Professional Documents
Culture Documents
SesaZleblobebi
teqstualuri Semecnebis dinamika
pirveli qarTuli gamocema
www.facebook.com/groups/ELLIB
filologiis
SesaZleblobebi
teqstualuri Semecnebis dinamika
pirveli qarTuli gamocema
es gaxlavT cnobili Teoretikosis saintereso kvleva mzardi mniSvnelobis mqone sakiTxebze. warmodgenili eseebi filologiuri problemebis
mTel gamas moicavs - yvelafers, rac literaturis Semswavlel students SeiZleba ainteresebdes.
wignis Targmani dafinansda saqarTvelos mecnierebisa da ganaTlebis saministros programiT `sauniversiteto saxelmZRvaneloebis ganviTareba~. wigns gamosacemad amzadebs ilias saxelmwifo universiteti.
The Powers of Philology: Dynamics of Textual Scholarship
2003 by Board of Trustees of the University of Illinois
Reprinted by arrangement with the University of Illinois Press
Georgian copyright Publishing House at Ilia Chavchavadze State University
yvela ufleba daculia. dauSvebelia University of Illinois Press-is nebarTvis gareSe wignis romelime nawilis nebismieri formiT gamoyeneba. qarTul enaze gamoica ilia WavWavaZis saxelmwifo universitetis mier,
saavtoro ufleba 2007.
qarTuli gamocema
ilias saxelmwifo universiteti
ISBN 978-9941-9116-5-1
ilias saxelmwifo universitetis gamomcemloba
qaquca ColoyaSvilis 3/5, Tbilisi, 0179, saqarTvelo
Ilia State University Publishing. 3/5 Cholokashvili Ave, Tbilisi, 0179, Georgia
sarCevi
madlierebis niSnad
ra SesaZleblobebi aqvs filologias? 6
1. fragmentebis identifikacia 14
2. teqstebis redaqtireba 29
3. komentarebis darTva 45
4. istorizacia 56
5. swavleba 69
indeqsi 88
madlierebis niSnad
ix. wigni Vom Leben und Sterben der grofen Romanisten: Carl Vossler, Ernst Robert Curtuis, Leo Spitzer,
Erich Auerbach, Warner Krauss (miunixi: hanseri, 2002). auerbaxis esses originali inglisuri
versia daibeWda gamocemaSi: `literaturis istoria da filologiis gamowveva~: erix
auerbaxis memkvidreoba, gamomc. `seT lereri~ (stenfordi, kalifornia: stenfordis
universitetis gamocema, 1996), 13-35. me Sevexe literaturis swavlulebis igive Taobis
subieqtur da institucionalur motivacias naSromSi `literaturis istorikosebi
saidan modis maTi motivacia?~, gamocemaSi `Poetologische Umbrche~: Romanistische Studien zu
Ehreb von Ulrich Schulz-Buschhaus, gamomc. verner helmixi, helmut meteri da astrid poierbernhardi (miunixi: finki, 2002), 399-404.
arc spitzers da arc auerbaxs gansakuTrebuli warmatebisTvis ar miuRweviaT rogorc teqstis redaqtorebs an istoriuli qronikebis avtorebs. aqedan gamomdinare, gaugebaria
zogierTi Cemi amerikeli kolegis mier, lamis dedaCemiseuli
sijiutiT, maTi `filologebad~ moxsenieba. vfiqrob, aq Tavis
rols TamaSobs literaturul warsulze muSaobis germanul
stilsa da anglo-amerikuli kritikis interpretaciul tradicias Soris arsebul gansxvavebaze erTgvari gaucnobierebeli
reaqcia. kurtiusis, spitzerisa da auerbaxis naSromebi, rasakvirvelia, mniSvnelovnad gansxvavdeba arnoldis, riCardsis an
singltonis naSromebisagan, magram es gansxvaveba sakmarisi ar
iqneboda, rom yofili swavlulebisTvis filologebi gvewodebina.
yovelive amis Semdeg unda aRiniSnos, rom Cem mier sityva
filologiis xmarebis ori magaliTis moyvana miznad isaxavda
eCvenebina marTalia gasaocari, magram utyuari faqti, rom es
koncefcia, romelic TiTqos ganwirulia metismetad martivi da
araefeqturi funqcionirebisTvis, xSirad poulobs uamrav damabnevel mniSvnelobasa da gamoyenebas. arc zogadi Tu specializebuli enciklopediebisa da sxvadasxva cnobaris gamoyeneba
dagvexmareba cotaodeni sicxadis SetanaSi. erTi mxriv, SeiZleba waawydeT filologiis iseT definicias, romelic gvabrunebs
mis etimologiur mniSvnelobasTan `sityvebiT daintereseba,
gataceba~ rac aRniSnul cnebas aigivebs enis an kidev, ufro
zogadad, adamianis sulierebis nebismieri Sedegis SeswavlasTan.2 meore mxriv, arsebobs ufro specifikuri da gacilebiT
cnobili mxare, romlis mixedviTac filologia viwro gagebiT
aRniSnavs istoriuli werilobiTi teqstebis dacvas.
Cems wignSi sityva filologia gamoiyeneba mxolod meore
mniSvnelobiT da aucileblad gulisxmobs im samecniero unars, romelic mimarTulia istoriuli teqstebis dacvisaken.
am koncefcias gaaCnia oTxi ZiriTadi datvirTva, romelTa
mokle ganxilvac, vfiqrob, aucilebelia. pirveli, filologia erTgvarad enaTesaveba im istoriul periodebs, rom2.
ix. Oxford English Dictionary, filologi: `swavlis, literaturis, werilebisa an mecnierebis moyvaruli; ganswavluli an literaturuli adamiani.~
ix. ZiriTadi definicia wignSi Gran Enciclopedia RIALP (madridi, gamomcemloba RIALP,
1972), filologia.
ix. Grande Dizionario Enciclopedico (turini: UTET, 1987), filologia: `zRvari filologiasa
da interpretacias Soris viwroa, magram naTeli.~
ix. karl uiti, `filologia~, jon hopkinsis saxelmZRvanelo literaturul Teor
iasa da kritikaSi, gamomc. maikl grodeni da martin kreisvirti (baltimori, jon hopkinsis universitetis gamocema, 1994), 56773.
10
neba momeciT am ormag kiTxvaze pasuxi daviwyo imis aRiarebiT, rom is, rasac Zalis cnebaSi vgulisxmob, Zalze Sorsaa im
mniSvnelobisagan, romelsac mas miSel fuko aniWebs da romelic axla uzomod popularulia humanistebs Soris. fukosgan gansxvavebiT me mimaCnia, rom Cven vcdebiT aRniSnuli cnebis
raobaSi, vaqcevT ra mas struqturis, produqciisa da codnis
dekartiseul sazRvrebSi. me gTavazobT Zala ganvmartoT rogorc sicarielis sxeulebiT Sevsebis an Caketvis potenciali.
misi, rogorc potencialis ganmartebisas me vgulisxmob, rom
Zala Tundac Zalis aqtiuri politikuri gamoyeneba yovelTvis ar warmoSobs Zaladobas (Zaladobas adgili aqvs roca
potenciali realur ganxorcielebas poulobs). me vamtkiceb,
rom Zala, rac unda mravalgvarad iyos gamoyenebuli, yovelTvis unda efuZnebodes fizikur upiratesobas da rom is bevrad
aRemateba yvelafers, rac SeiZleba miviCnioT adamianuri gonebis ZiriTad arsad an struqturul Tvisebad.
es, ra Tqma unda, ar iZleva pasuxs kidev erT gadamwyvet
SekiTxvaze: rogor SeiZleba filologia yovelgvari metaforis gareSe ukavSirdebodes Zalis koncefcias (da Zaladobis
koncefcias). Cemi filologiuri saqmianobis yvelaze idumal,
brwyinvale da momxibvlel mxared mimaCnia erTgvari gataceba,
romelic, rogorc ar unda gamovlindes, yovelTvis gadaametebs filologiis namdvil miznebs. ufro metic, am gatacebas
filologis survili gadahyavs iseT ganzomilebaSi, romelic
ucxoa kacobriobis sxva mecnierebebisTvis. is, risi ganxilvac minda `filologiis Zalis~ saTauris qveS mTlianad ang
revs am mecnierebis akademiur suraTs. amave dros, vfiqrob
adekvaturia vimsjeloT imaze, rom es gataceba ganpirobebulia filologiuri muSaobiT, radgan is aucileblad amotivtivdeboda filologis ganzraxvisagan damoukideblad.
da riskenaa mimarTuli es gataceba Tu survili? Cemi azriT,
yvela filologiur saqmianobas axasiaTebs arsebobis,8 fizikur da konkretul sivrceSi sagnebTan (maT Soris teqstebTan)
8.
11
9.
12
gasaocari da metic, ucnauricaa, rom es gaurkvevloba daZabuloba, dabrkolebebi da meryeoba, rasac iwvevs
filologiuri saqmianoba, Tavsdeba gonebis efeqtsa da realuri arsebobis efeqts Soris da struqturulad da zemoqmedebiT ase axlos dgas esTetikurobis Tanamedrove ganmartebasTan.10 miuxedavad imisa, rom filologiasa da esTetikas
Soris damokidebuleba sakmaod ganyenebulia filologiis
tradiciuli koncefciisa da imijisagan, es ar aris filologiis Zalis is aspeqti, romelic me yvelaze metad mxiblavs.
vfiqrob, am wignSi yvelaze saintereso (Tumca mkiTxvelma es
Tavad unda gadawyvitos) kulturul obieqtebTan muSaobis
sruliad axali, arainterpretaciuli gzebia. imedi maqvs es
arainterpretaciuli gzebi Tavs daaRwevs Geisteswissenschaften
s `sulis mecnierebebis~ Crdils, romelic obieqtebis dematerilizacias axdens da arTulebs kulturul saqmianobaSi
adamianis sxeulis romelime konkretuli nawilis CarTvas. is
reaqciebi, rasac filologiuri saqmianoba, rogorc arsebobis
mravalgvari survili, iwvevs, akademiuri kacobriobis arcerT
oficialur TviTdamowmebas ar ergeba. filologiis klasikuri disciplinaruli gagebidan aseTma, Tundac gramatikulma daSorebam SesaZloa gamoamJRavnos (an sulac Seqmnas) axali
inteleqtualuri stili. es stili SeZlebda mieRwia humanitaruli disciplinebis im sazRvrebisTvis, romlebic, 1900-iani
wlebis dekadebidan, momdinareobs hermenevtikis paradigmaTa wanamZRvrebidan (rac Tavis mxriv dasavluri filosofiis
memkvidreobas warmoadgens).11filologiis Zalis aRiareba, mi
uxedavad am mecnierebis akademiuri tradiciisa, aris specefeqtebis momajadoebeli, ulamazesi da inteleqtualurad gamomwvevi feierverki.
13
Tavi
fragmentebis identifikacia
uolter benjamini, Einbahnstrae, gamocema Gesammelte Schriften, tomi 4, nawili 1 (Frankfurt am Main: Suhrkamp, 1972), 83-148 (citata gv. 123). yvela Targmani Sesrulebulia Cems
mier.
14
3.
15
mosazrebis gasamagreblad momiwevs Sua saukuneebis kulturis Sesaxeb sakmaod vrceli Tezisis formulireba.
Sua saukuneebis qristianul kulturaSi centraluri iyo
koleqtiuri rwmena RmerTis adamianebs Soris yofnisa da
garkveuli ritualebis e.w. mesisa, romelsac RvTis arsebobis grZnoba unda gaeZlierebina.4 arseboba, am konteqstSi,
aucileblad ar gulisxmobs ganzomilebas droSi, magram Seicavs saWiroebas sivrculi siaxlovisa. Cven `arsebuls~ vuwodebT yvelafers, rac mocemul momentSi Cveni sxeulisTvis
misawvdomia da xelSesaxebi. qristianuli RmerTis arseboba
ki SesaZlebels xdis misi xorcis Wamasa da misi sisxlis Sesmas.
