You are on page 1of 97

filologiis

SesaZleblobebi
teqstualuri Semecnebis dinamika
pirveli qarTuli gamocema

hans ulrix gumbrexti

www.facebook.com/groups/ELLIB

hans ulrix gumbrexti

filologiis
SesaZleblobebi
teqstualuri Semecnebis dinamika
pirveli qarTuli gamocema

ilias saxelmwifo universiteti


Tbilisi 2010

filologiis SesaZleblobebi. hans ulrix gumbrehti


The Powers of Philology: Dynamics of Textual Scholarship
Hans Ulrich Gumbrecht

es gaxlavT cnobili Teoretikosis saintereso kvleva mzardi mniSvnelobis mqone sakiTxebze. warmodgenili eseebi filologiuri problemebis
mTel gamas moicavs - yvelafers, rac literaturis Semswavlel students SeiZleba ainteresebdes.
wignis Targmani dafinansda saqarTvelos mecnierebisa da ganaTlebis saministros programiT `sauniversiteto saxelmZRvaneloebis ganviTareba~. wigns gamosacemad amzadebs ilias saxelmwifo universiteti.
The Powers of Philology: Dynamics of Textual Scholarship
2003 by Board of Trustees of the University of Illinois
Reprinted by arrangement with the University of Illinois Press
Georgian copyright Publishing House at Ilia Chavchavadze State University
yvela ufleba daculia. dauSvebelia University of Illinois Press-is nebarTvis gareSe wignis romelime nawilis nebismieri formiT gamoyeneba. qarTul enaze gamoica ilia WavWavaZis saxelmwifo universitetis mier,
saavtoro ufleba 2007.

qarTuli gamocema
ilias saxelmwifo universiteti

ISBN 978-9941-9116-5-1
ilias saxelmwifo universitetis gamomcemloba
qaquca ColoyaSvilis 3/5, Tbilisi, 0179, saqarTvelo
Ilia State University Publishing. 3/5 Cholokashvili Ave, Tbilisi, 0179, Georgia

sarCevi

madlierebis niSnad


ra SesaZleblobebi aqvs filologias? 6
1. fragmentebis identifikacia 14
2. teqstebis redaqtireba 29
3. komentarebis darTva 45
4. istorizacia 56
5. swavleba 69
indeqsi 88

ratom unda gaataros umaRlesi ganaTlebis filologma


aTi weli mkvdar enaze dawerili gaugebari teqstis kritikuli gamocemis momzadebaSi? ratom uTmoben akademikosebi
wvrilmani detalebis ganxilvas amden dros? ris safuZvelze
wyveten gamomcemlebi, romeli uZvelesi teqsti unda `gadaarCinon~ da rogor warudginon is Tanamedrove mkiTxvels?
filologia istoriuli teqstebis aRmoCena, gamoqveyneba da prezentacia odesRac mkafiod gamokveTili disciplina iyo, romelic lingvistikisa da literaturis sferos,
studentTa swavlebis birTvs warmoadgenda. miuxedavad Tanamedrove saganmanaTleblo dawesebulebebSi filologiuri
ganyofilebebis daxurvis tendenciisa, am wignSi hans ulrix
gumbrextma scada eCvenebina, rom filologiis problemebi,
standartebi da meTodebi jerac sicocxlisunariania.
ornaxevari aTaswleulis ganmavlobaSi filologebi Tavs
teqstualuri warsulis saukeTeso periodis mcvelebad da
mokrZalebul memkvidreebad miiCnevdnen. agrovebdnen da
aqveynebdnen teqstis fragmentebs, alagebdnen qronologiurad, ukeTebdnen komentars da bolos, aswavlidnen maT Tanamedrove mkiTxvelebs. gumbrexti iTxovs aRniSnuli tradiciis dabrunebas da im tendenciis Casanacvleblad, romelic
gulisxmobs zedapirul teqstualur interpretacias, literaturuli swavlebis `kulturul swavlebad~ miCnevas da
qmnis inteleqtualuri keris dakargvis safrTxes. filologiis bazisTan amgvari dabruneba SesaZloa safuZvlad daedos kidev erT akademiur nostalgias, Tu is gaiTvaliswinebs
im farul survils, romelic warmoadgenda filologiis
STagonebas jer kidev elinuri sawyisebSi: warsulis awmyod
qcevis survils misi gacocxlebis gziT.
hans gumbrexti warmoadgens albert gerardis profesors literaturaSi, stenfordis universitetSi, SedarebiTi literaturis ganyofilebis asocirebul profesors
monrealis universitetSi da gaerTianebuli swavlebis direqtors parizis umaRlesi swavlebis skolaSi. misi oTxasze
meti naSromi Targmnilia 17 enaze.

madlierebis niSnad

es wigni arasodes gaxdeboda realoba, arasodes iqceoda Tundac


yvelaze bundovan inteleqtualur proeqtad, rom ara Cemi megobris
glen mostis ndoba da optimizmi; arasodes Camoyalibdeboda Tundac
araTanmimdevrul esseTa seriebad, rom ara Cems stenfordul ofisSi
mimdinare intensiuri saubrebi, romlebsac uzarmazari dro dauTmes
migel temenma da joSua landim; xolo es araTanmimdevruli esseebi
arasodes miiRebda wignis saxes uilis regieris, trina marmarelisa da
valdei lopes de arauxos mxardaWeris gareSe. dabolos, me albaT arasodes vcdidi filologiis am Temaze muSaobas, rom ar viyo udidesi
klasikosis manfred furmenis mxurvale Tayvanismcemeli da studenti 1970-iani wlebis dasawyisidan da aseve udidesi filologis
karl maueris kolega 1975 wlidan.
vimedovneb, sara am gverdebs ise waikiTxavs, rogorc morig Ria
baraTs.

ra SesaZleblobebi aqvs filologias?

me albaT amas bolomde verasodes gavigebdi mTeli rigi


mizezebis gamo. dedaCemi, romelic medicinas swavlobda, mudam jiutad xmarobda germanul sityva filologs (philologe)
roca saubrobda dawyebiTi skolis maswavleblebze. magram
dedaCemis eqscentriul-semantikuri `Semoqmedeba~ didad ar
gansxvavdeba im mniSvnelobisagan, romelsac Cemi zogierTi
kompetenturi amerikeli kolega sityva filologs aniWebs,
roca exeba germanuli tradiciis iseT did winamorbedebs,
rogorebic arian ernst robert kurtiusi, leo spitzeri da
erix auerbaxi. aRniSnul gamoCenil swavlulTagan arcerTs
miuRwevia warmatebisTvis im saqmianobaSi, romelsac sityva
filologia gulisxmobs. ernst kurtiusis akademiur reputacias safuZveli Caeyara 1920-ian wlebSi, roca is Tanamedrove
franguli da espanuri literaturis cnobil specialistad
miiCneoda. mxolod Semdeg, 1930-ian wlebSi man koncentrireba
daiwyo Sua saukuneebis poetologiur ideebsa da literaturul formebze. me-20 saukunis pirveli ori dekadis ganmavlobaSi leo spitzeri ganaTlebas Rebulobda rogorc istoriuli lingvisti, magram Semdeg man airCia imanenturi teqstis
interpretaciis maRalsubieqturi stili (romlis ZiriTad
maxasiaTebelsac e.w. `gacocxlebuli gamocdileba~ warmoadgenda). erix auerbaxi ki, romelmac damoukideblad daudo saTave axal diskurss literaturis istoriaSi, sakmaod susti
iyo filologiis elementarul sawyisebSi.1 arc kurtiuss,
1.

ix. wigni Vom Leben und Sterben der grofen Romanisten: Carl Vossler, Ernst Robert Curtuis, Leo Spitzer,
Erich Auerbach, Warner Krauss (miunixi: hanseri, 2002). auerbaxis esses originali inglisuri
versia daibeWda gamocemaSi: `literaturis istoria da filologiis gamowveva~: erix
auerbaxis memkvidreoba, gamomc. `seT lereri~ (stenfordi, kalifornia: stenfordis
universitetis gamocema, 1996), 13-35. me Sevexe literaturis swavlulebis igive Taobis
subieqtur da institucionalur motivacias naSromSi `literaturis istorikosebi
saidan modis maTi motivacia?~, gamocemaSi `Poetologische Umbrche~: Romanistische Studien zu
Ehreb von Ulrich Schulz-Buschhaus, gamomc. verner helmixi, helmut meteri da astrid poierbernhardi (miunixi: finki, 2002), 399-404.

arc spitzers da arc auerbaxs gansakuTrebuli warmatebisTvis ar miuRweviaT rogorc teqstis redaqtorebs an istoriuli qronikebis avtorebs. aqedan gamomdinare, gaugebaria
zogierTi Cemi amerikeli kolegis mier, lamis dedaCemiseuli
sijiutiT, maTi `filologebad~ moxsenieba. vfiqrob, aq Tavis
rols TamaSobs literaturul warsulze muSaobis germanul
stilsa da anglo-amerikuli kritikis interpretaciul tradicias Soris arsebul gansxvavebaze erTgvari gaucnobierebeli
reaqcia. kurtiusis, spitzerisa da auerbaxis naSromebi, rasakvirvelia, mniSvnelovnad gansxvavdeba arnoldis, riCardsis an
singltonis naSromebisagan, magram es gansxvaveba sakmarisi ar
iqneboda, rom yofili swavlulebisTvis filologebi gvewodebina.
yovelive amis Semdeg unda aRiniSnos, rom Cem mier sityva
filologiis xmarebis ori magaliTis moyvana miznad isaxavda
eCvenebina marTalia gasaocari, magram utyuari faqti, rom es
koncefcia, romelic TiTqos ganwirulia metismetad martivi da
araefeqturi funqcionirebisTvis, xSirad poulobs uamrav damabnevel mniSvnelobasa da gamoyenebas. arc zogadi Tu specializebuli enciklopediebisa da sxvadasxva cnobaris gamoyeneba
dagvexmareba cotaodeni sicxadis SetanaSi. erTi mxriv, SeiZleba waawydeT filologiis iseT definicias, romelic gvabrunebs
mis etimologiur mniSvnelobasTan `sityvebiT daintereseba,
gataceba~ rac aRniSnul cnebas aigivebs enis an kidev, ufro
zogadad, adamianis sulierebis nebismieri Sedegis SeswavlasTan.2 meore mxriv, arsebobs ufro specifikuri da gacilebiT
cnobili mxare, romlis mixedviTac filologia viwro gagebiT
aRniSnavs istoriuli werilobiTi teqstebis dacvas.
Cems wignSi sityva filologia gamoiyeneba mxolod meore
mniSvnelobiT da aucileblad gulisxmobs im samecniero unars, romelic mimarTulia istoriuli teqstebis dacvisaken.
am koncefcias gaaCnia oTxi ZiriTadi datvirTva, romelTa
mokle ganxilvac, vfiqrob, aucilebelia. pirveli, filologia erTgvarad enaTesaveba im istoriul periodebs, rom2.

ix. Oxford English Dictionary, filologi: `swavlis, literaturis, werilebisa an mecnierebis moyvaruli; ganswavluli an literaturuli adamiani.~

lebic mosdevdnen did kulturul aRmasvlas da romelTac


axasiaTebdaT warsuli kulturisTvis upiratesobis miniWeba
awmyosTan SedarebiT. SemTxveviTi araa, rom Zveli welTaRricxvis III-II saukuneebis elinisturi kultura safuZvlad
daedo filologiis, rogorc samecniero saqmianobis ganviTarebas (aRsaniSnavia, rom platoni igive sityvas ybedobis mniSvnelobiT xmarobda). imave logikiT filologiis istoriaSi
gamoiyofa Semdegi momentebi: saeklesio mamaTa periodi, evropuli renesansi, roca humanistebs surdaT uZveles klasikur teqstebs dabrunebodnen da me-19 saukunis romantizmi
Sua saukuneebis nostalgiiT. meore, teqstualuri warsuliT
ubralo gatacebisagan gamocalkevebis Semdeg filologiis
ZiriTad amocanad iqca kulturuli warsulis TiToeuli periodis teqstebis identifikacia da aRdgena gansaxilvelad
gamotanis mizniT.3 savaraudoa, rom aq igulisxmeba agreTve
identifikacia im teqstebisa, romelTac Cvenamde srulad
ver moaRwies; sruli dokumentacia teqstebisa, romelTa
ramdenime gansxvavebuli versia arsebobs, maTi sruli simravlis an erTi, originaluri an yvelaze Rirebuli versiis
wardgena; im komentariT uzrunvelyofa, romelic erTgvar
xids gadebda Tanamedrove mkiTxvelis codnasa da istoriuli
mkiTxvelis im codnas Soris, romelsac SesaZloa aRniSnuli
teqsti iTxovdes. fragmentebis identifikacia, teqstebis redaqtireba da istoriuli komentaris dawera filologiis sam
ZiriTad saqmianobas warmoadgens. aRniSnul saqmianobebTan da
maTi ganxorcielebisaTvis aucilebel filologiur unarTan
erTad unda vigulisxmoT agreTve sxvadasxva istoriul periodebs Soris gansxvavebebis zedmiwevniTi codna, rac teqstis
daTariRebis aucilebel winapirobas warmoadgens. dabolos,
filologis yvela es aucilebeli unari moicavs kidev erTs
warsulis teqstebisa da kulturis swavlebis instituciur
konteqstSi gamoyenebas. sxva sityvebiT rom vTqvaT, filologia warmoudgenelia pedagogiuri miznebisa da istoriis sul
mcire elementaruli codnis gareSe.
3.

ix. ZiriTadi definicia wignSi Gran Enciclopedia RIALP (madridi, gamomcemloba RIALP,
1972), filologia.

mesame, warsulis teqstebis identificireba da aRdgena


rac am wignis mixedviT filologiis arss warmoadgens erTmaneTs upirispirebs hermenevtikis inteleqtualur nawilsa da interpretaciis teqstualur saqmianobas, romelsac
hermenevtika moicavs.4 axali kritikisagan gansxvavebiT, romelic efuZneba STagonebas da didi interpretatorebis intuicias, filologia sakuTar Tavs ganixilavs, rogorc mtki
ce swavlebas, dafuZnebuls obieqturobaze, sifxizlesa da
racionalurobaze.5 meoTxe, rac gamomdinareobs yovelive zemoqmulidan, aseTi swavleba da kompetencia TamaSobs Zalian
mniSvnelovan da xSirad umTavres rols im disciplinebSi,
romelTac saqme aqvT warsulis qronologiurad da kulturulad daSorebul segmentebTan (Tu Cven xelT gvaqvs Tundac
mcire kvali da mas mivyavarT warsulis ama Tu im monakveTTan).
amgvarad, filologia Zalze mniSvnelovania asiriologiisa
da egviptologiisTvis da klasicistebis umetesoba mas Tavis
ZiriTad kompetenciadac miiCnevs. ufro metic, romantizmis
periodidan, filologia gamoiyeneboda Sua saukuneebis teqstebis aRsadgenad rogorc sxvadasxva erovnul-kulturuli
tradiciebis warmomavlobis savaraudo konteqsti.
miuxedavad imisa, rom me Cemi samecniero cxovreba
daviwye rogorc Sua saukuneebis istoriis specialistma, rac
erTgvarad enaTesaveba kidec filologiur tradiciebs, Tamamad SemiZlia vTqva, rom arasodes vifiqrebdi `filologiis
Zalis~ Sesaxeb wignis daweraze yovelgvari inteleqtualuri
gamowvevis gareSe, rom ara heidelbergis universitetSi 1995
da 1999 wlebs Soris mimdinare is xuTi saubari, romelzec Cemma uZvirfasesma megobarma, klasicistma glen mostma mimiwvia.
es iyo swored mostis proeqti, dagvemuSavebina misi sakuTari
akademiuri disciplina klasikis istoria xuTi ZiriTadi
filologiuri saqmianobis gamoyenebiT: fragmentebis identi4.
5.

ix. Grande Dizionario Enciclopedico (turini: UTET, 1987), filologia: `zRvari filologiasa
da interpretacias Soris viwroa, magram naTeli.~
ix. karl uiti, `filologia~, jon hopkinsis saxelmZRvanelo literaturul Teor
iasa da kritikaSi, gamomc. maikl grodeni da martin kreisvirti (baltimori, jon hopkinsis universitetis gamocema, 1994), 56773.

ficirebiT, teqstebis redaqtirebiT, komentaris gakeTebiT,


istorizaciiT da swavlebiT. ra Tqma unda, sapatio warsulSi
mravalgzis dabrunebam ganapiroba klasicizmis, rogorc disciplinis momavalze orientacia.
me, rogorc araklasicists, mevaleboda kontrastuli masalebis moZieba Cemi sakuTari akademiuri sferos istoriidan
da agreTve maTi iseTi disciplinebidan, rogoricaa romanuli
da germanuli literaturis istoria da SedarebiTi literatura. miuxedavad didi mondomebisa, male Sevferxdi. heidelbergis universitetSi filologiis analizisas ganuwyvetliv
maocebda is investiciebi, romlebic vrceldeboda am sferoSi
momuSave swavlulebze, rac TiTqos ewinaaRmdegeboda kidec
filologiis, rogorc Sromatevadi mecnierebis imijs. rasakvirvelia, me ar viyavi erTaderTi, vinc es Tavisebureba
SeniSna. jer kidev antikuri xanidan teqstis redaqtirebas
Tan axlda erTgvari liberalobac, romelic xazs usvamda
redaqtoris warmosaxvis mniSvnelobas filologiuri rekonstruqciis procesSi. Cemi aRmoCenis siaxle da intriga mdgomareobda SemdegSi: iqmneboda STabeWdileba, TiTqos rogorc
ZiriTadi filologiuri saqmianobis Sre, is ar warmoadgenda
mxolod gansaxilveli teqstis interpretaciis damatebas.6
aqedan gamomdinare, vcdilobdi xazi gamesva damokidebulebasa da aRniSnul movlenas Soris gansxvavebaze, mivakuTvnebdi
ra am ukanasknels `filologiis poetikis~ koncefcias.
male mivxvdi, rom amgvari dakvirvebebis risime
`poetikad~ gamocxadeba imdenad gavrcelebuli iyo, rom es
gulwrfelad rom vTqvaT, mosabezrebelic ki gaxda.7 roca
Cems gadawyvetilebas gadavxede, im daskvnamde mivedi, rom poetikis cneba meore mxriv, gulisxmobs sistemurobas gnebavT,
prognozirebadobas, rac Cems aRmoCenas sruliad ar axasiaTebda. magram ra davinaxe zustad da ras vuwode sabolood
`filologiis Zala~?
6. ix. sapirispiro mosazreba gamocemaSi Enciclopedia Hispanica (barselona, enciklopedia
britanika, 1994-95), filologia: `filologi cdilobs analizi gaukeTos teqstis mniSvnelobas da amave dros moaxdinos misi interpretacia.~
7. mxolod uilis regieris winaaRmdegobis wyalobiT gadavurCi am frazis akviatebas.

10

neba momeciT am ormag kiTxvaze pasuxi daviwyo imis aRiarebiT, rom is, rasac Zalis cnebaSi vgulisxmob, Zalze Sorsaa im
mniSvnelobisagan, romelsac mas miSel fuko aniWebs da romelic axla uzomod popularulia humanistebs Soris. fukosgan gansxvavebiT me mimaCnia, rom Cven vcdebiT aRniSnuli cnebis
raobaSi, vaqcevT ra mas struqturis, produqciisa da codnis
dekartiseul sazRvrebSi. me gTavazobT Zala ganvmartoT rogorc sicarielis sxeulebiT Sevsebis an Caketvis potenciali.
misi, rogorc potencialis ganmartebisas me vgulisxmob, rom
Zala Tundac Zalis aqtiuri politikuri gamoyeneba yovelTvis ar warmoSobs Zaladobas (Zaladobas adgili aqvs roca
potenciali realur ganxorcielebas poulobs). me vamtkiceb,
rom Zala, rac unda mravalgvarad iyos gamoyenebuli, yovelTvis unda efuZnebodes fizikur upiratesobas da rom is bevrad
aRemateba yvelafers, rac SeiZleba miviCnioT adamianuri gonebis ZiriTad arsad an struqturul Tvisebad.
es, ra Tqma unda, ar iZleva pasuxs kidev erT gadamwyvet
SekiTxvaze: rogor SeiZleba filologia yovelgvari metaforis gareSe ukavSirdebodes Zalis koncefcias (da Zaladobis
koncefcias). Cemi filologiuri saqmianobis yvelaze idumal,
brwyinvale da momxibvlel mxared mimaCnia erTgvari gataceba,
romelic, rogorc ar unda gamovlindes, yovelTvis gadaametebs filologiis namdvil miznebs. ufro metic, am gatacebas
filologis survili gadahyavs iseT ganzomilebaSi, romelic
ucxoa kacobriobis sxva mecnierebebisTvis. is, risi ganxilvac minda `filologiis Zalis~ saTauris qveS mTlianad ang
revs am mecnierebis akademiur suraTs. amave dros, vfiqrob
adekvaturia vimsjeloT imaze, rom es gataceba ganpirobebulia filologiuri muSaobiT, radgan is aucileblad amotivtivdeboda filologis ganzraxvisagan damoukideblad.
da riskenaa mimarTuli es gataceba Tu survili? Cemi azriT,
yvela filologiur saqmianobas axasiaTebs arsebobis,8 fizikur da konkretul sivrceSi sagnebTan (maT Soris teqstebTan)
8.

es aris TvalTaxedva, romliTac Cemi esseebi Temaze `filologiis Zala~ ukavSirdeba


Cems momaval wigns arsebobis warmoSoba: mniSvnelobis mdumare mxare (stenfordi,
kalifornia: stenfordis universitetis gamocema, 2003).

11

urTierTobis survili da es survilebi warmoadgens swored


niadags, romelzec dafuZnebulia filologiis xelSesaxebobis (da xSirad realurobis) efeqti.
britaneli xelovnebis istorikosTan, stiven benTan diskusiisas mivxvdi, Tu ramdenad did rols TamaSobs warsulSi Seqmnili kulturuli nawarmoebis fragmentebi flobis survilis
da realuri arsebobis survilis CamoyalibebaSi. amgvari survili Zalze axlos dgas aRZrul madasTan.9 teqstis redaqtireba warmoSobs mocemuli teqstis gansxeulebis survils, rac
SesaZloa gadaiqces teqstis avtoris gansxeulebis survilad.
istoriuli komentarebis wera gamowveulia simdidris surviliT da im geometriuli farTobiT teqstis irgvliv datovebuli carieli veliT, romelzec Cveulebriv komentari
iwereba. istorizacia niSnavs warsulis obieqtebis gadaqcevas
erTgvar `wminda~ obieqtebad, romlebic badeben erTdroulad
siSoris SegrZnebasa da maTTan Sexebis survils.
kargad gasagebi da warmatebuli akademiuri swavleba instruqtorisagan iTxovs Tavi Seikavos movlenebis, rogorc winaswar gaanalizebuli da interpretirebuli obieqtebis warmodgenisagan, raTa maT ar dakargon Tavdapirveli bunebrioba
da statusi rogorc fizikurma obieqtebma. am survilTa umetesoba, ramdenadac isini gamowveulia filologiuri saqmianobiT, ganapirobebs filologis warmosaxvis energiis Semotanas.
survilisa da warmosaxvis erTad gamomJRavneba sulac ar aris
SemTxveviTi, radgan warmosaxva gonebis SedarebiT arqauli
unaria, rac imas niSnavs, rom mas gaaCnia gansakuTrebuli siaxlove adamianis sxeulis uamrav sxva funqciasTan.

9.

am aspeqtma ganapiroba erT-erTi Tavis `fragmentebis identificireba~ adreuli


versiis saTauri: `SeWame Seni fragmenti~, 315-27. Cemi momdevno oTxi statiis saTaurebic igive sintaqsuri Sablonisaa: `iTamaSe taqtianad! teqstis redaqtirebis pragmatikis Sesaxeb, identificirebisa da Teoriis SewinaaRmdegebis survili,~ teqstebis
redaqtirebisTvis/Texte edieren, gamomc. glen mosti (Gottingen: Vandenhoeck and Ruprecht, 1998), 237-50; `Seavse mindvrebi! komentarisa da ... Sesaxeb,~ gamocemaSi komentarebi/
Kommentare, gamomc. glen mosti (Gottingen: Vandenhoeck and Ruprecht, 1999), 443-53; `nabiji
ukan zurgi aqcie sikvdils! istorizaciis svlebze.~ gamocemaSi istorizacia/Historisierung, gamomc. glen mosti (Gottingen: Vandenhoeck and Ruprecht, 2001), 365-75; `gaacocxle gamocdileba da daaswari dros! ra SeiZleba iyos filologia, rogorc profesia,~
gamocemaSi klasikis disciplina/Alterumswissenschaft als Beruf, gamomc. glen mosti (Gottingen: Vandenhoeck and Ruprecht, 2002), 253-69.

12

gasaocari da metic, ucnauricaa, rom es gaurkvevloba daZabuloba, dabrkolebebi da meryeoba, rasac iwvevs
filologiuri saqmianoba, Tavsdeba gonebis efeqtsa da realuri arsebobis efeqts Soris da struqturulad da zemoqmedebiT ase axlos dgas esTetikurobis Tanamedrove ganmartebasTan.10 miuxedavad imisa, rom filologiasa da esTetikas
Soris damokidebuleba sakmaod ganyenebulia filologiis
tradiciuli koncefciisa da imijisagan, es ar aris filologiis Zalis is aspeqti, romelic me yvelaze metad mxiblavs.
vfiqrob, am wignSi yvelaze saintereso (Tumca mkiTxvelma es
Tavad unda gadawyvitos) kulturul obieqtebTan muSaobis
sruliad axali, arainterpretaciuli gzebia. imedi maqvs es
arainterpretaciuli gzebi Tavs daaRwevs Geisteswissenschaften
s `sulis mecnierebebis~ Crdils, romelic obieqtebis dematerilizacias axdens da arTulebs kulturul saqmianobaSi
adamianis sxeulis romelime konkretuli nawilis CarTvas. is
reaqciebi, rasac filologiuri saqmianoba, rogorc arsebobis
mravalgvari survili, iwvevs, akademiuri kacobriobis arcerT
oficialur TviTdamowmebas ar ergeba. filologiis klasikuri disciplinaruli gagebidan aseTma, Tundac gramatikulma daSorebam SesaZloa gamoamJRavnos (an sulac Seqmnas) axali
inteleqtualuri stili. es stili SeZlebda mieRwia humanitaruli disciplinebis im sazRvrebisTvis, romlebic, 1900-iani
wlebis dekadebidan, momdinareobs hermenevtikis paradigmaTa wanamZRvrebidan (rac Tavis mxriv dasavluri filosofiis
memkvidreobas warmoadgens).11filologiis Zalis aRiareba, mi
uxedavad am mecnierebis akademiuri tradiciisa, aris specefeqtebis momajadoebeli, ulamazesi da inteleqtualurad gamomwvevi feierverki.

10. ix. es aspeqti mesame TavSi arsebobis Zala.


11. ix. meore Tavi.

13

Tavi

fragmentebis identifikacia

erT-erTi mcire monakveTi uolter benjaminis wignisa cal


mxriv quCaSi (Einbahnstrae) exeba heidelbergis cixesimagris
vizualur mogonebas: `heidelbergis cixesimagre: cisken aR
marTuli nangrevebi orjer ufro mSvenieria darSi, roca Tvali maTi fanjrebidan danaxul an ubralod maT zemoT mcurav
Rrublebs akvirdeba. is moZravi speqtakli, caSi rom idgmeba, RrubelTa formebis daSla am nangrevebis maradiulobas
adasturebs.~1
benjaminis warmosaxva STagonebulia orgvar warmavalobas
Soris kontrastis SegrZnebiT. erTi mxriv, naCvenebia cixesimagris Tavze mcuravi Rrublebis uwyveti rbola da formaTa
swrafi cvla. meore mxriv, cixesimagris nangrevebis atributi
maradiuloba, romelic absoluturad gamoricxavs warmavalobas da cvlilebas droSi. rac unda xSirad wavikiTxo benjaminis mcire teqsti (miuxedavad Cemi didi pativiscemisa),
ver vxsni mis mier SemoTavazebul asociaciur kavSirs nangrevebsa da maradiulobas Soris. ufro metic, ver vxvdebi,
ratom iwvevs ganuwyveteli ngrevis (Zerstrung) SegrZneba maradiulobis (Ewigkeit) STabeWdilebas Tundac es ngreva `ormagdebodes da Zlierdebodes RrubelTa warmavali speqtakliT~
(`bekrftig durch das vergngliche Schauspiel~).
cota xnis win me mqonda saSualeba mecqira heidelbergis cixesimagris Tavze mcuravi RrublebisTvis da nacvlad
maradiulobis SegrZnebisa, aman damafiqra cvlilebaTa or
gansxvavebul ritmze: swrafze (Rrublebis) da nangrevebis
cvlilebis iseT nel tempze, romlis SesamCnevadac damWirda
1.

uolter benjamini, Einbahnstrae, gamocema Gesammelte Schriften, tomi 4, nawili 1 (Frankfurt am Main: Suhrkamp, 1972), 83-148 (citata gv. 123). yvela Targmani Sesrulebulia Cems
mier.

14

warmosaxvaSi gamecocxlebina rogorc misi warsuli dideba,


ise momavalic, sadac Zneli iqneboda am nangrevebSi Senobis
nawilebi amogecno. erTaderTi, rac RrubelTa formebis ganuwyvetel transformacias da cixesimagris materialuri narCenebis transformacias aqvT saerTo da ramac benjaminis yuradReba miipyro, Tumca is amas saTanadod ver gadmoscems, aris
qveteqsturi da, SeiZleba iTqvas, Sinagani ukmarisobis gancda.
bunebrivia, Senobis nangrevebi gvafiqrebs im droze da mdgomareobaze, roca maTi amocnoba SeuZlebelic ki gaxdeba. da
ra saxis ukmarisobis gancda Semoaqvs Rrublebis speqtakls?
pirvel rigSi, es aris imedgacrueba, momdinare im procesidan,
romelic sxva araferia, Tu ara formaTa usasrulo gamokveTa da gaqroba, ganuwyveteli gardamavloba, romelSic isini
verasodes moipoveben stabilurobas.2 gaCenisa da gaqrobis am
TamaSSi ar aris momenti, romelic gamoyofda romelime movlenas, radgan amisTvis saWiroa misi kontrasti raime iseTTan,
rac ar iqneboda dakavSirebuli moZraobasa da transformaciasTan. ufro metic, es TamaSi ara mxolod gamoricxavs nebismieri saxis Svebis SegrZebas, aramed arc ki uaxlovdeba iseT
koncefciebs, rogoricaa `dasruleba~ da `dasveneba~.
benjamini ver xedavs heidelbergis Tavze mcuravi
RrublebiT STagonebuli grZnobis istoriul specifikas. gana
SegviZlia ar warmovidginoT rogor tkbeboda igive sanaxaobiT, magaliTad, empedoklesi? rogor uyurebda igive speqtakls aberaldi mitovebuli monastris nangrevebidan? aseve
utyuarad me SemiZlia davamtkico, rom arsebobs garkveuli
kavSiri benjaminis (miuxedavad mis mier gakeTebuli daskvnebisa) asaxvis obieqtsa da meoce saukunis dasavleli inteleqtualebis filosofiuri repertuaris ZiriTad motivs Soris.3 am
2.

