Professional Documents
Culture Documents
cira barbaqaZe
gert robert griunerti
literaturuli
samkuTxedi
Tbilisi
Nino Popiashvili
Tsira Barbakadze
Gert Robert Grünert
Literarisches Dreieck
redaqtorebi:
asocirebuli profesori gaga lomiZe
filologiis doqtori marieta CixlaZe
Redaktion:
a. o. Professor Gaga Lomidze
Dr. phil. Marietta Chikhladze
ydis dizaini
iorg qristof griunerti
`Ramis dRiurebi~, akvareli.
Cover
Jörg Christoph Grünert
“Night Diaries”, Aquarell
gamomcemloba bakmi
-------------------------------------
ISBN 978-9941-426-97-1
2
winasityvaoba
3
tis poeturi teqstebi literaturul samxmovanebad gar-
daisaxeba.
sagangebod unda aRiniSnos germanuli warmoSobis ita-
lieli xelovanis, mxatvris, moqandakisa da reJisoris,
iorg qristof griunertis (Jörg Christoph Grünert) mier Seq-
mnili wignis yda, romelic warmoadgens proeqtis – `Ramis
dRiurebi~ (“Night Diaries”), nawils. wignis ydis koncefcia
Tavis TavSi moicavs sami avtoris xelnaweri teqstebis
erTobliobas, erTgvar saerTo rveuls, an alboms, sadac
palimfsesturad erTmaneTze gadawerili xel/nawerebi da
Sereuli ferebi grafikulad warmodgenilia, rogorc po-
eturi, ideuri da SemoqmedebiTi procesebis harmoniuli
urTierTSerwyma.
nino popiaSvili
2018 wlis zafxuli
4
nino popiaSvili
poezia
da interpretaciis
SesaZlebloba
5
`Cems komentarebSi, romelic poemas win uZ-
Rvis, mkiTxveli naxavs am ukugdebul sakiTxa-
vebs. maT adgilmdebareobaze, Tundac gadak-
vriT, mianiSneben poemis Sinaarsobrivad axlos
mdgomi strofebi. garkveuli TvalsazrisiT,
mravali komentari bevrad ufro didi mxatvru-
li da istoriuli faseulobis matarebelia,
vidre saboloo teqstis zogierTi saukeTeso
monakveTi.
....sasixarulod Tu saubedurod, ukanas-
kneli sityva komentators darCa~.
vladimer nabokovi,
`gafiTrebuli ali~
6
mowinaaRmdegeebic advilad eyoleba. leqsi xSirad vrce-
li azria, romelic isea gaSlili, rom axal asociaciebs
badebs. novalisis `yovlisSemZle suli~ da galaktionis
`lurja cxenebic~ leqsia da minimalisturi tankac... mag-
ram leqss mainc erTi umTavresi Tviseba aqvs: erTxel un-
da Seiyvanos mkiTxveli emociaSi da datovos, gaaCeros,
ar misces ufleba, advilad gadavides sxva leqsze, daa-
fiqros da is grZnoba, is gancda aRuZras, romlis did-
xans daviwyebac SeuZlebelia.
interpretacia da ganmarteba literaturis mTavari
niSania. rogorc wesi, amas kritikosebi da literaturaT-
mcodneebi akeTeben: isini ukvirdebian, Cxreken da ganixi-
laven teqstebs, mwerlebis biografiebsa da epoqebs, mag-
ram ra xdeba maSin, rodesac Tavad mwerlebi ganmartaven
TavianT teqstebs? roca TviTon uCndebaT erTgvari da-
usruleblobis gancda da teqstebis ganmartebas iwye-
ben? ratom sWirdeba avtoriseuli ganmarteba teqsts?
SoTa CantlaZis vrcel alegoriul eseSi, `sqolio~,
erTi mxriv, ganmartebis, interpretaciis aucileblobis
sruli anatomiuri suraTia asaxuli, meore mxriv, ironi-
iT aris warmodgenili avtoris biografiasTan sarkis
efeqtiviT sapirispirod areklili bedisweris gamocane-
bi. aq sqolio aucilebeli ganmartebis erTgvari niSania:
`maxsovs, jer kidev patara bavSvi, ra siZulviliT vkiT-
xulobdi saswavlo wignebs da rogor mixaroda, rodesac
sityvis boloSi SevniSnavdi sqolios niSans, ra siamovne-
biT CavikiTxavdi sqolios. ra siamovnebiT gadavikiTxav-
di xelmeored. yovelTvis megona, rom sqolioSi ufro
mniSvnelovani ambebi ewera, vidre zeviT. me miyvarda sqo-
lio albaT imitomac, rom misi wakiTxva savaldebulod
ar iTvleboda. me zogjer ar vicodi gakveTili. me yo-
velTvis vicodi sqolio~.
7
ganmartebis mravalmxrivi SesaZleblobebidan S.
CantlaZe poetur, msubuq, emociur axsnas uZebnis sqo-
lios da am, erTi SexedviT, sruliad teqnikur, saqmian,
konkretul CanarTs azogadebs, riTac interpretaciis
mravalmxrivobas asabuTebs: `ax, ra kargia sqolio! ze-
viT sibrZne da simZime. zeviT SfoTi mravalmniSvnelo-
vani. xolo sqolioSi siTbo da simyudrove, rogorc sa-
mareSi da odnav SiSi, vaiTu Camoingres sqolios Weri
da Tavze dagawves mTeli is cocxali da SfoTiani ambe-
bi, romelic sqolioSi myofs arafrad migaCnia~.
sqolio CantlaZesTan aris ganmartebis, axsnisa da
amoxsnis gasaRebi, erTgvari jadosnuri xerxi, an, sulac,
jadosnuri skivri, an samalavi, romelic xSirad, sakiT-
xTan dakavSirebiT siRrmiseul da mniSvnelovan informa-
cias moicavs. teqnologiuri, daCqarebuli drois tempi,
globalizaciuri procesebis gardauvaloba da amasTan,
ganmartebis, interpretirebis aucilebloba winaswar-
metyvelebasaviT ikiTxeba meoce saukunis 50-iani wlebis
bolos Seqmnil teqstSi: `saukuneebi miedinebian nela da
mdored iq, sadac mTavrdeba dro. wlebi midian aCqarebu-
li nabijebiT saukunisaken. dReebi da Rameebi garbian
Tavqudmoglejilni wlebisaken. saaTebi mifrinaven dRee-
bisa da Rameebisaken. wuTebi gadadian yiramala. wamebi
Semsxdaran sicilze da ar Canan. grialeben msoflio ambe-
bi. grialeben saxlebi da saqmeni didTa adamianTa. kaTed-
rebi daRlilan da docentebi daZabulan. eZeben axals~.
siaxlis Zieba ki, S. CantlaZis teqstis mixedviT, swored
sqolios axsnaSia: `erTma maTganma „miagno“ kidec. Tvale-
bi miabjina sqolios da amoikiTxa: S. CantlaZe. amoitana
miviwyebuli gvari sqoliodan. es ise moxda, rogorc per-
sonaluri pensioneri amoitans xolme sardafidan Sena-
xul SeSas, rodesac pirveli Tovli edeba qalaqs. patara
bavSviviT autatia xelSi SeSa, Tvalebi gafarTovebia. yu-
rebiani qudi gverdze moqcevia da mas siyvaruliT gadmo-
8
yureben fanjridan gadmokidebuli msuqani coli da Ro-
ris barkali. ase amoaqvs axalgazrda docents — kaTedris
imeds — S. CantlaZe sqoliodan. Sen ar ginda amosvla sqo-
liodan. Sen ginda iyviro, rom axalgazrda docenti — ka-
Tedris imedi — styuis. Sen ginda iyviro, magram ar Zal-
giZs. docenti grZnobs Sens aRSfoTebas da eRimeba. ram-
denime wuTic da, docents erTxmad aniWeben doqtoris
xarisxs. Sen isev Caesvenebi sqolioSi, Sens samareSi da
ufro mZafrad igrZnob da gaifiqreb: — ax, ra kargia sqo-
lio!~
miuxedavad interpretaciis am poeturi ganmartebi-
sa, imave avtorisaTvis, sxva teqstSi sqolio Caketili,
daxuruli, konkretuli sivrcea, romelsac daketil
oTaxs adarebs leqsSi `oTaxi mZime~:
9
ar aris mokle. sxva SeniSvnebi, SemTxvevis adgilze dawe-
rili cocxali komentarebis saxiT, aucileblad daakma-
yofileben yvelaze ufro daxarbebul mkiTxvelsac ki.
da, miuxedavad imisa, rom es SeniSvnebi, Cveulebisamebr,
poemas sdeven Tan, me mkiTxvelebs vurCevdi, rom jer ga-
ecnon da Semdeg maTi meSveobiT Seiswavlon poema, wai-
kiTxon isini teqstTan erTad. SeiZleba, poemis dasrule-
bis Semdeg, kidev mesamedac gadaikiTxon es SeniSvnebi,
rom dasrulebuli suraTi SeeqmnaT. amgvari SemTxvevisas
me gonivrulad meCveneba, rom damqancveli win da ukan
furcvlis gareSe SeiZleba kiTxva, Tu wigns gavWriT da
nawarmoebis Sesabamis furclebs erTad davamagrebT, an,
rac ufro advilia, aRniSnuli naSromis ori egzemplari
unda SeiZinoT da Semdeg gverdigverd moxerxebulad da-
doT magidaze. es magida, albaT, gacilebiT ufro mosa-
xerxebeli iqneba, vidre Cemi moryeuli magida, zed sabeW-
di manqaniT, SigniT Zveli saqaneliani motorebisa da ga-
reT Cemi Tavis ubadruk TavSesafarSi, niu vaidan uamravi
milis daSorebiT. neba momeciT, giTxraT, rom Cemi SeniS-
vnebis gareSe Seidis teqsts ubralod aranairi adamianu-
ri mniSvneloba ar gaaCnia, radgan iseTi poemis adamianu-
ri mniSvneloba, rogoric esaa (zedmetad mokrZalebuli
da gaubedavi avtobiografiuli naSromisaTvis, saidanac
gauazreblad amoRebulia uamravi Sinaarsis matarebeli
striqoni), verafers daeyrdnoba, Tavad avtoris adamia-
nuri Rirebulebis, misi garemos, midrekilebebisa da sxv.
garda, — xolo yovelive amis micema mxolod Cems SeniS-
vnebs SeuZliaT. aseTi SeniSvnebis qveS Cemi fasdaudebe-
li avtori albaT xelsac ar moawerda, magram, sasixaru-
lod Tu saubedurod, ukanaskneli sityva komentators
darCa~ (nabokovi, `gafiTrebuli ali~).
10
literaturaTmcodne alan kirbi eseSi `postmoder-
nizmis sikvdili da Semdgomi ambebi~ aRniSnavs: `moder-
nizmidan postmodernizmze gadanacvlebas safuZvlad
ar dasdebia romelime Rrma kulturuli produqciisa
da recepciis gadasxvafereba. yovelive is, rac moxda,
ritorikulad rom gavazviadoT, is iyo, rom zogma, vinc
erTxel waikiTxa `ulise~ da `Suqurisaken~, sanacvlod
dawera `gafiTrebuli ali~ da `sisxliani darbazi~. mag-
ram daaxloebiT, 1990-iani wlebis bolosa Tu 2000-is
damdegs axali teqnologiebis warmoCenas avtorisa da
misi bunebis, mkiTxvelisa da teqstis, maT Soris urTi-
erTobis naZaladevi da samudamo restruqturireba
mohyva~. Tanamedrove literaturul procesSi komenta-
rebi da ganmartebebi rekonstruirebuli, postmoder-
nulsSemdgomi, axali literaturis erT-erTi ganmsaz-
Rvreli niSania.
interpretaciis mravalferovani SesaZleblobebi ki-
dev ufro metad warmoCndeba poeziaSi, romelsac, prozi-
sagan gansxvavebiT, mokle, lakonuri forma da Sinaarsi
aqvs, sadac TiToeuli striqoni konkretuli azris, gan-
wyobis, emociis gamoxatvas emsaxureba. “interpretacia,
Tuki mas aqvs marTebuli gagebis pretezia, warmoadgens
ukve Seqmnili produqciis Tavidan Seqmnis, anu kvlavSeq-
mnis mowesrigebul sistemas”, — aRniSnavs prof. i. ratiani
(2015). interpretacia, rogorc ganmarteba da analizi Se-
saZlebelia ramdenime diskursSi iyos ganxiluli. maT So-
ris, pirveladi da meoradi interpretaciebi, anu teqsti,
rogorc interpretaciis SesaZlebloba da misi inter-
pretacia, rogorc axali teqstis Seqmna.
leqsis ganmarteba eqstralingvisturi saSualebe-
bis garda gulisxmobs emociur fonsac, romelsac
mkiTxveli aucileblad SeigrZnobs leqsis kiTxvis
dros. leqsis emociurobis ganmsazRvrelia ritmi,
11
riTmiani, an uriTmo striqonebi, sadac garkveuli azri
da emocia erTmaneTs mihyveba, kveTs, imeorebs.
erTi cnobili profesori Tavis leqcias dadaizmisa
da impresionizmis Sesaxeb yovelTvis iwyebda dadaistis,
tristan tcaras (1896-1963) leqsis deklamirebiT:
`hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle
hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle
hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle
hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle
hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle
hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle
12
hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle
hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle
hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle
hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle
hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle hurle...~
13
ras niSnavs avtoriseuli interpretaciebi da gan-
martebebi?
ratom aris saWiro avtorma Seqmnas axali teqsti sa-
kuTari teqstis Sesaxeb?
rodesac erTi azris, erTi emociis gverdiT auci-
leblad Tanaarsebobs da igulisxmeba meore emocia,
romelic ar aris pirvelis asli, sinonimi, an gagrZele-
ba, aramed sruliad SesaZlebelia, rom gamoricxavdes
pirvel azrsa da emocias, emijnebodes da eWvqveS aye-
nebdes imis arsebobas, rasac sxva azri dabejiTebiT am-
tkicebda, interpretaciis mravalmxrivoba naTelia da
aseT dros avtori, romelic ukve moswyda sakuTar
teqsts da Tavisive teqstis mkiTxvelad iqca, Tavs val-
debulad Tvlis, erTi teqstis, SesaZloa, erTi azris,
an frazis ganmarteba, an, rogorc S. CantlaZe ityoda,
sqolio SemogvTavazos.
***
gert robert griunerti, germaneli lirikosi, mul-
timedia avtori, literatori, dramaturgi, eseisti, ra-
in-erftis mweralTa kavSiris `Autorenkreis Rhein-Erft~ (ARE)
wevri, ramdenime krebulis avtoria. maT Soris aRsaniSna-
via Semdegi krebulebi: `Tovlis namqeri~ (leqsebi da maTi
interpretaciebi), 2013; `Jangi~ (leqsebi da maTi inter-
pretaciebi), 2012; `mdinaris Cqeri~ (leqsebi da maTi in-
terpretaciebi), 2011. aRniSnuli poeturi krebulebi er-
Tgvari konceptualuri naSromebia. TiToeul krebulSi
warmodgenilia cxra leqsi da maTi interpretaciebi. av-
tori detalurad ganixilavs sakuTar lirikas litera-
turis kritikisa da literaturis Teoriis meTodebis,
mogonebebisa da sakuTari refleqsiebis gamoyenebiT.
erT-erTi wignis SesavalSi g. griunerti aRniSnavs: `yove-
li leqsi miemsgavseba Tavisi safuZvliTa da formiT er-
Tgvar napirs, romelic lirikosis cxovrebis mdinareSia
14
gadarguli. grZnobaTa SemTxveviTi lodebis mozvavebiT
Tu qmnadobisas fiqrebis qaris mudmivad erTi mimarTu-
lebiT qrolvis wyalobiT, leqsi, rogorc mediumi, mainc
Txevad, aramyar formaSi rCeba, rogorc mdinaris napirze
motivtive, romelic SeiZleba mdinarem isev gaitacos~
(2011).
g. griunertis krebulebSi TiToeuli leqsi orjer,
an metjer aris dabeWdili. Tavdapirvelad, im saxiT,
romelsac mkiTxveli gaecnoba da interpretaciebi ga-
uCndeba. Semdeg — poetis sakuTari interpretaciebiT,
griunertiseuli metaforiT rom vTqvaT, `avtoris
cxovrebis mdinaridan danaxuli~, xolo interpretaci-
ebis Semdeg — kvlavac aris leqsi dabeWdili, raTa
mkiTxvelma ukve avtoris gaazrebebiTa da Sexedulebe-
biT Sevsebuli leqsi Tavidan waikiTxos, sakuTar Sexe-
dulebebs Seupirispiros da Seavsos. zogjer erTi leq-
sis irgvliv ramdenime axsnis, interpretaciis SesaZ-
leblobis gamo leqsi mTeli miniSnebebiTa da komenta-
rebiT aris warmodgenili. amgvari interpretaciebi ki
avtoris, rogorc mediumis damatebiT SesaZleblobebs
warmoaCens.
gert robert griunertis leqsebis interpretacie-
bi da ganmartebebi sqolios hgavs, sadac avtori Tvi-
Ton xsnis sakuTar leqss da xsnis zogjer nairgvarad,
mravalmxrivad. leqsis ramdenime gansxvavebuli xedva,
wakiTxva da gaazreba Taviseburad cvlis leqsis saT-
qmels, Sinaarss, ideas.
aRniSnulis argumentad uTuod gamodgeba leqsi
`werili~. es leqsi Sesulia g. griunertis 2011 wels ga-
mocemul krebulSi, romelSic leqsebi avtoris mier
aris gaanalizebuli.
15
werili
SeniSvna:
wertili orwertili daxrili xazi wertilmZime Za-
xilis niSani kiTxvis niSani da sammagi gancalkevebis ni-
Sani — SeerTebis niSani — fiqrebis xazgasma
Semoklebulad gvaCveneben am cxovrebis yvela fe-
nomens, Zalze mokled, sulac usityvod, rogorc `we-
rili~...
16
Brief
Uns
Und es ist
Anders
Anmerkung:
Punkt Doppelpunkt Strichpunkt Komma Ausrufezeichen
Fragezeichen und die Trinität von
Trennungsstrich=Bindestrich=Gedankenstrich
Zeigen in Kürze alle Phänomene des Lebens ganz kurz, ganz ohne
Worte, als „Brief“…
17
18
19
20
21
22
23
am leqsis mTavari idea momavlis, warsulisa da aw-
myos minimalisturi daxasiaTebaa. leqsSi ar aris sasve-
ni niSnebi, rac teqstis orazrovnebas gansazRvravs.
daxrili xazebi, mravalwertilebi ki teqstis mraval-
mniSvnelovnebas, gansxvavebul interpretaciebsa da
gansxvavebul gaazrebas uwyobs xels. teqstis wakiTxvi-
sas mkiTxvelma SeiZleba calkeuli sityvebi, romlebic
sasveni niSnebiT ar aris gamoyofili, ise daakavSiros
erTmaneTTan, rom sxvadasxva Sinaarsi da interpreta-
cia Seqmnas, radgan am teqstSi sityvebis dakavSireba
SeiZleba sxvadasxvagvarad, rac gansxvavebul azrebsa
da mimarTebebs warmoSobs. prof. sabine mainbergeris
azriT, `literaturul teqstSi sqolio ar aris xSiri,
magram sakmaod gavrcelebulia. SeiZleba gasaocari
iyos, Tu ras igebs romani, an romelime leqsi, Tuki av-
tori citatebiTa da sityvebis ganmartebebiT, sqolio-
ebiTa da komentarebiT Seavsebs? piriqiT, xelsac uS-
lis teqsts. garda amisa, albaT ukeTesia, es samuSao
literaturaTmcodneebs dauTmon, romlebic am SeniS-
vnebs mokled, an grZlad da wesebis dacviT daurTaven.
avtorebs ki, rogorc Cans, bevr SemTxvevaSi surT fi-
lologis, istorikosis, gamomcemlisa da sxvaTa, aseve,
interpretatorebisa da kritikosebis poziciac er-
Tdroulad SeiTavson... sqolios SeuZlia teqstis da-
mowmeba, dasruleba, modulireba, magram aseve SeuZlia
teqstis gagrZelebac da misgan Tavis daRwevac. aseT
SemTxvevaSi misi arcTu damajerebeli ukan daxeva aris
xazi, misi saboloo adgili teqstis bolos. or xmas yo-
velTvis aqvs SesaZlebloba, subordinaciis normebis
mixedviT, ara mudmivad msgavsi, aramed damoukidebeli
tendenciebi ganaviTaros, an, aRniSnuli saerTodac
kiTxvis niSnis qveS daayenos~ (2001).
gert robert griunerti mravalmxrivad `Zaladobs~
enaze, warmoadgens sakuTari leqsebis interpretaci-
24
ebsac, rac erTgvari `ukanonobaa~ `poeziis kanonebis~
mixedviT, radgan avtoris mTavari daniSnulebaa dawe-
ros da mxolod mkiTxvelis vali da movaleobaa, wai-
kiTxos, gaiazros, interpretaciebiTa da Sexedulebe-
biT, msjelobebiTa da analiziT Caswvdes teqsts. avto-
ri, rogorc pirvelwyaro, interpretaciebsa da anali-
zis SesaZleblobas Tavadve qmnis da gamosaxavs.
leqsSi `werili~ avtori gvTavazobs eqvs `wakiT-
xvas~, eqvs gansxvavebul interpretacias. ramdenjerme
gadabeWdili leqsi ramdenime wakiTxvas niSnavs. pirvel
gverdze leqsi or nawiladaa gayofili, kursivi asoe-
biT dabeWdili sityvebi ki erTgvari gzamkvlevis rols
asruleben. Semdegi wakiTxvisas saTauri miemarTeba
leqsis Sua nawils, romelic, Tavis mxriv, sam momdevno
sityvasTan hpovebs analogias da rac dakavSirebulia
mecamete striqonis sityvasTan, romelic, ukve miemar-
Teba mecxre striqonis mesame sityvas da a. S. Semdegi
`wakiTxva~ kidev ufro arTulebs sityvaTa Soris kav-
Sirs. grafikuli niSnebi sityvebisa da frazebis urTi-
erTobas, dakavSirebas, gamoyofas, mimarTebebs emsaxu-
reba da erTgvar labirinTs qmnis, romlisgan gamos-
vlac mkiTxvels arc avtoris gareSe SeuZlia da arc av-
torTan erTad. morigi, wignisaTvis mexuTe `wakiTxva~
kidev ufro rTuli labirinTia, sadac yvela sityvaa
moniSnuli da sityvebs Soris kavSiri kidev ufro mra-
valmxrivia. meeqvse `wakiTxvaSi~ sityvebi danomrilia.
numeracia iwyeba bolo striqonidan da sruldeba pir-
vel striqonze. ramdenime cifri gamotovebulia. rTu-
li saTqmelia, ras emyareba numeracia. Tu Cven leqss wa-
vikiTxavT danomrili sityvebis mixedviT, gamova, rom
leqsis wakiTxvas daviwyebT bolodan, wavikiTxavT bo-
lodan ramdenime striqons da sityvebis numeracia ic-
vleba — gamotovebuli cifrebi gamotovebuli striqo-
nebis STabeWdilebas qmnis, Sesabamisad, mkiTxveli ki-
25
dev axal gamocanas awydeba: leqsis `ukuRma wakiTxva~
sxva leqss ayalibebs, sadac igive sityvebia, Tumca
sruliad sxva azri.
***
cira barbaqaZe, qarTveli poeti, semiotikisa da ri-
torikis mkvlevari, filologiis doqtori, ilias sa-
xemwifo universitetis profesori, ramdenime krebu-
lis avtoria, maT Soris, lirikuli krebulebis, eseebis
krebulebisa da sxv. c. barbaqaZis interpretaciebi,
ganmartebebi da sakuTari teqstebis axsnis cdani er-
Tgvar mxatvrul-gamomsaxvelobiT tendenciad iqca av-
torisaTvis. am mxriv gansakuTrebiT sainteresoa avto-
ris minimalisturi leqsebi, rac sxvadasxva interpre-
taciis saSualebasac iZleva. aRsaniSnavia agreTve ram-
denime inovaciuri proeqti, romelsac c. barbaqaZe Ta-
vis studentebTan da TanamoazreebTan erTad axorcie-
lebs. maT Soris, literaturuli proeqti `poeziis af-
Tiaqi~, romelsac literaturulTan erTad fsiqo-so-
cialuri datvirTvac aqvs. es aris erTgvari litera-
turuli laboratoria, sadac receptebisa da wamlebis
nacvlad leqsebi mzaddeba: leqsebi, romlebic kurnavs.
koncepti, — `sityva, romelic wamalze metia~ — samya-
ros gamartivebis, poeturi a(m)bebis erTgvar inspira-
ciad iqca. Tavad cira barbaqaZe am koncepts Semdegnai-
rad ganmartavs: `poeziis afTiaqis~ metaforiT im azrs
gamovxatavT, rom poeturad gamoTqmul sityvas zemoq-
medebis didi Zala aqvs adamianze, cvlis da bedniers
xdis mas (Cveni afTiaqi mxolod bednierebaze da pozi-
tivzea orientirebuli). gaxsovT, rogor mkurnalobda
adamianebs cnobili fsiqologi da farmacevti, emil
kue. roca wamlebis gacemisas man aRmoaCina, rom misi
sityva gacilebiT ukeT moqmedebda, vidre wamali, Seis-
wavla es procesi da adamianebs aswavlida, TviTSTago-
26
nebiT da afirmaciebiT (sworad Camoyalibebuli pozi-
tiuri winadadebebiT) rogor unda gamojanmrTelebu-
liyvnen. diax, es placebos efeqtia da kidev sityvis Za-
la~ (2017).
postmodernuli tendenciebis gaTvaliswinebiT, in-
terteqstualoba, rogorc arsebuli normebis gadaaz-
reba, SenarCuneba da gadamuSaveba, literaturul teq-
stSi siaxlisa da novaciis mniSvnelovan markers warmo-
adgens. interteqstualobisaTvis damaxasiaTebelia
ormagi kodireba, rodesac klasikuri da yoveldRiuri,
trivialuri kulturebis SereviT iqmneba literatu-
ruli nawarmoebi, romelic, erTgvari postmodernuli
TamaSis, parodiisa da pastiSis naerTia. swored aRniS-
nul konteqstSi gamoiyofa literaturuli Janrebis
hibriduloba da sxvadasxva Janrisa da mimdinareobis
Sereva. Sesabamisad, hibriduli literatura moicavs
postmodernuli tendenciebiT Seqmnil teqstebs, ro-
melTa nawilic sxvadasxva Janris erTgvar miqss warmo-
adgens, sadac SeuTavsebeli azrebi da Sexedulebebi
erTmaneTs ukavSirdeba, sadac gansxvavebuli mosazre-
bebi erTi ideis, teqstis, sakiTxis, Temis, nawarmoebis
irgvliv erTiandeba. sadac erTi nawarmoebis sxvadas-
xva interpretaciaa SesaZlebeli.
Tanamedrove postmodernistuli literatura, er-
Ti mxriv, mihyveba da agrZelebs literaturul tradi-
ciebs, meore mxriv, tradiciebis gagrZelebad iTvleba
TviT literaturuli mimdinareobebisa da Janrebis
Serwyma, gardaqmna, gaerTianeba. am mimarTebiT auci-
leblad unda aRiniSnos meoce saukunis ramdenime mniS-
vnelovani avtori: jeims joisi, Tomas elioti, vladi-
mir nabokovi, arno Smidti da sxvebi, romelTac garkve-
uli gavlena moaxdines Tanamedrove literaturul
tendenciebze, Tanamedrove avtorebsa da maT Semoqme-
debaze.