Tanamedrove kulturaSi, renesansis periodidan dawyebuli,
piriqiT, warmodgena Warbobs realur siaxloves uamrav doneze. amgvarad, Tanamedrove warmodgena ar cdilobs isev axlo
gaxados is, rac iyo, magram aRar aris axlo. ufro zustad, es
sityva gulisxmobs im kulturul saqmianobasa da Cveulebebs,
romlebic rTuli simbolos saSualebiT mkvidrdebian (es simbolo maT TiTqos xelSesaxebs xdis) da ar gulisxmoben droiT
an sivrciT siaxloves. Tuki vigulisxmebT, rom Sua saukuneebisa da Tanamedroveobis es maxasiaTeblebi sayovelTaoa, Cemi
inovaciuri debuleba mdgomareobs SemdegSi: 1800-iani wlebis
im istoriuli momentidan, romelsac Cven `gamosaxulebis
kriziss~5 vuwodebT, Cvens kulturas ganuaxlda siaxlovis
SegrZnebis survili, romelic miuxedavad uamravi saSualebisa, mainc daukmayofilebeli rCeba.6
me-20 saukunis konservatiuli revoluciis yvelaze mgznebare da Tavgamodebuli mcdeloba adamianuri arsebobisTvis
`myari niadagis~ aRdgenisa~; haidegeris daJineba, rom arsebo4. Semdgomi Tezisebi ixileT Cems esseSi `umaterio forma formis, rogorc movlenis winaaRmdeg~, SeniSvnebi Tanamedrove enaze 111 (1996): 578-92; da `Einfhrung: Inszenierung
von Gesellschaft _ Ritual _ Theatralisierung,~ gamocemaSi `Auffuhrung~ und `Schrift~ in Mittelalter
und fruher Neuzeit, gamomc. Jan-dirk miuleri (Stutgart: Metzler, 1996), 331-37.
5. ix. kerstin benki, Krise der Reprasentation,~ gamocemaSi Historisches Worterbuch der Philosophie,
gamomc. ioakim riteri da karfild griunderi, tomi 8 (Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft, 1992), 846-53.
6. am socialuri fenomenis saukeTeso dasturad SeiZleba moviyvanoT sportis (rogorc
aqtiuri, ise sanaxaobrivi) popularoba, maSin roca komunikaciis teqnikur saSualebebs, ukeTes SemTxvevaSi, am mxriv garkveuli orazrovneba axasiaTebT, ramdenadac
isini (mag.: televizia) gvTavazoben realur siaxloves xelSesaxebobis gareSe.
16
bis sakiTxi ontologiuri xasiaTisaa; aleTiis aspeqtebi, arsebobis TviTgamomJRavneba, romelic, rogorc efeqti, ar SeiZleba iyos adamianis nebismieri moqmedebis atributi7 yvela
es intervencia da pozicia mxolod adasturebs ganaxlebul
filosofiur damokidebulebas arsebobasTan kulturis SigniT, romelic efuZneboda (da axlac efuZneba) gamosaxulebis
instituts. magram arsebobs raime, rac dRes arsebul siaxlovis survils ganasxvavebs Sua saukuneebis kulturaSi arsebuli
survilisgan? Tuki Sua saukuneebis kulturas sjeroda, rom
am survils RmerTis siaxlovis SegrZnebiT daikmayofilebda,
Tanamedrove damokidebuleba arsebobasTan asimptotiuria.
Cven TiTqos gamudmebiT vimyofebiT iseT situaciaSi, roca
met-naklebad SevigrZnobT garemomcvel samyaros, Tundac
es samyaro sulac ar iyos axlo. Jan-luk nensi am ormxriv kavSirs `arsebobis saTaves~8 uwodebs, samyarosTan uSualobis gancdas, romelic TiTqos yovelTvis vlindeba da ukan
ixevs. am kuTxiT heidelbergis cixesimagris Tavze mcuravi
Rrublebis peizaJi emsgavseba kidec arsebobis saTaves. nangrevebi gamoxataven mudmivad klebad mTlianobas, romelmac
SesaZloa verasodes miaRwios saboloo ganadgurebis wertils,
xolo Rrublebi formaTa ganuwyvetel warmoqmnis process,
romelic dasrulebul saxes verasodes miiRebs.9
heidelbergis cixesimagre, warmoadgens ra arsebobis gaq
robis usasrulo process, benjaminis da ukve Cveni TvalTaxedviTac, kidev erT mcire nabijs dgams ganadgurebisken da
inarCunebs fragmentis statuss. Tu gavixsenebT, rom dasavlur gatacebas fragmentebiT hqonda intensifikaciis momenti
ganaTlebis kulminaciis momdevno dekadebSi (1800-iani wlebi)
da am dekadebs axasiaTebdaT gamosaxulebis krizisi, maSin aRmovaCenT epistimologiur niadags, an minimum epistimologi
7.
8.
9.
martin haidegeri, Sein Und Zeit, me-15 gamocema. (Tubingen: Niemeyer, 1984), 44.
ix. Jan-luk nensi, siaxlovis saTave (stenfordi, kalifornia: stenfordis universitetis gamocema, 1993).
simrTele/sisrules Soris damokidebuleba iTxovs sistematur fiqrs. srul siaxloves piradad me vukavSireb sisrule/simrTelesTan, Tumca vvaraudob, rom droebiTi
obieqtebi (mag.: Rrublebi, ix. SeniSvna 2), miuxedavad siaxlovisa, toveben ukmarisobis
gancdas. guldasmiT Sesaswavlia mxolod gansxvaveba siaxlovis saxeebs Soris.
17
18
hipoTezis doneze rom vimsjeloT, garkveuli sisrule, romelic avtorma gonebaSi warmoidgina, raTa fragmentis efeqtis
mqone teqsti Camoeyalibebina, Cven gvkarnaxobs aseTi efeqtis
Seqmnis realur mizezs. miuxedavad amisa, amgvari virtualuri
sisrulis (romelic TavisTavad arasodes gamoaSkaravdeba)
`aRdgena~ yovlad usargeblo filologiuri samuSao iqneboda. piriqiT, aseTi mcdeloba gulubryvilobadac ki CaiTvleboda, radgan fragmenti, romelic avtoris mier Tavidanve
amgvaradve iyo Cafiqrebuli, fragmenti ar aris. elementaruli tipologiis konteqstis pirveli gamovlineba cxadyofs,
rom Cven vvaraudobT Zaladobriv Carevas, romelmac gamoiwvia
original teqstsa (ufro zustad formas) da Cvenamde moRweul
teqsts Soris gansxvaveba. aRniSnuli Zaladoba SeiZleba momdinareobdes ganzraxvidan, romelic winaaRmdegobaSia avtoris
ganzraxvasTan da gaaCnia TviTimitaciis uzarmazari Zala. naTelia, rom fragmentaciis meore SemTxveva asaxavs imas, rasac
Cven `cenzuras~ vuwodebT. fragmentacias cenzuras vuqvemdebarebT upirveles yovlisa imitom, rom cenzorma yovelTvis
icis, risi amogdeba unda da meorec, is ar dauSvebda im teqstis fragmentacias, romelmac cenzura gaiara. es niSnavs, rom
Zalze Znelia aseTi teqstis fragmentis amocnoba, magram Tu
moxerxda cenzorisa da misi ganzraxvebis amocnoba, rTuli ar
iqneba sruli teqstis warmodgena. sabolood, fragmentaciis
mizezebad SeiZleba miviCnioT Zaladobrivi fizikuri movlenebi an ganadgurebis neli procesi, romelic moklebulia
yovelgvar winaswarganzraxulobas. mizezebi fragmentaciis
am ukanaskneli tipisTvis faqtiurad ganusazRvrelia: xanZari
da nesti; melnis gamkrTaleba; papirusis, pergamentisa Tu qaRaldis gacveTa; im Senobis kedlebis dangreva, romelzec teqsti iyo dawerili (gansakuTrebiT xSiria Sua saukuneebSi),
ukve gamoyenebuli saweri masalis gamoyeneba axali warweris
gasakeTeblad.
neba momeciT gverdze gadavdo SekiTxva imis Ta
obaze, Tu ramdenad marTebulia mesame tipis fragmentebad
kanonizacia, radgan es Cemi ganxilvis Temas ar warmoadgens.
19
10. ix. devid uielberi, `warweris garegnuli saxe~, stenfordis literaturuli mimo
xilva 9 (1992): 11-24.
20
mkacrad fenomenologiuri TvalsazrisiT, im analizis konteqstSi, romelic izRudeba adamianis gonebis TviT
referencirebulobiT, SeuZlebelia SevewinaaRmdegoT Janpol sartris esses, LImaginaire. sartris analizis Tvisebebi da
am midgomis sazRvrebi saSualebas iZleva avxsnaT, ratom aris
gamoqveynebidan naxevari saukunis Semdegac es traqtati ase
mniSvnelovani adamianis gonebis Sesaxeb nebismieri filosofiuri diskusiisTvis.11 erT-erTi upirvelesi gamorCeuli
laitmotivi, romelsac sartri ayalibebs, aris mtkiceba imisa, rom warmosaxvaSi suraTebi yovelTvis sruli saxiT warmogvidgebian: `Cveni gagebiT, codna gulisxmobs TandaTanobiT
formirebas, xolo warmosaxvaSi formirebuli suraTi dauyovnebel codnas. Cven vxedavT, rom warmodgena pirvelive wuTidan sruli saxiT gvexateba.~12 es dakvirveba dagvexmareba
gavigoT, Tu ra specifikuri struqturuli adgili SeiZleba
daikavos warmosaxvam teqstebisa da sxva nawarmoebebis aRdgenis saqmeSi. Tavdapirvelad warmosaxva gvTavazobs sisrulis
ideas, im sawyiss, romliskenac SeiZleba mivmarToT filologiuri Tu arqeologiuri samuSaoebi. Tumca unda aRiniSnos,
rom warmosaxvas ar SeuZlia moaxdinos raime saxis arsebiTi
konkretizacia an diferenciacia, an Tavdapirveli warmodgenis koreqcia: `Tuki warmosaxvaSi vatrialebT rame kubis
formis obieqts, TiTqos is Tavis yvela mxares TanmimdevrobiT gviCvenebdes, savarjiSos dasasruls veranair progress
ver mivaRwevT, verafers aviTvisebT.~13 es niSnavs, rom Tavdapirveli warmodgenis dasaxvewad, imisaTvis, rom aRvadginoT
mTlianoba, warmosaxvas sWirdeba stimulireba konteqstualu
ri codnis elementebiTa da obieqtis detaluri dakvirvebiT.
Tumca imis gamo, rom SeuZlebelia saTanado sicxadiT uzrunvelyofa, winaswar verasodes ganvsazRvravT ras warmogvidgens sabolood Cveni warmosaxva. is ganuwyvetliv gaurbis
cnobier kontrols. sartri amas ukavSirebs im faqts, rom warmosaxvis Sinagani struqtura Cvens TviTanalizs ar eqvemde11. ix. `Namensregister~ volfgand iseris gamocemaSi Das Fiktive und das Imaginre: Perpektiven
literarischer Antropologie (Frankfurt am Main: Suhrkamo, 1991), 521. sartris esses sruli saTauri aris LImaginaire: psychologie phenomenologique de limagination (Paris: Gallimard, 1940).
12. ix. sartri, LImaginaire, 19
13. iqve.
21
Tu warmosaxvaSi gaCenil suraTebs ormagi ukmarisoba axasiaTebT (zemoxsenebuli specifikaciis ukmarisoba ontologiuri statusidan gamomdinare da garegnuli diferenciaciis
ukmarisoba), SesaZlebelia vivaraudoT, rom warmosaxvis dakavSireba fragmentTan am nakls amoavsebda. neba momeciT, kidev
erTxel aRvniSno, rom fragmentis konkretulobas, romelic
Cvens warmosaxvas detalurobiT kvebavs, saboloo jamSi mivyavarT teqstis originaluri mTlianobis detalur suraTTan.
amgvarad aRdgenili teqsti sakmaod rTulia, magram naTeli da
araorazrovani. miuxedavad imisa, rom fragments ganvixilavT
rogorc awmyosa da warsulSi (Seqmnis periodSi) arsebuls, ar
xdeba Cven mier warmosaxvis daxmarebiT aRdgenili nawilis
pozicireba. savaraudo nawils ganvixilavT rogorc warsulSi
da ara Cvens droSi arsebuls.
naTeli unda iyos, rom fragmentebs, rogorc obieqtebsa
da Cvens warmosaxvas, rogorc teqstis aRdgenis saSualebas Soris urTierTdamatebiTobis es ori aspeqti ar aris ma14. iqve, 26.
