Professional Documents
Culture Documents
Tbilisis CrdilebSi
sabWoTa warsuli
Tbilisis CrdilebSi
i a n v a r i | jan u ar y
23 ia n va r i , 1 9 3 0
wi Teli varsk vlav is
Sesaxvevi
1921 wlis Semdeg sabWoTa qveyanaSi gauqme
buli religiuri dResaswaulebisas eklesiis
zarebis kantikunti xma Zveli cxovrebis eqod
ismoda - erTgvari faqtobrivi dasabuTeba
imisa, rom TiTze CamosaTvleli gabeduli da
mtkice moqalaqeebi aTasgvari samarTlebrivi
dabrkolebis gadalaxvis Semdeg morwmune
Ta sazogadoebis daregistrirebis gziT da,
Sesabamisad Sav siaSi moxvedrisa da samoqa
laqo uflebebis SezRudvis safrTxis qveS,
mainc axerxebdnen da kvlavac uxangrZliveb
dnen arsebobas erT dros Zlevamosil da mdi
dar instituts, im droisaTvis ki iuridiulad
ararsebul eklesias.
1920-iani wlebis meore naxevridan xelisufle
bam ignorirebisa (samarTlebrivi statusis
ganulebis) da aqtiuri mowinaaRmdege religi
uri liderebis ganeitralebis etapi daasrula
da brZolis Semdgom fazaze gadavida - rogorc
presaSi acxadebdnen, zecaze ieriSi miitana;
kultis msaxuri - mRvdeli safrTxobelad,
devnisa da damcirebis mTavar samizned iqca;
morwmuneTa sazogadoebebi masobrivad karga
vdnen sakulto nagebobebiT sargeblobis ufle
bas maTi sameurneo da kulturuli miznebiT
gamoyenebis aucileblobis sababiT. 1930 wels
ki liTonis damzadebis gegmis Sesasruleblad
zarebis rekviziciis dromac moaRwia.
saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis sio
nis sakaTedro taZris samreklos mTavari
zari, romelic saqarTveloSi rusuli eklesiis
mmarTvelobis simbolod ganixileboda, ofi
cialurad gamonaklis SemTxvevad gamocxadda.
is samuzeumo eqsponantad unda Senaxuliyo.
1 iv li s i , 1 9 3 3
Celiuskinelebis
saxelobis xidi
tfilisis avWalis wyalsadenis moulodneli
saCuqrebi, romelic onkanidan qloris surne
lis mqone Tbil wyals mohyveboda xolme, xSi
rad xdeboda iumoristebis STagonebis wyaro.
miuxedavad aseTi arakomfortulobisa, me-20
saukunis dasawyisisaTvis wyalsadenis abonen
tebis - saxlSi onkanis mqone moqalaqeebis sia
da am saxlebis ganlageba Tbilisis burJua
ziis ubnebsa da moqalaqeebis umravlesobis
sacxovrebel zonebs Soris sazRvrebis zusti
orientiri iyo.
zahesis mSeneblobisa da mwyobrSi Cadgomis
Semdeg, ukve gegmiuri ekonomikis pirveli xuT
wledis pirobebSi gansazRvruli axali sam
rewvelo obieqtebisaTvis saWiro wyalmomar
agebis masStabisa da Tbilisis gaormagebuli
mosaxleobis gaTvaliswinebiT, Tanamedrove
da mZlavri wyalsadenis sistemis aSeneba sasi
cocxlod aucilebeli Canda.
1929 wlidan daiwyo nataxtris wyalsadenis
mSenebloba, romelic komunisturma partiam
qalaqis sabWoTa komunaluri meurneobis axal
simbolod dasaxa - mSeneblobis erTgvar Se
fad ki iqca ukve rkinis saxkomad wodebuli
ssrk mZime mrewvelobis saxalxo komisari ser
go orjonikiZe, romelic mSeneblobas saWiro
masalebiT amaragebda; wyalsadenis dagegmvasa
da mSeneblobaze axalgazrda inJinerTa jgufi
da specialurad Seqmnili organizacia natax
tarmSeni muSaobda; 1933 wlisTvis, Tbilisis
socialisturi rekonstruqciis dasawyisSi,
axali wyalsadenis arqiteqturuli Strixebi -
akvedukebi da gamanawilebeli sadgurebi ukve
mianiSnebda mnaxvels, Tu rogor warmoedgina
xelisuflebas socialisturi sazogadoebis
sacxovrebeli sivrcis vizualuri mxare. 1933
wlis 30 ivniss nataxtris wyalsadeni sazeimod
gaixsna, 1 ivlisidan mosaxleobis onkanebSi ax
ali wyali daigzavna.
