Professional Documents
Culture Documents
MINISTERIO DE EDUCACIN
Cuaderno de Formacin Continua
Comunicacin Oral y Escrita en Lengua Originaria Nivel Bsico - Aymara 3
(Documento de Trabajo)
Coordinacin
Viceministerio de Educacin Superior de Formacin Profesional
Direccin General de Formacin de Maestros
Equipo de Formacin Docente Continua
NDICE
PRESENTACIN
DATOS GENERALES DEL CUADERNO
Aymara aruna saranakapa (Objetivo Holstico del Ciclo)
Lupiwinakasa qillqawi tuqi qhanstawipa (Objetivo Holstico del Curso)
TEMA N 1: PACHANA SARANAKAPA
Pachata yatxataa (Objetivo del Tema) ................................................... 10
1.1 Pacha. ....................................................................................................10
1.2 Urunaka ................................................................................................10
1.3 Uruna pachanakapa .............................................................................10
1.4 Isinaka ..................................................................................................10
Actividades Propuestas ..............................................................................10
TEMA N 2:
AYMARA QILLQANAKAMPI UTJIRI ARSUWINAKA
Objetivo del tema ..................................................................................... 11
2.1. Jichha uru arunaka..............................................................................11
2.2. chiqa arunaka saraa aru lurayirimpi ..............................................11
2.3 Jisktasiwinaka ....................................................................................11
2.4. Janiwa siri arunaka .............................................................................11
2.5. Jani yatiri arunaka (janiwa chiqakiti janirakiwa karikarakisa) ........11
Actividades Propuestas ..............................................................................11
TEMA N 3:
HABLAMOS Y ESCRIBIMOS OBSERVANDO
Objetivo del tema ..................................................................................... 14
3.1 utasa amuyuani ukataxa qillqaani ...............................................14
3.2 jamuqanaka utaani.........................................................................14
3.3 jaylliwi Mayata Tunkaru...................................................................14
Actividades Propuestas ..............................................................................14
Yatiqata arunaka lurawinakasana arsuataki..........................................14
Consignas para la etapa de aplicacin......................................................14
Yatiqatanaka jiwasanakkama yatichasipxaani.......................................14
Estrategias para la etapa de intercambio de experiencias (socializacin)
.....................................................................................................................14
JISKTATA PANKANAKA
Bibliografa consultada ............................................................................. 20
PRESENTACIN
Uno de los factores ms importantes para la calidad educativa es el trabajo
de los/as maestros/as: de su compromiso, de su profesionalidad y su
profesionalismo, dependen, en gran medida, el ambiente y los resultados
educativos.
Por ello, el Ministerio de Educacin de acuerdo a lo establecido en la
Constitucin Poltica del Estado (Arts. 78, I, II y III; 96, II), la Ley de la
Educacin Avelino Siani - Elizardo Prez y el Sistema Plurinacional de
Formacin de Maestros, viene implementando los Itinerarios Formativos
para Maestros/as en forma sistemtica y sostenida, para garantizar que
todos los/as educadores del pas tengan oportunidades para capacitarse y
actualizarse en forma permanente; esta modalidad formativa -desarrollada
por el propio Ministerio de Educacin, mediante la Unidad Especializada
de Formacin Continua UNEFCO (Ex-ISER y Ex- INFOPER)- est enfocada
en la prctica educativa concreta, abordando diversos contenidos:
enfoque del Sistema Educativo Plurinacional, herramientas didcticas,
formacin segn los niveles y especialidades, y procesos orientados a la
pertinencia cultural y lingstica de la accin educativa.
Los Cuadernos de Formacin Continua son materiales de apoyo
para cada uno de los cursos y ciclos que desarrollan aspectos terico
prcticos relacionados a las temticas presentadas e incluyen propuestas
de actividades, preguntas y/o ejercicios que ayudarn en el proceso de
asimilacin.
Cada Cuaderno de Formacin Continua est estructurado en unidades
de trabajo que tienen relacin con las sesiones de la etapa presencial;
asimismo, contienen opciones para las consignas de la etapa de
implementacin y orientaciones para la etapa de intercambio de
experiencias o socializacin.
Sobre la base de estos Documentos de Trabajo (versiones en construccin
colectiva), los facilitadores podrn aadir y/o adecuar contenidos
y estrategias formativas de acuerdo a cada contexto. Invitamos a
facilitadores y participantes de todo el pas a contribuir con observaciones
y sugerencias para mejorar y enriquecer posteriores ediciones (unefco@
unefco.edu.bo).
Fernando Carrin J. - Director General UNEFCO
Compromiso social y vocacin de servicio: Maestros forjadores de la
Revolucin Educativa
5
CURSO
Comunicacin Oral y Escrita en Lengua
Originaria Nivel Bsico - Aymara 1
Comunicacin
Oral y Escrita en
Lengua Originaria
Aymara - Nivel
Bsico
kunaymani
1.1. Pacha.
Awti pacha
Awti pachanxa kunanakasa utji ukanaka amthapipxaani ukatxa
kunanakasa utjaraki ukhamaraki kuna jan askinakanisa, kuna askinakasa
utjaraki ukanaka amuytapxaani.
Jukampi yatiqaatakixa, kunasa juyphi pachana utjki ukanaka janchisampi
lakasampi lurapxaani jachata arsusina.
M yatichawi:
Khatatisina alalay wali thayawa, sinti chuchuwa, brbrbrbrbrbrbrbrbrbrbrrr.