15. iqve, 24.
22
23
24
bic gvabruneben fragmentis ganzomilebaSi zogad msjelobasTan. lakanis debulebas, romlis mixedviTac adamianis survilis
obieqti sxvisi survilia da is Tavs TviTgamovlenis sxvadasxva
saSualebiT warmoadgens (`une sorte de desir a lAutre, au bout duquel
est le donner-a-voir~), gaaCnia sagulisxmo Tavisebureba: `sxva~ arasodes aris srulad arsebuli da xiluli. rasac realurad vxedavT da rac Cveni survilis motivacias iwvevs, aris lakanis
TqmiT mxolod fragmenti, `un objet petit a~. fragmenti, romelsac
Cven mTelis nawilad aRviqvamT da vSiSobT, rom am mTels viRac sxva miisakuTrebs: `es namdvili Suria. rasTan SedarebiT
mkrTaldeba sagani? maradiulobasTan SedarebiT. swored amis
gamo gamoeyofa patara `a~imas, razec iyo mimagrebuli da xdeba
viRac sxvisi sakuTreba an kmayofilebis obieqti.~
veTanxmebi im azrs, rom msgavsi spekulaciebi daujereblad JRers, gansakuTrebiT iseT sferosTan mimarTebaSi, rogoricaa teqstis aRdgenis Sromatevadi da maRalteqnikuri
saqmianoba. me albaT ganvagrZobdi amgvar urTierTkavSirze
saubars, rom ar arsebobdes stiven benis dokumentirebuli
dakvirveba Temaze: `sityvieri mada, rogorc obieqtebisa da
fragmentebis daniSnuleba~, gansakuTrebiT me-18-19 saukuneebSi.21 beni gvarwmunebs, rom arsebobs realuri (Tundac
lakaniseuli gagebiT) urTierTkavSiri fragments, sxeuls,
warmosaxvasa da istoriul gamocdilebas Soris, raRac ufro
TvalsaCino, vidre filosofiuri koncefciebis rTuli ornamentebia. swored amitom iyenebs beni Tavis arqivul gamoZiebas istoriuli warmosaxvis gamocdilebis aRsawerad: `iwyeba
imiT, rasTan Sexebac SeiZleba da rac saxelis jadosnuri ZaliT miemarTeba istoriuli gamocdilebis, rogorc Sualeduri gansxvavebisken.~22
20. ix. `Quest-ce quun tableau?~ (lecon IX) Jak lakanis gamocemaSi Le Seminaire, livre XI: les quatre
concepts fondamentaux de la psychanalyse (1964) (Paris: Seuil, 1973), 120-32, gansakuTrebiT 130-31.
21. ix. stiven beni, `Clio in Part: On Antiquarianism and the Historical Fragment,~ gamocemaSi
istoriis gamogonebebi: esseebi Temaze warsulis reprezentacia (manCesteri, didi
britaneTi: manCesteris universitetis gamocema, 1990), 100-21 (citata gv114).
22. iqve, 119.
25
sodes gaigebda~.24
me arc imas vamtkiceb, rom gadameri warmosaxvis koncefcias Segnebulad aridebs Tavs da arc imas, rom man Secdoma
23. metic, gadameris igni mimarTulia im mosazrebis sawinaaRmdegod, rom adamianur bunebas ar SeiZleba sakuTari meTodi hqondes. ix. misi Wahrheit und Methode: Grundzge einer
philosophischen Hermeneutik, meore gamocema, (Tbingen: Mohr, 1965), 5. `ar arsebobs adamianur bunebis Sesabamisi meTodi.~
24. iqve, 437-38 (Cemi xazgasma)
26
es kavSirebi `warmosaxvasa da misi mobilizaciis saxeebs Soris~ (Tumca erT-erTi saxe swored individualuri ganzraxvaa)
Seicavs kontrolidan gamosvlis safrTxes da iseris TqmiT, 27
ara mxolod Sordeba yoveldRiurobas rogorc `ocnebebi da
halucinaciebi~, aramed iZens iseTi racionaluri saqmianobis konteqsts, rogoricaa ekonomikuri azrovneba da teqstis
redaqtireba. me, ra Tqma unda, ar vcdilob uarvyo erTgvari
eTnogenezi racionalobasa da warmosaxvis spontanurobas Soris. miuxedavad amisa, warmosaxvis aqtiuri gamoyeneba da is aka
demiuri racionaloba, rasac filologis saqmianoba iTxovs,
25. ix., gansakuTrebiT, `Das Zusammenspiel des Fiktiven und Imaginren,~, iseris Das Fiktive und
das Imaginare, 377-411.
26. iqve, 377-78.
27. iqve, 381.
27
28
Tavi
teqstebis redaqtireba
cota mecnieri Tu dominirebs akademiur disciplinaSi mTeli sicocxle ise, rogorc ramon menendes pidali dominirebda
espanur filologiaSi 70 wlis ganmavlobaSi. 1890-ian wlebSi
dabeWdili espanuri erovnuli epikis El Cantar de mio Cid monumenturi samtomiani gamocemiT man saxeli daimkvidra, rogorc
espaneTis erovnuli filologiuri tradiciis damaarsebelma
da gardacvalebamde (1968w) erT-erT yvelaze produqtiul
warmomadgenlad iTvleboda. miuxedavad imisa, rom mas xSirad
(arcTu umizezod) akritikeben espanuris sakuTar kastiliur
kulturasTan gaigivebisTvis, xolo misi xedva cotaTi monoliTuric ki Cans, ramon menendes pidals uzarmazari wvlili
miuZRvis espanur enaSi, literaturasa da kulturaSi. xolo
misma kontribuciam Sua saukuneebis frangul literaturasa
da imave periodis laTinurSi mas gasuli saukunis erT-erTi
udidesi humanistis saxeli mouxveWa.1
misi akademiuri miRwevebis gacnobis Semdeg, Znelia ar gaocde menendes pidalis gansakuTrebuli damokidebulebiT
im teqstebTan mimarTebaSi, romelTa redaqtireba da anal1.
menendes pidalis biografia ixileT kurt Snelis `Nachwort~-Si, ramon menendes pidalis Dichtung und Geschichte in Spanien (Leipzig, 1984), 258-82. menendes pidalis Cid-is gamocema (saintereso SesavliT) yvelaze xelmisawvdomia Obras completas de Ramn Menndes
Pidal-is meoTxe gamocemaSi, tomi 3-5 (madridi, espasa-kalpe, 1964-69). menendes pidalis
filologiuri saqmianobis mimoxilva kulturul konteqstSi ixileT Cems esseSi Lebende Vergangenheit: Zur Typologie der Arbeit am Text in der spanischen Kultur~, Das fremde
Wort: Studien zur Interdependenz von Texten: Festschrift fur Karl Mauer zum 60. Geburstag, gamomcemeli ils nolting-haufi da ioakim Sulzi (Amsterdam: Gruner, 1988), 81-110; `Las versions
que agradan mi imaginacion oder: von Menendez Pidal zur postmodernen Editions-praxis?~
gamocemaSi Textuberlieferung Textedition Textokommentar: Kolloquium zur Vorbereitung einer
kritischen Ausgabe des `Sueno de la muerte~ von Quevedo (Bochum, 1990), gamomcemeli ils nolting-haufi Tubbingen: Nrr, 1993), 57-72; `modernizmis filologiuri gamogoneba: menendes
pidali, garsia lorka da harlem renesansi~ gamocemaSi Suasaukuneebis momavali: Sua
saukuneebis franguli literatura 1990-ian wlebSi, gamomcemeli uiliam d. padeni
(gainsvili: floridis universitetis gamocema, 1994), 32-49.
29
ramon menendes pidali, Flor nueva de Romances viejos, gamomcemeli ramon menendes pidali,
me- 1 -6 gamocemis winasityvaoba.
menendes pidali, `El romancero: Su transmission a la epoca moderna~ (1910), gamocemaSi Estudios sobre el romancero, Obras completas-is me-11 tomi (madridi: espasa-kalpe, 1973),
30
31
32
33
ufro detaluri versiisTvis ix. Cemi esse `Konsequenzen der Rezeptionsasthetik oder Literaturwissenschaft als Kommunikationssoziologie,~ Poetica 7(1975): 388-413; inglisurenovani
versia ix. Cems wignSi sicocxlis azri da literatura (mineapolisi: minesotas universitetis gamocema, 1992), 14-29. yvelaze sofistikuri diskusia, romelic exeba lite
raturuli mecnierebis avtoris evristikul statuss, Cemis azriT, warmodgenilia migel tamenis wignSi interpretaciis manerebi: literaturuli swavlebis diskusiis
dasasruli, TavSi saxelwodebiT `avtorisadmi mimarTva~ (albani, niu-iorkis saxelmwifo universitetis gamocema, 1993), 69-108.
34
imisaTvis, rom filologma meti imuSaos avtoris suraTis Seqmnaze, radgan Semdeg gacilebiT ioldeba teqstis dakavSireba
kiTxvis ukve Camoyalibebul CvevebTan.
magram aris ki avtoris rolis amgvari istorizacia, rogorc amas miSel fuko gvixatavs,9 sakmarisi avtorze orientirebuli kiTxvisa da redaqtirebis sayovelTao wesad damkvidrebis winaaRmdeg? xom ar iqneboda es avtoris koncefciis
problematuri ganzogadeba? pasuxi am kiTxvaze uaryofiTia,
radgan avtoris koncefcia, romelsac fuko gulisxmobs, gansxvavebulia im koncefciisgan, romelzec me minda visaubro. es
ukanaskneli ufro axlos dgas universalurTan, radgan roca
nebismieri saxis Semoqmedebas vxedavT (maT Soris teqstsac),
Znelia ar vifiqroT agentze, prodiusersa Tu avtorze. avtoris koncefciis fukoseuli istorizacia xazs usvams ufro
specifikur Tvisebebs, romlebic ganekuTvneba Tanamedrove
koncefcias utyuaroba, inteleqtualuri sakuTreba da personaluri pasuxismgebloba.
ris Sesaxeb saubari da risi xazgasmac mindoda, aris is, rom
filologiuri samuSao aucileblad ganapirobebs redaqtoris
rols, xolo aRniSnuli roli ki gulisxmobs da nawilobriv aya
libebs kidec hipoTezuri avtoris rols. sxva sityvebiT rom
vTqvaT, redaqtoris roli mudam moicavs avtoris rols. amave
dros igi moicavs mkiTxvelis rolsac, romelic SesaZlebelia
arsebobdes istoriulad da individualurad gansxvavebuli
mniSvnelobiT; magaliTad, mkiTxveli gonebaSi ver acalkevebdes goeTes sasiyvarulo leqsebis frau von Steinis avtoris
warmodgenas an kristiana vulpiusis mis adresatebad warmodgenisgan. magram mkiTxvelma SesaZloa sxva rolic Seasrulos
da interpretatori da redaqtori daarwmunos imaSi, rom esa
Tu is teqsti zogadad `kacobriobas esaubreba~.10 me aq iseT
situaciebs vgulisxmob, roca interpretatorebi cdilobdnen
9.
