You are on page 1of 75

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

Aymara

Espaol

TATITU: INUQIRI, JAKAA CHURIRI


ARXAYASIWA... JIWASATA LLAKIRI?...
UTAPSNATI?... JISA.

Dios: Creador, da la vida


NOS HABLA?... SE PREOCUPA POR
NOSOTROS?...
PODEMOS CONOCER?...SI.

Jupaxa llakirakiwa jakirjaqinakata


ukatwa yatiyawinakapxa qillqata
jaytawi suma ut`aataki.

l manifest, su preocupacin por las personas que


viven poreso nos deja su mensaje escrito para conocer.

Nayra kimsa waranqa phisqa patakani Hace 3500 aos atrs, Dios prepar a personas para
que escriban su palabra.
maranakawa tatituxa jaqinaka
wakichatayna arunakapa qillqaataki.
Waranqa phisqa patakani
ukapachanxa, Tatituxa
yatiyaskakinawa, pusitunka kasta
jaqinakata. Qillqatayna aka yatiyawi
jaytawaraksituwa.

En el ao 1500, Dios comunicaba as, de 40 tipos de


personas.
Escribi este mensaje para dejarnos.

Nayriri qillqatanakaxa utatarakinawa Los antiguos escritos se conocian comoLey como


profetas.
Ley (kamachi) ukaksti,
prufitanakarjama utatarakiwa.
Ukhamarakiwa qhipirinaka quma
Entonces dej escrito su palabra en un cuero envuelto,
estas son mis palabras para ser conocido dijo.
arunaka qillqatataynawa lipichiru
killuta, ukhama utatawa
qillqatanaka sasa.
Jichhurunsti, uka khipa qillqatanakaxa En estos das, los ltimos escritos se
maya ullaa panka taypina qillqatawa encuentran en un libro llamado
Biblia sitini.
Biblia.
Aka quma arunakaxa arsurakiwa
tatitu tuqita, ukhamaraki kunjamasa
jupaxa jaqinakaru munasixa aka
uraqinxa.

Este escrito habla de la vida de Dios, as como, su


amor por las personas que viven en la tierra.

La vida de Dios

Tatituna sarnaqawipa.
7

Qalltunsti Tatituxa inuqawiwa


alaxpacha akapacha.

Al inicio Dios Creo el cielo y la tierra.

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

La tierra no tenia forma


Akapachaxa janiwa utunikanati.
Inach`amakakinawa umampi muytuta. Todo era oscuridad
rodeada de agua

Ukhamasti Tatintuna ajayupasti


unxtarakinawa umapatxana; ukaksti
Tatituxa sarakinawa suma qhana
utjphana, akatjama qhanjtani.

Ukaksti Tatituxa ujanawa


10 sumaqhana.

Entonces el espritu de Dios se movi


Sobre el agua; Dios dijo: Que se haga la Luz y se hizo.

Entonces Dios vio a la luz clarsimo.

Entonces Dios hizo la luz de la oscuridad


Ukaksti Tatituxa utjayiwa qhanxa
chamakata. Ukamaraki qhanjtaruxa Entonces le llam a la luz da, y a la oscuridad noche:
as ese da atardeci y fue el primer da.
utiwa uru sutchanawa Chamakarusti
11
aruma: Ukhamawa jaypuntxana,
ukasti nayra qallta urunawa.

Ukatawa Tatitusti saraki, thayasti


utjarakphana, aksata uksaru uma
12 jaltayaataki, ukhamasa aynacha,
alaxpacha uma jaljtayaataki sasa.

Entonces Dios dijo, que exista el viento para mover el


agua de un lado a otro y separa las aguas de arriba y
abajo.

Ukanakarusti Tatituxa sutiyarakinawa A estas creaciones Dios les llam cielo.


alaxpacha. Ukhamawa jaypuntna As termin ese dia
13
Y lleg el segundo da.
ukaksti qhanjxarakina paya uru.
Ukaksti Tatituxa sarakiwa alaxpacha
aynachankiri umanakasti
tantachasipjama mayawjaru, ukaksti
14
waaxa ustarakphana, waa uraqi
ukaksti (tukxanawa)

Entonces Dios dijo que las aguas del cielo y de la


tierra deben juntarse en un lugar, y tambien debe existir
tierra seca.

15 Ukaksti Tatituxa sutichanawa waa


uraqiruxa, utjaa uraqi,
umatantachasitarusti lamara quta,
Tatitutakisti uka inuqawisti
sumarakinawa.

Entonces Dios llam al suelo seco tierra, al agua que


se junt en un solo lugar mar, para Dios esta creacin
era buena.

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

Ukaksti Tatituxa sarakiwa uraqinsti


achuqphana chuxa alinaka, walja
16 kasta quqanaka, ukhamwa lurawi,
akama inuqawixa askinawa.

Entonces Dios dijo que en la tierra firme se debe


producir frutos, rboles de diferentes especies y as lo
hizo, toda esta creacin fue perfecta.

Ukhamawa jaypuntxana ukaksti


17 qhanxtxarakina, kimsiri uru.

As ese da atardeci, y enseguida ya


Era el tercer da.

Ukaksti Tatituxa sarakiwa,


alaxpachanxa utjaapawa
warawaranaka, ukaxa wakisiriniwa
18
phaxsinaka, urunaka, maranaka
jakhuataki sasa.

Entonces Dios dijo debe existir las estrellas en el cielo,


eso les servir para contar, los meses, das y aos.

Ukhamaraki Tatitusti lurarakiwa paya Adems Dios hizo 2 grandes estrellas, el sol para que
alumbre de da, y la luna para alumbrar la noche.
jacha warawaranaka, inti
19
qhanaapataki uruna, ukhamaraki
phaxsi aruma qhanaapataki.
Ukhamarakiwa warawaranaksa
20 utjayana.

Del mismo modo cre las estrellas.

As creo las estrellas para que alumbren de noche hacia


Ukhama alaxpachata
qhantaniapataki uraqtuqiru utjayana, la tierra, al ver para Dios estas creaciones fue hermoso.
21 lurawinakapa utasinsti Tatitutakixa
suma askinawa.

Ukhamawa jaypuntana,
22 qhanjxarakina pusi uru.

As atardeci ese da, entonces lleg el cuarto da.

Ukxarusti sarakinawa Tatituxa,


umansti utjphana jakiri uywanaka
23 sasa, ukhamaraki uraqina thuqnaqiri
jamachinaka.

Entonces Dios dijo, debe en el agua existir animales


que se reprodusca, as en la tierra debe existir las aves
que vuelen.

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Ukaksti Tatituxa kunaymana kasta
chawllanaka inuqi uma taypina
jakirinaka, ukhamaraki walja
jamachinaka, uka ujasinsti Tatituxa
24
siwa suma askiwa; nayawa lurta,
achuqapxama ukhamaraki
mirantapxma akapachana sasa.

Entonces Dios creo peces de toda clase en el agua, as


tambin varias especies de aves, al ver esto Dios dijo
esto es perfecto; Yo les hice para que se reproduzcan en
la tierra.

Ukhamawa jaypunjxana ukatsti


25 qhankxarakina phisqa uru.

As lleg la tarde y ya era el quinto da.

Tatituxa Arsurakiwa uraqinxa


26 utjaapawa walja uywanaka.

Dios dijo en la tierra debe existir animales vivos.

As Dios creo varios animales, algunos se arrastraban


Ukhamawa, Tatituxa uywanaka
inuqana, yaqhipanakasti purakapata para movilizarse, sobre la tierra, animales de diferentes
especies, al ver esta creacin Dios deca que esta
kayuni, suntisisa uraqi patxkama,
perfecto.
27
sarnaqiri; kasta, kasta uywanaka,
Tatituxa uka ujasinsti askiwa sanawa.

Ukxarusti Tatituxa sarakinawa


utjaapawa jaqinakaxa jiwasaru
28
utata jiwasa kikipakisasa

Entonces dijo Dios debe existir las personas parecido


a nosotros y sea parte del hombre

Ukatxa Tatitusti laqa katusinwa jaqi


chhijnuqana, ukaksti nasata
phustasina jakaa samanampiwa,
29
jaqiruxa tukuyi ukhamaxa m jakkiri
ajayu churi.

Para eso Dios tom un puado de tierra y sopl, en


seguida se form el hombre, y luego le do el espritu
santo.

Tatitusti inuqi jaqiruxa jupa kikipaki,


Tatituxa inuqiwa, chacharu
30
ukhamaraki warmiru.

Dios creo al hombre a su semejanza, y este hombre fue


una creacin perfecta, as tambin Dios creo al hombre
y a la mujer.

Tatitusti nayriri chacharu sutiyiwa


Adan, Adanaraki warmiparu sutichi
31
Eva.

Dios llam al primer hombre Adan, Luego Adan le


llam a su mujer Eva.

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Entonces Dios dijo el hombre dejar hasta su padre,
Ukatwa Tatituxa arsu chachaxa
asu madre cuando se comprometa con su esposa; Para
jaytaniwa awkipsa, taykapsa
que los dos sean un solo cuerpo.
32 mayachasiataki warmiparu: panipa
m sapa jachiataki.

Panippachawa utjasipxana jani isini


33 q`arpacha, janiwa pinqasipkanati.

Entonces los dos Adan y Eva, Vivian desnudos, no


sentian verguenza uno del otro.

Tatitusti ujarakitaynawa taqikuntixa


34 lurkatayna, jupatakixa wali sumana.

Dios vea todo lo que hizo, para l toda estas


creaciones fue muy bueno.

Ukhamawa jaypuntxana
35 qhankxarakina suxta uru.

As ese da atardeci y lleg el sexto da.

Alaxpachanakasa, akapachapsa
tukuyasinxa Tatituxa samararakiwa
36
paqallqu urunxa.

Despues de crear todas las cosas en el cielo y la tierra


Dios, despues de haber descansado, el stimo da.

Akiri uruxa qullaarakiphana sarakiwa Este da sea un da de descanso dijo.


37 arsuna.
Jehova Tatituxa mallkintiwa Eden
38 sutini uraqi.

Dios Jehova sembr el pueblo de Eden.

Kankaapampi achuqiri quqanaka


39 jiltayi, taqina manqaapataki.

Con su poder hizo que cresca los rboles frutales para


servir de alimento.

Uka chumi taypinsti ucharakinawa


paya quqanaka: mayniristi jakaa
40
quqa; urxarusti jani walt`ayiri quqa.

As en el valle puso dos rboles: Un rbol que da frutos


para la vida; y el otro un fruto prohibido.

Tatituxa uchawiwa jaqxa


41 chumitaypina irnaqaapataki.

Dios puso al hombre para que trabaje en el valle.

42 JehovaTatituxa sarakiwa jaqiruxa:


qalpacha quqanakatwa
manqaskasmaxa. Ukatxa, aka jani

Dios Jehova dijo al hombre: puedes comer de todos los


frutos, menos del fruto prohibido.

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


wali quqatsti janiwa manqati.

Janipuniwa manqatati uka quqatxa,


43 manqata ukax jiwatawa sasa.

No debes comer de ese fruto prohibido, si comes


morirs le dijo.

Asi Dios les ense a quererse a Adan y Eva, les


Ukhamata Tatituxa
proporcion todo lo que necesitaban para vivir.
uachhtayarakinawa munasiapxa
44 Adan, Eva ukaruxa, churanawa suma
jilarkiri jakaa.
Asi tambin les di la fuerza para que trabajen y
Churarakiwa chama, irnaqaataki
ukhamata amtatanakapa luraataki. cumplan con los planes de Dios. Asi todos los hombres
tienen fuerza para trabajar.
45 Ukhamawa taqi jaqinakaxa chama
churatarakiwa suma apnaqaapataki.

Tatitusti munanawa Adan, Evana


iyawsawipa, janiwa manqatati uka
46 jani wali quqatxa satru.

Dios quera una respuesta de Adan y Eva, que dijera


que no debe comer del fruto prohibido.

Ukata uksarusti taqikunawa uchatana Despues todo fue entregado para vivir bien.
47 suma jakaapataki.
Musparkaa chumi taypina, kusisita, As en el valle, felices, aceptaron la propuesta de Dios,
as prometiron cumplir con los mandatosd de Dios.
jakasiatakixa Adan, Evampixa,
48 Tatituna chiki kankaaparuwa
iyawsapxarakinawa.
Jupanakasti wali yusparapxana
Ellos agradecieron a Dios, felices
tatituruxa, kusisitawa jakaxa
aceptaron vivir la vida, con la fuerza
amtapxana, wali ch`amasa churataxa, que se les di, sin embargo esta
49 ukatsti uka ch`ama churataxa
fuerza que les di hizo que no era
janirakiwa apankanati kusisia,
como ellos esperaban.
suyataparjama.
50 Tatituxa janira jaqiruxa inukqi jukaxa
inuqxanawa anjilanaka jupakikipa
ajllita.

Dios, cuando no cre todavia al hombre, cre primero a


los ngeles, que fue escogido por l.

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

Tatitusti munarakinawa angilanaka


iyawsata, yupaychata, jupanakasti
51 qamapxiwa jaqitaypina ukhamaraki
ajayu tuqina.

Dios quiso que los ngeles de obedecieran y les adore,


ellos estn entre las personas y las almas.

Waljani anjilanakasti ajllisipxarakina


Tatituru jaysaataki, jupanakasti
52 jichhaxa yupaychapxiwa Tatituru,
kamachiparu phuqasa, yanaptasina
jaqinakaru kunaymana tuqita.

Varios ngeles se escogieron entre ellos para atender a


Dios. Asi ellos adoran a Dios, cumpliendo a su
palabra, ayudando a los hombres en todo momento.

Ukamarakiwa mayni anjilanakasti


ajllisipxarakinawa jani waltaataki;
Tatituna arsuwinakapa jani iyawsiri,
53 jupanakaxa ajllisipxi Lucifer ukaru,
jupanakasti phiru anjilanakanawa,
jupanaka taypitxa utasipxanawa
maya piqinchiri.

Asi tambien, otros ngeles se designaron para hacer la


maldad; contradiciendo a la palabra de Dios, Ellos
adoraban a Lucifer y eran ngeles malos y curiosos en
su forma, entre estos ngeles tenan a un gua.

Lucifer wali jacha tukutapatxa,


54 Tatituxa jakjani jupampi chika
qamawipatxa.

Como Lucifer, se crea el mas fuerte, Dios encontr la


forma de convivir con l.

Luciferasti jalaqtaniwa alaxpachata


jacha chuymapa layku, kunatixa
Tatituru saykati chuymapansti
55 sarakinawa nayawa walja
warawaranakana patxanka, nayasti
alaxpachankiri tatitjamarakijawa
sanawa.

Lucifer viene desde el cielo por su bondad, por que se


revela contra Dios, deca que l estaba sobre las
estrellas, vivo en el cielo, tambin soy como Dios dijo.

Lucifer ukaxa utatarakiwa


56 qillqatanxa supayaru, yupaychaasti
Tatiturukiwa wakisi.

Lucifer es conocido en la escritura como el Diablo,


solo se debe adorar a Dios.

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Supayasti sallkxiwa jaqiruxa,
yupaychawi katuqaataki;
isthapisirakiwa qhana isinaka
anjilakaspasa ukhama,
57
yatichirinakapaxa kari
yatichawinakapa apanipxi, ukatawa
utji ayquanaka, taqisianaka,
tujasianaka.

El Diablo engaa a la gente, para


que tambien le adoren; se viste
como si fuera los ngel, sus
mesajeros engaan, poreso hay
mucha desconfianza, la desigualdad
y la divisin.

Entonces Dios logra dominar al Diablo, y le dijo ser


Tatituxa taripxi supayaruxa, jumasti
58 jaquntataxatawa nina aqqiriru sasina. arrojado al infierno.

Ukatwa m kutixa, Adan Evampi


59 qamarkana ch`uminsti, supayaxa
ustana asiruru utata.

As una vez en el Valle, el Diablo se le aparece


convertido en una serpiente ante Adan y Eva.

Tatitusti inuqarakinawa asiruruxa, taqi Dios cre a la serpiente ms inteligente que los dems
60 uywanakatasipansa wali chiki.
animales.
Asiruxa warmiruxa sarakiwa.
chiqapuniti Tatituxa sapxtamxa:
61 janipuniwa manqapxatati jaka
quqatxa?

La serpiente dijo a la mujer. es verdad que Dios les


dijo que no coman futros de este rbol?

Warmisti jaysarakiwa; taqi quqana


achunakapaksti manqasipkaajawa,
aka quqatxa janiwa achupxa
62 manqapxti; Tatituwa sapxituxa,
manqapxatati ukasti jiwapxatawa
sasa.

La mujer respondi; Podemos comer frutos de todos


los rboles, menos de los frutos de este rbol; Dios nos
dijo que si comemos el fruto de este rbol moriremos.

Asiruxa siwa warmiruxa:


Jumanakaxa janiwa, jiwapkatati,
Tatitusti yatiwa manqapxata uka
63 achuta ukapachaxa nayranakamaxa
jistartapxatamawa ukaksti
tatitjamawa taqi kuna ujapxataxa

El diablo le dijo a la mujer:


Ustedes no morirn, Dios sabe que si comen frutos de
este rbol sus ojos se abrirn, y sern como Dios y
podrn ver todo lo que hay.

Qillqataxa sarakiwa supayaxa,


karinakana awkipawa, ukatawa
64
warmiruxa saskana, karisia Tatitu
tuqita.

Escrito est que el Diablo es el padre de las mentiras,


poreso le dijo mentiras sobre Dios a la mujer.

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Kunapachi warmixa tantiyasina
quqana achupaxa manqaataki
sumatapa, ukhamarusa askiraki
nayrapatakixa, chiki kankaapsa
65 churaspha, achupa katusinsti
manqantanawa ukhamarusa
chacharu churaraki, jupasti
ukapachawa, manqantaraki.

Cuando la mujer se dio cuenta que los frutos eran para


algo bueno, y le ayudara a ver, pens que era verdad
lo que le deca el diablo, cogi el fruto y comi y le
dio a su esposo, l de inmediato comi el fruto.

Ukhamatawa nayranakapaxa
66 jistartawayi, ajayu chiqasti
jiwtawayapxanawa.

As se abrieron sus ojos, y de verdad muri su espritu


o alma.

Ukhawa tantiyasipxana jani isinitapa, Entonces se dieron cuenta que estaban desnudos, as,
tuvieron que cubrirse su cuerpo con hojas de rboles.
67 ukatsti, quqa laphinakampi
chuqthapisa imthapisipxi.
Ukaksti Tatituna arupa istapxi ukaxa, Entonces al escuchar la voz de Dios, Adan y Eva se
escondian entre la oscuridad de los rboles, para no
Adan Evampi imantasipxanawa,
68 kunaymana quqa taypinakaru, jamasa dejarse ver.
chamakanakaru jani ujayasiataki.
Jupanakaxa amtataparuwa
jaysapxana, kunapachatixa Tatituru
jaysapxaapana, jupanakasti;
69 jiwarataxapxanawa ajayu chiqanxa,
ukhamatawa Tatitumpi
mayachasiaxa chhaqayxapxi.

Ellos respondian cuando querian, al llamado de Dios;


Ya no tenan alma estaban como muertos, as perdieron
la confianza de Dios.

Ukaksti Tatituxa jawsaraki,


70 Adankawkinkasktasa? Sasina

Entonces Dios le llam,


Adan donde estas? Dijo

Adan jaysarakiwa: aruma istwa


chumi taypina, jasqarayatswa,
71 kunatixa jani isinikti, ukatawa
imantastxa.

Adan respondi: Estoy escuchando su voz en medio de


un rbol oscuro, adems tengo miedo de salir por que
estoy desnudo dijo.

Entonces Dios le pregunt: Quien te dijo que estas


Tatituxa jisktiwa: khitisa jistamxa
desnudo? has comido del fruto prohibido?
72 jani isiniktati ukxa? manqantati jani
wali quqana achupxa?

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Adan jaysarakiwa: warmi churista
73 ukawa waxtitu akiri achu, ukatawa
nayaxa manqantawayta.
74

Adan respondi: la mujer que me diste me invit para


que yo coma ese fruto.

