Professional Documents
Culture Documents
bokuCava
Marine Bokuchava
Cinuri WurWlis
katalogi
saqarTvelos erovnuli muzeumi
eTnologiisa da istoriis samecniero-kvleviTi instituti
Tbilisi • T b i l i s i
2017
redaqtori istoriis mecnierebaTa doqtori,
profesori eldar nadiraZe
ISBN ????????????????????????
© marine bokuCava, 2017
შესავალი...................................................................................................................................................... 5
Introduction.................................................................................................................................................. 7
daskvna........................................................................................................................ 25
katalogi.................................................................................................................... 26
Catalogue.....................................................................................................................................................26
bibliografia......................................................................................................... 122
3
4
Sesavali
5
aRniSnuli mimoxilva safuZvlad edeba simon janaSias
saxelobis saqarTvelos muzeumis faifuris fondSi dac-
uli nivTebis kvlevas, ris Sedegadac moxda fondSi arse-
buli masalis dekorirebis teqnikisa da stilis mixedviT
(rac zog SemTxvevaSi qronologiur principsac emTxveva)
dajgufeba.
vrcel samecniero literaturasa da praqtikul Ses-
wavlaze dafuZnebuli winamdebare kvleva adasturebs, rom
saqarTvelos erovnuli muzeumis simon janaSias saxelo-
bis muzeumSi arsebuli Cinuri faifuris sakmaod mdidari
koleqcia kargad warmoaCens gamoyenebiTi xelovnebis am
uZvelesi da umniSvnelovanesi sferos Taviseburebebsa da
Rirsebebs.
Cinuri faifuris WurWlis katalogi saqarTveloSi jer
ar gamocemula, es iqneba pirveli.
yoveli axlad gamocemuli katalogi mniSvnelovani
movlenaa sazogadoebis kultrul cxovrebaSi. is saintere-
so iqneba xelovnebaTmcodneebis, aRmosavleTmcodneebis,
muzeumTmcodneebis, qarTul-Cinur urTierTobebze momu-
Save pirebisa da farTo sazogadoebisaTvis. samuzeumo ka-
talogebi popularizacias ukeTebs fondebSi daunjebul
eqsponatebs, gamoaqvs farTo sazogadoebis winaSe da Tval-
saCinos xdis maT. is erTgvarad amaRlebs sazogadoebis ga-
naTlebis dones, rac Zalze mniSvnelovania.
aRsaniSnavia is faqtic, rom saqarTvelos mosaxleo-
bisaTvis araa ucxo Cinuri faifuri. saqarTveloSi, gan-
sakuTrebiT ki ZirZveli Tbiliselebis ojaxebSi xSirad
SeiZleba Zveli Cinuri WurWlis naxva. katalogis gamoce-
ma iqneba kidev erTi wingadadgmuli nabiji simon janaSias
saxelobis saqaeTvelos muzeumis fondebis Seswavlisa da
popularizaciis gzaze.
6
INTRODUCTION
Preparation for publishing a scientific catalogue bases on a comprehen-
sive monographic study of the museum items and collections and their cat-
aloging.
The catalog contains a unique collection of Chinese porcelain which is
protected at Georgian National Museum Simon Janashia Georgian Museum
(200 items in total). Cataloging is one of the main directions in the scientific
activities that are characteristic for the Museums. The catalog provides the
most complete information about the exhibitions or collections of a muse-
um.
The work consists of illustrative and textual parts. It illustrates the imag-
es of 95 most important and interesting Chinese porcelain kept at the fund
of the museum, with the corresponding extensive descriptions, where each
exhibit is dated (as far as possible) according to the porcelain items, painting
content, crock, shape, color and other identifying marks.
In addition, the work contains independent textual part, which tells of his-
torical and archaeological evidence of import and use of Chinese porcelain
in Georgia. It describes how various porcelain dishes were purchased by the
museum.
Georgia is the country at the crossroads between east and west, where
European and Asian cultures meet each other. Being on the rout of the “Great
Silk Road”, with its caravans, caravanserais and merchants, Tbilisi was familiar
with the beautiful products of Chinese applied art from ancient times.
Further a story of development of Chinese porcelain which lasted three
thousand years is told. There are described the conditions for promoting the
development of this field, methods of porcelain making, painting technolo-
gies, and its esthetic principles. There are considered various types of glazes,
there colors and the historically developed methods for obtaining those colors.
The given review is a base for the study of the items stored at the Simon
Janashia Museum’s porcelain fund. It enabled to sort the material by style
and decoration technique, what in some cases coincides with the chronolog-
ical principle as well.
The study based on extensive scientific literature and practical work
proves that the collection of Chinese porcelain at the Simon Janashia Muse-
um well illustrates the peculiarities and virtues of this ancient and important
field of applied art.
This is the first catalogue of Chinese porcelain tableware published in
Georgia. Each newly published catalog is an important event in the cultural
life of society. It will be interesting for the specialists, artists and art historians,
world museums, people working in Georgian-Chinese relations and general
public. Museum catalogues popularize exhibits stored in the funds; it makes
them visible to the public.
It is noteworthy that Georgian society is quite familiar with the Chinese
porcelain. At the families in Tbilisi you can still see pieces of old Chinese ves-
sels.
Publishing of the catalog will be another step forward to study and pro-
mote Simon Janashia Museum funds.
7
Cinuri fa ifuris istoria
faifuris samSoblo CineTia. faifuri Cveulebrivi keramikisagan imiT gansxvavdeba,
rom wyalgaumtaria, ara aqvs forebi, „mJReria“, TeTria da a.S. faifuris warmoeba Ci-
neTSi ukve VI-VII sს-Si dasturdeba, Tumca mis warmoSobas win uZRoda ostatTa Taobebis
xangrZlivi, intensiuri muSaoba safaifure kecisa da Wiquris dasaxvewad, ganuwyvetliv
mimdinareobda axali formebisa da mxatvruli xerxebis Zieba.
Cinuri keramikის xelovnebis istoria sami aTas wels iTvlis. faifuris warmoSobas
CineTSi xeli imanac Seuwyo, rom iq safaifure qvisa da kaolinis (safaifure Tixa) didi
sabadoebi arsebobda. kaolini gamoirCeva TeTri feriT, TiTqmis Tavisufalia minareve-
bisagan, magram gamowvisas cudad dneba. amitom masSi garkveuli proporciiT ureven sa-
faifure qvas, romelic mindvris Spatisa da kvarcis bunebrivi naerTia. gamowvisas safai-
fure qva dneba da minisebr gamWvirvale masad iqceva, kaolini ki mas naz siTeTres sZens.
zogjer, rodesac ufro rbili faifuris miReba surdaT, nazavSi mcire raodenobiT kir-
sac urevdnen.
faifuris warmoeba Semdeg operaciebs moicavs: safaifure comis damzadeba, kecis
formireba, gaSroba, moxatva an pirdapir moWiqva da gamowva.
safaifure comis momzadebas uswrebda misi Semadgeneli komponentebis teqnikuri
damuSaveba: safaifure qvis damtvreva-dafqva da kaolinis wyalSi garecxva. dafqvil
kaolins specialur kodebSi aTavsebdnen da gamdinare wyliT recxavdnen. xangrZlivi
recxvis Semdeg kodis Zirze rCeboda uTxelesi naleqi, romelSic urevdnen dafqvil sa-
faifure qvas da mozeldnen coms. safaifure comi rom ufro plastikuri gamxdariyo,
Cinelebi xSirad mis „davargisebas”, „dalpobas” mimarTavdnen, rac zogjer ramdenime
aTeuli weli grZeldeboda.
kecis formireba sameTuneo dazgaze xdeboda, ufro xSirad ki xelosnebi WurWels
ayalibebdnen an xeliT Zerwavdnen, Semdeg aSrobdnen.
faifuris nawarmi mzeze Sreboda. gaSrobis Semdeg faifurs moxatavdnen an momdevno –
Wiqurzeda moxatvisaTvis TeTrad moWiqavdnen.
ZiriTadi masalis maRali xarisxi, dafqvis ostatoba da safaifure masis simtkice Ci-
nel xelosnebs saSualebas aZlevda, gamowvis gareSe moexataT nawarmi. Semdeg xdeboda
misi moWiqva da gamowva.
Wiquri kvarcisa da mindvris Spatis narevi Txevadi masaa, romelic mcire raodenobiT
kaolinsac Seicavs. Tumca Wiquris SemadgenlobaSi SesaZloa sxva iseTi komponentebic
iyos, rogoricaa: soda, qarsi, carci da sxv. Wiquri ornairia: gamWvirvale da gaumWvir-
vale. gamWvirvale Wiquri ganamtkicebs safaifure kecis fers da dekors sZens siRrmes.
Cinelma mefaifureebma moWiqvis xelovnebaSi did ostatobas miaRwies. maT Seqmnes fera-
di Wiqurebis mravali saxeoba, romelTa saxelwodebebic pirobiTia da ucxoelis yuri-
saTvis uCveulod da ucnauradac JRers. cxadia, ferTa amgvari saxeldeba ganpirobebu-
li iyo maTi msgavsebiT ama Tu im nivTis Tu sulieri arsebis raime saxasiaTo niSanTan, mag-
aliTad, wiTeli Wiquris sxvadasxva variaciaa samsxverplo wiTeli, qaTmis wiTeli, irmis
8
RviZli, cxenis filtvebi da a. S. mwvane feris Wiquრებია მწვანე vaSlis feri, mTvrali mze-
Tunaxavi da sxv. yviTeli Wiqurebia yviTeli Tevzis feri, yviTeli, rogorc xizilala,
moxuci mRvdlis samosi. TeTri Wiquris saxeobebia: TeTri, rogorc kbilebi, TeTri, ro-
gorc Tevzis buSti da sxv.
Cinur faifurSi gamorCeuli adgili uWiravs e.w. naRvenT Wiqurs. XVI s-is dasasrulam-
de naRvenTi WiquriT Semkuli faifuris nawarmi SemTxveviT movlenad, wunad iyo miCneu-
li. aseT nawarms Cineli xelosnebi anadgurebdნen da mxolod XVII s-is meore naxevridan
daeuflნen am teqnikas – daiwyes WurWlis kecze sxvadasxva liTonis Jangebis damagreba,
romlebic Zlieri gamowvis dros CamoiRvenTeboda nawarmze da dekoratiulsa da kaSkaSa
feris Wiqurs qmnida, iyo es iasamnisfer-wiTeli, molurjo-iisferi Tu sxv.
WiquriT dafarvis Semdeg nakeTobas gamowvavdnen, rac gansakuTrebul codnasa da ga-
mocdilebas moiTxovda. gamosawvav WurWels Tixis did yuTebSi aTavsebdnen da ise debd-
nen RumelSi. keramikis gamosawvav yvelaze adreul Rumelebs CineTSi Zalian martivad
awyobdnen. amisaTvis mTis ferdze Rrmuls gaakeTebdnen, mis gverdebsa da Zirs ki kargad
datkepnidnen. utovebdnen mxolod saventilacio xvrels. es iyo yvelaze primitiuli Ru-
meli.
mogvianebiT faifuris gamosawvav Rumelebs Cinelebi cecxlgamZle aguris an qvisa-
gan aSenebdnen. am saqmeSi xSirad iyenebdnen cecxlgamZle Tixasac. Rumels kari hqonda,
saidanac RumelSi gamosawvav nawarmsa da SeSas aTavsebdnen. Rumels irgvliv datanebu-
li hqonda 12 naxvreti, romlebsac cis sarkmelebs uwodebdnen. am naxvretebis meSveobiT
saWiroebisamebr SeSas umatebdnen. Rumels hqonda maRali sakvamle mili, romlis axlos
moTavsebuli iyo saTvalTvalo sarkmeli. gamowvas saTvalTvalo sarkmlidan adevnebd-
nen Tvalyurs. mas 12 saaTi sWirdeboda. aseT RumelebSi cecxli jer qvemodan zemoT amo-
dioda, mere ki zemodan qveviT Cadioda. arsebobda sxva tipis Rumelebic, magaliTad se-
qciebiani Rumeli, romelic Zalze efeqturi iyo. masSi erT jerze gamoiwveboda faifuris
ramdenime aTasi nakeToba. Rumeli Sedgeboda momijnave kamerebis grZeli rigisagan,
romelic safexurebad eSveboda borcvis ferdobze. ferdობis daxriloba daaxloebiT
15 gradusi unda yofiliyo. cecxls qveda kameraSi daanTebdnen. boli sanam Rumelidan
gavidoda, yvela kameras gaivlida. aseT Rumelebs mcire raodenobiT sawvavi სWirdeboda,
aiolebda temperaturuli reJimis regulirebas და gamowvis drosac amcirebda. Cinel
ostatebs nawarmis gamowvis Sesamowmeblad araviTari xelsawyo-iaraRi ar gaaCndaT. yve-
laferi gamocdilebasa da Tvalis zomas emyareboda.
roca RumelSi cecxli Caqreboda, WurWels erTi dRis ganmavlobaSi acivebdnen. amis
Semdeg kars, romelic gamowvis dros amoqolili iyo, gamoangrevdnen, WurWels gareT
gamoitandnen, naWriT gawmenddnen da saTanado adgils miuCendnen. amiT mTavrdeboda
faifuris nawarmis gamowva.
9
s i mo n jan aSias sa xelob is sa qa rTv elo s
m uze u m Si daculi Cinuri fa ifuri
faifuris fondSi Cinuri faifuris 200-mde nivTia. maTi umetesoba, muzeumma, sxvadasx-
va dros, kerZo pirebisagan SeiZina, ZiriTadad, TbilisSi. fondSi aris ardebilis bazarSi,
Tavrizsa da daRestanSi nayidi nivTebic. faifuris nawili Semowirulia. sagulisxmoa,
rom 1924 wels Semosuli yvela nivTi cnobili Tbiliseli koleqcioneris mirzoevisagan
aris miRebuli. faifuris ramdenime nivTi muzeums aCuqa d. beliCevma, qalaq TavrizSi
ruseTis saimperatoro sakonsulos mmarTvelმა.
fondSi daculi faifuris nakeTobebi formiT, Semkobis stiliTa da maneriT, aseve
asakiT, erTmaneTisagan gansxvavdeba. Aამitom isini, yovelmxrivი Seswavlis mizniT, de-
korirebis teqnikisa da stilis safuZvelze Semdegnairad davajgufeT (rac zogjer
qronologiur principsac emTxveva): 1. monoqromuli faifuri; 2. kobaltiT moxatuli
lurj-TeTri faifuri da 3) poliqromuli faifuri. poliqromuli faifuri sxvadasx-
vanairia: aqaa ori feriT - lurjiTa da wiTliT moxatuli, oTxi-xuTi feris saRebaviTa
da oqros varayiT Semkuli, e.w. mwvane da vardisferi ojaxis faifuri, agreTve pulveri-
zaciis teqnikiT dekorirebuli WurWeli.
monoqromuli faifuri. monoqromulia faifuri, romlis dekorSi, romelime erTi
feri an erTi feris sxvadasxva tonebia gamoyenebuli.
sungis xanidan (906-1279) dawyebuli, monoqromebs TiTqmis yvela periodSi amzadebd-
nen, gansakuTrebiT mravlad ki imperatorebis – iung-Wengisa (1723 – 1735) da kianlongis
(1736-1795) mmarTvelobis xanaSi. imperatori kianlongi sungisa da mingis periodebis
saukeTeso nimuSebs, Tavisi piradi koleqciidan, ZingdeJenSi agzavnida, raTa monoqrome-
bi am nivTebis mixedviT daemzadebinaT.
gansxvaveba sxvadasxva periodebis monoqromebs Soris Znelad SesamCnevi iyo. mingis
periodSi (1368-1644) monoqromuli faifuris damzadebisas gamoiyeneboda da ixvewebo-
da sungis periodSi (906-1279) damkvidrebuli dekorirebis xerxebi. cingis xanaSi damza-
debuli monoqromebi ki mingis tradiciebze iyo Seqmnili da Zalian hgavda mingis perio-
dis prototipebs.
Cinur monoqromul faifurs Soris ganTqmuli iyo sungis periodis TeTri Txelked-
la faifuri, romelic gravirebuli an msubuqi reliefuri ornamentiT iyo Semkuli da
daxvewilobiTa da sinatifiT gamoirCeoda. amzadebdnen ferad monoqromebsac. feradi
Wiqurebi, romlebic monoqromebSi gamoiyeneboda, intensiuri kaSkaSa ferebiT xasiaTde-
boda. gansakuTrebiT xSirad moyviTalosa da firuzisfers iyenebdnen. es monoqromebi
zogjer msubuqi dekoratiuli bzarebiTac iyo dafaruli.
erTi feris feradi WiquriT dafarul monoqromebs Soris xSiri iyo winaaziuri (ira-
ni, arabeTi) brinjaos WurWlidan gadmotanili formebi, kerZod, lomis Tavebis formis
mqone saxelurebi, romlebsac pirSi rgoli uWiravT. brinjaodanaa gadmotanili agreTve
meandri da sxva geometriuli ornametebi, romlebic monoqromul faifurze gravirebu-
li an reliefuri saxiTaa warmodgenili.
didi popularobiT sargeblobda e.w. `gizgiza~ WiqurebiT dafaruli monoqromebi.
es iyo mingis periodSi Seqmnili wiTeli Wiquri, romelic cinis periodSi danergili ga-
mowvis gansakuTrebuli meTodis gamoyenebiT erT nivTze wiTeli feris sxvadasxva va-
riaciebs iZleoda – moiisfro wiTlidan movercxlisfro an monacrisfro wiTlamde. am
10
Wiqurebs evropaSi `gizgiza~ Wiqurebs uwodebdnen.
