Professional Documents
Culture Documents
qristianobis
leqsikoni
piero petrozilo
sulxan-saba orbelianis
saswavlo universitetis gamocema
Tbilisi
2011
Piero Petrosillo
Il Cristianesimo
dalla A alla Z
Lessico delle fede cristiana
Milano
Edizioni San Paolo
1995
italiuridan Targmna
marika saakaSvilma
redaqtori
merab RaRaniZe
ydaze:
bernardo dadi, netari qalwuli mariamis gvirgviniT Semkoba (1340)
ydis dizaineri
zaza CugoSvili
sulxan-saba orbelianis
ISBN 978-9941-0-3408-4
saswavlo universiteti
qristianuli Teologiisa da
kulturis centri
sarCevi
merab RaRaniZe
qristianobis leqsikonis gamo 6
a 11
b 33
g
47
d
58
e 71
v 90
z
100
T
103
i
114
k
136
l
167
m
179
n 225
o
233
p
239
J
264
r
265
s
277
t
336
u
344
f
352
q 360
R
367
y 371
S 374
C 385
c
387
Z 393
w 395
W
406
x
407
j
413
h
417
AZ 423
Semoklebani
432
wevrTaTvis; rogorc eklesiur, ise eklesiidan sruliad Sors mdgom adamianTaTvis. migvaCnia, rom am ukanasknelTurwmunoebTan erTadis gzas gaukvalavs, Tu ara imdenad Tavad sarwmunoebisaken, yovel SemTxvevaSi, misi ukeT
gagebisa da codnisaken (Tan, sagulisxmoa, rom codnis wyaro am SemTxvevaSi
Sinagani codnis sivrceSi imyofeba), xolo morwmune Tu eklesiur qristianT
ki leqsikoni survils gauCens da saSualebas miscems, ufro Rrmad da safuZvlianad Caswvdnen TavianT sarwmunoebas, Seudaron da Seupirispiron is imas,
rac sxvas swams an ar swams.
is, rom wigni saqmis profesiuli codniTaa dawerili, xels ar uSlis misi
calkeuli statiebis misawvdomobas. maTi aRqma ar gauWirdeba arc imas, vinc
aqamde Cauxedavi iyo amgvar sakiTxebSi da amJamad gadawyvets, im TemaTa Sesaxeb
pirveladi codna moipovos, romelTa ganmartebasac hpirdeba mas warmodgenili
leqsikoni. ra Tqma unda, saleqsikono statiebs verc eqneba da arc moeTxoveba
imgvari amomwuraoba, ragvaric sakiTxs ZirisZiramde Cahyveboda, magram isini
uTuod biZgsac da swor orientaciasac miscems yuradRebian mkiTxvels, Tu
saiT warmarTos Tavisi kiTxvebi da sad moipovos Sesabamisi sakiTxavi.
leqsikonis gamosacemad momzadebisas did dabrkolebas qmnida terminologiis qarTulad gadmotanis problema, rac ganpirobebulia, jer erTi, dasavlurqristianuli Teologiuri teqstebis qarTulad TiTqmis sruli uTargmnelobiT da, Sesabamisad, saWiro terminologiis uqonlobiT; meore,rac
ufro gadamwyvetia,im garemoebiT, rom qarTuli saeklesio cxovreba bolo
aTaswleulis ganmavlobaSi sruliad gansxvavebul inteleqtualur kalapotSi
miedineboda, vidre evropuli Teologiuri, filosofiuri, sulieri Tu kanonikuri mdinarebani. sxva Tu araferi, terminologiuri aradiferincirebulobis
gamo qarTulad xSirad Zneli mosapovebeli xdeba ganmasxvavebeli sityvebi im
Sinaarsobriv gansxvavebaTa gadmosacemad, rasac evropul enebSi ramdenime cneba
emsaxureba, an piriqiT: is, rac evropul enebSi (magaliTad, laTinurad) erTi
Camoyalibebuli cnebaa, qarTulad mas ramdenime sityva Seesabameba. samagaliTod Tundac sarwmunoebisa da rwmenis gamijvnis sirTulec kmara...
mkiTxvelis yuradRebas imasac mivapyrobT, rom leqsikonis qarTuli versiis
momzadebisas erTmaneTs erwymoda survili miviwyebuli leqsikis gacocxlebisa
da mcdeloba axali leqsikis Seqmnisa, Semotanisa, damkvidrebisa. amave dros, uprianad miviCnieT, gvesargebla xelsayreli saSualebiT Zvel wyaroebSi Senaxul
sityvaTa, gamoTqmaTa Tu formaTa aRsadgenad an maTTvis swori, Tavdapirveli
mniSvnelobis dasabruneblad (magaliTad, leqsikonis sxvadasxva TaviseburebaTa Soris mkiTxveli uTuod SeniSnavs, rom cneba monazoni gamoyenebulia
rogorc qal, ise mamakac moweseTa mimarT,Zveli qarTuli tradiciisa da
terminis pirveladi berZnuli warmoSobis kvalobaze).
yovel cnebas leqsikonSi Tan mohyvebafrCxilebSiitaliuri Sesatyvisi
cneba, romelic ara marto aadvilebs Sesabamisobis garkvevas wignis originalTan (da Targmanis terminologiuri sisworis Semowmebasa Tu dazustebas), ar-
amed, amasTanave, Canasaxovani saxiT, saSualebas iZleva, xelT gvqondes qarTulitaliuri religiur terminTa leqsikoni. da kidev: cnebis Semdeg kvadratul
frCxilebSi mocemuli etimologiuri ganmarteba xSirad swored italiuri
(an laTinuri) sityvis warmoSobas ganmartavs, Tumca amgvar ganmartebaTa
datoveba mainc zedmetad ar miviCnieT, Tundac ama Tu im cnebis lingvisturi
konteqstis gasaTvaliswineblad...
leqsikonis erTi,SesaZloa, arcTu sanaqebo,Tviseba isicaa, rom, Tuki
ama Tu im cnebisaTvis qarTulad aqamde ar mogvepoveboda sagangebo termini,
mas arcTu iSviaTad vtovebdiT imgvarad, uTargmnelad, rogorc is evropul
enebSi (gansakuTrebuladlaTinurad) ixmareba. amjerad aseTi gadawyvetileba vamjobineT, raki darwmunebuli varT, rom qarTuli Sesatyvisis moZebnas
momavalSi dro, garemo da Targmanis monawileTa simravle gaaiolebs.
bunebrivia, rom leqsikonSi, romelsac safuZvlad daedo italiuri originali, sruliad araa asaxuli qarTuli sinamdvilis monacemebi. magram am guldasawyveti viTarebis miuxedavad, SeuZleblad miviCnieT avtoriseulmwyobr
da integralurteqstSi unebarTvo da udieri Careva. amave dros, naklulobis es grZnoba imeds gviCens, rom arc ise Soreul momavalSi Seiqmneba
rogorc calke qarTuli qristianuli tradiciisa da kulturis leqsikoni,
ise ukve qarTulad dawerili da Sedgenili qristianuli leqsikoni, romelSic
qarTuli masalac Tavis Sesabamis da ueWvelad kuTvnil adgils daiWers. am imedis erTi sayrdeni Tavad am wignis mSobliur enaze Targmna da gamoqveynebaa, da
es imitomac, rom es wigni namdvilad gamoadgeba da gzis siZneles gauadvilebs
yvela imas, vinc SemdgomSi qarTul qristianul leqsikografiaSi rame siaxlis
Setanas gadawyvets.
gacveTili iqneba imis Tqma, rom leqsikonis Semdgomi gamocemisaTvis misi
gaumjobeseba, dazusteba, SesaZlo SecdomaTa gasworeba ivaraudeba, magram wignis xelaxali, gadaxeduli da Secvlili gamocemis aucilebloba maSin dadgeba,
roca Cveni sityvaTxmareba bevrad ufro gamdidrdeba qristianuli cnebebiT:
Zvelic gacxoveldeba da axalic daimkvidrebs Tavis adgils. es ki maSin moxdeba, roca Tundac Cveni codna qristianobis Sesaxeb, Tundac Cveni gonebrivi
Tu sulieri ganviTareba qristianobis wiaRSi ufro cocxali, ufro zrdadi,
ufro qmediTi gaxdeba, ragvar saRmrTo saqmesac Tavisi knini wvlilisul
mcire biZgis saxiTvinZlo winamdebare leqsikonmac Sehmatos.
merab RaRaniZe
2011, ianvris 28
wmida Toma akvinelis dRe
qristianobis leqsikoni
abakumi(Abacuc)n.winaswarmetyvelTa
wignebi.
abati (Abate) [aram. abb mama] monazvnobis sawyis periodSi, umTavresad egviptesa da siriaSi, ase uwodebdnen sulier moZRvrad arCeul monazons. dRes
es sityva aRniSnavs damoukidebeli monastris winamZRvars, arCeuls monastris
kapitulumis mier saidumlo kenWisyriT, romelsac aqvs sruli Zalaufleba
monastris Sida Tu gare saqmianobaSi,
Tanamdebobaze misi yofnis dro ki ganisazRvreba calkeul monasterTa Tu
ordenTa wesdebiTa da konstituciiT.
es ar gamoricxavs, rom abati SeiZleba
eqvemdebarebodes samonastro kongregaciis upiratess an winamZRvars.
abatisa (Badessa) [aram. abb, mama,
laT. abbatissa] qalTa monastris winamZRvari.
agape
agape n. kacTmoyvareoba.
agnosticizmi(Agnosticismo)[berZ.
gnostos ucnobi] es sityva 1869
wels Seqmna ingliselma naturalistma
T. haqslim (1825-1895). agnosticizmi
aRniSnavs im adamianis pozicias, romelic Tavs ikavebs mecnieruli TvalsazrisiT gadauwyvetel problemaTa
Sesaxeb mosazrebis gamoxatvisagan.
filosofiaSi agnosticizmi aRniSnavs
sulier damokidebulebas, romelic
uars ambobs, gamoxatos sakuTari gansja absolutisa da RmrTaebrivis arsebobisa da bunebis Sesaxeb.
agrafa (Agrapha) [berZ. -grapha (lgia) dauwereli (sityvebi)] am sityviT aRiniSneba iesos kanonikur saxarebaSi Cauwereli sityvebi, gadacemuli
tradiciisa da apokrifebis meSveobiT.
adventi (Avvento) [laT. adventus
mosvla] qristianuli saxeldebiT,
adventi aRniSnavs mesiis mosvlas, visac xangrZlivad eloda ebraeli xalxi
da rac qristianTaTvis ieso qristes
gankacebiT aRsrulda. magram qristes
mosvla jer srulad ar ganxorcielebula: msxemi eklesia isev elis parusias,
didebiT mis dabrunebas. liturgiaSi
adventi ewodeba Sobis wina periods,
romelic liturgiuli wlis dasawyiss aRniSnavs. misi pirveli nawili
morwmuneebs qristes didebuli mosvlis molodinisaTvis ganawyobs, meore
ki (17-24 dekemberi) Sobis zeimisTvis amzadebs. romaul wesSi adventi
oTx kviras grZeldeba, ambrosiseulSi
kieqvs kviras.
12
adventistebi(Avventisti)[laT.ad
ventus mosvla] ase uwodeben
calkeul qristianul seqtaTa mimdevrebs, romlebic axlo momavalSi
elian ieso qristes meore da saboloo
mosvlas. am moZraobis fuZemdeblad
miCneulia uiliam mileri (1782-1849),
baptisti
fermeri
masaCusetsidan,
romelmac JamTa dasasrulis dadgoma 1843 wlisTvis ivarauda. amJamad 50ze meti adventisturi seqta arsebobs.
maT Soris yvelaze cnobilia meSvide
dRis adventistebi.
ad limina n. Ad limina; viziti ad limina.
administratori(Amministratore)
kanonikuri samarTlis kodeqsi administratoris sam saxeobas ayalibebs: a)
samociqulo administratori: piri,
romelsac akisria samwyso xelmZRvaneloba da marTva umaRlesi pontifeqsis
saxeliT RmrTis xalxis gansazRvruli nawilisa, romelic sagangebo da
gansakuTrebulad Rrma mizezTa gamo
ar aris daarsebuli diocezad (CIC,
kan. 371); mas ewodeba samociqulo savikariuso an samociqulo prefeqtura.
b) sadiocezo administratori: piri,
romelsac evaleba diocezis marTva im
periodSi, rodesac episkoposis Tanamdeboba vakanturia (CIC, kan. 421); g)
samrevlo administratori: episkoposis
mier daniSnuli piri, romelic ganagebs
sakrebulos, rodesac vakanturia winamZRvris Tanamdeboba, an winamZRvars
ar SeuZlia samwyso saqmianobis ganxorcieleba (CIC, kan. 539).
administracia, samociqulo n. samociqulo administracia.
13
adonai (Adoni) [ebr. sityva ufalo
Cemo] RmrTis sazogado mimarTvamoxmoba (dab. 15:2.8; 18:3.27, Smd.; 19:18)
da saxeli (es. 6:1). babilonis tyveobis
Semdeg man Secvala wmida teqstebSi
iahves (Jhwh) saxeli, romlis warmoTqmac SeuZlebeli iyo. saxel Jhwh-s
TanxmovanTa Soris sityva adonai-s
xmovanTa Casmis Sedegad (=JaHo WaH)
warmoiqmna Sua saukuneebSi gavrcelebuli mcdari gamoTqma iehova. n. iehovas
mowmeebi; ufali; kirios.
adopcionizmi/adopcianizmi (adozionismo/adozianismo) II saukunidan aRmocenebuli eresi, romelic gavrcelda espaneTSi jer IV saukunis dasasruls, xolo Semdgom VIII saukuneSi da,
romlis Tanaxmadac, ieso nazareveli
RmrTis mier ayvanil Svilad miiCneoda. am aRmsareblobis mimdevarTaTvis ieso iyo ubralo adamiani, romelmac Tavisi siqveliTa da morCilebiT
RmrTisagan Svilad ayvanis pativi daimsaxura.
adreqristianuli (Paleocristiano) [paleo (berZ. palais, Zveli) da cristiano qristianuli] aRniSnavs yovelives (xelovnebas, literaturas da
sxva), dakavSirebuls qristianobis
sawyis xanasTan, dasabamidan daaxloebiT VI saukunemde.
avgustineli (Agostiniano) ukavSirdeba hiponel wmida avgustines (354-430)
an erT-erT im religiur ordens, romlebic wmida avgustines wesdebas misdevs. avgustineloba Sua saukuneebSi
aRmocenda da gavrcelda, rodesac avgustinelTa religiuri gamocdileba
iuridiulad Camoyalibda regularul
avxorcoba
aTeizmi
14
gansakuTrebiT, wirvis aRvlenis dros;
mas, sagangebo msaxuris xarisxSi, SeuZlia ziarebis micema, wmida nawilebis
gamotana TayvaniscemisaTvis morwmuneTa winaSe da Semdeg misi kvlav Senaxva
tabernakulumSi.
akrZalul wignTa nusxa (Indice dei libri proibiti) [laT. index librorum prohibitorum] im wignTa Tu publikaciaTa
nusxa, romlebsac wmida saydari gmobda wmida uwyebis kongregaciis saSualebiT, rogorc cru, mavnebel, an rwmenisa da zneobisaTvis saxifaTo ideaTa gamavrcelebels. akrZalul wignTa
pirveli sia 1559 wels papma pavle IV-m
gamoaqveyna. sarwmunoebis moZRvrebis
kongregaciis mier 1966 wels gamocemul dekretSi ganmartebulia, rom
Tumca akrZalul wignTa sia kvlavac
inarCunebs morwmuneTaTvis aRmzrdelobiT zneobriv mniSvnelobas, is ukve
aRar warmoadgens kanonis Zalas Tan
darTuli akrZalviT. eklesia kvlavac
ganagrZobs wignebis gansjas moZRvrebis marTebulobis TvalsazrisiT.
uaryofiTi daskvnis gamotanis SemTxvevaSi wignis avtors Secdomis gamosworebis rCeva eZleva. Tu avtori amaze
uars ityvis, wmida saydari itovebs
uflebas, sajarod dagmos Txzuleba.
alahi (Allah) RmrTis saxeli islamSi; Sedgeba sityvisagan RmerTi,
romelsac darTuli aqvs nawevari.
alahis Sesaxeb yvelaze mniSvnelovan
debulebas warmoadgens islamuri sarwmunoebis aRsarebis, Sahadis, pirveli
fraza: ar arsebobs sxva RmerTi garda RmrTisa (la ilaha illalah).
15
islamis Tanaxmad, adamianur sazomTa
meSveobiT RmrTis ufro zusti gansazRvrebis SeuZlebelia, radganac RmrTis
msgavsi araferi arsebobs (yurani, 112,4;
42,11). Tumca, imave yuranSi RmrTis
konceptualuri gansazRvrebis mizniT
moyvanilia egreT wodebuli 99 keTili saxeli, romlebic sxvadasxvagvarad
aRwers RmrTis Tvisebebs (mag. alahi
mowyalea, lmobieria, Semoqmedia, msajulia...).
albigoelebi n. kaTarebi.
alegoria (Allegoria) [gvianlaT. allegoria (berZ. llos gansxvavebuli+warmoebuli forma sityvidan agornein
laparaki)] ritorikuli simbolo
garkveuli realobis gadmosacemad,
romlis meSveobiTac adamianma misgan
gansxvavebuli sxva realoba SeiZleba
igulisxmos. cnobilia bibliis alegoriuli interpretacia. wmida ambrosim
amgvarad gansazRvra alegoria: Allegoria est, cum aliud geritur et aliud
figuratur (alegoria isaa, riTac sxva
gamoixateba da sxva Camoyalibdeba).
aleluia (Alleluia) [ebr. hallel (brZanebiTi kilo sityvisa hillel) adideT da jah (Semoklebuli forma
sityvisa Jhwh) ufali] liturgiuli SeZaxili, romelic win uZRvis
fsalmunebs 104-106; 111-113; 115-117; 135;
146-150. saaRdgomo periodis tipuri
SeZaxili. xSirad galobiT Serulebuli aleluia wirvisas win uZRvis
saxarebis wakiTxvas, garda didi marxvis
periodisa.
aliansi (Alleanza) calkeul protestantul organizaciaTa saxelwodeba:
aliturgiuli
almucia
16
ara nacris oTxSabaTs, aramed mis momdevno kviradRes; wirvisas Serigebis
xelisCamorTmeva win uswrebs Sewirulebas; mrwamsi Sewirulebas mosdevs,
puris gatexa ki evqaristiuli locvis
dasasruls, mamo Cveno-s locvamde
sruldeba.
amen (Amen) [ebr. fuZidan aman,
gaZleba, mtkiced dgoma] niSnavs
asea, marTalia, ueWvelad, namdvilad. septuagintaSi esaias sityvebi WeSmariti RmerTi (es. 65:16)
iTargmneba rogorc thes amen. ioanes
gamocxadebaSi qristes ewodeba ameni
(gamocx. 3:14), radganac is WeSmaritebas amowmebs. aqvs, amasTanave, zmnizeduri funqciac da gamoxatavs msmenelis Tanxmobas (diax, ueWvelia) mosaubris sityvebis mimarT, Serwymuls
naTqvamis axdenis survilTan (Sdr.
3mef. 1:36; ierem. 11:5; 28:6). amgvarad
ameni religiuri SeZaxilis mniSvnelobas iZens, gansakuTrebiTsakulto msaxurebaSi (Sdr. neem. 5:13; 8:6).
damaxasiaTebelia iesos mier amen-is
gamoyeneba: esaa damadasturebeli formula: amen getyvi Tqven/Sen (Amen
dico vobis/tibi), romelic 28-jer gvxvdeba maTes, 14-jer markozis, 7-jer
lukasa da 26-jer, ormagi formiT,
ioanes saxarebebSi: amen, amen getyviT
Tqven~ (Amen, amen, dico vobis) anu
WeSmaritebas geubnebiT Tqven. amen
spontanurad
gadmovida
ebrauli
liturgiidan qristianulSi, rogorc
damswreTa Tanxmobis gamomxatveli
SeZaxili.
amerikanizmi (Americanismo) es cneba
gulisxmobs eklesiis moZRvrebasTan dapirispirebul SexedulebaTa kompleqss,
17
romelic iziarebs amerikuli liberaluri azrovnebis calkeul niSnebs.
is gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebs qristianis bunebriv siqveleebs,
avtoritetis principis Semsubuqebasa
da gansazRvrul dogmaTa axleburi
interpretaciis aucileblobas. amerikanizms ukavSirdeba, aseve, swrafva
sindisis Tavisuflebisa da kaTolikeTa
qmedebis meti Tavisuflebisken. amave
dros, misi momxreebi mxars uWerdnen
eklesiis met gaxsnilobas Tanamedrove
kulturis moTxovnilebaTa mimarT
(American Way of Life). amerikanizmis
gamoCenili warmomadgeneli iyo yofili redemptoristi isaak hekeri (
1888). man 1858 wels daafuZna wmida
pavles saxelobis misioneruli sazogadoeba, romlis mizani iyo protestant
morwmuneTa kaTolike eklesiis wiaRSi
moqceva.
amiqtusi (Amitto) [laT. amictus
zeda tansacmeli] TeTri selis qsovili, TiTqmis yovelTvis oTxkuTxa
formisa, romelsac mRvdelmsaxuri
mxrebsa da kiserze moidebs, rogorc
upirveles liturgiul samosels, wirvis aRvlenis an sxva liturgiuli wesis aRsrulebis dros. is welze ori
zonriT magrdeba.
amosi (Amos) n. winaswarmetyvelTa
wignebi
ampartavneba (Superbia) [laT. superbia]
Svid mTavar mankierebaTagan erT-erTi
(Sdr. CCC, 1866). warmoadgens uzomo
siamayes, sakuTari Tavis gadaWarbebul
Sefasebas, rasac adamiani mihyavs sxvaTa
ugulebelyofamde da RmerTze misi
damokidebulebis uaryofamde.
anazRaureba
anaTema
18
sinonimi. Tavdapirvelad aRniSnavda
evqaristiuli wesis aRsrulebisas Sesawirav purs.
anaqoreti (Anacoreta) [berZ. anachorein gandgoma; Semdgom, saeklesio
laTinurSi damkvidrda forma anachoreta] gandegili, romelic udabnoSi
an sxva ganmartoebul adgilas saxldeba, raTa, asketizmisa da mWvretelobis meSveobiT, RmerTTan siRrmiseuli
erTianoba moipovos. III s.-Si amgvari
gandegilobis mimdevarTa simravlis
gamo am movlenam mniSvnelovanwilad
samoweseo xasiaTi SeiZina. anaqoretTa
mier arCeuli ganmartoebis yvelaze
cnobili adgili iyo Tebaidis udabno
egvipteSi.
angelosi (Angelo) [berZ. nghelos
(rac warmoadgens Targmans ebr. sityvisa maleak) macne; Semdgom laTinurSi
damkvidrda forma angelus] adamiansa
da RmerTs Soris Sualeduri bunebis
mqone sulieri qmnileba, RmrTis macne.
bibliaSi angelosis mravali movlinebaa aRwerili, umeteswilad adamianuri
ieriT. ase gamoecxada angelosi agars
(Sdr. dab. 16:7), abrams (Sdr. dab. 18:12), lots (Sdr. dab. 19:1), iakobs (Sdr.
dab. 28:12). Zveli aRTqma gamokveTilad
ar aRwers angelosTa Seqmnas, Tumca
es TavisTavad igulisxmeba im faqtidan
gamomdinare, rom erTaderTi RmerTia yvela arsebis Semoqmedi (Sdr.
gam. 20:11; fsalm. 148:1-5). miwier samoTxeSi gvelis saxiT macduris arseboba
(Sdr. dab. 3:1-15) angelosTa dacemisa
da demonebad maTi gadaqcevis faqtze
miuTiTebs. angelosebi zrunaven adamianebze: ixsnian lots (Sdr. dab. 19),
19
anglikaneloba
mfarveli an-
anTropomorfizmi
20
miswrafeba, miakuTvnon samSvinveli
ara mxolod adamians, aramed, aseve,
sagnebsac. animisturs uwodeben gansakuTrebiT im tomebs, romlebSic micvalebulTa da samSvinvelTa sagangebo
kultia gavrcelebuli.
anomoelebi (Anomei) [berZ. anmoios gansxvavebuli] ase ewodeboda
arieli eretikosis eciusis (IV s.) mimdevrebs. eciusis mtkicebiT, mxolod
mama iyo RmerTi, rogorc Seuqmneli,
Ze ki misgan sruliad gansxvavebuli
(anmoios) bunebisa iyo. cnobili arian
aseve eciuselTa saxeliTac.
antiklerikalizmi (Anticlericalismo)
[anti+clerikus-is warmoebuli forma]
ideaTa, damokidebulebaTa, tendenciaTa erToblioba, romelsac axasiaTebs
mtruli damokidebuleba samRvdeloebis an saero da politikur sferoebSi saeklesio Zalauflebis pirdapiri
Tu arapirdapiri Carevis mimarT. XIX
saukunis politikur-ideologiur debatebSi polemikurad gamoyenebuli
es cneba aRniSnavda samRvdeloebisa
da saeklesio ierarqiis arareligiur
sferoebSi Carevis aRkveTisken mimarTul nebismier iniciativas. is, aseve,
aRniSnavda Tanamedrove saxelmwifos
mier saeklesio Zalauflebis daqvemdebarebis mcdelobebs, an, dasasrul, kritikul damokidebulebas samRvdeloebis, rogorc privilegirebuli klasis, an mis mier sakuTari misiis Sesasruleblad gamoyenebuli meTodebis
mimarT. cnebis gamoyeneba arazusti
iqneba, Tuki mas movwyvetT XVII-XVIII
saukuneebis, ufro metad kiXIX saukunis istoriul garemos, romelSic
21
is aRmocenda. volteriseuli xasiaTis
inteleqtualurma antiklerikalizmma
politikur-socialuri ganzomilebas
miaRwia, gansakuTrebiT, safrangeTis
revoluciis dros: samRvdeloebasTan,
umTavresadmaRal samRvdeloebasTan
brZola Zvel reJimTan (Ancien Rgime) brZolis arsebiT nawilad iqca.
cnebis polemikuri warmoSoba gansakuTrebulad naTelia italiaSi, sadac eklesiasa da saxelmwifos Soris
damokidebulebaTa problema romis
sakiTxma gaarTula. papis miTiTebaTa
erTgulad aRmsrulebel yvela kaTolikis aRsaniSnavad sityva klerikalurs iyenebdnen. amitomac SesaZlebeli
iyo antiklerikalizmSi dadanaSauleba
mTeli liberaluri politikuri klasisa, romelic zomier kaTolikeebsac
moicavda. XIX saukunis meore naxevarSi,
radikaluri Tu socialisturi mimarTulebis partiaTa da organizaciaTa
aRmocenebasTan erTad, gamoikveTa antiklerikalizmis yvelaze eqstremistuli da antireligiuri aspeqtebi,
riTac man glexobisa da proletarTa
didi masebi miizida. XX saukuneSi
momxdar socialur, politikur da
kulturul cvlilebaTa Sedegad antiklerikalizmi,yovel SemTxvevaSi,
mecxramete saukuneSi damkvidrebuli
misi forma,TandaTanobiT Sesustda.
antikonkordatisti/antikonkordatizmi (Anticoncordatario) saxelmwifosa da wmida saydars Soris urTierTobaTa konkordatis meSveobiT
warmarTvis winaaRmdeg ganwyobili
piri an amgvari damokidebuleba. istoriulad ase uwodes sqizmatikos frang
episkoposebs, romlebmac 1801 wels
antipendiumi
antisemitizmi
antisemitizmi
(Antisemitismo)
[anti+semitis warmoebuli forma]
aRniSnavs ebraelTa mimarT mtrul
damokidebulebas.
istoriulad
es
mtroba asureTSi, babiloneTSi, Sua da
zemo egvipteSi dasaxlebuli ebrauli
diasporis TemTa winaaRmdeg aRmocenda
(V s.-dan qristemde), oden ebraelTaTvis damaxasiaTebel monoTeizmze
reaqciis saxiT (rogorc aTeizmisa da
kacTa modgmis mimarT upativcemlobis braldeba). miuxedavad imisa, rom
iudeveloba religio licita-ad (nebadarTul religiad) iyo aRiarebuli, am
braldebas kvlav miubrundnen romis
imperiaSi, rasac saxelmwifos mxridan zomebis miReba mohyva: imperatorma klavdiusma ebraelebi romidan
gandevna (saqm. 18:2); maT winadacveTa
da ierusalemSi Casvla, romaelebs ki
iudaizmis miReba aekrZalaT. ebraelTa
winaaRmdeg mimarTuli qmedebebi Semdeg qristianebsac Seexo da esec gaxda
imis mizezi, rom 140 wlidan qristiani apologetebi TavianT nawerebSi
iudaizmis winaaRmdeg ilaSqrebdnen.
ase daedo safuZveli qristianul antisemitizms da eklesiis Semdgomi
ganviTarebidan
iudeoqristianobis
gaqrobas. qristianma imperatorebma
(konstantinem 315 wels; Tevdosi II-m
417 da 423 wlebSi; iustinianem 534
wels) ebraelebs yovelgvari ufleba
CamoarTves. ebraelTa Seviwroeba da
maTze Zaladoba (pogromebi) Sua saukuneebSi evropis yvela kuTxeSi grZeldeboda, rac adasturebs im faqts,
rom ebraelebi sxvadasxva krizisul
viTarebaSi gantevebis vacad miiCneodnen. mxolod ganmanaTleblobam
gauxsna gza humanisturi arsis mqone
22
filosemitizms. aman xeli Seuwyo
ebraelTa
emansipacias
umTavresad
ekonomikur sferoSi. XIX saukuneSi
sarwmunoebriv antisemitizms daerTo
racionaluri tipis antisemitizmi,
romelic XX saukuneSi, sxvadasxva germanul moZraobaTa iracionalur fanatizmTan erTad, ebraelTa sawinaaRmdego ganwyobis masazrdoebel wyarod
iqca. amgvarma ganwyobam Seamzada adamianebi ebraelTa ganadgurebis (holokosti) hitlerul ideaTa misaRebad.
meore msoflio omis Semdgom, miuxedavad antisemitizmis sxvadasxva formis
arsebobisa, es movlena sayovelTaod
iqna dagmobili. rac Seexeba religiur
sferos, vatikanis II saeklesio krebam
dagmo antisemitizmi dekretiT Nostra
aetate, romelSic xazgasmulia qristianTa da ebraelTa saerTo sulieri
memkvidreoba. papma ioane pavle II-m xelaxla aRniSna es Tavisi oficialuri
vizitis dros romis sinagogaSi 1986
wlis 13 aprils.
antifoni (Antifona) [berZ. antiphon
xma xmis pirispir] IV saukunidan
aRniSnavs sagaloblis Sesrulebas ori
gundis mier imgvarad, rom erTma maTganma meores upasuxos. es Sesruleba
gansxvavdeba Sesrulebis ufro adrindeli xerxis, responsoriumisagan, romlis drosac solists upasuxebs mTeli
xalxi fsalmunis win gamocxadebuli
antifoniT. ioane oqropiri adasturebs: raki xalxma mTlianad ar
icis mTeli fsalmunni, man Sesabamisi
erTi muxli unda igalobos, romelic
garkveul umaRles WeSmaritebas Seicavs. SemdgomSi antifoni wirvis
Semadgeneli nawili gaxda calkeul
23
wesTaTvis (dawyeba, Sesawiravi, ziareba) Sesavlis saxiT. JamTa liturgiaSi
antifons fsalmunis literaturuli
Janris gansazRvris funqcia akisria. is fsalmuns pirovnul locvad
aqcevs, ukeT gamokveTs sayuradRebo
frazas; gansakuTrebul JReradobas
aniWebs romelime fsalmuns, viTarebidan gamomdinare; exmareba fsalmunis
tipologiur da sadResaswaulo interpretacias, sasiamovnosa da mravalferovans xdis fsalmunTa Sesrulebas.
antifoniumi (Antifonario) [warmoebulia sityvidan antifoni] liturgiuli wigni, romelSic Jamnisa da wirvis antifonebia Tavmoyrili.
antiqriste (Anticristo) [berZ. antchristos antiqriste] sityva oTxjeraa naxsenebi axal aRTqmaSi da aRniSnavs
qristesadmi dapirispirebul istoriul Zalas, romelic umTavresad JamTa
aRsasruls amoqmeddeba da romelsac
Tavad qriste daamxobs saSinel samsjavroze (gamocx. 11, Smd.)
apokaliptika (Apocalittica) [berZ.
apokalyptiks (sityvidan apoklypsis gamocxadeba)] qristianobamdel
da qristianobisSemdgom iudaizmSi
(II s. qristemdeII s. qristes Semdeg)
gavrcelebuli literaturuli Janri,
romelic miznad isaxavda, gaecxadebina
kacobriobis aRsasrulis JamTan dakavSirebuli movlenebi. am Janris TiTqmis yvela teqsti apokrifulia, garda
ioanes gamocxadebisa, Tumca apokaliptikuri niSnebi calkeul kanonikur wignebSic SeimCneva. apokaliptikis
saxasiaTo Tvisebebia: fsevdonimuroba,
xilvebi, simbolizmi da ganmmartebeli
apokatastasisi
apokrisiariosi
24
esevelebze msjelobisas ioseb flaviusic axsenebs wignebs, romlebic saidumlod inaxeboda, radganac ezoTerul
moZRvrebas Seicavda, Tumca ar aris
cnobili, rom ebraelebi aseT wignebs
apokrifebs uwodebdnen. arsebiTi saxelis Sesabamisi zedsarTavi saxeli ki
aRniSnavda dazianebis gamo liturgiisTvis gamouyenebel wmida gragnilebs,
romlebsac sakulto nagebobasTan dakavSirebul adgilas inaxavdnen, anu malavdnen (genuzim). ireneosi da tertuliane apokrifuls crus sinonimad iyenebdnen, xolo origene, ieronime
da avgustine apokrifuls uwodebdnen
Zveli aRTqmis im wignebs, romlebic
ebraul kanonSi ar Sedioda da mxolod
qristianuli kanonis nawils warmoadgenda. apokrifebi ewodeboda, aseve,
nawerebs, romlebic bibliis wignTa
nusxaSi ar Sedioda, magram saTauris,
Temis an dasaxelebuli avtoris mixedviT daimkvidres kanonikuri wignebis
Tanaswori wmida nawerebis avtoriteti.
Zveli aRTqmis apokrifebi istoriuli
(iubileTa wigni, adamisa da evas istoria, esaias cad amaRleba, iobis anderZi,
solomonis anderZi da a.S.); didaqtikuri (solomonis fsalmunebi, solomonis sagaloblebi, manases locva da
sxva) da apokaliptikuria (eTiopiuri
enoqis wigni, Targmnili ebrauli an
arameuli originalidan; slavuri enoqis wigni, Targmnili berZnuli originalidan; ebrauli enoqis wigni; abramis gamocxadeba; elias gamocxadeba da
sxva). kanonikur nawerTa msgavsad, axali
aRTqmis apokrifebi iyofa saxarebebad
(ebraelTa saxareba, petres saxareba,
Tormeti mociqulis saxareba, iakobis
pirvelsaxareba da sxva); saqmeebad (pe-
25
tres saqmeni, petres qadageba, pavles
saqmeni, ioanes saqmeni, andrias saqmeni da a.S.); werilebad (mociqulTa
werili, pavles werili laodikielTa
mimarT, pavles werili aleqsandrielTa
mimarT, pavles werilebi senekas mimarT
da senekas werilebi pavles mimarT da
a.S.); gamocxadebebad (petres gamocxadeba, pavles cad amaRleba da a.S.).
apolinarizmi (Apollinarismo) qristologiuri eresi, romlis saxelwodebac momdinareobs laodikieli
episkoposis, apolinariusis, saxelidan, romelic, qristes RmrTaebriobis
uarmyofel arianelobasTan dapirispireblad, amtkicebda, rom qristeSi
sityvam (n. logosi) iesos samSvinvelis
sulieri nawili Caanacvla. amgvarad
eWvqveS dgeboda qristes adamianurobis sisrule.
apologetika (Apologetica) [berZ.
apologhistai dacva] Teologiis is
nawili, romelic sarwmunoebis dacvasa
da gamarTlebas isaxavs miznad. qristianobis pirveli wlebidanve mravali apologeti werda warmarTTa da
ebraelTa winaaRmdeg. pirvel apologiebs TiTqmis yovelTvis imperatorisadmi mimarTvis an aramorwmuneTa
mimarT Segonebis forma hqonda. am
Janris pirveli mwerali iyo aTeneli
kvadratusi, romelmac daaxloebiT 125
wels imperator adrianes qristianobis apologia warudgina. II saukuneSi
yvelaze gamoCenili apologeti iyo
wmida iustine (pirveli apologia,
meore apologia, dialogi trifonTan). aseve, apologeturi naSromia
apostazia
apofaturi Teologia
26
ani mfarvelebi hyavda da man xelaxla
moikida fexi imperator kostancius
II-isa da nikomediis episkopos evsebis
daxmarebiT. marTlmadidebeli rwmenis
xelaxali gamarjveba mxolod iseT
gamoCenil pirovnebaTa mgznebare da
STagonebuli saqmianobis Sedegad gaxda SesaZlebeli, romelTa Soris arian mravaljer gadasaxlebuli aTanase
aleqsandrieli, ilarius puatieli,
grigol nazianzeli, grigol noseli
da basili didi.
arkosoliumi (Arcosolio) [laT. arcum
TaRi+solium auzi, samarxi] ewodeba TaRis qveS moTavsebul samarxs,
rogorc kedelSi naSenebs, ise tufSi
nakveTs (katakombebis msgavsad).
arqidiocezi (Arcidiocesi) saeklesio
provinciis mTavari kaTedra,warmoadgens diocezs, romlis episkoposs
ewodeba mTavarepiskoposi da sufraganul diocezTa mitropoliti. SesaZloa, zogjer iyos mxolod sapatio
tituli, ganpirobebuli istoriuli
mizezebiT.
arqimandriti (Archimandrita) [berZ.
archimandrtes (arch meTauri da
mndra farexi) monastris meTauri] IV saukunidan aRmosavleTis eklesiaSi ase ewodeba monastris winamZRvars. VI saukuneSi am saxels atarebs
mxolod
monasterTa
gaerTianebis
meTauri. zogjer, gansakuTrebul damsaxurebaTaTvis, am wodebas, aseve, aniWeben im monazons, romelic araa monastris winamZRvari.
askeza (Ascesi) [berZ. skesis fizikuri varjiSi, Semdeg gvianlaT. dam-
27
kvidrda forma ascesis] Tavdapirvelad sityva aRniSnavda nebismier
varjiSs,fizikurs,
inteleqtualursa Tu zneobrivs,Sesrulebuls
garkveuli meTodiT winsvlis misaRwevad. qristianobaSi SeiZina TiTqmis
teqnikuri mniSvneloba da aRniSnavs
ZalisxmevaTa erTobliobas, romelTa
meSveobiTac adamians surs winsvla
zneobrivsa da religiur cxovrebaSi,
raTa miaRwios mTis qadagebaSi (maT.
5:1, Smd.) Camoyalibebul qristianuli
srulyofilebis ideals. qristianuli
asketizmi, romelic gandgomasa da sakuTari Tavis uaryofas gulisxmobs,
sulier cxovrebaSi RmrTis qmedebis
uzenaesobas eqvemdebareba.
asketika (Ascetica) [warmoebuli forma berZ. askets is, vinc varjiSobs]
Teologiuri gansja askezisa da yovelive masTan dakavSirebulis Sesaxeb.
calkeulma wmidanebma, magaliTad,
benediqte nursielma, bonaventuram,
egnate loiolam da sxv. mniSvnelovani
piradi wvlili Seitanes asketikaSi.
asuncionistebi (Assunzionisti) [ital.
Assunzione aRyvaneba] mowese mamakacebi da qalebi, wevrebi erT-erTi
im religiuri kongregaciisa, romlis saxelwodebac mariamis aRyvanebas
ukavSirdeba. mamakac moweseTa kongregacia (asuncionistebi anu avgustineli asuncionistebi) 1845 wels e.
dalconma daaarsa, is damtkicebuli
iqna 1864 wels. mowese qalTa kongregaciebia: mariamis aRyvanebis debi an
qalbatonebi (1839), mariamis aRyvanebis
monazvnebi (oblatebi) (1862) da mariamis aRyvanebis mcire debi (1865). asun-
aRdgoma
serobis magaliTiTa da mis gasaxseneblad imarTeboda, rogorc ukiduresad gaWirvebulTa mimarT siyvarulis,
TanagrZnobisa da maTTan erTianobis
gamoxatuleba. mokle xanSi mis safuZvelze aRmocenda iseTi gadaWarbebani,
romlebic mociqulma pavlem dagmo
werilSi korinTelTa mimarT (1 kor.
11:17-34). II saukunidan gancalkevda
evqaristiuli liturgiisagan.
aRdgoma (Risurrezione) [gvianlaT.
resurrectio gacocxleba] qristes mkvdreTiT aRdgomis saidumloeba qristianobis mTavari saidumloa (Sdr.
CCC, 638) da axali aRTqmis gzavnilis safuZvelia: Tu qriste ar aRmdgara, Cveni qadagebac fuWia da fuWia Tqveni rwmenac (1kor. 15:14). am
saidumlos arsebiTi movlena istoriuladaa dadasturebuli mowafeTa
mier, romlebic sinamdvileSi Sexvdnen
sicocxleSi qristes, da, amave dros,
aris saidumloebrivad transcendenturi, radganac esaa qristes adamianurobis Sesvla RmrTis didebaSi (Sdr.
CCC, 639-647). qristes, mkvdarTagan
pirmSos (kol. 1:18), mkvdreTiT aRdgoma yoveli adamianis mkvdreTiT aRdgomis winapiroba da sawindaria. is
warmogvidgeba sikvdilis Semdeg sulis
myisier gamarTlebad da sxeulis momaval gacocxlebad RmrTis didebaSi
(n. netari xilva). qristes mkvdreTiT
aRdgomis, anu aRdgomis saidumlos
aRniSvna liturgiis ZiriTadi nawilia.
misi gamoxatulebaa ara mxolod paseqis aRniSvna, aramed agreTve kviradRismkvdreTiT aRmdgari uflis
dRisevqaristiuli msaxureba. n. paseqi.
28
aRviareb (Confiteor) [TxrobiTi kilos awmyo drois pirveli piris forma
laTinuri zmnisa confiteri aRviareb]
codvaTa aRiareba wirvis dasawyisSi.
termini amgvari aRiarebisas gamoyenebuli formulis pirveli laTinuri
sityvidan warmoiSva.
aRzevebuloba (Eminenza) [laT. sityvidan eminentia amaRlebuli adgili, simaRle] kardinalis sapatio
wodeba (1630 wlis urban VIII-is dekretis safuZvelze). Sua saukuneebSi warmoadgenda agreTve tituls, romelsac
papi mxolod safrangeTis mefeebs uboZebda.
aRTqma (Testamento) [laT. testamentum (zmnidan testari, damowmeba),
romelic Seesatyviseba berZnul cnebas
diathke, is ki Tavis mxriv ebrauli sityvis berit aRTqma, Targmania] iuridiul institutTan analogiiT, termini
xazs usvams RmrTis iniciativas da
niWs, uboZos sakuTari Tavi adamians, am
mizniT debs aRTqmas israelTan, xolo
ieso qristes meSveobiT ki is TiToeul
adamians miecema. amitomac Zveli da axali aRTqmis xsenebisas Zvelsa da axal
SeTanxmebazea saubari. aRTqmis wignebi
erToblivad biblias Seadgens.
aRTqmis dadeba (Voto) [laT. votum
(zmnidan vovere kurTxeva)] esaa
RmrTisadmi mtkice da Tavisufali
dapireba SesaZlebeli da saukeTeso
sikeTisa (CIC, kan. 1191). samoweseo
cxovrebis SemTxvevaSi aRTqmis umTavresi arsia siRatakis, ubiwoebisa da morCilebis sami dapireba. pirovneba, romelic aRTqmis dadebiT uars acxadebs
sam did adamianur Rirebulebaze, amas
29
saxarebaSi mocemuli qristes magaliTis mibaZvis mizniT akeTebs (aqedan
momdinareobs gamoTqma saxarebiseuli
rCevebi, Sdr. maT. 19:16-21), rac mama
RmrTis srulyofilebisaken swrafvas
isaxavs miznad (maT. 5:48). aRTqma aris:
a) sajaro, Tu mas Caibarebs kanonieri
winamZRvari eklesiis saxeliT; amgvaria
samoweseo instituciaSi, samociqulo
cxovrebis sazogadoebebSi, morwmuneTa
sajaro asociaciebSi da gandegilTa
mier dadebuli aRTqmebi; b) kerZo, Tu
is mxolod RmrTis winaSe warmoiTqmis, eklesiis saxeliT romelime winamZRvris Carevis gareSe; aseTia Sida
forumSi dadebuli aRTqmebi, Tundac
es morwmuneTa kerZo asociaciebSi
xdebodes (CIC, kan. 1192, naw. 1); g)
sazeimo, romelic amgvarad aris aRiarebuli eklesiis mier. instituciebi
Tavad adgenen, unda dadon Tu ara
maTma wevrebma sazeimo aRTqmebi (da
sazRvraven amgvar aRTqmaTa iuridiul
Sedegebs), Tu sakmarisia martiv aRTqmaTa dadeba (romelTac eqneba an ar
eqneba sazeimo aRTqmaTa igiveobrivi
Sedegebi) (Sdr. CIC, kan. 668, naw. 4;
n. 204; 206; 216); d) martiviyvela
sxva SemTxvevaSi (CIC, kan. 1192, naw.
2); e) piradi, rodesac aRTqmis sagani
rame qmedebaa, magaliTad, locva, sakvebze uaris Tqma da a.S.; v) nivTieri, Tu
aRTqmis sagani rame sagania: magaliTad,
mowyaleba, barZimis Sewirva da sxv.;
z) Sereuli, rodesac aRTqmis sagani
qmedeba da sagania: magaliTad, momlocveloba rame Sesawiravis gakeTebis
mizniT; T) droebiTi, roca aRTqmis
moqmedeba daTqmuli vadis gasvlis Semdeg wydeba (CIC, kan. 1194); i) mudmivi,
aseTia samudamod dadebuli aRTqmebi,
aRkveca (tonzura)
aRmarTva
wevrad miRebis aRmniSnavneli rituali. episkoposi Tmis ramdenime kululs akreWda kandidats amqveyniur
saqmeTagan misi daSorebis aRsaniSnavad.
amgvarad, aRkvecili Tma, tonzura,
yoveli sasuliero piris ganmasxvavebeli niSani iyo.
aRmarTva (Elevazione) [laT. elevatio]
Jesti, romelsac mwirveli asrulebs
wirvis dros, kurTxevis Semdeg, sefiskverisa da Semdeg barZimis aRmarTvisas. evqaristiul nawilTa aRmarTva
kidev erTxel kanonis dasasruls sruldeba, rodesac mwiravi erTdroulad
aRmarTavs nakurTx pursa da Rvinos.
sefiskveris aRmarTva dokumenturad
damowmebulia XII saukunidan, xolo
barZimisaXIV saukunidan.
aRmatebuleba (Eccellenza) [laT. excellentia (momdinareobs zmnidan excellere aRmateba)] sapatio tituli,
romelic episkoposebsa da mTavarepiskoposebs eniWeba.
aRmdgari (Risorto) [namyos mimReoba
zmnisa risorgere gacocxleba] rogorc arsebiTi saxeli, aRniSnavs ieso
qristes. n. aRdgoma.
aRmTqmeli (Professo) [laT. professus (namyos mimReoba sityvisa profiteri
gancxadeba vinmes winaSe)] aRniSnavs
pirovnebas, romelmac siRatakis, ubiwoebisa da morCilebis aRTqma dado.
aRmosavluri eklesiebi (Orientali,
chiese) aRmosavlur eklesiaTa ricxvs
ganekuTvneba aRmosavleT romis imperiis (bizantiis) sazRvrebSi Camoyalibebuli da am sazRvrebs gareT myofi,
30
magram maTze damokidebuli yvela
eklesia. tradiciulad upiratesobis
mqone aleqsandriis, antioqiisa da
Semdgom konstantinopolisa da ierusalemis sapatriarqoebi droTa ganmavlobaSi samitropolito centrebidan ganviTardnen. bizantiis imperiis
sazRvrebs gareT damoukidebel eklesiebad Camoyalibda sparsuli da somxuri eklesiebi. am did eklesiaTagan
TiToeuls sakuTari wesi aqvs. 451 wlis
qalkedonis krebis Semdeg gaRvivebuli qristologiuri diskusiis Sedegad sparseTis nestorianuli eklesia
pirveli gamoeyo bizantiis eklesias.
mis magaliTs mibaZes maronitebma da
monofizitizmis mimdevrebma, romlebmac Tavi araqalkedonur eklesiebad
gamoacxades; kerZod, saubaria Semdeg
eklesiebze: kopturi marTlmadidebeli eklesia, eTiopiis monofizituri
eklesia,
siriul-marTlmadidebeli
eklesia, indoeTis marTlmadidebeli
eklesia, somxuri eklesia. am eklesiebsac aRmosavluri ewodeba. bizantiis eklesia danarCenebTan SedarebiT
ufro metad gavrcelda da misi wesi
gabatonebulad iqca. IX-X saukuneebSi is bulgareTSi, serbeTsa da ruseTSi gavrcelda. am qveynebSi mxolod
XIX saukuneSi aRmocenda erovnuli
marTlmadidebeli eklesiebi. bizantiuri imperiuli eklesiis wiaRidan
warmoqmnili aRmosavluri eklesiebi,
romlebic aRmosavluri sqizmis Semdeg kaTolike eklesias gamoeyvnen, aRmosavlur marTlmadidebel eklesiebad
iwodeba. xolo eklesiebs, romlebmac
romis eklesiasTan kavSiri SeinarCunes, an gamoyofis periodis Semdeg isev
SeuerTdnen romis eklesias, aRmosav-
31
aRsareba
aRyvaneba
32
axali ormocdaaTianeloba (Neopentecostalismo) [nos axali+pentecostalismo] Tanamedrove qristianuli
moZraoba, romelic ormocdaaTianelobidan iRebs STagonebas, magram,
misgan gansxvavebiT, ara damoukidebel
eklesiad, aramed sulierebis formad
warmoadgens sakuTar Tavs.
axali RmrTismosaoba (Devotio moderna) religiuri ganaxlebis moZraoba,
aRmocenda niderlandebSi XIV saukunis
meore naxevarSi, SemdgomSi ganviTarda
germaniaSi, safrangeTsa da italiaSic.
moZraobis ideebi SesaniSnavadaa gadmocemuli wignSi De imitatione Christi.
moZraobis damaxasiaTebeli niSania sakuTar sulSi RmrTis Zieba, rac miiRweva sulieri CaRrmavebiT, meditaciiTa
da qristianuli cxovrebis gaRrmavebiT locvis, swavlis, umTavresad, bibliis Seswavlisa da Sromis meSveobiT.
axali
warmarToba
(neopaganizmi)
(Neopaganesimo) [berZn. nos axali+paganesimo
`warmarToba~]
Tanamedrove adamianis swrafvamiatovos RmerTi, CamoSordes qristianobis eTikur-religiur principebs da
misdios materialur da amqveyniur
Rirebulebebs, romlebic Zveli warmarTobis damaxasiaTebel niSnebad miiCneva. es mimdinareoba meoce saukunis dasawyisSi gavrcelda, umTavresad
germaniaSi,bunebaSi RmrTis imanenturobisa da religiuri da politikuri sazogadoebis identurobis ideis
damkvidrebasTan erTad.
baali (Baal) [baal ufali, batoni]
RmrTaeba, romelsac axlo aRmosavleTisa (qananuri civilizacia) da afrikis TiTqmis yvela xalxi eTayvaneboda.
nayofierebis es suli bunebis, gansakuTrebiT kiatmosferul, movlenebs
marTavda. moses rjulis mier dawesebuli mkacri akrZalvis miuxedavad,
am kultisadmi gulgrilni ar iyvnen
israelis mcxovrebnic. mefe aqabis
dros israelis samefoSi baalis kultis 450 RmrTismsaxuri yofila. amis
gamo winaswarmetyvelebi baals kerpTayvanismcemlobis mTavar simbolod
miiCnevdnen. bibliaSi aRwerilia (Sdr.
3mef.18:20-40) elias gamarjveba baalis
RmrTismsaxurebTan kamaTSi karmelis
mTaze. baalis kulti ebraelTa gadasaxlebis xanaSi moispo.
babizmi (Babismo) religiuri moZraoba, romelic sparseTis Siituri
islamidan iRebs dasabams. babizmis
saxelwodeba misi damaarseblissaid
ali muhamad Sirazis (1819-1850) saxelidan momdinareobs, romelic ufro
cnobilia, rogorc hazraT-i babi: misi
umaRlesoba babi, anu kari, mimyvani
RmrTaebrivi WeSmaritebis Secnobisaken.
Tavdapirvelad moZraoba warmatebuli
aRmoCnda, Tumca Semdeg mas sulieri
bazilika
34
baldaqini (Baldacchino) [baRdadis
Zveli saxelidan Baldacco, romelic
garkveuli saxis qsovilis samSoblo
iyo] oTx an met gadasatan bunze damagrebuli, foCebiT morTuli qsovilis oTxkuTxa naWeri, romlis daniSnulebaa sazeimo msvlelobisas wmida
nawilebis dacva.
balustrada
(Balaustra/Balaustrata)
rikulebiani moajiri, romelic gamoiyeneba mRvdlis samyoflispresbiteriumis gamosayofad eklesiis navebisagan.
baptistebi (Battisti) anglosaqsur
protestantizmSi aRmocenebuli yve
laze didi Tavisufali evangelikuri
eklesiis wevrebi. am eklesiis Semadgenel sxvadasxva jgufTa umTavresi
damaxasiaTebeli niSani mozrdilTa
naTlobaa. XVII saukunis dasawyisSi
amsterdamSi emigrirebulma j. smiTma
da T. helvisma, darwmunebulebma, rom
bavSvobaSi miRebuli naTloba Zaladakarguli iyo, xelaxla miiRes naTloba
da 1608 wels amsterdamis pirveli inglisuri baptisturi eklesia daaarses.
helvisi 1611 wels ramdenime megobarTan
erTad inglisSi dabrunda da daaarsa
egreT wodebuli pirveli baptisturi
eklesia inglisis teritoriaze. amerikis SeerTebul StatebSi baptizmis
dafuZneba mqadagebel r. uiliamsis
(1683) saxels ukavSirdeba. amJamad baptistTa damoukidebeli sakrebuloebi
1905 wlidan gaerTianebulia baptistTa msoflio aliansSi (Baptist World
Alliance), romelic ocdaaT milionze
met momxres aerTianebs (amaTgan 27
milioni amerikis SeerTebuli StatebSi cxovrobs). baptistur kavSirTa
35
umravlesoba eklesiaTa msoflio sabWos miekuTvneba. sxvadasxva jgufebi
SeTanxmebulni arian moZRvrebisa da
kanonmdeblobis ZiriTad sakiTxebze.
es sakiTxebia: samoZRvro Tavisufleba
TeologiaSi; savaldebulo mrwamsis
ararseboba; biblia rogorc sayovelTao avtoriteti; saidumloTa simboluri koncefcia; mxolod zrdasrulTa naTloba (wyalSi Casvlis gziT);
RmrTismsaxurTa xeldasxma sakrebulos
wevrebis mier; yovelgvari religiuri tradiciisa da saeklesio formis
uaryofa; eklesiisa da saxelmwifos
erTmaneTisagan gamijvna. yvelasTvis
saerToa aqtiuri qristianoba da misioneruli saqmianoba warmarTul miwebze.
baptisteriumi (Battistero) [saeklesio laT. baptisterium (berZ. sityvidan
baptistrion)] IV saukunidan sityva
aRniSnavs bazilikasTan dakavSirebul
da naTlobis aRsrulebisTvis gankuTvnil sagangebo Senobas. Senobis bazilikisagan gancalkavebis mizezi im
faqts ukavSirdeba, rom neofitebi
(axalmoqceulni) mxolod naTlobis
Semdeg daiSvebodnen eklesiaSi. pirvel
baptisteriumebs hqonda centraluri,
xuTkuTxa, eqvskuTxa, berZnuli jvris
formis, ufro xSirad ki rvakuTxa an
wriuli gegma, kamarovani da gumbaTovani gadaxurva, Tumca, formisagan damoukideblad, yoveli maTganis centrSi 70-75 sm. siRrmis auzi iyo moTavsebuli. auzSi Casvla safexurebis meSveobiT iyo SesaZlebeli, wyali ki mas
zemodan miewodeboda. baptisteriumis
am tipma mas Semdegac ganagrZo arseboba, rac XI saukunidan gauqmda wyalSi
baruqis wigni
CaSvebis gziT naTloba, Tumca XIII saukunidan misi gamoyeneba ufro iSviaTi
gaxda, radganac am droidan naTlobis
wesi ukve eklesiaSi aResruleboda. am
mizniT sanaTlav embazs eklesiis Sesasvlelis siaxloves, erT-erT gverdiTa
samlocveloSi aTavsebdnen.
barnabelebi (Barnabiti) maTi oficialuri saxelwodebaa wmida pavles
regularuli samRvdeloni. barnabelebi maT ewodaT milanis wmida barnabes eklesiis mixedviT, romelic am
kongregaciis pirvel adgilsamyofels
warmoadgenda (1545). kongregacia 1530
wels wmida antonio maria zaqariam,
bartolomeo ferarim da antonio jakomo morijam daaarses xalxSi samwyso
msaxurebis, swavlebisa da evqaristiuli Tayvaniscemis gasavrceleblad.
Tavdapirvelad maT inkvizicia daupirispirda. 1579 wels papma grigol
XIII-m kongregaciis ganmsazRvreli
wesdeba cno. amJamad italiaSi barnabelebi moRvaweoben saskolo sferosa
da samrevlo samwyso saqmianobaSi.
baruqis wigni (Libro di Baruc) Zveli aRTqmis arakanonikuri wigni,
romelsac ieremias mdivan baruqis saxels ukavSireben. ganekuTvneba gviandel
xanas, Semonaxulia mxolod berZnul
enaze, agreTve, siriuli da laTinuri
versiebis saxiT. wigni Seicavs: Sesavals,
anu istoriul prologs (1:1-14); monaniebis liturgias (1:15-3:8); codnis
sadidebel sagalobels, romelSic
codna moses kanonTanaa gaigivebuli
(3:9-4:4); winaswarmetyvelur qadagebas
(4:5-5:9). vulgataSi mas daemata egreT
wodebuli ieremias werili (T.6).
barZimi
36
ana) berZnuli wesis moweseTa norma,
romlis saxelwodeba episkopos basili
didis (379) saxels ukavSirdeba. episkoposs ekuTvnis kiTxvebisa da pasuxebis
saxiT Camoyalibebuli am wesdebis ori
formulireba, xolo misi saboloo
varianti VI saukuneSi Seiqmna. basileseuli wesdeba safuZvlad daedo
aRmosavlur samoweseo cxovrebas da,
amasTanave, garkveuli gavlena moaxdina
benediqteseul wesdebaze.
bahaizmi (Bahaismo) mkafio universalisturi xasiaTis axali religia,
romelic sparseTis Siituri islamis
niadagze aRmocenda da uSualod babizmisgan iRebs saTaves. misi damaarsebelia mirza husein ali (1817-1892),
romelmac 1866 wels RmrTis axali
gamocxadebis matareblad gamoacxada
Tavi da saxeli Bahaulla, RmrTis
brwyinvaleba,
dairqva.
bahaizmis
ZiriTadi principebia: kacTa modgmis
erTianoba (yvelani erTi da imave xis
foTlebi varT); RmrTis absoluturi
transcendenturoba; yvela religiis
siRrmisuli erTianoba; adamianTa Soris Tanxmobis damkvidreba, rogorc
religiis arsebiTi amocana; religiis
SeTanxmeba mecnierebasa da gonebasTan;
socialuri Tanasworoba (yvela adamiani Tanasworia RmrTis winaSe). bahaisturi rwmenis safuZvels warmoadgens
qiTab-al-aydasi, uwmidesi wigni. bahaizms mTel msoflioSi 6 000 000ze meti mimdevari hyavs. misi umaRlesi
organoa cxra wevrisagan Semdgari da
haifaSi mdebare samarTlis msoflio
saxli. saxli momavali msoflio
mTavrobis sawyis ujredadaa miiCneuli.