3.

me ar vgulisxmob, rom `droiTi obieqtebi Sesabamisi gagebiT~ (`Zeitobjekte im reinen


Sinn,~ rogorc maT huserli uwodebs) ar SeiZleba hqondeT forma. maT mier garkveuli
formis miReba aris swored is, rasac Cven `ritms~ vuwodebT (ix. Cemi esse `ritmi da
mniSvneloba~ gamocemaSi komunikaciis materializmi, gamomc. hans ulrix gumbrexti
da k. ludvig pfaiferi [stenfrdi, kalifornia: stenfordis universitetis gamocema,
1994], 170-82).
zogadad, benjamini cdilobs Einbahnstrafe-Si asaxuli movlenebi da problemebi Tanamedroved warmoaCinos. ix. `inJinrebi~ Sesavali Cemi 1926 wlis wignisa `cxovreba
drois mijnaze~ (kembriji, harvardis universitetis gamocema, 1997), 93-101.

15

mosazrebis gasamagreblad momiwevs Sua saukuneebis kulturis Sesaxeb sakmaod vrceli Tezisis formulireba.
Sua saukuneebis qristianul kulturaSi centraluri iyo
koleqtiuri rwmena RmerTis adamianebs Soris yofnisa da
garkveuli ritualebis e.w. mesisa, romelsac RvTis arsebobis grZnoba unda gaeZlierebina.4 arseboba, am konteqstSi,
aucileblad ar gulisxmobs ganzomilebas droSi, magram Seicavs saWiroebas sivrculi siaxlovisa. Cven `arsebuls~ vuwodebT yvelafers, rac mocemul momentSi Cveni sxeulisTvis
misawvdomia da xelSesaxebi. qristianuli RmerTis arseboba
ki SesaZlebels xdis misi xorcis Wamasa da misi sisxlis Sesmas.
Tanamedrove kulturaSi, renesansis periodidan dawyebuli,
piriqiT, warmodgena Warbobs realur siaxloves uamrav doneze. amgvarad, Tanamedrove warmodgena ar cdilobs isev axlo
gaxados is, rac iyo, magram aRar aris axlo. ufro zustad, es
sityva gulisxmobs im kulturul saqmianobasa da Cveulebebs,
romlebic rTuli simbolos saSualebiT mkvidrdebian (es simbolo maT TiTqos xelSesaxebs xdis) da ar gulisxmoben droiT
an sivrciT siaxloves. Tuki vigulisxmebT, rom Sua saukuneebisa da Tanamedroveobis es maxasiaTeblebi sayovelTaoa, Cemi
inovaciuri debuleba mdgomareobs SemdegSi: 1800-iani wlebis
im istoriuli momentidan, romelsac Cven `gamosaxulebis
kriziss~5 vuwodebT, Cvens kulturas ganuaxlda siaxlovis
SegrZnebis survili, romelic miuxedavad uamravi saSualebisa, mainc daukmayofilebeli rCeba.6
me-20 saukunis konservatiuli revoluciis yvelaze mgznebare da Tavgamodebuli mcdeloba adamianuri arsebobisTvis
`myari niadagis~ aRdgenisa~; haidegeris daJineba, rom arsebo4. Semdgomi Tezisebi ixileT Cems esseSi `umaterio forma formis, rogorc movlenis winaaRmdeg~, SeniSvnebi Tanamedrove enaze 111 (1996): 578-92; da `Einfhrung: Inszenierung
von Gesellschaft _ Ritual _ Theatralisierung,~ gamocemaSi `Auffuhrung~ und `Schrift~ in Mittelalter
und fruher Neuzeit, gamomc. Jan-dirk miuleri (Stutgart: Metzler, 1996), 331-37.
5. ix. kerstin benki, Krise der Reprasentation,~ gamocemaSi Historisches Worterbuch der Philosophie,
gamomc. ioakim riteri da karfild griunderi, tomi 8 (Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft, 1992), 846-53.
6. am socialuri fenomenis saukeTeso dasturad SeiZleba moviyvanoT sportis (rogorc
aqtiuri, ise sanaxaobrivi) popularoba, maSin roca komunikaciis teqnikur saSualebebs, ukeTes SemTxvevaSi, am mxriv garkveuli orazrovneba axasiaTebT, ramdenadac
isini (mag.: televizia) gvTavazoben realur siaxloves xelSesaxebobis gareSe.

16

bis sakiTxi ontologiuri xasiaTisaa; aleTiis aspeqtebi, arsebobis TviTgamomJRavneba, romelic, rogorc efeqti, ar SeiZleba iyos adamianis nebismieri moqmedebis atributi7 yvela
es intervencia da pozicia mxolod adasturebs ganaxlebul
filosofiur damokidebulebas arsebobasTan kulturis SigniT, romelic efuZneboda (da axlac efuZneba) gamosaxulebis
instituts. magram arsebobs raime, rac dRes arsebul siaxlovis survils ganasxvavebs Sua saukuneebis kulturaSi arsebuli
survilisgan? Tuki Sua saukuneebis kulturas sjeroda, rom
am survils RmerTis siaxlovis SegrZnebiT daikmayofilebda,
Tanamedrove damokidebuleba arsebobasTan asimptotiuria.
Cven TiTqos gamudmebiT vimyofebiT iseT situaciaSi, roca
met-naklebad SevigrZnobT garemomcvel samyaros, Tundac
es samyaro sulac ar iyos axlo. Jan-luk nensi am ormxriv kavSirs `arsebobis saTaves~8 uwodebs, samyarosTan uSualobis gancdas, romelic TiTqos yovelTvis vlindeba da ukan
ixevs. am kuTxiT heidelbergis cixesimagris Tavze mcuravi
Rrublebis peizaJi emsgavseba kidec arsebobis saTaves. nangrevebi gamoxataven mudmivad klebad mTlianobas, romelmac
SesaZloa verasodes miaRwios saboloo ganadgurebis wertils,
xolo Rrublebi formaTa ganuwyvetel warmoqmnis process,
romelic dasrulebul saxes verasodes miiRebs.9
heidelbergis cixesimagre, warmoadgens ra arsebobis gaq
robis usasrulo process, benjaminis da ukve Cveni TvalTaxedviTac, kidev erT mcire nabijs dgams ganadgurebisken da
inarCunebs fragmentis statuss. Tu gavixsenebT, rom dasavlur gatacebas fragmentebiT hqonda intensifikaciis momenti
ganaTlebis kulminaciis momdevno dekadebSi (1800-iani wlebi)
da am dekadebs axasiaTebdaT gamosaxulebis krizisi, maSin aRmovaCenT epistimologiur niadags, an minimum epistimologi

7.
8.
9.

martin haidegeri, Sein Und Zeit, me-15 gamocema. (Tubingen: Niemeyer, 1984), 44.
ix. Jan-luk nensi, siaxlovis saTave (stenfordi, kalifornia: stenfordis universitetis gamocema, 1993).
simrTele/sisrules Soris damokidebuleba iTxovs sistematur fiqrs. srul siaxloves piradad me vukavSireb sisrule/simrTelesTan, Tumca vvaraudob, rom droebiTi
obieqtebi (mag.: Rrublebi, ix. SeniSvna 2), miuxedavad siaxlovisa, toveben ukmarisobis
gancdas. guldasmiT Sesaswavlia mxolod gansxvaveba siaxlovis saxeebs Soris.

17

ur rezonanss im mimzidvelobisTvis, romelic Tan axlavs nangrevebTan da fragmentebTan arqeologiur da filologiur


muSaobas. SeiZleba vifiqroT, rom gamosaxulebis krizisma,
gamosaxulebasa da samyaros Soris manZilis CaSlam gamoiwvia
siaxlovis survilis dabruneba. am TvalsazrisiT fragmenti
Tavisi arsiT warmoadgens arsebobis gaqrobis metonimias.
torsis Tu teqstualuri fragmentis aRdgeniTi samuSaoebi ki
SeiZleba mivakuTvnoT formaTa gamokveTa-gaqrobis process,
romliTac heidelbergis Tavze mcuravma Rrublebma ase moxibles uolter benjamini.
rogor amovicnoT fragmenti? saerTo wesi, romelic gamoiyeneba yvela aseT SemTxvevaSi aris is, rom ufro
didi mTelis nawili gamoiyureba rogorc metonimia, romelic
asaxavs mTels. da rogor amovicnoT is mTeli, romelsac es
fragmenti ekuTvnis? Cven rasakvirvelia, maT ver vcnobT,
radgan ganmartebis Tanaxmad fragmenti ar SeiZleba arsebobdes mTelTan erTad. Tavdapirvelad Cndeba erTgvari ukmarisobis intuiciuri gancda arsebuli obieqtis daTvalierebisas.
albaT pirvelad viRacam igrZno, rom mTebi iosemitis parkis
garSemo igive adgilas adre arsebuli landSaftis fragmenti
iyo. landSaftis SemTxvevaSi ukve fragmentad qceulis mTlad
warmosaxva unda eyrdnobodes geologiur da fizikur albaTobas an esTetikur msjelobas, gamomdinares sxva mTebis an
baris Seswavlidan. nawarmoebis SemTxvevaSi ki misi fragmentad da mTelis nawilad cnoba momdinareobs avtoris savaraudo ganzraxvis warmodgenidan. fragmentze dayrdnobiT Cven
aRmovaCenT mcire kavSirs avtoris realur ganzraxvasTan, ga
movyofT sxvadasxva principebs, romlebic SesaZloa CarTuli
iyos WeSmarit ganzraxvasTan da vayalibebT fragmentebis ti
pologias.
Cven yvelam viciT romantizmis klasikuri istoriidan, rom
zogjer teqstebs fragmentad vTvliT da mxolod Semdeg aRmoCndeba, rom avtors ganzraxuli hqonda fragmentulobis
imitacia. aseT SemTxvevaSi Cven gamogvaqvs daskvna, rom aRniSnuli teqsti zustad Seesabameba avtoris ganzraxvas. samuSao

18

hipoTezis doneze rom vimsjeloT, garkveuli sisrule, romelic avtorma gonebaSi warmoidgina, raTa fragmentis efeqtis
mqone teqsti Camoeyalibebina, Cven gvkarnaxobs aseTi efeqtis
Seqmnis realur mizezs. miuxedavad amisa, amgvari virtualuri
sisrulis (romelic TavisTavad arasodes gamoaSkaravdeba)
`aRdgena~ yovlad usargeblo filologiuri samuSao iqneboda. piriqiT, aseTi mcdeloba gulubryvilobadac ki CaiTvleboda, radgan fragmenti, romelic avtoris mier Tavidanve
amgvaradve iyo Cafiqrebuli, fragmenti ar aris. elementaruli tipologiis konteqstis pirveli gamovlineba cxadyofs,
rom Cven vvaraudobT Zaladobriv Carevas, romelmac gamoiwvia
original teqstsa (ufro zustad formas) da Cvenamde moRweul
teqsts Soris gansxvaveba. aRniSnuli Zaladoba SeiZleba momdinareobdes ganzraxvidan, romelic winaaRmdegobaSia avtoris
ganzraxvasTan da gaaCnia TviTimitaciis uzarmazari Zala. naTelia, rom fragmentaciis meore SemTxveva asaxavs imas, rasac
Cven `cenzuras~ vuwodebT. fragmentacias cenzuras vuqvemdebarebT upirveles yovlisa imitom, rom cenzorma yovelTvis
icis, risi amogdeba unda da meorec, is ar dauSvebda im teqstis fragmentacias, romelmac cenzura gaiara. es niSnavs, rom
Zalze Znelia aseTi teqstis fragmentis amocnoba, magram Tu
moxerxda cenzorisa da misi ganzraxvebis amocnoba, rTuli ar
iqneba sruli teqstis warmodgena. sabolood, fragmentaciis
mizezebad SeiZleba miviCnioT Zaladobrivi fizikuri movlenebi an ganadgurebis neli procesi, romelic moklebulia
yovelgvar winaswarganzraxulobas. mizezebi fragmentaciis
am ukanaskneli tipisTvis faqtiurad ganusazRvrelia: xanZari
da nesti; melnis gamkrTaleba; papirusis, pergamentisa Tu qaRaldis gacveTa; im Senobis kedlebis dangreva, romelzec teqsti iyo dawerili (gansakuTrebiT xSiria Sua saukuneebSi),
ukve gamoyenebuli saweri masalis gamoyeneba axali warweris
gasakeTeblad.
neba momeciT gverdze gadavdo SekiTxva imis Ta
obaze, Tu ramdenad marTebulia mesame tipis fragmentebad
kanonizacia, radgan es Cemi ganxilvis Temas ar warmoadgens.

19

fizikuri mizezi, romelic yvela tipis fragmentze Cans, aris


veli an misi ufro dramatuli formulireba, `naiarevi~
romelzec Cerdeba xolme teqstis mimdinareoba da sadac
Cven fragmentaciis fizikur mizezebs aRmovaCenT. aseTi naiarevebi mesame tipis fragmentebisTvis gardauvalia da minda
aRvniSno, rom maTi arseboba mniSvnelovnad cvlis Cven mier
sruli teqstis warmodgenas. aseTi naiarevebis aRqma cvlis
Cvens pozicias teqstTan mimarTebaSi: maT Cveni yuradReba
gadaaqvT garegnul saxeze, ufro zustad materialurobaze.10
am TvalsazrisiT, diakritikuli konvenciebi, romelTac Cven
warmovadgenT gamocemaSi originalis arateqstualuri elementebis miTiTebisas (mag.: frCxilebi, romelic migviTiTebs,
sad mTavrdeba originali) sulac ar aris eqvivalenturi imisa,
rasac originalis vizualuri daTvalierebisas vxedavT. teqstis garegnuli saxis SeswavlisaTvis Cven viyenebT avtomatur
gaSifrvas. nacvlad avtoris mier Cafiqrebuli mniSvnelobisa,
koncentracias vaxdenT teqstis, rogorc materialuri obieqtis grZnobad Tvisebebze. SesaZlebelia materialur fragmentTan Sexeba, xelis gadasma, SeWma, ganadgureba. am aspeqtis
xazgasma aucilebelia fragmentis materialurobis SecnobisTvis, rac did rols TamaSobs Cveni warmosaxvis SedegisTvis. ramdenadac materialuri arseboba stimuls aZlevs warmosaxvas da warmoadgens im survilis obieqts, romelsac Jan-luk
nensim `arsebobis saTave~ uwoda. igive damokidebulebis ufro
metaforuli asaxva SesaZlebelia magiuri mimzidvelobis mox
mobiTac. teqsti, rogorc materialuri obieqti saSualebas iZ
leva ukeT warmovidginoT warsulis samyaro, Tumca, ra Tqma
unda, ar arsebobs imitirebuli urTierToba im samyarosa
da teqstis formas Soris. magram nacvlad metaforebis SemuSavebisa, modiT, kulturul obieqtebsa (gansakuTrebiT teqstebs) da Cvens warmosaxvas Soris urTierTqmedebis konceptualizacia movaxdinoT.

10. ix. devid uielberi, `warweris garegnuli saxe~, stenfordis literaturuli mimo
xilva 9 (1992): 11-24.

20

mkacrad fenomenologiuri TvalsazrisiT, im analizis konteqstSi, romelic izRudeba adamianis gonebis TviT
referencirebulobiT, SeuZlebelia SevewinaaRmdegoT Janpol sartris esses, LImaginaire. sartris analizis Tvisebebi da
am midgomis sazRvrebi saSualebas iZleva avxsnaT, ratom aris
gamoqveynebidan naxevari saukunis Semdegac es traqtati ase
mniSvnelovani adamianis gonebis Sesaxeb nebismieri filosofiuri diskusiisTvis.11 erT-erTi upirvelesi gamorCeuli
laitmotivi, romelsac sartri ayalibebs, aris mtkiceba imisa, rom warmosaxvaSi suraTebi yovelTvis sruli saxiT warmogvidgebian: `Cveni gagebiT, codna gulisxmobs TandaTanobiT
formirebas, xolo warmosaxvaSi formirebuli suraTi dauyovnebel codnas. Cven vxedavT, rom warmodgena pirvelive wuTidan sruli saxiT gvexateba.~12 es dakvirveba dagvexmareba
gavigoT, Tu ra specifikuri struqturuli adgili SeiZleba
daikavos warmosaxvam teqstebisa da sxva nawarmoebebis aRdgenis saqmeSi. Tavdapirvelad warmosaxva gvTavazobs sisrulis
ideas, im sawyiss, romliskenac SeiZleba mivmarToT filologiuri Tu arqeologiuri samuSaoebi. Tumca unda aRiniSnos,
rom warmosaxvas ar SeuZlia moaxdinos raime saxis arsebiTi
konkretizacia an diferenciacia, an Tavdapirveli warmodgenis koreqcia: `Tuki warmosaxvaSi vatrialebT rame kubis
formis obieqts, TiTqos is Tavis yvela mxares TanmimdevrobiT gviCvenebdes, savarjiSos dasasruls veranair progress
ver mivaRwevT, verafers aviTvisebT.~13 es niSnavs, rom Tavdapirveli warmodgenis dasaxvewad, imisaTvis, rom aRvadginoT
mTlianoba, warmosaxvas sWirdeba stimulireba konteqstualu
ri codnis elementebiTa da obieqtis detaluri dakvirvebiT.
Tumca imis gamo, rom SeuZlebelia saTanado sicxadiT uzrunvelyofa, winaswar verasodes ganvsazRvravT ras warmogvidgens sabolood Cveni warmosaxva. is ganuwyvetliv gaurbis
cnobier kontrols. sartri amas ukavSirebs im faqts, rom warmosaxvis Sinagani struqtura Cvens TviTanalizs ar eqvemde11. ix. `Namensregister~ volfgand iseris gamocemaSi Das Fiktive und das Imaginre: Perpektiven
literarischer Antropologie (Frankfurt am Main: Suhrkamo, 1991), 521. sartris esses sruli saTauri aris LImaginaire: psychologie phenomenologique de limagination (Paris: Gallimard, 1940).
12. ix. sartri, LImaginaire, 19
13. iqve.

21

bareba. warmosaxvas mxolod misi nayofiT SevicnobT: `aRqmiTi


cnobiereba Tavisi arsiT pasiuria. SedarebisTvis, warmosaxviTi cnobiereba spontanuria da mocemuli obieqtis suraTs
spontanurad qmnis da inaxavs.~14 SeiZleba iTqvas, rom Cveni
warmosaxva ar akonkretebs Seqmnili suraTis ontologiur
statuss (`realurobis xarisxs~):
cnobierebis yvela mdgomareoba yovel Tavis obieqts Taviseburad warmoaCens. Semecneba, magaliTad, mas warmoaCens rogorc arsebuls. warmodgena moicavs rwmenasa da pozicirebas da
vlindeba mxolod da mxolod oTxi formiT: obieqtis pozicireba rogorc arsebulis, rogorc ararsebulis, rogorc sxvagan
arsebulis da `TviTneitralizacia~ arsebulis pozicirebis
uaryofa. am formaTagan ori aris kompromisi; meoTxe aris ukve
pozicirebulis neitralizacia. mesame moicavs obieqtis namdvili arsebobis uaryofas da arsebobas dRevandelobaSi. amgvari
pozicireba es kritikuli dakvirveba, arasodes arafers Seh
matebs erTxel Camoyalibebul obieqts, radgan suraTis Secnobas misi pozicireba ganapirobebs. 15

Tu warmosaxvaSi gaCenil suraTebs ormagi ukmarisoba axasiaTebT (zemoxsenebuli specifikaciis ukmarisoba ontologiuri statusidan gamomdinare da garegnuli diferenciaciis
ukmarisoba), SesaZlebelia vivaraudoT, rom warmosaxvis dakavSireba fragmentTan am nakls amoavsebda. neba momeciT, kidev
erTxel aRvniSno, rom fragmentis konkretulobas, romelic
Cvens warmosaxvas detalurobiT kvebavs, saboloo jamSi mivyavarT teqstis originaluri mTlianobis detalur suraTTan.
amgvarad aRdgenili teqsti sakmaod rTulia, magram naTeli da
araorazrovani. miuxedavad imisa, rom fragments ganvixilavT
rogorc awmyosa da warsulSi (Seqmnis periodSi) arsebuls, ar
xdeba Cven mier warmosaxvis daxmarebiT aRdgenili nawilis
pozicireba. savaraudo nawils ganvixilavT rogorc warsulSi
da ara Cvens droSi arsebuls.
naTeli unda iyos, rom fragmentebs, rogorc obieqtebsa
da Cvens warmosaxvas, rogorc teqstis aRdgenis saSualebas Soris urTierTdamatebiTobis es ori aspeqti ar aris ma14. iqve, 26.
15. iqve, 24.

22

terialuri obieqtebis meSveobiT warmosaxvis intensifikaciis identuri, intensifikaciisa, romelsac me jadosnoba


vuwode. magaliTad, Teatralur samyaroSi erT-erTi yvelaze
gavrcelebuli teqnika msaxiobTa warmosaxvis gaumjobesebisa,
fizikur varjiSTan erTad, aris obieqtebis gamoyenebiT TamaSi.16 jorj herbert midi awmyos filosofiaSi igonebs STambeWdav, TiTqmis miTologiur moTxrobas, romelSic Cans, rom
is SesaZleblad miiCnevs materialuri obieqtebis saSualebiT
warmosaxvis gaumjobesebas. midi `warmodgenas~ (`warmosaxvas~
da `warmosaxul suraTebs~) ukavSirebs adamianis evoluciis
adreul safexurs. `distancia-stimuli~ (aRqma obieqtebisa,
romlebic sivrculad axlos arian, magram aRmqmeli maTTan
fizikur kontaqtSi ver Sedis) saxifaTo an sasurveli situaciis warmodgenas acxovelebs da dauyovnebeli fizikuri kontaqtisken ubiZgebs (`kontaqti-gamocdileba~). es warmodgena
aseve dauyovnebliv unda iwvevdes samoqmedo nervis gaaqtiurebas da kunTis moZraobas (ukan daxevas an agresias):
aRqmadi obieqtebi TavianTi grZnobadi Tvisebebidan gamomdinare cnobierebis sferos ganekuTvneba; `distancia-stimuli~
Seicavs `kontaqti-gamocdilebis~ erTgvar winapirobas da viTardeba organizmis sapasuxo reaqciis saSualebiT....... amgvarad,
daSorebuli obieqti aris yvelaferi is, risi gakeTebac SegviZlia misTvis, misiT an misi daxmarebiT an imiT, risi gakeTebac
mas SeuZlia CvenTvis. is arsebobs iseve myisierad, rogorc Cven
mas aRviqvamT, magram viTxovT am aRqmis dasturs. es mizanmimarTuli sapasuxo reaqciebi organizmSi arsebobs rogorc tendenciebi da warsuli reaqciis Sedegebi da vlindeba aRqmis Sesabamisad. am ukanasknels `warmodgenas~ vuwodebT. 17

midis warmodgena `daSorebul obieqtze~, romelic aris


`yvelaferi is, risi gakeTebac SegviZlia misTvis, misiT an misi
daxmarebiT an imiT, risi gakeTebac mas SeuZlia CvenTvis~ msgav
16. ix. andrea bahri, Imagination und Korper: Ein Beitag zur Theorie der Imagination mit Beispielen aus der zeitgenossichen Schauspielinszenierung (Bochum, Germany: Brockmeyer, 1990), gansakuTrebiT 63, 81.
17. jorj Herbert midi, awmyos filosofia (La Salle, lll.: Open Court, 1959 [1932]), 74. cxadia,
midis moTxrobis mniSvnelobas Cemi argumentaciisTvis saerTo TiTqmis araferi aqvs
mis RirebulebasTan empiriuli TvalsazrisiT. me mids vexebi imitom, rom (1) mas Tavmoyrili aqvs yvela is Tanmimdevruli dakvirveba warmosaxvaze, romalsac gadamwyveti
mniSvneloba aqvs Cemi sadiskusio TemisTvis da (2) amiT is ayalibebs yvelaze damajerebel axsnas imisa, rom materialur sagnebTan siaxlove warmosaxvas aumjobesebs.

23

sia haidegeris koncefciisa `misawodeblad gamzadebuli~.18


am ukanasknelSi igulisxeba Cveni Tviseba, samyaro da misi obieqtebi yoveldRiurad winaswar interpretirebulad miviRoT.
maTi interpretacia xdeba Cveni savaraudo saWiroebebidan da
im savaraudo funqciebidan gamomdinare, romelTa Sesrulebac
am obieqtebs SeuZliaT. Cven iSiaTad aRviqvamT velosipeds, rogorc metalisa da rezinis SesaniSnav geometriul konstruqcias. aseTi obieqtis danaxva iwvevs velosipedis tarebis warmodgenas. am warmodgenaTa umetesoba, Tu ara yvela, gulisxmobs
Cveni sxeulis monawileobas. swored aq ikvreba kvanZi, romelic
aerTebs obieqtebis xelSesaxeb arsebobas, gonebis STagonebasa
da sxeulis aqtivobas. materialuri sagnebis grZnobad aRqmas
moqmedebaSi mohyavs Cveni warmosaxva, xolo warmosaxvas moqmedebaSi mohyavs sxeuli. moqmedeba, rogorc wesi, mimarTulia
obieqtebTan erTianobisken (agresia: SeWame Seni fragmenti!) an
daSorebisken (ukan daxeva: gaeqeci fragments!).
midis Tanaxmad, es reaqciebi miekuTvneba kacobriobis ganviTarebis adreul stadias. stadias, romelic win wamoiweva
homo sapiensis arsebobis mxolod specifikur SemTxvevebSi.
Cveulebriv, Cveni warmosaxvis Sedegi iRebs koncefciis saxes
da aferxebs uSualobas warmodgenasa da realur moqmedebas
Soris. SesaZloa is iSviaTi SemTxvevebi, roca Cven SevigrZnobT
warmosaxvisa da sxeulis arsebiT gamococxlebas, dakavSirebulia esTetikur gamocdilebasTan. marTebuli iqneboda gamog
vericxa `gazviadeba~, im obieqtebTan mimarTebaSi, romlebic
SiSs iwveven ara maTi `obieqturi saxifaToobis~, aramed imis
gamo, rom (rogorc amas Jan-fransua liotardis narkvevSi kantis Kritik der Urteilskraft-is Sesaxeb vkiTxulobT)19 Cveni warmosaxva maT ver gardaqmnis mdgrad, `sinTetikur~ suraTebad?
meore mxriv, agresiis, survilis, SimSilis mxriv, Jak lakanis
cnobili SeniSvnebi `adamianis Tvalis sixarbeze~ (`loeil plein de

18. haidegeri, Sein und Zeit, 15, 16.


19. ix. Jan-fransua loitardi, Lecons sur lanalitique du sublime (Kant, Critique de la faculte de juger,
23-29) (Paris: Galile, 1991), 271.

24

voracite~)20 gvTavazobs koncefciaTa mTel repertuars, romle-

bic gvabruneben fragmentis ganzomilebaSi zogad msjelobasTan. lakanis debulebas, romlis mixedviTac adamianis survilis
obieqti sxvisi survilia da is Tavs TviTgamovlenis sxvadasxva
saSualebiT warmoadgens (`une sorte de desir a lAutre, au bout duquel
est le donner-a-voir~), gaaCnia sagulisxmo Tavisebureba: `sxva~ arasodes aris srulad arsebuli da xiluli. rasac realurad vxedavT da rac Cveni survilis motivacias iwvevs, aris lakanis
TqmiT mxolod fragmenti, `un objet petit a~. fragmenti, romelsac
Cven mTelis nawilad aRviqvamT da vSiSobT, rom am mTels viRac sxva miisakuTrebs: `es namdvili Suria. rasTan SedarebiT
mkrTaldeba sagani? maradiulobasTan SedarebiT. swored amis
gamo gamoeyofa patara `a~imas, razec iyo mimagrebuli da xdeba
viRac sxvisi sakuTreba an kmayofilebis obieqti.~
veTanxmebi im azrs, rom msgavsi spekulaciebi daujereblad JRers, gansakuTrebiT iseT sferosTan mimarTebaSi, rogoricaa teqstis aRdgenis Sromatevadi da maRalteqnikuri
saqmianoba. me albaT ganvagrZobdi amgvar urTierTkavSirze
saubars, rom ar arsebobdes stiven benis dokumentirebuli
dakvirveba Temaze: `sityvieri mada, rogorc obieqtebisa da
fragmentebis daniSnuleba~, gansakuTrebiT me-18-19 saukuneebSi.21 beni gvarwmunebs, rom arsebobs realuri (Tundac
lakaniseuli gagebiT) urTierTkavSiri fragments, sxeuls,
warmosaxvasa da istoriul gamocdilebas Soris, raRac ufro
TvalsaCino, vidre filosofiuri koncefciebis rTuli ornamentebia. swored amitom iyenebs beni Tavis arqivul gamoZiebas istoriuli warmosaxvis gamocdilebis aRsawerad: `iwyeba
imiT, rasTan Sexebac SeiZleba da rac saxelis jadosnuri ZaliT miemarTeba istoriuli gamocdilebis, rogorc Sualeduri gansxvavebisken.~22
20. ix. `Quest-ce quun tableau?~ (lecon IX) Jak lakanis gamocemaSi Le Seminaire, livre XI: les quatre
concepts fondamentaux de la psychanalyse (1964) (Paris: Seuil, 1973), 120-32, gansakuTrebiT 130-31.
21. ix. stiven beni, `Clio in Part: On Antiquarianism and the Historical Fragment,~ gamocemaSi
istoriis gamogonebebi: esseebi Temaze warsulis reprezentacia (manCesteri, didi
britaneTi: manCesteris universitetis gamocema, 1990), 100-21 (citata gv114).
22. iqve, 119.