Tatituxa warmiruxa sarakiwa kunsa Dios dijo a la mujer que has hecho?
lurta?

Warmisti jaysarakiwa uka asiruwa


75 sallqxitu ukatawa nayaxa
manqantawayta.

La mujer respondi, la serpiente me enga, poreso


com del fruto prohibido.

Tatituxa asiruruxa siwa:


kunalaykutixa lurta, jichhaxa jumasti
anqhachatarakitawa taqi uywa
76
taypina; purakamatwa kayunitawa,
ukxarusti laqa manqarakita taqi
jakawimana.

Dios le dijo a la serpiente:


Por lo que has hecho, maldita seras entre todos los
animales que existen; Te arrastrars, y comeras polvo
el resto de tu vida.

Warminpi jumampixa janiwa


77 waltasipkatati, wawanakapaxa
piqimatwa takxatapxarakitama.

Entre tu mujer y t no habar compresin, sus hijos no


les respetar y les aplastar la cabeza.

Uka aynachhtawipasti supayatakiwa Esa maldicin impuso primero para el satans; En la


palabra de Dios dice: Un da l les enviar un salvador,
nayraqata ustaraki; Tatituna
nacido de una mujer, para vencer al satans.
78 pankapanxa siwa: kunatixa m uruxa
apayanispa qhispiyiri, warmi taypita
yuriqata, supayaru atipjaataki.
Tatitusti arsurakiwa warmiruxa
nayasti taqisia kankaamasti
79 jukampi churama usuqata
ukapachaxa; ukhamarusa
chachamawa apnaqatama.

Dios le dijo a la mujer yo te mandar ms dolor al


momento de dar a Luz; Y tu marido de dominar.

Adanarusti Sarakiwa kunalaykutixa


warmimaru iyawasatama, uka achu
manqatamata, aka uraqixa wali
80 ch`ilawa tukuni. Jichhuruta ukxaruxa
wali taqisia irnaqawimpiwa jikxatata
manqasiamxa.

Y le dijo a Adan, por que le dijiste ya a tu mujer y


comiste del fruto prohibido la tierra ser dura.
Desde hoy y todos los das con esfuerzo consiguiras tus
alimentos para vivir.

10

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

Uraqisti achurakiniwa chapi ukatsti


kunaymana kasta quranaka. Jumpi
81 chamampirakiwa tanta manqata
uraqiru kuttaamkama.

82

Laqatwa saytaysma,
tukusita.

La tierra producir espinas y toda clase de yerbas. Con


el sudor de tu frente comers el pan de cada da, hasta
volver a la tierra.

laqarurakiwaTe hice del polvo y volveras al polvo

Higusa quqa laphinakapasti, janiwa


83 imxatkanati qalalapapxa Adan, Eva
ukanakaruxa,

Las hojas del rbol de Higo, no le cubra el desnudo de


todo su cuerpo de Adan y Eva.

Ukhamaxa Tatituxa wakiyiwa,


84 lipichinakampi isthapiyaa.

Entonces Dios hizo vestidos de pieles de animales para


vestirlos.

Jiwayanawa m uywa
janxatasipxaapataki. Ukhamaxa
85
juchasa jiwaasa mantaniwa Adan
taypita.

Matarn a un animal para cubrirse de frio.


Asi, vino la culpa y la muerte a travs de Adan.

Akiri amtawi jaqinakana jani


iyawasawi imxataatakisti,
jiwaapawa m jani juchani jaqi,
86
ukasti Tatituna amtawipawa, ukaxa
janira inuqatakana akapachaxa
ukhawa yatitaxanaxa.

Este mensaje, para no olvidar que debemos obedecer


la palabra de Dios, que debe morir una persona
inocente, estaba en el Plan de Dios, eso ya se saba
antes que existiera toda esta creacin.

Jupasti yatinawa jaqinakaxa


wapuchasipxani jani amuytasa:
87 ukhamata aynachhtayaataki,
jupanakasa tatitukaspa kikpa
jakaanakapatxa.

L ya saba que los hombres no le obedeceran y


rechasarian su plan: Viviran creyndose omo si fueran
Dioses y sin control.

88

Ukaruwa
saraki.

Tatituxa

juchachasiaA eso Dios le denomin, pecado

Ukatpi Tatituna munasiapatxa


wakiyaraki jupaxa taqi jaqinakati,
89
khitania m khispiyiri, kawkiritixa
jiwasinxa churaspa pampachawi.

As, Dios como amaba mucho a la humanidad prepar


para todos los hombres, enviar a un salvador, quien al
morir perdone todo sus pecados.

Ukhamasti Tatituxa irpsunxarakinawa Entonces Dios les sac del Valle de Eden a Adan y
90 Adan, Eva ukaru, suma chumi Eden Eva.
ukatxa,
11

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Ucharakiwa qerubin anjilanaka suma
chumi; inti jalsu tuqita, m jacha
91 warawararakiwa nakaskana taqi
tuqiru, jani mantaapataki uka jakaa
quqaru.

Puso tambien ngeles llamados qerubin por el lado


donde sale el sol, y una estrella de fuego que
alumbraba a todo lado, para que no entren al rbol de
la vida.

Kuna urasatixa (pachatixa) Adan


92 ukaxa juchachasi taqi jaqinakawa
jiwaataki ujasipxi.

Desde que Adan Pec, todos los hombres estaban


condenados a morir.

Ukhamakipansa Tatituna amtawipanxa Pero an hay esperanzas en el Plan de Dios


93 suytaawa utjaski.

CAIN
UKATSTI
ABELCain y Abel Sus familia fueron divididas
PARINTINAKAPAXA
(WILA
MASINAKAPAXA) TUNJATAWA.
94

Evaxa Adan ukana warmipakasa Eva esposa de Adan, se embaraza y concebi un hijo
usuripti, ukatsti m wawa usti.

Jupaxa arsuwa, katuktawa m yuqalla Ella dijo; Dios me dio un hijo y le llamar Cain.
95 wawa Tatitu tuqita.Sutiyarakijawa
Can, sasa.
Yaqha wawa jikxati akirirusti Abel sasa Eva tuvo otro hijo, y le llam Abel.
96 sutichi.
Akiristi iwija (chhilliqa), awatirinawa,
97 ukampisa Cain ukaxa yapu
yapuchirinawa.

Este hijo era pastor de ovejas, y Cain era Agricultor.

Ukapachasti Tatituna pachapamxa,


wakiyana luqtaa, Cain ukasti yapu
98 achunaka, Tatituru luqtaataki
apanina, Abel ukasti apanirakinawa
m suma iwija.

En los tiempos de Dios, preparaban ofrenda, Can trajo


los productos de su cosecha, y Abel trajo una bonita
oveja.

Abel luqtatapawa askina tatitutakixa, La ofrenda de Abel agrad a Dios, y no quiso la


99 cain luqtatapxa janiwa munkanati
ofrenda de Can.

12

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


10 Cain ukasti walraki phiasina, Tatitusti Can estaba bien molesto, Dios le pregunt a Can, por
Cain ukaru, jisktI kunatsa phiasta? que estas enojado?
0
Tatitusti amtayarakiwa Cain ukaruxa, Dios le hizo recuerdo a Can, que para la ofrenda se
10
requiere la muerte de un animal.
luqtaatakixa wakisiwa uywa
1
jiwaapa.
Ukhamasti higos quqa,
laphinakjamawa jani imxatkiti, Adan,
10 Evana chusa juchanaka. M
2
luqtaaxa, jani wilampiki ukaxa;
saani alinaka, achunaka, janiwa
imxatkaspati juchanakxa.

As como las hojas de Higos no pudieron cubrir los


pecados de Adan y Eva. La ofrenda, sin sangre; solo las
hojas, los frutos no pueden cubrir los pecados.

Tatituxa arsuwa jani apankaspa uywa


khariataki ukaxa
10
uachhtayarakiniwa Cain juchapa,
3
kunalaykutixa janiwa yupaychhkanati
Tatituru kamachiparjama.

Dios dijo, sino no trae la oveja para el sacrificio,


entonces mostrara los pecados de Can, por que no
estabal cumpliendo con la forma que se tenia que
hacer la ofreda a Dios.

Bibliansti sarakiwa Abel luqtawipanxa En la Biblia dice que la ofrenda de Abel fue aceptada,
por que era como dice en las palabra de Dios, y las
10 uachhtayi iyawasawi, Tatituru
ofrendas de Can no.
arunakaparjama, Cain ukana
4
luqtawipasti janirakiwa.
Qalpacha qillqatanwa Tatituxa
10 yatiysitu jani wila wartaampixa
janiwa jikxaqsnati jucha
5
pampachawxa.

En todas las escrituras Dios nos comunica, que sin


derramar sangre no logramos el perdn de los pecados.

Entonces, Can no obedeci a Dios, no trajo la oveja


Ukhamakipansa Cain ukaxa janiwa
para el sacrificio; por el contrario, culp a su hermano
10 iyawaskasina Tatituru uywa jani
por ese problema.
apankanati khariataki; ukampirusa
6
juchanchiwa jilaparu jani waltawitxa.
Cuando estaban solos en el campo, Can agarr a su
Kunapachati panipaxa
10
pampankasipkana ukaxa akatjamawa hemano y lo mat
7
Cain jilaparu katusina jiwayi.

Tatituxa
jisktarakiwaEntonces Dios le pregunt donde est tu hermano
10 Ukatsti
Abel?
kawikinkisa Abel jilamaxa?
8
10 Jupasti jaysiwa janiwa yatkti nayasti l respondi, nose acaso soy pastor de mi hermano?
jilajana awatiripati?
9
13

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Tatituxa arsuwa kunsa lurta? Nayasti Dios le dijo que has hecho? Yo escucho la voz de la
sangre de tu hermano, me llam desde la tierra.
11 jilamana, wila arupxa istta,
0
uraqiqpacha artanitu.
Jichjasti anqhachatawa urakxanxa
11 kawkiritixa jilamana wilapa umantki
1
uksti jumakikpawa wrta.

Ahora sers maldito sobre la tierra, por derramar la


sangre de tu hermano t mismo.

11 Cain ukaxa sarxanawa Tatituna


nayraqatapatxa,
2

Can se fue de la presencia de Dios.

Jani iyawa saata nayraqata


11 jiwayasiaxa utji ukhamarusa
3
nayraqata jacha llakixa uta taypina.

Por no obedecer, existe la primera muerte asi tambin


la primera preucupacin en la familia.

Dios bendijo a Adan y Eva, para que tengan varios


Tatituxa churiwa Adan Eva
11 jupanakaruxa, walja wawaniapataki hijos mujeres y varones.
3b yuqalla imilla wawanaka.

NOE

UKATSTI ALAXPACHA
JACH*A
QARPAMPI

Maranaka sarkipansti Adan, Evana


11 wawanakapasti mirantxarakinawa
4
uraqinxa.

NOE Y EL GRAN DILUVIO

Con el pasar los aos, los hijos de Adan y Eva se


multiplicarn sobre la tierra.

Entonces al ver que los problemas de la humanidad,


Kunapachatixa jaqina jani
estaban en la intencin de hacer la maldad, Dios se
11 waltaapaxa, sapa amtawinakapana preocup.
jani walimpi phuqantatana, tatituxa
5
ujasinsti llakthapirakinawa.

11 Ukatawa arsu tunja, akiri inuqata


jaqinakaru uraqitxa.
6

Entonces dijo; destruir a la humanidad de esta tierra.

11 Ukampisa Tatitutakixa Noe chachana Pero Dios estaba complacido con No.
7
chuymachatana.

14

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Noe chiqapa chiqapapuni,
11 qamararakina, munaaparjama
8
sarnaqasa.

No era un hombre perfecto, que andaba en la voluntad


de Dios.

11 Tatituxa saraki Noe chacharu,


tunjarakijawa jaqinakaruxa.
9

Dios le dijo a No, destruir a toda la humanidad.

Kunatixa jaqinakaxa phuqantiwa jani Porque los hombres han llenado la tierra con violencia,
12 waltaampi ukatawa tunja urakimpi poreso destruir junto con la tierra
0
chika.
Lurasirakma m arca, wakiyata
12 utanakxa, ukatsti lluchsurakitawa
1
briampi manqhata, anqaxata.

Construye un Barco, haz casas en ella, cubre con brea


por dentro y por fuera.

Construye de 140 metros de altura, y 23 metros de


Lurarakma pataka pusi tunkani
ancho, 14 metros de largo y con una sola puerta.
luqtanaka alaxaru ukhamaraki p
12 tunka kimsani sarampi (ancho), tunka
2
pusini ampstaru ukxarusti m
punkunikiniwa.

Juma warmima kimsa


12
yuqanakamampi, warminakapampi,
3
mantapxaamawa arca ukaru.

T, tu mujer, 3 de tus hijos y sus mujeres entraran al


arca.

12 Qachumpi urqumpi taqpacha


uywanakata arcaru apantma.
4

Una hembra y un macho de todos los animales entraras


al arca.

Una pareja de cada animal, hembra macho, siete de


Qachumpi urqumpi taqpacha
12 yaqhipanakasti, paqallqu panimkama cada animal que yo he santificado.
5
kawkiritixa nayataki ukanaka
luqtapxaamataki kharisina.

Ukhamakipansti, Noe arca luraskana


ukasti.
12
Jaqinakaru sana tunjatapxarakitawa
6
jani Tatituru iyawasirinaka jani
istirinakaxa.

Entonces, Cuando No estaba construyendo el arca. Le


dijo a los hombres, todos los que se niegan a adorar y
escuchar la palabra de Dios sern destruidos.

Al escuchar se reian, se burlaban, del anunci de Dios.


12 Istasaxa larusipxanawa,
jiskachapxanawa Tatituta arsutaparu.
7

15

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Noe utapampi chikawa iyawasapxana, No y su familia creyeron a Dios, entonces as llegado
12 uka uru purxipansti, mantxapxanawa el da, entraron al arca y Dios cerr la puerta.
8
arca ukaru, Tatitukikparakiwa punku
jistantxana.
12 Ukhamasti alaxpacha jallu purintayi
pusi tunka uru, arumanakampi,
9

Entonces hizo llover cuarenta das y cuarenta noches.

De la tierra salieron fuentes y el agua cubri toda la


13 Uraqitxa umawa jalsunina ukhamatwa tierra.
umanakaxa uraqi chhaktayxana.
0

13 Umaxa qala chhaktayxana, ukata


Arca ukasti tuytxanawa.
1

El agua cubri toda la tierra, entonces empez a flotar


el Arca.

Ukhamasti umaxa chuswa


13
chhaktayxana patanaka wali amsta
2
qullunaka,

El agua cubri toda la tierra desapareciendo las Colinas


y cerros.

Todas los animals murieron, las aves, animales


Taqi kasta uywanakawa jiwarawayi,
salvajes, reptiles y todo ser humano, todos murieron
jamachinakasa, sallqa uywanakasa
con el agua.
13 uywata uywanakasa, purakata
3
kayuninakasa, jaqinakasa,
khuskhatawa jiwarapxana umampixa.

13 Umasti phisqa phaxsiwa imantana


4
uraqiruxa.

Las aguas cubrieron durante cinco meses.

Ukaksti tatituxa amtasi, taqi


13 uywanakata Noe ukatsa Arca
5
ukankaskipana.

Entonces Dios siempreserecord de todos los animales


y de No que estaban en elArca.

13 Ukxarusti thayampiwa phustayi


uraqiru; uma saraktaapataki.
6

Entonces hizo que el viento soplara sobre latierra;para


que el agua baje.

13 Umasti waaqaskakinawa.
7

Las aguas continuaron bajando.

13 Kunapachatixa arca ukaxa samarxana; Cuando el Arca descanz; en las faldas del cerro
Ararat, empezaron acrecer las plantas, entonces Dios
8
ararata qullu patxaru, alinakaxa
convers con No y le dijo; Salgan del arca y todos los
qalltxarakinawa jiltaa wasitata
seres vivientes.
ukatsti Noe ukarusti Tatitumpi
(aruskipapxanawa) akhama sasina.
Mistxapxama arca ukata ukampirusa
16

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


taqi jakirinaka,

Ukhamawa mitsxapxana.
13 Noe jupasti luraraki m altara
9
(yupaychaa) Tatituru luqtaataki.

As salieron.
No construy un altar para laofrenda y agradecer a
Dis.

Tatituxa waxtanaka Noe ukaru


14 wawanakapxaru churi, arsuraki
0
sasina, walja wawanipxama ukatsti
mirantapxarakima uraqpacharu.

Dios bendijo a No y a sus hijos y les dijo, que tengan


varios hijos y llenen esta tierra.

Ukhamakipansti alinakwa churapxsma Adems de las plantas que les di para comer, ahora les
entrego animales para comer.
14 manqaataki, jichhasti
katuyapxaraksmawa uywanaka
1
manqasipxaamataki.
Quien mata a un ser humano, as tambin morir por
Khititixa jiwayki jaqi masiparu,
14 ukhamarakiwa jiwani jaqixa luratawa sus hechos, por que el hombre es hecho a imagen de
Dios.
2
Tatituru utasitjama.

Ukhamasti Tatituxa arsuwa nayasti


14
jumampiwa uttayasta m arustawi
3
jumxaruwa mirantani,

Entonces Dios dijo; yo estoy haciendo una promesa


contigo, y con tus descendientes.

Entonces ya no moriran con el agua las personas y


Ukxanakarusti janiwa umampisti
animales. Yo pongo un arco iris, como una promesa y
14 taripataxaniti jaqisa uywanakarusa.
yo cumplir con eso.
4
Nayawa kurmi ucharaktwa m chimpu
arustawijaru.

Kunapachatixa sapa kuti apani qinaya, Cuando traiga las nubes de lluvia sobre la tierra, tu
jallumpi uraqiruxa, ujataniwa kurmi veras el arco iris y yo tambin, y meacordar y
14
cumplircon mi promesa.
jumasa, nayasa, ukatsti
5
amtasirakijawa, yqarakijawa
arustawijatxa.

JACHA ANTARA UTA BABEL


SUTINI.

La torre de Babel.

17

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Despues de No hubo muchas generaciones, cuando
Noe ukxarusti waljarakiwa
en la tierra solo se hablaba un solo idioma, se se
14 mirantxapxana, kunapachatixa
establecieron a la salida del Sol.
uraqixa m sapa arunikinawa, ukatsti
6
inti jalsu patxaruwa, chhijnuqtapxana.

Jupanakasti sapxanawa, saytayaani Ellos dijeron, contruyamos una ciudad y una torre ,
pongamos un nombre para no dispersarnos.
14 m marka m antarampi (Torre), m
suti inuqaani jiwasanakataki jani
7
tunjayasiataki.
Akiri amtawisti, janiwa Tatituna
14 arsutaparjamakanati urakpacharu
8
saratatasisa phuqtaapataki

Este acuerdo, no estaba como Dios quera para ellos de

Ukhamarusa uka antaraxa (torre)


14 wakiyatanawa intiru, phaxsiru
9
warawaranakaru.yupaychaataki.

As esa Torre era para adorer al padre Sol, a la Luna y


alas estrellas.

Jaqinakasti ajllipxataynawaTatituna
15 inuqawatayna ukanakaru juparu jani
0
yupaychasa.

La humanidad escog adorar a la creacion de Dios y no


a l.

salir y llenar la tierra,

Dios vio la ciudad y la torre que contruyeron.


15 Tatitusti utarakiwa markaru antarapa
lurasipkana (torre).
1
Entonces dijo; las personas se estn organizando en un
Ukatsti siwa jaqinakaxa mayaru
prupo por que hablan un solo dioma, y nadie les
tuktataki, m tamaki, kunatixa m
15 sapa aru (arsupxi), ukhamaxa janiwa impedir hacer lo que se imagina.
2
khitisa saytaskaspati kuna
amtawinakapsa.
Bajemos para confundir sus idiomas, para que ellos no
Saraqapxaani arunakapa
15 pantjayaani ukhamatwa jupanakasti puedan entenderse.
3
jani amuyasipxaapataki.

Tatituxa pantjasiyiwa arunakapa


15 ukhamatwa saytayi uka markana
4
irnaqawipxa.

Dios confundi su idioma y as, hizo que no avance la


construccin de la ciudad.