37
beatifikacia n. netarad Seracxva.
begarebi (Begardi) [Zvelfrang. bgard,
warmoqmnili sityvidan bguin begini] ase ewoda XIII saukuneSi beginebis
gaerTianebaTa wevrebs, visi ZiriTadi
saqmianobac
umTavresad
fizikuri
Sroma da sneulTa daxmareba iyo. SemdgomSi es saxeli ewoda, aseve, zogierT
upovarTa mesame ordenis wevrebsac.
begini qalebi (Beghine) [frang. sityvidan bguine, etimologia dauzustebelia] beginebi iyvnen qvrivi an gauTxovari RmrTismosavi qalebi, romlebic
Sua saukuneTa mcire sakrebuloebSi
cxovrobdnen da locviTa da qvelmoqmedebiT iyvnen dakavebulni. isini
atarebdnen nacrisfer samoss, Tumca
aRTqmas ar debdnen. mogvianebiT beginTa
samyofelma
(beghinaggio)
ufro farTo mniSvneloba SeiZina da
aRniSnavda mcire saxlebis erTobliobas, romlebSic beginebi binadrobdnen.
beginTa ideali qvelmoqmedebis suliskveTebiT gamsWvalul saxarebiseul
upovarebaSi cxovreba iyo. beginebi
sityvierad aRiara papma honorius II-m
(1216), Tumca Semdeg, saeklesio xelisuflebasTan uTanxmoebaTa gamo, risi
mizezi beginTa eretikuli poziciebic
gaxda, Sua saukuneTa miwuruls maT
arseboba Sewyvites.
bema (Bema) [berZ. bma nabiji,
momdinareobs sityvidan binein siaruli] qristianul bazilikaSi ase
ewodeba skams, romelic episkoposis
kaTedris gverdiT orive mxares absidis
mrudis gaswvriv grZeldeba. aRmosavlur eklesiebSi aRniSnavs presbiteriumsmRvdlis samyofels Sesabamisi
afsidiTurT.
benediqtelebi
benediqtelebi
(Benedettini/e)
im
samoweseo
sakrebuloTa
wevrebi,
romelnic saukuneTa ganmavlobaSi
dasavleTSi monazvnobis fuZemdeblis,
wmida benediqtes (daaxl. 480-547)
wesdebiT (benediqteseuli wesdeba)
xelmZRvaneloben. benediqtelTa gaerTianeba aris ara imdenad namdvili
ordeni, rogorc mmarTvelobisa
da ierarqiis erTiani sistemis mqone
centralizebuli korporacia, ramdenadac konfederirebuli monastrebis
erToblioba, romelTac romSi hyavT
saerTo warmomadgeneliupiratesis
wodebis mqone abati. wmida benediqtes
mier subiakosa da montekasinos monasterTa daarsebis Semdeg benediqtelTa
wesdeba papma grigol didma (604)
gaavrcela: man daaarsa monastrebi Celios borcvsa da siciliaSi da monazoni avgustine, ormoci Tanamgzavris
TanxlebiT, saxarebis gasavrceleblad
inglisSi wargzavna. italiaSi monazvnoba longobardTa moqcevis Sedegad
ayvavda. am periodSi daarsda saxelganTqmuli monastrebi farfa, san vinCenco al volturno, nonantola da
a.S. monazvnobis ganaxlebas mZlavri
biZgi misca 910 wels daarsebulma
klunis (burgundia) monasterma, romelic erTi meTauris daqvemdebarebaSi
myof monasterTa kongregaciis dasabamad iqca. saeroTa da episkoposTagan
damoukidebeli es meTauriklunieli
abati mxolod paps eqvemdebareboda.
amave dros, gansakuTrebiT italiaSi,
benediqtelTa sxva jgufebi (n. kamaldolelebi, valombrozelebi) gandegiluri cxovrebis gamocdilebas miubrundnen da miznad daisaxes, zedmiwevniT zustad daecvaT wesdeba. klu-
benediqteseuli wesdeba
38
samSeneblo saqmianoba), misioneruli
suliskveTebiT, mniSvnelovania maTi
wvlili antikuri kulturis SesanarCuneblad (xelnawerTa gadawera da
biblioTekaTa mowyoba). benediqteli
monazoni qalebi (VII saukunidan)
misdevden
qalTaTvis
SemuSavebul
benediqtelTa wesdebas. debi martiv
samudamo aRTqmas deben. benediqtel
monazon qalTa monastrebs konfederacia uwevs koordinirebas, Tumca es
ar ganapirobebs konfederaciaze maTs
uSualo damokidebulebas.
benediqteseuli wesdeba (Regola benedettina) benediqte nursielma (daaxl.
480-547) Seqmna 73 Tavisagan Semdgari
monazonTa wesdeba (Regula monachorum), romelic erT sazogadoebad
mcxovreb monazonTa sulieri da materialuri cxovrebis normebs gansazRvravs (n. kenobiti; monazvnoba). es
wesdeba Sua saukuneTa samonastro kulturis safuZvlad iqca da dRemde rCeba
benediqtelTa ordenis magna carta-d.
benediqtes wyaroebi iyo egreT wodebuli Regula magistri, axali aRTqma da
saeklesio mweralTa naSromebi (paxomi,
basili, leon didi, ieronime, avgustine,
kasiane). benediqtelTa wesdebaSi safuZvelmdeb mniSvnelobas iZens sami aRTqma:
oboedintia (morCileba abatisadmi, vinc
monasters qristes savaned aqcevs), stabilitas loci (romelic monazvnebs monasterSi cxovrebas avaldebulebs) da
conversatio morum (zne-CvevaTa siwmide) sami aRTqma. aq erTmaneTisagan
ar ganasxvaveben mRvdelmsaxur monazvnebsa da saero Zmebs; qristianuli
srulyofis mizani locvisa (saRmrTo
msaxureba da gunduri locva) da Sro-
39
mis meSveobiT miiRweva. garda amisa, wesi
zust miTiTebebs iZleva monazonTa
uflebebis, pasuxismgeblobisa da monasterSi Sesasrulebel sxvadasxva movaleobaTa Sesaxeb. benediqtes miTiTebis
Tanaxmad, monasterSi axalmisul pirs
wesi samjer unda waekiTxos, xolo monastris yvela wevri mas mudmivad unda
kiTxulobdes.
benediqtusi n. kurTxeuli.
beneficiumi, saeklesio (Beneficio
ecclesiastico) 1917 wlis kodeqsis
Tanaxmad, gansazRvrul dawesebulebasTan arsebuli qonebrivi erTeuli,
romelsac evaleboda am dawesebulebis
xelmZRvanelis uzrunvelyofa. italiaSi, saeklesio organizaciaTa da
qonebis Sesaxeb normativTa safuZvelze (1985, 3 ivnisi, par. 21-24; 27-28),
beneficiumebi gauqmda da maTgan miRebuli qoneba samRvdeloebis Senaxvis
mizniT saepiskoposo dawesebulebebs
gadaeca (CIC, kan. 1274, naw. 1).
bereti (Berretta) sasuliero pirTaTvis gankuTvnili Tavsaburavi, romlis
warmoSobac msvlelobaTa da sagundo msaxurebis dros sicivisagan Tavis dacvis aucileblobam ganapiroba.
gamoiyeneba X saukunidan. amJamad
kvadratuli formisaa, aqvs sami wveti
an Zgide. wiTeli ferisaa kardinalTaTvis,
moiisfroepiskoposTaTvis da Savi ferisayvela danarCeni
RmrTismsaxurisaTvis.
beri (stareci) (Starez) [rusulad
stareciberi, ufrosi kaci]
rusuli samonastro cxovrebisaTvis damaxasiaTebeli figura. ase ewo-
beWedi
bzobis kviradRe
40
mbeWdavma, robert estienma SemoiRo.
sarwmunoeba biblias erT mTlianobad aRiqvams, Tumca literaturuli
agebulebis, istoriuli mimarTebis,
Teologiur SinaarsTa TvalsazrisiT
is mravalmxrivad da araerTgvarovnad warmogvidgeba. marTlac, bibliis wignebma, gansakuTrebiTZveli
aRTqmis teqstebma, dRevandel saboloo saxiT Camoyalibebamde jer
zepiri da Semdeg werilobiT gadmocemis xangrZlivi procesi ganvles.
amgvarad miviReT wignebi, romelTac
jer iudevelni, Semdeg ki qristianebi
wmida anu normatiul, kanonikur
wignebad aRiareben [termini kanoni
(berZ. kann) aRniSnavs sazoms da,
maSasadame, wess, normas]. kanonikuria wignebi, romelTac tradicia
mudam RmrTisgan STagonebulebad
miiCnevda. aqedan, biblia RmrTis sityvad aRiqmeba. biblia amkvidrebs im
mniSvnelobas, romelic aqvs, RmrTis
Tvalsawieridan, israelis istoriasa
da iesos istorias, eklesiis istorias misi aRmocenebis Jams da, aqedan
gamomdinare, Cvens istorias. bibliis
calkeul wignebTan mimarTebaSi terminebi pirvelkanonikuri da meoradkanonikuri XVI saukuneSi moRvawe
sisto sienelma daamkvidra, vinc Zveli
aRTqmis kanonikur wignTa Soris ganasxvava wignebi, romelTa gamo sazogado Tanxmoba arsebobda, im wignTagan,
romelTa RmrTivSTagonebul xasiaTTan dakavSirebiT saukuneTa manZilze
eWvobdnen. meoradkanonikuri wignebia:
tobiTi, ivdiTi, sibrZne solomonisi,
sibrZne ziraqisi, baruq winaswarmetyveli, pirveli da meore makabelTa,
nawyvetebi daniel winaswarmetyveli-
41
sa (3:24-90; 13; 14) da esTeris (10:416:24) wignebidan. ebraelebma maT mier
wmidad aRiarebul wignTa kanoni iavnes sinodze daamtkices daaxloebiT
qristes Semdeg I saukunis dasasruls.
masSi ar aris Sesuli meoradkanonikuri wignebi. kaTolikeTaTvis ki Zveli
aRTqmis kanoni praqtikulad am ebraul
kanonze ufro adre ganisazRvra: maT
miiRes umetesi nawili wignebisa, romlebic septuagintas berZnul versiaSi
Sedioda. axali aRTqmis teqstTa dadgena SedarebiT ufro martivi iyo da
saWoWmano mxolod ramdenime SemTxveva
gaxda. rac Seexeba bibliis enas, Zveli
aRTqma TiTqmis mTlianad ebraul enaze
daiwera. gamonakliss warmoadgenda arameulad naweri Semdegi monakveTebi:
ier. 10:11; dan. 2:4b-7:28; gam. 4:8-6:18;
7:12-26 da berZnulad dawerili sibrZne solomonisi da meore makabelTa. axali aRTqma mTlianad berZnul
enaze daiwera, garda, rogorc tradicia mowmobs, maTes saxarebisa, romlis
arameulad dawerili teqstic mTlianad daikarga. axali aRTqmis berZnuli avtografebi dakargulia da maT
Caenacvla apografebi anu gadawerili
pirebi, romelTa Sedarebisa da Zveli
Targmanebis saTanadod gamoyenebis meSveobiT swavlulebs ZaluZT, aRadginon
teqstis Tavdapirveli saxe.
bibliis ena (Lingua della Bibbia) bibliis enebia ebrauli, arameuli da Zveli aRTqmis berZnuli koine. ebrauli
wmida enad iyo miCneuli da mas sinagogaSi kiTxvisas mimarTavdenen. ebraulis monaTesave arameuli ena vaWrobasa da diplomatiaSi qristemde VI
saukunidan damkvidrda da iesos dros
bibliuri katenebi
bibliuri komisia
42
mimarTulebiT pirveli nabijebi, rasac
Semdeg mravali sxva mohyva, jer kidev
1698 wels gadaidga. am wels daarsda qristianuli codnis gavrcelebis
sazogadoeba (Society for the Propagation of Christian knowledge), 1799
wels kireligiur traqtatTa londonis sazogadoeba. am ori organizaciis SerwymiT 1804 wels Seiqmna
britanuli da ucxouri bibliuri
sazogadoeba (British and Foreign Biblic Society). misi magaliTiT imave wels
Seiqmna niurnbergis bibliuri sazogadoeba, Semdeg ki, 1805 wels, berlinis
bibliuri sazogadoeba (Berliner Bibelgesellschaft), romelsac 1814 wels
prusiis bibliuri sazogadoeba ewoda.
1812 wels StutgardtSi daarsda
Privilegierte Wurttembergische BibelAnstalt, xolo 1814 welsSachsische
Haupt-Bibelgesellschaft
drezdenSi.
sxvadasxva sazogadoebaTa Soris TanamSromlobas xeli Seuwyo bibliur
sazogadoebaTa msoflio ligis (1950)
Seqmnam, romlis mmarTveli organo
londonSi mdebareobs. protestanturi bibliuri sazogadoebis, Nurnberger Bibelgesellschaft-is paralelurad
aRmocenda (Tavdapirvelad 1805 wels,
regensburgSi) kaTolikuri bibliuri
sazogadoeba, romelic 1817 wels pius
VII-m gaauqma, im safrTxis gamo, rom
is mcdar swavlebas gaavrcelebda. amis
miuxedavad, bibliuri sazogadoebebebi kaTolike eklesiis wiaRSic damkvidrda. 1902 wels italiaSi dafuZnda saxarebis gamavrcelebeli wmida
ieronimes sazogadoeba (Pia Societ
di San Girolamo per la diffusione del
santo Vangelo), romlis porveli prezidentic iyo jakomo dela kieza, Sem-
43
dgomSi papi benediqte XV. 1983 wels
kanonierad dafuZnda italiis bibliuri sazogadoeba (Societ Biblica in
Italia, SBI), rogorc damoukidebeli
arakomerciuli qristianuli asociacia, romelic ar aris dakavSirebuli
arc erT religiur konfesiasTan da
miznad isaxavs saRmrTo werilis maqsimalur gavrcelebas am saqmisTvis Sesaferisi xerxebisa da RonisZiebebis
meSveobiT.
bizantiuri (konstantinopolis) wesi
(Rito bizantino/constantinopolitano)
aRmosavleTSi xSirad uwodeben, agreTve,
berZnul wessac. Camoyalibda konstantinopolSi, umTavresad antioqiuri wesidan, Tumca masSi aleqsandriidan da
kapadokiidan momdinare elementebic
Sevida. saukuneTa manZilze konstantinopoluri liturgiuli teqstebi berZnulidan im xalxTa enebze iTargmna,
romlebic konstantinopolis, aleqsandriisa da antioqiis patriarqTa iurisdiqcias eqvemdebarebodnen da qalkedonis rwmenas iziarebdnen. bizantiur
wess miekuTvnebian albaneli, belorusi,
bulgareli, berZeni, rumineli, italoalbaneli, rusi, ukraineli, slovaki da
sxva qristianebi.
bikentielni (Vincenziane) 1617 wels,
Tavisi
saqvelmoqmedo
saqmianobis
dasawyisSi, bikenti (vinCenco) dei
paolim (lazarelni), daaarsa Confrrie des Dames de la Charit Ratak
da martoxela sneulebze mzrunav qalTa asociacia. 1634 wels, bikenti dei
paolis da luis de mariakis iniciativiT, asociaciis safuZvelze Seiqmna qalTa kongregacia saxelwodebiT mowy-
bogomilebi
bolandistebi
44
kalvinur ideaTa gavlena SeimCneva. Cexuri erovnuli kulturis matarebelma
bohemielma Zmebma, imperator ferdinandis dros, 1546 wlis Smalkaldis
omSi monawileobaze uaris Tqmis Semdeg devna ganicades da poloneTs Seafares Tavi. 1575 wels luTerelebTan
erTad maT xeli moaweres bohemiur
mrwamss, romelic dResac warmoadgens bohemiuri evangelikuri eklesiis
safuZvels. 1781 wlamde bohemiel ZmaTa
sakrebulo naxevrad iatakqveSa moRvaweobas eweoda. 1918 wels, CexoslovakeTis respublikis daarsebasTan erTad,
bohemieli Zmebi (romelTac, agreTve,
moraviel Zmebsac uwodeben) bohemiel ZmaTa evangelikur eklesiad
Camoyalibdnen.
brahmanizmi (Brahmanesimo) indoeTis
religiuri da kulturuli cxovrebis
istoriaSi hinduizmis erT-erTi fazis
aRmniSvneli termini. n. hinduizmi; vedizmi.
breve (Breve) [laT. breve (scriptum)
mokled (naweri), mokle mimoxilva] pontifeqsis dokumenti, romelic
bulaze ufro lakonuri da naklebad
sazeimo xasiaTisaa. aRniSnulia beWdiT
sub anulo piscatoris. n. beWedi.
budhizmi (Buddhismo) aziaSi amJamad
yvelaze gavrcelebuli religia, romlis saxelwodeba momdinareobs misi
damaarseblis umaRlesi titulidan:
Bbudha (gaRviZebuli). sidharta gautama budha cxovrobda qristemde 560480 ww., daaxloebiT Crdilo-aRmosavleT indoeTSi. religia, romelsac
man safuZveli Cauyara, sxvadasxva
formiT Camoyalibda, maT Soris aR-
45
saniSnavia Zveli forma anu hinaiana,
da axalimahaiana. maT aseve mcire
oTxTvalasa da did oTxTvalasac
uwodeben, radganac maT mimdevrebi,
dabadebaTa da sikvdilTa mtanjveli
monacvleobis Semdeg, srulyofilebisa
da sruli da saboloo Caqrobisaken
(nirvana) mihyavs. budhizmis safuZveli
im sityvebSia gadmocemuli, romelic
benaresis qadagebis saxeliTaa cnobili. am qadagebaSi budha acxadebs
oTx keTilSobil WeSmaritebas, romlebicaa: a) cxovreba tanjvaa; tanjva,
faqtobriv, Tansdevs dabadebas, siberes, avadmyofobas, sikvdils da a.S.;
b) tanjvas warmoSobs ara mxolod
sicocxlisa da miseul gancxromaTa
siyvaruli, aramed, aseve, sikvdilis
daZlevis survilic; g) tanjvis gasanadgureblad unda CaixSos sicocxlis survili; d) tanjvisagan gaTavisuflebis gza adamianma rva marTebulobis dacviT unda ganvlos (`rvamagi
gza~), esenia: marTebuli rwmena; marTebuli gadawyvetileba; marTebuli
sityva; marTebuli moqmedeba; marTebuli Zalisxmeva; marTebuli azrovneba; marTebuli koncentracia. ideaTa
marTebulobas unda axldes zusti
qceva, rac aTi miTiTebis SesrulebiT
miiRweva. maTgan pirveli xuTi saero
budhistebisTvisacaa
savaldebulo:
1)ar mokla; 2)ar aiRo is, rac SenTvis ar uCuqebiaT; 3)ar imruSo; 4)ar
moityuo; 5)
ar dalio alkoholuri
sasmeli. gasxivosnebisken svlis kulminaciaa gonebrivi koncentracia (samadhi), romelic mistikuri Wvretis (dhiana) oTxi safexuris meSveobiT aRwevs
aRuwereli simSvidis mdgomareobas,
rac tanjvisa da sixarulis gadalax-
budhizmi
bula
46
bas aZlevs adamians, gonebis meSveobiT
erTmaneTisagan ganasxvavos keTili da
boroti, WeSmariteba da sicrue. adamianis gulSi dawerili bunebrivi
kanoni (Sdr. rom. 2:15) uCvenebs mas, Tu
romel gzas unda gahyves, raTa sikeTe
akeTos da sakuTar mizans miaRwios. es
kanoni gansazRvravs im pirvelad da
arsebiT normebs, romlebic marTavs
zneobriv cxovrebas. misi dasayrdenia
RmrTisyovelive sikeTis wyarosa
da msajulismorCileba da misken
swrafva da sxva adamianis, rogorc Tavisi msgavsis, gancda. Tavisi pirveladi
principebiT, bunebrivi kanoni aT mcnebaSia gadmocemuli. bunebrivi kanoni
sayovelTao da ucvlelia, miuxedavad
imisa, rom misi gamoyeneba, SesaZloa,
Zalian gansxvavebuli iyos, xolo misi
mcnebebi ki uceb ar gaxdes yvelasaTvis
cxadi da gasagebi (Sdr. CCC, 19541960).
bunebrivsmiRmieri
(Preternaturale)
[laT. praeter+natura bunebis miRma]
yovelive is, rac ar ganekuTvneba adamianis bunebas (anu mis miRma dgas).
bunebrivsmiRmieri
niWebi
ewodeba
RmrTis mier pirveli adamianebisTvis
pirvelqmnil codvamde boZebul niWebs (magaliTad, ukvdaveba, fizikuri
sijansaRe da sxv.), romlebic adamianis
pirveli Secodebis Sedegad daikarga.
meSveobiT. es tradicia ar aris mxolod sityvisa da mogonebis meSveobiT warsulis aRniSvna. gadmocemaSi
TviT mkvdreTiT aRmdgari qriste da
misi sulia Tanmswre da adamianis Tavisuflebis mosarCle esqatologiuri
xsnis SeTavazebis meSveobiT. am TvalsazrisiT, tradicia cocxali realobaa, eklesiis mier Tavis dRevandelobasa da istoriul gangrZobiTobaSi,
qristesTan da mociqulebTan erTad
gancdili sarwmunoebis cocxali realoba. maSasadame, gadmocemis cneba
eklesiis cnebas ukavSirdeba, eklesiis
im ormagi aspeqtis gaTvaliswinebiT,
romelic k. raneris sityvebiT SeiZleba gamoixatos: eklesia erTsa da
imave dros aris xsnis nayofi (maTi
erToblioba, vinc iRebs RmrTis mier
sakuTari Tavis gamovlinebas qritesa
da suli wmidis meSveobiT) da xsnis
saSualeba (sakrebulo, romelsac evaleba awmyoSi gaaaqtiuros da gadasces
xsna yvela drois adamianebs). amgvarad,
eklesiis mxridan gamocxadebis gadmocema Seesabameba tradiciis fenomens
misi yvelaze farTo gagebiT. es vatikanis II krebis damsaxurebaa, romelmac
ganacxada, rom gadmocema umTavresad
ara zepirsityvieri tradiciaa (dawerili sityvis sapirispirod), aramed
galerusi
realuri da cocxali gadmocema, romelic xorcieldeba morwmune sakrebuloSi da misi meSveobiT (DV, 8).
amgvarad, krebam kidev erTxel ganamtkica kaTolikobis formaluri principi gamocxadebasTan damokidebulebaSi: eklesia ar aris TviT gamocxadeba
da arc misi wyaro, aramed isaa misi
kanonieri gamoxatvisa da avTentikuri
interpretaciis norma da Sesatyvisi adgili. amgvarad, kaTolikobis
formaluri principi araa saRmrTo
werili, aramed cocxali, samociqulo
eklesia, romelic axorcielebs gadmocemas, romelSic povebs sakuTar adgils saRmrTo werili.
galerusi (Galero) [laT. galerus, romelic enaTesaveba sityvas galea tyavis
muzaradi] termini sasuliero pirTa
sxvadasxva tipis Tavsaburavs aRniSnavs.
esenia: mewamuli wiTeli feris papis
Tavsaburavi ori akecili, oqrosferi
zonariT damagrebuli frTiT; wiTeli
feris kardinalis Tavsaburavi gverdebze dayolebuli xuTi rigi wiTeli
abreSumis foCiT; Savi an mwvane feris
(wmida msaxurebis dros) episkoposis
Tavsaburavi, morTuli Tormeti foCiT.
galikanoba (Gallicanesimo) [frang.
gallicanisme,
rac
nawarmoebia
laTinuridan gallicanus galiuri]
safrangeTis
laTinuri
saxelwodeba.
Teologiuri
TvalsazrisiT,
galikanizmi aRniSnavs debulebaTa
kompleqss, romlebic franguli eklesiis, rogorc krebis mier marTuli
da papisagan mniSvnelovani damoukideblobis mqone erovnuli eklesiis, Tavisuflebas amtkicebs. politikuri
48
TvalsazrisiT, galikanoba aRiSnavs
safrangeTis saxelmwifos principul
dapirispirebas papTa kurializmTan da
centralizmTan. galikanobis ideaTa
damkvidreba XII saukunidan daiwyo,
rodesac safrangeTis eklesiam sul
ufro mkveTrad gausva xazi sakuTar
avtonomias, rac romisgan damoukideblobas gulisxmobda. monarqiasa da
papis xelisuflebas Soris konfliqti
ukiduresad gamwvavda bonifacius VIIIisa (1303) da filipe IV-is dros. p.
diubuasa (daaxl. 1321) da ioane parizelis (1306) rangis iuristTa mxardaWeriT, mefem SeZlo papis mimarT
Tavisi poziciis gamyareba. galikanuri
Teoriis pirvel konkretul gamoxatulebad iqca burJes dasturis ediqti (1438), romelsac saxelmwifo
kanonis Zala mieniWa. galikanobas
pirveli momakvdinebeli dartyma miayena 1801 wlis konkordatma pius VII-sa
da napoleons Soris, xolo, rogorc
Teologiuri debuleba, is sabolood
vatikanis I krebam daamarcxa papis
iurisdiqciis primatisa da ucdomlobis moZRvrebis saSualebiT.
galilea (Galilea) [laT. galilaea wina
oTaxi, vestibuli] portiki an gasasvleli, romelic Sua saukuneTa monastrebSi eklesias akavSirebda rogorc
gare atriumTan, ise SidaezosTan (n.
Sidaezo) da sasaflaosTan. misi martivi forma gvxvdeba farfasa da subiakos
wmida sqolastikas monastrebSi
galobiT warmoTqma (Cantillazione)
[laT. cantilare wamRereba, RiRini]
reCitatiur-melodiuri formis kiTx-
49
va-deklamacia, sadac punqtuacia xmis
tembris martiv cvlilebaTa meSveobiTaa miTiTebuli.
gamarTleba (Giustificazione) [laT. iustificatio] aqti, romliTac RmerTi codvil adamians aniWebs Tavis siyvarulsa
da madls (romelTa samyaroSi arseboba
da qmediToba qristes Zalam ganapiroba) da romliTac adamiani iRebs am
niWebs RmrTisadmi siyvaruliT, rac mas
codvilidan marTlad aqcevs. eklesiis
arsebobis pirvel saukuneebSi pelagianeloba faqtobrivad daupirispirda
gamarTlebis doqtrinas, raki, pelagianelobis Tanaxmad, adamians madli ara
keTilad moqcevisaTvis, aramed mxolod
qmedebaTa gasaadvileblad esaWiroeba.
am Teoriis Tanaxmad, yvelaferi Tavad
keTil nebaze iyo damokidebuli. Tumca
gamarTlebis yvelaze mkveTri kritikiT
luTeri gamovida. romaelTa mimarT
wmida pavles werilis cota naZaladevi
interpretaciis safuZvelze luTeri
amtkicebda, rom adamiani mxolod
rwmenis meSveobiT gadarCeba, radgan
Tavad gamarTlebis damsaxureba ar ZaluZs. tridentis krebaze kaTolikurma
Teologiam sagangebod aRniSna, rom
gamarTleba mxolod ieso qristes meSveobiTaa SesaZlebeli da rom RmrTis
winaSe adamianTa qmedebebs iesos damsaxureba aniWebs mniSvnelobas. marTlac,
wmida pavle amtkicebs, rom Zala aqvs
siyvaruliT moqmed rwmenas (gal. 5:6).
gamokrebili saxareba (Evangeliario)
[laT. evangeliarium] liturgiuli
wigni, romelic evqaristiis wmida sityvis liturgiis dros wasakiTx an
sagalobel saxarebiseul sakiTxavebs
gamosyidva
50
gamocxadeba
51
saukuneebSi egviptesa da palestinaSi,
rac agreTve ganapiroba wmida antonis magaliTma, romelic gandegilobis
fuZemdeblad iTvleba. n. anaqoreti.
ganTavisufleba (Dispensa) administraciuli aqti, romliTac eklesia
maTi meSveobiT, vinc amis Zalauflebas
flobs, gansakuTrebul SemTxvevaSi
wminda saeklesio kanonis dacvisagan aTavisuflebs adamians (CIC, kan.
85). bunebrivia, ar SeiZleba arsebobdes RmrTaebrivi samarTlis kanonTa
dacvisagan gaTavisufleba.
ganTavisuflebis Teologia (Teologia
della liberazione) calkeul TeologiaTa STamagonebeli programa zogierT
qveyanaSi, sadac mdidrebsa da Raribebs
Soris gansxvaveba metismetad TvalsaCinoa (laTinuri amerika). azrovnebis
es mimarTuleba ganmtkicda agreTve
rasizmis (amerikis SeerTebuli Staebi,
samxreT afrika) da qalTa moZraobebis konteqstSi, romelTac maskilisturi kulturisagan gaTavisuflebis
swrafva axasiaTebs. ganTavisuflebis
Teologiis calkeuli gamoxatulebebi
ierarqiasTan konfliqtSi aRmoCnda.
sarwmunoebis kongregaciam amasTan dakavSirebiT ori dokumenti gamoaqveyna:
darigeba ganTavisuflebis Teologiis calkeul aspeqtebze (1983 wlis
6 agvisto) da darigeba qristianul
Tavisuflebasa da ganTavisuflebaze
(1986 wlis 22 marti), romlebic avsebs
erTmaneTs. ufro zusti iqneboda msjeloba ganTavisuflebis Teologiebze,
radganac es saxelwodeba aerTianebs
araerT mimdinareobasa da pozicias.
gankaceba n. ganxorcieleba.
gansacdeli
gankveTa (Scomunica) [laT. excommunicare (morwmuneTa) garicxva ziarebidan] pirveli da yvelaze mZime
gamajansaRebel sasjelTagan, romlebsac eklesia gansakuTrebiT mZime danaSaulisaTvis awesebs (apostazia, eresi,
sqizma, aborti...). gankveTa gulisxmobs
morwmunis gariyvas saeklesio Tanaziarebis sisrulidan, riTac is moklebulia sulier sikeTes da SezRudulia
uflebebSi. gankveTils ar SeuZlia:
a) monawileoba mRvdelmsaxuris statusiT sajaro kultis arc erT aqtSi;
b) saidumloTa aRsruleba an miReba;
g) saeklesio movaleobaTa, msaxurebaTa
aRsruleba da mmarTveli aqtebis gamocema, romlebic, mis mier maTi gamocemis SemTxvevaSi, arakanonierad gamocxaddeboda (CIC, kan. 1331, naw. 1).
ganmwmedeli eklesia (Purgante, Chiesa) aRniSnavs gardacvlilTa erTobliobas,
romlebic
salxinebelSi
ganiwmidebian (Sdr. CCC, 954).
ganrTxma (Prostrazione) [laT. prostratio] iatakze an miwaze mTlianad
ganrTxmuli sxeulis mdgomareoba,
romelic SeiZleba gamoxatavdes morCilebas, sinanuls, did tkivils an vedrebas. dawesebulia did paraskevs da
kurTxevis ceremoniaTa dros.
gansatevebeli (Esequie) [laT. exsequiae, zmnidan exsequi ukan wasvla] micvalebulTaTvis gankuTvnili
locvebi da religiuri wesebi.
gansacdeli (Tentazione) [laT. temptatio (zmnidan temptare, cda, sinjva)] SeiZleba niSnavdes vinmes gamocdas an borotebisaken biZgebas. Rmer-
gansawmedeli
52
radRebiT ganxilvas, romlebic gansazRvrul gadawyvetilebaTa miRebas ganapirobebs, imgvarad, raTa SesaZlebeli
iqnes RmrTis miTiTebebis (romlebic
qristesa da eklesiaSi cxaddeba) adamianur instinqtTagan an RmrTis sulis sawinaaRmdego boroti Zalebis
biZgTagan gansxvaveba. garCeva, rogorc
rwmenasa da RmerTTan da sxva adamianebTan erTianobaSi winsvlis Sedegi,
agreTve aris gansakuTrebuli qarizma (1 kor. 12:10), romelsac floben
mcireni yvelas sasargeblod (sulTa
garCeva).
gasinjva (Scrutini) [gvianlaT. scrutinium, nawarmoebia sityvidan scrutari
Seswavla, gamokvleva] zrdasrulTa naTlobisTvis mosamzadebeli katexezis etapebi, anu gamocdebi. amasTanave,
gansazRvravs neokatexumenTa gzas.
gaudete (Gaudete) [laT. gaudere-s
(tkboba, sixarulis gancda) brZanebiTi kilos mravlobiTi ricxvis
meore piri] adventis mesame kviradRis saxelwodeba. saxelwodeba momdinareobs wirvis Sesavali antifonis
pirveli sityvidan, romelic filipelTa mimarT wmida pavles werilidanaa
aRebuli: maradis ixareT ufalSi...
(4:4).
gaumaZRroba (Gola/golosit) [laT.
sityvidan gula] Svid mTavar mankierebaTagan erT-erTi.
mdgomareobs
sakvebis uzomo da xarb miRebaSi (romelic, amgvarad, saSualebidan miznad
gadaiqceva).
gauwmidureba (Sacrilegio) [laT. sacrilegium (sityvidan sacer, wmida+le-
53
gium, zmnidan legere daWera, wvdoma)] wmida an religiuri wesiT
wmidayofili piris, adgilis an sagnis
profanacia (Sdr. CCC, 2120).
gayola (Sequela) [gvianlaT. sequela,
nawarmoebia sityvidan sequi gayola,
midevneba] bibliur ganzomilebaSi
gamoxatavs morCilebis damokidebulebas, romelic simbolurad RmrTis
gayoliT gadmoicema (dab. 5:22.24; 6:9;
17:1). mociqulebi da mowafeebi pirdapiri mniSvnelobiT gahyvnen iesos misi
moxmobis Tanaxmad (maT. 8:19, Smd; 10:37,
Smd.; 19:16-22; mark. 1:17, Smd.; 2:14; luk.
14:26). yvela qristiani moxmobilia,
gahyves qristes, miiRos misi sityvebi
(ioan. 8:12; 10:4), mihbaZos mis qcevas
(rom. 8:29; 1 petr. 2:21) msxverplSewirvamde (maT. 16:24; ioan. 13:36) da miendos
mas sruli rwmeniT (ioan. 4:42; 6:67,
Smd.; 8:31; 11:44-50).
gacxadeba (Epifania) [berZ. epiphneia gamocxadeba, gamovlineba]
berZnul cnebas aqvs sayovelTao aRiarebis garemoSi Zlevamosili Sebijebis mniSvneloba da is mefis an imperatoris mosvlas aRniSnavda. amave
dros, termini aRniSnavda, agreTve,
RmrTaebis gamocxadebas an mis saswaulebriv Carevas. axal aRTqmaSi
gacxadeba aRniSnavs iesos gamocxadebas adamianuri ieriT (ioan. 1:14; 2:1; 2
tim. 1:10...) mogvTa winaSe (maT. 2:1, Smd.),
da, umTavresad, parusiaSi (1 tim. 6:14;
2 tim. 4:18; tit. 2:13). Zvel aRTqmaSi
RmrTis gamovlinebebTan dakavSirebiT
n. Teofania. gacxadebis dResaswauli,
romelic 6 ianvars aRiniSneba, aRmosavleTSi aRmocenda rogorc uflis
gelasiseuli kondaki
generali
54
Sedgeba ori gansxvavebuli nawilisagan: pirveli maTgani Seicavs sityvebs,
romlebic warmoTqves mTavarangelosma
gabrielma (`gixaroden, mimadlebulo,
ufali SenTana~ (luk. 1:28)) da elisabedma (`kurTxeul xar Sen dedaTa
Soris da kurTxeuli ars nayofi muclisa Seni~ (luk. 1:42)). locvis
meore nawili RmrTis dedisadmi meoxebisaTvis eklesiis vedrebaa. locvis
es nawili XIV-XV saukuneebis ganmavlobaSi Camoyalibda. gixarodenis amJamindeli forma 1568 wels papma pius
V-m daamtkica.
glaxakTa ordenebi (Ordini mendicanti) religiuri ordenebi, daarsebuli
umkacresi sazogado da pirovnuli
siRatakis idealis gansaxorcieleblad.
viwro gagebiT glaxakTa ordenebia:
franciskelTa, dominikelTa, avgustinel gandegilTa da karmelelTa.
maTi aRmoceneba siRatakis moZraobebs
ukavSirdeba. glaxakTa ordenebi uars
acxadebdnen sazogado sikeTis flobaze, maTi saarsebo wyaro iyo ordenis
wevrTa Sromis nayofi da miRebuli
Sesawiravi (amitomac ewodebodaT maT
glaxakebi, mTxovnelni). samonastro
ordenTagan gansxvavebiT, isini ar
icavdnen ucvleli adgilis wess.
gnosisi/gnosticizmi (Gnosi/gnosticismo) [berZ. gnostiks, zedsarTavis
forma saxelidan gnsis Semecneba]
farTo moZraoba, romelic filosofiur, Teosofiur, mistikur, religiur da sxva elementebs moicavs. warmoSobiT qristianobamdeli es moZraoba
qristianul xanaSi eresad Camoyalibda, rogorc mcdeloba, imisa, rom mka-
55
crad subieqturi xedviT xsna dayvanil
iqnas adamianissamyaroSi arsebuli
RmrTaebrivi
naperwklisgadarCenamde gnosisis meSveobiT, racaa Semecneba adamianis namdvili zeciuri arsebisa da gadamrCenel-gamomcxadeblis
mier misTvis dasaxuli gzisa. 1946 wels
nag hamadiSi (egvipte) gnostikuri
biblioTekis aRmoCenam xeli Seuwyo
gnosticizmis ufro Rrmad Seswavlas,
romelic manamde mxolod calkeuli
qristiani mwerlebis (ireneosi, ipolite da sxv.) mowmobaTa saSualebiT
iyo cnobili.
golgoTa (Calvario) [gvianlaT. calvarium (momdinareobs gamoTqmidan
calvariae locus Tavis qalis adgili),
kalki aram. sityvisa Gulgaltha] adgili ierusalemis galavans miRma, sadac jvars acves ieso (Sdr. ioan. 19:17).
arameuli sityva Gulgaltha Tavis
mxriv nawarmoebia ebraulidan Gulgoleth,Tavis qalis formis goraki. am
saxelwodebas origene imiT xsnis, rom
iq adamis Tavs qala iyo damarxuli
(PG, 13, 1777). am mosazrebas aseve iziareben wmida epifane da wmida ieronime
(PG 41, 844; PL 22, 485). imperatorma
konstantinem am adgilas wmida saflavis taZari aagebina.
gomarizmi (Gomarismo) holandiuri
kalvinelobis Teologiuri mimdinareoba, romlis saxelwodebac protestanti Teologis, franc gomaris
(1565-1641) saxelidan momdinareobs. iakob harminiusis sapirispirod, gomari
winaswargansazRvrulobis
mkacri
ganmartebis momxre iyo. es ganmarteba
gulisxmobda, rom Tavisi RmrTaebrivi
grigoliseuli (grigorianuli)
yovlisSemZleobis
gansamtkiceblad
RmerTma jer kidev adamis mier pirveli codvis Cadenamde gansazRvra adamianTa bedi. gomaris momxreTa moZraoba
namdvil Teologiur-politikur partiad Camoyalibda, romelsac, agreTve,
mowinaaRmdegeT uwodebdnen, rac
maTi moZRvrebis harminizmis debulebebTan dapirispirebaze miuTiTebs. gomaristebma miaRwies kidec harminelTa
dagmobas dordrextis erovnul krebaze (1618-1619).
graduali (Graduale, libro liturgico)
Seicavs wirvis monacvle sagaloblebs,
anu introits (Sesavali antifoni),
graduals, aleluias muxlTan erTad
(didmarxvis dros kinawyvets saxarebidan), Sewirulobisa da ziarebis
Sesatyvis sagaloblebs grigorianuli melodiebis TanxlebiT. Graduale
romanum Sesabamisad gamoiyeneba
im eklesiebSi, romlebsac aqvT saTanado teqnikuri donis mgalobelTa
skola yvelaze kazmul melodiaTa
Sesasruleblad (Graduale romanum,
Praenotanda, n.2, ed. typ., altera, Vat.,
1975, p. VII). xolo Graduale simplex
warmoadgens krebuls ufro martivi
sagaloblebisa, romlebic gankuTvnilia mcire zomis eklesiebSi Sesasruleblad, sadac SedarebiT rTulia Graduale romanum-is kazmul melodiaTa
Sesruleba (iqve, n. 2, VIII).
grigoliseuli (grigorianuli) (Gregoriano) yovelive, dakavSirebuli
saxel grigolis matarebel papTan: a)
grigolis (grigorianuli) galoba;
romauli wesis liturgiuli galoba;
misi saxelwodeba momdinareobs wmida
56
grigoliseuli reforma
mefeTa, mTavarTa da didebulTa mxridan episkoposebisa da abatebis daniSvnas (saero investitura) da am saeklesio wodebaTa miniWebis borotad gamoyenebas (simonia). papi, amave dros, SeebrZola nikolozelobas da mtkiced
icavda eklesiis saxelmwifosagan damoukideblobas, metic, acxadebda, rom
adamianSi sulis sxeulze batonobis
msgavsad, eklesiac saxelmwifoze unda
yofiliyo aRmatebuli (papis monarqiis erTgvari saxeoba). es ideebi papis xelisuflebasa da imperias Soris
mwvave konfliqtis safuZvlad iqca,
romelsac investituraTa brZola
ewoda. misi gadawyveta mxolod mogvianebiT, vormsis konkordatis meSveobiT (1122) moxerxda.
grigoliseuli wyali (Acqua gregoriana) wylis, Rvinis, marilisa da ferflis naerTi, romelic sakurTxevelTa
da eklesiaTa kurTxevis wesSi gamoiyeneba.
gulisxmiereba n. lmobiereba.
gulisxmisyofa n. lmobiereba.
gulmowyalebis saqmeni (Opere di misericordia) moyvasis mimarT gulmowyale
qmedebebi, romelTa meSveobiTac qristiani axorcielebs iesos swavlebas:
iyaviT gulmowyaleni, iseve, rogorc
Tqveni mamaa gulmowyale (luk. 6:36).
gulmowyalebis saqmeni xorciel da
sulier qmedebebad daiyofa. pirvel
kategorias ganekuTvneba: a) mSierTa dapureba; b) mwyurvalTa wyurvilis mokvla; g) SiSvelTa Semosva; d) mgzavrTa
dabinaveba; e) avadmyofTa monaxuleba;
v) patimarTa monaxuleba; z) gardacv-
57
guru
gegma.
gumbaTis
arqiteqtonikuli
problemis centralurobas gaesva xazi
aRorZinebis xanaSi, rac, agreTve, axlebur gadawyvetaTa STamagonebel biZgad
iqca (bruneleskis gumbaTebi florenciaSi da miqelanjelos mier Seqmnili
romis wmida petres bazilikis gumbaTi).
guru (Guru) [sansk.] hinduizmSi
aRniSnavs sulier maswavlebels, xelmZRvanels. adamiani, romelmac ukve miaRwia Sinagan simSvidesa da sibrZnes
da mowafeebs mis misaRwevad gasavlel
gzas aswavlis.
59
damsaxureba
damRa
60
istoriaSi is erT-erT umdidres da
umniSvnelovanes terminadaa miCneuli.
Cinurma filosofiam jous dinastiis
mmarTvelobis (daaxl. qristemde 1112249) meore naxevarSi daiwyo Camoyalibeba im dros qveyanaSi gamefebuli
zneobrivi da politikuri qaosis sapasuxod. CineTis problemaTa gadaWris
gzebi sxebTan erTad konfucimac (kun
ci; qristemde 551-479) dasaxa. konfucis Tanaxmad, daos damaxasiaTebeli niSania aRmatebuli adamianis (Cun cu)
ideali, romlis Sinagani arsi keTilganwyobiTa da humanurobiT (Jen) xasiaTdeba, fenomenuri garegani xateba ki
keTili qcevis wesebs (li) emorCileba.
aRmatebul adamianad qceva sakuTari
gzis xorcSesxmas niSnavs, Tumca daos
sxvadasxva koncefcia arsebobs. magaliTad, kanonTmcodneTa mosazrebis
Tanaxmad, gza mWidro kavSirSia mkacri
kanonis sayovelTao gavrcelebasTan.
kanonTmcodneni warmoadgendnen moazrovneTa jgufs, romlebmac daos mniSvneloba gaaRrmaves. maTi moZRvreba
daoizmis saxeliTaa cnobili, Tavad
moazrovneebs ki daoistebad moixsenieben. Cinuri tradiciis Tanaxmad,
daoizmis damaarsebeli iyo lao Zi
(qristemde VI s.). wigni dao de Zini,
romlis avtoradac mas miiCneven, iuwyeba, rom dao gamouTqmelia da mTeli
yofnis amosaval wyaros warmoadgens.
sxvagvarad rom vTqvaT, daoizmSi dao
iqceva metafizikur kategoriad, romelic aRniSnavs sawyis SemoqmedebiT
elements, saidanac iRebs dasabams samyaro. TavisTavad is sruliad transcendentulia, Tumca misi energia
anu Zala (de) bunebaSi gamoixateba.
rogorc transcendenturi, dao ima-
61
nenturTanaa dakavSirebuli da adamians aZlevs saSualebas, mihyves gzas.
samyaros Sesaxeb daoisturma gansjam
lao Zis usaxelo pirvelsawyisi principis da msgavs gansjas TandarTuli
vu veis midgomis aRmoCenisaken ubiZga.
sityvasityviT vu vei umoqmedobas niSnavs, Tumca ara qmedebis klebis TvalsazrisiT, aramed TvalTmaqcobis gareSe
moqmedebas, TviT moqmedebis monobaSi
moqcevis gareSe moqmedebas. cxovrebis
wesi harmoniulad unda ewyobodes gzas,
romelic kavSirSia ZalasTan (de): am
ukanasknelis wyalobiT ki, sayovelTao
dao gamoxatulebas povebs da konkretulobas iZens. mogvianebiT juan Zim
gaiziara lao Ziseuli daos, rogorc
samyaros sawyisisa da misi warmmarTvelis, centraluri cneba. juan Zis mTavari sakiTxi SeiZleba ganisazRvros,
rogorc absoluturi bednierebis
Zieba, bednierebisa, romlis misaRwevadac saWiroa sakuTar Tavsa da samyaros Soris gansxvavebis gadalaxva da
srulyofili gziT daosTan SeerTeba.
daoisturi religia, miuxedavad lao
Zis (rogorc adamianis, ise misi naSromis) Tayvaniscemisa, misi moZRvrebis radikalur interpretacias gvTavazobs,
iseve, rogorc es moxda juan Zis moZRvrebasTan dakavSirebiT. daoisturi
religia xSirad igivdeboda ukvdavebis,
agreTve, fizikuri ukvdavebis, ZiebasTan, romlis misaRwevadac magiur nayenebs da iogas iSveliebdnen. aqedan
daedo dasabami religiur
seqtebs,
romelTa Sorisac iyo agreTve egreT
wodebuli zecis moZRvris seqta. is
umTavresad samxreT CineTSi gavrcelda
da kargi organizaciiT gamoirCeoda:
moZRvrebi memkvidreobiT iRebdnen am
dawindva
deda eklesia
62
devocionalebi (Devozionali) yovelive is, rac saWiroa meditaciisa da
religiuri RmrTismosaobis gasaadvileblad. rogorc wesi, aseTebad miiCneva piradi moxmarebis religiuri
sagnebi: mcire zomis saRmrTo gamosaxulebani, jvrebi, medalionebi da sxva.
amuletebisagan (avgarozTagan) gansxvavebiT, romelTac magiuri (jadosnuri) Zala miewereba, devocionalebs
TavisTavad ar gaaCniaT rame Rirebuleba da qmediTi Zala.
deizmi (Deismo) [laT. sityvidan deus
RmerTi] deizmi aRiarebs RmrTaebis
racionaluri Semecnebis SesaZleblobas da uaryofs gamocxadebuli
religiis aucileblobas, riTic gansxvavdeba Teizmisagan. deizms XVII saukuneSi herbert de Cerberim Cauyara
safuZveli, misi principebi lokma
gaavrcela da inglisurma da frangulma ganmanaTleblobam gaiziara.
deisusi (Desis) [berZ. Suamdgomloba, qomagoba] tipuri xati, moTavsebuli klasikuri kankelis centrSi, romlis SuagulSic gamosaxulia qriste
pantokratori (=yovlis momcveli da
myrobeli), mis marjvnivmisi deda
mariami, marcxnivmavedrebeli ioane
naTlismcemeli.
dekalogi (Decalogo) [berZ. dka
lgoi aTi sityva, rac wmida ireneosma gadaakeTa deklogos-ad, Semdeg
laTinurSi damkvidrda forma decalogus] RmrTis mier mosesTvis sinais
mTaze micemuli aTi mcneba, romlebic
RmerTsa da mis xalxs Soris aRTqmis
mTavar qartias warmoadgens. Cvenamde
dekalogis orma teqstma moaRwia: gam.
20:2-17 da rjl. 5:6-21.
63
dekanozi (Decano) [gvianlaT. sityvidan decanus, romelic nawarmoebia
saxelidan decem aTi, (Tavdapirvelad aRniSnavda aTkaciani jgufis
meTaurs)] piri, romelic Tanamdebobaze yofnis, msaxurebis xangrZlivobisa Tu asakis gamo kolegebs Soris
pirvel adgils ikavebs. kardinalTa
kolegiis dekanozs irCeven romaul
eklesiaTa wodebaminiWebul kardinalTa Soris. igi amave kolegias Tavmjdomareobs da miiCneva primus inter
pares. misi movaleobaa arCeuli papis
episkoposad kurTxeva, Tuki is am wodebas ar atarebs. sakra rotas (kaTolike eklesiis umaRlesi sasamarTlo)
dekanozia yvelaze xandazmuli promociis auditori. dekanozi (an adgilobrivi vikariusi, an mTavarxucesi) ewodeba agreTve adgilobriv vikariatSi
ganwesebul mRvdelmsaxurs (CIC, kan.
553 naw.1), vinc sadiocezo episkoposis
erT-erTi uaxloesi TanamSromelia.
dekretaliebi (Decretali) [laT. (litterae) decretales dekretTa Semcveli
werilebi] ase ewoda umTavresad papis
mkafiod gamoxatul pozicias garkveuli praqtikuli problemebis gamo
wamoWril sakiTxebTan dakavSirebiT.
CvenTvis cnobili, Tumca ar Semonaxuli pirveli dekretalia papis siriciusis 385 wliT daTariRebuli dokumentia. droTa ganmavlobaSi gaCnda erTi
an meti papis dekretaliaTa Segrovebis
aucilebloba stabiluri da moqmedi
normebis Camoyalibebis mizniT. mniSvnelovani iyo grigol IX-is, bonifacius VIII-isa da klemente V-is dokumentTa oficialuri krebulebi,
radganac isini iqcnen kanonikuri
demonizmi
dencingeri
64
ritmuli moZraoba da cekvac uwyobs xels. zogierT xalxSi (TurqeTi,
albaneTi) derviSTa saZmoebi daiSala.
amis mizezi isic gaxda, rom isini progresisadmi mtrulad ganwyobil Zalad
miiCnies. dRes termini xSirad dadamcirebeli mniSvnelobiT ixmareba.
diakvnoba (Diaconato) [berZ. dikonos msaxuri] aRniSnavs mRvdlobis
saidumlos erT-erT safexurs (danarCeni oria: xucesoba da episkoposoba).
diakvnoba dakavSirebulia ierusalemis
adreul qristianul sakrebuloSi arsebul Svidis arCevis tradiciasTan
(Sdr. saqm. 6:1-6), romelic msaxurebis
Rrma suliskveTebiT iyo gamsWvaluli.
jer kidev egnate antioqieli saubrobs diakvnobaze, rogorc liturgiul msaxurebasa da samwyso saqmianobaSi episkoposebisa da samRvdeloebisadmi daqvemdebarebul gansakuTrebul
wesze. Lumen gentium-is Tanaxmad (29),
diakvnis movaleobaa, sazeimod aRasrulos naTloba, Seinaxos da gasces
evqaristia, eklesiis saxeliT daeswros
qorwinebas da akurTxos is, sikvdilis
win aziaros momakvdavni, saRmrTo werili waukiTxos morwmuneebs, aRzardos
da damoZRvros xalxi, uxelmZRvanelos
RmrTismsaxurebasa da morwmuneTa
locvas, aRasrulos saidumloni, waruZRves panaSvidisa da dakrZalvis wess.
garda amisa, diakons evaleba saqvelmoqmedo saqmianobis ganxorcieleba da
episkoposis mier misdami mindobili
yvela amocanis Sesruleba. vatikanis
II krebam aRadgina diakvnoba, agreTve,
rogorc mudmivi wesi (da ara mxolod
rogorc xucesobisaTvis mosamzadebeli safexuri) da daadgina am wodebis
65
dideba mamasa
66
didebisa
67
dikasteriebi n. romis kuria.
diocezi (Diocesi) [berZn. diokesis,
nawarmoebi zmnidan diokein saxlis marTva; Semdeg laTinurSi damkvidrda dioecesis] RmrTis xalxis
erTi nawili, romelze samwyso zrunvac episkoposs evaleba (CD, 11; Sdr.
CIC, kan. 369) da Semoifargleba
gansazRvruli teritoriiT, imgvarad,
rom moicvas am teritoriaze mosaxle
yvela morwmune (CIC, kan. 372). termini saero sazogadoebidan iqna nasesxebi: qristes Sobamde daaxloebiT
IV saukuneSi am sityviT aRiniSneboda
finansuri administracia, romelsac
mosamarTle ganagebda, xolo romis
imperiaSi, diokletianes dros diocezi vikariusisadmi daqvemdebarebul
provinciaTa (Tavdapirvelad 12, Semdeg
ki15 provinciis) erTobliobas ewodeboda. qristianobis sawyis periodSi
diocezs uwodebdnen eklesias (antioqiis eklesia, efesos eklesia da a.S.),
rac Seesabameba dRevandel calkeul
eklesias, romelzec saubrobs saeklesio kreba (CD, 11). sadiocezo episkoposs ewodeba rigiTi (ordinario)
radganac diocezs Cveulebrivi anu
ara samociqulo memkvidreobis ZaliT
sxvaTagan delegirebuli ZalauflebiT
ganagebs. vrcel diocezebSi episkoposs
SeiZleba hyavdes erTi an ori damxmare episkoposi. paps aqvs Zalaufleba
daaarsos da gaauqmos diocezi an saxe
ucvalos mas.
diptiqi (Dittico) [berZ. sityvidan
dptychos, orad mokecili] erTmaneTTan saxsriT anjamiT dakavSirebuli
ori xis an spilos Zvlis dafa, maTze
diurnali
gamosaxuli wmida xatebiT, romlebic eklesiebSi ifineboda. V saukunidan diptiqze Tavsdeboda, agreTve,
CamonaTvali eklesiis maRali wodebis
cocxali an gardacvlili pirebisa,
romlebic, SesaZloa, wirvis kanonSi
moixseniebodnen. sanaTlobo diptiqi
monaTvlis kandidatTa sias Seicavda.
direqtoriumi (Direttorio) [laT. sityvidan directorium, romelic nawarmoebia sityvidan director direqtori] saeklesio kalendari, romelic
Seicavs miTiTebebs wirvis aRsrulebasa
da JamTa liturgiasTan dakavSirebiT.
aseve ewodeba, agreTve, RmrTivSewiruli cxovrebis instituciebis wesdebaTa damxmare da gamoyenebiT kodeqss,
romlis normebic drois moTxovnaTa
Sesabamisad SeiZleba iqnes gadaxeduli
da Sesworebuli. amisaTvis sakmarisia
mTavari kapitulumis Tanxmoba.
disciplinatebi (Disciplinati) [laT.
zmnidan discere swavla] etimologiuri TvalsazrisiT, termini miemarTeba
yvela adamians, vinc monaniebis an asketuri mizniT disciplinas imtkicebs.
ufro specifikuri da viwro mniSvnelobiT, istoriulad aRniSnavda XIII
saukuneSi monaniebis moZraobaTa mimdevrebsa da momxreebs (maT, agreTve,
ewodebodaT flagelantebi, batutebi
da kapuCatebi). am SemTxvevaSi disciplina aRniSnavda rogorc monaniebis
xasiaTis
gansakuTrebul
damsjel
zomas, ise saSualebas, romliTac is
xorcieldeboda (drekadi wkepla, bawris maTraxi da sxva).
diurnali (diurnale) [laT. sityvidan
diurnus] JamTa liturgiis mxolod
dogma
68
bas, tanjvasa da sikvdils da isinic
ubralo moCvenebiTobamde dahyavda. am
tendenciis pirveli niSnebi ukve axal
aRTqmaSia damowmebuli (Sdr. 1 ioan.