Zalian popularuli iyo agreTve kaSkaSa wiTeli WiquriT dafaruli monoqromuli
faifuri, romelic xaris sisxlis saxeliT iyo cnobili.
sungis periodis (X-XIIIss.) monoqromebidan gansakuTrebiT Ria cisferi da baci mwvane,
nefritis feri faifuri fasobda, romelic reliefuri an gravirebuli ornamentiT xasi-
aTdeba, gamoirCeva sakmaod mZime woniTa da monacrisfro-moyavisfro keciT. es faifuri
evropaSi seladonis saxeliT aris cnobili. seladonebi, maTi gamZleobisa da maRali mx-
atvruli Rirsebebis gamo didi popularobiT sargeblobda rogorc CineTSi, ise mis far-
glebs gareTac, kerZod, evropasa da axlo aRmosavleTis qveynebSi.
sungis periodis faifuri, gansakuTrebiT ki seladonebi, xSirad patara, msubuqi bza-
rebiT aris dafaruli, Tumca esec dekorirebis xerxia, romelsac krakles an ceks uwode-
ben. Tavdapirvelad es bzarebi Wiqurze SemTxveviT gaCnda, rogorc gamowvisas miRebuli
defeqti, SemdegSi ki moxda krakles miRebis teqnologiis aTviseba da igi faifuris deko-
rirebis erT-erT xerxad iqca.
seladonebi daxvewili sisadaviTa da simSvenieriT gamoirCeva. maTi forma, ornamenti
da damzadebis teqnika erTob konservatiulia, rac aZnelebs seladonebis zust daTari-
Rebas (seladonebs amzadebdnen, rogorc sungis, ise mingisa da cingis xanaSic.) saukeTeso
seladonebi sungis epoqaSi (970-1279) longquanis saxelosnoebSi mzaddeboda. Tumca, XIV
saukunis meore naxevarsa da XV saukuneSi damzadebuli seladonebic sungisas ar Camou-
vardeba. formis mixedviT mingis xanis seladonebi sakmaod mravalferovania, esenia: sa-
sakmevleebi, Tasebi, larnakebi, TefSebi, magram yvelaze xSirad seladonisagan langrebs
amzadebdnen.
simon janaSias saxelobis muzeumis faifuris fondSi warmodgenili monoqromuli
WurWlidan gansakuTrebul interess seladonis ori nivTi iwvevs: TefSi (sainv. #15-26/6.
sur. #1) da langari (sainv. #15-26/8. sur. #2). orive maTgani Cinuri seladonebis klasi-
kuri nimuSia maTi yvela maxasiaTebliT: isini sqelkedliania, aqvT baci mwvane feri, gra-
virebuli mcenareuli ornamenti, monacrisfro keci da mZime wona. maTi zedapiri deko-
ratiuli bzarebiTaa dafaruli. Zirze, ukana mxridan, orive maTgans mouWiqavi mowiTalo
rgoli aqvs. miuxedavad imisa, rom seladonebis daTariReba Znelia, zog SemTxvevaSi, te-
qnikur Taviseburebebze dayrdnobiT (kecisa da Wiquris feri da sxv.), mainc SesaZlebelia
maTi miaxloebiTi daTariReba.
Cvens fondSi daculi seladonebi analogs hpovebs ermitaJisa da ardebilis meCeTis
XIV-XV ss-is seladonebTan. ZiriTadi maxasiaTebeli, romliTac is seladonebi XIV-XV ss-
iT daTariRda, maT Zirze arsebuli mouWiqavi mowiTalo feris rgolia.. imis gamo, rom
Cvens sakvlev seladonebs aseTive mouWiqavi mowiTalo rgoli aqvs, isinic mingis xaniT,
kerZod XIV-XV ss-iT unda daTariRdes. faifuris fondSi cingis xanis monoqromebic aris
(sur. #3 ).
`lurj-TeTri~ faifuri. faifuris fondSi mravlad aris TeTr fonze lurji ko-
baltiT moxatuli e.w. `lurj-TeTri~ faifuri. Cinuri faifuris ganviTarebis procesSi
Wiqurqveda lurji kobaltis saRebaviT moxatuli faifuris gaCena udidesi mniSvnelo-
bis movlena iyo. kobalti CineTSi iuenis dinastiis mmarTvelobis periodSi (1279-1368) im-
kvidrebs adgils. igi iranidan Semovida da mas muslimur saRebavsac uwodebdnen. iranSi
kobaltis saRebaviT keramikis moxatva jer kidev X-XI ss-Si daiwyo.
Tavdapirvelad kobalti arab da iranel vaWrebs SemohqondaT da Zalian Zvirad fasob-
11
da. Semdeg daiwyes adgilobrivi, Cinuri kobaltis gamoyeneba. kobalti CineTis ramdenime
regionSi moipoveboda, gansakuTrebiT bevria ZingdeJenSi. gansxvavebiT iranuli kobal-
tisagan, romelic muqi lurji ferisa iyo, Cinuri kobalti ufro Ria lurji feris an mo-
nacrisfroa.
Ffaifuri, lurji Wiqurqveda moxatulobiT, rogorc TviTon CineTSi, ise mis farglebs
gareTac didi popularobiT sargeblobda. saeqsporto faifuris did nawils, swored,
lurjad moxatuli faifuri Seadgenda.
rogorc zemoT aRvniSneT, kobaltiT moxatuli faifuri jer kidev iuenis mmarTvelobis
(1279-1368) bolos gaCnda. aseTi faifuris damzadeba mingisa da cingis xanaSic xdeboda. gan-
sakuTrebul mniSvnelobas kobaltiT moxatuli faifuri, mingis epoqaSi (1368-1644) iZens.
mingis periodis kobaltiT moxatuli faifuris kvlevisas misi ganviTarebis ramodenime
etaps gamoyofen. gansakuTrebiT moxerxebulia faifuris periodizacia misi formisa da
dekoris xasiaTis mixedviT. amgvari periodizacia Cinelma mecnierma fen sian-minma Sem-
oiRo. aRniSnuli principiT periodizaciisas kobaltiT moxatuli faifuris ganviTarebis
oTx etaps gamoyofen: 1. iungle-qsiuandes periodi (1402-1435); 2. Cenghua-CJengde-s peri-
odi (1465-1521); 3. jiajing-vanlis periodi (1522-1619); 4. mingis mmarTvelobis dasasruli
(1619-1644).
mingis dinastiis mmarTvelobis dasawyisSi ukve gamomuSavebuli iyo kobaltiT moxat-
uli faifuris ZiriTadi tipebi. formis mixedviT esaa: Tasebi, TefSebi, langrebi, WurWe-
li meipini da guani, bocebi msxliseburi taniT da ritualuri WurWeli, romelsac Zvele-
buri brinjaos WurWlis forma aqvs. momdevno periodebi mxolod aRniSnuli tipebis sx-
vadasxva variantebs iZleoda.
kobaltiT Semkuli WurWlis moxatvis Tematika sakmaod mravalferovania: drakoni,
cilini, feniqsi, sxvadasxva cxoveli, frinvelebi, Tevzebi, mcenareuli motivebi, peizaJi
da Janruli scenebi. CinelTa rwmeniT, zogierT cxovels, mcenares, yvavilsa da xils ma-
giuri Zala miewereba.
simbolizmi vrceldeba adamianis cxovrebis yvela sferoze. faifuris fondSi daculi
Cinuri WurWlis moxatuloba savsea `pozitiuri zemoqmedebis~ mqone simbolikiT.
simon janaSias saxelobis saqarTvelos muzeumis faifuris fondSi arsebuli `lurj-Te-
Tri~ anu mxolod Wiqurqveda lurji kobaltiT moxatuli faifuris WurWlis umetesi naw-
ili mingis periodSia damzaebuli, danarCeni ki cingis periodis nawarmia. l L urj‑TeTr fai-
furSi calke gamoiyo iseTi nivTebi, romelTa dekorSic Wiqurqveda moxatuloba reliefur
ornamentTanaa Serwymuli.
langari (sainv. #17-42/32. sur. #4) moTeTro monacrisfro WiquriTaa dafaruli da
moxatulia urCxulebiTa da e.w. Cinuri RrublebiT. centrSi gamosaxuli urCxuli moq-
ceulia Rrublebsa da oTx mcenareul medalionSi. Cinur simboloebSi yvelaze mTavari
drakoni (lungi) iyo. am miTiur arsebas, CinelTa warmodgeniT `keTilSobilsa da Zliers~
hqonda: cxenis Tavi, irmis rqebi, gvelis kiseri, arwivis brWyalebi, vefxvis fexebi, Tevzis
qercli, zurgze ki basri kbilebi. drakons bevr unars miawerdnen. mas SeeZlo RrublebSi
aWra da wvimis moyvana, miwaSi Rrmad Casvla da misi ryeva. SeeZlo yofiliyo mTasaviT didi
da abreSumis WiasaviT patara da sxv. Tanac drakoni Tavis TavSi samyaros yvela qerclian
arsebas aerTianebda. igi CineTis imperatoris Zalauflebis simbolo iyo, drakoni Cineli
eris simbolocaa.
langari markirebulia – Zirze, garedan, gamosaxulia marka – sammag oTxkuTxa CarCo-
Si Casmuli niSnebi, romlebic didi ormagi wriTaa Semofargluli. Tu gaviTvaliswinebT
12
langris formas, kecis sisqes, fersa da moxatulobas, langari adreuli an Sua mingiT
unda daTariRdes. marka ki gvafiqrebinebs, rom igi kerZo sawarmoSia damzadebuli.
Cinelebma faifuris markireba mingis epoqidan daiwyes. saimperatoro qarxnis marka
eqvsi ieroglifiT gamoisaxeboda. markaSi mocemuli iyo dinastiis dasaxeleba da mmarT-
veli imperatoris devizi. adreuli da Sua mingis (1368-1521) xanaSi am eqvs ieroglifs or-
mag wreSi svamdnen. gviani mingisTvis (1522-1644) aseve damaxasiaTebelia eqvsniSna damRa,
oRond is wreSi ar aris Casmuli. marka lurji Wiqurqveda kobaltiT iwereboda. cingis
dinastiis mmarTvelobis dasawyisSi markirebuli faifuri SedarebiT naklebad mzadde-
boda. amis mizezi 1667 wlis brZanebuleba iyo, romlis ZaliTac kerZo sawarmoebs ekrZa-
lebodaT TavianT nawarmze mmarTveli imperatoris devizis amsaxveli markis dasma. am-
itom, kerZo sawarmoebi, markis nacvlad WurWlis Zirze `rva Zvirfaseulobidan~ erT-
erTs gamosaxavdnen, ufro xSirad aTasfurcelas foTols an rombs.1
XVI s-is bolodan XVIII s-is pirvel naxevramde faifurze gvxvdeba iseTi markebic, rom-
lebic Seicaven keTilsasurveli Sinaarsis warwerebs. zogjer marka Seicavda informa-
cias nivTis daniSnulebis, agreTve im adgilisa da saxelosnos Sesaxeb, sadac nivTi iyo
damzadebuli. magram faifuris damamzadebeli ostatis saxeli markaSi Zalian iSviaTad
iyo warmodgenili.
Cinur simboloebSi gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeboda cxenis gamosaxulebas. igi
ganasaxierebda cecxls, siCqares, Seupovrobis simboloc iyo. cxenis gamosaxuleba bed-
nierebis momtanadac iTvleboda. XVI s-is bolosa da XVII s-is dasawyisSi lurj-TeTri
faifuris moxatulobis popularuli siuJetia talRebze mojiriTe cxenebi. cingis di-
nastiis dros ki es motivi, romelsac Cinelebi “xaima”-s uwodebdnen, mecxre rangis moxe-
lis emblemis Semadgeneli nawili gaxda. keramikis fondSi aris badia, (sainv. #8-34/7. sur.
#6) odnav talRovani napirebiT da lurji Wiqurqveda moxatulobiT. badiis centrSi
stilizebuli talRebis rkalSi mojiriTe cxenia gamosaxuli. badiis napirze Sida mxri-
dan salteSi Casmuli stilizebuli talRebis gamosaxulebaa. badias gareTa mxridanac
saltis saxiT, talRebze mojiriTe cxenebis gamosaxuleba Semosdevs. badiis qveda nawi-
li stilizebuli mcenareuli ornamentis ori rigiTaa Semkuli. nivTi savaraudod gviani
mingiT unda daTariRdes.
pozitiur zemoqmedebaze gaTvlil simboloTa ricxvs ekuTvnis lomis gamosaxulebac.
TefSi (sainv. #8-34/5. sur. # 7) Rrmaa, kuwubebiani napiriT, moxatulia lurji Wiqurqveda
saRebaviT. TefSis centrSi rezerviTa da lurji kobaltiT lomia gamosaxuli. lomis gar-
Semo yvavilebia. lomi da yvavilebi geometriul CarCoSia Casmuli. TefSis napirze kar-
tuSebSi pionebia. ukana mxridan TefSis kedlebi Zalian muqi lurji kobaltiTaa dafaru-
li. lomis gamosaxulebas Cinur saxviT-gamoyenebiT xelovnebaSi budizmis gavrcelebas
ukavSireben – lomi budas taxtis mcvelad iTvleba, igi mamacobisa da Zlierebis sim-
bolocaa. lomi iyo amoqarguli meore rangis samxedro moxeleebis sadResaswaulo sa-
moszec. droTa ganmavlobaSi lomis gamosaxulebas sxva mniSvnelobac miaweres, kerZod
– warmatebuli samsaxureobrivi kariera. TefSi savaraudod XVIII s-is pirvel naxevarSia
1. Cinelebis rwmeniT ricxvi rva – es aris safuZveli samyaros mowyobisa: aris rva bijgi cisa, msoflios rva qveyana, rva kosmi-
uri mTa, rva kari rva wvimis rva Rrublisa da rva qarisaTvis, rva trigrama;
ganswavluli adamianis rva simbolo: margaliti, fonoliti, moneta, rombi, wignebi, martorqis rqa, suraTebi da aTasfurcelas
foToli;
ukvdavebis rva simbolo: marao, xmali, orSimo, kalaTi yvavilebiT, bambukis xeljoxi, fleita, lotosi;
konfucianizmis rva simbolo: zRvis moluski, qolga, baldaxini, lotosi, WurWeli, sawamlavi, usasrulobis kvanZi, kanonis bor-
bali;
medicinis rva simbolo: garegani – Sinagani, civi – cxeli, Txeli–sqeli, negatiuri–pozitiuri.)