35
36
ras vgulisxmobT, roca vambobT, rom literaturuli teqstis Seswavla kiTxvis proceszea damokidebuli an roca vamtkicebT, rom amas sistematurad varidebT Tavs? gameorebas ar
saWiroebs is faqti, rom teqstis Sesaxeb raime daskvnis gasakeTeblad aucilebelia misi Tundac mcire nawilis (an teqstis
am teqstis Sesaxeb) wakiTxva. kiTxvis mniSvneloba ori ramiT
aixsneba: pirveli imiT, rom literatura ar aris gamWvirvale
Setyobineba, sadac naTlad aris gamokveTili sakuTriv Setyobineba da komunikaciis saSualebebi. meore da ufro problematuri: teqstis gaSifrvisas Tavs iCens erTgvari gaurkvevlobis
narCenebi, romlebic gramatikuli saSualebebiT unda aRmoifxvras, magram didi mcdelobis miuxedavad es ver xerxdeba. 12
ufro zustad, ras gulisxmobs de mani `gramatikul kiTxvaSi~? savaraudod, Sinaarsze orientirebul kiTxvis process,
romelic SesaZlebelia warmodgenil iqnes `eqstralingvistur
ganzomilebaSi~ da ara enaze orientirebuls, romelsac de mani
`ritorikuls~ uwodebs. de manis azriT, radgan gramatikuli
(Sinaarsze orientirebuli) kiTxva srulad ver avlens imas, rasac teqsti gvTavazobs, xolo `gaurkvevlobis narCenebi~ yovelTvis mniSvnelobis miRma rCeba da arasodes uerTdeba raime
konkretul kiTxvis saxes, mkiTxvelis yuradReba gadatanili
unda iqnes teqstis formalur xasiaTze. aSkaraa, rom de mani
im filologTa ricxvs ganekuTvneba, romlebic literaturas
TviTrefleqsiuri potencialis saSualebiT gansazRvraven.
im teqsturi masalis semantikuri gamousworeblobidan gamomdinare, romelic exeba teqstis formalur Taviseburebebs,
literaturul kiTxvasa da filologiur kiTxvas raRac ufro
meti aqvT saerTo, vidre avtorisa da mkiTxvelis rolebis
gamovlenaa. orive SemTxvevaSi arsebobs garkveuli dabrkolebebi, magram gansxvaveba swored dabrkolebaTa xasiaTSia da
maT gadalaxvaSi. orive saxis mkiTxveli ewinaaRmdegeba sicarielesa da variantebs, ibrZvis gaerTianebis winaaRmdeg, magram
ara damatebiTi perspeqtivebiT an moCvenebiTi tavtologiuri
gzebiT. aseTi winaaRmdegobebis gadalaxvisas kiTxvis es ori
saxe ukavSirdeba de manis Teoriis koncefcias: `literaturu12. de mani, winaaRmdegoba, 15.
37
38
39
40
41
42
43
44
Tavi
komentarebis darTva
ra Tqma unda, SesaZlebelia, komentatoris roli davuqvemdebaroT interpretatorisas. praqtikuli variantebis simravlisa da funqciuri cvlilebebis pirobebSi interpretacia
yovelTvis nawarmoebis mniSvnelobas gansazRvravs. miuxedavad imisa, rom is xSirad interpretatoris mier gamogonil
mniSvnelobas hgavs (da xSirad Zalian Znelia mniSvnelobis
identifikaciis gamoyofa mniSvnelobis proeqciisagan), Cven
interpretaciis koncefcias mainc vukavSirebT ara mniSvnelobaTa proeqciis Tavisuflebas, aramed teqstis WeSmariti mniSvnelobis garkvevas, damoukideblad interpretatoris piradi
ganzraxvebisgan. Tuki interpretatori Tavis amocanas swored
ase aRiqvams, mis winaSe dgeba axali problema asimetria teqstis mier SemoTavazebul zogad da specializebul codnasa
(mniSvnelobis identifikaciis pirobebi `ganzraxuli~, `originali~, `istoriuli~, `adekvaturi~, `WeSmariti~) da mis xelT
arsebul codnas Soris. swored komentatoris movaleobaSi
Sedis komentaris saSualebiT gadalaxos es asimetria da erTmaneTs daukavSiros gansxvavebuli kulturuli konteqstebi
(teqstis avtoris mier pirveli mkiTxvelisaTvis SeTavazebuli
da Tanamedrove istoriuli epoqis mkiTxvelis). am kuTxiT, komentari yovelTvis uzrunvelyofs teqsts damatebiTi informaciiT da interpretaciasTan mimarTebaSi erTgvar damxmare
funqciasac asrulebs.
zemoTqmuli ar scdeba filologiuri saqmianobis or yve
laze centralur da sapatio koncefcias, xolo is perspeqtiva, romelzec axla msurs visaubro, misTvis mudam damaxasiaTebeli iyo. Tumca Cemi perspeqtiva gansxvavdeba komentaris
klasikuri suraTisgan, is mTlianadaa damokidebuli interpretatorze, radgan axdens orgvar proeqcias, komentarisa
45
1.
ix.Manfred furmani, `Kommentierte Klassiker? ber die Erklrungsbedrftigkeit der klassischen deutschen Literatur~, gamocemaSi Warum Klassiker? Ein Almanach zur Erffnungsedition
der Bibliothek deutscher Klassiker, gamomcemeli gotfrid honerfelderi (Frankfurt am Main:
Deutscher Klassiker Verlag, 1985), 37-57; `am sityvis Sesaxeb xelmosaWidi araferia, radgan
mas klasikur antikurobaSi TiTqmis ganusazRvreli raodenobis mniSvneloba hqonda~
(49).
46
ix. Cemi esse `Das Nicht-Hermeneutische: Skizze einer Genealogie~ gamocemaSi Die Wiederkeht des
Anderen: Interventionen5, gamomcemeli iorg huberi da alios martin miuleri (Basel: Stroemfeld/Roter Stern, 1996), 17-36.
ix. SemTxveviTi magaliTi, Claus Trager, ed., Wrterbuch der Literaturwissenschaft (Leipzig: Bibliographisches Institut, 1986), 270: `Kommentar {lat. commentarius: Notiz, Tagebuch, Denkschrift]:
fortlaufende sprachl. (grammat., stilist., aich metr.) sachl. asthet., history. Erlauterung eines Literaturwerks unter dem Text oder auch separate; als Scholion (PL. ien) zu HOMER usw. bereits in
der Antike auch alss Interlinear-K. existent.
47
48
49
50
goeTe iqnebodnen dasavluri kulturis aseTi aRiarebuli avtorebi, rom ara maTi teqstebis farTod gavrcelebuli komentireba. komentaris saSualebiT aRiareba niSnavs imas, rom
`skolebi~ am sityvis rogorc yvelaze mkacri, ise yvelaze
araformaluri gagebiT, swored komentaris institutidan
momdinareoben. aq pirveladi teqstebis aRiarebuli seleqcia, komentaris specifikuri diskursi da inteleqtualuri
skolebis arseboba xasiaTdeba saerTo mniSvnelobiT, saerTo
mxardaWeriTa da saerTo transformaciiT. Explication de texte-s
codnas SeuZlia did frangad gaqcios, geistesgeschichtliche Einordnung-is codnas ki did germanelad. is faqti, rom komentarebis gansxvavebuli stili dakavSirebulia sxvadasxva inteleqtualur da akademiur skolasTan, nawilobriv mainc xsnis imas,
Tu ratom ixreba komentaris diskursi anonimurobisaken. komentirebisas ilaxeba ZiriTadi sirTule: momavali mkiTxvelis
saWiroebebi ganisazRvreba kargi kiTxvis procesze zogadi
warmodgenis mixedviT. sxva sityvebiT rom vTqvaT, komentatori ufro adre arsebul tradicias eWideba, vidre komentirebis axal da specifikur kriteriumebs igonebs.
komentaris anonimurobisken midrekileba kidev imiT aixsneba, rom is yovelTvis Riaa damatebebisTvis, SesworebisTvis,
axali SreebisTvis. aqedan gamomdinare, komentarebi yovel
Tvis potenciurad mravalavtoriania, radgan maTi kompleqsuroba da gaxsniloba ar iTxovs erT Zlier (avtoris an redaqtoris) subieqts. Cven viciT, rom nebismier dros SegviZlia
gavigoT im mecnierTa saxelebi, vinc goeTes Bibliothek deutscher
Klassiker-isTvis komentari dawera, magram (gamomdinare informaciis struqturirebis formidan) komentaris sxvadasxva
Taviseburebas vukavSirebT publikacias da ara romelime avtors. komentari ar iqneboda aseTi moqnili da Ria, ver gaxdeboda sxvadasxva skolis Camoyalibebis safuZveli, calkeul
avtors misTvis calsaxa xasiaTi rom mieca. ras ganixilavdnen
skolis wevrebi, kanonizebuli teqstebi rom absoluturad naTeli yofiliyo? meore mxriv, isini kamaToben teqstisa da komentirebis wesis irgvliv mxolod maSin, roca es tradiciebi
ufro mets gamoricxaven, vidre dauSveben.
51
komentaris funqcionirebis gzebi da misi avtoris sicxade didad aris damokidebuli komentirebuli teqstis statusze. kanonmdeblobis komentirebis tradicia amis
naTeli magaliTia.5 roca teqsti Sedgeba mkafiod gansazRvruli, struqturirebuli da homogenuri kanonebisgan, komentari
emsgavseba interpretacias, radgan mas mxolod isRa darCenia,
kanonebis `mniSvnelobis~ ganmarteba daamatos (sainteresoa,
rom amgvari teqstebi `kanonmdebels~ aRiqvamen rogorc meTodologiurad aucilebel, magram `fiqtiur~ figuras, romlis mTavari movaleobaa mocemul interpretaciasTan Sesaba
misobis uzrunvelyofa). SemTxveviTi araa, rom Brockhaus-is
bolo gamocemaSi iuridiuli komentari ganmartebulia rogorc interpretaciis erT-erTi saxe (`Tatbestandmerkmale und
Rechtsfolgen Zergliedernd behandelnde Interpretation~). amgvar komentarebs mudam axlavs avtoris saxeli, rom SesaZlebeli gaxdes
nagulisxmevi mniSvnelobis identifikacia da rac ar unda ararealurad JRerdes, uzrunvelyos garkveuli gansazRvruloba. nebismier movlenaSi, damoukideblad imisa, Tu ramdenad
gansazRvrulia komentari, Kommentar-is avtors mudam axasiaTebs erTgvari prestiJi, romelic savaraudod gamowveulia
kanonis interpretaciisas garkveuli fiqciis warmoSobiT.
nacvlad kanonsa da interpretacias Soris gamyofi xazis
gavlebisa, tradicia gulisxmobs garkveuli principebis interpretaciis uwyvet process (interpretaciis interpretacia da a.S.). germanuli Kommentar-is ekvivalenti (Tuki aseTi
ram saerTod arsebobs) aris Sesabamisi dokumentebis Segroveba, struqturizeba da sistematizacia. aSS-Si am davalebas 75
wlis ganmavlobaSi amerikis samarTlis instituti asrulebda.
am dausrulebeli amocanis Sesruleba ar SeiZleba ganxorcieldes romelime individualuri mecnieris mier, mis Sesasruleblad specialuri instituti iqmneba.6
5.
6.
52
es aris huserlis kritikis arsebiTi debuleba deridas pirvel wignSi La Voix et le phenomene (Paris: Presses Universitaires de France, 19967).
53
54
55
Tavi
istorizacia
warmoidgineT me-19 saukunis postburJuaziuli sazogadoebis politikur-inteleqtualuri samyaro, revoluciebi da
reformebi, rogorc Neuphilologien-is ganviTarebis arena, roca
isini jer kidev arseboben iseT universitetebSi, rogoricaa
heidelbergi, tubingeni, miunxeni, koloni, lige an kieli.1 me-19
saukunis garemo iyo pirveli kulturuli niadagi, yovel SemTxvevaSi, Zveli drois Semdeg, romlis safuZvelzec sazogadoebis normatiuli imiji (romelic umjobesdeboda da farTod
finansdeboda saxelmwifos mxridan) SeewinaaRmdega moqalaqeebis yoveldRiur cxovrebas. moqalaqeTa axladCamoyalibebuli koncefciis mTavari komponenti iyo ufleba moeTxovaT sazogadoebis normatiuli imijis mier dapirispirebuli
situaciebisa da privilegiebis realizeba, rac gansakuTrebiT
mniSvnelovani iyo, radgan es oficialuri dapirebebi sakmaod
daSorebuli iyo yoveldRiurobas. amave dros, pirvelad wamoiwia win garTobis sferom (garToba ukve aRar iyo specifikuri
socialuri jgufebis privilegia). is Seesatyviseboda ramdenime instituts, romlebic xels uwyobdnen Seusabamobis
aRmofxvras yoveldRiur saqmianobasa da sazogadoebis imijs
Soris. gasarTob RonisZiebebSi (maT Soris moixsenieboda li
teraturuli kiTxvac) moqalaqeebs SesaZleblobas aZlevdnen
is roli moergoT, romelTac sazogadoebis imiji sTavazobdaT,
ise, rom odnavac ar miaxloebodnen mis idealebs.
1.
56
im mdgomareobam, romlisTvisac garTobis sfero da funqcia gadamwyvetad iqca, didi roli iTamaSa garkveul akademiur disciplinebTan saSuamavlo institutebis arsebobaSi.