4:2; 2 ioan. 7), misi yvelaze gamoCenili
warmomadgenlebi iyvnen: svimeon mogvi,
basilide, gnostikosebi (n. gnosticizmi), gansakuTrebiTvalentinelni,
maniqevelni (n. maniqeveloba) da sxva.
dolCinoelni (Dolciniani) eretikos
fra dolCinos (1250-1307) mimdevrebi,
romlebic suli wmidis mefobis xanis dadgomas elodnen. mociqul
Zmebad an ubralod mociqulebad
wodebuli dolCinoelni sastikad
akritikebdnen eklesias.
dominikelni (Domenicani/e) mqadagebel monazonTa ordenis wevrebi
(Ordo Fratrum Praedicatorum), romelic wmida dominike guzmanma (1221)
daaarsa qadagebis meSveobiT qristiani
xalxis sulieri simwiris aRmofxvrisa
da albigoelTa eresis winaaRmdeg brZolis mizniT. 1216 wels papma honorius III-m oficialurad aRiara wmida
avgustineseul wesdebaze dafuZnebuli
dominikelTa ordeni, momdevno wels ki
mis wevrebs maTi sagangebo mowodebis
gamomxatveli mqadagebelTa wodeba
daudgina. am misiisaTvis dominikeli
moweseni RmrTis sityvis safuZvliani
SeswavliT emzadebodnen, misiis ganxorcieleba ki gamoixateboda maT mier
am sityvis dauRalavi qadagebiT yvelas da, gansakuTrebiT, ukiduresad
gaWirvebulTa samsaxurSi. dominikelTa
safuZvliani codnis dasturia is faqti, rom maT swrafad daikaves parizis
universitetis prestiJuli Teologiis
69
kaTedra (sadac aswavlidnen albert
didi da Toma akvineli) da boloniis
universitetis saeklesio samarTlis
kaTedra. amasTan, maT miiRes inkviziciis tribunalTa marTvis ufleba, sadac
calkeulma dominikelebma arasaxarbielo roli Seasrules, xolo XIV
saukunidan moipoves papis Teologiuri mrCevelis Tanamdebobis dakavebis
ufleba (maestro del Sacro Palazzo).
dominikelTa ordenma ueWvelad didi
wvlili Seitana Sua saukuneTa Teologiuri mecnierebis ganviTarebaSi (n.
sqolastika). sakmaod nayofieri iyo,
agreTve, maTi misioneruli saqmianoba.
wmida dominikem daaarsa meore ordeni
(gandegil dominikel monazonTa ordeni). monazvnebs locviTa da monaniebiT
unda SeewyoT xeli dominikelTa misiisaTvis. mogvianebiT dominikelTa
mesame ordenic aRmocenda. amJamad
dominikelTa ordeni mTel msoflioSi
arsebuli 42 provinciisa da daaxloebiT 7500 wevrisagan Sedgeba.
domusi (duomo) (Duomo) [laT. sityvidan domus (domini) (uflis)
saxli] ase ewodeboda adgilobrivi
eklesiis damaarseblis samyofels. Semdeg es saxeli Tavad taZarsac mieniWa. rodesac duomo saepiskoposo samyofels emTxveva, mas sakaTedro taZars uwodeben.
don (Don) [arqauli sityvidan donno,
momdinareobs sityvidan domnus, da
sinkopirebuli formaa laT. sityvisa
dominus ufali] saxels wamZRvarebuli sapatio wodeba, romliTac
mRvdelmsaxurebs mimarTaven. gamoiyeneba aramxolod saeklesio wreebSi.
doqsologia
druzebi
70
dResaswauli (Festa) [laT. festa, saSualo sqesis mravlobiTi ricxvis forma,
Sesatyvisi sityvisa festus (dies) sadResaswaulo, sazeimo, wmida (dRe)]
qristianTaTvis dResaswaulis mizezi
qristes movlenaa, romlis aRniSvnidanac iRebs dasabams yvela qristianuli dResaswauli, dawyebuli aRdgomis
dResaswaulidan, romelic liturgiuli wlis mTavari movlenaa. aRdgomis
saidumloeba aRiniSneba yovel kviradRes, uwinares sadResaswaulo dRes,
romelic, samociqulo tradiciis
Tanaxmad, mTel eklesiaSi unda iqnes
daculi. unda aRiniSnos, agreTve, sxva
sadResaswaulo dReebi, rogorebicaa:
uflis Soba, naTlisReba, uflis amaRleba, qristes uwmidesi sxeulisa da
sisxlis dResaswauli, RmrTis wmida
mSobel mariamis dResaswauli, misi
ubiwo Casaxvisa da aRyvanebis dResaswauli, wmida iosebis, wmidanebis
petresa da pavles, yvelawmidas dResaswaulebi (CIC, kan. 1246, naw. 1).
am dReebsa da kviradRes morwmuneebi
valdebulni arian, monawileoba miiRon evqaristiaSi, Tavi aaridon muSaobasa da sxva saqmianobas, romelic maT
RmrTis kultisagan aacdens, sazeimo
dRis sixaruls aferxebs da gonebisa
da sxeulisaTvis aucilebel dasvenebas
uSlis xels (CIC, kan. 1247).
ebionitebi (Ebioniti) [ebr. sityvidan ebjnm Raribebi] iudeurqristianuli heterodoqsuli mimdinareobis wevrebi, romlebic Rataki
cxovrebis wess misdevdnen. gavrcelebulni iyvnen 70 wlis Semdeg, palestinaSi, siriasa da egvipteSi. ebionitebs
ar swamdaT qristes RmrTaebrioba da
ar aRiarebdnen wmida pavles werilebs,
visac gandgomilad miiCnevdnen.
ebraelebi (Ebrei) eTnikuri jgufi,
romelic yeberis xaziT semisgan iRebs
dasabams (dab. 10). egviptelTa, filistemelTa da ucxoelTagan gansasxvaveblad, bibliaSi maT ebraelebi ewodaT.
semituri warmoSobis es xalxi qristes
Sobamde XVIII saukuneSi (n. patriarqTa xana) palestinaSi damkvidrda da
qristes Sobamde XIII saukunidan (n.
gamosvla) farTod gavrcelda mis
teritoriaze. ebrael xalxs mravali
gansacdeli xvda wilad, maT Soris
ierusalemis dangreva (qristes Sobidan
70 weli). ebraeli xalxi ara imdenad
rasobrivi, ramdenadac kulturul-religiuri niSnebiT gamoirCeva, radgan
is sakuTar Tavs iahves, israelis
RmrTis, mier rCeul xalxad miiCnevs
(Sdr. gam. 3:18; 5:3). israeli kidev erTi
damkvidrebuli saxelia ebraelebisa,
egzegetikosi
Teologiuri disciplinis, daxasiaTeba migvaniSnebs, rom ganmartebisas yuradReba eqceva ara mxolod
samecniero xasiaTis moTxovnilebebs,
aramed, agreTve, gamocxadebul WeSmaritebasa da mis sakiTxebs. im wesTa
sistematuri erToblioba, romelTac
egzegetika unda daeqvemdebaros, hermenevtikas Seadgens. qristianul egzegetikas didi xnis istoria aqvs. samociqulo mamebi (I saukunis dasasruli
da II saukunis dasawyisi), miuxedavad
imisa, rom maT srulyofili komentarebi ar dauweriaT, Zveli aRTqmis
nawyvetebis citirebisas xSirad maT
sakuTar ganmartebebsac urTavdnen. IIIIV saukuneebSi ukve namdvili egzegetikuri skolebi arsebobda, magaliTad,
aleqsandriisa (klemente aleqsandrieli, origene) da antioqiis (ioane
oqropiri, Tevdore mofsuesta) skolebi. Tanamedrove samyaroSi bibliis Seswavlas xeli Seuwyo agreTve vatikanis
II krebisa da eklesiis calkeuli mniSvnelovani dokumentebis gamoqveynebam.
kerZod, vatikanis II krebis dadgenileba Dei Verbum (1965) egzegetikuri
kvlevebis waxalisebisa da xelSewyobis
didi muxtis matarebelia.
egzegetikosi (Esegeta) [berZ. exegets] pirovneba, romelic egzegetikas,
RmrTis sityvis Seswavlas uZRvnis Tavs.
edemi (Eden) [ebr. siameTa baRi] bibliuri aRniSvna miwieri samoTxisa, sadac, bibliis Tanaxmad, Cveni Soreuli
winaprebi cxovrebdnen (dab. 2:8).
evangelizacia
(Evangelizzazione)
[berZ. zmnidan euanghelzein saxarebis qadageba] farTo mniSvnelo-
72
biT, saxarebis qadagebarTuli da
dinamikuri realoba (EN, 17)pavle
VI-is mier Evangelii nuntiandi-Si mocemuli gansazRvrebis Tanaxmad (EN,
24), aris kacobriobis ganaxleba,
damowmeba, mkafio gamocxadeba, guliT
mimxroba, sakrebuloSi [=eklesiaSi]
Sesvla, niSanTa [=saidumloTa] miReba,
mociqulobis wamowyebani. sxvagvarad
rom vTqvaT, saxarebis qadageba qristes
sayovelTao misioneruli mandatis
ganxorcielebaa: wadiT... moimowafeT
yvela xalxi, monaTleT isini... (maT.
28:19).
evangelizmi (Evangelismo) termini
aRniSnavs sxvadasxva istoriul mimdinareobebs, maT Soris, XVI saukunis kaTolikuri reformis moZraobas,
romlis Zireul aspeqtsac usvams xazs:
esaa qristianuli cxovrebis reforma,
ganxorcielebuli saxarebiseuli suliskveTebisken mibrunebis meSveobiT.
qronologiurad tridentis krebamde
es kaTolikuri reformis ukanaskneli
mcdeloba iyo, romelic reformaTa
kaTolike eklesiis wiaRSi gatarebis
xazs agrZelebda. evangelizmi axali
RmrTismosaobidan iRebs saTaves, mis
mizans ki qristianuli uwyebis Sinagani
gaTaviseba da religiurobis garegnuli niSnebisagan (wmidanTa, relikviaTa
Tayvaniscema da sxv.) gaTavisufleba
warmoadgenda, raTa qristianoba mxolod ieso qristes pirovnebisa da
misi msxverplSewirvis mxsnel mniSvnelobaze yofiliyo koncentrirebuli.
garda amisa, evangelizmi Teologiisagan filosofiur gamijnulobaTa
gaqrobas moiTxovda, mxolod saxarebiseul gamWvirvalobaSi CaZirvis mizniT.
73
evangelistebi (Evangelici) [laT. evangelicus] luTeri da XVI saukunis sxva
reformatorebi am terminiT luTerelobis, kalvinelobisa da anglikanobis
mimdevrebs aRniSnavdnen. am konteqstSi
termins sakamaTo mniSvneloba hqonda,
radganac is TiTqos erTgvarad xazs
usvamda am mimdinareobaTa wevrebis
kaTolikeebTan SedarebiT saxarebisadmi (evangele) ufro met erTgulebas.
evdemonizmi (Eudemonismo) [berZ.
eudaimonisms (sityvidan eudimon
keTili genia)] zneobrivi swavleba,
romelic piradsa Tu sazogadoebriv
bednierebaSi xedavs zneobriobis (anu
sikeTis) mizansa da arss. termini gansxvavebul mniSvnelobebs iZens imisda
mixedviT, Tu rogor ganvmartavT bednierebas. Tu bednierebas sufTa individualuri siamovnebis mniSvnelobiT
ganvixilavT, evdemonizmi hedonizmis
mniSvnelobas iZens, xolo Tu bedniereba sazogadoebrivi keTildReobis
an kerZo Tu sazogado interesis cnebebTan igivdeba, evdemonizmi utilitarizmis sinonimad gvevlineba.
evlogia (Eulogia) [berZ. eulogha
kurTxeva] kurTxevis locva. I saukuneSi warmoadgenda evqaristiis sinonims. SemdgomSi aRniSnavda evqaristiuli msxverplSewirvisTvis morwmuneTa mier Sewirul purs. am nakurTxi
puris gamouyenebeli nawili Zmuri
Tanaziarebis niSnad urigdeboda imaT,
vinc ziareba ver miiRo an kaTakmevelebs (visac jer ar hqonda ziarebis
miRebis ufleba). kidev ufro mogvianebiT termini aRniSnavda episkoposis an mRvdelmsaxuris mier nakurTx
evqaristia
evqaristiis gamobrZaneba
74
mo gamobrZaneba Catardes, mis Semdeg
kikurTxeva. es wesi XIV saukunidan
momdinareobs da ukavSirdeba uflis
sxeulis dResaswauls, romlis drosac
wmida nawilebs msvlelobiT qalaqis
quCebSi daatareben (CIC, kan. 944).
evqaristiis SebrZaneba (Reposizione
(del SS.mo)) [laT. repositio] termini
aRniSnavs wess, romlis TanxlebiTac
sazeimo gamobrZanebis Semdeg wmida
evqaristia xelaxla Tavsdeba tabernakulumSi. kerZod, saubaria wesze,
romelic aRsruldeba did xuTSabaTs
wirvis In coena Domini Semdeg, rodesac kapelaSi aTavseben nakurTx hostias, romelTa meSveobiTac morwmuneebi
eziarebian didi paraskevis liturgiis
dros.
evqaristiuli kongresi (Congresso eucaristico) erovnuli an saerTaSoriso
donis simpoziumi, romelic miznad
isaxavs evqaristiis msaxurebisa da
kultis gaaqtiurebas da masTan dakavSirebul problemaTa kvlevis xelSewyobas. kongresis idea ekuTvnis frang e.
temizies. pirveli evqaristiuli kongresi 1881 wels qalaq lilSi Catarda.
evqaristiuli locva (Preghiera eucaristica) locva, romelsac mRvdelmsaxuri wirvis ZiriTad nawilSi aRavlens da romlis kulminaciasac warmoadgens purisa da Rvinis kurTxeva.
is iwyebaN prefaciodan da grZeldeba
mamao Cveno-mde da saidumlo serobisas iesos mier naTqvams ukvdavyofs.
evqaristiuli locva miemarTeba mama
RmerTs, romelmac qristes sikvdiliTa da mkvdreTiT aRdgomiT codvis
borkilTagan ixsna adamiani da Ta-
75
vis nadimze uxmo mas. locvas Semdegi
struqturuli wyoba aqvs: prefaqcio, suli wmidis moxmoba (epikleza),
evqaristiis daarsebis ambavi, romlis
Txrobasac SekrebilTa Sepasuxeba axlavs Tan, qristes msxverplSewirvis
ukvdavyofa (anamneza), Suamdgomlobebi da daskvniTi doqsologia (Sdr.
CCC, 1352). liturgiuli reformis
Sedegad damkvidrda sami axali evqaristiuli locva, romlebic SeiZleba
Caenacvlos tradiciul romaul
kanons. Semdgomi ganviTarebis procesSi calkeulma eklesiebma sxva evqaristiuli locvebic Camoayalibes: mexuTe evqaristiuli locva da Serigebis
evqaristiuli locvebi.
evqaristiuli saxeobani (Specie eucaristiche) [laT. species garegnuli
ieri, garegnuli Tvisebebi] gamoTqma aRniSnavs purisa da Rvinis Tvisebebs
(=aqcidentebs), romlebic kurTxevisa
da transsubstanciaciis Semdegac ucvleli rCeba, xolo maTi substancia
qristes sxeulad da sisxlad iqceva.
evqologia (Eucologia) [berZ. euch
locva+lgos saubari] mecniereba,
romelic Seiswavlis locvebs da wesebs, romelTa mixedviTac isini warmoiTqmeba. ufro ganzogadoebuli
mniSvnelobiT, termini liturgiul
wignebsa Tu formularSi Sesul locvaTa erTobliobas aRniSnavs.
ezoterizmi (Esoterismo) [nawarmoebia
zedsarTavidan esoteriks, Sida, aqvs
sityva exoteriks, gare-s, sapirispiro mniSvneloba] saidumlo xasiaTis
swavleba an swavlebaTa erToblioba.
saidumloebrivi xasiaTi SeiZleba gan-
ezras wigni
eTika
esediosisa da frumenciosiswyalobiT.
aleqsandriis
patriarqis, aTanases mier kurTxeuli
es ukanaskneli eTiopiis pirveli episkoposi (abuna) gaxda. rodesac egviptis
kopturma eklesiam monofizitoba miiRo, eTiopiis eklesiam mis magaliTs
mibaZa. eTiopieli xalxis moqceva sirielma monazvnebma ganaxorcieles (VVI ss.). maT mravali monasteri aages
da axali aRTqma Targmnes eTiopurad.
1950 wlidan eTiopiis eklesia avtokefaluria, 1959 wlidan ki sapatriarqos
warmoadgens da aleqsandriis eklesiis
mxolod sapatio primats aRiarebs.
aleqsandriul-eTiopiuri wesis kaTolikeebs, romlebsac vatikanSi eTiopiuri kolegiumi aqvT, 1961 wlidan mitropoliti hyavT.
76
eklesia (Chiesa) [berZ. ekklesa
(am sityviT iTargmna septuagintaSi
ebr. qahal) xalxis Sekreba, Semdeg
laTinurSi damkvidrda ecclsia] a)
axal aRTqmaSi esaa RmrTis xalxi, axali
kavSiris xalxi, qristianTa sazogadoeba. wmida pavle gansazRvravs eklesias,
rogorc qristes sxeuls (kol 1:24;
efes. 1:23), amitomac is adamianTa xsnis
umTavresi adgilia. eklesias oTxi saxasiaTo niSani aqvs: erTianoba, siwmide,
kaTolikoba da samociqulooba. isini
sazeimod gamocxadda nikea-konstantinopolis simbolos mier (n. mrwamsi).
eklesia suli wmidis gardamosvlis
dRes aRmocenda da mas Semdeg suli
wmidis wyalobiT ucvlelad inarCunebs Tavis bunebasa da daniSnulebas.
kaTolike eklesiaze sasaubrod Semdegi
arsebiTi elementebia saWiro: 1) naTloba, romelic ayalibebs morwmuneebsa
da RmrTis xalxs; 2) morwmuneTa organuli diferenciacia suli wmidis
mier boZebul sxvadasxva ierarqiul da
qarizmatul niWTa Sesabamisad; 3) xiluli eklesiis mTliani mowyobisa da
masSi arsebul xsnis yvela saSualebis
miReba, romelTaganac saxarebis kiTxva
da evqaristiis aRsruleba gamoirCeva;
4) qristesTan erTianoba xilul eklesiaSi rwmenis aRsarebis, saidumloTa,
saeklesio mmarTvelobisa da Tanaziarebis valdebulebaTa meSveobiT; 5)
uzenaesi pontifeqsisa da episkoposTa
mmarTveloba. kaTolike, anu saeklesio
Tanaziareba sam doneze xorcieldeba:
sayovelTao eklesia: esaa mTeli RmrTis
xalxi, anu erTianoba yvela monaTluli adamianisa, romelnic sarwmunoebis aRsarebis, saidumloTa da saeklesio mmarTvelobis valdebulebaTa meS-
77
eklesiis mamebi
eklesiis moZRvarni
78
mis papi da masTan TanaziarebaSi myofi
episkopebi. moZRvreba SeiZleba iyos
Cveulebrivi an sagangebo. sagangebo
moZRvreba moicavs rogorc msoflio
krebaTa, ise papis gansazRvrebebs ex cathedra (Sdr. CCC, 85, Smd.; CIC, kan.
747-754).
eklesiis socialuri moZRvreba (Dottrina sociale della Chiesa) miuTiTebs
eklesiis naazrevsa da poziciaze ekonomikursa da politikur-socialur
sferoebSi. XIX saukunis meore naxevris industriuli revoluciis mier
sazogadoebaSi gamowveulma radikalurma cvlilebebma axali sakiTxebi
wamoWra qristianTa cnobierebisa da
eklesiis magisteriumis winaSe. eklesiis socialuri moZRvreba am axali
SekiTxvebisa da adamianTa Secvlili
moTxovnilebebis mimarT saxarebis
Suqze gacemuli pasuxia. eklesiis socialuri moZRvrebis sakvanZo punqtad miiCneva leon XIII-is enciklika
Rerum novarum (1891). papma gaiTavisa
mSromelTa masebis tkivili, vinc sruliad daiTrguna ara mxolod siRaribiT, aramed, umTavresad, im araadamianuri pirobebiT, romlebSic uwevdaT
arseboba muSebs axali industriuli
moTxovnilebebis wnexis qveS. pap pius
XI-is enciklika Quadragesimo anno
(1931) kvlav ayenebs wina planze adamianis Rirsebis sakiTxs da amtkicebs,
rom sazogado sikeTis sagangebo mizani
socialuri samarTalia. am logikur
jaWvs ganagrZobs ioane XXIII-is Mater et magistra (1961), da, umTavresad,
vatikanis II krebis dadgenileba Gaudium et spes. pavle VI-is Populorum
progressio (1967) gaiazrebs socialur
79
problemaTa da mesame samyaros qveynebis gariyulobis universalur ganzomilebas. ioane pavle II-is Laborem
exercens (1981) Sromis mravaltanjul
Temas ubrundeba. dabolos, dokumentebSi Solicitudo rei socialis (1987)
da Centesimus annus (1991) ganixileba xalxTa ganviTarebis Tanamedrove
problemebi da ganmtkicdeba adamianisamqveyniur sikeTeTa mimRebisa da
garantiscentraluri roli.
eklesiis umankooba (Indifettibilit
della Chiesa) [indefettibile unaklo,
umanko, wundaudebeli] termini
aRniSnavs, rom miuxedavad eklesiis
wiaRSi Tu garedan masze borotebis
ZalTa Tavdasxmebisa, eklesia arasodes
Seiqmneba am ZalTa msxverpli, qristes
sityvis ZaliT: mas ver daZleven jojoxeTis bWeni (maT. 16:18 da par.). es
gulisxmobs qristes gzavnilis droiT
gangrZobiTobas da am gzavnilisadmi
erTgulebas: aha, me TqvenTana var
dReniadag saukunis dasasrulamde
(maT. 28:20).
eklesiologia (Ecclesiologia) [berZn.
ekklesa+loga (Teologiuri) mecniereba, romelic eklesias Seiswavlis]
calkeul mosazrebaTa Tanaxmad, namdvil eklesiologiaze saubari mxolod
XVI saukunidanaa SesaZlebeli, rodesac avgustinelma iakob viterboelma
dawera De Regimine Christiano (13011302). Tavisi ganviTarebis mwvervals
eklesiologiam XX saukuneSi miaRwia.
amaSi didi wvlili miuZRvis vatikanis
II krebas, romelmac warmoadgina didi
saeklesiologio sinTezi, gamokveTili
sami ZiriTadi aqcentiT. esenia: koi-
ekumenizmi
ekumenuri
80
cocxali arseba RmrTisgan momdinareobs emanaciis da ara Seqmnis gziT.
RmrTis Zliereba ganuwyvetliv gamosxivdeba da aRmoacenebs arsebebs, ise, rom
Tavad kvlavac erTiani da ucvleli
rCeba. arsebebi ierarqiul struqturas eqvemdebarebian da RmrTisgan dacilebasTan erTad TandaTanobiT kargaven Zalas. emanaciis sawyisia logosi
(pirveli gamosxivebuli goni), xolo
dasasrulimateria, anu aryofna, anu
boroteba.
emanueli (Emmanuele) ebrauli Teoforuli saxeli, romelic niSnavs
RmerTi CvenTanaa; simboluri saxeli mefe axazis memkvidrisa, romelic
winaswarmetyvelebma macxovrad gamoacxades (es. 7:1-14). es saxeli mesiis
saxelad iyo miCneuli da amitomac mas
qristes uwodebdnen (maT. 1:22, Smd.)
embolizmi (Embolismo) [gvianlaT.
embolismus, romelic nawarmoebia
berZ. zmnidan embllein Casma, moTavseba, Careva] locva, romelic
agrZelebs da ganavrcobs wina locvas.
embolizmia, magaliTad, gvixsen, ufalo, romelic evqaristiaSi uSualod
mosdevs mamao Cvenos da ganavrcobs
mis bolo vedrebas (...aramed gvixsen
borotisagan).
emeritusi (Emerito) [laT. emeritus, namyos mimReoba zmnisa emereri
(e(x)+mereri) damsaxureba), sityvasityviT niSnavs is, vinc sabolood
daimsaxura] es tituli eniWeba pirs,
romelic asakobrivi zRvris miRwevis
mizeziT an dakmayofilebuli uaris
safuZvelze Tavs anebebs saeklesio samsaxurs (CIC, kan. 185). magaliTad, epis-
81
koposi, romelic uars ambobs sakuTar
Tanamdebobaze, Tavisi diocezis emeritusi episkoposis wodebas inarCunebs
(CIC, kan. 402).
enkratitebi (Encratiti) [berZ. sityvidan encrattai TavSekavebulni,
zomierni] es saxeli uwodes sqizmatikosi tacianes (II-III ss.) mowafeebs,
vinc borotebis saTaved materiasa da
xorcs miiCnevdnen da mkacri TavSekavebis princips misdevdnen. maTi asketuri simkacre im zomamde mivida,
rom, sabolood, yvela qristianisgan
moiTxovdnen ara mxolod xorciel
siamovnebaTagan srul TavSekavebas, aramed qorwinebaze uaris Tqmasac. maTi
Teoria, rogorc eretikuli, uaryofil iqna episkopos epifane salaminelis mier (IV s.).
enqiridioni (Enchiridion) [gvianlaT.
enchiridion, romelic nawarmoebia
berZnulidan egcheirdion, xelSi dasaWeri] mcire zomis saxelmZRvanelo,
romelic gansazRvruli sagnis srul
mimoxilvas Seicavs. sagani xSirad naSromis saTaurSivea miTiTebuli (cnobilia: Enchiridion indulgentiarum;
Enchiridion symbolorum, definitionum et declarationum de rebus fidei et
morum; Enchiridion patristicum: loci
SS. Patrum, Enchiridion Vaticanum;
Enchiridion Cei da sxv.).
enciklika (Enciclica) [laT. (epistula)
encclica cirkularuli (werili),
Tavis mxriv, momdinareobs berZnulidan enkklios cirkulari] sajaro
werili, romliTac papi mTel eklesias
(an mis romelime nawils) mimarTavs
samoZRvro, zneobriv an socialur
epikeia
epikleza
82
episkopaluri eklesia (Episcopale,
Chiesa) termini aRniSnavs yovel
eklesias, romelSic miRebulia saepiskoposo (n. episkopalizmi) struqtura da, gansakuTrebulad, anglikanur
eklesiebs
SotlandiaSi,
amerikis
SeerTebul Statebsa da braziliaSi. n.
anglikanizmi.
episkoposTa konferencia (Conferenza episcopale) mudmivi organo, kreba
episkoposebisa, romlebic warmoadgenen erT ers an rame gansazRvrul
teritorias, sadac erTad axorcieleben samwyso saqmianobas, risi mizanic im udidesi sikeTis xelSewyobaa,
romelsac eklesia sTavazobs adamianebs. es umTavresad adgilisa da drois
garemoebaTa Sesabamisad ganxorcielebuli mociqulobis formaTa da saSualebaTa meSveobiT xdeba (CIC, kan.
447-459). episkoposTa Sekrebebis gamomwvevi mizezi gaxda rogorc wmida saydris, ise adgilobrivi samoqalaqo
xelisuflebis mier calkeul krebaTa
mowvevaze dawesebuli SezRudvebi.
safrangeTSi episkoposTa regularuli Sekrebebi imarTeboda 1561 wlidan
1788 wlamde, xolo evropasa (belgia,
germania, avstria, italia) da amerikis
SeerTebul StatebSi amgvari tradicia XIX saukunidan damkvidrda. romis
pontifeqsebma Zalisxmeva ar daiSures
religiuri nacionalizmis safrTxis
Tavidan asacileblad (risi mizezic
germaniasa da avstriaSi samoqalaqo
xelisuflebis Careva gaxda), agreTve
imisaTvis, rom episkoposTa konferenciebis saqmianoba winaaRmdegobaSi ar
mosuliyo wmida saydris avtoritetTan, an metismetad ar SeezRuda sa-
83
diocezo episkoposTa uflebebi da am
ukanasknelTa moqmedebis mxardaWeris
mizniT (italiaSi). vatikanis II krebam
xeli Seuwyo saepiskoposo konferenciaTa Seqmnas mTel eklesiaSi, agreTve,
saepiskoposo kolegialurobis amoqmedebis formis saxiT (CD, 37-38).
episkoposTa konferencia italiisa n.
italiis episkoposTa konferencia.
episkoposi (Vescovo) [berZ. epscopos
(zmnidan epi-scopein zemodan cqera,
meTvalyureoba)] mociqulTa memkvidre, romelsac mieniWa xeldasxmis
saidumlos sisrule. saepiskoposo xeldasxmis ZaliT episkoposi iRebs wmidayofis, swavlebisa da RmrTis xalxis
(diocezi) gaZRolis misias. amJamad
episkoposTa daniSvnis sami gza arsebobs:
a) arCeva, daniSvna, wardgena saero xelisufalTa mier: arsebuli uflebebi
da privilegiebi ZalaSi rCeba Tanamdebdebaze uaris Tqmamde da momavalSi
aRar mieniWeba (CIC, kan. 377, naw. 5;
CD 20b); b) legitimuri,
anu universaluri samarTlisa da saarCevno
kolegiis wesdebaTa Sesatyvisi,arCeva. is unda daadasturos romis papma,
vinc aniWebs kanonikur misias (CIC,
377, naw. 1; 119, naw. 1; 164-179; 164-147).
laTinur eklesiaSi erTaderTi saepiskoposo saarCevno kolegia sakaTedro
kapitulumia; arsebobs germaniaSi, avstriasa da SveicariaSi; g) Tavisufali
daniSvna romis papis mier (CIC, kan.
377, naw. 1): esaa laTinur eklesiaSi
episkoposTa daniSvnis ZiriTadi wesi.
am SemTxvevaSi calkeuli eklesiebi sxvadasxvagvarad monawileoben episkoposTa daniSvnaSi (magaliTad, savaraudo
kandidatebs asaxeleben). episkoposobis
episkoposoba
kandidati unda gamoirCeodes sarwmunoebiT, keTili zneobiT, gulmowyalebiT, mondomebiT, sibrZniT, windaxedulobiT, adamianuri saTnoebiT da sxva
TvisebebiT, romlebic mas Tanamdebobis Rirsad aqceven. kandidats unda
hqondes kargi reputacia, iyos sul
cota ocdaTxuTmeti wlisa da minimum
xuTi wlis ganmavlobaSi unda eweodes
mRvdlobas (CIC, kan. 378). episkoposebi daiyofian: a) sadiocezo episkoposebad, romelTac mindobili aqvs
diocezze samwyso mzrunveloba (CIC,
kan. 376); Tavis mxriv, sadiocezo episkoposTa Soris ganasxvaveben sufragans
(Tu isini mitropolits eqvemdebarebian da saeklesio provinciis SemadgenlobaSi Sedian) da Tavisufals (Tu
ar miekuTvnebian saeklesio provincias
da uSualod wmida saydars eqvemdebarebian) (CIC, kan. 431, naw. 2); b)
titularul episkoposebad (CIC, kan.
376), romlebic SeiZleba iyvnen: koadiutori (exmarebian sadiocezo episkoposs da sargebloben memkvidreobis
uflebiT) da damxmare (exmarebian sadiocezo episkoposs da SeiZleba hqondeT an ar hqondeT gansakuTrebuli
uflebamosilebani) (CIC, kan. 402-411);
g) emeritus episkoposebad, romlebic
aRar asruleben movaleobebs asakobrivi zRvris miRwevis an sakuTari survilis gamo da es survili dakmayofilda
Sesabamisi saeklesio avtoritetis mier
(CIC, kan. 185).
episkoposi, damxmare n. damxmare episkoposi.
episkoposoba (Episcopato) [laT. sityvidan episcopatus, nawarmoebia berZnulidan epscopos, xelmZRvaneli,
epistolariumi
84
apologetebma da, umTavresad, tertulianem ufro daazustes terminis mniSvneloba da ganmartes eresi rogorc
rwmenis WeSmaritebebTan dakavSirebiT
sakuTari,eklesiis swavlebasTan dapirispirebuli,interpretaciis damkvidreba. wmida ieronimem eressa da
sqizmas Soris gansxvaveba ganmarta:
eresi namdvil samoZRvro uTanxmoebad
ganisazRvra, sqizma kiierarqiisadmi
daumorCileblobis mizeziT gamoyofad da erTianobis rRvevad.
eresiarqi (Eresiarca) [berZ.
hairesirches, sityvidan rchein, brZaneba,
xelmZRvaneloba,+hiresis-is (eretikuli) arCevani nawarmoebi forma]
eretikuli moZraobis fuZemdebeli an
xelmZRvaneli.
eretikosi (Eretico) [berZ. hairetics,
Semdeg laTinurSi damkvidrda forma
haereticus] monaTluli adamiani, romelic, miuxedavad qristianis saxelis
SenarCunebisa, uaryofs an jiutad
eWvqveS ayenebs RmrTaebrivi da kaTolikuri sarwmunoebis romelime WeSmaritebas.
erTianoba (Unit) eklesiis OoTx TvisebaTagan erT-erTi: mwams erTi, wmida,
kaTolike da samociqulo eklesia
(mrwamsi). eklesia erTia (erTiania),
radganac hyavs mxolod erTi ufali, aRiarebs erTaderT rwmenas, iSva
erTi naTlisRebidan, qmnis erT sxeuls, cxovelyofils erTi sulis mier
erTaderTi imediT, romlis miRwevis
Semdegac yvela dayofa gadailaxeba.
eklesiis erTianoba, romelic gansxvavebulobas ar gamoricxavs, yvelaze
Rrmad gulmowyalebaSia fesvgadgmuli
85
da uzrunvelyofilia Tanaziarebis
xiluli kavSirebiTac, rogorebicaa:
mociqulTagan miRebuli erTaderTi
sarwmunoebis aRsareba, saRmrTo kultis erToblivi aRsruleba, xeldasxmis
saidumlos meSveobiT ganxorcielebuli samociqulo memkvidreobiToba.
erTianoba, romelic qristem Tavis
eklesias uboZa, istoriis manZilze
mravali uTanxmoebisa da ganxeTqilebis gamo dairRva, amitomac eklesia
moxmobilia, iRvawos im erTianobis xelaxla mopovebisa da srulyofisaTvis,
romelic qristes surs misTvis (Sdr.
CCC, 813-822). n. ekumenizmi.
erToblivi cxovrebis debi (Sorelle
della vita comune) n. erToblivi
cxovrebis Zmebi.
erToblivi cxovrebis Zmebi (Fratelli
della vita comune) ase ewodeba Zmobis wevrebs (laT. Fratres vitae communis), romelic XIV-XV saukuneebSi holandiaSi deventerelma geert
grootma (1384) Camoayaliba da romelic egreT wodebul axal RmrTismosaobas ukavSirdeba. deventeri Zmobis wevr saero pirTa sulier centrad
iqca, aq Seesxa xorci extra religionem
cxovrebis wesis geert grootiseul
xedvas. saubaria erToblivi cxovrebis
wesze cal-calke ZmaTa da daTa
saxlebSi, romelic ar iTvaliswinebs
gandegilobas (n. klauzura). aseTi
saxlebi aRmocenda holandiis udides
qalaqebSi da germaniis mraval qalaqSi,
romelTac mniSvnelovani wvlili Sehqonda saskolo sistemis ganviTarebasa
da qristianuli humanitaruli skolis
SeqmnaSi. saeroebTan erTad iq saqmi-
esTeris wigni
esqatologia
86
dabrundeba (gamocx. 21:23), satanasa da
yovelive borotze sabolood gamarjvebuli.
esqatologizmi (Escatologismo) momdinareobs esqatologiidan. aRniSnavs
Teologiur tendencias, romlis Tanaxmadac istoriul-socialuri procesi
umniSvnelodaa miCneuli qristes sasufevlis dadgomasTan SefardebiT. axlandelsa da momaval samyaroebs Soris gangrZobiTobis araviTari kavSiri
ar arsebobs (ukiduresi esqatologizmi). inkarnacionizmis sapirispiro
moZRvreba.
etemasia (Etimasia) [berZ. etoimasa
(tou thrnou) (taxtis) momzadeba]
aRmosavluri
warmoSobis
ikonografiuli gamosaxuleba taxtisa mis
Tavze moTavsebuli jvriT an qristes
monogramiT. aRniSnavs RmrTis uxilav
Tanaswrebas da saSineli samsjavros
taxtze mianiSnebs. magaliTad, amgvari
gamosaxuleba moTavsebulia wmida mariamis udidesi bazilikis (santa maria
majore) triumful TaRSi. dasavlur
ikonografiaSi es motivi mxolod mcire xniT damkvidrda, aRmosavleTSi ki
farTod gavrcelda.
eudistebi (Eudisti) wevrebi iesosa da
mariamis kongregaciisa, romelic Jan
eudesma (1680) daaarsa. maTi mTavari
saqmianoba seminarielTa da axalgazrdaTa sulier da kulturul ganaTlebaze zrunvaa. aRsaniSnavia, agreTve,
maTi misioneruli saqmianobac.
efaTa (Effata) [aram. gaixsen] yurTa gaxsnis (aperitio aurium) uZvelesi
rituali, aRebuli markozis saxarebidan (7:34). sruldeboda adamianis
87
naTlobisas imis aRsaniSnavad, rom
amieridan monaTluls hqonda RmrTis
sityvis mosmenisa da sakuTari sarwmunoebis aRsarebis unari.
efapaxi (Ephpax) [berZ. mxolod
erTxel, erTxel da samudamod] bibliur mecnierebebSi aRniSnavs termins,
romelic mxolod erTxelaa naxsenebi
saRmrTo werilSi. TeologiaSi am sityviT aRiniSneba qristes realobisa
da masTan dakavSirebul movlenaTa
ganumeorebeli da erTaderTi xasiaTi,
xsnis CanafiqrTan mimarTebaSi.
eqsarqosi (Esarca) [berZ. xarchos
meTauri] Tavdapirvelad termini
samxedro eqspediciis meTaurs aRniSnavda, mogvianebiT ase ewodeboda bizantiis imperiis mefis nacvals. saeklesio
wreebSi eqsarqosebi ewodebodaT samitropolito saydarTa xelmZRvanelebsa da xuTi didi saeklesio olqis
meTaurebs, romlebadac iyo dayofili
aRmosavleTis eklesia. Sua saukuneebSi
egzarxosi mxolod sapatio titulis
mniSvnelobiT ixmareboda, patriarqebi
am wodebas zogierTi samitropolitos
xelmZRvanelebs aniWebdnen. dRes sityva
aRmosavluri eklesiis patriarqis an
episkoposis delegatis mniSvnelobiT
ixmareba.
eqsekvaturi (Exsequatur) [laT. zmnis
exsequi-s awmyo drois kavSirebiTi kilos mesame piris mxolobiTi ricxvi.
sityvasityviT iTargmneba, rogorc
aRsruldes, Sesruldes] iuridiuli termini, romelic saxelmwifos
mier pontifeqsis aqtebisadmi miniWebul aRmasrulebel xasiaTs aRniSnavda.
is XV saukuneSi SemoiRes umTavresad
eqsklaustracia
eqsorcizmi
88
zogjer ki gare samyaros da sakuTari
Tavis aRqmis yovelgvar unars. mistikuri eqstazi axasiaTebs adamiansa da
RmerTs Soris Zalian intensiur urTierTobas: me ukve aRar vcocxlob,
aramed qriste cocxlobs CemSi (gal.
2:20).
eSmaki (Diavolo) [berZ. dibolos vinc
mzakvrulad
aferxebs,
Targmania
ebrauli saxelisa satan mowinaaRmdege, satana] eSmaki aris uxilavi
pirovnuli Zala, romelic RmrTis
Canafiqris sawinaaRmdegod da adamianis
sazianod marTavs borotebis Zalebs.
axal aRTqmaSi es termini 39-jeraa
naxsenebi, yvelgan aRniSnavs dacemul
angelosTa meTaurs, romelic borotebas Cadis. eklesiis mamebic amgvarad
ganmartaven eSmakis raobas. lateranis
IV krebam (1215) sazeimod gamoacxada,
rom eSmaki da sxva demonebi RmerTma
bunebiT keTilebad Seqmna, borotebad
ki isini Tavad iqcnen. eklesiis bolodroindeli swavleba (pavle VI da ioane pavle II) garkveviT da xazgasmiT
aRniSnavs, rom arsebobs eSmaki, romelic, kaTolike eklesiis katexizmos
Tanaxmad (2851), aris piri, romelsac
surs daabrkolos RmrTis Canafiqri
da qristeSi ganxorcielebuli misi
mxsneli qmedeba.
eSmakiT Sepyrobili (Indemoniato)
[in+demonio demoni] cneba umTavresad gvxvdeba axal aRTqmaSi,
romlis Tanaxmadac satanas qmedeba
kargadaa gaTvlili da miznad isaxavs qristes mxsneli qmedebisTvis xelis SeSlas. ieso ki swored demonTan
dapirispirebis mizniT movida qveynad
89
eSmakiseuli Sepyrobiloba
(1ioan. 3:8) da mociqulebs misi gandevnis Zala mianiWa (luk. 10:17-19). saxarebaSi eSmakiT SepyrobilTa mravali
magaliTia aRwerili, gansakuTrebiT
maTes, markozisa da lukas saxarebebSi;
eSmakiT Sepyrobilni erT an ramdenime
borot suls hyavs daqvemdebarebuli
(maT. 12:45), romlebic tanjaven maT
(mark. 5:2-6) da maTi piriT metyveleben
(mark. 1:34). iesom araerTxel gankurna
adamianebi am senisgan: kapernaumis sinagogaSi (mark. 1:23-38), gerasenelTa mxareSi (mark. 5:1-20), gankurna bnediani
(mark. 9:18-29), qanaaneli qalis qaliSvili (maT. 15:21-28).
valdebulebis damcveli (Difensore
del vincolo) Tanamdeboba, romelsac
xeldasxmis baTilobis, qorwinebis baTilobis an ganqorwinebis SemTxvevebSi
iTvaliswinebs kanonikuri samarTlis
kodeqsi. valdebulebis damcvelis movaleobaa gamoTqvas yvela mosazreba,
romelic gonivrulad SeiZleba iqnas
moyvanili baTilobis an ganqorwinebis
winaaRmdeg (CIC, kan. 1432). valdebulebis damcvels irCevs episkoposi,
igi SeiZleba iyos sasuliero an saero
piri. mTavaria, mas hqondes sando adamianis reputacia, iyos kanonikuri samarTlis diplomirebuli specialisti,
flobdes sarwmuno keTilgonierebasa
da mas ar Ralatobdes samarTlianobis
grZnoba.
valdelni (Valdesi) XII-XIII saukuneebSi, lionel vaWar pietro valdos (daaxl. 1205/6) iniciativiT aRmocenebuli religiuri ganaxlebis
moZraobis mimdevrebi. valdo mTaze
warmoTqmuli qadagebis (maT. 5-7) saxarebiseul rCevaTa meSveobiT moeqca,
Tavisi qoneba Raribebs dauriga da
ramdenime megobarTan erTad moxetiale mqadageblad iqca: xalxur enaze
samociqulo qadagebas (maT. 10) eweoda.
lionel Ratakebad wodebulma val-
91
drove epoqaSi savoiasa da piemontSic
SeimCneoda, Tumca maTi samoqalaqo
uflebebis Tanasworoba mxolod 1848
wels, mefe karlo albertos mier iqna
aRiarebuli. amiT mefem bolo mouRo
piemontel valdelTa ukanono mdgomareobas, romelsac maT nawilobriv
daaRwies Tavi germaniasa da amerikaSi
gamgzavrebiT. 1857 wels gaaqtiurda
laTinuri amerikis qveynebSi emigraciis procesi, rasac ekonomikuri
mizezebic hqonda. amJamad valdelTa
eklesia rio de la plataSic arsebobs.
reformirebul-presbiteruli wyobis
mqone valdelebs italiis mraval regionSi aqvT sakuTari centrebi. isini
uZRvebian araerT socialur proeqtsa
da kulturul centrs, aseve, Teologiis fakultetsac. valdelTa aRmasrulebelma komitetma, saxelwodebiT
valdelTa magida, italiis saxelmwifosTan 1984 wlis 25 Tebervals SeTanxmeba gaaforma.
valentinelni (Valentiniani) eretikosi mRvdlis, valentinis (160
wlis Semdeg), gnostikuri moZRvrebis
mimdevarni. valentini papebis higiniusis, piusisa da aniketusis dros moRvaweobda romSi. savaraudod, mas unda
ekuTvnodes 1945 wels, xenoboskionSi (nag hamadi; Sua egvipte) napovni
WeSmaritebis saxareba. dasavleTSi
valentinis gavlena misma mowafeebma
gaavrcelesptolemem (daaxl. 180,
romlis werili florasadmi gnostikuri literaturis klasikuri nimuSia) da heraklionma (ioanes saxarebis
pirveli komentaris avtori; am naweris nawilobrivi aRdgena SesaZlebelia
origeneseuli misi uaryofis mixedviT).
vatikani
vatikanis krebebi
92
ase ewodeba kaTolike eklesiis ukanasknel or msoflio krebas, romlebic
vatikanSi, wmida petres bazilikaSi,
gaimarTa.
vatikanis I kreba, meoce msoflio kreba
(1869-1870), moiwvia pius IX-m imdroindeli gansakuTrebuli saeklesio
mRelvarebis aRsakveTad. krebis mowvevis Sesaxeb gancxadeba 1867 wels gakeTda,
mis gamarTvas orwliani mosamzadebeli
samuSao dasWirda. kreba, romelSic
774 episkoposma miiRo monawileoba,
1869 wlis 8 dekembers gaixsna. III sesiaze (1870 wlis 24 aprili) mowonebul
iqna dadgenileba Dei FiliuskaTolikuri sarwmunoebis Sesaxeb, romelic
mimarTuli racionalizmis winaaRmdeg.
oTxi Tavisagan Semdgar dadgenilebaSi saubaria RmrTis gonebiT Secnobis SesaZleblobaze, RmrTaebrivi
gamocxadebis aucileblobaze, rwmenis
arssa da rwmenasa da gonebas Soris
damokidebulebaze. Tumca krebis yuradReba Tavidanve mieqca papis umcdomlobis sakiTxs, romlis gansazRvrasac
calkeuli wevrebi moiTxovdnen, sxvebi
ki frTxilobdnen. daskvniT deklaraciaSi, romelsac 1870 wlis 18 ivliss
eyara kenWi, naTqvamia, rom roca papi,
rogorc romis pirvelmoZRvari, Tavisi kaTedridan metyvelebs,ese igi,
roca yvela qristianis mwyemsisa da
moZRvris msaxurebis aRsrulebisas, Tavisi umaRlesi mociqulebrivi Zalauflebis RirsebiT, mTeli eklesiisaTvis
gansazRvravs moZRvrebas sarwmunoebis
an zneobis Sesaxeb,romis pirvelmoZRvris amgvari gansazRvrebani ucdomelia. am Seumcdarobas igi flobs misTvis netar petreSi aRTqmuli RmrTae-
93
brivi Sewevnis ZalmosilebiT, romlis
boZebac
RmrTaebrivma
macxovarma
isurva mTeli Tavisi eklesiisaTvis.
amgvarad, es gadawyvetilebebi sarwmunoebisa da zneobis Sesaxeb Seucvlelia Tavisi bunebiT, da ara eklesiis
Tanxmobis mizeziT (ex sese, non autem
ex consensu ecclesiae). imave sxdomaze gadawyda krebis ganaxleba dRis
gansazRvris gareSe (sine die). meore
dRes xafrangeT-germaniis omi daiwyo,
ori Tvis Semdeg ki piemontis jarma
romi okupacia moaxdina. am mizezTa
gamo kreba aRar ganaxlebula da arc
oficialurad daxurula.
vatikanis II kreba, ocdameerTe msoflio
kreba (1962-1965) papma ioane XXIII-m gamoacxada moulodnelad, 1959 wlis
25 ianvars wmida pavles galavans miRma
bazilikaSi. kreba romSi 1961 wlis 25
dekembers iqna mowveuli, xolo 1962
wlis 11 oqtombers is papisa da 2540
krebis mamaTa (monawileobis uflebis
mqone 2908 wevridan) monawileobiT
gaixsna. xelmZRvanel sabWos Seadgenda
aTi kardinali, plenarul sxdomaTa
Catareba, romelTac generaluri kongregaciebi ewoda, papma xuT moderator
kardinals daavala. aTi mosamzadebeli
komisiis mier SemuSavebuli samocdacameti proeqtidan gansaxilvelad mxolod Cvidmeti iqna wardgenili. kreba
sargeblobda orasze meti Teologis
(eqspertis) konsultaciiT. arakaTolike eklesiaTa Tu sakrebuloTa damkvirveblebis ricxvi Tavdapirvelad 35
iyo, krebis dasasruls ki93. krebis
gaxsnisas warmoTqmul sityvaSi ioane XXIII-m saeklesio krebis ZiriTadi
mizani gansazRvra: eklesiis drouli
vatikanis II kreba
da mTliani ganaxleba rogorc moZRvrebis, ise misi cxovrebis TvalsazrisiT, dagmobaze uarisTqma. kreba oTx
monakveTad Catarda: I periodi (1962
wlis 11 oqtomberi
8 dekemberi;
generaluri kongregaciebi 1-36); pap
ioane XXIII-is gardacvalebis Semdeg
(1963 wlis 3 ivnisi) misma memkvidrem,
pavle VI-m, krebis muSaobis ganaxlebis
gadawyvetileba miiRo; II periodi 1963
wlis 29 seqtembridan 4 dekembramde
gagrZelda (generaluri kongregaciebi
37-79). krebis ganaxlebisas pavle VI-m
xazi gausva krebis samwyso xasiaTs da
eklesiis arsis (da, kerZod, episkoposTa msaxurebis) sakiTxze msjelobis
mniSvnelobas. xelmZRvaneli sabWos
Semadgenloba 12 kardinalamde gaizarda. 4 maTgani (aRajaniani, depfneri, lerkaro da suenensi) moderatoris funqciiT uZRvebodnen generalur kongregaciebs. pirvelad moxda
11 saero piris daSveba auditorad,
mogvianebiT maT ramdenime moZRvari
da qali daemata. kidev erTi siaxle
iyo krebis prescentris dafuZneba; III
periodis ganmavlobaSi (1964 wlis 14
seqtemberi21 noemberi; generaluri
kongregaciebi 80-127) farTo diskusia gamoiwvia danarTmaN Nota explicativa praevita, romelic papis surviliT daemata dogmatur konstitucias eklesiis Sesaxeb Lumen gentium;
danarTiT dadasturda da ganmtkicda
papis upiratesi mdgomareoba episkoposTa kolegiaSi. winaaRmdegobrivi mosazrebebi gamoiTqva iseT Temebze, rogorebicaa
religiuri Tavisufleba
da damokidebuleba eklesiasa da iudaizms Soris; IV periodi 1965 wlis
14 seqtembers daiwyo da 8 dekembers
vatikanisti
94
et spes. saeklesio krebis,
udavod,
meoce saukunis istoriaSi eklesiisaTvis epoqaluri mniSvnelobis movlenis,es dokumentebi mTeli eklesiisa da yoveli misi gamoxatulebis
ganaxlebis safuZvelmdeb saSualebebad
iqca.
vatikanisti (Vaticanista) Jurnalisti, swavluli, vatikanis problemaTa
eqsperti religiuri, istoriuli Tu
politikuri ganzomilebiT.
vahabitebi (Wahhabiti) mimdevrebi islamuri reformatoruli moZraobisa,
romlis saxelwodebac fuZemdeblis,
muhamed ibn abd al-vahabis (1703-1792)
saxels ukavSirdeba. saudis dinastiis
mmarTvelobis periodSi vahabitebma
TandaTan daikaves arabeTis naxevarkunZulis udidesi nawili da dasabami
daudes dRevandel saudis arabeTis
samefos. reformatori ibn abd alvahabi islamis wyaroebTan dabrunebas
da yuranisa da tradiciis zedmiwevniT
dacvas qadagebda. man mkacrad dagmo
siaxleebi, eretikuli tendenciebi da
gadaxrebi, rogoric iyo, magaliTad,
axlad SemoRebuli wmidanTa kulti.
al-vahabi emxroboda islamuri iuridiuli wyobilebis (SariaTi) zedmiwevniT
dacvas, hanbalis skolis Sesabamisad.
swored es skolaa dRes wamyvani saudis
arabeTSi. misi wesebis Tanaxmad, ikrZaleba Rvinis, yavis, Tambaqos moxmareba
da xazgasmulia wmida omis warmarTvis valdebuleba. navTobis mopovebiT
moxveWili simdidris wyalobiT, saudis
arabeTi sul ufro met mniSvnelobas
iZens. sxvadasxva fondebis meSveobiT
(esaa bankebi, islamuri solidarobis
95
xelSewyobisa da islamuri ekonomikuri mowyobis mxardamWeri fondebi,
muslimuri samyaros liga, romelic
islamur umciresobaTa mxadaWrasa da
samyaroSi islamis gavrcelebas emsaxureba), saudis arabeTis gavlena sul
ufro zrdeba, rasac wmida adgilebis
mcvelTa maTi rolic uwyobs xels,
Tumca, meore mxriv, maT hegemonias yuradsaRebi mowinaaRmdegeebic hyavs.
veda/vedizmi/veduri religia (Veda/
Vedismo/Religione vedica) indoeTis
literaturulad dokumentirebul religiaTa Soris uZvelesi. mas misdevdnen
naxevrad momTabare xalxebi, romlebic
Tavs aria-s (arielebs) uwodebdnen.
qristemde 1700-1200 wlebSi isini ramdenime talRad gadabargdnen indoeTSi
dasavleTidan da Crdilo-dasavleTidan. maTi religia poliTeisturi iyo,
kultis centraluri adgili RmerTebisadmi msxverplSewirvas eTmoboda.
oTxi veda (sanskritze veda codnas
aRniSnavs), saidanac religiis saxelwodeba momdinareobs, wamoadgens Cvenamde
moRweul religiur nawerTa uZveles
korpuss da, amave dros, indoevropul
enaTa ojaxis udides poetur qmnilebas (nawerebi sanskritze, qristemde
1500-800 ww.). Tanmxleb ritualur-egzegetikur literaturasTan (brahmana),
tyis mWvretelobiT wignebTan (araniaka) da saidumlo moZRvrebasTan
(upaniSada) erTad, veda gamocxadebismier nawerebad miiCneva. veduri religiis ganviTarebam ritualuri siwmidis
gamokveTis mimarTulebiT, romelic
RmerTebTan kavSiris dasamyareblad
iyo aucilebeli, qristemde pirveli
aTaswleulis pirvel naxevarSi gana-
vedreba
verbitebi
96
97
koposo kolegiis meTaurs, petres memkvidres, romis paps, Soris. kanonikuri
samarTlis kodeqsisa (kan. 400) da Pastor bonus-is Tanaxmad, viziti sam mTavar moments moicavs: a) momlocvelobas pirvel mociqulTa saflavebze,
romelsac saRmrTo mniSvneloba aqvs,
rac liturgiul msaxurebaSi xorcieldeba. es msaxureba wmida petresa
da pavles bazilikebSi tardeba, episkoposTa survilis SemTxvevaSi kiwmida
mariamis udidessa da lateranis wmida
iovanes bazilikebSic; b) episkoposis
Sexvedras romis papTan, rac ZiriTadad, pirad saubars gulisxmobs; g)
episkoposTa urTierTobas (cal-calke,
jgufebad, Tu komisiebis farglebSi)
romis kuriis uwyebebTanpetres msaxurebis Tanamdebobriv saSualebebTan
SekiTxvaTa dasmis, problemaTa wamoWris, informaciis moTxovnis, ganmartebaTa micemis, SesaZlo Txovnebze pasuxis gacemis mizniT.
vikariati (Vicariato) [laT. vicariatus] aRniSnavs vikariusis Tanamdebobas,
movaleobebsa da Rirsebas. kanonikuri
samarTlis kodeqsSi saubaria samociqulo (CIC, kan. 371) da adgilobriv
vikariatze (CIC, kan. 374; 553). termini SeiZleba miemarTos, agreTve, vikariusis samyofelsa da Sesabamis samsaxurebs.
vikariusi (Vicario) [laT. vicarius
(sityvidan vicis movaleobani, funqciebi)] piri, romelic asrulebs
movaleobebs ufro maRali Tanamdebobis Semcvlelis an warmomadgenlis
statusiT. kanonikuri samarTlis kodeqsi vikariusTa sxvadasxva tipebs ga-
viSnuizmi
vicegerenti
98
pati tanjva)] a) termini aRniSnavs qristes tanjvas mTlianobaSi,
ukanaskneli serobidan sikvdilamde,
rac dawvrilebiTaa aRwerili saxarebebSi (n. vneba); b) Sua saukuneebSi vnebaTa Tema xelovnebis mraval dargSi
iqca SemoqmedTa STagonebis wyarod,
gansakuTrebiT, Teatrsa (n. saRmrTo
warmodgenebi) da musikaSi (vnebaTa
Tema, oratoriis sqemis mixedviT, baxis,
hendelis, perozis da sxvaTa SemoqmedebaSi).
vnebebi (Passioni) [gvianlaT. passio, sityvidan passus, namyos mimReoba sityvisa pati tanjva] aRniSnavs
gancdebs an grZnobebs. emociebis,
grZnobebis meSveobiT adamiani sikeTis
winaTgrZnobisa da borotis varaudiT
cnobis unars flobs. umTavresi vnebebia siyvaruli da siZulvili, survili da SiSi, sixaruli, sevda da guliswyroma. vnebebi, rogorc mgrZnobiarobis gamovlinebani, TavisTavad ar
Seicavs zneobriv sikeTesa Tu borotebas. magram, gonebasa da nebaze vnebaTa damokidebulebis mixedviT, maTSi
zneobrivi sikeTis Tu borotebis arsebobaze vsaubrobT. SemTxveviTi araa,
rom saRmrTo werili zogjer vnebebs
ganixilavs adamianis gulis miswrafebebad, romlebic codvis Cadenisaken
ubiZgeben mas (Sdr. dan. 13:8.11.14.20.56).
maSasadame, emociebi da grZnobebi SeiZleba iqces saTnoebad an gadagvardes
mankierebad (Sdr. CCC, 1762-1775).
vnebis kvira/wmida kvira (Settimana
santa) paseqis wina kvira, yvelaze mniSvnelovani qristianuli sadResaswaulo periodi. ewodeba agreTve didi
99
vulgata
zebunebrivi (Soprannaturale) aRniSnavs yovelive aRmatebuls yovel Seqmnil an Seqmnad arsebaze. qristianuli sarwmunoebis sivrceSi miemarTeba
yovelive imas, rac aris RmerTi da
rac damokidebulia RmrTis uangaro
iniciativaze da scdeba adamianis nebis
Zalas da mis inteleqtualur unars.
magaliTad, zebunebrivi realobaa: gamocxadeba, madli, Teologiuri saTnoebani da sxv.
zeTis cxeba (Unzione) [laT. unctio] Zvelad surnelovan nivTierebebSi Sereuli zeTiT cxeba saero
101
cxovrebasa da kultSi gamoiyeneboda.
am ukanasknel SemTxvevaSi cxebis meSveobiT RmrTis siwmidesTan ziareba
xdeboda. Zvel aRTqmaSi moyvanilia sakurTxevelTa, tabernakulumTa,
Tumca umTavresad mefeTa (1mef. 9:16),
umaRles mRvdelmsaxurTa (gam. 29:7) da
winaswarmetyvelTa cxebis magaliTebi
maTi kurTxevis mizniT. cxebis meSveobiT kurTxeulis umaRlesi magaliTia nanatri xsnis momtani mesia, rac
swired cxebuls niSnavs. iesos dros,
vinc beTaniaSi lazares dis, mariamis
sikvdilze cotaxniT adre iqna cxebuli (ioan. 12:1-11), cxeba sneulebaTa
gansakurneblad gamoiyeneboda (luk.
10:34). aseTad miiCneva sneulTa zeTis
cxebis saidumlo, Tumca cxeba, rogorc
kurTxevis niSani naTlisRebis, mironcxebis da xeldasxmis saidumloebsa da
sakramentaliebSic gvxvdeba.
zeTisxilis baRi (Orto degli ulivi) n.
geTsemania.
zekaci n. Urmensch.
zelotebi (moSurneni) (Zeloti) [berZn.
zelots mondomebuli, moSurne,
fanatikuri, sityvidan zeloun rame
miznisaken mgznebared swrafva] palestinis
nacionalisturi
partiis
wevrebi (qristemde I saukuneqristes
Semdeg I saukune), romlebic, SesaZloa, dakavSirebulni iyvnen iuda
galilevelTan. RmrTisa da rjulis
mgznebare mimdevrebi, isini TavianT
rjuls teroristuli saqmianobiTac
icavdnen, romelic ZiriTadad romael
dampyrobTa winaaRmdeg iyo mimarTuli. es ukanasknelni palestinel nacionalistebs sikarebs uwodebdnen,
ziraqis wigni
102
zonari
Tavisufali suli
104
Tavmjdomare (Presidente) [laT. praesidens, awmyos mimReoba zmnisa praesidere Tavmjdomareoba] liturgiuli
TvalsazrisiT, ase moixsenieba SekrebilTa Tavmjdomare.
TavSekaveba (Temperanza) [laT. temperantia] oTx mTavar saTnoebaTagan
erT-erTi. isaa zneobrivi saTnoeba,
romelic anelebs siamovnebaTa mimzidvelobas da aniWebs adamians zomierebis
unars Seqmnil sikeTeTa moxmarebisas.
is uzrunvelyofs nebis batonobas
instinqtebze da patiosnebis CarCoebSi akavebs survilebs. TavSekavebuli
adamiani sikeTisaken mimarTavs Tavis
grZnobad mxareebs, inarCunebs jansaR
moridebulobas, ar misdevs sakuTar
instinqtsa da sakuTari gulis
survilTa damakmayofilebel Zalas
(zir. 5:2). Zvel aRTqmaSi TavSekaveba
xSirad imsaxurebs Seqebas: nu sdev
gulisTqmas da daioke survili (zir.
18:30). axal aRTqmaSi is TavSekavebad
an TavdaWerilobad aris moxseniebuli: unda vicxovroT azrianad, simarTliTa da RmrTismosaobiT (tit.
2:12) (CCC, 1809).
Talmudi (Talmud) [ebr. swavleba,
moZRvreba] II saukuneSi rabi iehudas
mier Sesrulebuli miSnas werilobiTi
ganmarteba (romelic Seicavda bibliis komentirebis rabinuli tradiciis
swavlebas). TviT miSnas komentirebisa
da gavrcobis Semdgomi tradicia Camoyalibdaamoreebad wodebuli mwignobrebis gemara. es tradicia umTavresad
palestinasa da babilonSi gavrcelda.
miSnas gemarasTan SeerTebiT Seiqmna
palestinuri da babilonuri Talmudi,
105
romelic am ori tradiciis ganviTarebas warmoadgens.