25

miuxedavad misi arsebobis Teokratiuli da empi


riuli dasturisa, warmosaxvasa da istoriul rekonstruqcias Soris kavSiri yovelTvis iwvevda erTgvar uxerxulobas.
es grZnoba momdinareobs im mosazrebidan, rom refleqsurobis maRali xarisxi da is TviTkontroli, romelic nebismier
samecniero meTods axasiaTebs, ar unda iyos Secvlili warmosaxviT, radgan am ukanasknels, rogorc subieqtze dafuZnebul
unars, axasiaTebs arakontrolirebadobis tendencia. hansgeorg gadameris Wahrheit und Methode-c ki, romelic cnobilia
yvela saxis analitikuri operaciebisa da inteleqtualuri
stilisadmi loialurobiT23 (rac unda moklebuli iyos is akademiur sizustes), 500 gverdian diskusiaSi Tavs aridebs sityva: warmosaxvis gamoyenebas. es yvelaferi kidev ufro damaintrigebeli xdeba, Tu gaviTvaliswinebT, rom gadameris mier
`interpretaciis xelovnebis~ aRwera swored am koncefcias
iTxovs. vnaxoT, misi komentari istorikosis interpretaciis
Tavisuflebaze:
`meore mxriv, `obieqtis~ mxriv is gulisxmobs tradiciis
dacvasa da gamoyenebas mTeli Tavisi SesaZleblobebiT da mdidrdeba axali yoveli aRmqmeliT. roca tradicia laparakobs,
yovelTvis raRac iseTi wamoiwevs win, rac adre ar Canda. amis
magaliTad SeiZleba nebismieri istoriuli obieqti gamogvadges, iqneba es poeziis nimuSi Tu mniSvnelovani movlena, tradiciuli yovel jerze axali saxiT warmogvidgeba. roca homerosis
`iliada~ an aleqsandre didis laSqroba indoeTSi tradiciasTan
axlebur SesabamisobaSia, ufro mets moicavs, vidre es teqstSia.
ufor metic, es msgavsia realuri dialogisa, sadac TiToeuli
Tanamosaubre igebs raRac axals, rasac damoukideblad vera-

sodes gaigebda~.24

me arc imas vamtkiceb, rom gadameri warmosaxvis koncefcias Segnebulad aridebs Tavs da arc imas, rom man Secdoma

23. metic, gadameris igni mimarTulia im mosazrebis sawinaaRmdegod, rom adamianur bunebas ar SeiZleba sakuTari meTodi hqondes. ix. misi Wahrheit und Methode: Grundzge einer
philosophischen Hermeneutik, meore gamocema, (Tbingen: Mohr, 1965), 5. `ar arsebobs adamianur bunebis Sesabamisi meTodi.~
24. iqve, 437-38 (Cemi xazgasma)

26

dauSva, roca arc ki axsena is. me ubralod minda xazi gavusva


Semdegs: zemoT moyvanil citatas aklia sityva `warmosaxva~,
Tumca sxva mxriv is misi mniSvnelobis irgvliv trialebs da
hans georg gadamers, sxva filosofosebisgan gansxvavebiT, ar
aqvs mizezi am Temas Tavi aaridos.
gadameris sifrTxile savaraudod dakavSirebulia imasTan,
rasac sartri `spontanurobas~ uwodebs. am specifikur aspeqts
volfganf iserma ufro detaluri filosofiuri analizi miuZRvna.25 iseri diskusias iwyebs imis xazgasmiT, rom warmosaxvas ar gaaCnia `aqtivizaciis potenciali~ da moqmedebisaTvis
garegan stimuls saWiroebs. es niSnavs imas, rom aqtivizaciisas warmosaxva subieqts emorCileba, magram roca Sedegi ukve
saxezea, imave subieqtis kontrols aRar eqvemdebareba.
imis gamo, rom warmosaxvas winaswarganzraxuloba ar axasiaTebs, is gaxsnilia nebismieri ganzraxvisTvis. amgvarad, ganzraxva mijaWvulia imasTan, rac misi meSveobiT gaaqtiurda da impulsebi mudmiv zemoqmedebas ganicdian. Tumca warmosaxva ki ar
eqvemdebareba ganzraxviseul aqtivizacias, aramed Tavs avlens
mxolod impulsebTan urTierTqmedebaSi da misi Sedegi ganzraxvasa da warmosaxvaze meticaa. rasTanac ar unda mivyavdeT am zemoqmedebas warmosaxvis aqtivaciidan, is sabolood iqceva adgilad, sadac warmosaxvis sxvadasxva impulsi iyris Tavs. 26

es kavSirebi `warmosaxvasa da misi mobilizaciis saxeebs Soris~ (Tumca erT-erTi saxe swored individualuri ganzraxvaa)
Seicavs kontrolidan gamosvlis safrTxes da iseris TqmiT, 27
ara mxolod Sordeba yoveldRiurobas rogorc `ocnebebi da
halucinaciebi~, aramed iZens iseTi racionaluri saqmianobis konteqsts, rogoricaa ekonomikuri azrovneba da teqstis
redaqtireba. me, ra Tqma unda, ar vcdilob uarvyo erTgvari
eTnogenezi racionalobasa da warmosaxvis spontanurobas Soris. miuxedavad amisa, warmosaxvis aqtiuri gamoyeneba da is aka
demiuri racionaloba, rasac filologis saqmianoba iTxovs,
25. ix., gansakuTrebiT, `Das Zusammenspiel des Fiktiven und Imaginren,~, iseris Das Fiktive und
das Imaginare, 377-411.
26. iqve, 377-78.
27. iqve, 381.

27

aucilebelia teqstebis aRdgenis saqmeSi. roca saubaria e.w.


`naiarev~ fragmentebze, ar arsebobs standartuli racionaluri gza hipoTezurad srul teqstamde. meore mxriv, verasodes
viqnebiT bolomde darwmunebuli, rom teqsti ar Seicavs Cveni
warmosaxvis heterogenul kvals. rogor SeiZleba mivxvdeT,
rom aRdgenili riTma ar aris sasurveli riTma? `fragmentis
SeWma~ am SemTxvevaSi ormag mniSvnelobas iZens. erTi mxriv,
gvaqezebs gamoviyenoT Cveni warmosaxvis arcTu kontrolirebadi efeqti, meore mxriv, Tu vecdebiT winaaRmdegoba gavuwioT araakademiur warmosaxvas, es Seexeba filologis movaleobas da gamoiwvevs yovelgvari subieqturis aRmofxvras da
aqedan gamomdinare, warmosaxvasTan misi kavSiris anarqonistuli narCenebis mocilebas. gamoviyenebT warmosaxvas Tu ara,
yvelaze uaresi iqneboda Tavis motyueba, TiTqos wminda mecnieruli gadawyveta arsebobdes.

28

Tavi

teqstebis redaqtireba

cota mecnieri Tu dominirebs akademiur disciplinaSi mTeli sicocxle ise, rogorc ramon menendes pidali dominirebda
espanur filologiaSi 70 wlis ganmavlobaSi. 1890-ian wlebSi
dabeWdili espanuri erovnuli epikis El Cantar de mio Cid monumenturi samtomiani gamocemiT man saxeli daimkvidra, rogorc
espaneTis erovnuli filologiuri tradiciis damaarsebelma
da gardacvalebamde (1968w) erT-erT yvelaze produqtiul
warmomadgenlad iTvleboda. miuxedavad imisa, rom mas xSirad
(arcTu umizezod) akritikeben espanuris sakuTar kastiliur
kulturasTan gaigivebisTvis, xolo misi xedva cotaTi monoliTuric ki Cans, ramon menendes pidals uzarmazari wvlili
miuZRvis espanur enaSi, literaturasa da kulturaSi. xolo
misma kontribuciam Sua saukuneebis frangul literaturasa
da imave periodis laTinurSi mas gasuli saukunis erT-erTi
udidesi humanistis saxeli mouxveWa.1
misi akademiuri miRwevebis gacnobis Semdeg, Znelia ar gaocde menendes pidalis gansakuTrebuli damokidebulebiT
im teqstebTan mimarTebaSi, romelTa redaqtireba da anal1.

menendes pidalis biografia ixileT kurt Snelis `Nachwort~-Si, ramon menendes pidalis Dichtung und Geschichte in Spanien (Leipzig, 1984), 258-82. menendes pidalis Cid-is gamocema (saintereso SesavliT) yvelaze xelmisawvdomia Obras completas de Ramn Menndes
Pidal-is meoTxe gamocemaSi, tomi 3-5 (madridi, espasa-kalpe, 1964-69). menendes pidalis
filologiuri saqmianobis mimoxilva kulturul konteqstSi ixileT Cems esseSi Lebende Vergangenheit: Zur Typologie der Arbeit am Text in der spanischen Kultur~, Das fremde
Wort: Studien zur Interdependenz von Texten: Festschrift fur Karl Mauer zum 60. Geburstag, gamomcemeli ils nolting-haufi da ioakim Sulzi (Amsterdam: Gruner, 1988), 81-110; `Las versions
que agradan mi imaginacion oder: von Menendez Pidal zur postmodernen Editions-praxis?~
gamocemaSi Textuberlieferung Textedition Textokommentar: Kolloquium zur Vorbereitung einer
kritischen Ausgabe des `Sueno de la muerte~ von Quevedo (Bochum, 1990), gamomcemeli ils nolting-haufi Tubbingen: Nrr, 1993), 57-72; `modernizmis filologiuri gamogoneba: menendes
pidali, garsia lorka da harlem renesansi~ gamocemaSi Suasaukuneebis momavali: Sua
saukuneebis franguli literatura 1990-ian wlebSi, gamomcemeli uiliam d. padeni
(gainsvili: floridis universitetis gamocema, 1994), 32-49.

29

izic mas ekuTvnis, radgan is umetesad enTuziastis, metic,


poetis eniT saubrobs: `amgvarad, me gavxdi erTaderTi espaneli, romelsac ufro meti romani aqvs wakiTxuli, vidre
mis romelime Tanamemamules. teqstebi, romelTa kiTxvac miyvars, romelTac me mkiTxvels vawodeb, erovnuli tradiciis
nawilia.~ 2 menendes pidals swamda, rom romanebis (ufro zustad, leqsis saxiT gadmocemuli mcire moTxrobebis) da zepiri
poeziis espanuri tradiciidan amokrebili sxvadasxva Janris teqstebis gamoqveynebiT is literaturas im poeturobas
daubrunebda, rac, misi azriT, ase aklda Tanamedrove msoflios: `dRes tradicia TiTqos dakninebulia, radgan mxolod
glexebs Soris arsebobs, magram ratom ar unda gacocxldes is
ufro kulturul garemoSi? yovel SemTxvevaSi, Cemi gonebisTvis am tradiciis aRdgena rTuli ar yofila. me ganvixile
mravali varianti, romlebic, darwmunebuli var, arafriT gansxvavdeba Soreuli warsulis avtorTa variantebisgan.~3 Cven
vxedavT, rom menendes pidalis roli kulturul aRdgenaSi
iseTivea, rogorc roli folkloris momRerlisa: is swavlobs
uamrav teqsts, xelaxla gamoscems maT, amdidrebs Tavisi sakuTari variantebiT da sabolood ubrunebs maT ers, romelmac,
menendes pidalis `neotradiciuli~ gagebiT, es teqstebi Seqmna. am kuTxiT anekdoturic kia is faqti, rom menendes pidalis saqmianobam kulminacias miaRwia swored maSin, roca man
droebiT mxedveloba dakarga. es ki yovelTvis asocirdeboda
poeturi warmosaxvis gacxovelebasTan.
magram SesaZlebelia ki, iTamaSo erTdroulad filologisa
da momRerlis (an poetis) roli? iyo filologi da momRerali
erTi da igive teqstTan mimarTebaSi? gana filologma Sors ar
unda daiWiros Tavi axali variantebis warmodgenisgan? misi
saqmianoba xom mxolod maTi aRnusxvaa da ara gamogoneba. rac
unda marTebulad JRerdes aseTi kiTxvebi, menendes pidali
gacilebiT nakleb eqscentrulia, vidre erTi SexedviT Cans.
es mxolod Cemi mosazrebaa, rom yvela redaqtori asrulebs
2.
3.

ramon menendes pidali, Flor nueva de Romances viejos, gamomcemeli ramon menendes pidali,
me- 1 -6 gamocemis winasityvaoba.
menendes pidali, `El romancero: Su transmission a la epoca moderna~ (1910), gamocemaSi Estudios sobre el romancero, Obras completas-is me-11 tomi (madridi: espasa-kalpe, 1973),

30

momRerlis, poetis an avtoris rols (rogorc wesi, naklebi


SegnebiT, vidre menendes pidali) da rom am nabijis gareSe
redaqtori ar Sedgeba. TiToeuli roli (or gansxvavebul
doneze: avtorisa da redaqtoris) SeiZleba gulisxmobdes
subieqturobis sxvadasxva konstruqcias, rac migviTiTebs im
gansxvavebul filologiur stilze, romelTac Cveni profesiuli garemo moicavs. magaliTad, radgan menendes pidalma
sakuTari Tavi Sua saukuneebis da folkloris momRerleb
Tan gaaigiva, misi redaqtirebis stili gverds ver auvlida im
mravalricxovan xelnawersa da variants, romlebic ase tipuria Sua saukuneebisTvis. swored am gziT Seitana uzarmazari
wvlili menendes pidalma im saqmeSi, rasac Tavad `tradiciis
gacocxlebas~ uwodebda. am esseSi `redaqtirebis pragmatikis~ saTauriT me ganvixilav damokidebulebas identifikaciis
subieqtis sxvadasxva, met-naklebad warmosaxviT rolebs, redaqtorebis rolsa da filologiuri saqmianobis stils Soris. menendes pidalis eqscentruloba avtoris rolis TamaSSi
ki ara, ufro imaSi gamoixateba, rom is amas Segnebulad akeTebs
da bednieric ki aris.
miuxedavad amisa, menendes pidalis skolaze gacilebiT
mkacri filologiuri skolebi mudam amtkicebdnen, rom redaqtireba redaqtoris rolisa da ganzraxvebisgan Tavisufali unda iyos (zogierT filologs surda, avtoris ganzraxvebi calke erTeulad gamoeyo, Tumca meore mxriv, subieqturi
gadawyvetilebebi da subieqturi gemovneba uZvelesi droidan
filologiuri diskusiis Temas warmoadgenda). imis mtkicebiT, rom filologiuri gadawyvetilebebi mxolod mkacri
teqstualuri logikis CarCoebSi unda moeqces, isini axlos
dganan im saqmianobasTan, rasac pol de manma `Teoretikuli
kiTxva~4 uwoda, Tumca amgvari siaxlove aRniSnuli filologebisTvis namdvil Sokad SeiZleba JRerdes ufro metad, vidre Tavad de manisTvis.5 nebismier SemTxvevaSi, ioli gasar4.
5.

ix. pol de manis winaaRmdegoba Teoriisadmi (mineapolisi: minesotas universitetis


gamocema, 1986), 3-20.
de mani ra Tqma unda sakuTar Tavs filologad miiCnevda. ix. `dabruneba filologiasTan~, winaaRmdegoba, 21-26. ix agreTve de manis interviu stefano rososTan, iqve, 118..

31

Cevia filologiuri tradiciis SigniT teqstis redaqtirebis


ori gansxvavebuli koncefcia, romlebic adastureben kavSirs
`teqstualur pragmatikasa~ da `Teoretikul kiTxvas~ Soris
Tanamedrove literaturul TeoriaSi. Tu me kamaTs teqstualuri pragmatikis ZiebiT daviwyeb da vecdebi vaCveno, rom redaqtori iZulebulia airCios esa Tu is roli, es yvelaferi de
manis `Teoriisadmi winaaRmdegobas~ daemsgavseba. sapirispiro
varianti ki redaqtirebisa da misi problemebis teqstualuri sferoTi SemosazRvris mcdeloba aseTive gulubryviloba iqneboda teqstualuri pragmatikis gadmosaxedidan. ramdenadac, ver vpoulobT iol gadawyvetas, am kiTxvas mogvianebiT
davubrundebiT da gavarkvevT, Tu Rirs an Tu SesaZlebelia
saerTod redaqtirebis ufro pragmatul da ufro imanentur
formebs Soris antagonizmis aRmofxvra.
yvelam icis, rom teqstis redaqtireba arCevis
mravalSriani procesia. redaqtorebi mraval variants Soris
irCeven imas, romelic savaraudo tradiciis ekvivalentur
Setyobinebas Seicavs. sxva SemTxvevaSi, isini irCeven, datovon teqstualuri sicariele an amoavson is hipoTezebiT.Aam
ukanasknelis arCeva gulisxmobs kidev erT arCevans mocemuli
enis mier SemoTavazebul SesaZlebel sityvaTa Soris. Tundac
Cvenamde moRweul teqstebSi `Secdomebis~ gasworebac ki dakavSirebulia uamrav variants Soris im variantis arCevasTan,
romelic gramatikulad ufro Sesabamisia. yvela am SemTxvevaSi redaqtori xelmZRvanelobs avtoris savaraudo ganzraxviT. misi hipoTezebisa da avtoris ganzraxvebis sakiTxs odnav
mogvianebiT davubrundebi. me mxolod imis Cveneba msurda,
rom redaqtori-subieqti mravalricxovan arCevanSic avlens
Tavs, rasac, imis gamo, rom variantebi ar ikargebian da ar nadgurdebian, SegviZlia `mniSvnelobis warmoqmna~ vuwodoT.6 am
kuTxiT teqstis redaqtirebisas mniSvnelobis warmoqmna aris
ara marto gverdiTi efeqti, aramed filologiuri saqmianobis
erT-erTi arsebiTi, araarCeviTi funqcia. roca vlindeba mniS6.

niklas lumanis socialuri sistemebis mixedviT (stenfordi, kalifornia: stenfordis


universitetis gamocema, 1995), 59-102.

32

vneloba, SeuZlebelia ar gamoaSkaravdes savaraudo wyaro. ase


rom, teqstis redaqtirebisas didi mniSvneloba eniWeba redaqtoris vinaobasa da gamoyenebul principebs, filologiurad
kompetenturi mkiTxvelis warmosaxvaSi ki redaqtoris roli
misaRebi socialuri realoba xdeba.
magram arapragmatuli kritikosi albaT ikiTxavs, gamoik
veTeba ki subieqtis roli im SemTxvevebSi, roca cxadia fi
lologiuri problemebis gadawyveta? am kiTxvaze pasuxi
damokidebulia imaze, Tu ras vigulisxmebT sicxadeSi. Tu
gamovricxavT met-naklebad `ontologiur~ mxares, vfiqrob,
sicxade imaSi gamoixateba, rom yvela specialisti saerTo
argumentze da daskvnaze Tanxmdeba. es is situaciaa, roca
redaqtoris vinaobas naklebi mniSvneloba eniWeba, Tumca redaqtirebis pragmatuli ganzomileba arc axla gamoiricxeba.
sxva sityvebiT rom vTqvaT, redaqtoris rolis dabali subieqturoba misi rolis ararsebobas ar niSnavs. ra Tqma unda, misi
roli ufro aSkara da SeiZleba iTqvas `gmirulic~ kia, roca
Znelia raime xelmosaWidi gadawyvetilebis danaxva. filologiur saqmianobaSi es is situaciebia, romlebic sali hamfris
sityvebiT rom vTqvaT, `gemovnebasa da taqts iTxoven~.7 gemovnebis roli imaSi gamoixateba, rom filologiur gadawyvetilebebs axasiaTebT esTetikuri msjelobidan gamomdinare
struqtura, anu msjeloba ar efuZneba aRiarebul koncefciebsa da kriteriumebs. taqtis xsenebisas hamfri savaraudod
imas gulisxmobda, rom redaqtorma (gansakuTrebiT arasakmarisi sicxadis pirobebSi) teqstis sakuTari Sexedulebisamebr
Secvlisgan Tavi unda Seikavos. man arasodes unda gadakveTos
zRvari filologiasa da Nachdichtung-s (poetur imitacias) Soris, magram es ar niSnavs, rom aucilebelia sruli TavSekaveba
subieqturi efeqtisgan da esTetikuri msjelobisgan.
ukve naTeli unda iyos, Tu ratom ar unda gamomdinareobdes teqstis redaqtirebisas gakeTebuli arCevani
piradi gemovnebidan. sainteresoa, ra orientaciiT unda ix7.

koloqviumi heidelbergis universitetSi, 1996.

33

elmZRvanelos filologma. vfiqrob, pirvel rigSi, Tavi unda


avaridoT `teqstis ganzraxulobis~ Sesaxeb rogorc potenciur orientaciaze saubars, radgan es 10-20 wlis win yvelaze
popularuli konvencia iyo literaturul mecnierebebSi. semantikuri TvalsazrisiT, sityvebi teqsti da ganzraxuloba
SeuTavsebelia, Tu ar vaRiarebT imas, rom `teqstis ganzraxuloba~ mxolod avtoris im ganzraxvas exeba, romlis eqstrapolaciac nebismieri teqstidan SeiZleba.
teqstis Tanamdev an misi hipotezuri ganzraxvebis simravlidan gamomdinare minda SemogTavazoT (wminda pragmatuli
mosazrebiT) istoriulad specifikur variantebze fokusireba.8 pirveli, umetes SemTxvevaSi ufro zusti kiTxvisa da redaqtirebisTvis avtoris suraTis Camoyalibebisas SedarebiT
iolia istoriuli codnis gamoyeneba. meore mxriv, teqstebis
umravlesobaSi gamokveTilia avtoris suraTi (gamomdinare
TviTon teqstidan an masTan dakavSirebis survilidan), romelic Cveulebriv kiTxvis mimarTulebas gansazRvravs. homerosi brma momRerali da ezope kuziani mona msgavsi proeqciis
albaT saukeTeso magaliTebia. Tumca anonimuri warmomavlobis
teqstebi toveben met sivrces amgvari proeqciebisTvis, iseTi saxelebis gamoyenebisas, rogoricaa `Seqspiri~, `goeTe~
an `garsia markesi~, igive ar igulisxmeba, rac `homerosis~ an
`ezopes~ xsenebisas. es ukanasknelebi, miuxedavad maT Sesaxeb
garkveuli informaciisa, ufro suraTis saxiT arseboben warmodgenaSi, vidre dokumenturad dasabuTebul istoriul realobaSi. am TvalsazrisiT, mkiTxvelisTvis ar aris uCveulo
warmoidginos, Tu ras ganicdida, magaliTaAd, goeTe potenciuri adresatebis frau von Steinis, kristiana vulpiusis an
sxvaTa mimarT. sazogadod, amgvari teqstebi sakmarisi mizezia
8.

ufro detaluri versiisTvis ix. Cemi esse `Konsequenzen der Rezeptionsasthetik oder Literaturwissenschaft als Kommunikationssoziologie,~ Poetica 7(1975): 388-413; inglisurenovani
versia ix. Cems wignSi sicocxlis azri da literatura (mineapolisi: minesotas universitetis gamocema, 1992), 14-29. yvelaze sofistikuri diskusia, romelic exeba lite
raturuli mecnierebis avtoris evristikul statuss, Cemis azriT, warmodgenilia migel tamenis wignSi interpretaciis manerebi: literaturuli swavlebis diskusiis
dasasruli, TavSi saxelwodebiT `avtorisadmi mimarTva~ (albani, niu-iorkis saxelmwifo universitetis gamocema, 1993), 69-108.

34

imisaTvis, rom filologma meti imuSaos avtoris suraTis Seqmnaze, radgan Semdeg gacilebiT ioldeba teqstis dakavSireba
kiTxvis ukve Camoyalibebul CvevebTan.
magram aris ki avtoris rolis amgvari istorizacia, rogorc amas miSel fuko gvixatavs,9 sakmarisi avtorze orientirebuli kiTxvisa da redaqtirebis sayovelTao wesad damkvidrebis winaaRmdeg? xom ar iqneboda es avtoris koncefciis
problematuri ganzogadeba? pasuxi am kiTxvaze uaryofiTia,
radgan avtoris koncefcia, romelsac fuko gulisxmobs, gansxvavebulia im koncefciisgan, romelzec me minda visaubro. es
ukanaskneli ufro axlos dgas universalurTan, radgan roca
nebismieri saxis Semoqmedebas vxedavT (maT Soris teqstsac),
Znelia ar vifiqroT agentze, prodiusersa Tu avtorze. avtoris koncefciis fukoseuli istorizacia xazs usvams ufro
specifikur Tvisebebs, romlebic ganekuTvneba Tanamedrove
koncefcias utyuaroba, inteleqtualuri sakuTreba da personaluri pasuxismgebloba.
ris Sesaxeb saubari da risi xazgasmac mindoda, aris is, rom
filologiuri samuSao aucileblad ganapirobebs redaqtoris
rols, xolo aRniSnuli roli ki gulisxmobs da nawilobriv aya
libebs kidec hipoTezuri avtoris rols. sxva sityvebiT rom
vTqvaT, redaqtoris roli mudam moicavs avtoris rols. amave
dros igi moicavs mkiTxvelis rolsac, romelic SesaZlebelia
arsebobdes istoriulad da individualurad gansxvavebuli
mniSvnelobiT; magaliTad, mkiTxveli gonebaSi ver acalkevebdes goeTes sasiyvarulo leqsebis frau von Steinis avtoris
warmodgenas an kristiana vulpiusis mis adresatebad warmodgenisgan. magram mkiTxvelma SesaZloa sxva rolic Seasrulos
da interpretatori da redaqtori daarwmunos imaSi, rom esa
Tu is teqsti zogadad `kacobriobas esaubreba~.10 me aq iseT
situaciebs vgulisxmob, roca interpretatorebi cdilobdnen
9.

miSel fuko `ra aris avtori?~, teqstualuri strategiebi: post-struturistuli


kritikis perspeqtivebi, gamomcemeli joSua harari (iTaka, niu iorki: korneliqs universitetis gamocema, 1979), 141-60.
10. `klasikur~ teqstebidan gamotanil am da sxva universaluri daskvnebis Sesaxeb ix. hans
georg gadameri, Wahrheit und Methode: Grundzge einer philosophischen Hermeneutik, meore gamocema (tubingeni: mohri, 1965), 269-75.

35

gaerkviaT risi Tqma surdaT Jak deridas, karl marqss an ieso


qristes, roca werisas swored Cven warmogvidgendnen gonebaSi. minda vTqva, rom aseTi universaluri gageba sakmaod
problematuria, radgan ara marto iwvevs uamrav arcTu sasurvel implikaciebs, aramed warmoadgens safuZvels teqstis
`saRvToobisTvis~, Cndeba RmerTis (an RmerTebis) diskursiuli upiratesoba mimarTavdes mTel kacobriobas. miuxedavad
zemoTqmulisa, redaqtoris roli aucileblad gulisxmobs
pirvel rigSi orientacias filologiur samuSaoze, agreTve,
savaraudo avtorisa da erTi anda ramdenime mkiTxvelis rols.
am rolebis gansazRvris Semdeg minda davubrunde im xazs,
romelic migviyvans sapirispiro poziciamde, aris Tu ara redaqtireba mxolod teqstze damyarebuli saqmianoba.
yovelive zemoTqmulis Semdeg gasaocari ar unda
iyos, rom teqstis redaqtireba SeuZlebelia avtori-subieqtisa da mkiTxveli-subieqtis gareSe. ufro zogad doneze
es exeba yvela saxis kiTxvas. kiTxvis procesi gulisxmobs ori
saxis rTul rols avtorisas da mkiTxvelisas. mkiTxvelis is
roli, romelzec me vsaubrob, Zalze axlos dgas (SeiZleba emTxveva kidec) imasTan, rasac volfgang iserma `faruli mkiTxveli~ uwoda.11 magram sanam daveTanxmebode iseris tendencias
faruli mkiTxveli gamoyos empiriuli mkiTxvelebisgan, minda
aRvniSno, rom Cem mier warmodgenili mkiTxveli ar jdeba iseriseul daxasiaTebaSi da ar warmoadgens `teqstSi Caweril
mkiTxvels~. piriqiT, me dainteresebuli var imiT, Tu rogor
aqtiurdeba mkiTxvelis roli kiTxvis procesSi teqstis for
misa da Sinaarsis cvlasTan erTad ise, rom Tavad teqsti mosalodnel Sedegebs ar `Seicavs~.
gamomdinare iqidan, rom yvela saxis kiTxvis aucilebeli
Tvisebaa avtorisa da mkiTxvelis rolebis warmoqmna, aris
Tu ara rame specifikuri filologis mier teqstis kiTxvaSi?
literaturuli diskursis pol de maniseul erT-erT aRweras
saintereso mimarTulebamde mivyavarT:
11. volfgang iseri, Der implizie Leser: Kommunikationsformen des Romans von Bunyan bis Beckett (munich: Fink, 1972).

36

ras vgulisxmobT, roca vambobT, rom literaturuli teqstis Seswavla kiTxvis proceszea damokidebuli an roca vamtkicebT, rom amas sistematurad varidebT Tavs? gameorebas ar
saWiroebs is faqti, rom teqstis Sesaxeb raime daskvnis gasakeTeblad aucilebelia misi Tundac mcire nawilis (an teqstis
am teqstis Sesaxeb) wakiTxva. kiTxvis mniSvneloba ori ramiT
aixsneba: pirveli imiT, rom literatura ar aris gamWvirvale
Setyobineba, sadac naTlad aris gamokveTili sakuTriv Setyobineba da komunikaciis saSualebebi. meore da ufro problematuri: teqstis gaSifrvisas Tavs iCens erTgvari gaurkvevlobis
narCenebi, romlebic gramatikuli saSualebebiT unda aRmoifxvras, magram didi mcdelobis miuxedavad es ver xerxdeba. 12

ufro zustad, ras gulisxmobs de mani `gramatikul kiTxvaSi~? savaraudod, Sinaarsze orientirebul kiTxvis process,
romelic SesaZlebelia warmodgenil iqnes `eqstralingvistur
ganzomilebaSi~ da ara enaze orientirebuls, romelsac de mani
`ritorikuls~ uwodebs. de manis azriT, radgan gramatikuli
(Sinaarsze orientirebuli) kiTxva srulad ver avlens imas, rasac teqsti gvTavazobs, xolo `gaurkvevlobis narCenebi~ yovelTvis mniSvnelobis miRma rCeba da arasodes uerTdeba raime
konkretul kiTxvis saxes, mkiTxvelis yuradReba gadatanili
unda iqnes teqstis formalur xasiaTze. aSkaraa, rom de mani
im filologTa ricxvs ganekuTvneba, romlebic literaturas
TviTrefleqsiuri potencialis saSualebiT gansazRvraven.
im teqsturi masalis semantikuri gamousworeblobidan gamomdinare, romelic exeba teqstis formalur Taviseburebebs,
literaturul kiTxvasa da filologiur kiTxvas raRac ufro
meti aqvT saerTo, vidre avtorisa da mkiTxvelis rolebis
gamovlenaa. orive SemTxvevaSi arsebobs garkveuli dabrkolebebi, magram gansxvaveba swored dabrkolebaTa xasiaTSia da
maT gadalaxvaSi. orive saxis mkiTxveli ewinaaRmdegeba sicarielesa da variantebs, ibrZvis gaerTianebis winaaRmdeg, magram
ara damatebiTi perspeqtivebiT an moCvenebiTi tavtologiuri
gzebiT. aseTi winaaRmdegobebis gadalaxvisas kiTxvis es ori
saxe ukavSirdeba de manis Teoriis koncefcias: `literaturu12. de mani, winaaRmdegoba, 15.