27
avtorisa da teqstis urTierTmimarTeba meoce sau-
kunis literaturis TeoriaSi fundamenturi Seswavlis
sakiTxs warmoadgens. aRniSnul sferos ki ukve ewoda
avtorologia, avtoris, rogorc fenomenis Semswavle-
li disciplina. avtorologias `avtorisagan gaTavi-
suflebac~ uwodes. mixail baxtinis, viktor vinogra-
dovis, persi labokisa da sxva mkvlevarTa naSromebSi
gaanalizebulia avtoris Sesaxeb ZiriTadi sakiTxebi da
principebi. avtoris Seswavlas mieZRvna rolan bartis
`avtoris sikvdili~ (1968), iulia kristevas `semiotika~
(1969), miSel fukos `ra aris avtori~ (1969) da sxv. sadac
avtori `gaTavisuflebulia~, an `uaryofilia~ teq-
stTan mimarTebaSi. r. bartis Teoriis Tanaxmad, miuRe-
belia is tendencia, rom teqstis analizisa da inter-
pretaciis dros avtoris biografia da Semoqmedeba,
sxva teqstebi mTavar amosaval debulebad iqceva. bar-
tis azriT, aucilebelia gaimijnos erTi mxriv, avtori
cxovrebaSi da meore mxriv, avtori SemoqmedebaSi. amas-
Tan, saTanadod unda iyos klasificirebuli gansxvave-
buli droebi: avtoris dro da mkiTxvelis dro. maSin,
rodesac avtoris dro warsulis drois eqvivalentia,
xolo mkiTxvelis dro — es aris awmyo dro. amasTan,
mixail baxtinis mier SemoRebuli terminis, `dialogu-
robis~ (1975) mixedviT, literaturuli teqsti CarTu-
lia dialogSi, igi dakavSirebulia sxva citatebTan, is
aris sxva teqstebis erTgvari eqo. swored aRniSnul
Teoriaze dayrdnobiT, i. kristevas Teoriis mixedviT,
poststruqturalisturi literaturaTmcodneobiTi
Sexedulebebidan gamomdinare, teqstis gaazreba dau-
kavSirda teqstebis erTobliobas, Ria teqstis feno-
mens, sadac dasrulebuli nawarmoebi ar arsebobs da
teqstebi erTmaneTTan mudmiv kavSirSi arian, isini war-
moadgenen rogorc `teqstebis kosmosisa~ da `globa-
28
luri teqstebis~ erTobliobas, ise maT calkeul na-
wils.
aRniSnulTan kavSirSi uTuod sainteresoa axali
literaturuli eqsperimentebi, Teoriebi da praqtike-
bi, sadac avtoris dro udris mkiTxvelis dros, radgan
avtori sakuTari teqstebis interpretatori, mkiTxve-
li da ganmsjelia. avtoris, rogorc mediumis koncep-
tze dakvirveba gviCvenebs, rom avtori aris gamtari da
igi sakuTari SemoqmedebiT, sakuTari teqstebiT samya-
roseuli xats afasebs da gadaafasebs, erTgvar revizi-
as axdens. SesaZlebelia gamoiyos Semdegi aspeqtebi:
avtori, rogorc samyaros mediumi;
avtori, rogorc realobis mediumi;
avtori, rogorc sakuTari Tavis mediumi;
da kidev mravali SesaZlebloba mediumis, rogorc
Suamavlisa da gamtaris arsSi.
gert robert griunertis leqsi `Tanamedrove poe-
zia~ (`Moderne Lyrik~) exeba Tavisuflebis konceptebs,
sadac SemoqmedebaSi, qmnadobaSi moazrebulia yoveli
sunTqva, romlis aerodinamika adamianis mdgomareobas
gamoxatavs.
`Cven vsunTqavT.
CavisunTqavT da amovisunTqavT.
ena gveboZa
sunTqvisaTvis
haeris SekavebiT
maTi aerodinamika
SesagrZnobi rom gaxdes
Cveni
awonil-dawonili mdgomareoba
(Targmani Cemia, n. p.).
29
g. griunertis konceptualur teqstebSi avtori
auqmebs sazRvrebs sityvebsa da maT xatebs Soris, Tavi-
sufals xdis interpretacias, sityvaTa da simboloTa
Soris SeTanxmebas.
cira barbaqaZis leqsSi `Tavxedis werili~ teqsti
swored Tavisuflebis, gaTavisuflebis erTgvari gamo-
xatulebaa.
`teqstad gaqcie...
gamogkete 33 aso-bgeraSi,
axla kars vaReb da geubnebi —
gaTavisufleb...
mzis sxivebiviT
aikrife am furclebidan —
sul aso-aso,
sul bgera-bgera,
wertilebiT da mZimeebiT,
kiTxvisniSnebiT...
damitove
TeTri furceli...~
30
siCume, romelic axla quCaSia da romelic Cemi klavia-
turis xmas erTvis; is mesiji, romelic megobrisgan mi-
viRe am teqstis weris procesSi… yvelaferi erTad
qmnis gansakuTrebul sivrces teqstis aRqmisTvis, ga-
gebisa da SemecnebisTvis. da aseTi aRqma yovelTvis
unikaluria. teqsti arasdros ar aris mkiTxvelisa da
konteqstisgan ganyenebuli, teqsti – es aris cnobiere-
bis dialogi da am dialogSi yvelaferi monawileobs da
yvelaferi niSania…~ (2017).
Tanamedrove literaturuli procesebi ayalibebs
globalur tendenciebs, transnacionalur da tran-
skulturul gamocdilebasa da urTierTobebs. `glo-
balizacia, rogorc axali mimarTuleba axal sivrceebs
gamoyofs. karga xania inovacias aRar warmoadgens na-
cionaluri kulturebi da literatura, aramed `tran-
snacionaluri gamocdilebis sivrce~, aRniSnavs ulrix
boki (2000). transnacionalizmi, rogorc globalizaci-
is Semadgeneli procesi, axal gamocdilebas gulis-
xmobs. `lokalurisa da globaluris urTierToba, ro-
gorc lokalursa da globalur enebs, ise kulturebs
Soris, axal diferenciacias moiTxovs. am rTul gzaze
did daxmarebas gviwevs transnacionaluri modelebi~,
— wers cnobili mkvlevari, valter koSmali (2003). ga-
momdinare zemoaRniSnulidan, SesaZlebelia, globa-
lurisagan gansxvavebuli, lokaluri elementi tran-
skulturuli modelis niSans warmoadgendes. aRniSnu-
li sivrce icnobs tipologiurTan erTad saerTo Teme-
bisa da sakiTxebis arsebobas da literaturul gadamu-
Savebas.
Tanamedrove avtorebis poeziaze dakvirveba mraval
gansxvavebulTan erTad saerTo niSnebsac warmoaCens.
pirvel rigSi, es aris samyaros gaazrebis xSirad erTnai-
ri modelebi. am mxriv sainteresoa gert robert griu-
nertis leqsi `SuqniSani~ da cira barbaqaZis leqsi, `va-
31
uqmeb gamocdas siyvarulSi~, sadac SuqniSani erTgvar
simbolod aris gamoyenebuli, romelic axal miznebsa da
SekiTxvebs badebs. minimalistur stilSi dawerili g.
griunertis leqsi filosofiur SekiTxvebs svams: ras
xedavs da ras aRiqvams garemo? adamianis mier mowesri-
gebuli samyaro ramdenad aris gasagebi sxvebisTvis?
SuqniSani
qvemoT aortas sarqvelTan
Cerdeba
qalaqi
sisxlis gamtari
sisxlis gamtarad
jiuti meqanika
Tunuqma
dagvrTo neba
foladisferi
ca
da mercxlebi
netav gvxedaven?
da ras fiqroben
Cvenze
roca starts iReben
mwvaneze parkisken
yviTelze mzisken
da wiTelze
32
cira barbaqaZis leqsSi garda msgavsi simboluri sa-
xeebisa, dasmulia igive SekiTxva: ras grZnoben, rogor
cxovroben adamianebi dadgenili wesebis, gamocdebis,
damarcxebisa da gamarjvebis, SuqniSnebisa da sxva, maT
mier Seqmnili wesebis gareSe? daubrundeba adamiani
Tavis pirvelsawyiss?
***
Tanamedrove poezia ganixileba, rogorc tradiciu-
lis dekonstruqcia da axali formebisa da Sinaarsis
Ziebis SesaZlebloba. avtori, rogorc mediumi sakuTar
teqstsa da mis interpretacias Soris ukve garkveul
tendencias qmnis. tradiciul Janrebsa da formebs So-
ris gansxvavebuli, postmodernistuli meTodebiTa da
aparatiT Seqmnili teqstebi axlebur SesaZleblobebs
33
avlens. minimalizmi riTmasa da ritmSi, formidan Sina-
arsSi da Sinaarsidan formaSi mogzauroba, orTogra-
fiis, leqsikisa da semantikis filtracia Tanamedrove
poeziis gamoxatulebis erTgvar saSualebad iqca.
poezia, mxatvruli literaturis erT-erTi ZiriTa-
di da uZvelesi forma, epoqebis mixedviT icvleboda.
epikuri Janridan minimalistur Janramde mravalma sau-
kunem ganvlo, Tumca poeziis mTavari maxasiaTebeli,
metrul-ritmuli saxe da sityvaTa nakadis ritmuli Se-
fardeba misi mTavari niSania.
poeziis maxasiaTeblebi: ritmi, riTma da striqonia.
bolo wlebSi arakonvenciuri leqsis, verlibris, igive
— TeTri leqsis mimarT gansakuTrebuli interesis pi-
robebSi poeziis mTavari markeri gaxda saleqso stri-
qoni, romelic arRvevs winadadebis mTlianobas, saT-
qmelis sintaqsur dayofas da gvTavazobs asociaciur
simetriebs, emociur, eqspresiulsa da intensiur lo-
gikas.
cira barbaqaZis minimalistur teqstebSi, frazebSi,
statusebSi SeiniSneba formis sruli dekonstruqcia,
metaforebisagan gamartiveba da axali asociaciebis
Seqmna. am yvelafris mTavari mizani uaxlesi drois Ta-
viseburebebia. kerZod, is, rom Tanamedrove adamians
digitalur epoqaSi ar aqvs bevri dro kiTxvisaTvis. Se-
sabamisad, saTqmeli unda Semokldes, Tu ginda, rom mo-
gisminon. teqsti unda dapataravdes, Tu ginda, rom wai-
kiTxon. aseT dros, mTavaria, gadarCes SemoqmedebiTi
procesi, radgan, cxadia, rom teqsti — gzavnili Tavis
mTavar mizans mainc miaRwevs, Tu igi logikurad aris
Sedgenili da Tu minimalisturi teqsti Sesatyvis aso-
ciaciebs aRZravs, romelSic didi da mcire azrebi er-
Tad Tanaarsebobs, martivi da rTuli erTmaneTs udris
da ar gamoricxavs.
34
minimalizmi igrZnoba yvelaferSi: aranairi sasveni
niSani, radgan erTma wertilmac ki SeiZleba saTqmelis
dasruleba eWqveS daayenos. swored aRniSnul konteq-
stSi yuradRebamisaqcevia gert robert griunertis
leqsi, romelic Tavisuflad SegviZlia minimalisturi
poeziis Janrs mivakuTvnoT.
Gesichtsausdruck
Beim Aufstapeln
Von Pappendeckeln
Fragt mich
Ein älterer Kollege
Ob ich
Mit den Gedanken
Woanders sei
saxis gamometyveleba
qaRaldis yuTebis
dawyobisas
Cemi Zveli megobari
mekiTxeba
fiqrebSi
xom ar gaverTe
(Targmani Cemia, n. p.)
35
1945) Semoqmedeba mravaljer aRiniSna sxvadasxva lite-
raturuli premiiT. 2016 wels mas gadaeca bavariis xe-
lovnebis akademiis prizi — rainer malkovskis premia.
Jiuris gadawyvetilebaSi vkiTxulobT: `minimalistur
leqsebSi man SeZlo Tvalis erT daxamxamebaSi moeTavse-
bina mTeli samyaro~. k. mercis teqstebi gamoirCeva mi-
nimalisturi formebiT, mas uwodeben poeturi mozomi-
lobis didostats.
klaus merci
strategia
Spalerze Zilis
Rarebi, lancetis
foTlebi. Semdeg ki
axali mcdeloba
dRe siciliT
gavaZliero
an
36
Tuli enisaTvis Sesabamis lingvistur da grafikul Se-
saZleblobebs iyenebs. kompozitebis, sxvadasxva saxis
afiqsebis: TavsarTebisa da bolosarTebis, piris niSne-
bis, zmniswinebis, omonimebis gamoyenebiT, aseve, asoebis
mimatebiT, gamoklebiT, CanacvlebiTa da msgavsi enobri-
vi manipulaciebiT qmnis frazebisa da azrebis orazrov-
nebas, rasac Tavisi konceptualuri daniSnuleba aqvs.
c. barbaqaZis uaxles teqstebSi enobrivi TamaSebi
sxvadasxva azris ganzogadebis, urTierTgamomricxav
azrTa SeerTebisa da sxva mravalze mravali interpre-
taciis saSualebas iZleva. es frazebi Tavisi orazrov-
nebiT mkiTxvelSi aRZravs azris, ideisa da Sinaarsis
ramdenime Sesa/SeuZleblobas, romlebic erT striqon-
Sia Tavmoyrili da ramdenime wakiTxvis aucileblobas
iTxovs. minimalisturi tendenciebi da enobrivi ekono-
mia enobrivi manipulaciebis daxmarebiT azris mraval-
planianobas ganapirobebs Semdeg teqstSi:
***
gaxseni kari,
gaxseni sarkmeli,
gaxseni guli (yavis WiqaSic),
gaxseni limonaTi,
gaxseni kafe, quCis kuTxeSi,
(g)axseni samyaro,
(g)axseni siyvaruli,
(g)axseni sityva,
(g)axseni dumili...
da mere...
roca yvelafers (g)axsni,
RmerTi axsene
da daexseni yvelafers....
yvelaferi (d)axsnaSia!
37
xsnis, gaxsnis, daxsnisa da axsnis Sinaarsobrvad
opoziciuri wyvilebi saerTo konteqstSi, sintaqsur
wyvilebSi Tavsdeba. Sdr: gaxseni samyaro — axseni samya-
ro; gaxseni siyvaruli — axseni siyvaruli, gaxseni sit-
yva — axseni sityva da sxv. aseve, roca yvelafers gaxsni
— roca yvelafers axsni, yvelaferi daxsnaSia — yvela-
feri axsnaSia. aRniSnul wyvilebSi azris mravalmniS-
vneloba zmniswinis (ga, da, a) saSualebiT miiRweva. ro-
gorc cnobilia, qarTul enaSi zmniswins SeuZlia sit-
yvas (zmnas) ramdenadme Seucvalos mniSvneloba, zog
SemTxvevaSi ki, mogvces sruliad gansxvavebuli Sinaar-
si. Sesabamisad, semantikuri wyvilebi: yvelaferi dax-
snaSia — yvelaferi axsnaSia TavisTavad gulisxmobs or
SesaZleblobas: WeSmariteba TavisuflebaSia da/an WeS-
mariteba TxrobaSia (axsnaSi, interpretaciaSi, dafa-
rulis gamJRavnebaSi). aqve unda aRiniSnos sityvis uz-
miniswino forma xsna, romelic ga/Tavisuflebisa da
gadarCenis simbolikasTan aris kavSirSi.
germaneli poetis, ernst iandlis (Ernst Jandl)
Semoqmedeba Tanamedrove minimalisturi da
avangarduli literaturis erTgvar simbolos
warmoadgens.
ottos mops
38
ottos mops klopft
otto: komm mops komm
ottos mops kommt
ottos mops kotzt
otto: ogottogott
39
literaturuli eqsperimentebi da interpretacie-
bis mravalferovneba ikiTxeba aram saroianis minima-
listur SemoqmedebaSi. saroiani sityvebis, asoebis,
sasveni niSnebis erTobliobiT qmnis minimalistur teq-
stebs, romlebic iSifreba, ikiTxeba da romlebic sxva-
dasxva miniSnebas Seicavs.
40
`dro~ oTxtaepiani akrostixia, romlis pirveli asoe-
biT inglisur enaze kidurwerilobiT ikiTxeba time:
t his
is
my
e xistence
leqsebi ormagi miwiT — ase daaxasiaTa Tanamedrove
germanelma poetma, literturaTmcodnem da gamomce-
melma, norbert humeltma germaneli mwerlisa da minima-
listi poetis, rolf perSis (Rolf Persch 1949-2015) poezia.
`die natur
stört
nicht nur~1
buneba2
gviSlis
ara mxolod xels
1
sityvasityviT:
buneba
mxolod
xels ki ar gviSlis, an: mxolod dabrkolebebs ki ar gviqmnis, an:
mxolod ki ar gvayovnebs
2
Targmani Cemia, n. p.
41
baqaZis oTxsityvian, minimalistur teqstSi ritmi da
riTma SenarCunebulia, eqspresiuli datvirTva miiRwe-
va sityvaTa ganmeorebiT. am oTxsityvian teqstSi or-
ori sityva meordeba, xolo sityvaTa TamaSi saTqmelis
orplanianobas ganapirobebs:
***
were...
were...
(Sei)Sale...
(Sei)Sale...
42
vizualur poeziasac Tavisi didi da saintereso is-
toria aqvs.
frangi modernisti poeti, giiom apolineri (1880-
1918) iTvleba vizualuri poeziis novatorad. man Semo-
itana literaturaSi naxati leqsis forma, rasac ka-
ligrami uwoda: grafikuli leqsi, naxati leqsi, rom-
lis Sinaarsi da grafika erTmaneTTan aris dakavSire-
buli. termini momdinareobs kaligrafiisa da ideogra-
mis terminebis SeerTebidan. swored giiom apolineri
iyo pirveli avtori, romelmac es forma gamoiyena da
ganaviTara kaligrami, rogorc termini. ganmarteba Se-
saZlebelia berZnuli sityvebis mixedviTac: kali — la-
mazi, gramma — werilobiTi niSani. kaligramebs grafi-
kul poeziasac uwodeben.
43
tradiciaSi gamovlenilia vizualuri da grafikuli
literaturis nimuSebi. am mxriv gamorCeulia ioane si-
nelis `klemaqsis~, anu `saTnoebaTa kibis~, eqvTime
mTawmideliseuli Targmanis erT-erTi redaqcia, rome-
lic XII-XIII saukuneebs ekuTvnis da daculia saqarTve-
los xelnawerTa erovnul centrSi (H-1669). es xelna-
weri ori kaligrafis mier aris Sesrulebuli da war-
modgenilia mxatvruli ornamentebis mravalferovne-
ba. xelnaweris zogierT gverdze adamianTa saxeebia Ca-
xatuli, zogSi sityvaa Cawerili. teqstis mindvrebze
mravali sqolioa, romelTa striqonebis ganlageba fi-
gurebs qmnis. erT-erTi aseTi arSia gveleSapis formas
warmogvidgens. Semdeg gverdebze, gansxvavebuli figu-
rebSic teqstebia Cawerili.
44
ioane sineli, `saTnoebaTa kibe,~
xelnaweri H-1669
irlandieli mwerlis, jeims joisis (1882-1941) Se-
moqmedeba mravalmxrivi Seswavlis sagania. misi romane-
bi gamoirCeva azrisa da formis novaciiT. joisis `uli-
se~ pirobiTad ori nawilad SeiZleba daiyos: garegnul
da Sinagan, zedapirul da internalur struqturebad.
aristoteleseuli da Semdgom, klasicisturi tenden-
ciebis mixedviT, romani Sedgeba sami nawilisagan, rac
zustad imeorens antikur da klasikur tradiciebs, —
nawarmoebis Sesavlis, ZiriTadi nawilisa da finalis
45
Sesaxeb. tradiciuli literaturuli tendenciebis
gaTvaliswinebiT, TxzulebaSi moqmedeba xdeba erT
dResa da erT qalaqSi, rac sami erTianobis kanonis
sruli dacvis mixedviT aris Seqmnili, Tumca, meore
mxriv, es romani sruliad axali, Rrmad konceptualu-
ri teqstia, sadac bevri niSani simbolos saxes iZens.
jeims joisis romani `RamisTeva fineganisTvis~ mra-
valSriani nawarmoebia, romelSic avtori samyaros is-
torias gmirebis istoriis gadmocemis daxmarebiT
gviCvenebs. `RamisTeva fineganisaTvis~ Tavisi kompel-
qsuri xasiaTidan gamomdinare, erTnairad izidavs
mkvlevrebs, rogorc humanitaruli, aseve zusti da sa-
bunebismetyvelo mecnierebebidan, rac ganpirobebu-
lia misi mravalSrianobiTa da interteqtualobiT: mas-
Si Tanabrad aris Serwymuli samyaros aRqmis rogorc
teqno-mecnieruli da racionaluri, aseve miTo-poetu-
ri da empiriuli mxareebi, rogorc socialur-sazoga-
doebrivi, aseve filosofiuri problemebi. aq erTma-
neTs enacvleba evklides geometria da hamletis Zieba
TviTidentobisaTvis, brutusisa da kasiusis ajanyeba
keisris winaaRmdeg da kabalisturi ritualebi, gaelu-
ri aRorZineba da parnelis dacema, osirisis mkvdreTiT
aRdgoma da klavdiusis mier mefe hamletis mokvla~
(2016), — aRniSnavs joisis qarTveli mkvlevari, profe-
sori Tamar gelaSvili.
46
47
jeims joisis `RamisTeva fineganisTvis~,
fragmenti.
48
rik pirsisa da irlandieli amboxebulis, maikl o’rai-
lis gmirebi; tyupiscali, mwerali Semi; `balada pirsi
o’railize~, sadac gadamuSvebulia moaruli siuJti,
`balada mSenebel tim fineganze~ da sxv. joisis romani
Seqmnilia enobrivi eqsperimentebiT, sadac ramdenime
mniSvnelovani sakiTxi ikveTeba, Tumca maTgan umTavre-
sia mamis zegavlenisagan gaTavisuflebis Tema. `am ro-
maniT Tavad joisi cdilobda dapirispireboda Seq-
spirs da Semis msgavsad, swored sityvebis meSveobiT
ganTavisuflebuliyo am yovlismomcveli mamis gavle-
nisagan~, aRniSnavs T. gelaSvili. romanSi CarTulia `ba-
lada persi o’railize~, romelic ori gmiris gaerTia-
nebisa da simbolizirebis erTgvari nimuSia. protes-
tis, amboxebis, gavlenebisa da damokidebulebisagan ga-
Tavisuflebis mowodebebi sityvebisa da cnebebis Ser-
wymiT gamoixateba:
49
germaneli mwerlis, arno Smidtis (1914-1979), Semoq-
medebas xSirad adareben jeims joiss, zog SemTxvevaSi,
mas germanel joissac uwodeben da aRniSnaven, rom arno
Smidtis nawarmoebebi jeims joisis recefcias warmoad-
gens, maT Soris, gansakuTrebul siaxloves amJRavnebs
jeims joisis `RamisTeva fineganisaTvis~ da arno Smid-
tis `fskeras sizmari~ (ix. Robert Weninger: „Arno Schmidts
Joyce-Rezeption 1957-70“, Frankfurt 1982). Tavad a. Smidti uar-
yofda amgvar gavlenas, miuxedavad imisa, rom igi erT-
erTi pirveli iyo, vinc joisis Semoqmedeba gaacno ger-
manel mkiTxvels da Tavisi Teoriuli Sexedulebebic
joisis literaturul da esTetikur tendenciebze daa-
fuZna da ganaviTara: `jeims joisis mier farTod gamo-
yenebul teqnikas cnobierebis nakadisa, Zalze hgavs e. w.
axali prozauli formebi, romelTa tipologiac arno
Smidtma Tavis Teoriul naSromebSi — gamoangariSebani I
da gamoangariSebani II-Si ganaviTara. XVIII s. Camoyalibe-
buli literaturuli Janrebis (romani, novela, episto-
laruli romani, dRiuri, dialogi) safuZvelze igi avi-
Tarebs iseT prozaul formebs, romelTac ZaluZT zus-
tad gadmoscen, asaxon cnobierebaSi mimdinare garkveu-
li procesebi da gancdebi~ aRniSnavs arno Smidtis qar-
Tveli mkvlevari, profesori levan cagareli (2008).
a. Smidtis `fskeras sizmari~ 4000-ze met gverds moi-
cavs, romelic erTgvari skriptograma, gasaSifri teq-
stia. wigni xelnaweris STabeWdilebas tovebs, radgan
sabeWd manqanazea akrefili, amasTan, erTvis xeliT miwe-
rili ganmartebebi, Casworebebi, SeniSvnebi, Camatebebi,
gazeTidan amoWrili adgilebi da sxv. aseve, wignis TiTo
gverdi sami nawilisagan Sedgeba: SuaSi teqstis ZiriTa-
di ambavia moTavsebuli. roca sveti marcxniv ixreba,
ganxilulia edgar alan pos nawarmoebebi, an biografia.
marjvena mxares gadaxril nawilSi ki mocemulia rome-
lime konkretuli sakiTxis ganzogadeba. teqstis wakiT-
50
xva SeuZlebelia ramdenime mniSvnelovani avtorisa da
maTi nawarmoebebis winaswari codnis gareSe, aseve, ed-
gar alan pos nawarmoebebis originalis enaze codnis ga-
reSe.
arno Smidtis Semoqmedebaze dakvirveba gvaCvenebs,
rom avtori mimarTavs sxvadasxva enobriv eqsperiments,
maT Soris, gansakuTrebuli siaxleebi SeimCneva mar-
Tlwerisa da punqtuaciis TvalsazrisiT. mwerlis az-
riT, aucilebelia sasveni niSnebis gamoyenebis mkacrad
organizeba, aseve, orTografiis gamartiveba da a. S.
51
arno Smidti, `fskeras sizmari~, fragmentebi.
aRniSnuli mimarTebiT uTuod sainteresoa ga-
laktion tabiZis `naxati leqsebi~. galaktionis Se-
moqmedebis mkvlevari da poeti vaxtang javaxaZe
aRniSnavda: `galaktionis naxatebi ar iyo cnobili
yvelasTvis. roca Cemi `ucnobi~ gamoveci, maSin
pirvelad davbeWdeT. roca leqsebs werda, iqve mi-
axatavda xolme rames~ (2017 w.). galaktionis arqiv-
Si sul 2000-ze meti naxati da naxati leqsia. maTi
umravlesoba mkiTxvelebisTvis jer kidev nakle-
bad aris cnobili.
52
`werili olias~, 1929 w. agvisto
53
galaktion tabiZis naxati leqsebi
54
Tanamedrove frangi mwerlis, bernar verberis (dab.