Tanaararsi (Consustanziale) [laT.
sityvidan consubstantialis, rac Targmania berZnuli sityvisa homosios
imave arsis mqone] termini Seiqmna
nikeis krebaze (325) da nikeis simbolos Semadgenel nawilad iqca (n.
sarwmunoebis simbolo) eresTan sabrZolvelad da imis dasamtkiceblad,
rom iesos igive arsi gaaCnia, rac mama
RmerTs da RmrTaebriobis imave safexurze imyofeba. erTarsobriobis igive
mtkicebuleba marTebulad miiCneva
mTeli samebisaTvis (konstantinopolis
kreba).
Tanaziareba (Intercomunione) [Sedgeba sityvebisgan inter+comunione]
sakmaod bundovani termini, romelic ekumenur garemoSi gamoiyeneba
(n. ekumenizmi). aRniSnavs saeklesio
Tanaziarebis sxvadasxva doneebs. SeiZleba aRniSnavdes: a) srul saeklesio Tanaziarebas (uflis serobaSi
Tanaziareba, yovelgvari gansxvavebis
gareSe); b) Tanawirvas (sxvagvari ziarebis msaxurTa ormxrivi daSveba evqaristiuli msaxurebis warsamarTavad);
g) TanaaRvlenas (sxvadasxva konfesiaTa
msaxurebis mier msaxurebis erTad aRvlena); d) pirobiT daSvebas (garkveuli
pirobebiT sxva konfesiaTa morwmuneebi
daiSvebian evqaristiis misaRebad; sakuTar morwmuneebsac, agreTve, eZlevaT
neba, miiRon monawileoba sxva konfesiebis mier aRsrulebul evqaristiul
msaxurebaSi); e) urTierTdaSvebas (SeTanxmeba or eklesias Soris, romlis
safuZvelzec erTi maTganis wevrebs
Tanaziareba da gaTavisufleba
106
Tanalmoba
Tanalmoba n. lmobiereba.
TanamakurTxebeli (Conconsacrante)
[con+consacrante is, vinc akurTxebs]
episkoposad kurTxevaSi monawile episkoposi. kanonikuri samarTlis kodeqsis
Tanaxmad, aseTi episkoposi sami mainc
unda iyos (erTi mTavari da ori damxmare), Tumca sasargeblo iqneboda,
maTTan erTad episkoposad arCeulis
kurTxevaSi yvela damswre episkoposma
miiRos monawileoba (CIC, kan. 1014).
Tanamxsneli (Corredentrice) [con+redentrice] xsnis cneba gamorCeulad
qristologiuri cnebaa, romelsac
Teologebi TanafardobiTad usadageben agreTve mariamsac, riTac adamianTa
xsnaSi RmrTismSoblis Tanamonawileobis aRniSvna surT. vatikanis II krebam
(LG, Tav. VIII), Tanaxsnis nacvlad, xsnaSi TanamSromlobis cnebas mianiWa
upiratesoba.
Tanamwirveloba
(Concelebrazione)
[laT. zmnidan cum-celebrare erTad
aRvlena] ase ewodeba wirvis aRvlenas
ramdenime RmrTismsaxuris mier, romlebic Tanamwirvelebad iwodebian. amgvar
wess mudam misdevdnen aRmosavleTis
eklesiaSi, dasavleTSi ki is didi xnis
manZilze mxolod saRmrTismsaxurebo
da saepiskoposo xeldasxmaTa SemTxvevebSi iyo gaTvaliswinebuli. vatikanis II krebam liturgiuli ganaxlebis
farglebSi waaxalisa Tanamwirvelobis
formis damkvidreba, agreTve, sxva SemTxvevebSic, rac mRvdelmsaxurTa urTierTziarebis, qristian xalxTan maTi
Tanaziarebisa da ieso qristes erTaderT mRvdelmsaxurebaSi maTi monawileobis xazgasmas emsaxureba.
107
Teandruli/Teandrizmi
Tanxmoba
(saqorwino)
(Consenso
(matrimoniale)) [laT. sityvidan consensus, momdinareobs zmnidan consentire Tanxmobis micema] aRniSnavs mamakacisa da qalis urTierTziar nebas,
daqorwindnen. legitimurad gamoxatuli Tanxmoba qorwinebis Semadgeneli
aqtia (Sdr. CIC, kan. 1057).
Tayvaniscema (Adorazione) etimologiurad [laT. ad os] aRniSnavs RmrTismosaobisa da pativiscemis niSnad xelebis tuCebTan mitanisa da Semdeg
xatis an rame wmida sagnis mimarT maTi
mipyrobis Jests. sxvadasxva religiur
gamoxatulebaTa Soris Tayvaniscema
yvelaze mkafiod asaxavs adamianis srul
damokidebulebas RmerTze, vis absolutur uzenaesobasac igi aRiarebs da
amtkicebs (morCilebis Tayvaniscema).
Tayvaniscemis sagnad SeiZleba iqces
qmnilebebic, Tumca mxolod RmerTTan
maTi damokidebulebis TvalsazrisiT
(mowiwebis Tayvaniscema). evqaristiuli Tayvaniscema individualuri Tu
sajaro mWvretelobiTi locvis formaa (n. ormocsaaTiani), romelic wmida
nawilebis gamobrZanebisas imarTeba.
Teandruli/Teandrizmi (Teandrico/
Teandrismo) [berZ. thes RmerTi+anr adamiani] amgvarad aRiniSneba qristes erTaderT pirovnebaSi
RmrTaebrivi bunebis adamianurTan kavSiri. zedsarTavi saxeli gamoxatavs
amgvari kavSirisa da misgan gamomdinare
Sedegis xasiaTs. magaliTad, liturgia
umaRlesi Teandruli realobaa, ramdenadac masSi eklesiis (sxeulis) mier
aRsrulebul saidumloebaTa centrSi
mudam qristea (Tavi) moqceuli.
Teatelni
Teatelni (Teatini/e) saeklesioTa ordeni, romelic avgustineseuli wesdebas efuZneba da romelic daarsebuli
1524 wels romSi, gaetano tienelis
(1547, kanonizebulia 1671 wels) da
jampiero karafas, imJamad kietis (laT.
Theate, saidanac momdinareobs ordenis saxelwodeba) episkoposis, mier.
imave wels ordeni klemente VII-m
moiwona. ordenis damaarseblebi daaxloebiT 1515 wels aRmocenebuli romis saZmos, saRmrTo siyvarulis oratoriumis, wevrebi iyvnen, romelic
RmrTismosavi cxovrebis garda, sneulTa daxmarebasac eweoda. TeatelTa ordenis wevrebi samagaliTo samRvdelmsaxurebo cxovrebas eweodnen, dakavebulni iyvnen, amave dros, samecniero
saqmianobiT da, garda amisa, Rirseul
mRvdelmsaxurebs zrdidnen. ordenidan
mravali episkoposi gamovida, romelTac wvlili Seitanes tridentis krebis
mier dasaxuli saeklesio reformis
gatarebaSi, gansakuTrebiT, sasuliero pirebTan dakavSirebiT. didi xnis
ganmavlobaSi ordeni mxolod italiaSi moqmedebda, kerZod, neapolsa da
veneciaSi, mogvianebiT misi saqmianoba
evropasa da amerikaSic gavrcelda.
dRes ordenis wevrebi afrikis kontinentzec ewevian misionerul saqmianobas. ursula beninkazas (1618) mier neapolSi 1583 wels daarsebuli ordenis
qalTa Sto (Congregazione delle oblate della Vergine Immacolata Maria)
da 1617 wels daarsebuli gandegilTa
ordeni (Congregazione delle eremite)
1623 wels papma grigol XV-m moiwona, 1633 wels isini TeatelTa ordens
SeuerTda.
108
Tebaida (Tebaide) [laT. Thebais
Tebes maxloblad mdebare mxare
(zemo egvipteSi)] qristianobis pirvel
saukuneebSi (III-IV ss.) aq mravalma gandegilma daido bina. gadataniTi mniSvnelobiT termini aRniSnavs udabno,
aramyudro an Cumsa da ukacriel
adgils.
TeTri mamebi (Padri bianchi) afrikis misionerTa sazogadoebis wevrebi
(SMA). ase iwodebian maTi samoselis
TeTri feris gamo. organizacia 1868
wels kardinalma laviJerim daaarsa
afrikis gaqristianebis mizniT. TeTr
mamebTan TanamSromloben afrikis wmida mariamis misioneri debi.
Teizmi (Teismo) [berZ. thes RmerTi] meTvramete saukunidan (pirvelad
man 1678 wels, r. kadvorTis SromebSi
gamocxadda) evropis sulier istoriaSi damkvidrda Teizmis cneba, Seqmnili da SemdgomSi ganviTarebuli
qristianul religiasa da Tanamedrove
aTeizmTan,
deizmTan, panTeizmTan
mimarTebaSi. Teizmi aRniSnavs naazrevs, dafuZnebuls RmrTis arsebobis
mtkice dajerebulobaze (aTeizmis sapirispirod). es RmerTi aRiqmeba absolutur da transcendentul arsebad
(panTeizmis sawinaaRmdegod), pirovnuli da cocxalia da samyaros Seqmnis
(romelic ganimarteba, rogorc Seqmna
arafrisagancreatio ex nihilo) Semdegac ganagrZobs moqmedebas samyaroSi
(n. gangeba) da mis arsebobas uzrunvelyofs (deizmis sawinaaRmdegod).
arseboba RmrTisa, romelic moiazreba
Tavisufal, TviTaqtiur, yovlisSemZle,
yvelganmyof, yovelismcodne, keTilad
109
Teologia
Teologia, ganTavisuflebis
110
wmunoebis ierarqiis saxiT (dogmatika), gansjis sagania da dafuZnebulia
gadmocemaSi (fundamenturi Teologia), dabolos, ganmartebulia Teoriapraqtikis damokidebulebis saxiT axali praqtikisa (zneobrivi Teologia)
da misi sazogadoebrivi efeqturobis
TvalsazrisiT (qristianuli socialuri moZRvreba). amgvarad, sistemuri
Teologia aucilebel gavlenas axdens
praqtikul, anu samwyso Teologiaze,
sadac Tematizebulia qristesagan momdinare rogorc verbaluri sakomunikacio procesi, ise xsnis gzavnilis
praqtikuli moqmedeba (liturgia,
qadageba, religiuri aRzrda da ganaTleba, diakoniuri msaxureba, qristianuli cxovrebis praqtika sxvadasxva
viTarebaSi).
Teologia, ganTavisuflebis n. ganTavisuflebis Teologia.
Teologia, konteqsturi n. konteqsturi Teologia.
Teologia, liberaluri n. liberaluri Teologia.
Teologia, uaryofiTi n. uaryofiTi
Teologia.
Teologiis Sejameba (Summa theologica) [laT. summa (moZRvrebis)
yvelaze mniSvnelovani nawili, mokle
gadmocema, Sejameba] Teologiuri
moZRvrebis mTliani, yovlismomcveli
gadmocemis literaturuli forma,
romelic Sua saukuneebSi mopovebuli
codnis sistematizaciis originalur
saSualebad iqca. misTvis damaxasiaTebelia mkacrad dayofa (nawilebi, kiTx-
111
vebi, paragrafebi), romlebic, Tavis
mxriv, tipur formebadaa struqturirebuli. saukeTeso magaliTia wmida
Toma akvinelis Teologiis Sejameba
(Summa theologiae).
Teologiuri komisia, saerTaSoriso n.
saerTaSoriso Teologiuri komisia.
Teologumena (Teologumenon) [berZ.]
aRniSnavs Teologiur Sexedulebas,
romelic ar aris gamyarebuli moZRvrebis ZaliT da, maSasadame, ar aris
normatiuli. amave dros, is ar aris
mocemuli istoriuli mtkicebulebis
saxiT, aramed istoriuli faqtis Teologiur interpretacias warmoadgens.
Teomania (Teomania) [berZ. thes
RmerTi+mana sigiJe] aRniSnavs
religiuri maniis nebismier formas,
romlis gavleniTac adamiani amtkicebs, rom xilvebi an RmrTaebrivi
gamocxadebebi aqvs da RmrTis rCeulad
grZnobs Tavs.
Teopnevstia (Teopneustia) [berZ.]
aRebulia axali aRTqmidan (2 tim.
3:16) da aRniSnavs saRmrTo werilis
STagonebul xasiaTs, anu RmrTis im
qarizmul gavlenas wmida mwerlebze,
romlis ZaliTac SeiZleba vamtkicoT,
rom saRmrTo werilis avtori Tavad
RmerTia. n. STagoneba.
Teosofia (Teosofia) [berZ. thes
RmerTi+sopha sibrZne] termini
Teosofia (RmrTis Secnoba, cnoba)
amJamad moicavs rogorc qristianul,
ise araqristianul ideologiebs, romlebic Znelad exameba erTmaneTs. Tavisi
mistikuri Tu filosofiur-bunebrivi
TviTmgvemni
formiT Teosofia xSirad alqimias, astrologias da okultizms uaxlovdeba. Teosofiis mizania, saidumloebriv
kavSirTa ezoteriuli (n. ezoterizmi) codnis meSveobiT sarwmunoebis mier SemoTavazebul WeSmaritebaze aRmatebuli WeSmaritebis formis
povna. RmrTaebrivi samyaros Sesaxeb
WeSmariteba im codnis meSveobiT miiRweva, romelsac floben gandobili
adamianebi sxvadasxva religiebSi. am
codnis gadacema mxolod sakuTari
skolis farglebSi SeiZleba. qristianuli Teosofia, romelisaTvisac qriste
codnis wyaroa (kol. 2:3), gnosisisa da
neoplatonizmis elementebs Seicavs.
Teofania (Teofania) [berZ. thes
RmerTi+phinein gamoCena] termini aRniSnavs RmrTis gamovlinebas,
rac grZnobebis meSveobiT aRiqmeba.
Teofaniis Sesaxeb saubaria TiTqmis
yvela religiur gamocdilebaSi. bibliaSi tipuri Teofaniaa uflis gamocxadeba sinais mTaze (gam. 19:16, Smd.;
Sdr. fsal. 18:8-14),yvela sxva Teofaniis literaturuli nimuSi.
Teocentrizmi (Teocentrismo) [berZ.
thesRmerTi+centrizmi] eTikurreligiuri
koncefcia,
romelic
RmerTs miiCnevs realobis sawyisad da
damokidebulebaTa umTavres wyarod
nebismieri adamianuri gamovlinebisaTvis.
TviTmgvemni (Flagellanti) Sua saukuneebis moZraobaTa da ZmobaTa wevrebi,
romlebic monaniebis mizniT sajaro
gaSoltvas misdevdnen. es fenomeni
gansakuTrebiT XIII saukunis meore
naxevarSi gavrcelda, roca adamianTa
TviTmkvleloba
jgufebi qalaqebsa da soflebSi dadiodnen, sajarod iSoltavdnen sakuTar Tavs an erTmaneTs Soltavdnen
da loculobdnen. gaSoltva asketuri
wesi iyo, romelic jer kidev XI saukuneSi iyo gavrcelebuli gandegilTa
Soris. 1260 wels perujaSi gandegilma
ranieri fazanim daamkvidra es wesi,
agreTve, saeroTa Sorisac da amgvarad
daaarsa qristes TviTmgvemTa sazogadoeba (Compagnia dei Disciplinati di
Cristo, laT. disciplina wvrili drekadi wkepla).
TviTmkvleloba (Suicidio) niSnavs sakuTari Tavis mokvlas, anu sakuTari
nebiT, gacnobierebulad sikvdilis
arCevas. yoveli adamianis sicocxle
Casaxvis momentidan sikvdilamde wmidaa,
radganac adamiani wmida da cocxali
RmrTis xatebad da msgavsebad iqna
Cafiqrebuli. amitomac TviTmkvleloba
RmrTis winaSe Cadenili mZime codvaa.
amasTan, TviTmkvleloba ewinaaRmdegeba sakuTari sicocxlis SenarCunebisa da gangrZobis adamianis bunebriv midrekilebas da, amave dros,
moyvasisadmi siyvarulis Seuracxyofaa,
radgan usamarTlod wyvets naTesavTa,
TanamemamuleTa, adamianTa sazogadoebasTan arsebul kavSirebs (Sdr. CCC,
2280-2283).
TviTSezRudva (Astinenza) [laT. abstenere Sors daWera, saidanac momdinareobs abstinentia TavSekaveba,
uaris Tqma, Tavis SezRudva ramisagan] zogierTi sikeTiT sargeblobisagan droebiT an mTlianad Tavis Sekaveba ufro didi sikeTisaken swrafvis
gamo. es sityva gansakuTrebiT ixmareba
112
sakvebis zogierTi saxeobis miRebisagan an sqesobrivi urTierTobisagan
TavSekavebis aRsaniSnavad. qristianul
religiaSi TviTSezRudva moqceulia monaniebis (locva, gulmowyale
da qvelmoqmedi saqmianoba, marxva da
TavSekaveba) ufro zogad CarCoSi,
rogorc qristes msxverplSewirvaSi
Tanamonawileoba da egoistur da
grZnobad midrekilebaTa winaaRmdeg
brZolis qmediTi xerxi. kanonikuri
samarTlis wesiT (CIC, kan. 1251-1253),
TviTSezRudva episkoposTa konferenciebis mier ganisazRvreba da wesdeba
yvela adamianisaTvis 14 wlis asakidan.
italiaSi xorcisagan TavSekaveba dawesebulia didi marxvis paraskev dReebSi
da, marxvasTan erTad, nacris oTxSabaTsa da did paraskevs.
Tilisma (Talismano) etimologia ucnobia. sxvadasxva formisa da masalis
sagani, romelsac xalxuri rwmena magiur da mfarvel unarebs miawers.
Tomizmi (Tomismo) upirveles yovlisa, ase ewodeba wmida Toma akvinelis (1225-1274) mier Camoyalibebul
moZRvrebas. garda amisa, termini
aRniSnavs am moZRvrebis ganmartebasa
da gangrZobas skolebSi, romlebic
wmida Tomas naSromebs eyrdnobian.
XV-XVI saukuneebSi da Semdgom, didi
aRzevebisa da gavrcelebis periods
Tomizmis daviwyeba mohyva. moZRvreba
kvlav gaxda aqtualuri XIX saukuneSi
da dasabami misca neoTomizms.
Tora (Torah) [ebr. kanoni (mniSvnelovani miTiTeba)] Tavdapirvelad
aRniSnavda ara imdenad mkacrad gansaz-
113
Tora
Rvrul kanons, ramdenadac konkretuli saarsebo mdgomareobis Sesatyvis darigebas. yvela SemTxvevaSi, Zvel
aRTqmaSi Tora RmrTis kanonmdebel
sityvas aRniSnavda da am niSniT iqca
is bibliis pirveli xuTi wignis saxeldebad (dabadeba, gamosvla, levianelTa, ricxvni, meore rjuli), romlebic
erToblivad xuTwigneulad moixsenieba
(berZnulad pentatevqi).
iakobelni (Giacobiti) ase uwodeben iakob baradeosis (578) mimdevar
monofizit siriel qristianebs. edesis episkoposad kurTxeulma da Semdeg
gaZevebulma iakobma Seqmna marTlmorwmune ierarqiasTan dapirispirebuli
monofizituri ierarqia, akurTxebda
episkoposebs, Camoayaliba siriuli
erovnuli eklesia. marTlmorwmune
sirielebma, anu Zvelma sirielebma,
rogorc uwodebdnen sakuTar Tavs iakobis mimdevarni, mravali devna ganicades bizantiel imperatorTa, arabTa,
mongolTa, TurqTa da sxvaTa mxridan. gavrceldnen sparseTsa da somxeTSi, indoeTSi. uaryves qalkedonisa
da momdevno krebebi. miuxedavad imisa,
rom iakobelni aRiareben iesos, rogorc erTaderT WeSmarit RmerTsa da
WeSmarit adamians, masSi mxolod erT
bunebas cnoben. 1930 wels, daaxloebis xangrZliv mcdelobaTa Semdeg,
samxreT indoeTis (kerala) iakobelTa
erTi jgufi romis eklesias SeuerTda
(malankareli sirielni).
iansenizmi (Giansenismo) termini
momdinareobs
kornelius
iansenis
(aktoi, holandia, 1585
ipri, 1638,
avtori wignisa avgustine, 1640)
saxelidan. avtoris sikvdilis Sem-
115
pativs scemda blez paskalic, vinc
iansenisturi suliskveTebiT ebrZoda
imdroindel iezuitTa kazuistur da
Semrigeblur zneobas.
iahve (Jhwh) RmrTis ebrauli saxeli,
romelic aRniSnavs me var, me viqnebi
SenTan (gam. 3:14). wmida tetragrama,
anu RmrTis saxelis oTxi Tanxmovani,
ebraul bibliaSi 6823-jer gvxvdeba. is
pirvel bibliur teqstebSia naxsenebi
(dab. 2-3), Tumca misi aRmoceneba mosesaTvis RmrTis gamocxadebis xanas
ukavSirdeba (Sdr. gam. 3:13, Smd.). wmida
tetragrama dRemde xmovanTa gareSe
iwereba: marTlac, Jhwh gamouTqmelia,
anu mas pativiscemis niSnad arasodes
warmoTqvamen. mis nacvlad warmoiTqmis
sityva adonai (=ufalo Cemo). RmrTis
saxels mxolod umaRlesi mRvdelmsaxuri warmoTqvamda weliwadSi erTxel,
kipuris dResaswaulze. misi mniSvneloba scildeba yofnis ideas, filosofiuri gagebiT, da moicavs RmrTis monawileobas israelis istoriaSi, gansakuTrebiTgamosvlaSi (=me var is,
vinc aTavisuflebs). iahves saxelidan
momdinareobs iahvisturi tradicia,
xuTwigneulis oTx wyaroTagan erTerTi. ieso Tavis Tavs uwodebs saxels
me var, ris gamoc mas mkrexelobaSi
adanaSauleben (ioan. 8:24.28.58; 13:19;
18:5.8; gamocx. 1:8).
iahves msaxuri (Servo di Jhwh) zogadi
termini, aRniSnavs yvela RmrTismosav ebraels. termini gansakuTrebiT
miemarTeba meoreesaias sagaloblebSi
(es. 40-55) aRweril pirovnebas: winaswarmetyvelebas marTali adamiansa, romelic ara mxolod itanjeba da kvde-
igavi
116
igavni
n.
winaswarm-
117
1539 wlis dokumentSi Prima formula instituti mociqulobis konkretul
miznebad dasaxelebulia: qadageba, sulieri wvrTnani, gulmowyale saqmianoba, swavleba da sulebze zrunva,
kerZod, aRmsarebelTa rolSi. rogorc
swavlebis gamavrceleblebi, iezuitebi
swrafad iqcnen kaTolikuri sarwmunoebis yvelaze gavlenian damcvelebad
protestantuli reformisa da kontrreformis xanaSi. qristianuli ganaTlebis mimarTulebiT am ZiriTadi
moRvaweobis garda (romelic umTavresad universitetebsa da umaRles
skolebSimetwilad, ordenis kolegiumebSimimdinareobda),
ordenis arsebobis istoriaSi iezuitebma
mraval sxva sferoSic iTamaSes mniSvnelovani roli. isini iyvnen, magaliTad, sulieri xelmZRvanelebi, didgvarovanTa aRmsarebelni, misionerebi
warmarTTa Soris da swavlulebi.
saukuneTa manZilze araerTi braldeba wauyenes calkeul iezuitebsa da
mTlianad ordens, romelic klemente
XIV-m, franguli monarqiis zewolis
Sedegad, 1773 wels gaauqma. 1814 wels
pius VII-m ordeni xelaxla aRadgina.
sazogadoebaSi mimdinare cvlilebaTa
mimarT gansakuTrebiT mgrZnobiare
ordenis wevrebi dRes axal saeklesio
mimarTulebaTa gansazRvris, arakaTolike samyarosa da aTeizmTan dialogisa da politikur-socialur valdebulebaTa mimarTulebebiT moRvaweoben.
ierarqia (Gerarchia) [berZ. hier wmida+arch Zalaufleba] miRebuli
xeldasxmis saidumlos ZaliT saRmrTo
Zalauflebis matarebel pirovnebaTa
erToblioba. es Zalaufleba xor-
ieronimelni
ierofanti
118
(Sdr. maT. 24:1, Smd.; mark. 13:1, Smd.;
luk. 19:44; 21:5, Smd.; ioan. 2:19, Smd.;
11:48). taZrisagan dReisaTvis mxolod
dasavleTis, godebis kedlis saxeliT
cnobili naSTiRa darCa. ierusalemis taZari moicavda atriums da sam
ezos, sakurTxevels (nelsacxebelTa
sakurTxevliT, arsobis purTa magidiTa
da SandlebiT) da wmidaTa wmidas (sadac moTavsebuli iyo aRTqmis kidobani). taZari miCneuli iyo RmrTis
saxlad (3 mef. 5:19; 8:20; 2 ezr.6:1, Smd.;
ioan. 2:16; 1tim. 3:15), salocav adgilad
(3 mef. 8:29; 9:3; es. 56:7; maT. 21:13; mark.
11:17; luk. 19:46). taZrad iqna miyvanili ieso (luk. 2:22, Smd.); iq ipoves
igi Semdeg mSoblebma (luk. 2:46); igi
aq aswavlida (luk. 19:47; 21:37; 22:53;
ioan. 8:2; 18:20); am taZridan gandevna
man movaWreni (Sdr. mal. 3:1, Smd.; maT.
21:12, Smd; ioan. 2:14, Smd.); man iwinaswarmetyvela misi dangreva, xolo axal
taZrad ki sakuTari sxeuli daasaxela
(ioan. 2:19, Smd.).
ieso naves Zis wigni (Giosue, libro di)
wignis saxelwodeba momdinareobs misi
mTavari gmiris, ieso naves Zis saxelidan, romelic niSnavs iahve ixsnis. igi
moses memkvidrea, vinc israeli xalxi
aRTqmul miwaze miiyvana. qristianul
kanonSi ieso naves Zis wigni miCneulia pirvel istoriul wignad, ebraul
kanonSi ki Zvel winaswarmetyvelTa
pirvel wignad. nawarmoebi sam nawilad
iyofa. pirveli nawili (ieso 1-12) israelTa qanaanSi Sesvlisa da maT pirvel
dapyrobaTa Sesaxeb mogviTxrobs, meore
nawili (13-21) aRwers qanaanis teritoriul dayofas israelis 12 toms
119
Soris, mesame nawili (22-24) ki epilogis funqcias asrulebs. masSi aRwerilia ieso naves Zis daskvniTi sityva
da Seqemis didi Tavyriloba, romlis
drosac tomebma erTmaneTTan religiuri SeTanxmeba dades. dRevandeli
saxis miRebamde wignma Camoyalibebis
xangrZlivi da rTuli procesi gaiara,
saboloo forma man qristianuli xanis
dadgomamde mcire xniT adre miiRo.
iesos patara debi n. iesos patara Zmebi.
iesos patara Zmebi (Piccoli fratelli di
Ges) 1933 wels frangi mRvdelmsaxuris, rene vualomis mier el abiodsidi-SeixSi
(sahara)
daarsebuli
sazogadoeba, romelic Tavis damfuZneblad Sarl fukos (1916) miiCnevs. 1968 wels sazogadoeba pavle VI-m
daamtkica, rogorc saero instituti.
misi wevrebi cxovroben patar-patara
jgufebad (3-5 Zma), gare samyarosagan izolaciis gareSe, gansakuTrebiT
gasaeroebul garemoSi da maT saero
profesiebi aqvT. isini aqtiur cxovrebasa da mWvretelobas uTavseben erTmaneTs da saxarebis qadagebas isaxaven
miznad, umTavresad, Zireulad qristianuli cxovrebis magaliTis meSveobiT (Zmoba, siRatake). dRes iesos
patara ZmaTa organizacia 200-ze met
wevrs aerTianebs. 1939 wels tugurtSi
(sahara) aRmocenebuli iesos patara
daTa sazogadoeba 1947 wels iqca kongregaciad episkoposis mmarTvelobaSi,
1964 wels ki papis mier iqna damtkicebuli. dReisaTvis kongregaciis wevri
daaxloebiT 1000 qali mravali qveynis
200-ze met sazogadoebaSi moRvaweobs.
ieso qriste
120
qristes mier udabnoSi gatarebuli
martoobis periodi, romlis Semdegac
satanam samjer scada misi cduneba da
RmrTisadmi misi Svilobrivi grZnobis gamocda (maT. 4:1-11; mark. 1:12-13;
luk. 4:1-13). ieso ukuagdebs cdunebebs da warmogvidgeba, rogorc axali adami, RmrTis msaxuri, yoveliveSi
mama RmrTis morCili da eSmakisa da
borotebis dammarcxebeli (Sdr. CCC,
538-540).
iehovas mowmeebi (Testimoni di Geova) seqta XIX saukuneSi, adventistTa
daqsaqsvis Sedegad aRmocenda, romlebic 1844 wlisaTvis elodnen qristes
meored mosvlas. mravali molodinisa
da imedgacruebis Semdeg amerikelma
k. t. raselma (1852-1916) Tavad ikisra
jgufis xelmZRvaneloba da is bibliis
SemswavlelTa jgufad aqcia. misi memkvidre gaxda franklin raterfordi,
romelmac pirveli erovnuli yriloba
moiwvia da samyaros aRsasrulis axali
TariRi daasaxela: ganacxada, rom didi
daskvniTi brZola
armagedoni1925
wels gaimarTeboda da es gamocxadebis
16:16 muxlis Tanaxmad samyaros aRsasruli iqneboda. sinamdvileSi msgavsi
araferi momxdara. raterfodis sikvdilis Semdeg 1942 wels mis memkvidred
airCies naTan nori (1977), romelmac
axali biZgi misca moZraobas, umTavresad wignebisa da Jurnalebis farTo
gavrcelebis meSveobiT. Jurnalebidan
aRsaniSnavia gaiRviZeT! da saguSago
koSki. dRes moZraobas aqvs 35 stamba,
romelTagan udidesi bruklinSi mdebareobs da msoflios 80 sxvadasxva
enaze beWdavs teqstebs. gamodis ori
yovelkvireuli Jurnali, romelTa
121
tiraJi 500 milions scildeba. noris
xelmZRvanelobiT iTargmna biblia da
es Targmani, saxelwodebiT saRmrTo
werilis axali samyaros Targmani
mimdevarTa Soris saRmrTo werilis
erTaderT kanonier versiad miiCneva.
1985 wels msoflios 205 qveyanaSi
daaxloebiT sami milioni iehovas mowme
arsebobda. maTi raodenobis mixedviT,
evropaSi pirveloba italias ekuTvnis,
sadac 1985 wels seqtis 123.500 mimdevari cxovrobda, 1990 wels ki250.000.
dasavleTis qveynebSi seqtis mimdevarTa
cxovreba ar aris martivi. amis mizezia
rogorc maTi gadaWarbebuli, fanatikuri mondomeba prozelitTa moZiebisas, ise samxedro samsaxursa da sisxlis
gadasxmaze uaris Tqma, rac xSirad maT
problemebs uqmnis marTlmsajulebasTan. moZRvreba, romelsac iehovas
mowmeebi misdeven, gamoricxavs kamaTs
da, maTi koncepciis Tanaxmad, pirdapir
bibliidan aris aRebuli. seqtaSi umTavresad samebas uaryofen, radganac,
maTi azriT, is bibliidan ar momdinareobs: suli wmida ara pirovneba,
aramed mxolod Zalaa, romlis meSveobiTac iehova (adonai) moqmedebs.
RmerTi erTaderTia, ieso yvelaze
srulyofili figuraa, Tumca
ara
RmerTi. seqtis mimdevarni sastikad
upirispirdebian, zogadad, yvela eklesias, gansakuTrebiT ki
kaTolike
eklesias. roca dadgeba JamTa aRsasruli, romelic mudam gardauvalad
ganixileba, maSin ie|hova arafridan xelaxla Seqmnis wmida kacobriobas da
rCeulni,is 144.000, romelTa Sesaxebac gamocxadebaSia saubari,bednier
cxovrebas ixilaven. garda amisa, iqneba
uamravi xsnili, vinc 1000 wels icocx-
ivdiTis wigni
ilemorfizmi/ilemorfuli
122
kis arsebobis damadasturebeli sabuTi.
1776 wels vaishauptis mier (1748-1830)
ingolStadtSi daarsebuli bavarieli
iluminatebi ki religiis bunebriv
koncefcias eyrdnobodnen da politikur miswrafebaTa mqone masonuri
tipis (n. masonoba) saidumlo organizacias warmoadgendnen. vaishauptis
mizani iyo, rom principebi da erebi
mSvidobianad gamqraliyvnen dedamiwis
zurgidan da kacTa modgma erT dRes
erT ojaxad, xolo samyaroracionalur adamianTa samyofelad qceuliyo. am seqtis wevri iyo mravali gamoCenili pirovneba, magaliTad, goeTe,
mocarti, herderi.
imamelni (imamiti) SiitTa Sto, ewodebaT, agreTve, Siitebi TormetTagani. isini ar eTanxmebian imamis arCeviTobas da kanonier imamebad miiCneven
mxolod alisa da fatimas mamrobiTi
sqesis memkvidreebs,vinc, maTi azriT, Tormetni arian. meTormete imamis (XI saukunis bolo) gauCinarebis
Semdeg samyaro uwesrigobaSi Caeflo,
romlisgan Tavis daRwevasac mxolod
meTormete imamis dabrunebis Semdeg
moaxerxebs, rac samyaros dasasrulamde
moxdeba. XVI saukunidan imamizmi iranis saxelmwifo religiaa da upiratesobiT sargeblobs yvela sxva religiur jgufebTan SedarebiT.
imami (Imam) [arab. fuZe mm raime
adgilisken wasvla, niSnavs winamZRols, gzamkvlevs] islamSi aRniSnavs: a) pirs, romelic morwmuneebs
locvaSi uZRveba da karnaxobs moqmedebebs; b) sakrebulos meTaurs.
sunitebisTvis amgvari meTauria xal-
123
ifa, xolo SiitTa meTauri muhamadis
ojaxs unda ekuTvnodes. imami SeiZleba
ewodos, agreTve, islamuri iuridiuli
da politikuri skolis xelmZRvanels
an gamoCenil moRvawes mecnierebis an
literaturis dargSi. gamorCeulad
aRniSnavs islamis oTxi marTlmorwmune iuridiuli wesis damfuZneblebs.
imedi (Speranza) [gvianlaT. sperantia (zmnidan sperare imedis qona)]
Teologiuri saTnoeba, romlis ZaliTac caTa sasufeveli da maradiuli
sicocxle bednierebad miiCneva (da
swrafvis sagania) morwmunisaTvis, vinc
Tavis sarwmunoebas qristes danapirebs
miandobs, da igi ara sakuTar Zalebs,
aramed suli wmidis Sewevnasa da madls
eyrdnoba. imedis saTnoeba yoveli adamianis gulSi arsebul bednierebisaken swrafvas Seesabameba. is warmarTavs da ganwmeds adamianis qmedebaTa
STamagonebel molodinebs, icavs adamians sasowarkveTisa da egoizmisagan.
qristes netarebaTa Soris gamocxadebuli imedi (maT. 5-7) aris adamianis
cxovrebis Ruza, sando da mtkice,
romelic aRwevs iq, sadac winamorbedad Sevida ieso (ebr. 6:19-20; Sdr.
CCC, 1817-1821).
inkardinacia (Incardinazione) [gvianlaT. incardinare anjamebze damagreba] termini aRniSnavs sasuliero piris
mikuTvnebas an calkeuli eklesiis (n.
diocezi), an piradi prelaturis, an
RmrTivSewiruli cxovrebis istituciis, an sazogadoebisadmi, romelsac
inkardinaciis ganxorcieleba SeuZlia
(CIC, kan. 265). dauSvebelia sasuliero piri inkardinaciis gareSe iyos.
indulgencia
indultumi
124
gad papis instituti daaxloebiT erTi
saukunis ganmavlobaSi imperatorTa
uSualo daqvemdebarebaSi imyofeboda. 1059 wlis krebam, reformatorTa
erTi jgufis (maT Soris iyo hildebrand sovaneli, momavali papi grigol
VII) moTxovnaTa gaTvaliswinebiT, papis arCevis ufleba mxolod kardinalebs mianiWa da romelime saero xelisuflisagan nebismieri saeklesio
Rirsebis investituris miReba akrZala.
amgvarad, eklesias kvlav daubrunda
Tavisufleba. grigol VII-m arCevisTanave, 1075 wels romis krebas ukanonod
gamoacxadebina saero xelisuflebis
mier gacemuli investiturebi. ocdaeqvsma episkoposma uari Tqva politikuri Zalauflebis daTmobaze da
1076 wels vormsSi papi grigol VII
gadayenebulad gamoacxada. papis pasuxi
qmediTi da drouli iyo: man gankveTa
imperatori hainrix IV, taxti waarTva
mas da qveSevrdomni imperatorisadmi
erTgulebis ficisagan gaaTavisufla.
1077 wels kanosaSi papsa da imperators
Soris gamarTulma Sexvedram bolo
ver mouRo dapirispirebebs. SeTanxmebis miRweva 1122 wels moxerxda, pap
kalisTe II-sa da imperator hainrix V-s
Soris. maTi SeTanxmeba vormsis konkordatis saxeliTaa cnobili da masSi
gansxvavebulia erTmaneTisgan episkoposTa arCeva (rac sasuliero pirTa
da diocezis sakrebulos prerogativa
iyo) da investitura, romelic, Tavis
mxriv, iyofoda saeklesiodsulieri
ZalauflebisaTvis, da saeroddroebiTi mmarTvelobisa da qonebis marTvis mizniT (regalia an temporalia). papi
mxolod germaniis SemTxvevaSi aRiarebda imperatoris uflebas, mieRo
125
monawileoba episkoposTa arCevnebSi da
moegvarebina savaraudo uTanxmoebani.
investituris ceremoniaze imperatori
episkoposs kverTxsa da beWeds (sulieri
Zalauflebis simbolo) ki aRar gadascemda, aramed skoptras (saero Zalauflebis simbolos). germaniaSi investitura arCevnebis Semdeg da kurTxevamde
tardeboda, italiasa da sxva qveynebSi
ki kurTxevis Semdeg. droebiTi qonebis
marTvis investituris miRebis Semdeg
episkoposebs ufleba hqondaT, imperatorisTvis erTgulebis fici daedoT.
vormsis konkordati Semdeg lateranis I msoflio krebis mier (1123) iqna
ratificirebuli.
ini/iani (Yin/Yang) [Cinuri sityvebi]
ini da iani mTeli Cinuri azrovnebis
ganmsazRvreli cnebebia. isini ganixileba sapirispiro mniSvnelobis pirvelsawyis substanciebad, saidanac daedo
dasabami samyaros. pirvelad es cnebebi
co juanSi (daaxloebiT qristemde 643
w.) gvxvdeba, rogorc samyaros sapirispiro polusTa wyvili. Tavdapirvelad cnebebi mTis Crdilian (ini) da
mzian (iani) kalTebs aRniSnavda. ini/
ianis koncefcia moazrovneTa jgufma
(inisa da ianis mimdevrebi) Camoayaliba, romlis mTavari warmomadgeneli
iyo Zon ieni (qristemde 350-270 ww.).
am moazrovneebma srulyves ori Zalis
(ini da iani), xuTi elementisa (wyali,
cecxli, xe, liToni, miwa) da simbolur SesabamisobaTa sistemis Sesaxeb ukve
arsebuli Teoria. am Teoriis Tanaxmad,
yvelaferi, rac miwasTan mWidro kavSirSia, inis nawils warmoadgens da
mdedrobiTia. zecasTan dakavSirebuli
yovelive ianis nawilia da mamrobiTia,
inkvizicia
inkvizicia
126
dasapatimreblad sakmarisi iyo saCivari, eWvi an ubralod sazogado xma.
dakiTxva mimdinareobda ori mowmisa
da notariusis TandaswrebiT, romelic
Cvenebis oqms adgenda. yovelgvari
iurisdiqciisagan Tavisufali inkvizitori flobda farTo diskretul
Zalauflobas Sesasrulebel procedurasTan dakavSirebiT, Tumca xSirad
Semoklebul proceduras mimarTavda.
braleuloba ganisazRvreboda rogorc
saqmeSi monawile pirTa aRsarebis, iseve
mowmeTa mtkicebulebebis safuZvelze.
braldebulisagan aRiarebiTi Cvenebis
misaRebad
sxvadasxva
saSualebebs
mimarTavdnen: SimSils, jaWviT dabmasa
da wamebas. braldebulis danaSaulis
damtkicebisa da ganaCenis gamotanis
Semdeg sasjelmisjils saero xelisuflebas gadascemdnen, romelsac ganaCenis aRsruleba evaleboda. inkvizitorTa Soris gansakuTrebiT dominikelebma
gamoiCines Tavi, romelTac dakiTxvaTa
daxvewili sisatikis gamo RmrTis
ZaRlTa (Domini canes) orazrovani
metsaxeli daimsaxures. sabednierod,
calkeul xalxebSi inkviziciam mcire
xans iarseba. amis mizezi isic iyo,
rom XIV-XV saukuneebSi germaniasa
da safrangeTSi samoZRvro sakiTxTa
mimarT yuradReba mniSvnelovnad Sesustda kudianebze nadirobis gaaqtiurebis gamo. inkviziciam saeWvo saxeli
moixveWa espaneTSi, sadac eWvmitanilTa
Soris ZiriTadad ebraelebi da qristianobaze moqceuli arabebi aRmoCndnen (savaldebulo moqcevebi 1391
wlidan). kastiliaSi moRvawe (1481)
pirveli espaneli didi inkvizitorisdominikeli Toma di torkvemadas (1420-1498) droidan moyolebuli
127
inkviziciam moawyo 9.000 autodafe
(laT. actus fidei, inkviziciis sasamarTlos rwmenis oficialuri aRsareba
da ganaCenis gamocxadeba, romelsac
mohyveboda misi aRsruleba), Tumca
ganaCenTa saerTo raodenobasTan SefardebiT koconze dawvis ganaCenTa
procentuli maCvenebeli umniSvneloa.
integralizmi (Integralismo) [laT. intgralis (nawarmoebia sityvidan integer
mTliani, integraluri)] imgvari
doqtrinuli da fsiqologiuri midgoma, romelsac axasiaTebs socialuri,
politikuri, religiuri swavlebisa
Tu ideologiis mkacrad da sworxazovnad gatareba. termini uaryofiTi
mniSvnelobis matarebelia da dogmatizmis, eqskluzivizmis, aratolerantobis, Zalauflebis monopolizaciisa
da aRmsareblobiTi struqturebis
damkvidrebis ideas atarebs.
integrizmi n. integralizmi.
inteleqti (Intelletto) [laT. intellectus, nawarmoebia zmnidan intelligere
gageba] dakavSirebulia gonierebasTan, anu WeSmaritebis wvdomis unarTan
da mas efuZneba suli wmidis Svid niWTagan erT-erTi: goniereba.
interdiqti (Interdetto) [laT. interdictum akrZaluli] es sakmaod mkacri sasjeli ufro msubuqia
gankveTaze, radgan saeklesio ziarebis
akrZalvas ar Seicavs. interdiqti
garkveuli pirebisTvis (pirovnuli
akrZalva) an garkveul adgilas (adgilobrivi akrZalva) mRvdelmsaxurebis aRsrulebis an wmida wesebSi
monawileobis akrZalvaSi mdgomareobs.
intesa
introiti
128
mas sazeimo ceremoniebis dros atarebdnen. dRes ase ewodeba TiToeuls
ori zolidan, romlebic episkoposis
mitras ukana mxares aqvs Camokidebuli.
ioakimizmi (Gioachimismo) milenaristuli sarCulis moZRvreba, romelic, calkeul mosazrebaTa Tanaxmad, ioakime fiorelis nawerebiTa da
ideebiTaa STagonebuli da, umTavresad, franciskelTa ordenis garkveul
wreebSi iyo popularuli. Tavis SromaSi maradiuli saxarebis Sesavali
(Introductorius in Evangelium Aeternum) gerardo borgo san doninodan
ioakimelTa ideebs ajamebs da maradiul saxarebasa da suli wmidaze saubrobs. imis gamo, rom maradiuli saxareba erTgvarad Crdilavda qristes
xanas da antipapuri ganwyobiT iyo
gamsWvaluli, 1255 wels ananiSi Sekrebilma papis komisiam dagmo gerardos
wigni da avtorsa da minoritTa mTavar
xelmZRvanels, ioane parmels, samudamo
patimroba miusaja erT-erT savaneSi.
iobis wigni (Giobbe, libro di) israelis sibrZnis literaturis TvalsaCino nimuSi da msoflio literaturis Sedevri, rac ganpirobebulia ara
mxolod wignSi wamoWrili maradiuli
problemiT,esaa udanaSaulo adamianis tanjvis Tema,aramed im literaturuli formiTac, romelic misca
naSroms V saukunis anonimma ebraelma
avtorma. wigni dawerilia poeturi
dialogis saxiT, romelsac win uZRvis
prologi (1-2) da asrulebs prozauli
formis epilogi (42:7-17). bibliuri
avtoris naSroms tanjviT Sepyrobili marTali kacis Zveli ambavi udevs
129
safuZvlad. masze dayrdnobiTaa SeTxzuli poeturi dialogi iobsa da mis
sam megobars Soris, romelTac iobis
gasaWiris Sesaxeb Seityves da mis mosanaxuleblad mividnen. Tavdapirvelad
iobi Tavisi bedukuRmarTobis gamo
gamoxatavs wuxils, Semdeg TiToeuli
megobari saTiTaod samjer gamoTqvams
Tavis azrs da iobi yovel jerze gascems pasuxs TiToeul maTgans. amgvarad
iqmneba saubarTa sami cikli (3-27),
romlebSic oficialuri sibrZnis warmomadgenlebi icaven Teziss RmrTis
samarTliani sazRauris Sesaxeb, vinc
damsaxurebisa da danaSaulis Sesabamisad ajildovebs an sjis adamianebs. Tavis pasuxebSi iobi ekamaTeba am sibrZnes
sakuTar ambavsa da sxva msgavs SemTxvevebze dayrdnobiT, romelTa Sesaxebac smenia. 29-31 TavebSi gadmocemul
ukanasknel grZel monologSi iobi
amtkicebs sakuTar udanaSaulobas da
RmerTs mouwodebs, CaerTos kamaTSi,
Tumca RmrTis Carevas win uZRvis ufro
gviandeli xanis elihes (32-37) sityva.
RmerTi erTveba saubarSi (38-41), samyaros saidumloebaTa Sesaxeb esaubreba iobs da axvedrebs mas, rom is saidumloebis mWidro qselSi Cafluli
qmnilebaa, romelic Semoqmedi RmrTis
sibrZnesa da yovlisSemZleobas eqvemdebareba. iobi xedavs, rom RmerTi ar
gmobs mas, rogorc codvils (rogoradac mas megobrebi miiCnevdnen), Tumca
arc mis mier gamarTul samsjavroze
wardgeba braldebulis saxiT (Tavad
rogorc surda iobs), acnobierebs sakuTar ampartavnebas, uars ambobs manamde gamoTqmul pretenziebze, aRar
sTxovs RmerTs rame pasuxs da arc
sasjelisagan Tavis gaTavisuflebas
iosebeloba
irenizmi
130
isixazmi umTavresad sxvadasxva fizikur (rogoricaa, magaliTad, sunTqvis
meTodi) da sulier teqnikas efuZneba.
sulier teqnikaSi mniSvnelovani roli
eTmoba locvis amgvari formulis ganmeorebas: ufalo ieso qriste, Zeo
RmrTisao, Semiwyale me.
islami (Islam) termini momdinareobs
arabuli zmnidan aslama (RmrTisadmi) daqvemdebareba. aRniSnavs muhamadis mier qristes Semdeg VII saukuneSi, ufro zustad, daaxloebiT 622
wlidan, muhamadis (570-632) meqadan
medinaSi gaqcevis (n. hijra) Semdeg,
dafuZnebul religias. islamis damaxasiaTebeli niSnebia monoTeizmi da
RmrTaebrivi kanoni. islamuri kanonis wyaroebia: a) yurani, alahis nebis
gamoxatuleba, romlis gamocxadebac
adamianebma muhamadis meSveobiT miiRes
610-632 wlebSi; Sedgeba 114 Tavisgan
(surebi), romlebic daaxloebiT 6000
muxls Seicavs); b) suna, gamocxadebis
Semavsebeli winaswarmetyvelis qmedebaTa, gamonaTqvamTa da SefasebaTa krebuli; g) sakrebuloebis warmomadgenel TeologTa Tanxmoba (n. ijma); d)
analogiuri msjeloba (n. yiasi), romelic gamoiyeneba arsebul wyaroebSi
mkafiod gauTvaliswinebel SemTxvevaTa
gadasawyvetad. yovel muslims kultis
xuTi Zireuli normis dacva evaleba.
esenia: a) sarwmunoebis aRsareba, romelic Semdegi formuliT gamoixateba:
ar arsebobs sxva RmerTi alahis garda
da muhamadi misi winaswarmetyvelia;
b) dReSi xuTjer meqis mimarTulebiT
locvis warmoTqma, rasac win ganwmeda
uZRvis; am locvis dawyebis dros morwmuneebs minareTebidan (meCeTis koSkis
131
saxelwodeba) mueZini amcnobs; g) ramadanis Tvis marxva: am dros morwmuneebi yoveldRiurad ganTiadidan mzis
Casvlamde icaven marxvas; d) kanonieri
Sesawiravi (n. zaqaTi) gaWirvebulTa
da RaribTa sasargeblod; e) momlocveloba meqaSi, romelic yovelma morwmunem cxovrebaSi erTxel mainc unda
Seasrulos. CamoTvlil xuT normas
xSirad kidev erTi, wmida omi (jihadi)
emateba. islamis sxva Zireul principebs Sorisaa samoTxisa da jojoxeTis,
angelosTa da demonTa rwmena, agreTve,
sulis ukvdavebis, saboloo samsjavros, mkvdreTiT aRdgomisa da winaswarmetyvelTa (adamidan muhamadamde,
romelic udides winaswarmetyveladaa
miCneuli) rwmena. islami, romelic
Tavisi sawyisiT ukavSirdeba rogorc
iudaizms, ise qristianobas, ismaelis
da, maSasadame, abraamis (Sdr. dab. 16;
21) sulier memkvidred da STamomavlad miiCnevs Tavs. muslimTaTvis sadResaswaulo dRea paraskevi, rodesac
morwmuneebi meCeTSi midian qadagebis
mosasmenad da salocavad. amJamad islamur religias warmoadgenen sunitebi (90 procenti), Siitebi (daaxl. 9
procenti) da sxva mcire seqtebi (maT
Soris druzebi daaxloebiT erT procents warmoadgenen). mTel msoflioSi
islamis mimdevarTa ricxvi daaxloebiT Svidas milions aRwevs. muslimTa
yvelaze meti raodenobadaaxloebiT 113000000 muslimiindoneziaSi
cxovrobs.
ismailelni (Ismailiti) calkeul Siitur eqstremistul seqtaTa zogadi
saxeli. Semdgomi dayofis gziT es
jgufebi Seiqmna im ZiriTadi birTvi-
israeli
israelis naSTi
angariSvaldebulia
erTpalatiani
parlamentis (kneseti) winaSe. parlamenti airCeva pirdapiri sayovelTao
arCevnebis gziT oTxi wlis vadiT, aqvs
sakanonmdeblo Zalaufleba da irCevs
respublikis prezidents, romelic
xuTi wlis manZilze rCeba Tanamdebobaze. n. sionizmi.
israelis naSTi (Resto dIsraele)
am gamoTqmas mimarTaven winaswarmetyvelni, romlebic urwmuno xalxis
ganadgurebas acxadeben da amtkiceben, rom gadarCeba da gaZlierdeba
morwmune umciresoba, romelic uars
acxadebs kerpTa Tayvaniscemaze da mesianur xsnas elis (es. 4:3; 6:13; 10:20;
amos. 5:15; miq. 4:6, Smd.; sof. 3:11, Smd.).
italiis
episkoposTa
konferencia
(Conferenza Episcopale Italiana, CEI)
1870 wels qveynis politikur gaerTianebamde italiaSi arsebuli viTarebidan gamomdinare, XVIII saukunidan
Camoyalibeba daiwyo episkoposTa regionalurma Sekrebebma. amgvarma Sekrebebma XIX saukuneSi ufro intensiuri
xasiaTi miiRo, 1889 wels ki papma leon
XIII-m oficialurad moaxdina maTi
reglamentireba rogorc episkoposTa
regionuli konferenciebisa. mxolod
1964 wels daarsda italiis episkoposTa konferencia, rogorc regionalur
konferenciaTa Tavmjdomareebis Sekreba. 1965 wlidan ki is mTeli italiis
episkoposTa Sekrebad iqca. amJamad misi
saqmianoba ganisazRvreba wmida saydris mier 1985 wlis 25 marts damtkicebuli wesdebiTa da 1985 wlis 28
martis debulebiT. xolo regionaluri konferenciebi, romlebic kvlav
132
ganagrZoben arsebobas da saqmianobas,
xelmZRvaneloben imJamindel sakonsistorio kongregaciasTan SeTanxmebiT,
1967 wlis 20-22 ivniss damtkicebuli
saerTo debulebiTa da sakuTari debulebebiT. italiis episkoposTa konferenciis organoebia: saerTo Sekreba
(mas weliwadSi erTxel mainc iwveven),
romelSic monawileobs yvela adgilobrivi an damxmare episkoposi da samociqulo despani; mudmivi saepiskoposo
sabWo, Semdgari regionalur konferenciaTa da saepiskoposo komisiaTa
Tavmjdomareebisagan;
saepiskoposo
komisiebi, romelTac erTvis kaTolikuri universitetis komiteti. konferencias hyavs Tavmjdomare da mdivani, romelTac asaxelebs papi, rogorc
italiis primasi. calkeul aucileblobaTa da problemaTa Sesabamisad
SeiZleba Seiqmnas sxva komitetebic. n.
episkoposTa konferencia.
italiis sauniversiteto kaTolikuri
federacia (Federazione Universitaria
Cattolica Italiana/ FUCI) Seiqmna 1896
wels fiezoleSi, italiel kaTolikeTa
XIV kongresis msvlelobisas, italiis
sxvadasxva qalaqSi arsebuli mravali
sauniversiteto kaTolikuri wris
gaerTianebis Sedegad. organizacias
dasabamidanve axasiaTebda kaTolikuri moZraobis farglebSi sakuTari
avtonomiisaken swrafva, Tanamedrove
kulturasTan pirispir Sexvedra da
politikur-socialur valdebulebaTa
tvirTva. faSisturi reJimis mmarTvelobis wlebSi federacia Seviwroebas
ganicdida, meore msoflio omis Semdeg
ki masze mniSvnelovani gavlena moaxdines iseTma moRvaweebma, rogorebic
133
iyvnen la pira, doseti, lacati. vatikanis II krebisa da 1968 wlis saprotesto moZraobasTan dakavSirebuli
movlenebis zegavleniT, amave dros,
sauniversiteto samyaroSi sxva organizaciaTa Camoyalibebis gamo, federaciis samoqmedo programaSi wamyvani
yuradReba daeTmo kulturul urTierTobaTa gaRrmavebisa da religiuri
gamocdilebis Temebs.
iubile (Giubileo) [ebr. jobhel cxvris
rqa, Semdeg berZnulSi miiRo forma
iobelios] Zvel aRTqmaSi ase ewodeboda wmida wels, romelic yovel
ormocdameaTe wels aRiniSneboda. am
weliwads, romlis dadgomac qveyanas
cxvris rqis sayviriT ecnobeboda, ar
amuSavebdnen miwas, qoneba Zvel patronebs ubrundeboda, xolo mevaleebs
valebi epatiebodaT. gadaiTvale Svidi
SabaTobis weli, Svidjer Svidi weli
da iyos SenTvis dro am Svidi SabaTobis wlebisa ormocdacxra weli. da
auwye sayviriT meSvide Tves, Tvis meaTe
dRes. Sendobis dRes auwyeT sayviriT
mTel Tqvens qveyanaSi.... da gamoacxadeT Tavisufleba qveyanaSi misi yoveli
mcxovrebisaTvis... da daubrundiT Tavis samflobelos da TiToeuli Tavis
sagvareulos daubrundiT. ar TesoT da
arc momkaT nageralebi... (lev. 25:8-12).