37

li Teoria Semodis maSin, roca literaturuli teqstebisadmi


midgoma aRar emyareba aralingvistur, istoriul da esTetikur msjelobas an rbilad rom vTqvaT, diskusiis sagania ara
nawarmoebisa da misi aRqmis mniSvneloba an Rirebuleba, aramed
misi modaloba.~13 amgvari ganmarteba gviCvenebs mniSvnelovan
cvlilebas literaturul mecnierebaSi: gamoZieba imisa, Tu
rogor mimarTavs ena msoflios, icvleba imis gamoZiebiT, Tu
rogor iqmneba STabeWdileba, TiTqos is marTla msoflios
mimarTavdes. logikuria, rom de mani `Teoriisadmi winaaRmde
gobas~ aRwers rogorc winaaRmdegobas `TviTon enisadmi an im
faqtorebisadmi, romlebic intuiciamde ar daiyvaneba~.14 anu
rogorc `enis ritorikul an tropologiur ganzomilebas,
romelic albaT literaturaSi wina planze dgas, vidre sxva
sityvieri gamovlineba.~ kidev erTi nabijiT waviwioT win da
vnaxavT, rom Teoriisadmi winaaRmdegoba sabolood `fenomenizacias~15 warmoSobs, rac dakavSirebulia enis efeqtebisa
da realuri movlenebis aRrevis CvevasTan.
ibadeba kiTxva, garkveuli rolebis miReba da aRiareba
xom ar ganixileba rogorc `Teoriisadmi winaaRmdegoba~?16
pasuxi, rasakvirvelia, damokidebulia im winapirobaze, romlidanac momdinareobs amgvari rolebi. teqstis redaqtirebisas erT-erTi realuri safrTxea avtorisa da mkiTxvelis
rolebis imgvari identifikacia, romelic eqstrapolirebul
konstruqciebs rogorc figurebs, personaJebs an realuri
adamianis `xmebs~, ise aRiqvams. menendes pidalis saredaqtoro
saqmianoba cxadyofs redaqtorebs Soris amgvari survilis
arsebobas (vfiqrob, arcTu iSviaTad). is albaT verasodes
Camoyalibdeboda did filologad, rom ara amgvari survilis
arsebobis Sesaxeb codna da Tavis arideba, rac daexmara mas
Sua saukuneebis folkloris momRerlebTan gaigiveba Tavisi
gamokvlevis yvelaze saxaliso da produqtiul mxared eqcia.
is rom am survilTan mimarTebaSi gulubryvilo yofiliyo,
13. iqve, 7.
14. iqve, 12, 17. de manis debulebaze saubars ar CavuRrmavdebi, ubralod minda gamovyo pa
radoqsi,TiTqos `Teoria~ aucileblad gulisxmobdes `winaaRmdegobas Teoriisadmi~.
15. iqve, 19.
16. ra Tqma unda, moxdes im varaudiT, rom gvsurs cvlilebebi mimarTuli iyos efeqtebiT
dainteresebisaken.

38

aucileblad wamoayenebda garkveul pretenziebs (TiTqos vinc


avtors amoicnobs, is srulad Sifravs teqstis mniSvnelobas).
amgvari darwmunebuloba menendes pidals albaT ubiZgebda
sakuTari gemovneba filologiuri gadawyvetilebebis kriteriumad CaeTvala da rogorc redaqtors, taqtianobis yovelgvari sazRvari daerRvia. survilisadmi msgavsi morCileba ki
Tavis motyuebis winapirobaa. xSirad iviwyeben, rom `namdvili~
avtori da misi memkvidreoba, umetes SemTxvevaSi, miuwvdomelia (gansakuTrebiT roca avtori cocxali aRar aris).
pragmatikisa da metyvelebis Teoriis Sepirispirebidan gamomdinare, sainteresoa, raze damyarebiT gadaWrida de mani
filologiur problemebs. xom ar gamoricxavda is avtorisa da
mkiTxvelis rolebis am konteqstSi gamoyenebis SesaZleblobas? erTaderTi, rac viciT, aris is, rom de mani sakuTar Tavs
filologis mTavar rols ukavSirebda, Tumca, albaT, garkveuli ironiiT. is Tavis kiTxvis maneras ara mxolod filologiurs, ritorikulsa da teqnikursac uwodebs. cxadia, is eyrdoboda aslebsa da momxiblavi filologiuri, ritorikuli
da teqnikuri kiTxvis magaliTebs, romlebic mravlad iyo mis
esseebsa da sxva periodul ganmartebebSi: `amgvari kiTxva
SesaZloa gramatikuli struqturis meTodologiur daSlad
gveCvenebodes da sinamdvileSi jansaRi da efeqturi iyos. teqnikurad gamarTuli kiTxva mosawyeni, monotonuri, winaswar
prognozirebadi da arasasiamovnoa, magram amave dros ucilobelia.~17 unda gavigoT Tu ara `ucilobeli kiTxva~ rogorc
teqstze damyarebuli kiTxvis ideali? me ar gamovricxav, rom
de mani iswrafodes garkveuli teqstualuri analizis racionalurobisa da saboloobisken, romelic gaerTiandeboda da
Camoyalibdeboda rogorc `teqstualuri logika~ da eqneboda
sakuTari wesebi da teqnika. miuxedavad amisa, mainc vfiqrob,
rom de mani gulisxmobda kiTxvis iseT maneras, roca gaTvaliswinebulia misi yvela piroba da SezRudva, xolo daskvnebi
gamotanilia mxolod specifikur parametrebze dayrdnobiT.
es sulac ar gamoricxavs da SeiZleba moicavs kidec avtorisa
da mkiTxvelis rolebs. aqve unda aRiniSnos, rom es rolebi ar
17. de mani, winaaRmdegoba, 19.

39

warmoadgens identifikaciis obieqts da mxolod imisTvisaa


Seqmnili, rom filologiuri samuSao ufro gamWvirvale, misa
Rebad an uarsayofad ufro ioli gaxados. individualuri
kiTxva da individualuri redaqtireba SesaZloa ucilobelic
iyos da uaryofilic, gamomdinare avtorisa da mkiTxvelis
specifikuri rolebidan. Teoriisadmi filologiuri winaaRmdegoba aris ufro survili imis amocnobisa, rac ar miekuTvneba identifikacias da taqtis ukmarisoba, rac redaqtoris
mier teqstis sakuTar teqstad qcevis safrTxes qmnis.18
modiT, ramdenime wuTiT ukan movixedoT. Cemi diskusia filologiuri saqmianobis Sesaxeb pragmatuli (igulisxmeba `lingvisturi pragmatika~) kuTxiT xazs usvams imas, rom
SeuZleblia teqstis redaqtorma Tavi aaridos rolebis mravalferovnebas muSaobis procesSi. am pragmatuli mosazrebis pol
de maniseul koncefciasTan Sepirispireba iwvevs aucileblobas davakonkretoT, rom am rolebis interpretacia unda moxdes rogorc hermenevtikuli konstruqciebis da gamoiricxos
identifikaciis survili, raTa SevinarCunoT naTeli gansxvaveba teqstis redaqtirebasa da Nachdichten-s Soris. amgvarad, Cemi
diskusia aris kritika teqstze damyarebuli filologiuri
principisa, romelsac iseTive gavlena aqvs filologiaze, rogoric WeSmaritebis koncefciebs hqondaT filosofiaze. sanam
Cven sicxadisa da WeSmaritebis limitebiT SemovisazRvrebiT,
mudam gveqneba imis molodini, rom Cveni muSaoba sakiTxebisa
da problemebis `swor~ gadawyvetamde migviyvans. lingvisturpragmatuli midgoma ki swored iseT Sedegebs gvTavazobs, rogorsac monoliTuri WeSmaritebis koncefciebi filosofiur
pragmatizmSi. aq WeSmaritebis povnis molodinis nacvlad gvaqvs
molodini poziciaTa simravlis warmoSobisa.19 SesaZlebelia
mavani Semogvedavos, rom filologiuri saqmianoba xels iRebs
`swori~ redaqtirebis ideaze da iwyebs simravlis, kamaTisa da
argumentebis sivrcis dapyrobas.
18. de manis Sesaxeb Cemi diskusia da mis mier SemoTavazebuli gadawyvetebisadmi eqsperimentuli midgoma ukavSirdeba migel tamenTan saubars.
19. ix. riCard rotris uamrav esseSi, sadac xdeba WeSmaritebis filosofiuri koncefciebis problematizeba. agreTve `aqvs Tu ara akademiur Tavisuflebas filosifiuri
pirobiToba?~, gamocemaSi akademiuri Tavisuflebis momavali, gamomcemeli lui
menandi (Cikago: Cikagos universitetis gamocema, 1996), 2142.

40

simravlis filologiuri koncefcia gansxvavdeba indivi


dualur mosazrebaTa ganusazRvrelobis liberaluri (Tu `ne
oliberaluri~) idealisgan. me, ra Tqma unda, Sors vdgavar im
situaciis dacvisgan, roca TiToeuli redaqtori cdilobs
ganavrcos `piradi~ versia. ufro metic, mimaCnia, rom avtoris rolebi, rogorc evristikuli mowyobiloba, warmoSobs
kiTxvis sxvadasxva saxesa da mkiTxvelTa sxvadasxva jgufs.
jgufebisa da avtoris Sesabamisi rolebis simravleSi SesaZ
lebeli unda iyos adekvaturi gamocemebisa da interpretaciis garCeva. magaliTad, goeTes faustisadmi romantikuli da
idealisturi midgoma SesaZloa araTanazomierad miiCneodes
maSin, roca SesaZlebelia am ori skolis Sedareba racionaluri kriteriumebis mixedviT. akademiuri sivrcis alasdair
makintairiseuli struqtura, saidanac me ganvavrce jgufTa
da variantTa simravlis idea, gvexmareba gavigoT kidev erTi
gansxvaveba filologiur simravlesa da usasrulo inteleqtualur pluralizms Soris.20 marTalia es ar gulisxmobs ro
melime skolis politikuri, socialuri an esTetikuri mosazrebis dacvas, magram moiTxovs rogorc zogadi, ise ama Tu im
skolisadmi damaxasiaTebeli specifikuri teqnikis codnasa
da taqtianobas. taqti aq imaSi gamoixateba, rom redaqtirebis
stili filologiuri skolebis stils unda Seesabamebodes da
ara individualuri redaqtorebisas. sociologiuri TvalsazrisiT, filologia zogadad da misi skolebi iziareben
garkveul unarebsa da gildias da interpretatorisTvisac ki,
albaT, saukeTeso azri iqneboda am statusis dabruneba da ara
individualur mosazrebaTa areul simravleSi CaTreva.
`neofilologiuri~ moZraoba, romelic 1990-ian wlebSi
TiTqmis yvela Suasaukunebriv swavlebaSi cxare debatebs iw
vevda, Cemi winadadebis saukeTeso ilustraciaa.21 axali fi
lologia fokusirdeba individualuri teqstebis sxvadasxva
20. alasdair makintairi. moraluri Ziebis sami sapirispiro versia: enciklopedia, genealogia da tradicia (Notre Dame, Ind.: University of Notre Dame Press, 1990), gansakuTrebiT
216-36.
21. Jurnal Speculum-is 1990 wlis gamocema axali filologiis fuZemdeblur dokumentad iwodeba. am moZraobis axali saintereso diskusiisTvis ix. Zeitschrift fur Deutsche
Philologie 116 (1997), specialuri gamocema saTauriT PPPhilologie als textwissenschaft: Alte
und Neue Horizonte.

41

versiasa22 da am teqstis Cveuli variantebis gavrcelebaze.


variaciebsa da variantebze aseTma xazgasmam axali filologiis mimdevrebs Soris gamoiwvia xelnawerebiTa da maTi materialuri statusiT daintereseba. amgvarad, axali filologia
Seesatyviseba varauds susti redaqtori-subieqtisa da susti
avtori-subieqtis arsebobis Sesaxeb. ra Tqma unda sityva `sustis~ gamoyeneba ar emyareba Rirebulebis Sesaxeb msjelobas.
es ufro iseTi situaciaa, roca upirveles yovlisa, avtoris
rolis doneze transmisiis procesi met yuradRebas ipyrobs,
vidre individualuri avtori, xolo redaqtoris doneze teqstis zusti warmodgena ufro mniSvnelovania, vidre misi meSveobiT manipulacia an misi Secvla. meore, susti subieqtis
koncefcia cdilobs gviCvenos garkveuli kavSiri (rac ar unda
minimaluri iyos) dRevandel filosofosebsa (redaqtirebis
problemebiT yovelgvari dainteresebis gareSe)23 da redaqtirebis neofilologiur stils Soris. amasTan, mecniers
unda hqondes specifikuri Tvisebebi, raTa redaqtirebis saq
meSi ganekuTvnebodes neofilologTa jgufs. is unda erkveodes paleografiaSi, SeeZlos xelnaweris materialuri statusis aRdgena da unda iyos kompetenturi teqstis msvlelobasa
da mis gaSuqebas Soris kavSiris analizSi. am TvalsazrisiT, axali filologia aris xelovnebis erTgvari gildia. es magaliTi gvexmareba gavigoT, rom neofilologiur da laxmaniseul
kritikul redaqtirebas Soris kavSiri araTanabarzomierebis
gamovlinebaa. yovlad dauSvebelia maTi urTierTSedareba da
urTierTSepirispireba, radgan orive maTgani momdinareobs
evristikuli winapirobidan, erTs axasiaTebs susti subieqti,
xolo meores _ Zlieri avtori da redaqtori.
22. Tuki SesaZlebelia `individualuri teqstis~ TviTmyofadoba iseT inteleqtualur
situaciaSi, romelic xazs usvams teqstis variaciebsa da variantebs.
23. `susti obieqtis~ koncefcia momdinareobs jani vatimos `susti azrovnebis~ koncefciisgan (`pensiero debole~). vatimo Tavis erT-erTi bolo wignSi interpretaciis miR
ma: filosofiuri hermenevtikis mniSvneloba (stenfordi, kalifornia: stenfordis
universitetis gamocema, 1997) naTlad gvixatavs, Tu rogor zegavlenas axdens `susti
subieqturoba~ interpretaciis procesze. `susti subieqturobis~: Sesaxeb Cemi sakuTari eqsperimenti ix. gamocemaSi V ColoQuio UERJ: Erich Auerbach (Rio de Janeiro: Imago,
1994), 117-25.

42

aseTi gansxvavebuli filologiuri stilebi SeiZleba sxva


dasxva erovnuli da disciplinaruli kulturis nawili gaxdes.
magaliTad, menendes pidalis zegavlenam espanur swavlebaze,
ganapiroba koncentracia teqstis variantebze, ramac Tavis
mxriv gamoiwvia espanuri literaturis kanonikuri teqstebisadmi miZRvnil gamocemaTa nakleboba. SeiZleba iTqvas, rom
menendes pidalma gaacocxla zepiri tradicia, romelic, marTalia, evropis sxva qveynebSi ar gavrcelebula, magram saukuneebis ganmavlobaSi arsebobda espaneTSi. Tuki arsebobs kavSiri erovnul kulturasa da redaqtirebis stils Soris, maSin
amdagvari kavSiri SesaZlebelia veZioT redaqtirebis stilsa
da istoriul periods Sorisac. neofilologiuri midgoma
sruliad Seefereba Sua saukuneebis adgilobriv teqstebs, maSin, roca kritikuli gamocemebi istoriul konteqstsa da im
literaturul JanrebSi jdeba, romlebic fokusirdebian avtoris genialobaze. sqesi filologiur azrTa sxvadasxvaobis
kidev erTi mizezia. bunebrivia, rom avtoris sqesi garkveul
zemoqmedebas axdens filologiur gadawyvetilebebze, Tumca
es faqti ar Seesabameba filologiur kriteriumebs. amgvarad,
aRmoCenam Tanamedrove espaneli poetis, federiko garsia
lorkas seqsualur orientaciaze, Secvala rogorc misi teqs
tebis aRqmis, ise redaqtirebis stilic.24 es inovacia sulac
ar niSnavs imas, rom is gamocemebi, romlebic ar iTvaliswineben lorkas pirovnebis am Taviseburebas, arasworia. ubralod
isini ar Seesabameba aRmoCenis Semdeg gamosul gamocemebs.
magram arsebobs an unda arsebobdes redaqtoris specifikuri roli misi sqesidan gamomdinare? vfiqrob, survili
amgvari sqesobrivi (an erovnuli, asakobrivi) specifikis mo
Ziebisa sakmaod problematur situaciebs Seqmnis, Tundac fi
lologiuri TvalsazrisiT. lorkas leqsebis gamocema, romelic adaptirebuli seqsualuri umciresobis warmomadgenel
mkiTxvelTaTvis (Tuki es ra Tqma unda SesaZlebelia), ufro
Nachdichtung-is mxares unda iyos, vidre filologiis, rogorc
24. me vityodi, garsia lorkas homoseqsualobis Sesaxeb saubrisa da weris erTaderTi dis
ciplinaruli ufleba.

43

unaris. amis miuxedavad, redaqtirebisa da redaqtoris rolis


asakobrivma specifikam SesaZloa win wamoiwios. Tu es marTlac ase moxda, kidev erTi aTwleuli iqneba saWiro maTi axal
filologiur stilad da skolad CamoyalibebisTvis. maSin
teqstis redaqtirebis amgvari specifika unda ganixilebodes
rogorc avtorisa da redaqtoris gansxvavebuli rolebi da
moipovis evristikuli konstruqciis is specifikuri statusi,
romelzec zemoT vsaubrobdi, xolo gadamwyveti mniSvneloba
mieniWeba avtorisa da redaqtoris im rols, romelic ar iqneba
sqesobriv Taviseburebaze damokidebuli. ramdenadac teqstis redaqtireba gulisxmobs rolebsa da ara pirovnebebs, es
filologiuri taqtis gamovlineba iqneboda.

44

Tavi

komentarebis darTva

ra Tqma unda, SesaZlebelia, komentatoris roli davuqvemdebaroT interpretatorisas. praqtikuli variantebis simravlisa da funqciuri cvlilebebis pirobebSi interpretacia
yovelTvis nawarmoebis mniSvnelobas gansazRvravs. miuxedavad imisa, rom is xSirad interpretatoris mier gamogonil
mniSvnelobas hgavs (da xSirad Zalian Znelia mniSvnelobis
identifikaciis gamoyofa mniSvnelobis proeqciisagan), Cven
interpretaciis koncefcias mainc vukavSirebT ara mniSvnelobaTa proeqciis Tavisuflebas, aramed teqstis WeSmariti mniSvnelobis garkvevas, damoukideblad interpretatoris piradi
ganzraxvebisgan. Tuki interpretatori Tavis amocanas swored
ase aRiqvams, mis winaSe dgeba axali problema asimetria teqstis mier SemoTavazebul zogad da specializebul codnasa
(mniSvnelobis identifikaciis pirobebi `ganzraxuli~, `originali~, `istoriuli~, `adekvaturi~, `WeSmariti~) da mis xelT
arsebul codnas Soris. swored komentatoris movaleobaSi
Sedis komentaris saSualebiT gadalaxos es asimetria da erTmaneTs daukavSiros gansxvavebuli kulturuli konteqstebi
(teqstis avtoris mier pirveli mkiTxvelisaTvis SeTavazebuli
da Tanamedrove istoriuli epoqis mkiTxvelis). am kuTxiT, komentari yovelTvis uzrunvelyofs teqsts damatebiTi informaciiT da interpretaciasTan mimarTebaSi erTgvar damxmare
funqciasac asrulebs.
zemoTqmuli ar scdeba filologiuri saqmianobis or yve
laze centralur da sapatio koncefcias, xolo is perspeqtiva, romelzec axla msurs visaubro, misTvis mudam damaxasiaTebeli iyo. Tumca Cemi perspeqtiva gansxvavdeba komentaris
klasikuri suraTisgan, is mTlianadaa damokidebuli interpretatorze, radgan axdens orgvar proeqcias, komentarisa

45

da interpretaciis or urTierTSepirispirebul mimarTulebas


Soris potenciuri kavSiris Tematizebas. 1960 wlidan dRemde
mkiTxvelis Tavisuflebis, mniSvnelobaTa simravlis, rogorc teqstis potencialis, interpretaciis dausrulebeli
procesis Sesaxeb gamoTqmuli yvela mosazrebis Semdeg mainc
vfiqrob, rom yoveldRiur praqtikaSi interpretacia aris
procesi, romelsac garkveul daskvnamde mivyavarT. rasac am
procesisgan veliT, aris situacia, roca Cven mivxvdebiT, rom
gavigeT teqsti (nawarmoebi), gageba ki gulisxmobs STabeWdilebas, TiTqos viciT risi Tqma surda avtors an rogori surda
teqsti yofiliyo. interpretaciis gansazRvruli xasiaTis es
Tavisebureba aris swored mizezi saSualo ganaTlebaSi misi,
rogorc saSinao davalebis ZiriTadi saxis da sakontrolo weris davalebis warmatebisa. komentari ki warmoadgens diskurss,
romelic arasodes sruldeba. interpretatorisgan gansxvavebiT, romelic Tavs ver aridebs avtori-subieqtis rols (da
xSirad ayalibebs kidec mas), komentatorma zustad arasodes
icis (Tundac arasakmarisi kompetenciis gamo) im pirovnebis
moTxovnebi, romlisTvisac komentars wers. SeiZleba guldasmiT ganisazRvros mocemuli teqstis Tanamedrove mkiTxvelis
moTxovnebi, magram winaswar verasodes ganWvret, risi axsna
SeiZleba dagWirdes mkiTxvelTa momavali TaobisTvis. swored
aRniSnuli Tavisebureba aqcevs komentirebas dausrulebel
saqmianobad. amitom gasakviri ar aris, rom sityva komentaris
istoria uamrav metismetad urTiergansxvavebul da bundovan mniSvnelobas gviCvenebs imisaTvis, rom zusti definicia
CamovayaliboT.1 gana es gaurkvevloba ar Seesabameba STabeWdilebas, TiTqos komentarebi gvawvdian Zalze saintereso informaciasa da codnas, magram ara imas, rac Cven gvWirdeba da
risTvisac komentars vkiTxulobT?

1.

ix.Manfred furmani, `Kommentierte Klassiker? ber die Erklrungsbedrftigkeit der klassischen deutschen Literatur~, gamocemaSi Warum Klassiker? Ein Almanach zur Erffnungsedition
der Bibliothek deutscher Klassiker, gamomcemeli gotfrid honerfelderi (Frankfurt am Main:
Deutscher Klassiker Verlag, 1985), 37-57; `am sityvis Sesaxeb xelmosaWidi araferia, radgan
mas klasikur antikurobaSi TiTqmis ganusazRvreli raodenobis mniSvneloba hqonda~
(49).

46

es kontrasti interpretaciis gansazRvrul da


komentaris usasrulo amocanebs Soris, romelic gamowveulia, albaT, ufro Sesrulebis gavrcelebuli gzebiT, vidre
maT Soris arsebuli `logikuri~ gansxvavebiT, ganapirobebs
interpretaciisa da komentirebis mravalricxovan topologias. interpretaciis etapebis topologia gulisxmobs identifikacias, rogorc vertikalur process. interpretatori
aRwevs `zedapirs~ SigniT, raTa Cawvdes teqstis mniSvnelobas,
rac Tavis mxriv sulier `siRrmeSia~ warmodgenili.2 alternatiuli topologiis mixedviT interpretacia aris teqstis ama
Tu im saxis `ukan~ avtoris realuri ganzraxvis amocnoba. am
hermenevtikul topologiebs akavSirebT kategoriuli, metic, dramatuli gansxvaveba pirvelad aRqmad donesa da mniSvnelobis `damalul~ dones Soris, romelic interpretatoris
interesis sferos warmoadgens.
komentireba ar aris mimarTuli teqstis zedapirs miRma
an mis `ukan~, `qvemoT~ damaluli donisken, magram arc `zemodan~ dahyurebs Sesaswavl teqstebs da arc cnobili `distanciidan~, rasac Cven obieqturobasTan vaigivebT. Cven sulac
ar viTxovT, rom komentarma bolomde gaSifros teqstis mniSvneloba, aramed piriqiT, iyos misi damatebiTi, araZiriTadi
erTeuli, xolo komentatori dakavSirebuli iyos ara imdenad
avtorTan, ramdenadac TviTon teqstTan. swored am kavSiriT
aixsneba is Tu ratom aris komentaris materialuri forma
damokidebuli teqstis formaze da adaptaciasac ki axdens
masTan. striqons darTuli ganmartebebi komentaris erTgvari saxea da amasTan, sityva komentaris arcerT leqsikonur
ganmartebaSi araa naTqvami, rom amgvari ram normas ar Seesaba
meba.3 radgan metismetad gaizarda am sityvis abstraqcia, mivuTiToT, rom komentaris adgili, xelnaweris Tu dabeWdili
2.
3.

ix. Cemi esse `Das Nicht-Hermeneutische: Skizze einer Genealogie~ gamocemaSi Die Wiederkeht des
Anderen: Interventionen5, gamomcemeli iorg huberi da alios martin miuleri (Basel: Stroemfeld/Roter Stern, 1996), 17-36.
ix. SemTxveviTi magaliTi, Claus Trager, ed., Wrterbuch der Literaturwissenschaft (Leipzig: Bibliographisches Institut, 1986), 270: `Kommentar {lat. commentarius: Notiz, Tagebuch, Denkschrift]:
fortlaufende sprachl. (grammat., stilist., aich metr.) sachl. asthet., history. Erlauterung eines Literaturwerks unter dem Text oder auch separate; als Scholion (PL. ien) zu HOMER usw. bereits in
der Antike auch alss Interlinear-K. existent.

47

wignis gverdebze, aris TviTon teqstis veli. es aucileblad


gulisxmobs imas, rom teqstis materialuri forma da diskursiuli wyoba gansazRvravs komentaris materialur formasa da
diskursiul wyobas. me piradad, Cemdauneburad, komentaris
koncefcias vukavSireb me-17 saukunis beWdur gamocemis Las
Siete Partidas vizualur mogonebas, romelic me-13 saukuneSi kastiliis mefis mier gamocemul kanonTa krebuls warmoadgens
da uZvelesia Cvenamde moRweulTa Soris. kanonis teqsti ikavebs gverdis naxevarze naklebs, magram garSemortymulia mci
re SriftiT dabeWdili da teqstTan sakmaod kompleqsurad
dakavSirebuli komentarebiT. amrigad, Siete Partidas qmnis sisavsis Zlier STabeWdilebas da SeiZleba dainteresde kidec,
ratom ar aris mis materializebul struqturaSi struqturuli principi (an struqturuli paradoqsi), romelic komentaris JaAnris Semadgeneli iqneboda. erTi mxriv, komentaris
`aucilebeli~ dasasruli gansazRvruli ar aris, meore mxriv
ki misTvis daTmobili adgili (da mkiTxvelis dro) yovelTvis SezRudulia, radgan definiciis mixedviT es aris adgili
(dro) `velebze~.
aRniSnuli struqturuli principi an sisavsis
STabeWdilebas ganapirobebs (Siete Partidas msgavsad kargad dabalansebuli teqstisa da komentaris pirobebSi) an, Tu velebi
ar Seivseba, sicarielis, an amosavsebeli sivrcisa da gansavrcobi komentaris SegrZnebas. Cndeba kiTxva: kargi komentari
yovelTvis sisavses da Janris siuxves xom ar gulisxmobs? raRa
Tqma unda didi mniSvneloba aqvs raodenobas, magram mdidari
komentari SeiZleba iyos cudi, radgan magaliTad mis mier mowodebulma informaciam ar daainteresos mkiTxveli (Tuki aseTi ram mis siavkargeze saerTod gavlenas axdens) an kidev uaresi, arasaimedo aRmoCndes. arsebobs iseTi SemTxvevac, roca
komentaris raodenoba mis gamoyenebas praqtikulad SeuZlebels xdis. miuxedavad amisa, mainc gavrcelebulia azri, TiTqos
kargi komentari aucileblad mdidari unda iyos (sisavsisa da
velebze SezRuduli adgilis semantikuri gadakveTisas Zalauneburad gvagondeba germanuli sityva Prall [gaskdoma]).

48

komentaris raodenobisken TiTqmis ucilobel da azartul


swrafvasa da komentatoris movaleobebs Soris (romlebic
cdiloben filologiuri problemebi gadaWran da uzrunvelgvyon istoriuli konteqstiT sakuTriv teqstTan dacilebis
gareSe), siuxvis esTetikurobas da mkiTxvelis funqciurobas
Soris, komentatori cdilobs Camoayalibos garkveuli `msvleloba-SeCerebis~ ritmi. erTi mxriv, maT surT mkiTxvelma
daafasos is uzarmazari codna, romelsac isini floben da
meore mxriv, arc komentaris funqciuri simkacre aviwydebaT,
TiTqos iTvaliswinebdnen CaxlarTul komentarSi dabneuli
mkiTxvelis protests. qvemoT moyvanilia aRniSnuli ritmis
magaliTi:
1. mimoxilviTi komentari
amgvari komentari iwereba SedarebiT didi konteqstisTvis (suprastruqtura). is ar izRudeba mxolod gamokvlevis
prezentaciiT da arc `Sesavlis~ an `epilogis~ interpreta
ciuli Janris ekvivalentiT, aramed rac SeiZleba mkafiod
warmoadgens teqstis gagebis aspeqtebs. `suprastruqturebi~
exeba yvela im teqstualur detals, romelic mniSvnelovania
ama Tu im kuTxiT.4

yvela SesaZlebeli teqstualuri detalis warmodgena da


amave dros garkveuli TvalsazrisiT potenciuri sisavsis
SezRudva aris swored msvleloba-SeCerebis tipuri ritmi
(an nakleb paradoqsuli diskursiuli principi). komentaris
didi Tavisufleba da didi problema isaa, rom SeuZlebelia
ganWvrito, risi codna surs amJamindel da momaval mkiTxvels
da amdenad is SeiZleba daukavSirdes mocemuli teqstis nebismier detals an dones. swored aq aris safrTxe (iqneb xibli?)
imisa, rom komentari teqstis `atomizaciad~ iqceva da dakargavs masTan kavSirs. magaliTad, me-16 saukunis Siete Partidas-Si
SeiZleboda yofiliyo (magram ar aris) informacia, romelic
dRevandeli gadasaxedidan me-13 saukunis arqaul enad unda
migveCnia: warmoedginaT mefe alfonso X-is biografia, ro4. honerfelderi, gamocema Warum Klassiker? 315 (Cemi xazgasma).