1961) trilogia saerTo saxelwodebiT `WianWvelebi~
(pirveli nawili gamoqveynda 1991 w.), aerTianebs ramde-
nime dargs, rogorebicaa: literatura, filosofia,
sociologia, samecniero fantastika da sxv. romanSi
wignis, `absoluturi da SefardebiTi codnis enciklo-
pediis Sesaxeb miniSneba~ avtorad edmond uelsia mox-
seniebuli. trilogiis es nawili 1993 wels gamoqveynda.
masSi Tavmoyrilia 245 mokle teqsti: sibrZne, Tavgada-
savlebi da ambebi, romlebic anbanis rigzea dalagebu-
li. maT Soris — `oqros kveTa~, `viqtor hiugos Sarada~,
`solomonis taZari~, `abrakadabra~ da sxv. istoriebis
didi nawili Seicavs sxvadasxva saxis eqsperiments,
xmebs, pirobiT niSnebsa da sxv. mraval saintereso is-
torias Soris vxvdebiT mecnieruli debulebis ganzo-
gadebebs, garkveuli mniSvnelobebis mixedviT inter-
pretaciebs.
***
55
g.-s
gamowvdil xelebs SeiZleba daugdo xurda,
gamowvdil xelebs SeiZleba daado xundi,
gamowvdil xelebs SeiZleba eamboro da
gamowvdil xelebs SeiZleba endo bolomdis...
56
57
vaxtang javaxaZe
`piramida”
vaxtang javaxaZis leqsebi, frazebi da striqonebi
ukve iqca sloganebad, statusebad.
nawyveti v. javaxaZis
leqsidan, warwera kedelze, Tbilisi.
58
tikuri, ritmuli da Sinaarsobrivi kavSirebi geomet-
riul da mxatvrul formebs qmnis.
daxatuli, dabeWdili, simetriebSi Casmuli leqsebi
damatebiT informacias gvaZlevs avtoris warmosaxvis,
ganwyobis, gzavnilis gasagebad, misaRebad da gansamar-
tavad. `naxati xSirad gamoxatavs teqstis ideas, xSirad
acilebulicaa, gaaCnia, ra Canafiqri aqvs avtors. naxa-
ti aris teqstis gagebis erTi aspeqti, SesaZloa, Zalian
martivad gamoxatuli, magram mainc saintereso. gansa-
kuTrebiT, rodesac teqsti meqanikurad ki ar ewyoba
raime grafikaze (rac yvelas SeuZlia), aramed qmnis mas-
Tan `dialogs~ da erTmaneTSi gadadis~ aRniSnavs c.
barbaqaZe eseSi `kaligramebi, anu `me leqsebs ar vwer —
me leqsebs vxatav~.
leqsis gansxvavebuli interpretaciebis SesaZleb-
loba, sxvadasxva ganzomilebis gaazreba emsaxureba ara
azris gabundovanebas, aramed mravalmxrivobis dadge-
nas. swored am principiT, sruliad minimalisturi, er-
Tsityviani teqstebic ki SesaZloa gaxdes mravalmxrivi
ganxilvis obieqti.
c. barbaqaZe yoveldRiurad qmnis da avrcelebs
frazebs, winadadebebs, striqonebs, romlebsac umrav-
les SemTxvevaSi didi gamoxmaureba, komentarebi, ax-
snis, interpretaciebis mcdelobani da axali tvitebis
Seqmna mohyveba.
`ena es aris — scena(ri)~ — c. barbaqaZis es teqstic
orazrovnad ikiTxeba: ena — es aris scena, an — ena — es
aris scenari. orive SemTxvevaSi moqmedeba gansxvavebu-
lia. erTi mxriv, ena aris asparezi, scena, xolo meore
mxriv — scenari, winaswari gegma, idea, vidre igi gan-
xorcieldeba. SemTxveviTi da SesaZlebeli damTxvevebi
enaTa TamaSs poeturTan erTad filosofiur konteq-
stSi moiazrebs, sadac mravali interpretacia da Sexe-
duleba sxvadasxva azrs ayalibebs.
59
***
cira barbaqaZe gamocanebis, enobrivi da metaforu-
li eqsperimentebis saSualebiT cdilobs imetyvelos
teqstSi, gaaCinos da warmoaCinos interpretaciis,
sxvadasxva ganzomilebis, varaudis SesaZlebloba.
gert robert griunerti aseve mravalmxrivad `Zala-
dobs~ enaze, warmoadgens sakuTari leqsebis interpre-
taciebsac, rac erTgvari `ukanonobaa~ `poeziis kanone-
bis~ mixedviT, radgan avtoris mTavari daniSnulebaa
daweros da mxolod mkiTxvelis vali da movaleobaa,
waikiTxos, gaiazros, interpretaciebiTa da Sexedule-
bebiT, msjelobebiTa da analiziT Caswvdes teqsts.
gert robert griunertisa da cira barbaqaZis SemTxve-
vaSi swored avtori, rogorc pirvelwyaro, interpre-
taciebsa da analizis SesaZleblobas Tavadve gvTava-
zobs.
poezia, rogorc interpretaciebis SesaZlebloba,
rogorc dialogi avtorsa da mkiTxvels, avtorsa da av-
tors, avtorebsa da mkiTxvelebs Soris, Tanamedrove
literaturaSi axal mimarTulebebs warmoaCens. yoveli
axali ganmarteba, axsna da amoxsna literaturuli teq-
stis axali wakiTxvaa. Cveni azriT, es krebuli poeziis
Tanamedrove tendenciebis gamokveTasTan erTad, ger-
manul-qarTuli literaturuli dialogis erTgvar
reprezentaciad SeiZleba CaiTvalos.
60
cira barbaqaZe
leqsebi
61
***
62
Tavxedis werili
me Tavxedi var,
aba, ra meTqmis...
davemorCile yvela normas,
kanons dadgenils...
mere movbrundi,
umowyalod roca varRvevdi,
erTi warbic ar Sevixare...
gavreke mdinareebi kalapotebidan,
daiRalnen
erTsa da imave qva-RorRze siaruliT,
muxlebi gadautyavdaT...
TviTon ras moifiqrebdnen
da movurRvie kalapoti...
wavidnen axla,
sxva gza naxon okeanemde.
Tavxedi var...
TeTrze TeTri vTqvi da Savze —Savi...
gavbede da Sua zamTarSi avyvavildi...
avrie kalendari, cxovreba, amindi...
yvela varskvlavi davisakuTre
da dedamiwas vuTxari:
ra patara xar, Cems siyvarulTan.
63
***
64
***
65
carielia furceli
66
dRes mwerdi isev
67
vauqmeb gamocdebs siyvarulSi
68
daarRvieT (Se)Cvevebi
69
ver gamomicnob
70
pirobas varRvev
pirobas varRvev —
isev viwyeb SenTan saubars...
rogor megona,
me SemeZlo gadamewyvita,
SenTvis saTqmeli sityvebis bedi...
upirobo var
da amitom pirobas varRvev,
roca dagpirdi, rom xmasac ar amoviRebdi
da yvela sityvas gavatandi dekembris qarebs...
dRes yvela sityva rigSi Cadga
da pasuxs iTxovs...
me gamaCumes...
da ha, SenTvis alaparakdnen...
yvela erTbaSad nu momawydebiT,
saTiTaod gamogatarebT...
me, upirobo,
pirobas varRvev,
isev viwyeb SenTan saubars...
71
vin aris igi
72
me var jado qari...
73
rac arasdros yofila
74
arafersac ar gadavdeb
arafersac ar gadavdeb —
me viqnebi aseTi:
moulodneli da uecari —
gazafxulis wvimasaviT...
ar gadavdeb SenTvis saTqmel
arcerT sityvas,
ar davaWknob, ar gavaxmob,ar davamwnileb...
guSindel saTqmels
xval ise verasdros getyvi...
udroo sityvebic droSi ibadeba...
da roca gavCumdebi,
niSnavs, rom saTqmeli araferi maqvs.
ar gadavdeb saTqmels, `romelic moicdis~...
`es moicdis...~, `is ar moicdis...~
aba, hkiTxeT sityvebs da saTqmels,
Tavad gipasuxon... romeli ityvis:
me movicdi...
arasdros araferi ar icdis.
erTxelac gaxdebi iseTi SeSlili,
sakuTar Tavs gamoucxadeb:
araferia, gadavdeb sakuTar Tavs,
`is moicdis...~
Tav-gadadebulebo da Tav-dadebulebo,
gamogelevaT opiumi...
uTavoebs Wkua aRar mogekiTxebaT...
..............................................
arafersac ar gadavdeb —
me viqnebi aseTi:
moulodneli da uecari.
75
guSin
rac xval moxdeba —
es iyo guSin...
awmyo ki mxolod
drois xidia,
romelsac daaqvs
sulidan sulSi
sicocxlisa da tanjvis idea.
var momavali,
romelic iyo,
guSindel dReSi
romelic darCa...
midis cxovreba —
erTi xilulad,
xolo meore —
romelic ar Cans:
76
RmerTo, yvelaferi uxmod rogor xdeba...
77
dRe — saswauli
78
kars miRma
79
baliSis qveS datovebuli werili
isev gaTenda…
Camodi axla Cemi quTuToebidan da
darCi Cems sizmrebSi…
me ki wavedi gacveTil samyaroSi,
romelsac cxovreba hqvia.
baliSis qveS gitoveb werils:
gTxov, damelodo, marcxena mxares,
sadac davtove wamosvlisas ori kurcxali —
mlaSe da Tbili...
da mapatie, ver gagiyoleb,
es qveyana undo da pirquSia,
fergaleuli,
meSinia, arsad gaixes da Tan ar Cagvitanos.
ver gagimeteb...
vixetialoT ase, cal-calke...
erTmaneTis sizmrebSi davrCeT
da sxva dros davelodoT...
Tumc drom ki ara,
udroobam mogvZebna, mgoni...
udroobasac Tavisi dro
hqonia radgan,
is sxva droc mova...
manamade ki...
sityvebs fexi avadgmevinoT,
suli CavudgaT...
frTebi mivceT da
Cven Soris sivrces amoavseben...
mivdivar, magram
dagatareb yvela ujrediT,
80
yvela mzeriT da yvela nabijiT,
ise giRimi, rogorc bavSvi Tavis angelozs...
gTxov, damelodo,
Cems sizmrebSi,
Cemi baliSis marcxena mxares,
sadac davtove wamosvlisas ori kurcxali —
mlaSe da Tbili...
81
***
gaxseni kari,
gaxseni sarkmeli,
gaxseni guli (yavis WiqaSic),
gaxseni limonaTi,
gaxseni kafe, quCis kuTxeSi,
(g)axseni samyaro,
(g)axseni siyvaruli,
(g)axseni sityva,
(g)axseni dumili...
da mere...
roca yvelafers (g)axsni,
RmerTi axsene
da daexseni yvelafers...
yvelaferi (d)axsnaSia!
82
me minda vflobde...
83
sustia yvela
vinc siyvaruli
gamoketa sakuTar TavSi,
mTeli cxovreba
vinc sizifes lodi agora,
vinc ise daWkna,
ver moaswro yvavilad gaSla,
vinc siyvaruli
mTel samyaros ver gaagona...
sustia yvela...
siyvaruli vinc ver CatvirTa
sulSi da
zRvebi vinc aqcia mRvrie auzad...
da visma gulmac
ver gauZlo aseT datvirTvas —
adga da SiSiT
siyvaruli daapauza...
sustia yvela...
84
***
85
***
me vloculob SenTvis:
vinc gzidan gadauxvia gzis ZebnaSi,
vinc Tavis sapovnelad wavida da Tavi dakarga,
vinc Tvali daxuWa damalobanas saTamaSod
da aravin uTxra: gaaxile...
me vloculob SenTvis:
vinc yoveldRe saxlSi brundeba da
mainc Sinmousvlelia...
visac miwa gamoecala fexqveS
da haerSi darCa...
vinc dro xelidan gauSva da veRar daewia.
vinc, rogorc iqna, Tavi ipovna da
maSinve Tavdaviwyebas mieca....
vinc 9-jer gazoma da verc erTxel ver gadaxta.
vinc `kacia da qudi xuravs~,
magram `Tavi qudSi arasdros aqvs~.
me vloculob SenTvis da geubnebi:
— yvela gza SenSia....
— Tvalebi ki daxuWe, magram mesame Tvalic
gaqvs,
— Sin dasabruneblad nu gairjebi,
Sen xar Seni Sin....
— dro — ar arsebobs... ginda, xeli gauSvi, ginda, gaaCere da
ginda, gauswari....
— ramden Tavsac ipovi, yvela daiviwye;
— pirvelive cdaze gadaxti... !
— erTaderTi qudi arsebobs,
is, romelic uCinars gagxdis...
me vloculob SenTvis da vici,
ukve yvelaferi kargadaa.
86
***
87
***
88
***
89
***
90
***
91
yvela sityva Tanasworia...
92
gert robert griunerti
leqsebi
poetoba
94
poezia
1
yaryumi (laT. Mustela erminea), kvernisebrTa ojaxis mtacebeli
ZuZumwovari. icvlis fers: zafxulSi wiTeli bewvi aqvs, zamTarSi
_ TeTri. igive sindiofala, dedofala.
95
literaturis Semodgoma
yovelma Cvenganma /
u/Tvalavi nawilisgan
Se/vagroveT Se/vkribeT Se/vakowiweT
qalaqis teritoria/ myari nawilebisgan
96
aravin unda daakldes
Torem warmoiqmneba naxvreti foso
nakluloba
radgan naklia/ daisjeba
sadac ar unda iyos —
rogorc ar unda exalisebodes
erTiani rogorc xeli xelSi an kbili kbilSi
gamoxatavs solidarobas
da mainc grZnoben/ axlaxan SekavSirebulebi/ calkeuli
kontinentis azrs
romlebic adgilmonacvleoben
erTmaneTSi/ erTmaneTis miyolebiT
...
Cven varT mxolod nawilebi Tavsatexis/ pazlis
amocnoba/awyoba
magram
amas aq ra unda/oRond...
oRond
ra unda amas aq/magram...
oRondac
eg ara/ aq ara ..?
97
kerZi #23
98
(savaraudo realuri gasayidi fasi 40 receptis SefuTva
yuTiT Tan wasaRebad (95% fasdakleba)) 15, 28. —)
(mzareulis savaraudo mogeba (daaxloebiT 5% 0,76.-)
guladxilad rom mogaxsenoT: es kerZi 2 centi Rirs
imedi maqvs, gegemrielaT
99
momlocveloba
Tavi ar moityuoT
Cven miviReT estafeta
da estafetis joxi axla Cven unda
waviRoT
qaRaldebis grova
qaRaldebis TeTri mwvervalisken unda
waviRoT
Cven
Tumca maT /agreTve — mas(maT) –/
ar moaqvT iseTive mtkice procentebi
rogorc sxva rames
mas mainc aqvs fasi
iareT mosalocad!
borZikiT koWlobiT
barbaciT koWlobiT
da Tundac nexvSi moxvdeT
daiCoqeT/
…
oh Tqven mekafeleebo/ jibesqelno
29,6 sm x 21 sm
/ sqeli tyavi
mklavebis mosaxarze
mTeli Tqveni gansakuTrebuli
mgrZnobiarobis gamo
saWiroa / radgan mTa kailasi1
abrmavebs
dafarulia CrdilTa WrilobebiT/RrublebiT
da agzavnis
1
kailasis mTa, CineTi, romelTanac dakavSirebulia mravali Tqmu-
leba da miTologema.
100
raRac qariSxlebs/
/ da TviT yvelaze yinulovani siTeTre
Cadneba / xeobebSi
ufro magrad CabRujeT
estafetis joxi
Tqveni fanqrisa
Tqveni zurgisa
pergamentis gragnilebi
Tqveni zurgisa
miaqvs mas /
bazrisken
da Tuki ukve datanjuls
maS ukve ...
momlocvelad wamosulT /
enis nacvlad
albaT xelebi aqvT Sekruli
…
amokveTeT
mTagrexilze
wminda safexurebi
…
101
sityviT gabrueba
magidasTan
fiqsirdeba
Tu eyrdnoba tramvais
xelis gasayrelSi
centralizeburi
umniSvnelo azrebi
Ronegamoclili
Sokirebuli
marto ori TiTi moZraobs
xSirad xom isedac moZraobaSia
1
amuri — siyvarulis RmerTi romaul miTologiaSi.
2
apoloni — sinaTlisa da xelovnebis RmerTi Zvel berZnul miTo-
logiaSi.
102
werili
SeniSvna:
wertili orwertili daxrili xazi wertilmZime
Zaxilis niSani kiTxvis niSani da sammagi gancalkevebis
niSani — SeerTebis niSani — fiqrebis xazgasma
Semoklebulad gvaCveneben am cxovrebis yvela
fenomens, Zalze mokled, sulac usityvod, rogorc
`werili~...
103
efli da feisbuqi
ra ewodeba qmnadobisas
SesaniSnavad aRwerils
rodesac darCenis ufleba aRar gaqvs
da sxvaTa Soris erTmaneTisTvis
ucxoebic xarT...
o eva, o adam...
o bebsi1, o maik...
1
bebsi, ingl. Babsy urbanuli Jargoni, nawarmoebiaori sityvis: baby
(bavSvi, pawia) da sexy (seqsualuri) SerwymiT.
104
emansipacia
dedis
TojinebiT naswavli
nazardoba
TamaSi
niRbebiT
saubriT
TmebiT
WeSmaritebidan
gaqceva
hormoni
/
romelsac mamakacuroba gaaCnia
misi Sansia
ufro xangrZlivi
vidre maradiuli sqesi
xelsawyosaviT gamoiyeneba
TavisTvis moisazra
amaRlebul
Homo faber1-ad
/
kacis
tiara2
da ara qudi
gansxvavebuli Rvedebiani
1
Homo faber laT. xelovani adamiani.
2
berZn. tiara – gvirgvini.
105
koturniT1
qali
ufro metad sxva mizezi
fexebze
menopauzis
dros
gaqcevad gadaqceuli saukune
is
sasiamovnod
aRar iWimeba
da maRali qusliTac ki
veRar umklavdeba brtyelmkerdianobas
da iwyebs
viRac
Ripisken vardnas
1
berZn. kothornos – qalamani.
106
qalebi da kacebi
borblebze srialeben
blici
ufro metad
elavs
xeobisken
yvela Taobis
telegenurad cecxlwakidebuli
Tavi
sadac dayofen
iyofen
da erTaderTi siamaye sircxvilia
erTaderTi qona
SemoqmedebiTi Zalauflebis SegrZnebaa
Zlieris moTxovnebi
siutidan iwyeba
qalic da kacic
trakis mixedviT izomeba
Cveni saukune
an bavSvisaa
an arafrisa
107
omis leqsi
omi: eqvsi-dRe-omi:
naxe,
rom Sen
qveyanas moigeb.
omi: eqvsi-weli-omi:
iwvis.
Caqroba
sainteresoa.
omi: samoci-weli-omi:
ar daiviwyo
Zma da da.
karibWesTan
iwyeba
zurgCanTianTa
rigi.
omis leqsi: omi:
naxe,
rom Sen
qveyanas moigeb!
108
HOMO LUDENS1
(moTamaSe adamiani)
1
laT. Homo luden moTamaSe adamiani. aseve, niderlandeli istori-
kosisa da kulturologis, iohan hiuzingas amave dasaxelebis naS-
romi TamaSis fenomenis universalobaze.
2
lemingi – mindvrisebrTa ojaxis ZuZumwovari mRrRneli.
3
germ. Hedgefonds — sainvesticio fondebi.
109
—maTi —...
— ...
warsulis saqmea.
warmoeba/ — yvelaferi xom harmoniaSi unda iyos
garigebebi da garigebebi/ vitamini B rogorc gegma B
raze davniZlavdeT? : stabilurobaze?...
...SeuZlebeli ambavia...
uolt sTriti1 aklia / kvlavac kedelTan dgoma
Savi da wiTeli mTvleli eSmaki2
pirSi xelebiT
da — sacodavebi! — standarti! da Poor3!ebi
yvelani bomJebi arian — ...
bolo kapikamde ixdian TeTr Tagvebs
da mwvaneebsac/
analistebi da analitikosebi
klinikebSi divanze goraoben
ganzidulobis gamometyvelebiTi fasadebiT
gvigzavnian
ganzidulobas... Tavsac aZleven uflebas
...saxelmwifos xarjze dafinansdnen
Cven buqsiriT migvaTreven...
vidre analitikosebi
konstatireben4
Tu amas konsternireba5 hqvia?-
aqciebis Senaxvis vada
ukanaskneli sami dekadis ganmavlobaSi
1
ingl. Wall-Street — niu-iorkis nawilis, manhetenis erT-erTi quCis
saxeli, romelic iTvleba qalaqis istoriul finansur kvartlad.
aseve, cnobili Jurnalis saxelwodeba.
2
germ. Zahlenteufel — sityvasityviT, mTvleli eSmaki.
3
ingl. Poor sawylebi
4
frang. raimes dadgena, dadastureba
5
germ. konsternieren SeSfoTeba
110
Tu amas Zikade 1 hqvia?-
(kaliebi?)
wlebidan
Tveebamde
umcires wamebamde
saTamaSo kompiuterSi SeyuJulebi...
1
germ. Zikade, laT. Cicadinea, mwerebis saxeoba.
111
saxis gamometyveleba
qaRaldis yuTebis
dawyobisas
Cemi Zveli megobari
mekiTxeba
fiqrebSi
xom ar gaverTe
112
keTili dasasrulisTvis
113
SuqniSani
Tunuqma
dagvrTo neba
foladisferi
ca
da mercxlebi
netav gvxedaven?
da ras fiqroben
Cvenze
roca starts iReben
mwvaneze parkisken
yviTelze mzisken
da wiTelze
114
Semodgoma III
mzera neldeba
guTnebi dRes asworeben
ablabudis Zafi mifrinavs
sinaTlis Subebi
tyeSi iCqmaleba
mayvlis pawia buCqebis RameSi
115
tanka
TebervalSi
cis erTferovnebaSi
ar aris orferobis azri?
SexedeT zemoT
cimcims iwyebs opalis Suqi
116
Eifel-Fata-Morgana 1
dasasveneblad
siamovnebT erTi da imave wertilis kidev erTxel
wamierad
Tmis samagris yunwidan gaxedva...
asfaltis molaplape zedapiri...
RerZula xazebi nawyvet-nawyvet
prialeben
...
ayvavebuli cxovreba
marcxvniv da marjvniv quCidan vardeba
qvemoT siRrmeebSi
an ferdobidan
zemoT...
ganmacalkevebeli wrfeebi?... maerTebeli wrfeebi?...
azris wrfeebi...
midian azrebi
vakeze fexiT ...
1
ital. fata Morgana — feria morgana, miraJis nairsaxeoba, rodesac
horizontze Cndeba Soreuli kunZulebis, mTebis, qalaqebisa da sxv.
cvalebadi da damaxinjebuli gamosaxulebebi.
117
FRIENDLY FIRE1
`ajanyeba~ namibiaSi
`germanul samxreT-dasavleTSi~ rac iq moxda
saboloo jamSi isic xom genocidi iyo
Tumca am sityvas didxans gaurbodnen
amas vin ifiqrebda ...
situacia — Sinac — saSineli iyo.
1
ingl. — ZmaTamkvleloba, megobruli cecxli, cecxli sakuTari mi-
marTulebiT
2
vilhelm kaizeris saxelganTqmuli ulvaSebi, romlebic zemoT iyo
aprexili. Rame sasaxlis mTavari dalaqis mier gamogonili specia-
luri siTxiT — Es ist erreicht isvelebdnen da aikravdnen xolme. ami-
tom mas eZaxdnen "Es-ist-erreicht-Bart" (aseTi ulvaSebi miiRweva).
118
banakis komendantis Svilebi
sakoncentracio banakis gverdze TamaSobdnen
da araferi icodnen omzec da amazec — sul araferi!
mSvenieri TamaSi iyo.
mSoblebma ki icodnen ...
Cven vTamaSobdiT... yaCaRobanas da Jandarmobanas
da araferi vicodiT vietnamis Sesaxeb
korea, indoCineTi, kamboja, Sesaqmis Svidi dRe;
maisi Tbili iyo, nayini — tkbili, maT araferi awuxebdaT,
mSoblebma ki icodnen...
Cemi Zmiswuli TamaSobda kovboebs da indielebs
da araferi icoda avRaneTze
libanze, iranze, erayze, afxazeTze, balkaneTze,
palestinaze; mas ar exeboda.
gadasarevad grZnobda Tavs.
mSoblebma ki icodnen... zamTarSi axvelebT xolme.
119
germania/Semodgoma
120
idolopoia1 V
1
berZ. Idolopöie, oratori, romelic gardacvlil pirovnebas
alaparakebs. aq: gardacvlilis sulis RaRadi.
2
Idomeni sofeli saberZneTSi.
3
Idomeneus kretis miTologiuri mefe, devkalionis vaJi, mefe
minosis SviliSvili, troas erT-erTi gmirTagani, vinc troas xis
cxenSi ijda.
4
palmira, uZvelesi arameuli qalaqi Tanamedrove siriis centalur
nawilSi. 1980 wlidan qalaqis arqiteqtura iuneskos mier
aRiarebulia msoflios kulturis ZeglTa nusxaSi. 2015 wlis maisSi
teroristulma organizacia „islamurma saxelmwifom“ aiRo
palmira. 2016-17 wlebSi palmira sxvadasxva SeiaraRebuli Zalebis
(ruseTi, siriis armia, teroristuli dajgufeba) mxares gadadioda.
121
SuadRes Crdilis CrdiloeTSi rom vemalebiT
im kiborCxalebs veZebT albaT
Cvensave sisxlSi rom budoben Savad da Sxamad
uRaribesni uxSiresad umdidresad rCebian xolme/
troaseul cxens troasa da spartas Soris miaWeneben...
iseve rogorc Crdiloel RmerTebs mierekeba zevsi
sulswrafad
Cvens sulTans msxverpli gadavuxadeT...
msajulica da damnaSavec erTad arian... nu
dagvaSorebT/
imedi bJutavs sadRac erTi lupis qveS mainc
rom erTxel albaT gagvinaTebs demokratia
da arCevnebi Secvlis myofads anda momavals
da gadavrCebiT ubedurebagamovlilni saswauls veliT
idiomeni sirieli erayeli avRaneli
mama da Svili
idomeni mavTulxlarTebSi/
matyuarebis idomeneusi...
gamiSvi, gamiSvi da gauSvi isini....
dae wavidnen CrdiloeTSi...
rkinis jixurTa simxurvaleSi
122
erTi/meore
erTimeores ar vexmarebiT
nacvlad imisa
rom RmerTis gvwamdes
misi rwmena rom SegveZlos
erTi/meores davexmarebodiT
123
drois suli II
ra lamazia
ra usasrulod lamazia
jer kidev saSobao droidan
saaxalwlo naZvis xis sayovelTaod morcxvi naTeba
misi keTili survilebi
axali
Ramis megobrebiT, nacemi bavSvebiT, wveulebebiT
giJuri xmauriT, zeciuri naxtomebiT, kosmiuri seirnobiT
turbulentoba da usiamovnebebi
veluri dartymuli sistemis feierverki,
zeciuri ostati da maSxalebi
zeciuri margalitebi/briliantebi. cxeli gamowveva
galaqtika, saCuqris uzarmazari yuTi efeqtebis
akumulatoriT,
manqanebis omi, didi bumi
Ramis cisferi cecxli 21 mgrgvinavi/mWeqare gasrola
/siriuli gazafxuliT, kosmosSi dakarguli,
ojaxur asortimentSi rotacia klubSi
da `30-jer eqtazi xorkliani kani~
bolos da bolos //
bolos da bolos
optimisturad ganwyobili hominidebi,
Tqvi
Cveni adamianuri Rirsebis savse SegrZnebiT
gamoxatvisa da protestis ufleba gvaqvs!