13
damzadebuli.
pozitiur simboloTa Soris faifuris nawarmze xSiria soko `linCJis~ da fiWvis gamo-
saxulebebi. faifuris fondSi aris badia (sainv. # 33-26/92. sur. #16 ) igi rZisfer fonze
monacrisfro kobaltiTaa moxatuli. moxatuloba Wiqurqvedaa. badiis centrSi stili-
zebuli yvavilis gamosaxulebaa, romelsac garSemo geometriuli ornamenti aqvs. napirs
Sida mxridan rombebad daStrixuli salte Semosdevs. gareTa mxridan ki fiWvisa da soko
`CJis~ gamosaxulebebia. fiWvic da soko CJic dRegrZelobis simboloebia. badia sakmaod
dabali xarisxis faifurisganaa damzadebuli. zustad daTariReba Znelia, savaraudod
ki XIX ss-is nawarmi unda iyos. cnobilia, rom XVIII s-is bolos daiwyo Cinuri faifuris
xarisxis vardna.
kobaltiT moxatul faifurze xSirad peizaJebsac gamosaxavdnen. Cinuri ferweris
peizaJi gansxvavdeba evropulisagan. Cineli mxatvrebi peizaJs naturidan ki ar “werdnen”,
rogorc evropelebi, aramed nanaxs TavianTi `aRqmis prizmaSi” gaatarebdnen da ise gad-
moitandnen tiloze, faifurze, abreSumze da sxv. faifurze gamosaxuli peizaJebi kar-
gadaa Sexamebuli faifuris nivTis formasTan. XVIII saukunis nawarmSi, peizaJi zogjer
dawaxnagebuli nivTis erT an ramdenime sibrtyezea moTavsebuli, xSirad romelime sxva
TemasTan monacvleobiT, es `sxva Tema~ umetesad yvavilebi an warwerebia. peizaJebi pozi-
tiurad datvirTuli simbolikiTac aris gajerebuli. unda aRiniSnos, rom gansakuTre-
bul ayvavebas peizaJebis gamosaxvam swored kobaltiT moxatulobaSi miaRwia.
fondSi mravlad aris `lurj-TeTri~ faifuri, romelzedac peizaJia gamosaxuli. aris
rogorc minGGgis,GG ise cingis periodis nivTebi. TefSi (sainv. # 33-26/105. sur. #23) lurji
kobaltiTaa moxatuli. TefSze peizaJia gamosaxuli – mTebisa da wylis fonze Cinuri
pavilioni, mis win xeebia. mtirali tirifis ukan Cinuri ieroglifis moxazulobis Robe
moCans. albaT es ieroglifi pozitiuri Sinaarsis matarebelia. peizaJis irgvliv stili-
zebuli mcenareuli ornamentia. TefSis napirs lurji kobaltis salte akravs, romel-
zec Zalian muqi lurji saRebaviT rombiseburi badea gamosaxuli. TefSi kantonSia damza-
debuli XVIII s-Si.
larnaki (sainv. #12-16. sur. # 22) Wiqurqveda lurji kobaltiTaa moxatuli. larnakze
klasikuri Cinuri peizaJia gamosaxuli – wylis fonze navi, xmeleTi, meTevzis silueti,
pagodebi da mcenareebi. savaraudod qangsis periodiT (1662 – 1722) SeiZleba daTaRiRdes.
zogjer lurj-TeTri faifuris dekorSi reliefuri ornamenti kobaltiT moxatu-
lobasTanaa Serwymuli. faifuris fondSi aris maTara (sainv. #64-13/14. sur. # 5). am nivTis
dekori swored aseTia, anu kobaltiT moxatuloba reliefur ornamentTanaa Serwymuli.
maTaris centrSi orive mxridan reliefuri, lurji kobaltiT moxatuli rozetebia ga-
mosaxuli. rozetebis garSemo stilizebuli yvavilebia. maTaras gverdebi dawaxnagebuli
aqvs da lurji yvavilebiTaa moxatuli. rogorc Cans, maTaras fexi hqonda, magram igi mo-
texilia. es maTara Zalian hgavs ermitaJis Cinuri faifuris koleqciis maTaras, romel-
sac Zirze siuandes mmarTvelobis marka aqvs gamosaxuli da, Sesabamisad, siuandes mmarT-
velobis xaniT (1426-1435) TariRdeba
Tu gaviTvaliswinebT faifuris fondis maTaris msgavsebas ermitaJis maTarasTan
(forma, sakmaod sqeli keci, araTanabari kobaltis saRebavi – zogan muqi, zogan baci da
sxva, SeiZleba vivaraudoT, rom sakvlevi maTaris motexili fexic siuandes markiT iyo
markirebuli. yovel SemTxvevaSi, maTaris is maxasiaTeblebi rac saxezea gvaZlevs imis sa-
Sualebas, rom nivTi XV s-iT davaTariRoT.
reliefuri ornamentiTa da kobaltis moxatulobiTaa dekorirebuli agreTve wurwu-
14
ma (sainv. #33-26/136. sur. #8), moxatuloba Wiqurqvedaa. wurwumas muceli Sedgeba rva
reliefuri segmentisagan, segmentebi yvavilebiTaa moxatuli. wurwumas yeli, romels-
ac pirze TiTbris salte aqvs Semovlebuli, agreTve mcenareuli ornamentiTaa Semkuli.
wurwuma markirebulia, Zirze gamosaxulia lurji kobaltis Wiqurqveda marka - ormag
wreSi Casmuli oTxi ieroglifi. vfiqrobT wurwuma vanlis periodiT (1573 – 1619) SeiZle-
ba daTariRdes. amave rigis faifurs ganekuTvneba agreTbe badia (sainv. # 33-26/86. sur.
#30), moxatuloba Wiqurqveda, lurji kobaltiT. talRovani kedlebiTa da napirebiT.
badiis centrSi stilizebuli mcenareuli ornamentia. badiis kedlebze – Sida da gare
mxridan – xeebisa da sxva mcenareebis fonze, Cineli biWebi arian gamosaxulni, romlebic
am mcenareebs agroveben. `moTamaSe biWebi~ da saerTod, biWebi Cinur siuJetikaSi pozi-
tiuri datvirTvis Zalian mkafio da Zlieri simboloa.
analogiuri badiebi taivanis muzeumSi da zogierT kerZo koleqciaSic aris daculi da
isini XIX saukuniT aris daTariRebuli. amitom Cveni fondis badiac amave periodiT, anu
XIX s-iT unda daTariRdes.
15
vriT an XVI s-is pirveli naxevriT unda daTariRdes.
XVI saukuneSive Cndeba moxatuloba tian cai, sadac wamyvan saRეbavs -kobalts emate-
boda mcire raodenobiT sxva feris saRebavi. amgvaradaa moxatuli faifuris fondSi da-
culi TefSi (sainv. #26-24/2. sur. 53). misi moxatuloba lurji Wiqurqveda kobaltiTა da
narinjisferi da oqrosferi Wiqurzeda saRebavebiTaa Sesrulebuli. TefSis centrSi,
TeTr mindorze, romelic narinjisferi wriTaa SemosazRvruli, pionebisa da qrizanTe-
mebis Taigulia gamosaxuli. TefSs lurji kobaltiთ Zalian patara oqrosferi yvavile-
biT moxatuli salte Semouyveba, romelic fonia rva medalionisaTvis. medalionebSi
lurji da oqrosferi yvavilis totebia gamosaxuli. saltes qveda mxridan rkalad Se-
mosdevs oqrosferi, lurjad dawinwkluli, badiseburi geometriuli ornamenti. TefSis
napiri Semkulia oqrosferi meandris gamosaxulebiT.
Mmiuxedavad imisa, rom es stili XVI s-is meore naxevarSi dainerga, amgvar nakeTobebs
Semdgom epoqebSic amzadebdnen. aRniSnuli TefSi, savaraudod, XVIII s-is bolos an XIX s-is
dasawyisSia damzadebuli. saerTod, Cinuri faifuris istorias Tu gavadevnebT Tvals,
davinaxavT, rom faifuris warmoebaSi siaxle Tu dainergeboda, iqneboda es Wiquri, fe-
radi saRebavi, moxatulobis siuJeti Tu teqnologia, yvelaferi momdevno periodebSic
meordeboda.
XVI s-is bolos Cinuri faifuris moxatulobaSi Cndeba xuTferiani palitra, am perio-
dis poliqromuli faifuris moxatulobaSi didi popularobiT sargeblobda pozitiuri
zemoqmedebis, anu, `pozitiuri unaris mqone’’ simbolikiT gajerebუli kompoziciebi.
XVIII s-is dasawyisSi, xuTferiani palitra mwvane ojaxSi gadaizarda. es aris moxatu-
loba, sadac sWarbobs mwvane feri misi sxvadasxva variaciebiT, kombinaciaSi wiTelTan,
lurjTan da yviTelTan, Tumca mwvane ojaxi SeiZleba Seicavdes yavisfers da mcire rao-
denobiT Savsac. termini mwvane ojaxi evropelebis SemoRebulia.
mwvane ojaxis moxatuloba WiqurzemoT sruldeboda, Tumca zogjer Wiqurzeda mo-
xatuloba Wiqurqveda kobaltiთ moxatulobasTan iyo Sexamebuli. mwvane ojaxis faifu-
ri xSirad moxatulia adamianis gamosaxulebebiT, yvavilebiT, frinvelebiT, pozitiuri
datvirTvis mqone simboloebiTა da sxv.
mwvane ojaxs ekuTvnis langari (sainv.#26-24/3. sur. 33). is moxatulia Wiqurqveda lur-
ji da Wiqurzeda poliqromuli saRebavebiT. langris Zirze Cinuri pavilionis interieri
da RobiT SemozRuduli ezoa gamosaxuli. ezoSi magida da uzurgo skami dgas, magidaze –
ori qoTani yvavilebiT. ezoSi weros da stilizebuli sokos gamosaxulebebs vxedavT. pa-
vilionis interierSi orsarTuliani Taro moCans wignebiT, saweri da saxatavi papirusis
gragnilebiT, larnaki kalmebiTa da sxva saxatavi saSualebebiT. TarosTan, iatakze dgas
guanis tipis, anu mrgvalmucliani, viwroyeliani WurWeli.
langris napirzec, yvavilebis fonze, gamosaxulia larnakebi, WurWeli guani da saxa-
tavi da saweri NnivTebi: papirusis gragnilebi, feradi saRebavebis tubebi, fanqrebi da
sxv. langarze warmodgenili naxati Zalian detaluria da datvirTulia pozitiuri sim-
bolikiT: wero sisufTavis, mSvenierebisa da silamazis simboloa, soko - dRegrZelobisa,
yvavilebi – sixarulisa da sxv.
langarze gamosaxuli nivTebiT Tu vimsjelebT, am pavilionis mflobelisTvis araa
ucxo natifi xelovnebis dargebi: mxatvroba da kaligrafia da, SesaZloa, poeziac, rad-
gan Taroze wignebsac vxedavT. L langari mingis dinastiis mmarTvelobis xanis bolos an
cingis dinastiis (1644-1911) mmarTvelobis dasawyisSi (imperator qangsis periodSi) unda
დაემზადებინათ. saerTod, Znelia mingis dinastiis mmarTvelobis periodis dasasruls
16
damzadebuli faifuris garCeva cingis mmarTvelobis xanis dasawyisSi damzadebulisa-
gan. es imiT aixsneba, rom cingis dinastiis mmarTvelobis dasawyisSi da mingis dinastiis
bolos erTi da igive ostatebi muSaobdnen. Tanac axalma (cingis) dinastiam, mmarTvelo-
bis dasawyisSi ver moaswro sakuTari esTetikuri konvenciebisa da dekorirebis axali
სტილის Camoyalibeba. am periodis moxatulobis motivebi igivea, rac mingis xanis dasas-
ruls iyo: peizaJebi, romlebic zogjer mingis an sungis (960‑1279) dinastiaTa epoqebis
mxatvruli tiloebidan an abreSumis qsovilebidanaa kopirebuli, literaturul-Janru-
li scenebi da pozitiuri simbolikiT datvirTuli kompoziciebi rva ukvdavi2 da moTa-
maSe biWebi.3
mingis dinastiis droindeli faifuris ZiriTad tipad lurj-TeTri faifuri iTvle-
boda. is iyo amosavali. igi iZleoda saSualebas dekorSi gamoeyoT axali elementebi da
daedginaT faifuris ganviTarebis zogadi tendenciebi. monoqromuli da lurj–TeTri
faifuri cingis dinastiis xanaSic mzaddeboda, magram gansakuTrebuli ayvaveba am pe-
riodSi poliqromulma faifurma ganicada.
cingis dinastiis faifuris Seswavlisas faifuris ganviTarebis ramdenime etaps ga-
moyofen: gardamaval (1644-1662) da or did periods – ayvavebisa (1662-1796) da faifuris
xarisxis, misi mxatvruli Rirebulebis TandaTanobiTi dacemis periods (1796-1911). pir-
velSi, anu ayvavebis xanaSi, Tavis mxriv, sami periodi gamoiyofa: imperator qangsis (1662-
1722), imperator iungWengis (1723-1735) da imperator cienlungis mmarTvelobis periode-
bi (1735-1796).
aseTi dayofa zustad asaxavs yvela im cvlilebas (forma, ornamentacia), rac ganicada
faifurma aRniSnuli periodebis ganmavlobaSi.
imperator qangsis periodidan iwyeba faifuris xelovnebis ganviTarebis axali etapi.
CineTis samxreT-aRmosavleT nawilSi mdebare ZingdeJenis faifuris cnobil qarxnebSi
gamoyofilni ivnen specialuri moxeleebi, romlebic Tvalyurs adevnebdnen faifu-
ris xarisxs. cingis xanaSi faifuris gamosawvav RumelTa raodenoba xuTjer gaizarda.
am dros, erTi mxriv, cdilobdnen, SeenarCunebinaT Zveli tradiciebi, aeRorZinebinaT
warsuli dinastiebis droindeli daviwyebuli teqnika. meore mxriv, muSavdeboda axali
teqnikuri xerxebi da dekorirebis meTodebi. imperator qangsis mmarTvelobis dros vi-
Tardeba faifurze moxatulobis axali sqemebi – Wiqurqveda lurji da Wiqurzeda poli-
qromuli. am periodSi warmoiSva nakeTobebi mkveTri wiTeli feris WiquriT, romelsac
samsxverplo wiTels uwodebdnen. dRemde mTel msoflioSia saxelganTqmuli sxvadasxva
feris WiquriT dafaruli imperator qangsis droindeli monoqromebi, Tumca qangsis pe-
riodis faifurwarmoebaSi wamyvani adgili poliqromul faifurs eWira. igi xasiaTdeba
dekoratiul motivTa simdidriTa da mravalferovnebiT. rTuli, mravalfiguriani sce-
nebi, mcenareuli motivebi da moxatulobis sxva Temebi gamoirCeva sirTuliTa da kargad
gaazrebuli kompoziciiT. amasTan erTad, narCundeba Cineli keramikosebis Zveli, kargi
tradicia, rom nebismieri naxati mWidrodaa Serwymuli faifuris nakeTobis formasTan,
igi TiTqos organuladaa misgan amozrdili. moxatulobis ostatisTvis amosavali swo-
red mosaxati nakeTobis formaa. igi Tavis dekoratiul kompozicias agebs nivTis formis,
moxazulobis, misi yoveli nakecis, xveulisa Tu amoburculi adgilis gaTvaliswinebiT.
misi forma da moxatuloba erTmaneTTan harmoniuladaa Serwymuli.
17
imperator qangsis mmarTvelobis bolos, XVIII s-is dasawyisSi, CineTis patara provin-
cia, ZingdeJenSi daiwyes Cinuri imaris warmoeba, romelic samudamod damkvidrda Cinuri
faifuris warmoebaSi. aq mzaddeboda Cinuri versia iaponuri imarisa. imari iaponuri sti-
lia, romelic XVII s-Si ganviTarda. dasaxeleba amave saxelwodebis portis saxelidan mo-
dis, romelic qalaq aritas maxloblad mdebareobda. imaris faifuris kopirebas axdend-
nen CineTSi, holandiasa da inglisSi.
Cinuri imari xasiaTdeba Wiqurqveda lurji da Wiqurzeda wiTeli da oqrosferi mo-
xatulobiT. iaponuri imari moxatulia Wiqurqveda lurji da Wiqurzeda poliqromuli
saRebavebiT - muqi narinjisfriT, yviTliT, mwvaneTi, zogjer firuzisfriTa da iisfriT.
Cinuri imaris faifuris keci ufro sqelia, vidre iaponuris, romelic Zalin Txelia da
odnav gamWvirvale. Tanac iaponuri imaris moxatuloba CinurTan SedarebiT ufro sadaa
da calkeuli dekoratiuli motivebi nivTis zedapirze erTmaneTisgan SoriSorsaa gan-
Tavsebuli.
imari Zalian popularuli iyo evropaSi. masze didi moTxovnis gamo Cinelebma saswra-
fod aiTvises es stili da daiwyes misi masiuri gamoSveba. mTeli XVIII s-is ganmavlobaSi da
Semdegac evropaSi Cinuri imari didi raodenobiT gadioda.
fondSi sakmaod bevria Cinuri imaris faifuri, magaliTad, badia (sainv. #33-26/40. sur.
36). misi moxatuloba lurji Wiqurqveda da poliqromuli Wiqurzedaa. Sida mxridan, ba-
diis centrSi, Cinuri pagoda da qrizanTemebia gamosaxuli, napirze ki, rogorc Sida, ise
gare mxridan, rombiseburad daStrixul mindvrebSi qrizanTemebia. amas garda, badiis ke-
dlebze, garedan, yvavilebi, xeebi da pagodebia gamosaxuli. badia imperator qangsis ze-
obis periods (1662-1744) miekuTvneba.
Cinuri imaris stils miekuTvneba agreTve TefSi (sainv.# 33-26/119. sur. 43). moxatu-
loba - Wiqurqveda lurji da Wiqurzeda alisferi. TefSze pionebia gamosaxuli. TefSis
napirze, geometriuli, rombiseburi ornamentis fonze, medalionebia pionebiT. TefSi
imperator cienlungis mmarTvelobis xaniT (1736 – 1895) TariRdeba. D– 22 sm. daculoba -
odnav gabzaruli.