18

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Entonces aese pueblo le llam BABEL, quiere decir
Ukatawa uka markaruxa sutiyaraki
confusin; Dios, multiplic su idioma y la gente se
BABEL kawkiritixa saa muni
dispers para todo lado.
15 pantjayaa; Tatituxa, kunaymana
5
aruna tuqiyaraki ukhamatawa jaqixa
jani utani sarawayxapxana.

LaContruccin de una Nacin.


MARKANAKANA QALLTWIPA:
ABRAM QALLTA PACHHPA JOSEDesde Abram hasta Jos.
UKAKAMA.

Saraqxarakinawa pusi pataka


maranaka, jacha jallu purintawita,
15
Tatituxa ustaraki Abram sutiniru
6
jupasti qamaraskarakinawa inti jalsu
tuqina m marka UR sutini.

Pasaron como cuatrocientos aos, despues del gran


diluvio, Dios le apareci Abram un hombre que viva
en el Oriente en un pueblo llamado Ur.

Dios le dijo, deja tu ciudad y tu familia y viaja a un


Tatitusti arsuwa markamsa wila
lugar que yo te mostrar.
15 masimsa jaytjawayxama sarxarakima
kunatixa nayarakiwa uraqi
7
uachhtayama.

Khayanawa lura jacha marka, taqi


15 kunasa walikama sutimaststi taqi
8
chiqana parlapxarakini.

Alli construiras una gran ciudad, todo estar bien y tu


nombre ser conocido por todos.

Suma waltaanakaraki apayan, suma Yo te bendecir, a los que te bendicen, y les maldicer
alos que te desean el mal, a travs tuyo bendicer a
katuqirinakamaru, jani
todas los hombres de latierra.
15 waltaanakrakawa apayani jani suma
katuqapkatama ukanakatakixa, juma
9
taypitarakwa taqi jaqinakasti suma
yanaptatani, uraqpachanaxa.
Abram cumpli con la palabrade Dios, y entr a
16 Tatituna arsutaparjama, Abram ukaxa lastierras deCanan.
mistsusina Canaan uraqiru mantxana
0
Dios se le present otra a vez a Abram, para decirle yo
Tatituxa wasitatawa Abram ukaruxa
16 usti saataki nayarakiwa katuya akiri le doy estas tierras a tus descendientes.
1
uraqi wawanakamaru.

19

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Utama alaxpacharu, ukatsti
warawaranaka jakhurakma
16 chamanista ukapachaxa.
2
Ukhamaraki wawanakamaxa jani
jaktkayaniwa.

Mira el cielo, y cuenta las estrellas cuando tengas


fuerza.
Asi tus descendientes no se podrn contar.

Abram ukaxa warmipampixa janiwa


16 m wawanikansti, iyawasarakinawa
3
Tatituruxa ukatawa utataraki
chiqapa kankaapata,

Abran no tenia ningn hijo con su esposa, pero le


crey a Dios sus palabras, y Dios le tomo su fe como
rectitud.

Ukhamakipansti Abram ukaxa arsuwa Entonces Abram dijo selor:


Como sabr que heredar esta tierra?
16 Tatay.
kunjamatsa yatiriktha akiri uraqi
4
katuyitata ukxa?
16 Tatituxa jaysiwa sasina, ukhamawa
jutani:
5

Dios le contest, as sera.

Jumana wawanakamasti jaya


uraqinkapxaniwa kawkiritixa jani
16 jupanaknki, jupanakasti
6
taqisiyatapxaniwa, pusi pataka
maranaka.

Tus descendientes seran cono extranjeros en una tierra


que no es de ellos, y ellos sern maltratados
cuatrocientos aos.

Esa Nacin les maltratar, pero yo juzgar a esa


Uka markasti jiskachapxatamwa,
Nacin, despus de cuatrocientos aos, tus
ukampirusa nayawa taqxaraki
descendientes saldrn con riquezas aqu a la tierra.
16 ukxarusti pusi pataka mara
sarapkipansti, wawanakamasti
7
mistsunxapxarakiniwa wali yanakampi
akiri uraqiru.

Ukampirusa Saray warmipaxa janiwa As, Sarai esposa de Abram, no tenia ningun hijo y ya
estaba envejeciendo.
16 m wawanikanasa ukhamasti
8
taykaptaskarakinawa.
Sara le rog a Abram que tenga un hijo con su
Sarai, achiktasi Abraham ukaru
sirvienta Egipcia, al hijo de Agar considerar como mi
sasina Egipcia uywatasampi
16 wawanixma, Agar ukana wawaparusti, hijo.
9
utasirakijawa wawajakasphasa
ukhama.
20

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


17 Abram ukasti iyawa sarakiwa Sarana
amuytawipxa.
0

Abram acept lapropuesta de Sarai.

Abram am a Dios,pero no pensaba que le daria un


Ukhamakipamsa jupaxa tatitura
17 iyawaskipamsa janirakiwa amuykanati hijo a travs de su esposa.
1
ma wawa churaspa warmipa kikpatxa.

Ukhamatawa Agar ukaxa m wawa


17
churi Abram ukaru sutiyarakiwa
2
ISMAEL sasa.

Asi Agar lediun hijo a Abram,y le puso el nombre de


Ismael.

Tunka kimsani mara sarkkipansti


Abram ukaxa niya pataka
17 maranixarakinawa, Tatitusti wasitata
3
ustaraki sasina.Nayatawa taqi
chamani Tatituxa, saraskakima
thakinakaja,

Cundo trasncurrio trece aos,Abram ya tenia cien aos,


Dios se le apareci y ledijo, yo soy el Dios todo
poderoso, camiana ante m.

Jichhasti machaqa sutinixarakitawa


17 Abram kawkiriti saa munki
4
waljanakana awkipa, SARAI saa
munarakiwa llampu warmi.

Ahora te dare un nuevo hombre, te llamaras Abraham


que significa padre de multitudes y Sara se llamar
Sarah que significa princesa.

Jichhasti churarakimamawa m wawa Ahora te dar un hijo por medio de Sarah, ser madre
de naciones.
17 Sara taypita , ukatsti taqi
5
markanakana taykaparakiniwa,
Abram ukasti Tatituru achiktasisasti
17 arsuwa Ismael ukasti
6
nayraqatamamkphana.

Abraham le suplic a Dios que Ismael podrsa vivir


ante el Seor.

17 Tatitusti jaysiwa Ismael ukasti


7
istxaraksmawa:

Dios respondi, con respect a Ismael yo te escuch.

Utama juparusti khuyaptayaraktwa Mira a l yole bendecido, multiplicara sus


17 wawanakapasti waljarakini ma jacha descendientes y har una gran nacin con ellos.
8
markaptayasa
Tatitusti phuqarakiwa Abram
wawanakapxaru. Ismaylitanakasti
17
(Ismael wila masinakapaxa) ARABE
9
marka tuqipxiwa.

Dios cumpli con su promesa con los descendientes de


Abraham y Ismael y estableci elpueblo Arabe.

21

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Tatituxa arsurakiwa, nayasti
18 arustawija uttayasirakijawa Sara
wawanakapampi, walja
0
wawanakapampi.

Dios dijo entonces, yo har con el hijo de Sarah, har


una gran nacin que sereterna.

Ukata ukxarusti Sara ukaxa


18 yuriqxarakina Abram wawapa
1
sutipasti Isaac

Entonces Sarah dio a luz al hijo de Abraham y le


llamaron Isaac

Kunapachati Isaac jiltataxana Tatitusti Cuando Isaac crecio, Dios pidio a Abraham que le
18 mayxarakinawa Abram ukaruxa
demuestre su fe.
2
iyawasawima uachhtaxita sasa.
18 Ukxarusti arsuwa: Abraham
3

Entonces Abraham dijo:

18 jaysiwa sasina akankasktwa.


4

Le respondio, aqui estoy

Tatituxa sarakiwa katurakma uka m


wali munata wawama, ukaksti
sararakma MORIAH uraqiru ukaksti
18 luqtarakma, kawkirutixa phaykata
5
ufrindakaspasa(luqtaakaspasa)
ukhama sarakimawa kawkja
qullurunisa ukjaru.

Dios dijo, toma a tu nico y amado hijo, y vete a la


tierra de Moriah, alli ofreceras como si fuera una
ofrenda, yo te indicar el lugar.

Ukhamasti Abram ukaxa


18 sartarakinawa alwata, Isakumpisti
sarantxanawa kamisatixa Tatituxa
6
arskana ukhama.

Entonces Abraham se levant temprano, y junto a


Isaac se fueron, tal como Dios le haba dicho.

Al tercer da. Abraham vio a lo lejos, el lugar indicado.


18 Kimsa uru saraqatarusti. Abram ukaxa
utiwa wali jayaru, kawkinti wakiyata
7

Ukhamakipansti Abram, katuyiwa


18 Isaac ukaruxa phayaa ufrinta
8
phaykataataki,

Entonces, Abraham hizo que Isaac cargara la lea para


Quemar la ofrenda.

18 Jupasti katuwa nina qhanayaa lawa, l agarro una antorcha de fuego, con
9
maya khariampi amparaparu
un cuchillo en la mano, y los dos
panipawa qulluru makatapxi.
suben hacia el cerro.
22

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

Akatjama, Isaac ukaxa jisktI awkija De pronto, Isaac pregunt padre tenemos el fuego y
la madera Dnde esta el cordero para quemar en la
19 utjistuwa nina, phayaa ukampirusa ofrenda?
kawkiraki iwijasti, (iwaja, chhilliqa)
0
ufrinta(luqtaa) phayaataki?
Abram ukaxa arsuwa: Wawaja, Tatitu Abraham dijo; mi hijo, Dios mismo enviar un
cordero para la ofrenda.
19 kikpawa apayanini iwija, ufrinta
1
luqtaatakixa.
Ukhamawa purisinsti, kawkinti
19 Tatituxa wakiyata Abraham
2
puriapataki.

As al llegar, al lugar donde Dios les haba dicho que


llegaran.

Entonces Abraham contruyo un altar de madera para


19 Ukatwa Abram pirktarakina m altara quemar la ofrenda.
phayaa chiqachhtaraki.
3

Ukhamaxa Isaac ukaruxa


19 achantasinsti wayxatiwa altar
4
patxana phayaxaru.

Entonces cogi a Isaac lo amarr y puso sobre el altar


de madera.

Abram ukaxa kharia katusinsti,


19 wakichhtasiwa yuqaparu
5
jiwayaataki.

Abraham tomando el cuchill estir su mano,


preparndose para matar a su hijo.

Akatjamawa Tatituna anjilapaxa


19 alaxpachata arsuni, Abram, Abram
6
sasina.

Entonces el angel de Dios desde el cielo dijo,


Abraham, Abraham

19 Jupasti jaysarakiwa akankasktwa,


sasina.
7

l respondi, aqu estoy

Dios le dijo, no pongas tu mano sobre Isaac, ahora s tu


Ukatsti Tatituxa sarakiwa, jani Isaac
temor a Dios, no dusdaste en darme a tu nico hijo
19 ukaru lupxatkamti jichhaxa yatwa
Tatituru jasqaratamxa, janiwa
8
paytktati uka sapa yuqama churaa.

23

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Abram ukaxa ujarakiwa qhipa tuqina Abraham vio detras de l un cordero enrredado en un
19
arbusto por sus cuernos.
m iwaja, m chapichapiru
9
waxrapata achuntayasita.
Abraham jupaxa uka iwaja katusinsti
20 phichkataraki ufrintjama yuqapa
0
lantitxa.

Abraham tom el cordero para quemarlo como ofrenda


en lugar de su hijo.

Qillqatanxa siwa Abram yatinawa


Tatituna phuqiritapa arsutanakapxa,
20 Isaac ukampixa kunjamachispasa
1
jiwatanaka taypitsa
waytanirakisphawa.

Escrito Est , Abraham sabia que Dios cumplira sus


promesas sobre Isaac, as tendra que resucitar an de
entre los muertos.

Ukatpi Abram ukaruxa Tatituxa jaysi,


ukatsti arsuraki nayasti
20
khuyaptayarakimamawa,
2
wawanakamasa, alaxpacha
warawaranakjamaniwa;

Poreso Dios responde a la fe de Abraham, y dijo, yo


te bendecir, tus descendientes seroan como las
estrellas del cielo.

jathamataniwa, akiri uraqinsti taqi


20 markanakawa yanaptatani,
khuyaptayatani, kunalaykutixa
3
arujaruwa jaysista.

Atraves de tus descendientes seran bendecidas todas las


naciones de la tierra, por que tu has escuchado mi voz.

Abram ukasti wali kusisi, kunatixa


20 jupaxa amuyiwa. Qhispiyiritxa
4
arsutapawa Eden chumitpacha,
jutaniwa Abram wawanakapata

Abraham se alegr mucho, por que piensa que el


salvador haba prometido que vendra de la
descendencia de Abraham.

Dios hizo una prueba, Abraham con su nico y amado


Tatituxa uka laykuwa yantana,
hijo ofrecera como sacrificio para todo el mundo.
Abraham ukaru uachhtayiwa
20 kunjamasa m sapa yukapa wali
5
munata, taqisiyaataki taqpachataki
akapachana.
Al final Isaac se cas y fue padre de dos gemelos,
Qhiparusti Isaac ukasti
Jacob y Esa.
20 panichasxarakiwa ukasti
millisunakana awkipaxarakiwa, Jacob
6
Esau

24

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Al final, Dios cambia de nombre a Jacob por Isrrael, l
Qhiparusti, Jacob ukaruxa Tatituxa
fue escogido para seguir, por su gente.
20 sutiyarakiwa Israel sasina, juparakiwa
ajllitaxi sarantayaataki, wila
7
masinaka.

20 Jacob tunka payani wawaniwa.


8

Jacob tuvo 12 hijos

Mayniristi Jose, ukiristi aljrantatawa


ujasi jilanakapata taqichiapataki
20 Ukampirusa Tatituna
9
khuyapayawipampisti purirakiwa
Egipto maykumpi chiktata, jupasti
munaani Faraon ukarakinawa.

Uno de ellos Jos, fue vendido por sus hermanos para


la esclavitud, pero con la ayuda de Dios, l fue elegido
como el gran Faran junto al Rey de Egipto.

Jose, pampachanawa jilanakaparu,


jawsasxaraki Egipto markaru
21 kunapachatixa jacha manqata
0
taqisiaxa utjana ukapachaxa,
qhispitapxanawa.

Jos, perdon a sus hermanos, invit a todos a Egipto


cuando se present los tiempos de hambruna as fueron
Salvados sus parientes.

Ukhamaxa paya qallqu tunka,


jathanaka Abram, Isaac, ukhamaraki
Jacob ukanakana wawanakapasa,
21 utatanawa sasina Israylitanakawa,
Egipto markaru mantxasinsti, uka
1
kikpa markaxa m urunxa
taqisiychini, kunjamatixa Abram
ukaruxa arskatayna ukhamanawa.

As los 70 descendientes de Abraham, Isaac y Jacob,


conocidos como los hijos de Isrrael, al entrar al pueblo
de Egipto, ese pueblo les esclaviaria, as como Dios le
predijo a Abraham.

MISTSUWI

Liberacin

Los Isrraelitas se multiplicaron bastante, y


Israylitanakaxa Waljanipuniwa
Egipto estaba lleno, pero un nuevo Faran que no
mirantxana, ukhamatwa Egittuxa
reconoci a Jos, se empez a preocupar.
phuqantataxana
m
machaqa
21
2 Farawnawa maykusi, kawkiritixa
Jose ukaru janiwa utkanati, ukasti
llaqxtana.
25

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Ukatawa jupa arsu sasina
tantiyasipxama akiri hebreonakaxa
jani jatkaaxapxiwa jiwasata
jukampi, ukhamasti
21 chiktasipxaasawa, jiwasati
3 mirayaskakiani ukaxa m
chaxwawinxa,
mayachasipxasphawa ukatsti
nuwtasirakisphawa jiwasampi.

l dijo miren pensemos, estos Hebreos nos


exceden en nmero. Nosotros debemos tratarlos
sabiamente. Si les permitmos multiplicarse y
tenemos una guerra, ellos podrn unirse a
nuestros enemigos y luchar contra nosotros."

21 Ukhamaxa Egipsiwnakasti t
4 aqisiyapxi Hebreo jaqinakaru.

Asi los Egincios esclavizaron a los Hebreos.

Ukhamaxa awatirinakapaxa wali


21 irnaqawimpiwa qiqxatapxi.
5 Taqisiyaataki, ukhampachasa
mirantasipkakina.

Los guardias les sometan a trabajos duros. An


as siguieron multiplicndose sus hijos.

El Faran les dijo a las parteras Hebreas, dejen


Farawnasti usuqayiri
nacer a las nias, pero si es nio matnlo al
hebreonakarusti jawsasina arsu
momento de nacer.
21 sasina kunapachitixa imilla
6 wawanixa jakayapxama,
yuqallanisti jiwayapxama usuqkisa
ukapacha.

M hebrea taykasti imantataynawa Una madre Hebrea haba escodido a su hijo


21 yuqalla wawa yuriqata, ukasti kimsa recien nacido por tres meses.
7 phaxsininawa.
Ukatsti ma suqusata lurata wawa
21 imaa briyampi liqsutarakinawa.
8 Ukatawa jawira lakaru uchi.

Ella puso al beb en una canasta de paja y brea,


puso al rio.

Kunapachatixa Farawna
21 phuchapaxa saraqanina jawiraru
9 jariqasirixa, uxatatayna
uka,canasta.

Y cuando la hija del Faran , baj sl rio a


baarse, vi la nanasta.

Al ver que era un beb que lloraba, ella le sac


22 Uantasinsti m wawawa,
del rio y dijo este nio debe ser de los Hebreos.
0 jachaskana ukapachawa jupaxa
khuyaptayi arsuraki akiri wawasti
hebrewnakankiwa.
26

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

Tomando al bebe, lo cri como su hijo, le puso el


Wawa katusinsti uywarakiwa
nombre de Moises, que significa sacado del
22 wawapakaspasa ukhama, sutiyasina agua.
1 MOISES ukaxa saa muniwa umata
apsuta.

Ukhamaxa suytatanawa Moisesaxa Asi Moises estaba destinado para recibir al


pueblo de Egipto y todos sus tesoros.
22 (Moises ukaxa) Egipto uraqi
2 katuqaapa, ukhamarusa
yanakapsa jupataki wakisispa.
22 Moisesasti jilsxasinxa Hebreo (wila Moiss creci y se interes de sus parientes
Hebreos que estaban en la esclavitud.
3 masinakapata) waytasxarakina.
Ujasina kunjamasa
taqisiyatapxana, Egipsioru
ujatayna, ma hebreouru
22
jasutjaskiri. Amuytasinsti janicha,
4
khitisa ujpachitu sasawa
egipsiwruxa jiwayi ukatsti
challaruwa allintaraki.

Viendo el sufrimiento de ellos, l vio como un


Egipcio pegaba a un esclavo Hebreo y pensando
que nadie le vi l mat al egipcio y le enter en
la arena.

Pero el Faran supo que le haba matado al


Ukampisa Farawnaxa
egipcio, entonces Moiss huy a las tierras de
yatxatataynawa Egipsiwru
Madian y ah vivi por cuarenta aos.
22 jiwayatapxa, ukatawa Moisesaxa
5 (Moises ukaxa)khispiwayxiwa
Madian uraqiru kawkinti pusi tunka
marawa qamaraskana.

22 Uka maranaknasti Farawnaxa


6 jiwawayxataynawa.

En esos aos el Fran muri.

Israelitanakaxa
22
taqisisipkakinakawa, Tatituxa
7
istiwa taqisitanakapa.

Los Isrraelitas seguian sufriendo la esclavitud,


Dios escuch su sufrimiento.

Jupaxa amtiwa phuqaataki


22
arsuwipa Abranampi Isaac,
8
Jacob.ukanakampi.

Entonces Dios honr su convenio con Abraham,


Isaac y Jacob

27

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Moisisaxa uywa awatiskana
22 (awkchipataki), ukapachasti
9 Tatituna anjilapawaustana
wasaranxa, m nina taypina.