124
foToli
yrmobisas
mzes ebaaseboda da niavs ayuradebda axla
gaoqrosferebuli buxars usmens
da elaparakeba
vis?
125
er-Ti bav-Svu-r(i/o)-bas-Tan-ga-mo-sam-Svi-do-be-be-li-
sa-Ra-mo
xo-Wo!
xo-Wo!
xo-Wo!
mzera — ui — oi
mzera — ui — oi
mzera — ui — oi
JRrialeben
sityvebi
mware xumrobisa
guldamduRruli
mtirala wamwamebi
sazizRari
vercxlisferi qerclovana1
mokrZalebuli
siaxlove, mere
siSore/
zizRisagan acaxcaxebuli mxrebi
Ria fexsacmelSi... mtverrri!
1
laT. Lepisma saccharina, kudjagrianTa (Thysanura) rigis ufrTo mwe-
ri, zrdasrulebis sxeuli mTlianad aris dafaruli vercxlisferi
qercliT.
126
o bunebav! xalisiano...
ubedureba!
o saSinelo cxovrebav
sadardebelo...
xo-Wo!
xo-Wo!
xo-Wo!
Wia
...
daxuWe Tvalebi/da
daxure gulic...
gadaifare Sesamoseli
damSeuli gasacodavebuli obobebi
arasodes gvi/wyalobeben
Suqsss!
127
ojaxuri kviradRe
dilis movlenebi
mimizezdeba
mogvianebiT
erToblivi sauzmis dros
ca,
naSuadRevs,
lurjad ifereboda.
saRamosken ki,
ise gamoiyureboda
qvemoT momzirali
mze,
rogorc
Cemgan aRqmuli da danaxuli.
azrebdakarguli vakvirdebodi
Cems saTuT Subls sarkeSi.
128
Senaxva
129
ras uziarebdnen erTmaneTs iuroki duvamiSi da axumavi
nipisingi aWarlebi da malesitebi/maSin roca dRe iyo
Zalian mokle am gaugebari ferisa da gaugebrad
mowyobil sazRvrebSi gasarkvevad
ra uqnes maT Turqmenebma? an serenebma dogrib takels
da lasikis tomma princ madogs?
matafoni nantikokem da menominem naraganset naskapi
sekanis da montans-innus xalxs?/ra aris `totemi~ da vin
icoda `sawamebeli isrebi~ da `dumilis koSkebi~?
ra icodnen erTmaneTze karok SoSonenma da
klikitatma/atna otom da siniqstma/
sinti kuCinma da qurTebma? imereTisa da raWis
mTiulebma?
romel enaze laparakobdnen havasupaelebi? romelia
mSobliuri ena hare kolkani hupa monoelebisTvis
da`yviTeli danisTvis~? kalispel-silusvap-spokanesa
da liluetisaTvis?
da arsebobs ki dRes romelime maTgani kidev? / maT
gansxvavebuli Cacmuloba hqondaT?
zrdidnen isini bavSvebs? da rogor?
TaliSebi da svanebi erTsa da imave saWmels miirTmeven?
... da ras Wamen absaroka-vaSu-siu.. iakima da kor d’aleni?
iciT Tu ara Tqven, vin iyo omlaki kitanemuk ubixi da
Cemehuevi? vin iyo/
hein-mot-tu-ya-la-kekti? da sad da riTi cxovrobdnen
holikaCukebi taltani meskvaki pevaki TuSebi da
onondaga?
rogor asaflavebdnen TavianT micvalebulebs meSenebi
bacbebi xevsurebi naxtSi da nuu-Ca-nulTi?
saidan iyvnen mosulebi da ratom rCebodnen iq sadac
iyvnen da icodnen Tu ara amis Sesaxeb?
miTxariT / ovekeeno da kviliuti saerTod ar
gvixsenebia... skokomurad JRers?
130
atikamek remen obJibva kaxen netcilik adiRea da
inupiati... / visTvis rodis ra dauSavebiaT da ratom?
ewyobodnen erTmaneTs mahikan abenaki yaraCaelebi da
Cipeva? abazebi da SapsuRebi?
aviwroebdnen huronebi kakapus tomebs? ...skidi da
pitahaverati... ?
paravdnen potavatomebi pekotebs miwebs Tu pekotebi
arTmevdnen potavatomebs? /
arian `megrelebi~ Tevzebi? momwamlavi gazi `Biloxi” da
`Seri” ? sityva `dargueli~
aRniSnavs Tu ara ZaRlis iSviaT da elegantur jiSs?
rogorc Cans, `andebi~ da
`lekebi~ viciT. neta yvela `iuta~ krimhildas deda iyo?
arian dinuitebi da iglulikiarbiani Savfexianebi dRes
kidev? `fexSiSvelebi~? qamanCebi inguSebi
avarielebi hidata paeni Saieni?
/dakavebulebi iyvnen eretikosebi eresiT? uyvarda
inuits da igluliks zvigenis nedli tyavi da maTi
colebi Cikaso?
agroveben osebi Zvlebs? da ra gamocdilebebs agroveben
TaliSebi? da dResac asea?
arsebobs kidev asirieli ponka da omaha? raze
`TuxTuxeben~ TuSebi / da sislavanebi?... ar iciT?
sad cxovroben rutulebi da udinebi budugenebi
Cinalugebi da krusebi?
sad mdebareobs oraibi da afsni sad/? da vis unda
mimarTo daxmarebisTvis ajanyebis dros?!
laparakobs aq vinme atapaskurad sahaptin na-dene
vakaSurad?/ inupiaqi kado an penuti-eqsperti maT Soris
gurulebis megobaria Tu mteri? lazuris ingilourisa
da Tabasaranulis specialistia? da ratom
/vkiTxulob me / amyvelafersyvelaferamas...?...?
131
pueblo alabama Cerokebi... opata koCimi kokopa .../
tonkava paiuti calusa ...
arapaho san felipe sarsi .../ es vinmes ainteresebs
sinamdvileSi? ...?!
wera SeuZliaT azerebs? yumixebs SeuZliaT angariSi?
somxebma ician ra aris globusi?
boSebs — roma da isti — marTla ase uyvarT mogzauroba
da `gaxvretil yurebs~ nez-perse?
/saxlebSi loculobens ponka yabardoeli da zia da
kuusi?
arian noRaelebi maidu klamati da qaSqebi qalaqis
mSeneblebi an xaliCis mqsovelni lekebi an Tu
erekebodnen zvigens napirisaken caxurebiviT da
sisetonebiviT?
kuSata da viiotebi da iuma / ras uwodebdnen maT da
TviTon rogor iwodebian?
da qarTebi aRulebi da iuki da sauki!?
balkanelebi balkaneTidan arian? da abasienelebi adis
abebadan? pame
da pima da pomo daxvewili samzareulos receptebia Tu
gadamterebuli mezoblebi? kutenei vapiteni kri...
tutCone ingaliki Cilkoti... valapai Cinukebi tonkava...
umatila da Savni da foqsi /? ianktoni da ianktonai ??
molale da vala vala???
... Sen meubnebi `es vin icis~! / `an ra saWiroa~! .../
mohavkebi vampanoagi oneida...
/ orokezebi arian Tu ara `visac Tmebi aqvT~ / `da
indielebi~ — `Flathead” da `Blackfeed”
…/ ironebi...
ra hqvia amas aq ... da iq — `indielebi~ / ...?
// ras hqvia aqa-iq `enaTa mTa~? /... ra
saqarTvelo afsua ?!
132
rogori Wreli nakuwebia — / SeicaniT...
...
romlebicTqvenukveiciT racaamokled —diax, jandaba —
zustad anramemsgavsi... bevri
bevri uamravi xalxi ... ufro iafia... ...-yvela
SemTxvevaSi- .../
minis burTulebi Talmi mikrofonis faseturi Tvalebi
...
...ubixebi vainaxebi adiRelebi ... yaraCerqezebi svanebi
megrelebi?
kolxebi? aba ra!
...
da ras hqvia aq `saucxoo~?
133
...
...
lakota nez perse algolkini apaCebi
...
ras gveubneba cnebebi?
134
ukanaskneli wakiTxva
amomgdebi ZaliT3
ar ufrTxialebs gamvlelebs guls
sakuTar guls Tavad texen
didi xnis win damtkbari koribantebi4
1
viqtorias niSani — ingl. “victory hand” gavrcelebuli Jesti,
cera da saCvenebeli TiTebis aweva, mSvidobis, an gamar-
jvebis simbolo.
2
tau — eklesiis gumbaTis jvari.
3
amomgdebi Zala — Zala, romelic siTxeSi Cagdebul nivTze moqme-
debs da zedapirisken aris mimarTuli.
4
koribantebi
135
vardisferi mzis sxivebi efinebian
Tokis gadawevisas xoxvis dros
iyaviT-bolos-da-bolos miuRwevlebi
dilis da(u)srulebe/(u)li mindvriT
136
isari
SeniSvna:
`amayad~ Cemi `bavSvobis~ mxolod or leqss vixseneb.
erTi iyo leqsi fexburTze, germanulis maswavlebelma
rom `mirCia~, Cemi pirveli leqsi aTnaxevari wlis
asakSi...
da aqve pirveli sakuTari `Tavisufali~ leqsi,
Zirfesvianad gardamqmna, Sinagani samyaro cnobierad
gamixsna....
cametnaxevari wlis viyavi, roca seirnobisas davinaxe,
ori TerTmeti wlis biWi rogor `TamaSobda~, rkinis
bunikian `namdvil~ isrebs horizontalurad rogor
isrodnen da rogor gavxdi iZulebuli movridebodi da
Soridan momevlo.
…
dRes meCveneba kacobriobis parabolad is, rac maSin ar
vicodi...
137
kvlav
kvlav gazafxuli
sicocxlis saaTze
romelic gviTvlis
irgvliv yvelgan
odnav bejiTad
odnav moCvenebiT
icxovre amiT
imRere
rogorme
fexbednieriviT
mimoabnie yvavilebi
niavi
buneba
da isrebis nacvlad
migvaniSnebs zafranis mtverze
amaze da imaze
feradi patara dro
codnis sixarulis
da rwmenis saWiroeba
aris erTaderTi ulamazesi suraTi
orive
mxolod gvaxarebs
138
myari pozicia
(STamagona givi gegeWkorma)
gamZleoba aCvene!
me vflob-Cems Tavs
139
me vrCebi igive,
me ganvageb Cems Tavs...
me vakaveb Cems Tavs...
me vikaveb Tavs....
— moica!
marTla?
140
DOG-MEN
ZaRlikacebi
141
gadaSenebuli indielebiviT
wyevla-krulviT xeebs vubrundebiT
raTa imaTgan/Tavi davicvaT
etyoba gvinda Sors aqedan
`rac SeiZleba zeviT~
142
literaturuli dialogebi
nino popiaSvilis
aTi SekiTxva cira barbaqaZes
n.p.
poezia, rogorc literaturuli tradicia, kvla-
vac grZeldeba, Tumca SeimCneva garkveuli siaxlee-
bi: rogorc formis, ise Sinaarsis dekonstruqcia.
Seni azriT, ra aris ocdameerTe saukunis literatu-
ris mTavari amocana, mTavari sirTule?
c.b.
formebs yovelTvis qmnis konteqsti. poezia azris
formaa da is ucvleli ver iqneba, forma yovelTvis ga-
nicdis transformacias. iyo dro, rodesac leqsebs
mRerodnen, asrulebdnen, erTad iyo: Teatri, musika,
poezia... iyo dro, mxolod zepiri gziT vrceldeboda...
Tanamedrove konteqsti sruliad gansxvavebulia. vgu-
lisxmob gamoxatvis eleqtronul sivrces, rac sruli-
ad cvlis formasac. swored es gaxlavT 21-e saukunis
literaturis gamowveva: beWdva da gavrceleba prob-
lema aRar aris. amocanaa: rogor miiqcios yuradReba
litaraturam am informaciiT gadaWedil samyaroSi?
n.p.
rogor daaxasiaTeb Tanamedrove literaturul
process? risgan Tavisufldeba da riTi itvirTeba
teqsti?
c.b.
Cemi dakvirvebiT, Tanamedrove literaturul pro-
cess calsaxad ver aRvwerT. postmodernul epoqaSi
yvelaferi mozaikuri da fragmentulia isedac... yve-
laferi yvelaferSi ireva, formebi, Sinaarsebi, Janre-
bi... gansakuTrebiT, realobisa da iluziis sazRvrebi
iSleba. zogadad, `sazRvrebis moSla~ epoqis niSania. Se-
144
iZleba, teqsti ise gaTavisufldes, rom ubralod, ca-
rieli furceli darCes, an ise daitvirTos, rom Tavi da
bolo veRar gavugoT, an ise aigos, rom mkiTxveli Tana-
monawile gaxdes... yvelanairi teqsti arsebobs.... feis-
bukic ki erTgvari hiperteqstia da gansxvavebuli ava-
tarebi — personaJebi arian... zogjer erT adamians ram-
denime avatari aqvs da erTi avataris SemTxvevaSic ki
personaJs mudmivi cvlileba SeuZlia.
n.p.
avtori da mkiTxveli, erTi mxriv, dapirispirebu-
li, binaruli wyvilebia, meore mxriv, isini erTmane-
Tis gareSe ar arseboben. rodis fiqrob mkiTxvelze?
ra SeiZleba daTmos avtorma mkiTxvelisTvis?
c.b.
rogorc dRe da Rame, keTili da boroti, mze da
mTvare.... diax, aseTive binaruli opoziciaa: avtori —
mkiTxveli. isini arian erTgvarad `dapirispirebule-
bic~ da mTlianebic. swored maTi `dialogia~ teqsti.
xSirad miTqvams da axlac gavimeoreb: ar arsebobs das-
rulebuli teqsti, is cocxldeba mxolod maSin, rode-
sac mkiTxvelis cnobiereba `exeba~ mas. mxolod avtori-
mkiTxvelis erTianoba qmnis azrs, im azrs, romlis ga-
moTqmasac eswrafvis avtori, an sulac ar eswarfvis da
arc icis, ra azrs gamoTqvams. me vfiqrob, rom trafa-
retuli kliSe: `risi Tqma surda avtors~, ubralod,
didi tyuilia... amas avtori maSin gaigebs, Tu gaxdeba
Tavisive teqstis `mkiTxveli~ da TiToeuli mkiTxveli
sruliad gansxvaveulad gaigebs teqsts, amaSia teqstis
kvanturi buneba.
— rodis vfiqrob mkiTxvelze...? me SeiZleba saer-
Tod ar vfiqrob mkiTxvelze, es aucilebeli ar aris,
rom raRac konkretulad warmoidgino, rogorc mkiT-
145
xveli... magram rodesac wer, es ukve `dialogia~, ise sa-
erTodac verafers dawerdi... mkiTxvels Tavad vata-
rebT cnobierebaSi, is avtoris Semadgeneli elementia.
vinc wers, is gaigebs, ras vambob: ramdenjer Tqveni, ro-
gorc avtoris mier Tqmuli, gagigiaT, rogorc mkiT-
xvels, aRmoCena? anu: avtori da mkiTxveli erTdrou-
lad varT... yvela sxva, konkretuli mkiTxveli, CemTvis
mxolod Cemive Sinaganis metaforaa.
n.p.
rogori mkiTxveli xar da literaturis romeli
Janria SenTvis yvelaze saintereso?
c.b.
STagonebuli mkiTxveli var, Tu raimes vkiTxulob
da ara aqvs mniSvneloba, es prozaa, poezia Tu samecnie-
ro statia... an iqneb studentis esei an kvleva... nebismi-
eri Janri sainteresoa, rac me pasuxs maZlevs im kiT-
xvebze, ris gamoc saerTod raimes vkiTxulob.
n.p.
safiqrebelia, rom poeziam dakarga aqtualuroba,
rom is aRar aris saintereso, man Tavisi Tavi amowu-
ra. amitomac mcirdeba lirikis gamocema. erTaderTi
TavSesafari am JanrisTvis aris interneti, multime-
dia. Sen xSirad aqveyneb teqstebs internetSi: leq-
sebs, statusebs, calkeul frazebs, romlebsac xSi-
rad mohyveba gamoxmaureba, azrebis, Sexedulebebis,
komentarebis talRebi. mizanmimarTulad xdeba, rom
interneti, socialuri qseli da multimedia CarTu-
lia Seni Semoqmedebis gavrcelebaSi?
c.b.
ar iqneba dro, rodesac poezia saintereso ar iqne-
146
ba, arc is dro iqneba, rom poezia sakuTar Tavs amowu-
ravs, vidre adamiani dadis dedamiwaze. magram is faqti,
rom `poezia ar iyideba~, an rom formebi veRar axdens
gavlenas Tanamedrove adamianze, — albaT marTalia.
rac Seexeba internetsivrces, es, ubralod, kargi sa-
Sualebaa, ufro swrafad da didi Zalisxmevis gareSe ga-
uziaro adamianebs Seni poeturi Tu sxva azri. ase rom,
me `TavSesafars~ ver vuwodebdi, Tanamedrove gamoxat-
vis formatia da vfiqrob, Zalian efeqturi da saintere-
so. warmoidgineT, ra dro sWirdeboda azrs, rom wignad
qceuliyo da mkiTxvelamde misuliyo. axla ki ori wami
da morCa... `gavrcelebuli~ xar... aris amaSi raRac azar-
tulic... swrafad xedav `Sedegs~, gamoxmaurebas, dia-
logs... axlo momavalSi wignebi muzeumSi gadainacvlebs,
gamocemebi eleqtronuli gaxdeba. es arc cudia da arc
kargi... es ase iqneba. odesRac papirusze vwerdiT da
lampis Suqze, Cven xom ar gvenatreba im droSi dabrune-
ba?
amboben, rom socialur qselSi Cems postebs zogjer
bevri gamoxmaureba mohyveba... ar vici, CemTvis es bu-
nebrivia... gansakuTrebulad me arafers vcdilob; ar
vwer Tavmosawoneblad, an — laiqebisTvis... es primiti-
uli da sasaciloa. vwer umetesad spontanurad da kon-
teqstebis mixedviT... vTqvaT, raRac azri wavikiTxe da
uceb raRac sxva azri gamiCnda... avdeqi da davwere... me-
re amas gamoxmaureba mohyva... TviTgamoxatva bunebrivi
unda iyos, marTla rasac fiqrob im momentisTvis...
xval SeiZleba gadaifiqro, magram amaSi problemas ver
vxedav, radgan cxovreba aq da axlaa... es yvelaferi ki,
ubralod, TamaSia da hiperteqstualuri arseboba. xSi-
rad miTqvams, rom feisbuqSi urTierToba (komentare-
bi, gamoxmaureba, azrTa gacvla-gamocvla) ar aris teq-
stze meti, TiTqos raRac didi teqstis nawili xar, per-
sonaJi xar da raRac rols irgeb an gargeben da mere Ta-
147
maSob... magram saintereso is aris, rom aseTi TamaSi
gavlenas axdens moTamaSeebze. Tu komentarebiT Cven
azrebs vcvliT, Sesabamisad, gamoTqmuli azri ukve
Cvenze moqmedebs da raRaciT gvcvlis...
ai, ase vuyureb virtualuri sivrcis teqstebs da
masze gamoxmaurebebs. es yvelaferi ar aris, magram es
sainteresoa, Tundac sakuTari azrebis ukeT gagebis-
Tvis. Tavad dialogis procesia saintereso. gigi Tev-
zaZe wers erT wignSi (`aq da axla~) sainteresod dialo-
gis Sesaxeb: rom dialogis azri Tavad dialogia da dia-
logs ver mohyvebi... diax, es ambavi ar aris, urTierTo-
biT siamovnebaa, logosTan (an logosis) TamaSia.
n.p.
Seni sadisertacio naSromi exeboda semiotikur
kvlevebs. ramdenime welia Seni xelmZRvanelobiT
ilias saxelmwifo universitetSi muSaobs semioti-
kuri kvlevis centri, Seni organizebiT tardeba yo-
velwliuri semiotikuri saerTaSoriso konferenci-
ebi, gamoqveynebulia ramdenime krebuli semiotikur
kvlevebSi. swored am konteqstis mixedviT, saintere-
soa semiotikuri aspeqtebi Sens leqsebSi: aRsaniSni-
sa da aRmniSvnelis magaliTebs Tu aviRebT, Seni az-
riT, ra roli aqvs semiotikas poeziaSi?
c.b.
bartis mixedviT, Tanamedrove postmodernuli sam-
yaros `saTvale~ aris semiotika. Zalian zusti Tqmaa. is,
rom semiotika, rogorc mecniereba niSnebsa da niSanTa
sistemebze, CemTvis aqtualuri da sainteresoa, gamom-
dinareobs swored epoqis sulidan. Tanamedrove samya-
ros me aRviqvam, rogorc cariel niSnebs, romlebmac
dakarges mniSvnelobebi, dakarges sazrisi da arsi, ro-
148
desac yvelaferi simulakria, asli dedanis gareSe, de-
dani ki ar arsebobs. aseTi gaxda adamianic.
bodriaris mixedviT, `Tu modernul sazogadoebaSi
batonobda warmoebis wesi, postmodernuli sazogadoe-
ba kontroldeba warmoebis kodiT. Tu wina sazogadoe-
baSi TviTmizani iyo eqsploatacia da mogeba, axal sa-
zogadoebaSi mizani gaxda niSnebis mwarmoebeli siste-
mebiT batonobis miRweva. aman ganapiroba, rom niSani
aRar aris is, rac adre iyo — is aRar aRniSnavs sazriss,
mis ukan aRar dgas mniSvneloba, romlis simboloc iq-
neba.
mecnieruli kvlevebiT minda, rom swored es gacno-
bierdes: ratom da rogor xdeba niSnis dacarieleba-
desemantizacia da daSoreba aRsaniSnTan. amave azriT,
CemTvis sainteresoa poeziaSi aRsaniSnebiT imgvari Ta-
maSi, rodesac patara detaliT xdeba dekonstruqcia
da SeiZleba, erTi sityva an fraza ramdenime mniSvne-
lobiT ikiTxebodes. enas aqvs Tavisi scena da rodesac
Cven vTamaSobT eniT, SesaZloa, es piriqiTac aris.
`teqsti sityvebis sworxazovani jaWvi araa, rome-
lic erTaderT, garkveul Teologiur sazriss (avto-
ri-RmerTis `Setyobinebas~) gamoxatavs, aramed mra-
valganzomilebiani sivrce, sadac erTmaneTs erwymian
da epaeqrebian weris gansxvavebuli tipebi, romelTa-
gan arcerTi ar warmoadgens amosavals~ (barti).
ai, swored am `sworxazovnebis~ garRvevaa poezia
CemTvis.
n.p.
vfiqrob, Zalian sainteresoa Seni bolo periodis
proeqtebi: poeziis afTiaqi, blogebi eleqtronul
JurnalSi `maswavlebeli~, saleqcio kursi poeziaSi.
149
es is SemTxvevaa, roca avtori Tavis daweril da dau-
werel teqstebs TviTon ganmartavs?
c.b.
azri xom erTia...? mxolod gamoxatvis formebi ic-
vleba. wyali — Tovlic SeiZleba iyos, orTqlic, yin-
vac, wvimac... zRvac, gubec, mdinarec... azrsac erT Sem-
TxvevaSi, SeiZleba leqciis forma hqondes, sxva Sem-
TxvevaSi — performansiT gamoxato an esei miuZRvna... an
axsna is, rac manamde dawere erT frazaSi... gaSalo, gah-
yve da Senc ar icode, saiT wagiyvans es TviTrefleqsia.
yvela teqsti xom CvenSia, yvela kiTxva da pasuxic, ra
Tqma unda. magram imisaTvis, rom pasuxi `miiRo~, kiTxva
unda gaacnobiero, fiqri unda gaaRrmavo. es ki iseTi
procesia, romelic cnobierebaSi sivrces moiTxovs,
Tu Seni yoveldRiuroba datvirTulia sagnebiT da sag-
nebis gamravlebaze fiqriT, Tu sul zedapirze tivti-
veb, verasdros Caxval sakuTar siRrmeebSi, verasdros
miiReb pasuxebs, sxvisgan miRebuli pasuxi ki Seni veras-
dros ver gaxdeba. sxva SeiZleba dagexmaros, magram
Sens gasakeTebels sxva verc da arc gaakeTebs. me am gze-
biT sakuTar Tavs vswavlob, xan vaSeneb da xan — vangrev,
magram es procesia da es sasiamovnoa.
n.p.
bolo xans xSirad vsaubrobT identobis sakiTxeb-
ze, imaze, Tu romel ganmsazRvrelebTan rogor, ra
doziT varT dakavSirebulni. rogoria Seni idento-
ba? ra roli aqvs masSi nacionalur, genderul, kul-
turul, sxva identobebs?
c.b.
raRac yovelTvis gansazRvrulia, is, rom davibade
konkretul kulturaSi, konkretul ojaxSi, maqvs gansaz-
Rvruli sqesi — es mocemulobaa... Tu daviwyeb Sevicvalo
150
kultura, religia, ojaxi... azrs ver vxedav. amiT Tavda-
pirvel mocemulobas mainc ver davZlev, anda, ratom un-
da daiZlios? yovelTvis iqneba kultura, romelic uf-
ro mogewoneba, aTasi fiqri SeiZleba gagiCndes, magram
mTavar matricas ver gaeqcevi: rom Sen namdvilad daibade
dedamiwaze, xar mokvdavi da gjera Tu ara, aucileblad
dasruldeba sxeulSi yofna. me vfiqrob, swored am bolo-
dan unda daiwyos sakuTari Tavis Zebna adamianma: bolos
yvela mokvdeba... hoda, ra rCeba iseTi, rasac SeiZleba Ca-
eWido? risTvis Rirs sicocxle? ra aris Seni Rirebule-
ba? magaliTad, sruliad gansxvavebulad iqcevian erTsa
da imave situaciaSi adamianebi, rodesac gansxvavebuli
Rirebulebebi aqvT... SeiZleba sibrZne is iyos, rom bo-
los yvela Rirebuleba gaqres da icxovro ubralod da
miiRo sicocxlis yvela impulsi SenSi, magram raki sazo-
gadoeba budebisgan an qristeebisgan ar Sedgeba, mainc
Rirebulebebze gadis Cveni cxovreba da qcevebi... ase
rom, Tu identobaze midgeba saqme, matricasTan identoba
isedac igulisxmeba da ufro Sorsac SeiZleba wavideT...
