamasi vietomis. Vėliau dalyviai
grįžta į bendrą ratą, kuriame pristato vienas kitą visiems grupės dalyviams.
• Dvi dienas truksiančios savižinos grupės taisyklių nustatymas: dalyvių prašoma
visiems kartu (diskusijos būdu) sugalvoti bendrąsias bendravimo ir darbo grupėje
taisykles. Taisyklės yra užrašomos A2 formato lape ir abi savižinos grupės dienas
pakabinamos visiems gerai matomoje vietoje.
• Grupės ir individualių tikslų bei lūkesčių nustatymas: dalyviams pateikiami lapai,
kuriuose prašoma užrašyti, kokius individualius tikslus ir lūkesčius kiekvienas
 dalyvis norėtų įgyvendinti ir išpildyti savižinos grupės metu. Visų dalyvių
prašoma susėsti grupėmis po 3 žmones ir individualius savo tikslus apjungti su
kitų grupelės narių tikslais. Vėliau kiekvienos grupelės narių prašoma savo
tikslus išsakyti garsiai; visi jie užrašomi A2 formato lape ir pakabinami visiems
gerai matomoje vietoje.

Susipažinimo trukmė: 40 minučių.

Laikas: 09: 40

1) Apšilimo žaidimas „Tiesa-melas“

Užsiėmimo aprašymas. Kiekvienas žaidimo dalyvis pasako apie save 3 faktus. 2 iš jų yra
teisingi, o vienas melagingas. Kiti turi bandyti atspėti, kuris faktas yra melagingas.

Trukmė: 10 minučių.

Laikas: 09: 50

2) Dalyvių savijautos įvertinimas

Aprašas. Dalyviams sakoma: „Paprašysime Jūsų įvertinti savo dabartinę savijautą ir pagal tai atsistoti
prie vienos iš vedėjų. Prie ....(asmuo)... atsistokite tie, kurie dabar jaučiasi blogai. Prie ....(asmuo)...
atsistokite tie, kurie jaučiasi vidutiniškai. Prie ....(asmuo)... atsistokite tie, kurie jaučiasi gerai, o prie
....(asmuo)... atsistokite tie, kurie šiuo metu jaučiasi puikiai.“

Trukmė: 2 minutės.

Laikas: 09:52

3) Užsiėmimas „Emocijų bingo“

Tikslas. Geriau suprasti savo patiriamų įvykių ir kylančių emocijų ryšį.

Užsiėmimo aprašas: kiekvienam grupės dalyviui pateikiamos skirtingos 5x5 lentelės, kurių
kiekviename langelyje pavaizduota skirtinga emocija. Parengtos kortelės, kuriose aprašytos
situacijos, į kurias patenka įvairūs veikėjai. Užsiėmimo vedėjas atsitiktiniu būdų traukia kortelę,
perskaito jos turinį ir grupėje aptariama kokią emociją galėtų jausti aprašytas veikėjas. Tada
kiekvienas ieško, ar jų lentelėje yra langelis su minėtąja emocija ir, jei yra, jį išbraukia. Vėliau ta

2
pačia tvarka traukiama antra, trečia ir t.t. kortelė iki kol vienas žaidėjas išbraukia 5 šalia esančių
langelių eilutę vertikaliai, horizontaliai arba įstrižai. Užduotis atliekama individualiai.

Užduoties atlikimo etapai ir atskira užduočių trukmė:

I. Dalyviams išdalinamos kortelės (1min.);

II. Vedėjas paeiliui pateikia situacijas ir grupėje aptaria labiausiai tikėtiną veikėjo emociją
(23min);
III. Dalyviams užduodami diskusiniai klausimai (24min.);
IV. Apibendrinimas ir vedėjų grįžtamasis ryšys (5min.).

Reikalingos priemonės. Užsiėmimo metu naudojamos sudarytos lentelės emocijų žymėjimui

bei kortelės su situacijomis.

Diskusiniai klausimai: Kokie veiksniai skirtingose situacijose jums padeda atpažinti, kokią
emociją patiriate? Ar galėdami numatyti ateities aplinkybes galite numatyti savo emocijas?
Pateikite pavyzdžių? Ką naujo atradote apie savo patiriamų emocijų ir situacijų ryšį?

Papildomi diskusiniai klausimai (klausiama, jei lieka papildomo laiko): Kaip dažnai
įvairiose situacijose atkreipiate dėmesį į savo patiriamas emocijas? Kuo naudinga suprasti, kokią
emociją pajautėte? Kuo naudinga mėginti numatyti būsimas situacijas ir emocijas?

Trukmė: 53 minutės.

Laikas: 10:45

[15 minučių truksianti pertrauka]

Laikas: 11:00

4) Apšilimo žaidimas „Kamuoliukai“

Užsiėmimo aprašymas: Visi žaidimo dalyviai sustoja ratu ir iš eilės išsiskaičiuoja (nuo pirmo
iki paskutinio. Numeriukų yra tiek, kiek žaidimo dalyvių.) Tuomet ratas susimaišo, bet
kiekvienas žaidėjas išsaugo savo numerį. Natūralu, kad po išsivaikščiojimo numeriukų eiga
pasikeičia, todėl dar kartą visi pasako savo numerius. Iš pradžių, pasitreniravimui, žaidimo
vadovas numeta kamuoliuką pirmam numeriui, šis turi numesti antram numeriui ir t.t. Apšilus į
ratą įmetame dar vieną kamuoliuką (tarkim penktam numeriui) ir trečią kamuoliuką – devintam
numeriui. Savo ruožtu, šie meta tolesnį numerį turinčiam asmeniui. Pvz.: kamuoliuką turi 1-as,

3
3-ias ir 5-tas numeriai, žaidimo vedėjai suplojus, visi išmeta kamuoliuką. Turėtų išmesti 2-am, 4-
tam ir 6-tam numeriui. Tada suplojama ir vėl metama.

Reikalingos priemonės: trys kamuoliukai.

Trukmė: 7 minutės.

Laikas: 11: 07

5) Dalyvių savijautos įvertinimas

Aprašas. Dalyviams sakoma: „Paprašysime Jūsų įsivertinti savo dabartinę savijautą apibūdinant oro
sąlygomis. Pavyzdžiui: dabar mano savijautą apibūdina toks oras, kai temperatūra siekia 17 laipsnių, šiek
tiek debesuota, tačiau vėjas nurimęs. “

Trukmė: 8 minutės.

Laikas: 11:15

6) Užsiėmimas „Emocijų funkcijos“

Tikslas. Geriau suprasti, kokias funkcijas užsiėmimo dalyvių gyvenime atlieka emocijos.

Užsiėmimo aprašymas. Dalyvių prašoma prisiminti ir aprašyti emocijų funkcijų pavyzdžius iš

savo gyvenimo. Prašoma nurodyti tiek trukdžiusias, tiek naudingą funkciją atlikusias emocijas,
aprašant situaciją ir emocijos funkciją.