8 ivnisi, 1 9 3 7 weli
S o Ta r u s Ta v e l i s
prospeqti
1930-iani wlebis meore naxevridan moqalaqeebi
ucnauri da saSiSi cvlilebis momswreni gaxd
nen - bolSevikurma partiam warsulisTvisac
moicala da mis rekonstruqcias Seudga; Tuki
aqamde ganvlil droze damoukideblad fiqri
da Cxreka sakmarisi sababi iyo, rom Sinagan
emigrantad da klasobrivad gaucxoebulad
gamoecxadebineT, ukve socializmis ganxor
cielebis zRvarze myof sazogadoebaSi saWiro
gaxda swori da amomwuravi pasuxebi gaCenili
yo im uxerxul kiTxvebze, romlebic Zalaune
burad uCndebodaT Tundac Tavdajerebul
komkavSirelebs partiisa da qveynis warsulis
suraTebis namsxvrevebTan Sexebisas; sad iyvnen
partiis beladebi, ratom ar Candnen sazoga
doebriv cxovrebaSi da vin iyvnen is ucnobi
saxelebi, romlebic im drois procesebs gan
sazRvravdnen, dRes ki maT xsenebaze uxerxu
lad dumdnen?
propagandis manqanam maleve rekorduli ti
raJebiT gaavrcela istoriis axali versiebi,
romlebic partiis axalgazrda kadrebisTvis
uryev WeSmaritebad unda qceuliyo, sadac
damarwmuneblad Canda, Tu rogor gamoedina
masebis moTxovnebidan bolSevikuri partiis
kursi da ramdenad gacnobierebulad an Tun
dac Zalauneburad monawileobda yvela pro
gresuli moazrovne proletaruli revolu
ciis gamarjvebis saqmeSi amxanag stalinTan
erTad.
mexsierebis gardaqmnis procesis pikze, 1937
wels ufro xelsayreli dro dadga; albaT,
ara mxolod imitom, rom ilia WavWavaZis
dabadebidan saiubileo 100 weli Sesrulda, ar
amed noyier niadagze - sazogadoebaSi gamefe
buli totaluri SiSis fonze gaCnda saSuale
ba, lamis 20 wlis manZilze miCumaTebuli an
glexTa mCagvrel da reaqcionerad gamoyvanili
XIX-XX saukuneebis mijnis erT-erTi masStab
uri saxeli - ilia WavWavaZe uceb nacional
ur-revoluciuri moZraobis progresul li
derad warmoedginaT da siamayiT moeyolaT
bavSvebisaTvis iveriis redaqciaSi misuli
axalgazrda soso juRaSvilis leqsis ambavi.
1 2 dekemberi, 1 9 3 7
universitetis quCa
12 dekembers sakuTari oTaxis karze atexilma
braxunma da gvarebiT gamoZaxebam Tbilisis mo
qalaqeebis did nawils daufrTxo Zili. es ga
moRviZeba im saSineli wuTis mcire repeticias
hgavda, gazafxulidan moyolebuli yoveli Ra
mis dadgomisas rom moelodnen, Tumca amjerad
adriani dilidan mobilizebuli saxelmwifo
aparati moqalaqeobrivi valis moxdisken mou
wodebda masebs da ara raRac mcire kiTxvebze
pasuxis gasacemad epatiJeboda SinsaxkomSi.