1300 wlidan kaTolike eklesiaSi wmida
wlis, anu iubiles aRniSvnis tradicia damkvidrda: yovel ocdaxuT weliwadSi erTxel papi romSi Casul yvela
momlocvels aniWebs codvaTa srul
sazeimo mitevebas,yvela imas, vinc
aRsarebis Tqmisa da ziarebis miRebis
Semdeg, papis ganzraxvis Tanaxmad, qalaqis oTx mTavar bazilikaSi ilocebs.
iudaizmi (iudeveloba)
iudeoqristianoba
134
liero miznebiT xorcieldeba (CIC,
kan. 129). iurisdiqciis ganxorcielebis
saSualebaa gare forumi, Tumca xandaxan is Sida forumSic (sindisi) SeiZleba ganxorcieldes (CIC, kan. 130).
iurisdiqcia SeiZleba iyos: Cveulebrivi (anu, msaxurebasTan dakavSirebuli)
an uflebamosilebiTi, anu uSualod
pirovnebisaTvis,ara msaxurebisa meSveobiT,miniWebuli. iurisdiqciuli
Zalaufleba sakanonmdeblo, sasamarTlo da aRmasrulebel uflebamosilebas moicavs.
iurisdiqcionalizmi (Giurisdizionalismo) sityvidan iurisdiqciuli. Teoria, romelic emyareba sulier wesrigsa da miwier wesrigs Soris gancalkevebis mtkicebas da, Sedegad, eklesiisa
da saxelmwifos Sesabamis ZalauflebaTa erTmaneTisgan dacalkevebas gulisxmobs. Tumca rame dabrkolebis
SemTxvevaSi,
iurisdiqcionalizmis
Tanaxmad, msajulis funqcia saxelmwifom unda itvirTos da manve unda
gansazRvros sasuliero da saeklesio
sferosTan dakavSirebuli sakiTxebic.
istoriulad cnobilia aRmsareblobiTi (safrangeTis revoluciamde) da agnostikuri (XX saukunis dasawyisamde)
tipis iurisdiqcionalizmi. pirvel
SemTxvevaSi saxelmwifo sarwmunoebis
damcvelad acxadebda Tavs da ereoda saeklesio sakiTxebSi, gamoTqvamda
eklesiis erTianobisa da organulobis
dacvis, episkoposTa daniSvnis, saeklesio saqmeTa marTvaSi Carevis pretenzias an Zalian maRal gadasaxadebs awesebda saeklesio qonebaze. agnostikuri
iurisdiqcionalizmis dros ki saxelmwifo gulgrilobas, anu agnostikur
damokidebulebas iCenda religiuri
135
ijma
sakiTxebisadmi da, yvela moqalaqisTvis religiuri Tavisuflebis uzrunvelyofis mizniT, uaryofda eklesiis
rame miwier Zaluflebas da, amave
dros, sulier sferoze saxelmwifos
rame gavlenas.
iRumeni (Egumeno) [berZ. hegmenos, awmyos mimReoba zmnisa hegeisthai
xelmZRvaneloba, gaZRola] marTlmadidebel eklesiaSi ase ewodeba
monastris zemdgoms.
ixaros (Exsultet) [laT. Exsultet
ixaros] ase ewodeba, sawyisi sity-
kabala (Qabbalah) ebrauli sityva
kabala (tradicia) aRniSnavs XIII
saukunis dasasruls aRmocenebul
mWvretelobiT mimdinareobas, romelmac samxreT safrangeTisa da CrdiloeT espaneTis ganaTlebuli ebraelebi
gaaerTiana. mimdinareoba samyaros neoplatonistur koncefcias daeyrdno
da, umTavresad, tradiciis wyaroTa
meSveobiT (biblia, Talmudi, midraSi) Seecada ganesazRvra damokidebuleba absoluturad transdendentur
RmrTaebasa (en sof) da Sesaqmes Soris.
yofnis cnobil safexurebs, romlebic
aristoteleseul da neoplatonistur
tradiciaSi RmrTaebasa da (materialur) samyaros Soris Suamavlobs, kabalistebma RmrTaebidan momdinare aTi
aqtiuri RmrTaebrivi Zala (sefiroT)
daumates. am ZalaTa saxelwodebebi
da aRweriloba bibliur da rabinul
TezisTa alegoriul-simbolur xedvas
efuZneba. ebrauli biblia mTlianad
ganixileba sefiroTebis procesTa daSifrul aRwerilobad, romlis sworad gageba kabalis mTavar amocanas
warmoadgens. pirveli sefira (keter/
gvirgvini) transcendenturi RmrTaebidan gamosvlas warmoadgens (zogjer
mas utoldeba) RmrTis nebis an
naazrevis saxiT. meore sefira aris
137
oficialur religias. gviani Sua saukuneebisa da Tanamedrove xanis kabalistikaSi sul ufro mkafiod ikveTeba
mesianuri molodini, istoriis dasasrulis moaxloebaSi wvlilis Setanis
Tanmxlebi imediT. amas Sedegad kabalistikis gaubraloeba mohyva, idumali swavleba erTgvar saerTo ebraul
Teologiamde daqveiTda, ramac xSirad
crurwmenebisa da magiis saxec ki miiRo (e.w. praqtikuli kabala).
kazuistika (casistica/causistica) [sityvidan caso saqme, SemTxveva] zneobrivi Teologiis nawili, romelic
konkretul da savaraudo SemTxvevaTa
SeZlebisdagvarad did nawils zogad
principebs usadagebs, maT Sesaxeb rac
SeiZleba utyuari zneobrivi gansjis
Camosayalibeblad.
kaTarebi (Catari) [berZ. katharo spetakni] eretikuli seqtebi,
romlebic wmidaTa, spetakTa da
srulyofilTa
eklesiaze
ocnebobdnen da miiCnevdnen, rom misgan yvela susti da codvili unda
ganedevniliyo. am moZraobis winamorbedi iyo novaciane, romelic daJinebiT ambobda uars imaT mitevebaze,
vinc devnis dros ganudga sarwmunoebas. 251 wels romis krebam igi saeklesio sakrebulodan garicxa. XII saukunis meore naxevarSi kaTarebi ewodaT
eretikul jgufebsa da seqtebs, romlebic umTavresad SampanSi, samxreT
safrangeTsa (albi) da lombardiaSi
gavrceldnen. kaTarTa doqtrina ori
pirveldawyebiTi nebiskeTili nebisa
da boroti nebisarsebobis rwmenas
eyrdnoboda. boroti neba iyo dasabami
kaTolikeoba
kaTolike werilebi
138
eveli aRwerilia, rogorc sayovelTao
sasufeveli, romelmac dedamiwis yvela
xalxi unda gaaerTianos. axal aRTqmaSi
ieso acxadebs: wadiT da moimowafeT
yvela xalxi... (maT. 28:19) da Tqven
miiRebT Zalas, roca gadmova suli
wmida Tqvenze da iqnebiT Cemi mowmeni
ierusalemSi, mTel iudeasa da samariaSi da qveynis kidemde (saq. 1:8). axal
aRTqmaSi Semavali kaTolike werilebis
saxelwodeba swored maTi sayovelTao
daniSnulebidan momdinareobs. termini pirvelad wmida egnate antioqielma (107) gamoiyena Tavis werilSi
zmirnelTa mimarT, qristes mier gamocxadebuli da mociqulTa meSveobiT
gavrcelebuli erTiani moZRvrebisadmi qristianuli sakrebulos erTgulebis aRsaniSnavad. Sua saukuneebSi
dasavleTis eklesiam xazi gausva Tavis
kaTolikur Tvisebebs da 1564 wels
gamoqveynebuli tridentiseuli Professio fideikaTolikuri identurobis safuZvelikaTolike eklesiisa
da romis eklesiis igiveobas amtkicebs.
sxva qristianul konfesiaTa mier am
sityvis gamoyenebisa da ganmartebis sapirispirod, rogorc vatikanis I kreba,
ise pius XII-is enciklika Mystici Corporis amtkicebda, rom mxolod romis
eklesia warmoadgens erTaderT avTentikur kaTolike eklesias. ekumenuri
moZraobis (n. ekumenizmi) ganviTarebis
Sedegad kaTolikoba aRniSnavs qristes
mier daarsebul erTaderT eklesias,
romelic drosa da sivrceSi yvela im
eklesiaSi xorcieldeba, sadac, Tundac
arasrulyofili gziT, qristianuli
sarwmunoebis aRsareba xdeba. ekumenuri
realobis gaTvaliswinebiT, eklesiis
Sesaxeb vatikanis II krebis dadgenileba
139
adrindel kategoriulobas uaryofs
da ufro mkrTalad acxadebs, rom
qristes eklesia kaTolike eklesiaSi
myofobs (LG, 8).
kaTolikuri religiis swavleba skolaSi (Insegnamento della religione cattolica nella scuola (IRS)) skolebSi
kaTolikuri religiis swavleba gaTvaliswinebuli iyo karlo feliCes
mier 1822 wlis 23 ivliss gamocemul
dadgenilebaSi skolebis Sesaxeb. 1878
wlis 1 ianvridan es dadgenileba gauqmda 1877 wlis 23 ivniss miRebuli
3198-e kanonis Tanaxmad. SemdgomSi jentiles reformam, romelic 1923 wlis
1 oqtombris 2185-e samefo dekretis
Tanaxmad ganxorcielda, kvlav daamkvidra skolebSi kaTolikuri religiis
swavleba, romelic gansazRvrulia,
rogorc safuZveli da dagvirgvineba sawyisi ganaTlebisa mis TiToeul
safexursa da doneze (3). 1929 wlis 11
Tebervals wmida saydarsa da italiis
saxelmwifos Soris dadebuli konkordatis mixedviT, kaTolikuri religiis swavleba saSualo skolazec
gavrcelda. konkordatis 36-e punqtSi
naTqvamia: italia miiCnevs sajaro ganaTlebis safuZvlad da dagvirgvinebad
qristianuli moZRvrebis swavlebas
kaTolikuri tradiciiT miRebuli
formis Sesabamisad. amitomac eTanxmeba imas, rom amJamad sajaro dawyebiT
skolaSi damkvidrebuli religiuri
swavleba, agreTve, saSualo skolaSic
gagrZeldes.... 1984 wlis 18 Tebervals
gaformebuli axali konkordatis 9, 2-e
paragrafi amgvarad gansazRvravs kaTolikuri religiis swavlebas skolaSi:
italiis respublika aRiarebs religiuri kulturis Rirebulebas, iTval-
kaTolikuri reforma
kaTolikuri qmedeba
140
kaTolikuri qmedeba (Azione Cattolica) saero organizacia, romelsac
XVIII da XIX saukuneebis kaTolikuri moZraoba daedo safuZvlad.
organizacia miznad isaxavda daecva
qristianuli sarwmunoeba racionalisturi ganmanaTleblobisagan, xolo
eklesiis
Tavisuflebaabsolutisturi saxelmwifoebriobisagan. magram
misi umTavresi mizani iyo saqmianoba
qristes samefos gasavrceleblad da
gasaaxleblad dedamiwaze. italiaSi
am organizaciis Camoyalibebis zusti
TariRi ar arsebobs, misi Seqmna ukavSirdeba XIX saukunis meore naxevarSi aRmocenebul kaTolikeTa iniciativebs, romelTa mizani iyo aqtiuri
monawileoba erovnuli cxovrebis yvela doneze (amgvar iniciativaTa Soris
aRsaniSnavia italiis kaTolike axalgazrdobis sazogadoeba, n. kongresTa saqme). es saeroTa mociquloba,
romelsac sastikad ewinaaRmdegeboda
faSizmi, daamtkica vatikanis II krebam,
romlis aqtebSi naTqvamia: saeroni axorcieleben TavianT samociqulo misias eklesiasa da samyaroSi, sulier da
warmaval wesSic (AA, 5). Tavdapirvelad kaTolikuri qmedebis mTavari
mizani iyo pirovnuli siwmidisaken
swrafva, Tumca droTa ganmavlobaSi
organizaciis miznebi gafarTovda da
qveynierebis yvela sferos gaqristianebas moicavs (qristianuli cxovreba,
qristianuli politika, qristianuli
kultura...).
kairosi (Kairs) [berZ. kairs mizanSewonili, xelsayreli] aRniSnavs
RmrTis drois SeWras adamianTa
istoriaSi qristes meSveobiT.
141
kalendari (Calendario) [laT. kalendaeTvis pirveli dRe] warmoadgens TveTa, kviraTa da dReTa cxrils,
romlebic erTobliobaSi weliwads
Seadgens. qristianTaTvis Seicavs dResaswaulTa miTiTebebs: xsnis saidumloebebsa da wamebulTa da wmidanTa
xsenebis dReebs. yvelaze Zveli qristianuli kalendari Seadgina papma
miltiadem (314), Tumca is daikarga
da mxolod nawilobrivadaa Semonaxuli
filokalianes
qronografSi.
papma grigol XIII-m 1582 wels kalendris didi reforma Caatara: iuliusis
kalendars (anu, iulius keisris mier
damkvidrebul kalendars, romelic
qristemde 45 wlidan gamoiyeneboda)
daumata dagrovili aTi dRe da TariRi 4 oqtombridan 15 oqtomberze gadaswia. n. direqtoriumi.
kalvineloba (Calvinismo) religiuri moZraoba, romelsac Jan kalvinis
(nuaioni 1509Jeneva 1564) naazrevi
da nawerebi daedo safuZvlad. kalvinelobis damxasiaTebelia niSania ormagi
gangebis rwmena (anu rwmena imisa, rom
RmerTma winaswar ganusazRvra adamianTa erT nawils xsna, danarCenebs
kisaukuno daRupva), zneobrivi da
socialuri cxovrebis gansakuTrebuli koncefcia, amave dros, eklesiis,
kultisa da politikuri sistemis
gamorCeuli forma. qronologiurad
kalvineloba luTerelobisa da cvinglelobis Semdeg aRmocenda da dialeqtikurad maT gadalaxvas eswrafvis. samive es sistema amtkicebs bibliis, rogorc rwmenis normis, erTaderTobas. Tumca, Tuki luTereloba
da cvingleloba mxars uWers bibliis
kalvineloba
kalmasoba
erovnul eklesiaTa, anu saxelmwifoeklesiaTa aRmocenebas,kaTolikeobisaTvis damaxasiaTebeli zeerovnulobis sapirispirod. Jenevidan kalvineloba umTavresad SveicariaSi, SotlandiaSi, aSS-sa da safrangeTSi gavrcelda,
sadac safuZveli daudo hugenotebis
aRmocenebas.
kalmasoba (Questua) [laT. quaerere saZebnelad wasvla, anu Zieba]
fuladi Tu materialuri Sesawiravis moTxovna da Segroveba, kerZod,
glaxakTa ordenebis wevrTa mier, sakuTari da RaribTa moTxovnilebebis
dasakmayofileblad.
kamaldolelni (Camaldolesi) gandegili monazvnebi, romlebic benediqtelTa ordenidan iReben dasabams. maTi
saxeli pirveli monastris adgilsamyofeliskamaldolis (areco)saxelwodebidan momdinareobs. es monasteri 1023-1026 wlebSi wmida romualdom daaarsa. kamaldolelni gandegiluri da samonazvno cxovrebis Serwymas eswrafvodnen. am mizniT eklesiis
garSemo, senakTa garda, agebuli iyo
monasteric, romlis umTavresi daniSnuleba amqveyniuri fusfusisagan savanis moSoreba iyo. monasteri askezisa
da gandegilobisTvis momzadebas emsaxureboda. es iyo adgili, sadac gandegilebs SeeZloT, mdumared da sinanuliT, mWvretelobiTad ecxovraT
da mxolod qorosa da kapitulumze
Sekrebiliyvnen erTad. iuridiulad
ordeni Tavdapirvelad ori birTviskamaldolisa da fonte avelanas garSemo Camoyalibda. SemdgomSi
calkeulma monastrebma da savaneebma
142
(maT Soris iseTebmac, romlebic wmida
romualdos ar dauarsebia da TavisiT
aRmocendnen an pontifeqsTa Tu episkoposTa mier iyo daarsebuli) miiRes
kamaldolis meoTxe winamZRvris, rudolfos (1089)Edros SemuSavebuli
wesi Eremiticae Regulae. ganviTarebisa
da siwmidis periods (XII-XIII ss.) dacemisa da ganxeTqilebaTa xana mohyva.
amJamad kamaldolisa da montekoronas kongregaciebi asobiT wevrs moiTvlis. kamaldolelni mudam exmarebodnen Raribebs da maspinZlobdnen
momlocvelT. am ukanasknelTaTvis
TiToeul monasterTan aSenda sastumroebi, rac tyis dacvasa da didi arqivebisa da biblioTekebis Seqmnasa da
Senaxvas emsaxureba.
kamaurumi (Camauro) [laT. camaurum] wiTeli feris farTo Tavsaburavi, romelic mTlianad faravda Tavsa
da yurebs. XIX saukunemde mas papi atarebda.
kamerlingi (Camerlengo) [Suasauk.
laT. camarlingus, romelic nawarmoebia frankuli warmoSobis sityvidan
kamerlingxelmwifis samyofelze pasuxismgebeli] XII saukuneSi damkvidrebul am Tanamdebobis pirs (camerarius)
ekisreboda pasuxismgebloba kuriisa da
wmida saydris miwieri qonebis finansur
marTvaze (camera thesauraria). kamerlingiumeteswilad, maRali rangis
prelatiXV saukunidan yovelTvis
kardinali iyo. amJamad romis eklesiis kamerlingia kardinali, romelic
meTaurobs egreT wodebul samociqulo palatas. misi movaleobaa wmida
saydris miwieri qonebisa da uflebaTa
143
marTva da dacva, maT Soris, maSinac,
roca papis taxti Tavisufalia.
kamilielni (Camiliani) moweseTa religiuri ordeni, romlis oficialuri saxelwodebaa sneulTa msaxurni. ordeni 1584 wels, romSi wmida
kamilo de lelisma (bukianiko di
kieti 1550romi 1614) daaarsa. 1591
wels is papma grigol XIV-m scno. kamilielTa msaxurebis damaxasiaTebeli
niSani avadmyofTa sulieri da materialuri daxmarebaa. kamilielebi dResac
moRvaweoben mraval saavadmyofoSi,
sadac tanjulTa da SeWirvebulTadmi mimarTul saxarebiseul gzavnils
adastureben. kamilieli debis saerTo
saxeliT moixsenieben qalTa sxvadasxva
sakrebuloTa wevrebs, romelnic, kamilielTa ordenisagan damoukideblad,
wmida kamilos suliskveTebis Tanaxmad
moqmedeben evropis mraval qveyanasa da
amerikis SeerTebul StatebSi. kerZod,
kamiliel debad iwodebian: sneulTa
msaxuri debi, 1829 wlidan; wmida kamilos asulebi, 1892 wlidan; sneulTa
misioneri msaxuri debi, 1936 wlidan.
kandelora (Candelora) [laT. Serwymis Sedegi sityvebisa: (festa) candelarum kandelebis dResaswauli da
(festa) cereorumcvilis sanTlebis
dResaswauli] xalxuri saxelwodeba
iesos taZarSi Seyvanis dResaswaulisa,mirqmisa,romelic 2 Tebervals aRiniSneba. saxelwodeba iqidan
momdinareobs, rom am dRes imarTeba
msvleloba sanTlebiT, rac romSi
sirielma papma sergi I-ma (687-701)
daamkvidra. es dResaswauli imarTeba
im dRis mosaxsenieblad, roca simon
kanoni
kanonizacia
144
kanonikuri samarTali (Diritto canonico) [cnebebi momdinareobs: a) laT. directus, rac zmna dirigere-s (miTiTebis
micema, swori mimarTulebis micema)
namyos mimReobaa; b) berZ. kanoniks
wesTa Sesatyvisi] istoriulad, morwmuneTa pirovnebaTaSoris damokidebulebaTa maregulirebel pozitiur
normaTa erToblioba, romlebic momdinareobs rogorc bunebrivi RmrTaebrivi samarTlidan, ise gamocxadebuli RmrTaebrivi samarTlidan. pirvel
saukuneebSi qristianul sakrebuloTa
cxovrebis normebs sxvadasxva saeklesio krebebi gansazRvravda. kanonikuri
samarTali, rogorc aseTi, Camoyalibda
XIIXIV saukuneebSi, rogorc eklesiis
kanonTa mecnieruli kvleva. 1140 wels
gamoqveynebulma gracianes dokumentma
Decretum Gratiani safuZveli Cauyara
kanonikuri samarTlis sistematizacias
da saerosTan fardi organuli iurisprudenciuri sistemis Camoyalibebas.
gracianem Seadgina patristikuli,
saeklesio krebaTa da papTa swavlebis
mokle Sinaarsi eklesiis socialuri
struqturis, saidumloTa, liturgiisa da sxva sakiTxebTan dakavSirebiT.
amave periodSi Seiqmna sayovelTao
Rirebulebis mqone pirveli oficialuri krebulebi, romlebmac, Decretum
Gratiani-sTan erTad, Seadgines Corpus
iuris canonici. tridentis krebam Tavisi
dekretebiT ganaaxla kanonikur normaTa Sinaarsi, riTac dadginda saeklesio pirTa valdebulebebi, beneficiumebi, religiur ordenTa marTvis,
145
saidumloTa aRvlenis wesebi da sxva.
XX saukunemde es dokumenti kanonikuri samarTlis umaRles wyaros warmoadgenda. 1917 wels benediqte XV-m
kanonikur wesTa simravlis gamo maTi
moZiebisa da gamoyenebis sirTulis
daZlevis mizniT cametwliani Sromis
Sedegad gamosca 2414 kanonisgan Semdgari Codex iuris canonici (CIC) da
gaauqma kanonTa yvela Zveli krebuli.
vatikanis II krebis Semdeg ioane pavle
II-m samociqulo dadgenilebiT Sacrae
disciplinae leges (1983 wlis 15 ianvari)
daamtkica axali kanonikuri samarTlis
kodeqsi, romelic 7 wignad dayofil
1752 kanons aerTianebs (n. kanonikuri
samarTlis kodeqsi).
kanonikuri samarTlis kodeqsi (Codice di Diritto Canonico) sruli saxelwodebaa Codex iuris canonici, misi
Semoklebuli formaCIC. laTinuri
kaTolike eklesiis erTaderTi, avTentikuri da sayovelTao kanoni. dawerilia laTinur enaze da Sedgeba Svid
wignad dayofili 1752 kanonisgan. axali kodeqsi ioane pavle II-m 1983 wlis
25 ianvars daamtkica samociqulo
dadgenilebiT Sacrae disciplinae legis.
kanonikuri samarTlis kodeqsi warmoadgens eklesiis mTavar sakanonmdeblo dokuments da aris aucilebeli
saSualeba imisa, rom uzrunvelyos
saTanado wesrigi rogorc pirad da
sazogadoebriv cxovrebaSi, ise TviT
eklesiis saqmianobaSi (Sacrae disciplinae legis). n. kanonikuri samarTali.
kanonikuri uzrunvelyofa (Provvisione canonica) [laT. provisio winaswar ganWvreta, Semdeg momarageba,
kapadokielebi
kapamania
146
satusaRoebi, emigrantebi, devnilebi,
samxedroebi, mezRvaurebi da a.S.). am
saqmianobas kapelani saerTo da adgilobrivi samarTlis normebidan gamomdinare aRasrulebs (CIC, kan. 564),
winamZRvarTan Sesabamisi urTierTobis farglebSi (CIC, kan. 571). garda
Cveulebrivi samwyso mzunvelobisaTvis
saWiro SesaZleblobebisa da uflebebisa, romlebic mas adgilobrivi
samarTlis wesebebidan gamomdinare
an gansakuTrebuli uflebamosilebis
ZaliT eniWeba, misive msaxurebidan
gamomdinare, kapelans SeuZlia misadmi mindobil morwmuneTa aRsarebebis miReba, qadageba, sikvdiliswina
ziarebis micema, sneulTa mironcxeba,
sikvdilis safrTxis winaSe mdgomTa
zeTis kurTxeva (CIC, kan. 566, naw.
1). saavadmyofoebSi, satusaRoebsa da
zRviT mgzavrobisas mas aqvs, agreTve,
ufleba, gaaTavisuflos morwmune rogorc dafaruli, ise ganucxadebeli
gamoTqmuli sasjelis disciplinarul
sanqciaTagan (rasac 976-e kanonis 2
nawili iTvaliswinebs).
kapitulumi (Capitolo) [laT. sityvidan capitulum (kninobiTi forma sityvisa caput) Tavi] aRniSnavs: a)
mRvdelmsaxurTa kolegias, daarsebuls sakaTedro taZarSi (sakaTedro
kapitulumi) an sxva eklesiaSi (sakolegio kapitulumi) RmrTismsaxurebisaTvis gansakuTrebulad sazeimo
xasiaTis misaniWeblad. momdinareobs
antikuri presbiteriumidan, anu adgilobrivi samRvdeloebis erTobliobidan, romelic eklesiis arsebobis
pirvelive saukuneebidan episkoposis
sabWos warmoadgenda. IV saukunidan,
147
wmida avgustines magaliTiT, presbiteriumma mraval regionSi episkoposis
saxlSi calkeul normaTa (canones)
dacviT mRvdelmsaxurTa erToblivad
cxovrebis wesi daamkvidra. am mRvdlebs kanonikosebi ewodaT, maT yoveldRiur Sekrebas ki, romlis mizanic
sakuTari wesis mcire nakveTis, capitulum-is, savaldebulo wakiTva warmoadgendakapitulumi. mcire xanSi
kapitulumad iwodeboda kolegiis
nebismieri Sekreba, sabolood ki sityva TviT kolegiis aRmniSvnel terminad
damkvidrda; b) ordenis (n. religiuri
ordenebi) an religiuri kongregaciis
(religiuri kapitulumi) sakolegio
marTvis organo. ikribeba periodulad
umaRles winamZRolTa asarCevad an
instituciis cxovrebasTan dakavSirebul mniSvnelovan gadawyvetilebaTa
misaRebad. kapitulumi SeiZleba iyos
saerTo, provinciuli an adgilobrivi,
imisda mixedviT, mTlianad religiur
saZmos Sekrebs Tu mxolod mis erT
nawils; g) moweseTa TavSeyrisTvis gankuTvnili adgili, sadac sakrebulos
cxovrebisTvis mniSvnelovan sakiTxTa
gansja mimdinareobs; agreTve sakaTedro taZrebSi kanonikosTa Sexvedris
adgili; d) liturgiaSibibliuri
sakiTxavi, romelic fsalmunis locvas
mosdevs. JamTa liturgiaSi mas ewodeba
mokle sakiTxavi.
kapucinebi n. franciskelebi.
kardinali (Cardinale) termini aRniSnavs: a) yvelaze maRali wodebis mqone,
papis TanamSromlebsa da mrCevlebs
eklesiis saqmianobasTan dakavSirebul
sakiTxebSi. araugvianes VI saukunidan
kardinali
kardinali, mfarveli
148
umze, romelsac papi iwvevs da Tavmjdomareobs. paps SeuZlia kardinalTa
plenaruli sxdomis mowveva ise, rom
mas konsistoriumis forma ar mieces
(CIC, kan. 353, naw 1). b) kardinaluri
ewodeba erT-erTs an mets kaTolikuri
religiis oTx saTnoebaTagan: keTilgoniereba, samarTlianoba, simtkice,
TavSekaveba.
kardinali, mfarveli n. mfarveli kardinali.
kardinalis Tavsaburavi n. Tavsaburavi.
karvoba (Capanne, festa delle) ewodeba,
agreTve, tabernakulumTa dResaswauli
anu Sukkth. ebrauli dResaswauli,
romelsac didi saxalxo mxiaruleba
axasiaTebs da mosavlis aRebis Semdeg
imarTeba, uflisadmi madlierebis niSnad. dResaswauli iwyeba 15 tiSriss
(seqtember-oqtomberi) da grZeldeba
Svid dRes, romelTa ganmavlobaSic
adamianebi uRrmavdebian Toras. miRebulia qveynis oTxive mxaris mimarTulebiT kedris nayofisa da, agreTve,
palmis, tirifisa da murtis totTa
darxeva da fsalmunTa warmoTqma.
totebi Semdgom msvlelobiT sinagogisaken miaqvT. iudevelTa tradiciis
Tanaxmad, totebi urTierTTanamSromlobaSi myof yvela rasis adamianebs
ganasaxierebs. dResaswaulis samiwaTmoqmedo mniSvneloba istoriul gadaZaxils erwymis: xis totebiT an TiviT
gadaxuruli qoxebi, romlebSic dResaswaulis dros mozeimeni kerZebs miirTmeven, gaxsenebaa israelis xalxis
udabnoSi mogzaurobisa, romlis drosac maT karvebSi uwevdaT cxovreba.
149
karitasi (Caritas) laTinuri sityvaa,
romelic siyvaruls niSnavs da qristianuli suliskveTebis yvela saxis
saqvelmoqmedo saqmianobis aRsaniSnavad gamoiyeneba. rogorc organizebuli instituti, eklesiis samwyso
saqmianobis saSualebas warmoadgens da
sxvadasxva safexurebze moqmedebs: a)
saerTaSoriso karitasi (Caritas Internationalis) (1954): karitasis erovnul
organizaciaTa federacia, romlis saTao ganyofileba romSi mdebareobs da
romlis mizanic saerTaSoriso saqvelmoqmedo da Tanadgomis moZraobaTa
koordinireba da maT Soris TanamSromlobis ganviTarebaa; b) italiis karitasi warmoadgens italiis episkoposobis gankargulebaSi myof oficialurad aRiarebul saSualebas italiis
saeklesio sazogadoebaSi saqvelmoqmedo saqmianobis mxardaWeris, koordinirebisa da gaZlierebis mizniT (pavle VI). daarsda italiis episkoposTa
konferenciis (CEI) mier 1971 wlis
2 ivliss da saerTaSoriso karitasis
Semadgeneli nawilia; Sedgeba erovnuli sabWos, prezidentis, ori viceprezidentis, administratorisa da sami
buRaltrisgan; g) sadiocezo karitasi
xels uwyobs da erTmaneTTan aTanxmebs
adgilobriv eklesiaTa saqvelmoqmedo
saqmianobas. sadiocezo karitasis wesdebis modeli iTvaliswinebs sadiocezo sabWosa da prezidentis arsebobas, romelTac episkoposi asaxelebs;
sadiocezo karitasi avtonomiuria da
episkoposzea damokidebuli; d) samrevlo karitasi Sedgeba saqvelmoqmedo
saqmianobis maregulirebeli komisiisagan, romelsac samrevlo samwyso sabWo
asaxelebs. esaa samwyso organo samrev-
karmelelni
kartagloria
150
sazeimo dReTa trapezze ikribebian.
1127 wels Sartris mexuTe winamZRvarma, pietro guigo de Sastelma, Tavi
mouyara kartuzianuli cxovrebis saxasiaTo wes-Cvevebs, romlebic 1133 wels
papma inokenti II-m daamtkica. kartuzianel qalTa ordeni 1145 wlidan arsebobs, rodesac wmida andre de ramieresis ordenis wevrma Jermelim, romelic
wmida cezaris wess misdevda, sxva monazvnebTan erTad kartuziuli samonastro cxovrebis wes-Cvevebi miiRo.
katabasisi (Katbasis) [berZ. daRmarTi (nawarmoebia zmnidan katabanein
Casvla, Tavqve daSveba)] TeologiaSi gamoiyeneba xorcSesxmisas sityvis
daRmasvlis aRsaniSnavad.
katakomba (Catacomba) [laT. catacumbae (Sedgenilia berZ. sityvebiT
kat qveS da cumba Rrmuli)]
Tavdapirvelad (IV saukunidan) toponimi gamoiyeneboda via apias meore
da mesame mils SoriskerZod, wmida sebastianesa da sesilia metelas
saflavs Sorisarsebuli Rrmulis
aRsaniSnavad. amJamad katakomba Zvel
qristianul da ebraul miwisqveSa sasaflaoebs niSnavs. Znelia imis zustad
dadgena, Tu rodidan damkvidrda qristianul sasaflaoTa warmarTulTagan
gancalkevebis tradicia. magaliTad,
mociqulTa petresa da pavles saflavebi vatikanisa da ostiis warmarTul
sasaflaoTa teritoriaze ganTavsda.
tertulianes dros, II saukunis dasasruls, ukve cxadadaa saubari areae
sepulturarum nostrarum-is Sesaxeb
(Ad Scapulam, 3; PL 1,701). katakombaTa saxasiaTo niSania sxvadasxva zo-
151
mis da sxvadasxva doneebze ganlagebul
galereaTa qseli. samarxebi nakveTi iyo
rogorc galereaTa kedlebSi, aseve
kubikulumebSi, vertikalur rigebad,
oTx-oTxi an xuT-xuTi. samarxis Sesasvleli marmarilos filebiT an
dacementebuli agurebiT iketeboda.
mosazreba, rom eklesia Tavisi arasebobis pirvel sam saukunes miwisqveSa
sasaflaoebs afarebda Tavs, legendaa.
katakombebs
yovelTvis
sasaflaos
daniSnuleba hqonda, Tumca, im faqtma, rom iq mowameTa saflavebi imyofeboda, III saukunidan katakombaTa,
agreTve, sakulto adgilad gadaqceva
ganapiroba. guTebis mier gaZarcvisa
(VI saukune) da mowameTa neStebis gadasvenebis Semdeg katakombebi miiviwyes.
es mdgomareoba mecxramete saukunidan
TandaTan Seicvala. katakombaTa Soris
yvelaze cnobilia kalisTes, domicilasa da priscilas katakombebi.
katafalki (Catafalco) [etimologia
ucnobia; SesaZloa, momdinareobs berZnulidan kat qvemoT da laTinuridan fala xis koSki] Savi an moiisfro qsoviliT morTuli ficarnagi,
romelzec asveneben kubos eklesiaSi
samgloviaro msaxurebis dros.
katafaturi, Teologia (Catafatica,
teologia) [berZ. kataphatiks mtkicebiTi] Teologia, romelic RmrTis
Sesaxeb saubars misTvis aRmatebul
xarisxSi ayvanili yvela Risebis mikuTvnebiT asabuTebs. misdevs RmrTis
gamocxadebis daRmaval gzas. upirispirdeba apofatur Teologias.
katexizmo
152
mokle gadmocemam (1597). tridentis
krebis Semdeg papma pius V-m gamoaqveyna romauli katexizmo winamZRvarTaTvis, xolo vatikanis I krebis Semdeg
pius X-m SeimuSava katexizmo, gankuTvnili romis diocezisTvis, romelic
SemdgomSi mTel italiaSi gavrcelda.
vatikanis II krebam biZgi misca katexizmos swavlebis ganaxlebas, raTa
kiTxva-pasuxis Zveli formis nacvlad
damkvidrebuliyo axali meTodi, romelic metad gausvamda xazs Tanamedrove anTropologiur konteqsts. am
ganaxlebis Sedegia 1992 wlis 11 oqtombers kaTolike eklesiis katexizmos gamoqveyneba.
katexisti, katexizmos maswavlebeli (Catechista) [berZ. katechists]
qristes swavlebis erTguli mimdevari,pirovneba, romelic qristianuli sarwmunoebis codnisa da gamocdilebis saeklesio memkvidreobas gadascems adamianebs.
katexumeni (Catecumeno) [berZ. katechomenos (zmna katechein-is saSualo-vnebiTi mimReoba) is, visac aswavlian] pirovneba, romelic naTisRebisaTvis da saeklesio sakrebuloSi
Sesasvlelad emzadeba. adrindel eklesiaSi katexumeni mTeli sakrebulos
sulieri mxardaWeris TanxlebiT etapobriv mzadebas gadioda. katexumenad
miReba mRvdelmsaxuris mier xeldasxmis meSveobiT xdeboda, ris Semdegac
adamianis saxeli mosanaTlav pirTa
siaSi Tavsdeboda. am mosamzadebeli
etapis Semdeg iwyeboda uSualod katexumenati, romelic Sedgeboda katexizmos Seswavlisa, av sulTa gan-
153
devnisa da SemowmebaTagan (kandidatis
mzadyofnis gamocdebi). Semdeg etaps
warmoadgenda mrwamsis teqstis axsna
da Semdgomi saboloo sazeimo sulTa gandevna (effaTa, rac arameulad
niSnavs gaixsen). dasasrul, sruldeboda naTlisRebis wesi, mironcxebisa
da evqaristiuli msaxurebis TanxlebiT. katexumenatis periodSi mosanaTl
pirs mxolod wirvis pirvel nawilze
daswrebis ufleba hqonda (sityvis
liturgia). vatikanis II krebis Semdgomi liturgiuli reformis Sedegad
damkvidrda zrdasrulTa qristianuli
miRebis axali wesi, romelic gaTvaliswinebulia ara mxolod naTlisRebis
msurvel, aramed ukve monaTlul im
adamianTaTvisac, romlebsac katexezuri da saidumloebTan dakavSirebuli codna ar miuRiaT.
kacis Ze n. Ze kacisa.
keTilgoniereba (Prudenza) [laT.
prudentia (sityvidan prudens keTilgonieri, windaxeduli)] erT-erTi
oTx ZiriTad saTnoebaTagan, romelic
praqtikul gonebas yovelgvar viTarebaSi WeSmariti sikeTis amocnobisa da
mis Sesasruleblad saTanado saSualebaTa amorCevisaTvis ganawyobs. wmida
Toma akvineli ganmartavs, rom keTilgoniereba aris qmedebis marTebuli
forma (Sdr. CCC, 1806).
kenobiti (Cenobita) [berZ. koins
saerTo da bos cxovreba] monazoni, romelic RmerTTan Tavis kavSirs saerTo cxovrebis adgilas
ganicdis (n. monasteri), gansxvavebiT
anaqoretisagan. monazvnobis yvelaze
gavrcelebuli formaa. is daaxloebiT
kerpTayvaniscemloba
320 wels, egvipteSi wmida paxomma daamkvidra. saerTo cxovrebis garda, kenobitobis saxasiaTo niSania winamZRvris,
rogorc sasuliero winamZRolis, da,
agreTve, wesdebis arseboba. kenobitobis yvelaze cnobili formebi dasavleTSi wmida benediqtes, aRmosavleTSi
ki wmida basilis wesdebis gavrcelebis
Sedegad damkvidrda.
kenozisi (Knosi/kenotico) [berZ. knosis (nawarmoebia sityvidan kenon
dacla) dacarieleba] bibliurTeologiur terminologiaSi aRniSnavs gankacebiT qristes mier RmerTTan Tavis Tanasworobaze uaris Tqmas
mamisadmi morCilebis niSnad, raTa
msaxuris, adamianis saxiT warmdgariyo
adamianTa winaSe, TviT sikvdilis miRebamde (fil. 2:6). kenozisi siyvarulis
RmrTaebriv saxes warmoadgens.
kerigma (Kerygma) [berZ. sityvasityviT gamocxadeba, damowmeba] saxarebiseuli uwyebis safuZvelmdebi arsis gavrceleba (ieso qriste mokvda
da mkvdreTiT aRdga), romelsac eklesia RmrTaebrivi misiis ZaliT acxadebs
da romelic rwmenisadmi mowodebad da
moxmobad isaxeba.
kerpTayvaniscemloba (Idolatria) [berZ.
idolon kerpi+latra (zmnidan latreein msaxureba) sityvasityviT:
sakulto msaxureba da, maSasadame, gamosaxulebaTa Tayvaniscema] am terminiT
aRiniSneba nebismieri kulti, romelic
Semoqmedis nacvlad eTayvaneba qmnilebas (sagnebi, gamosaxulebani, xatebani),
romelsac RmrTaebrivi Tvisebebi da
Zala miewereba. kerpTayvanismcemloba,
romelic israelma xalxmac ki ver
kerpi
154
Tavisuflebas (1689 wlis Semwynareblobis aqti), uaryofda oms, samxedro
samsaxurs, ficis dadebas da saeklesio wesiT qorwinebas. garda amisa,
masSi mocemuli iyo zangebis monobis Semsubuqebis tendencia. kvakerebi
dogmebis gareSe religias misdeven,
swamT, rom garda bibliisa, RmrTis
suli uSualod Sinagani naTlis meSveobiT metyvelebs, romelic TiToeul
adamianSi arsebobs. dogmebs, saidumloebs, mRvdelmsaxurebsa da eklesias
kvakerebi uaryofen rogorc zedmets.
kvakerTa Tavyrilobebze ZiriTadad
mdumareba sufevs. maTi religiuri
debuleba omze, sikvdiliT dasjaze,
monobaze, yovelgvar diskriminaciaze,
azartul TamaSebsa da alkoholze
uaris Tqmas moiTxovs. garda amisa,
waxalisdeba kulturul urTierTobaTa damyareba-ganviTareba, marTebuli
ekonomikur-socialuri mimarTuleba,
qalTa iuridiuli Tanasworoba, fsiqikurad daavadebulTa mimarT adamianuri mopyroba. kvakerTa sakrebuloebi demokratiuladaa mowyobili. isini
zedamxedvelebis anu uxucesebis mier
imarTeba. eklesiisa da saxelmwifos
erTmaneTisagan gancalkevebis mizeziT,
rasac amerikis SeerTebuli Statebis
konstitucia iTvaliswinebs, religiur
sakrebuloTa oficialuri statistika ar arsebobs. amerikis SeerTebul Statebsa da kanadaSi daaxloebiT
200.000 kvakeria, danarCen msoflioSi
kidaaxloebiT 185.000.
kvatrodecimanebi (Quartodecimani)
[gvianlaT. quartodecimani, nawarmoebia sityvidan quartodecimus meToTxmete] ase ewodaT mcire aziis im
155
qristianebs,
romlebic,
ebrauli
kalendris Tanaxmad, aRdgomas nisanis
Tvis (marti) me-14 dRes aRniSnavdnen, gansxvavebiT sxva qristianTagan,
romelTaTvisac aRdgomis dResaswauli
gazafxulis pirveli mTvaris movanebis
Semdgom kviradRes dgeboda. am gansxvavebam daudo dasabami diskusias aRdgomis TariRTan dakavSirebiT, romelmac mwvave saxe miiRo pap viqtor I-is
(189-199) dros. ganxeTqilebis Tavidan
acileba ireneos lionelis (202)
Carevis Sedegad gaxda SesaZlebeli. am
konteqstSi ganixileba saaRdgomo qadageba, romlis avtoric aris egreT
wodebuli anonimi kvatrodecimani.
kvietizmi (Quietismo) [laT. quietus,
sityvidan quies simSvide] mistikur-religiuri koncepcia, romelic
RmerTTan erTianobis miRwevas eswrafvis sruli pasiurobisa da mWvretelobis gziT, rasac adamianis nebisa da
survilis sruli daTrgunva mohyveba.
am mimarTulebis moZraobebi arsebobda V saukuneSi, evtiqianelTa Soris,
XIV saukuneSi aTonel monazvnebsa da
gviani Sua saukuneebis mistikosebs Soris. moZraobis mTavari warmomadgenelia espaneli mRvdelmsaxuri migel de
molinosi (1628-1696), avtori wignisa
Guia espiritual, romelic 1675 wels
saeklesio xelisufalTa nebarTviT
gamoica. mis mimarT sxvadasxva mxridan
gamoTqmuli mravalricxovani braldebebis Sedegad, 1685 wels molinosi
daapatimres. inkviziciis winaSe misi
sasamarTlo procesi 1687 wels misi
naweridan aRebuli 68 debulebis dagmobiT dasrulda. molinosma uaryo Tavisi debulebebi, Tumca, amis miuxeda-
kviradRe
kviradRe TeTrebSi
156
oqtomberi) aRniSnavdnen bralTagan
gansawmedad: umaRlesi mRvdelmsaxuri
Sedioda wmidaTa wmidaSi da ormag msxverpls swiravda: sakuTar,
mRvdelmsaxurTa da xalxis braleulobaTa gamosasyidad. Semdeg braleulobiT simbolurad datvirTul gantevebis vacs gareT agdebdnen da udabnoSi tovebdnen, raTa iq momkvdariyo (lev. 16:1-29; 23:26, Smd.) am dRes
akrZaluli iyo rame saxis samuSaos
Sesruleba da sasurveli iyo xorcis
mokvdineba (lev. 23:36, Smd.).
kiriali (Kyriale) [berZ. Kyrios ufali] wigni, romelic Seicavs wirvis
ucvlel sagaloblebs. esenia: ufalo,
Segviwyalen (Kyrie), dideba maRalTa
Sina (Gloria), mrwams erTi RmerTi
(Credo), wmida ars (Sanctus), kravo RmrTisao (Agnus Dei).
kirie eleison n. ufalo, Segviwyalen.
kirios (Kyrios) [berZ. ufali, batoni] Zvel aRTqmaSi gamoiyeneboda
iahves warmouTqmeli saxelis Sesacvlelad, axal aRTqmaSi ki iqca terminad, romlis meSveobiTac qristianuli
sakrebulo gamoxatavs Tavis rwmenas
iesos, rogorc mkvdreTiT aRdgomiT
gabrwyinvebuli qristesadmi, romelic
Tanamswrea aRdgomaSisuli wmidis
gamcemi da xsnis wyaro. n. adonai; ufali.
kiure
(Curato)
[laT.
curatus]
mRvdelmsaxuri, romelsac sulebze
zrunva aqvs mindobili. termini Sua
saukuneebSi warmoiSva, gacilebiT
adre, vidre parokosi (moZRvari). n.
winamZRvari.
157
klarelni (Clarisse) [nawarmoebi forma saxelidanklara] wmida klarasa
da wmida franciske asizelis mier 12121214 wlebSi daarsebuli franciskuli
meore ordenis anu qalTa religiuri ordenis mowese qalebi. ordenis
wesdeba 1253 wels papma inokenti IV-m
daamtkica, xolo 1263 wels urban IV-m
masSi Sesworebebi Seitana. moweseni
gansakuTrebiT did yuradRebas aqceven
locvasa da mWvretelobas.
klaretelni (Claretiani) religiuri
kongregacia, daarsebuli misioneris,
SemdgomSi santiago di kubas mTavarepiskoposis, antonio maria klaret i
klaras mier (1807-1870, kanonizacia
moxda 1950 wels). 1849 wels viCSi (espaneTi) daarsebuli kongregacia 1870
wels papma pius IX-m scno. sazogadoeba
saxelwodebiT mariamis ubiwo gulis
misioneri Svilebi (Cordis Mariae Filii) sxvadasxva xalxebsa da warmarTebs
Soris misionerul saqmianobas eweva.
dRes am sazogadoebis wevrebi msoflios yvela kuTxeSi moRvaweoben, umTavresad axalgazrdaTa aRzrdiTa da
samwyso saqmianobiT arian dakavebulni.
klaret i klaram daaarsa agreTve qalTa kongregaciac (misi oficialuri
saxelwodebaa ubiwo mariamis saxelobis maswavlebelTa samociqulo
instituti), romlis mTavari amocana axalgazrda gogonebis aRzrda da
ganTlebaa.
klauzura (Clausura) [laT. zmnidan
claudere daxurva, Caketva] aRniSnavs rogorc kanonikur normas, romelic gansazRvravs samoweseo dawesebulebebSi ucxo pirTa Sesvlisa da
klerjimeni
158
kliteTa Zalaufleba
li] rogorc arsebiTi saxeli, aRniSnavs mTeli xmelTaSua zRvis samyarosTvis saerTo salaparako berZnul enas,
elinizmis xanidan daaxloebiT qristes
Semdeg 400 wlamde. es ena aleqsandre
makedonelis dros damkvidrda da mniSvnelovnad Seuwyo xeli qristianobis
gavrcelebas. axali aRTqma koineze
daiwera, Tumca semitizmebiTaa gajerebuli. n. bibliis enebi.
koinonia (Koinona) [berZ. aRniSnavs
ziarebas, Tanaziarebas] axal aRTqmaSi aRniSnavs im damokidebulebaTa
wesrigs, romlebic mTlianobad aqcevs
qristianul sakrebulos rwmeniT, qadagebiT, saidumloTi, umTavresad, evqaristiuli msaxurebiT da mravali sxva
formiT, romelTa Sorisaa qonebis,
yoveldRiuri cxovrebis
gaziareba,
rogorc qristianuli siyvarulis
gamoxatuleba.
kokola (Cocolla) [gvianlaT. cuculla
kapiuSoni] farTo, nakecebiani sagundo samosi grZeli farTo saxeloebiTa da kapiuSoniT, romelic zogierT
samonazvno ordenSi sagundo galobisas gamoiyeneba.
kolegia, kardinalTa n. kardinali.
kolegia, mrCevelTa n. mrCevelTa kolegia.
kolegiuri taZari (Collegiata) [nawarmoebia sityvidan collegium kolegia]
taZari, romelsac aqvs kanonikosTa kapitulumi (kolegia), Tumca ar warmoadgens episkoposis samyofels.
kolegiuroba (Collegialit) [laT. collegium kolegia, erToblioba pirTa,
159
romlebic Cveulebriv rame saerTo
mizniT erTiandebian] aRniSnavs eklesiis struqturis Zireul aspeqts da
miemarTeba episkoposobas, romelic Tavisi bunebiT kolegiuria. piri saepiskoposo organos nawilad iqceva saidumloebrivi kurTxevis ZaliT da kolegiis meTaurTan (papi) da mis wevrebTan
ierarqiuli Tanaziarebis meSveobiT
(LG, 22). saepiskoposo kolegiurobagamoxatuleba
Tanaziarebisa,
romelic akavSirebs yvela kaTolike episkopossa da papssazeimod
xorcieldeba msoflio krebaze an
msoflioSi gafantul episkoposTa
erToblivi moqmedebiT, Tuki is gamocxadda an nebadarTul iqna romis
pontifeqsis mier, imgvarad, rom ganxorcieldes WeSmariti kolegialuri
qmedeba (CIC, kan. 337).
koleridielebi (Colliridiani) es saxeli uwoda wmida epifanem eretikosTa
jufs (umTavresad qalebs), romelmac
mariamis sapativcemulod Trakiidan
SemoiRo gansakuTrebuli ritualebi,
dafuZnebuli puris Sewirvaze, romelic monawileTa Soris nawildeboda.
koleqta (Colletta) [laT. collecta
Segroveba] termins sxvadasxva mniSvneloba aqvs: a) Zvelad aRniSnavda
Sekrebis adgils, saidanac morwmuneebi
msvlelobiT miemarTebodnen eklesiisaken, romelSic sazeimo msaxureba
imarTeboda; b) liturgiaSi koleqta
ewodeba locvas, romelsac mRvdelmsaxuri wirvis dros RmrTis sityvis
liturgiamde aRavlens; g) koleqta
ewodeba
gaWirvebulTa
daxmarebis
mizniT materialuri qonebis Segrove-
kongregaciebi
kongregacionalizmi
160
SeerTebul StatebSi emigrirebulma
ramdenime wevrma dasabami misca amerikul kongregacionalizms, romelic
didi gavleniT sargeblobs.
kongresTa saqme (Opera dei Congressi) 1874 wels italieli kaTolike
axalgazrdobis sazogadoebis iniciativiT italiaSi daarsebuli kongresTa da kaTolikur komitetTa
saqme aqtiur italiel kaTolikeTa
pirveli didi organizacia iyo. is
iqca religiuri saqmianobiT dakavebuli mravalricxovani samrevlo da
sadiocezo komitetis damakavSirebel
organod. amgvar komitetebSi saqmianobisaken moxmoba kaTolikeebma mas
Semdeg miiRes, rac eklesiis sawinaaRmdego kanonmdeblobam qristianuli
suliskveTebis saqvelmoqmedo institutebi gaauqma. pap leon XIII-is dros
kongresTa saqme swrafad ganviTarda,
gansakuTrebiT, venetosa da lombardiaSi da mTeli italiuri kaTolikuri
moZraobis mamoZravebel Zalad iqca.
manve misca biZgi ekonomikur da socialur struqturaTa qselis Seqmnas.
1896 wlis Semdeg ukompromiso poziciis mqone mmarTveli kadrebis paralelurad ganviTarda, agreTve, axali
demokratiul-qristianuli
mimarTulebis nakadi romolo muris TaosnobiT, romelic socialur da politikur sferoSi meti gaxsnilobisaken
ixreboda. or mimdinareobas Soris
arsebulma dapirispirebam da kamaTma,
kaTolikuri samyaros liberalizmTan
rTuli damokidebulebis ganviTarebis
Tanmdev fonze, institutis krizisi
gamoiwvia da 1904 wels is wmida saydarma gaauqma.
161
kondaki n. mesali.
konventualebi n. franciskelebi.
konklavi (Conclave) [laT. sityvidan
conclave gasaRebiT daketili oTaxi]
termini aRniSnavs rogorc adgils,
sadac ikribebian kardinalebi papis
asarCevad da saboloo gadawyvetilebis
miRebamde gare samyarosTan kontaqtis
gareSe rCebian dRisiT da RamiT, aseve,
kardinalTa Sekrebas amave mizniT.
Zvelad paps romis mRvdelmsaxurebi
da morwmuneebi irCevdnen. 1059 wels
nikoloz II-m buliT In nomine Domini daadgina, rom papis arCevnebSi
mxolod kardinalebsa da episkoposebs
unda mieRoT monawileoba. 1179 wels
ki aleqsandre III-m dadgenilebiT Licet de vitanda papis arCevis pativi mxolod kardinalTa kolegias miakuTvna
da arCevisTvis aucilebeli kvorumimonawileTa ori mesamedidaawesa. papis konklavze (anu, daxurul
adgilas, normirebuli kvebis pirobebSi, rac wmida saydris vakanturobis zedmetad gaxangrZlivebis Tavidan acilebas isaxavs miznad) arCevis
aucilebloba 1274 wels lionis krebaze grigol X-m daamtkica. konklavis yoveli detali gasaidumloebulia,
ramis gamJRavneba ki gankveTiT isjeba.
papis asarCevad kenWisyra dReSi oTxjer
imarTeba siqstes kapelaSi: Tu papi ar
iqna arCeuli, kenWisyris baraTebs notio qaRaldis furclebTan da burbuSelasTan erTad wvaven, Savi feris
kvamlis misaRebad. TeTri kvamli ki
imis mimaniSnebelia, rom papi airCies.
konkordati (Concordato) [laT. sityvidan concordatum, romelsac igive
konkordati
162
konsignatoriumi
konsignatoriumi
(Consignatorium)
[laT.] baptisteriumTan Serwymuli
kapela, sadac erT dros mironcxebis
saidumlos aRasrulebdnen. wyaroebSi
IX saukunidan moixsenieba.
konsistoriumi (Concistoro) [laT.
sityvidan consistorium sabWo, romelic exmareboda imperators (sityvidan consistere fexze dgoma, daswreba)] papisa da kardinalebis Sekreba.
konsistoriumi SeiZleba iyos ori
saxisa:rigiTi saidumlo: yvela an
romSi myofi yvela kardinalis Sekreba
seriozul sakiTxebze konsultaciis
an uaRresad sazeimo aqtebis Caterebis
mizniT (CIC, kan. 353, naw. 2). aseTi
aqtebia, magaliTad, axal kardinalTa
dasaxeleba, diocezTa daarseba da
sxva;rigiTi sajaro: ikribeba gansakuTrebul dResaswaulTa aRsaniSnavad,
mas eswrebian agreTve sxva prelatebi,
saxelmwifoTa diplomatiuri warmomadgenlebi, mowveuli stumrebi (CIC,
kan. 353, naw. 4);sagangebo: yvela kardinalis Sekreba im SemTxvevaSi, rodesac eklesiaSi Seqmnili viTarebidan
gamomdinare gansakuTrebulad seriozul sakiTxTa ganxilvaa saWiro (CIC,
kan. 353, naw. 3).
konsubstanciacia
(Consustanziazione) [laT. sityvidan consubstantiatio] luTeruli Teologiis termini,
romlis Tanaxmadac, evqaristiaSi ieso
qristes sxeulis RmrTaebriv substanciasTan erTad agreTve puris substanciac Tanaarsebobs.
kaTolikeebs ki
swamT transubstanciacia, anu purisa
da Rvinis qristes xorcad da sisxlad
gadaqceva.
163
Sevida istoriaSi. mas cxadad hqonda
warmodgenili sakuTari amocana: Tavs
miiCnevda gadmomcemad winaparTa codnisa (dialogebi, VII), romelic axali
mniSvnelobiT gaamdidra. misi mTavari
moZRvreba ianis saTnoebas Seexeba. am
termins mravalgvarad Targmnian: rogorc sikeTes, janmrTelobas, humanurobas da filantropias. Tavad konfuci mas gansazRvravs, rogorc moyvasis
siyvaruls, pirovnul mTlianobasa da
altruizms. mis swavlebaSi mTavari aqcenti adamianur urTierTobaTa eTikur
Rirebulebaze keTdeba. avtoris azriT,
zneoba adamianis bunebasa da RmrTaebrivisadmi mis gaxsnilobaSia fesvgadgmuli. miuxedavad imisa, rom igi
RmrTisa da momavali cxovrebis Sesaxeb
ar saubrobs, es dumili rwmenis naklebobad ar unda miviCnioT (dialogebi,
XX, 2). konfucis filosofia mkafiod
efuZneba religias, ufro zustad ki
simaRlis uflis, anu zecisuzenaesi pirovnuli RmrTaebistradiciul religias. konfuci aswavlida, rom
mas zeca icavda da wargzavnida. mas
arasodes gamoucxadebia Tavi religiis
fuZemdeblad da, miT umetes,RmerTad.
amis miuxedavad, Cinelebma konfuciusi
sakuTari qveynis pirvel wmidanad Seracxes da, Sesabamisad, eTayvanebodnen
mas ori aTaswleulis ganmavlobaSi. CineTSi marqsistuli respublikis Camoyalibebam bolo mouRo konfucis oficialur kults.
konciliarizmi(Conciliarismo)[na_warmoebia sityvidan conciliare Sekreba]
mcdari moZRvreba, romlis Tanaxmadac
msoflio krebas papis avtoritetze
aRmatebuli Zala aqvs. amgvari Sexed-
koptebi
kota
164
es nawarmoebi ueWvelad gamomwvevi xasiaTisaa da aucilebelia misi ganmarteba RmrTis sityvis gankacebis Suqze,
romelic adamianis mwuxarebas, eWvebs,
SekiTxvebs sakuTar Tavze iRebs.
kreacionizmi (Creazionismo) [laT.
sityvidan creatio] a) aRniSnavs azrovnebis sistemas, romelic amtkicebs
samyaros Seqmnas RmrTis mier Tavisufali Sesaqmis aqtiT, emanaciuri Teoriis sapirispirod; b) adamianis sulis warmoSobis sakiTxTan dakavSirebiT aRniSnavs moZRvrebas, romelic
calkeul sulTa RmrTis mier Seqmnas
amtkicebs.
kreba (Concilio) [laT. sityvidan concilium, TavSeyra, Sekreba] episkoposTa Tavyriloba, romlebic eklesiis
cxovrebasTan dakavSirebul sakiTxTa
gansaxilvelad Seikribnen da iReben
gadawyvetilebebs samoZRvro, wesebisa
da samwyso sakiTxebze. kreba msoflioa, rodesac kanonierad Tavs uyris
sayovelTao eklesiis warmomadgenel
yvela episkopossa da sxva mRvdelmsaxurT da mowveulia romis pontifeqsis
mier. mas aqvs ufleba, uTavmjdomareos
krebas piradad an Semcvlel pirTa
meSveobiT, gadaitanos, daSalos kreba
da daamtkicos misi dekretebi (CIC,
kan. 338). sul gaimarTa 21 msoflio
kreba: 1)nikeis (325), 2)konstantinopolisI (381), 3)efesos (431), 4)qalkedonis (451), 5)konstantinopolisII
(553), 6)konstantinopolisIII (680681), 7)nikeisII (787), 8)konstantinopolisIV (869-870), 9)lateranisI
(1123), 10)lateranisII (1139), 11)lateranisIII (1179), 12)lateranisIV (1215),
165
13)lionisI (1245), 14)lionisII (1274),
15)venis (1311-1312), 16)kostancis (14141418),
17)bazel-ferara-florenciis
(1431-1437), 18)lateranisV (1512-1517),
19)tridentis (1545-1563), 20)vatikanisI (1869-1870), 21)vatikanisII (19621965). plenaruli ewodeba krebas, romelic episkoposTa erTi da imave konferenciis yvela eklesiisTvis da maTi
monawileobiT tardeba (CIC, kan. 439),
provinciuli kreba ki erTi da imave
saeklesio provinciis episkoposTa krebas ewodeba (CIC, kan. 440).
krebis mamebi (Padri del concilio) ase
ewodebaT episkoposebs, romlebic krebaSi monawileoben.
kremacia
(Cremazione)
cxedris
ferflad qceva. eklesia adamianTa
cxedrebis dakrZalvis momxrea, Tumca
aRar krZalavs kremacias, garda im SemTxvevebisa, roca is qristianuli moZRvrebis sawinaaRmdego motivebiT iqna
arCeuli (CIC, kan. 1176, naw. 3).
kretsabmeli (Conopeo) [berZ. sityvidan chonopeon, Semdeg laT. conopeum koRoebisgan damcavi farda]
wmida nawilebis sacavis, tabernakulumis win moTavsebuli qsovili; agreTve,
sanawileze gadasafarebeli.
kroCa (Croccia) [laT. sityvidan crocea, nawarmoebia crocus-idan, rac
zafranas niSnavs] kardinalTa mewamuli feris samosi, kacTmoyvareobisa da sarwmunoebisaTvis daRvrili
sisxlis simbolo.
kulti (Culto) [laT. cultus (nawarmoebia zmnidan colere Tayvaniscema)]
kurTxeva
umTavresad, koleqtiur wesTa da CvevaTa erToblioba, romelTa meSveobiTac adamiani urTierTobs RmrTaebasTan,
misi TayvaniscemiT. kaTolikobaSi esaa
evqaristiuli msxverplSewirva, mosagonari uflis sikvdilisa da mkvdreTiT
aRdgomisa,
romelSic
saukuneTa
manZilze xdeba ukvdavyofa jvris
msxverplSewirvisa; esaa mwvervali da
wyaro mTeli kultisa da qristianuli
cxovrebisa (CIC, kan. 897).
kurTxeva (Benedizione) [gvianlaT. sityvidan benedictio] RmrTisadmi pirdapir Tu arapirdapir mimarTuli Txovna,
raTa man gansakuTrebulad moavlinos
Tavisi madli pirovnebebze (pirovnebaTa kurTxeva) da akurTxos sagnebi.
viwro gagebiT, kurTxeva gansxvavdeba
meoxebis locvisagan, radganac mas
gansakuTrebuli avtoritetis mqone
pirimRvdelmsaxuriwarmoTqvams.
kurTxeva SeiZleba iyos moxmobiTi
an miZRvniTi. kurTxeva im SemTxvevaSia miZRvniTi, rodesac pirovnebas an
kultis sagans miemarTeba, anda axlavs
RmrTismsaxurebisadmi miZRvnis wess.
kurTxevis micema SeiZleba jvris gamosaxviT an xeldasxmiT, nakurTxi wylis
SepkurebiT an wmida zeTis cxebiT. gansakuTrebiT sazeimoa kurTxeva urbi et
orbi, romelsac papi qalaq romsa da
mTel samyaros aZlevs gansazRvrul
viTarebaSi da romelsac codvaTa sruli miteveba erTvis. kurTxevis Teologiuri safuZveli qristesmieri madlis
Suamavlobaa. marTlac, iesoSi xorcieldeba RmrTis umaRlesi keTilmosurneoba anu misi kurTxevis sisrule.
n. sakramentaliebi.