Tu me saqarTvelos moqalaqe var, niSnavs, rom aramarto
`maSasadame, evropeli~ var, me dedamiweli var, galaqti-
kis moqalaqec var, irmis naxtomidan da ase Semdeg... gaaC-
nia, sad var, identobac imis mixedviTaa, mravalganzomi-
lebiania, rogorc adamiani...
n.p.
tviteratura, rogorc Sen erT-erT eseSi aRniSnav,
ukve iqca realobad: mokle teqsti, romelic garkveul
emocias aRZravs, romelic agreTve mravalferovnebis,
mravalmniSvnelovnebis gamoxatulebaa, ramdenime
saTqmels uyris Tavs. rogor wer aseT teqstebs? ramde-
nad SemoqmedebiTia es procesi?
c.b.
me vfiqrob, rom SemoqmedebiToba calke da damouki-
151
deblad ar arsebobs. Tu adamiani Semoqmedia bunebiT, ma-
Sin is mxolod leqsis an prozis dros ar aris Semoqmede-
biTi... Cveulebriv dialogebSic, statusebSic, nebismieri
azris gamoTqmis dros... samzareuloSic... ar vambob, rom
es yovelTvis gamodis ise, rom sxvebs SesTavazo wasakiT-
xad, mxolod imas vgulisxmob, rom SemoqmedebiToba
mdgomareobaa da ar ici, rodis ra amoifrqveva.
ekonomiuri azrovneba, mgonia, rom epoqis stilia.
gaqceuli da informaciebiT gadatvirTuli adamianebis
cnobierebaSi Zalian Znelia SeRweva da yuradRebis miq-
ceva, mxolod sxarti, ekonomiuri, mxatvruli fraza,
slogani iqcevs yuradRebas da isic mxolod im SemTxve-
vaSi, rodesac mkiTxvelis cnobierebaSi raRac misTvis
aqtualurs wamoedeba. am tipis teqstebis ganviTarebas
xels uwyobs socialuri qselebic. magaliTad, tviteri,
sadac SezRudulia teqstis raodenoba da mxolod 140
simboloSi unda Catio saTqmeli. rac Seexeba Janrs — uk-
ve mniSvnelobas kargavs, radgan mTavari ekonomiuroba
da sisxartea, es erTgvarad sareklamo enaa. warmoidgi-
neT, akeTeb sakuTari azris reklamas. es SeiZleba iyos
gadmocemuli: poeziiT, proziT, sloganiT, statusiT....
amas mniSvneloba ara aqvs. aseTi enobrivi TamaSebi sain-
teresoa imiT, rom Zalian dialoguria, iwvevs mkiTxvels
da abams am TamaSSi... xSirad kidev ufro saintereso fra-
zebi mohyveba xolme erT romelime enobriv TamaSs.
n.p.
Seni azriT, ra roli eqneba momavalSi, ukidure-
sad pragmatul da eleqtro, cifruli da digitalu-
ri saukunis literaturul teqsts?
c.b.
literaturuli teqsti arasdros dakargavs Tavis
gavlenas. teqstis cifruloba ki ubralod, mocemulo-
baa da kargia imiT, rom advilad mosapovebelia. Tu teq-
152
sti gWirdebaT da arsebobs misi cifruli varianti,
magram gaqvT arCevani, biblioTekaSi waxvideT, gamoiwe-
roT da `xeliT SeexoT~ da amgvari kiTxviT miiRoT sia-
movneba, romels airCevdiT? bevrisgan msmenia: `wignis
sul sxvaa, roca exebi~. mjera da darwmunebuli var,
rom es Cvevaa. Tu Sen azrs eZeb, ra mniSvneloba aqvs,
kompiuteris ekranze, qindlSi Tu wignSi waikiTxav? me
avirCev ufo advilad misawvdoms, ra Tqma unda, eleq-
tronuls.
SeiZleba, rom epoqa cvlis literaturuli teqstis
`Senaxvis~ da gadacemis saSualebebs da formebs, magram
ara mgonia, rom aman mxatvruli teqstis Rirebuleba
daakninos, yovelTvis yvela Janrs eyoleba Tavisi mkiT-
xveli... kargia, rom mravalferovania samyaro da aseve
mravalferovnad gamoixateba.
153
nino popiaSvilis
aTi SekiTxva
gert robert griunerts
n.p.
poezia, rogorc literaturuli tradicia, kvla-
vac grZeldeba, Tumca SeimCneva garkveuli siaxlee-
bi: rogorc formis, ise Sinaarsis dekonstruqcia.
Seni azriT, ra aris ocdameerTe saukunis literatu-
ris mTavari amocana, mTavari sirTule?
g. r. g
termin `dekontruqciasTan~ dakavSirebiT, Tavidanve
unda aRvniSno, rom iseT teqstSi, romelic `SekiTxvebis
gareSec~ Tavis Tavs usvams kiTxvebs, aSkarad ver gamoi-
yofa erTmaneTisgan avtoris cnobiereba da kompozicia.
misi interpretaciac relevanturia. me ufro metad ve-
Tanxmebi da vaRiareb enis evoluciur da mamoZravebel
xasiaTs imis nacvlad, rom am `moZraobaze~ uaris Tqma
mindodes. Cven am gadaWarbebul simkacres ase martivad
ar unda SevxedoT da yvelaferSi, maT Soris, yvelafer
imaSi, rac enas exeba, SeZlebisdagvarad komunikabelu-
rni unda davrCeT; swored esaa Cemi kredo.
mTavari amocana albaT, amavdroulad, aris yvelaze
didi sirTulec, savaraudod, swored igive amocana ar-
sebobda yvela saukuneSi, arsebobs axlac da momavlSic
iarsebebs. saqme sxva arafers exeba, Tu ara socialur sa-
Sualebas, adamianur organos, romelic Cven zogad sa-
kiTxebSi gvarkvevs da, subieqturi, sakuTari gancdebis
realizacia SeuZlia komunikaciisa da artikulaciis
konteqstSi; saqme exeba enisaTvis mniSvnelobis miniWe-
bas im magaliTebiT, romlebic enaze yuradRebas gvamax-
154
vilebinebs da CvenSi cnobismoyvareobas aRZravs. zoga-
dad, xelovnebasa da mecnierebebSi, subieqturi, indi-
vidualuri wili maTi, visac surs sayovelTaos, uni-
versalurs eziaros da es Semdeg sxvebsac gauziaros,
meCveneba, rom aris am amocanis met-naklebad gaazrebu-
li, met-naklebad ganzraxuli komponenti.
TviTon cneba `amocana~, sizifes amocana, aucilebe-
li marcxis formaa, rogorc alber kamiu miiCnevda, da
miemarTeba individualur, intersubieqtur poeziasa
da wuxils, arsebul dapirispirebebs `solidaire-sa~(fr.
mtkice, uryevi) da `solitaire-s~ (fr. martosuli) Soris;
misTvis danebeba dausrulebel, mudmivad gangrZobad
procesTan aris dakavSirebuli iseve, rogorc droebi-
Ti Sewyveta mTeli gancdili procesis `kontiniumSi~.
es perspeqtivebi erTdroulad mianiSnebs SenarCune-
bis, gadacemis, Setyobinebis da gangrZobadobis prob-
lemurobasa da, ubralod, komunikacias, romelic verc
sakuTar TavTan laparaksa da TviTcnobierebasTan,
verc dialogTan, romelic `SenTan~, sakuTar TavTanaa
mimarTuli da verc sazogadoebriv diskursTan ver iq-
neba Tavisuflebaze dafuZnebul sazogadoebaSi gav-
rcelebuli. amocana mdgomareobs mediaciaSi adamianad
yofnis cvalebadi sirTuleebisa da gaurkvevelobebis
mocemulobaSi (es gansakuTrebuli Temaa poetebisTvis,
magaliTad, leqsi `poetoba1~ (`Dichtertum~).
Tu Cven moviTxovT da davkmayofildebiT mxolod
sabaziso aucilebeli saWiroebebiT, calkeuli mSob-
liuri enebiTa da maTi sivrcis, siRrmisa da simaRlis
gansxvavebuli kodebiT, es iqneboda mxolod manipula-
ciebisa da propagandisgan sakuTari Tavis dacva. samiz-
ne jgufebi, pirvel rigSi, iqnebodnen momavali Taobe-
bi, bunebrivi, sicocxlisunariani, kritikuli da aseve,
1
leqsi ix. gv. 93.
155
TviTkritikuli, enobrivi, sasaubro da diskusiis kul-
turis unaris mqoneni, rac miscemdaT SeTanxmebamde
miyvanis SesaZleblobebs, konsesusis miRwevis SesaZ-
leblobebs da davisa da kamaTis argumentaciis swav-
las. ena, enis xasiaTi gansazRvravs Cvens grZnobasa da
azrovnebas. Cven es ar una gavigoT mxolod negatiuri
da propagandistuli indoqtrinaciis kontqstSi, ara-
med aseve unda gaviazroT enis pozitiuri potenciali.
Cveni momavali Taobebis daaxloeba CvenTvisac jer ki-
dev bolomde Seuswavlel da ucnob literaturasTan
da kulturebTan (amas im azriT vambob, rom yvelasTvis,
vinc intersubieqturobas cdilobs, gardauval geog-
rafiul-istoriul amocanad rCeba `evrocentrulad~
monaTvla... rac, bunebrivia, amJamindeli `centris kri-
tikosebisTvisac~ asevea).
rac Seexeba sirTuleebsa da potenciur amocanebs,
SeiZleba Sansebsac, Cveni sivrcisa da droisTvis unda
gaviTvaliswinoT mediis eleqtronuli teqnologiebi
da maTi roli globalizaciaSi, ramac SeiZleba moamwi-
fos is Sexeduleba, rom saqme exeba sruliad kacobrio-
bas da masTan erTad, saerTo davalebas, raTa maqsimalu-
rad integraciuli, Tanxmobaze orientirebuli, Semoq-
medebiTi komunikacia ganxorcieldes da dainergos. ro-
ca saqme enas exeba, bavSvebis warmodgena enaze unda iyos
raRac ufro pozitiuri, pozitiurTan unda asocirde-
bodes, pozitiuri Zalebi da ideebi unda realizdebo-
des. politikuri ganmanaTlebloba da mediaganaTleba,
rogorc saskolo sagnebi da mSoblebis garemoSi ufro
gacnobierebuli, Camoyalibebuli damokidebuleba met
gamWvirvalobas moitanda.
n. p.
rogor daaxasiaTebdi Tanamedrove literatu-
rul process? romeli literaturuli kategorie-
156
bisgan da formebisgan aris SesaZlebeli teqstebis
gaTavisufleba da, am SemTxvevaSi, riTi unda vixel-
mZRvaneloT?
g. r. g.
winaaRmdegobriv literaturaSi arsebuli tenden-
ciebi, indikatorebi, gavrcelebuli da TvalSisacemi
niSnebi, iqneba es germaniaSi, evropaSi Tu msoflios
sxva nawilebSi, rom SevafasoT da vimsjeloT litera-
turul kategoriebze, es albaT ufro metad kritiko-
sebisa da leqtorebis, literaturis, enisa da socia-
luri mecnierebis kompetenciaa. sadac SesaZlebelia,
Seiswavleba erovnuli da regionisTvis damaxasiaTebe-
li tendenciebi Tu aRqmebi. me, pirvelad ar xdeba, rom
vinteresdebi wignebis samyaros uaxlesi movlenebiT,
magram vfiqrob, pirvel kiTxvas sakmaod kompetentu-
rad ver vupasuxe. risi varaudic SemeZlo, iqneboda is,
rom Cemi STabeWdileba momatebul mravalferovnebaze,
cotaTi matyuebs kidec, iseve, rogorc mzardi komer-
cializacia, rac migviyvanda, yvela mxriv, iqamde, rom
gavrceldeboda ufro manipulaciuri, ufro metad ga-
yidvadi, an iseTi literatura, romelic axali marke-
tingis meTodebiT ufro popularuli gaxdeboda dRe-
vandeli komercializaciis pirobebSi. Tumca, am Sem-
TxvevaSi, TviTgamocemebis, an onlain myidvelebis Sesa-
xeb me ar vflob sakmaris informacias. saboloo jamSi,
vfiqrob, rom ar unda vinerviuloT literaturis mra-
valferovnebaze, rac aixsneba literaturis bunebiT.
vfiqrob, rom socialuri Semadgeneli nebismier aR-
qmaSi, gamoxatvaSi da aseve nebismier teqstSi, yovel-
Tvis aris warmodgenili. rogorc fsiqologi pol vac-
157
lavi ityoda: `ara arakomunikacias~ (leqsis `Xylophon”1
zogierTi striqoni amis Tematizirebas axdens).
poeziisTvis aseve tendencias warmoadgens musika-
luri gadmocema da performansi, rac aucileblad un-
da aRiniSnos. Cemi azriT, amisi dadebiTi mxare mdgoma-
reobs imaSi, rom nebismieri teqsti imisa, rasac me `re-
pis performanss~ vuwodeb, aris riTmuli, gariTmvadi
da maT Soris, udavod naklebad riTmuli germanuli
leqsisTvis, is aris transportirebadi, misaRebi da da-
nergvadi. uaryofiTi mxare albaT imaSi mdgomareobs,
rom warmodgenaSi formisa da Sinaarsis sxvaoba didi
gavlenebis gamo SeiZleba gadaWarbebulad mogveCve-
nos. yovel SemTxvevaSi, germanulenovani poetebisTvis
es aris didi xnis miRebuli SesaZlebloba, xolo poezi-
is `popuri" musikalurad arsebobs, rogorc `dartyma",
rogorc scenaze cxovreba da nebismier SemTxvevaSi ga-
darCeba. yovelive amis Semdeg, pirvelad gaixsneba ono-
matopeikuri, jadosnuri da musikaluri impulsi. jer
kidev SesaZlebelia, enobrivi da axlad gaCenili meta-
forebi arsebobdes, Tumca saeWvoa, radgan gansakuTre-
buli originaloba yovelTvis iSviaTi iyo. me amiT min-
da mowonebuli da komplimentirebuli damokidebule-
bis mxardaWera, amavdroulad, dauSvebelia konceptua-
luri simdidris daviwyeba da gauqmeba. subieqturi gan-
cda isev rCeba, nasesxebi nawilebi isev mzadaa da mimdi-
nare movlenebi isev STaagoneben arasistematiur, gar-
kveul momentTan da movlenebTan dakavSirebul leq-
sebs (magaliTisTvis, germaniis gaerTianeba anTologi-
aSi `fiqri germaniaze~ iyo msgavsi refleqsiis nimuSi).
amasTan, publikisTvis ufro mniSvnelovani movlenebi
xdeba, nebismier sazogadoebaSi, mTel msoflioSi (me,
1
saubaria g. griunertis leqsze Xylophon.
158
Cemi xedvidan gamomdinare, aRvwere germaniis Tema, ma-
galiTad, leqsSi `germania/Semodgoma~1).
am mxriv mTavari kiTxva mainc aseTia: rogor arsebobs
avtorebis azris Tavisufleba, presisa da gamomcemlobe-
bis Tavisufleba. esaa albaT yvela sazogadoebisa da yve-
la droisTvis relevanturi problematika, romelic Se-
iZleba gamoixatebodes Sinaarssa da formaSi.
n.p.
avtori da mkiTxveli, erTi mxriv, dapirispirebu-
li, binaruli wyvilebia, meore mxriv, isini erTmane-
Tis gareSe ar arseboben. rodis fiqrob mkiTxvelze?
ra SeiZleba daTmos avtorma mkiTxvelisTvis?
g. r. g.
am kiTxvasTan dakavSirebiT, erTdroulad ramdeni-
me, arsebiTi perspeqtiva ikveTeba im sivrcis Sesabami-
sad, sadac es perspeqtivebi Cndeba da isaxeba. komerci-
is TvalsazrisiT, SeiZleba avtorebi ganvixiloT, ro-
gorc mwarmoeblebi da mkiTxvelebi, rogorc momxma-
reblebi. aseve, bunebrivia, rom avtorebi TviTonac
arian mkiTxvelebi da mkiTxvelebi arian avtorebi. ase-
ve, cxadia, rom nawerTa didi nawili araa dafasebuli
da ara mxolod imitom, rom Zalian cota mkiTxvelia ga-
tacebuli axali literaturiT. imisTvis, rom daiweros
da ara mainc da mainc imisTvis, rom gamoqveyndes, ar
aris saWiro mkiTxvelis arseboba; wakiTxvas ar esaWi-
roeba drois Sesaferisi avtorebi, romelTa aRqmis
unaric ar eqneba mkiTxvels. am perspeqtiviT, relati-
vizdeba winamZRvrebi Tavad mwerlis, an mkiTxvelis
mxridan. Tu bunebriv tandemze iqneboda saubari, auci-
leblad darCeboda SekiTxva: romeli literaturuli
1
leqsi ix. gv. 119
159
mimdinareobis avtori da risi mkiTxveli?! mkiTxvelo-
ba, iseve rogorc mwerloba, aris mudam heterogenuli,
mravalferovani, Ria komunikaciis, Ria Sedegebis, saeW-
voobasa da avTenturobasTan dakavSirebuli gamowveve-
bis TvalsazrisiT. nebismier avtors Seesabameba Tavisi
ocnebis mkiTxveli, Tavisi adresati, rogorc yvela
mkiTxvels hyavs Tavisi ocnebis mwerali warmodgenili,
miuxedavad imisa, aseTi arsebobs, Tu — ara. da es urTi-
erTmimarTeba iseve, rogorc sxva damokidebulebebi,
icvleba sazogadoebrivi da pirovnuli garemoebebis
Sesabamisad.
me vfiqrob, rom literaturis Jan-rebs Tavisi ro-
li aqvs. poeti enasTan aris dialogSi, dramaturgi–
publikasTan, xolo epikosi istoriiTaa gatacebuli.
ramdenad mravalferovanic ar unda iyos proza, is, ro-
gorc Cans, ufro dialoguria, vidre poezia. poezia ma-
inc flobs Zalas, SemogvTavazos bevri ram da SeuZlia,
rom drama an komedia miniaturuli (`en miniature~) gaxa-
dos. maT SuaSi arsebulic da maTi naerTic bevria.
me, poetma, romelic wers eseistur teqstebsac, Se-
miZlia vTqva, rom me weris dros Cems Tavze ki ara, uf-
ro metad mkiTxvelze vfiqrob. es xdeba pirvel rigSi,
Temis SerCevis, Txrobis Tanmimdevrobis SerCevis,
epigrafebis, an saTaurebis SerCevis dros, raTa ormxi-
rivi mowoneba gamoikveTos, rac iqneba gangrZobadi, Se-
avsebs teqsts da teqstis mimdevrobas gaxdis ufro me-
tad bunebrivsa da arsebiTs, vidre TiTqos uxeSad
inerpretirebads.
realurad, swored ase warmomidgenia urTierToba
avtorsa da mkiTxvels Soris: saxeldobr, teqstTan da-
kavSirebiT orives sakuTari, individualuri recepto-
rebiT SeuZlia miitanos smenasTan, gonebasTan, gulTan
da xelTan. teqsti SeiZleba ar ekuTvnodes orives er-
Tdroulad, an cal-calke romelimes, magram orives Se-
160
eZlos misi gacocxleba. am mxriv, paradoqsulia poezia,
gaurkvevlobis mdgomareobaa — mkiTxveli kvaziavtori
xdeba, raRac doniT ki, avtori xdeba mkiTxveli. raRac
sicocxlisunariani gacocxldeba, an gaagrZelebs si-
cocxles, maSinac ki, roca es ukanaskneli Tavad avto-
risTvis (metaforaSi, yvela naSromi xom avtoris Svi-
lia) mkvdari iyo, an mas igi mkvdari egona.
ganzraxvisa da gacnobierebis gareSe warmoudgene-
lia leqsis arseboba. avtors, rogorc mis mTavar Se-
moqmeds, aqvs Txrobisas avtoriteti, sul mcire, droe-
biTi prioriteti, magram ara mxolod da mxolod mas.
is, rasakvirvelia, am mxriv relevanturia, magram ara
aucileblad saWiro. avtori hgavs ormag mediums, Sua-
mavals, is gadmoscems azrs enasa da Tavis Tavs Soris.
avtori da mkiTxveli TanaSemqnelebi gamodian da, amav-
droulad, isini qmnian `TavianT Tavebs~. me ufro vem-
xrobi poststruqturalizmis Teorias, rom Txrobis
nimuSebis dausrulebeli raodenoba Ria sistemaSi ar-
sebobs: rodis, rogor, axdens Tu ara gavlenas da raze,
visze da a. S. Tumca ena araa arc Signidan da arc gare-
dan SemosazRvruli sistema, totalitarul reJimeb-
Sic ki, asociaciebi dausruleblad bevri iqneba, magram
miuxedavad amisa, sruli aRqma da Caketiloba, maT So-
ris, izolaciis gagebiT, albaT ar iqneba SesaZlebeli,
da arc saocnebo unda iyos. robert valseris TqmiT,
leqsi da misi warmoSoba avtorSi warmoadgens paradoq-
sul process socialur(!) izolaciaSi, romelsac mivya-
varT kiTxvis naklebad izolirebul socializacias-
Tan. leqsis sicocxlisunarianoba SeiZleba avtoris
epoqaSi intensiuri iyos, magram sxva epoqaSi SeiZleba
es Tavidan daiwyos (asea, magaliTad, am ori leqsis Sem-
TxvevaSi: `Eifel-Fata-Morgana”1, an `Leerrohre verlegt1~) rac
1
leqsi ix. gv. 116.
161
ufro Sordebian isini TavianTi Seqmnis dros, ufro
rTulad gasagebni xdebian). yovel SemTxvevaSi, me mje-
ra, rom nebismieri gamoxatvis SesaZleblobis saSuale-
biT, ar unda arsebobdes pretenzia imaze, rom raRac
aris bolomde gagebuli, an mowonebuli, `dalaiqebuli”;
Tumca, albaT, avtoris survilia, rom mTlianad gauge-
bari, an sruliad arasworad gagebuli ar darCes misi
saTqmeli. amasTan, arsebobs kidec fenomeni, rom avto-
rebi ara mxolod weren, aramed, aseve, akritikeben, ara
mxolod weren, aramed aseve kiTxuloben, warmoadgenen.
teqsti avtoris STabeWdilebas, gamoxatvas amdidrebs
da TviT kiTxvis, damoukideblad kiTxvis saWiroebas
qmnis. mzardi performansebis dros isev aqtualuria Se-
kiTxva, SeuZliaT Tu ara avtorebs sakuTari naSromebis
prezentacia. am TvalsazrisiT, Cemi leqsebis analizic
mimaCnia `performansis~ magaliTad. SeiZleba asec iT-
qvas: leqsi iqmneba iseve, rogorc xelovnebis sxva nimu-
Sebi. vfiqrob, rom nebismieri saxelovnebo Semoqmedebi-
Toba Seicavs inspiraciis reaqcias, Zalian bevr xriks
imisTvis, rom swori adresatisken iyos mimarTuli da
miRweuli iyos saxelovnebo, teqnikuri, stilisturi Tu
esTetikuri mizani. kontaqtis damyarebis mcdeloba, ko-
munikaciisTvis mzaoba erTi adamianisa meoris mimarT,
nacvlad mxolod poetisa mkiTxvelis mimarT, aseve Sei-
cavs informacias motivebis, motivaciebis, situaciebis,
Sinaarsebisa da formebis Sesaxeb. SeiZleba, rom msgavsi
kontaqtis damyareba iyos imitacia dialogisa da saku-
Tari azris gamWvirvalobisa.
n.p.
rogori mkiTxveli xar da literaturis romeli
Janria SenTvis yvelaze saintereso?
1
saubaria g. griunertis leqsze `Leerrohre verlegt~.
162
g. r. g.
ukanasknel wlebSi da amJamadac, ufro SemTxvevi-
Tobis mkiTxveli var, iseTi, romelic amas Tu imas uceb
miapyrobs yuradRebas, eZebs, ras waikiTxavs, an ikvlevs
spontanurad imas, rasac gadaeyreba, maSin, roca adre
umetesad sistematiurad, mizanmimarTulad vikvlevdi.
es logikuria, damokidebulia asakzec, iqamde arse-
buli kiTxvis gamocdilebazec da energiisa da saWiro
raodenobis Tavisufali drois qonaze. ar arsebobs
iseTi Janri an Tema, romliTac ar davinteresebulvar,
an davinteresdebodi. Cemi cxovrebis 15 wlis ganmavlo-
baSi dRemde ufro filosofias da poezias vakuTvnebdi
Cems Tavs, aseve, sxva humanitarul mecnierebebs. ra
Tqma unda, iyo dro, roca tragediebi da komediebi mi-
tacebda, vgulisxmob, msoflio literaturis did ro-
manebs. Tumca droTa ganmavlobaSi ufro pretenziuli
gavxdi da ufro metad varCevdi wasakiTxs, raTa dro,
energia da Tavisufleba sakmarisad mqonoda, rom Tavad
mewera. an: Cemze, Cemi perspeqtividan rom damewera. Cemi
mamoZravebeli iyo da rCeboda is, rom darwmunebiT
arafris codna mindoda, aramed mindoda, rom ramis da-
axloebiT gageba SemZleboda. me msiamovnebs es gaur-
kvevlobis mdgomareoba aqtiuri pasiurobis, an pasiuri
aqtiurobis, rogorc gaurkvevlobis mdgomareoba, aR-
qma or samyaros Soris; da bednierebisa Tu ubedurebis
gancdebi Tavad rogorc `Seqmnis qmnileba~, romelic
konkretul momentSi xdeba sagrZnobi; sakuTari Tavis
emociuri dacva da damalva RiaobaSi, es aris nebismeri
ena da momenti, roca ganzrax, gaucnobierebel qmede-
bas vaRiarebT, rCeba saidumloebiT moculi.
gagebasTan dakavSirebiT me ufro mistiuri Sexedu-
leba maqvs. es albaT aris Cemi sileziuri genetikis da
sileziur misticizmze Cemi wakiTxulis damsaxureba, na-
wilobriv, veTanxmebi im azrs, rom guli da goneba sulis
163
gamo unda datovo gaurkvevlobaSi. es aris erTgvari Si-
nagani da garegani balansi, raTa Cemi midrekilebebi da
Cemi rwmena avTenturad darCes. ase warmoiSoba STagone-
ba mistiuri, rezonansuli mocemulobidan (iaponuri
tankasaviT). `Semodgoma III1~ warmoadgens dabalansebul
bunebas, bunebis gawonasworebul xedvas, romelic aris
Semavsebeli da uvnebeli, Tumca erTmaneTs mainc Sorde-
bian SuaRamis etimologiuri da qimiuri Seusabamobebi
da asociaciebi. enobrivi gamosaxulebebi erTmaneTs
upirispirdeba da roca isini Sexvdebian erTmaneTs ada-
mianSi, masSi warmoSobs refleqsur process.
n. p.
safiqrebelia, rom poezia aRar aris iseTi aqtua-
luri, rogoric iyo; rom poeziam Tavisi Tavi amowu-
ra. yovel SemTxvevaSi, ufro naklebad qveyndeba poe-
zia, vidre adre. am Janris erTaderTi niSa, Cans, rom
mxolod interneti da multimediis sferoa. Tumca,
magaliTad, Sen internetSi Sens teqstebs ar aqveyneb.
ar gaqvs feisbuqi, arc tviters iyeneb da arc instag-
rams. amaze ras fiqrob?
g. r. g.
esec mesmis, rogorc kompleqsuri sakiTxi. Tu da-
vuSvebT, rom poezia arsebiTad, iseve rogorc musika-
lobas, tons, enasTan dialogs warmoadgens, maSin poe-
ziis `amowurva~ naklebad iqneboda potencialis gaq-
roba, magram ufro metad iqneboda `daRlilobis~ Sede-
gi, savaraudod, imaTi mouTmeneli aCqarebis daRlilo-
bis Sedegi, romlebsac sjeraT, rom azris gadacema uf-
ro swrafad gamoxatvadi da gaziarebadi SeiZleba iyos.
1
leqsi ix. gv. 114.