Užduoties atlikimo etapai ir atskira užduočių trukmė:

I. Teorinės medžiagos emocijų funkcijų tematika, pateikimas (5min.);

II. Pasiskirstoma į komandas po 2-3 žmones (1min);
III. Kiekvienos komandos paprašoma sugalvoti po 3 pavyzdžius iš asmeninio gyvenimo, kai
emocijos buvo naudingos ir kai buvo nenaudingos trumpai paaiškinant, kokią funkciją
tuo metu emocijos atliko (5min.);
IV. Sugalvoti pavyzdžiai pristatomi visai grupei (8min);
V. Dalyviams užduodami diskusiniai klausimai (23min.);
VI. Apibendrinimas ir vedėjų grįžtamasis ryšys (3min).

Reikalingos priemonės. Specialios priemonės užsiėmimo metu nėra naudojamos.

4
Diskusiniai klausimai: Pateikite pavyzdžių, kuomet teigiamos emocijos Jums trukdė. Pateikite
pavyzdžių, kuomet neigiamos emocijos Jums padėjo. Kokią esminę idėją apie emocijų funkcijas
savo gyvenime išsinešite po šio užsiėmimo?

Papildomi diskusiniai klausimai (klausiama, jei lieka papildomo laiko): Kas iš to, ką
sužinojote, buvo įdomu ir nauja? Kiek Jums asmeniškai atrodo reikalingos emocijos? Kaip
pasikeistų Jūsų gyvenimas, jeigu jame neliktų emocijų?

Trukmė: 45 minučių.

Laikas: 12:00

[Pietų pertrauka 12: 00 – 13.00]

Laikas: 13:00

Trukmė: 5 minutės.

Laikas: 13:05

7) Apšilimo žaidimas „Laipteliai“

Užsiėmimo aprašymas. Per sutartą laiką (pvz.: 5min.) žaidimo dalyviai turi parašyti kuo
daugiau žodžių, prasidedančių tam tikra raide, ir kiekvienas sekantis žodis turi būti viena raide
ilgesnis už prieš jį buvusįjį.

Pavyzdžiui, laipteliai iš žodžių prasidedančių raide A, gali būti tokie:

Aš

Ant

Akis

Ašara

Alyvos

Akiniai. Ir taip toliau..

Reikalingos priemonės. Užduočiai atlikti reikės popieriaus ir rašiklių.

Trukmė: 10 minučių.
5
 Laikas: 13: 15

8) Dalyvių savijautos įvertinimas

Aprašas. Dalyviams sakoma: „Įvertinkite savo savijautą įvardindami spalvą, kuri geriausiai ją
atspindi. Paaiškinkite, kodėl įvardinote būtent tokią spalvą. “

Trukmė: 8 minutės.

Laikas: 13: 23

9) Užsiėmimas „Emocijų dažnis“

Tikslas. Leisti dalyviams įsisąmoninti kokias emocijas jie dažniausiai jaučia.

Užsiėmimo aprašas. Dalyviams pateikiamas lapas, kuriame išvardintos įvairios emocijos.

Prašoma, kad dalyviai ties kiekviena emocija įvertintų, kaip dažnai ją jautė per pastarąją savaitę.

Užduoties atlikimo etapai ir atskira užduočių trukmė:

I. Dalyviai įvertina savo patiriamų emocijų dažnį (3min.);

II. Aptariama, kurias emocijas dalyviai pastarąją savaitę patyrė dažniausiai, rečiausiai
(17min.);
III. Dalyviams užduodami diskusiniai klausimai (25min.);
IV. Apibendrinimas ir vedėjų grįžtamasis ryšys (5min.).

Reikalingos priemonės. A4 formato lapai su išvardintomis įvairiomis emocijomis.

Diskusiniai klausimai: Kokias emocijas dažniau jautėte – teigiamas ar neigiamas? Kuo gali būti
naudingas savo emocijų sekimas ir žymėjimas? Galbūt žymėdamiesi patiriamų emocijų dažnumą
pastebėjote kažką, apie ką prieš tai nesusimąstėte?

Trukmė: 57 minutės.

Laikas: 14:20

[15 minučių truksianti pertrauka]

Laikas: 14: 35

10) Apšilimo žaidimas „Sugedęs telefonas“

6
Užsiėmimo aprašymas: Savanoris savo kolegai iš dešinės pašnabždomis pasako kokį nors
daikto pavadinimą, asmenį ar reiškinį. Tada šis turi perduoti žinutę asmeniui iš dešinės, jau
nebeminėdamas to daikto pavadinimo, t.y. jis turi apibūdinti jam pasakytą frazę savo žodžiais.
Taip einama ratu, iki paskutinio dalyvio. Paskutinysis pasako savo apibūdinimą garsiai. Tada jis
sulyginamas su pirmuoju pasiųstu žodžiu.

Trukmė: 10 minučių.

Laikas: 14: 45

11) Dalyvių savijautos įvertinimas

Aprašas. Dalyviams sakoma: „Norime pasiteirauti Jūsų, kaip dabar jaučiatės. Įvertinkite savo
savijautą skalėje nuo vieno iki dešimties, kai vienas reiškia, jog jaučiatės labai blogai, o 10 – kad
jaučiatės labai gerai. Kai nurodysite skaičių, paaiškinkite, kodėl pasirinkote būtent tokį
įvertinimą.“

Trukmė: 8 minutės.

Laikas: 14: 53

12) Užsiėmimas „Emocijų ratas“

Tikslas. Suprasti, kiek teisingai užsiėmimo dalyviams pavyksta mimika perteikti savo ir
interpretuoti kitų emocijas.

Užsiėmimo aprašymas. Dalyviai, naudodamiesi vien mimika, t.y. be žodžių, turės ratu vieni
kitiems perduoti vedėjos išreikštą emociją. Pradžioje visi dalyviai būna užsimerkę. Atsimerkti
galima tik tuomet, kai tam duodamas atitinkamas ženklas – suspaudžiamas dalyvio delnas.
Dalyvis, kurio delnas buvo suspaustas, turi atsimerkti, suvokti kito dalyvio išreikštą emociją ir ją
perduoti dalyviui iš dešinės. Dalyviai, kurie jau yra perdavę emociją, gali likti atsimerkę ir toliau
stebėti žaidimą. Žaidimas baigiamas tuomet, kai emocija perduodama paskutiniajam dalyviui.

Užduoties atlikimo etapai ir atskira užduočių trukmė:

I. Ratu siunčiama džiaugsminga emocija (3min.);

II. Aptariami vedėjos perteiktos emocijos ir paskutiniojo dalyvio perteiktos emocijos
skirtumai. Dalyviai dalinasi pastebėjimais apie emocijų perteikimo procesą, pavyzdžiui,
apie šiame procese įvykusias klaidas (10min.);

7
III. Papasakojama teorinė medžiaga apie mimiką ir emocijas (4min.);
IV. Ratu paeiliui siunčiamos pasibjaurėjimo, liūdesio, pykčio, nuostabos ir baimės emocijos
(8min.);
V. Po kiekvienos emocijos persiuntimo ratu aptariamas emocijų perteikimo procesas,
pradžioje perduotos emocijos ir paskutinio dalyvio perteiktos emocijos skirtumai
(12min.);
VI. Dalyviams užduodami diskusiniai klausimai (15min.);
VII. Apibendrinimas ir vedėjų grįžtamasis ryšys (5min).

Reikalingos priemonės. Specialios priemonės užsiėmimo metu nėra naudojamos.