49

melic Partidas-is kompilaciis iniciatori iyo, an komentari


gaekeTebinaT calkeuli kanonebis `dogmatur Sinaarsze~ da a.S.
samuSaos struqturuli principi aris informaciis semantikurad SeuzRudavi akumulacia SezRuduli sivrcis pirobebSi.
ramdenadac komentars yovelTvis SeiZleba daematos axali
done da axali informacia TiToeul doneze, is xdeba codnis
namdvili saunje, eminentur istoriul SemTxvevebSi. komentirebisas SeiZleba gamovlindes garkveuli CamorCena, rac
diskursis uamravi kavSiris kompensacias axdens. me vgulisxmob SemTxvevebs, roca komentari iqceva gansazRvrul adgilad
_ da am metaforis sivrculi ganzomileba aq mniSvnelovania
_ romelsac maSin mivmarTavT, roca teqstis sazRvrebs miRma
darCenili informaciis miReba gvinda. gaixseneT is uamravi
teqstualuri Sre, romelic gars akravs msoflios didi religiebis saRvTo wignebs, dantes Commedia da misi Volgarizzamenti, an
komentarebi romelime popularuli Zvel berZnul-romauli
samecniero teqstis irgvliv. saukuneebis ganmavlobaSi arsebobda garkveuli tradicia (Lectura Dantis), romelic ufro kosmologiis Sesabamisi koncefciis Sesavlis rols asrulebda,
vidre dantes poemis interpretaciisas. rac unda specifikuri
amocana hqondes ama Tu im teqstsa da mis komentars, is sabolood mainc standartul midgomad Camoyalibdeba, romelic
Tavs mouyris da Seinaxavs yvela axalsa da Zvel informacias.
es ukanaskneli funqcia Zalze mniSvnelovania. sasiamovnoa
imis codna, rom informaciis Senaxva SeiZleba misi Semdgomi
gamoyenebis mizniT da is yovelTvis garkveul adgilas iqneba
Tavmoyrili. komentarebi danteze saWiro informacias Seicavs istorikos mecnierisaTvis, romelic ar moelis aranair
esTetiurobas.
usafuZvlo araa mosazreba, TiTqos komentaris
raodenoba teqstis mniSvnelobis maCvenebelia. Cndeba sapirispiro kiTxvac: aRniSnuli mniSvneloba aris Tu ara teqstis
Rirebulebis funqcia da komentaris materialur auras xom ar
Seaqvs mniSvnelovani (SeiZleba iTqvas damoukidebeli) wvlili
teqstis reputaciaSi? arc dante, arc Seqspiri, servantesi an

50

goeTe iqnebodnen dasavluri kulturis aseTi aRiarebuli avtorebi, rom ara maTi teqstebis farTod gavrcelebuli komentireba. komentaris saSualebiT aRiareba niSnavs imas, rom
`skolebi~ am sityvis rogorc yvelaze mkacri, ise yvelaze
araformaluri gagebiT, swored komentaris institutidan
momdinareoben. aq pirveladi teqstebis aRiarebuli seleqcia, komentaris specifikuri diskursi da inteleqtualuri
skolebis arseboba xasiaTdeba saerTo mniSvnelobiT, saerTo
mxardaWeriTa da saerTo transformaciiT. Explication de texte-s
codnas SeuZlia did frangad gaqcios, geistesgeschichtliche Einordnung-is codnas ki did germanelad. is faqti, rom komentarebis gansxvavebuli stili dakavSirebulia sxvadasxva inteleqtualur da akademiur skolasTan, nawilobriv mainc xsnis imas,
Tu ratom ixreba komentaris diskursi anonimurobisaken. komentirebisas ilaxeba ZiriTadi sirTule: momavali mkiTxvelis
saWiroebebi ganisazRvreba kargi kiTxvis procesze zogadi
warmodgenis mixedviT. sxva sityvebiT rom vTqvaT, komentatori ufro adre arsebul tradicias eWideba, vidre komentirebis axal da specifikur kriteriumebs igonebs.
komentaris anonimurobisken midrekileba kidev imiT aixsneba, rom is yovelTvis Riaa damatebebisTvis, SesworebisTvis,
axali SreebisTvis. aqedan gamomdinare, komentarebi yovel
Tvis potenciurad mravalavtoriania, radgan maTi kompleqsuroba da gaxsniloba ar iTxovs erT Zlier (avtoris an redaqtoris) subieqts. Cven viciT, rom nebismier dros SegviZlia
gavigoT im mecnierTa saxelebi, vinc goeTes Bibliothek deutscher
Klassiker-isTvis komentari dawera, magram (gamomdinare informaciis struqturirebis formidan) komentaris sxvadasxva
Taviseburebas vukavSirebT publikacias da ara romelime avtors. komentari ar iqneboda aseTi moqnili da Ria, ver gaxdeboda sxvadasxva skolis Camoyalibebis safuZveli, calkeul
avtors misTvis calsaxa xasiaTi rom mieca. ras ganixilavdnen
skolis wevrebi, kanonizebuli teqstebi rom absoluturad naTeli yofiliyo? meore mxriv, isini kamaToben teqstisa da komentirebis wesis irgvliv mxolod maSin, roca es tradiciebi
ufro mets gamoricxaven, vidre dauSveben.

51

komentaris funqcionirebis gzebi da misi avtoris sicxade didad aris damokidebuli komentirebuli teqstis statusze. kanonmdeblobis komentirebis tradicia amis
naTeli magaliTia.5 roca teqsti Sedgeba mkafiod gansazRvruli, struqturirebuli da homogenuri kanonebisgan, komentari
emsgavseba interpretacias, radgan mas mxolod isRa darCenia,
kanonebis `mniSvnelobis~ ganmarteba daamatos (sainteresoa,
rom amgvari teqstebi `kanonmdebels~ aRiqvamen rogorc meTodologiurad aucilebel, magram `fiqtiur~ figuras, romlis mTavari movaleobaa mocemul interpretaciasTan Sesaba
misobis uzrunvelyofa). SemTxveviTi araa, rom Brockhaus-is
bolo gamocemaSi iuridiuli komentari ganmartebulia rogorc interpretaciis erT-erTi saxe (`Tatbestandmerkmale und
Rechtsfolgen Zergliedernd behandelnde Interpretation~). amgvar komentarebs mudam axlavs avtoris saxeli, rom SesaZlebeli gaxdes
nagulisxmevi mniSvnelobis identifikacia da rac ar unda ararealurad JRerdes, uzrunvelyos garkveuli gansazRvruloba. nebismier movlenaSi, damoukideblad imisa, Tu ramdenad
gansazRvrulia komentari, Kommentar-is avtors mudam axasiaTebs erTgvari prestiJi, romelic savaraudod gamowveulia
kanonis interpretaciisas garkveuli fiqciis warmoSobiT.
nacvlad kanonsa da interpretacias Soris gamyofi xazis
gavlebisa, tradicia gulisxmobs garkveuli principebis interpretaciis uwyvet process (interpretaciis interpretacia da a.S.). germanuli Kommentar-is ekvivalenti (Tuki aseTi
ram saerTod arsebobs) aris Sesabamisi dokumentebis Segroveba, struqturizeba da sistematizacia. aSS-Si am davalebas 75
wlis ganmavlobaSi amerikis samarTlis instituti asrulebda.
am dausrulebeli amocanis Sesruleba ar SeiZleba ganxorcieldes romelime individualuri mecnieris mier, mis Sesasruleblad specialuri instituti iqmneba.6

5.
6.

Cemi argumentis am konteqstisTvis madlobas vuxdi gerhard kaspers.


institutis am proeqtTan dakavSirebuli saintereso mimoxilva mocemulia amerikis
samarTlis institutis 75-e yovelwliuri krebis SeniSvnebi mimarTvebSi, maisi 1114, 1998 (vaSingtoni, 1998)

52

komentari yvela dekonstruqtoris ocnebaa da


dekonstruqturuli tradiciisa da komentaris diskursis (Ra
ribi filologiuri saqmianobis imijiT) sasargeblod unda
iTqvas, rom dekonstruqciam komentaris diskursis zogierTi
principi maqsimalurad gamoiyena. dasavluri `logocentrizmis~ Jak deridaseuli kritika emyareba im faqts, rom SeuZlebelia yovel wuTs sruli teqsti iqonio gonebaSi.7 nacvlad mocemuli teqstis Sesaxeb gamoTqmuli mosazrebebis Sejamebisa,
dekonstruqcia, Segnebulad Tu Seugneblad, mimdinare komentaris ganaxlebis tradicias emsaxureba. dekonstruqciuli
kiTxva pirveladi teqstidan gamomdinare xorcieldeba da
misi teqstualuri gamovlineba yovelTvis dakavSirebulia teqstisadmi damokidebulebasTan. es aris kiTxva, romelic mimdinareobs sakuTari `damatebiTobisa~ da pirveladi teqstis
sruli SegnebiT, rac gulisxmobs axali sityvebis damatebis
SesaZleblobas. dekonstruqcia kiTxvis wess (da egzistenciualur pozicias) ganixilavs im mosazrebaze dayrdnobiT, rom arc
erTi teqsti bolomde dasrulebuli araa, xolo TviTon dasasruli usasrulod varirebs. damatebiTobisa da diffrance-is koncefciebi (aRniSnuli termini ekuTvnis deridas da gamoxatavs
xSirad ganmeorebul gansxvavebas da am gansxvavebis principis
lingvistur simtkices) dekonstruqciuli moZraobis dawyebis
momentidan mudam figurirebdnen. miuxedavad imisa, rom aseTi
gansxvaveba metismetad naTelia `marTlmorwmune~ dekonstruqtorisTvis, albaT, pirveladi teqstisa da misi dekonstruqciuli komentaris siaxlovem ganapiroba Semdegi ori metaforis
Semotana: dekonstruqcia, rogorc teqstSi `Casaxlebuli~ komentari da rogorc mis SigniT arsebuli `paraziti~. maspinZel
teqstsa da masTan dakavSirebul dekonstruqciul saqmianobas
Soris siaxlove piks aRwevs, roca maTi gancalkeveba SeuZlebeli xdeba. sxva sityvebiT rom vTqvaT, dekonstruqciuli
diskursi pirvelad teqstsa da mis dekonstruqciaSi Tanabrad
avlens Tavs. albaT swored es Tanxvdoma iyo umTavresi mizezi
imisa, rom dekonstruqciuli diskursi pirvelive gamoCenisTanave aRqmul iqna rogorc SeuZlebeli wasakiTxi: is aris
7.

es aris huserlis kritikis arsebiTi debuleba deridas pirvel wignSi La Voix et le phenomene (Paris: Presses Universitaires de France, 19967).

53

erTdroulad pirveladi teqstic da misi dekonstruqciac; is


gamoricxavs nebismieri saxis farTo, Semajamebel debulebebs
da SeiZleba nebismier momentSi uamrav detalizebul komentarad Tu gadaxvevad amoifrqves. sabolood, me mimaCnia, rom
dekonstruqcia gulisxmobs, sul mcire, potenciur moZraobas
im teqstualuri sisavsisa da simravlisken, romelic ase damaxasiaTebelia komentirebisTvis. dekonstruqciis `normatiuli
idea~, simravle warmoaCinos sakuTari diskursiT (miuxedavad
teqstis gardauvali Tanmimdevrulobisa) SeiZleba waawydes
iseT sirTules, rogoricaa mkiTxvelis mier am diskursis deridasa da misi mimdevrebis teqstebis meSveobiT gageba. iqneb
gacilebiT ukeTesi iqneboda dekonstruqciisa da masTan dakavSirebuli (aseTi ram ki mudam arsebobs) teqstis Sepirispireba
sxva nebismieri komentaris wakiTxvis gziT.
istoriuli TvalsazrisiT, TiTqos gardauvalia
komentaris diskursis xangrZlivi tradiciis dasasruli; pir
veli dasasruli, minda aRvniSno, roca beWdviTi wignis institucionalizaciasTan erTad xelmisawvdomi informaciis
simravle ukve aRar iyo idealuri kiTxvis survili, aramed
bunebrivi (da SeiZleba zogjer saxifaTo) realoba. kultu
ruli kritikisTvis damaxasiaTebeli toniT davamatebdi, rom
humanisturi formis Bildung-is damsxvrevis Semdeg (yovel Sem
TxvevaSi maTTvis, vinc jer kidev dainteresebulia dasavle
Tis kulturuli tradiciiT) aiwia komentaris tradiciis
mniSvnelobam. es faqti unda iyos erT-erTi mizezi imisa, rom
me-19 saukunis evropul universitetebSi xelaxla Camoyalibda filologiuri disciplinebi.8
magram ar unda vaRiaroT, rom komentaris diskurssa da Ta
namedroveobas Soris kavSiri ufro intensiuria, vidre funq
ciuri damokidebuleba damyarebuli damatebiTi Bildung-is
moTxovnaze, romelic ukve daaxloebiT 200 weliwadia arsebobs? gana dekonstruqcia, rogorc komentaris teqstualuri
principis filologiuri gansaxiereba, ar aris komentaris
tradiciasa da amJamindel kulturul moments Soris kavSiris
8.

me gamovdivar im istoriuli debulebidan, romelic warmodgenilia furmanis mier


`Kommentierte Klassiker~-Si.

54

simptomi? susti avtoris poziciis gamomxatveli komentari


ar ukavSirdeba `sust azrovnebas~, romelsac jani vatimo Cveni inteleqtualuri situaciis emblemas uwodebs?9 nuTu aris
vinme, vinc ar aRiarebs, rom amaSi udidesi roli eleqtronulma mediam iTamaSa? gana es axali instrumentebi da formatebi
(hipo, hiper, megateqsti da a.S.) istoriulad momwifebuli
dabrunebaa komentarTan an filologiasTan da gzaa maRalteqnologiuri filologiisken? ar SeiZleba imis Tqma (gadaWarbebuli ar iqneba metaforis moyvana), rom interneti, mTeli
Tavisi uricxvi veb-saitebiT aris swored dausrulebeli
eleqtronuli komentari? an yvela is saubari da informaciis
gacvla eleqtronuli fostis saSualebiT, romelic nTqavs
uamrav dros, ar aris Cveni profesiuli cxovrebis komentari?
rogorc internetisTvis, ise eleqtronuli fostisTvis arsebobs sxvadasxva diskursis materialuri Sepirispireba, romelic gulisxmobs maT Tanaarsebobas kompiuteris myar mex
sierebaSi. orive SemTxvevaSi is struqturebi, romlebzec
unda gakeTdes komentari, gavlenas axdenen internetisa da
eleqtronuli fostis komentarul diskursebze.
magram aris komentirebis tradiciis erTi teqnologiuri
piroba, romelic absoluturad Seicvala da kidev ufro dramatulad Seicvleba. miuxedavad imisa, rom Cips, disks Tu myar
mexsierebas ar SeuZlia uzrunvelgvyos usasrulo moculobiT, male isini imden `sivrces~ SemogvTavazeben, rom Cvens
codnas misi amovseba gauWirdeba kidec. es iqneboda situaciis dasasruli da Cven im limits, albaT, ukve mivaRwieT, roca
komentari isev mTeli siuxviT warmogvidgeba, anu warsulSi
darCeba teqstis irgvliv mindvrebze sivrcis nakleboba.
carieli Cipis warmodgena Seicavs saSineli sicarielis erTgvar safrTxes ara mxolod eleqtronuli mediisTvis, aramed
agreTve inteleqtualuri da kulturuli TviTSefasebisTvis.
es gamoiwvevs simravlis principis gadaxedvasa da gadafasebas. Seiqmneba situacia, roca aRar Segvrcxveba imis Tqmis, rom
komentaris ZiriTadi amocanaa mindvrebis Sevseba da is amas
saukeTesod akeTebs.
9.

es diskripciuli formula gamomdinareobs dekonstruqciis mier TviTaRwerad aRiarebuli ganzraxvidan.

55

Tavi

istorizacia
warmoidgineT me-19 saukunis postburJuaziuli sazogadoebis politikur-inteleqtualuri samyaro, revoluciebi da
reformebi, rogorc Neuphilologien-is ganviTarebis arena, roca
isini jer kidev arseboben iseT universitetebSi, rogoricaa
heidelbergi, tubingeni, miunxeni, koloni, lige an kieli.1 me-19
saukunis garemo iyo pirveli kulturuli niadagi, yovel SemTxvevaSi, Zveli drois Semdeg, romlis safuZvelzec sazogadoebis normatiuli imiji (romelic umjobesdeboda da farTod
finansdeboda saxelmwifos mxridan) SeewinaaRmdega moqalaqeebis yoveldRiur cxovrebas. moqalaqeTa axladCamoyalibebuli koncefciis mTavari komponenti iyo ufleba moeTxovaT sazogadoebis normatiuli imijis mier dapirispirebuli
situaciebisa da privilegiebis realizeba, rac gansakuTrebiT
mniSvnelovani iyo, radgan es oficialuri dapirebebi sakmaod
daSorebuli iyo yoveldRiurobas. amave dros, pirvelad wamoiwia win garTobis sferom (garToba ukve aRar iyo specifikuri
socialuri jgufebis privilegia). is Seesatyviseboda ramdenime instituts, romlebic xels uwyobdnen Seusabamobis
aRmofxvras yoveldRiur saqmianobasa da sazogadoebis imijs
Soris. gasarTob RonisZiebebSi (maT Soris moixsenieboda li
teraturuli kiTxvac) moqalaqeebs SesaZleblobas aZlevdnen
is roli moergoT, romelTac sazogadoebis imiji sTavazobdaT,
ise, rom odnavac ar miaxloebodnen mis idealebs.
1.

germanul universitetebs Soris lige vaxsene imitom, rom Neuphilologien-is erT-erTi


institucionaluri forma `romanuli filologia~ sakmaod farTod SemorCenilia
belgiasa da germanulis molaparake qveynebSi. Neuphilologien-is ufro detaluri istoriisTvis ix. Cemi statia `Un souffl dAllemagne ayant pass: Friedrich Diez, Gaston Paris
and the the Genesis of National Philologies~, Romance Philology 40 (1986): 1-37. aRniSnuli esses
istoriuli koncefcia safuZvlad daedo kolokviums, romlis gagrZelebac daibeWda
Bernard serkvilinisa da hans ulrix gumbrextis gamocemaSi Der Diskurs der Literatul und
Sprachhistorie: Wissenschaftgeschichte als Innovationsvorgabe (Frankfurt: Suhrkamp, 1983).

56

im mdgomareobam, romlisTvisac garTobis sfero da funqcia gadamwyvetad iqca, didi roli iTamaSa garkveul akademiur disciplinebTan saSuamavlo institutebis arsebobaSi.
(ar arsebobs eWvi imis Taobaze, rom Neuphilologien maT ricxvSi
iyo, Tumca aq gasarkvevia sxva sferoebi.) es axali akademiuri
disciplinebi saqmianobdnen ormag doneze. upirveles yovlisa, isini ayalibebdnen strategiebs, romelTac dRes, albaT,
`kiTxvis pedagogikas~ vuwodebT. axalma orientaciebma da instruqciebma erTgvari kompensacia moaxdines im literaturuli kiTxvisa, romelic moTavsebuli iyo imijsa da yoveldRiurobas Soris. kiTxvis kompensatoruli stili mkiTxvels
afiqrebinebs, rom is TamaSobs im rolebs, romelTac sazogadoebis imiji sTavazobda, mowesrigebuli kiTxvis reJimi ki mas
daarwmunebs, rom socialur realobasa da socialur idealebs
Soris arcTu ise dramatuli gansxvavebaa. Tavdapirvelad,
axali filologiuri disciplinebi asrulebdnen meore funqciasac SehqondaT TavianTi wvlili sazogadoebis normatiuli imijis CamoyalibebaSi. isini literaturuli teqstebidan
gamoyofdnen calkeul suraTebs, Temebsa da faseulobebs da
asaxavdnen maT arsebul normatiul imijze sxvadasxva donisa
da formis gamoyenebiT. amgvarad, isini iRebdnen yvela im teqsts, romelTa gamoyenebac SeiZleboda am konteqstSi.
sadac burJuaziuli reformebi garkveul situaciebsa da
erovnuli marcxis gancdaze reaqcia iyo (magaliTad, prusiaSi), sazogadoebis imiji warmodgenili iyo, rogorc eris warsuli dideba, romelsac SeeZlo Camoeyalibebina standartebi
sasurveli momavlisTvis. amis Sedegad, erovnuli filologia
sakuTar Tavs `istoriul disciplinas~ uwodebda, es ki imas
niSnavda, rom filologia iyo inteleqtualuri saqmianoba,
romelic iTxovda specifikur unars (magaliTad, kompetencias enis, paleografiisa da redaqtirebis adreul etapebze)
da ganapirobebda garkveul akademiur profesionalizacias.
sxva SemTxvevebSi, roca burJuaziuli reformebi gamowveuli
iyo uaxlesi warsulis warmatebuli revoluciebiT (magaliTad, safrangeTSi, inglissa da aSS-Si), literaturuli kritika ar Camoyalibebula rogorc istoriuli disciplina, xolo
sazogadoebis imiji emyareboda ara didebuli warsulis mo-

57

gonebebs, aramed zogad adamianur Rirebulebebs, romelTac


araferi hqondaT saerTo istorizaciasTan. jer kidev arsebuli franguli tendencia la grande Nation-is kacobriobasTan
arevisa da meTiu arnoldis daJineba inglisel studentebs
SeeswavlaT yvela enis literatura es araistoriuli modelis ori imanenturi da aranacionaluri magaliTia. arsebobs
aRniSnuli gansxvavebis meore, `romantikuli~ mxare me-19
saukunis ganmavlobaSi erovnul marcxTan dakavSirebuli
grZnobebi da situaciebi TandaTanobiT regularulad ganapirobeben filologiur istorizaciasa da nacionalizacias. es
vrceldeba italiur risorgimento-sa da franCesko de sanktize,
1870-71 wlebis frangul-prusiuli omis Semdgom safrangeTze
(Ggaston Pparisi mxolod maSin daubrunda nacionalur istoriografias, rogorc saqmianobis ZiriTad saxes), espaneTze
1898 wels transatlantikuri koloniebis dakargvis Semdeg
(ramon menendes pidali ganekuTvneba e.w. 1898 wlis `avtorTa
Taobas~, romlebic qveynis kulturuli istoriis aRdgenas
cdilobdnen, xolo El Cantar de Mio Cid-is miseul gamocemas aR
niSnuli moZraobis udides miRwevas uwodeben).2
Cemi, rogorc romanistis da ara klasicistis TvalsazrisiT disciplinaruli istoriis es konturi gvTavazobs
klasikur istorizaciasTan dakavSirebul uamrav saintereso
kiTxvas. aqedan gamomdinare SesaZlebelia me-19 saukune miviCnioT klasikur istoriaSi produqtiuli Seferxebis momentad
(`istoriuli aRmavlobis~ kuTxiT)? amgvari xedva Neuphilologienis istoriisaTvis sayovelTaod iqca, Tu ar CavTvliT imas, rom
dRes cotas Tu sjera disciplinaruli preistoriis arseboba
1800 wlamde (Tumca SeiZleba bevri rame amtkicebdes Neuphilologien-is swored 1800 wlis3 Semdeg Camoyalibebas). klasikasTan
2.

3.

menendes pidalis Sesaxeb ix. am wignis II Tavi da Cemi esseebi `Lebende Vergangenheir: Zur
Typologie der Arbeit am Text in der spanischen Kultur,~ gamocemaSi Das fremde Wort: Studien zur
Interdependez von Texten: Festchrift fur Karl Maurer zum 60. Geburtstag, gamomcemeli ils nolting-haufi da ioakim Sulci (Amsterdam: Gruner, 1988), 81-110. `modernizmis filologiuri
gamogoneba: menendes pidali, garsia lorka da harlemis renesansi,~ gamocemaSi Sua sau
kuneebis momavali: Sua saukuneebis franguli literatura 1990-ian wlebSi, gamomcemeli uiliam d. padeni (geinsvili: floridis universitetis gamocema, 1994), 32-49.
amgvari alternatiuli versia, romelic 1800-ianebidan iwyeba, mocemulia bil ridingis cnobil wignSi universiteti nangrevebSi (Cambridge, Mass.: Harvard University
Press, 1996).

58

dakavSirebuli kidev erTi kiTxva mdgomareobs SemdegSi rodis da ra intensiurobiT gaxda antikuri kultura sazogadoebis erovnul-specifikuri imijis nawili (aq rasakvirvelia
igulisxmeba germania/prusiis SemTxveva,4 Tumca aranakleb
saintereso da naklebad Seswavlilia safrangeTis pirveli
imperia).5 Tuki antikurobis kulturulma gavlenam me-18 saukunis dasawyisSi marTla ganicada istorizacia (yovel SemTxvevaSi, ase esmiT Querelle des Anciens et des Modernes franguli
literaturis istorikosebs), SesaZlebelia vTqvaT, rom me-19
saukunis kulturas istorizaciis igive Zalis talRam gadauara? Tu es asea, istorizaciis am or talRas Setakebis efeqti
xom ar gamouwvevia? da bolos, ra gavlena iqonia TiToeulma
erovnul-specifikurma disciplinarulma garemom sxvadasxva qveyanaSi klasikis ganviTarebaze (magaliTad, germaniaSi
filologia, rogorc istoriuli disciplina literaturuli
kritikis meTiu arnoldiseuli idealis winaaRmdeg)?
davubrundeT Neuphilologien-s. minda mokled mimo
vixilo istorizaciis akademiuri istoriis ori ukiduresi
(da msgavsi) SemTxveva: britaneTisa da aSS-is. rac Seexeba am
or disciplinarul formas, minda aRvniSno, rom isini ganekuTvneba araromantikul (araprusiul) models da TiToeuli maTgani ukiduresi SemTxvevaa radgan, institucionalur
doneze, istorizacia ar iyo maTi filologiuri saqmianobis
nawili 1960-ian wlebamde. maSin, roca kontinenturi erovnuli filologia da istorizacia mZime kriziss ganicdida dawyebuli me-19 saukunis ukanaskneli dekadiT, kriziss, romlis
gamo warmoiSvnen iseTi qvedisciplinebi, rogoricaa `literaturuli Teoria~ da `SedarebiTi literatura~,6 literaturuli kritikis alternatiuli modelis kulturulma garemom inglissa da aSS-Si gacilebiT naklebi cvlileba ganicada.
4.
5.

6.

ix. am wignis mexuTe Tavi.


ix. `Ce divan etoile dor Empire als Stilepoche/Epochenstil/Stil? Epoche, in Zum Problem der
Geschichtlichkeit sthetischer Normen: Die Antike im Wandel des Urteils des 19. Jahrhunderts: Vortrge
des lll. Werner Krauss-Kolloquiums, Sitzungsberichte der Akademie der Wissnschaften der DDR/
Gesellschaftswissenschaften, no. 1/G (Berlin: Akademie-Verlag, 1986), 269-94.
ix. Cemi statia `literaturuli swavlebis momavali~ axali literaturuli istoria
26 (zafxuli 1995): 499-519.

59

axal kritikasa da debatebs kolejis studentebSi literaturul kiTxvaSi sxvadasxva wesis Sesaxeb me-20 saukunis meore
da mesame dekadis ganmavlobaSi, arsebiTi cvlilebebi ar gamouwvevia disciplinarul saqmianobaSi. umetesad es iyo amaRlebuli TviTrefleqsiurobis simptomebi pirveli nabiji
kulturuli stilis akademiur meTodad gadaqcevisaken. rac
unda ganswavlulebi yofiliyvnen axali kritikosebi kulturis istoriisa da literaturis sferoSi, didi literaturuli
teqstebis istorizacia maT inteleqtualur da kulturul
sazrunavs scildeboda.
aRniSnuli situaciis pirvel cvlilebad, yovel SemTxve
vaSi, aSS-is konteqstSi, miiCneva 1960-ian wlebSi daarsebuli
akademiuri Jurnali `axali literaturuli istoria~, rome
lic saerTaSoriso masStabiT iZiebda mecnierebs. Jurnalma
swrafad moipova warmateba Sidaerovnul da saerTaSoriso
asparezze. es is dro iyo, roca `frangulma Teoriam~ aSS-Si
literaturuli ganyofilebebis dapyroba daiwyo da erTi
saxelis qveS gaaerTiana ori sruliad gansxvavebuli inteleqtualuri stili da akademiuri saqmianoba. erT-erTi maTgani,
dekonstruqcia, rogorc SeswavliTi kiTxvis saxe, warmoadgens filologiis xelmeore gamogonebas da gvTavazobs rbil
gadasvlas axali kriticizmis kiTxvis sofistikuri stilidan.
kiTxvis sxvadasxva stilisgan gansxvavebiT dekonstruqcia
cdilobs daswios semantikuri stabiluroba da zogjer teqstis institucionaluri Zalac ki.7 `franguli Teoriis~ meore
naxevari iyo kulturuli da inteleqtualuri istoriis miSel
fukoseuli versia. garda franguli warmoSobisa, dekonstruqciul filosofiasa da fukoseul istoriografias hqondaT kidev erTi saerTo orive maTganma, marTalia mxolod
viwro epistemologiur safuZvelze, magram mainc garkveuli
gavlena iqonia aSS-is literaturul disciplinebze. deridasa
da fukos naSromebi gamoiyeneboda literaturul disciplinaSi programuli cvlilebebis Sesaxeb kamaTisas. literatu7.

aSS-is dekonstruqciuli filosofiis mimoxilvisTvis ix. Cemi statia `Deconstruction


deconstructed: Transformationen franzsischer Logozentrismuskritik in der amerikanischen Literaturwissenschaft,~ Philosophischer Rundschau 33 (1986): 1-35.