164
da, nawilobriv, saqme exeba mkiTxvelis SeuZleblo-
bas, mzard uxalisobas, usurvelobas, moTminebis arqo-
nas, rom undodes, Seityos, Seimecnos, ivaraudos da ga-
moicnos. adamiani ufro da ufro iSviaTad interesdeba
enis instrumentaluri funqciiT, SeiZleba imitom, rom
man enis saTamaSo funqcia da jadosnoba, Tavisi bavSvo-
bis gamocdilebebiT da mcdelobebidan gamomdinare,
daiviwya an daviwyebisTvis saWirod miiCnia. jer kidev
Sileri aRniSnavda goeTesTan mimarTebiT, rom poezia
adamianebs Tavs ufro da ufro arakomfortulad ag-
rZnobinebda, nacvlad sixarulisa. ganmanaTleblobis
mizani es ukve aRar yofila.
aRmasvlebi da ukuRmarTobebi epoqebSi SeiZleba ga-
naTlebul adamianebSi tovebdes STabeWdilebas, rom
poezia aris raRac momabezreblad gamaRizianebeli,
radgan aris gamouyenebeli da gadametebuli. man SeiZ-
leba aRar daakmayofilos moTxovnilebebi, romlebic
adamianebs aqvT amJamad. rogorc viciT, arsebobs mudmi-
vi aRmasvlebi da daRmasvlebi, tendenciebi da sapiris-
piro tendenciebi.
analogiurad, rogorc Tavisufali dro da Tavis Se-
kaveba enis mimarTebiT dResdReobiT isev iklebs, Sem-
TxveviT ar aris, rom axali msoflxedvis Sesabamisad,
teqnikuri SesaZleblobebi, musikaluri saSualebebi,
gansakuTrebiT, brWyviala klipebSi, swraf gamosaxule-
bebSi, axali, `gansakuTrebuli~ sicocxlis gancda da
cxovrebis mimarT damokidebuleba Cndeba. Sesabamisad,
Sen mier naxsenebi niSa saTamaSo moedanze gadainacvlebs.
poezia, romelic arc imRereba da arc ikiTxeba, darCeba
asoebad furcelze, an ekranebze da Sinaganad daCqare-
bul `me-Si~ Sexvedrisa da komunikaciisTvis, kontaqtis-
Tvis anda, saerTod, gaerTianebisTvis aRar rCeba sakma-
risi dro arc mediis TvalsazrisiT da arc Sinaarsobri-
vad. Tumca aq ar unda vivaraudoT is, rom carieli Tu
165
sargeblobis momtani Warbi informaciebi aris is, rac ua-
risken gvibiZgebs, iseve, rogorc arawerilobiTi gadmo-
cemebi. es damatebiTi saSualebebi ki ara, survilis nak-
lebobaa. is, rac warmoadgens did problemas avtorisa da
mkiTxvelis urTierTobaSi. rac ufro dauSvebladaa miC-
neuli, drois `araproduqtiulad~ gatareba, miT ufro
naklebia gacnobiereba. CemTvis cxadia, rom wminda rao-
denobrivi TvalsazrisiT, ufro rTuli xdeba tradiciu-
lis SenarCuneba da raRac `axlis~ ganviTarebis generire-
ba. Tumca refleqsiuris Seqmnis aqti win uZRvis raRac
azrian, serozul komunikacias, codnas, gacnobierebas,
pasuxismgeblobasa da mizez-Sedegobriv kavSirs. saWiro
Senelebisa da Tavisufali drois gareSe `drois dakar-
gvis~ grZnoba, TiTqos maradisoba, nel-nela daikargeba.
yvela da yoveli met-naklebad dakargavs Tavis Tavs da
mxolod egocentruli, gasarTobi, lamazi poeziaRa dar-
Ceba kidev ufro aCqarebul tempSi, Tumca im SezRudu-
lobaSi, romelic empaTias da msgavsebas efuZneba, media-
lur efeqts, romelic isev grZeldeba sivrceSi, magram
ara droSi. grZnoba imisa, rom cxovreba da gancda mopa-
ruli da warTmeulia, iwvevs gaafTrebas, frustraciuli
agresiis mojadoebul wres, nacvlad imisa, rom yvela-
fers, yvela SesaZlo kavSirs gaazrebiT davakvirdeT, maT
Soris, Cvens sakuTar TavTan mimarTebiT distancirebul
urTierTobas. Tumca aRqma, gageba, cnobiereba aris mTa-
vari saWiro pirobebi im impulsebisa, romelTa amowur-
vac SeuZlebelia, magram ufro da ufro naklebad JRer-
deba albaT imitom, rom isini ufro swrafad ganicdeba,
moTxovnad media sivrceSi ufro nela da naklebad
vrceldeba.
Cemi temperamentidan ufro gamomdinareobs, vidre
Cemi asakidan, rom axali mediebis gamoyenebisgan Tavs
vikaveb. me ufro metad vgrZnob indiferentulobisa da
aCqarebis safrTxes, romelic Tan sdevs masobrivi ko-
166
munikaciis medias. ufro swrafi da axalgazrda senio-
rebi arian imaSi specializebuli, miiRon, gadaamuSavon
mzardi stimulebi da maTi obieqtebic iyvnen. amis sawi-
naaRmdegod, me vfiqrob, rom ufro neli da ganviTare-
badi struqturebi, romelTa Tanaarsebobac azriania,
aseve unda gavavarjiSoT. me vemxrobi Wkvianuri, dafiq-
rebuli teqnologiebis gamoyenebaSi wvlilis Setanas
(amaze miTiTebac aris mokle leqsebSi `efli da feisbu-
qi~ (`Apple und Facebook1~...)
Tumca, is, rom SesaZlebelia am, ufro neli saSuale-
bebis adre Tu gvian gaqroba (drodadro maTi isev zeda-
pirze amotivtiveba), ar iqneboda gasakviri.
is, rom momavalSi yvela 15 wuTSi SeZlebs gaxdes
varskvlavi, jer kidev endi uorholma iwinaswarmetyve-
la. magram TviTgamoxatvis yvela ganzraxvis, anda Sede-
gebis SemTxvevaSi, komercializaciis sferoSi, an am
sferos miRma — ena, rogorc macocxlebeli Zala, iwvevs
gamoxatvas da amavdroulad, aris mniSvnelobis mimni-
Webeli. Txroba, gansakuTrebiT poezia, lirika, SeiZle-
ba aRvweroT, rogorc yoveldRiuri, xandaxan Cqari,
xandaxan arc ise Cqari, arsi, romelic yoveldRiurobi-
dan momdinareobs, romelic moqmedebas, muSaobasa da
xelovnebas aerTianebs da is bavSvebsa da gaunaTlebel
adamianebs iseve udgeba, rogorc genialur xelovanebs.
rogorc ukve vTqvi, me vgrZnob indiferentulobisa
da aCqarebis safrTxes, romelic ufro advili, ufro
nakleb danaxarjiani, masebze orientirebuli mediebis
Tanmdevia da romelic SesaZlebelia, rom gaiyidos ma-
nipulaciuri Sinaarsebis mopovebiT. `velociferuli~
(Veloziferisch), eSmakuri aCqareba — ase moixseniebda amas
goeTe Tavis `faustSi~.
1
leqsi ix. gv. 103.
167
dRes adamianebi Zalian martivad, wamebSi iTxoven
yvela SesaZlo informacias vizualuri Tu akustikuri
nawilebiT, rac erTgvari saCuqaria, ufro metad dak-
virvebadi da mudmivad manipulirebadi.
gansjis unari, e. w. `saRi azri~, SeiZleba Zalian dai-
Cagros am mocemulobaSi da manipulaciebma, piriqiT,
moimatos. me vfiqrob, rom axali mediebis sferoSi, po-
zitivi da negativi erTmaneTs abalanseben.
sxvaTa Soris, me isev viyeneb Cveulebriv fostas.
Tvrameti wlis ganmavlobaSi Suasaukuneebis recepte-
biT vamzadebdi melans, batis da sxva frinvelebis
frTebiT vwerdi da nacvlad sabeWdi manqanebisa, vam-
jobnebdi Cemi sakuTari leqsebi xeliT mewera. aseve,
mweralTa kavSiris vebgverdze, romlis wevric var, Cem-
ma kolegebma SemomTavazes, rom Cemi sakuTari vebgver-
di gameaqtiurebina, rac arasdros gamikeTebia.
Tumca ar minda ise gamomivides, rom me daCqarebul
moxmarebas vuyureb, rogorc sruliad daclils inspi-
raciisgan, SemoqmedebiTobisgan. ubralod, vfiqrob,
rom mniSvnelovani unda iyos ara axali, gayidvadi pro-
duqtebi, aramed Zveli da axali produqtebis mdidari
zemoqmedeba, rogorc rilke da hiugo xmebs gamoxatav-
dnen lirikaSi da rogorc Zvelebma ar unda auqcion
gverdi axlebs, iseve axlebma — Zvelebs. ase iRebs adamia-
ni warsulis, awmyosa da momavlis gamocdilebas. SekiT-
xva mdgomareobs SemdegSi, visac saerTod ver, an nakle-
bad miuwvdeba xeli Zvel mediebze, ar unda scados axle-
bis gamoyeneba? sxvaTa Soris, `produqciis~ implicitu-
ri, swrafi gavrceleba ar unda iyos avtomaturad nega-
tiuri.
amas emateba is, rom prezentirebisa da interpreta-
ciis dros, wamkiTxvelis Tu publikis SemTxvevaSi, maTi
klasikuri gagebiT, axali media ar monawileobs, rac
CemTvisac rTulia garkveuli mizezebis gamo. `damou-
168
kideblad wakiTxva~, `damoukideblad keTeba~, `damou-
kidebeli urTierToba enasTan~, CemTvis Zalian mniSvne-
lovani Cans.
leqsebi, saboloo jamSi, hegelianuri gagebiT, in-
terfunqciiT gamoxataven saTqmels da erTdroulad
bevri mkiTxvelisTvis arian gamiznuli, romlebic, tra-
diciulad, aucileblad unda iyvnen TviTmkiTxvelebi,
damoukidebeli mkiTxvelebi. am mxriv, mniSvnelovania,
rom uarvyoT tradiciuli poeziis multimediuroba.
amasTan, Cemi aranakleb `liriuli~ komentarebi liriul
leqsebTan, gvTavazobs liriuli wyobis, gansxvavebul,
naklebad TandaTanobiT da ufro metad, erTdroul, sa-
erTo interpretaciebs, romlebic ara mxolod Sinagan
gaTvicnobierebas da aRqmas, aramed aseve akustikur ga-
ziarebas da gadmocemas miemarTeba. `vinc poeziaze saub-
robs, is Tavadac poeti xdeba,~- aRniSnavda peter rium-
korfi sakuTar Tavze wignSi `cxenis kudi~
(`Schachtelhalme~). amgvarad, Cemi SeniSvnebic mkiTxvlis-
Tvis SesaZlebelia, iyos ufro mdidari da ara Raribi
`Camnacvlebeli~, alternativa wakiTxulis gaazrebis-
Tvis da es ufro metad klasikur `performanss~ warmo-
adgens. mokled, me Cem Txrobasa da gamoxatvis stilze
vsaubrob, enis, azrisa da Sexedulebis gamoxatvis Sesa-
xeb, imisaTvis, rom enis gziT manipulirebaze ufro me-
tad davfiqrdeT da ufro metad movindomoT sxva adami-
anebisa da Zalebis meSveobiT manipulirebis marTva, rac
albaT ufro azriania da SeiZleba, es arasworadac iyos
gagebuli, magram dasaSvebia met-nalebad distancireba
socialuri qselebisgan, Tumca ara maTze mTlianad ua-
ris Tqma, radgan isini warmoadgens komunikaciis kidev
erT saxes. forma, fiqri da grZnoba erTmaneTTan rom
mivmarToT da erTmanTs rom wavumZRvaroT, gamoxatuli
azri da Sexeduleba, impulsi da kognicia, stili da to-
ni rom SevazavoT, lirikas amiTac daedeba safuZveli.
169
n. p.
Seni leqsebis seria `cxra leqsi da maTi analizi~
Zalian saintereso koncefciis matarebelia. Sen aa-
nalizeb da akeTeb sakuTari teqstebis interpreta-
cias. analizis Semdeg leqsi meordeba. Cans, Sen fiq-
rob, rom mkiTxvelma unda waikiTxos igive leqsi ki-
dev erTxel, axali xedviT, sxva interpretaciiT. ri-
si interpretacia unda gaakeTos avtorma da ratom
unda SeZlos man saerTod interpretacia?
g. r. g.
leqsis interpretacia, Txroba da analizi sxva per-
sonis mxridan CvenTvis xSirad marTlac ar aris sasia-
movno da saocrad zedapiruli da usicocxloa jer ki-
dev Cveni skolis droidan moyolebuli. rac me yovel-
Tvis mainteresebda, es iyo gamoyenebuli cnebebisa da
suraTebis mniSvneloba, maTi warmoSoba da mniSvnelo-
baTa cvlileba, maT mravalmniSvnelobasa da orazrov-
nobas gamoTqmebSi, andazebSi da, aseve, literaturis
sxva mimarTulebebSi da naSromebSi, ritmebsa da met-
rebSi wvlili Sehqonda, Tu — ara. am interess TviTon
sityvasTan dakavSirebiT, gardauvlad mivyavarT Se-
kiTxvasTan ganzraxvis, STagonebis, warmomavlobis,
wyaros Sesaxeb. zustadac teqstis wyaro aris arsebiTi
mis gasagebad, sul mcire, roca piradi gamocdileba da
grZnobebi jer kidev ar aris momwifebuli, sakuTar
TavSi ar aris sakmarisad da aucilebelia mimsgavseba,
meti fantazia. ar unda dagvaviwydes imis xseneba, Tu ra
aris da iyo adamianis motivi — daewera specifikuri
teqsti; ra iyo poetis mamoZravebeli cxovrebaSi. rad-
ganac poeti ar aris saweri manqana, romelic ubralod
imeorebs muzis karnaxs, imeorebs Tavis STabeWdilebas;
Seqmnis literaturuli procesi SeiZleba iyos mxolod
navaraudebi, xolo striqonebi SemoqmedebasTan Tavi-
170
suflad asocirebuli. es SeiZleba empaTiurad iyos
gancdili, am SemTxvevaSi saqme exeba saintereso Ziebas,
rogorc sityvidan warmoSobil process, romelic isev
adamianTa dakvirvebis Sedegia. is, rac arc mTlianad
intuitiuria da arc usafuZvlo, arc advilad aTvise-
badi da daswavladi SeiZleba iyos, Tumca mainc xorci-
eldeba. leqssa da avtors rom davuaxlovdeT, intui-
turoba mTlianad SesaZlebeli ar unda iyos, miTume-
tes, roca me iseT Tematikaze vakeTeb aqcents, romel-
sac is srulebiT sxvagvarad afasebs.
….
radganac Tavad yvelaze gasaocari poetebic bolos
da bolos normaluri adamianebi iyvnen da arian, nawi-
lobriv CemTvis usiamovno sakiTxavi Canda, moralurad
saSiSi an, xandaxan, saSiSad gamovlenili da am gancdam
mimiyvana nawilobriv sruliad bunebrivad struqtura-
lizmis Temamde, ronald bartis poziciebamde, romel-
mac, uxeSad rom vTqvaT, erTi mxriv, win wamoswia avto-
ris mniSvnelobis uaryofa da, meore mxriv, enis mniS-
vneloba; amavdroulad, igi im poziciebs daupirispir-
da, romlebic enis ostatebis geniis kultis postuli-
rebas axdendnen. CemTvis yovelTvis gansakuTrebiT
TvalSisacemi iyo, rom bevr lirikoss, romelTa teq-
stebi aseve SeiZleba yofiliyo sruliad dafaruli,
leqsebSi araferi `damatebiTis~ Tqma ar undaT, an ar
SeuZliaT. bunebrivia, rom leqsebi naxatebiviTaa, ro-
melSic avtors SeuZlia da es unda gaakeTos kidec, —
mkiTxveli sarkeSi Caaxedos. ra unda dainaxon maT? da:
ras xedaven isini? leqsebi gamocanebiviTaa, romlebic
cdiloben mkiTxvels TavianTi Tavi gamoacnobinon. ne-
bismieri interpretacia, nebismieri informacia imas ar
emsaxureba, rom leqsi SeZlebisdagvarad SezRudul
miznamde daaviwroos, aramed, piriqiT: damkvirveblis
horizonti ufro unda gaafarToos. avtori TviTon ar
171
iqneboda lirikosi, aramed dasWirdeboda filosofiu-
ri argumentaciis stili, raTa sakuTari saTqmeli gad-
moeca. leqsebi aris aseve provokaciebi da emociuri
Camnacvleblebi, romlebmac mkiTxvelis winaaRmdegoba
an `mimRebloba~ unda gamoaaSkaraon. leqsebi emsaxure-
ba winaaRmdegobas, skepsiss, simtkices; da amitomaa li-
rikis arsis bunebaSi Cadebuli didaqtikuri saSualeba,
reaqcia, ara aqvs mniSvneloba, romeli da rogori! mTa-
varia, rom es aris moZraoba, komunikacia, romelic du-
milis, an xmamaRali, an Cumi JestebiT provocirdeba,
iqneba es avtoris mier ase Cafiqrebuli da gayiduli,
Tu ara. zogierTi reaqcia da refleqsia iseTia, rom
arc ki SeimCneva. xsenebuli siis SesavalSi me vsaubrob
`analizis~ cnebaze da `amoxsna~ cnebis safuZvelze,
romelic lirikulad da humanitaruli TvalsazrisiT
ufro mdidar azrs atarebs, vidre maTematikur prob-
lemebsa da amocanebze orientirebuli, mxolod calsa-
xa, mkacrad gansazRvruli cnebaa. me Cems Tavs xelaxla
vxedav peter riumkorfis perspeqtivasTan kavSirSi,
romelic exeboda `amoxsnis saSualebas~ da erToblio-
bas. rogorc `kavSiri~, aseve `amoxsna~, `interpretaci-
ac~ mianiSnebs pirobiTobaze, romlidanac leqsma saTa-
ve daido. am mxriv avtori Cans ara mxolod rogorc
enis xelovani, an enis transportiori, aramed cocxa-
li, adamianuri qmnileba, romelic SeiZleba napirzec
gairiyos da aRqmaSic CaiZiros. aseve interpretaciis
saSualebiT SesaZlebelia xelovnebis SegrZneba, ro-
gorc musikaSi notebiTa da niSnebiT, riTmis, tembris,
yuriT, TvaliT SegrZneba. es SeiZleba punqtuaciadac
miviCnioT. leqsis Sesavals, an Tanmdev teqsts `epigra-
fi~ rom vuwodoT, iseTive usamarTloba iqneboda, ro-
gorc masze dakvirvebas postskriptumi davarqvaT. es
weris procesSi erTdroulad xdeba da konkretdeba
mxolod xilul, lirikul da uxilav, prozaul nawi-
172
lebSi, ra drosac ukanaskneli mTlianad avtorTan rCe-
ba, an drosTan erTad (magaliTad goeTes monayoli
ekermanTan saubrisas) cxaddeba, aSkaravdeba. Seqmnis
dros leqss ar unda eSinodes. xandaxan is SeiZleba iw-
vevdes dacinvasa da uzurpaciasac. xelovneba mudmivad
aris kiTxvis dasmis procesi. leqsi, rogorc sazRvre-
bis gadamkveTi `enis TamaSi~, Tavisi arsiTa da roliT,
mkiTxvelis kamaTTan erTad cxovrobs. yvela avtorsa
da yvela mkiTxvels, maT Soris, axlagazrdebs, erTgva-
ri ridi aqvT, ra kuTxiT Sexedon leqss (leqsi `Zu guter
Letzt~ `keTili dasasrulisTvis1~ swored axalgazrdebs
exeba da eZRvneba).
ara aqvs mniSvneloba, interpretacia faravs, Tu ara
avtoris uamravi SesaZlo perspeqtividan mTavars. leq-
sebi sabolood mainc aris dialogi enasa da avtors So-
ris, avtorsa da enas Soris, calkeuli adamianisa sazo-
gadoebasTan, an `Sen-Tan~, an `Cven-Tan~, an `Tqven-Tan~,
an `maT-Tan~, ar aqvs mniSvneloba, aqedan konkretulad
romelSi miiRebT monawileobas. leqsis SemTxvevaSi
saqme exeba Ria saidumlos, saidumloebiT mocul Riao-
bas da sajaroobas droisa da sivrcis gardamaval siv-
rceSi, iq, sadac Cven, adamianebi, vimyofebiT. da es ar
aris privatuli sivrce. da es `dialogi~ swored calke-
ul mkiTxvelTan mimdinareobs. kreatiuli komunikaci-
is piroba iqneboda, rom interesi mdgomareobdes imaSi,
Tu ras SeiZleba niSnavdes sityvebi da risi Tqma SeiZ-
leba surdes avtors.
Tu avtors aqvs prerogativa, an suvereniteti, mas
mainc ara aqvs monopolia interpretaciaze. es ar aris
lirikis bunebasTan TanxmobaSi. encensbergerma er-
Txel Tqva: `ar arsebobs leqsis sworad wakiTxvis erTa-
derTi gza~. kiTxva gulisxmobs, rogorc interpreta-
1
leqsi ix. gv. 112.
173
cias, aseve saTqmelis gagebas. rodesac saqme exeba es-
Tetikas, poetikas, kompleqsurobas, maSin ena fukoseu-
li azriT, aris analizis sapirispiro da, amavdroulad,
emsaxureba sxva araenobriv, an, aSkara araenovan feno-
menebs.
es badebs filosofiur, maT Soris, enobriv-filo-
sofiur kiTxvebs, romelTa konceptualuri formuli-
rebac rTulia. am nawilSi pasuxi SeiZleba iyos leqsis
dedaazrebi, qveteqstebi (metateqstebi), raSic vgu-
lisxmob e. w. `analizs~. romlis kompleqsuroba zogadi
gagebiT rom SevafasoT, simartive ufro feradad, Wre-
lad da naklebad SeRwevadad unda miviCnioT da uazro-
ba, erTi SexedviT, azrianad, xolo ganzraxva gasagebad
unda miviCnioT.
rogorc avtori, aseve mkiTxveli jer mxolod imis
interpretacias axdenen, radgan saqme exeba enobriv ko-
munikacias, yovel SemTxvevaSi, avtorsa da enas Soris
arsebul komunikacias, anda mkiTxvelis komunikacias
avtorTan. maSinac ki, roca sakuTar TavTan saubarTan
gvaqvs saqme, mainc saqme intersubieqtur monawileobas
exeba, radgan daSvebulia Tanamonawileoba. roca namu-
Sevrebs moixsenieben bavSvebis metaforiT, `dakvirve-
bis~ damatebiTi grZnobebi da fiqrebi warmoiSoba,
romlebic aRZravs mzrunvelobas da ufro met reaqci-
as iwvevs, vidre sityvebi `interpretacia~ da `analizi~.
nawyvetebi da fragmentebi aq miuTiTeben enis moZ-
raobaze, emociurobasa da diqotomiaze. yoveli xazi,
yoveli ritmi, yoveli Semobruneba erTmaneTis Semavse-
belia da mniSvnelovani imisTvis, rom ufro kargad ga-
vicnoT ena, rogorc simarTle da rogorc tyuili, ena,
rogorc saSualeba da ena, rogorc mizani, rogorc ar-
sis aRqmis SesaZlebloba. ena `realuri~ unda gavxadoT
mis dinebaze mudmivi moqmedebiT ara mxolod drosa da
sivrceSi, aramed mis miRma arsebulic. melniT qaRal-
174
dze gadavitanoT da gadavarCinoT weris ukve moZvele-
buli mniSvneloba. da ase memarTeba mec — SesaZlo mkiT-
xvelSi jansaRi skefsisi rom gavaRviZo, nacnobi Tavi-
suflebis postulati Cemi monawileobis gareSe ver
gaxdeba gancdadi, SegrZnebadi. poetebi ar arian am gar-
dauval procesSi mxolod enasTan mebrZolebi, `am sam-
yarosTvis ucxo~ ucnauri wmindanebi, aseve manipula-
ciis SesaZleblobebisa da safrTxeebis gamo martvile-
bi da damwuxrebulebi. isini arian Semoqmedebic da
msxverplebic, rogorc Cven yvela am samyaroSi. vimeo-
reb: avtorebi floben Txrobaze `suverenulobas~ sa-
kuTar ganzraxvaSi, magram ara aucileblad Tavad enis
struqturaze da maSinac ki, roca isini msgavs `suvere-
nitets~ floben, es araa absoluturi monopolia. er-
Tgan me amas ase ganvmartav: `mkiTxvels aqvs es formebi
sakuTar TvalsawierSi da is amas erT fers amatebs. ne-
bismieri naSromis nebismieri gzavnili aris mravalfe-
rovani. am yvela SesaZlo feris erToblioba ki rCeba
`TeTri~.
Cemi leqsis saTqmeli, Cemi gadmosaxedidan, ase
JRers: nu gamomiyeneb bolomde, TviTon gaxdi Semoqme-
di, Seqmeni CemTan erTad! asea Tu ise, verasdros iqneba
erTi leqsi yovelTvis identuri, verc Cemi prozauli
`analizis~ mixedviT da arc misi musikaluri, akustiku-
ri gadmocemiT da `performansiT~ da verc romelime
konkretuli mkiTxvelis sakuTari xmiT wakiTxvis Sde-
gad. raix-ranickim `frankfurtul anTologiaSi~ gad-
mogvca, rogor SeiZleba iyos leqsis interpretaciebi
wakiTxuli da rogor SeiZleba gafarTovdes teqstis
gaazrebisa da gagebis horizonti. Tumca nebismieri li-
rikuli teqsti, roca is viRacas miemarTeba, da roca
misi arsi mudmivad ganaxlebadia, im mxrivac aris mniS-
vnelovania, rom is wesrigis, myudroebis damrRvevi da
usiamovnebis momgvreli SeiZleba iyos. is aRZravs ki-
175
devac arasasiamovno asociaciebsa da grZnobebs. is
iseT gamaerTianebel Zalebs krefs, romelTa mTlianad
waSla da ganadgureba SeuZlebeli xdeba. lirikul teq-
stebs SeswevT jadosnuri Zala, razec Sileri da goeTe
sworad aRniSnavdnen. isini 1800-ian wlebSi daweril
leqsebze saubrobdnen, da aRniSnavdnen, rom leqsi uf-
ro naklebad agrZnobinebs da ganacdevinebs adamianebs
Tavs da ufro metad arakomfortulobisTvis amzadebs.
es dResdReobiTac asea, imitom, rom es poeziis bunebaa.
is mzadaa sxvisi reaqciisa da azris provocireba moax-
dinos, azrebi da reaqciebi gaaRviZos. da analizi, in-
terpretacia, Tu rac SeiZleba vuwodoT `damatebas~ da
rac aris teqstis gareT, Cemi azriT, ekuTvnis swore-
dac rom teqsts da ara misi wakiTxvis nawils, ramdena-
dac es warmoadgens leqsis Sida politikas. Tumca es ar
exeba yvela poets da yvela leqss da arc yvela mkiTxve-
lis molodins.
saintereso faqtia, rom mkiTxvels SeuZlia leqsi ar
waikiTxos, is ugulvebelyos. miuxedavad amisa, avtors
sWirdeba mkiTxvels mousminos (mis xmas, mis emociebsa da
kognicias, mis sindissa da cnobierebas mousminos). mag-
ram es leqsis nakli araa, esaa misi unikaluri Zala, siv-
rculad da struqturulad gadmosces enis, vokaluri
niSnebisa da sxva reaqciis meSveobiT, sxvagvari interpre-
tacis, gaazrebis SesaZlebloba. da visac SeuZlia amas Ta-
vi aaridos, SeZlebs kidec. iumoristuli leqsebis Sem-
TxvevaSi ki ufro seriozulada dgas es sakiTxi!