am dRisTvis didxans emzadebodnen - saagitacio
plakatebiT, transparantebiT, kandidatebTan
Sexvedra-mitingebiT, raTa moqalaqeebs kargad
gaegoT, rom stalinuri konstituciiT ga
rantirebuli sayovelTao, pirdapiri da faru
li kenWisyriT msoflioSi yvelaze demokra
tiul arCevnebze maTi warmomadgenlebi - ssrk
uzenaesi sabWos deputatebi unda aerCiaT;
daxurul kabinaSi patiosnad SemoexazaT bi
uletenze dabeWdili erTaderTi kandidatis
gvari da saarCevno yuTSi CaegdoT.
kandidatebis gvarebi ki gabaTilebis survi
ls ZirSive klavdnen - lavrenti beria, avqsen
ti rafava, mixeil gviSiani, aleqsandre sajaia,
sergo gogliZe, vladimer dekanozovi, grigol
karanaZe... saxelebi, romlebsac ukavSirdeboda
CurCuliT moyolili ambebi RamiT wayvanili
da ugzoukvlod dakarguli mezoblis, TanamS
romlis, nacnobis, naTesavis, muSis, usaqmuris,
partiulis, upartios Sesaxeb - arCevnebamde,
arCevnebisas da arCevnebis Semdeg.
1 9 41 w e l i
lavrenti berias
moedani
warmosaxviTsa da mravalsaxian mterTan samo
mavlo didi omis samzadisi Tbiliss 1930-iani
wlebis bolodan daetyo; frontispira qa
laqad gadaqcevis SiSismomgvreli molodinis
gadafarvasa da samzadisis SefuTvas axalgaz
rdebis fizikuri sijansaRis kultiT da say
ovelTao disciplinis sargeblianobis propa
gandiT cdilobdnen. Tumca mainc yvelasTvis
cxadi iyo, ratom daiwyo moqalaqeebis maso
brivi savele mecadineobebi, qimiuri TavSesa
frebis mowyoba, strategiul obieqtebze kon
trolis gamkacreba... mtris saxec nel-nela
ufro cxadad ikveTeboda presis furclebsa
Tu oratorebis mxurvale mowodebebSi.
omiswina Tveebis daZabuli yoveldRiurobis
Cveuli suraTebi - aRlumebze sakuTari samx
edro Zlierebis demonstrireba, armiis mosax
leobasTan daaxloeba, patriotuli Sinaarsis
saubrebi 1941 wlis 22 ivnisidan ukve msubuqma
panikam, Woris manqanis gugunma, ltolvilebis
nakads Camoyolilma tyuil-marTalma, SuqSe
niRbvis iwilo-biwilom, Ramis patrulebTan
muSti-krivma, SimSilma, sursaTis arnaxulma
rigebma, evakohospitalebis mwvave sunma, samxe
dro komisrebisa da smerSis parpaSma da fos
talionis gamoCenas moyolilma zafram Secva
la.
1943 wlidan Rrma zurgSi darCenili Tbilisis
cxovrebis qronikebis zedmiwevniT mcodnee
bi aRarsad Canan - albaT umravlesoba instin
qturad mexsierebidan devnida kidec am civi da
mZime wlebis usiamovno mogonebebs. dRes Cvens
irgvliv ki mxolod is Taoba darCa, bavSvobis
gamo sahaero gangaSic rom tkbilad axsovT im
droidan - trotuarze mxolod marjvena mx
ares siaruli rom SeiZleboda.
4 n o e m b e r i , 1 9 51 we l i
Tbilisis zRva
sworxazovani, farTo, naTeli quCebiT daqse
lili, qarxnebis maRali sakvamurebiT da ele
qtrogadamcemi anZebiT daxunZluli qalaqi,
romelic garSemortymuli iyo amwvanebuli
baRebiT, saZovrebiT, fermebiTa da fabrikebiT
- aseTi iyo 1920-iani wlebidanve gansazRvru
li momavlis socialisturi Tbilisis mod
eli, romlis ganxorcielebis ocnebas swored
irgvliv gadaWimuli gaudabnoebuli velebi da
usicocxlo tafobebi ukvecdnen frTebs; ara
da, mzardi mosaxleobisa da samrewvelo dat
virTvis mqone qalaqis binadarTa gamokvebis
simZime gareubnebSi arsebul meurneobebs unda
daswolodaT.