(ar arsebobs eWvi imis Taobaze, rom Neuphilologien maT ricxvSi
iyo, Tumca aq gasarkvevia sxva sferoebi.) es axali akademiuri
disciplinebi saqmianobdnen ormag doneze. upirveles yovlisa, isini ayalibebdnen strategiebs, romelTac dRes, albaT,
`kiTxvis pedagogikas~ vuwodebT. axalma orientaciebma da instruqciebma erTgvari kompensacia moaxdines im literaturuli kiTxvisa, romelic moTavsebuli iyo imijsa da yoveldRiurobas Soris. kiTxvis kompensatoruli stili mkiTxvels
afiqrebinebs, rom is TamaSobs im rolebs, romelTac sazogadoebis imiji sTavazobda, mowesrigebuli kiTxvis reJimi ki mas
daarwmunebs, rom socialur realobasa da socialur idealebs
Soris arcTu ise dramatuli gansxvavebaa. Tavdapirvelad,
axali filologiuri disciplinebi asrulebdnen meore funqciasac SehqondaT TavianTi wvlili sazogadoebis normatiuli imijis CamoyalibebaSi. isini literaturuli teqstebidan
gamoyofdnen calkeul suraTebs, Temebsa da faseulobebs da
asaxavdnen maT arsebul normatiul imijze sxvadasxva donisa
da formis gamoyenebiT. amgvarad, isini iRebdnen yvela im teqsts, romelTa gamoyenebac SeiZleboda am konteqstSi.
sadac burJuaziuli reformebi garkveul situaciebsa da
erovnuli marcxis gancdaze reaqcia iyo (magaliTad, prusiaSi), sazogadoebis imiji warmodgenili iyo, rogorc eris warsuli dideba, romelsac SeeZlo Camoeyalibebina standartebi
sasurveli momavlisTvis. amis Sedegad, erovnuli filologia
sakuTar Tavs `istoriul disciplinas~ uwodebda, es ki imas
niSnavda, rom filologia iyo inteleqtualuri saqmianoba,
romelic iTxovda specifikur unars (magaliTad, kompetencias enis, paleografiisa da redaqtirebis adreul etapebze)
da ganapirobebda garkveul akademiur profesionalizacias.
sxva SemTxvevebSi, roca burJuaziuli reformebi gamowveuli
iyo uaxlesi warsulis warmatebuli revoluciebiT (magaliTad, safrangeTSi, inglissa da aSS-Si), literaturuli kritika ar Camoyalibebula rogorc istoriuli disciplina, xolo
sazogadoebis imiji emyareboda ara didebuli warsulis mo-
57
3.
menendes pidalis Sesaxeb ix. am wignis II Tavi da Cemi esseebi `Lebende Vergangenheir: Zur
Typologie der Arbeit am Text in der spanischen Kultur,~ gamocemaSi Das fremde Wort: Studien zur
Interdependez von Texten: Festchrift fur Karl Maurer zum 60. Geburtstag, gamomcemeli ils nolting-haufi da ioakim Sulci (Amsterdam: Gruner, 1988), 81-110. `modernizmis filologiuri
gamogoneba: menendes pidali, garsia lorka da harlemis renesansi,~ gamocemaSi Sua sau
kuneebis momavali: Sua saukuneebis franguli literatura 1990-ian wlebSi, gamomcemeli uiliam d. padeni (geinsvili: floridis universitetis gamocema, 1994), 32-49.
amgvari alternatiuli versia, romelic 1800-ianebidan iwyeba, mocemulia bil ridingis cnobil wignSi universiteti nangrevebSi (Cambridge, Mass.: Harvard University
Press, 1996).
58
dakavSirebuli kidev erTi kiTxva mdgomareobs SemdegSi rodis da ra intensiurobiT gaxda antikuri kultura sazogadoebis erovnul-specifikuri imijis nawili (aq rasakvirvelia
igulisxmeba germania/prusiis SemTxveva,4 Tumca aranakleb
saintereso da naklebad Seswavlilia safrangeTis pirveli
imperia).5 Tuki antikurobis kulturulma gavlenam me-18 saukunis dasawyisSi marTla ganicada istorizacia (yovel SemTxvevaSi, ase esmiT Querelle des Anciens et des Modernes franguli
literaturis istorikosebs), SesaZlebelia vTqvaT, rom me-19
saukunis kulturas istorizaciis igive Zalis talRam gadauara? Tu es asea, istorizaciis am or talRas Setakebis efeqti
xom ar gamouwvevia? da bolos, ra gavlena iqonia TiToeulma
erovnul-specifikurma disciplinarulma garemom sxvadasxva qveyanaSi klasikis ganviTarebaze (magaliTad, germaniaSi
filologia, rogorc istoriuli disciplina literaturuli
kritikis meTiu arnoldiseuli idealis winaaRmdeg)?
davubrundeT Neuphilologien-s. minda mokled mimo
vixilo istorizaciis akademiuri istoriis ori ukiduresi
(da msgavsi) SemTxveva: britaneTisa da aSS-is. rac Seexeba am
or disciplinarul formas, minda aRvniSno, rom isini ganekuTvneba araromantikul (araprusiul) models da TiToeuli maTgani ukiduresi SemTxvevaa radgan, institucionalur
doneze, istorizacia ar iyo maTi filologiuri saqmianobis
nawili 1960-ian wlebamde. maSin, roca kontinenturi erovnuli filologia da istorizacia mZime kriziss ganicdida dawyebuli me-19 saukunis ukanaskneli dekadiT, kriziss, romlis
gamo warmoiSvnen iseTi qvedisciplinebi, rogoricaa `literaturuli Teoria~ da `SedarebiTi literatura~,6 literaturuli kritikis alternatiuli modelis kulturulma garemom inglissa da aSS-Si gacilebiT naklebi cvlileba ganicada.
4.
5.
6.
59
axal kritikasa da debatebs kolejis studentebSi literaturul kiTxvaSi sxvadasxva wesis Sesaxeb me-20 saukunis meore
da mesame dekadis ganmavlobaSi, arsebiTi cvlilebebi ar gamouwvevia disciplinarul saqmianobaSi. umetesad es iyo amaRlebuli TviTrefleqsiurobis simptomebi pirveli nabiji
kulturuli stilis akademiur meTodad gadaqcevisaken. rac
unda ganswavlulebi yofiliyvnen axali kritikosebi kulturis istoriisa da literaturis sferoSi, didi literaturuli
teqstebis istorizacia maT inteleqtualur da kulturul
sazrunavs scildeboda.
aRniSnuli situaciis pirvel cvlilebad, yovel SemTxve
vaSi, aSS-is konteqstSi, miiCneva 1960-ian wlebSi daarsebuli
akademiuri Jurnali `axali literaturuli istoria~, rome
lic saerTaSoriso masStabiT iZiebda mecnierebs. Jurnalma
swrafad moipova warmateba Sidaerovnul da saerTaSoriso
asparezze. es is dro iyo, roca `frangulma Teoriam~ aSS-Si
literaturuli ganyofilebebis dapyroba daiwyo da erTi
saxelis qveS gaaerTiana ori sruliad gansxvavebuli inteleqtualuri stili da akademiuri saqmianoba. erT-erTi maTgani,
dekonstruqcia, rogorc SeswavliTi kiTxvis saxe, warmoadgens filologiis xelmeore gamogonebas da gvTavazobs rbil
gadasvlas axali kriticizmis kiTxvis sofistikuri stilidan.
kiTxvis sxvadasxva stilisgan gansxvavebiT dekonstruqcia
cdilobs daswios semantikuri stabiluroba da zogjer teqstis institucionaluri Zalac ki.7 `franguli Teoriis~ meore
naxevari iyo kulturuli da inteleqtualuri istoriis miSel
fukoseuli versia. garda franguli warmoSobisa, dekonstruqciul filosofiasa da fukoseul istoriografias hqondaT kidev erTi saerTo orive maTganma, marTalia mxolod
viwro epistemologiur safuZvelze, magram mainc garkveuli
gavlena iqonia aSS-is literaturul disciplinebze. deridasa
da fukos naSromebi gamoiyeneboda literaturul disciplinaSi programuli cvlilebebis Sesaxeb kamaTisas. literatu7.
60
61
62
konteqstSi (Sua saukuneebis `istoriografia~ ufro sivrculi sxvadasxvaobis fenomens moicavs).9 istorizaciis ZiriTadi
svla sulac ar aris droiTi da sivrculi sxvadasxvaobis gamijnva, aramed es ufro reaqciaa (`gadawyvetileba~, albaT, metismetad mkacri koncefcia iqneboda), ar gadaagdos, Tavidan
moiSoros an aRmofxvras is obieqtebi, romlebic dauyovnebliv
gamoyenebas ver hpouloben. vinaidan `momzadebuli obieqtis~
dayovneba ar aris eqskluziuri istorizaciisTvis, amitom
unda veZioT rame ufro unikaluri da specifikuri.
aqve minda davZino, rom rames klassisch-ad aRiareba `mit berzeitlicher Sagkraft~ obieqtebisadmi mikuTvnebis gadameriseu
li gagebiT, gulisxmobs ormag dayovnebas.10 pirveli, es aris
iluzia, TiTqos me viyo kompetenturi nebismier obieqtTan
mimarTebaSi; meore, gulisxmobs rezervirebas, anu ukan daxevis uaryofas. raimes klassisch-ad aRiareba niSnavs situacias,
roca pirveladi, `ucxo~ obieqti uecrad Zalze didi mniSvnelobis mqone aRmoCndeba, miuxedavad imisa, rom Cven amisTvis
aranairi Zalisxmeva ar dagvWirvebia. amasTan, teqsts klassischis statuss ver mivaniWebT, sanam mis istoriulad daSorebas
vaRiarebT. Seqspiris kiTxvis herold blumiseuli stili, misi
falstafis personaJis gansxeuleba, gamoricxavs yovelgvar
istoriul gulubryvilobas, radgan mas axasiaTebs erTgvari
specifikuri provokacia (an specifikuri sofistikacia) ar
movaxdinoT Seqspirisa da misi personaJebis istorizacia~11
aqve unda vaRiaroT, rom Cven, profesional mkiTxvelebs gvaqezebs is, rom garkveuli teqsti an warsulis nawarmoebi xiblavs
im mkiTxvelsac, romelic ver axerxebs maT reintegrirebas
istoriul konteqstSi. rogor gavigoT, ramdenad klasikuria
uZvelesi teqstebisa da kulturis is suraTebi, romelTac es
disciplina warmoSobda da dRemde warmoSobs?
ix. `Vorwort der Bandherausgeber,~ gamocemaSi La Litterature historiographique des origines 1500,
gamomcemlebi hans ulrix gumbrexti, Ursula link-heeri, peter-mixael spangenbergi,
Grundrif der romanischen Literaturen des Mittelalters, tomi I, nawili 1 9heidelberi, zamTari, 1986), 17-25.
10. hans georg gadameri, `Das Beispiel des Klassischen,~ Wahrheit und Methide: Grundzge einer philosohischen Hermeneutik, meore gamocema, (Tbingen: Mohr, 1965), 269-75.
11. ix. Harold blumis Seqspiri: kacobriobis gamogoneba, (New York: Riverhead Books,
1998).
9.
63
12. kiTxvis, rogorc sirTulis saxaliso da mtkivneul gamovlinebebs Soris meryeobs aRwera ix. winamdebare wignis mexuTe TavSi.
13. vfiqrob, ukve miRebulia sityva `auris~ gamoyeneba benjaminis filologebTan kavSiris
gareSe. am cnebis `arqeologia~ ix. ursula link-heeris esse gamocemaSi benjaminis
Zieba: xelovnebis nimuSebi cifrul saukuneSi, gamomcemeli hans ulrix gumbrexti
da maikl marinani (stenfordi, kalifornia: stenfordis universitetis gamomcemloba, 2003).