Cems leqsSi `omis leqsi1~ (`Kriegsgedicht~) mkiTxvelis
komentarebma da gansxvavebulma midgomebma SeiZleba
erTi mimarTulebiTac wagviyvanos. mkiTxveli amodio-
da istoriuli faqtebidan `satanisturi ricxvebis
TanmimdevrobasTan~ dakavSirebiT. rogorc leqsis
1
leqsi ix. gv. 107.
176
kvintensencias, me ormag mniSvnelobas vaniWebdi `mopo-
vebuli miwis~ formulirebas, iseve rogorc `dagegmi-
li Tavdasxmis strategias~, met-naklebad, aseve, `Tav-
dacvis reaqcias~ brZolis velze.
bevri gza ki midioda romSi, mis axlos, an mis Semoga-
renSi... da logikuria, rom sxva mimarTulebiTac, Sesa-
bamisad, ar iyo mxolod erTi gza, veranairad ver iqne-
boda erTaderTi mimarTuleba. CemTvis, piradad, ufro
metad saqme exeba enis fenomens, weras da komunikacias
`sakuTar TavTan~. saboloo jamSi, albaT, Sinaarsze me-
tad leqsis forma axdens gavlenas mkiTxvelze. leqsis
Semadgeneli nawilebis erToblioba `amoxsnisken~ gvi-
biZgebs, romelic aris reaqciis aqtivatoris, moZrao-
bis, cvlilebisa da metamorfozis amoxsna.
raRac doneze, produqtiuli krizisi inicirebu-
lia, Cven isev `lingvistur cvlilebaSi~ vimyofebiT.
mec Cemi leqsebiT Tu Cems leqsebTan erTad, amisi obi-
eqti var. me maT erTnairad vgrZnob, rogorc garedan,
ise Signidan, rogorc saidanRac momavals, ise sadRac
mimavals da aseve, rogorc darCenils im mxriv, rom uk-
ve didi xania, rac is arsebobs. amaSia bedniereba, an,
ufro ukeTesad rom vTqvaT, mokle `vakuumi~, romel-
Sic SeiZleba igrZno bedniereba, an ubedureba, romel-
sac adamiani yovelTvis grZnobda. swored avtors SeeZ-
lo da hqonda neba, rom igi eCvenebina, naTeli gaexada
(avtori Tavad iyo erTgvari gamosavali, reaqciaze pa-
suxi)… rac moiTxovda mkiTxvelisgan kidev ufro naT-
lad da aSkarad gaego da gaevrcelebina avtoris saT-
qmeli gonebaSi, gulSi, smenasa da TvalebSi. gaexada is
ufro metad mosmenadi, ufro metad SegrZnebadi, Sesam-
Cnevi da aSkara, gamxdariyo igi ufro namdvili, ufro
efeqturi da gavlenis momxdeni. leqsi rCeba, ase Tu
ise, sivrced, rom gauZlos paradoqsebs da gamoxatos
177
isini, asatani da gasagebi gaxados. is rCeba mSvidi `pro-
vokaciebis~ sivrced.
n. p.
Sens proeqtSi `leqsebi da analizebi~ SesaniSna-
vad Cans leqsis mravalmniSvnelianoba da mravalgan-
zomilebianoba. aranair interfunqcias ar iyeneb. Se-
ni minimalisturi stili aris mravalmniSvnelovani.
enazec bevrs muSaob. xandaxan advili SesamCnevia
enobrivi eqsperimenti. am nawilSi teqstebi SeiZleba
gansxvavebulad wavikiTxoT, gansxvavebulad aRviq-
vaT. Sen leqsis meSveobiT msgavs magaliTebs, maT So-
ris, grafikul magaliTsac iyeneb: leqsi, SeiZleba,
xuTi gansxvavebuli interpretaciiT wavikiTxoT ise,
rom TviTon teqsti ar Seicvalos. wakiTxvis mraval-
mxrivi SesaZleblobebi, meore mxriv, damabnevelicaa,
ramdenad warmogvidgen am interpretaciebs, rogorc
erTaderT swor wesrigs?
g. r. g.
me amas ase ganvmartavdi: leqsi mxolod metaforeb-
sa Tu aRwerebs ki ar gadmoscems, enis meSveobiT Sexe-
dulebebsa da ganzraxvebs ki ar gvaCvenebs, aramed ena
sakuTar Tavsac gadmoscems, enis gamoxatvis SesaZleb-
lobebiT, struqturiT, saidumloebebiT, daviwyebuli
etimologiebis mniSvnelobebiT, urTierTmimarTebiT
enebTan, winadadebebTan, winadadebebis wyobasTan sxva-
dasxva leqsebsa da citatebSi. es xdeba niSnebisa da
sityvebis dajgufebis Sedegadac, sadac, saqme ar exeba
gansxvavebul variaciebs, ufro metad, calkeuli xmis
mravalxmianobas, romliTac SeiZleba mTlian orga-
nizms davakvirdeT da SevigrZnoT ise, rogorc uamravi
Zafisagan Sekruli Toki. Cven SegviZlia fenotipi geno-
tipis SesaZleblobiT gavxadoT ufro naTeli, ufro
178
aSkara, ufro cxadi, sadac es seqcia, es Sefaseba kom-
pleqsuri sisrulis, mTlianobis aRqmaSi Seitans
wvlils. xsenebul leqsTan dakavSirebiT1 SeiZleba vi-
varaudoT, rom igi anagramis tipisa iyo, romelSic ic-
vleba ara asoebis rigi, aramed sityvebis Tanmimdevro-
ba. Tumca es sxvadasxva literaturis saxeobebi ki araa,
aramed aris cnobierebisa da aRqmis ganvrcoba, foku-
sis, sakvlevi arealis ganvrcoba sxva suraTSi, nel-ne-
la horizontis gafarToeba. ena xandaxan acocxlebs
warsulis nacnob nawilebs. Sesabamisad, es ar warmoad-
gens mxolod enobrivi xelovnebis nimuSs, aramed, Seq-
mnis instiqtisa da enis urTierTdamokidebulebas, rac
am SemTxvevaSi aSkaraa.
zedmetad struqturirebuli teqstebi, gansakuT-
rebiT poeziaSi, SedarebiT mcire sivrces ikaveben,
Tumca, miuxedavad imisa, rom garegnulad patarebi Ca-
nan, am atomebSi didi Zala, didi sivrce da xandaxan, am-
feTqebeli Zalac ki imaleba. `saSiSroebis~ gareSec,
eseni rom SevinarCunoT da cxadi da aSkara gavxadoT,
yvela organizmi unda ganviTardes, gaizardos da Tavi-
si mravalferovnebiT/kvazi kodificirebuli mraval-
ferovnebiT, SesaZloa, gamoiwvios bioqimiuri, inte-
leqtualuri, filologiuri, emociuri, an sulieri re-
aqciebi. esaa energiiT aRsavse teqstebi. amisi cxadyo-
faa leqsi `poezia2~. yvela aso, maT Soris, patara `n~ ra-
Racis simbolos warmoadgens. cxovelebiT, romelTa
Tvisebebi mravalferovania, gadmoicema uamravi meta-
fora, am TeTr-Sav nawerSi Cans poeziis `magari~, mta-
cebluri manevrireba. mokle suraTsa da leqsSi mTeli
balada, istoriuli siuJeti warmoiSoba, romelmac, Se-
uZlebelia, aqtualoba dakargos.
1
saubaria leqsze `werili~. ix. gv. 17-24..
2
leqsi ix. gv. 94.
179
viTvaliswineb, rom, roca `fiqris poezias~
(`Gedankenlyrik~) exeba saqme, enis es komponentebi teqsteb-
Si unda iyos gadmocemuli. ramdenadac aq subieqturi aR-
qmebi, an obieqturi faqtebi raime rols asruleben, isini
gavlenas axdenen sinamdvileze. me mgonia, rom enisa da
sityvis aseTi gadmocema, romelic SeuZlebelia werilo-
biTi saxis gareSe, aris arsebiTi saWiro momenti. saT-
qmels mniSvneloba rom mivaniWoT, azris Tavisufleba
unda gamoviyenoT pozitiurad. aq saqme ar exeba manipu-
lacias, propagandas, aramed, komunikacias da erTmaneT-
Tan adamianuri aRqmis unaris amoqmedebas. ramdenadac
enas aqvs raRac instiqturi da Zalze sxeulebrivi, risi
waxalisebac mwerlisa da mkiTxvelisTvis xiluli, aSkara
xdeba. SesaZlebelia viRaca mudmivad cdilobs sakuTari
ena iswavlos, ufro sakuTari gaxados, misi megobari da
motrfiale gaxdes. CemTvisac, rogorc sxvebisTvis, cxa-
dia, erTi ram, enis bolomde daufleba SeuZlebelia,
Tumca amisi cdis ufleba yvelas unda hqondes. ena er-
Tdroulad aris saidumlo, saSiSroeba, vneba da amasTana-
ve, simSvide da usafrTxoeba, rogorc Sin yofna, rogorc
samSoblo. hegelis ganmarteba rom gamoviyenoT, is ar Se-
icavs makonstruirebel, magram arc destruqciul kom-
ponentebs, mudam mianiSnebs da gvaCvenebs Semecnebas,
cnobierebas da masTan mWidrod dakavSirebul interaq-
ciul relaciebs. bevri gagebiT ena implicituria. isaa,
ufro metad, qaosi da moZraoba da amavdroulad, sakvle-
vi baza. gaurkvevloba da dabneuloba sagrZnobi da aSka-
ra xdeba da avtoris Ziebisa da povnis yvela komponenti
gamoixateba evoluciurad, avTenturad. swored esaa
eniTa da enis mieri SegrZneba.
Sen mier naxsenebi gansxvavebuli magaliTebi sworia
imasTan dakavSirebiT, rom teqstSi arsebuli moZrao-
bebi aRqmadia iseve, rogorc is faqti, rom filmi arse-
biTad siuJetebisgan, suraTebisgan Sedgeba, risi Cvene-
180
bac me TviTonac mindoda. Tanadroulma STabeWdile-
bebma SeiZleba Tanadrouli wakiTxva gamoiwvios, rad-
gan mkiTxvels, an TviTon unda, rom hqondes es `gasaRe-
bi~, an unda, rom xelT igdos.
enis kognituri nawilebi, maTi emociuri moZraobebi,
maT suraTsa da nawerSi kargad rom iyos gagebuli, saWi-
roa mkiTxvelma sakuTari xmiT waikiTxos. es aris mudmivi
dialogi enasTan, romlis gaRviZebasa da waxalisebasac
cdilobs poeti. (leqsi `ukanaskneli wakiTxva1~ amisi ma-
galiTia, sityva (`morg(u)endlich~), esaa gadamwveti toni am
leqsSi, romelic xmiT sxvanairad ver gadmoicema).
avtors albaT SeuZlia saTaurisa da teqstis struq-
turiT, siuJetiT gaaRviZos cnobismoyvareoba da swo-
red am cnobismoyvareobiT gadasces sakuTari azri, saku-
Tari saTqmeli mkiTxvels. es aris winadadebaTa grZel
wyobebze logikuri, TavisTavad cxadi uaris Tqma, rome-
lic yvela winadadebaTa wyobas moiazrebs, rogorc
cvlads. aseve, SesaZlebelia, swored maTi saSualebiT
mkiTxvelis emociebis gaRviveba, maTi cduneba am gziT. me
vfiqrob, rom msgavsi sensorebis arseboba, romelic iw-
vevs cnobismoyvareobas, yuradRebas da gacnobierebas
interaqtiuli teqstebze dafuZnebiT, aucilebelia. sa-
Tauridan `werili2~ (Brief), romelic simokles aRniSnavs
Tavisi arsiT, momdinareobs da viTardeba ufro grZeli,
farTo eqskursi sicocxlis, cxovrebis aRqmasTan dakav-
SirebiT. am SemTxvevaSi formis eqsperimentsa da TamaSs
ar exeba saqme, rogorc es umetesad dadaizmSi warmoebs,
aramed saqme gvaqvs bunebriv palindromTan, sadac sityva
sxva raRacaSia damaluli da sxva ramiTaa moculi. aseve
vxedavT Cven leqss, rogorc iseT raRacas, rac icvleba
nela, magram mudmivad; amavdroulad, masSi aris raRac,
1
leqsi ix. gv. 134-135.
2
leqsi ix. gv. 17-24.
181
rac rCeba ucvlelad, iseve, rogorc Rrublebis naxate-
bi, formebi, romlebic arsiT da arsobrivad aris erTgva-
ri. rogorc ukve Sevecade meTqva, ar arsebobs erTader-
Ti swori `wesrigi~, imitom, rom sinamdvileSi yvela swo-
ri wesrigi aris mravalmxrivi da mravalTemiani da, arse-
biTad, gansakuTrebulia. qveteqstebi leqsSi warmoad-
gens leqsis SigniT arsebul calke poetikas. maTi saSua-
lebiT mkiTxveli sakuTari gagebiT da esTeturi xedviT
wvdeba leqsis arss da es arc wakiTxulis gamocdilebis
Tavisuflebas zRudavs da arc kritikas, piriqiT, igi mo-
iTxovs kritikasac da wakiTxulis gagebis Tavisufleba-
sac.
n. p.
am seriis leqsebis pirvel krebulSi cdilob ax-
sna, `advilad misaRebi, advilad sakvlevi wignebi~ da
leqsebi. kiTxvaze: `risi Tqma unda avtors leqsiT?~
sakuTar SeniSvnebs, biografiul informaciebs gvaw-
vdi da esec interpretaciis sagani xdeba. 2012 wels
meore seriis krebuli gamoica, Semdeg — mesame. da-
sawyisi CemTvis eqsperimentiviT Canda, magram meore
da mesame krebulebiT ukve stili gamoikveTa. rogor
gamoiyureba inspiraciis procesi? ra STagagonebs?
g. r. g.
es koncefcia jer kidev daaxloebiT 30 wlis win Ca-
movayalibe. miuxedavad imisa, rom es yvelaferi raRac
formiT ukve mqonda TavSi, mainc ar vfiqrobdi, rom bo-
lomde iyo momwifebuli. am gadadebisa da drois ga-
welvis mizezi umetesad iyo Tavisufali drois arqona,
iseve, rogorc Cemi instiqti, rom momecada da es raRac
ufro metad momemwifebina. sabolood, mainc ganvaxor-
ciele, xorci Sevasxi am tandems, cxovrebiseuli yofis
Serwymas filosofiur msoflxedvasTan, romelic ar-
182
sebobs `Sidasa~ da `gares~ Soris. me ar vamcireb am yve-
lafris mniSvnelobas. am seriis pirveli krebulis Se-
savali, 9 leqsiT, mTlianobaSi, daaxloebiT, 100 gver-
disagan Semdgari, swored am progressa da Cems ganzrax-
vaze mianiSnebda. leqsebis yvela Semdgomi krebulic
unda yofiliyo erTi, dasrulebuli Tavi am 9 Tavisgan
Semdgari namuSevrebisa, romelTa saSualebiTac mkiT-
xveli klasikuri muzebis meSveobiT, fantaziuri, saxe-
lovnebo figurebis, poeziis cxra gansxvavebuli Jan-
ris alegorizacias, simbolizebas moaxdenda. koncep-
ti, Sesabamisad, iyo adreve mzad, moicavda saTaurebsa
da leqsebs da, nawilobriv, Cems saTqmels. Tumca, dro-
dadro leqsebi icvleboda da teqstebi emateboda.
meore krebuli, romelic 2012 wels gamoica, Seicavs
1985 wels daweril leqss, romelic DIN-iT A 5 forma-
tis 51gverdiani teqstia, roca yvelaze patara leqsi
mxolod erTi sityvisgan Sedgeba, romlis Sinaarsic sa-
Tauris or, an sam sityvaSia Cateuli. me, rogorc zemoT
aRvniSne, ar vilaparakebdi `interpretaciebze~ da arc
`analizebze~, aramed -`qveteqstebze~ (Subtexten) da `me-
tateqstebze~ (Metatexten), romlebic leqsis damaluli
nawilebia. Tumca misTvis, vinc xsnis, visac siamovnebs
es procesi, me naklebad vlaparakob interpretaciaze,
aramed vsaubrob analizze, raTa is ufro advili gasa-
gebi iyos. rac Seexeba interpretacias, es ukve unda da-
vutovoT mkiTxvels, rogorc pianistebi axdenen kom-
poziciis interpretacias an xelaxla `damuSavebas~,
rac Zalian xSirad mimzidveli, damabneveli, gamsxivos-
nebeli da SemoqmedebiTi procesia. sazogado koncef-
ciebi Cems pirvel krebulSi Cemeuli ganmartebiT gad-
moveci. ratom cxra krebuli, ratom cxra muza? es xan-
daxan SeiZleba zogierTisTvis Zalian uneburad da ara-
bunebrivad Candes. Tumca cxra muza mudam arsebobda
saukuneebisa da aTaswleulebis ganmavlobaSi da, me
183
mgonia, rom es ubralod ki ar moxda ase, aramed ase iyo
kristalizebuli formebsa da SinaarsebSi. CemTvis cxa-
dia, rom humanitaruli Tu sabunebismetyvelo mecnie-
rebebi CvenSi da Cveni meSveobiT xdeba ufro xiluli,
viTardeba, erTmaneTSi ireva da xSirad, erTmaneTsac
gadakveTs. asevea hiolderlinis poezia da asevea fi-
losofia, nicSes filosofia, iseve, rogorc baxis musi-
ka, aseve, religia da fsiqologia; beThovenis, Tundac,
mocartis musika da politikuri msoflxedva. igive iT-
qmis miqelanjeloze, leonardosa da Seqspirze, aseve,
SoTa rusTavelze da a.S. es ar exeba am yvelaze did pi-
rovnebebs; radgan xelovneba per se (Sinaganad, TavisTa-
vad) bolos da bolos, aris sruliad SemousazRvravi
da arc erTi ena ar aris mxolod `sityvieri~, `gansaz-
Rvruli~, aramed, mudam asociaciuri da mediatoru-
lia. yvela calkeuli leqsic aris gansxvavebuli erTo-
ba gavlenebisa da komponentebis materialuri da reaq-
ciuli TvisebebiT. yvela leqsi aris sruliad gansxva-
vebuli da, amasTanave, erTnairi materiiT Seqmnili,
wminda materialurad Tu SevxedavT: yvela Sedgeba an-
banisagan da winadadebaTa wyobisgan; fsiqologiurad
Tu SevxedavT, esaa calkeuli avtorebis reaqciebis,
gancdebis gamoxatva. leqsebs, romlebic banaluri
Cans, SesaZloa, hqondes siRrme, xolo is leqsebi, rome-
lic ufro metad siRrmiseulad da saidumloebiT mo-
culad gamoiyureba, gaSifvris Semdeg SeiZleba aRmoC-
ndnen Zalian martivi, hqondeT Zalian ubralo Tema.
amis paralelurad, me mivmarTav axalgazrda Taobebs,
vcdilob, rom maT Tavisufleba gavuziaro.
is, rom arsebobs formisa da Sinaarsis bevri feri,
Sinaarsisa da formis bevri Crdili, forma da ara mxo-
lod Sav-TeTri gamosaxulebebi, adasturebs emociur
gagebas da enis pedagogiuri kompetenciis didaqtikur
meqanizmebs. leqsis SesaZlo kvintesenciis warmodgena,
184
rogorc gansakuTrebuli teqsti, me ar warmomedgina
pirveli krebulis bolos. me vuTiTebdi SesaZlo ab-
straqciebze, rogorc emociurad maneruli qveteqste-
bis sapirispiroze, raTa meCvenebina, rom avtors, ro-
gorc mkiTxvels, komparatiulad da hermenevtikulad
kidev ufro meti SeuZlia. Sesabamisad, saqme exeba sru-
liad Ria teqstebs, romlebic mkiTxvelis SegrZnebebs,
STabeWdilebebsa da gamoxatvebs Riad tovebs, gasaqans
aZlevs. erT-erTi krebulis epilogSi naTqvamia: `ras
akeTebs amdeni sityva? sityvebi ratom ar rCebian ubra-
lod `sityvebad~?! es albaT ase SeiZleba gavigoT: sit-
yvebi niSnavs cxovrebas, simwifes, saubars.~
CemTvis inspiraciad bevri ram SeiZleba iqces — zogi-
erTi STabeWdileba, SeiZleba, romeliRac momentSi amo-
tivtivdes, zogi ki, mudmivad zedapirze iyos. iqneba es
reaqciebi movlenebze, bunebis dakvirvebiT miRebuli
STabeWdilebebi, sxvadasxva kombinaciebi, yurmokruli
siuJetebi, TvalSisacemi metaforebi, dialogebi da sa-
ubrebi gadacemebsa Tu leqciebze, sxvadasxva saqmiani
termini, myari formebiT TamaSi, sareklamo mowodebebi
da sloganebi, samecniero mignebebi Tu Jurnalistebis
mier aRmoCenili kavSirebi — yvelaferi SeiZleba iqces
leqsis Seqmnis winapirobad. sabolood, enas mivyavar
TviTon enasTan. ukve aTi, Tormeti wlis asakSi TvalSi-
sacem raRacebs viniSnavdi; es raRacebi CemTvis Zvirfasi
Canda, miuxedavad imisa, rames vukavSirebdi maT, Tu ara;
Cems inspiracias sabolood warmoadgens enis aRqmisa da
gagebis survili, gaugebrobidan komunikaciebamde, ga-
bednierebis, Tu Seuracxyofis SesaZleblobebi sityve-
bis meSveobiT, miuxedavad imisa, axlavs amas Tan araver-
baluri komunikacia, Tu ara. amas yovelTvis gansakuT-
rebul yuradRebas vaqcevdi. me yovelTvis mqonda mos-
menisa da dakvirvebis unari. Cemi bavSvobis STabeWdile-
bebze gavlenas axdenda Cem garSemo enis saWiroebebis
185
nakleboba da survili, enasTan axlos mivsuliyavi. unda
aRvniSno, rom ena aris erTdroulad raRac bunebrivi,
adamianuri da raRacnairad RvTaebrivic, iseve, rogorc
erTgvarad `arabunebrivic~. misi dazianebac SeiZleba
da gankurnebac, misi arsebobis Sewyvetac, xelaxla `aSe-
nebac~. swored es maocebda emociurad. krebulebSi va-
lageb da naTels vfen Cems fiqrebs, grZnobas, Cems ganvi-
Tarebas, an gardamtex etapebs, mniSvnelovan sxvadasxva
SemTxvevasa da sxvadasxva muzas. amasTan, Cems msof-
lxedvas gadmovcem imdenad kargad, ramdenadac es SesaZ-
lebelia, miuxedavad imisa, rom es SeiZleba Zalian kar-
gad ar gamomivides, magram imdenad, ramdenadac es yve-
laferi rCeba avTenturad, CemTvis ukve azriania. buneb-
rivad da xelovnurad, subieqturad da obieqturad igi-
ve mdgomareobaSi rom darCe da es aCveno — CemTvis swo-
red amisTvis arsebobs lirika. albaT, asecaa, radgan gza
impulsidan qmedebamde, ucabedad mosuli azridan, STa-
gonebidan damowmebamde xdeba mcire droSi da Cven mas
naklebad vusvamT kiTxvas, vidre — roca es xdeba ufro
droSi gawelil formebSi. radganac polusebi — filo-
sofia da musika or sxvadasxva mxaresaa, magram mainc Se-
uZliaT erTianad, erTdroulad moaxdinon gavlena. li-
rika CemTvis sul warmoadgenda am ori polusis sakuTar
cxovrebaSi bunebriv integracias, SeerTebas. maSin es
jer kidev ar mqonda gacnobierebuli da arc amisi mo-
lodini mqonda. weras seriozulad movekide da amis gamo
didxans saidumlod davtove is, rom leqsebs vwerdi.
`amayad~ vixseneb Cemi bavSvobis or leqss. erTi iyo
leqsi fexburTze, germanulis maswavleblis mocemuli.
Cemi pirveli, namdvili leqsi aT wlisam davwere. ise ga-
movida, rom klaselTa teqstebisgan gansxvavebiT, me
ver vbedavdi am leqsis xmamaRla wakiTxvas.
`isari~- ase erqva Cems leqss, romelic sakuTar Tavs
mivuZRveni, romelSic Cemi Sinagani Cavkete. maSin camet-
186
naxevari wlisa viyavi. seirnobisas davinaxe, rogor Tama-
Sobdnen TerTmetiode wlis biWebi namdvili isriT, wve-
tiani TaviT, vertikalurad cdilobdnen srolas. is, rac
maSin ar vicodi, dRes ukve adamianobis Wkvianur parabo-
lad meCveneba. refleqsia refleqsiaSi, es iyo Cemi inspi-
racia. musikis msgavsad Zlierad, didxans, Zalian did-
xans, garedan Cemze arafers mouxdenia zegavlena.
n. p.
bolo dros xSirad saubroben identobis prob-
lemebze. am mxriv, identobis romeli faqtorebi da
niSnebi ikveTeba da ramdenad Zlierad varT dakavSi-
rebuli gansxvavebul identobebTan, anda, ramdenad
varT maTze damokidebulni da gavlenis qveS moqceu-
lni? Sen SemTxvevaSi rogoraa es? Sens identobaSi ra
TamaSobs rols? da rogor xdeba gavlenis gavrcele-
ba Seni leqsebidan da wignebidan?
g. r. g.
bunebrivia, rom Cven varT gavlenis qveS moqceuli ar-
sebebi, rom ar visaubroT fsiqologiisa da sociologiis
terminebiT, esaa Sereuli gavlenebi, rogorc Cveni saku-
Tari, aseve, sxvebisa. ucxo da sakuTari aRzrda, rogorc
Cveni Tavidan acilebis, winaaRmdegobis gawevis, gamZleo-
bis, agresiis, marcxis, gaqcevis, Sedegis, asimilaciis, mi-
Rebisa da pativiscemis moZraobebi da cvlilebebi, Cven-
Sive gvqmnian Cven. aq igulisxmeba Cveni sakuTari saxe da
Cveni saxe sxvebis TvalSi, rac, aseve, Cveni ganviTarebis
gzidan gamomdinareobs. es orive mTavari faqtori Cven-
Tvis nawilobriv cnobilia, xandaxan, albaT, swor dros,
bunebrivad gvaxsendeba xolme, xandaxan udides gavlena-
sac axdenen, relativizdebian, an imalebian da icvlebian,
magram, sabolood mainc erTmaneTs erwymis... ase Cven Se-
iZleba davinaxoT Cveni Tavebi, rogorc mudmivad cvale-
187
badobaSi myofni, amave gagebiT aris mudmiv cvlilebebSi
`leqsebic~... cvalebadi, rogorc cxovrebiseulad arse-
buli, cvalebadi, dakargvadi.