Cinuri imaria langari (sainv. #17-42/9. sur. 41). moxatuloba – Wiqurqveda lurji da
Wiqurzeda poliqromuli. langris centrSi, TeTr mindorze pionebia gamosaxuli. cen-
traluri medalionis irgvliv Tormeti radialuri mindoria. eqvsi maTgani lurji ko-
baltiTaa dafaruli da oqroTia moxatuli. yovel lurj mindorSi datovebulia oTx-
furcliani yvavilis formis sivrce. maTSi yvavilebia. danarCen eqvs mindorSi, pionebis,
qrizanTemebisa da peplebis gamosaxulebebia warmodgenili. kideze langars stilizebu-
li mcenareuli ornamenti Semouyveba. langari imperator qangsis mmarTvelobis drosaa
damzadebuli (1662-1722).
fondSi qangsis periodSi popularuli saRebaviT–yviTeli Tevzisfrad moxatuli Wur-
Welicaa, magaliTad – TefSi (sainv.#33-26/117. sur. 34), romlis moxatulobaSi gamoyene-
bulia Wiqurqveda lurji da Wiqurzeda poliqromuli saRebavebi, dominirebs yviTeli
feri. TefSis centrSi, wrexaziTa da stilizebuli mcenareuli ornamentiT Semosaltul
mindorSi, yvavilis furclebis gamosaxulebebia. TefSis napiri mindvrebadaa dayofili.
oTx maTganSi yvavilebia, danarCen oTxSi ki–rombula, stilizebuli geometriuli or-
namenti. mindvrebi erTmaneTisagan lurj CarCoSi Casmuli gaWrili forToxlis gamo-
saxulebebiTaa gayofili. napiris moxatuloba Sida mxridan zigzagiseburi ornamentiTaa
SemosazRvruli. gareTa mxridan ki narinjisferi salte aqvs. TefSi zemoT ukve naxseneb
mwvane ojaxs miekuTvneba. TariRdeba imperator qangsis mmarTvelobis droiT (1662-1722).
18
sufles teqnikiT dekorirebuli faifuri. imperator qangsis periodSi mwvane oja-
xis faifuris paralelurad gaCnda kobaltis gamoyenebis axali teqnika, miSxefebuli ko-
balti. gamouwvav nivTs moWiqvamde kobaltis saRebavs funjiT miaSxefebdnen an bambukis
milakiT miafrqvevdnen. am wesiT dekorirebul WurWelze kobalti gansakuTrebiT lama-
zia. masze, rogorc wesi, oqros Wiqurzeda moxatuloba keTdeboda.
sufles amgvari teqnikaa gamoyenebuli badiis (sainv. #33-26/38. sur. 61.) dekorSi. misi
moxatuloba lurji Wiqurqveda da poliqromuli Wiqurzedaa. is Sida mxridan, centrSi
da napirzec feradi yvavilebiTa da stilizebuli ornamentiTaa moxatuli. garedan badia
mTlianad dafarulia muqi lurji kobaltiT. am lurj fonze oqros saRebaviT mcenareu-
li ornamentia gamoyvanili, romelic nawilobriv waSlilia. badia, savaraudod, XIX s-is
dasawyisSia damzadebuli.
vardisferi ojaxi. imperator qangsis mmarTvelobis bolos mwvane feri aRaraa dominan-
turi da pirvel adgils vardisferi ojaxis faifuri ikavebs.
muzeumis faifuris fondSi vardisferi ojaxis faifurisTvis saxasiaTo gamiT moxa-
tuli WurWelicaa. am tipis faifuri CineTSi XVIII s-is 30-40-iani wlebSi gaCnda, mas Semdeg,
rac qveyanaSi evropidan vardisferi saRebavis damzadebis teqnologia Semovida da dai-
nerga. igi oqrosagan mzaddeboda garkveuli wesiT misi damuSavebis Sedegad. vardisfer
tons iZleoda oqros umciresi nawilakebi, romlebic miiReboda oqros marilisa da ka-
lis urTierTqmedebiT. vardisferi ojaxis faifuris moxatuloba daaxloebiT iseTivea,
rogoric mwvane ojaxis faifurisa. vardisfer ojaxs ekuTvnis langari (sainv. #26-24/15.
sur. 52). misi moxatuloba Wiqurzedaa. langris Zirze vrceli, mrgvali mindori ori wvri-
li Sindisferi xaziTaa Semosaltuli. am mindorSi, TeTr fonze, muqi Sindisferi kontu-
riT yvavilebia gamosaxuli. mindori aRiqmeba didi (lotosis) yvavilis gulad. gulis
garSemo gamosaxulia baci vardisfridan SindisferSi gardamavali yvavilis furclebi,
romlebic ise guldasmiTaa Sesrulebuli, rom Tioeul maTgans furclis faqturac ki
etyoba. am didi yvavilis fonia TeTrze muqi Sindisferi konturiT moxatuli stilize-
buli mcenareuli ornamenti. langari cingis dinastiis saxelganTqmul imperator cien-
lungis (1736-1795) droindelia.
vardisferi ojaxis ferTa gamiTaa moxatuli TefSi (sainv. #33-26/102. sur. 47). Mmisi
moxatuloba Wiqurzedaa, poliqromuli. TefSis Zirze Cinuri moxatulobis popularu-
li siuJetia gamosaxuli – peizaJis fonze moTamaSe biWebi. TefSis napirze stilizebu-
li geometriuli ornamentis fonze, eqvsi kartuSia yvavilebiT. kompoziciebi moTamaSe
biWebiT Cinur siuJetikaSi keTilsasurveli simboloa. is mamrobiTi sqesis memkvidris
SeZenas aRniSnavs, romelic maRal socialur mdgomareobas miaRwevs da amiT ojaxs ke-
TildReobas moutans. zogjer patara biWi wminda Tevz taisTan erTad gamoisaxeba, ro-
melsac Tavisi oqros kudiT biWisTvis bedniereba, janmrTeloba da iRbali moaqvs. es
simbolo taoizmTanaa dakavSirebuli. TefSi, savaraudod, imperator cienlungis xanaSia
(1736-1795) damzadebuli.
19
miRebul Janrul dayofas : xua niao-s, anu yvavilebsa da frinvelebs da Jen-xua-s –anu
adamianebis gamosaxulebebs. esaa Janruli ferwera (ZiriTadad, scenebi samefo karis
cxovrebidan interierSi). centralur medalionSi frinveli an pionia gamosaxuli. mis
garSemo medalionebsa Tu oTxkuTxa CarCoebSi ki–adamianebi, frinvelebi, yvavilebi da
peplebi. Ffonis moxatulobaSic frinvelebi, yvavilebi da peplebia gamosaxuli. vardis-
feri medalionis faifuris moxatulobaSi dominirebs vardisferi da mwvane ferebi. Aa-
mas garda, SeiZleba gamoyenebuli iyos : wiTeli, lurji, yviTeli da oqros saRebavebi.
vardisferi medalionis saxesxvaobebia vardisferi mandarini da vardisferi kantoni.
vardisferi mandarinis centraluri medalionis moxatulobaSi gamosaxulia adamian-
Ta jgufuri scenebi interierSi, frinvelebi aq ar gamoisaxebian. vardisferi kantonis
moxatulobaSi ki mxolod frinvelebi, yvavilebi da peplebia. aRsaniSnavia, rom es faifu-
ri misi Seqmnidan, anu 1840 wlidan, ormocdaaTi wlis ganmavlobaSi ar iyo markirebuli.
Mmxolod 1890 wlidan, rodesac daiwyo misi masiuri eqsporti amerikis SeerTebul State-
bSi, am saeqsporto faifurze gaCnda warwera – China, daaxloebiT 25 wlis Semdeg ki – made
in china.
simon janaSias saxelobis muzeumis faifuris fondSi sakmao raodenobiTaa warmodge-
nili vardisferi medalionis, vardisferi mandarinisa da vardisferi kantonis faifuris
WurWeli – badiebi, langrebi, larnaki da TefSebi. zogjer erT nivTze erTdrouladaa
gamoyenebuli vardisferi medalionisa da vardisferi mandarinis palitra, magaliTad,
badia (sainv.#17-42/3. sur.71) Wiqurzeda poliqromuli moxatulobiT. badiis centrSi,
kartuSSi, pioni da romeliRac egzotikuri xilia gamosaxuli. garedan, badiis kedlebze,
yvavilebisa da stilizebuli mcenareuli ornamentis fonze, gamosaxulia oTxi kartuSi.
or maTganSi, interieris fonze, Janruli mravalfiguriani kompoziciebia warmodgenili
didgvarovanTa yofidan. or sxva kartuSSi ki gamosaxulia pionebi, qrizanTemebi, sxva-
dasxva frinveli da pepela. badiis napiri, orive mxridan, oqros fonze, yvavilebiT da
peplebiTaa moxatuli. TariRdeba XIX s-iT.
TefSi (sainv.# 17-42/15. sur. 81) Wiqurzeda moxatulobiT odnav gansxvavebul kompo-
ziciur sqemas mihyveba. igi vardisferi medalionia. TefSis centrSi, geometriuli or-
namentiT moCarCoebul medalionSi, Citia gamosaxuli, romelic ayvavebul totze zis.
CarCos garSemo rva mindoria. oTx maTganSi moTavsebulia Janruli scenebi sasaxlis cx-
ovrebidan – adamianebi interierisa da ezos fonze, sadac fiWvis totebi figurirebs. da-
narCen oTx mindorSic fiWvi da sxva xeebia gamosaxuli, romelTa totebze frinvelebi
sxedan. TefSi Semosaltulia stilizebuli mcenareuli da geometriuli ornamentebiT.
TariRdeba XIX s–iT.
langari (sainv. #33-26/5. sur. 77), aseve ganekuTvneba vardisfer ojaxs, igi vardisfe-
ri mandarinia. moxatuloba, Wiqurzedaa. langarze gamosaxulia Janruli xasiaTis siuJe-
turi kompoziciebi, mravalfiguriani scenebiT. langris centrSi, medalionSi, romelic
meandris CarCoTia Semosaltuli, pavilionis interierisa da ezos fonze siuJetia gamo-
saxuli sasaxlis cxovrebidan. didgvarovani qali saxlis win savarZelSi zis, mis garSemo
ki misi moaxleebi da msaxuri kacebi arian warmodgenilni. centraluri medalionis garSe-
mo, meandris CarCoSi, interieris fonze, oTxi kartuSia Janruli siuJetebiT – jgufuri
scenebi qalebiTa da mamakacebiT. langris dekori mravlad Seicavs pozitiur simboloe-
bs. aq gamosaxulia peplebi, yvavilebi, xili da sxv. langari XIX s-Sia damzadebuli. D - 31
sm. daculoba - kargi.
vardisferi mandarinis faifuris tips miekuTvneba agreTve meore langari (sainv. #33-
20
26/59. sur. 74). masze mravalfiguriani Janruli kompoziciaa gamosaxuli didgvarovanTa
cxovrebidan. erTi scena interierSia warmodgenili, meore ki - ezoSi. interierSi adami-
anTa ori jgufia. centraluri figuraa mjdomare didgvarovani qali da ori moaxle. in-
terierSi kidev ori adamiani Cans – didgvarovani qalisken mimavali kaci da qali CaidniT
xelSi. ezoSi warmodgenili mravalfiguriani scenis centraluri personaJi asakovani
didgvarovani mamakacia (SesaZloa, imperatori), romelsac orive mxares ori moaxle ud-
gas, mesame ki maraos uniavebs. misgan marcxniv ori adamiania– qali da kaci. isini mowiwe-
biT Sehyureben asakovan mamakacs.
langris napiri moxatulia pionebis, qrizanTemebis, xoxbebisa da peplebis gamosaxu-
lebebiT da uxvadaa Semkuli mwvane foTlebiT. napiris moxatulobis foni oqrosferia.
es mravalfiguriani kompozicia iseTi detalebiTaa gajerebuli, romlebic garkveul
warmodgenas gviqmnis didgvarovani Cinelebis cxovrebaze. figurebi ritmuladaa ganla-
gebuli. daxvewili koloriti, sxvadasxva tonalobis mwvanisa da vardisfris garda, Sei-
cavs wiTels, iasamnisfers, lurjs, cisfers, Savs, yavisfersa da sxv. langari XIX s-Sia Se-
qmnili.
vardisferi kantonis stilSia moxatuli badia (sainv. #33-26/64. sur.69). isic Wiqurze-
daa, poliqromuli. gamoyenebulia oqro. badiis centrSi, mrgval mindorze, romelic me-
andris ormagi CarCoTia Semosaltuli, gamosaxulia sxvadasxva mcenare, yvavilebi, aseve
xoxbebi, peplebi, futkrebi da sxv. badiis kedlebze, orive mxridan, feradi yvavilebisa
da peplebis fonze, meandris ornamentiT moCarCoebuli mindvrebia, romlebSic moxatu-
lobis igive Tema meordeba, rac centralurSi. badiis napirs, orive mxridan, oqros fon-
ze, yvavilebiTa da peplebiT moxatuli salte akravs. salteSi oTxi kartuSia, romlebSic
frinvelebi da yvavilebia gamosaxuli. Bbadia XIX s-iT TariRdeba.
vardisferi kantonis faifuris moxatuloba amSvenebs fondSi dacul TefSs (sa-
inv.#17-42/17. sur.79). moxatuloba Wiqurzedaa. TefSze gamosaxulia mdelo pionebiT,
ayvavebuli xeebiT, xoxbiTa da sxva frinvelebiT, peplebiTa da stilizebuli sokos ga-
mosaxulebiT. TefSs salted akravs lurji da oqrosferi yvavilebi da mcenareuli or-
namenti. es moxatuloba fonia kartuSebisa, romlebSic gamosaxulia pionebi, frinvelebi
da peplebi. TariRdeba XIX s-iT.
saeqsporto WurWeli. fondSi daculi Cinuri WurWlis erTi nawili ,,klasikurad” Cinu-
ria anu misi forma da dekori tradiciuli Cinuri Sinaarsisaa, magram aris meore jgufic
Cinuri WurWlisa, romlis ornamentikaSi vxvdebiT ucxo (iranuli, evropuli da iaponu-
ri) kulturebis motivebs. iranuli elementebiT (iranuli warwera, stilizebuli mce-
nareul CarCoebi, iraneli didebulebis portretebi) aris Sezavebuli fondSi daculi
didi zomis badia (sainv. #33-26/44, sur. #64), moxatuloba Wiqurzedaa, poliqromuli,
vardisferi medalioni. badiis centrSi, medalionSi pionis gamosaxulebaa. badiis napirs,
orive mxridan oqros fonze yvavilebiTa da mwvane foTlebiT moxatuli salte akravs,
romelSic oTxi kartuSia gamosaxuli lotosis yvavilebiTa da peplebiT. badiis kedle-
bze, gareTa mxridan lotosis yvavilebisa da mwvane mcenareuli ornamentis fonze oTxi
didi wiTeli yvavili, oTxi mindori da oTxi kartuSia. kartuSebSi yvavilebi, frinvelebi
da peplebia gamosaxuli. mindvrebSi stilizebul CarCoSi Casmuli iranis Sahis nasredin
yajaris da misi ori vaJis portretebia. CarCoSivea Casmuli sparsuli warwera: `nasredin
Sah yajari sulTane sulTan iran” anu `nasredin Sah yajari iranis sulTanTa sulTani~.
nasredin Sah yajari iranSi XIX saukuneSi mefobda, amitom, badia, romelzedac misi por-
21
tretia gamosaxuli XIX saukuniT SeiZleba daTariRdes. badiis quslic moxatulia - dak-
biluli ornamenti yvavilebis gamosaxulebiT.
sainteresoa agreTve badia (sainv. #17-42/7. sur. #65), -isic vardisferi medalionia.
moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli. badiis centrSi, Zirze wreSi moqceuli pione-
bis gamosaxulebaa. pionis garSemo yvavilebiT dafarul lurj fonze oTxi kartuSia.
or maTganSi oTaxis interieris fonze qali da mamakacia gamosaxuli. danarCen orSi ki
oqrosfer fonze – atmebi, pionebi da frinvelebi. badiis kedlebzec yvavilebiT dafa-
rul lurj fonze oTxi kartuSia. or kartuSSi sacxovreblis interieris fonze Janruli
scenebia warmodgenili - erTmaneTTan mosaubre qalebi da mamakacebi. danarCen kartuSe-
bSi ki pozitiur simboloebs vxedavT: xoxobs, xiliT daxunZlul totebsa da peplebs. ga-
reTa mxridan badiaze ori mindori (sparsuli warwerebiT) da oTxi kartuSia gamosaxuli.
kartuSebSi aqac, erTmaneTis monacvleobiT, Janruli scenebi da keTilsasurveli simbo-
loebia: xoxbebi, peplebi da xiliT daxunZluli totebi. orive mindorSi erTi da igive
Sinaarsis warweraa sparsul enaze: “misi udidebulesobis, usvebednieresobis, umaRle-
sobis, ukeTilSobilesobis sulTan mas~ ud mirza iaman-ad-doule zel-os-solTanes br-
Zaneba...” `iaman-ad-doule~, `zel-os-solTane~ yajaruli periodis zedwodebebia. “zel-
os-solTane” nasredin Sah yajaris ufrosi vaJi ispahanis gamgebeli iyo. badia TariRdeba
XIX s-iT. 4
Cinur faifurze, iranuli formebisa da motivebis gaCena ar aris gasakviri, CineTs
odiTganve hqonda savaWro urTierTobebi ucxoeTis qveynebTan. jer kidev tangis xana-
Si (618-907), CineTis samxreTSi aRmocenda ucxoel vaWarTa (arabTa, iranelTa, berZenTa,
ebraelTa) koloniebi. ganviTarebuli iyo, rogorc sazRvao, ise saxmeleTo vaWroba. iran-
Si didi raodenobiT Cinuri saqoneli Semodioda saqaravno `didi abreSumis gzis~meSveo-
biT, romelic Tavrizis gavliT CineTs dasavleT evropis qveynebTan akavSirdebda. `didi
abreSumis gza~ xels uwyobda im qveynebis kulturebis urTierT zegavlenas romelTa te-
ritoriazec igi gadioda da erTmaneTTan akavSirebda. Cineli Tu iraneli vaWrebi, romle-
bic CineTidan iranSi faifuris SetaniT iyvnen dakavebulebi, iraneli didebulebisagan
sagangebod maTTvis dasamzadebel faifurze dakveTebsac ki iRebdnen. iranSi Setanil
Cinur saqonelze, kerZod ki faifurze, cnobebs gvawvdis arab avtorTa IX saukunisa da
ufro mogviano xanis Txzulebebi.