60

ris swavlebis tradiciuli amocanidan, romelic sruldeboda


inglissa da aSS-Si (kargad Camoyalibebuli socialuri situaciebis xelSewyoba da SenarCuneba), isini daubrundnen `problematizaciasa~ da `destabilizacias~, rogorc TavianT axal
`politikur~ Rirebulebebsa da misias. amiT aixsneba is, Tu ratom badebdnen fukos amerikanizebuli istoriuli stilis mxurvale Tayvanismcemlebi orgvar grZnobas: pirveli, TiTqos
istoriis asaxva da `faqtebis~ xedva istoriografiul teqstSi, sakmaod arbitruli iyo (saqme ukve aRar exeboda sinamdvilis povnas, aramed `kargi ambis~ SeTxzvas). amas emateboda
fsevdo-literaturuli Tavisuflebis SegrZneba, romliTac
istorikosi tkbeboda da romelsac aqtiurad iyenebda.
`kritikulobis~ axali mizani xsnis agreTve imas, Tu ratom
moxda ise, rom franguli Teoriis paralelurad da upirveles
yovlisa gaerTianebul samefoSi, frankfurtis skolis tradiciam, marqsistuli Teoriis Serbilebulma versiam uamravi
enTuaziasti mkiTxveli hpova da 1980-ianebSi win wamoswia
kulturuli swavlebis kvlevis paradigma. sami paradigmidan
mxolod dekonstruqcias ar gamouwvevia istorizaciis moZraoba inglissa da aSS-Si. miuxedavad amisa, es sami kritikuli
da potenciurad damangreveli (im periodis sayvareli koncefcia) paradigma erTdroulad iyo miRebuli anglo-amerikuli
akademiuri tradiciis mier. maT agreTve propagandas uwevda
akademikosebis is Taoba, romelic mowmobda da monawileobda
kidec evropeli studentebis revoluciasa da vietnamis omis
sawinaaRmdego msvlelobebSi aSS-Si. iseve, rogorc es moxda
evropul universitetebSi, akademiuri disciplinebis xelaxalma formirebam da istorizaciisadmi interesma adgili daimkvidra im TaobaSi, romelic politikur awmyos akritikebda.
isRa dagvrCenia, vnaxoT, Tu gauZlebs istorizaciis es talRa
(gansakuTrebiT aSS-Si) am Taobasa da misi politikuri protestis survils..
Tuki istorizaciis aucilebloba, gansakuTrebiT
me-19 saukunis dasawyisSi, iqca profesionalizaciis safuZvlad, ra kompetenturobas iTxovda is? ras gulisxmobda mas-

61

Tan dakavSirebuli sofistikaciis xarisxebi? pirvel rigSi,


mkacri fenomenologiuri perspeqtividan gamomdinare minda
xazi gavusva imas, rom istorizacias araviTari kavSiri ara
aqvs garkveul obieqtTan mimarTebaSi drois struqturebis
dadgenasTan. `droiTi obieqtebi Sesabamisi gagebiT~ (`Zeitobjekte im eigentlichen Sinn~), huserlis mixedviT, es aris obieqtebi,
romlebic droebiTobis ganzomilebis miRma ver iarsebeben.
maSin, roca zemoT aRniSnuli vrceldeba musikasa da sityvieri komunikaciis TiTqmis yvela formaze, isic xom naTelia,
rom droiTi obieqtis gageba ar xdis mocartis operas an platonis dialogs `istoriuls~. is, rac obieqtis istoriulobas
gansazRvravs (da me ver vxedav istorizaciis sxva gagebas), es
aris mkiTxvelis mzadyofna gadalaxos is iluzia, TiTqos mas
sakmao codna da gamocdileba hqondes mocemuli obieqtis
gagebisa an misi adekvaturi gamoyenebisTvis. rogorc obieqtis atributi, es SeiZleba igive iyos, rac `gulubryvilo~
mtkiceba imisa, TiTqos yvela obieqti SeiZleba iyos Cveni Sesabamisi. Tumca, ra Tqma unda, amgvari reaqciis gamowveva obieqtebis eqskluziuri prerogativa sulac ar aris. miuxedavad
amisa, es mainc unda davimaxsovroT, rogorc Sualeduri done
imis identifikaciamde, rac ase mniSvnelovania istorizaciis
saqmianobisa da midgomisTvis.
amrigad, istorizaciis winapiroba es aris ukan daxeva im
pragmatuli orientaciidan, romliTac gaJRenTilia Cveni
yoveldRiuri cxovreba, xolo amgvari ukan daxeva gardaqmnis
(haidegeris ganmartebis mixedviT) `misawodeblad gamzadebuli~ obieqts `misawodeblad arsebul~.8 aqedan gamomdinare, is
toriuli gaTviTcnobiereba kosmopolitanobas niSnavs, radgan
kosmopolitebi Tavs `Sin~ arasodes grZnoben. ra Tqma unda, am
perspeqtivis win wamowevis mizezi orgvaria droiTi daSoreba
istoriuli TvalsazrisiT da sivrculi (gnebavT kulturuli)
daSoreba kosmopolitanobis SemTxvevaSi. magram es gansxvaveba
mkrTaldeba, an sulac mTlianad qreba garkveul kulturul
8. ix. martin haidegeris Sein und Zeit, me-15 gamocema, (Tbingen: Niemeyer, 1984), paragrafi 15

62

konteqstSi (Sua saukuneebis `istoriografia~ ufro sivrculi sxvadasxvaobis fenomens moicavs).9 istorizaciis ZiriTadi
svla sulac ar aris droiTi da sivrculi sxvadasxvaobis gamijnva, aramed es ufro reaqciaa (`gadawyvetileba~, albaT, metismetad mkacri koncefcia iqneboda), ar gadaagdos, Tavidan
moiSoros an aRmofxvras is obieqtebi, romlebic dauyovnebliv
gamoyenebas ver hpouloben. vinaidan `momzadebuli obieqtis~
dayovneba ar aris eqskluziuri istorizaciisTvis, amitom
unda veZioT rame ufro unikaluri da specifikuri.
aqve minda davZino, rom rames klassisch-ad aRiareba `mit berzeitlicher Sagkraft~ obieqtebisadmi mikuTvnebis gadameriseu
li gagebiT, gulisxmobs ormag dayovnebas.10 pirveli, es aris
iluzia, TiTqos me viyo kompetenturi nebismier obieqtTan
mimarTebaSi; meore, gulisxmobs rezervirebas, anu ukan daxevis uaryofas. raimes klassisch-ad aRiareba niSnavs situacias,
roca pirveladi, `ucxo~ obieqti uecrad Zalze didi mniSvnelobis mqone aRmoCndeba, miuxedavad imisa, rom Cven amisTvis
aranairi Zalisxmeva ar dagvWirvebia. amasTan, teqsts klassischis statuss ver mivaniWebT, sanam mis istoriulad daSorebas
vaRiarebT. Seqspiris kiTxvis herold blumiseuli stili, misi
falstafis personaJis gansxeuleba, gamoricxavs yovelgvar
istoriul gulubryvilobas, radgan mas axasiaTebs erTgvari
specifikuri provokacia (an specifikuri sofistikacia) ar
movaxdinoT Seqspirisa da misi personaJebis istorizacia~11
aqve unda vaRiaroT, rom Cven, profesional mkiTxvelebs gvaqezebs is, rom garkveuli teqsti an warsulis nawarmoebi xiblavs
im mkiTxvelsac, romelic ver axerxebs maT reintegrirebas
istoriul konteqstSi. rogor gavigoT, ramdenad klasikuria
uZvelesi teqstebisa da kulturis is suraTebi, romelTac es
disciplina warmoSobda da dRemde warmoSobs?
ix. `Vorwort der Bandherausgeber,~ gamocemaSi La Litterature historiographique des origines 1500,
gamomcemlebi hans ulrix gumbrexti, Ursula link-heeri, peter-mixael spangenbergi,
Grundrif der romanischen Literaturen des Mittelalters, tomi I, nawili 1 9heidelberi, zamTari, 1986), 17-25.
10. hans georg gadameri, `Das Beispiel des Klassischen,~ Wahrheit und Methide: Grundzge einer philosohischen Hermeneutik, meore gamocema, (Tbingen: Mohr, 1965), 269-75.
11. ix. Harold blumis Seqspiri: kacobriobis gamogoneba, (New York: Riverhead Books,
1998).
9.

63

im daskvnamde mivediT, rom humanistis saqmianoba


aris ara imdenad garkveuli obieqtebiT gamowveuli midgomebi
da procedurebi, aramed kompleqsurobis survili, humanistis
survili yvelaferi saxalisod da seriozulad gaarTulos.12
rogorc zemoT vcdilobdi damemtkicebina, gadamwyveti svla
ar aris im obieqtebis ganze gadadeba, mitoveba an amogdeba,
romelTaTvis ver moiZebna dauyovnebeli an naTeli gamoye
neba. burdos kuTxiT SegviZlia gamovavlinoT Semdegi wesi:
rac ufro nakleb aSkaraa istorizaciis aucilebloba konkretul obieqtTan mimarTebaSi, miT ufro metia istorizaciis,
rogorc inteleqtualuri sofistikis survili. miuxedavad
imisa, rom Cven ver vigebT da ver vSifravT uZveles egviptur
ieroglifebs, mainc vpoulobT maTSi garkveul momxibvlelobas. amave dros darcxveniT vaRiare Cemi nakli sofistikaSi/istorizaciaSi, roca cnobilma Jurnalistma ganacxada, rom ar
moswonda erT-erTi avtoris teqstebi, radgan isini jer kidev
`90-iani wlebis gavlenas~ ganicdidnen. Cemma 10 wlis vaJmac
TiTqmis analogiuri STabeWdileba moaxdina, roca Tavis saSobao natvras skeitbords 1990-iani wlebis modis dabruneba
uwoda (maSin, roca me skeitbordi moduri megona).
magram, modi, davubrundeT istorizaciis fenomenologiurobas is warmoqmnilia Cvens gonebaSi garkveuli inertulobis sawinaaRmdegod da ara konkretul obieqtTan dakavSirebiT. Tuki davuSvebT, rom zog SemTxvevaSi Cven viciT,
rogor movepyroT ama Tu im obieqts, maSin gamodis, rom Cven
am obieqtebs gamovyofT, vaqcevT auraSi da vacnobierebT
ra maT daSorebas, gardavqmniT sasurvel obieqtebad.13 roca
maT `auriT garSemortymuli~ da `sasurveli obieqtebis~ statuss vaniWebT, Cven axlos vdgavarT laTinuri sityvis sacer-is
Tavdapirvel mniSvnelobasTan da maT `wminda obieqtebad~ wo-

12. kiTxvis, rogorc sirTulis saxaliso da mtkivneul gamovlinebebs Soris meryeobs aRwera ix. winamdebare wignis mexuTe TavSi.
13. vfiqrob, ukve miRebulia sityva `auris~ gamoyeneba benjaminis filologebTan kavSiris
gareSe. am cnebis `arqeologia~ ix. ursula link-heeris esse gamocemaSi benjaminis
Zieba: xelovnebis nimuSebi cifrul saukuneSi, gamomcemeli hans ulrix gumbrexti
da maikl marinani (stenfordi, kalifornia: stenfordis universitetis gamomcemloba, 2003).

64

debasTan. saubari sakmaod sakamaTo mimarTulebiT waviyvane,


magram mxolod imis Tqma minda, rom istorizaciis saSualebiT
Cven vqmniT wminda obieqtebs, Tumca vcdilob Tavi avarido am
sityvis metaforul qveteqsts (iseve, rogorc gonebamaxvilobasa da akademiur warmosaxvas). me ufro imas vgulisxmob, rom
kulturuli istorikosebis mier Seqmnili obieqtebi iseTive
wminda SeiZleba iyos, rogorc religiis mier Seqmnilni. ramdenadac ar arsebobs wminda obieqti warmodgenisa da TviTdatvirTvis (magaliTad historisches Bewutsein) CarCoebis, mRvdlebis,
Teologebis, istorikosebis an sxva sferos specialistebis
gareSe, romelTac SeuZliaT ganmarton Tu ratom iTxoven
(an ufro sofistikurad rom vTqvaT, ratom imsaxureben) es
obieqtebi gansakuTrebul mopyrobas. es vrceldeba rogorc
sarkinigzo manqanaze, parizis CrdiloeTiT, kompeinSi (germaneli armiis danebeba 1918 wels da franguli armiis danebeba
1940 wels, swored am manqanaSi iyo xelmowerili), aseve wminda
jvris nawilebze, romelTac dedaCemi karadaSi inaxavs; rogorc purze, romelic qristianTa Rrma rwmeniT qristes xorcia, aseve cachaca-s boTlebze, romelTac yovel paraskev Rames
afro-qristianul RmerTebs sTavazoben braziliis qalaqebSi.
mesmis, rom mizezebi, romelTa gamoc es obieqtebi wmindaa, gansxvavebulia TiToeul SemTxvevaSi, magram ver uarvyofT, rom
yvela es obieqti wmindaa, radgan specialistebma ase CaTvales
saWirod. sxva sityvebiT rom vTqvaT, ar arsebobs `bunebrivad~
wminda obieqtebi.
minda SevewinaaRmdego im movaleobas, romelsac
gvakisrebs ganaTlebis memkvidreoba (romlis pativiscemac
ufro savaldebuloa, vidre sasurveli) da uarvyo TiTqos
Cven mier Seqmnili wminda obieqtebi sulac ar aris wminda an
saerTod maTi Seqmna araracionaluria. piriqiT, minda vaCveno
(da Cemi sinanuli gamovxato), rom mtkiceba, TiTqos Cven ver
vasrulebdeT erT-erT yvelaze pativsacem da religiur-socialur funqcias Rirebuli prognozebis gakeTebas, ukve
moZvelda, yvelaze gvian, marqsizmis dasasruls. (marqsizmamde
igive debuleba rbilad istorizebuli da relativizebuli iyo

65

didi xniT adre. gaixseneT reinhart koselekis naSromi). prognozirebis axla ukve miviwyebuli saqmianobis mier datovebul
vakuums rom davupirispirdeT, SesaZlebelia ufro STambeWdav
efeqtamde mivideT, vidre imis aRmoCenaa, rom istorizaciis
saSualebiT Cven ukve vqmniT wminda obieqtebs da viRebT am
sferos specialistis statuss. mxolod aRvniSnav, rom savsebiT veTanxmebi Tanamedrove muzeumebis wardgenas, rogorc
`postmodernistuli taZrebisa~, magram amave dros kategoriulad ar veTanxmebi aq gaJRerebul metaforul statuss. minda pasuxi gaices Semdeg SekiTxvaze: ra specifikur religiur
funqciebs asruleben istoriulad wminda obieqtebi?
pasuxi ki is aris, rom istoriuli/istorizebuli obieqtebi sikvdilis mijnas laxaven da es CemTvis imdenad aSkaraa,
rom saWirod ar vTvli Cemi pasuxi eqsperimentulad miviCnio.
roca vambobT (iseve, rogorc bevr sxva konteqstSi), rom religia da misi wminda obieqtebi sikvdilis mijnas laxaven, Cven
Cveulebriv vgulisxmobT momaval mijnas anu Cveni sicocx
lis dasasruls. orive martin haidegeri da, rac unda gasaocrad JRerdes, niklas lumani adamianis `sikvdilisSemdgom~
cnobierebas SeuZlebelsa da amavdrouilad momxibvlels
uwodeben.14 magram mxolod haidegerma aCvena (da sxvaTa Soris, gasaocari siTamamiT), Tu raoden usargebloa ahyve iluzias, TiTqos sikvdilis Semdeg rame arsebobdes. am kuTxiT
`momavali cxovrebis~ ideologiuri piroba da istoriaze dakvirvebis Sedegad gakeTebuli hegelis stilis prognozebi,
dRes sakmaod aradamajerebeli religiuri ideaa, romelmac
TiTqmis naxevari saukune gauZlo haidegeris Seubralebel diagnozs. prognozireba, romelic me-18 saukuneSi warmoiSva da
popularuli gaxda me-19 saukuneSi, eyrdnoba istoriaze dakvirvebas da SesaZlebelia iyos Sedegi imisa, rom xalxma, yovel
SemTxvevaSi inteleqtualebma, dakarges sikvdilis Semdgomi
cxovrebis rwmena.15 sxva sityvebiT rom vTqvaT, `Cveni~ istori14. haidegeri, Sein und Zeit, paragrafebi 46-53; niklas lumani, socialuri sistemebi (stenfordi, kalifornia: stenfordis universitetis gamocema, 1995), 262-67.
15. Karl Lwith, Weltgeschichte als Heilsgeschehen, mexuTe gamocema (Stuttgart: Kohlhammer, 1953).
ix. agreTve Cemi statia `Die kaum artikulierte Pramise: volkssprachliche Universalgeschechte
unter heilsgedchichtlicher Perspektive,~ gamocemaSi La Littrature historiographique, gamomcemeli gumbrexti, link-heeri da spangbergi, 799-817.

66

uli kultura da istoriuli cnobiereba SesaZlebelia modiodes im droidan, roca inteleqtualebma pirvelad dakarges
usazRvroebis religiuri horizontis rwmena. swored istoriulma cnobierebam Seavso is sicariele, romelic RvTisa da
maradiuli cxovrebis rwmenis gaqrobam datova.
21-e saukunis dasawyisSi `Cven, mecnierebma~ (rogorc nicSe
ityoda) sabolood aviReT xeli momavlis molodinis saSualebiT sikvdilis sazRvris gadalaxvis mcdelobaze.16 amis
nacvlad Cven gatacebuli varT axali istoricistis stiven
grinblatis TqmiT `gardacvlilebTan saubriT.~17 werisa da
istoriis wardgenis dRevandeli stilis mTavari (Tu ara
erTaderTi) ambicia aris dagvaviwyos, rom warsuli awmyo
araa.18 warsulis materialuri obieqtebis awmyoSi gadmotana
da xelSesaxeboba (an xelSesaxebobis iluzia) iwvevs jadosnur
efeqts, TiTqos Cven gadavlaxeT is manZili, romelic sasurveli warsulisgan gvaSorebs; ufro swored, qmnis iseT iluzias, TiTqos gardacvlilebi gvesaubrebian, rac TavisTavad
sikvdilis mijnis gadalaxvas niSnavs da iqmneba STabeWdileba,
TiTqos isini, vinc Cvenamde cxovrobdnen, Cvengan Sors sulac
ar arian. es yovelive ki sabolood niSnavs im zRvris gadalaxvas, romelic Cveni dabadebiT gaivlo. orive aspeqti mijnis gadalaxva da gardacvlilebTan saubari ganusazRvrelia
fenomenologiuri da Teologiuri gagebiT.19 is, rom aRqmis
SesaZleblobebi da gacocxlebuli gamocdileba or droiT
CarCoSia moqceuli, aris swored adamianuri samyaros struqtura. am CarCoebis gavrcoba momavlis prognozirebiT an gar16. es ra Tqma unda, ar vrceldeba mxolod mecnierebze. ix. niklas lumani, `Die Beschreibung
der Zukunft, Beobachtungen Moderne (opladen: Westdeutscher Verlag, 1992), 129-48.
17. stefan grinbleti Towards a Poetics of Culture, in The New Historicism, ed. H. Aram Veeser (New York: Routledge, 1989), 1-14
18. Cemi 1926 wlis wigni: cxovreba drois mijnaze (Cambridge, Mass.: Harvard University
Press, 1997) swored am SegrZnebas iwvevs mkiTxvelSi. ix. gansakuTrebiT Tavi `istoriisgan swavlis Semdeg~.
19. istoriografiis, rogorc Janris analizis huserliseuli koncefciisTvis ix. Cemi esse
`Das in vergangen Zeiten Gewesene so erzahlen, als ob es in der eigenen Welt ware: Versuch zur
Anthropologie der Geschichtsschreibung,~ gamocemaSi Formen der Geschtsschreibung, gamomcemeli r. koseleki, h. lucid a j. ruseni, Theorie der Geschichte, tomi 4, (Munich: Deutscher
Taschenbuch Verlag, 1982), 480-513 (inglisuri Targmani ix Cems gamocemaSi sicocxlisa
da literaturis azri [mineaploisi: minesotas universitetis gamocema, 1992]).

67

dacvlilebTan saubriT, niSnavs adamianuri samyaros zRvris


gadalaxvas. am teritorias Cven vuwodebT `adamianurad SeuZlebels~ an mivakuTvnebT `zebunebriobas~. momavlis prognozireba da gardacvlilTan saubari dakavSirebulia ukvdavobis iluziasTan.
Tu es specifikuri xiblia, romelic awmyos warsuls ukavSirebs, maSin darwmunebiT SegviZlia vTqvaT, rom amgvar enTuziazms gardacvlilebTan saubris mimarT haidegeri `samyaros
xiblis~ simptoms uwodebda. warsulSi dabruneba gardacvlilebTan gasasaubreblad rasakvirvelia gulisxmobs im momavlisTvis zurgis Seqcevas, romelic sikvdils gvimzadebs. warsuliT moxibvla (ihnen verfallen sein) gvexmareba daviviwyoT
is araraoba, rac sikvdilis Semdeg gvelis da romlisTvisac
Tvalis gasworebac surda haidegers. ra Tqma unda, arsebobs
istoriuli saqmianobis gza arcTu daSorebul warsulSi, romelic uZlebs heidegeris egzistencialur gamowvevas. erTerTi aseTi gza SeiZleba iyos koJevis mcdeloba hegeliseulad ifiqros istoriis dasasrulze. ar arsebobs gardauvali
kavSiri samyaros istorizaciasa da araraobasTan konfrontaciis Tavis aridebas Soris. gardacvlilebTan saubris iluziis warmoqmna haidegeris mixedviT erTgvari simxdalea. magram
ratom varT valdebuli vimsjeloT haidegeris samyarodan
gamomdinare? nuTu ara gvaqvs ufleba Tvali movaridoT sakuTar sikvdils da imis SegrZnebas, rom yvelafris miuxedavad
is mainc dadgeba?

68

Tavi

swavleba

roca dRes universitetSi swavlebaze vsaubrobT, yovelTvis naTelia, ras unda avaridoT Tavi. ukve aRaravis sWirdeba
kvira dilis ritorika imaze, Tu ra mSvenieri, usazRvro da
SorsmWvretelia humanitaruli mecnierebebi. Cvens profesiaze saubrisas Tavi unda avaridoT im sityvebis gamoyenebas,
romelTac mecnierebi xSirad iyeneben da yvela iolad iRebs da
itacebs im ubralo mizezis gamo, rom maTi mainc aRar sjeraT.
aRaravis ainteresebs debatebi imis Taobaze, Tu ra unda iyos
Cveni disciplinis mTavari amocana `kompensacia~ (magaliTad, teqnologiis saSinelebisTvis) Tu `orientacia~ (roca
ucnobia, vin darCeba amgvari mfarvelobiT mogebuli). aRaravin usmens iseT fuW mtkicebas, romelsac kidev ufro fuW mtkicebasTan mivyavarT, TiTqos Cveni disciplinebi arsobrivad
`interdisciplinaruli~, `integraciuli~ da `dialoguria~.
ar minda Sors wavide da vamtkico, rom isini ganmanaTlebluria, radgan maTi pirdapiri movaleobaa SeewinaaRmdegon
da gaaneitralon Tanamedrove sazogadoebis `remiTologizaciis efeqti~. arc is minda, erTmaneTs Sevupirispiro ori
cneba: `kultura~ (=kargi) da `civilizacia~ (=cudi).1 zogjer,
rogorc viciT (radgan amis empiriuli dasturs fostisa da
el. fostis saSualebiT ganuwyvetliv viRebT), humanitaruli
mecnierebebis mier sakuTari statusis asaxva da maTi momavali
eCexeba sxvagvari administraciuli dokumentebis Sesavals.
saocaria, rom humanitaruli mecnierebis debatebs, romlebic
didi sirTuliTa da inteleqtualuri keTilSobilebiT xasi
aTdeba, mainc gaaCnia trivialurobis efeqti. nuTu vsaWiroe1.

sayuradRebo saerTo citatebi vipove volfgang fruvaldis, hans Robert jausis,


reinhart koselekis, jurgen mittelstrasisa da burkhart Steinvaxis gamocemebSi
Geisteswissenschafen heute: Eine Denkschrift (Frankfurt am Main: Suhrkamp, 1991), 7-14.

69

bT imis Sexsenebas, rom `istoriiT eqstraakademiuri gataceba~ esTetikuri saqmianoba da lingvisturi goniereba Cveni
samuSaos sasurveli CarCoebia?2 an gavixsenoT Bildung-is Rirebulebebi molodini imisa, rom universitetSi gatarebuli
wlebi axalgazrdas inteleqtualur da pirad `damoukideb
lobasTan~ miiyvans.3
samwuxarod, es problema ar axasiaTebs mxolod germanuli
an sxva romelime qveynis akademiur konteqsts. umweobis igive
kedels veCexebiT amerikul akademiur debatebSic. jerac ver
gadamiwyvetia, maTi gulubryviloba ufro momxibvlelia, Tu
damangreveli, vidre germanuli diskursis seriuli da standartuli argumentebi. magram raSi mdgomareobs saerTaSoriso
akademiuri problema? ratom vRebulobT yovelTvis iseT diskurss, romelic zrdasTan erTad uaresdeba? problema isaa,
rom problema saerTod ar arsebobs. Cven gamudmebiT vicavT
Tavs saxelmwifo administraciisa da sazogadoebrivi sferosgan, sinamdvileSi ki isini arc arian Cveni mtrebi, radgan
ar cdiloben arc Cveni sididis, arc mniSvnelobis dakninebas.
metic, isini eTanxmebian Cvens sasargeblod wardgenil nebismier arguments. Romanisches Seminar-is gaafTrebuli dacva mxo
lod Cveni paranoiaa Tu maTi faruli boroti ganzraxvebisadmi
winaaRmdegoba? miuxedavad Cveni isteriisa, problema isaa, rom
marTlac saSiSi mtrebi gvyavs. metic, vfiqrob, rom metismetad
bevrs moveliT (sWirdeba ki yvela axladaRmoCenil fragments
kritikuli redaqtireba?). ratom iyeneben germaneli humanistebi ase xSirad `petit bourgeois trend~-s da garkveu-li socialuri seqtorebis survils TiToeuli humanitaruli disciplinis ZiriTadi funqciebis SemuSavebisTvis, imis nacvlad,
rom daukavSirdnen politikosebs, romlebic yvela saWiro
mxardaWeras mainc uzrunvelyofen?4 ratom gvibrundeba Cveni
2.
3.

4.

dieter henrixi, `Die humane Bedeunting der Geisteswissenschaften,~ Zwischenrufe: Aus den bewegten Jahren (Frankfurt am Main: Suhrkamp, 1993), 121-38 (citata gv. 138)
Dieter Henrich, Die Krise der Universitt im vereinigten Deutschland, Nach dem Ende der
Teilung: ber Identitten und Intellektualitt in Deutschland (Frankfurt am Main: Suhrkamp,
1993), 125-56 (141).
mivyvebi manfred furmans, `Klassische Philologie seit 1945: Erstarrung, Geltungsverlust, neue
Perspektiven,~ gamocema Die sog. Geisteswissenschften: Innenansichten, gamomcemlebi volfgang
prince da peter veingarti (Frankfurt am Main: Suhrkamp, 1990), 313-28 (citata gv. 327).

70

sakuTari social-demokratiuli instinqtebi Cvenive sawinaaRmdegod? Cemi saboloo pasuxi aris is, rom Cven humanistebi metismetad vitanjebiT pesimizmiTa da Cven saqmesTan dakavSirebuli enTuziazmis naklebobiT, vidre is jgufebi, visTanac
vsaqmianobT (am pasuxs saboloos vuwodeb imitom, rom damajerebelia, magram vxvdebi, rom misi `savaraudod~ moxsenieba
kolegialuri zewolis Sedegi iqneboda). Cemi sityvebis grZeli
citatebiTa da mozrdili statistikiT damtkicebis nacvlad
vaCvenoT,5 rogor vreagirebT qronikuli koleqtiuri depresiis am mdgomareobaze.
Tuki Cven gvinda, isev davibrunoT Tavdajerebuloba da
gadavaxalisoT Cveni TviTimiji, arc Cveni debulebebisa da
debatebis uaresi scenariT ganviTarebis SesaZlebloba unda
gamogvrCes. sxva sityvebiT rom vTqvaT, ar unda gamovricxoT
is, rom humanitaruli disciplinebi SesaZlebelia istoriul
dasasruls uaxlovdebodes.6 maTi, rogorc institutebis dasawyisi me-19 saukuneSi sakmaod mkafio iyo da 1900-ian wlebSi
mkveTri programac hqondaT (rogorc amas vilhelm dilTai
aRniSnavs). ufro metic, uamravi sazogadoeba Tu kultura Cveni msgavsi akademiuri disciplinis gareSec sakmaod bednieria.
amasTan, kargi iqneba, Tu vaRiarebT, rom humanitaruli disciplinebi is gansakuTrebuli institutebia, romelTac mxo
lod zogierTi kultura Tu Sewvdeba da Tavs ar movityuebT,
TiTqos maTi dasasruli kacobriobis dasasruli iyos. mniSvnelovania, Cveni profesiuli situaciebis asaxvis gzebi rac
SeiZleba specifikuri iyos. winamdebare esseSi vecdebi visaubro ufro klasikis situaciebze, vidre zogadad humanitarul
disciplinebze. ganvixilav klasikas, rogorc profesias da ara
rogorc codnis sferos. amas vecdebi im gansxvavebis CvenebiT,
romelic arsebobs am profesiis axlandel mdgomareobasa da
evropaSi me-20 saukunis I-II dekadaSi arsebul situacias Soris.
5.

6.

ix. `Dysphoria~, hans ulrix gumbrextisa da volter moseris Sesavali gamocemebSi


SedarebiTi literaturis kanaduri Jurnali 9, (2001), specialuri gamocema `lite
raturul swavlebaTa momavali/Lavenir des tudes littraires,~ sadac mocemulia 30 axalgazrda swavlulis Sexeduleba literaturuli kritikis momavalze.
ix. Cemi esse `literaturul mecnierebaTa saTaveebi da dasasruli?~ stenfordis hu
manitarul mecnierebaTa mimoxilva 6, # 1 (1998): 1-10.