Moiss se hizo un pastor, un da cuando estaba


pastando su rebao en el desierto, el ngel del
seor se le apareci en una llama de fuego.

23 Muspkaya quqaxanaqhana janiwa


0 phichantaskanati.

El arbusto ardia pero no se quemaba.

Ukhama ujasasti Moises ukaxa


23 amuytiwa wakisiwa saraajaxa,
1 yatiataki, kunatasa uka quqaxa
jani tukuski.

Al ver eso, Moiss pens que debe ir a ver y


averiguar por que no se quemaba el arbusto.

Kunapachati jakachaskana,
23 TATITUXA, naktiri quqa taytiptawa
2 jawsaraki sasina Moises, Moises.

Cuando se acercaba, Dios le llam desde el


arbusto diciendo Moiss, Moiss.

23 Jupasti
jaysasinxa
3 akankasktwa.

arsuwaEl le respondi diciendo, aqui estoy.

Tatituxa arsuwa, jani


23 jakachasinimti.
4 , jiskhumsa apsusma, Kunatixa
taktasta uqaxa qullana uraqiwa.

Dios dijo, no te acerques. Qutate los zapatos,


porque estas de pie en un lugar sagrado.

23 nayawa awkimana Tatitupatxa,


5 Abraham, Isaac, Jacoukanakanana

Yo soy el Dios de tu padre, Dios de Abraham,


Dios de Isaac y de Jacob.

Ukhamasti Moises ajanupwa


23
imantasina, jasqaranawa Tatituru
6
ukataa.

Moiss escondi su cara, tenia miedo de ver a


Dios.

Tatituxa arsuwa sasina


23 chiqpachapuniwa istaraktwa
7 markajaxa taqisiski Egiptunxa,
taqisinakapsa. Yatiyaraktwa.

Dios Dijo, en verdad, yo he escuchado el


lamento del pueblo de Egipto, he visto el dolor
de mi gente.

Saraqantwa qhispiyaataki Egipto Yo he bajado para liberarlos de la mano de los


egipcios, para llevarlos a un lugar que fluye con
23 amparapata, irpxaataki m suma leche y miel.
8 uraqiru kawkjanti lichimpi
ukhamaraki miskmpi jalaski ukaru.

28

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Jichhasti Moises jumaruwa khitama, Ahora Moiss yo te enviar a Faran, para que
saques a mi pueblo de Isrrael fuera de Egipto.
23 Farawntharu israelita markaJa
9 aPsuniamataki Egiptuta.
Moisisaxa jaysasina siwa khititsa
24 nayaxa saraatakixa Faraon
0 uktharu ukhamaraki apsuniatki
markamarusa egiptuta

Moiss le respondi, quin soy yo para ir a


Faran y que yo debo sacar asu gente de Egipto.

Kunapachati nayaxa arsu


israelitanakaru sasina,
24 awkinakamana TATITUPAWA
1 khitanitu, ukatsti jisktapXITani
kawkirisa sutipaxa? Nayasti
kunjamasa jaysaraki.

Cuando yo les diga a los isrraelitas, que el Dios


de sus padres me ha enviado, y cuando me
pregunten cual es su nombre? Que les dir a
ellos?

Ukatsti TATITUXA arsuwa sasina


24 NAYATWA NAYAKIKPAXA, jumasti
2 sarakitawa NAYAWA khitanitu
jumanakaru.

Entonces Dios dijo a Moiss yo soy el que soy


tu les diras, yo soy, me ha enviado a ustedes.

Moiss le dijo a Dios, no soy elocuente ante la


Ukaxarusti Muysisaxa jaysiwa,
gente, mis palabras se enrredan.
24 janiwa suma arsua yatkti jaqinaka
3 nayraqatapanxa, ukhamarusa
laxrajaxa chinusiwa arsta ukaxa.
Entonces Dios contesto, quien hizo la boca del
Ukxaruxa TATITUXA JAYSIWA
24 KHITISA JAQINA LAKAPXA LURIXA? hombre?, no fui yo, t Dios.
4 Janiti naya tatituktxa?

Jichhasti sarama AAROM jilama tuqi Ahora anda y dile a tu hermano Aaron, el es un
buen comunicador. Habla a travs de l, y les
jupasti suma arsua yati Jaqi
ensear lo que diran y harn.
24 nayraqatanasa. Jupa taypitawa,
5 naya kikpawa lakamampiska,
ukhamaraki yatichapxamamawa
kunti arsupkata lurapxata ukXa

29

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Cuando regreses a Egipto, hrs algunos milagros
Kunapachatixa kuttxata, egipturu
ante el Faran. Pero yo volver duro su corazn
jumasti jacha musphawi
para que no deje ir a mi pueblo.
luraanaka lurata.
24 Farawnana nayraqatapanxa.
6 ukatsti chuymapxa jukampi qhuru
tukuyaraki, ukhamata markaJa jani
antutaniapataki

Sarakima Farawnarusti jupa


tatituwa arsu.Israel ukasti
nayraqata wawajarakiwa.
24 Antutarapita wawajaru, ukhamata
7 nayaru yqaapataki, janiti
munkata ukapachaxa nayraqata
wawamwa aptasita jiwaniwa.

Tu debes decir al Faran, Dios dijo, Isrrael es mi


hijo, libera a mi hijo, para que pueda servirme, y
si te niegas yo matar a tu hijo primognito.

MUYSISAMPI ARUNAMPISTI
24 Katuyapxiwa akiri arunaka,
8 farawnaruxa ISRAEL Tatitupaxa
arsu: antutarapita markajaru.

Moiss y Aaron, le entregaron este mensaje al


Faran, el Dios de Isrrael dijo: Deja ir a mi
pueblo.

Farawnaxa jaysiwa khitisa uka


Tatituxa ukhamarusa arupa
24 istaatakixa iyawasaatakixa
9 markaparu antutaataki? Nayaxa
janiwa utti uka Tatituruxa ukati
israylitanakaru jani antutkajati.

El Faran dijo quien es ese Dios que yo debo


obedecer su voz y dejar ir al pueblo de Isrrael?,
yo no conozco a ese Dios, y no les dejar ir a los
Isrraelitas.

MUYSISAXA KUKTANISINA Tatituru As Moises regreo a preguntar a Dios, Seor por


que me enviaste? Yo fui ante el Faran ha hablar
jiskti: Tatay kunatasa khitista?
en tu nombre, pero tu no has liberado a tu pueblo.
25 Nayasti Farawnana
0 nayraqataparuwa saytta sutimanpi
arsta, ukampisa jumaxa janiwa
markachirinakxa antutayktati
TATITUXA SIWA: Nayapuniwa
Tatitutxa. Nayawa utayasta,
25 Abraham, Isaac, Jacob ukanakaru
1 sutijtuqita taqi chamani
TATITUJATA

Dios dijo: Yo soy el Dios.


Yo aparec ante Abraham, Isaac, Jacob solo por
el nombre de Dios todo poderoso.

30

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Ukhamatawa amuytayi
Muysisaruxa Tatituxa utayasispa
JEHOVA, qhispiyiri, ukhamarakiwa
25 Egipto markansa utasispa taqi
2 jaqinakampi, chiqapa TATITURU
yupaychapxaaptaki, jani
inuqatanakaparuxa.

Entonces Dios, le explic a Moiss que en el


pueblo de Egipto el se revelara como Jehov, el
salvador, all tambin les dira a todos los
egipcios que deben adorar a Dios verdadero y no
sus creaciones.

Dios dijo a Moiss y Aaron, vayan ante el


TATITUXA sarakiwa Moisisaru
Faran. Toma tu baston, y extiende tus manos
Aronampiru sasina; ustapxama
25
sobre las aguas de Egipto.
farawnaru Jumasti amparamampi
3
luktarakima thujrumpi
chimptarakima Egipto umanakaru.
Moises y Aaron hicieron como orden el seor,
Moisesampi, Aronampisti
lurapxanawa tatituna amtaparjama golpearon el rio y toda el agua del rio se
25 jisktarakiwa chimpumpi jawiraruxa convirti en sangre.
4 ukatsti qalpacha umawa wilaru
tukuwayxana.

Chawllanakasti jiwarxanawa
25 jawirasti thujsxarakinawa,
5 ukhamatawa janiwa umxapxanati
uka uraqinxa.

Los peces se murieron, y nadie tomaba agua de


ese rio.

Wasitatawa Tatituxa Muysisaru sixa


sarma farawna ukaru saataki
Tatituxa siwa, markajaru
25 antutarapita, ukhamata nayaru
6 yupaychapxaapataki. Jani
antutaa munkatasti
apayanirakijawa kayranaka
qalpacha uraqiru.

El seor habl una ves mas a


Moiss, v donde el Faran y
dile, Dice el seor, permtele ir a
mi pueblo, para que ellos
puedan servirme, si no le
permites ir, yo te enviar todas
las ranas en todo el territorio.

25 Ukampisa farawnaxa janiwa


7 istkanati.

Pero Faran se neg.

Ukhamaxa kayranakaxa phuqtana As las ranas se llen en toda la tierra de Egipto,


las ranas entraron en las casa y las camas, en los
25 Egipto uraqiru.Kayranakaxa
hornos y los utincilios.
8 utanakaru, ikianakaru, tanta
luraanakaru, tanta atuanakaru.

31

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Entonces el Faran llam a Moiss y Aaron y les
Farawnaxa ukhama ujasaxa
dijo: Ve, y pdele a Dios que se saque las ranas y
jawsayiwa Muysispi Arunampiru
les dejare ir a su gente.
ukata siwa: sarapxama ukatsti
25
maytanipxama TATITURU
9
kayranaka apapxaapataki, ukatsti
nayasti antutxarakijawa
jaqinakamxa sasina.

Farawnaxa ujataynawa samarawi Pero cuando Faran vio que la plaga habia
desarecido, el endureci su corazn como el
26 jani waltawi tuqiqxa, jukampi
seor haba dicho.
0 chuymapaxa qhuruptxarakiwa,
kamisatixa Tatituxa arskatayna.
Ukhamaxa Tatituxa apayaniskakiwa
jani waltawinaka Egipturuxa
Farawnasti achiktasxarakinawa
26 sapa kuti jani waltawi
1 purinxipanxa; sapakutirakiwa
qhuruchasxana arunakapa
phuqaatakixa, israylitanakaru
antutaataki.

Asi que Dios sigui traendo plagas a Egipto. El


Faran cada vez peda que terminara las plagas,
pero cada vez tambin rompi su promesa de
dejar ir a los hijos de isrrael.

As, en todo Egipto, Dios convirti del polvo de


Ukhamarakiwa qalpacha Egipto
26 uraqinawa Tatituxa laqsa laparuwa la tierra en piojos que saltaron a la gente y
animales.
2 tukuyana jaqiru michintaapataki
kikparaki uywanakarusa.

Ukapachasti layqanakapaxa
26 Farawnaru sapxiwa akirixa
3 TATITUNA luratapawa.

Entonces los magos de Egipto le dijeron al


Faraon que este era la obra de Dios.

Ukxaruxa, tatituxa apayaniskakiwa Entonces Dios, envi moscas a casa de Faran, y


en sus sirvientes.
26 chhichhiranakanaka, farawnana
4 utaparu uywatanakaparusa.
Apayaniskakiwa m jani uytata
waltawimpi, jiwarayaraki
26
egiptunakana uywanakapa
5
israylitanakana uywanakapasti
janirakiwa jiwaqkanati.

El envi una plaga desconocida que mat a todos


los animales de Egipto. Pero los animales de los
hijos de Isrrael ninguno muri.

32

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


MUYSISASTI ustaraki farawnaru
qhilla katusinwa alaxpacharu
26 phuytayi, ukiristi jachi
6 aatatayaa ustayana Egipcio
jaqinakaru ukhamaraki
uywanakaparusa.

Entonces Moises estaba de pie ante el Faran y


lanz cenizas hacia el cielo, que caus llagas en
el cuerpo de todos los egipcios y sus animales.

UKXARUXA aruchiwa tatituxa


26 sasina taqpachaniruwa apayani
7 walja chhijchhi egiptxaru.

Luego, dios dijo, que traera una tormenta de


granizo en todo Egipto.

Todos los que creian la palabra de Dios, entraron


Khitinakatixa iyawasapxana akiri
a sus animales y sirvientes dentro de su casa.
26 Tatituna arsutaparuxa
8 apthapisxapxanawa uywanakapsa,
uywatanakapsa uta tuqirkama,
Pero aquellos que no escucharon la palabra de
Khtinakatixa jani jaysakanati
26 Tatituna arsutaparuxa, taqi kunasa Dios, le dejaron sus sirvientes y animals en el
campo.
9 pampankamaskanawa.

Ukhamaxa chhijchhixa
purintxanawa ninampi chaltata,
27 yapusa quqanakasa chusa tunjata
0 ujasina, uywanakasa,
uywatanakapasa, anqankirinakaxa
jiwarayatarakiwa ujasina.

Entonces cayo granizo mesclado con fuego,


destrozando todas las plantas, y rboles y
matando a sus sirvientes y animales que no
estaban dentro de la casa.

En la tierra de Gossen donde Vivian los hijos de


GOSSEN markansti kawkjanti
27 israylitanakaxa qamasipkana janiwa Isrrael , no cayo la granizada.
1 chhijchhixa purintkanati.

Ukxarusti Tatituxa
27
apayaniskakinawa tiju tiju taqi
2
Egipto uraqiru.

Adems el Seor trajo saltamontes en toda la


tierra de Egipto.

T iju tijunakawa
chamaktayakamawa purintxana
27 chuswa manqatxapxana kunti
3 jiltaykatayna chhijchhixa,
janipuniwa kuna chuxasa
qhiparxanati egipto uraqinxa.

Los saltamontes cubrieron todo, tanto que la


tierra fue oscurecida, y ellos comieron todas las
plantas que el granizo no destruy, nada verde
permanecia en la tierra de Egipto.

33

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

Entonces Dios trajo la oscuridad, que cubro toda


Ukxarusti Tatituxa
la tierra de Egipto por tres das, no se vea nada.
chamakampirakiwa minkxati
ukhamata janipuniwa kunasa
uaskanati chusa lqasti qalpacha.
Egipto uraqiruwa lajanti, kimsa uru.

Jaqinakaxa janipuniwa ujasipkanati Las personas no se podan ver entre ellos, no


salan de sus casa, pero los hijos de Isrrael tenan
27 ukatawa janiwa mistsupkanati,
luz en sus casa
ukampirusa
Israylitanakana
5
utanakapanxa qhanaskarakinawa.
Farawnasti janiwa antutkanati
israylitanakaruxa egiptutxa
27 Muysisaru aruchhxiwa sasina:
6 mistsma nayraqatajata, wasitata
ujitatasti jiwatawa.

Faran no les dejaba an salir y hasta amenaz a


Moises diciendo; Vete del frente de M, cuando
me veas mi cara de nuevo moriras.

Moisisasti jaysiwa sasina waliki


27 arstaxa, janiwa mayampisa
7 ukatxamati.

Moiss le respond has dicho la verdad, yo nunca


ver tu cara de Nuevo.

Ukhamaxa Tatituxa arsuwa sasina


Muysisaru m jani waltawimpikwa
27 apayanxa farawnaru egiptxaru
8 ukata chusawa antutxani markaja
markapata.

Entonces Dios le dijo al Moiss, yo voya traer


una plaga mas para el Faran y el pueblo de
Egipto, despus el le mandar a toda mi gente
fuera de Egipto.

Akiri jani waltawisti apaniniwa taqi


tayna wawanaka jiwaraapataki
27 Egipto uraqina, (Faraon ukana)
9 tayna wawapata qalltasina
ukhamaraki jani wakisiri
jaqinakapansa.

Esta plaga traer la muerte de todo hijo


primognito en toda la tierra de Egipto, desde el
hijo primognito del Faran, hasta los hijos de
los sirvientes.

Wali jacha jachaawa egipto


28 uraqina utjani, kamisatixa
0 janipuniwa utjkanati, ukhamarusa
janipuniwa utxarakinisa.

Y habr un gran lamento en toda la tierra de


Egipto, como nunca hubo antes y ni habr otra
de nuevo.

28 Muysisasti sarakiwa qalpacha


1 Israylitanakaru.

Moises dijo en todo Isrrael?.

34

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

Arsma: nayawa arsta. M


iwijakatupxama sapa utataki, uka
28 iwijanakasti maraniapawa
2 ukhamarusa urqu,
kumarakiaparakiwa.

Diles, que yo dije, seleccionen un cordero de


cada casa, el cordero debe ser de un ao y sano.

Pusi uru saraqataruwa, Israel uka


28 jacha tantatachawipana
3 jiwarayatani jaypu tuqiru.

Despus de cuatro das, la asamblea entera de


Israel lo matar en la tarde."

Katupxaamarakiwa m qapi
ISOPO ali, wilaru jurinchhtasinsti,
28 uta punku mantaamaruwa
4 lluchkatapxata. Purapa tuqiru uka
wilampi;

Coge un manojo de isopo, mojal con a sangre


del cordero, y golpea en cada puerta de ambos
lados con la sangre;

28 janiwa maynisa mitssupxatati


5 qhipurkama.

Nadie saldr de sus puertas hasta maana.

Iwija ninaru kanksuta


28
manqapxarakitawa uka arumaxa
6
jani ni m chksa pakjasa.

Y t debes comer el cordero asado con fuego esa


noche. Sin romper ningn hueso.

Manqapxarakitawa jani puttayiri


28 lurata tantampi, TATITUNA
7 paskawparakiwa.

Debes comer con el pan sin levadura, es la


Pascua del Seor.

Kunatixa nayawa sarnaqa egipto


28 uraqkama ukaksti jiwaratawa
8 ujasipxani taqi tayna jaqinakana
wawapa taqi tayna uywanakatsa.

Porque Yo atravesar la tierra de Egipto, y matar


todo los primognitos en la tierra de Egipto,
hombre y animales.

Nayawa tariparaki TATITUNAKAPARU Yo desaparecer el juicio contra todos los dioses


28
de Egipto: Yo soy el Seor.
tunjasaegiptunxa nayawa
9
TATITUTXA.

35

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Wilampi punkunakana lluchkatatasti Y la sangre ser una marca de seguridad en las
casas dnde ustedes estn, as cuando yo vea la
m chimpuniwa jarktaataki
sangre, no permitir que el destructor entre en
29 kawkinti ukankapxta uka ujasaxa, sus casas. l pasar de lado.
0 janiwa wakiskaniti tunjirina
utanakamaru mantaatakixa, jani
ukasti jayatawa muytxani.
Sapa marawa akirita nayraqataruxa Y cada ao despus de esto, deben recordar la
cena de pan sin levadura como un da para
amtapxata uruyaataki, jani
29
recordar, llamndole la Pascua del Seor.'"
(puqtayirini) tantan urupa,
1
amtaataki ukaru sutiyasini Tatituna
paskuwapawa sasina.
As, hicieron los hijos de Isrrael, como el seor
Ukhamaxa Israylitanakaxa
29 lurapxanawa kunjamatixa Tatituxa les hab ordenado, a travs de Moiss y Aaron.
2 kamachiparu Moises, Aron taypita.

29 Ukata chika arumaxa.


3

Esa media noche

Tatituxa taqi tayna wawanakaru


Egipto uraqinxa jiwarayana,
29 Farawnana tayna wawapata
4 qalltasina, juchata jistantata
jaqinakapasa, ukhamaraki
uywanakatasa.

Dios matpo a todos los primognitos de la tierra


de Egipto, del primognito hijo de Faran hasta
el primognito de los criados y de todos los
animales.

Y Faran y sus sirvientes y todos los egipcios se


Ukatxa faraon, arkirinakapa
despertaron en la noche; y hubo un gran lamento
qalpacha markawa arumaxa
29
en Egipto; porque en todas las casas haba
sartapxana; ukatsti wali
muertos.
5
jacharapxana egiptunxa kunati sapa
utanawa utjana jiwatanakaxa.

Ukampirusa iwija wilampi


29
chimputanaka utanakasti
6
qhispitanawa jiwaataxa.

Pero, en la casa donde las puertas estaban


marcados con la sangre del cordero fuern
salvados.