XIII saukuneSi CineTidan iranSi aTasobiT mefaifure gadasaxlda. Sah-abasic (1585-1627)
imdenad iyo dainteresebuli Cinuri faifuriT, rom ispahanSi kompaqturad daasaxla fai-
furis Cineli ostatebi, xolo 1611 wels qalaq ardebilSi, specialur SenobaSi, romelsac
`Cine-xane~ (Cinuri saxli) daarqves, Cinuri faifuris uzarmazari koleqcia Segrovda. am
koleqciaSi iyo seladonebi da sxva monoqromebi, kobaltiT moxatuli da poliqromuli
faifuri.
iranuli formebisa da motivebis gaCenis meore mizezi CineTSi muslimuri religiis
gavrceleba iyo, romelmac iq jer kidev tangis dinastiis mmarTvelobis xanaSi SeaRwia.
mas Semdeg CineTSi muslimuri Temi arsebobda. gansakuTrebiT, sainteresoa imperator u
czunis mmarTvelobis periodi, (1506-1521). imperatorma miiRo muslimanoba da mis karze
muslimanebi wamyvan rols TamaSobdnen. aman kulturazec hpova asaxva. am periodSi fai-
furis fabrikebs muslimebi xelmZRvanelobdnen. faifuris is WurWeli, romlis ornamen-
tikaSic axlo aRmosavluri, kerZod ki iranuli motivebia gamoyenebuli, rogorc Cans,
22
nawilobriv Cineli muslimanebisTvis iyo gankuTvnili.
CineTs savaWro kulturuli urTierTobebi sxva qveynebTanac hqonda.
aRmosavleTis portebis saSualebiT vaWroba xorcieldeboda iaponiasTan, qalaqi Ca-
nani ki CrdilodasavleTis savaWro centri iyo, sadac mravali ucxoeli iyrida Tavs.
vaWroba gansakuTrebiT mingis periodidan (1368-1644 ww.) gaZlierda. Cinur faifurs
mravali qveyana icnobda da masze moTxovnileba Zalian didi iyo. faifurze moTx-
ovnilebis gazrdam Tavis mxriv faifuris warmoebis zrda gamoiwvia. XIV saukunidan,
faifuris warmoebis umTavres centrad ZingdeJeni iqca, Tumca iq faifurs jer kidev VII
saukuneSi amzadebdnen. ZingdeJenSi safaifure Tixis, kaolinis uzarmazari sabadoebi ar-
sebobda, rac saukeTeso xarisxis faifuris warmoebis Seuferxebel zrdas uwyobda xels.
saimperatoro saxlis yvela SekveTa ZingdeJenSi mzaddeboda. aqve iwarmoeboda saeqspor-
to faifuris udidesi nawilic. ZingdeJenSi saimperatoro qarxnebis garda, kerZo sawar-
moebic iyo, romlebic XV saukunemde, ZiriTadad Sida bazrisTvis muSaobdnen, Semdeg ki,
imis gamo rom saimperatoro qarxnebi veRar audioda saimperatoro saxlis Tu gare ba-
zris uzarmazar moTxovnilebebs, kerZo sawarmoebma gare bazrisTvisac daiwyes intensi-
uri muSaoba.
CineTs evropasTan savaWro kavSirebi, rogorc ,,didi abreSumis gzis” ise sazRvao vaW-
robis saSualebiT jer kidev sungis xanidan hqonda.
espanelebi da portugalielebi, romlebic Cinuri faifuris ZiriTadi myidvelebi
iyvnen, XVII saukunidan monopolias holandiis vestindur kompanias uTmoben, romelmac
mTeli XVII s-is manZilze CineTidan auarebeli faifuri gaitana.
XVII-XVIII saukuneebSi sagareo bazarze faifurze moTxovnileba kidev ufro gaizarda.
gadioda, rogorc Zalian maRali xarisxis, ZingdeJenis saimperatoro qarxnebSi damza-
debuli faifuri, ise kerZo sawarmoebis naxelavi, romelic xarisxiT mkveTrad Camouvar-
deboda saimperatoro qarxnisas. es saqoneli ZiriTadad ucxo qveynebis naklebad SeZle-
bul mosaxleobaze iyo gaTvlili. ucxoeli vaWrebisTvis gaxsnili umTavresi porti kan-
toni iyo. saqme ise aawyves, rom daekmayofilebinaT ucxoeTis uzarmazari moTxovnileba
faifurze. kerZod, faifuris nakeTobebi mzaddeboda ZingdeJenSi, iqve moiWiqeboda da ga-
moiwveboda da aseTi saxiT (mouxatavi) igzavneboda kantonSi sadac specialur sawarmoSi
xdeboda am faifuris moxatva Wiqurzeda saRebavebiT da msubuqi gamowva dabal - 600-800
gradus temperaturaze. Semdeg faifurs gemebze tvirTavdnen da igi daniSnulebis adg-
ilamde midioda. es nakeTobebi bevrad Camouvardeboda tradiciul, saukeTeso xarisxis
Cinur faifurs.
zogjer ucxoeli momxmarebeli, Cinel ostatebs, faifurs, maTTvis sasurveli for-
miTa da moxatulobiT, Tavad ukveTavda. pirvelad evropuli siuJetebi Cinur faifurze
XVIII s-is bolos gaCnda, rodesac misionerma iezuitebma scades qristianobis gavrceleba
da mosaxleobis mcire nawili gaqristianda kidec. maT Soris faifuris ostatebic iyvnen.
pirveli evropuli siuJetebi Cinur faifurze swored religiuri xasiaTisa iyo. Semdeg
saero yofis amsaxveli suraTebic gaCnda. Tavidan isini tradiciuli Cinuri formebisa
da ornamentebis mqone sagnebze Tavsdeboda, anu evropuli siuJetebi garemoculi iyo
Cinuri mcenareuli ornamentebiT, Cinuri warwerebiT da a.S. Semdeg Cinelma ostatebma
TandaTan ukeT aiTvises evropuli formebi da siuJetebsac ufro damajereblad gamo-
saxavdnen. faifuris fondSi aris ramdenime TefSi da lambaqi romlebzedac evropul
tansacmelSi gamowyobili evropelebi arian gamosaxulni. magaliTad TefSi 26-24/9 (sa-
inv.#26-24/9. sur.#50), moxatuloba poliqromuli Wiqurzeda. TefSze Janruli scenaa ga-
23
mosaxuli – baRSi, evropuli garegnobis, (Cacmuloba, saxis tipi, Tmis feri) sami adamian-
ia. erT-erTi maTgani xeze miyudebul kibeze dgas, yvaviliT xelSi, romelsac qals awvdis.
TefSs napirze salte aqvs, romelzec, stilizebuli geometriuli ornamentis fonze kar-
tuSebia gamosaxuli yvavilebiTa da peizaJebiT. faifuris xarisxi ar aris maRali. TefSi
ar aris markirebuli. savaraudod cindeCJenis kerZo sawarmoSia damzadebuli XVIII s-is
bolos an XIX s-is pirvel naxevarSi. eWvgareSe es TefSi Cinuria, radgan am SemTxvevaSic
saerTo kompoziciuri sqema aris Cinuri, Tanac fondSi aris zustad aseTi TefSebi Cin-
uri siuJetebiT igi evropisTvis iyo gankuTvnili. saerTod Cineli ostatebi yovelTvis
iTvaliswinebdnen myidvelis gemovnebas.
Cinuri faifuri iaponiaSic gadioda. faifuris fondSi aris sasmisi (sainv. #17-42/40.
sur.#11), romelzec TeTr fonze lurji kobaltiT ramdenime samuraia gamosaxuli. moxa-
tuloba Wiqurqvedaa. faifuris keci sakmaod Txelia da maRali xarisxis. sasmisis Zirze
mingis periodis markaa gamosaxuli. igi savaraudod ZingdeJenis saimperatoro qarxanaSia
damzadebuli, amaze metyvelebs nivTis silamaze, faifuris kecis, Wiqurisa da moxatu-
lobis maRali xarisxi da saimperatoro qarxnis niSani. marka eqvsniSnaa da wreSi ar aris
Casmuli, anu igi gviani mingisaa. sasmisze, samuraebi muqi lurji, moiisfro kobaltiTaa
gamosaxuli. moiisfro kobaltic gviani mingisTvisaa damaxasiaTebeli. yovelives gaTva-
liswinebiT nivTi gviani mingiT SeiZleba daTariRdes.
miuxedavad imisa, rom ganxiluli Cinuri WurWeli Seicavs iranuli, iaponuri da evro-
puli kulturebis elementebs, maT Cinur faifurze mniSvnelovani gavlena ar mouxde-
niaT, Tanac moxatulobis kompoziciuri sqema yvela SemTxvevaSi Cinuria.
24
daskvna
25
katalogi
C ATA LO G U E
Antique chinese celadon plate 14th or 15th
century
1. TefSi (sainv. #15-926/6), seladonis, dafarulia baci mwvane feris WiquriT. is sqelkedliania,
Semkulia gravirebuli mcenareuli ornamentiT. aqvs mowiTalo keci da mZime wona. misi zedapiri
dekoratiuli bzarebiT, krakleTia dafaruli. Zirze ukana mxridan mouWiqavi mowiTalo rgoli
aqvs. TefSi savaraudod XIV-XV ss-iT (mingis periodi) SeiZleba daTariRdes.
D-26,5 sm;
daculoba – napiri aqvs Camomtvreuli.
Aanalogi - Арапова Т. Б. Китайский Фарфор в собрании Эрмитажа. Конец XIV – первая треть iiii XVII в. Альбом –
каталог. Л., 1977.
Pope J. Chinese Porcelains from the Ardebil Shrine. Washington, 1956:
27
2. langari (sainv. #15-926/8)
seladonis, dafarulia baci
mwvane feris WiquriT is
sqelkedliania, Semkulia gra-
virebuli mcenareuli orna-
mentiT. aqvs mowiTalo keci da
mZime wona. misi zedapiri deko- Antique chinese celadon dish 14th or 15th century.
ratiuli bzarebiT, krakleTia
dafaruli. Zirze ukana mxridan
mouWiqavi mowiTalo rgoli
aqvs. langari savaraudod XIV-
XV ss-iT (mingis periodi) Sei-
Zleba daTariRdes.
D-38,5 sm.
daculoba – napiri aqvs Ca-
momtvreuli.
28
Antique chinese porcelain bowl early 19th century.
3.Ffiala (sainv. #33-926/41), monoqromuli. igi garedan Ria salaTisferi, seladonis WiquriTaa
dafaruli, Sida mxare ki kidev ufro baci salaTisferi aqvs. fiala markirebulia. Zirze garedan
mocemulia samarko niSani - daStrixul kvadratSi Casmuli ieroglifi. fiala cingis xaniT (1644 –
1912), kerZod ki XIX s-is dasawyisiT TariRdeba.
29
Antique Chinese porcelain dish, early or middle Ming (1368 – 1521).
D-49 sm;
daculoba – dazianebulia.
30
Antique Chinese porcelain flask 15th century.
H - 12,5sm;
daculoba - dazianebulia.
Mmsgavsi - Арапова Т. Б. Китайский Фарфор в собрании Эрмитажа. Конец XIV – первая треть iiii XVII в. Альбом –
каталог. Л., 1977.
31
Antique chinese porcelain bowl blue and white, late ming period (1522 – 1644).
6.badia (sainv. #8-34/7) lurji Wiqurqveda moxatulobiT. badiis centrSi stilizebuli talRebis
rkalSi mojiriTe cxenia gamosaxuli. badiis napirze Sida mxridan salteSi Casmuli stilizebuli
talRebia. badias gareTa mxridanac saltis saxiT talRebze mojiriTe cxenebis gamosaxuleba
Semosdevs. badiis qveda nawili or rigad stilizebuli mcenareuli ornamentiTaa Semkuli. badiis
napirebi odnav talRovania. badia savaraudod gviani mingiT (1522 – 1644) unda daTariRdes.
H-11 sm;
piris D-21 sm;
Ziris D-9 sm;
daculoba – Wiquri odnav dazianebulia.
Mmsgavsi – Арапова Т. Б. Китайский Фарфор в собрании Эрмитажа. Конец XIV – первая треть iiii XVII в. Альбом –
каталог. Л., 1977.
32
Antique chinese porcelain plate, late ming or early cing period 17th century.
7. TefSi (sainv. #8-34/5) Rrma, kuwubebiani napiriT, moxatuloba Wiqurqveda, lurji kobaltiT.
TefSis centrSi rezerviTa da lurji saRebaviT lomia gamosaxuli. lomis garSemo yvavilebia.
lomi da yvavilebi geometriul CarCoSia Casmuli. TefSis napirze kartuSebSi pionebia gamosaxuli.
ukana mxridan TefSis kedlebi Zalian muqi lurji kobaltiTaa dafaruli. lomis gamosaxulebas
Cinur saxviT-gamoyenebiT xelovnebaSi ramdenime axsna SeiZleba hqondes. ufro xSirad mas budizmis
gavrcelebas ukavSireben – lomi budis taxtis mcvelad iTvleba. igi mamacobisa da Zlierebis
simbolocaa – lomis gamosaxuleba, meore rangis samxedro moxeleebis sadResaswaulo samosze
iyo amoqarguli. droTa ganmavlobaSi loms sxva mniSvnelobac miaweres, kerZod – warmatebuli
samsaxurebrivi kariera. TefSi savaraudod mingis (1368-1644) bolos an cingis xanis (1644-1912)
dasawyisSia damzadebuli.
D-22,5 sm ;
daculoba – umniSvnelod dazianebuli.
33
Antique chinese porcelain bottle blue and white, époque
Wanli (1573 – 1619).
H-18 sm;
piris D
D -3 sm;
Ziris D-7,5 sm;
daculoba – kargi.
msgavsi – http://gotheborg.com/webshop/view–product.php?product=EIG1Y12W3
34
Antique chinese porcelain plate blue and
white, Wanli period (1573 – 1619).
piris D-32,5sm;
daculoba – Wiquri alag-alag umniSvnelod aris dazianebuli
msgavsi -http://www.orientalceramics.com/frames2.htm?page=http://www.chineseceramicslondon.com/display10.
asp?category=563
http://www.alibaba.com/product-free/104803697/CMD44–Ming–Dy–Blue–White–Plate–Wanli–Kraak–ware–Plate.
html
35
Antique chinese porcelain plate blue and white, Wanli period (1573-1619).
10. langari (sainv. #89-13/11), moxatuloba Wiqurqveda, lurji kobaltiT. langarze gamosaxulia
yvavilebis girliandebi da stilizebuli mcenareuli ornamenti. langris napirebi mindvrebiTaa
dafaruli, romlebSic yvavilebia gamosaxuli. Llangris napirebze ukana mxridan ramdenime
stilizebuli mcenarea.
langari savaraudod vanlis periodiT (1573-1619) unda daTariRdes.
msgavsi – http://www.orientalceramics.com/frames2.htm?page=http://www.chineseceramicslondon.com/
display10.asp?category=563
http://www.alibaba.com/product-free/104803697/CMD44–Ming–Dy–Blue–White–Plate–Wanli–Kraak–ware–Plate.
html
36
Antique chinese porcelain vase blue and white, late Ming period (1522-1644).
11. larnaki (sainv. #17-42/40), moxatuloba Wiqurqveda lurji kobaltiT. Sida mxridan larnaki
sadaa – dafarulia TeTri WiquriT. garedan, larnakis kedlebze lurji kobaltiT ramdenime
samuraia gamosaxuli. faifuris keci sakmaod Txelia da maRali xarisxis. sasmiss Zirze gviani
mingis xanis saimperatoro qarxnis damRa aqvs, rac imaze metyvelebs, rom larnaki ZingdeJenis
saimperatoro qarxnis nawarmia da savaraudod iaponiaSi Sesatanad aris damzadebuli. TariRdeba
gviani mingiT (1522-1644).