64
65
didi xniT adre. gaixseneT reinhart koselekis naSromi). prognozirebis axla ukve miviwyebuli saqmianobis mier datovebul
vakuums rom davupirispirdeT, SesaZlebelia ufro STambeWdav
efeqtamde mivideT, vidre imis aRmoCenaa, rom istorizaciis
saSualebiT Cven ukve vqmniT wminda obieqtebs da viRebT am
sferos specialistis statuss. mxolod aRvniSnav, rom savsebiT veTanxmebi Tanamedrove muzeumebis wardgenas, rogorc
`postmodernistuli taZrebisa~, magram amave dros kategoriulad ar veTanxmebi aq gaJRerebul metaforul statuss. minda pasuxi gaices Semdeg SekiTxvaze: ra specifikur religiur
funqciebs asruleben istoriulad wminda obieqtebi?
pasuxi ki is aris, rom istoriuli/istorizebuli obieqtebi sikvdilis mijnas laxaven da es CemTvis imdenad aSkaraa,
rom saWirod ar vTvli Cemi pasuxi eqsperimentulad miviCnio.
roca vambobT (iseve, rogorc bevr sxva konteqstSi), rom religia da misi wminda obieqtebi sikvdilis mijnas laxaven, Cven
Cveulebriv vgulisxmobT momaval mijnas anu Cveni sicocx
lis dasasruls. orive martin haidegeri da, rac unda gasaocrad JRerdes, niklas lumani adamianis `sikvdilisSemdgom~
cnobierebas SeuZlebelsa da amavdrouilad momxibvlels
uwodeben.14 magram mxolod haidegerma aCvena (da sxvaTa Soris, gasaocari siTamamiT), Tu raoden usargebloa ahyve iluzias, TiTqos sikvdilis Semdeg rame arsebobdes. am kuTxiT
`momavali cxovrebis~ ideologiuri piroba da istoriaze dakvirvebis Sedegad gakeTebuli hegelis stilis prognozebi,
dRes sakmaod aradamajerebeli religiuri ideaa, romelmac
TiTqmis naxevari saukune gauZlo haidegeris Seubralebel diagnozs. prognozireba, romelic me-18 saukuneSi warmoiSva da
popularuli gaxda me-19 saukuneSi, eyrdnoba istoriaze dakvirvebas da SesaZlebelia iyos Sedegi imisa, rom xalxma, yovel
SemTxvevaSi inteleqtualebma, dakarges sikvdilis Semdgomi
cxovrebis rwmena.15 sxva sityvebiT rom vTqvaT, `Cveni~ istori14. haidegeri, Sein und Zeit, paragrafebi 46-53; niklas lumani, socialuri sistemebi (stenfordi, kalifornia: stenfordis universitetis gamocema, 1995), 262-67.
15. Karl Lwith, Weltgeschichte als Heilsgeschehen, mexuTe gamocema (Stuttgart: Kohlhammer, 1953).
ix. agreTve Cemi statia `Die kaum artikulierte Pramise: volkssprachliche Universalgeschechte
unter heilsgedchichtlicher Perspektive,~ gamocemaSi La Littrature historiographique, gamomcemeli gumbrexti, link-heeri da spangbergi, 799-817.
66
uli kultura da istoriuli cnobiereba SesaZlebelia modiodes im droidan, roca inteleqtualebma pirvelad dakarges
usazRvroebis religiuri horizontis rwmena. swored istoriulma cnobierebam Seavso is sicariele, romelic RvTisa da
maradiuli cxovrebis rwmenis gaqrobam datova.
21-e saukunis dasawyisSi `Cven, mecnierebma~ (rogorc nicSe
ityoda) sabolood aviReT xeli momavlis molodinis saSualebiT sikvdilis sazRvris gadalaxvis mcdelobaze.16 amis
nacvlad Cven gatacebuli varT axali istoricistis stiven
grinblatis TqmiT `gardacvlilebTan saubriT.~17 werisa da
istoriis wardgenis dRevandeli stilis mTavari (Tu ara
erTaderTi) ambicia aris dagvaviwyos, rom warsuli awmyo
araa.18 warsulis materialuri obieqtebis awmyoSi gadmotana
da xelSesaxeboba (an xelSesaxebobis iluzia) iwvevs jadosnur
efeqts, TiTqos Cven gadavlaxeT is manZili, romelic sasurveli warsulisgan gvaSorebs; ufro swored, qmnis iseT iluzias, TiTqos gardacvlilebi gvesaubrebian, rac TavisTavad
sikvdilis mijnis gadalaxvas niSnavs da iqmneba STabeWdileba,
TiTqos isini, vinc Cvenamde cxovrobdnen, Cvengan Sors sulac
ar arian. es yovelive ki sabolood niSnavs im zRvris gadalaxvas, romelic Cveni dabadebiT gaivlo. orive aspeqti mijnis gadalaxva da gardacvlilebTan saubari ganusazRvrelia
fenomenologiuri da Teologiuri gagebiT.19 is, rom aRqmis
SesaZleblobebi da gacocxlebuli gamocdileba or droiT
CarCoSia moqceuli, aris swored adamianuri samyaros struqtura. am CarCoebis gavrcoba momavlis prognozirebiT an gar16. es ra Tqma unda, ar vrceldeba mxolod mecnierebze. ix. niklas lumani, `Die Beschreibung
der Zukunft, Beobachtungen Moderne (opladen: Westdeutscher Verlag, 1992), 129-48.
17. stefan grinbleti Towards a Poetics of Culture, in The New Historicism, ed. H. Aram Veeser (New York: Routledge, 1989), 1-14
18. Cemi 1926 wlis wigni: cxovreba drois mijnaze (Cambridge, Mass.: Harvard University
Press, 1997) swored am SegrZnebas iwvevs mkiTxvelSi. ix. gansakuTrebiT Tavi `istoriisgan swavlis Semdeg~.
19. istoriografiis, rogorc Janris analizis huserliseuli koncefciisTvis ix. Cemi esse
`Das in vergangen Zeiten Gewesene so erzahlen, als ob es in der eigenen Welt ware: Versuch zur
Anthropologie der Geschichtsschreibung,~ gamocemaSi Formen der Geschtsschreibung, gamomcemeli r. koseleki, h. lucid a j. ruseni, Theorie der Geschichte, tomi 4, (Munich: Deutscher
Taschenbuch Verlag, 1982), 480-513 (inglisuri Targmani ix Cems gamocemaSi sicocxlisa
da literaturis azri [mineaploisi: minesotas universitetis gamocema, 1992]).
67
68
Tavi
swavleba
roca dRes universitetSi swavlebaze vsaubrobT, yovelTvis naTelia, ras unda avaridoT Tavi. ukve aRaravis sWirdeba
kvira dilis ritorika imaze, Tu ra mSvenieri, usazRvro da
SorsmWvretelia humanitaruli mecnierebebi. Cvens profesiaze saubrisas Tavi unda avaridoT im sityvebis gamoyenebas,
romelTac mecnierebi xSirad iyeneben da yvela iolad iRebs da
itacebs im ubralo mizezis gamo, rom maTi mainc aRar sjeraT.
aRaravis ainteresebs debatebi imis Taobaze, Tu ra unda iyos
Cveni disciplinis mTavari amocana `kompensacia~ (magaliTad, teqnologiis saSinelebisTvis) Tu `orientacia~ (roca
ucnobia, vin darCeba amgvari mfarvelobiT mogebuli). aRaravin usmens iseT fuW mtkicebas, romelsac kidev ufro fuW mtkicebasTan mivyavarT, TiTqos Cveni disciplinebi arsobrivad
`interdisciplinaruli~, `integraciuli~ da `dialoguria~.
ar minda Sors wavide da vamtkico, rom isini ganmanaTlebluria, radgan maTi pirdapiri movaleobaa SeewinaaRmdegon
da gaaneitralon Tanamedrove sazogadoebis `remiTologizaciis efeqti~. arc is minda, erTmaneTs Sevupirispiro ori
cneba: `kultura~ (=kargi) da `civilizacia~ (=cudi).1 zogjer,
rogorc viciT (radgan amis empiriuli dasturs fostisa da
el. fostis saSualebiT ganuwyvetliv viRebT), humanitaruli
mecnierebebis mier sakuTari statusis asaxva da maTi momavali
eCexeba sxvagvari administraciuli dokumentebis Sesavals.
saocaria, rom humanitaruli mecnierebis debatebs, romlebic
didi sirTuliTa da inteleqtualuri keTilSobilebiT xasi
aTdeba, mainc gaaCnia trivialurobis efeqti. nuTu vsaWiroe1.
69
bT imis Sexsenebas, rom `istoriiT eqstraakademiuri gataceba~ esTetikuri saqmianoba da lingvisturi goniereba Cveni
samuSaos sasurveli CarCoebia?2 an gavixsenoT Bildung-is Rirebulebebi molodini imisa, rom universitetSi gatarebuli
wlebi axalgazrdas inteleqtualur da pirad `damoukideb
lobasTan~ miiyvans.3
samwuxarod, es problema ar axasiaTebs mxolod germanuli
an sxva romelime qveynis akademiur konteqsts. umweobis igive
kedels veCexebiT amerikul akademiur debatebSic. jerac ver
gadamiwyvetia, maTi gulubryviloba ufro momxibvlelia, Tu
damangreveli, vidre germanuli diskursis seriuli da standartuli argumentebi. magram raSi mdgomareobs saerTaSoriso
akademiuri problema? ratom vRebulobT yovelTvis iseT diskurss, romelic zrdasTan erTad uaresdeba? problema isaa,
rom problema saerTod ar arsebobs. Cven gamudmebiT vicavT
Tavs saxelmwifo administraciisa da sazogadoebrivi sferosgan, sinamdvileSi ki isini arc arian Cveni mtrebi, radgan
ar cdiloben arc Cveni sididis, arc mniSvnelobis dakninebas.
metic, isini eTanxmebian Cvens sasargeblod wardgenil nebismier arguments. Romanisches Seminar-is gaafTrebuli dacva mxo
lod Cveni paranoiaa Tu maTi faruli boroti ganzraxvebisadmi
winaaRmdegoba? miuxedavad Cveni isteriisa, problema isaa, rom
marTlac saSiSi mtrebi gvyavs. metic, vfiqrob, rom metismetad
bevrs moveliT (sWirdeba ki yvela axladaRmoCenil fragments
kritikuli redaqtireba?). ratom iyeneben germaneli humanistebi ase xSirad `petit bourgeois trend~-s da garkveu-li socialuri seqtorebis survils TiToeuli humanitaruli disciplinis ZiriTadi funqciebis SemuSavebisTvis, imis nacvlad,
rom daukavSirdnen politikosebs, romlebic yvela saWiro
mxardaWeras mainc uzrunvelyofen?4 ratom gvibrundeba Cveni
2.
3.
4.
dieter henrixi, `Die humane Bedeunting der Geisteswissenschaften,~ Zwischenrufe: Aus den bewegten Jahren (Frankfurt am Main: Suhrkamp, 1993), 121-38 (citata gv. 138)
Dieter Henrich, Die Krise der Universitt im vereinigten Deutschland, Nach dem Ende der
Teilung: ber Identitten und Intellektualitt in Deutschland (Frankfurt am Main: Suhrkamp,
1993), 125-56 (141).
mivyvebi manfred furmans, `Klassische Philologie seit 1945: Erstarrung, Geltungsverlust, neue
Perspektiven,~ gamocema Die sog. Geisteswissenschften: Innenansichten, gamomcemlebi volfgang
prince da peter veingarti (Frankfurt am Main: Suhrkamp, 1990), 313-28 (citata gv. 327).
70
sakuTari social-demokratiuli instinqtebi Cvenive sawinaaRmdegod? Cemi saboloo pasuxi aris is, rom Cven humanistebi metismetad vitanjebiT pesimizmiTa da Cven saqmesTan dakavSirebuli enTuziazmis naklebobiT, vidre is jgufebi, visTanac
vsaqmianobT (am pasuxs saboloos vuwodeb imitom, rom damajerebelia, magram vxvdebi, rom misi `savaraudod~ moxsenieba
kolegialuri zewolis Sedegi iqneboda). Cemi sityvebis grZeli
citatebiTa da mozrdili statistikiT damtkicebis nacvlad
vaCvenoT,5 rogor vreagirebT qronikuli koleqtiuri depresiis am mdgomareobaze.