Urxarusti arumaxa Muysisampi


Aaronampiruxa faraonaxa jawsiwa
saataki taqiniru sartayapxama
29 israylitanakaru jaqinakaja taypita
7 mistxapma, sarxapxarakima
Tatituru yupaychaataki kamisatixa
munapkayata ukhama.

Entonces esa noche, el Faran llamo a Moiss y


Aaron y dijo, Despierten a todos, ustedes y los
Hijos de Israel deben marcharse. Vayanse, y
sirvan a su Dios as como ustedes queran."

36

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Ukatsti achiktasipxanawa
hebriwnakaruxa (kataki)
29 mistxapxama akri uraqita sasina:
8 jumanakati jani sarapkata ukaxa
taqiniwa nanakaxa jiwarapx,

Y les pidieron a los hebreos, rpido salgan de


estas tierras diciendo: si ustedes no se van todos
nosotros estaremos muertos.

29 Ukhamakipansti churapxanawa,
9 quri qullqi, mistxaapataki.

Asi tambien les daba joyas y oro para que se


vayan.

Israylitanakasti waranqa
30 waranqanakaxanawa, uywasa
0 anaktasita jupanakampi chika
sarxapxana.

Los Isrraelitas sumando millones se fuern


llevando sus manadas de animales con ellos.

Tatitupuniwa ukhama arsuwi,


Abraham wawanakapaxa
30
taqisiyataniwa, ukampirusa
1
antutayatajarakiniwa pusiri
mirantawipana walja ynakampi.

As como Dios le habia anticipado a Abraham,


sus descendientes fuern esclavos, y fuern
liberados en la cuarta generacin con gran
riqueza.

Ukhamatawa akiri jacha markaxa


30 Tatituxa jawsi, wawajawa sasina:
2 mistunxasinsti Egipto uraqitaxa,
chhijnuqtapxana wasara taypiru.

As este gran pueblo que Dios llam a Su


"primognito" se fue de la tierra de Egipto y se
estableci en el desierto.

Tatitusti yatiyiwa Moisisaru m


30 jukatxa Farawnaxa lupiniwa
3 jumanakana
wasarampi.jisktatatamatxa

Y el Seor habl a Moiss, diciendo, "Pronto


Faran pensar que los Hijos de Israel estn
atrapados por el desierto.

nayasti qhuruptayarakijawa
chuymapa ukawa irpanini;
30 uachhtayawa chamajxa
4 egipsiwnakaru yatipxaapataki
Nayakikpawa TATITUTXA.

. Y Yo endurecer el corazn de Faran, y l los


seguir; pero yo me honrar, para que los
egipcios sepan que Yo Soy El Seor.

30 Kamisatixa arskatayna Tatituxa.


5 Ukhamapuniwa farawnaxa
pallapallanakampi phiasipxana
(hebreo tuqi) sasina kunatasa
antuntaxa akiri israylita
uywatanakasxa?

Entonces, as como Dios dijo, Faran y sus


sirvientes regresarn en contra de los hebreos,
diciendo, Por qu permitimos que se fueran a
los esclavos de Israel?.

37

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

Faran tom seiscientas carruajes escogidos,


Farawnasti suxta pataka karuwaji
todos sus jinetes y su ejrcito sigui a los
katusinsti jukampi piqtirinaka,
hebreos, dndoles alcance cuando ellos
egiptuna pallapallanakapsa,
acampaban cerca al Mar Rojo.
30 arktapxi hebriyunakaru
6 jikxataataki jupanakaxa
chhijnuqasipkarakinawa lamara wila
quta thiyaru

Kunapachatixa hebreyunakaxa
30 ujapxana walpuni sustjasipxana,
7 Tatituruwa artasipxi.

Cuando los hebreos vieron a los egipcios, se


asustaron mucho, y clamaron al Seor

Entonces Moiss le dijo a la gente, "no teman!


Muysisasti jaqinakaruxa sarakiwa
jani jaskarayasipxamti! Kikpana Esperen y vean la salvacin del Seor que l
mostrar a ustedes hoy: ustedes nunca ms los
suytapxama, ujapxatawa, Tatituxa veran de nuevo. El Seor luchar por ustedes."
30 kumjamasa qhispiysitani jichhuruxa.
8 Egipsiwnaka ujasipktasti, janiwa
mayampisa ujapxatati. Tatituwa
jiwasa layku nuwtasini
Entonces, Moiss estir su mano encima del mar
Ukhamaxa Muysisaxa ampara
y el Seor caus un viento oriental fuerte para
30 luqatatasina larama qutxaru
empujar el mar y las aguas fueron divididas.
9 thujrupami Tatituxa inti jalsu tuqita
thaya apani ukata thayaxa jaltayi.
Moiss estir su mano encima del mar y el Seor
Muysisasti amparanakapxa
jistariwa lamara qutxaru, tatitusti caus un viento oriental fuerte para empujar el
31 apayaniwa m chamani thaya inti mar y las aguas fueron divididas.
0 jalsu tuqita, umanakasti
jaljatawanawa.

Israylitanakaxa makatawayxapxiwa Y los Hijos de Israel atravesarn en la tierra seca


en medio del mar con el agua formando una
31 waakama lamara qutataypinxa,
pared en ambos lados.
1 kikpa umasti saytarakinawa
purapsaru pirqata.
38

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Ukhamasinsti taqi, karuwaji sata,
31 pallapallanakapasa arktapxiwa
2 hebrewnakaru waa uraqkama.

Entonces todos los caballos de Faran, sus


carros, y sus jinetes siguieron a los hebreos, por
la tierra seca

Ukampirusa tatituxa pantjayiwa


egipciw pallapallanakaparu.
31 Karuwaji muyurinakapasti
3 jalartjanawa kawallunaka jani
waytaapataki.

Pero el Seor confundi al ejrcito egipcio, e


hizo que las ruedas de los carros se cayeran para
que los caballos no pudieran avanzar.

Los egipcios se asustaron. Apartmonos de los


Egipsiwnakaxa mulljasipxanawa,
Israelitas, porque el Seor lucha por ellos
31 saraqxapxaani
decan.
4 Israylitanakatxa Tatitupawa
nuwtasi jupanakataxa sapxanawa.

Ukxarusti Tatituxa arsuwa, Muysisa Entonces el Seor dijo a Moiss, Estira tu mano
encima del mar.
31 amparama jisktarakma lamara
5 qutaxaru.
Kunapachatixa Muysisaxa jisktaraki Cuando Moiss levant su mano encima del mar,
31
el mar regres a su lugar.
amparapxa lamarasti kikiparuwa
6
kutxi.
Egipsiwnakasti qhisptaa munxana
umata tatitusti quta taypina,
chhaqtayanawa farawnankiri
31 ejersitupa ukhamaraki
7 karuwajinakapsa kawallunakapasa
taqi ukanakawa chusa
tunjatanaxa.

Los egipcios intentaron escapar del agua, pero el


Seor los derrot en medio del mar. El agua
cubri el ejrcito de Faran, sus carros y sus
caballos. Todos ellos fueron destruidos.

Israylitanakasti makatxapxanawa
31
waa uraqkamawa lamara quta
8
taypi.

Pero los Hijos de Israel ya haban atravesado


sobre tierra seca por en medio del mar.

Kunapachati akri jacha milagro


ujapxataynasti walja
31 muspharapxana, ukhamatawa
9 Tatituruxa iyawa sapxi ukhamarusa
Moises arkiriparusa.

Cuando Israel vio este gran milagro que El Seor


hizo contra los egipcios, la gente se asust, y
ellos respetarn a Dios y creyeron en el Seor y
su seguidor Moiss.

39

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


TUNKA KAMACHINAKA

Los diez mandamientos

Despues de su liberacin de Egipto, los Israelitas


Juka antutatapatsti, egiptutxa,
se quejarn a Moiss, diciendo, "Tu nos sacste
israylitinakasti Muysisaruxa
al desierto a morir. Nosotros no tenemos agua y
kijasipxiwa
sasina:
jumawa
no tenemos comida."
32
apsunipxista
wasarana
jiwaraataki,
0
janirakiwa umaniktanasa
manqaaniktansa.
Dios respondi a su duda trayndoles agua.
32 Tatitusti jaysiwa paytawinakapatsa
1 khuyaptayasina uma churi.

Ukampirusa arsuwa sasina, nayawa Y l tambin dijo, Ven, yo hare llover pan del
cielo; y ustedes todas las maanas recogern.
32 qarpantayani tantan alaxpacha,
2 jumanakasti sapa qhantatiwa
apthapipxata.
Ukhamawa luratana, uka
manqaarusti sutiyatxanawa
32
(pasanqalla) sasina, ukjaruxa
3
chhijnuqtapxarakinawa Sinai qullu
wasararu.

l lo hizo, y al alimento lo llamaron "man." En


el cerro de Sina.

Uka qullunsti walja lliphilliphimpi,


qixunakampiwa wali thuru qinaya
32 taypitsti m trumpitawa jachata
4 phustasinina, ukjarusti taqi
jaqinakawa khatatipxana.

En el desierto de Sinai, haba truenos y


relmpagos, y desde una nube espesa, sali el
sonido de una trompeta sopl tan fuertemente
que todas las personas temblaron.

Ukhamakipansti Tatituxa ninaru


32 killuntatawa qulluru saraqtanina,
5 ukapachasti qulluxa khatatinawa.

Entonces el Seor, cubierto en fuego, descendi


en la montaa, y la montaa entera se estremeci

Ukatsti Tatituxa, Muysisaruxa


32
qulluruwa jawsi, ukatsti akri
6
arunaka arsuna:

Y El Seor llam a Moiss a la cima del cerro y


hablo estas palabras a l:

Nayakikpawa Tatitumataxa,
32 ukhamarusa egipto uraqitaxa
7 jalarayansmawa
taqisitaanakamatasa.

Yo soy el Seor tu Dios que te sac de la tierra


de Egipto, de la casa de esclavitud.

40

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


(Arsuskana) ukaxa,
32
qillqaskarakinawa tunka
8
kamachinaka qalxaru.

Y cuando el Seor habl, el escribi estos diez


mandamientos en tablas de piedra.

32 Janipuniwa yaqha TATITUXA


9 utjaapakiti nayata sipanaxa.

No tendrs ningn otro dios ante m.

Janipuniwa yaqha tatitunakasa


33
inuqatati janipuniwa
0
yupaychaatasa altasitasa.

No hars dolos o te inclinars en frente de ellos,


ni los servirs.

33 Janirakiwa Tatituna sutipxa ina


1 chusaki aynaqasitati.

No usars el nombre del Seor tu Dios en vano.e

Amtasirakitawa samaraa urutxa


33
imaataki ukatsti
2
yaqachataaparakiwa.

Recuerda el da Sbado, para guardarlo y


santificarlo.

33 Awkimasa, taykamasa
3 yqarakitawa.

Honra a tu padre y tu madre.

33 Janiwa jiwayatati.
4

No asesinars

33 Janiwa wachuqa luratati.


5

No cometers adulterio

33 Janiwa lunthatasitati.
6

No robars.

33 Janiwa kari jaqimasima tuqi


7 sarnaqatati.

No mentirs acerca de tu vecino.

Janiwa munapayatati jaqi masimana No envidiars la casa de tu vecino, o su esposa, o


cualquier cosa de tu vecino.
33 warmipsa, utapsa n kuna
8 ynakapsa.
Jupa Tatituwa churi quma kankaa El Seor dio Su norma perfecta de santidad a
kamachi, ukampirusa Moisisaruxa travs de estas leyes, pero l tambin mostr a
Moiss lo qu la gente debe hacer cuando no
33 uachhtayarakiwa jaqixa
cumpla esas leyes.
9 phuqaapa, pakintaspa ukapachasti
akri kamachinakasa.

41

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Tatituxa arsuwa wakichhma laqata Dios dijo, "Tu debes construir un altar de tierra y
dedicarlo a m. Hars los sacrificios en l y Yo lo
lurata altara ukasti nayatakiniwa,
bendecir.
34 ukxarusti luqtarakima
0 sacrifisiwnaka nayaxa
jumampiskawa.
Wila wartata luqtatasti imxataniwa El testamento de la sangre cubrira tu pecado y Yo
te perdonar
34 juchama nayraqatajanxa ukata
1 pampacharakimamawa.

PRUPHINATAKAXA
QILLQAPXIWA
QHISPIYIRITA

Los profetas escriben sobre el Salvador

Pusi tunka mara saraqkipansti


israylitanakaxa wasaranxa
34 sarnaqasina, utataxarakinawa
2 judiyunakatjama; jupanakawa
Canaan uraqiru utayatakana.

Despues de cuarenta aos en el desierto, los


Israelitas, tambin conocidos como los judos,
entrarn en la tierra prometida de Canaan.

Llakisiampi, Canaan jaqinakasti


34 janiwa katuqapkanati Jehova
3 Tatiturujamaxa, ukatawa
nuwtasipxaraki israylitanakampi.

Tristemente, los habitantes de Canaan rechazaron


a Jehovah como Dios, y lucharn contra los hijos
de Israel.

Pero Dios protegi a los judos cuando se


Ukampirusa Tatituxa arxatiwa
estableciern nuevamente en la tierra prometida a
israylitanakaru wasitata
34
Abraham, Isaac y Jacob.
chhijnuqtataparu; uka uraqi
4
Abraam, Isaac, Jacob churatakana,

TATITUSTI wakiyarakiwa
34 sasirtutinaka yupaychiwa
5 nayraqataru irptaapataki.

El Seor orden sacerdotes para dirigir los


sacrificios de animales y la adoracin.

Una vez por ao el Sacerdote designado fue


34 Marana m kuti qullanajaru
detrs de un velo sagrado separando a la gente de
6 mantana sasirtutixa
la presencia Santa de Dios. All el sacerdote
ukiristijanxatatata jaljayana
represent a la nacin entera ante Dios.
jaqinakampi latutna nayraqatapatxa
khayirinawa. Sasirtutisti ustana
TATITURUXA markpachata.
42

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

34 Tatitusti arxayarakiwa jaqinakaru


7 pruphitanaka taypita.

Dios habl a la gente a travs de los profetas.

Walja maranaka sarapkipansti


DAVID chacharuwa uttyapxi
34 piqiata Tatitusti ajllirakiwa
8 sasinam chachawa
chuymajatakjama.

Despus de muchos aos, los Israelitas coronarn


al rey David. Dios escogi a David, llamndole,
"Un hombre de acuerdo de mi propio corazn."

Kunapachati israylitanakaxa
juchachasipxana, tatituxa
34 yatiyiwa prufitanakapa taypita,
9 juchachasisipkakita aruchasa
jucha lurasipkakitasti tatituxa siwa
yaqha markawa taripapxatamxa.

Cuando los Israelitas pecarn, El Seor habl


contra Israel a travs de estos profetas,
advirtiendo que si los judos continuaban
pecando, l permitira que una nacin extranjera
domine su pas.

Uka iwxawi katuqasinsa,


israylitanakaxa. Tatituruxa
35 saykatapxanawa jani jaysasina
0 kamachinakaparu. Ukhamarusa
jiwayasina khitanakaparusa
runkantanawa ukata.

An con estas advertencias, Israel era


desobediente y se rebel contra Dios, rechazando
Sus leyes y matando a los profetas que
testificaron contra ellos.

Kimsa qallqu mara sarkkipansti jani despus de ochocientos aos de rebelin, Israel
fue sacdo de su propia tierra y fue hecho cautivo
35 jaysasitapa israylitanakaxa apsutaxi en las naciones de Asiria y Babilonia.
1 uraqipata uywataru tukuyaataki
Asiria, Babilonia uka markanakana.
Pero Dios continu hablando a travs de los
Ukhamarusa Tatituxa
35 arxayaskakinawa khitanakapa tuqi profetas durante la cautividad de los judos.
2 taqisiapachansa.

Arunaka apayatasti sarakinawa


35 kuktanxapma sasina yaqhipa
3 arunakasti jucharara
jaqinakaruqhispiyaataki.

Unos mensajes eran llamadas al arrepentimiento,


y otros eran profecas sobre El Salvador que
vendra a rescatar la humanidad pecadora.

43

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


El profeta Miqueas predijo la ciudad exacta
Miquias khitapasti arsuwa kawkja
dnde El Salvador nacera y describi Su
markanasa yurini qhispiyirixa
naturaleza eterna diciendo, "De t Beln vendra
ukhamarusa qillqatarakiwa wiaya quin gobernar en Israel cuya existencia es de
tiempos antiguos, desde la eternidad."
35 kankaapasa. sasina
4
Belen ukatawa jutani (Israel ukaru)
apnaqirixa. Jupana utjatapasti wali
jayatpachawa, wiayatpacha

TATITUSTI uachhtayiwa qhispiyiri Dios incluso revel que El Salvador que vendra
descendera de la lnea del rey David..
35 jutani ukiristi David rey (wila
5 masipa) uka taypitaniwa.
Malaquias khitapa qillqatansti,
Tatituxa yatiyiwa wakisiri khitawa
35 qhananchani qhispiyirina jutawipa,
6 ukaru katuqaatakisti jaqixa
wakichataapawa.

A travs de las escrituras del profeta Malaquas,


el Seor describi un mensajero especial que
anunciara al Salvador y preparara a la gente
para recibirlo.

Zakariyasasti arsurakinawa
Jerusalem jaqinaka: utapxama
35 jacha kamachini jutantaski:
7 chiqapa qhispiyasia aptatawa,
llampu chuymani m asnitxata
jutaraki.

Zacaras profetiz,

Rey David qillqawipanxa,


35 utatanawa, kawkirimpitixa
8 manqaski jupawa aljrantani.

El Rey David describi cmo El Salvador sabra


de antemano que uno de Sus amigos ntimos con
quienes l comi el pan, lo traicionara.

Zakariasaxa qillqanawa
35 qhawqharusa. Aljrantani; kimsa
9 tunka kutata qullqiru.

Y Zacaras an escribi que el precio de la


traicin sera treinta piezas de plata.

O hija de Jerusaln: Mira, tu Rey te viene: l es


virtuoso y tiene la salvacin; humilde, y viene en
un asno nunca antes montado.

A travs del profeta Isaias, Dios predijo que El


Isaias khitapa tuqisti Tatituxa
Salvador sera torturado, con latigazos, y que Su
36 (arsuwiwa), qhispiyirixa wali
cara sera escupida.
0 taqisiyataniwa, asutjata, ajanutasa
thuskatata.

44

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Davitasti qillqawayarakiwa
kunjamasa taqisiyatani,
36 amparatasa, kayutasa
1 kutantataniwa ukampirusa janiwa
m chkasa pakjatakaniti.

David describi el mtodo de ejecucin por


"clavando las manos y los pies del Salvador, pero
sin romper ninguno de Sus huesos

Qhispiyiristi arsurakiapawa
36 Tatituja tatituja kunatasa
2 jaytjista?

Que El Salvador dira, "Mi Dios, mi Dios, por


qu me has abandonado?.

Utirinakasti larusipxaspa
36 pinqachapxaspa juparu sasina
3 jupaxa iyawsataparu Tatituxa
qhispiyitanicha sasina.

Y que los espectadores se reiran y se burlaran


de El Salvador, diciendo, "l crey que el Seor
lo salvara."

David jupasti qillqawarakiwa,


36 qhispiyirinxa chakanapaxa
4 jalthapispa, uma pharjataparu
vinagre umayapxaspa.

David tambin escribi que "los huesos del


Salvador estaran fuera de juntura y en Su sed le
daran vinagre para beber.

Y que los perseguidores del Salvador "dividirin


Taqisiyirinakasti isipxaru
Su ropa entre ellos, y sortearin por Su tnica."
anatapxaspha, kawkirisa
36 katusipxaani sasa jaljtayasiataki,
5 ukhamasa tunika isipsa surtiruwa
jalayapxani.

Isaisasti sanawa, qhispiyiriru


36 utirinakaxa muspharatapxaniwa
6 ajanupa chusa tukjata ujasinxa.

Isaias dijo que los espectadores seran


sorprendidos al ver la cara del Salvador
desfigurada por la tortura.