H-9 sm ;
Ziris D-9 sm;
Ziris DD -4 sm.
daculoba – kargi.
37
Antique chinese porcelain jug blue and white, 19th century
12. wurwuma (sainv. #.33-02), qusliani. moxatuloba Wiqurqveda lurji kobaltiT. wurwumas muceli
dafarulia stilizebuli mcenareuli ornamentiT. wurwumas yelze foTlebia gamosaxuli. qusli
geometriuli ornamentiTaa Semkuli. wurwuma XIX s-iT SeiZleba daTariRdes.
H-18,5 sm;
piris D-3,5 sm;
Ziris D-7 sm.
38
Antique chinese porcelain vase blue and white, Wanli period (1573-1619).
13. larnaki (sainv. #57-909), moxatuloba Wiqurqveda lurji kobaltiT. gverdebi da piri
talRovani aqvs. larnakze mcenareuli da geometriuli ornamentebia gamosaxuli. larnaki
vanlis periodiT (1573-1619) SeiZleba daTariRdes.
analogi – http://gotheborg.com/webshop/view–product.php?product=EIG1Y12W3
39
Antique chinese porcelain bowl blue and white, 19th century.
14. larnaki (sainv. #51-10/2), qusliT, moxatuloba Wiqurqveda, lurji kobaltiT. Sida mxridan sada,
dafarulia TeTri WiquriT. garedan larnakis kedlebi yvavilebiTa da mcenareuli ornamentiT
aris moxatuli.
larnaki savaraudod XIX s – iT SeiZleba daTariRdes.
msgavsi – http://cgi.ebay.com/ANTIQUE-BOWL-CHING-DYNASTY-EMPEROR-HSIEN-FENG-1860-
/400178527303?pt=Asian–Antiques&hash=item5d2c7fbc47
40
Antique chinese porcelain plate Wanli period (1573-1619).
15. TefSi (sainv. #3-34/4), moxatulba Wiqurqveda, monacrisfro kobaltiT da Savi Wiqurzeda
saRebaviT. TefSis centrSi mdeloze, yvavilebis fonze Svelia gamosaxuli. TefSis napirze ki
xuTi mindoria yvavilebisa da soko `linCJi~-s gamosaxulebiT. Sveli Cinur faifurze sparsuli
zegavleniT unda iyos `mosuli~. faifuri ar aris maRali xarisxis. nivTi savaraudod vanlis
periodSia (1573-1619) damzadebuli.
D-23 sm;
daculoba – restavrirebulia.
msgavsi – http://www.antikwest.com/asp4/index.asp?stock=2306
41
Antique chinese porcelain bowl 17th-18th centuries.
16. badia (sainv. # 33-26/92), moxatuloba Wiqurqveda monacrisfro kobaltiT. badiis centrSi
stilizebuli yvavilis gamosaxulebaa, romelsac garSemo geometriuli ornamenti aqvs. napirs
Sida mxridan rombebad daStrixuli salte Semosdevs. gareTa mxridan ki fiWvisa da soko `linCJis~
gamosaxulebebia. fiWvi da soko “linCJi” dRegrZelobis simboloebia. Bbadia savaraudod XVII – XVIII
ss-iT SeiZleba daTariRdes.
H-7,5 sm.
piris D-17,5 sm;
Ziris DD -9 sm;
daculoba – Wiquri odnav dazianebulia.
42
Antique chinese porcelain bowl 17th-18th centuries.
17. badia (sainv. #3-34/6), moxatuloba Wiqurqveda, muqi nacrisferi kobaltiT. Sida mxridan
centrSi yvavilebi da mcenareebia gamosaxuli. napirze salte aqvs. aqac yvavilebi da mcenareebia,
aseve daStrixuli ornamentic. garedan badiis kedlebze yvavilebi da stilizebuli mcenareuli
ornamentia gamosaxuli. badia kerZo sawarmos markiT aris markirebuli – Zirze ukana mxridan
ieroglifia. zusti daTariReba Znelia, savaraudod ki XVII – XVIII ss – Si unda iyos damzadebuli.
H-7,5 sm;
piris D-18 sm;
Ziris D-8,5 sm.
43
Antique chinese porcelain vase Kangxi period (1662-1722).
18. larnaki (sainv. # 73-02). nacrisfer fonze molurjo-iisferi `naRvenTi~ Wiquri. XVI s-is
dasasrulamde naRvenTi WiquriT Semkuli faifuris nawarmi SemTxveviT movlenad, wunad iyo
miCneuli. aseT nawarms Cineli xelosnebi anadgurebden da mxolod XVII s-is meore naxevridan
daeuflen am teqnikas – daiwyes WurWlis kecze sxvadasxva liTonebis Jangebis damagreba,
romlebic Zlieri gamowvis dros CamoiRvenTeboda nawarmze da dekoratiul “gizgiza” Wiqurebs
qmnida. larnaks yeli da Ziri mouWiqavi aqvs. larnaki markirebulia – Zirze gamosaxulia ori
ieroglifi. marka savaraudod kerZo sawarmosia.
msgavsi larnakebi (forma, mouWiqavi Ziri da yeli) kangsis periodiTaa (1662 – 1722) daTariRebuli.
vfiqrobT es larnakic imave periodiT unda daTariRdes.
H-12 sm;
piris D-7 sm;
Ziris D-11 sm;
daculoba – kargi.
msgavsi – http://cgi.ebay.com/Antique-Canton-Chinese-Export-Blue-Porcelain-Jar-Pot-/260707993276?pt=Asian–
Antiques&hash=item3cb36846bc
44
Antique chinese porcelain nvase blue and white, 18th century.
19. larnaki (sainv. #42-902), moxatuloba lurji Wiqurqveda. yvavilebisa da mcenareebis fonze
ori, kimonoSi gamowyobili, Cineli qalia gamosaxuli. naxati isea Sesrulebuli rom, qalebis
Cinuri tipis saxe kargad Cans.
larnaki savaraudod XVIII s-Si unda iyos damzadebuli.
H-12,5 sm.
piris D-5,5 sm;
Ziris D-7 sm;
45
Antique chinese porcelain plate blue and white, late Ming or early Qing dynasty period.
20. TefSi (sainv. #17-42/21), moxatuloba Wiqurqveda, lurji kobaltiT. TefSis centrSi
TeTr mindorze foTlebiT Semkuli xuTi yvavilia gamosaxuli centrSi lotosiT. mindors
gars talRovani ornamenti ekvris. TefSis napiri stilizebuli geometriuli da mcenareuli
ornamentiTaa dafaruli, romelic warmoadgens fons eqvsi mindvrisTvis. sami mindori carielia,
danarCen samSi ki stilizebuli mcenareuli ornamentia. damzadebulia savaraudod mingis (1368 –
1644) bolos an cingis xanis (1644-1912) dasawyisSi.
D-22 sm;
daculoba – odnav dazianebuli.
46
Antique chinese porcelain jug blue and white, 18th century.
21. doqi (sainv. #66-14/1). moxatuloba Wiqurqveda, Ria lurji feris kobaltiT. Semkulia
stilizebuli mcenareuli ornamentiT. savaraudod doqi cingis xaniT (1644 – 1912), ufro zustad
ki XVIII s-iT unda daTariRdes.
H-36 sm;
piris D-5,5 sm;
Ziris D-16 sm.
47
Antique chinese porcelain vase blue and white, Kangxi period (1662-1722).
22. larnaki (sainv. #12-16), moxatuloba Wiqurqveda, lurji kobaltiT. larnakze klasikuri Cinuri
peizaJia gamosaxuli – wylis fonze navi, xmeleTi, meTevzis silueti, pagodebi da mcenareebi.
nivTi kangsis periodiT (1662-1722) TariRdeba .
H-22 sm;
piris D-9,5 sm;
Ziris D-18 sm;
daculoba – kargi.
Aanalogi – http://cgi.ebay.com/Antique-Canton-Chinese-Export-Blue-Porcelain-Jar-Pot-/260707993276?pt=Asian–
Antiques&hash=item3cb36846bc
48
Antique chinese porcelain plate blue and white canton 18th century.
23. TefSi (sainv. # 33-26/105), e.w. kantoni. moxatuloba Wiqurqveda, lurji kobaltiT. TefSze
peizaJia gamosaxuli: mTebisa da wylis fonze Cinuri pavilioni, mis win xeebia. mtirali tirifis
ukan Cinuri ieroglifis moxazulobis Robe moCans. peizaJis irgvliv stilizebuli mcenareuli
ornamentia. TefSis napirs lurji kobaltis salte akravs, romelzec Zalian muqi lurji saRebaviT
rombiseburi badea gamosaxuli. TefSi damzadebulia XVIII s-Si.
D-20 sm;
daculoba – kargi.
analogi – http://www.suite101.com/content/collecting-antique-canton-china-a260589
49
Antique chinese porcelain plate blue and white 18th century.
24. langari #33-26/106, moxatuloba Wiqurqveda lurji kobaltiT. masze peizaJia gamosaxuli –
wyali, xmeleTi, `pagoda~, fiWvi da sxva mcenareebi da maT fonze ori adamiani, romlebic TiTqos
esaubrebian erTmaneTs. faifuris keci sakmaod Txelia. TefSi XVIII s-iT SeiZleba daTariRdes.
D-28 sm;
daculoba – kargi.
msgavsi – http://gotheborg.com/
50
Antique chinese porcelain plate blue and white 19th century.
25. TefSi. (sainv. #1-910/259), moxatuloba Wiqurqveda, lurji kobaltiT. TefSze yvavilebia
gamosaxuli. napirze daStrixuli, rombiseburi da stilizebuli mcenareuli ornamentia.
faifuris xarisxi sakmaod dabalia. TefSi savarudod XIX s – Sia damzadebuli.
D-20 sm;
daculoba – mcire bzarebi.
51
Antique chinese porcelain opium kalian 17th century.
H-10 sm;
Ziris D-10 sm.
daculba – yelmomtvreuli.
52
Antique chinese porcelain jug blue and white, 18th-19th centuries.
H-22,5 sm.
piris D-5 sm;
Ziris D-7,5 sm;
daculoba – kargi.
Mmsgavsi – http://cgi.ebay.com/Antique-Canton-Chinese-Export-Blue-Porcelain-Jar-Pot-/260707993276?pt=Asian–
Antiques&hash=item3cb36846bc
53
Antique chinese porcelain bowl blue and white, 18th-19th centuries.
28. fiala (sainv. #33-26/42), moxatuloba Wiqurqveda, lurji kobaltiT. Sida mxare sadaa,
dafarulia TeTri WiquriT. garedan, kedlebze, stilizebuli mcenareuli ornamentia gamosaxuli.
Ffiala markirebulia – Zirze oTxkuTxa niSani aqvs. fiala cingis periodSia damzadebuli, ufro
zustad ki XVIII s-is bolos an XIX saukunis dasawyisSi.
H-7 sm
piris D-16, 5 sm;
Ziris D-6,5 sm;
daculoba – kargi.
54
Antique chinese porcelain vase blue and white, 19th century.
29. larnaki (sainv. #33-26/31), moxatuloba Wiqurqveda, lurji kobaltiT. Semkulia StrixebiT,
stilizebuli geometriuli da mcrnareuli ornamentiT. larnaki XIX s - iT TariRdeba.
H-6,5 sm.
piris D-10,5 sm ;
Ziris D-7 sm.
55
Antique chinese porcelain bowl blue and white, 19th century.
30. badia (sainv. # 33-26/890, talRovani kedlebiTa da napirebiT. moxatuloba Wiqurqveda, lurji
kobaltiT. faifuris keci maRali xarisxis. badiis centrSi stilizebuli mcenareuli ornamentia
gamosaxuli. badiis kedlebze Sida da gare mxridan xeebisa da sxva mcenareebis fonze Cineli biWebi
arian gamosaxulni, romlebic am mcenareebs agroveben.
analogiuri badiebi taivanis muzeumSi da zogierT kerZo koleqciaSic aris daculi da isini
XIX saukuniT aris daTariRebuli. amitom Cveni fondis badiac amave periodiT, anu XIX s-iT unda
davaTariRoT.
H-8 sm;
piris D-18,5sm;
Ziris D-7 sm;
daculoba – odnav dazianebuli.
analogi – http://www.goantiques.com/scripts/images,id,1426751.html
56
Antique chinese porcelain cup, Ming dynasty (1368-1644) .
H-6 sm;
piris D-9,5sm;
Ziris D-4,5sm.
57
Antique chinese porcelain plate, 16th century.
D-21,5 sm ;
daculoba – kargi.
58
Antique Chinese famille verte porcelain, Kangxi period (1662-1722).
33. langari (sainv. #26-24/3, #33-26/126), mwvane ojaxi. moxatuloba Wiqurqveda lurji da
Wiqurzeda poliqromuli. langris Zirze Cinuri pavilionis interieri da RobiT SemozRuduli
ezoa gamosaxuli. ezoSi magida da uzurgo skami dgas, magidaze ori qoTania yvavilebiT. ezoSi
wero da ori soko `linCJia~.
pavilionis interierSi orsarTuliani Taro moCans – wignebiT, saweri da saxatavi papirusis
gragnilebiT, larnaki kalmebiTa da saxatavi saSualebebiT. iqve dgas `guanis~ tipis WurWeli.
langris napirzec, yvavilebis fonze, larnakebi, WurWeli guani, da saxatavi da saweri NnivTebi –
papirusis gragnilebi, feradi saRebavebis tubebi da fanqrebia gamosaxuli.
langari savaraudod qangsis periodSia (1662-1722) damzadebuli.
D-38 sm.
daculoba – kargi.
59
Antique Chinese famille verte porcelain, Kangxi period (1662-1722).
D-25 sm;
daculoba – kargi.
60
Antique Chinese porcelain, „Foo dog“, Kangxi period (1662-1722).
35.ZaRli `fo~ (sainv. #30-99/14), ZaRlis mcire zomis qandakeba, romelic pedestalze zis.
moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli. figura stilizebulia – kudi oTxad aqvs gayofili,
TiTqos drakonis kudsaa mimsgavsebuli, oTxive fexze ki ZaRlisTvis uCveulod didi dezebi aqvs.
pedestali Semkulia feradi reliefuri wertilebiT, patara reliefuri yvavilebiT, Tevzis
qerclis msgavsi (Tevzis qerclic drakonis atributia) da perfororebuli ornamentiT. qandakeba
savaraudod qangsis periodiSia damzadebuli.
Tavdapirvelad ZaRli `fo~ iTvleboda budis taxtis mcvelad – budas icavda avi sulebisagan.
SemdgomSi mas ojaxis mfarvelad, misi keTildReobis mcvelad, fulisa da baraqis momtanadac
miiCnevdnen. qandakeba savaraudod qangsis periodiSia damzadebuli (1662-1722).
H pedestalianad-11.5sm;
pedestalis D-10.5sm;
daculoba – qandakeba dazianebulia da nawilobriv restavrirebuli.
msgavsi - http://collectibles.shop.ebay.com/Chinese-/29443/i.html?–
trkparms=65%253A12%257C66%253A2%257C39%253A1%257C72%253A4203&rt=nc&–mdo=Collectibles&–
mspp=&–pcats=13736%2C149362%2C3913%2C1&–trksid=p3286.c0.m14.l1513&–pgn=3
61
Antique Chinese porcelain bowl, chinese imary, Kangxi period (1662-1722).
36. badia (sainv. #33-26/40),– Cinuri imari, moxatuloba lurji Wiqurqveda da poliqromuli
Wiqurzeda. Sida mxridan badiis centrSi Cinuri saxli `pagoda~ da qrizanTemebia gamosaxuli,
napirze ki, rogorc Sida, ise gare mxridan, rombiseburad daStrixul mindvrebSi qrizanTemebi.
amas garda badiis kedlebze garedan yvavilebi, xeebi da pagodebia gamosaxuli. badia savaraudod
qangsis periods (1662-1744) SeiZleba mivakuTvnoT.
H-13,5 sm ;
piris D-30 sm ;
Ziris D-14,5 sm.
daculoba – restavrirebulia
62
Antique Chinese famille rose porcelain bowl,18th century.
H-11,5 sm;
piris D-23 sm;
Ziris D-11,5 sm;
daculoba – restavrirebuli.
63
Antique Chinese famille rose porcelain bowl, 18th century.
38. badia (sainv. #33-26/68), talRovani gverdebiT, qusliT. moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli,
vardisferi ojaxi. badiis kedlebze Sida mxridan pioni da qrizanTemaa gamosaxuli. garedanac
pionebi da qrizantemebia Robis siluetis fonze. badia cianlungis mefobis xaniT (1736-1795)
TariRdeba.
H-10 sm;
piris D-24 sm;
Ziris D-11 sm;
daculoba – msubuqad dazianebuli.
analogi:
http://www.chinese-porcelain-art.com/acatalog/Catalogue–Chinese–Famille–Rose–Page–3–24.html
64
Antique Chinese porcelain bowl, 18th century.