71

radgan Cemi diagnozis mixedviT yvelaze metad TviTgadaxaliseba gvWirdeba (yovel SemTxvevaSi metad, vidre ararsebu
li braldebebisgan saWiro dacva), arsebobs gansakuTrebuli
safrTxe Cem mier arCeuli istoriuli midgomis specifikurobasTan dakavSirebiT. rogor unda avaridoT Tavi warsulis
`uCinar saSinel tvirTad~ qcevas (rogorc amas nicSe ambobs)7
nacvlad `damabrmavebel elvad~ qcevisa?8 rogor davaRwioT
Tavi `ironiul TviTasaxvas,~9 romelsac is Tavisi drois sakuTrebad miiCnevs da romelic CvenTvis ase axlobelia? pasuxic, rasakvirvelia, nicSeseulia, iseve, rogorc kiTxva: viwro istoriul fokusirebas movaxden warsulis erT teqstze
(maqs veberis `Wissenchaft als beruf~) da poziciaTa Tanamedrove
konfiguraciaze, romelic daRdasmulia iseTi saxelebiT, rogoricaa ulrix von vilamoviC-molendorfi, fridrix nicSe,
vilhelm dilTai, Stefan george da verner jeigeri.10 es imas
niSnavs, rom 1920-iani wlebis klasikuri filologiis, rogorc
profesiis zogierTi pirobis ganze gadadeba (nicSes TqmiT,
`daviwyeba~) iseve iqneboda Cemi yuradRebis centrSi, rogorc
sxvebis waqezeba.11 vimedovneb, es droebiT mainc dagvayenebs
`awmyos zRurblze~.12 Tumca, amJamad me Sevecdebi axleburad,
Tanamedrove gziT aRviqva is, rac nicSem Tavisi drois klasi-

7.

ix. fridrix nicSe Vom Nutzen und Nachtheil der Historie fur das leben gamocemaSi Samtliche
Werke, Kritische Studienausgabe, tomi 1, (Munich: Deutscher Taschenbuch Verlag, 1980), 249: `die
grobe und immer grobere Last des Vergangenen: diese druckt [den Menschen] nieder oder beugt
ihn seitwarts, diese beschwert seinen Gang al seine unisichtbare und dunkle Burde.~

iqve, 253: `da innerhalb jener umschliebenden Dunstwolke ein heller, blitzende Lichtschein entsteht.~
9. iqve, 302: `Es darf zwar befremdend, aber nicht widerspruchsvoll erscheinen, wenn ich dem Zeitalter, da so horbar und aufdringlich in das unbekummerste Frohlocken uber seine historische
Bildung auszubrechen pflegt, trotzdem eine Art von ironischem Selbstbewubtstein zuschreibe, ein
daruberschwebendes ahnen, daf hier nicht zu frohlocken sei, eine Furcht, daf es vielleicht bald mi
taller Lustbarkeit der historischen Erkenntnis voruber sein werde.
10. me aq ar Sevexebi im istoriulad da nacionalurad gansxvavebul interpretaciebs, romelic aRniSnulma disciplinam sxvadasxva dros aiTvisa. rac unda rTuli termini vixmaro, mkacri gamonaTqvami mainc igulisxmeba.
11. nicSe, Vom Nutzen, 330: Mit dem Worte das Unhistorische bezeichne ich dies Kunst und Kraft
vergessen zu konnen und sich in einer begrenzten Historizont eizuschlieben.~
12. iqve, 250: `Wer sich nicht auf der Schwelle des Augenblicks, alle Vergangenheiten vergessend,
niederlassen kann, wer nicht auf einem Punkte wie eine Siegesgottin ohne Schwindel und Furcht
zu stehen vermag, der wird nie wissen, was Gluck ist und noch schlimmer: er wird nie etwas thun,
was Andere glucklich macht.~

8.

72

kur filologias SesTavaza: sakuTar awmyoSi udroo arsebobis programa..13


maqs veberis cnobili esse `Wissenschaft als Beruf~,
romlis Tavdapirveli publikacia daTariRebulia 1919 wlis
gazafxuliT, dasawyisSi arsebobda rogorc leqcia, organizebuli Freistudentische Bund-is mier miunxenSi 1917 wlis 7 noembers, I msoflio omis dasasrulamde 1 wliT adre.14 veberi akademiur pozicias sistematurad gamoxatavda, roca mravalwliani
avadmyofobis, samxedro administraciaSi moxaliseobisa (romelic man Sewyvita 1915 wlis seqtemberSi) da erovnul politikaSi gavlenis mopovebis warumatebeli mcdelobebis Semdeg
bolos da bolos universitets daubrunda: pirvelad estumra
profesuras venaSi da Semdeg 1919 wlis martSi daTanxmda profesorobas miunxenis universitetSi. Freistudentische Bund iyo
universitetis studentebis erovnuli asociacia, romelic
me-18 saukunis bolos daarsda rogorc mebrZol studentTa
korporaciebisa da maTi nacionaluri paTosis alternativa15
da omis wlebSi swrafad mzardi aRiarebac ki moipova. misi programis umTavresi Tviseba iyo im Tanamedrove germanuli universitetebis kritika, romlebic koncentrirebulni iyvnen
mxolod profesiul ganaTlebaze (humanizmis koncefciis Bildung-is sazianod). aleqsandre Svabis, Freistudentische Bund-is
lideris, kritikuli essesadmi araerTgvarovanma reaqciam savaraudod ganapiroba leqciebis seriis Seqmna saxelwodebiT
`inteleqtualuri muSaoba, rogorc profesia~ (`Geistige Arbeit
als Beruf~). maqs veberi pirveli gamomsvleli iyo.16
iqve, 247: `So viel mub ich mir aber selbst von Berufs wegen als classischer Philologe zugestehen
durfen: denn ich wubte nicht, was die classische Philologie in unserer Zeit fur reinen Sinn hatte,
wenn nicht den, in ihr unzeitgemab das heibt gegen die Zeit und dadurch auf die Zeit und hoffentlich zu Gunsten einer kommenden Zeit zu wirken.~
14. biografiuli (da zogadad istoriuli) informacia maqs veberis Sesaxeb moZiebulia
cnobili Einleitung-idan da Editorischer Bericht-dan, tomi 1, nawili 17, maqs veberi, Gesamtausgabe, gamomcemeli horst baieri, m. rainer lepsiusi, volfgang j. momseni, volfgang sxluxteri da ioanes vinkelmani (Tubingen: Mohr, 1992), 1-46, 49-69. veberis teqsti
warmodgenilia 71-111, sxva citirebebi mocemulia teqstSi Tanmimdevrulad.
15. Tavad veberma Tavisi studentobis droindeli korporacia (Allemania Heidelberg) 1918
wlis noemberSi datova.
16. 1919 wlis 28 ianvars veberma Caatara meore leqcia igive seriidan saxelwodebiT `Politik
als Beruf~ (Gesamtausgabe, tomi 1, nawili 17, 157-252).
13.

73

pirveli, rasac veberis Wissenschaft als Beruf-is gadaSlisas


mkiTxveli SeniSnavs, aris akademiur profesiaSi warmatebis
SemTxveviToba, gnebavT `obieqturi~ SeuZlebloba (am konteqstSi veberi TviTon imeorebs da xazs usvams arcTu xSirad
gamoyenebul sityvas SesaZlebloba). saxelmwifo administ
raciisa da akademiur instituts Soris kavSirurTierToba,
misi TqmiT, profesorebis rigebis Sevsebas naklebad savaraudos xdis (77); is ver xedavs kavSirs qarizmatuli maswavleblisa da produqtiuli mecnieris talants Soris (79); da bolos,
Tu igulisxmeba, rom mZime Sroma nebismieri samecniero institutisa Tu aRmoCenisaTvis aucilebelia, veberi amtkicebs,
rom gansxvaveba aseT warmatebas da mTeli cxovrebis warumateblobas Soris mxolod SemTxveviTia. im provokaciuli
Sesavlis Semdeg, romelic gamiznulia germaneli profesoris
romantikuli da neoromantikuli ideologiebis problematizaciisTvis, Zneli gasarkvevia vis pozicias icavs veberi,
xolo vis winaaRmdeg ilaSqrebs igi aSkaraa. is TvalSisacemi
ironiiT akritikebs magaliTad, im sxvadasxvagvar molodins,
TiTqos kvleva da swavleba yoveldRiuri cxovrebis orientirebi iyos. veberis azriT, akademiuri institutis amocana ar
SeiZleba iyos `msofliosaTvis mniSvnelobis SeZena~, `koleqtiuri bednierebisTvis~ safuZvlis Cayra (92), `dauyovnebeli
praqtikuli pasuxebis~ (93) povna an `adamianuri cxovrebis
pirobebis ukeTesi codna da gageba~ (87). magram Tu ara mkafiod gamokveTil amocanebs, sxvas ras SeuZlia gansazRvros
akademiuri saqmianoba rogorc profesia (105)? pasuxs veberi
amayobs inteleqtualuri stilis maRal abstraqtul koncefciebsa da eqsperimentirebaze (90), aseve logikur azrovnebaze, meTodur procedurebze, im saSualebebze, romlebic dakavSirebulia cvlilebebTan (araa aucilebeli, cvlileba iyos
praqtikuli) (93).17 moxsenebis meore nawilSi veberi SeSfoTebulia im RirebulebaTa kritikiT, romelTa propagandasac
eweva Freistudentische Bund-is leqciaTa dasawyisSi. is miiCnevs,
rom politikuri miznebi SeuTavsebelia akademiur swavlebas17. `da das, was bei wissenschaftlicher Arbeit herauskommt, wichtig im sinn von wissenswert sei.~

74

Tan (95-96;100). veberi kategoriulad gmobs akademikos maswavlebelsa da mis studentebs Soris iseT damokidebulebas, romelic Semdeg koncefciebTanaa dakavSirebuli: `maswavlebeli
lideri~ (`Fhrer,~ 101), `studentis gonebis formireba~ (97) an
rwmena akademiur rolebsa da SinaarsSi (108). kvlavac, veberis
sakuTari koncefciebi nakleb aSkaraa, vidre misi kritikuli
Setevebi. is akademiur instituts `msofliosTvis jados moxsnad~ aRiqvams (87,93) da mas arsiT arareligiurs uwodebs. xolo
im disciplinebisaTvis, romlebic kulturis gamovlinebasTan
arian dakavSirebuli (historische Kulturwissenschaften), is gamsazRvravs amgvari obieqtebis `win wamowevisa da warmoSobisaTvis
pirobaTa gagebis~ amocanas. (95)18
arc erTi zemoTxsenebuli motivi ar aRemateba maqs veberis
leqciis standartul interpretaciebs. maTi umetesoba dakavSirebulia `wertfreie Wissenschaft~-Tan, romelsac 1980-ian wlebamde sastikad ar veTanxmebodiT, axla ki mxars vuWerT. Cemi
azriT, veberis teqsti uamrav iseT pasaJs Seicavs, romlebic,
iqneb avtoris uneblieT, magram mainc ver Tavsdeba `Rirebulebisgan Tavisufal~ negatiur kondiciasTan da axlos dgas
garkveul pedagogiur ideebTan, romelTa aRiarebac, albaT,
vebers surda. gaiTvaliswineT am konteqstiT metafora, romelic akademiur koncefciebs im `saxniss uwodebs, romelic
konkurentuli azrovnebis niadags abrunebs~ da misi kontrasti
masTan, rasac veberi `mtris sawinaaRmdego xmlad~ miiCnevs
(96).19 igive tendencia aSkaravdeba, roca veberi mxars uWers
imas, rac universitetis `inteleqtualur aristokratizmad~
miaCnia: `gauwvrTneli, magram morCili gonebis~ SeCveva `damoukidebel azrovnebasTan~ (79).20 misi TqmiT, `damoukidebeli
18. Oder nehmen Sie die historischen Kulturwissenschaften. Sie lehren politische, kunstleische, literarische und soziale Kultrurerscheinungen in den Bedingungen ihres Entstehens verstehen.~
19. Die Worte, die man braucht, sin dann nicht Mittel wissenschaftlicher Analyse, sodern politischen
Werbens um die Stellungnahme des anderen. Sie sind nicht Pfugscharen zur Lockerung des Erdreiches des kontemplativen Denkens, sondern Schwerter gegen die Gegner: Kampfmittel.~
20. Wissenschaftiche Schulung aber, wie wir sie nach der Tradition dr Tradition der deutschen Universitaten an diesen betreiben sollen, ist eine geistesaristokratische Angelegenheit, das sollten
wir uns nicht verhehlen. Nun ist es freilich andererseits wahr: die Darlegung wisenschaftlicher
Probleme so, dab ein ungeschulter, aber aufnahmefahiger Kopf sie versteht, und dab er vielleicht
die padagogisch schwiergste Aufgabe von allen.~

75

azrovneba~ xels uwyobs `arasasiamovno faqtebis~[98] anu im


dakvirvebebisa da Sedegebis aRiarebas, romlebic ganuwyvetliv
sruldebian da erwymian mza mosazrebebsa da poziciebs. magram
gana ucnauri araa, inteleqtualuri kompleqsikaciis dakavSireba akademiuri kvlevisa da swavlebis profesionalizmTan?
msgavsad, pirovnuli damoukideblobis, inteleqtualuri
moqnilobisa da maTi kompleqsuri efeqtebis xazgasma srulad
ar emTxveva imas, rac `wertfreie Wissenschaft~-is qveS gvesmis. es
programuli koncefcia, romelic veberis interpretatorebs ufro ekuTvnis, vidre TviTon mas, xazs usvams akademiuri kvlevis damoukideblobas sistemis gareSe efeqtebisgan,
magaliTad, veberis Tanaxmad, xelovnebis istorikosebma unda
aCvenon me-20 saukuneSi abstraqtuli xelovnebis warmoSoba
damoukideblad im Sedegebisgan, rasac es xelovnebis bazarze
gamoiwvevs. kvlevis Sedegebze fokusirebis garda, sainteresoa isic, rom maqs veberi xazs usvams kvlevis gavlenas mkvlevarisa da studentebis azrovnebaze. zemoT moyvanil magaliTs
rom davubrundeT, abstraqtuli xelovnebis warmoSobis mizezebis dadgena gibiZgebs iyo ufro gonieri da inteleqtualurad mravalferovani, Tundac ar gqondes masTan uSualo
Sexeba. magram rogor xdeba es? an xdeba ki saerTod? rogor
Seisxa xorci Geistesaristokratie-is veberiseulma idealma? rogor da ratom aZlierebs monawileTa gonebas kvleva? ramdenadac me vici, `Wissenschaft als Beruf~ am kiTxvaze pasuxs ar iZleva.
daJinebiT vamtkiceb, rom pasuxebi swored im neoromantikul
motivebsa da argumentebSia, romelTa uaryofasac veberi ase
cdilobs.
ra iyo is akademiuri situacia, romelsac maqs veberis leqcia exeboda? ra iyo is problemebi, debatebi da cvlilebebi germanul humanitarul disciplinebsa da zogadad
klasikur filologiaSi? Cemi diskusiis konteqstisaTvis mniSvnelovania is faqti, rom veberis leqciamde ramdenime wliT
adre iyo istoriuli zRurbli, romlis Semdegac vilhelm
dilTais programuli nawerebiT dadasturda Geisteswissenschaften-is gamoyofa danarCeni akademiuri disciplinebisgan.

76

mis wignSi Der Aufbau der geschichtlichen Welt in den Geisteswissenschaften mxolod 1910 wels moxda interpretaciis, rogorc
humanitarul mecnierebaTa ZiriTadi saqmianobis saTanado
simaRleze aweva (anu rogorc dilTaim amas uwoda movlenis
materialuri da filologiuri Sreebidan sulier siRrmeebSi
gadanacvleba): `Cveni disciplinebis klasterSi aris Zlieri
mzardi tendencia, romelsac proceduraTa fizikuri aspeqtebi wminda pirobebamde, gagebis wminda instrumentamde dahyavs.
es aris koncentrireba TviTrefleqsiisTvis, garedan SigniT aris mimarTuli. aRniSnuli tendencia iyenebs cxovrebis
obieqturobas rogorc Sinaganis gagebis aTvlis wertils~.21
dilTai exeba interpretaciis or odnav gansxvavebul, Tumca
ganucalkevebel mizans. pirveli, adamianuri gonebisaTvis misawvdomi inteleqtualuri (an sulieri) struqturebi maT obieqtivaciaSi unda veZeboT.22 meore, ufro rTuli (da problematuri) sakiTxisadmi mTeli pativiscemiT, dilTai migviTiTebs
Erlebnis-is koncefiaze (gacocxlebuli gamocdileba), rac gulisxmobs imas, rom adamianis mier garemomcveli samyaros aRqma aris yvela `sulieri~ Sinaarsisa Tu formis dasabami.23
dilTais programa, romelic erTamaneTs ukavSirebs kulturuli obieqtebis materialur zedapirsa da Erlebnis-is sferos, gvpirdeba siaxloves cxovrebasTan, romelic mas mudam
SeuZleblad miaCnda, magram arasodes aRwerda. mniSvnelovania
aRiniSnos, rom Erlebnis-is pirobiTi istoriuli Targmani `gacocxlebuli gamocdileba~ sakmaod araadekvaturi gamoTqmaa, Tu vigulisxmebT imas, rom `gacocxleba~ (gauSualebis
21. `Der Aufbau der geschichtlichen Welt in den Geisteswissenschafter~ (1910), vilhelm dilTai
Texte zur Kritik der historischen Vernunf, gamomcemeli hans-ulrix lesingi (Gottingen: Vandenhoeck and Ruprecht, 1983), 248-256 (citata gv. 251): `Aber in der Natur der Wissenschaftsgruppe, uber die wir handeln, legit eine Tendenz, und sie entwickelt sich in deren Forrgang immer
starker, durch welche die physische Seite der Vorgange in die blosse Rolle von Bedingungen,
von Verstannismitteln herabgedruckt wird. Es ist die Richtung auf die Selbstbesinnung, es ist der
Gang des Verstehens von auben nach innen. Diese Tendenz verwertet jebe Lebensuberung fr
die Erfassung des Innern, aus der hervoreht.~
22. iqve, 254: `der Ruckgang auf geistiges Gebilde,~ `ein geistiger Zusammenhang... , der in die Sinenwelt tritt und wir durch den Ruckgang aus dieser verstehen.~
23. iqve, 254: `Das Nchstgegebene sind die Erlebnisse. Diese stehen nun aber...in einem Zusammenhang, de rim ganzen Lebensverlauf inmitten aller Veranderungen permanent beharrt; auf
seiner Grundklage enstseht das, was ich als den erworbenen Zusammenhang des Seelenlebens
fruher beschrieben habe; er umfabt unsere Vorstellungen, Werbestimmungen und Zwecke, und er
besteht al seine Verbindung dieser Glieder.~

77

aspeqti) TavisTavad gamocdilebaa da interpretirebuli da


warmodgenilia sxvadasxva koncefciebiT. germanuli leqsikoni ki (da filosofiuri terminologia mas eTanxmeba) Erlebnis-s
aTavsebs erTi mxriv fizikur aRqmas, meore mxriv ki gamocdi
lebas, rogorc interpretaciis Sedegs Soris. SeiZleba iTqvas, Erlebnis aris aRqma, romelzec cnobiereba gauazreblad
fokusirdeba. vfiqrob, vilhelm dilTais unda egrZno Erlebnisis cnebis daumorCileblobis potenciali (igive potenciali,
romelic Tanamderove Lhebensphilosophie-is variaciebs iwvevs),
magram am potencialis gamoyenebis nacvlad man arCia Erleben
konceptualuri da meTodologiuri kontrolis qveS moeqcia. Tavdapirveli avtoris an poetis Erlebnis iyo is wertili,
romelsac interpretacia unda dabruneboda. amrigad, bunebrivia, avtobiografia dilTaisa da misi skolis sayvareli
Janri gaxda, maSin roca sakuTari kvlevis Sedegebs biografiul stilSi waradgendnen. dilTais yvelaze cnobili wigni Das
Erlebnis und die Dichtung (1906) iyo lesingis, goeTes, novalisisa
da holderlinis Sesaxeb biografiuli esseebis krebuli.
cnobili faqtia, rom axlad Camoyalibebuli Geisteswissenschaften-ze gavlena moaxdina agreTve poetma, Stefan georgma
da misma wrem.24 sajaro TviTprezentaciis dramatulad gansxvavebuli stilis gamo, romelmac sxvadasxva tipis inteleqtualebi moizida, dilTais hermenevtikis siaxlove georg-kreisis
poziciebTan xSirad SeuZlebelia. piradad me, gavkadnierdebodi da vityodi, rom georg-kreisis mier gamogonili poeturi Tu zogadad kulturuli ritualebi Erlebnis-is dilTaiseuli kultis gacilebiT radikaluri variantia (da albaT ufro
Tanmimdevrulic).25 georgs gacoxlebuli gamocdilebisa da
sxeulis fizikuri gamocdilebis `erTianobiT~ surda `RvTis
gansxeuleba~ da `sxeulis ganRmrToba~. misi wris Sinagan
24. Georgkreis-is uxvi literatura ixileT Eernst osterkampis `Friedrich Gundolf zwischen
Kunst und Wissenschaft: Zur Problematik eines Germanisten aus dem Georg-Kreis,~ gamocemaSi
Literaturwissenschaft und Geisteschichte 1910 bs 1925, gamomcemlebi kristof konigi da eber
hard lamerti (Frankfurt am Main: Suhrkamp, 1993), 177-98. ix. agreTve Robert e.notoni,
saidumlo Germania:? Stefan jorji da misi wre (iTaka, niu iorki, konelis universitetis gamocema, 2002).
25. iqve, 178.

78

struqturebs axasiaTebT mkacrad ierarqiuli urTierTobebi da `msaxurebisadmi~ fsevdo-religiuri damokidebuleba.26


fridrix gundolfi, 1920-iani wlebis yvelaze popularuli
germanisti, georgis mimdevari iyo da misda (da georgis!)
samwuxarod, heidelbergis universitetSi profesorobisas aRmoaCina, rom naklebi talanti hqonda rogorc poets
`cxovrebiseuli formis xelovnebis formad gadaqcevaSi~, vidre rogorc kritikoss. misive TqmiT, is mixvda Tavis WeSmarit
siZlieres da es iyo imis `gamovlena, rasac ukve hqonda forma~.
is TandaTanobiT Seegua am azrs da aseve TandaTanobiT CamoSorda georgs.27 yovelive es ki gaxda misi cnobili formulis
safuZveli `Erlebnis als Methode,28 romelic swrafad gavrcelda imdroindel literaturul kritikosebs Soris.29 dRes `gacocxlebuli gamocdileba, rogorc meTodi~ bolomde ar Seesabameba vilhelm dilTais kanonizacias, TiTqos Erlebnis iyos
yovelnairi interpretaciis saboloo daniSnulebis adgili.
is ufro im ideas emxroba, rom kulturuli obieqtebi cxovrebas unda daubrundes. es normatiuli idea ki Sors ar dgas im
mecnieruli analizis (da naklebad Sedegebis) daJinebisagan,
romelic aRwerilia maqs veberis `Wissenschaft als Beruf-Si.
da ra pozicia hqonda klasikur filologias, roca germaniis
universitetebSi es debatebi imarTeboda? rogorc momijnave
disciplinebis umetesoba, is eyrdnobda im or fundamenturad
gansxvavebul koncefcias, romlebic me-19 saukunis ukanaskneli
dekadebidan jer Tanaarsebobdnen, xolo Semdeg konkurentebi
gaxdnen. is, rom 1900-ian wlebamde adre warmoSobili vilhelm
dilTais, Stefan georges, fridrix gandolfiseuli axali azrovneba axla win wamoiwia, albaT, im TviTeWvebs da zogadad in-

26. iqve, 184.


27. iqve, 181, `[Gundolfs] Briefe an Curtius bezeugen einen schweren Rollenkonflikt in den Heidelberger Anfangsjahren 1912 und 1913, der auf de rim wissenschaftlichen Alltag mehr und mehr
bestatigenden Einsicht grundete, nicht die kunstlereische Gestalteten bilde sein eigentliches Talent: Hab gegen Bucher (die doch nun einmel mein Medium sein musseen und deren Vivifizierung
mein bedeutendstes, mir angewachsener Denkbrille qualt mich. `
28. iqve, 184.
29.
gundolfis erT-erTi Tayvanismcemeli da kolega, romlis inteleqtualuri ganviTarebisTvis es fraza gadamwyveti aRmoCnda, iyo leo spitzeri. ix. Cemi biografiuli
esse Leo Spitzers Stil, Veroffentlichungen des Petrarca-Institutis Koln (Tubingen: Narr, 2001).

79

stitucionalur daucvelobas unda davabraloT, romelic omisSemdgom msoflios axasiaTebda.30 am kuTxiT maqs veberis 1919 wels
dawerili `Wissenschaft als Beruf~ im periodis emblemuri dokumenti
iyo. klasikis sazogado aRqmisaTvis, ulrix von vilamoviC-molendorfi kvlavac aSkara protagonisti iyo berlinis universitetis datovebis Semdegac da sicocxlis ukanaskneli dekadis
ganmavlobaSic (gardaicvala 1931 wels). 1925 wels, sedanis brZolis dRes (prusiis gamarjveba frangul-prusiul omSi 1870-71ww)
Reden und Vortrge-is meoTxe gamocemaSi Cans, rom vilamoviCi xedavs mxolod politikur-kulturuli samyaros dacemas da ara
Tavisi disciplinisas. man jiutad gaimeora 1890 wlis wignis
Tavdapirveli miZRvna Tavisi maswavleblebisadmi Sulfvortas
gimnaziidan (romelTa kidev erTi cnobili moswavle iyo fridrix
nicSe). man daadastura pirveli germaneli imperatoris vilhelm
I-isaTvis micemuli erTgulebis fici. arc Tavdapirvel da arc
1920-iani wlebis Semdgom publikaciebSi ver xedavda inovaciuri
koncefciebis aRiarebis saWiroebas, romelTac nicSes kulturis filosofia eTanxmeboda..31 vilamoviCis survili, germaneli
axalgazrdoba gamoecocxlebina ZvelberZnuli literaturiT,
ar iyo erTaderTi mizezi, ris gamoc is umcros kolegebs gamoeyo; es survili klasikosi filologebis axal TaobaSic dominirebda. ramac vilamoviCi istoriuli warsulis monumentad aqcia
saganmanaTleblo funqciis miRwevadobisa da saimedoobisadmi
yovelgvari eWvebisa da kiTxvebis ararseboba iyo. berZnuli
tragediebis Sesaxeb esse (Trauerspille) gimnaziis damTavrebasTan
dakavSirebiT (1867),32 saqveynod cnobili saaxalwlo da impera-

ix. Manfred landfesteri, `Die Naumburger Tagung Das Problem des Klassischen und die
Antike (1930). Der Klassikbegriff Werner Jaegers: seine Voraussetzung und seine Wirkung,~ gamocemaSi Altertumswissenschaft in den 20er Jahren: neue Fragen und Impulse, gamomcemeli helmut
flaSari da sabin vogti (Stutgarti: f. Staineri, 1995), 11-40 (citata gv. 11): `Dieser
Bruch war zwar geistig vorbereitet seit der Jahrhundertwende, er wurde jedoch erst unter dem
Eindruck der militarischen Niederlage Deutschlands im Ersten Weltkreig und ihrer politischen
und gesellschaftlichen Folgen in der Weimarer Republik wirksam.
31. ix. vilamoviCis reaqcia nicSeze, ulrix k. goldsmiti, `vilamoviCi da georgkreisi~,
gamocemaSi Wilamowitz nach 50 jahren, gamomcemeli uiliam m. kalderi, helmut flaSari
da teodor linkeni (Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft, 1985), 583-612, gansakuTrebiT 595-99.
32. ix. magaliTad, ioakim volebeni, `Der Abiturient als Kritiker~, gamocemaSi wilamowitz nach 50
Jahren, 3-30.
30.

80

toris dabadebis dRis aRsaniSnavi moxsenebebi saukunis mijnaze,33


samecniero naSromebi 1920-ian wlebSi arcerT am SemTxvevaSi
profesiis sasargebloobasTan dakavSirebuli rwmena ar Secvlila: vilamoviCs swamda, rom adamianis moraluri valdebulebebi
(Pflicht) umniSvnelovanesi eTikuri orientacia iyo, rom es aucileblad gamoiwvevda TviTgankargvisa da kmayofilebis situacias34
da rom yovelive amis gagebis saukeTeso gza berZnuli kultura
da literatura iyo.
am principebisgan gansxvavebiT, romlebmac vilamoviCis
profesiuli cxovreba gansazRvres (Znelia ar gavixsenoT
ori metali rkina da spilenZi, prusiis saxelmwifos TviTreprezentaciis maxasiaTeblebi), mis mier berZnuli kulturis gageba dekadidan dekadamde icvleboda. keTilSobili
RirebulebebiTa da germanuli klasicizmis jansaRi formiT
vilamoviCi (garkveulwilad herderis nawerebis gavleniT)
berZnuli kulturis ufro homogenur suraTs gvixatavs.35 saberZneTis romantikulma imijma 1920-ian wlebSi vilamoviCis
studentebis akademiuri Taoba (gansakuTrebiT jeigeri) isev
klasicistebad aqcia, anu nakleb diversiulebad, ufro normatiulebad da aplikaciaze orientirebulebad. simboluria,
rom jeigeri ar iyo marto vilamoviCis uSualo memkvidre
berlinSi. adreul wlebSi mas fridrix nicSes yofili savarZeli ekava bazelis universitetSi. Tumca is bevrs ecada (da
sakmaod warmatebiTac), Tavidan aeciliebina sajaro dapirispireba berliner winamorbedTan. jeigerma mniSvnelovani potenciali dainaxa nicSes nawerebSi, dilTais filosofiasa da
georges wris kulturul stilSi.36 es potenciali, romelsac
man `berZnuli kulturis mier gacocxlebuli fsevdo-egzis-

33. ix. magaliTad, Reden Und Vortrge meoTxe gamocema, tomi 2 (dublini da ciurixi: veidmani, 1967 [1926]), 1-55.
34. iqve, viii.
35. Ernst Vogt, `Wilamowitz und die Auseinandersetzung seiner Schler mit ihm,~ gamocemaSi Willamowitz nach 50 Jahren, 613-31 (citata gv. 627).
36. klasikur filologiaSi jeigersa da axal inteleqtualuri moZraobaze informacia
mowvdilia. ix. landfesteris zemoTxsenebul esseSi `Die Naumburger Tagung~, agreTve
uvo holSeris `Strmungen der deutschen Grzistik in den Zwanziger Jahren,: orive maTgani
mocemulia gamocemaSi Altertumswissenschaft, gamomcemlebi flaSeri da vogti, 11-40, 6586; da ernst vogti, `vilamoviCi~.