Arunakaxa Tatituna
qillqapankaskiwa siwa kunjamasa
36 Davitana jathapasti, Jerusalem
7 markachirinakasa, ujapxaspha
qhispiyiriru; khitirutixa jiljapxana
jachipa.

Las profecas en el libro de Dios incluso


describen cmo un da, los descendientes de
David, los habitantes de Jerusaln, veran "al
Salvador a quien ellos haban clavado."

36 Taqi akanakasti yatisiwa qillqatana Y todo esto fue registrado en las Escrituras
8 walja pataka pataka maranakawa muchos centenares de aos antes de la venida del
Salvador.
sarakxana janirasa qhispiyirixa
jutkana ukaxa.
45

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

46

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

JESUCRISTUNA SARNAQAWIPA LA VIDA Y TRABAJO DE JESUCRISTO


( EL MINISTERIO DE JESUCRISTO)
IRNAQAWIPA.
Paya qallqu tunka maranaka
36 saraqkipansti yaqha markampi
9 jiskachayasitapatsti; Tatitusti
kuttayanxi Israel markaru.

Despus de setenta aos de cautividad, el Seor


permiti que Su pueblo regresara a Israel.

Slo un grupo pequeo regres, pero ellos as como


M juka tamakiwa kuttanxana,
Judiyunakasti chikatanakasa yaqha los judos en otras partes, todava vivin bajo la ley de
otros pueblos.
37 markanakana
0 kamachinakaparjamaruwa
qamarasipkana.
Quinientos aos despus, cuando Roma gobern
Phisqa pataka maranaka
Israel, dos judos jvenes llamados Jose y Maria,
saraqxipansti romanonakaxa
descendientes del rey David, planearn casarse.
israylitanakaru apnaqasipkana,
37 paya judio waynanaka Jose, Maria
1 jupanakasti rey Davitana jathapa
kawkirinakatixa jaqichasiani
amtapkana.

Janirakiwa mayachasitakanati
37 jupanakaxa, Mariyasti
2 qhiparxanawa usuri Tatituna
qullana ajayu tuqi.

Pero antes que ellos vivieran juntos, Maria fue


embarazada a travs del poder del Espritu Santo de
Dios.

Entonces un ngel del Seor le apareco a Jose en un


Ukapachasti m anjilarakiwa
sueo, diciendo, "Jose, no te preocupes por tomar a
ustaraki, Jusiyaru
Maria como tu esposa: El Nio en ella se concibi por
sankana sasina, Jusiya jani el Espritu Santo.
jasqramti Mariyaru
37
warmimata katuqaataki,
3
kunatixa wawapaxa
wakisiwa qullana ajayupa
tuqi.

37 Ukatsti Tatituna yuqaparakiwa.


4

El Nio es el Hijo de Dios.

47

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Y cuando ella de a luz a este hijo, tu debes nombrarle
Kunapachati yuriqkani ukaxa
'Jesus' que quiere decir El Salvador porque l salvar a
sutiyatarakiniwa JESUS sasina
37 akasti saa munarakiwa (qhispiyiri) su pueblo de sus pecados.
5 kunatixa jupaxa qhispiyaniwa
markaparu juchanakapata.

Phuqasiskarakinawa Isaias
khitapana aruparjama: jupa Tatitu
kikpawa churatama m chimpu;
37 yuriqani m wawa
6 sutiyapxarakiniwa. EMANUEL
kawkiritixa saa munaraki
TATITUWA JIWASAMPI.

Esto se esta cumpliendo como el profeta Isaias haba


predicho, 'El Seor mismo te dar una seal; Una
virgen tendr a un hijo, y ellos le llamarn Emmanuel
que quiere decir Dios con nosotros

Jusiyampi Mariampisti
sarapxarakiapanawa Belen
37 markaru jakhuyasiataki,
7 ukhamarusa (ukjawita qullqi
kuttayaa

Jose y Maria tenan que viajar a la ciudad de Beln


para un censo y pagar sus impuestos.

En Beln, Maria dio a luz a su hijo primognito a


Khayankasinsti Mariasti
quien ellos nombraron Jess.
37 yuriqanawa m tayna wawa
8 kawkirutixa sutiyapxi JESUS sasina.

Kamistixa ukhamawa (arsutanaxa), As, como fu profetizado, Jess naci en Beln,


siendo descendiente del Rey David.
37 Jesusasti Belen markanawa
9 yuriqana Rey Davitana (wila
masipata).
Kikpa uraqi chiqansti utjarakinawa Y en la misma regin, haban pastores vigilando sus
38 awatirinaka aruma tuqi uywanaka rebaos por la noche.
0 ujasipxana.
Tatituna anjilapasti ustarakinawa Y el ngel del Seor vino a ellos, y la gloria del Seor
brill a su alrededor. Y ellos estabn muy asustados.
38 ukhamarusa Tatituna qhanapaxa
1 muyuntanawa ukaksti wali
jasqarapxarakina

48

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Ukhamasti anjilasti arsuwa sasina
jani jaskarayasipxamti, m suma
38 yatiyawi apaniskarakta
2 jumanakataki, ukasti wali jacha
kusisiawa taqinitaki jichhurusti
yuriwa qhispiyiri cristo tatay sata.

Entonces el ngel dijo, "no tengan miedo, yo traigo


buenas noticias de gran alegra, para toda la gente.
Hoy naci un Salvador para ustedes qu es Cristo El
Seor."

Y el nio creci, ponindose fuerte en el espritu; y la


Wawasti jilsuskanawa, chullqi
38 ajayu tuqina Tatituna waxtawipasti gracia de Dios estaba en l.
3 jupjamarakina.

Jiusasti jikxatasina tatiru


38 jachachaatakiwa ukhamaraki
4 taqpacha jaqinakaru.

Jess madur, aumentando en sabidura, en el favor de


Dios y hacia la humanidad.

Kunapachati Jesusaxa kimsa tunka


maranixanasti.
Juan bautistasti jutarakinawa
38 wasarana qhananchasa
5 ukhamaraki jaqinakaru wawtisasa
sasina kuttanxapxama
wakichasipxarakima Tatituna
jutaapataki.

Cuando Jess tena treinta aos de edad.

Juansu khitapatwa nayra


38 khitanakaxa (arsupxana) sasina
6 qhananchaniwa qhispiyiri
jutawipata.

Juan era el mensajero que los profetas haban predicho


que anunciara la venida del Salvador.

38 Jesusasti jutarakinawa jordan


7 jawiraru bautisasiyaataki.

Entonces Jess vino al ro de Jordan para ser bautizado


por Juan.

Juan el Bautista vino, predicando y bautizando en el


desierto, diciendo, "Arrepintense: Preparanse para la
venida del Seor."

Y cuando Juan vio que Jess vena, dijo, "Miren, este


Kunapachatixa ujana Jesusaru
es el Cordero de Dios que quita el pecado del mundo."
38 jutaskiri siwa utapxama akiriwa,
8 Tatituna (iwijapaxa) akapachana
juchanaka aparpayiri.
Y cuando Jess fue bautizado, sali del agua, y los
38 Kunapachatixa Jesusaxa
cielos se abrieron a l, y l vio el Espritu de Dios
9 bautisataxana umata
descender como una paloma y iluminarlo a l.
mistsuskarakina akatjamawa
alaxpachaxa jistartawayi Tatituna
ajayupa saraqtani, m khitularu
49

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


utasita,

Ukxarusti istasirakinawa m aru


39 alaxpachata sasina, akiriwa
0 munata wawaja nayataki
askirakiwa.

Y una voz del cielo dijo, "ste es mi


Hijo amado en quien yo estoy
complacido."

Ukatsti pusi tunka uruwa Jesusaxa


wasarankasinsti, supayaxa
kawkiritixa m kutixa EVARU
39
lanktaykatayna chumi taypinxa
1
kikpawa yantaskana kunaymana
tuqita ukampisa Jesusaxa janiwa
juchachaskiti.

Entonces, despus que Jess se pas cuarenta das en


el desierto, Satans que haba tentado a Eva con xito
en el Jardn trato por muchas maneras de tentar a
Jess, pero Jess no pec.

Tukuyaatakisti supayaxa irpiwa


wali amsta qulluru
39
uachhtayanawa akapacha
2
ynakapa, ukhamaraki jacha
kankaapasa.

Finalmente, Satans le llev a Jess a una montaa


muy alta, y le mostr todos las riquezas del mundo y
su gloria.

Ukatawa saraki Jesusaru taqi


39 akanakawa katuyama jumatixa
3 qunqurtasisina yupaychitata
ukaxa.

Entonces le dijo a Jess, "Todas estas cosas yo te dar,


si tu te arrodillas ante m y me adoraras"

Jesusasti kuttayiwa supayaru:


kunatixa qillqatawa Tatituna:
39 tatitumarukiwa yupaychata
4 juparukiwa yqata ukhamarusa
amtasita.

Jess contest, "Apartate de m, Satans: porque Dios


ha escrito que 'Tu le rendirs adoracin al Seor Tu
Dios, y a l slo le debes servir.'"

Ukhamaxa Jesusaxa Tatituna


yuqapaxa akapachankana
39 ukapachaxa yantatataynawa
5 jiwasanakjama, ukampirusa
janipuniwa juchanchaskanati.

Asi que Jess, el hijo de Dios, mientras estuvo en la


tierra en la forma de un hombre, l fue tentdo en la
misma manera que somos nosotros. Pero, l nunca
pec.

39 Ukhamaxa kawkjanti Adanaxa


6 lanktki, Jesusaxa atipiwa.

As, dnde Adn fall, Jess tuvo xito

50

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Chiqpachanasa Jesusaxa
39 qhispiyaspa taqi jaqinakaru.
7 (Iwijawa,) khitanita Tatitu tuqita.

Esto mostr de hecho que Jess podra ser El Salvador


de la humanidad, Sacrificado como cordero pero
envido por Dios.

Jesusasti uachhtayasiwa
kunaymana tuqita, wakiyata
39 qhispiyaa. Ukampirusa
8 kunaymana kasta muspkaa
uachhtayawi

Jess se revel de muchas maneras como El Salvador,


incluso con milagros innumerables..

As en una fiesta de bodas, l transform el agua en


39 Ukhamarusa panichasiwina umsa vino.
9 vinuru tukuyi

40 Kumarayaptayiwa m suchuta
0 usuta jaqiru jupasti 38 maranina.

l san a un hombre que haba padecido de una


discapacidad por treinta y ocho aos.

Un hombre leproso que ndie poda tocarle, vio a Jess


M chacha qarachimpi usuntata
y se postr, diciendo, "Seor, si tu quieres, puedes
40 jani llanktkaya, Jesusaru ujasasti hacerme limpio."
1 qillptasi sasina, TATAYA munsta
ukaxa qumachtasitasmawa.
Jess extendi su mano y lo toc, diciendo, "S
Jesusaxa llanktkana ukatxa
limpio". E inmediatamente la lepra lo dej.
40 arsuwa qumaxatawa qarachi
2 usumataxa, qarachisti jaqxanawa.

40 Ukxarusti m juykhuru nayra


3 churaraki yuriqatatpacha.

Jess dio la vista a un hombre que haba sido ciego


desde su nacimiento.

Una mujer que por doce aos tena una enfermedad.


M warmisti tunka payani
Los doctores no podan sanar, extendi la mano y toc
maranakawa usurnuqtatayna.
la tnica de Jesus.
40 Qullirinakasa janirakiwa kunsa
4 kamachasa yatxapxanati, jupasti
isipwa llanktana

Jesusasti kutikiptasina arsuwa


40 saytasima iyawasawimawa
5 qhispiyatamaxa sumaki sarxama.

l se volvi, diciendo, "Hija, no te preocupes. Tu fe te


ha salvado; puedes ir en paz."

Jukampi apanipxarakina
40 kunaymana usutanaka jupasti
6 qalpacharuwa qullarakina.

Y los que padecian diferentes enfermedades se los


trajeron a l, y l los san a todos

51

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Jesusasti tunka payani
40
jaqinakaruwa jawsi juparu
7
arkapxaapataki.

Jess llam doce hombres, para que lo siguieran.

Munaa churaraki supayaaqaru l les dio el poder y autoridad sobre los diablos, y l
mand a estos discpulos que predicaran acerca del
40 alispayaataki khitarakiwa
reino de Dios, y a sanar los enfermos.
8 arsupxaapataki Tatituna qhapax
markata, usutanakarusti qullasisa.
Taqi chiqanawa jacha kankaapata Su fama fue por todas partes, y las muchedumbres
vinieron a or lo que enseaba y a ser sanadas de sus
40 yatipxi, yatisa munapxana,
enfermedades.
9 arunakapa istaatakisa
qullayasiatakisa.
Cuando una multitud de cinco mil personas necesit
Kunapachatixa phisqa waranqa
comida, Jess or sobre el almuerzo de un joven que
jaqinakaxa jani manqatakanati,
tenia pan y peces.
41 Jesusasti maya waynana
0 manqapxaruwa phisqa tanta,
paya chawllampi pay suma saraki.

Manqasti waljaruwa tukuyatayna


41 jaqinakasti manqantasinxa
1 jiltayapxataynawa tunka payani
kanastanaka.

La comida fue multiplicada milagrosamente, la


multitud comi, y sobrarn doce canastas de comida.

Pero la gente sigui pidiendo ms prueba que Jess era


Jaqinakasti jukampi
41 uachhtayawinakawa mayipxana de Dios.
2 Jesusaruxa Tatituti jutpacha sasina.
Ellos dijeron, "Nuestros antepasados comieron man
Awkinakasasti wasaranxa
en el desierto. Est en las Escrituras, 'l les dio pan del
pasanqalla manqapxana.
41 Qillqataskarakiwa pankanxa jupasti cielo para comer.
3 alaxpacha tanta churana
manqaatakixa.

Jesusaxa jaysarakiwa, Tatituna


41 tantapasti kawkiritixa
4 alaxpachata saraqanki ukatsti
jakaa akapacharu churi.

Jess contest, "El pan de Dios es l, quin baja del


cielo y le da vida al mundo."

41 Jaqinakasti arsupxarakinawa:
5 Tatay uka tanta
churapxapunita.

Las personas dijeron; "Seor, danos este pan siempre."

52

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

Jesusasti jaysiwa nayatwa jakaa Jess contest, "Yo soy el pan de vida: l que viene a
m nunca tendr hambre; l que cree en m nunca
churiri tantatxa; khititi jutkani
tendr sed.
41 nayaru janipuniwa manqatasa
6 awtjayasxaniti khititi iyawskitu
janipuniwa umatsa pharjayaskaniti.
Jesusasti arsurakiwa kunjamasa
taqisini, kunjamasa jacha jiliri
41 tatanakasa jani katuqapkaniti;
7 sacerdotinakasa, qillqirinakasa.
Jiwayapxaniwa, ukxarusti kimsa
urutaxa jaktaniwa.

Jess les dijo que l sufrira muchas cosas y sera


rechazado por los lideres, los principales sacerdotes, y
los escribas, y que lo mataran, y resucitara de la
muerte al tercer da.

Walja piqianakasa, mallkunakasa La mayora de los lderes religiosos y polticos


rechazron las enseanzas de Jesus.
41 kamachinaka apnaqirinakasa
8 Jesusana yatichawipata istaa
munapkanati.
Pero haba un Fariseo de nombre Nicodemo, vino de
Ukampisa m fariseo Nicodemo
41 sutini jutana aruma Jesusaru ujiri, noche a ver a Jess, en busca de la verdad.
9 chiqapa kankaa thaqasina.

Jesusasti sarakiwa: janitixa jaqixa Jess le dijo, "A menos que un hombre nazca de
nuevo, no puede ver el reino de Dios."
42 wasitata yuriqkaspasti janiwa
0 ujkaspati Tatituna alaxpacha
markapa.
Nicodemusti jisktiwa:
kunjamastsa m awki jaqixa
42 wasitata yurispa? wasitatcha
1 taykana purakaparu mantaspa,
ukata wasitata yuriqaspa?

Nicodemo pregunt, Cmo puede nacer un hombre


viejo? Puede entrar en el vientre de su madre y volver
a nacer?.

Jesusasti amuytayiwa kunjamasa Jess explic, Lo que nace de la carne es carne, y lo


que nace del Espritu es espritu.
42 ukaxa, jaqi taypi yuriqirixa
2 jaqikipuniwa ajayuta yuriqatakixa
ajayuwa.

53

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Ustedes no deben asombrarse que Yo dije, 'Deben
Akiri arutaxa janirakiwa
42 muspharasiamati. Machaqatawa nacer de nuevo.
3 yuriqaqxaapa sasina.

42 Nicodemosti jisktaskakiwa
4 kunjamatsa tukuspa akiristi?

Nicodemo le sigui preguntando, Cmo pueden ser


estas cosas?

Jess lo rega por ensear religin cuando l no


Jesusasti runkantarakiwa aliqa
entendi las verdades espirituales. Entonces Jess
yatichtawipata kamachinakjama
explic el nacimiento del espiritu.
42 ukatawa jani amuykiti chiqapa
5 ajayunaka tuqi. Ukhamasti
amuytayiwa ajayu tuqi yurixatja.
Dios am al mundo tanto que l dio a Su nico Hijo,
Tatitusti walja munasi
akapacharuxa ukhamatawa katuyi que cualquiera que cree en l no debe desaparecer, si
no que obtiene la vida eterna.
sapa yuqaparu, ukhamata
42
kawkirinakatixa juparu
6
iyawasapkani jani chhaqaapataki
jani ukasti wiaya jakaa
katuqaataki.
Dios no envi a su Hijo al mundo a desaparecer el
Tatituxa khitaniwa yuqaparu,
42 akapacharuxa jani taripaataki jani mundo; sino, para salvar al mundo.
7 ukasti akapacha khispitaapataki
jupa taypita.
La condenacin es esta: la luz entr en el mundo, y la
Taripaasti akiriru: qhanasti
puriniwa akapacharu, jaqinakasti humanidad am la oscuridad en vez de la luz porque
sus hechos eran malos.
42 munawapxiwa chamakaru
8 qhanata sipansa. Lurawinakapasti
janiwa kunatakisa walkanati.

Khititixa iyawski yuqaruxa, wiaya l que cree en el Hijo tiene la vida eterna: y l que no
cree en el Hijo, no vera la vida; y la ira de Dios ser en
jakaaniwa khtitixa jani iyawski
contra de l."
42 yuqaruxa, janiwa kamachasinsa
9 ujkaniti jakaaxa jani ukasti
Tatituna kulirasiapa jupxankani.
Ukxarusti Nicodemuxa
43 amuyasxanawa, ukatawa
0 iyawasaraki.

Entonces Nicodemo entendi y crey en l.

54

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Jaya tuqi warmiruwa Jesusaxa
arxayiwa sasina kawkiri umtixa
nayaxa churkta ukampixa
43 janipuniwa umata
1 pharjayasxaspati, jupansti jani
tukuskiri umarakiwa jalani wiaya
jakaataki.

A una mujer que vino de otro pueblo, Jess dijo,


"Cualquiera que beba el agua que yo doy nunca tendr
sed; Ser un pozo de agua dentro de l, saltando a la
vida eterna."

La mujer dijo, "yo s que el Mesas vendr, quin se


Warmisti arsuwa:nayaxa yatwa
llamar Cristo.
Mesias, khitapaxa jutaniwa,
43 juparuxa Cristo sapxarakiniwa.
2 Jupa jutani ukaxa sapxitaniwa taqi Cuando l venga, l nos dir todo."
kuna.

Jesusasti sarakiwa. Qhititixa


43
jumampi arski ukawa Mesiasaxa
3
nayatwa

Jess le dijo, "Yo soy ese Mesas, que hablo contigo."

Ukaksti Jesusaxa jaqinakaruwa


yatichana, sasina. Khititixa
43
arkaa munchitu, ukaxa
4
jupakikipasa maya
amtawimpiki arkitphana.

Despus, Jess ense a la gente, diciendo, "Si alguien


quiere seguirme, sgame.

En qu le beneficia a una persona ganar la riqueza del


Askiti jaqitakixa akapacha
mundo
entero y perder su propia alma?
43 yanakampi phuqantasiaxa,
5 ukatsti ajayu wawapa aptasispati
chhaqayaatakixa?