Diskusiniai klausimai: Kaip jautėtės užsiėmimo metu? Kaip pasikeitė Jūsų gebėjimas
interpretuoti ir perduoti emocijas po šio užsiėmimo? Ką išėję iš grupės galėtumėte daryti kitaip,
kad interpretuotumėte kitų ir perduotumėte savo emocijas aiškiau?

Trukmė: 57 minučių.

Laikas: 15: 50

2. Pirmosios dienos užsiėmimų užbaigimas.

• Užsiėmimų vedančiosios apibendrina visa tai, kas vyko pirmosios dienos
savižinos grupės metu.
• Kiekvieno dalyvio prašoma pasisakyti apie tai, ką naujo sužinojo ir išmoko
pirmosios dienos savižinos grupės metu.
• Kiekvieno dalyvio prašoma pasisakyti apie tai, kokios reakcijos, jausmai bei
įspūdžiai kilo visos pirmosios dienos užsiėmimų metu.
• Pirmosios dienos užsiėmimai baigiami keletu apibendrinančių teiginių;
primenamas kito susitikimo laikas ir vieta.

Pirmosios dienos savižinos grupės užbaigimo trukmė: 45 minutės.

Pastaba: atsargai paliekame 10 minučių.

Pabaiga 16: 45

(Visos dienos užsiėmimų trukmė – 6 astronominės valandos).

8
 Papildomas pirmosios savižinos grupės dienos apšilimo žaidimas,
emocijų įsivertinimas ir užsiėmimas:

Apšilimo žaidimas „Instrukcija“

Užsiėmimo aprašymas: dalyviai pasiskirsto poromis ir paeiliui atlieka nurodytą užduotį.

Dalyviams atsitiktinai paskiriami „instruktoriaus“ ir „mokinio“ vaidmenys. Instruktoriaus
vaidmenį atliekantis dalyvis turi nuosekliai ir smulkiai papasakoti „mokiniui“, kaip atlikti tam
tikrą veiksmą, pvz., kaip apsirengti marškinėlius. Mokinio vaidmenį atliekantis dalyvis gali
atlikti tik tuos veiksmus, kuriuos nurodė instruktorius. Užduotis įdomi tuo, jog paprastus,
kasdieninius įgūdžio lygmenį pasiekusius veiksmus tenka išskaidyti į itin smulkius etapus. Be to,
instrukcijos pateikimo metu mokinys ir mokytojas yra nusisukę vienas nuo kito nugaromis, dėl
ko sunkiau tinkamai atlikti ir perteikti instrukcijas.

Trukmė: 10 minučių.

Dalyvių savijautos įvertinimas

Aprašas. Dalyviams sakoma: „Prieš užsiėmimą trumpai papasakokite, kaip jaučiatės. “

Trukmė: 10 minučių.

Užsiėmimas „Akistata su savo baime“

Tikslas. Geriau suprasti ryšį tarp savo mąstymo ir emocijų.

Užsiėmimo aprašas. Iš trumpo sąrašo situacijų (pvz., artimojo praradimas, blogo pažymio
gavimas, apsikvailinimas prieš kitus ir t.t.) dalyvių prašoma nurodyti, kurios situacijos jiems
kelia baimę. Tada kiekvienas pasirenka vieną iš baimių ir raštu atsako į šiuos klausimus: Ką ši
situacija man reiškia? Dėl ko ši situacija man kelia baimę? Kaip į šią situaciją būtų galima kitaip
reaguoti? Kaip ši situacija galėtų leisti man patobulėti?

Užduoties atlikimo etapai ir atskira užduočių trukmė:

I. Dalyviams pateikiamas sąrašas situacijų, kuriame jie pažymi juos bauginančias situacijas.
Pasirinkus vieną iš situacijų, dalyviai atsako į nurodytus klausimus. Užduotis atliekama
individualiai (15min.);

9
 II. Pasirinktos situacijos ir atsakymai į klausimus yra garsiai aptariami (10min.);
III. Dalyviams užduodami diskusiniai klausimai (20min.);
IV. Apibendrinimas ir vedėjų grįžtamasis ryšys (5min.).

Reikalingos priemonės. A4 formato lapai, kuriuose pateiktas specifinių situacijų sąrašas;

rašikliai.

Diskusiniai klausimai: Kaip iki šiol elgiatės baimę keliančiose situacijose? Koks elgesys baimę
keliančiose situacijose pasiteisino, o koks trukdė? Koks yra ryšys tarp to, ką mąstome ir ką
jaučiame? Ar galime pakeisti emocijas keisdami savo mąstyseną? Kodėl?

Trukmė: 50 minučių.

SAVIŽINOS GRUPĖS PLANAS.

II DIENA:
Laikas: 9: 00

1. Įžanga.
• Pasisveikinimas.
• Trumpas antrosios savižinos grupės dienos veiklos pristatymas.
• Vedančiosios dalyvių prašo pasisakyti apie iš praėjusio susitikimo likusius
neatsakytus klausimus ir išsakyti mintis, kilusias tarp susitikimų.
• Vedančiosios dalyvių prašo ratu trumpai pasisakyti, ko dalyviai tikisi ar laukia
antrosios savižinos grupės dienos metu.

Įžangos trukmė: 30 minučių.

Laikas: 9: 30

1) Apšilimo žaidimas „Tie, kurie...“

Užsiėmimo aprašymas. Dalyviai sėdi ratu. Vienas stovi viduryje. Vienos kėdės trūksta. Tas,
kuris stovi viduryje, pradeda sakinį „Tie, kurie nevalgė pusryčių...“. Sėdintieji, kuriems tinka ši

10
frazė, atsistoja, turi perbėgti ir užimti kitą kėdę (negalima užimti tos, kuri yra šalia). Tas, kuriam
neliko kėdės, stoja į vidurį ir sako kitą frazę.

Trukmė: 10 minučių.

Laikas: 9: 40

2) Dalyvių savijautos įvertinimas

Aprašas. Dalyviams sakoma: „Prieš užsiėmimą norime paklausti, kaip šiuo metu jaučiatės. Prašome
pasisakyti paeiliui ratu. Pradėsime nuo... “

Trukmė: 10 minučių.

Laikas: 9: 50

3) Užsiėmimas „Emocijų spalvinimas“

Tikslas. Savo emocijų pažinimas iš fiziologinių reakcijų.

Užsiėmimo aprašas. Lapuose nupieštame žmogaus kontūre dalyvių prašoma tam tikra spalva
nuspalvinti kūno vietas, kuriose jaučiami fiziologiniai pakitimai patiriant paeiliui nurodomas
emocijas.

Užduoties atlikimo etapai ir atskira užduočių trukmė:

I. Pristatoma teorinė medžiaga apie emocijų fiziologiją (5min.);

II. Užsiėmimo dalyviams išdalinamos reikalingos priemonės (1min.);
III. Užsiėmimo vedančiosios dalyviams paeiliui vardina skirtingas emocijas ir dalyvių prašo
tam tikromis spalvomis pasiriktose kūno vietose pažymėti (nuspalvinti) atitinkamas
emocijas (15min.);
IV. Po to, kai užsiėmimo dalyviai lapuose pažymi visas girdėtas emocijas, visi piešiniai
išdėliojami greta vienas kito. Aptariami dalyvių bendrumai ir skirtumai emocijų
žymėjime (8min);
V. Dalyviams užduodami diskusiniai klausimai (18min.);
VI. Apibendrinimas ir vedėjų grįžtamasis ryšys (3min.).