166
kurTxevani
lavabo n. Lavabo.
lazarelni (Lazzaristi) wmida vinCenco dei paolis mier 1625 wels daarsebuli da 1632 wels damtkicebuli misiis kongregaciis (Congregatio missionis) wevrebi. kongregaciis pirveli
mimdevrebi parizis wmida lazares
saavadmyofoSi moRvaweobdnen, saidanac momdinareobs maTi saxelwodeba.
lazarelni ewevian sxvadasxva xalxTa
da warmarTTa Soris misionerobas, aswavlian seminariebSi da marTaven maT,
warmarTaven gulmowyalebis asulTa
da qalbatonTa saqmianobas, awyoben
sasuliero samyofelebs samRvdeloebisa da saero pirTaTvis. germaniasa da
anglosaqsur qveynebSi cnobili arian,
agreTve, saxeliT bikentielni.
laTinuri eklesia (Chiesa latina)
[laT. Ecclesia latina] calkeul eklesiaTa erToblioba, romlis oficialuri enac, uZvelesi tradiciis Tanaxmad, laTinuria da romelTac wesis,
mmarTvelobisa da swavlebis Zireuli
erTianoba axasiaTebs. n. laTinuri ena;
laTinuri wesi.
laTinuri ena (Latina, lingua) Tavdapirvelad arameuli enis gamoyenebis
Semdeg (Sdr. Marana-tha adreuli
laTinuri wesi
aRsrulebisas). garda amisa, msoflio
kaTolikobis ganviTarebaSi laTinuri
ena sxvadasxva xalxebisa da enebis
mniSvnelovan makavSirebel elementad iqca. tradiciisadmi erTgulebas
gamoxatavs ioane XXIII-is dadgenileba Veterum sapietia (1962). vatikanis
II krebam (dadgenileba Sacrosanctum
concilium liturgiis Sesaxeb, 1963 w.
4 dekemberi) nebadarTulad miiCnia
erovnul enaTa gamoyeneba liturgiaSi, tradiciuli kanonis CaTvliT.
liturgiaSi xalxuri enebis gamoyenebam calkeul konservatiuli wreebis
uaryofiTi damokidebuleba gamoiwvia
(mTavarepiskoposi lefevri, 1991, n.
tradicionalizmi).
laTinuri wesi (Latino, rito) dasavleTis kaTolike eklesiis wesi. Seicavs
romaul, ambrosiseulsa da mozarabikul wesebs.
laicizacia (Laicizzazione) [nawarmoebia sityvidan laico eriskaci,
saero piri] zogadi mniSvnelobiT
aRniSnavs saxelmwifosa da samoqalaqo
institutTa saeroobis principiT
gardaqmnis
politikur-kulturul
process (Sdr. sekularizacia). kanonikuri samarTlis TvalsazrisiT, termini aRniSnavs sasuliero piris mier
samRvdelo statusis dakargvas (an mis
saero statusamde daqveiTebas) religiur xelisufalTa gadawyvetilebis
an sasamarTlo ganaCenis safuZvelze
kanonikuri kodeqsiT gaTvaliswinebul
SemTxvevebSi, an TviT sasuliero piris
mier miRebuli gadawyvetilebis safuZvelze (CIC, kan. 290, Smd.).
168
laicizmi (Laicismo) [sityvidan laico
eriskaci, saero piri] damokidebulebaTa da koncefciaTa erToblioba,
romelTac axasiaTebs Tvisebrivi xazgasma Rirsebisa da miwier da saero RirebulebaTa sruli damoukideblobisa
religiur RirebulebebTan mimarTebaSi
(gansakuTrebiT, pozitiur religiaTa
mier SemoTavazebul RirebulebebTan
mimarTebaSi). filosofiur-kulturuli TvalsazrisiT laicizms axasiaTebs
gamocxadebul RmrTaebriv WeSmaritebaTa uaryofa (an maT mimarT interesis arqona); im institutTa uaryofa,
romlebic am WeSmaritebaTa SemoTavazebis, ganmartebisa da damkvidrebis
avtoritetul kompetencias floben;
gonebisa da misi Tavisufali kritikuli gansjis (an adamianis bunebriv unarTa) damkvidreba erTaderT wyarod
(an, Tundac upirates da aRmatebul
saSualebad);
politikur-ideologiuri TvalsazrisiT, laicizmisTvis
damaxasiaTebelia uaryofa samoqalaqo
aRmsareblobiTi sazogadoebis Sua
saukuneebis modelisa da, zogadad,
uaris Tqma religiisa da mis institutTa (kerZod, kaTolike eklesiis)
mxridan nebismier Carevaze politikur,
socialur da kulturul cxovrebaSi;
saxelmwifos warmodgena sakuTari damoukidebeli da imanenturi miznebisken
miswrafebul
sazogadoebad,
romelsac aqvs akonfesiuri mowyoba,
saeklesio institutTagan gancalkevebuli sakuTari institutebi da eklesiisgan sruliad damoukidebeli da
aRmatebuli politikuri Zalaufleba.
termini laicizmi agreTve aRniSnavs
amgvar damokidebulebebsa da koncefciebze dayrdnobiT moqmed da maTi
169
gavrcelebis xelSemwyob politikursocialur, ideologiur da kulturul moZraobebs. aseTi moZraobebi
iyo, upirveles yovlisa, XVIII saukunis
ganmanaTlebloba, XIX saukunis politikuri liberalizmi da mecnieruli
pozitivizmi. laicizmis arsi xSirad
gamoxatiula sakamaTo formiT, gansakuTrebiT, kaTolikobasTan mimarTebaSi.
lama (Lama) [tibeturidan (b)lma
(warmoiTqmis: lama) pativcemuli
maswavlebeli] im tibetel budhist
sasuliero moZRvarTa wodeba, romlebmac maswavleblis xarisxs miaRwies.
lamaizmi (Lamaismo) [tibeturidan (b)lma (warmoiTqmis: lama) pativcemuli maswavlebeli] tibetSi
gavrcelebuli budhizmis forma, romelic miekuTvneba did oTxTvalas
(mahaiana). esaa sakmaod rTuli religiuri forma, romelic did mniSvnelobas aniWebs meditacias. tibetSi
lamaizmi VI saukuneSi gavrcelda da
oficialur religiad iqca. budhistur
monastrebs didi mniSvneloba aqvT
qveynisaTvis, radganac budhisti sasuliero moZRvrebi (lama) ara mxolod
asruleben religiur ritualebs, aramed eswrebian dabadebas, gardacvalebas, adgenen horoskopebs da asruleben
Selocvebs. CineTis mier tibetis dapyrobis Semdeg (1950), risi mizeziTac
dalai lama (umaRlesi xelisufali)
iZulebuli iyo, qveynidan gaqceuliyo,
lamaizmma devna da Seviwroveba ganicada, Tumca, amave dros dampyrobTa
winaaRmdeg daumorCileblobis moZraobis centrad iqca.
lateranis krebebi
lateranis xelSekrulebani
irispirda. leon X-is mier gagrZelebuli es kreba 1517 wels, lui XII-sTan
SerigebiTa da konciliarizmis dagmobiT dasrulda.
lateranis xelSekrulebani (Patti Lateranensi) wmida saydarsa da italiis
saxelmwifos Soris 1929 wlis 11
Tebervals lateranis sasaxleSi dadebuli xelSekruleba, xelmowerili, Sesabamisad, kardinal pietro gasparisa
da benito musolinis mier. lateranis
paqti Seicavda politikur traqtats
(oTxi danarTiT, romelTaganac erTi
finansuri konvencia iyo), romliTac
daixura 1870 wels wamoWrili romis
sakiTxi, da, agreTve, konkordats italiaSi religiisa da kaTolike eklesiis mdgomareobis Taobaze. xelSekrulebis Tanaxmad, papi sruluflebian
uzenaes mmarTvelad iqna aRiarebuli,
daarsda vatikanis saxelmwifo, kaTolikeoba gamocxadda erTaderT saxelmwifo religiad, kaTolikuri religiis
swavleba SemoRebul iqna saSualo
skolebSi, sasuliero pirebi gaTavisufldnen samxedro samsaxurisagan,
saeklesio qorwinebas iuridiuli Zala
mieniWa da a.S. 1984 wlis 18 Tebervals, mravalricxovani mosamzadebeli
samuSaoebis Semdeg, lateranis konkordatis Sesworebul versias moewera
xeli. wmida saydris mxridan axal
dokuments xeli moawera kardinalma
agostino kazarolim, xolo italiis
saxelmwifos mxridanbetino kraqsim.
am dokumentSi, sxva sakiTxebTan erTad,
aRiarebulia yvela religiuri konfesiis Tanasworuflebianoba da Tavisufleba, amasTan, saxelmwifo aRiarebs
religiuri kulturis Rirebulebas
170
da iTvaliswinebs, rom kaTolikeobis
principebi italieli xalxis istoriuli memkvidreobis nawilia (par.
9, Tav. 2). saxelmwifo valdebulebas
iRebs, uzrunvelyos kaTolikuri religiis swavleba arasauniversiteto
sajaro skolebSi da uzrunvelyos
TiToeulisaTvis am swavlebiT sargeblobisa Tu masze uarisTqmis arCevanis
ufleba. sxva mniSvnelovani siaxleebi
Seexeba sajaro pirTa moraluri mdgomareobis iuridiul statuss, samRvdeloebis rCenisa da qorwinebasTan
dakavSirebul sakiTxebs. n. konkordati.
lauda (Lauda) [laT. laus, qeba] Sua
saukuneTa religiuri Sinaarsis poeturi kompozicia xalxur enaze, xSirad
sruldeboda saero melodiaze. lauda
aRmocenda XIII saukuneSi toskanasa da
umbriaSi da sxvadasxva monanieTa Zmobebis meSveobiT swrafad gavrcelda
italiasa da evropaSi. friad cnobilia wmida franciske asizelis mier
SeTxzuli lauda qmnilebaTa qeba.
amgvar kompoziciaTa mniSvnelovani
krebulebia: kortonas laudariumi,
pizas laudariumi da a.S. lauda SeiZleboda yofiliyo lirikuli an dialogTa Semcveli (jakopone da todis
RmrTismSoblis tirili); dialogTa
Semcvelma laudam ganapiroba saRmrTo,
sakraluri warmodgenis gavrceleba.
Sua saukuneTa religiurobis tipuri
gamoxatulebalauda XVII saukuneSi
Camoyalibebul musikalur oratorias
daedo safuZvlad.
lafsni (Lapsi) [laT. dacemulni]
ase uwodebdnen qristianebs, romlebmac devnis, gansakuTrebiT, deciusis
171
mier ganxorcielebuli devnis (249251), periodSi sarwmunoeba uaryves.
lafsTa sxvadasxva saxeobani arsebobda: isini, romlebic warmarTTa kerpebisaTvis sakmevlis mkmevelni iyvnen;
isini,
romlebic
RmrTaebaTaTvis
msxverplis Semwiravni iyvnen; isini,
vinc motyuebiT an mosyidviT moipova
imperatoris ediqtis morCilebis damadasturebeli mowmoba, Tumca fizikurad msxverplSewirvaSi monawileoba
ar miuRia. lafsTa problema eklesiaSi
mas Semdeg dadga, rac mravalma maTganma eklesiis wiaRSi xelaxla daSvebis
nebarTva iTxova. damyoli xasiaTis pap
kornelis, romelic lafsTa Txovnis
dakmayofilebisaken ixreboda, xisti
noviciane daupirispirda da Riad
daadanaSaula eklesia SemrigeblobaSi.
novicianes mimdevrebs spetakni (berZ.
catarin. kaTarebi) uwodes, 251 wels
isini krebam saeklesio sakrebulodan
gankveTa. diokletianes dros lafsTa
Soris kidev erTi nairsaxeoba gaCnda:
traditorebi (laT. tradere Cabareba). is aRniSnavda pirebs, romlebmac
kerpTayvanismcemel xelisufalT wmida
wignebi an morwmune TanamoZmeTa siebi
Caabares.
laqsizmi (Lassismo) [laTinuridan
laxus farTo] zneobriv TeologiaSi damkvidrebuli tendencia XVII
saukunis calkeul kaTolike avtorTa Soris, romlis Tanaxmadac, saeWvo
an sakamaTo viTarebaSi dasaSvebi iyo
nebismieri mosazrebis gaziareba, Tuki
misi WeSmaritebis umciresi varaudi
mainc arsebobda. laqsizmi ar SeiZleba miviCnioT namdvil zneobriv
sistemad,aleqsandre VII-is gansaz-
levianebi
levielebi
172
qalaqebi ewodeboda. levielebs saarsebo saxsrebiT mTeli xalxi uzrunvelyofda omSi mopovebuli nadavlis
wilisa (ricx. 31:30) da meaTedTa (ricx.
18:21-24; lev. 27:30) meSveobiT.
levirati (Levirato) [laT. levir mazli, qmris Zma] wesi, romelic
uSvilod gardacvlili Zmis qvrivis
colad moyvanas adgenda, misTvis STamomavlobis uzrunvelyofis mizniT.
mraval pirvelyofil xalxSi cnobili
es instituti ebraelTa Sorisac iyo
gavrcelebuli (dab. 38:8; ruT. 4:3,
Smd.; rjl. 25:5-10; maT. 22:23-27; mark.
12:18-23; luk. 20:27-32).
lefevrianelni (Lefebvriani) mimdevrebi sqizmatikosi mTavarepiskoposis, marsel lefevrisa (1906-1991),
romelmac xeli moawera vatikanis II
krebis mniSvnelovan dokumentebs, Tumca Semdeg ramdenime maTganis miRebaze
uari ganacxada, maTi suliskveTebis miuReblobis sababiT. 1976 wels pavle
VI-is mier misTvis uflebamosilebis a
divinis SeCerebis miuxedavad, lefevri
kvlavac gangrZobda mRvdelmsaxurTa
da episkoposTa xeldasxmas. dasasrul,
1988 wels igi ioane pavle II-m gankveTa.
lefevrianelTa damaxasiaTebeli Tvisebaa tradicionalizmi.
leqtori (Lettore) [laT. lector leqtori] daniSnuli (da ara xeldasxmiTi) msaxuri, romelsac evaleba
liturgiuli
Tavyrilobis
dros
saRmrTo sityvis kiTxva (saxarebis
gamoklebiT), liturgiisaTvis Semzadeba, morwmuneTa momzadeba saidumloTaTvis, anu katexezis warmarTva
173
(Ministeria quaedam, 1972, V). leqtoris sxva movaleobebi calkeulma
saepiskoposo konferenciebma SeiZleba
gansazRvros (CIC, kan. 230).
leqtoriumi (Lectorium) gamyofi kedeli qorosa da navs Soris, romelsac
XII saukunidan aSenebdnen sagundo
msaxurebis mqone eklesiebSi (sakaTedro, saabato, kolegiumis eklesiebi).
mas xSirad efuZneboda wmida jvrisadmi miZRvnili sakurTxeveli. tridentis
krebis Semdeg mravali leqtoriumi
daangries da cxaurebiT Secvales. es
ukanasknelni kvlavac gamoyofda samRvdeloebisTvis gankuTvnil presbiteriums saeroTaTvis gansazRvruli
sivrcisagan, Tumca saSualebas aZlevda
morwmuneebs, ukeT edevnebinaT Tvali
liturgiuli msaxurebisTvis.
limbusi
litania
da, amave dros, Tavad araviTari danaSauli ar Caudenia (mag. mounaTlavad gardacvlili bavSvebi). limbusis
Tezisi, romlis Sesaxebac eklesias arasodes gamouTqvams mosazreba, sakmaod
aramyaria, radganac araviTari bibliuri safuZveli ar gaaCnia da, amasTan,
Riad tovebs calkeul sakiTxebs.
litania (Litania) [berZ. litania vedreba] dialogis formis cnobili
locva, Sedgeba mRvdelmsaxuris mowodebebisa da morwmuneTa pasuxebisagan. cnobilia sxva religiebSic. qristianobaSi IV saukunidan damkvidrda.
wirvaSi litaniaa kirie eleison
(ufalo, Segviwyale). mniSvnelobebiT mdidari da STamagonebelia wmidaTa litaniebi, romlebsac warmoTqvamen an galoben eklesiaTa kurTxevis,
saaRdgomo ciskrisa da sxva dResaswaulTa dros. agreTve, friad cnobilia loretas litaniebi wmida mariamis sapativcemlod, romlebic savardis
dasasruls warmoiTqmis. mTavari litania ewodeboda msvlelobas, romelic
imarTeboda romSi 25 aprils, luCinas
wmida lavrentis bazilikidan wmida
petres bazilikamde, RmrTisTvis uxvi
mosavlis saTxovnelad. am msvlelobaSi
papic iRebda monawileobas.
liturgia (Liturgia) [berZ. liton rgon sazogado saqme] klasikur berZnul sazogadoebaSi liturgia ewodeboda saxelmwifos an RmrTaebisaTvis
(religiuri msaxureba) Sesrulebul
met-naklebad savaldebulo nebismier
msaxurebas. septuagintaSi es termini
mRvdelmsaxurTa mier taZarSi wmida
wesis aRsrulebas, axal aRTqmaSi ki
qristes, maradiuli mRvdelmsaxuris
174
msaxurebas aRniSnavs. IV saukunidan
liturgia umaRles sakulto msaxurebas, wirvas ewodeba. Sua saukuneebSi liturgiis calkeul sinonimebs
eniWeboda upiratesoba, rogorebicaa,
magaliTad, oficiumi, kulti,
funqcia, rituali da sxv. liturgiis ganviTarebaSi mniSvnelovani periodi iyo IV-V saukuneebi, am dros
daiwyo Camoyalibeba rogorc saidumloTa liturgiam, ise JamTa kanonizaciam (weliwadi da dRis saaTebi),
sajaro locvis meSveobiT. amave dros,
Camoyalibda sxvadasxva wesic: aRmosavleTSikopturi, eTiopiuri, somxuri,
xolo dasavleTSiabrosiseuli, mozarabikuli, galiuri wesebi. liturgiul msaxurebas formularTa meSveobiT asrulebdnen (leoniseuli, gelaseseuli, grigoliseuli...). tridentis
krebis Semdeg gamoqveynebuli locvani,
kondaki, samRvdelmTavro kondaki da
romis saweso daedo safuZvlad romaul ceremonials. vatikanis II krebam
liturgiasa da mis reformas miuZRvna
dadgenileba Sacrosanctum concilium (1963) da gansazRvra liturgia,
rogorc wmida qmedeba, romlis meSveobiTac wesis aRsrulebiT eklesiaSi
da eklesiis meoxebiT aRsruldeba da
grZeldeba qristes mRvdelmsaxureba,
anu adamianTa ganwmeda da RmrTis
gandideba. krebis momdevno wlebSi
am dadgenilebam axali liturgiuli
wignebis gamoqveyneba ganapiroba. maT
Sorisaa mesis wesi: zogadi dadgenileba romis wesisaTvis (1969), samRvdelmsaxurebo xeldasxmis wesi (1968), bavSvTa monaTvlis wesi (1969), mironcxebis
wesi (1971), sneulTa cxebis wesi (1972),
monaniebis wesi (1974)...
175
liturgiuli
msvleloba
(Statio,
liturgia della) [laT. statio SeCerebis
adgili] aRniSnavs romisaTvis damaxasiaTebel Zvel liturgiul qmedebas:
msvlelobas erTi eklesiidan (Sesakrebeli eklesiidan) sxva eklesiamde (Sesayovnebel eklesiamde), sadac
evqaristiis aRsasruleblad SeiZleba
SeCereba. iqca, agreTve, liturgiuli
Sekrebis sinonimad.
liturgiuli ferebi (Colori liturgici)
saRmrTo samoslis gansxvavebuli ferebi liturgiuli wlis ganmavlobaSi
(agreTve, garegan niSanTa meSveobiT)
rwmenis saidumloebaTa gansakuTrebuli niSan-Tvisebebisa da qristianuli
cxovrebis arsis gamoxatvas emsaxureba.
liturgiuli ferebia: TeTri, wiTeli,
mwvane, iisferi an Savi, vardisferi.
liturgiuli weli (Anno liturgico)
ewodeba mzis wlis xangrZlivobis
drois monakveTs, romlis ganmavlobaSic eklesia dadgenil dReebSi qristes
mxsnel qmedebas ganadidebs (Sdr. SC,
102), wmida xsovnis aRsaniSnavi dResaswaulebis meSveobiT. liturgiuli
weli ramdenime ZiriTad elements
moicavs. esenia:kviradRe (dies dominica uflis dRe), ieso qristes mkvdreTiT aRdgomis dRe: evqaristiuli
Sekrebis, sixarulisa da samuSaosagan
dasvenebis dRe;sagangebo dro anu
arsebiTi struqtura, romelic moicavs
qristes yvela saidumloebis aRniSvnas aRdgomisa da Sobis or ciklSi;
grZeldeba Cveulebrivi droiT wlis
ganmavlobaSi;wmindaTa gamorCeuloba anu kanonizirebul qristianTa
moxsenieba: ufro mniSvnelovan pirTa
lmobiereba
logosi
176
qadageba viklifis sikvdilis (1384)
Semdegac gaagrZeles; mouwodebdnen
parlaments, gaetarebina saeklesio da
socialuri reforma (1395). maTi, rogorc eretikosTa, devna daiwyo 1401
wlis dekretis safuZvelze (De haeretico comburendo), gansakuTrebiT,
jon oldkastlisa da 37 lolardi
meTauris gasamarTlebisa da sikvdiliT
dasjis Semdeg (1417). amis miuxedavad,
lolardebma XVI saukunemde iarsebes.
locva (Preghiera) [provans. pregueira
(nawarmoebia laTinuridan precarius
locvebiT moxveWili)] locva aris
sulis amaRleba RmerTTan an saWiro
sikeTeTa RmrTisaTvis Txovna (ioane
damaskeli). RmerTi dauRlelad uxmobs TiToeul adamians masTan idumal
Sexvedraze. locva Tansdevs xsnis mTel
istorias, RmerTsa da adamians Soris
urTierTmoxmobis saxiT. Zvel aRTqmaSi
RmrTis xalxis locva aRTqmis kidobnisa da taZris CrdilSi viTardeba,
moZRvarTa
da
winaswarmetyvelTa
xelmZRvanelobiT; misi umaRlesi nimuSia fsalmunebi. axal aRTqmaSi locvis srulyofili nimuSia iesos locva
mama RmrTisadmi. xSirad martoobaSi,
siCumeSi aRvlenili iesos locva gamsWvalulia siyvaruliT aRsavse mindobiT mama RmrTis nebisadmi TviT
jvarcmamde da sruli rwmeniT imisa,
rom es locva Sesmenil iqneba. Tavis
swavlebaSi ieso mouwodebs mowafeebs,
ilocon gawmedili guliT, cxoveli
da mtkice rwmeniTa da Svilobrivi siTamamiT (n. mamao Cveno). ieso mouxmobs
mowafeebs, ifxizlon da misi saxeliT
mimarTon TavianTi locvebi RmrTisadmi. ieso qriste Tavad Seismens mis-
177
admi mimarTul locvebs. qristianul
locvas mravali gamoxatuleba aqvs:
Txovnis locvis sagania patieba,
RmrTis sasufevlis Zieba, yoveli namdvili saWiroeba; mfarvelobis locva
sxvisTvis aRvlenili Txovnaa; is ar
cnobs sazaRvrebs da mtrebzec ki
vrceldeba; sadidebeli locva moklebulia yovelgvar pirovnul interess
da mTlianad RmerTzea koncentrirebuli. am locviT adideben RmerTs,
mxolod imisaTvis, rom igi arsebobs,
damoukideblad yovelive imisagan,
rasac RmerTi akeTebs. srulyofili
locva liturgiuli locvaa, rogorc
mTeli eklesiisieso qristes mistikuri sxeulislocva (sadac ori an
samia Sekrebili Cemi saxeliT, mec iqa
var maT Soris, maT. 18:20) (Sdr. CCC,
2559, Smd.). n. morwmuneTa locva; evqaristiuli locva.
locvani (Breviario) [laT. breviarium kompendiumi, mokle Sinaarsi]
liturgiuli wigni, romelic Seicavs
Jamniseklesiis sajaro locvisTvis
yvela aucilebeli Semadgeneli nawilis
srul teqsts. locvani saukuneTa manZilze Camoyalibda. Tavdapirvelad arsebobda calkeuli wignebi, romelTa
laTinuri saxelwodebania: Salterio
(fsalmunni), Omilario, Innario, Antifonale, Orazionale. mas Semdeg, rac
Jamni mxolod eklesiis qoroze ki aRar
sruldeboda, aramed kerZodac, saWiro
Seiqna am wignTa gaerTianeba. es moxda X
saukunis Semdeg. istoriis ganmavlobaSi
locvanma mniSvnelovani saxecvlilebani ganicada, misi radikaluri Secvla ki
ganapiroba vatikanis II krebis liturgiulma konstituciam Sacrosanctum
luTereloba
luminari
178
bis dasabami da safuZveli, Tumca
RmrTis sityva luTerma eklesiisagan
gancalkevebul da gadmocemisagan daSorebul mxolod saRmrTo werilamde
daiyvana (sola scriptura), aqedan
gamomdinare, yovel adamians Tavisuflad SeuZlia ganmartos (Tavisufali gansja) saRmrTo werili, raki
mas uSualod suli wmida exmareba.
luTereloba umTavresad germaniasa
da evropis CrdiloeT nawilSi gavrcelda, mogvianebiT, agreTve, CrdiloeT amerikaSic. amJamad Sinaganad
friad daqsaqsuli luTerelobis wiaRSi aRmocenda gaerTianebis moZraobebi. aseTebia, magaliTad, Lutherischer
Weltbund, anu msoflio luTeruli
liga (lundi, 1947). luTereloba
eklesiaTa msoflio sabWoSi Sedis (n.
eklesiaTa msoflio sabWo).
luminari (Luminare) [laTinuridan
luminare, nawarmoebia sityvidan lumen Suqi] vertikaluri an daxrili
Riobi, gakeTebuli katakombebSi, kubikulumTa an derefanTa sinaTliTa da
haeriT uzrunvelyofis mizniT.
luciferi (Lucifero) [laT. lucifer
(lux+fero) momaqvs sinaTle] aRniSnavda ciskris varskvlavs, romlis
Camovardnac pirveli demonis dacemis
gansaxierebad miiCneoda (Sdr. ezek.,
28:12, Smd., luk. 10:18; ioan. 12:31; gamocx. 12:9).
magnifikati (adidebs suli Cemi)
(Magnificat) qalwul mariamis mier
Tavis naTesav elisabedTan stumrobisas
aRvlenili RmrTis sadidebeli (luk.
1:46-55). saxelwodeba momdinareobs
locvis pirveli sityvidan (laTinurad), romelic niSnavs adidebs. es
sadidebeli, romelic Zveli aRTqmis
sxva nawyvetebs asaxavs (Sdr. 1sam. 2:110), warmoiTqmis mwuxris dasasruls,
Suamdgomlobis locvamde.
madli (Grazia) [laT. gratia, rac warmoadgens Targmans berZnuli sityvisa
chris keTilganwyoba, mowyaleba]
Zvel aRTqmaSi termini aRniSnavs aRTqmaze damyarebul RmrTis siyvaruls
israeli xalxis mimarT. axal aRTqmaSi
da, gansakuTrebiT, wmida pavlesTan,
madli aRniSnavs RmrTis mier adamianTaTvis sakuTari sicocxlis uangaro
miZRvnas qristes msxverplSewirviT,
ris Sedegadac qristianebi naTlisRebisa da suli wmidis niWis meSveobiT
RmrTis Svilebad iqcevian (rom. 6:3,
Smd.; 8:14, Smd.). sxvagvarad rom vTqvaT, madli aris samsaxuri, uangaro
daxmareba, romelsac RmerTi gviwevs,
raTa mis moxmobas vupasuxoT: viqceT
RmrTis Svilebad, ayvanil Svilebad,
gavxdeT RmrTaebrivi bunebis, maradi-
madlis mdgomareoba
180
mazdeanoba (Mazdeismo) sparseTSi,
zoroastrizmamde gavrcelebuli religia. mazdeanobis Tanaxmad, qveynad
arsebuli boroteba ar SeiZleboda
yofiliyo Seqmnili mazdas (brZeni
ufali) mier. amitomac borotebas avi RmerTiangra mainiuqmnis,
romelic samyaros dasasruls yovelgvar Zalauflebas mTlianad dakargavs.
savaraudod
mazdeanobamsakmaod
rTulma religiamganviTarebis mravali stadia ganvlo: winazoroastriul fazas moyva zoroastriuli, islamis gavrcelebis Semdeg ki mazdeanobis
mimdevrebi indoeTSi gamoCndnen, sadac es religia ufro monoTeisturi
ganxriT ganviTarda.
maias tomis religia (Maya, religione dei) xalxi, romelic saxlobda
meqsikaSi, gvatemalaSi, hordurassa
da salvadorSi espanelTa mier amerikis dapyrobis xanaSi. maias religiur
warmodgenaTa Tanaxmad, panTeonis saTaveSi iyo Semoqmedi RmerTi hunabi,
erTaderTi, warmosaxviTi usxeulo
arseba, romelsac ar gamosaxavdnen da
kultis meSveobiT ar eTayvanebodnen. is binadrobda zeciur fenaTagan
umaRlesmecxre (an mecamete) fenaSi.
Sesabamisi cxra qveda fenis sapirispiro am zeciur fenebSi saTiTaod TiTo
RmerTi saxlobda. hunabis Svili itcama
iyo maias mTeli kulturis Semoqmedi,
damwerlobis gamomgonebeli da kalendris Semdgeneli. mas Tayvans scemdnen,
rogorc zeciur RmerTs da xSirad
gamosaxavdnen. mzis RmerTi kiniC abau,
paraleluri figura, itcamas bunebis
erT nawils ganasaxierebda. maias RmerTebs ormagi buneba axasiaTebdaT, anu
181
adamianTan mimarTebaSi hqondaT erTi
dadebiTi da erTi uaryofiTi mxare.
panTeonis msgavsad, mkacri struqturis Tanaxmad agebul maias sazogadoebas (yovel SemTxvevaSi, klasikuri periodis pirvel wlebSi mainc) didgvarovanTa klasis warmomadgeneli memkvidreobiTi mTavrebimRvdelmsaxurebi
xelmZRvanelobdnen. udidesi pativiscemiT sargeblobdnen is mRvdelmsaxurebi, romelTac, damwerlobisa da
kalendris codnis wyalobiT, bedze
gavlenis moxdena ZaluZdaT. maias damwerloba erTaderTia indiel tomTa
damwerlobaTa Soris, romlis gaSifrvac moxerxda: maTi damwerlobis
idiografiul-abstraqtul
grifTa
mesamedi wakiTxvadia. maias kalendari
grigolis kalendarze ufro zusti
iyo. naklebi wona da gavlena hqondaT
mRvdelmsaxurebs, romlebic adamianTa
msxverplSewirvebs
axorcielebdnen,
radganac am wesma, miuxedavad ukve
klasikur xanaSi misi arsebobisa, sayovelTao gavrceleba mxolod mogvianebiT moipova.
makabelTa wigni (Maccabei, libri
dei) [ebr. maqqabhah (mniSvneloba
dauzustebelia) CaquCi an iahves
mier gansazRvruli] antioqe IV epifanielTan brZolaSi ebraelTa winaaRmdegobis gmiris, iudas metsaxeli,
romelic Semdeg ojaxis yvela wevris
aRsaniSnavad gamoiyeneboda. esaa Zveli
aRTqmis sxvadasxva avtoris ori arakanonikuri wigni, sruliad gansxvavebuli erTmaneTisagan miznisa da gamosaxvis saSualebaTa mixedviT. pirvel
wignSi (1mak.) moTxrobilia iudevelTa winaaRmdegoba ZaldatanebiTi
malabarelni
182
malankarelni
183
manani (Manna) [ebr. man hu? ra aris
es?] sakvebi, romliTac, bibliis Tanaxmad, ebraeli xalxi ikvebeboda udabnoSi xetialisas (gam. 16:14.21; ricxv. 11:7,
Smd.; ieso. 5:12). sinais naxevarkunZulze
xarobs 6-7 metri simaRlis xe tamarix
mannifera. maisidan agvistomde misi
norCi totebi gamoyofen tkbil nivTierebas, romelic Ramis gril haerTan
Sexebisas mkvrivdeba da patara marcvlebis formas iRebs. am manans arabebi
dResac agroveben, diliT an saRamos,
radganac dRisiT, mzis sxivTa mxurvaleba marcvlebas adnobs. nivTiereba
baci ferisaa, Taflis msgavsi gemo da
maRali sakvebi Rirebuleba aqvs. mas miirTmeven rogorc bunebrivi saxiT, ise
fqvilTan erTad gamomcxvars. sasargeblo TvisebaTa gamo israeli xalxi
manans RmrTis gansakuTrebul ZRvnad
miiCnevda (gam. 16:17). axal aRTqmaSi manani evqaristiis simboloa, sicocxles
momniWebeli namdvili zeciuri puri
(ioan. 6:31, Smd.).
mandevelni (Mandei) [aram. manda
xilva, gacnoba] gnostikuri seqtis warmoSobiT palestineli mimdevrebi (maT uwodeben agreTve wmida
ioane (naTlismcemlis) mowafeebs),
romlebic samxreT eraysa da iranSi
cxovroben. seqtaSi ioane naTlismcemels xsnis sagangebo Suamavlad miiCneven da gansakuTrebul rols aniWeben
naTlobasa da ganbanis wesebs. seqtis
warmoSobis Sesaxeb zusti cnobebi ar
arsebobs. mandevelebs swamT sinaTlis
did meufed wodebuli, angelosebiT
garSemortymuli absoluturi RmerTi,
romelsac upirispirdeba boroti sulisa da mis mier Seqmnili Svidi planetis samyaro.
maniqeveloba
manteleta
184
manualistika(Manualistica)swavleba,
romelic gavrcelebuli iyo mecxramete
saukunidan vatikanis II krebamde da romlis mizani iyo saxelmZRvaneloebSi,
anu teqstebis saxiT, Teologiis sagnis
arsebiTi elementebis organuli gadmocema. is mniSvnelovan rols TamaSobs
zogadi Teologiuri azrovnebis CamoyalibebaSi, ris gamoxatulebasac warmoadgens. manualistikis susti mxarea
zogjer aradamajerebeli, siRrmes
moklebuli gadmocema, rasac banalur
mosazrebaTa arakritikuli mowodeba
amZimebs.
maradiuli sicocxle (Vita eterna)
sikvdilis Semdeg RmerTTan maradiuli
sicocxle, romelsac qriste mis morwmune adamianebs uboZebs (rom. 5:21; 6:23;
1kor. 15:45). marTlebi imefeben qristesTan erTad samaradJamod didebaSi
suliTa da sxeuliT, da RmerTi iqneba
yvelaferi yvelaferSi (1 kor. 15:28).
maradiuloba (Eternit) [laT. sityvidan aeternitas] dasabamisa da dasasrulis armqone xangrZlivoba. RmrTis
gansakuTrebuli Tviseba, radgan igi,
uwmindesi suli, drosa da sivrces
ar eqvemdebareba. wmida Toma akvinelis azriT, maradiuloba aaSkaravebs
absoluturis sakuTar TavTan srul
identurobas, yovelgvari SesaZlo qmnadobis miRma.
marana-ta,
maran-aTa
(Marna-t/
Marn-ath) [aram. ufalo Cveno,
modi, Cveni ufali modis] palestinur sakrebuloTa liturgiuli
SeZaxili. wmida pavlem is korinTelTa
mimarT pirveli werilis dasasruls
gamoiyena. gvxvdeba, agreTve, ioanes ga-
185
mocxadebaSi, daskvniTi moxmobis saxiT:
modi, ufalo ieso (gamocx. 22:20).
marTlmadidebeli (Ortodosso) istoriuli TvalsazrisiT, aRniSnavs marTlmadidebeli eklesiis morwmunes;
agreTve, aRniSnavs pirs (orTodoqsi), romelic mTlianad iziarebs ara
aucileblad religiur, magram dogmaturi xasiaTis gansazRvrul swavlebas.
marTlmadidebeli eklesiebi (Ortodosse, Chiese) aRmosavluri eklesiebi
Tavs marTlmadidebel eklesiebs uwodeben da es saxelwodeba Zveli eklesiis
samoZRvro debulebebisadmi maTs erTgulebas usvams xazs. konstantinopolTan dakavSirebuli aRmosavluri eklesiebis miTiTeba marTlmadideblobaze
V saukunis Semdeg damkvidrda, eretikul eklesiaTagan (nestorianuli da
monofizituri eklesiebi) gamijvnisa
da, aRmosavleTis sqizmis (1054) Semdeg, kaTolike eklesiasTan polemikuri
dapirispirebis mizniT. vatikanis II
krebam mZlavri biZgi misca ekumenur
urTierTobebs marTlmadidebel eklesiebsa da laTinur eklesias Soris da
xeli Seuwyo pap pavle VI-isa da konstantinopolis patriarq aTenagoras
istoriul Sexvedras (1964), rasac 1054
wlis gankveTis urTierTgauqmeba da
urTierTSendoba mohyva Sedegad (1965).
marTlmadidebelTa da kaTolikeTa
Soris samoZRvro sxvaobani mravalricxovani araa da umTavresad papis
primatisa da filiokves Teologiur
sakiTxebs Seexeba. ori eklesia Tanxmdeba saidumloTa, xsnis ganzraxulobaSi
mariamis rolis, bibliuri egzegezis,
episkoposTa samociqulo memkvidreobiTobisa da sxva sakiTxebze.
mariami
marTlmadidebloba, marTlmorwmuneoba (Ortodossia) [berZ. orths marTebuli, WeSmariti da dxa mosazreba] termini aRniSnavs qristianul
moZRvrebas, rogorc WeSmarits, rogoradac aswavlis da gansazRvravs mas
eklesia, eretikuli da mcdari Sexedulebebis sapirispirod.
marTlqmedeba
(Ortoprassi)
[berZ.
orths marTebuli, swori+prxis
qceva] aRsarebuli religiis swavlebis Sesatyvisi saqcieli. zogjer
marTlqmedebas (orTopraqsias) upirispireben orTodoqsias (marTlmorwmuneobas), rodesac es ukanaskneli
eklesiisadmi kuTvnilebis erTaderT
aRmniSvnelad ixmareba.
mariami (Maria) qristianul sarwmunoebaSi qalwuli mariami gansakuTrebulad mniSvnelovani figuraa, rogorc
qristes deda da eklesiis deda (pavle VI). rogorc qristes deda, mariami suli wmidam Seamzada: marTlac
madliT aRvsili unda yofiliyo imisi mSobeli, romlis arsebaSic damkvidrebulia xorcielad RmrTaebis
mTeli sisavse (kol. 2:9). maSasadame,
madlis wyalobiT, mariami ucodvelad
iSva yvelaze Tavmdabal qmnilebad,
romelsac yvelaze metad ZaluZda yovlisSemZle RmrTis gamouTqmeli niWis
miReba (n. ubiwo Casaxva). Tumca mariamma ara mxolod Soba ieso, aramed misi
erT-erTi uerTgulesi mowafec iyo,
rasac adasturebs golgoTaze mariamis
yofna qristes vnebis Jams da mowafeebTan erTad misi locva serobisas,
sulis wmidis gadmosvlis molodinSi.
mama RmrTis nebis, Tavisi Zis mxsneli
186
mariamis Soba (Nativit di Maria) dResaswauli, romelic aRiniSneba 8 seqtembers da VI saukunis Suawlebidan
momdinarebs. mariamis Sobis dResaswauliT eklesia sagangebod aRniSnavs,
rom samyaroSi am arsebis Semosvlas
zepirovnuli, sayovelTao da istoriul-mxsneli mniSvneloba aqvs, ramdenadac mariams ukavSirdeba xsnis axali
wesrigis dadgoma, romelsac samyaroSi
sabolood qriste axorcielebs.
mariamiseuli monaxuleba (Visitazione di Maria) liturgiuli dResaswauli, romlis Sinaarsic ukavSirdeba gankacebis xarebis Semdeg qalwul
mariamis mier elisabedis monaxulebas
(luk. 1:39-56). XIII saukuneSi franciskelTa mier dawesebuli es dResaswauli 31 maiss aRiniSneba.
mariamis legioni (Legio Mariae) 1921
wels dublinSi frank dufis mier
(1980) daarsebuli saeroTa organizacia, romlis mizanic adamianis
pirovnuli ganwmeda da mociqulobaa.
dRes organizacia mTel msoflioSia
gavrcelebuli. pius XI-m, pius XII-m da
ioane XXIII-m mniSvnelovani Sefaseba
misces mis saqmianobas. organizaciis
umaRlesi organoa legionis sabWo
(Concilium Legionis), romelsac eqvemdebareba senati, komitetebi, kuriebi
da direqtorebi. calkeul jgufTa
yovelkvireuli Sekrebebi locvasa da
sasuliero sakiTxavs eyrdnoba.
187
mariamis weli (Anno mariano) mariamisadmi miZRvnili weli. is gamoacxada 1954 wels papma pius XII-m, qristes
dedis
gansakuTrebuli
siwmidis
xazgasasmelad, romelic misi ubiwod
Casaxvisa (rac zustad erTi saukuniT
adre iqna gansazRvruli) da zecad
aRyvanebis saidumloebebiT gamoixateba. ioane pavle II-m enciklikiT Redemptoris Mater daamtkica mariamis
axali weli, 1987 wlis 7 ivnisis suli
wmidis gardamosvlis dResaswaulidan 1988 wlis 15 agvistomde, qristes
mxsnel qmedebaSi mariamis dedobrivi
Tanamonawileobis mniSvnelobis mimarT
yuradRebis misapyrobad.
mariamistebi (Maristi) 1824 wels
J.-k.-m. kolinis (1790-1875) mier beliSi
daarsebuli da 1836 wels damtkicebuli mariamis sazogadoebis (Societas
Mariae) wevrebi. ZiriTadad axalgazrdebis aRzrdiTa da aqtiuri misioneruli da samwyso saqmianobiT arian
dakavebulni. kolinma daaarsa, agreTve,
mariamist daTa sazogadoeba (1817 w.
cerdoni), romelic 1884 wels leon
XIII-m daamtkica. misi wevrebi gogonaTa
aRrdaze zrunaven da sazogadoebriv
saqmianobas ewevian.
mariamologia
(Mariologia)
[Maria+loga (berZ. lgos msjeloba)]
kaTolikuri Teologiis nawili, romlis Seswavlis sagania mariami. konstitucia Lumen gentium mariams
qristesa da eklesiis saidumloebaSi
aTavsebs (LG, 54).
marielni (Marinisti, detti anche Fratelli di Maria (Frres de la socit de Marie)) 1817 wels bordoSi giom Jozef
maronitebi
martvilTa wameba
188
srulwlovanisaTvis 60 wlis asakamde.
am dReebSi marxvis dacva dRis ganmavlobaSi oridan erT-erT ZiriTad kvebaze uaris Tqmas gulisxmobs. xsenebul
or dRes, marxvis garda, dawesebulia,
agreTve, xorcze uaris Tqmac. evqaristiuli marxva niSnavs wmida ziarebamde
sul cota erTi saaTiT adre nebismieri saxis sakvebsa da sasmelze uaris
Tqmas, gamonaklisia wyali da wamlebi
(Sdr. CIC, kan. 919).
masonoba (Massoneria) [ingl. free
masson Tavisufali kalatozi]. Tavisufalma kalatozebma Sua saukuneebSi Seqmnes eklesiaTa mSeneblobiT
dakavebul kalatozTa (an xelosanTa
da mxatvarTa) saeklesio saZmoebi.
Tanamedrove xanis dasawyisSi am saZmoebma arseboba Sewyvites an gadaiqcnen
sazogadoebriv jgufebad, romlebSi
gawevrianeba sxva profesiaTa adamianebsac (didebulebs, eqimebs, oficrebs,
mwerlebs...) SeeZloT. amgvari jgufebi
kacobriobisaTvis universaluri religiis miwodebas isaxavda miznad. ganmanaTleblobis xanaSi masonTa loJebSi racionalizmisa da deizmis ideebma
SeaRwia, SemdgomSi ki ezoterikuli
wreebic Seiqmna alqimikosTa, rozenkroicerelTa, qristian mistikosTa
monawileobiT, romelTa damsaxurebiTac masonTa saqmianobam misTvis
damaxasiaTebeli, dRemde SemorCenili
saxe miiRo. masonTa mrwamsis Tanaxmad, RmerTi samyaros aRmSenebeli
didostatia. adamianis uflebebi (maT
Soris rwmenis, sindisisa da azrovnebis
Tavisufleba),
Semwynarebloba
da
Serigebluri suliskveTeba is umaRlesi principebia, romlebze dayrdno-
189
biTac unda aigos humanurobis taZari. Sotlandielma presviteranelma
mqadagebelma j. andersonma Seadgina
dadgenilebis wigni (Book of Constitution, londoni, 1723), romelic dRes
masonTa Zireul sasuliero dokuments
warmoadgens. anglikanur saxelmwifo
eklesiasTan (n. anglikanoba) da samefo
ojaxTan mWidrod dakavSirebulma
anglosaqsma masonebma qristianuli
rwmena SeinarCunes, xolo frang, italiel da laTinuramerikel masonTa
Soris damkvidrda sul ufro mZafri
antiqristianuli ganwyoba. 1717 wels
londonis oTxma loJam pirveli didi
(ideologiurad neitraluri) loJa
Seqmna didi magistris xelmZRvanelobiT, kontinentze ki pirveli loJa 1721
wels, monsSi Seiqmna. italiaSi masonTa
moZraoba 1730 wlis Semdeg gavrcelda
romSi, florenciaSi, milansa da veneciaSi. kaTolike eklesia xangrZlivi
drois manZilze ebrZoda masonobas
da es brZola jerac ar dasrulebula. ramdenime saxelmwifoSi masonTa
moRvaweobaze dawesebuli akrZalvis
Semdeg (niderlandebi, safrangeTi,
venecia) papma klemente XII-m Tavisi
buliT In eminenti (1738) yvela masoni gankveTa im ficis gamo, romelic
masonebs sakuTari saqmianobis saidumlos gamJRavnebas ukrZalavs. amJamad,
sarwmunoebis moZRvrebis kongregaciis
mier 1974 wels gamocemuli dekretis
Tanaxmad, kaTolike morwmunes eklesiidan gankveTa emuqreba, Tuki loJa,
romlis wevric is aris, eklesiis sawinaaRmdego saqmianobas eweva. masonuri
simbolika inglisis didi loJidan
momdinareobs da mravalferovnebiT
gamoirCeva. masSi Sedis: CaquCi, qafCa,
macxovari
maxarebeli
190
maxarebeli (Evangelista) [berZ. euvanghelists] pirvel qristian mqadagebelTa wodeba (saqm. 21:8; efes. 4:11; 2tim.
4:5). SemdgomSi ase mxolod saxarebis
oTxi avtori iwodeboda: maTe (maT.),
markozi (mark.), luka (luk.) da ioane
(ioan.). maTgan maTe da ioane mociqulebi iyvnen, markozipetres mowafe iyo,
xolo lukapavles mowafe.
191
mebrZoli eklesia (Militante, Chiesa)
dedamiwaze mcxovreb yvela monaTlul
morwmuneTa erToblioba. gansxvavdeba
ganmwmedeli eklesiisa (sulebi salxinebelSi) da mozeime eklesiisagan (netarni). konstituciaSi Lumen gentium
naTqvamia: qristes mowafeTagan zogi
amqveynad momlocvelia, sxvani, gardacvlilni, salxinebelSi iwmidebian da
sxvani kidev didebaSi arian da xedaven
cxadad RmerTs, erTsa da samerTians,
rogoric igi aris (LG, 49).
meditacia (Meditazione) [laT. meditatio varjiSi, ufro zustad, sulieri
savarjiSo] saubaria yuriT mosmenilisa da gonebiT gaazrebulis aTvisebisaTvis saWiro samuSaoze. esaa ideaTa
gadamuSaveba, aTviseba, maTiT sruliad
gamsWvalvis mizniT. amgvari meditaciuri qmedeba axlavs asketizms, romlis
Semadgenel nawilsac is warmoadgens.
rodesac es gaTavisebis samuSao qristianuli rwmenis Sinaarss miemarTeba,
qristianul meditaciaze vsaubrobT. am
TvalsazrisiT, meditacia mWvretelobiTi locvis erT-erTi formaa.
mediumi (Medium) [laTinuri zedsarTavis, medius-is saSualo sqesis
formidan, SuaSi mdgomi, saSuamavlo] pirovneba, romelsac parafsiqologiisaTvis cnobili garkveuli
fenomenebis gamowvevis unari aqvs.
spiritizmis samyaroSi mediums ZaluZs sulebTan (umTavresad, gardacvlilTa sulebTan) cocxal adamianTa
dakavSireba da miRmiseulis sazRvris
gadalaxva. n. spiritizmi.
meTauri
(Preposto (o Preposito))
[laT. praepositus (zmnidan praepo-
meTodistebi
melqitebi
192
memento (Memento) [laT. Memento
gaxsovdes] ase ewodeba or locvas,
romlebsac wirvisas mRvdelmsaxuri
aRavlens rogorc cocxalTaTvis, ise
gardacvlilTaTvis.
menoelni (menonitebi) (Mennoniti) anabaptisturi seqta, daarsebuli
holandieli mRvdelmsaxuris, meno simonsis (1496-1561) mier, romelmac 1531
wels xelaxla moinaTla. holandiaSi
menoelebs sastikad devnidnen. germaniaSi maT wvlili Seitanes mrewvelobisa
da soflis meurneobis ganviTarebaSi.
XVII saukuneSi bevri maTgani amerikis
SeerTebul StatebSi gaemgzavra emigraciaSi. menoelTa calkeuli sakrebuloebi damoukidebelni arian; aRiareben sam msaxurebas (xucesTa, mqadagebelTa da diakonTa), maTi swavleba
metad axlosaa kalvinelobasTan. manoelebs ar aqvT savaldebulo sarwmunoebis aRsareba, naTlobas ki mxolod
ToTxmeti wlis asakidan aRasruleben. Mewevian mkacr zneobriv da asketur cxovrebas, uars amboben iaraRis
gamoyenebaze, samxedro samsaxursa da
ficis dadebaze. maT principTa Sorisaa, agreTve, eklesiisa da saxelmwifos
mkafio gamijvna.
menora (Menorah) Svidrtoiani Sandali. daviTis eqvsqimian varskvlavTan
erTad ebrauli religiis erT-erTi
simboloa.
meoradkanonikuri wignebi (Deuterocanonici, libri) [berZ. duteros meore+kann kanoni] Zveli aRTqmis
zogierTi naweri, romelTa zeSTagonebuli bunebis Taobaze sxvadasxva
dros calkeul qristianul sakrebu-
193
loebSi eWvi arsebobda. amdenad, saubaria wignebze, romlebic mudam da
yvelgan ar iyo Setanili kanonSi. aseTi wigni sul Svidia: 4 istoriuli
(tobia, ivdiTi, 1 da 2 makabelTa), 1
winaswarmetyveluri (baruqis wigni,
ieremias epistoleTurT), 2 sibrZnis
wigni (iso ziraqis sibrZnis wigni da
solomonis sibrZnis wigni). n. biblia;
kanoni.
meore rjuli (Deuteronomio) [berZ.
duteros+nmos meorekanoni] xuTwigneulis Semadgeneli mexuTe wigni.
Sedgeba xalxisadmi mimarTuli moses sami didi saubari-qadagebisagan,
romelTa mizania maTTvis warsulis
movlenebis Sexseneba da, umTavresad,
mowodeba, mudam uerTgulon TavianT
RmerTTan dadebul aRTqmas. rjulis
wignis dasasruls moyvanilia danarTi,
romelSic moses ukanaskneli saqmeebia
moTxrobili. meore rjuli samariis
separatistuli samefos dacemis Semdeg
(qristes Sobamde 722 w.) ierusalemSi
damkvidrebuli levitelTa Teologiuri skolis naSromia. is miznad isaxavs
ara mxolod instituciaTa reformas,
romelTa ideur centrsac warmoadgens
ierusalemis taZari, aramed umTavresad Sinagan moqcevas (rjl. 10:16).
mercedarebi (Mercedari/ie) (Ordo B.
Mariae de Mercede redemptionis captivorum) saeroTa asociacia, romelic
muslimTa xelT myofi qristiani
tyveebis gamosyidviT an gacvlis gziT
maTi gamoxsniT iyo dakavebuli. is 1218
wels pietro nolaskom (ris gamoc mis
wevrebs nolaskelebsac uwodebdnen)
da dominikelTa ordenis generalma
mesame ordeni
194
mesveteni (Stiliti) [berZ. styltes (sityvidan stlos sveti)] aRmosavluri
asketizmisa da monazvnobis Ziebis
formaTa Sorisaa mesveteoba, romlis
yvelaze cnobili magaliTia sirieli monazoni svimeon mesvete (459),
romelmac miwidan daaxloebiT 20 metris simaRleze, svetze gaatara ormocamde weli, loculobda da Tavisi
siwmidiTa da saxeliT moziduli mravali adamianis winaSe qadagebda. svimeons mimdevrebi gamouCndnen, umTavresad siriasa da palestinaSi.
mesia (Messia) [ebr. mashah cxebuli, rac berZnulad iTargmneba,
rogorc christs] Zvel aRTqmaSi
termini aRniSnavs pirebs, romlebmac
cxeba miiRes: mefeebs, mRvdelmsaxurebs,
winaswarmetyvelebs. SemdgomSi am sityviT gamorCeulad moixsenieba daviTis STamomavali, romelmac israelis
samefo unda aRadginos. gamonaklisis
saxiT mesias uwodeben, agreTve, sparseTis mefe kiross, radganac is iahves
xelSi ebraeli xalxis gaTavisuflebis
saSualebad iqca (es. 45:1). axal aRTqmaSi mesia ewodeba iesos, vinc swored
qristes saxeliTaa cnobili.
mesianizmi (Messianismo) molodinTa da imedTa erToblioba, dakavSirebuli RmrTaebriv prerogativaTa
mqone idealur personaJTan (n. mesia).
romelsac gadamwyveti da dadebiTi
gardaqmnis moxdena ZaluZs istoriasa
da samyaroSi. israelis xalxSi mudam
cocxlobda mesianuri molodini winaswarmetyvelTa meoxebiT, romlebic,
erTi mxriv, mefesa da xalxs maTi mamebisaTvis micemul dapirebaTa mimarT
195
RmrTis erTgulebas axsenebdnen, meore
mxriv ki, xalxs iahvesadmi erTgulebisa
da mesiissaboloo mxsnelismolodinisaken mouwodebdnen. mesianizmi arsebobs islamSic da mahdis molodiniT
gamoixateba. mahdi JamTa aRsasrulis
mesiaa, romelmac xelaxla, pirvelqmnili srulyofilebiT unda daamkvidros
kanoni da sakrebulo da daamyaros
islamis oqros xana. budhizmis mesianizmisaTvis damaxasiaTebelia maitreias
an meteias (megobruli, budas tipuri gansaxiereba) dabrunebis molodini.
metanoia (Metanoia) [berZ. met cvlileba+noein azrovneba, fiqri,
amgvarad, azrovnebis Secvla] bibliuri termini, romelic RmerTTan mibrunebas, moqcevas aRniSnavs. gulisxmobs azrovnebis, msjelobis, arCevanTa radikalur cvlilebas da amis
gamoxatulebas monaniebis gamoxatulebis meSveobiT. aRmosavlur wesebSi
metanoia ewodeba muxlis moyras an
garTxmas morCilebisa da Tayvaniscemis
niSnad.
metemfsiqozi (Metempsicosi) [berZ.
metempschosis (nawarmoebia zmnidan
metempschousthai) erTi sxeulidan meoreSi gadasvla] metemfsiqozis
idea Zvel saberZneTSi Camoayalibes,
umTavresad, piTagoram da platonma,
romelic amtkicebda, rom samSvinvelma
gardasxeuleba (reinkarnacia) unda gaiaros, raTa ganiwmidos, rac mas SesaZleblobas miscems, ideaTa samyaros
netar mdgomareobaSi daubrundes. religiaTa Soris metemfsiqozi gvxvdeba
hinduizmsa da budhizmSi da samsaras
cnebas ukavSirdeba. budhizmis Tanax-
mefeTa wignebi
mefsalmune
196
romelic XIII saukuneSi aRadgines.
Tavdapirvelad meCeTi warmoadgenda
marTkuTxa ezos (sani) mis SuagulSi
moTavsebuli, Ria portikebiT garSemortymuli SadrevniT ritualuri
ganbanvisaTvis. portikis Sida nawilSi
mdebareobda salocavi darbazi sagangebo niSiT (mihrabi), romelic
meqis mimarTulebas miuTiTebda. am
Tavdapirvelma struqturam nawilobrivi cvlilebebi ganicada, radganac
farTod gavrcelebis procesSi islamma sakulto miznebiT gamoiyena
ukve arsebuli Senobebi, magaliTad,
calkeuli qristianuli bazilikebi.
amJamad yovel meCeTSi aris qadagebisTvis gankuTvnili kaTedra (minbari),
SemaRleba yuranis sakiTxavad (dikari)
da sadgari TviT yuranisaTvis. meCeTis damaxasiaTebeli elementia minareTikoSki, saidanac mueZini morwmuneebs locvisken mouxmobs.
mececxluri (Turiferario) [laT. thuriferarius (sityvidan thus gundruki+fero vatareb)] ministranti,
romelsac liturgiuli msaxurebis
dros sacecxluri miaqvs.
mewamuli (Porpora) [berZ. porphra,
Semdeg laT. purpura] kardinalis
Rirsebis aRmniSvneli feri.
mTavarangelosi (Arcangelo) [berZ.
archngelos angelosTa umaRlesi
meTauri] arseba, romelic angelosTa
erT-erT dass, kerZod kimTavarangelosTa dass miekuTvneba. iudas werili
(9) am saxeliT moixseniebs miqaels.