39. badia (sainv. #33-26/67), moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli. Sida mxridan, centrSi,
foTlebis rkalSi, ori atamia. Ggaredan, badiis kedlebze pionebi, qrizanTemebi da ayvavebuli
qliavis totebi e. w. meixua aris gamosaxuli. badia savaraudod cianlungis mefobis xanaSia
(1736‑1795) damzadebuli.
H-9 sm;
piris D-22 sm;
Ziris D-9 sm;
daculoba – kargi.
65
Antique Chinese porcelain vase, chinese imary, Kangxi period (1662-1722).
40. larnaki (sainv. #36-24/11), Cinuri imari, moxatuloba Wiqurqveda, lurji kobaltiT, `sufle~- s
teqnikis gamoyenebiT da Wiqurzeda poliqromuli. larnakis muclisa da maRali yelis moxatuloba
erTmaneTisagan viwro TeTri rezerviTaa gayofili. mucelica da yelic Tanabari zomis
segmentebad, mindvrebad aris dayofili. yovel lurj mindorSi datovebulia oTxfurcliani
yvavilis formis rezervi. rezervebSi ki yvavilebia Casmuli. danarCen mindvrebSic, romlebic
wiTeli stilizebuli mcenareuli ornamentiTaa dafaruli, yvavilebia gamosaxuli. larnaki
qangsis periodiT (1662-1722) SeiZleba daTariRdes.
H-17 sm;
piris D-8 sm;
Ziris D-7 sm;
daculoba – kargi.
66
Antique Chinese porcelain dish, chinese imary, Kangxi period (1662-1722).
41. langari (sainv. #17-42/9), Cinuri imari, moxatuloba Wiqurqveda lurji da Wiqurzeda po-
liqromuli. langris centrSi, TeTr mindorze pionis gamosaxulebaa. centraluri gamosaxule-
bis irgvliv Tormeti radialuri mindoria. eqvsi maTgani lurji kobaltiTaa dafaruli `bleu
poudre~-s teqnikis gamoyenebiT da oqros qandiTaa moxatuli. yovel lurj mindorSi datovebulia
oTxfurcliani yvavilis formis rezervi. rezervebSi yvavilebia. danarCen eqvs mindorSi, rome-
lic rezervadaa datovebuli pionebis, qrizqnTemebisa da peplebis gamosaxulebebia warmodgeni-
li. TefSis napirze stilizebuli mcenareuli ornamentia gamosaxuli. langari savaraudod qang-
sis periodSia damzadebuli (1662-1722).
67
Antique Chinese porcelain bowl, chinese imary, 18th century.
42. badia (sainv. #17-42/13), Cinuri imari moxatuloba Wiqurqveda lurji da Wiqurzeda wiTeli
da oqros saRebaviT. badiis centrSi pionis gamosaxulebaa. napirs Sida mxridan rkalad akravs
rombiseburi ornamenti, romelSic oTxi mindoria pionebiT. badiis kedlebze gareTa mxridanac
pionebi da qrizanTemebia. badia cianlungis mefobis xanaSia (1735-1796) damzadebuli.
H– 11 sm;
piris D – 26 sm;
Ziris D – 13,5 sm;
daculoba – kargi.
analogi – http://www.cleij-art.com/galleryim.htm
68
Antique Chinese porcelain plate, chinese imary, 18th century.
43. TefSi (sainv. #33-26/119), Cinuri imari, moxatuloba Wiqurqveda lurji da Wiqurzeda alisferi.
TefSze pionebia gamosaxuli. TefSis napirze geometriuli, rombiseburi ornamentis fonze
mindvrebia pionebis gamosaxulebiT. TefSi cianlungis xaniT (1735‑1796) SeiZleba daTariRdes.
D-22 sm;
daculoba – odnavi bzarebi.
msgavsi – http ;//www.google.ru/images ?q=chinese+imari&btnG....
69
Antique Chinese porcelain plate, Kangxi period (1662-1722).
44. TefSi (sainv. # 33-26/122), moxatuloba Wiqurqveda lurji, Wiqurzeda alisferi da baci
yavisferi. TefSis centrSi qrizanTemebis buCqia. napirebzec qrizanTemebia gamosaxuli. TefSi
qangsis periodiT (1662-1722) SeiZleba daTariRdes.
D-22 sm;
daculoba – odnavi bzarebi.
msgavsi – http ;//www.google.ru/images ?q=chinese+imari&btnG....
70
Antique Chinese porcelain plate, chinese imary, 18th century.
45. TefSi (sainv. #33-26/120), Cinuri imari moxatuloba Wiqurqveda lurji da Wiqurzeda alisferi.
TefSis Zirze gamosaxulia mcenareebi, yvavilebi da ori yvavi, romelTac zurgze patara Citebi
asxedan. TefSis napiri mindvrebad aris dayofili, sadac yvavilebi, frinvelebi da rombiseburi
geometriuli ornamentia gamosaxuli. TefSi cianlungis xaniT (1735-1796) TariRdeba.
D-23 sm;
daculoba – restavrirebuli.
analogi - http ;//www.google.ru/images ?q=chinese+imari&btnG....
71
Antique Chinese porcelain plate, 18th century.
D-23 sm;
daculoba – kargi.
msgavsi – http ;//www.google.ru/images ?q=chinese+imari&btnG....
72
Antique Chinese famille rose porcelain plate, 18th century.
47. TefSi (sainv. #33-26/102), moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli, vardisferi ojaxi. TefSis
Zirze Cinuri moxatulobis popularuli siuJeti, peizaJis fonze moTamaSe biWebia gamosaxuli.
TefSis napirze stilizebuli geometriuli ornamentis fonze eqvsi kartuSia yvavilebiT. TefSi
damzadebulia cianlungis mefobis xanaSi (1736-1795).
D-24 sm;
daculoba – restavrirebuli.
analogi - http://www.chinese-porcelain-art.com/acatalog/Catalogue–Chinese–Famille–Rose–Page–1–46.html
73
Antique Chinese famille rose porcelain plate, 18th century.
48. TefSi (sainv. #33-26/100), vardisferi ojaxi, moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli. TefSis
Zirze Cinuri moxatulobis popularuli siuJetia – peizaJis fonze moTamaSe biWebi. TefSis
napirze stilizebuli geometriuli ornamentis fonze didi da mcire kartuSebia. did kartuSebSi
peizaJebia gamosaxuli, patarebSi ki yvavilebi. damzadebulia cianlungis mefobis xanaSi
(1736‑1795).
D-24 sm.
daculoba – restavrirebulia.
Manalogi - http://www.chinese-porcelain-art.com/acatalog/Catalogue–Chinese–Famille–Rose–Page–1–46.html
74
Antique Chinese famille rose porcelain plate, 18th century.
49. TefSi (sainv. #33-26/129), vardisferi ojaxi, moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli. Tefze,
peizaJis fonze, moTamaSe biWebi arian gamosaxulni. TefSis napirebze stilizebuli mcenareuli
ornamentis fonze oTxi kartuSia peizaJebiT. TefSi savaraudod XVIII s-Sia damzadebuli.
D-16,5 sm;
daculoba – dazianebuli.
msgavsi - http://en.wikipedia.org/wiki/Chinese–export–porcelain
75
Antique Chinese famille rose porcelain plate, 18th century.
50. TefSi (sainv. 26-24/9), moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli, vardisferi ojaxi. TefSze
Janruli scenaa gamosaxuli – baRSi, evropuli garegnobis, (Cacmuloba, saxis tipi, Tmis feri)
sami adamiani. erT-erTi maTgani xeze miyudebul kibeze dgas, yvaviliT xelSi, romelsac qals
awvdis. TefSs napirze salte aqvs, romelzec stilizebuli geometriuli ornamentis fonze
kartuSebia gamosaxuli yvavilebiTa da peizaJebiT. faifuris xarisxi ar aris maRali. TefSi ar
aris markirebuli. savaraudod cianlungis mefobis xanaSia (1736-1795) damzadebuli.
D-23 sm;
daculoba – restavrirebuli.
76
Antique Chinese famille rose porcelain plate, 18th century.
51. TefSi (sainv. #33-26/128), moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli, vardisferi ojaxi, TefSze
Janruli scenaa gamosaxuli – baRSi, evropuli garegnobis, (Cacmuloba, saxis tipi, Tmis feri)
sami adamiania. erT-erTi maTgani xeze miyudebul kibeze dgas. igi iqve mdgom qals yvavils awvdis.
TefSs napirze salte aqvs, romelzec stilizebuli geometriuli ornamentis fonze didi da mcire
zomis kartuSebia gamosaxuli yvavilebiT. faifuris xarisxi ar aris maRali. TefSi savaraudod
cianlungis mefobis xanaSia (1736-1795) damzadebuli.
D-15,5 sm;
daculoba – restavrirebuli.
77
Antique Chinese famille rose porcelain plate, 18th century.
52. langari (sainv. #26-24/15), moxatuloba Wiqurzeda. vardisferi ojaxi. langris Zirze
vrceli mrgvali mindoria ori wvrili Sindisferi xaziT Semosaltuli. am mindorSi TeTr
fonze muqi Sindisferi konturiT yvavilebia gamosaxuli. mindori mTlianobaSi didi lotosis
yvavilis gulad aRiqmeba. gulis garSemo, baci vardisferidan SindisferSi gardamavali
yvavilis furclebia gamosaxuli, romlebic ise guldasmiTaa Sesrulebuli, rom TiToeul
maTgans furclis faqturac ki etyoba. am did yvavils fonad udevs TeTrze muqi Sindisferi
konturiT moxatuli stilizebuli mcenareuli ornamenti. langari cianlungis periodSia
(1736-1795) damzadebuli.
D-30 sm.,
daculoba – kargi.
analogi - http://www.chinese-porcelain-art.com/acatalog/Catalogue–Chinese–Famille–Rose–Page–
1–46.html
78
Antique Chinese porcelain plate, 18th-19th centuries.
D-27;
daculoba – kargi.
79
Antique Chinese famille rose porcelain bowl, 18th century.
54. badia (sainv. #33-26/33), qusliani, moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli, vardisferi ojaxi.
badiis centrSi, Zirze pionis gamosaxulebaa. Nnapirs Sida mxridan talRovani xazi da stilizebuli
mcenareuli ornamenti Semosdevs. badiaze garedan, or did mindorSi, Janruli scenebia –
peizaJis fonze moTamaSe biWebi. patara mindvrebSi, stilizebuli ornamentis fonze, yvavilebia
gamosaxuli. badia cianlungis mefobis xanaSia damzadebuli (1736-1795).
H-8 sm;
piris D-17 sm;
Ziris D-8 sm;
daculoba –kargi.
analogi – http://www.chinese-porcelain-art.com/acatalog/Catalogue–Chinese–Famille–Rose–Page–1–46.html
80
Antique Chinese famille rose porcelain bowl, 18th century.
55. fiala, 33-26/32, qusliani, moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli, vardisferi ojaxi. fialis
centrSi, Zirze yvavilebia gamosaxuli. napirs Sida mxridan rombiseburi geometriuli ornamentiT
moxatuli salte aqvs, adgil-adgil yvavilebiT. fiala gareTa mxridan eqvs radialur mindvrad
aris dayofili. sam maTganSi baRis fonze adamianebi da pozitiuri simboloebia gamosaxuli. erT
mindorSi qalia da mis gverdiT ori WriWina, meoreSi – biWi Citebis galiiT xelSi, mesameSi ki kaci
da mamali. danarCen sam mindorSi yvavilebia. fiala savaraudod XVIII s-Sia damzadebuli.
H-7 sm;
piris D-15 sm;
Ziris D-7 sm;
daculoba – kargi.
Mmsgavsi – http://cgi.ebay.com/220698271120
81
Antique Chinese porcelain bowl, 18th century.
56. fiala (sainv. #33-26/74), qusliani, moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli. Sida mxridan sadaa,
dafarulia TeTri WiquriT, mxolod napirs mouyveba spiraliseburi ornamenti. gareTa mxridan
fialaze ori didi mindori da kartuSebia. mindvrebSi ori erTnairi Janruli kompoziciaa
warmodgenili - Tokze mosiarule akrobati, Jongliori da musikosi, romelsac dairis tipis
dasakravi instrumenti uWiravs xelSi. kartuSebSi peizaJebi da yvavilebia gamosaxuli. fiala
savaraudod XVIII s-Sia damzadebuli.
H-6,5 sm;
piris D-14 sm;
msgavsi – http://cgi.ebay.com/220698271120
82
Antique Chinese famille rose porcelain bowl, 18th century.
57. badia (sainv. #33-26/83), qusliani, moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli, vardisferi ojaxi.
Sida mxridan badiis centrSi pionis gamosaxulebaa. badiis napirs Semosdevs wertilovani
talRisebri ornamenti. badiis gareTa mxare mindvrebad da kartuSebad aris dayofili. or
mindorSi Janruli scenaa gamosaxuli: evropelebi – qali da ori mamakaci baRSi. qali xeze midgmul
kibeze dgas da yvavilebs krefs. kartuSebSi yvavilebia gamosaxuli. badia savaraudod cianlungis
mefobis xanaSia (1736 – 1795) damzadebuli.
H-8 sm;
piris D-17 sm;
ZirisD D-8 sm;
daculoba – msubuqi bzari.
83
Antique Chinese porcelain bowl, 19th century.
58. fiala (sainv. #33-26/43), qusliani. moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli. SigniT sadaa,
dafarulia baci salaTisferi WiquriT. garedan fialis kedlebze pionebi, qrizanTemebi da
ayvavebuli qliavis totebia gamosaxuli. Zirze ukana mxridan Llurji Wiqurqveda markaa. fiala
XIX s-Sia damzadebuli.
H-7,5 sm
piris D-17 sm;
Ziris D-6 sm;
daculoba – kargi..
analogi - http://cgi.ebay.com/WELL-DECORATED-C19TH-CHINESE-CELADON-BOWL-16-8CM-DIA-
/370454524620?pt=UK–Antiques–Asian–Oriental–Antiques–ET&hash=item5640cf72cc
84
Antique Chinese porcelain bowl, 19th century.
59. fiala (sainv. #33-26/45), qusliani, moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli. SigniT sadaa,
dafarulia baci salaTisferi WiquriT. garedan fialis kedlebze pionebi da qrizanTemebia
gamosaxuli. Zirze ukana mxridan Llurji Wiqurqveda markaa. fiala XIX s-Sia damzadebuli.
H-7 sm;
piris D-14 sm;
Ziris D-5 sm;
daculoba – kargi.
Mmsgavsi - http://cgi.ebay.com/WELL-DECORATED-C19TH-CHINESE-CELADON-BOWL-16-8CM-DIA-
/370454524620?pt=UK–Antiques–Asian–Oriental–Antiques–ET&hash=item5640cf72cc
85
Antique Chinese porcelain bowl, 19th century.
60. badia (sainv. #33-26/39), qusliani, moxatuloba Wiqurqveda lurji da Wiqurzeda poliqromuli.
Sida mxridan centrSi qrizanTemaa gamosaxuli. badiis napirs rkalad yvavilebis girlianda
Semosdevs. garedan badia “ blue poudre//soufle”- is teqnikis gamoyenebiT mTlianad muqi lurji
kobaltiTaa dafaruli. lurj fonze oqros qandiT moxatuli stilizebuli ornamentia,
romelzec kartuSebia gamoyvanili, kartuSebSi ki yvavilebi. badia savaraudod XIX saukunis
dasawyisSia damzadebuli.
H-11,5 sm;
piris D-26 sm;
Ziris D-12 sm;
daculoba – patara bzari.
Mmsgavsi – http://www.goantiques.com/scripts/images,id,845736.html
86
Antique Chinese porcelain bowl, 19th century.
61. badia (sainv. #33-26/38), qusliani, moxatuloba Wiqurqveda lurji da Wiqurzeda poliqromuli.
badia Sida mxridan centrSi da napirzec feradi yvavilebiTa da stilizebuli ornamentiTaa
moxatuli. garedan badia “blue poudre//soufle”- is teqnikis gamoyenebiT mTlianad muqi lurji
kobaltiTaa dafaruli. am lurj fonze oqros saRebaviT mcenareuli ornamentia gamoyvanili,
romelic nawilobriv waSlilia. badia savaraudod XIX saukunis dasawyisSia damzadebuli.
HH-13 sm;
piris D-26 sm;
Ziris D-11,5 sm;
daculoba – restavrirebuli.
Mmsgavsi – http://www.goantiques.com/scripts/images,id,845736.html
87
Antique Chinese porcelain bowl, 19th century.
H-12 sm;
piris D-27 sm;
Ziris D-13 sm;
daculoba – patara bzari.
msgavsi – http://www.goantiques.com/scripts/images,id,845736.html
88
Antique Chinese porcelain bowl, 19th century.