Amuyasipxarakima. Micha
kankaasti, ynaka
phuqantaaxa. M jaqina
jakawipatakixa janiwa uka
43
ynakankiti, jichhaxa
6
kawkinkiti ynakapaxa
utjki ukankarakiwa
chuymapasa

! Tengan cuidado con la avaricia: pus la vida de una


persona no consiste en tener muchas cosas que l
posee, pus dnde est su tesoro, all su corazn
tambin est.

Ukhamasti wali wakisiri jacha jiliri Entonces los principales sacerdotes y los Fariseos se
reuniern, y dijern, "Qu vamos hacer?
43 tatanaka, tantachasisinxa
7 (aruskipapxiwa) sasina.
kamachhtaanisa?
55

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Akiri jaqisti walja jani utatanaka
luri, ukhamaskanisti juparuxa
43 qalpachawa iyawa sapxani,
8 ukhamataxa romanonakaxa
tunxaniwa kamachinakasa
jukampi markasaru apnaqaataki.

Este hombre est realizando tantos milagros. Si le


permitmos continuar, todos creern en l: y entonces
los Romanos nos revocaran nuestro derecho a
controlar la gente."

43 Ukhamakipansti Jesusaxa wali


9 chamampirakiwa yatichaskana,

Entretanto, Jess enseaba con gran autoridad.

Templuru mantasinsti,
44 khuskhatawa alxiriru, alakipiriru
0 alissuraki.

l entr en el templo y tir a los comerciantes que


estabn all, comprando y vendiendo.

Jupasti siwa qillqatanaxa sarakiwa, l les dijo, "Esta dicho en las Escrituras, 'Mi casa es la
casa de oracin: pero ustedes la han hecho una cueva
44 utajaxa yupaychaatakiwa
de ladrones.
jumanakasti
lunthatana
utaparu
1
utayapta.
Jupaxa sarakiwa Tatituna
munaapata, khitanitu, taqi
44 khitinakatixa yuqaru iyawasapkani
2 wiaya jakaanipxiwa, nayasti
jaktayarakijawa taqi
iyawasirinakaruxa.

Y l ense diciendo, "ste es el testamento de l que


me envi, que todos los que crean en el Hijo puedan
tener vida eterna, y Yo levantar de la tumba aqullos
que creen.

44 Ukampirusa utjiwa m qhawqha


3 janiwa iyawasirinakaxa.

Pero hay algunos de ustedes que no creen.

Jesusasti yatinawa qalltutpacha


44 khitinakasa jani iyawasirinakaxa,
4 ukhamarusa khitisa aljrantani.

Jess supo desde el principio quines eran los que no


creian, y quin lo traicionara.

Haba una raja entre las personas debido a l


44 Jupatjamasti payaru jaljtawi utjana
5 jaqi taypina.

44 Kawkiritixa marka apnaqirinakaxa,


6 waljaniwa iyawasapxana, m
tuqitsti jaskarayasxarakinawa,
fariseonakata ukatawa
amuytasipxarakinawa jani

Entre los gobernantes, muchos creyeron en l; pero


por los Fariseos ellos no confesarn su creencia porque
tuvieron miedo a ser expulsados de su posicin
religiosa.

56

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


alismukuyasiataki akiri
amuyawinakapata.

Yaqhipanakasti k^atampi jaqina


44 jachanchatawa munapxana
7 Tatituta sipansa.

Algunos amaron la alabanza de los hombres ms que


el reconocimiento de Dios.

Cas todos los lderes religiosos buscaban como


Niya qalpacha tatituru arkiri
destruir a Jess, pero no saban porque toda la gente
tukurinakawa thaqapxana
estaba ansiosa de orle cuando l hablaba.
44 kunjamatasa Jesusaru
8 tunjapxaspha janiwa
jikxatapkanati, kunati jaqinakawa
istaa munana jupana arunakapa.

Jesusasti yatichaskakinawa
templona sasina: naya kikpatawa
44 akapacha qhanaxa. Kawkiritixa
9 nayaru arkkitani, janiwa
chamakana sarnakxaniti jani
ukasti qhana jakaa chuririniwa.

Jess continu enseando en el Templo, diciendo, "Yo


soy la luz del mundo: Cualquiera que me sigue no
caminar en oscuridad, pero tendr la luz de vida."

Arsurakiwa khitinakatixa juparu


45 iyawsapkanasti: ukhamarusa
0 arunakajarjama sarnaqapxanisti,
chiqpachapuniwa arkirinakajani.

Y l dijo a aqullos que creyeron en l, "Si continan


viviendo como yo les digo, entonces ciertamente
ustedes son Mis discpulos.

Jumanakasti Utapxarakitawa
45 chiqapa thaki ukhamarusa ukawa
1 qhispiyapxatamxa.

Ustedes sabrn la verdad y la verdad los liberar.

Si el Hijo los hace libre, ustedes sern ciertamente


45 Yuqasti antutayapxatama ukhaxa libre
2 chiqpacha antutatapxatawa.

Naya kikipawa punkuntxa; khititixa Yo soy la puerta; si cualquier hombre viene a Dios a
travs de m, l sera salvado.
45 Tatituru jutkani naya tuqita
3 qhispiniwa.

57

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Naya kikipawa suma awatiritxa,
45 suma awatiristi jakaapsa
4 katuyiwa iwajanakapa layku.

Yo soy el Buen Pastor: el Buen Pastor da su vida por


sus ovejas

Iwijanakajasti aruja istarakiwa,


45 nayasti utaraktwa ukatsti
5 arkapxituwa.

Mis ovejas oyen Mi voz, y Yo las conozco, y me


siguen.

nayasti wiaya jakaa churarakta Y Yo les doy a ellas la vida eterna, y nunca sufriran;
ningn hombre las arrebatara fuera de Mi mano."
45 ukampirusa janipuniwa
6 chhaktapkaniti; janirakiwa khitisa
amparajataxa aparkitasphati
Kimsa mara yatichasinsti Jesusaxa Despus de ensear por tres aos, Jess le dijo a Sus
discpulos que trajern un asno joven, uno que nunca
arkirinaparuxa siwa m asnu
se haba montado, y l se sent en l.
45 apanirapipxita jani khitinsa
7 sillatata, jupaxa
ukhawraspachawa uka asnxaru
utxati.
Ukatwa Jerusalenaru mantxasasti, Entonces cuando l iba montado hacia Jerusaln, una
gran multitud empez a regocijarse alabando a Dios
45 waljapuniwa jaqisti kusisipxana
por las maravillas que haban visto
8 Tatituru yupaychasa muspharkawi
luratanakapa ujasa.
Waljaniwa artasipxana HOSANA
BENDITO EL REY sasina,
45 yupaychataphana khititixa jutki
9 Tatituna sutipxaru. Uraqinsti suma
kankaaphana. Alaxpacha
amstansti jachanchatarakiphana

Ellos proclamaban, "Hosanna!


Bendecido sea el Rey que entra en
el nombre del Seor: paz en el cielo,
y glora en las alturas."

Kunapachati Jesusaxa markaru uti Pero cuando Jess se acerc a la ciudad, l la vio y
llor porque la gente todava no lo reconoci como el
46 jachiwa, kunalaykutixa jaqinakaxa Salvador.
0 janirawa utkanati juparuxa
qhispiyirjama.

58

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Ukapachawa supayaxa judas
iscariotiru mantana kawkiritixa
tunka payani Jesusana arkiripana
46 mayirinawa. Judas aruskipiwa,
1 piqianaqampi, pallapalla
piqiampi kunjamatasa Jesusaru
aljrantsna sasina.

Entonces Satans entr en Judas Iscariote, uno de los


doce discpulos de Jess, y Judas fue a hablar con los
sacerdotes y capitanes para traicionar a Jess.

Jupanakasti arustasinsti
kusisipxanawa, churaataki kimsa
tunka kutata qullqi, ukhamata
46 katuntaataki, kawkjansa
2 amuytasinsti qhawxatapxana
kunapachatixa jani muyuntatakani
walja jaqimpi ukjawa

Ellos estabn satisfechos de darle treinta piezas de


plata por saber un tiempo y un lugar en que podran
capturar a Jess cuando no est con muicha gente que
siempre le acompaaba a l

Jesusasti jiwaa pachapaxa


jutatapata yatinawa ukatawa
46 arkirinakaparu tantachi
3 manqasiataki ukasti satawa
(cena de la Pascua)

Jess saba que le haba llegado el tiempo para morir,


as que se reuni con Sus discpulos para una cena de
Pascua.

Jupanakaxa manqasipkana
ukapachasti, Jesusaxa tanta
katusinwa yuspajari ukxaru
tunjaraki. Jupanakaru churasinsti
46 arsurakiwa sasina.
4 Katusinsti manqapxama; akiristi
jachijawa ukasti jumanakana
askimatakiwa tunjataraki, akiri
lurataniwa nayata amtasina.

Cuando ellos comieron, Jess tom el pan, lo bendijo,


lo parti, lo dio a ellos, y dijo, "Tomen, comn: ste es
mi cuerpo que est partido para beneficio de ustedes.
Hagan esto en recuerdo de m."

Ukatsti copa katusinsti yuspajari,


46 jupanakaruwa churi; ukatsti
5 taqpachawa jupanakaxa
umantapxaraki.

Y l tom un vaso, y cuando di las gracias, l le dio a


ellos; y todos ellos bebieron.

46 Utxarusti arsurakiwa, akiristi


6 wilajawa, m machaqa arustawi
wartatarakiniwa jaqinakana
askiapataki, juchanakata
pampachaataki.

Y les dijo, "Esta es mi sangre del nuevo convenio que


se ofrece para beneficio de muchos para el perdn de
pecados.

59

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

Ukampisa sapxaraskmawa,
janipuniwa mayampisa uwasana
46 achupatxa umxati, jumanakampi
7 wasitata umtxaraki alaxpacha
awkijana markapana.

Pero yo les digo, Yo no bebere ms de la fruta de uva


hasta ese da cuando yo lo beba de nuevo con ustedes
en el reino de Mi Padre."

Jesusasti arsurakiwa sasina, jani


46 llakisipxamti Tatituru ukhamaraki
8 nayarusa iyawa sapxita.

Jess dijo, "No se preocupen, ustedes creen en Dios,


tambin crean en M.

Awkijana utapansti walja yanakawa En la casa de Mi Padre hay muchas casas, y yo voy all
a preparar un lugar para ustedes.
46 utji. Saraskaraktwa khayaru
9 jumanakataki wakiyiri, sarasinsti
mayawja wakichhtaja.
Kawkintixa sarktha
47 kuktanirakijawa wasitata
0 apasxaataki, ukhamata
nayampixapxaamataki.

Y si Yo voy y preparo un lugar para ustedes, Yo


regresar de nuevo, para que ustedes puedan estar
conmigo.

Jumanakasti yatipxatawa
47 kawkirusa saraxa yatipxaraktawa
1 thaki khayaru irpiri.

Y ustedes saben donde yo voy y ustedes saben como


llegar all."

Pero Toms dijo, "Seor, nosotros no sabemos dnde


Ukatsti Tomasixa jist`asiwa:
vas, cmo podriamos saber como llegar all?"
47 TATAYA janiwa yatipkti kawkirusa
2 sarataxa, kunjamatsa thaksa
yatipxiriktxa?

JESUSASTI arsuwa naya kikpatwa Jess contest, "Yo soy el camino, la verdad, y la vida:
ningn hombre viene al Padre excepto a travs de m.
47 chiqpacha, thaqixa, jakaasa:
3 janirakiwa jutkasphati awkijaru jani
ukasti naykamawa.
47 Uka jaypusti Jisusaxa
4 aruchanawa arkirinakaparuxa,

Esa tarde, Jess les advirti a los discpulos de los


tiempos difciles que venin. l dijo,
60

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


kunjamasa chama tukua
urunakaxa jutani
Jupasti arsuwa
akapachankirinakaxa,
47 uispxatamawa, amtasipxatawa,
5 nayarusti uisiwapxarakituwa.
Jichhaxa khititixa uiskitu,
uisirakiwa awkijaru.

ALJRANTAWI UKATSTI
CHAKKATAWI

l dijo, "Si el mundo los odia, acuerdense que me odi


antes de que los odiara a ustedes. l que me odi, odi
tambin a Mi Padre."

TRAICION Y CRUCIFIXION

Manqaa tukuyasinsti Jesusaxa


47 getsemani chumi tuqiruwa
6 jithiqana awkipampi
aruskipaataki.

Despus de la cena, Jess camin al jardn Getsemani


durante el tiempo de oracin.

47 Arkirinakapasti jupampi
7 chiktatasipkarakinawa,

Sus discpulos lo siguiern a este lugar.

awkimpi aruskipaa tukuyxipanasti Despus de su oracin, los sacerdotes y capitanes del


templo llegaron all, buscando a Jess.
47 sacerdotinaka, pallapallanakasa
8 jiliri irptirinakaxa purinipxanawa
Jesusaru thaqasa.
Judas que acababa de comer con Jess diriga el grupo.
Judas kawkiritixa jupampi
47 manqaskana, jutaskarakinawa uka
9 tama irpanisa.

Judasasti, Jesusaru jakachasina


48
aruntasa jampatti ukampiwa
0
alxantawayi.

Judas se acerc a Jess, saludndolo con un beso de


traicin.

De repente, cuando Jess se identific al grupo


Kunapachatixa arsu NAYATWA
diciendo, "Yo SOY, La muchedumbre se cay de
48 sasinxa jaqinakasti, qhipa
1 tuqiruwa, suntirapawapxi uraqiru espaldas a la tierra.

48 Ukxarusti Jesusaxa
2 achantayasisina apayasi;

Despus de eso, Jess permiti ser atado y llevado a la


casa del principal sacerdote.
61

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


puriyapxiwa jacha sacerdotina
utaparu.
Templona pallapallanakapasti
48 waljwa majasipxi, thuskatapxiwa
3 ajanupatsa.

Los oficiales del templo golpearon a Jess, se burlaron


y le escupan en la cara.

Nayrapa chuqantasina
chakuntapxi, nuwantapxi
48 ajanupatasa sasina tantiyasmati
4 qullana chacha khitisa
nuwantamxa

Los oficiales del templo golpearon a Jess, quien


estaba con los ojos bendados, y le dijeron, Hombre
santo. Quin te golpe?

qhipurusti alwata jaqinakaxa


48 apapxi romano mallkuru, Pilato
5 sutintharu

Al da siguiente muy temprano, la multitud llev a


Jess al gobernador Romano, de nombre Pilato.

Karintasinsti sapxiwa: akiri jakxa


48 jikxatapxtwa Judea markaru
6 chaxwaati wakichiri.

Y empezaron a acusarlo, diciendo, "Este hombre esta


preparando a la gente para la lucha en contra de
nuestra nacin juda."

Pilatusti Jesusaru jisktasinxa,


sarakiwa sacerdotinakaru jiliri
mallkunakaru ukhamaraki
48 jaqinakarusa. Akiristi janiwa kuna
7 juchapasa utjkiti jiwaapatakixa,
asutjayarakijawa ukatsti
antutxarakiwa.

Pilato, desues de los interrogarios, les dijo a los


principales sacerdotes, los gobernantes y la gente; "l
no ha hecho nada digno de muerte. Yo ordenar que
sea azotado y liberado."

Ukhamarusa khuskatawa
48 artasipxi: sarphana ukaxa
8 chakkatataphana,
chakkatataphana

Pero la gente juntos gritaron, diciendo, "Lleven a este


hombre. Crucifiqenlo. Crucifiqenlo."

Pilatusti jaqimpi suma utjasiataki Pilato, queriendo satisfacer a la gente, tuvo a Jess
brutalmente torturado, y lo sometio a ser crucificado.
48 jani khuyaptayasisa asutjayawi,
9 Jesusaruxa markaru katuyi
chakkatataapataki.

62

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Romano pallapallanakasti chapi
49 corona lursupxi, ukatsti Jesusana
0 piqiparuwa khakhantapxi.

Los soldados Romanos hiciern una corona de espinas,


y la pusiern en su cabeza.

Wila isimpiwa isthapiyapxi, ukata


49 jallallapxi sasina jupawa
1 judionakana reyipaxa

Le pusieron una tnica prpra en l. Y dijeron,


"Aclamn al Rey de los judos.

49 Ukxarusti chakuntapxaraki.
2

Y le pegaron con sus puos.

Ukxarusti Jesusaruxa
chamakamawa m kurusa kulluta
49 lurata qipxaruyapxi kalwariyu
3 sataki uka chiqaru, utatarakiwa
Golgota saani (calavera) sasina.

Despus, ellos tomaron a Jess y lo hiciern cargar


una cruz de madera a un lugar llamado Calvario,
tambin conocido como Golgota, o el lugar de la
calavera.

Kawkjanti m kutixa Tatituxa


Abranaru sarakitayna Isaac, uka
sapa munata yuqamaru sacrificio
49 luqtanita sasina, ukana kurusarusti
4 chakkatapxarakiwa Jesusaru
kawkiritixa Tatituna wali munata
yuqaparu.

All en la misma rea dnde muchos aos antes Dios le


dijo a Abraham que sacrificar su nico querido hijo
Isaac, ellos clavaron a Jess, el unico hijo amado de
Dios, en la cruz.

Jupanakaxa akiri lurapkana


ukapachasti Jesusaxa
49 arsuwaawkija pampacharakima,
5 kuna laykutixa janiwa yatipkiti
kunti lurapki ukxa.

Cuando ellos hicieron esto, Jess dijo, "Padre,


perdnalos; ellos no saben lo que hacen."

Ukampirusa Jesusampi chikarakiwa As junto a Jess tambin fueron crucificados dos


warkkatatana uka jaqi jiwayirinaka, ladrones.
Los soldados tomaron los vestidos de Jess, y echaron
lunthatanaka, ukhamakipansa
suertes para ver de quin sera. As se cumpli la
pallapallanakasti
Jesusana
isipa
profesa de David.
49
patxanwa
jani
wakisiri
anatapxana.
6
Ukhamawa phuqasina, akiri
arunakaxa DAVID tuqi (arsutakana)
ukanakaxa,
49 Kimsa saraqanaka jaqinakaxa
7 uchukisipkana.

Por tres horas, la gente vio todo esto.

63

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

Ukhamaraki jacha piqianakasa Los gobernantes con ellos se burlaron de Jess,


diciendo, "l salv otros; que se salve l mismo si l
majasipxanawa sasina
49 khuyapayaraktasa mayninakaruxa es el Cristo, escogido de Dios."
8 jichaxa qhispiyasphana CRISTO
Tatituna ajllitapachi ukaxa.
Entonces una oscuridad vino en la tierra que dur tres
Qalpacha uraqirakiwa kimsa
horas ms cumpliendo las palabras del profeta: "el
pacha chamaktawayaraki
seor puso los pecados de todos nosotros en l."
49 phuqasirakiwa khitana arunakapa.
9 Jupa kikpawa kikpxaruraki taqi
jiwasanakana juchanakasa
apxaruwi.

Jesusasti wali jachata artasiraki


50 sasina: TATITUJA
0 TATITUJA kunatasa jaytjista?

Jess clam en voa alta, diciendo, "Dios mio, Dios


mio, por qu me has abandonado?"

Jess, sabiendo que todo estaba cumplido, cumplio las


Jesusasti, taqikuna amuytaxa
escrituras cuando l dijo, "tengo sed."
50 phuqasitapa, ukhamata qillqataru
1 saraapataki, arsu sasina: umata
pharjituwa

Pallapallanakasti majasinsinxa
50 kallku vinagre churapxi sasina:
2 jumati judionakana reyipataxa
qhispiyasima.

Los soldados ridiculizaron a Jess y le ofrecieron


vinagre diciendo, "Si usted es el rey de los judos,
slvate.

Jesusasti kallku vinagre (mallti) Jess prob el vinagre, entonces exclam, "Est
terminado. Padre, en tus manos encomiendo mi
50 artarakiwa taqi kunawa phuqataxi. espritu
3 Awkija amparamaruwa ajayujaxa
katuyasma
50 Ukhamatawa piqi altasxi,
4 ajayupasti katuyataxi.

Entonces bajo su cabeza, y entreg su espritu.