Semdeg saeklesio tradiciam is, aseve,
gabrielisa da rafaelis mimarTac ganavrco. es sami mTavarangelosi moix-
197
senieba miRebulia kaTolike eklesiis
liturgiasa (29 seqtembers) da aRmosavleTis eklesiaTa liturgiebSi.
mTavardiakoni (Arcidiacono) [gvianlaT. archidiaconus (warmoebulia
berZ. archidikonos)] Zvelad aRniSnavda eklesiis diakonTa meTaurs,
romelsac administraciuli funqcia
ekisreboda. mogvianebiT mTavardiakoni
episkoposis Semdeg yvelaze mniSvnelovan pirad iqca sakaTedro taZris marTvis saqmeSi. es Tanamdeboba gauqmda
generaluri vikariusis Tanamdebobis
SemoRebis Semdeg. amJamad mTavardiakoni sakaTedro kapitulumis pirveli
Tanamdebobis piria.
mTavarepiskoposi (Arcivescovo) [gvianlaT. archiepiscopus (berZ. archiepskopos)] wodebiTa da movaleobebiT
episkoposis Tanaswori; rogorc wesi,
mTavarepiskoposi samitropolio diocezis meTauria; misi, rogorc saeklesio provinciis meTauris, movaleobebsa
da iurisdiqcias gansazRvravs kanonikuri samarTali (CIC, kan. 435, Smd.).
zogjer es sapatio wodebaa, romelic
pirovnulad (ad personam), agreTve,
SeiZleba mieniWos rezidenciis armqone episkoposebsac (magaliTad, romis kuriis episkoposebs).
mTavari mankierebani (Vizi capitali)
[laT. vitium] mankiereba codvis Cadenis Cveva an midrekilebaa. iqmneba
codvis ganmeorebiT, rac warmoSobs
gaukuRmarTebul midrekilebebs, romlebic Crdilavs sindiss da amaxinjeben
keTilisa da borotis Sefasebas. zogierT mankierebebs mTavari mankierebani
ewodeba, radganac isini sxva codvaTa
milenarizmi
mimarTva
198
199
Tavisi sarwmunoebisaTvis. kaTolike
eklesiaSi mironcxebis aRmsrulebeli
mRvdelmsaxuria episkoposi, Tumca misi
aRsruleba amgvari uflebis mqone
sxva samRvdelo pirsac SeuZlia. marTlmadidebel eklesiaSi am funqcias
asrulebs mRvdelmsaxuri, romelic
mironcxebas naTlobasTan erTad aRasrulebs. saidumlo aRsruldeba Sublze mironis (wmida zeTi da balzami) cxebiT da episkoposis mier xelTa
dasxmiT, Semdegi formulis TanxlebiT:
miiRe beWedi suli wmidisa, romelic
mogeniWa Sen; naTlia marjvena xels
adebs mxarze mironis mimRebs da iRebs
valdebulebas, daexmaros da waruZRves
mas qristianul cxovrebaSi.
mirqma (Presentazione di Ges al tempio) dResaswauli aRiniSneba 2 Tebervals, cnobilia, agreTve, sinaTlis
dResaswaulis saxeliT.
misia (Missione) [laT. missio, nawarmoebia sityvidan missus (namyos mimReoba zmnisa mittere gagzavna)] misia aRniSnavs naTlisRebis ZaliT mTlianad eklesiisa da yoveli calkeuli
morwmunisaTvis dakisrebul amocanas,
daamowmon da yvela adamians gamoucxadon xsnis uwyeba, umTavresad im geografiul regionebsa da kulturul
wreebSi, romlebic saxarebiseuli gavlenis miRma aRmoCnda moqceuli (RM,
40). eklesiis misioneruli saqmianoba, romelic mama RmrTis Canafiqris
Tanaxmad, Zisa da suli wmidis misiidan
iRebs saTaves, daiwyo suli wmidis
gardamosvlis dRes samociqulo qadagebiT da mudmivad grZeldeba yvela
im formiT, romelic SesaZlebels xdis
misioneruli saqmeni
mistagogia
(amave dros gadavida asociaciis xelmZRvaneloba lionidan romSi); wmida
bavSvobis misioneruli saqme (amJamad
papis wmida bavSvobis saqme), romelic 1843 wels nansis episkoposma k.
de forbin-iansonma daaarsa JarikosTan
erTad Cinel bavSvTa dasacavad, Semdeg
organizacia monobaSi myof afrikel
bavSvTa gamosyidviT iyo dakavebuli,
1855 wlidan ki mis mizani misiaTa meSveobiT yvela bavSvis daxmarebaa; papis
institutia 1922 wlidan, misi mmarTveli organo parizSi mdebareobs; wmida
mociqul petres saqme gaWirvebul samRvdeloTaTvis (Opus a sancto Petro
apostolo pro clero indigeno), daarsda
1888 wels senSi (mmarTveli organo
romSi mdebareobs), papis institutTa ricxvs ganekuTvneba 1922 wlidan;
samRvdeloebis misioneruli kavSiri
(Unio cleri pro missionibus), SemdgomSi
mRvdelmsaxurTa da moweseTa papis kavSiri, daarsda 1916 wels, 1919 wels
Seerwya sarwmunoebis propagandis kongregacias, 1956 wlidan papis institutia. calkeul qveynebSi aRmocenebul
mravalricxovan misionerul institutTagan pirvelTa Soris iyo germanel kaTolikeTa asociacia afrikis
dasaxmareblad, romelic daarsda 1888
wels (1920 wels gauqmda) da, misiis
xelSewyobis garda, zogadad, monobasTan brZolas isaxavda mTavar miznad.
aRsaniSnavia, agreTve pietro klaveris
gaerTianeba, romelic 1894 wels Tavadis qalma maria tereza ledoxovskam
daaarsa afrikis daxmarebis mizniT da
1925 wels a. Sultes mier daarsebuli
MIVA (Missions-werkehrs-Arbeitgemeinshaft). msoflio samisionero
dRe, romelic ZiriTadad oqtombris
200
mesame kviradRes imarTeba, 1926 wlidan
aRiniSneba. am dRes papis misioneruli
institutebi 97 qveyanaSi agroveben
Sewirulobebs egreT wodebuli axalgazrda eklesiebis dasafinanseblad.
mistagogia (Mistagogia/Mistagogico)
[berZ. mystagogha, nawarmoebia sityvidan mystagogs mistagogi] religiaTa istoriaSi aRniSnavs yovelives,
rac ukavSirdeba saidumloebasTan ziarebas. qristianul terminologiaSi
esaa is, rac uzrunvelyofs morwmunis saTanado damokidebulebas, romelic saSualebas aZlevs mas, marTebulad miiRos monawileoba qristianul
saidumloebSi (saidumlo). kerZod,
liturgiaSi aRniSnavs qristianuli
iniciaciis ukanasknel periods da
mosdevs morwmunis mier naTlisRebis,
mironcxebisa da evqaristiis miRebas.
misi meSveobiT xdeba aRdgomis saidumlos gaRrmaveba saxarebaze meditaciiT, evqaristiaSi monawileobiTa da
gulmowyalebis gamovlinebiT. mistagogiuri Teologia ki garkveul periodSipatristikis xanidan Sua saukuneebamdeganviTarebuli Teologiuri
tendenciaa, romelic neoplatonizms
mistikur, dialeqtikur da apofatur
xasiaTs daesesxa.
mistika (Mistica) [berZ. mystiks,
nawarmoebia sityvidan mysts gandobili]
Cveulebriv
aRniSnavs
RmerT_Tan pirdapiri kavSiris WeSmarit Tu amgvarad warmodgenil nebismier gamocdilebas, romelsac axasiaTebs Sinagani siRrme, uSualooba da
gamouTqmeloba. mas SeiZleba axldes
met-naklebad STambeWdavi movlenebi
201
(romelTac xandaxan paramistikuls
uwodeben). esenia eqstazi, xilvebi,
levitacia, stigmatebi... asketizmi aris
wvrTna, vnebaTagan ganwmedis Sinagani
samuSao, xolo mistika ki WvretiTi
swrafvaa, romelic RmrTaebrivi naTlis xilvamde amaRldeba (evagre pontoeli).
mistikuri kavSiri (Unione mistica)
mistikur kavSirSi qristianuli gadmocema gulisxmobs qristes gziT
RmerTTan kavSiris gamocdilebas: me
ukve aRar vcocxlob, aramed qriste
cocxlobs CemSi (gal. 2:20), an me da
mama erTi varT (ioan. 10:30). es gamocdileba rwmenaSi SeigrZnoba, rogorc
mTeli yofnis momcveli sinamdvile.
amas adasturebs ediT Stainis mimarTva
RmrTis mimarT: Sen ufro axlos xar
CemTan, vidre me Tavad; Cems Sinagan samyaroze ufro axlobeli xar CemTvis
da mainc miuwvdomeli da gaugebari
xar. n. mistika.
misticizmi (Misticismo) filosofiuri an religiuri moZRvreba, romelic RmrTis an absoluturis srul
Semecnebas ukavSirebs meditaciisa da
asketizmis meSveobiT miRweul Sinagan
gasxivosnebas da ara racionalur Ziebas.
miteveba (Assoluzione) [laT. absolvere ganTavisufleba, daxsna~] aqti,
romliTac aRsarebis mimRebi sinanulis anu Serigebis saidumloSi ieso
qristesa da eklesiis saxeliT monanies
Cadenil codvaTagan mitevebulad adgens da acxadebs. aRsarebis wesis aRsruleba mxolod RmrTismsaxurs SeuZlia (CIC, kan. 965).
mitropoliti
miqa
202
velTa dResaswauli, romelic aRiniSneboda 25 kisleus (dekemberi), qristes
Sobamde 165 wels, ierusalemis gaTavisuflebis Semdeg iuda makabelis mier
taZris ganwmedis mosagoneblad.
miwieri samoTxe (Paradiso terrestre)
[etimologiisaTvis n. samoTxe] septuagintaSi ebr. gan, baRi naTargmnia sityviT pardeisos. aRniSnavs siamovnebaTa baRs, romelSic, dabadebis
Tanaxmad (2-3), imyofebodnen adami
da eva. eklesia avTentikurad ganmartavs bibliuri enis simbolizms axali
aRTqmisa da gadmocemis Suqze da aswavlis, rom Cveni winaprebi adami da
eva pirvelqmnili siwmidisa da samarTlianobis mdgomareobaSi arsebobdnen.
miwier samoTxeSi adamiani iyo mTliani,
mTeli arsebiT erTiani, radgan igi Tavisufali iyo sammagi gulisTqmisagan,
romelic grZnobad siamovnebaTa, miwier sikeTeTa mimarT sixarbisa da gonebis winaaRmdeg sakuTari me-s ganmtkicebis survilis monad aqcevs mas.
swored RmerTTan adamianis siaxlovis
niSania, rom RmerTma is moaTavsa baRSi
(dab. 2:8), sadac adamiani cxovrobda,
raTa daemuSavebina da daecva is
(dab. 2:15). am siaxloves adamisa da evas
codvis Sedegad moeRo bolo (dab. 3;
Sdr. CCC, 374-379).
miwyale (Miserere) [laT. (mx. ricxvis
meore piri brZanebiTi kilosi zmnisa
misereri Semiwyale)] mefe daviTis avtorobiT cnobili bibliis 51-e fsalmunis (vulgataSi 50-e) dasawyisi da
saTauri. yvelaze cnobili monaniebis
fsalmunTagan. xSirad sruldeba monaniebis wesebSi da dakrZalvisas.
203
modernizmi
trologebma da brZenkacebmaiesos
ZRvnad miarTves oqro, sakmeveli da
muri, Sesabamisad mefurobis, RmrTaebriobisa da adamianurobis simboloebi. VI saukunidan tradicia miiCnevs,
rom mogvebi samni iyvnen da saxelad
erqvaT gaspari, melqiori da balTazari. wmida kesarios arlelma (VI s.)
maT mefeTa wodeba miakuTvna.
mnaTe
(Chierichetto)
[nawarmoebi
forma sityvidan chierico] biWi, romelic mRvdelmsaxurs exmareba wirvis
aRsrulebis an religiuri msaxurebis
dros.
modreka
204
tianuli sarwmunoebis miReba sikvdilis muqariT ikrZaleboda. miuxedavad
socialur-kulturuli izolaciisa,
mozarabuli sakrebulo ar idevneboda da SeZlo antikuri espanuri
liturgiis SenarCuneba. es liturgia
dasabamidanve Zalian gansxvavdeboda
romaulisagan da vestguTebis batonobis dros ganicada aRmosavluri gavlena. asturiaSi,regionSi, saidanac
daiwyo omaiadTa winaaRmdeg ajanyeba,mozarabuli liturgia erovnul
wesad gamocxadda; is kidev ufro gaaZliera rekonkistam (1031-1260). Tumca
XI saukunis dasasruls grigol VII-m
is mainc Secvala romauli liturgiiT.
mozarabuli liturgiis SemorCenili
fragmentebi Seagrova da daabeWdina
kastiliis mTavarma inkvizitorma espanelma kardinalma franciske ximenes
de sisnerosma (1517). mozarabuli
liturgia Seicavs mniSvnelovan monacemebs, rac imave periodSi gamqrali
galikanuri liturgiis aRdgenis SesaZleblobas iZleva.
mozeime eklesia (Trionfante, Chiesa)
aRniSnavs wmidaTa Tanaziarebas, romlebic ukve RmrTis didebaSi imyofebian da Suamdgomloben msxemi eklesiisaTvis, romlisTvisac magaliTs warmoadgenen (Sdr. CCC, 954-959).
moTmineba (Pazienza) [laT. patientia
(sityvidan pati atana)] sevdisa da,
Sesabamisad, gulgatexilobis gamomwvev
winaaRmdegobaTa da imedgacruebaTa
atanis
saTnoeba, dakavSirebuli
simtkicis saTnoebasTan.
moira (Moira) [berZ.] individualuri bediswera kosmosis saerTo sivr-
205
momlocveli mamebi
mokle locva (Giaculatroia) [gvianlaT. iaculatoria (prex) cisken aRvlenili locva] umTavresad, gulSi,
dRis ganmavlobaSi, Cveulebrivi saqmianobis dros naTqvami mokle locva,
romelic aRevlineba RmrTisadmi, masTan kavSiris dasamyareblad.
momlocveloba
206
odulad monaxuleba evaleboda. samonastro cxovrebis wesi aseve vrceldeboda qalTa monastrebzec. monazvnoba
swrafad gavrcelda palestinaSi, Semdeg
ki, wmida aTanases meoxebiTa da wmida
ieronimes mier naTargmni samonastro
wesebis meSveobiT, man dasavleTSic moikida fexi. dasavluri monazvnobis mamad miiCneva wmida benediqte (480-547),
romelmac subiakoSi daaarsa monasteri.
misi wesi SemdgomSi imperiis yvela monastrisaTvis iqca savaldebulod (n.
benediqtelebi). saukuneTa ganmavlobaSi monazvnobis sxvadasxva reforma gatarda mis idealTa sispetakis xelaxla
damkvidrebis mizniT. reformistul
moZraobaTa Soris umniSvnelovanesi
iyo klunis (klunis saabato, 909w.) da
cistercielTa reforma (sito, 1098
w.). XIII saukuneSi glaxakTa ordenebis
aRmocenebam mospo monazvnobis hegemonia rogorc saeklesio, ise kulturul
sivrceSi, Tumca monazvnoba kvlavac
asrulebs fundamentur funqcias eklesiis cxovrebaSi. Tavisi damaxasiaTebeli niSnebiT monazvnoba aRmosavleTis
eklesiaSic arsebobs, sadac samonazvno cxovrebis tradiciul formebTan
erTad arsebobs, agreTve, usamSoblo
moxetiale monazvnis formac. rogorc srulyofilebis Ziebis religiuri gamocdileba, monazvnoba budhizmsa da lamaizmSicaa gavrcelebuli.
monazoni (Monaco) [berZ. mnachos
(sityvidan mnos marto)] mamakaci Tu qali, romelic monazvnuli
(n. monazvnoba) cxovrebiT cxovrobs.
kaTolikeobaSi ase ewodeba samonazvno
ordenis wevrs.
207
monakveTi (Pericope) [berZ. perikop mokveTa (sityvidan per garSemo+nawarmoebi forma zmnisa kptein
moWra, mokveTa)] saRmrTo werilidan amoRebuli nawyveti.
monanie (Penitente) [laT. paenitens
(awmyos mimReoba zmnisa paenitere monanieba) piri, romelic inaniebs Cadenil codvebs da ambobs aRsarebas
(simwifis asakis miRwevis Semdeg yoveli morwmune valdebulia, pirnaTlad
Tqvas sakuTar mZime codvaTa aRsareba,
sul cota, weliwadSi erTxelCIC,
kan. 989). ase ewodeba, agreTve, adamians,
romelic mTel cxovrebas RmerTTan
mimarTebaSi miaqcevs, mwuxarebiTa da
sinanuliT zrunavs Cadenil codvaTa
gamosasyidad.
monanieba (Penitenza) [laT. paenitentia (paenitere monanieba)] aRsarebis,
anu codvaTa mitevebisa da RmerTTan da eklesiasTan codvis Camdenis
Serigebis saidumlo. is SesaZlebeli
gaxda qristes mxsneli nebis wyalobiT, vinc Tavis mociqulebs codvaTa
mitevebis Zalaufleba mianiWa: miiReT
suli wmida. visac miutevebT codvebs,
mietevebaT, visac daukavebT, daekavebaT
(ioan. 20:22-23). monaniebis saidumlo
monanie piris mier Sesrulebuli sami
qmedebisa da mRvdelmsaxuris mier misi
codvebisgan gaTavisuflebis erTobliobaa. monanie piris qmedebebia: sinanuli, mRvdelmsaxurisaTvis aRsarebis
Tqma da ganzraxva, aRasrulos mis mier
gamowveuli zianis anazRaurebisa Tu
gamosworebisaTvis saWiro qmedebebi.
monaniebis (romelsac, agreTve, sinanuli ewodeba) survili sarwmunoe-
monaniebis wignebi
monanuloba
208
biblioTeka, eklesia da a.S. amgvarad
monasterma,namdvilma socialurma
mikroorganizmma, SeZlo barbarosTa
Semotevebis gadatana da civilizaciisa da kulturis fasdaudebeli saganZuris SenarCuneba.
monoTeizmi (Monoteismo) [berZ. mnos mxolod erTi+thes RmerTi]
moZRvreba, romelic mxolod erTi
RmrTis arsebobas aRiarebs. upirispirdeba poliTeizms (mravali RmrTis
arsebobis daSvebas) da gansxvavdeba henoTeizmisagan (mxolod erTi RmrTis
miReba, Tumca, amave dros, sxva RmrTaebaTa arseboba ar gamoiricxeba). monoTeizms ori arsebiTi elementi axasiaTebs: RmerTi erTaderTia da yovelives
Semoqmedi. didi monoTeisturi religiebia: ebraeloba, qristianoba, islami.
monoTelitizmi (Monotelismo) [berZ.
mnos
mxolod
erTi+thlesis
neba] VII saukunis qristologiuri
eresi, romlis Tanaxmadac, ieso qristeSi mxolod erTiRmrTaebrivi neba
moqmedebda. konstantinopolis mesame
krebam (680-681) dagmo monoTelitizmi da gamoacxada qristeSi ori gancalkevebuli nebis (RmrTaebrivisa da
adamianuris) arseboba da adamianuri
nebis RmrTaebrivisadmi Tavisufali
mimxroba.
monofizitoba (Monofisismo) [berZ.
mnosmxoloderTi+phsisbuneba] evtiqis eretikuli moZRvreba,
romelic ieso qristeSi mxolod erT,
RmrTaebriv bunebas aRiarebs da adamianurs uaryofs. es moZRvreba V saukuneSi gavrcelda da qalkedonis krebis
mier iqna dagmobili (451).
209
monsiniori (Monsignore) [frang. mon
Cemi+seigneurbatoni]sapatio wodeba, romelic eniWeba episkoposebs da
gansakuTrebuli Rirsebis matarebel
calkeul saeklesio pirebs (papis karis
prelatebs, kanonikosebs da sxv.). erT
dros ase mimarTavdnen, agreTve, papebs,
monarqebsa da kardinalebs.
montanizmi (Montanismo) daaxloebiT 170 wels frigiaSi (mcire azia)
mRvdel montanis mier gavrcelebuli
eresi. milenaristuli ganwyobis es
mimdinareoba qadagebda mkacr asketur
cxovrebas qristes parusiis molodinSi, rasac Semdeg frigiis dablobze
zeciuri ierusalemis daSveba unda
mohyoloda. montanistebi Tavs uSualod RmrTisgan STagonebulebad miiCnevdnen da winaswarmetyvelebaTa
dros Smag eqstazSi vardebodnen.
acxadebdnen, rom eklesiis avtoritets
ara episkoposebi, aramed axali winaswarmetyvelebi warmoadgendnen. seqtis
pirvel mimdevarTa Soris iyvnen qalebic (winaswarmetyvelebi priscila da
maqsimila) da tertuliane. mkacrad
organizebulma montanisturma sakrebuloebma, romlebic frigiaSi mdebare
pepucas eqvemdebareboda, mcire aziaSi
V saukunemde iarseba.
monforelni (Monfortani/e) wevrebi mariamis sazogadoebis sasuliero
kongregaciisa, romelic daaxloebiT
1705 wels puatieSi (safrangeTi) wmida lui mari grinion de monforma (1673-1716) daaarsa. organizaciis
mizani iyo glexTa da moqalaqeTa Soris saxarebis gavrceleba qadagebisa
da xalxis msaxurebis meSveobiT. Sem-
mormonebi
morCileba
210
morwmuneebi (Fedeli) [laT. fideles (sityvidan fides rwmena)] morwmuneebad
(christifideles) miiCneven adamianebs,
romelTac miiRes naTlisRebis saidumlo, romlis ZaliTac SeiZines waruSleli urTierToba qristesTan da
iqcnen eklesiis Semadgenel nawilad.
rwmenis kategoria Zireuli kategoriaa, radgan naTlobis kurTxeviT
ganurCevlad yvela morwmune RmrTis
xalxs Seadgens da TviT qristes samefo
winaswarmetyvelursa da samRvdelmsaxurebo misiaSi monawileobs. sxvagvarad
rom vTqvaT, eklesiaSi yvela morwmune erTnairi Rirsebis matarebelia
da mowodebulia, TiToeulma sakuTar
SesaZleblobaTa Sesabamisad ganaxorcielos misia, romelic RmerTma eklesias miando samyaroSi Sesasruleblad
(CIC, kan. 204).
morwmuneTa asociaciebi (sajaro da
kerZo) (Associazioni di fedeli (pubbliche e private)) asociaciebi, romlebSic
morwmuneni, saeroni Tu sasuliero
pirebi, cal-calke Tu erTad erToblivi moqmedebiT eswrafvian ufro
srulyofil cxovrebas,
an sajaro
kultisa Tu qristianuli moZRvrebis
xelSewyobas, an sxva samociqulo
saqmianobas, rogorebicaa saxarebis
gavrcelebisken mimarTuli iniciativebi, saqvelmoqmedo saqmianoba Tu
gulmowyalebis samsaxuri, qristianuli suliT warmavali wesis ganmsWvalva (CIC, kan. 298). aseTi asociaciebi
SeiZleba iyos: sajaro, rodesac isini
uflebamosili saeklesio xelisuflis
mieraa daarsebuli an kerZo, Tuki
morwmuneTa Soris (piradi) SeTanxmebis safuZvelze arsdeba.
211
morwmuneTa locva (Preghiera dei
fedeli) saerTo locva, romliTac
sruldeba RmrTis sityvis liturgia
evqaristiaSi. mokle Sesavlis Semdeg,
romelSic mRvdelmsaxuri morwmuneebs
locvisaken mouxmobs, leqtori damswreT warmoudgens vedrebebs, razec
isini moxmobiT upasuxeben. vedrebaTa
Tanmimdevroba Semdegia: Tavdapirvelad
loculoben eklesiis, mmarTvelebis
saWiroebaTa, mTeli samyaros xsnisaTvis, calkeuli gasaWiris mqone pirebisaTvis, erTad Sekrebili adgilobrivi
sakrebulos da, dasasrul, micvalebulTaTvis. mcire dumilis Semdeg
mRvdelmsaxuri ufals avedrebs yvela,
maT Soris, sajarod gamouTqmel vedrebas.
mosaxsenebeli (Memoria) [laT. memoria, nawarmoebia sityvidan memor
is, visac axsovs] Zvelad, SesaZloa,
aRniSnavda saflavis Zegls an sasaflaos salocavs, aRmarTuls mowamis saflavze. dRes aRniSnavs wmidanis mosaxseniebel (savaldebulo an
arasavaldebulo) msaxurebas.
moteti (Mottetto) [kninobiTi forma
sityvisa motto (Sdr. Suasaukun. laT.
motetus, frang. motet, kninobiTi forma sityvisa mot sityva, strofi)]
vokaluri an vokalur-instrumentuli
polifoniuri forma, gavrcelebuli
XIII saukunidan. pierluiji palestrinas damsaxurebiT XVI saukuneSi miaRwia
ganviTarebis mwvervals; gansakuTrebiT
ganviTarda kapelad wodebuli stili
(oTxi an rva xmisaTvis).
motu proprio n. Motu proprio.
moyvasi
moqceva (Conversione) [laT. conversio (momdinareobs sityvidan convertere) mimarTva, mibruneba] termini aRniSnavs rogorc gadasvlas erTi
religiidan meoreze, iseve codvilis
RmerTTan mibrunebas misgan daSorebis Semdeg. tridentis krebam xazi
gausva moqcevis zebunebriv xasiaTsa da
RmrTis Carevis aucileblobas.
moqceuli, konversusi (Converso)
[laT. sityvidan conversus moqceuli] Zvelad aRniSnavda pirs, romelic
asakovani Seudga samonazvno cxovrebas.
Semdeg (X-XI ss.)moweses, romelsac
ar miuRia samRvdelmsaxurebo xeldasxma da romelic fizikur samuSaos
asrulebda.
moyvasi (Prossimo) [laT. proximus,
aRmatebiTi xarisxis forma sityvisa
prope axlobeli] israelSi aseTad
miiCneoda adamiani, romelic ar ganekuTvneboda gvars, magram gvaris axlobeli iyo, rogorc Tanamemamule
da RmrTis xalxis warmomadgeneli (es.
20:16; lev. 19:13.16.18; rjl. 5:1; 24:14, Smd.;
ier. 22:13; mal. 3:5), agreTve qveyanaSi
mcxovrebi ucxoeli (es. 22:20; lev.
19:34; rjl. 10:18; 24:17; 27:19; fsalm.
146:9), zogjer mteric (es. 23:4, Smd.;
prokl. 25:21; ier. 15:11). ieso am cnebas
yvela adamianze avrcelebs (maT. 5:44,
Smd.; luk. 10:25-37; ioan. 13:34, Smd.; rom.
13:8, Smd.; gal. 6:2.10) da acxadebs, rom
yoveli adamiani iseve unda gviyvardes,
rogorc unda gviyvardes RmerTi (maT.
22:36-40; mark. 12:28, Smd; luk. 10:25, Smd,;
1ioan. 4:20). keTili samaritelis igavSi
aRniSnulia, rom moyvasi is ki ar aris,
romelic Cven gvikeTebs sikeTes, aramed
moSurne
212
warmoiqmna arsebiTi saxeli apstolos,
saidanac modis laT. apostolus] ase
ewodeba iesos Tormet TanamSromels,
romlebic Tavad SearCia (maT. 10:1-4)
da Tavisi saxarebis gasavrceleblad
(maT. 28:18-20) wargzavna. mociqulebia:
petre, andria, iakobi, ioane, filipe,
barTlome, maTe, Toma, iakob alfes Ze,
iuda Tadeozi, simeon zeloti da iuda
iskarioteli, romlis nacvladac maTia
iqna arCeuli. maSasadame, mociqulebi
arian mowmeni imisa, rac ixiles da
ismines, gansakuTrebiT kiiesos mkvdreTiT aRdgomis mowmeni. gadataniTi
mniSvnelobiT, mociquli ewodeba adamians, romelic mTlianad saxarebiseul
misiasa da qristianuli sarwmunoebis
msaxurebas uZRvnis sakuTar Tavs.
mociquloba (Apostolato) [momdinareobs berZ. apostllein wargzavna,
mivlineba~] mociqulis misia da saqmianoba, romlis mizania ieso qristes
davalebis ganxorcieleba; gamoixateba
qadagebaSi, anu sarwmunoebis gavrcelebaSi. am sityvas SeiZleba hqondes, aseve,
zneobriv, samoqalaqo da sazogadoebriv idealTa damowmebis an propagandis mniSvneloba.
moZraoba oazisi (Oasi, movimento) mama virjinio rotondis mier
meore msoflio omis Semdeg daarsebuli moZraoba, romelic axalgazrdebs
saxarebis Tanaxmad warmarTuli sulieri cxovrebis programas sTavazobs.
moZraobas sammagi struqtura aqvs:
msaxurebis jgufebi, warmmarTvelebi
da saero instituti Ancilla Domini.
mowame (Martire) [berZ. marts
mowme] pirovneba, romelic saku-
213
Tari sarwmunoebisaTvis ganicdis devnas, tanjvas da iRebs sikvdils. eklesia dasabamidanve miagebda pativs maT,
vinc rwmenas sakuTari sisxliT amowmebda. mowameobis adgilas yovelwliurad imarTeboda Sekrebebi, Semdeg iq
saRmrTo nagebobebi igeboda.
mowameTa saqmeebi n. saqmeebi.
mowameoba (Martirio) [berZ. martrion damowmeba] aRniSnavs sikvdils
an tanjvas, romelsac iRebs morwmune
sakuTari sarwmunoebis dasamowmeblad.
mowafeebi (Discepoli) [laT. discipulus, romelic nawarmoebia zmnidan
discere swavla] Zvel aRTqmaSi ase
ewodeba moZRvris swavlebis mimdevars
(igav. 5:13; 10:17; 23:12.26). axal aRTqmaSi iesos mowafeebi ewodebaT Tormet
mociquls (maT. 10:1), samocdaTormetsa
(luk. 10:1) da iesos yvela mimdevars
(maT. 4:19, Smd., 8:21, Smd., mark. 2:14; saqm.
6:1; 9:1.25; 11:26; 21:16), vinc saxarebiseul
radikalur mowodebas iRebs. iesos
mowafeTa Soris iyvnen: ioseb arimaTieli (maT. 27:57), mariam magdaleli
(luk. 8:2), iosebi, barSabad wodebuli,
romelsac iustosi Searqves, da maTia
(saqm. 1:23). es ukanaskneli Semdeg iudas
nacvlad airCies mociqulad.
mowese (Religioso) [laT. religiosus
religiuri] aRniSnavs pirs, romelmac siRatakis, ubiwoebisa da morCilebis sajaro aRTqmaTa meSveobiT
RmerTs miuZRvna Tavisi cxovreba.
moweseTa institutebi (instituciebi)
(Istituti religiosi) n. moweseTa ordenebi; moweseTa kongregaciebi.
mowese samRvdeloni
mowodeba
asruleben (rac samociqulo samsaxurisaTvis meti mzadyofnis xelSewyobas isaxavs miznad). mowese samRvdeloTa ricxvs ganekuTvnebian: iezuitebi;
pasionistebi; skolopebi da sxv.
mowodeba (Vocazione) [laT. vocatio moxmoba] farTo mniSvnelobiT,
RmrTis mier TiToeuli adamianis mowodeba xsnisaken (maT. 16:24; saqm. 2:40; 1
kor. 1:26). viwro gagebiT, cneba aRniSnavs RmrTis mowodebas mRvdlobisa
da samoweseo cxovrebisaken. amas ukavSirdeba qristes moxmoba locvisaken:
samkali bevria, muSakni kicota.
amitom evedreT samkalis ufals, rom
gamogzavnos muSakni Tavis samkalSi
(maT. 9:37, Smd.)
mowyaleba (Elemosina) [berZ. eleemosne TanagrZnoba, Tanalmoba]
gvianiudeur xanaSi aRniSnavda gulmowyalebis gamovlinebas TanamoZmeTa
mimarT. iesos dros locvasa da marxvasTan erTad (maT. 6:1-4; luk. 11:41;
12:33) ase ewodeboda yoveli RmrTismosavi adamianis qmedebas, rac RaribTa
sasargeblod fulis SewirvaSi gamoixateboda. RmrTis siyvaruliT gaWirvebuli admianisaTvis uangarod gaweuli
nebismieri nivTieri daxmarebis mniSvnelobiT, mowyaleba dResac rCeba
moyvasis mimarT gulmowyalebis qmediT
gamoxatulebad.
mowyalebis misionerebi (Missionarie
della Carit) ufro cnobilni arian,
rogorc kalkuteli deda terezas
monazvnebi. ordeni 1950 wlis 7 oqtombers daarsda. netari deda tereza,
saero saxeli agnes gonja boiajiu,
daibada 1910 wlis 27 agvistos skopi-
214
eSi (albaneTi), monazvnad aRikveca
loretos wmida mariamis daTa kongregaciaSi. indoeTis qalaq kalkutaSi
maswavleblad muSaobisas (1946) gaacnobiera adgilobrivi xalxis materialuri da sulieri siRatakis siRrme
da gadawyvita, RaribTa Soris uRaribesTa msaxurebisaTvis mieZRvna Tavi.
igi faqtobrivad arafrisagan qmnida
TavSesafrebs mcirewlovanTa, miusafarTa, udedmamoTa, SidsiT daavadebulTaTvis. deda terezas monazonTa ricxvi 1990 wels ukve 3500-s aWarbebda.
isini italiis sxvadasxva qalaqebSic
moRvaweoben. samonazvno cxovrebisTvis
Cveuli sami ZiriTadi aRTqmis (ubiwoeba, siRatake, morCileba) garda,
isini agreTve mTeli guliT, nebayoflobiT da uangarod RaribTa Soris
uRaribesTa msaxurebis aRTqmas deben.
mowyalebis samociqulo samsaxuri (Elemosineria Apostolica) RaribTa (saero Tu sasuliero pirTa) saWiroebis
mixedviT rigiTi Tu sagangebo mowyalebis gacemis Cveuleba qristianuli
xanis sawyisi periodidan momdinareobs
da papebi mudam misdevdnen mas. papma
grigol X-m (1271-1276) pirvelma Camoayaliba mowyalebis samociqulo
samsaxuri da daadgina mowyalebis gamcemis uflebamosilebani. 1409 wels
gamoqveynebuli buliT aleqsandre
V-m samsaxuris miznebi da normebi
moawesriga. romis pontifeqsTa Zalisxmevis Sedegad, es samsaxuri XV da
momdevno saukuneebSic ganagrZobda
ganviTarebas. pavle VI-is 1968 wlis
9 maisis gankargulebis Semdeg, samsaxurma saxelwodeba Seicvala, mas wmida
mamis saqvelmoqmedo samsaxuri ewoda,
215
uwyebis xelmZRvaneli ki kvlavac
misi uwmidesobis mowyalebis gamcemad iwodeboda. 1988 wlis 28 ivnisis
samociqulo dadgenilebiT Pastor bonus kvlav damkvidrda Zveli saxelwodebamowyalebis samociqulo samsaxuri. misi uwmidesobis mowyalebis
gamcemi episkoposis Rirsebas atarebs,
papis saxlis wevria da monawileobas
iRebs papis oficialur audienciebsa
da msaxurebebSi. mowyalebi gamcemis
amocanaa Tanxebis gacemis meSveobiT
papis saxeliT RaribTa mimarT gulmowyalebis gamovlena. misi uwmidesobis mowyalebis gamcemi papis rwmunebis
safuZvelze
gascems
samociqulo
kurTxevas, rac pergamentze Sesrulebuli diplomebis meSveobiT damowmdeba.
mrCevelTa kolegia (Collegio dei
consultori) samRvdelo sabWos wevr
mRvdelmsaxurTa jgufi (6-12 adamiani), romelTac episkoposi xuTi wlis
vadiT irCevs (CIC, kan. 502). mrCevelTa kolegia iRebs samociqulo werilebs koadiutori an damxmare episkoposis Tanamdebobaze daniSvnis Sesaxeb.
garda amisa, Tu sakuTar movaleobas
ver asrulebs episkoposi, agreTve koadiutori an damxmare episkoposi, an
episkoposis vikariusi, an generaluri
vikariusi, mrCevelTa kolegias evaleba
im mRvdelmsaxuris arCeva, romelmac
diocezi unda marTos. im SemTxvevaSi, rodesac episkoposis Tanamdeboba
vakanturia da ar aris arc damxmare
episkoposi, diocezis marTva ekisreba
mrCevelTa sabWos, Tumca episkoposis
Tanamdebobis vakanturad gamocxadebidan rva dRis vadaSi mrCevelTa sabWom
diocezis administratori unda air-
mrisxaneba
msaxureba
216
msaxureba (Ministero) [laT. ministerium] aRniSnavs rame funqciis Sesrulebas an Zalauflebis qonas. eklesiaSi
TiToeul morwmunes mTeli saeklesio
sxeulis zrdasTan dakavSirebuli sakuTari roli da pasuxismgebloba
akisria (Sdr. efes. 4:16). es roli, anu
misia, rac qristes magaliTiT msaxurebaSi gamoixateba, mWidro kavSirSia qarizmebTan, anu TiToeuli adamianisTvis suli wmidis mier boZebul
niWebTan (Sdr. rom. 12:6-8). eklesiis
struqturisa da misi misiis sirTule
ganapirobebs swored misiaTa mravalricxovnebas (AA, 2), mRvdlobis saidumlodan gamomdinare valdebulebebiT dawyebuli da daniSnul msaxurTa
(leqtorisa da akoliTosis msaxureba)
valdebulebebiT damTavrebuli. garda
amisa, amgvari msaxureba mJRavndeba,
agreTve, sxvadasxva samociqulo iniciativebSic.
msvleloba (Processione) [laT. processio (zmnidan procedere svla)] religiuri msvleloba, romelic qalaqis
quCebSi an eklesiaSi imarTeba wmida
evqaristiis, wmida mariamis an wmidanis qandakebis (zogjer xatis) TanxlebiT. mas SeiZleba hqondes an monaniebis
(jvris gza), an sadidebeli da madlierebis gamoxatvis (uflis sxeulis
msvleloba) xasiaTi; SesaZloa, aseve,
iyos vedrebis gamomxatveli.
217
msoflio warRvna (Diluvio universale)
[laT. diluvium (nawarmoebia zmnidan
diluere wyalSi gaxsna, gazaveba)]
kataklizmi, romelic, bibliis Tanaxmad, daatyda dedamiwas noes dros.
bibliuri monaTxrobis Tanaxmad (dab.
6-8) warRvna moxda RmrTis nebiT,
romelmac kacTa borotebis dasja
ganizraxa. warRvnas gadaurCa mxolod
noe Tavisi ojaxiT, romelic RmrTis
brZanebas daemorCila, kidobans Seafara Tavi da yoveli saxeobis cxovelis TiTo wyvili waiyvana Tan. warRvnis dasasruls RmerTma adamianisadmi
ndobis xelaxali mopoveba ganamtkica
aRTqmiT, romlis niSnadac cisartyela
iqca. msoflio warRvnis Tema mraval
religiasa da kulturaSi gvxvdeba, maT
Soris berZnul, babilonur (romelic
Zveli Sumeruli miTosidan iRebs saTaves), Cinur, indur, maias, actekTa da
sxva kulturebSi.
msxvelSemwirvelni (Sacrificati) ase
uwodebdnen qristianebs, romlebmac
uaryves rwmena da RmerTTa qandakebs
msxverpli Seswires imperator deciusis (249-251) mier wamowyebuli devnisas. n. lafsni.
msxverplSewirva (Sacrificio) [laT. sacrificium (sityvidan sacer wmida+zmna
facere-s keTeba nawarmoebi forma)]
religiaTa istoriaSi msxverplSewirva
ritualuri qmedebaa, romliTac zeadamianur arsebebs ZRvens sTavazoben.
msxverplSewirviT adamiani cdilobs,
zeadamianur ZalebTan da arsebebTan
urTierTobis damyarebas im mizniT,
rom an am arsebaTa mxridan adamianis
samoRvaweo sferoSi ganxorciele-
msjavrmdebeli
mueZini
218
cionalisturi wreebis, ise wvrili burJuaziisa da yvelaze Raribi
fenebis warmomadgenlebi. ukiduresi
konservatiuli mimarTulebis gamo
seqta akrZaluli iyo naseris mTeli
marTvelobis ganmavlobaSi da dRemde
akrZalulad rCeba.
muSa mRvdlebi (Preti operai) termini
aRniSnavs safrangeTSi Camoyalibebul
moZraobas, romelic XX saukunis 30iani wlebis muSaTa axalgazrduli
asociaciebidan iRebs dasabams. aseT
asociaciebSi safrangeTSi gawevrianebulia mravali sasuliero piric,
rac saSualebas aZlevs maT, gaecnon
Sromis samyaros da, umTavresad, gaacnobieron Sromis samyarosa da eklesias Soris gamyofi barieris arseboba.
swored es ubiZgebs sasuliero pirebs,
piradad Caeban SromiT saqmianobaSi
da imuSaon fabrikebSi. TandaTan muSa
mRvdelTa arsebobam (moZraobis ganviTarebis yvelaze intensiur periodSi
aseT mRvdelmsaxurTa ricxvi 100-s ar
aRemateboda) gansakuTrebuli mniSvneloba SeiZina safrangeTis mTeli
eklesiisaTvis, rogorc mis mier warmoCenil problemaTa, ise Teologiuri TvalsazrisiT da im motivaciis
gaTvaliswinebiT, romelic ubiZgebda
mRvdelmsaxurebs aseTi arCevanis gakeTebisaken. 50-ian wlebSi momxdari
wyvetis Semdeg muSa mRvdlebi kvlav
gamoCndnen rogorc safrangeTSi, ise
evropis sxva qveynebSi, magaliTad, espaneTsa da italiaSi. isini aq sakmaod
iyvnen gavrcelebulni 60-ani wlebis
dasasrulsa da 70-ian wlebSi, Tumca
aRsaniSnavia, rom eklesiis cxovrebaSi
maTi raodenoba da saqmianoba mainc
219
meorexarisxovani darCa da mas aRar
axasiaTebs is STambeWdavi efeqti, romliTac gamoirCeoda II msoflio omis
Semdgomi periodis moZraoba.
muxlmoyra (Genuflessione) [laT.
genuflexio (zmnidan genuflectere)]
Tayvaniscemis, pativiscemisa da morCilebis Jesti, romelsac mRvdelmsaxuri da morwmuneni asruleben evqaristiuli msaxurebis dros an tabernakulumisa da jvris winaSe. mdgomareobs
marjvena muxlis moxraSi manam, sanam
is iataks ar Seexeba (martivi muxlmoyra). sazeimo evqaristiis dros ki
mlocvelni orive muxliT iCoqeben
iatakze (ormagi muxlmoyra). laTinur
eklesiaSi muxlis moyra damkvidrda,
aRmosavlur eklesiaSi ki mis nacvlad
damkvidrebulia metanoia, Tavis daxra,
rasac erTad Sekruli TiTebis kocna
da pirjvris gadawera mosdevs.
muxlsayreli (Inginocchiatoio) avejis nairsaxeoba, Sedgeba muxlis mosayrelad gankuTvnili safexurisa da
locvaTa wignis dasadebi sadgamisagan.
muxlis modreka RmrTis winaSe adamianis araraobas da misadmi Tayvaniscemas
gamoxatavs.
mfarveli (Patrono) [laT. patronus,
(nawarmoebia sityvidan pater mama),
damcveli] wmidani an angelosi, romlis mfarvelobis qveS imyofeba gansazRvruli eklesia, pirovneba (n. dReoba), misi rame mdgomareoba, profesia,
qalaqi, qveyana, diocezi, an calkeuli
ganzraxvani. romauli katexizmo (1566)
mouwodebda morwmuneebs, naTlisRebis
dros pirovnebisaTvis SeerCiaT wmi-
mRvdeli
mRvdelmsaxureba
220
biT, qristes mRvdelmsaxurebas yvela
morwmune eziareba (eklesia, rogorc
mRvdelmsaxuri xalxi). am msaxurebis
safuZvelze da mis samsaxurSi arsebobs
sxva mRvdelmsaxureba, romlis funqciaa qristes saxeliT da mis nacvlad
msaxureba morwmuneTa sakrebuloSi.
is mieniWeba xeldasxmis saidumlos saSualebiT, romelic aniWebs swavlebis
(munus docendi), saRmrTo sakulto
msaxurebis aRsrulebis (munus liturgicum) da samwyso xelmZRvaneblobis
(munus regendi) Zalauflebas (Sdr.
CCC, 1533-1600).
mRvdlis xeldasxma (Ordinazione)
[laT. ordinatio (zmnidan ordinare,
nawarmoebia sityvidan ordo safexuri,
xarisxi)] mRvdlobis saidumlos
miniWebis rituali. xeldasxmis aRmsrulebeli aris episkoposi, romelic,
rogorc mociqulTa memkvidre, flobs
mRvdlobis saidumlos sisrules.
mRvdloba (Ordine) [laT. ordo,
safexuri,
xarisxi]
erT-erTi
iesos mier damkvidrebul Svid saidumloTagan. misi SemweobiT grZeldeba
eklesiaSi iesos mier mociqulTaTvis
mindobili misiis ganxorcieleba: saubaria samociqulo msaxurebis saidumloze, romlis funqciac qristes
saxeliTa da pirovnebis meSveobiT
sakrebuloSi msaxurebaa. xeldasxmuli
msaxurebi RmrTis xalxSi msaxurebas
axorcieleben swavlebis (munus docendi), saRmrTo kultis (munus liturgicum) da samwyso xelmZRvaneblobis
(munus regendi) meSveobiT. mRvdlobis saidumlo dasabamidanve eniWeba da
aRsruldeba episkoposTa, xucesTa da
221
diakonTa sami xarisxis meSveobiT. xeldasxmiT miniWebuli msaxureba Seucvlelia eklesiis organuli struqturidan gamomdinare: episkoposis, xucesisa
da diakvnis gareSe SeuZlebelia eklesiaze saubari. mRvdlobis saidumlos
aniWebs episkoposi xelTa dasxmis meSveobiT, rasac mosdevs kurTxevis sazeimo locva, RmrTisTvis xeldasxmulis
msaxurebisaTvis aucilebeli suli wmidis niWis saTxovnelad (CIC, kan. 1009,
par. 2). xeldasxma waruSlel saidumloebriv kvals aRbeWdavs. eklesia
mRvdlobis saidumlos aniWebs mxolod
monaTlul mamakacebs (viris), romelTa
midrekilebac msaxurebisken saTanadod
iqna warmoCenili. mRvdlobis saidumlos miRebisaken moxmoba eklesiis
pasuxismgebloba da uflebaa (CIC,
kan. 1024-1025). laTinur eklesiaSi
mRvdlobis saidumlo Cveulebriv eniWeba mxolod kandidatebs, romlebic
Tavisuflad irCeven celibats da sajarod acxadeben sakuTar nebas, daicvan is RmrTis sasufevlis siyvaruliT
da adamianTa msaxurebis mizniT (Sdr.
CCC, 1536-1600).
mRvime (Cripta) [laT. sityvidan crypta,
romelic momdinareobs berZnulidan
krypt (zmnidan krptein damalva),
mRvime] ase ewodeba gamoqvabuls
eklesiis presbiteriumis qveS, romelic
Zvelad mTavari sakurTxevlis qveS moTavsebuli mowamis samarxTan miaxloebis saSualebas iZleoda. Tanamedrove
eklesiebs zogjer aqvT momcro zomis
miwisqveSa eklesia, anu mRvime (kripta),
romelic mcirericxovan jgufebSi
msaxurebis aRsavlenad gamoiyeneba.
mSvidobis iaraRi
mSvidobis niSani
mSvidobis niSani (Segno di pace) wirvis dros, ziarebis wesTa Soris morwmuneebi mSvidobis niSnis meSveobiT
eklesiisa da mTeli kacobriobis erTianobasa da mSvidobas evedrebian
RmerTs da erTaderTi puriT ziarebamde erTmaneTisadmi urTierTsiyvaruls gamoxataven.
mSrali wirva (Messa secca) [laT.
missa sicca] Sua saukuneebSi gavrcelebuli araswori forma: im SemTxvevebSi,
rodesac erTi mRvdelmsaxuris mier
erT dRes ori wirvis Catareba ar iyo
SesaZlebeli, evqaristia kurTxevis gareSe aResruleboda.
mcveli (Guardiano) [momdinareobs sityvidan guardia] termini Tavis wesSi
wmida franciskem daamkvidra da is
franciskuli monastris winamZRols
aRniSnavs.
mcire qadageba (Fervorino) [sityva
fervore-s (gzneba, Zlieri grZnoba) kninobiTi forma] mokle sityva,
romliTac
mimarTavs
mRvdelmsaxuri morwmuneebs maTi damoZRvris an
gafrTxilebis mizniT.
mcire xeldasxmani (Ordini minori) vatikanis II krebamde ase iwodeboda ostiariati, leqtoriati, eqsorcistati
da akoliTati,diakvnobisa da mRvdlobis wina safexurebi. dRes maT nacvlad arsebobs Semdegi msaxurebani: leqtoriati (leqtori) da akoliTati
(akoliTosi).
mcnebebi (Comandamenti) [nawarmoebia laT. sityvidan commandare mindoba, dakisreba] termini aRniSnavs
222
aT mcnebas (n. dekalogi anu aTi sityva), romlebic, bibliuri tradiciis
Tanaxmad, RmerTma misca moses sinais
mTaze egviptidan gamosvlis Semdeg
(gam. 20:1-17) da romelTa dacvac evalebaT ebraelebsa da qristianebs. maTgan pirveli sami adamianis RmerTTan
urTierTobas Seexeba, danarCeni Svidi
ki adamianTa Soris urTierTobas: me
var ufali, Seni RmerTi: 1) ar iyolio sxva RmerTi Cems garda; 2) ar
warmoTqva uflis, Seni RmrTis, saxeli
amaod; 3) daicavi SabaTis dRe, raTa
wmidayo igi; 4) pativi eci mamaSensa da
dedaSens; 5) ara kla; 6) ar imruSo;
7) ar iqurdo; 8) ar gamoxvide cru
mowmed Seni moyvasis winaaRmdeg; 9)
ar isurvo Seni moyvasis coli; 10) ar
isurvo araferi, rac Seni moyvasisaa.
(Sdr. CCC, 2052, Smd.).
mconaroba (Accidia) [berZ. akeda
mondomebis gareSe] Svid mTavar
mankierebaTagan erT-erTi. mdgomareobs
sikeTis keTebis mimarT daudevar an
usulgulo damokidebulebaSi. xandaxan
ixmareba, aseve, gadataniTi mniSvnelobiTac da aRniSnavs survilis arqonas,
romelic moqmedebaSi ugulobasa da
apaTias ganapirobebs.
mwignobari (Scribi) [laT. scriba
(zmnidan scribere wera)] mesopotamiasa da egvipteSi ase ewodeboda karis
moxeleebs, romlebic adgendnen oficialur aqtebs, uZRvebodnen weliwdeuls da sxva. palestinaSi, babilonis
gandevnis Semdeg, mwignobrebi iyvnen
rjulis maswavleblebi da atarebdnen
sapatio wodebas rabi. iesos dros
mwignobarni, romlebic Teologebi
223
da iuristebi iyvnen, agreTve kanonis
mcodneebad iwodebodnen, metad gavlenian fenas warmoadgendnen da sxvadasxva partias emxrobodnen (magaliTad, farisevlebs, sadukevlebs). ierusalemis ganadgurebis Semdeg (I saukunis 70 w.) maTi gavlena da avtoriteti
kidev ufro gaizarda da ganivrco.
mwirveli (Celebrante) [awmyos mimReoba ital. zmnisa celebrare, romelic
swavluli laTinuridan, sityva celebrare-dan momdinareobs, rac niSnavs daswrebas, aqedan sazeimod aRniSvnas]
termini gamoiyeneba liturgiasTan
mimarTebaSi, romelicaa qristes qmedeba, da, maSasadame, qristea WeSmariti
da erTaderTi mwirveli. Tumca liturgiul msaxurebaSi mwirvelia mTeli
damswre sakrebulo, romlis TiToeul
wevrsac sakuTari daniSnuleba aqvs.
gansakuTrebuli mwirvelia samRvdelo
piri, romelic xeldasxmis saidumlos
meSveobiT warmoadgens qristes, rogorc saeklesio sxeulis winamZRols
(Sdr. CCC, 1136-1144; 1187-1188).
mwuxare (Addolorata) ase moixsenieben
qalwul mariams im tanjvis gamo, romelic man ganicada rogorc qristes
dedam da misi vnebis Tanamonawilem.
mwuxare mariamis Tayvaniscema XI saukunidan damkvidrda. liturgiulad es
saidumloeba 15 seqtembers aRiniSneba.
mwuxarebisa (Dolorosi) ase ewodeba
savardis saidumloebebs, romlebic
qristes vnebasa da sikvdils ukavSirdeba. esenia: a) iesos locva geTsimaniis
baRSi; b) iesos gaSoltva; g) eklis
gvirgviniT misi Semkoba; d) golgoTaze asvla; e) iesos sikvdili jvarze.
mxiTarelni
224
mxolodSobili
navi (Navata) [laT. navis, navi,
(formis mixedviT)] morwmuneTaTvis
gankuTvnili eklesiis grZiv danayofTagan TiToeuli maTgani, romelic
sxvebisagan svetebis an pilastrebis
meSveobiT gamoiyofa.
nazareveli (Nazareno) [laT. nazarenus nazareTidan] palestinis qalaqis mixedviT, sadac icxovra iesom,
romelsac xSirad swored nazarevelis
saxeliT moixsenieben (maT. 2:23; 26:71...).
am saxels iesos mowafeebsac uwodebdnen.
nazorevelni (Nazireato) [ebr. nazir
vinc Tavs ikavebs, maSasadame, gancalkevebuli, kurTxeuli] moklevadiani an mudmivi religiuri aRTqmis
Zveli ebrauli forma. moiTxovda
maTrobel sasmelTa miRebisagan Tavis
Sekavebas, grZeli Tmis tarebas, siwmidis mkacr dacvas (Sdr. lev. 10:8, Smd.;
21:5. 11, Smd.; ricxvn. 6:1-21). nazorevelni iyvnen samsoni (msaj. 13-16), samueli
(1sam. 1:11, Smd.), rexabis Zeni (ierem.
35:6), SesaZlebelia, ioane naTlismcemeli (luk. 1:15) da wmida pavle (saqm.
18:18; 21:23, Smd.)
naTelTa (Lucernario) [gvianlaT. lucernarium, nawarmoebia sityvidan lu-
naTloba
226
16:16). maSasadame, SegviZlia, tridentis
krebis Tanaxmad, vTqvaT, rom naTloba
ieso qristem daamkvidra. meore mxriv,
mociqulTa saqmeebSi saubaria naTlobis wesze, romelic pirvel qristianTa Soris iyo gavrcelebuli; wmida
pavle mis Teologiur mniSvnelobas
ganadidebs da amtkicebs, rom naTloba
ieso qristes sikvdilsa da mkvdreTiT
aRdgomasTan gvaaxlovebs (Sdr. rom.
6:3-11). wmida avgustine naTlobis waruSlel xasiaTs gamokveTs da sisxliTa (mowameoba) da surviliT (naTlobisaken Tundac swrafva) naTlobis
SesaZleblobas azustebs. naTlobas
mRvdeli an diakoni aRasrulebs, Tumca, aucileblobis SemTxvevaSi, es roli
nebismierma adamianma SeiZleba Seasrulos, maT Soris mounaTlavmac. naTloba aRsruldeba CaSvebismosanaTlavi
adamianis wyalSi dasvelebis an wylis
pkurebismeSveobiT. amJamindeli naTlobis wesi iTvaliswinebs naTlobamdel cxebas, Semdeg wylis kurTxevas,
satanisagan ganSorebas, sarwmunoebis
aRsarebas, uSualod naTlobis wess,
wmida mironis cxebas, TeTri perangisa
da anTebuli kelaptrisqristes simbolos,gadacemas, efaTas (n. efaTa)
wesis aRsrulebas.
nakerpavi (Idolotti) [berZ. idolon kerpi, gamosaxuleba da zmna
thuein-is (Sewirva) fuZidan: kerpTaTvis msxverplis Sewirva] gasayidad
gamotanili kerpTaTvis Sewirul cxovelTa xorci, romelsac qristianebi
unda moridebodnen, wabilwvisa (saqm.
15:20.29; 21:25) da gulmowyalebis (1
kor.8:1, Smd.; 10:19.28; Sdr. gam. 2:20)
mizeziT.
227
nakurTxi wyali (Acqua benedetta/
lustrale) [laT. aqua benedicta, aqua
lustralis] Cveulebriv, ase uwodeben
ritualSi, mocemuli wesis Tanaxmad,
sagangebod nakurTx wyals. misi umTavresi mniSvnelobaa naTlobis gaxseneba. is gawmedisa da kurTxevis yvela
wesSi gamoiyeneba.
naosi (Naos) [berZ. nas, nawarmoebia
zmnidan niein cxovreba] Zvelad,
taZris Sida nawili, sadac RmrTaebis
Zegli iyo moTavsebuli. dRes aRniSnavs eklesiis centralur nawils, navs.
narTeqsi (Nartece) [berZ. nrthex]
kaTakmevelTa da monanieTaTvis gankuTvnili Zveli qristianuli eklesiis
Sesasvleli. TiTqmis yovelTvis mdebareobda fasadis gareT, iSviaTadmis
SigniT. romSi is Semonaxulia wmida
sabinas, wmida lavrentis, wmida agnesas
da sxva eklesiebSi.
naumi n. winaswarmetyvelTa wignebi.
nacvalgebis kanoni (Taglione, legge
del) [daudgeneli etimologiis laT.
sityva talio] gamoTqma aRniSnavs Zvel
aRTqmaSi
Camoyalibebul
sisxlis
samarTlis kanons (gam. 21:23-25; lev.