Reikalingos priemonės. Užsiėmimo metu naudojami popieriaus lapai su žmogaus kūno kontūru
bei spalvoti pieštukai.

11
Diskusiniai klausimai: Kiek skiriasi jūsų emocijų patyrimas fiziologiniame lygmenyje nuo kitų
grupės dalyvių? Ar galite prisiminti atvejį, kai pastebėjote savo kūno reakciją į emociškai
sudėtingą situaciją, pavyzdžiui, sudėtingą socialinę aplinką ar net į testą ar žaidimą? Kuo Jums
gali būti naudinga tai, kad sužinojote, kuriose kūno dalyse jaučiate tam tikras emocijas?

Papildomi diskusiniai klausimai (klausiama, jei lieka papildomo laiko): Kaip suvokėte šią
situaciją – kaip iššūkį ar kaip grėsmę? Kaip Jums sekėsi?

Trukmė: 50 minučių.

Laikas: 10:50

[15 minučių truksianti pertrauka]

Laikas: 11: 05

4) Apšilimo žaidimas „Paslaptingas daiktas“

Užsiėmimo aprašymas: Keli nedideli daiktai duodami po vieną užsimerkusiems dalyviams.

Kiekvienas būdamas užsimerkęs bando atpažinti savo daiktą. Galima liesti, uostyti, purtyti.
Svarbu nepažiūrėjus atpažinti, koks tai daiktas.

Trukmė: 10 minučių.

Laikas: 11: 15

5) Dalyvių savijautos įvertinimas

Aprašas. Dalyviams sakoma: „Prieš užsiėmimą trumpai papasakokite, kaip jaučiatės.“

Trukmė: 10 minučių.

Laikas: 11: 25

6) Užsiėmimas „Tiesioginė/netiesioginė emocijų raiška“

Tikslas. Geriau suprasti savo žodinius emocijų raiškos būdus ir skirtingų raiškos būdų pasekmes.

Užsiėmimo aprašymas. Dalyvių prašoma įvertinti, kurie iš pateiktų pavyzdžių atspindi

tiesioginę jausmų raišką, o kurie – netiesioginę. Savo pasirinkimą prašoma pagrįsti nurodant, iš
ko taip sprendžia.

12
Užduoties atlikimo etapai ir atskira užduočių trukmė:

I. Pateikiama teorija tiesioginės ir netiesioginė emocijų raiškos tematika (3min.);

II. Susiskirstymas grupelėmis po du – tris žmones (2min.);
III. Grupelėms pateikiami trys pavyzdžiai, atspindintys tiesioginę ar netiesioginę jausmų
raišką;
IV. Grupelėse aptariami pavyzdžiai ir nusprendžiama, kuriuose pavyzdžiuose atsispindi
tiesioginė, o kuriuose, netiesioginė emocijų raiška (III ir IV etapai trunka 20min.);
V. Užsiėmimo dalyviams atlikus užduotį mažose grupelėse, visi dalyviai suburiami į vieną
grupę diskusijai apie tiesioginę ir netiesioginę jausmų raišką (20min.).

Reikalingos priemonės. Specialios priemonės užsiėmimo metu nėra naudojamos.

Diskusiniai klausimai: Ką dažniau naudojate savo gyvenime - tiesioginę ar netiesioginę

emocijų raišką? Palyginkite, kaip skiriasi aplinkinių reakcija, priklausomai nuo to, emocijas
reiškiat tiesiogiai ar netiesiogiai? Kaip Jūs jaučiatės, kuomet aplinkiniai emocijas reiškia
netiesiogiai?

Trukmė: 45 minutės.

[Pietų pertrauka 12: 00 – 13.00]

Veikla: savižinos grupės vedančioji pažymi dalyvių lankomumą.

Trukmė: 5 minutės.

Laikas: 13: 05
13) Apšilimo žaidimas „Piešimas kartu“

Užsiėmimo aprašymas. Kiekvienam dalyviui duodamas popieriaus lapas ir pieštukas. Užduotis

- nupiešti žmogų ar gyvūną. Prašoma piešti dalimis. Kiekvienas dalyvis nupiešia galvą, užlenkia
lapą kaip armonikėlę ir perduoda savo kaimynui. Dalyviai, nežiūrėdami į ankstesnį piešinį, toliau
piešia kūno dalis (iki juosmens, kojas). Paskutinis dalyvis sugalvoja pavadinimą. Išlankstomos
armonikėlės ir aptariamas rezultatas.

Reikalingos priemonės: A4 formato popieriaus lapai; spalvoti pieštukai.

Trukmė: 10 minučių.

Laikas: 13: 15

13
 14) Dalyvių savijautos įvertinimas

Aprašas. Dalyviams sakoma: „Įvertinkite savo savijautą ir atsistokite toje auditorijos vietoje, kuri
geriausiai atspindi Jūsų savijautą, kai auditorijos priekis yra puikios savijautos atskaitos taškas, o
auditorijos galas yra blogos savijautos atskaitos taškas. “

Trukmė: 5 minutės.

Laikas: 13:20

15) Užsiėmimas „Emocijų ir asmenybės sąsajos“

Tikslas. Atrasti, kaip siejasi dalyvių asmenybės ypatybės su patiriamomis emocijomis.

Užsiėmimo aprašas. Kiekvienam dalyviui atsitiktinai paskiriama viena iš asmenybės ypatybių

(neurotiškumas, ekstraversija, intraversija arba emocinis stabilumas). Nedidelėse grupelėse
dalyviai turi sugalvoti situaciją, kurioje atsiskleistų tam tikru asmenybės bruožu pasižyminčio
asmens emociniai ypatumai.

Užduoties atlikimo etapai ir atskira užduočių trukmė:

I. Užsiėmimo dalyviams pateikiama teorinė medžiaga apie individualių charakteristikų ir

emocinių ypatumų ryšį (4min.);
II. Dalyviai suskirstomi grupėmis po 2-3 žmones (1min.);
III. Užsiėmimo dalyviams atsitiktinai paskiriama viena iš asmenybės charakteristikų.
Prašoma, kad kiekvienos grupelės nariai sugalvotų situaciją, kurioje galėtų atsiskleisti
skirtingas asmenybės ypatybes turinčių žmonių emociniai ypatumai (15min.);
IV. Po kiekvieno vaidinimo klausiama, kaip jautėsi asmuo savo atliktame vaidmenyje ir kaip
būtų reagavęs, jeigu jam nebūtų priskirtas vaidmuo ir galėtų pasirinkti sau priimtiną
reakcijos būdą (10min.);
V. Dalyviams užduodami diskusiniai klausimai (20min.);
VI. Apibendrinimas ir vedėjų grįžtamasis ryšys (5min.).

Reikalingos priemonės. Specialios priemonės užsiėmimo metu nėra naudojamos.

Diskusiniai klausimai: Kaip Jūsų asmenybė siejasi su Jūsų dažniausiai patiriamomis

emocijomis? Ar prisimenate tokių situacijų iš savo gyvenimo, kai reagavote Jūsų asmenybei
nebūdingu būdu? Kas tai sąlygojo? Kuo žinios apie emocijų ir asmenybės ryšį Jums gali būti
naudingos?
14
Trukmė: 55 minutės.