samgoris velis morwyvisa da damuSavebis gran
diozul proeqtebze muSaoba 1920-iani wlebis
bolodanve daiwyo, Tumca ocnebis ganxor
cielebas morigi dartyma meore msoflio
omma miayena; omis dasrulebis Semdeg bunebis
gardaqmnis did proeqts kvlav miubrundnen;
Tbilisis dasavleTiT, samgoris velis zemo
nawilSi, mtkvris uZveles kalapotSi darCenili
ramdenime mlaSe tbis adgilas didi wyalsaca
vis mowyoba daiwyo, romelic mdinare ivridan
gamoyvanili magistraluri arxiT Seivsebo
da da wyals gaunawilebda Tbilisis marcxena
sanapiros udabur maRlobebsa da samgoris ve
lis meurneobebs.
1951 wlis 4 noembers, dilidanve, qalaqidan
uwyvet nakadad daiwyo xalxma dena zemo
tbebisken im RirsSesaniSnavi wuTis sanaxa
vad, sazeimod Semkuli karibWidan Tu rogor
CamoeSveboda ivris wyali wina dRiT ukve didi
stalinis saxelobis sarwyav sistemad monaT
lul Tbilisis zRvaSi.
1 ap rili, 1 9 8 7
gamarjvebis (vakis) parki
1969 wels saparlamento delegaciis wevris
statusiT stumrobis Semdeg 1987 wels es rki
nis ledis meore da mniSvnelovani viziti iyo
rkinis fardis miRma; strategiuli birTvuli
SeiaraRebis Semcirebis sakiTxebze daZa buli
molaparakebis fonze mkafiod SeimCneoda in
teresi sabWoTa kavSiridan didi mondomebiT
gavrcelebuli signalis - gardaqmnis poli
tikis mimarT: ras umzadebda daanonsebuli
didi cvlilebebis procesi danarCen msofli
os, apirebda Tu ara skkp, uari eTqva msofli
oSi komunizmis eqspansiis zurgis gamagreba
ze, moixsneboda Tu ara dasavleT evropisken
mimarTuli samxedro muqara, rogori perspeq
tiva hqonda ekonomikuri kavSirebis princi
pebis gadaxedvas?
daxuruli molaparakebebis dasasruls, diplo
matiuri reveransebis miuxedavad, mkafiod ga
moTqmul azrTa sxvadasxvaobidan Canda, rom
arsebiT cvlilebebamde jer kidev Sori iyo.
vizitis bolos, sabWoTa diplomatiuri etike
tis erTgvari tradiciiT, stumari Tbiliss
ewvia, sadac sabWoTa saqarTvelos kulturu
li RirsSesaniSnaobebis naCqarevi turi Ses
Tavazes - restavrirebuli Zveli Tbilisi
saxeldaxelod mowyobili Ria gamofeniT, xe
lovnebis muzeumi, axladgaxsnil ritualebis
sasaxleSi qorwinebis sapatio stumrobac ki,
Tumca am yvelafers mainc kontrolisa da
fasadurobis kvali gasdevda.
stumris dainteresebis obieqtis - gardaqm
nis gamo male Tbilisi arc Tu sasurvel
zonad iqca sapatio stumrebis gaseirnebisT
vis, radgan fasads miRma gadamalulma pro
cesebma sajaro sivrceSi gamoaRwies.
21 m a r ti , 1 9 5 9
ivane maCablis quCa
mTel quCaze gadaWimuli rigebi da sabWoTa
mweralTa kavSiris saxlTan moqalaqeebis dam
wuxrebuli saxeebi arc Tu Cveuli sanaxaoba
iyo maCablis quCisaTvis - galaktion tabiZis
dakrZalvis ceremoniali TavisTavad poetis
tragikuli bedis STambeWdav ilustraciad
Canda: kolegebis trafaretuli gamosaTxo
vari sityvebiT, sapatio yarauliTa da xalxis
uzarmazari masiT, romelic mTawmindisken mia
cilebda saxalxo poetis kubos.