Tuki Cven gvinda, isev davibrunoT Tavdajerebuloba da
gadavaxalisoT Cveni TviTimiji, arc Cveni debulebebisa da
debatebis uaresi scenariT ganviTarebis SesaZlebloba unda
gamogvrCes. sxva sityvebiT rom vTqvaT, ar unda gamovricxoT
is, rom humanitaruli disciplinebi SesaZlebelia istoriul
dasasruls uaxlovdebodes.6 maTi, rogorc institutebis dasawyisi me-19 saukuneSi sakmaod mkafio iyo da 1900-ian wlebSi
mkveTri programac hqondaT (rogorc amas vilhelm dilTai
aRniSnavs). ufro metic, uamravi sazogadoeba Tu kultura Cveni msgavsi akademiuri disciplinis gareSec sakmaod bednieria.
amasTan, kargi iqneba, Tu vaRiarebT, rom humanitaruli disciplinebi is gansakuTrebuli institutebia, romelTac mxo
lod zogierTi kultura Tu Sewvdeba da Tavs ar movityuebT,
TiTqos maTi dasasruli kacobriobis dasasruli iyos. mniSvnelovania, Cveni profesiuli situaciebis asaxvis gzebi rac
SeiZleba specifikuri iyos. winamdebare esseSi vecdebi visaubro ufro klasikis situaciebze, vidre zogadad humanitarul
disciplinebze. ganvixilav klasikas, rogorc profesias da ara
rogorc codnis sferos. amas vecdebi im gansxvavebis CvenebiT,
romelic arsebobs am profesiis axlandel mdgomareobasa da
evropaSi me-20 saukunis I-II dekadaSi arsebul situacias Soris.
5.
6.
71
radgan Cemi diagnozis mixedviT yvelaze metad TviTgadaxaliseba gvWirdeba (yovel SemTxvevaSi metad, vidre ararsebu
li braldebebisgan saWiro dacva), arsebobs gansakuTrebuli
safrTxe Cem mier arCeuli istoriuli midgomis specifikurobasTan dakavSirebiT. rogor unda avaridoT Tavi warsulis
`uCinar saSinel tvirTad~ qcevas (rogorc amas nicSe ambobs)7
nacvlad `damabrmavebel elvad~ qcevisa?8 rogor davaRwioT
Tavi `ironiul TviTasaxvas,~9 romelsac is Tavisi drois sakuTrebad miiCnevs da romelic CvenTvis ase axlobelia? pasuxic, rasakvirvelia, nicSeseulia, iseve, rogorc kiTxva: viwro istoriul fokusirebas movaxden warsulis erT teqstze
(maqs veberis `Wissenchaft als beruf~) da poziciaTa Tanamedrove
konfiguraciaze, romelic daRdasmulia iseTi saxelebiT, rogoricaa ulrix von vilamoviC-molendorfi, fridrix nicSe,
vilhelm dilTai, Stefan george da verner jeigeri.10 es imas
niSnavs, rom 1920-iani wlebis klasikuri filologiis, rogorc
profesiis zogierTi pirobis ganze gadadeba (nicSes TqmiT,
`daviwyeba~) iseve iqneboda Cemi yuradRebis centrSi, rogorc
sxvebis waqezeba.11 vimedovneb, es droebiT mainc dagvayenebs
`awmyos zRurblze~.12 Tumca, amJamad me Sevecdebi axleburad,
Tanamedrove gziT aRviqva is, rac nicSem Tavisi drois klasi-
7.
ix. fridrix nicSe Vom Nutzen und Nachtheil der Historie fur das leben gamocemaSi Samtliche
Werke, Kritische Studienausgabe, tomi 1, (Munich: Deutscher Taschenbuch Verlag, 1980), 249: `die
grobe und immer grobere Last des Vergangenen: diese druckt [den Menschen] nieder oder beugt
ihn seitwarts, diese beschwert seinen Gang al seine unisichtbare und dunkle Burde.~
iqve, 253: `da innerhalb jener umschliebenden Dunstwolke ein heller, blitzende Lichtschein entsteht.~
9. iqve, 302: `Es darf zwar befremdend, aber nicht widerspruchsvoll erscheinen, wenn ich dem Zeitalter, da so horbar und aufdringlich in das unbekummerste Frohlocken uber seine historische
Bildung auszubrechen pflegt, trotzdem eine Art von ironischem Selbstbewubtstein zuschreibe, ein
daruberschwebendes ahnen, daf hier nicht zu frohlocken sei, eine Furcht, daf es vielleicht bald mi
taller Lustbarkeit der historischen Erkenntnis voruber sein werde.
10. me aq ar Sevexebi im istoriulad da nacionalurad gansxvavebul interpretaciebs, romelic aRniSnulma disciplinam sxvadasxva dros aiTvisa. rac unda rTuli termini vixmaro, mkacri gamonaTqvami mainc igulisxmeba.
11. nicSe, Vom Nutzen, 330: Mit dem Worte das Unhistorische bezeichne ich dies Kunst und Kraft
vergessen zu konnen und sich in einer begrenzten Historizont eizuschlieben.~
12. iqve, 250: `Wer sich nicht auf der Schwelle des Augenblicks, alle Vergangenheiten vergessend,
niederlassen kann, wer nicht auf einem Punkte wie eine Siegesgottin ohne Schwindel und Furcht
zu stehen vermag, der wird nie wissen, was Gluck ist und noch schlimmer: er wird nie etwas thun,
was Andere glucklich macht.~
8.
72
73
74
Tan (95-96;100). veberi kategoriulad gmobs akademikos maswavlebelsa da mis studentebs Soris iseT damokidebulebas, romelic Semdeg koncefciebTanaa dakavSirebuli: `maswavlebeli
lideri~ (`Fhrer,~ 101), `studentis gonebis formireba~ (97) an
rwmena akademiur rolebsa da SinaarsSi (108). kvlavac, veberis
sakuTari koncefciebi nakleb aSkaraa, vidre misi kritikuli
Setevebi. is akademiur instituts `msofliosTvis jados moxsnad~ aRiqvams (87,93) da mas arsiT arareligiurs uwodebs. xolo
im disciplinebisaTvis, romlebic kulturis gamovlinebasTan
arian dakavSirebuli (historische Kulturwissenschaften), is gamsazRvravs amgvari obieqtebis `win wamowevisa da warmoSobisaTvis
pirobaTa gagebis~ amocanas. (95)18
arc erTi zemoTxsenebuli motivi ar aRemateba maqs veberis
leqciis standartul interpretaciebs. maTi umetesoba dakavSirebulia `wertfreie Wissenschaft~-Tan, romelsac 1980-ian wlebamde sastikad ar veTanxmebodiT, axla ki mxars vuWerT. Cemi
azriT, veberis teqsti uamrav iseT pasaJs Seicavs, romlebic,
iqneb avtoris uneblieT, magram mainc ver Tavsdeba `Rirebulebisgan Tavisufal~ negatiur kondiciasTan da axlos dgas
garkveul pedagogiur ideebTan, romelTa aRiarebac, albaT,
vebers surda. gaiTvaliswineT am konteqstiT metafora, romelic akademiur koncefciebs im `saxniss uwodebs, romelic
konkurentuli azrovnebis niadags abrunebs~ da misi kontrasti
masTan, rasac veberi `mtris sawinaaRmdego xmlad~ miiCnevs
(96).19 igive tendencia aSkaravdeba, roca veberi mxars uWers
imas, rac universitetis `inteleqtualur aristokratizmad~
miaCnia: `gauwvrTneli, magram morCili gonebis~ SeCveva `damoukidebel azrovnebasTan~ (79).20 misi TqmiT, `damoukidebeli
18. Oder nehmen Sie die historischen Kulturwissenschaften. Sie lehren politische, kunstleische, literarische und soziale Kultrurerscheinungen in den Bedingungen ihres Entstehens verstehen.~
19. Die Worte, die man braucht, sin dann nicht Mittel wissenschaftlicher Analyse, sodern politischen
Werbens um die Stellungnahme des anderen. Sie sind nicht Pfugscharen zur Lockerung des Erdreiches des kontemplativen Denkens, sondern Schwerter gegen die Gegner: Kampfmittel.~
20. Wissenschaftiche Schulung aber, wie wir sie nach der Tradition dr Tradition der deutschen Universitaten an diesen betreiben sollen, ist eine geistesaristokratische Angelegenheit, das sollten
wir uns nicht verhehlen. Nun ist es freilich andererseits wahr: die Darlegung wisenschaftlicher
Probleme so, dab ein ungeschulter, aber aufnahmefahiger Kopf sie versteht, und dab er vielleicht
die padagogisch schwiergste Aufgabe von allen.~
75
76
mis wignSi Der Aufbau der geschichtlichen Welt in den Geisteswissenschaften mxolod 1910 wels moxda interpretaciis, rogorc
humanitarul mecnierebaTa ZiriTadi saqmianobis saTanado
simaRleze aweva (anu rogorc dilTaim amas uwoda movlenis
materialuri da filologiuri Sreebidan sulier siRrmeebSi
gadanacvleba): `Cveni disciplinebis klasterSi aris Zlieri
mzardi tendencia, romelsac proceduraTa fizikuri aspeqtebi wminda pirobebamde, gagebis wminda instrumentamde dahyavs.
es aris koncentrireba TviTrefleqsiisTvis, garedan SigniT aris mimarTuli. aRniSnuli tendencia iyenebs cxovrebis
obieqturobas rogorc Sinaganis gagebis aTvlis wertils~.21
dilTai exeba interpretaciis or odnav gansxvavebul, Tumca
ganucalkevebel mizans. pirveli, adamianuri gonebisaTvis misawvdomi inteleqtualuri (an sulieri) struqturebi maT obieqtivaciaSi unda veZeboT.22 meore, ufro rTuli (da problematuri) sakiTxisadmi mTeli pativiscemiT, dilTai migviTiTebs
Erlebnis-is koncefiaze (gacocxlebuli gamocdileba), rac gulisxmobs imas, rom adamianis mier garemomcveli samyaros aRqma aris yvela `sulieri~ Sinaarsisa Tu formis dasabami.23
dilTais programa, romelic erTamaneTs ukavSirebs kulturuli obieqtebis materialur zedapirsa da Erlebnis-is sferos, gvpirdeba siaxloves cxovrebasTan, romelic mas mudam
SeuZleblad miaCnda, magram arasodes aRwerda. mniSvnelovania
aRiniSnos, rom Erlebnis-is pirobiTi istoriuli Targmani `gacocxlebuli gamocdileba~ sakmaod araadekvaturi gamoTqmaa, Tu vigulisxmebT imas, rom `gacocxleba~ (gauSualebis
21. `Der Aufbau der geschichtlichen Welt in den Geisteswissenschafter~ (1910), vilhelm dilTai
Texte zur Kritik der historischen Vernunf, gamomcemeli hans-ulrix lesingi (Gottingen: Vandenhoeck and Ruprecht, 1983), 248-256 (citata gv. 251): `Aber in der Natur der Wissenschaftsgruppe, uber die wir handeln, legit eine Tendenz, und sie entwickelt sich in deren Forrgang immer
starker, durch welche die physische Seite der Vorgange in die blosse Rolle von Bedingungen,
von Verstannismitteln herabgedruckt wird. Es ist die Richtung auf die Selbstbesinnung, es ist der
Gang des Verstehens von auben nach innen. Diese Tendenz verwertet jebe Lebensuberung fr
die Erfassung des Innern, aus der hervoreht.~
22. iqve, 254: `der Ruckgang auf geistiges Gebilde,~ `ein geistiger Zusammenhang... , der in die Sinenwelt tritt und wir durch den Ruckgang aus dieser verstehen.~
23. iqve, 254: `Das Nchstgegebene sind die Erlebnisse. Diese stehen nun aber...in einem Zusammenhang, de rim ganzen Lebensverlauf inmitten aller Veranderungen permanent beharrt; auf
seiner Grundklage enstseht das, was ich als den erworbenen Zusammenhang des Seelenlebens
fruher beschrieben habe; er umfabt unsere Vorstellungen, Werbestimmungen und Zwecke, und er
besteht al seine Verbindung dieser Glieder.~
77
78
79
stitucionalur daucvelobas unda davabraloT, romelic omisSemdgom msoflios axasiaTebda.30 am kuTxiT maqs veberis 1919 wels
dawerili `Wissenschaft als Beruf~ im periodis emblemuri dokumenti
iyo. klasikis sazogado aRqmisaTvis, ulrix von vilamoviC-molendorfi kvlavac aSkara protagonisti iyo berlinis universitetis datovebis Semdegac da sicocxlis ukanaskneli dekadis
ganmavlobaSic (gardaicvala 1931 wels). 1925 wels, sedanis brZolis dRes (prusiis gamarjveba frangul-prusiul omSi 1870-71ww)
Reden und Vortrge-is meoTxe gamocemaSi Cans, rom vilamoviCi xedavs mxolod politikur-kulturuli samyaros dacemas da ara
Tavisi disciplinisas. man jiutad gaimeora 1890 wlis wignis
Tavdapirveli miZRvna Tavisi maswavleblebisadmi Sulfvortas
gimnaziidan (romelTa kidev erTi cnobili moswavle iyo fridrix
nicSe). man daadastura pirveli germaneli imperatoris vilhelm
I-isaTvis micemuli erTgulebis fici. arc Tavdapirvel da arc
1920-iani wlebis Semdgom publikaciebSi ver xedavda inovaciuri
koncefciebis aRiarebis saWiroebas, romelTac nicSes kulturis filosofia eTanxmeboda..31 vilamoviCis survili, germaneli
axalgazrdoba gamoecocxlebina ZvelberZnuli literaturiT,
ar iyo erTaderTi mizezi, ris gamoc is umcros kolegebs gamoeyo; es survili klasikosi filologebis axal TaobaSic dominirebda. ramac vilamoviCi istoriuli warsulis monumentad aqcia
saganmanaTleblo funqciis miRwevadobisa da saimedoobisadmi
yovelgvari eWvebisa da kiTxvebis ararseboba iyo. berZnuli
tragediebis Sesaxeb esse (Trauerspille) gimnaziis damTavrebasTan
dakavSirebiT (1867),32 saqveynod cnobili saaxalwlo da impera-
ix. Manfred landfesteri, `Die Naumburger Tagung Das Problem des Klassischen und die
Antike (1930). Der Klassikbegriff Werner Jaegers: seine Voraussetzung und seine Wirkung,~ gamocemaSi Altertumswissenschaft in den 20er Jahren: neue Fragen und Impulse, gamomcemeli helmut
flaSari da sabin vogti (Stutgarti: f. Staineri, 1995), 11-40 (citata gv. 11): `Dieser
Bruch war zwar geistig vorbereitet seit der Jahrhundertwende, er wurde jedoch erst unter dem
Eindruck der militarischen Niederlage Deutschlands im Ersten Weltkreig und ihrer politischen
und gesellschaftlichen Folgen in der Weimarer Republik wirksam.