Laikas: 14:15

[15 minučių truksianti pertrauka]

Laikas: 14: 30

7) Apšilimo žaidimas „Siuntimas“

Užsiėmimo aprašymas: Grupei yra „pristatomas“ kamuoliukas ir paaiškinama, kad grupės

užduotis yra tą kamuoliuką visiems paliesti per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Kamuoliuko
negali liesti du ar daugiau žmonių vienu metu. Siekiama kamuoliuką persiųsti per kuo trumpesnį
laiką.

Trukmė: 10 minučių.

Laikas: 14: 40

8) Dalyvių savijautos įvertinimas

Aprašas. Dalyviams sakoma: „Prieš užsiėmimą trumpai papasakokite, kaip jaučiatės.“

Trukmė. 10 minučių.

Laikas: 14:50

9) Užsiėmimas „Emocijų atpažinimas iš balso“

Tikslas. Pagilinti supratimą apie savo emocijų ir balso ypatybių ryšį

Užsiėmimo aprašymas. Dalyviams paeiliui pateikiami įrašai, kuriuose aktoriai, naudodami

skirtingą emocinę išraišką, sako ta patį sakinį. Dalyvių prašoma įvertinus aktorių balso
charakteristikas atpažinti perteikiamą emociją.

Užduoties atlikimo etapai ir atskira užduočių trukmė:

I. Teorinės medžiagos apie balso ypatybių ir emocijų ryšį pateikimas (5min.);

II. Susiskirstymas grupelėmis po du – tris žmones (1min.);
III. Paeiliui pateikiami emocijų išraiškos balsu įrašai, po kiekvieno jų grupelių nariams
skiriama minutė kiekvienos išgirstos emocijos aptarimui. Balso įrašuose atpažintos
emocijos užrašomos ant lapo trumpai argumentuojant pasirinkimą (15min.);
15
IV. Po to, kai užsiėmimo dalyviai išgirsta visus emocijų įrašus, vyksta užduoties aptarimas,
dalinamasi atsakymais ir jų argumentais (9min.);
V. Dalyviams užduodami diskusiniai klausimai (20min.);
VI. Apibendrinimas ir vedėjų grįžtamasis ryšys (5min.).

Reikalingos priemonės. Kompiuteris su veikiančia garso sistema; balso įrašai, kuriose

išreiškiamos skirtingos emocijos (pateikiami įrašai buvo naudoti Ingos Arūnaitės bakalauro
darbe, gauti su autorės leidimu); A4 formato lapai ir rašikliai.

Diskusiniai klausimai: Kurias emocijas Jums buvo sunkiau ar lengviau atpažinti? Kaip
kasdieniniame gyvenime sekasi atpažinti emocijas - kurias emocijas atpažįstate lengviau? Kurias
sunkiau? Kurias emocijas balsu perteikiate aiškiau? Kurias emocijas balsu perteikiate mažiau
aiškiai?

Papildomi diskusiniai klausimai (klausiama, jei lieka papildomo laiko): Kaip manote, kiek
paprastai dera Jūsų patiriamos emocijos ir Jūsų balso ypatybės?

Trukmė: 50 minučių.

Laikas: 15: 40

2. Antrosios dienos užsiėmimų užbaigimas. Savižinos grupės pabaiga.

• Dalyviams išdalinami pirmosios savižinos grupės dienos pradžioje užrašyti
asmeniniai tikslai ir lūkesčiai savižinos grupės atžvilgiu. Kiekvieno dalyvio
prašoma apsvarstyti ir pasisakyti, kiek jiems sekėsi siekti asmeninių ir grupės
tikslų.
• Vedančiosios apibendrina tai, kas vyko antrosios dienos užsiėmimų metu; trumpai
apibendrinama dvi dienas trukusių užsiėmimų rezultatai, stebimi pokyčiai dalyvių
elgesyje, reakcijose ir pan.
• Visų dalyvių prašoma pasisakyti, kokius jausmus ir mintis jiems kelia dvi dienas
trukusios savižinos grupės pabaiga ir atsisveikinimas.

Pirmosios dienos savižinos grupės užbaigimo trukmė: 45 minutės.

Pastaba: atsargai paliekame 20 minučių.

Pabaiga 16: 45

(Visos dienos užsiėmimų trukmė – 6 astronominės valandos).

16
 Papildomas antrosios savižinos grupės dienos apšilimo žaidimas,
emocijų įsivertinimas ir užsiėmimas:
Apšilimo žaidimas „Skaičiavimas“

Užsiėmimo aprašymas: Užduoties metu dalyviai turi garsiai suskaičiuoti iki 20. Kas nors
pradeda ir sako „vienas“. Kažkas kitas sako „du“, dar kažkas sako „trys“ ir t. t. Jeigu kurį nors
skaičių vienu metu ištaria du ar net keletas žmonių, skaičiuoti pradedama iš naujo. Siekiama
suskaičiuoti iki 20-ies.

Trukmė: 10 minučių.

Dalyvių savijautos įvertinimas

Aprašas. Dalyviams sakoma: „Prieš užsiėmimą trumpai papasakokite, kaip jaučiatės. “

Trukmė: 10 minučių.

Užsiėmimas „Emocijos ir muzika“

Tikslas. Suvokti muzikos poveikį emocijoms ir nuotaikai.

Užsiėmimo aprašas. Dalyviams pateiktuose lapuose su įvardintomis emocijomis šie sugalvoja ir

pažymi dainas/muzikinius kūrinius, kurie jiems asocijuojasi su atitinkama emocija.

Užduoties atlikimo etapai ir atskira užduočių trukmė:

I. Užsiėmimo dalyviams išdalinami popieriaus lapai su įvardintomis emocijomis (1min.);

II. Nurodoma, kad lapuose, prie kiekvienos emocijos dalyviai turi sugalvoti atitinkamas
asociacijas keliančią dainą (dainas) (18min.)
III. Baigus užduotį dalyviai diskutuoja, kurios emocijos asocijavosi su daugiausiai dainų ir
kurioms emocijoms sugalvoti dainas buvo sunkiausia (20min.);
IV. Apibendrinimas ir vedėjų grįžtamasis ryšys (5min).

Reikalingos priemonės. Ypatingos priemonės užsiėmimo metu nėra naudojamos.

17
Diskusiniai klausimai: Kokią įtaką muzika daro Jūsų nuotaikai? Ką galėtų reikšti didžiausias
atsimintų dainų skaičius prie tam tikros emocijos? Kaip galite pasinaudoti muzika, kad ji Jums
padėtų?

Trukmė: 50 minučių.

Kitos papildomos užduotys

(naudojami atvejais, kai lieka daugiau laiko negu suplanuota)

Apšilimo žaidimas „Kito mokymas“

Užsiėmimo aprašymas. Dalyviai porose vienas kitą moko paprastų įgūdžių. Pavyzdžiui, kaip
nauju būdu surišti batraiščius, kaip pasakyti sakinį užsienio kalba ir pan. Instrukcija: Jums
skiriamos 5 min., kad pamokytumėte savo partnerį, po to 5 min. – jam, kad pamokytų Jus.