81

tencialuri muxti uwoda~,37 man daukavSira 1918 wlis Semdgomi


germaniis kulturul kriziss (am krizisis gacocxlebas Tavs
ar aridebdnen is da misi kolegebi). aman jeigers SesaZlebloba
misca Paideia-s programuli cnebis farglebSi warmoedgina
klasikis, rogorc erovnuli pedagogiis zednaSeni. exeboda ra
germanuli erovnuli literaturis aRiarebul avtorebs, jeigeri kvlavac xazs usvamda kavSirs germanul da ZvelberZnul
kulturebs Soris; man ZvelberZnuli (da germanuli) kultura
daukavSira adamianis cxovrebis metaistoriulad normatiul
koncefcias da ganacxada, rom amgvari humanizmis propaganda
da eqspansia kacobriobis didebuli bediswera iyo.
miuxedavad imisa, rom verner jeigerma germania 1936 wels
datova, raTa Cikagos universitetSi (1939 wels ki harvardSi)
profesori gamxdariyo, klasikis miseuli koncefcia erTgvar
akademiur ideologiad iqca da saocrad miesadaga 1933 wlis
Semdgom germanias.38 es, ra Tqma unda, umeteswilad gamowveuli
iyo klasikuri filologiis erovnul pedagogikad gadaqcevis mcdelobiT. nebismier SemTxvevaSi jeigeris iniciativam
gamoiwvia udidesi daintereseba klasikis funqciis Sesaxeb
kiTxvebiT. kiTxvebiT, romelze pasuxebic vilamoviCis Taobam
TiTqos usityvod miiRo. Paideia-m kidev erTxel win wamoswia
Bildung-is Rirebulebebi, romelTac asaxva ver hpoves maqs veberis nawerebSi. mxolod jeigeris studentebis naSromebSi
vxedavT misaReb da erTgvarad sasiamovno erTianobas ZvelberZnuli kulturis pedagogiuri potencialis rwmenasa da
sazogadoebrivi sferos obieqtur xedvas Soris. am TvalsazrisiT saintereso aRwerilobiTi metafora vipove karl reinhartis citirebisas, romelic, aRniSnavda, rom klasikas studentebi da mkiTxvelebi mihyavda `karTan, romelSic verasodes
gaivlidnen~.39
37. ix. lanfesteri, Die Naumburger Tagung, 17.
38. iqve, 29-40, gansakuTrebiT 38.
39. karl reinharti, Von Werken und Formen, 1948, citata uvo hoSleris `Strmungen~, 82.
`Wer nur begeistert sein, wer aus den Quellen trinken will, der greife nicht zu diesem Buch,
in dem um alles immer nur herumgeredet, alles Umittelbare umgebrochen, immer vor Turen
gefuhrt wir, in die man nicht eintritt. Mit dem Unterschied von anderen Buchern hochstens, dass
darum gewubt wird.

82

maqs veberis, Stefan georges da fridrix gundolfis, ulrix vilamoviC-molendorfisa da verner jeigeris
ganxilvis (vaRiareb, zedmetad naCqarevad) Semdeg Cven isev vupirispirdebiT fridrix nicSes gamowvevas yvela istoriuli
naSromisadmi. sxva sityvebiT rom vTqvaT, yvelas, visac surs
awmyo gaaxalisos warsulSi mogzaurobiT, gaxsenebis garda
daviwyebac unda SeeZlos. magram ra aris `dasaviwyebeli~ klasikuri filologiisa da misi, rogorc profesiis TviTgansazRvrebebSi? teqstebi, romelTac me usargeblosa da samarcxvinos vuwodeb, cdiloben mTeli Taobebis, sazogadoebebisa
da erebis `ganaTlebas~. vilamoviCis moxsenebebi imperatoris dabadebis dReze, georges religiuri protokolebi da
ritualebi dasavleTis kulturis irgvliv, jeigeris pedagogika erisa da kacobriobisaTvis, an Tundac uaxlesi Denkschriften-i, romelic humanitarul disciplinebs urCevs ufro
`integraciulebi~ da `dialogurebi~ gaxdnen am naSromebidan piradad me verc erTi ver maxalisebs. igive iTqmis maqs veberis SemoTavazebaze _ aRvadginoT istoriuli garemoebebi,
romlebic SemTxvevidan SemTxvevamde SesaZlebels xdian did
kulturul miRwevebs. iqneb Secdomas vuSvebT, rom vyidiT,
vasamarTlebT an vadidebT Cvens naSroms, rogorc socialur
funqcias, romelzec mTeli sazogadoebis bedniereba an saerTod gadarCenaa damokidebuli. Tamamad ver vambobT, rom es
SesaZlebelia Cveni da im finansuri Tavganwirvis gareSec,
romelsac Cveni samuSao iTxovs. ufro zardamcemia is, rom
`dasaviwyebeli~ teqstebis programul deklaraciaSi xSirad
enTuziazmis cecxlsac ki vxedavT, gansxvavebiT ZiriTadi
programuli debulebebisgan, sadac es enTuziazmi saerTod
ar SeiniSneba.
ar minda sasacilod JRerdes, magram naxevari saukunis (mTeli Cemi profesiuli cxovrebis) ganmavlobaSi Erlebnis-is uaryofis Semdeg iqneb droa humanitaruli disciplinebi am koncefcias daubrundnen. erT-erTi mizezi, ris gamoc es dabruneba
gardauvlad mimaCnia, aris am cnebis SeuTavsebadoba koleqtiur an socialur sferosTan. Cven SegviZlia `gavuziaroT gamocdileba~ gamoxatuli koncefciebSi, magram gacocxlebuli

83

gamocdileba, romelic aRemateba aseT interpretacias, individualuri unda darCes. Cemi winadadebis zogad mimarTulebas xom ar mohyveba dabruneba vilhelm dilTaisTan, romelic
iyo erTaderTi filosofosi, `gacocxlebuli gamocdilebis~
cnebas inteleqtualuri elferi rom SesZina?40
Cemi azriT, dilTaisaTvis Erlebnis iyo `gardaqmnis~ procesis RerZi. gardaqmnisa, romelic `cxovrebiseul obieqtizacias
gardaqmnis sulierad.~41 Cven vnaxeT, rom dilTais surda es
gardaqmna mTlianad moqceuliyo diqotomiis qveS `materialuri sulieris winaaRmdeg~. samwuxarod, am winapirobidan verc
erTs ver vukavSireb Cvens muSaobas: Cven rasakvirvelia, gansakuTrebul privilegias ar vaniWebT didi mxatvrebis, avtorebis
an filosofosebis Erlebnis-s da Zalze dainteresebulni varT
kulturisa da komunikaciis materialuri aspeqtebiT. gacocxlebuli gamocdilebis koncefcia Cveni muSaobis obieqtur mxa
red ki ar unda miviCnioT, aramed davukavSiroT sakuTar Tavs
(profesionalebs) da studentebs (ar vasxvaveb studentebs,
romlebic profesias humanitarul disciplinebSi eZieben da
romlebic amas ar akeTeben). da kvlavac, mimaCnia, rom gacocxlebuli gamocdileba unda iyos is, rac swavlebas mohyveba da
ara is, rac interpretaciam unda aRadginos da daicvas.
rom gavSaloT gacocxlebuli gamocdilebis suraTi, miv
xvdebiT, ratom iwvevs swavleba da kvleva individualuri
Bildung-is efeqts. rogor unda momxdariyo es? albaT, Cveni
da im studentebis dapirispirebiT, romelTa obieqtivizmis
iol struqturirebas, konceptualizacias da interpretacias emyareba. gansakuTrebiT Tuki es dapirispireba droiT
wnexSia moqceuli. es formula, romelic maRal inteleqtualur sirTules gamoxatavs (da arafers akeTebs am sirTulis
aRmosafxvrelad), Zalze axlos dgas `kiTxvis~ im auratikul
koncefciasTan, romelic humanitarebis mzardi mxardaWeriT

40. Erlebnis-is koncefciaze amgvari diskusia emyareba hans-georg gadameris STambeWdav


qveTavs `Der Begriff des Erlebnisses,~ gamocemaSi Wahrheit und Methode: Grundzge einer philosophischen Hermaneutik, meore gamocema (Tbingen: Mohr, 1965), 60-66.
41. iqve, 62.

84

sargeblobs.42 kiTxva aq sulac ar niSnavs gaSifrvas (rogorc


semiotikis aRmavlobisas). es sityva ufro inteleqtualuri kontrolisa da orientaciis dakargvasa da povnas Soris
meryeobis emociebs gamoxatavs. Cveni pedagogiuri amocana
ar mdgomareobs studentebTan erTad yoymanSi (es 1960-iani
wlebis fsiqoemansipaciuri idealebis msgavsi iqneboda; rom
gavimeoroT reinhartis sityvebi, Cven am karSi studentebTan
erTad ar SevalT). jer unda amovicnoT da movamzadoT obieqtebi da Semdeg uzrunvelvyoT studentebis maTTan kontaqti. Tuki amas metismetad xSirad gavakeTebT da studentebs
Cvens gamocdilebas zedmetad gavuziarebT, studentebi sakuTari individualobis povnis nacvlad maswavleblis kvals gahyvebian. filologia, am sityvis tradiciuli gagebiT, saWiro
sirTules uzruvelyofs. rac ufro maRalia redaqtirebis
filologiurobis xarisxi, miT ufro disorientirebuli, gamomwvevi da sruli iqneba kiTxva.
SeiZleba cud tonadac ki iTvlebodes, magram mainc unda
aRvniSno, rom EErlebnis-is ara dilTaiseuli koncefcia, rogorc
daumorCilebeli da xSirad xelovnurad Seqmnili sirTulis,
Tavsdeba georg zimelis mier naCveneb kavSirTan gacocxlebul
gamocdilebasa da `Tavgadasavals~ Soris.43 amasTan, veTanxmebi
gadamers, roca aRniSnavs kavSirs gacocxlebul gamocdilebasa da esTetikis ganzomilebas Soris.44 es imas niSnavs, rom akademiuri samuSao, romelic sirTules ewinaaRmdegeba droiTi
wnexis pirobebSi, akademiuri samuSao Tavisi ganzomilebebiT
(swavla, swavleba da kvleva), mimarTuli esTetikurobisken
anu kvleva Teoretikul fizikaSi, preistoriul fragmentze fiqri (magaliTad, `filologiurad~) yovelive es axlos
dgas esTetikur gamocdilebasTan. magram kidev erTxel, dav42. es aris stenfordis universitetSi humanitarul mecnierebaTa da xelovnebis im saprezidento leqciebis saerTo punqti, romlebic tardeboda 1998 wlis martidan 2000
wlis aprilamde da msoflioSi cnobili xelovanebi da mecnierebi misi saSualebiT
umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb TavianT sakuTar xedvas warmoadgendnen.
43. simelis mier gadameris citireba, Wahrheit und Methode, 65.
44. gadameri, Wahrheit und Methode, 66.: `Am Ende unserer begrifflichen Analyse von Erlebnis wird
damit deutlich, welche Affinitat zwischen der Struktur von Erlebnis uberhaupt und der Seinsart
des Asthetischen besteht. Das asthetische Erlebnis ist nicht nur eine Art von Erlebnis neben anderen, sondern reprasentiert die Wesensart von Erlebnis uberhaupt.

85

fiqrdeT or gansxvavebaze. pirveli, ar veTanxmebi im mizezebs,


romelic gadamers mohyavs gacocxlebul da esTetikur gamocdilebas Soris kavSiris dasasabuTeblad. erTi mxriv, mtkiceba
imisa, rom es orgvari gamocdileba gvaSorebs Cven `sicocxlis
gangrZobiTobasTan~, aSkara da mniSvnelovania.45 meore mxriv,
gadameris mier naCvenebi kavSiri am or cnebas Soris eyrdnoba
im faqts, rom orive maTgani ufro sicocxlis mTlianobas exeba, vidre calkeul obieqts. me ufro imas vemxrobi, rom orive
cneba exeba ritualebs, romlebic xazs usvamen `disfunqcionalizebul~ survils.46
meore potenciuri protesti momdinareobs karl hainc boh
rerisgan, romelic migviTiTebs esTetikuri gamocdilebis
`negatiurobasa~ da universitets (romelmac WeSmariteba un
da aswavlos),47 yovel SemTxvevaSi saxelmwifo universitets,
rogorc instituts Soris arsebul fundamentur araTanabar
zomierebaze. boreris am debulebas veTanxmebi imaSi, rom
universitets ar SeuZlia aswavlos esTetikuri gamocdileba
(saerTod ras niSnavs es?) an kurikulumis aucileblobad aqcios. universitets SeuZlia mxolod pirobebis Seqmna, raTa
esTetikuri gamocdilebis miReba SesaZlebeli gaxdes.
igive iTqmis gacocxlebul gamocdilebasa da Bildung-ze,
rogorc mis Sesabamis efeqtze. studentebs ar aqvT araviTari
garantia, rom romelime leqsi, filosofiuri traqtati an
toloba ar miiyvans mas gamomwvev situaciasTan (`kiTxvis karTan~). swavleba aucilebelia Bildung-is SesaZleblobisTvis,
magram is Bildung-is an gacocxlebuli gamocdilebis garantias
ver iZleva. amisTvis saWiroa dro, ufro zustad ki akademiuri privilegia imisa, rom warmoiSvas da ar gamoiwvios swrafi
reaqciis an swrafi `gadawyvetis~ aucilebloba. Cveulebriv,
specifikuri institutebisa da individualuri mcdelobebis
gareSe ki eg SeuZlebelia. Cven umaRlesi ganaTlebis institu-

45. iqve, 66.


46. es iqneboda filologiuri saqmianobis Seucnobeli Zala.
47. es gaJRerebuli iyos bohreris mier stenfordis saprezidento leqciaze 1998 wlis
noemberSi.

86

ti gvWirdeba, romelic yoveldRiur cvalebadobas stabilurobas Seupirispirebs. am axali gagebiT `klasikuri filologia, rogorc profesia~ swored am stabilurobis matarebelia,
rogorc nicSe ambobs. sityvebis msgavsi mniSvnelobis gamo
SeiZleba vinme Semogvedavos, rom igive iTqmis akademiur institutze. iqneb es SiSis momgvreladac ki JRerdes, magram ase
sulac ar aris.

87

i n d e q s i

gamoyenebiT, 34; rogorc


kiTxvis mimarTulebis gamnsazRvreli proeqcia, 34; ix.
aseve avtoris rolebi
aligieri, dante, komentarebi
Commedia-ze, 50
alfonso X (kastiliis mefe),
48, 49
arnoldi, meTiu, 7, 58, 59
arseboba: Tanamedrove
damokidebuleba, 17;
survili, filologiuri
saqmianobiT gamowveuli,
11-12; istoriuli warsulis, 67-68; teqstis, 20; Sua
saukuneebis qristianuli
ritualebi, 16
arsebobis koncefcia, heidegeris, 16-17
auerbaxi, erixi, 6-7
awmyos filosofia (midi),
23-25
axali istoricizmi, 67
axali kritika, 9, 60
axali literaturuli istoria, 60
axali filologia, 41-42
Aufbau der geschichtlichen Welt in
den Geisteswissenschaften, Der
(dilTai), 77

avtori: redaqtirebis meSveobiT gansxeulebis survili,


12; redaqtoris hipoTezebi
ganzraxvis Sesaxeb, 18-19,
32, 33-35, 46; ganzraxva, 1819, 31, 32, 47
avtori-subieqti ix. avtoris
rolebi
avtoris koncefcia. ix. avtoris suraTi
avtoris proeqcia. ix. avtoris
suraTi
avtoris rolebi, 31; identifikaciis safrTxe redaqtorisTvis, 38; da de mani,
39; fukoseuli istorizacia, 35; da sqesi, 43-44;
da interpretacia, 46; da
axali filologia, 42; ar
aris aucilebeli komentarisTvis, 51; ganpirobebulia da Camoyalibebuli
redaqtoris roliT, 35;
warmoqmnilia kiTxvis meSveobiT, 35-37; warmoSobs
kiTxvis sxvadasxva saxes
da mkiTxvelTa sxvadasxva
jgufs, 41; ix. aseve avtoris suraTi
avtoris suraTi: Camoyalibebuli istoriuli codnis

88

81; dilTais ideebTan siaxlove, 80


grinblati, stiveni, 67
gundolfi, fridrixi: da
Stefan george, 78-79; da
Erlebnis als Methode, 79

beni, stiveni, 12, 25


benjamini, uolteri, 14-15, 15,
17-18, da auras koncefcia,
65Sen.; calmxrivi quCa (Einbahnstrasse), 14, 14Sen.
blumi, heroldi, 63-64
bohreri, karl hainci, 86
burdo, pieri, 64
Bildung, humanisturi: dacema,
54, 73; rogorc gacocxlebuli gamocdilebis Sesabamisi efeqti, 86; swavlebiT
da kvleviT gamowveuli, 84;
damatebiTi moTxovna, 55;
misi Rirebulebebi, 70, 82.
ix. aseve Erlebnis

de mani, poli: gramatikuli


kiTxvis Sesaxeb, 37; kiTxvis
teqnika, 39-40; Teoriisadmi winaaRmdegobis Sesaxeb,
32, 37-38; da Teoretikuli
kiTxva, 31-32 dekonstruqcia: da komentari, 53-54;
gavlena literaturul
disciplinebze aSS-Si, 60-61
de sankti, franCesko, 58
derida, Jaki: huserlis
kritika, 53Sen.; da dekonstruqcia, 53-54, 67
dilTai, vilhelmi: Der Aufbau
der geschichtlichen Welt in den
Geisteswissenschaften, 76-77;
Erlebnis-is koncefcia, 77-79,
79, 84-85; Das Erlebnis und
die Dichtung, 78; da verner
jeigeri, 81-82; humanitaruli disciplinebisTvis
gankuTvnili programa,
70-71, 76-79

gadameri, hans-georgi: warmosaxvasTan dakavSirebuli


sifrTxilis Sesaxeb, 26-27;
Erlebnis-is Sesaxeb, 83Sen.,
85-86; mis mier klassisch-is
gamoyeneba, 63
gamosaxuleba, 16-17. ix. aseve
gamosaxulebis krizisi
gamocdileba, esTetikuri: da
akademiuri samuSao, 85-87;
warmosaxvisa da sxeulis
SegrZnebasTan dakavSirebuli, 24; da filologia, 13
garsia lorka, federiko, 43
gacocxlebuli gamocdileba.
ix. Erlebnis
george, stefani: misi gavlena humanitarul disciplinebze germaniaSi, 72,
78-79; da verner jeigeri,

esTetikuri gamocdileba. ix.


gamocdileba, esTetikuri
Einbahnstrasse. ix. calmxrivi
quCa, benjamini, uolteri
Erlebnis und die Dichtung, Das
(dilTai), 78

89

Sesaxeb, 36; warmosaxvis


spontanurobis Sesaxeb,
27-28
istorizacia: rogorc kompleqsuroba, 64; misi
korelacia eris warsul
didebasTan, 57-58; klasikis disciplinebSi, 59; da
klassisch-is gadameris koncefcia, 63-64; britaneTisa
da aSS-s erovnul filologiebSi, 59-62; rogorc
filologiis ZiriTadi
saqmianobis winapiroba, 8,
10; misi winapirobebi, 63;
sikvdilTan da sikvdilisSemdgom sicocxlesTan
kavSiri, 66-68; da warsulis
obieqtebis wminda obieqtebad Seracxva, 12, 65. ix.
aseve axali istoricizmi;
axali literaturuli
istoria; frankfurtis
skola

vatimo, jani, susti azrovnebis Sesaxeb, 42Sen., 55


veberi, maqsi: mecnieruli
analizis Sesaxeb, 79; Wissenschaft als Beruf, 72, 73,
74-76, 80
vilamoviCi-molendorfi, ulrix von, 72, 80-81, 82; Reden
und Vortrge, 80
vilhelm I (prusiis mefe, germaneli imperatori), 80
Wahrheit und Methode (gadameri).
26-27, 83Sen., 85-86
Wissenschaft als Beruf (veberi),
72, 73, 74-76, 80; rogorc
emblemuri dokumenti, 80;
mecnieruli analizis daJineba, 79
zimeli, georgi, 85
interpretacia: komentari,
rogorc misi damxmare
funqcia, 45; rogorc humanitarul dosciplinaTa
ZiriTadi saqmianoba, 76-78;
misi gansazRvruli xasiaTi, 46; gadameriseuli
ganmarteba, 26-27; rogorc
mocemuli mniSvnelobis
gansazRvra, 45; iuridiuli komentari rogorc, 52;
hermenevtikis mier moculi
teqstualuri saqmianoba, 9;
misi topologia, 47
iseri, volfgangi: faruli
mkiTxvelis koncefciis

kanti, imanueli: Kritik der Urteilskraft, 24


kiTxva: da dekonstruqcia, 60;
gramatikuli, 37; literaturuli, 37, 57; axali
kriticizmi da, 60; rogorc
inteleqtualuri kontrolis dakargvasa da povnas
Soris meryeoba, 64Sen.,
85; misi pedagogika, 57;
filologiuri, 37; Teoretikuli, 31-32; avtoris

90

laxmani, karli, 42
liotardi, Jan-fransua, 24
lorka, federiko garsia. ix.
garsia lorka, federiko
lumani, niklasi, 66
LImaginaire (sartri), 21-22,
26-27

suraTis gamoyeneba, 34-35


klasika (akademiuri disciplina): istoria, 9, 59; da
filologia, 9-10; rogorc
profesia, 72-87. ix. aseve
filologia, klasikuri
komentari: esTetikuroba,
48-49; misi anonimuroba,
51; rogorc filologiis
ZiriTadi saqmianoba, 8,
9-10; da kanonizacia, 51; TanamedroveobaSi aRorZineba, 54-56; dantes Commediaze, 50; da dekonstruqcia,
53-54; da arsebobis survili, 12; da eleqtronuli
media, 55-56; da interpretacia, 46; iuridiuli, 52;
rogorc gansxvavebuli
kulturuli konteqstebis
damakavSirebeli, 45; ritmi,
49; struqturuli principi, 48-49; topologia, 47-48;
gaurkvevloba, 46
konservatiuli revolucia,
16-17
koJeve, aleqsandre, 68
koseleki, reinharti, 66
krizisi, gamosaxulebis, 16, 18
kurtiusi, ernst roberti, 6-7
Klassisch. ix. istorizacia: da
klassisch-is gadameriseuli
koncefcia
Kritik der Urteilskraft (kanti), 24

makintairi, alasdairi, 41
marqsizmi: dasasruli, 66;
frankfurtis skola da, 61
menendes pidali, ramoni: saredaqtoro saqmianoba, 29-31,
38-39; misi gavlena espanur
erovnul filologiaze, 29,
43, 58; droebiT mxedvelobis dakargva, 30
midi, jorj herberti, warmosaxvisa da materialuri
obieqtebis Sesaxeb, 23-25
mkiTxvelebi: jgufebi, 41;
moTxovnebi, 46; ganWvretis
SeuZlebloba, 49
mkiTxveli-subieqti. ix. mkiTxvelis rolebi
mkiTxvelis rolebi: identifikaciis saSiSroeba, 38;
gamoyenebis SesaZlebloba,
de manis saqmianoba, 39; rogorc redaqtoris roliT
ganpirobebuli, 35; kiTxvis
procesSi warmoqmnili,
36-37
mosti, gleni, 9

lakani, Jaki: da adamianis


Tvalis sixarbe, 24-25

nensi, Jan-luki, 17, 20


nicSe, fridrixi, 67; da verner

91

redaqtori-subieqti. ix. redaqtoris rolebi


redaqtoris rolebi: da avtoris da mkiTxvelis rolebi,
35-36; Semadgenloba, 30-31,
32-33, 35-36; sqesis mixedviT specifikuri, 43-44; da
axali filologia, 42; misi
xilvadoba, 33; ix. aseve
avtoris suraTi; avtoris rolebi; mkiTxvelis
rolebi
reinharti, karli, 82, 85
riCardsi, i.a., 7
Reden und Vortrge (vilamoviCi),
30

jeigeri, 81; kulturis filosofia, 80; da klasikuri


filologiis udrooba,
71-73, 81
Nachdichten. ix. Nachdichtung
Nachdichtung, 33, 40, 43
Neuphilologien, 56, 57, 59
parisi, gastoni, 58
platoni, 8
pragmatika, teqstualuri,
31-32
redaqtireba: avtorze orientirebuli, 35; rogorc
filologiis ZiriTadi
saqmianoba, 8, 9-10; da
sqesi, 43-44; da istoriuli
periodebi, 43; avtoris
da mkiTxvelis rolebTan
identifikacia, 38, 39-40; da
erovnuli kultura, 43; da
axali filologia, 41-42;
simravliseuli midgoma, 41;
misi imanenturi da pragmatuli formebi, 31-32;
rogorc avtori-subieqtisa da mkiTxveli-subieqtis
warmomqmneli, 36; rogorc
teqstis gansxeulebis
survilis warmomSobi, 12;
rogorc mniSvnelobis warmomqmneli, 32-33; redaqtoris da avtoris rolebis
gamoyeneba, 30-32, 35; ix.
aseve avtori; avtoris
suraTi; avtoris rolebi,
mkiTxvelis rolebi

sartri, Jan-poli, 21-22, 27


singltoni, Carlzi, 7
spitzeri, leo, 6-7, 79Sen.
swavleba: klasikis funqcia,
82; filologiiis ZiriTadi
saqmianobebiT navaraudevi,
8, 9; da sirTulis uzrunvelyofa, 85; warmatebuli,
12; gacocxlebuli gamocdilebis gamowveva, 84; veberis Sexedulebebi, 74-76.
ix. aseve Bildung; klasika
(akademiuri disciplina);
Erlebnis; humanitaruli
mecnierebebi (akademiuri
disciplina); filologia,
klasikuri; veberi, maqsi
Siete Partidas, Las, 48, 49
teqstualuri pragmatika. ix.
pragmatika, teqstualuri

92

ZiriTad saqmianobad, 8; da
warmosaxva, 18, 21-25, 27-28;
sityvieri mada, rogorc
daniSnulebis modeli
(beni), 25; rogorc flobis
da arsebobis survilis
warmomqmneli, 12; tipologia, 19
frankfurtis skola, 61
fuko, miSeli: avtoris koncefciis istorizaciis Sesaxeb, 35; istoriografia,
literaturuli disciplinebi aSS-Si, 61
Freistudentische Bund, 73-74
Querelle des Anciens et des Modernes, 59

filologia: da esTetikuri
gamocdileba, 13; simravlis
koncefcia, 40-41; ganmarteba, 6-7; de manTan kavSiri,
39-40; fragmentebis mimarT
interesi, 18; hermenevtikis
winaaRmdeg, 9; normatiuli
funqciebi, 58; misi Zala, 912, 13; filologiuri saqmianoba, 8, 33, 45; da saWiro
sirTulis uzrunvelyofa,
85; redaqtoris rolis
warmoqmna, 35; xelaxali
Camoyalibeba me-19 saukunis evropaSi, 54, 56-57, 59;
skolebi, 31; stilebi, 42-43;
warmosaxvis gamoyeneba da
akademiuri racionaluroba, 27; misi gamoyeneba, 8-9.
ix. aseve komentari; fragmenetebi; redaqtireba;
istorizacia; swavleba
filologia, espanuri, 29-31,
43-58
filologia, klasikuri: da
verner jeigeri, 81-82;
rogorc profesia, 72, 86;
misi mdgomareoba me-20
saukunis dasawyisSi, 76-82;
misi udrooba, 73; ix. aseve
klasika (akademiuri disciplina)
filolofia, romanuli, 56Sen.
fragmentebi: da teqstis garegnuli mxare, 20; gataceba
misiT, 17-18; misi identifikacia filologiis

Svabi, aleqsandre, 73

calmxrivi quCa (benjamini), 14,


14Sen.
cenzura, fragmentaciis misTvis daqvemdebareba, 19
Cantar de mio Cid, El, 29. 58
Commedia (dante), komentarebi
masze, 50
Zala: cneba, 11; da filologia, 11-12, 69Sen.
warmosaxva: masze materialuri obieqtebis gamaZlierebeli efeqti, 20,
22-25; misi samecniero
meTodebidan gamoricxva,
26-27; da fragmentebi, 18;

93

herderi, iohan gotfridi, 81


hermenevtika: dilTais da
georges wre, 78; misi paradigmaTa winamZRvrebidan
humanitaruli disciplinebis gamomdinareoba,
13; filologiis winaaRmdeg, 9. ix. aseve interpretacia
humanitaruli disciplinebi
(akademiuri disciplina):
dilTais aqcenti interpretaciaze, 75-79; Sefaseba, 69-72; Stefan georges
wris gavlena, 78-79; sazRvrebi, 13; dekonstruqciaze reaqcia, 53; da Erlebnisis koncefciaze mibruneba,
82-87; maqs veberis xedva,
73-76; damaxasiaTebeli kompleqsurobis survili, 64
huserli, edmundi: da Lebenswelt-is koncefcia, 68Sen.,
deridas mier misi kritika,
53Sen.; droiTi obieqtebi
Sesabamisi gagebiT, 15 Sen.,
62

misi mniSvneloba redaqtirebisas, 10; menendes


pidalis filologiur
saqmianobaSi, 30-31; mkiTxvelis, 33; sartris msjeloba sakiTxis Sesaxeb, 21-23;
spontanuroba, 27-28
jeigeri, verneri: klasikuri
filologiis Sesaxeb, 73,
81-82; da paideia-s koncefcia, 82
hamfri, sali, 33
hegeli, georg vilhelm fridrixi, 67, 68
heidegeri, martini: sikvdilisa da sikvdilisSemdgom sicocxlis Sesaxeb, 66-68; da
mosawodeblad gamzadebuli, 24, 63; da ganaxlebuli
filosofiuri damokidebuleba siaxlovesTan, 16-17;
ix. aseve konservatiuli
revolucia
heidelbergis cixesimagre, 14,
15, 17-18

94

www.facebook.com/groups/ELLIB

95

You might also like