31. ix. vilamoviCis reaqcia nicSeze, ulrix k. goldsmiti, `vilamoviCi da georgkreisi~,
gamocemaSi Wilamowitz nach 50 jahren, gamomcemeli uiliam m. kalderi, helmut flaSari
da teodor linkeni (Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft, 1985), 583-612, gansakuTrebiT 595-99.
32. ix. magaliTad, ioakim volebeni, `Der Abiturient als Kritiker~, gamocemaSi wilamowitz nach 50
Jahren, 3-30.
30.
80
33. ix. magaliTad, Reden Und Vortrge meoTxe gamocema, tomi 2 (dublini da ciurixi: veidmani, 1967 [1926]), 1-55.
34. iqve, viii.
35. Ernst Vogt, `Wilamowitz und die Auseinandersetzung seiner Schler mit ihm,~ gamocemaSi Willamowitz nach 50 Jahren, 613-31 (citata gv. 627).
36. klasikur filologiaSi jeigersa da axal inteleqtualuri moZraobaze informacia
mowvdilia. ix. landfesteris zemoTxsenebul esseSi `Die Naumburger Tagung~, agreTve
uvo holSeris `Strmungen der deutschen Grzistik in den Zwanziger Jahren,: orive maTgani
mocemulia gamocemaSi Altertumswissenschaft, gamomcemlebi flaSeri da vogti, 11-40, 6586; da ernst vogti, `vilamoviCi~.
81
82
maqs veberis, Stefan georges da fridrix gundolfis, ulrix vilamoviC-molendorfisa da verner jeigeris
ganxilvis (vaRiareb, zedmetad naCqarevad) Semdeg Cven isev vupirispirdebiT fridrix nicSes gamowvevas yvela istoriuli
naSromisadmi. sxva sityvebiT rom vTqvaT, yvelas, visac surs
awmyo gaaxalisos warsulSi mogzaurobiT, gaxsenebis garda
daviwyebac unda SeeZlos. magram ra aris `dasaviwyebeli~ klasikuri filologiisa da misi, rogorc profesiis TviTgansazRvrebebSi? teqstebi, romelTac me usargeblosa da samarcxvinos vuwodeb, cdiloben mTeli Taobebis, sazogadoebebisa
da erebis `ganaTlebas~. vilamoviCis moxsenebebi imperatoris dabadebis dReze, georges religiuri protokolebi da
ritualebi dasavleTis kulturis irgvliv, jeigeris pedagogika erisa da kacobriobisaTvis, an Tundac uaxlesi Denkschriften-i, romelic humanitarul disciplinebs urCevs ufro
`integraciulebi~ da `dialogurebi~ gaxdnen am naSromebidan piradad me verc erTi ver maxalisebs. igive iTqmis maqs veberis SemoTavazebaze _ aRvadginoT istoriuli garemoebebi,
romlebic SemTxvevidan SemTxvevamde SesaZlebels xdian did
kulturul miRwevebs. iqneb Secdomas vuSvebT, rom vyidiT,
vasamarTlebT an vadidebT Cvens naSroms, rogorc socialur
funqcias, romelzec mTeli sazogadoebis bedniereba an saerTod gadarCenaa damokidebuli. Tamamad ver vambobT, rom es
SesaZlebelia Cveni da im finansuri Tavganwirvis gareSec,
romelsac Cveni samuSao iTxovs. ufro zardamcemia is, rom
`dasaviwyebeli~ teqstebis programul deklaraciaSi xSirad
enTuziazmis cecxlsac ki vxedavT, gansxvavebiT ZiriTadi
programuli debulebebisgan, sadac es enTuziazmi saerTod
ar SeiniSneba.
ar minda sasacilod JRerdes, magram naxevari saukunis (mTeli Cemi profesiuli cxovrebis) ganmavlobaSi Erlebnis-is uaryofis Semdeg iqneb droa humanitaruli disciplinebi am koncefcias daubrundnen. erT-erTi mizezi, ris gamoc es dabruneba
gardauvlad mimaCnia, aris am cnebis SeuTavsebadoba koleqtiur an socialur sferosTan. Cven SegviZlia `gavuziaroT gamocdileba~ gamoxatuli koncefciebSi, magram gacocxlebuli
83
gamocdileba, romelic aRemateba aseT interpretacias, individualuri unda darCes. Cemi winadadebis zogad mimarTulebas xom ar mohyveba dabruneba vilhelm dilTaisTan, romelic
iyo erTaderTi filosofosi, `gacocxlebuli gamocdilebis~
cnebas inteleqtualuri elferi rom SesZina?40
Cemi azriT, dilTaisaTvis Erlebnis iyo `gardaqmnis~ procesis RerZi. gardaqmnisa, romelic `cxovrebiseul obieqtizacias
gardaqmnis sulierad.~41 Cven vnaxeT, rom dilTais surda es
gardaqmna mTlianad moqceuliyo diqotomiis qveS `materialuri sulieris winaaRmdeg~. samwuxarod, am winapirobidan verc
erTs ver vukavSireb Cvens muSaobas: Cven rasakvirvelia, gansakuTrebul privilegias ar vaniWebT didi mxatvrebis, avtorebis
an filosofosebis Erlebnis-s da Zalze dainteresebulni varT
kulturisa da komunikaciis materialuri aspeqtebiT. gacocxlebuli gamocdilebis koncefcia Cveni muSaobis obieqtur mxa
red ki ar unda miviCnioT, aramed davukavSiroT sakuTar Tavs
(profesionalebs) da studentebs (ar vasxvaveb studentebs,
romlebic profesias humanitarul disciplinebSi eZieben da
romlebic amas ar akeTeben). da kvlavac, mimaCnia, rom gacocxlebuli gamocdileba unda iyos is, rac swavlebas mohyveba da
ara is, rac interpretaciam unda aRadginos da daicvas.
rom gavSaloT gacocxlebuli gamocdilebis suraTi, miv
xvdebiT, ratom iwvevs swavleba da kvleva individualuri
Bildung-is efeqts. rogor unda momxdariyo es? albaT, Cveni
da im studentebis dapirispirebiT, romelTa obieqtivizmis
iol struqturirebas, konceptualizacias da interpretacias emyareba. gansakuTrebiT Tuki es dapirispireba droiT
wnexSia moqceuli. es formula, romelic maRal inteleqtualur sirTules gamoxatavs (da arafers akeTebs am sirTulis
aRmosafxvrelad), Zalze axlos dgas `kiTxvis~ im auratikul
koncefciasTan, romelic humanitarebis mzardi mxardaWeriT
84
85
86
ti gvWirdeba, romelic yoveldRiur cvalebadobas stabilurobas Seupirispirebs. am axali gagebiT `klasikuri filologia, rogorc profesia~ swored am stabilurobis matarebelia,
rogorc nicSe ambobs. sityvebis msgavsi mniSvnelobis gamo
SeiZleba vinme Semogvedavos, rom igive iTqmis akademiur institutze. iqneb es SiSis momgvreladac ki JRerdes, magram ase
sulac ar aris.
87
i n d e q s i
88
89
90
laxmani, karli, 42
liotardi, Jan-fransua, 24
lorka, federiko garsia. ix.
garsia lorka, federiko
lumani, niklasi, 66
LImaginaire (sartri), 21-22,
26-27
makintairi, alasdairi, 41
marqsizmi: dasasruli, 66;
frankfurtis skola da, 61
menendes pidali, ramoni: saredaqtoro saqmianoba, 29-31,
38-39; misi gavlena espanur
erovnul filologiaze, 29,
43, 58; droebiT mxedvelobis dakargva, 30
midi, jorj herberti, warmosaxvisa da materialuri
obieqtebis Sesaxeb, 23-25
mkiTxvelebi: jgufebi, 41;
moTxovnebi, 46; ganWvretis
SeuZlebloba, 49
mkiTxveli-subieqti. ix. mkiTxvelis rolebi
mkiTxvelis rolebi: identifikaciis saSiSroeba, 38;
gamoyenebis SesaZlebloba,
de manis saqmianoba, 39; rogorc redaqtoris roliT
ganpirobebuli, 35; kiTxvis
procesSi warmoqmnili,
36-37
mosti, gleni, 9
91
92
ZiriTad saqmianobad, 8; da
warmosaxva, 18, 21-25, 27-28;
sityvieri mada, rogorc
daniSnulebis modeli
(beni), 25; rogorc flobis
da arsebobis survilis
warmomqmneli, 12; tipologia, 19
frankfurtis skola, 61
fuko, miSeli: avtoris koncefciis istorizaciis Sesaxeb, 35; istoriografia,
literaturuli disciplinebi aSS-Si, 61
Freistudentische Bund, 73-74
Querelle des Anciens et des Modernes, 59
filologia: da esTetikuri
gamocdileba, 13; simravlis
koncefcia, 40-41; ganmarteba, 6-7; de manTan kavSiri,
39-40; fragmentebis mimarT
interesi, 18; hermenevtikis
winaaRmdeg, 9; normatiuli
funqciebi, 58; misi Zala, 912, 13; filologiuri saqmianoba, 8, 33, 45; da saWiro
sirTulis uzrunvelyofa,
85; redaqtoris rolis
warmoqmna, 35; xelaxali
Camoyalibeba me-19 saukunis evropaSi, 54, 56-57, 59;
skolebi, 31; stilebi, 42-43;
warmosaxvis gamoyeneba da
akademiuri racionaluroba, 27; misi gamoyeneba, 8-9.
ix. aseve komentari; fragmenetebi; redaqtireba;
istorizacia; swavleba
filologia, espanuri, 29-31,
43-58
filologia, klasikuri: da
verner jeigeri, 81-82;
rogorc profesia, 72, 86;
misi mdgomareoba me-20
saukunis dasawyisSi, 76-82;
misi udrooba, 73; ix. aseve
klasika (akademiuri disciplina)
filolofia, romanuli, 56Sen.
fragmentebi: da teqstis garegnuli mxare, 20; gataceba
misiT, 17-18; misi identifikacia filologiis
Svabi, aleqsandre, 73
93
94
www.facebook.com/groups/ELLIB
95