Trukmė: 10 minučių.

Apšilimo žaidimas „Naujausia mada“

Užsiėmimo aprašymas. Žaidėjas pasirenka sau porą ir 3 minutes tyrinėja, kaip partneris yra
apsirengęs. Po to nusisuka. Tuo tarpu partneris pakeičia penkias savo apsirengimo detales.
Atsisukęs žaidėjas turi nustatyti kas pasikeitė.

Trukmė: 10 minučių.

Apšilimo žaidimas „Pagauk plojimą“

Užsiėmimo aprašymas. Dalyviai sustoja rateliu. Visi turi žiūrėti vieni kitiems į akis. Tuomet
žaidimo vedėjas suploja ir ,,siunčia” plojimą kitam. Panašiai kaip ,,oro bučinuką”. Pastebėjęs,
kad jam ,,atsiųstas” plojimas, padėkoja žvilgsniu ar galvos linktelėjimu, taip pat suploja ir
siunčia dar kitam.

Trukmė: 10 minučių.

18
 Teorinė medžiaga, pateikiama užsiėmimų metu

Balso ypatumų psichologinė interpretacija

Parengta pagal Lekavičienė, R.; Vasiliauskaitė, Z.; Antinienė, D.; Almonaitienė, J. (2010)
Bendravimo psichologija šiuolaikiškai. (p. 256-259)

Kalbančiojo balsas mums suteikia daug informacijos apie kalbantįjį. Pavyzdžiui, tik
išgirdę balsą per kelias akimirkas paprastai jau galime suprasti, kokia kalbančiojo lytis, koks jo
apytikris amžius, koks jo temperamentas ir nuotaika.

Balsas mums suteikia papildomos informacijos apie kalbėjimo turinį. Svarbu tai, jog
balsas yra vienas iš veiksnių, suteikiančių žodžiams emocinį atspalvį, o retsykiais net ir pakeičia
sakomų žodžių prasmę. Pastebėtina, kad balso ypatybes gana sunku kontroliuoti – net kai
stengiamės nuslėpti savo emocijas kontroliuodami veido išraišką, sakomą informaciją, tikroji
savijauta dažnai visgi pasireiškia balse. Pavyzdžiui, liūdnas žmogus gali teigti, kad jaučiasi gerai,
tačiau jo kalbėsena yra lėtesnė, balsui būdingas krintantis tonas; susijaudinęs žmogus paprastai
kalba labai greitu tempu, bet jo kalbėjimui trūksta rišlumo, jis gali daryti daug tarimo klaidų ir
panašiai.

Paralingvistiniai kalbos aspektai, kurie gali atspindėti kalbančiojo savijautą:

• Balso garsumas. Dažniausiai garsiai kalba energingi žmonės, o kartais tie, kurie yra
tiesiog patenkinti savimi. Tylesnis kalbėjimas yra labiau būdingas kukliems, santūriems
žmonėms. Stiprūs balso garsumo pokyčiai rodo pašnekovo emocionalumą, jaudulį.
• Balso tonas. Aukštesnis balso tonas būdingas pykstančiam ar išgyvenančiam baimę
žmogui, o žemas balsas paprastai asocijuojasi su ramybe ir atsipalaidavimu.
• Balso tempas. Gyva kalbėjimo maniera, greitas tempas parodo, kad pašnekovas
veikiausiai yra energingas, linkęs į impulsyvumą, pasitikintis savimi. Ramus ir lėtas kalbėjimas
parodo, kad žmogų sunku išmušti iš vėžių. Labiau pastebimi kalbėjimo tempo pokyčiai gali
reikšti, kad žmogus nejaučia emocinės pusiausvyros, nepakankamai pasitiki savimi.
• Ritmas. Kai kalbantysis kalba ritmingai, tačiau kalbėjimo ritmas periodiškai truputį
svyruoja, tikėtina, kad kalbantysis pasižymi emocine pusiausvyra, yra geros nuotaikos. Jei
kalbėjimo ritmas yra taisyklingas ir nekintantis, tikėtina, kad kalbantysis pasižymi gana šaltais
jausmais.

19
 • Artikuliacija. Aiškus žodžių tarimas paprastai atskleidžia kalbėtojo vidinį
disciplinuotumą, struktūros ir aiškumo poreikį. Neaiškus tarimas labiau būdingas nuolaidiems,
nepasitikintiems savimi žmonėms.

Mimika ir emocijos
Parengta pagal: 1) Lekavičienė, R.; Vasiliauskaitė, Z.; Antinienė, D.; Almonaitienė, J. (2010).
Bendravimo psichologija šiuolaikiškai. (p. 228 – 230) 2) Meyers, D. G. (2008). Psichologija. (p.
653)

Mimika – tai veido raumenų įsitempimas ar atsipalaidavimas, kuris perteikia asmens

emocinę savijautą.

Skirtingoms emocinėms reakcijoms išreikšti naudojamos skirtingos veido dalys.

Pavyzdžiui, buvo pastebėta, kad baimę geriausiai identifikuoti padeda akys ir akių vokai; pyktį
geriausiai atspindi nosies „sparneliai“; laimę geriausiai atspindi burna ir skruostai. Tų pačių
veido dalių pokyčiai kartais gali reikšti skirtingą emocinę reakciją: aukštai pakelti antakiai gali
reikšti nepasitikėjimą, pusiau pakelti antakiai – nuostabą, sumišimą ar susirūpinimą, o visiškai
nuleisti antakiai – pyktį.

Toliau apibūdinama, kaip veide atsispindi kai kurios bazinės emocijos:

20
21
 Emocijos ir individualios asmens charakteristikos
Parengta pagal 1) Pranckevičienė, A. (2013). Emocijos ir motyvacija. Studijų medžiaga dieninių
studijų studentams. 2) Meyers, D. G. (2008). Psichologija. (p. 758-759)

Emocinis patyrimas priklauso ne tik nuo stimulo ar jo vertinimo, bet ir nuo asmenybės.
Išskiriamos pagrindinės asmenybės ypatybės, kurios siejasi su emociniu patyrimu:

• Ekstraversija
• Neurotizmas
• Įspūdžių siekimas
• Afektų intensyvumas
• Suvokiama kontrolė
• Kontrolės poreikis

Toliau išsamiau aptarsime ekstraversijos ir neurotiškumo santykį su emocijomis. Šioms

asmenybės ypatybėms skirsime didesnį dėmesį, kadangi tai yra vienos stabiliausių asmens
savybių ir gana gerai charakterizuoja atskirą individą.

Asmenybės psichologai nurodo tris svarbiausias ekstraversijos ypatybes:

• Socialumas – noras būti su kitais ir džiaugtis socialinėmis sąveikomis;

• Noras pasirodyti – polinkis siekti dominavimo socialinėse situacijose;
• Avantiūrizmas – polinkis siekti stimuliuojančių situacijų ir jomis džiaugtis.