Tanamedrove cneba `genderi~, ramdenadac is gulis-
xmobs sqesTa rolebsa da sqesTan dakavSirebul Tvise-
bebs, dRes ufro da ufro kiTxvis niSnis qveS dgeba. is
ufro gvaCvenebs, rom ar arsebobs Savi da TeTri cxov-
rebaSi, maTi gayofa ver moxdeba da Tu amas izamen, es
iqneba xelovnuri gayofa. sazogadoebebSi Zalian Zlie-
rad gansxvavdeba politikuri ganviTarebis done da
kulturebi erTmaneTisgan. es gansxvavebebi imdenad
Zlieria, rom me TiTqmis imasac veWvob, rom ufro Zlie-
ria, vidre erT sazogadoebebSi individebs Soris arse-
buli gansxvavebebi; kultura, romelic enasTanaa kav-
SirSi, yvelaze erTnairad ar axdens gavlenas demokra-
tiul, Tavisufal, pluralistur sazogadoebebSi, miu-
xedavad imisa, rom iqac arian aseve gavleniani da SeiZ-
leba, sxvebze metad gavleniani `gamTanabreblebi~; ro-
ca vfiqrobT reklamisa da moxmarebis RmerTze korpo-
raciul-kapitalisturi iseve, rogorc saxelmwifoeb-
rivi kapitalizmis, an regionaluri kapitalizmis reJi-
mebSi. me mainc imisken viyavi midrekili, rom adamiano-
bisTvis mimeniWebina ufro meti saerTo da gamaerTiane-
beli, vidre erTmaneTisgan gamomyofi, macalkevebeli
genderuli rolebi, romelsac eqvemdebarebian xolme.
iseve, rogorc leqsebi, individebic aqtiurisa da pasi-
uris, meamboxisa da reaqcionerulis nawilebisgan Sed-
gebian. TiToeuli aris, rogorc riumkorfi ityoda,
`gansakuTrebuli, rogorc Cven, yvela~. erovnuli, Tu
saerTaSoriso saswavlo gegmebi, stereotipebi, wigne-
bi, xatebi da tendenciebi aseve gavlenas axdenen, ojax-
Tan da mTavar, gadamwyvet movlenebTan erTad, Cems
cxovrebaze, Cems cnobierebaze, Cems aRqmaze, Cems per-
speqtiul msoflxedvebze. rac ufro izrdeba da yalib-
188
deba adamiani, zogi ufro adre, zogi ufro gvian, zo-
gic, albaT, arasdros, ufro metad SeuZlia mas, rom sa-
kuTari Tavisgan distancirdes da iswavlos, isurvos
sxvebis mimarT hqondes pozitiuri damoukidebloba,
pozitiuri mimarTeba, moaxdinos integracia, sworad
Seimecnos, imis nacvlad, rom mxolod ivaraudos, mxo-
lod gagebisa da swavlis survili hqondes. aq aSkarad
imedis momcemia motivi imisTvis, rom Tavi igrZno er-
Tianobis, RvTaebrivis, qmnadobis nawilad. risi aRniS-
vnis uflebac maqvs Cemze, aris, ra Tqma unda, moTxovni-
leba, `gindodes, gaigo~ da amitom, kiTxviTa da weriT
Cemi sakuTari Tavis wakiTxvis ufro da ufro gaZlie-
reba. ufro metad dakvirveba, yuradRebis miqceva...
esaa ufro hamletiseuli da faustiseuli gza. gza
imisken, rom gaigo, Seimecno is, Tu ras aerTianebs sam-
yaro, ras inaxavs samyaro. am gzebs swored es aerTia-
nebs. sabolood, saqme exeba saidumlosa da saswauls,
gangebasa da mwuxarebas, bednierebasa da ubedurebas,
siamovnebasa da `gasrolas~ adamianad yofnisa, romel-
sac vfiqrob bavSvebic adre eziarebian (zustad am
grZnobiT Seiqmna leqsebi `er-Ti bav-Svu-r(i/o)-bas-
Tan-ga-mo-sam-Svi-do-be-be-li-sa-Ra-mo1~ (`Leb-ends-ab-
end-ein-es-kin-des~) da `emansipacia2~ (`Emanzipation~) — amje-
rad am oriT SemovifargloT). strategiebi da SesaZ-
leblobebi am fenomenis dasaZlevad, aris, umetesad,
SemosazRvruli cxovrebis mdgomareobebis bedniere-
bisa da ubedurebis kavSirebiTa da cvladebiT, rac xSi-
rad geografiulad ganisazRvreba.
kiTxvam, weram, Cemma interesma ufro metad Tavisu-
fali gamxada mcdari azrebisa da stereotipebisgan, Ce-
mi midrekileba internacionalizmis mimarT gaaZliera.
1
leqsi ix. gv. 125-126.
2
leqsi ix. gv. 104-106.
189
es ufro Tavisufali, ufro humanuri xedva naTesaoba-
sa da saboloo erTobaze, efuZneba mtkice kavSirsa da
kuTvnilebas sakuTar fesvebTan da cxovrebasTan kul-
turul-politikur-geografiul samSobloSi. vvarau-
dob, rom ena raRac doneze mentalobas atarebs Tan,
adamianebze potenciurad mentalur gavlenebs axdens,
maT mgrZnobiares xdis da aseve, calkeul erovnul
kulturaSi warmoSobili naSromebi. TavisTavad cxa-
dia, rom analogiurad, sxva kulturis naSromebisagan
sazrdoobs kidec. goeTes sityvebi: `vinc sam aTaswle-
uls arafrad agdebs, rCeba sibneleSi, codnis gareSe,
da cxovrobs dRidan dRemde...~ im asakSi movismine, ro-
ca gavlenis moxdena Zalian advili iyo Cemze. aseve, ba-
xis musikam STamagona adreul wlebSi da mindoda, rom
es gavlena yofiliyo Zlieri da mas mivyolodi. me ar
maklda sulieri sakvebi ucxouri kulturebidan, saer-
TaSoriso literatura da musika me mxdida ufro Tavi-
sufals da ufro samarTlians. Cems SemTxvevaSi aman mi-
biZga ucxo enebis swavlisken, ucxoelebis stumrobis-
ken da aman Semiqmna materialuri SesaZlebloba memog-
zaura. yvelafers aCqarebis gareSe viTvisebdi, magram
didi mondomebiT. tolerantoba erTia, gulgriloba —
meore... monawileoba, empaTia namdvili komunikaciis
saWiro nawilia. urTierTpativiscemas, Sewynarebas er-
TmaneTze zrunvas (Einanderachten) udavod aqvs kavSiri
enasTan. amis ararseboba ucodinrobas, interesis arar-
sebobas moaswavebs, zogadad, bedTan, gangebasTan mi-
marTebiT. `yuradRebianoba~ (`Achtsamkeit~) CemTvis aris
ZiriTadi sityva kulturuli `identobebisa~ (mravlo-
biTis forma aq specialurad gamoviyene).
albaT Cems leqsebSi cxadia subieqtebis mimarT ufro
Ria da Tavisufali damokidebuleba, imitom, rom maTSi
aris ufro meti mimRebloba, vidre uaryofa, ufro gace-
ma, vidre dabrkoleba, rac axasiaTebs leqsebis tons. ram-
190
denadac lirikosi Tavis grZnobebs xsnis yvela im STabeW-
dilebisTvis, rac mis garSemoa, poeti, rogorc adamiani,
SedarebiT Caketilia. imedi maqvs, rom am moments Cems
leqsebSic dainaxavT da es sarwmuno iqneba.
n. p.
bolo wlebSi dakavebuli iyavi qarTuli poeziiT.
qarTvel mTargmnelebTan erTad imuSave da qarTuli
xalxuri poezia, klasikuri da Tanamedrive lirika
xelaxla Targmne. rogor daaxasiaTeb qarTul lite-
raturas an, poezias msoflio literaturuli mov-
lenebisa da dasavleTis samyaros literaturuli
procesebis konteqstSi?
g. r. g.
zemoxsenebuli seriis `cxra leqsi da maTi analizis~
dagegmili gagrZeleba da sxva gegmebi gagrZelda Cem mier
davalebad da amocanad aRqmuli SansiT, qarTuli poezia
Tvisobrivad da raodenobrivad ufro axlodan rom ga-
mecno da misi gavrcelebis SesaZlebloba mqonoda.
CemTvis, rogorc poetisTvis, romelic 20 welze me-
tia kiTxulobs literaturul teqstebs, 42 wlamde uc-
nobi iyo qarTuli poezia da misma erTbaSad gacnobam
CemSi sammagi aRfrTovaneba da gancvifreba gamoiwvia.
pirveli: rogor SeiZleboda mediaSi msgavsi literatu-
ruli da kulturuli ganZi, Tundac dRevandel mediasiv-
rceSi, damaluli darCeniliyo? meore: SesaZlebeli iqne-
boda saerTod, qarTulis aqamde swavla, testebis origi-
nalSi wakiTxva, wakiTxulis ase gaazreba da dalageba? me-
same: ra SemeZlo me Cems SezRudul sivrceSi, Cems SezRu-
dul energiul da literaturul SesaZleblobebSi game-
keTebina, rom wvlili Semetana am da sxva qarTuli ganZe-
bis gavrcelebasa da popularizaciaSi?
191
imis meSveobiT, rom bedma marguna cxovrebis sim-
didre, rom me umTavresi ukve movipove: siyvaruli, si-
axlove da TanagrZnoba yvela qarTvelisagan. magram, ra
Tqma unda, amas ver mivaRwevdi Cemi sakuTari, Zveli da-
valebebisa da valdebulebebis gareSe. me am moTxovneb-
ma Sinaganad ufro gamamdidra (swored es suli, es gan-
cdaa xorcSesxmuli leqsSi, saxelad `Pelerinage~).
me, rogorc damwyebsa da moxalises, ar SemiZlia Tavs
ufleba mivce, rom qarTul literaturasTan dakavSire-
biT erTi Sefaseba gavakeTo, realuri daskvna gamovita-
no. Tumca, iseT profesionalebs, rogoricaa batoni,
profesori fenrixi, gakeTebuli aqvT Zalian maRali Se-
fasebebi qarTul literaturaze, rac dafuZnebulia
siRrmiseul codnasa da kvlevaze da am azrebis gaziareba
CemTvis ormagad advilia. germanul TargmanebSic ki ig-
rZnoba, rom qarTuli literatura aris erTdroulad
originaluri da amavdroulad, aranairad ar aris ucxo.
im faqts, rom qarTul literaturaSi gaerTianebulia da
erTmaneTs erwymis sxvadasxva gavlenebi, gamomdinareobs
bunebrivi avtoritetulobidan da TviTSemecnebidan
drois Sesabamisi, Sinaarsobrivi da formaluri siRrmee-
bidan. amavdroulad, qarTuli literatura warmoadgens
sxva yvela literaturisTvis rogorc Zvel da ganaxle-
bad ganZs, aseve `ararsebul kavSirs~ aRmosavleTsa da da-
savleTs Soris, albaT rogorc sparsuli, an rogorc es-
panuri literatura SeiZleba yofiliyo arabuli samya-
rosTvis. bunebrivia, rom aravis SeuZlia sakuTari lite-
raturis Sesaxeb `SedarebiTobiT~ ilaparakos, radganac
es, sul mcire, sakmaris codnas moiTxovs im sxva litera-
turis Sesaxeb, romelsac vadarebT. hermenevtikuli da
SedarebiTi swavlebis problema mdgomareobs informa-
ciebis mogrovebasa da erTdroulad asociaciur, fanta-
ziiT savse da sakmarisad distancirebuli xedvis Camoya-
192
libebaSi, am xedvis ganviTarebisa da gadmocemis, gazia-
rebis survilSi.
Tumca CemTvis, rogorc damwyebisTvis, SeiZleba,
rom grZnoba, midrekileba da siyvaruli iyos indikato-
ri. rogor SevZlebdi Zveli berZnuli, franguli, ru-
suli, espanuri, italiuri, Soreul aRmosavluri da a.
S. literaturis Targmanis gareSe gagebas? sruliad Se-
uZlebeli iqneboda. aseve iTqmis TviT laTinur da in-
glisurenovan literaturaze, Tumca es da sxva enebi,
SeZlebisdagvarad, kargad Seviswavle skolaSi.
qarTuli literaturis gavrcelebis da qarTveli
avtorebis cnobadobis gazrda iqneboda imisi safuZve-
li, rom qarTuli ena gavrcelebuliyo, popularuli
gamxdariyo, raTa istoriaSi, kulturasa da mentaloba-
Si monawileni vyofiliyaviT. umniSvnelovanesia da oq-
ros fasi aqvs mogzaurebis cnobebsa da saxelmZRvane-
loebs iseTi qarTveli avtorebisa, rogoricaa naira
gelaSvili da germaneli qarTvelologebis, rogori-
caa hainc fenrixi. ufro axali cnobebic, iqneba es Jur-
nalisturi Tu literaturuli xasiaTis, aseve filmebi,
maT Soris dokumenturi filmebi, rac ufro da ufro
xSirad keTdeba. vinc saqarTvelos istorias gaecnoba,
aucileblad daeufleba mowiweba da gaoceba, qarTuli
enis, damwerlobisa da identobis gadarCena, mxolod
Zalze Zlieri, gacnobierebuli, bunebrivi Zalaufle-
biT SeiZleba aixsnas, rac SeiZleba swored Zveli kul-
turis xalxs hqondes. qarTvelebi namdvilad poeture-
bi arian, vTqvaT, irlandielebTan SedarebiT. qarTuli
literatura msoflio literaturisTvis da, Sesabami-
sad, dasavluri literaturisTvis SeiZleba warmoad-
gendes aqamde sruliad ucnob kavSirs sivrceebsa da
droebs Soris, identobebsa da aqamde Tvalsawieridan
gamorCenil naTesaobebsa da kavSirebs Soris da man Se-
193
iZleba, gamoiwvios erTmaneTTan daaxloebis sruliad
axali da arsebiTi impulsi, sul mcire, evropisaTvis.
cneba `msoflio literatura~ vilandidan goeTem-
de, sxvadasxva mniSvnelobebiT gamoiyeneba; literatu-
ris TvalsazrisiT, istoriiTa da humanizmiT dainte-
resebuli adamianebisTvis es iqneba namdvili simdidre
da wesiT, qarTuli literatura unda CaiTvalos saer-
To, universalur literaturul ganZad. qarTuli li-
teratura yvela saukuneSi da yvela sferoSi gvTava-
zobs sruliad axal, Zalian Zvirfas masalas.
da me vgrZnob Zlier survils, monatrebasa da moT-
xovnilebas, rom qarTulma kulturam da qarTvelma
xalxma mimiRos. qarTul literaturaSi rCeba STabeWdi-
leba TviTcnobierebisa, romelic ufro mimzidveli da
sasiamovnoa, rac metad vuaxlovdebi am qveyanas, mis
xalxs, kulturasa da istorias, Tavs warmovidgen im
mdgomareobaSi, rom Cven, germanelebi, oTxmoci milioni
adamiani, romelTac Cvens enaze gvaqvs Zalian didi li-
teratura, CavTvaloT aq avstriuli da Sveicariuli
literaturac, istoriulad daviwyebuli viyoT, ekono-
mikurad da samxedro TvalsazrisiT sruliad umniSvne-
lo, rva an mxolod oTxi milioni viyoT, da erTaderTi
Cveni kulturuli didebiTa da istoriuli ganviTare-
biT vcocxlobdeT da msoflios xalxebis mxolod nawi-
lisTvis viyoT cnobili; da gvqondes survili da mis-
wrafeba, rom sakuTari Tavi gavacnoT sxvebs da es sur-
vili, rogorc wesi, aris yovelTvis Zalian didi, gansa-
kuTrebiT maSin, roca ukve Seswavlili gaqvs, afaseb da
gaocebs sxvebis kultura da literatura, an saerTod,
misi siyvarulic ukve naswavli gaqvs.
es zustad miemarTeba saqarTvelosa da qarTvelebs.
me maqvs saqarTvelos Tavisufali ganviTarebis, awmyos
da warsulis yovlismomcveli, siRrmiseuli gaazrebisa
da ganviTarebis imedi, romlebic realurad arian Zalze
194
mgrZnobiareebi erTmaneTis kulturuli monapovariT da
swored amitom, erTmaneTis gagebis meSveobiT, saTaves
udeben TanamSromlobas, gacvlasa da daaxloebas.
gansakuTebiT frankfurtis wignis bazrobis saer-
TaSoriso forumze, iseve, rogorc es moxda islandiis
literaturis SemTxvevaSi, ukanasknel wlebSi, — furo-
ri unda moaxdinos qarTulma literaturamac. mTeli
speqtri kulturisa, musikisa, cekvisa Cven gagvamdid-
rebs, Cvens horizonts gagvifarToebs da gagvxdis uf-
ro cnobismoyvares, raTa es qveyana da xalxi ukeT ga-
vicnoT. ufro gafarToebuli msoflios suraTi SesaZ-
leblobas mogvcems, rom daviwyebuli kavSirebi da
arasdros dajerebuli Tu damowmebuli naTesauri kav-
Sirebi xelaxla movipovoT da saqarTvelos da kavkasi-
is xalxebis bedi, saerTod, rogorc msoflio regioni-
sa, Cvens evrocentrul msoflio xedvaSi gavaerTia-
noT. es Cven dagvexmareboda erTmaneTis gamdidrebaSi,
ukeTesebad gaxdomaSi da gamococxlebaSi. mjera, rom
qarTuli literaturis, misi originalobis, sivrcisa
da siRrmis ukeT gacnoba damatebiT sasicocxlod gaam-
didrebs msoflios kulturisa da bunebis STabeWdile-
biT da CvenTvis yvelasTvis es iqneba impulsi gamococ-
xlebisa da gamoRviZebisaTvis.
netav, darCes samyaro sakmarisad mSvidobiani, es
drosTan erTad, adamianebis moTminebiTaa SesaZlebeli.
am gzis gakvlevisa da povnis SesaZleblobebi ki swored
msoflio literaturaSi unda veZioT; maT Soris, ro-
gorc qarTul literaturaSi, aseve — germanul litera-
turaSi.
195
avtorebis, mTargmnelebisa da
dizaineris biografiebi
nino popiaSvili
198
“ferdinand de sosiuri lingvistika da semiolo-
gia“, Targmani germanulidan Sorena SamanaZesTan da ve-
nera kavTiaSvilTan erTad, Tb., 2009;
`qarTuli poeziis anTologia germanul enaze~
(Anthologie georgischer Lyrik- `Ich aber will dem Kaukasos
zu…`), gamomc. Pop Verlag, Ludwigsburg 2015, gamomcemeli
da mTargmneli gert robert griunertTan erTad;
daTo maRraZe, `jakomo ponti~ (Giacomo Ponti), poema,
gamomc. Shackerverlag 2017 (Targmnes gert robert griu-
nertma, nino popiaSvilma, maia lisovskim);
gert robert griunerti, „nostradamusi“, piesa.
Targmani germanulidan Sorena SamanaZesTan da Tamar
ziger-popiaSvilTan erTad. piesa daidga WiaTuris
akaki wereTlis saxelobis saxelmwifo dramatul
TeatrSi 2018 wels.
199
cira barbaqaZe
samecniero wignebi:
semiotikuri war(mo)dgena — 2017 weli.
siyvarulis metaforebi — 2017 weli.
semiotikuri wigniereba — 2015 weli.
ipove Seni metafora — 2015 weli.
poeziis semiotika — 2009 weli.
qarTuli mWevrmetyvelebis pragmatika — 2003 weli.
qarTuli sakanonmdeblo stili — 1996 weli.
200
gert robert griunerti
gamoqveynebuli wignebi:
`Tovlis namqeri~ (leqsebi da maTi interpreta-
ciebi), 2013;
`Jangi~ (leqsebi da maTi interpretaciebi), 2012;
`mdinaris Cqeri~ (leqsebi da maTi interpretaci-
ebi), 2011;
`nostradamusi~, piesa, 2001. daidga WiaTuris akaki
wereTlis saxelobis saxelmwifo dramatul TeatrSi
2018 wels. mTargmnelebi: Sorena SamanaZe, nino
popiaSvili, Tamar ziger-popiaSvili ;
`qarTuli poeziis anTologia germanul enaze~
(Anthologie georgischer Lyrik- `Ich aber will dem Kaukasos zu…,)
mTargmneli da Tanagamomcemeli nino popiaSvilTan er-
Tad, gamomcemloba Pop Verlag, Ludwigsburg, 2015
daTo maRraZis poema `jakomo ponti~ (Giacomo
Ponti), Shackerverlag 2017 (Targmnes gert robert griu-
nertma, nino popiaSvilma, maia lisovskim).
201
Sorena SamanaZe
daibada 1963 wels TbilisSi. literaturuli mTar-
gmneli, SoTa rusTavelis qarTuli literaturis insti-
tutis mecnieri TanamSromeli. mTargmneli germanuli-
dan, inglisuridan, rusulidan. aseve qarTulidan germa-
nulad. naTargmni avtorebi: elfride ielineki, herta mi-
uleri, friderike mariokeri, franc verfeli lukas ber-
fusi, roland Simelpfenigi, mariane gruberi, elizabeT
haueri, marius fon maienburgi, marlene Streeruvitci,
hans-magnus encensbergeri, franc holeri, martin makdo-
nafi, iuri lotmani da sxv.
erT-erTi mTargmneli wignebSi: ferdinand de sosi-
uri, “lingvistika da semiologia~, Targmani germanu-
lidan nino popiaSvilTan da venera kavTiaSvilTan erTad
, Tb., 2009; `qarTuli poeziis anTologia germanul ena-
ze~ (Anthologie georgischer Lyrik- `Ich aber will dem Kaukasos
zu…), gamomc. Pop Verlag, Ludwigsburg 2015, gamomcemlebi
gert robert griunerti da nino popiaSvili; `poetebi
Targmnian poetebs~ germanul enaze (`Dichter überseten
Dichter~) gamomcemloba Edition Virgines e.K. 2018; gert
robert griunerti, piesa „nostradamusi“, Targmani
germanulidan Tamar ziger-popiaSvilTan da nino
popiaSvilTan erTad. piesa daidga WiaTuris akaki
wereTlis saxelobis saxelmwifo dramatul TeatrSi
2018 wels.
Tanaavtori wignebSi: “qarTuli mwerlobis inter-
kulturuli modeli da nacionaluri identobis
problema~, Tb., gamomc. `universali~, 2016, `qarTuli
modernizmi~, gamomcemloba `meridiani~, 2016, `qarTuli
romantizmi — nacionaluri da internacionaluri saz-
Rvrebi~, gamomcemloba `meridiani~ 2012,
202
Tamar ziger-popiaSvili
203
iorg qristof griunerti
204
Sinaarsi
winasityvaoba........................................................................................... 3
nino popiaSvili
poezia da interpretaciis SesaZlebloba ........................................ 5
cira barbaqaZe
leqsebi ........................................................................................................ 61
* * * gaTenebisas mivatove sizmrebi..................................................... 62
Tavxedis werili ........................................................................... 63
* * * Seni siyvarulis zRva ................................................................ 64
* * * roca yvelafers xeli gauSvi ....................................................... 65
carielia furceli.................................................................................. 66
dRes mwerdi isev....................................................................................... 67
vauqmeb gamocdebs siyvarulSi ............................................................ 68
daarRvieT (Se)Cvevebi.............................................................................. 69
ver gamomicnob.......................................................................................... 70
pirobas varRvev........................................................................................ 71
vin aris igi ................................................................................................. 72
me var jado qari... ....................................................................................... 73
rac arasdros yofila............................................................................. 74
arafersac ar gadavdeb ............................................................................ 75
guSin............................................................................................................. 76
RmerTo, yvelaferi uxmod rogor xdeba... ......................................... 77
dRe — saswauli.......................................................................................... 78
kars miRma ..................................................................................................... 79
baliSis qveS datovebuli werili........................................................ 80
* * * gaxseni kari,....................................................................................... 82
me minda vflobde... .................................................................................. 83
sustia yvela .............................................................................................. 84
* * * miyvars SemTxveviTi adamianebi..................................................... 85
* * * me vloculob SenTvis:.................................................................... 86
* * * Sen zRva xar, me ki Seni talRa var,.............................................. 87
* * * dRes yvela kiTxva qars gavatane, ................................................ 88
* * * ar varCev, xan mzea da xanac avdrebi ........................................... 89
* * * cxovreba — siurealisturi tiloa….......................................... 90
* * * Tavi yovelTvis mogvqonda RmerTad ......................................... 91
yvela sityva Tanasworia... ..................................................................... 92
205
gert robert griunerti
leqsebi ........................................................................................................ 93
poetoba (Targmna Sorena SamanaZem).................................................... 94
poezia (Targmna nino popiaSvilma)...................................................... 95
literaturis Semodgoma (Targmna Sorena SamanaZem) .................... 96
kerZi N23 (Targmna nino popiaSvilma)................................................. 98
momlocveloba (Targmna Sorena SamanaZem)....................................... 100
sityviT gabrueba (Targmna Tamar ziger-popiaSvilma) ................. 102
werili (Targmna nino popiaSvilma)..................................................... 103
efli da feisbuqi (Targmna nino popiaSvilma)................................. 104
emansipacia (Targmna nino popiaSvilma)............................................. 105
omis leqsi (Targmna Tamar ziger-popiaSvilma) .............................. 108
Homo ludens (Targmna nino popiaSvilma) ............................................... 109
saxis gamometyveleba (Targmna nino popiaSvilma) ......................... 112
keTili daboloebisaTvis (Targmna nino popiaSvilma).................. 113
SuqniSani (Targmna nino popiaSvilma) ................................................ 114
Semodgoma III (Targmna nino popiaSvilma) ............................................ 115
tanka (Targmna nino popiaSvilma) ........................................................ 116
eifeli-feria-morgana (Targmna Tamar ziger-popiaSvilma) ...... 117
Friendly Fire (Targmna Sorena SamanaZem) .................................................. 118
germania/Semodgoma (Targmna nino popiaSvilma) ............................ 120
idolopoia V (germanulidan Targmna nino popiaSvilma) .............. 121
erTi/meore (Targmna Tamar ziger-popiaSvilma) ............................ 123
drois veli (Targmna nino popiaSvilma) ............................................ 124
foToli (Targmna nino popiaSvilma) .................................................. 125
er-Ti bav-Svu-r(i/o)-bas-Tan-ga-mo-sam-Svi-do-be-be-li-
sa-Ra-mo (Targmna nino popiaSvilma) ......................................... 126
ojaxuri kviradRe (Targmna Tamar ziger-popiaSvilma) ............... 128
Senaxva (Targmna Sorena SamanaZem)....................................................... 129
bolo wakiTxva (Targmna nino popiaSvilma) ...................................... 135
isari (Targmna Sorena SamanaZem).......................................................... 137
kvlav (Targmna Tamar ziger-popiaSvilma) ........................................ 138
myari pozicia (Targmna Sorena SamanaZem) ......................................... 139
Dog-men ZaRlikacebi (Targmna Sorena SamanaZem) ............................ 141
206
gert robert griunerti........................................................................ 201
Sorena SamanaZe.......................................................................................... 202
Tamar ziger-popiaSvili......................................................................... 203
iorg qristof griunerti...................................................................... 204
207
daibeWda gamomcemloba `universalSi~
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, : 2 22 36 09, 5(99) 17 22 30
E-mail: universal505@ymail.com; gamomcemlobauniversali@gmail.com
208