64

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Kunapachatixa jiwawayxi ukaxa
intisti chamaktawiwa, uraqisti
50 qhatatirakiwa jukaxa tatituna
5 utapanaxa velo sataki ukasti
chikatatawa chiyatatawaraki
amstata aynacharu.

Cuando l muri, el sol se oscureci y la tierra tembl,


y el velo grueso del Templo se rasg en la mitad de
arriba abajo.

Akiri ukhama ujasasti romano jiliri Cuando vio lo que pas, el capitn Romano a cargo,l
dijo; "Verdaderamente este hombre era el Hijo de
50 pallapallasti arsurakiwa sasina
Dios."
6 chiqpachapuniwa akiri jaqixa
Tatituna yuqapaxa
Ukhamaxa pallapallanakasti uka p Entonces los soldados rompieron las piernas de los dos
ladrones colgados en las cruces al lado de Jess.
50 lunthataruxa kayunakapa
7 pakinuqapxi kawkiritixa Jesusampi
thiyapamkana.
50 Jesusana jiwatapata amuyasaxa
8 janiwa kayupxa pakxakanati.

Pero cuando vieron que Jess ya estaba muerto, ellos


no rompieron sus piernas.

Ukapachasti m pallapallawa
50 lansampi chillata jisktaraki
9 ukhamatawa wilampi umampi
jalsuni.

En cambio, uno de ellos agujere su lado con una


lanza, derramando sangre y agua fuera de l.

Taqi akirinakasti
sarantaskarakinawa qillqatanaka
51 phuqasiataki sasina: janiwa m
0 chakapasa pakitaapakiti
ujapxarakitawa kunjamati
k`utantawapkana ukanaasa.

Todo esto pas para que las Escrituras se cumplieran:


"Ninguno de Sus huesos se romper," y "Ellos vern a
l a quien ellos clavaron la lanza."

Despus, dos creyentes ; Jose y Nicodemo, tomarn el


Uka pachanaxa, saraqipansti p
cuerpo de Jesus, lo envolviern en una tela limpia,
iyawa siri JOSE, NICODEMO,
zambullid en yerbas, pusiern su cuerpo en una
jupanakaxa Jesusana janchipxa m tumba.
51 suma quma isimpi llawumtapxi,
1 quma quranakampi lurata
jachipsti amaya uchaaru
uchanuqapxi.

65

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Judio irptirinakapa mayitaparjama A pedido de los lderes judos, la tumba fue sellada y
patrullada por soldados Romanos.
51 Amaya imaaxa atintata
2 ukhamarusa pallapallanakampi
ujataraki.

JAKATATAWIPATA UKHAMARAKI DE LA RESURRECCION Y LA ETERNIDAD


WIAYKAMA
Kimsa uru saraqkipansti,
51 wasitatawa uraqixa walja khatati,
3 Tatituna m anjilapawa sepultura
punkunsti jacha qala atiqaraki.

Despus de tres das, hubo un terremoto, y un ngel


del Seor aparto la piedra de la puerta de la tumba.

Romano pallapallanakaxa
51 khatatipxiwa ukatsti
4 (tijkxapxaraki)

Los soldados Romanos temblaron y corrieron lejos.

Jesusana arkirinakapa, Amaya


51 imataru jutasinxa ujapxiwa qala
5 atiqata ukhama ujasaxa, jani
amuyuni qhipapxapxi.

Cuando los seguidores de Jess Viniern a la tumba y


viern la piedra movida, ellos estaban confundidos.

Akatajamawa p chachaxa janqu De repente, dos hombres con ropas brillantes, estabn
kajkiri istata, jakachasisina arsu cerca, y les dijo, "Por qu buscan entre los muertos al
que vive? l no est aqu, ha resucitado.
51 kunasa thaqapxta jiwatanaka
6 taypitxa jakaskiriru? Jupaxa janiwa
aknkiti jaktataxiwa.
Acuerdense cmo l les dijo que deba entregarse en
Amtasipxama, jupasti juchani
las manos de hombres pecadores para ser crucificado,
51 jaqinakaru katuyatawixa,
y al tercer da se levantara de nuevo.
7 chakkatataapataki ukatsti kimsa
urutaxa jaktxaapataki.

Ukhamakipansti jupanakasti
51
amtasipxiwa arunakapata.
8

Entonces ellos recordaron sus palabras.

66

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Pachpa uru jaypusti, Jesusaxa
ustaraki arkirinakaparu sasina
51 suma jakaaxa
9 jumanakampiphana jupanakaxa
sustjasipxarakiwa, lup'isina m
ajayucha usti sasina.

El mismo da por la tarde, Jess visit a los discpulos


y se paro entre ellos y dijo, "Paz a ustedes." Pero ellos
se asustaron, pensando que estaban viendo un espritu.

Jupasti arsuwa: amparanakaja


uxatapxita kayunakajasa, naya
52 kikpasktwa. Llanktapxita; m
0 ajayuxa janiwa jachinikisa,
chakanikisa ujapjtati nayanxa
utjaskituwa.

l dijo, "Mirn mis manos y mis pies, realmente soy


Yo: Toqenme y vean; un espritu no tiene carne y
huesos, como ven que yo tengo.

Taqikunawa sarantaski kamisatixa


arsupkayasma, kunatixa, taqi
qillqatanakawa naya chiqataxa
52 Moisesana kamachipanaxa,
1 ukhamaraki khitanakanasa, uka
kikparaki phuqasiraki
salmonakanasa.

Todo pas como Yo les dije pasara porque todas las


escrituras que me describieron en la ley de Moiss, y
en los Profetas, y en los Salmos, tuviern que ser
cumplidas."

Ukhamatawa amuytawinakapxa
jistari, sasina qillqataskiwa
taqisiapawa ukatsti kimsurutawa
jataapa, ukatsti arunakapaxa
52 (arsutaapawa) sutipxaru
2 kuttanxapxaapataki ukarusti
juchanakapatasa
pampachataxaataki, taqi
markanakansa.

Entonces, l les abri el entendimiento, diciendo,


"Esta en las Escrituras que Cristo debe sufrir y subir de
la muerte el tercer da; y que el arrepentimiento y
perdn de pecados sera predicado en su nombre entre
todas las naciones.

Jumanakaxa
52 yatiyaamapxarakiyaamawa
3 akirinakataxa.

Y ustedes han visto estas cosas.

Jesusasti ustaskakinawa walja


52 jaqinakaru, uachhtayasina
4 kamisasa jakaski qhana
jaktawipataxa.

Jess continu apareciendo a muchas personas,


demostrndoles que l estaba vivo y dio prueba de Su
resurreccin.

67

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Iinstruy a sus discpulos, diciendo; "Vayn en todo el
Ukhamasti arkirinakaparuwa
mundo y comuniquen la palabra de Dios."
52 arucharaki sasina: sarapjama taqi
5 akapacharu yatiyasa machaqa
arunaka.

Pusi tunka uru jaktawita


saraqkipansti, Jesusasti arsuwa
arkirinakaparu: sasina
katuqapxatawa qullana ajayuna
52 chamapa jumanakxaru jutani,
6 ukatsti qhanachapxarakitawa
yaqhanakaru nayatxa, Jerusalem
markatpacha qalpacha Jueansa (,
Samariansa ukhamaraki wali jaya
uraqinakana.

Al final de cuarenta das, Jess anunci a sus


discpulos, "Ustedes recibirn el poder del espritu
santo, y ustedes le dirn a otros acerca de m, en
Jerusaln, y en todo Judea, y en Samaria, y a las partes
mas lejas de la tierra.".

Cuando ellos estabn mirando, Jess subi, y una nube


Kunapachatixa uchukipkana,
lo sac de la vista.
52 kunjamsa Jesusaxa aptataxana, m
7 qinayawa imantxana
nayraqatanakapatxa.

P jaqirakiwa janqu istatakana


arsuraki sasina kunatasa
uchukisipta alaxapacharu?
52 Kamisatixa Jesusaxa aptataxi
8 alaxpacharu ukhamarakiwa
kuttanini kunjamasa sariri
ujapxta ukhama.

Dos hombres en ropa blanca, dijiern "Por qu estn


de pie, mirando al cielo? Este mismo Jess que ahorita
fue subido al cielo regresar de nuevo en la misma
manera como lo viern irse."

Ukatpi Jesusana arkirinakapxa


uraqi pacharu, arunakapa
52 (arsusipki) ukatsti bautisaraki
9 sasina CRISTU qhispiyirixa
jaktataxiwa.

As que los seguidores de Jess fueron por toda la


tierra, predicando y bautizando, diciendo a todos que
Cristo el Salvador fue resucitado de la muerte.

Uachhtayatawa qillqatapa tuqi,


juchasa jiwaasa ADAN
tuqiwa jutana, Jesucristo
53
tuqitsti jutarakiwa,
0
pampachawi jiwatanaka
taypitsa jakatatawi.

Ellos mostraron en las escrituras cmo por Adn el


pecado y muerte vino, pero por Jess Cristo el perdn
y la resurreccin de la muerte vinieron.

68

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Jupanakaxa qhanachapxanawa
m uruxa Tatituru jaysirinakaxa
qhispiyatapxani, jakatatxapxaniwa
53 jiwawipata machaqa jachini
1 jakirinakampi chika jupanakasti
qinayxaruwa aptxani ukhamata
Tatituna thayachika jakisxaataki.

Ellos dijeron cmo un da los nuevos cuerpos de


aqullos que han confiado en Dios y han credo en
Jess como su seor y salvador se levantarn de la
muerte y, con los que estn vivos, se levantarn en las
nubes para encontrar al seor en el aire.

El libro de Dios tambin dice que el cielo se abrir, y


Tatituna qillqata pankapasti
Jess regresar a la tierra como Rey victorioso y Juez
sarakiwa, alaxpachasti
virtuoso.
jistartaniwa,
Jesusasti
53
kuttaniniwa uraqiru atipiri
2
reyjama ukatsti chiqapa
jucha t`aqiri.
Y el nombre escrito en su ropa ser REY DE REYES
Sutipaxa qillqataniwa isiparu
53 sasina: REY DE REYES Y SEOR DE Y SEOR DE SEORES.
3 SEORES.

Alaxpacha jacha
53 pallapallanakapasti arkapxaniwa
4 janqu kawallunakxata.

Y los ejrcitos del cielo lo seguirn en caballos


blancos.

Como el profeta Zacaras dijo, Jesus estar de pie en


Kamisatixa Zacarias khitapaxa
el monte de los Olivos y la montaa se dividir. Y
arskatayna sasina: TATITUXA
Cristo reinar por toda la tierra.
53 saytasiwa OLIVOS qullu patxaru
5 ukatsti payaruwa jaljtayani. Jupasti
qalpacha uraqiru apnaqani.

Waranqa mara sarxipansti,


53 supayaxa m kutimpi kuttanini
6 taqi markanaru sallqxaataki.

Pero cuando pasen mil aos, Satans saldr una vez


ms a engaar a las naciones.

Entonces, el fuego bajar de Dios y devorar a


Ukxarusti TATITUNA ninapawa
53 saraqtanini chusa nakhataataki, aqullos quienes siguen a Satans
7 khitinakatixa supayaru arkapxani.

53 Ukatsti kikiparuxa, sallqxiri


8 supayaxa, jaquntataxarakiniwa
nina qutaru ukansti wiaya
wiayawa uruyarumawa takisini.

Al finalmente, Satans, el engaador, sera arrojado en


el lago de fuego y se atormentar da y noche para
siempre.

69

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

Ukxarusti, jacha janqu quntasiwi Entonces, enfrente de un gran trono blanco, los
muertos, pequeos y grande, se pararn ante Dios.
53 nayraqatapanawa ustapxani
9 jiwatanakaxa jiskanaka jachanaka
TATITUNA nayraqataparu:
Ukatsti kawkiritixa jani jikxataskani Y quin no se encuentra escrito en el Libro de Vida
ser arrojado al lago de fuego.
54 JAKAA PANKANXA, nina qutaru
0 jaquntataxaniwa.
Ukampisa machaqa alaxpachana Pero en un nuevo cielo y una nueva tierra, Dios estar
con su gente.
54 m machaqa uraqina TATITUXA
1 markapampirakiniwa.
54 Ukhamarusa taqi jachanakapasa
2 nayranakapataxa picharaniwa.

Y Dios limpiar todas las lgrimas de los ojos de ellos.

Y no habr ms muerte, ni se preocuparan, ni llorarn,


Ukansti, janipuniwa jiwaasa.
ni habr ms dolor; pus las cosas anteriores
54 Llakisiasa, jachaasa n ayquasa desaparecern.
3 utxaniti ukampisa nayra pachaxa
chhaqataxiwa.

Khayana qamaririnakatakisti
janipuniwa munasxiti, ninasa, inti
54 qhanasa; kunalaykutixa, Tatituna
4 (iwijapawa qhanaxa; jupasti
apnakarakiniwa wiayataki.

Y no habr necesidad por velas, ni la luz del sol;


porque la gloria de Dios y el Cordero sern la luz; y
Ellos reinarn para siempre jams

Y el rbol de Vida estar all y la maldicin en la


54 Ukatsti jakaa quqawa khayankani humanidad se habr ido.
5 ukatsti jani waltaaxa utxaniti.
Jess dice, "Permitanle venir a aqullos que tienen sed.
Jesusaxa arsuwa jutapxama
Permtanles beber libremente el agua de vida.
54 khitinakatixa umata pharjatapxta.
6 Umtapxama inaki jakaa churiri
umxa.

54 Jisa jutasktwa; suma


7 askinakapxtawa arunakajaru

Vean, Yo vengo pronto; benditos son esos que


obedecen mis palabras.
70

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


jaysirinakaxa.
Khtitixa istki arunakaja, ukatsti
iyawa saraki khitanitu ukarusa,
54 wiaya jakaanixiwa; janirakiwa
8 taripataxaniti, jiwaatsti
jakaankiwa.

l que escucha mi palabra, y cree en l que me envi,


tiene vida eterna, y no se condenar; pero ha pasado de
la muerte a la vida."

54 Akiriwa Tatituna sarnaqawipasti


9 jumatakixa.

sta es la Historia de Dios para usted.

PARLXAYAAWA TATITUSARU

Jumasti ujasktawa Tatitu inuqiriru


55 ukatsti uywasiri jakaataki, taqi
0 maynitwa lupiraki.

Hay que hablar con nuestro Dios

Usted acaba de ver que Dios, el Creador y proveedor


de vida, se ocupa de cada uno de nosotros. Usted
tambin puede conocerle a El y Su plan maravilloso
para su vida.

Usted tambin puede conocerle a l y su plan


Jumasti utarakismawa juparu
maravilloso para su vida. Dios es Santo y debemos
muspharkawi amtawipxa
acercarnos a l en sus propios terminos.
55 jakaamataki. Tatituxa
1 QULLANAWA ukatsti
jakachasiawa juparu kunjamasa
muni ukhama.

Jupasti yupaychayasia muni


55 kunjamakitixa tatituna
2 jakaamana.

El quiere que lo adores como el unico Dios en su vida.

Kunjamati Adan Evanpisti


janirakiwa Tatituruxa
55 katuyasipkanati, qalpacha
3 jiwasanakaxa juchanchastanxa
munatasaru jani Tatitumpi
jakasinxa.

En la misma forma que Adam y Eva no confiaron a


Dios, todos nosotros pecamos en tratar de vivir
nuestras vidas sin Dios.

71

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


JACHA qillqatanxa sarakiwa jisa
jaysnatixa Tatituna kamachiparu,
55 ukatsti pakintaraksna mayaki,
4 juchararaxtanwa jupa
nayraqatanxa,

La Biblia dice que si obedece todas leyes de Dios y


fracaz en solamente una, usted es un pecador y es
culpable en frente de l.

walja tatiru yupaychiriskamsa,


suma lurawinakaniskamsa,
55 janipuniwa jumaxa tatituna
5 qullana kankaa jakxatatati
tatituta jithiqataxa.

No importa que tan religioso sea, o cuantas buenas


obras haya hecho, usted nunca podra obtener la
Santidad de Dios. Usted est perdido y separado de
Dios.

Pero Dios entiende su desamparado y El lo ama tanto


Ukampirusa Tatituxa amuyiwa
que El ha ofrecido que Su Hijo tom el castigo de
juma pisi chamanxa jupasti
usted y que El muriera por sus pecados.
55 munastanwa ukatawa yuqaparu
6 katuyi jumana juchanakama layku
juma taqisiama taqisi jiwasina.

Qillqatanxa sarakiwa juchana


55 waxtawipasti jiwaawa; Tatituna
7 waxtawipasti wiaya jakaawa
jiwasataki Tatituna taypita.

La Biblia dice, "La paga del pecado es muerte; mas el


regalo de Dios es vida eterna en Cristo Jess Seor
nuestro

Qhispiyasiasti m waxtawirakiwa La salvacin es un regalo. Para tenerla no se puede


trabajar, para que nadie se glore como recompenza.
55 ukatakisti janiwa irnaqaakiti
8 katuqaatakixa, ukhamata jani
khitisa ukhamata katuqta sasina.
En la Biblia, Juan Capitulo 3, Jess le dijo a un
Qillqatansti, juan ukansti kimsa
director religioso, Nicodemo, que debia nacer de
jaljana Jesucristuxa sarakiwa
nuevo para obtener vida eterna;
Nicodemo
chachjama
wasitata
55
9 yuriqata ujasipxasma ukhama
wakisi jumana yuriqawima tatituna
tamapaataki.

Ukatawa wakisi jumana jawsaama usted tambin debe nacer espiritualmente en la familia
de Dios. Por eso es que necesita invitar a Jess a que
56 Jesucristuru mantxaapataki
entre en su vida y que le perdone sus pecados.
0 jakawimaru juchanakamasa
pampachxaapataki.

72

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


Tatituna wawapati munta
56 katuqama Jesucristuru
1 qhispiyirjama, jichha pachanxa
jupami aruskiparakma.

Si quiere ser hijo o hija de Dios y recibir a Jess como


tu Salvador, hable con Dios en este momento. Usted
puede rezar estas palabras:

Tatay, Nayasti utasttwa juchaja,


jumaru jani istawijsa.
56 Yuspajarsmawa Tatay Jesucristo
2 naya layku taqisiwayta Kurusana
jiwasina.

Querido Dios,
Yo reconozco mi pecado y mi rebelin en contra de ti.
Gracias por ofrecer que Jess Cristo tomara mi castigo
muriendo en la cruz.

Nayaxa munaraktwa jakawijaru


mantxaama, qhispiyirijata
56 Tatitujama.
3 Yuspajarsmawa Tatay jakawijaru
jutxta ukata, ukhamaphana.

Yo quiero que Jess Cristo entre en mi vida, que sea


mi Salvador, y mi Seor. Gracias Jess Cristo por
haber entrado en mi vida. Amen.

Akiri arsuraksta, jukampi Tatituta


56 utaa munaraksta, ukatakisti
4 utjarakiwa kimsa kasta yatia.

Si acaba de decir esta oracin, y quiere conocer ms


acerca de Dios, hay tres cosas que debera hacer:

-munasirakiwa Tatitumpi
aruskipaa, juparu istaa ullasina
arunakapa tuqi,
56 - munasirakiwa Tatituna tamapaa
5 kawkintixa jaqinakaxa
nathapisipxiTatituru munasipxi,
arupasa ukhamata suma
utaamataki.

Necesita habla con Dios en oracin, escucharle a l por


medio de leer Sus palabras, La Biblia
Encontrar una iglesia donde la gente am a Dios y su
palabra para que pueda conocerle mejor.

NOTA. No es posible contar por silabas en el idioma aimara.


Por que en su estructura existe RAIZ y SUFIJOS.
EJEMPLO

Juma
Raz
akiri
arsu
Raz
ukat
Raz

sti
sufijo
rak

sta,

sufijos
sti
sufijo
73

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios


juka
Raz
Tatitu
Raz
sufijo
uta a
Raz
sufijo
muna rak sta
Raz
sufijos
uka
ta ki sti
Raz
sufijos

mpi
sufijo
ta

74

Traduccin Aymara a Castellano La Historia de Dios

75

You might also like