Ekstravertai dažniau patiria teigiamas emocijas nei intravertai. Tačiau tai, kad jie
daugiau bendrauja, nėra pagrindinė priežastis. Ekstravertai daugiau teigiamų emocijų patiria ir
tuomet, kai jie gyvena gana uždarai ar dirba darbus, kuriuose bendravimo galimybė yra ribota.
Manoma, kad didesnį teigiamą patyrimą lemia ekstravertų jautrumas socialinėse situacijose
glūdinčiam „apdovanojimui“. Be to, jie aktyviau siekia įsitraukti į tokias veiklas, kuriose patirti
sėkmę yra didesnė tikimybė. Ekstravertai taip pat turi įgimtą gebėjimą patirti daugiau teigiamų
emocijų. Vadinasi, tai susiję ir su jų biologinėmis ypatybėmis. Jų turimos biologinės ypatybės
padeda aplinkoje pastebėti ir reaguoti į potencialiai naudingus stimulus. Naudingi stimulai, savo
ruožtu, kelia teigiamas emocijas.

Gali susidaryti įspūdis, kad intravertai yra pasmerkti blankiam ir nepilnavertiškam

emociniam gyvenimui. Tai ne visai tiesa, nes galima išskirti du laimės tipus: hedoninį ir
eudaimoninį. Hedoninė laimė yra sudaryta iš malonumą teikiančių akimirkų. Tokios laimės

22
dažniausiai ir siekia ekstravertai. Intravertai gali patirti gilų eudaimoninės laimės jausmą. Tokios
laimės esmė yra savęs realizavimas, prasminga veikla. Taigi negalima sakyti, kad intravertai yra
mažiau laimingi. Jie tiesiog patiria kitokią laimę.

Neurotizmas yra asmens polinkis patirti neigiamas emocijas, nuolat jaustis nepatenkintu
ir nelaimingu. Didesniu neurotizmu pasižymintys žmonės diena iš dienos patiria daugiau streso,
daugiau neigiamų emocijų ir blogų nuotaikų, tokių kaip nerimastingumas, baimė, dirglumas.
Asmenybės bruožas, priešingas neurotizmui, yra emocinis stabilumas.

Didesniu neurotizmu pasižymintys žmonės emociškai kenčia dėl to, kad jiems būdingas
stipresnis gebėjimas patirti neigiamus jausmus ir dėl to, kad jiems būdingas neigiamas
mąstymas. Taigi neigiamas gyvenimo įvykis ne tik sukelia stipresnes neigiamas emocines
reakcijas, bet skatina liūdnas ir pesimistines mintis apie gyvenimą apskritai, kurios nesikeičia net
tada, kai kinta gyvenimo aplinkybės.

Emocijų fiziologija
Parengta pagal 1) Meyers, D. G. (2008). Psichologija. (p. 633-636) 2) Pakrosnis, R. (2011).
Bendroji psichologija. Studijų medžiaga dieninių studijų studentams. 3) Žardeckaitė-
Matulaitienė, K. (2012). Bendravimo psichologija. Studijų medžiaga dieninių studijų studentams.

Kai nekantriai laukiate išsvajotųjų atostogų, įsimylite ar gedite dėl mylimo žmogaus
mirties, jūsų nereikia įtikinėti, kad emocijos yra susijusios su kūno reakcijomis. Kai kurias
fizines reakcijas lengva pastebėti.

Ypatingai aiškiai pastebimos yra vadinamosios „kovos ar bėgimo“ reakcijos, kurias

sukelia išskirtinai stiprios emocijos. Fiziologinis sužadinimas, kuris lydi tokias emocijas, kyla
veikiant autonominės nervų sistemos daliai – simpatinei nervų sistemai. Per itin trumpą laiką ši
sistema gali paruošti žmogaus kūną kritinės situacijos įveikai. Pavyzdžiui, pakyla kraujo
spaudimas, padažnėja širdies susitraukimai ir tokiu būdu į raumenis priplūsta daugiau kraujo,
didėja raumenų efektyvumas. Taip pat išsiplečia akių vyzdžiai ir dėl to pagerėja periferinis
matymas. Šie bei daugelis kitų fiziologinių pokyčių įvyksta automatiškai kartu su sužadinta
emocija. Visgi dauguma fiziologinių pokyčių, susijusių su emocijomis, nėra tokie dramatiški. O
kartais netgi neįvyksta jokių fiziologinių pokyčių net tuomet, kai žmogus teigia patiriantis kokią
nors emociją.

Fiziologines reakcijas, kylančias kartu su emocijomis, galime stebėti ne tik specialiais

prietaisais. Pavyzdžiui, baimę ir įniršį kartais lydi pirštų temperatūros pokyčiai. Be to, skirtingos

23
emocijos sudirgina skirtingus veido raumenis. Kai jaučiame baimę, įsitempia antakių raumenys.
Kai džiaugiamės, suformuodami šypseną, įsitempia skruostų ir paakių raumenys. Taigi, dalis
mūsų kūnuose vykstančių emocinių atsakų gali būti nesunkiai stebimi.

Tokios pastebimos mūsų kūno reakcijos į patiriamas emocijas „siūlo“ gerą būdą
atpažinti, suvokti savo emocijas, jei mes tuos stimulus įsisąmoniname. Pavyzdžiui, žmogus
frustruojančioje situacijoje tapdavo maloniu ir lengvai bendraujančiu. Vėliau, pradėjęs stebėti
vidinius pojūčius, pastebėjo, kad jo elgesys nedera su įsitempimu, kurį jis jaučia raumenyse bei
nuolatiniu galvos skausmu. Toks suvokimas leido jam suprasti, kad realybėje jis vis dėlto
patirdavo frustraciją ir pyktį ir kad jam reikia kažką daryti su tais jausmais.

Emocijų funkcijos
Parengta pagal Pranckevičienė, A. (2013). Emocijos ir motyvacija. Studijų medžiaga dieninių
studijų studentams.

Emocijos neatsiranda be priežasties. Emocijos evoliucijos eigoje atsirado ir išliko, nes

buvo naudingos įgyvendinant svarbias užduotis. Įgyvendinant uždavinius emocijos suteikia
energijos ir nukreipia elgesį reikiama kryptimi. Emocijos atlieka bent aštuonias skirtingas
funkcijas: apsaugos, destrukcijos, reprodukcijos, susivienijimo, priėmimo, atstūmimo, tyrinėjimo
ir orientacijos.

1. Apsauga. Baimė suteikia energijos pabėgti nuo grėsmingos situacijos ir taip save
apsaugoti.
2. Destrukcija. Pyktis parengia kūną atakai ir padeda sugriauti tai, kas trukdo siekti
tikslo.
3. Reprodukcija. Džiaugsmas padeda padidinti patrauklumą siekiant partnerio.
4. Susivienijimas. Kai žmonės išsiskiria, liūdesys paskatina ieškoti būdų vėl būti
kartu.
5. Priėmimas. Bendrumo ir priėmimo jausmai padeda stiprinti grupės jausmą, norą
dalintis ir bendradarbiauti.
6. Atstūmimas. Pasišlykštėjimas skatina atsiriboti nuo stimulų, kurie žmogui yra
pavojingi.
7. Tyrinėjimas. Susidomėjimas skatina norą pažinti ir analizuoti aplinką.
8. Orientacija. Nustebimas netikėtai susidūrus su visiškai nauju objektu skatina
sustoti, atkreipti dėmesį, įvertinti ir taip kaupti patirtį.