H-11,5 sm;
piris D-26,5 sm;
Ziris D-12,5 sm;
daculoba – restavrirebuli.
89
Antique Chinese rose medallion porcelain bowl, 19th century.
H-16 sm;
piris D-37 sm;
Ziris D-20 sm;
daculoba – kargi.
90
Antique Chinese rose medallion porcelain bowl,
19th century.
H-9,5 sm;
piris D-23 sm;
Ziris D-9,5 sm.
daculoba – kargi.
91
Antique Chinese rose mandarin porcelain bowl, 19th century.
HH-13, 5 sm;
piris D-34 sm;
Ziris D-16 sm.
daculoba – kargi.
msgavsi – http://www.liveauctioneers.com/item/8388161
92
Antique Chinese rose mandarin porcelain bowl, 19th century.
67. badia (sainv. #33-26/52), qusliani, Wiqurzeda poliqromuli moxatuloba. vardisferi mandarini,
badiaze gamosaxulia Janruli xasiaTis siuJeturi kompoziciebi mravalfiguriani scenebiT.
Bbadiaze centralur medalionSi, romelic meandris ormagi CarCoTia Semosaltuli, pavilionis
interieris fonze scenaa warmodgenili didgvarovanTa yofidan. centraluri gamosaxulebis
garSemo, feradi yvavilebisa da peplebis fonze, meandris ornamentiT moCarCoebuli oTxi
mindoria. am mindvrebSic Janruli scenebia gamosaxuli. badiis kedlebze gareTa mxridanac
aseve meandris CarCoSi Janruli xasiaTis siuJeturi kompoziciebia warmodgenili sasaxlis
cxovrebidan mravalfiguriani scenebiT. badiis napiri, orive mxridan, oqros fonze, yvavilebiT,
frinvelebiTa da peplebiTaa moxatuli. moxatuloba keTilsasurveli simbolikiTaa gajerebuli.
badia XIX s – iT SeiZleba daTariRdes.
H-14 sm;
piris D-27 sm;
Ziris D-14 sm;
daculoba – kargi.
msgavsi – http://www.liveauctioneers.com/item/8388161
93
Antique Chinese rose mandarin porcelain bowl, 19th century.
H-12,5 sm;
piris D-28 sm;
Ziris D-14,5 sm;
daculoba – restavrirebuli.
Mmsgavsi – http://pmimages.worthpoint.com/thumbnails2/2/0905/02/2–07d12782eb93b5d8d4ff4bb29fb04749.jpg
94
Antique Chinese rose canton porcelain bowl, 19th century.
69. badia (sainv. #33-26/64), qusliani, vardisferi kantoni. Wiqurzeda poliqromuli moxatuloba.
badiis centrSi, mrgval mindorze, romelic meandris ormagi CarCoTia Semosaltuli, sxvadasxva
mcenare, yvavilebi, xoxbebi, peplebi da futkrebia gamosaxuli. badiis kedlebze orive mxridan
feradi yvavilebisa da peplebis fonze, meandris ornamentiT moCarCoebuli mindvrebia, romlebSic
moxatulobis igive Tema meordeba, rac centralurSi. badiis napirs, orive mxridan, oqros fonze,
yvavilebiT da peplebiT moxatuli salte akravs. salteSi oTxi kartuSia, romlebSic frinvelebi
da yvavilebia gamosaxuli. badia XIX s – iT TariRdeba.
H-13,5 sm;
piris D-35 sm;
Ziris D-16 sm;
daculoba – kargi.
analogi – http://cgi.ebay.com/ws/eBayISAPI.dll?VISuperSize&item=110627763693
95
Antique Chinese rose medallion porcelain bowl, 19th century.
HH-9,5 sm;
piris D-23 sm;
Ziris D-10 sm;
daculoba – dazianebuli.
Mmsgavsi - http://www.alibaba.com/product-free/246746933/A–Chinese–Export–Porcelain–Rose–Medallion/
showimage.html
96
Antique Chinese rose medallion porcelain bowl, 19th century.
71. badia (sainv. #17-42/3) vardisferi medalioni, Wiqurzeda poliqromuli moxatuloba. badiis
centrSi, mrgval mindorze pioni da Citia gamosaxuli, garedan badiis kedlebze, yvavilebisa da
stilizebuli mcenareuli ornamentis fonze oTxi kartuSia. or maTganSi, interieris fonze,
Janruli kompoziciebia gamosaxuli mravalfiguriani scenebiT didgvarovanTa yofidan. or sxva
kartuSSi ki pionebi, qrizanTemebi, sxvadasxva frinvelebi da peplebia Casmuli. badiis napiri,
orive mxridan, oqros fonze, yvavilebiT da peplebiTaa moxatuli. badia savaraudod XIX s – iT
SeiZleba daTariRdes.
H-11,5 sm;
piris D-27,5 sm;
Ziris D-14 sm;
daculoba – kargi.
Mmsgavsi - http://www.alibaba.com/product-free/246746933/A–Chinese–Export–Porcelain–Rose–Medallion/
showimage.html
97
Antique Chinese rose mandarin porcelain vase,
19th century.
HH-30 sm;
piris D-10 sm;
Ziris D-10 sm;
daculoba – dazianebuli.
msgavsi – http://www.bing.com/images/
98
Antique Chinese rose mandarin porcelain dish, 19th century.
D-33,5 sm;
daculoba – kargi.
Mmsgavsi – http://www.bing.com/images/
99
Antique Chinese rose mandarin porcelain dish, 19th century.
D-34 sm;
daculoba – kargi.
Mmsgavsi – http://www.bing.com/images
100
Antique Chinese rose mandarin porcelain dish, 19th century.
D-34 sm;
daculoba – kargi.
Mmsgavsi – http://www.bing.com/
101
Antique Chinese rose mandarin porcelain dish, 19th century.
D-38 sm;
daculoba – kargi.
Mmsgavsi - http://www.eldreds.com/sales/detail.php?itemID=92282
102
Antique Chinese rose mandarin porcelain dish, 19th century.
D-31 sm ;
daculoba – kargi.
Mmsgavsi – http://www.eldreds.com/sales/detail.php?itemID=92282
103
Antique Chinese rose canton porcelain plate, 19th century.
D-21 sm;
daculoba – restavrirebuli.
104
Antique Chinese rose canton porcelain plate, 19th century.
79. TefSi (sainv. #17-42/17), moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli vardisferi kantoni. TefSze
gamosaxulia mdelo pionebiT, ayvavebuli xeebiT, xoxbiTa da sxva frinvelebiT, peplebiT da soko
`linCJiT~. TefSs salte akravs - lurji da oqrosferi yvavilebi da mcenareuli ornamenti. es
moxatuloba fonad udevs kartuSebs, romlebSic pionebi, frinvelebi da peplebia gamosaxuli.
TefSi XIX s-iT unda daTariRdes.
D-21 sm;
daculoba – kargi.
105
Antique Chinese rose canton porcelain plate, 19th century.
80. TefSi (sainv. #17-42/29), moxatuloba Wiqurzeda, vardisferi kantoni. TefSze pionebi da
sxvadasxva yvavilebi, xoxobi da pepelaa gamosaxuli. TefSis napirs salted oqros fonze
gamosaxuli yvavilebi, peplebi, broweulebi da atmebi Semosdevs. TefSi XIX s – iT TariRdeba.
D-20,5 sm ;
daculoba – kargi.
msgavsi – http://cgi.ebay.com/CHINESE-PORCELAIN-CANTON...
http://cgi.ebay.com/ws/eBayISAPI.dll?ViewItem&item=360330745116
106
Antique Chinese rose medallion porcelain plate, 19th century.
D-20 sm;
daculoba – kargi.
msgavsi – http:/www.antikwest.com/asp4/index.asp?stock=0411
107
Antique Chinese rose canton canton plate, 19th century.
82. TefSi (sainv. # 17-42/18), moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli, vardisferi kantoni. TefSis
centrSi, oqros wriT Semosaltul mrgval mindorSi pionebi da feradi Citia. mindvris irgvliv
oTxi pepela da oTxi kartuSia. kartuSebSi gamosaxulia: feradi yvavilebi, xoxobi da sxva feradi
frinvelebi, aseve atmiTa da broweuliT daxunZluli totebi. mindorica da kartuSebic feradi
yvavilebiTa da mcenareuli ornamentiT Semkul fonzea moTavsebuli. TefSi savaraudod XIX s-iT
TariRdeba.
D-20 sm;
daculoba-kargi.
analogi – http:/www.antikwest.com/asp4/index.asp?stock=0411
http://cgi.ebay.com/ANTIQUE-CHINESE-CANTONESE-LARGE-PLATE-1800s-No-2-/320632987104?pt=UK–Antiques–
Asian–Oriental–Antiques–ET&hash=item4aa7371de0 -
108
Antique Chinese rose canton porcelain plate, 19th century.
83. TefSi (sainv. #17-42/14), moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli, vardisferi kantoni. TefSze,
TeTr fonze, pionebi da sxvadasxva yvavilebi, xoxobi da pepelaa gamosaxuli. TefSis napirs
salted Semosdevs oqros fonze gamosaxuli yvavilebi, peplebi, broweulebi da atmebi. TefSi
XIX s-iT SeiZleba daTariRdes.
D-22,5 sm ;
daculoba – kargi.
msgavsi – http ;//cgi.ebay.com/CHINESE-PORCELAIN-CANTON.....
http://cgi.ebay.com/ws/eBayISAPI.dll?ViewItem&item=360330745116
109
Antique Chinese rose canton porcelain plate, 19th century.
84. TefSi (sainv. #17-42/27), moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli, vardisferi kantoni. TefSis
centrSi sxvadasxva yvavilebis, maT Soris pionebis gamosaxulebaa, garSemo, saltis saxiT,
stilizebuli mcenareuli ornamenti Semosdevs. TefSis napiri pionebiT, qrizanTemebiTa da
xiliTaa Semkuli. saltis Sida mxaresac stilizebuli mcenareuli ornamentia. TefSi XIX s – iT
SeiZleba daTariRdes.
D-22,5 sm;
daculoba – kargi.
110
Antique Chinese famille rose porcelain bowl, 19th century.
85. badia (sainv. #33-26/71), moxatuloba Wiqurszeda poliqromuli, vardisferi ojaxi. badiis
centrSi lotosisa da wvrili yvavilebis gamosaxulebaa. napirze Sida mxares salteAa –
stilizebuli foTlovani ornamentis fonze yvavilebi. gareTa mxridan badiis kedlebi dafarulia
stilizebuli mcenareuli ornamentiTa da yvavilebis gamosaxulebiT. napirze viwro saltEAeaAA –
stilizebuli mcenareuli ornamentis fonze mindvrebi, romlebSic yvavilebia gamosaxuli. badia
XIX saukuniT SeiZleba daTariRdes.
H-10,5 sm;
piris D-23 sm;
Ziris H-11,5 sm;
daculoba – kargi.
111
Antique Chinese famille rose porcelain bowl, 19th century.
H-10,5 sm;
piris D-23 sm ;
Ziris D-11,5 sm;
daculoba – kargi.
msgavsi - http://cgi.ebay.com/ANTIQUE-HAND-PAINTED-CHINESE-EXPORT-PORCELAIN-BOWL-
/370243828640?pt=Asian–Antiques&hash=item5634407ba0
112
Antique Chinese famille rose porcelain bowl, 19th century.
H-10,5 sm;
piris D-23 sm;
Ziris D-11,5 sm;
daculoba – dazianebuli.
Mmsgavsi - http://cgi.ebay.com/ANTIQUE-HAND-PAINTED-CHINESE-EXPORT-PORCELAIN-BOWL-
/370243828640?pt=Asian–Antiques&hash=item5634407ba0
113
Antique Chinese famille rose porcelain bowl, 19th century.
H-11,5 sm.
piris D-23 sm;
Ziris D-10,5 sm;
daculoba – dazianebulia.
Mmsgavsi - http://cgi.ebay.com/ANTIQUE-HAND-PAINTED-CHINESE-EXPORT-PORCELAIN-BOWL-
/370243828640?pt=Asian–Antiques&hash=item5634407ba0
114
Antique Chinese famille rose porcelain bowl, 19th century.
89. badia (sainv. #26-24.19), moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli, vardisferi ojaxi. badiis
centrSi lotosisa da wvrili yvavilebis gamosaxulebaa. napirze Sida mxares salte - stilizebuli
foTlovani ornamentis fonze yvavilebia. gareTa mxridan badiis kedlebze vardisferi da TeTri
rezerviT yvavilis furclebia gamosaxuli. TeTr furclebze yvavilebis Taigulia. badiis napiri
stilizebuli mcenareuli ornamentiT aris Semkuli. am ornamentsa da yvavilis furclebs Soris
mwvane fonze yvavilebis gamosaxulebaa. badia savaraudod XIX saukuniT SeiZleba daTariRdes.
H-10 sm;
piris D-23,5 sm;
Ziris D-11 sm;
daculoba – kargi.
115
Antique Chinese porcelain bowl, 19th century.
90. badia (sainv. #33-26/7). moxatuloba Wiqurzeda poliqromuli. badiis centrSi qrizanTemebis
Taigulia gamosaxuli. napirze Sida mxridan wvrili yvavilebiT moxatuli viwro lurji zoli
aqvs. garedan badiis kedlebze qrizanTemis ori Taigulia. napirs rkalad salte Semosdevs –
lurj fonze oqros saRebaviTa da rezerviT gamoyvanili foTlebi da mcenareuli ornamenti.
badia cingis xanaSia damzadebuli, savaraudod XIX s-Si.
H-9 sm;
piris D-20 sm;
Ziris D-9,5 sm;
daculoba – restavrirebuli.
116
Antique Chinese porcelain plate, 19th century.
D-30 sm;
daculoba – kargi.
117
Antique Chinese porcelain plate, 19th century.
92. TefSi, (sainv. # 1-10/264), Wiqurqveda lurji da Wiqurzeda poliqromuli moxatuloba. centrSi
talRovani ornamentiTa da stilizebuli yvavilebiT Semosaltul mindorSi pionia gamosaxuli.
TefSis napirze stilizebuli geometriuli badisebri da mcenareuli ornamentis fonze eqvsi
kartuSia yvavilebiT. TefSis moxatulobaSi sxva ferad saRebavebTan erTad gamoyenebulia cingis
dinastiis mmarTvelobis xanaSi Seqmnili yviTeli saRebavi `yviTeli, rogorc yviTeli Tevzi~.
TefSi savaraudod XIX saukuneSia damzadebuli.
D-21 sm;
daculoba – kargi.
118
Antique Chinese porcelain plate, 19th century.
93. langari (sainv.# 1-10/261), Wiqurzeda poliqromuli moxatuloba. LcentrSi pioni da lurji
yvavilia, romelTa garSemoc wvrili yvavilebiT yvavilis furclebi da didi yvavilis konturia
gamosaxuli. TefSs napirze zolad viwro yvavilovani ornamenti Semosdevs.
TefSi savaraudod XIX s-iT SeiZleba daTariRdes.
D-27,5 sm.
daculoba – kargi.
119
Antique Chinese porcelain plate, 19th century.
94. langari (sainv. # 33-26 110), faifuri, Wiqurzeda poliqromuli moxatuloba. Llangris centrSi
mrgvali mindoria yvavilebiT: lotosi, qrizanTema da sxva. mindori moCarCoebulia lurji da
yavisferi wreebiTa da wertilebiT. centralur moxatulobasa da TefSis napiris moxatulobas
Soris TeTri rezervia datovebuli. napiris moxatuloba Sedgeba yvavilebian fonze ganlagebuli
eqvsi kartuSisagan, romlebSic erTmaneTis monacvleobiT yvavilebisa da atmis msgavsi xilis
gamosaxulebebia.
langari savaraudod XIX saukuniT SeiZleba daTariRdes.
D-27,5 sm ;
daculoba – kargi.
120
Antique Chinese porcelain bowl, 19th century.
95. badia (sainv. #33-26/78), moxatuloba Wiqurqveda muqi lurji kobaltiT da Wiqurszeda
poliqromuli. gamoyenebulia oqros qandac. badiis centrSi mindoria pionebis gamosaxulebiT.
mindori Semosaltulia lurji, oqroTi movarayebuli wriTa da wertilovani ornamentiT. badiis
napiri Sida da gareTa mxridan aseTive lurji, oqroTi movarayebuli zoliT aris Semkuli. badiis
kedlebze gareTa mxridan yvavilebis fonze eqvsi kartuSia gamosaxuli. sam maTganSi yvavilebia,
danarCen samSi ki oqrosferi xilis gamosaxuleba. am moxatulobas qveda mxridanac viwro,
ornamentirebuli lurji salte akravs. badia savaraudod XIX s-iT SeiZleba daTariRdes.
H-9 sm;
piris D-22,5 sm;
Ziris D-11 sm;
daculoba – kargi.
121
bibliografia
122
123
marine bokuCava
Marine Bokuchava
gamomcemloba `sveti~
Tbilisi 2017