Chuqi chuuchaani...............................................................................
Isthapisiani..............................................................................................
Jukampinaka....................................................................................................
Jallu pacha
Jallu pachanxa kunanakasa utji ukanaka amthapipxaani ukatxa
kunanakasa utjaraki ukhamaraki kuna jan askinakanisa, kuna askinakasa
utjaraki ukanaka amuytapxaani.
Jukampi yatiqaatakixa, kunasa juyphi pachana utjki ukanaka janchisampi
lakasampi lurapxaani jachata arsusina.
1.2.
Urunaka
Pacha
Willka uru
Phaxsi uru
Saxra uru / atru
Pacha uru / warru
Illapa uru
anqha uru / uru uru
Samaa uru / willka uru
Jichhru
Warru / waluru
Wasru / masuru
4
Qharru / qhara
Jurpru
M jichhru
Sapru
Maykipa uru
Aski uru
Ina uru / inru
Jutiri uru
Qhipa uru
Jjiska uru
Jacha uru
Nayra pacha
aka pacha
manqha pacha
jichha pacha
alaxa pacha
khaya pacha
Jutiri pacha
a. Kunjamaskisa pachaxa
Phajsa uruwa
Jallu uru
5
Qinayrantata uru
Juyphi uru
Thaya uru
Lupi uru
Juntu uru
Janra pachanaka ullkasinxa taqini yatiqapxaani jani panka uxatasina,
jichhuruxa
kamsatasa,
kunjamaskisa
ukanaka
qhananchasina,
sapa mayniru urunakana sutinakapampi sutinchasipxaani, ukatxa
sutinakata jawsasipxaani, uka sutinakata jisktasipxaani, ukakipkaraki
wakichasipxaani kunanakasa luraani sapa urunxa ukanaka,
ukhamaraki kunjamatixa urunakaxa ukhamarjama siqisipxaani ukatxa
charqhuntaani ukatxa sapa maynirakiwa sapa urru siqichtani
kunjamatixa urunakaxa wakichataki ukhamarjama.
b. Phaxsinaka
Chinuqa phaxsi
Anata phaxsi
Achuqa phaxsi
Qasawi phaxsi
Llamayu phaxsi
Mara taqa phaxsi
Willka kuti phaxsi
Llumpaqa phaxsi
Sata qallta phaxsi
Taypi sata phaxsi
Lapaqa phaxsi
Jallu qallta phaxsi
6
Willjata
chika uru
jaypu
Chika aruma...........................qhantati........................aruma.........................
Chamaka................................Qhantati....................wallpa aru.....................
Payi aruma........................................................................................................
Kuna pachaxisa?......................Tunka pachaxiwa............................................
Chika uruxiwa..........................Janiwa chika urukiti.........................................
Kuna pacharusa sarata?...................................................................................
Kuna pachasa jutata?.......................................................................................
7
1.4 Isinaka
Jichaxa isinaka
arsupxaani
samipata
ukhamaraki
sutipata,
Lluchu
khitinkisa
ukana
ikia
Actividades Propuestas
YANTAWINAKA
Urunaka
phaxsinaka
Mircoles..
Anata phaxsi
pachanaka
Sbado..
Domingo.
Aski uru
8
i..a uu
Ju..ru
Qhi.
uru
.chha
u
..yu phaxsi
Ma. pacha
p..ha
Al. P..
ha
Ja ..ru
Aw p
Jic..
ur
Willka
..
Ana.
phaxsi
Sat..
qa.
10
Wiphalawa
wiphalaniwa
Wiphalanwa
Tantaniwa
tantawa
tantanwa
Amtasisa qillqaipkakiani.
Pisaqawa
Pisaqaniwa
pisaqanwa
qhatuniwa,
qhatuwa,
qhatunwa
sartwa
sartawa
sariwa
sartanwa
2.3 Jisktasiwinaka
Nayaxa
Jumaxa
Jupaxa
Jiwasaxa
sartti?
sartati?
sariti?
sartanti?
janiwa sarkti
janiwa sarktati
janiwa sarkiti
janiwa sarktanti
Actividades Propuestas
YANTAWINAKA
Qillqanaka phuqhachasina sapa mayni ullartaani.
Naya
Juma
jupa
Jiwasa
14
Naya
Juma
jupa
Jiwasa
Naya
Juma
jupa
Jiwasa
KUnjamasa?
Kunatakisa aski?
15
Actividades Propuestas
Kunatixa ujatki ukanaka qillqapxaani jani jayrasisa.
16
yantawinaka
uka
para
18
wakiyatawa
JISKTATA PANKANAKA
Bibliografa consultada
1. GALDANES, Viviana, Walki, Aida, Gustafson, Bret. Enseanza de
lengua indgena como lengua materna. La Paz Bolivia: Trrra Nova.
2. LAYME, FELIX (1995). Aymara qillqaa Yatiqaani. La Paz: Editorial
Industrias offset color.
3. HUANCA, VITALIANO Y PRIMITIVO MITA (2008).Aymara aru yatiqaa.
Lapaz Bolivia.
4. LAYME, FELIX (1995). Aymara qillqaa Yatiqaani. La Paz: Editorial
Industrias offset color.
5. LAYME, FELIX (2008). Gramtica Aymara. La Paz: artes graficas amayta
6. CONCEJO EDUCATIVO AYMARA (2009), Revista Qhanatatayita La Paz:
Corase
19
20