24
 Galima pastebėti, kad net ir neigiamos emocijos atlieka svarbias funkcijas mūsų
gyvenime. Iš čia seka išvada, kad nėra blogų emocijų. Džiaugsmas nebūtinai yra gera emocija, o
liūdesys ar pyktis nebūtinai yra blogos emocijos. Visos emocijos yra naudingos, nes jos
nukreipia dėmesį tam tikromis aplinkybėmis reikiama linkme. Taigi visos emocijos iš esmės yra
geros, funkcionalios, tikslingos ir padedančios adaptyviai kontroliuoti elgesį.

Greta jau išvardintų funkcijų, emocijos pasižymi ir socialinėmis funkcijomis. Galima

išskirti keturias pagrindines emocijų socialines funkcijas:

1. Emocijos perduoda informaciją apie mūsų savijautą kitiems žmonėms;

2. Emocijos lemia, kaip su mumis sąveikauja kiti žmonės;
3. Emocijos inicijuoja ir palaiko socialines sąveikas;
4. Emocijos padeda kurti, palaikyti ir nutraukti santykius.

Visgi ne visi mokslininkai sutinka su nuomone, kad emocijos yra naudingos. Kai kurie
autoriai teigia, kad emocijos trukdo nuosekliam aktyvumui, neleidžia vadovautis logika bei
racionalumu. Šių autorių nuomone emocijos yra atgyvena: nors jos buvo naudingos evoliuciškai
prieš daug tūkstančių metų, jos nebetinka moderniam žmogui. Nors įsivaizduoti gyvenimą be
emocijų yra labai sudėtinga, visiškai atmesti požiūrio, kad emocijos yra ne tik naudingos, bet gali
būti ir žalingos, negalima.

Tiesioginė ir netiesioginė emocijų raiška

Parengta pagal Žardeckaitė-Matulaitienė, K. (2012). Bendravimo psichologija. Studijų medžiaga
dieninių studijų studentams.

Dažnai būna taip, kad neišdrįstame tiesiogiai išreikšti jausmus. Kai kurie kodai yra
žodiniai, pavyzdžiui, vietoje to, kad pasakytume: „Aš jaučiuosi vienišas“ – sakome: „Aš manau,
kad šį savaitgalį nebus jokių ypatingų įvykių. Taigi, jei tu nesi labai užsiėmęs, kodėl mums
nenuėjus kur nors”. Tai netiesioginė kalba ir labai mažai šansų, kad mūsų jausmus kitas žmogus
supras.

Emocijų sampratos ir užsiėmimų struktūros pristatymas įvadiniame užsiėmime

Parengta pagal Žardeckaitė-Matulaitienė, K. (2012). Bendravimo psichologija. Studijų medžiaga
dieninių studijų studentams.

25
 Emocijos yra žmogaus santykio su vidinio ir išorinio pasaulio objektais išgyvenimas.
Emocijos mums praneša apie tai, kiek išorinio ir vidinio pasaulio objektai yra mums reikšmingi.
Mūsų poreikiai atsiskleidžia per emocijas.
Emocijos turi keletą komponentų:
1. Fiziologinis komponentas. Kai patiriame emocijas, kūne atsiranda daugybė
pojūčių ir pokyčių.
2. Išraiškos komponentas. Galima atpažinti savo ir kito žmogaus jausmus iš
pastebimų pasikeitimų kūne – emocijos atsispindi mūsų veide, balse, kūno
pozoje.
3. Elgesio komponentas. Patiriamos emocijos skatina mus elgtis tam tikru būdu ir
apriboja kitokio elgesio galimybes. Pvz., jei kažko bijai, tai skatina vengti baimę
sukeliančio objekto.
4. Kognityvinis komponentas. Mes ne tik reaguojame į įvykius aplinkoje, bet ir
interpretuojame savo reakcijas į juos. Priklausomai nuo šios interpretacijos,
skiriasi mūsų patiriamos emocijos ir jų intensyvumas.
5. Kultūrinis komponentas. Šalia universalių emocinių reakcijų egzistuoja ir daug
kultūrinių skirtumų: kaip mes interpretuosime konkretų įvykį, yra nulemta
kultūros ir ankstesnės žmogaus patirties joje.
Didžiąją dalį šių komponentų bent iš dalies aptarsime ir praktiškai išmėginsime
tolesniuose užsiėmimuose, kai pabandysime atrasti, kaip suprantame skirtingas emocijas, kaip
jas išreiškiame savo balso ar mimika, kaip kalbama apie emocijas, kaip jas patiriame
fiziologiškai ir panašiai.

Emocijų įvairovė
Parengta pagal Pranckevičienė, A. (2013). Emocijos ir motyvacija. Studijų medžiaga dieninių
studijų studentams.
Kiek yra emocijų? Biologinė ir kognityvinė emocijų teorijos nesutaria atsakydamos į šį
klausimą. Biologinės krypties atstovai teigia, kad svarbiausios yra bazinės emocijos, tokios kaip
baimė, pyktis, tuo tarpu įgytos ar antrinės emocijos nėra tokios svarbios. Biologinės krypties
atstovai mano, kad pagrindinių emocijų yra nedaug (nuo 2 iki 10). Kognityvinės krypties
mokslininkai pripažįsta, kad bazinės emocijos egzistuoja, tačiau pabrėžia, kad svarbiau suprasti,
kaip ir kokios emocijos kyla iš asmeninės patirties, kultūros ir socialinių aplinkybių. Remiantis
kognityvine kryptimi galima teigti, kad egzistuoja nesuskaičiuojamas emocijų skaičius ir
įvairovė, nes asmens patyrimo įvairovė yra labai didelė.
26
 Biologinis požiūris Kognityvinis požiūris

Šiuos du kraštutinius požiūrius vienija tarpinis požiūris, kuriuo remiantis galima teigti,
kad bazinės emocijos nėra pavienės emocijos, o greičiau tam tikros susijusių, panašių emocijų
šeimos. Pavyzdžiui, pyktis yra bazinė emocija, bet galima sakyti, kad yra pykčio emocijų šeima,
kuri apima tokias emocijas kaip agresija, įsiūtis, susierzinimas, sudirginimas, pasipiktinimas,
pavydas, frustracija. Tokios emocijų šeimos yra tarpusavyje panašios savo fiziologija,
subjektyvia savijauta ir išraiškos komponentais.
Dėl tikslaus bazinių emocijų sąrašo mokslininkai nesutaria. Toliau pateikiamos šešios
dažniausiai minimos emocijos:
1. Baimė
2. Pyktis
3. Pasišlykštėjimas
4. Liūdesys
5. Džiaugsmas
6. Susidomėjimas

27
 Naudota literatūra:

1) Lekavičienė, R.; Vasiliauskaitė, Z.; Antinienė, D.; Almonaitienė, J. (2010) Bendravimo

psichologija šiuolaikiškai. Vilnius: Alma litera. (p. 228-230; 256-259)
2) Meyers, D. G. (2008). Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika. (p. 633-636; 653)
3) Pranckevičienė, A. (2013). Emocijos ir motyvacija. Studijų medžiaga dieninių studijų
studentams.
4) Pakrosnis, R. (2011). Bendroji psichologija. Studijų medžiaga dieninių studijų
studentams.
5) Žardeckaitė-Matulaitienė, K. (2012). Bendravimo psichologija. Studijų medžiaga
dieninių studijų studentams.

28