24:19-20; rjl. 19:21), romlis Tanaxmadac, sasjeli ar unda yofiliyo danaSaulze aRmatebuli, amitomac zarals
Sesatyvisi zarali unda mohyoloda da
ar unda yofiliyo masze aRmatebuli.
zemoxsenebuli kanoni brma SurisZiebis
aRkveTas da Sesabamisobis zomis damkvidrebas isaxavda miznad. saxarebaSi
ieso qriste mis radikalur gadalaxvas
gvTavazobs (maT. 5:38, Smd.).
nebarTvis werili
neemias wigni
228
adamianebs, romelTac sakmarisi qristianuli momzadeba ar gaaCniaT. neokatexumenuri gza 1964 wels aRmocenda
madridis Raribul raionSi, romelsac
palomeras altasi ewodeba, kiko arguelosa da karmen hernandesis iniciativisa da Zalisxmevis Sedegad. madridis
mTavarepiskoposis, monsinior kazimiro
morsilos mxardaWeriT, es iniciativa
mTel msoflioSi gavrcelda. dReisTvis
amgvari saeklesio gamocdileba daaxloebiT 10 000 sakrebulos aqvs ganvlili. 1990 wlis 30 agvistos is ioane
pavle II-m daamtkica. neokatexumenuri
gza eqvs etapad nawildeba: a) kerigmis
gamocxadeba: katexizaciis orTviani
kursi, romelsac uZRveba katexistebis
jgufi da romelic koncentrirebulia mkvdreTiT aRmdgari qristesmieri
xsnis gamocxadebaze; am periods amTavrebs sami dRis ganmavlobaSi erTad
yofna da erToblivi evqaristia, romelic warmoSobs axal sakrebulos; b)
katexumenurobis winare safexuri: ori
wlis ganmavlobaSi sakrebulo adasturebs sakuTar rwmenas da ganagrZobs
ganviTarebas RmrTis sityvis mosmeniT,
evqaristiis aRvleniT, piradi locviT. am periodis dasasruls, samdRiani
ganmartovebis Semdeg, xdeba pirveli
Sefaseba, rasac mohyveba sakrebulos
gadasvla katexumenurobis safexurze;
g) naTlobisSemdgomi katexumenuroba,
pirveli faza: ori wlis ganmavlobaSi
sakrebulo aRrmavebs RmrTis sityvis,
liturgiisa da Zmuri Tanaziarebis sam
sinamdviles. dasasrul, tardeba meore
Sefaseba; d) naTlobisSemdgomi katexumenuroba, meore faza: samwliani periodis manZilze Rrmavdeba fsalmuniT
locva, mrwamsis sarwmunoebrivi WeS-
229
maritebisa da mamao Cvenos gaazreba;
e) arCeva: orwliani periodi eTmoba
gandidebisa da madlierebis sulierebaSi zrdas; v) naTlobis dapirebaTa
ganaxleba: am ukanasknel etapze katexumenebi arian morwmuneni, romelTaTvisac mkvdreTiT aRmdgari qriste
cxovrebis centria.
neosqolastika (Neoscolastica) [sityvebidan nos axali+sqolastika] XIX
saukunis kaTolikeobaSi aRmocenebuli
filosofiuri moZraoba. miznad isaxavda Tanamedrove problematikis CarCoebSi Sua saukuneTa Teologiuri da
filosofiuri azrovnebis tradiciis
ganaxleba-aRdgenas, romelTan kavSiric
wina saukuneebSi Sesustda. neosqolastikis mniSvnelovani moRvaweebi iyvnen
kloitgeni, Seebeni.
neofiti (Neofita) [berZ. nephytos
axlad amoyrili (kvirti), axaldabadebuli] ase uwodebdnen axalmonaTlulebs, rogorc rwmenis axali sicocxlisaTvis xelaxla SobilT. termini gvxvdeba wmida pavlesTan (1 tim. 3:6).
nestorianeloba (Nestorianesimo) V
saukunis qristologiuri eresi, romelic nestoris saxelidan (maraSi,
TurqeTi, 381panopolisi, egvipte, 451)
iRebs saxelwodebas. konstantinopolis
patriarqi nestori antioqiuri Teologiuri skolis mimdevari iyo, romelic qristeSi ufro mis adamianurobas usvams xazs (gansxvavebiT aleqsandriuli skolisagan, romelic qristeSi
umTavresad RmrTaebriobas gamokveTda).
dapirispirebaTa amosaval wertilad
iqca wodeba RmrTismSobeli (theotkosRmrTis deda), romliTac mar-
netareba
230
netari xilva (Visione beatifica)
RmrTis didebis xilva qristeSi, romelic marTalTa xvedria (ioan. 17:24)
da dakavSirebulia yovelives saboloo
aRsasrulTan. es iqneba adamianis WeSmariti da saboloo bedniereba.
neStTa wigni (Cronache, libri delle)
Zveli aRTqmis ori istoriuli wignis
ebrauli saxelwodeba. septuagintis
berZnuli biblia da vulgata maT moixsenieben saxeliT Paralipomeni, gadmocemani. SesaZloa amis mizezia mcdari
dajerebuloba, rom neStTa ori wigni
mefeTa wignebis gagrZelebas warmoadgens. neStTa wignebis avtori (IV s.
qristes Sobamde) ara imdenad istoriul, ramdenadac religiur-Teologiur
amocanas isaxavs: igi xotbas asxams iudeur Teokratias, romlis mTavari arsi
ierusalemis taZris, rogorc israelis
istoriis kulminaciis, religiur-kulturuli organizaciaa. TxzulebaSi mocemulia mravalricxovani informacia
adamis droidan dawyebuli kirosis ediqtamde (538 qristes Sobamde). neStTa
ori wigni oTx ganyofilebad SeiZleba
daiyos: winasityvaoba (1neSt. 1-9); daviTis istoria (1neSt.10-29); solomonis istoria (2neSt.1-9); iudeis taxtze solomonis memkvidreTa istoria
(2neSt. 10-36).
nikolozelni (Nicolaiti) mimdevrebi
adreuli qristianuli Tavisufalgnostikuri xasiaTis seqtisa, romelic
efesosa da pergamoSi gavrcelda da
gamocxadebaSia moxseniebuli (gam. 2:6;
2:16). seqtis wevrebi nikolozispirveli Svidi diakvnidan (gam. 6:5) erT-erTismowafeebad iyvnen miCneulni da
231
winaswarmetyveluri qarizmis flobas
iCemebdnen. maT aziis calkeuli qristianuli sakrebuloebis zneobrivi
dacema braldebodaT.
nirvana (Nirvana) [sansk. nirvana
Caqroba] budhizmSi nirvana aRniSnavs mZafri survilisa da yvela
vnebis srul gaqrobas, anu sulis
srulyofili simSvidis, umaRlesi netarebis miRwevas. amitomac nirvana
adamianisaTvis umaRlesi sikeTea, budhas mier miTiTebuli oTxi keTilSobili WeSmaritebis samyofeli. naklebad
sistemuri saxiT nirvanis cneba hinduizmSic arsebobs.
niSa (Nicchia) [nawarmoebia zmnidan
nicchiare, xalxuri laTinuridan nidiculare budeSi jdoma] ZiriTadad
naxevrad cilindruli vertikaluri
formis Rrmuli, gamokveTili kedelSi
qandakebis an rame sxva dekoratiuli
elementis mosaTavseblad.
niSi (Edicola) [laT. sityvidan aedicula, kninobiTi forma sityvisa aedes
(tempio) momcro taZari, patara
kapela] niSis formis arqiteqturuli struqtura, romelSic sakraluri
gamosaxuleba an qandakebaa moTavsebuli. umTavresad ganTavsebulia eklesiaTa, saxlebis kedlebze an quCaTa
kuTxeebSi.
novacielni
(Novaziani)
sqizmatikosi mRvdelmsaxuris, novaciusis
(257/258ww.) mimdevrebi. Semwynareblobis Tavdapirveli suliskveTebis
sawinaaRmdegod,
novaciusi
Semdeg
SeuZleblad miiCnevda eklesiis mier
sakrebuloebSi lafsTa kvlav dab-
noviciati
232
noviciusi
gulisxmobs (CIC, kan. 652, naw. 1). sagangebo kanoni gansazRvravs noviciusis aRzrdis reglaments (CIC, kan.
650, naw. 1), romlis Zireuli punqtebia: a) morCilebs sWirdebaT daxmareba
adamianur da qristianul saTnoebaTa
ganviTarebaSi; b) srulyofis sapasuxismgeblo gzisTvis isini locvisa da
sakuTar Tavze uaris Tqmis meSveobiT unda moemzadon; g) saWiroa maTi
xelmZRvaneloba xsnis saidumloebisa da saRmrTo werilis kiTxvisa da
masze gansjisas; d) maT unda gaiaron
aucilebeli momzadeba liturgiaSi
RmrTis msaxurebisaTvis; e) RmrTisa
da qristeSi adamianebisadmi miZRvnili
cxovrebis moTxovnilebebisaTvis noviciusebi saxarebiseul rCevaTa meSveobiT unda moemzadon; v) unda miiRon
informacia instituciis istoriis,
cxovrebis, xasiaTisa da suliskveTebis,
miznebisa da disciplinis Sesaxeb; z)
unda aRizardon eklesiisa da misi wmida moZRvrebisadmi siyvaruliT (CIC,
kan. 652, n. 2). noviciati, romelic, rogorc wesi, erT an or weliwads grZeldeba, moweseobis dafuZnebis pirveli
wlebidanve iRebs dasabams. mis Sesaxeb
Sesabamis wesebSi saubroben wmida paxomi (292-346) da wmida benediqte. papma
grigol didma 595 wels, faqtobrivad,
noviciati savaldebulod gamoacxada
yvela mowesisaTvis.
o antifonebi (O, antifone) ase ewodeba Magnificat-is antifonebs, romlebic iwyeba mimarTviT hoi (o).
am antifonebs asruleben 17-dan 23
dekembramde SobisTvis mosamzadebel
periodSi.
oazisi, moZraoba n. moZraoba oazisi.
oblatebi (miZRvnilni) (Oblati/e)
[laT. oblatus, namyos mimReoba zmnisa offerre SeTavazebuli] aRniSnavs
imaT, vinc RmerTs mieZRvna. Zvelad
(IV s.) ase uwodebdnen RmrTis samsaxurSi Cayenebis mizniT mSoblebis
mier monasterSi miyvanil bavSvebs.
mogvianebiT am saxeliT moixseniebdnen,
agreTve, zrdasrul adamianebs, romlebic monasterSi midiodnen (samonastro oblatebi) an iziarebdnen
samonastro sulierebas, Tumca Tavad
monasterSi ar cxovrobdnen (saero
oblatebi). es ukanasknelni amgvarad
mesame ordenis wevrebs SeiZleba SevadaroT. religiuri kongregaciebi: wmida
ambrosis oblatebi, 1578 wels milanSi, karlo boromeos mier daarsebuli saero mRvdelTa kongregacia. misi
wevrebi episkoposis gankargulebaSi
iyvnen samwyso davalebaTa Sesasrule-
oTxi Jami
234
termini okultizmi aRniSnavs codnisa da saqmianobaTa erTobliobas,
romelTa saganic mecnierulad Seucnobadi da auxsnadi energia da raobaa,
risi marTvac SeuZliaT Cveulebrivs
aRmatebuli unarebis mqone pirovnebebs gansakuTrebul teqnikaTa daxmarebiT. okultizmimagiur-mistikuri
moZraoba, xSirad urwyamda erTmaneTs
religiur Janrebsa da koncefciebs
savaraudod arsebuli saerTo saidumlo tradiciis ZiebaSi. yvela meorexarisxovani fenomenisaTvis (gaRmerTebiT dawyebuli da moZravi magidebiTa
da gardacvlilTa sulebis gamoZaxebiT damTavrebuli) neospiritualisturi ganmartebis povnis miseuli
mcdeloba ki xSirad gamxdara gaugebari da banaluri daskvnis mizezi.
olivetoelni (Olivetani) 1313 wels
sienis maxloblad mdebare mTa olivetoze netar bernardo tolomeis mier
daarsebuli benediqtelTa kongregaciis wevrebi (Ordo sancti Benedicti
Montis Oliveti). kongregacia 1344
wels klemente VI-m da daamtkica. amJamad mis wevrTa ricxvi 200-s ar aRemateba.
ontologia (Ontologia) [berZ. ntos,
awmyos mimReoba zmnisa einai yofna+logha, fuZidan sityvisa lgos
sityva] metafizikad an zogad filosofiad wodebuli filosofiis is
nawili, romelic yofnas Seiswavlis.
ontologizmi (Ontologismo) [momdinareobs sityvidan ontologia (yofnis
Seswavla)] Seiswavlis im filosofiur
mimdinareobebs, romlebic RmrTis
uSualo, intuiciur Secnobas arse-
235
baTa nebismieri Secnobis safuZvlad
acxadebs, gamomdinare mosazrebidan,
rom yoveli arseba RmrTaebriv yofnaSi Tanamonawileobaa.
opus dei (Opus Dei) [laT. RmrTis
saqme] wmide benediqteseuli wesdebis
Tanaxmad (T. 43), liturgiuli locva,
radganac is RmrTis msaxurebad (dominicum servitum) miiCneva. gamonaTqvamis es Semoklebuli varianti Cveulebriv aRniSnavs 1928 wels madridSi
aragoneli mRvdlis, xose maria eskriva
de balager i albas (1902-1975) mier
daarsebul mamakacTa sazogadoebas
(Societas sacerdotalis sanctae Crucis et
Opus Dei), romelsac 1930 wels qalTa Stoc daerTo. 1943 wels aRmocenda wmida jvris samRvdelmsaxurebo
sazogadoeba, damtkicebuli pius XIIis mier 1950 wels saxelwodebiT wmida
jvris samRvdelmsaxurebo instituti.
1982 wels ioane pavle II-m opus deis
personaluri prelaturis statusi mianiWa. erT-erTi yvelaze gavleniani saero institutisopus deis mmarTveli
organo 1946 wlidan romSi mdebareobs.
daaxloebiT 72 000 misi (saero da sasuliero pirebi) wevri, visi saxelebic
gasaidumloebulia, yvela kontinentis
80-ze met qveyanaSi moRvaweoben, Tumca
gansakuTrebiT espaneTsa da laTinur
amerikaSi arian warmodgenilni. opus
deis suliereba misma damaarsebelma
warmoadgina 1939 wels gamocemul
wignSi gza. religiuri TvalsazrisiT tradicionalisturi tendenciis
matarebeli opus dei miznad isaxavs
yoveldRiuri
cxovrebis
wmidayofas damowmebisa da Sromis meSveobiT,
locvisa da sulierebis konteqstSi.
oratoriumi
oratoria (Oratorio) [gvianlaT. oratorium (sityvidan orare locva)] religiuri Sinaarsis poeturi musikaluri Txzuleba solistebis, gundisa da
orkestris SesrulebiT sasceno warmodgenis gareSe.
oratorielni (Oratoriani) [nawarmoebia sityvidan oratorio samlocvelo] 1552 wels wmida filipe neris
mier daarsebuli saero mRvdelmsaxurTa kongregaciis wevrebi. 1575 wels
kongregacia grigol XIII-m daamtkica
(Institutum Oratorii sancti Philippi
Neri). saxelwodeba momdinareobs samlocvelodan, sadac ikribebodnen
salocavad filipe da misi megobrebi.
nerim uari Tqva Tavis sazogadoebaSi
rame wesisa Tu aRTqmis damkvidrebaze
da mas ubralod qristianuli sixarulis sastumro uwoda. neri axali
samwyso meTodebis meSveobiT (magaliTad, qadageba bavSvebisaTvis, momlocveloba, religiuri galoba xalxur
enaze, sulieri wvrTnani) qalaq romis ganaxlebas isaxavda mTavar miznad.
analogiuri kongregacia 1611 wels,
parizSi kardinalma pier de berulma
daaarsa (Congregatio Oratorii Jesu et
Mariae Immaculatae).
oratoriumi (Oratorio) [gvianlaT.
oratorium (sityvidan orare locva)]
termins sxvadasxva mniSvnelobebi aqvs:
a) ...adgili, gankuTvnili ...saRmrTo
kultisaTvis, romelic daTmobili aqvs
sakrebulos an morwmuneTa jgufs; am
adgilas SeuZliaT Tavmoyra, agreTve,
sxva morwmuneebsac, Sesabamisi winamZRvris TanxmobiT (CIC, kan. 1223). b)
umTavresad samrevlo
eklesiis mo-
oracionali
236
organo mdebareobs misuris Statis qalaq springfildSi) da RmrTis eklesia
qristeSi (memfisi). vatikanis II krebis
Semdeg kaTolikobaSic Camoyalibda
qarizmatuli anu axali ormocdaaTianuli jgufebi (n. axali ormocdaaTianeloba), romlebic suli wmidaSi
saeklesio ganaxlebas eswrafvian. arsebiTad, esaa locvisa da bibliuri
kiTxvis jgufebi, romelTaTvisac damaxasiaTebelia mZlavri religiuri da
socialuri erTianobis SegrZneba da
Zalisxmeva. Fjgufebi xelmZRvaneloben
saRmrTo werilSi (saqm. 2:42-47; 1kor.
12:12-27) aRwerili cxovrebis wesis
nimuSiT da eswrafvian, iqcnen suli
wmidaSi saeklesio ganaxlebis gamoxatulebad.
ormocsaaTiani (Quarantore) RmrTismosaobis gamoxatuleba, mdgomareobs
wmida evqaristiis TayvaniscemaSi ormoci saaTis ganmavlobaSi, Tundac ara
Seuwyvetliv. es wesi XIII saukuneSi,
caraSi gavrcelda, sadac erT-erTi
saZmo Tayvans scemda uwmides evqaristias 40 saaTis ganmavlobaSi didi
paraskevidan aRdgomis dilamde. evqaristiuli Tayvaniscemis es forma farTod gavrcelda, gansakuTrebiT italiaSi, XVI saukunis dasawyisSi. am wesma
daudo Sedeg saTave evqaristiis egreT
wodebul mudmiv Tayvaniscemas.
ormuxledi (Versetto) [laT. versicula
mokle teqsti] fsalmunis (an, zogadad, poeturi bibliuri nawarmoebis)
nawili, Sedgenili erTi frazisgan,
romelic TavisTavad dasrulebulia da
or, daaxloebiT Tanabar da simetriul
wevradaa ganawilebuli. liturgiaSi
237
ormuxledi ewodeba locvis teqsts,
romlis pirvel nawils mxolod erTi
mgalobeli warmoTqvams, morwmuneebi
ki erTxmad upasuxeben meore nawiliT.
orfizmi (Orfismo) mistikuri xasiaTis yvelaze didi religiuri fenomeni
Zvel saberZneTSi. SesaZloa, misi STamagonebeli yofiliyo Trakieli poeti
orfevsi (VI saukune qristemde). es
iyo ezoterikuli da saxalxo religia,
romelic ritualur da asketur wesTa
meSveobiT eswrafvoda sulis ganwmedas,
risi saboloo mizanic RmrTaebrivi siwmidis miRweva iyo. Tuki mizani ar miiRweoda, samSvinveli iZulebuli iyo,
reinkarnacia gaevlo sxva sxeulSi. orfeuli Teogonia emyareboda pirvelsawyisi principisqronosis (drois)
aRiarebas, romelic dionisemde yvela
RmrTaebrivi arsebis mSoblad iyo
miCneuli. igi titanebma daglijes da
SeWames; am umowyalo saqcielis gamo
zevsma isini ferflad aqcia. titanTa
ferflidan aRmocenda kacTa modgma,
romelic or sawyiss moicavs: samSvinvelszeciur, dionisur elements,
romelic RmrTaebriobasTanaa kavSirSi, da sxeulsbnel, titanursa da
materialur elements. orfizmis mTavari mniSvneloba isaa, rom man asketuri Zalisxmeva daukavSira RmrTaebrivis
winaSe adamianis pasuxismgeblobas da
daamkvidra sikvdilis Semdeg gasamrjelos arsebobis idea. orfizmidan
momdinare eTikuri muxti berZnulma
filosofiam gaiTavisa, xolo moxetiale orfistTa kultis orgiuli
elementebi da magiuri ritualebi
uaryofil iqna.
ostiari
osana n. hosana.
oservatore romano (LOsservatore
Romano)
vatikanis
saxelmwifos
yoveldRiuri gazeTi. italiis saxelmwifo arqivSi 1870 wlis Semdeg moTavsebuli saqme 162/1110 LOsservatore
Romano pap pius IX-is nebiT gazeTis
daarsebis dokumenturi sabuTia. axali gazeTi 1861 wlis ivnisSi italiis ministrTa sabWom da pap pius IX-m
daamtkices. gazeTis pirveli nomeri
imave wlis 1 ivliss daibeWda. oservatore romano pirvelive dRidan papis
naazrevis gavrcelebas emsaxureba da
mWidrod TanamSromlobs romis kuriis
uwyebebTan. gazeTis yoveldRiuri gamocema italiur enaze ibeWdeba. garda
amisa, arsebobs misi versiebi frangul (1949), inglisur (1968), espanur
(1969), portugaliursa (1970) da germanul enebze (1971). 1980 wlidan ibeWdeba oservatore romanos gamocema
polonur enaze.
osia n. winaswarmetyvelTa wignebi.
ostensoriumi (Ostensorio) [laT. ostensorium (sityvidan ostensus, namyos
mimReoba zmnisa ostendere Cveneba)]
saeklesio nivTi, romelic gamoiyeneba
nakurTxi hostiis morwmuneTaTvis saTayvaneblad gamosatanad da evqaristiuli kurTxevis gasacemad. esaa SuSiT
daculi luskumi, saidanac hostia moCans. misi xmareba XIV saukunis Semdeg
damkvidrda.
ostiari (Ostiario) [laT. ostiarius,
nawarmoebia sityvidan ostium karebi] sasuliero piri, romelmac ostiariatis mcire xeldasxma miiRo.
238
ostiariati
pavlelni (Paolini/e) am saxeliT arian cnobilni: a) poloneTis pirveli
gandegilis, wmida pavles monazvnebi
(Ordo Fratrum sancti Pauli primi Eremitae), XIII saukunis Sua wlebSi ungreTSi daarsebuli maTi samonastro
kongregacia swrafad gavrcelda poloneTSi, avstriaSi, italiasa da germaniaSi; b) wmida pavles sazogadoebis
wevrebi, romelic 1904 wels albaSi
(kuneo) jakomo alberionem (1884-1971)
daaarsa, 1949 wels ki papma pius XII-m
daamtkica. wmida pavles samoweseo organizaciaTa wevrebi sazogadoebrivi
komunikaciis yvela saSualebis gamoyenebiT misdeven samociqulo saqmianobas, rac namdvil qadagebad miiCneva
da sityviT qadagebas utoldeba. maTi
samociqulo saqmianoba, romelsac italiaSi wmida pavles sagamomcemlo
jgufi uwevs koordinirebas, sxvadasxva
seqtorebad iyofa da moicavs ara mxolod sagamomcemlo saqmianobas (magaliTad, wmida pavles gamomcemlobis
mier dastambuli calkeuli Sromebi
da perioduli gamocemebi, romelTa
Soris umTavresia familia kristiana da jezu), aramed komunikaciis
sxva saSualebebsac (magaliTad, wmida
pavles audio-vizualuri gamocemebi).
wmida pavles sazogadoebis garda, don
pavlikianelni
240
kelTa sakrebulosadmi (makedonia, saberZneTi) miwerili pirveli werili;
2)2Tes.: TesalonikelTa mimarT miwerili meore werili; 3) 1kor.: korinTos
sakrebulosadmi miwerili pirveli
werili; 4) 2kor.: korinTos sakrebulosadmi miwerili meore werili; 5)
gal.: galatiis (TurqeTi) sakrebulosadmi miwerili werili; 6) rom.: romis sakrebulosadmi miwerili werili.
sapyrobileSi dawerili werilebi: 7)
fil.: filipelTa (makedonia, saberZneTi) sakrebulosadmi miwerili werili; 8) fil.: werili filimonisadmi
(kolosi, mcire azia, TurqeTi); 9)
kol.: kolosis (mcire azia, TurqeTi)
sakrebulosadmi miwerili werili. 10)
efes.: efesos (mcire azia, TurqeTi)
sakrebulosadmi miwerili werili.
samwyso werilebi: 11) 1tim.: pirveli
werili timoTesadmi (efeso, TurqeTi);
12) tit.: werili titesadmi (kreta);
13) 2tim.: meore werili timoTesadmi
(efeso, TurqeTi).
pavlikianelni (Pauliciani) VII-XII saukuneebSi bizantiis imperiaSi gavrcelebuli gnostikur-dualisturi seqta.
savaraudod, dauzustebeli warmoSobisa da saxelwodebis pirveli sazogadoeba somxeTSi, kobosaSi aRmocenda.
seqtis mimdevrebi saRmrTo werilidan
mxolod axali aRTqmis erT nawils
iRebdnen da uaryofdnen Zvel aRTqmas; uaryofdnen ieso qristes gankacebas, radganac, maTi azriT, qriste ara
RmrTis Svili, aramed mxolod dedamiwaze movlenili angelosi iyo; ar aRiarebdnen saeklesio ierarqias da monazvnobas, wmida xatebsa da saidumloT.
241
pala (Pala) [laT. pala] sakurTxevelSi, CarCoSi moTavsebuli didi suraTi
(cnobilia, mag. veneciaSi, wmida markozis bazilikis sakurTxevlis pala);
aseve, pala (Palla) [longobardulidan
palla] ewodeba barZimze gadasafareblad gankuTvnil gaxamebuli qsovilis
kvadratul naWers.
palatinumis salocavebi (Palatine,
chiese/cappelle)
[laT.
Palatinus
(borcvi, romelzec imperatoris rezidencia mdebareobda)] ase ewodeba
saxelmwifos meTaurisa da misi ojaxis
religiur saWiroebaTaTvis gankuTvnil
eklesiebsa an kapelebs. aseTi eklesiebi imisaTvis aRmocenda, raTa saxelmwifos meTaurs miscemoda SesaZlebloba, episkoposTa mxridan akrZalvis
safrTxis miuxedavad, moexada Tavisi
religiuri vali. aqedan gamomdinare,
am tipis eklesiebi ar eqvemdebareboda
episkoposTa iurisdiqcias, xelisufals hqonda saeklesio xelmZRvanelTa
dasaxelebisa da palatinumis salocavebze sakuTrebis ufleba.
palestina (Palestina) (=Filistea, filis_timelTa miwa) am saxeliT moixseniebdnen berZnebi da romaelebi
is_raelis miwas, xmelTaSua zRvidan
siria-arabeTis udabnomde da libanidan mkvdar zRvamde. saxelwodeba momdinareobs filistimelTa tomis saxelidan, romelic qristemde XIII-XII
saukuneebSi saxlobda xmelTaSua zRvis
sanapiroze (Sdr. msaj. 13-16 da 1mef.)
bibliis teqstSi es saxeli samjer
gvxvdeba (fsalm. 83:8; 87:4; dan. 8:9).
palingenezi (Palingenesi) [berZ. plin
xelaxla+ghnesis Seqmna, dabade-
paliumi
palma
242
marebian sanaxaobebze, gamofenebsa da
sastumroebSi momuSave kaTolikeebs.
maT damaxasiaTebel amocanaTa ricxvs
ganekuTvneba emigranTa Soris samwyso saqmianoba da misioneroba. mniSvnelovani wvlili aqvT Setanili publicistur saqmianobaSi. palotielTa
sazogadoeba 2000-ze met wevrs aerTianebs da msoflios yvela kuTxeSi
saqmianobs. misi mmarTveli organo
romSi mdebareobs. pirveli msoflio
omis Semdeg organizaciaSi samociqulo da mariamiseuli suliskveTebis
ganaxlebis moZraobis Sedegad Camoyalibda Sonstatis samociqulo moZraoba (cnobili saxelwodebiT Sonstatis instituti), romelic 1964
wels pavle VI-m palotinelTa organizaciisagan ganacalkeva. palotinel
qalTa Sto (Congregatio Sororum
Apostolatus Catholici), saqvelmoqmedo
saqmianobis garda, ZiriTadad, mozard
gogonaTa aRzrdiTaa dakavebuli.
panaRia(Panaghia)[berZ.panyvela-_
feri+ghios-is uwmidesi mdedrobiTis forma] bizantiur liturgiaSi
wmida qalwul mariamis wodeba; termini aRniSnavs, agreTve, mis pativsacemad
nakurTx purs; mRvdelmTavris mkerdze
satarebeli mcire zomis xati.
panegiriki (Panegirico) [berZ. paneghyriks (lgos) sityva TavSeyrili
sazogadoebis winaSe] Zvelad ase ewodeboda berZeni xalxis sazeimo Tavyrilobaze warmoTqmul saxotbo sityvas,
SemdeggamoCenili pirovnebis, rogorc wesi, wmidanis, saqebar sityvas,
warmoTqmuls misi xsenebis dResaswaulze.
243
panTeizmi (Panteismo) [berZ. pan
yovelive+thes RmerTi] pirvelad
XVIII saukunis dasawyisSi gamoyenebuli
es termini aRniSnavs yvela im swavlebas, romelTa Tanaxmadac, RmerTi yoveliveSi cocxlobs rogorc erTaderTi,
absoluturi, maradiuli, usasrulo
da upiro substancia, ise rom RmerTSi
erTmaneTs emTxveva absoluturi yofna
da cocxali da Semoqmedi buneba. panTeizmis elementebi, romelsac saukuneTa manZilze gansxvavebulad ganmartavdnen, gxvdeba calkeul aRmosavlur
religiebSi, sokratemdeli berZeni
filosofosebis monizmsa da, mogvianebiT, materialistur stoicizmSi.
panTeizmis mimdevrebi iyvnen, aseve,
aRorZinebis xanis naturalisti filosofosebi (j. bruno, b. telezio da
sxv.). ganviTarebis mwvervals panTeizmi
spinozas filosofiaSi aRwevs. spinozas Tanaxmad, calkeuli sagnebi da arsebebi sufTa droebiTi saSualebebia,
samyaro ki RmrTaebriv substanciasTan
igivdeba. germanelma idealistebma
miiRes RmrTis bunebasTan spinozaseuli gaigiveba (Deus sive natura),
Tumca ganixilavdnen mTlianobas, rogorc daqvemdebarebuls gangrZobiTi
qmnadobisadmi, romelSic absoluturi
Tavis RmrTaebriobas ganmartavs.
panTeoni (Pantheon) [berZ. pantheon
(hiern) yvela RmrTisa (taZari)]
RmrTaebaTa erToblioba poliTeistur
religiur sistemaSi. Zvelad termini
aRniSnavda, agreTve, RmrTaebaTa erTobliobisadmi miZRvnil taZars. panTeonis koncefciis mixedviT, RmrTaebrivi
samyaro ierarqiuladaa mowyobili
da yovel RmrTaebas aqvs sakuTari
paolelebi
papi
244
88), wm. klementeI (88-97), wm. evariste
(97-105), wm. aleqsandreI (105-115), wm.
siqstusI (115-125), wm. telesfore (125136), wm. higiniusi (136-140), wm. piusI
(140-155), wm. aniketusi (155-166), wm.
soterusi (166-175), wm. elefTeriusi
(175-189), wm. viqtorI (189-199), wm. zefirinusi (199-217), wm. kalisTeI (217222), wm. urbanusI (222-230), wm. pontiane (230-235), wm. anTerosi (235-236),
wm. fabiane (236-250), wm. korneliusi
(251-253), wm. lucius
I (253-254), wm.
stefaneI (254-257), wm. siqstusII (257258), wm. dionisiusi (259-268), wm. feliqsI (269-274), wm. evtiqi (275-283),
wm. gaiozi (283-296), wm. marcelinusi
(296-304), wm. marcelius
I (308-309),
wm. evsebi (309 an 310), wm. miltiade
an melqiade (311-314), wm. silibistroI
(314-335), wm. markozi (336), wm. iuliusI (337-352), liberiusi (352-366),
wm. damasusI (366-384), wm. siriciusi
(384-399), wm. anastasi
I (399-401), wm.
inokentiI (401-417), wm. zosime (417418), wm. bonifaciusI (418-422), wm. celestineI (422-432), wm. siqstusIII (432440), wm. leon
I didi (440-461), wm.
hilariusi (461-468), wm. simpliciusi
(468-483), wm. feliqs
III
(II) (483-492),
wm. gelasiI (492-496), anastasiII (496498), wm. simaqusi (498-514), wm. hormizdasi (514-523), wm. ioaneI (523-526), wm.
feliqsIV (III) (526-530), bonifaciusII
(530-532), ioaneII (533-535), wm. agapiteI
(535-536), wm. silberiusi (536-537),
virgiliusi (537-555), pelagiusI (556561), ioaneIII (561-574), benediqteI (575579), pelagiusII (579-590), wm. grigolI
didi (590-604), sabiniane (604-606),
bonifaciusIII (607), wm. bonifaciusIV
(608-615), wm. adeodatus
I an deusde-
245
diti (615-618), bonifaciusV (619-625),
honoriusI (625-638), severinusi (640),
ioaneIV (640-642), TevdoreI (642-649),
wm. martineI (649-655), wm. evgeniI (654657), wm. vitaliane (657-672), adeodatusII (672-676), donusi (676-678),
wm. agaToni (678-681), wm. leonII (682683), wm. benediqteII (684-685), ioaneV
(685-686), kononi (686-687), wm. sergiI
(687-701), ioaneVI (701-705), ioaneVII
(705-707), sizinusi (708), konstantine (708-715), wm. grigolII (715-731),
wm. grigolIII (731-741), wm. zaqaria
(741-752), stefaneII(III) (752-757), wm.
pavleI (757-767), stefaneIII(IV) (768772), adrianeI (772-795), wm. leon
III
(795-816), stefaneIV(V) 816-817, wm.
pasqalisI (817-824), evgeniII (824-827),
valentinusi (827), grigolIV (827844), sergiII (844-847), wm. leon
IV
(847-855), benediqteIII (855-858), wm.
nikolozI (858-867), adrianeII (867872), ioaneVIII (872-882), marinusI
(882-884), wm. adriane
III (884-885),
stefaneV(VI) (885-891), formozusi
(891-896), bonifaciusVI (896), stefaneVI(VII)
(896-897),
romanozi
(897), TevdoreII (897), ioaneIX (898900), benediqteIV (900-903), leonV
(903), sergiIII (904-911), anastaseIII (911913), lando (913-914), ioaneX (914928), leonVI (928), stefaneVII(VIII)
(928-931), ioaneXI (931-935), leonVII
(936-939), stefaneVIII(IX) (939-942),
marinusII (942-946), agapiteII (946955), ioaneXII (955-964), leonVIII (963965), benediqteV (964-966), ioaneXIII
(965-972),
benediqteVI
(973-974),
benediqteVII (974-983), ioaneXIV (983984), ioaneXV (985-996), grigolV
(996-999), silibistroII (999-1003), io-
papi
papizmi
1389), bonifaciusIX (1389-1404), inokentiVII (1404-1406), grigolXII (14061415), martineV (1417-1431), evgeniIV
(1431-1447), nikolozV (1447-1455),
kalisTeIII (1455-1458), piusII (14581464), pavleII (1464-1471), siqstusIV
(1471-1484), inokentiVIII (1484-1492),
aleqsandreVI (1492-1503), piusIII (1503),
iuliusII (1503-1513), leonX (1513-1521),
adrianeVI (1522-1523), klementeVII
(1523-1534), pavleIII (1534-1549), iuliusIII (1550-1555), marceliusII (1555),
pavleIV (1555-1559), piusIV (1559-1565),
wm. piusV (1566-1572), grigolXIII
(1572-1585), siqstusV (1585-1590), urbanusVII (1590), grigolXIV (1590-1591),
inokentiIX (1591), klementeVIII (15921605), leonXI (1605), pavleV (16051621), grigolXV (1621-1623), urbanVIII
(1623-1644), inokentiX (1644-1655),
aleqsandreVII (1655-1667), klementeIX
(1667-1669), klementeX (1670-1676),
netari inokentiXI (1676-1689), aleqsandreVIII (1689-1691), inokentiXII
(1691-1700), klementeXI (1700-1721),
inokentiXIII (1721-1724), benediqteXIII
(1724-1730), klementeXII (1730-1740),
benediqteXIV (1740-1758), klementeXIII
(1758-1769), klementeXIV (1769-1774),
piusVI (1775-1799), piusVII (18001823), leonXII (1823-1829), piusVIII
(1829-1830), grigolXVI (1831-1846),
netari piusIX (1846-1878), leonXIII
(1878-1903), wm. pius
X (1903-1914),
benediqteXV (1914-1922), piusXI (19221939), piusXII (1939-1958), netari ioaneXXIII (1958-1963), pavleVI (19631978), ioane pavleI (1978), netari ioane pavleII (1978-2005), benediqteXVI
(2005-).
246
papizmi (Papismo) [frang. papisme
(sityvidan pape papi)] amgvarad
moixseniebdnen protestantebi kaTolike eklesias mis mimarT arakeTilganwyobis gamosaxatavad.
papis kari (Famiglia pontificia) saeklesio da saero pirTagan Semdgari papis
kari, romelic pontifeqsis pirad da
sameurneo saqmianobas warmarTavs. erT
dros is Zalze mravalricxovani iyo,
rac warmomadgenlobiTi xasiaTis mizezebiTac iyo ganpirobebuli, amJamad
ki, ukanasknel pontifeqsTa surviliT,
mxolod uaRresad aucilebel personals moicavs.
papis komisiebi da komitetebi (Pontificie Commissioni e Comitati) romis
kuriis struqturebi, romlebic eklesiis sxvadasxva saWiroebebs emsaxureba.
esenia: papis bibliuri komisia; saerTaSoriso Teologiuri komisia; vulgatas redaqtirebisa da Sesworebis papis
komisia; saRmrTo arqeologiis papis
komisia; papis komisia Ecclesia Dei;
pompeis, loretosa da baris papis salocavTa sakardinalo komisia; romis
kuriis sadisciplino komisia; wmida
saydris prescentri; eklesiis mTavari
statistikuri uwyeba; saerTaSoriso
evqaristiul kongresTa papis komiteti; istoriul mecnierebaTa papis
komiteti; vatikanis II krebis arqivi;
Sveicariuli gvardiis korpusi.
papis kursori (Cursore pontificio)
[laT. cursor kurieri] romis kuriis
Tanamdebobis piri, romelic acxadebda
kardinalebisa da elCebis daniSvnis an
Sekrebis cnobebs.
247
papis sabWoebi (Pontifici Consigli) romis kuriis uwyebebi, romlebic romis
paps exmarebian misi umaRlesi samwyso
msaxurebis SesrulebaSi sayovelTao
eklesiisa da calkeul eklesiaTa sakeTildReod (Pastor bonus, par. 1).
amJamad moqmedebs Semdegi sabWoebi:
saeroTa; qristianTa erTianobis xelisSemwyobi; ojaxis; samarTlianobisa
da mSvidobis; Cor unum; migrantTa
da adgilmonacvleTa Soris samwyso
saqmianobis; samedicino muSakTa Soris
samwyso saqmianobis; sakanonmdeblo teqstTa ganmartebis; religiaTaSorisi
dialogis; aramorwmuneebTan dialogis; kulturis; socialur komunikaciaTa.
papis saxelmwifo/saeklesio saxelmwifo (Stato pontificio/ Stato della
Chiesa) papis saxelmwifos teritoria didebulTa da imperatorTa mier
papisaTvis Sewiruli da naanderZevi
qonebis safuZvelze Camoyalibda, ris
Sedegadac ukve VI saukuneSi papi imJamindeli italiis umdidresi miwaTmflobeli gaxda. am procesSi gadamwyveti gardatexa VIII saukuneSi moxda
frank xelmwifeTa wyalobiT: stefane
II-sa da mefe pipins Soris gaformebuli
kerzis SeTanxmebis safuZvelze (754),
longobardTa samefos ganadgurebis
SemTxvevaSi paps garentirebuli hqonda
romis, ravenis, veneciisa da istriis,
agreTve, spoletosa da beneventos
teritoriaTa floba. papis saxelmwifo formalurad aRiara imperatorma fridrix II-m egeris oqros buliT (1213), maqsimalur sidides ki man
iulius II-is (1503-1513) dros miaRwia.
1870 wels italiis axalCamoyalibebu-
papis upiratesoba
papoba
248
aRasrulebs Tavis Zaluflebas, aseve
papobis wminda istoriul instituts.
paradosisi (Pardosis) [berZ.] kaTolikur TeologiaSi aRniSnavs gamocxadebuli WeSmaritebis gadacemis processa da gadacemul Sinaarss,
rogorc suli wmidis mier marTuli
eklesiis cxovrebis moments. rTulia
misi damokidebuleba saRmrTo werilTan, romelic TviT gadmocemis mkafio Camoyalibebis moments warmoadgens.
paraliturgia (Paraliturgia) [sityvebidan para+liturgia] msaxurebis is
saxeebi, romlebic ver CaiTvleba srul
liturgiad, Tumca Seicavs liturgiul elementebs. aseTia RmrTis sityvis msaxureba. is unda waxalisdes
mRvdelmsaxurTa naklebobis adgilebSi, gansakuTrebiT, did dResaswaulTa
momzadebisas.
paramentumi (Paramenti) [gvianlaT.
paramentum, zmnidan parare momzadeba] liturgiuli saRmrTo samosi
da saeklesio regaliebi.
paraskevi (Parasceve) [berZ. paraskeu
momzadeba] aRniSnavda SabaTis an
dResaswaulis wina dRes (maT. 27:62;
mark. 15:42; luk. 23:54; ioan. 19:31). esaa
dResaswaulis an SabaTismTlianad
dasvenebisaTvis miZRvnili dRisaTvis,
sakvebis momzadebisa Tu sxva saWiro
samzadisisaTvis gankuTvnili dRe.
parenezisi
(Parensi/parenetico)
[berZ. paranesis, zmnidan parainein
Segoneba] qristianuli qadageba,
romelsac Segonebisa da gafrTxilebis
249
xasiaTi aqvs. rogorc egzegetikuri
cneba, aRniSnavs bibliur literaturul Janrs, romelic Seicavs Segonebas, waqezebas, damoZRvras; is xSirad
rwmenis praqtikul-zneobrivi xasiaTis moTxovnilebebs eTikis formiT
warmoadgens, im warmarTuli garemos
gaTvaliswinebiT, romelSic biblia viTardeba.
parsebi (Parsi) [sityvidan parsi
sparseli] im adamianTa STamomavlebi, romlebic zaraTuStras religias
misdevdnen da arabTa mier sparseTis
dapyrobis Semdeg (650) sakuTari religiis SenarCunebis mizniT indoeTs
Seafares Tavi. parsizmSi zaraTuStras
Tavdapirveli aSkara dualizmi monoTeistur mimdinareobaTa gavleniT
Serbilda; misi mimdevrebi aRiareben
brZeni uflis (ahura mazdas) upiratesobas borot sulze (ahrimanze). religiuri safuZvlis mqone eTikis centraluri sagania swori gadawyvetileba da arCevani adamianisa, romelmac
Tavisi azriT, sityviTa da qmedebiT
sikeTisaTvis unda iRvawos da borotebas unda ebrZolos. samyarosa da adamianis xatebas sikeTisa da borotebis
samefoebad mkafio dayofa axasiaTebs.
adamianma unda gadawyvitos, Tu romel
maTgans surs miekuTvnebodes da romlisaTvis surs brZola. rac Seexeba
ritualebs, umTavresad miCneulia
wmida cecxlTan da cecxlis taZarSi
msxverplSewirvasTan
dakavSirebuli
wesebi. cecxli (atari) gaRmerTebuli
araa, Tumca miRebulia ganwmedisa da
siwmidis saSualebad da ahura mazdas
simbolod.
paseqi
pasionistebi
uri (n. didi xuTSabaTi; didi paraskevi; didi SabaTi) da iwyeba sazeimo
sapaseqo ciskari, romelic moicavs
cecxlisa da sapaseqo sanTlis kurTxevas (rac qristes, samyaros sinaTlis, simboloa), saaRdgomo galobas,
RmrTis sityvis mosmenas, wylis kurTxevas, naTlobis aRTqmaTa ganaxlebasa
da evqaristiul liturgias.
pasionistebi (Passionisti/e) wmida
pavle jvrisas (paolo dela kroCe;
paolo danei, 1694-1775) mier XVIII
saukunis dasawyisSi daarsebuli kongregacia saxelwodebiT Cveni uflis,
ieso qristes vnebisa da wmida jvris
fexSiSveli samRvdeloni (laT. passiovneba). kongregaciis pirveli
monasteri 1737 wels, arjentarios
mTaze aigo, dasaxlebul adgilTagan
moSorebiT, rac Semdeg Cveulebad
iqca. garda sami tradiciuli aRTqmisa, kongregaciis wevrebi valdebulebas iReben, xeli Seuwyon morwmuneTa
Soris qristes vnebisadmi Tayvaniscemis
gavrcelebas da sakuTari asketizmis
nimuSad tanjuli qriste daisaxon.
umTavresad ewevian saxalxo misionerobas da sulier wvrTnaTa qadagebas.
mniSvnelovania maTi misioneruli suliskveTeba. arsebobs kongregaciis qalTa Stoc, romlis wevrebic ZiriTadad mWvretelobiT cxovrebas misdeven.
patena (Patena) [berZ. patne TefSi, Semdeg laT. patena] rogorc wesi,
mooqrovili an movercxlili patara
TefSi, romelzec mRvdelmsaxuri debs
hostias evqaristiuli msaxurebis dros.
patieba (Remissione) [laT. remissio (zmnis remittere namyos mimReobis
250
formidan remissus)] codvaTa miteveba, ganxiluli, rogorc valis patieba. kanonikur samarTalSi ase ewodeba
sasjelis gauqmebas.
pativis migeba (Iperdulia) [iper+dulia] qalwul mariamis gansakuTrebuli
kulti, gankuTvnili misi siwmidisa da
RmrTaebrivi dedobis sadideblad. gansxvavdeba mowiwebisa (wmidaTaTvis gankuTvnili kulti) da Tayvaniscemisagan
(RmrTis kulti). n. Tayvaniscema.
patriarqi/sapatriarqo (Patriarca, Patriarcato) [berZ. patrirches (sityvidan patri warmomavloba + archs
meTauri), Semdeg laT. patriarca] sityva aRniSnavs rogorc ebraeli xalxis winaprebs, ise kaTolike eklesiis
calkeuli mniSvnelovani centrebisa
da aRmosavlur eklesiaTa episkoposebs:
a) pirveli mniSvnelobiT sityva, viwro
gagebiT, israelis tomis fuZemdeblebs
aRniSnavs: abrams, isaaksa da iakobs; gadataniTi mniSvnelobiT ki, agreTve,
adamidan abramamde tomis mamamTavrebs
(enuqi, maTusala, noe da sxvani, Sdr.
dab. 5:3-32); b) rac Seexeba terminis
meore mniSvnelobas, jer kidev nikeis
krebam (325) aRiara romis, antioqiisa
da aleqsandriis saepiskoposo rezidenciaTa gansakuTrebuli mniSvneloba;
Semdeg konstantinopolis krebam (381)
maT ricxvs konstantinopolis, rogorc
axali romis kaTedrac miakuTvna, qalkedonis krebam ki (451) maT ierusalemis saepiskoposo kaTedris Rirseba
gauTanabra da aRniSna, rom konstantinopolis kaTedra umniSvnelovanesi iyo
aRmosavleTSi da uSualod mosdevda
romisas. droTa ganmavlobaSi, konstan-
251
tinopolis sapatriarqom msoflio
sapatriarqos wodeba miikuTvna da
man aRmosavleTis sxva sapatriarqoTa
saqmeebSi Carevis SemdgomSi tradiciuli ufleba moipova. dasavleTSi ki,
1451 wels daarsda veneciis sapatriarqo (rogorc VI saukuneSi daarsebuli
akvileis Zveli sapatriarqos mosaydre).
amerikis kontinentis aRmoCenis Semdeg
daarsda dasavleT indoeTis sapatriarqo, romlis mmarTveli uwyeba madridSi
mdebareobda. 1716 wels klemente
XI-m
lisabonis mTavarepiskoposs patriarqis tituli uboZa, leon XIII-m ki
goas (indoeTi) mTavarepiskoposs aRmosavleT indoeTis patriarqis wodeba
mianiWa. aRmosavleTis calkeul eklesiaTa romTan SeerTebis Semdeg yoveli
wesisaTvis calke patriarqi dainiSna
(maronitTa, melqitTa, somexTa, koptTa
da sxva wesTa patriarqebi). laTinur
eklesiaSi patriarqebi mxolod sapatio
wodebas atareben da maT marTvis rame
Zalaufleba ar gaaCniaT, garda im SemTxvevebisa, rodesac amgvari Zalaufleba zogierT maTgans samociqulo upiratesobis an damkvidrebuli tradiciis
ZaliT eniWeba (CIC, kan. 438).
patripasianizmi
(Patripassianismo)
[laT. pater mama + passio vneba]
II-III saukuneTa mijnaze aRmocenebuli
samebasTan dakavSirebuli eresi. mis
Tanaxmad, wmida samebis sami pirovneba sinamdvileSi mxolod erTaderTi
pirovnebis gamovlinebis saSualebas warmoadgens (n. modalizmi). amis
safuZvelze es eresi amtkicebda, rom
mama RmerTi uSualod iyo qristes
vnebis monawile. eretikul swavlebas
saxeli tertulianem daarqva.
pelagieloba
perangi
252
pesaxi (Pesah) ebr. gadasvla. n. paseqi.
petres groSi n. wmida petres groSi.
petres privilegia (Privilegio petrino)
kanonikuri samarTlis principi, romlis Tanaxmadac, mounaTlav mamakacs,
romelsac erTdroulad ramdenime
mounaTlavi coli hyavs, kaTolike eklesiaSi naTlobis miRebis Semdeg, Tuki
pirvel colTan Tanacxovreba uWirs,
nebismieri maTganis datoveba SeuZlia,
xolo sxvebi unda gauSvas. igive wesi
moqmedebs ramdenime mounaTlavi qmris
mqone mounaTlavi colisTvisac (CIC,
kan. 1148). garda amisa, mounaTlav pirs,
romelsac kaTolike eklesiaSi naTlobis miRebis Semdeg SesaZlebloba ara
aqvs, ganaaxlos Tanacxovreba mounaTlav meuRlesTan patimrobis an devnis
mizeziT, xelmeored sxvaze qorwinebis
ufleba aqvs, maSinac, Tuki misma meore
naxevarma am dros naTloba miiRo
(CIC, kan. 1149). n. pavles privilegia.
peSita (Peshitta) bibliis siriuli
versia, romelic oficialur teqstad
iqca siriul enaze moqmedi eklesiebisaTvis. sityva niSnavs martivs.
pianeta (Pianeta) [gvianlaT. planeta,
samogzauro an sawvimari mosasxami,
romelsac momlocvelebi atarebdnen,
sityvidan plantes moxetiale] muxlebamde sigrZis, gulsa da gverdebze gaxsnili liturgiuli samoseli,
romelsac mRvdelmsaxuri wirvis aRsrulebisas stiqarisa da stolas zemodan icmevs. misi feri liturgiul
dRezea damokidebuli. vatikanis II
krebis Semdeg gatarebuli liturgi-
253
uli reformis Sedegad mis nacvlad
ufro Zveli da warmosaCeni kazula
imkvidrebs adgils.
pievano (Pievano) [nawarmoebia sityvidan pieve soflis samrevlo eklesia] ase ewodeba italiaSi soflis
sakrebulo eklesiis winamZRvars.
pieve (Pieve) [laT. plebs xalxi]
italiis CrdiloeTi da centraluri
raionebis sasoflo saeklesio olqi.
Mmoicavda teritorias mTavari eklesiiT (Tavisi baptisteriumiTurT) masTan
mierTebuli kapelebiT. amJamad termini aRar gamoiyeneba.
pieta n. lmobiereba.
pietizmi (Pietismo) [germ. Pietismus]
XVII saukuneSi protestantizmis wiaRSi Camoyalibebuli religiuri moZraoba, romlis mizanic iyo, metismetad civi da mSrali TeologiisaTvis
gancda da emocia STaebera. germaniaSi moZraobas safuZveli Cauyara f.
j. Spenerma (1635-1705), romelmac 1670
wels Collegia pietatis Camoayaliba: es
iyo saeroTa jgufebi, romlebic axali
aRTqmis Seswavlisa da urTierTganviTarebis mizniT ikribebodnen. Speneris
ideali iyo aqtiuri, bejiTi (pietas),
mkacr zneobaze damyarebuli qristianoba. 1675 wels gamoqveynda misi
yvelaze mniSvnelovani Txzuleba Pia
desideria, anu WeSmariti saxarebiseuli
eklesiis cxoveli swrafva RmrTisaTvis
sasurveli gaumjobesebisaken. nawarmoebSi Speneri amxelda luTeruli
eklesiis naklovanebebs (moWarbebuli
biurokratia, uTanxmoebani, simdidris
usamarTlo ganawileba da sxv.) da maTi
pirvelkanonikuri wignebi
pirvelmowame
254
zneobriv borotebas. saRmrTo werilis Tanaxmad, adamis codvaSi yoveli
adamiani Tanamonawileobs. marTlac,
wmida pavle amtkicebs: vinaidan, rogorc adamSi kvdeba yvela, aseve gacocxldebian qristeSi (1kor. 15:22);
agreTve: amitom, rogorc erTi adamianis mier codva Semovida sofelSi,
xolo codvis miersikvdili, aseve,
sikvdili gadavida yvela adamianSi,
radgan yvelam Sescoda (rom. 5:12).
moZRvrebas pirvelqmnili codvis Sesaxeb IV-V saukuneebSi SeewinaaRmdega
pelagieloba, romlis Tanaxmadac,
adamis codva, da, umTavresad, misi
Sedegebi ar gavrcelebula mTel kacobriobaze. pelagielobis eretikul
Teorias mtkiced daupirispirda wmida
avgustine, romelmac pirvelad gamoiyena gamoTqma peccatum originale. wmida
avgustine miiCnevda, rom adamiani daeca da xsnisTvis madli esaWiroeboda.
tridentis krebam ganamtkica moZRvreba pirvelqmnili codvis Sesaxeb
da ganacxada, rom is yovel adamianze
vrceldeba, misgan gaTavisufleba mxolod naTlobis meSveobiT qristeSi
xelaxla SobiTaa SesaZlebeli; rom
naTlisReba auqmebs pirvelqmnil codvas danaSaulisa da mis gamo sasjelis
CaTvliT, Tumca ar spobs gulisTqmas,
Jins (Sdr. CCC, 385-421).
pirvelwodebuli (Protoclito) [berZ.
prtos pirveli+kalein moxmoba]
qristes mier pirvelad moxmobili
wmida andria (ioan. 1:40).
pirjvari (Segno di croce) qristianis
ganmasxvavebeli, mudmivad misi Tanamdevi niSani: qristianis yoveli dRe,
255
locva, qmedeba pirjvris gadaweriT
iwyeba, mamis, Zisa da suliwmidis saxeliT, amen (CCC, 2157). jvris niSnis gamosaxviT iwyeba, agreTve, yoveli
liturgiuli msaxureba, rac imis maniSnebelia, rom msaxureba samebis saxeliT aRsruldeba. n. sameba; jvari.
piqsisi (Pisside) [berZ. pxis yuTi,
zardaxSa] Zvirfasi metalis (mTlianad mooqrovili) WurWeli, romelSic
nakurTxi hostia inaxeba.
pleroma (Pleroma) [berZ. plroma
sisrule, sisavse (sityvidan plerun gavseba)] rTulad gansamartavi
termini, axal aRTqmaSi misi meSveobiT
gamoixateba, rom qristeSi warmodgeba
samyaroSi RmrTaebriobis sisrule, anu
sisavse, xsnis momtani masSi miRebuli
adamianebisaTvis, da amgvarad RmerTi
yvelaSi yovelives saxiT xorcieldeba
(Sdr. 1kor. 15:28).
pluviale (Piviale) [laT. pluviale (saSualo sqesis gaarsebiTebuli forma
sityvisa pluvialis sawvimari labada)] liturgiuli samoseli, warmoadgens koWebamde sigrZis naxevrad
mrgvali formis mosasxams, romelic
win gaxsnilia da mkerdze SesakraviT ikvreba. XI saukunidan episkoposebi an mRvdelmsaxurebi mas icmeven
evqaristiuli kurTxevis, evqaristiuli msvlelobebis, wirvis gareSe
qorwinebis wesis aRsrulebis, JamTa
liturgiis dros.
pnevma/pnevmatologiuri/pnevmaturi
(Pnuma/Pneumatologico/Pneumatico) berZnuli sityvebi. Teologiuri
TvalsazrisiT, pnevma (=suli) um-
poliTeizmi
pontifeqsi
256
porciunkola (Porziuncola) [laT.
portiuncola, kninobiTi forma sityvisa
portio porcia, nawili] patara kapela asizis siaxloves angelosTa wmida
mariamis saxelobaze (moixsenieba rogorc santa maria dela porciunkola,
SemoklebiTporciunkola). swored
iq daaarsa wmida franciskem Tavisi
ordeni da sikvdilis win iq iTxova
Tavisi gadayvana. amJamad kapela taZris
angelosTa wmida mariamis bazilikis
nawils warmoadgens. honorius III-m mas
mianiWa imave saxelobis sruli indulgencia (2 agvisto), romelic Semdeg
franciskul eklesiebsa da yvela samrevloze gavrcelda.
postulanti (Postulante) [laT. postulans (sityvidan postulare Txovna)]
piri, romelmac samonazvno ordenSi
miReba iTxova da jer ar aris noviciusi.
postulati (Postulato) [laT. postulare Txovna] gamosacdeli periodi
pirisaTvis, romelmac samoweseo ordenSi miReba iTxova. es periodi mas
eniSneba noviciusad mis miRebamde.
postulatori (Postulatore) [laT.
postulare Txovna] sasuliero piri,
romelic Sesabamis samsjavroSi beatifikaciis an kanonizaciis saqmes waradgens da romelsac evaleba procesis
momzadeba, msajulTaTvis mimarTva da
samsjavros xarjebis gaReba.
predestinacionizmi (Predestinazionismo) [laT. praedestinatio] eretikuli
doqtrina, romlis Tanaxmadac adamianis maradiuli xsna Tu misi warwymeda damokidebulia mxolod RmrTis
257
nebaze, sakuTari xsnis saqmeSi adamianis
TanamSromlobis miuxedavad.
prevosti (Prevosto) CrdiloeT italiis calkeul zonebSi termini aRniSnavs moZRvars, romelic mosazRvre
samrevloebze garkveul iurisdiqcias flobs. amasTanave, aseve ewodeba
calkeuli sakaTedro da sakolego kapitulis yvelaze maRali Tanamdebobis
pirsac.
prekonicacia (Preconizzazione) [Sua
saukuneTa laT. praeconizatio sazeimo
gamocxadeba] aqti, romliTac papi
acxadebs episkoposis an kardinalis
arCevas.
prelati (Prelato) [Sua saukuneTa
laT. praelatum (namyos mimReoba zmnisa praeferre (sxvebis) win dasmuli)].
n. prelatura.
prelatura (Prelatura) [Suasaukuneobrivi laT. praelatura] SeiZleba
iyos pirovnuli an teritoriuli.
a) pirovnuli prelatura pirovnuli xasiaTis saero iurisdiqciuli
struqturaa, anu ar xasiaTdeba teritoriuli niSniT da dawesebulia
gansakuTrebuli
samwyso
miznebisTvis. Sedgeba saero samRvdeloTaganmRvdelmsaxurTa da diakonTagan
(CIC, kan. 294); is imarTeba samociqulo administraciis wesdebebiT da mas
dawesebuli hyavs sakuTari ganmgeblis
saxiT prelati, romelsac aqvs ufleba,
daafuZnos erovnuli Tu saerTaSoriso seminaria, ganawesos mowafeebi diocezebSi da xeldasxmaze waradginos
isini prelaturis samsaxurSi (CIC,
kan. 295); b) teritoriuli prelatura
premonstratebi
presbiterianeloba
258
kolonialuri eqspansiis Sedegad presbiterianeloba gavrcelda CrdiloeT
amerikaSi emigrirebulTa eklesiebSi
(XVII s.), mogvianebiT kikanadaSi,
avstraliasa da sxva qveynebSi. vestminsteris
kalvinisturi
aRsareba
(1647) erTianobis mniSvnelovan faqtorad iqca. amJamad presbiterianuli
konfesiebi erTmaneTTan msoflio ligis meSveobiTaa dakavSirebuli. presbiterianelobaSi yoveli adgilobrivi
sakrebulo imarTeba konsistoriumis
mier, romelic moZRvrisa da xucesTagan Sedgeba. presbiteriumi ewodeba
sabWos, romlis SemagenlobaSic arian
moZRvrebi, xucesebi da sxvadasxva konsistoriumTa wevrebi. misi movaleoba
axal moZRvarTa xeldasxmaa. garda amisa, arsebobs sxvadasxva presbiteriumTa delegatebisagan Semdgari sinodi,
romelsac disciplinasa da moZRvrebaze zedamxedvelobis amocanebi ekisreba. umaRlesi organoa mTavari asamblea, romelic presbiteriumTa mier
arCeul xucesTagan Sedgeba.
presbiteriumi (Presbiterio) [berZ.
presvytrion, Semdeg laT. presbyterium (u)xucesTa sabWo] episkoposis daqvemdebarebaSi myofi diocezis
mRvdelmsaxurTa erToblioba.
presuli (Presule) [laT. praesul (sityvidan prae win+zmna salire-s
gadaxtoma fuZe) piri, romelic
saRmrTo rokvas waruZRveba] ase ewodeba episkoposs.
prete (Prete) [berZ. presbteros (SedarebiTi xarisxi sityvisa prsbys
mxcovani, (u)xucesi, Semdeg laT.
presbyter] italiurad aRniSnavs pirs,
259
romelmac mRvdlobis saidumlos meore xarisxi miiRo, anu mRvdelmsaxurad
ekurTxa. n. mRvdeli; samRvdeloeba.
prefacio (Prefazio) [laT. praefatio Sesavali] evqaristiuli locvis
pirveli elementi, romelic am locvis
Zireul Temas, yovlisSemZle RmrTis
winaSe aRsarebas gamoxatavs. struqturuli TvalsazrisiT, mis SemadgenlobaSia sawyisi dialogi, Sesavali nawili,
mTavari locva da daskvniTi nawili.
agvirgvinebs RmrTisadmi mimarTuli
sammagi moxmoba wmida ars.
prefeqti (Prefetto) [laT. praefectus,
namyos mimReoba zmnisa praeficere (sityvidan prae win+facere keTeba),
saTaveSi moqceuli] termini aRniSnavs sxvadasxva pirovnebebs: a) kardinali-prefeqti ewodeba romis kuriis
kongregaciaze, eklesiis sajaro saqmianobaTa da samociqulo beWedze pasuxismgebel kardinals; b) esaa papis
saxlis prefeqturis xelmZRvaneli
prelati; g) samociqulo prefeqti:
n. samociqulo perfeqtura; d) saswavlo dargis prefeqti ewodeba pirs,
romelsac seminariaSi saswavlo gegmis
warmarTva evaleba; e) seminariaSi erToblivi cxovrebis prefeqti ewodeba
pirovnebas, romelic, reqtorTan SeTanxmebis safuZvelze, Tvalyurs adevnebs seminariaSi disciplinis dacvas.
primasi (Primate) [laT. primas
gamorCeuli
(sityvidan
primus
pirveli)]: a) episkoposi, romelic
kaTedris gaTvaliswinebiT flobs sapatio privilegiebs Tavisi regionis sxva
episkoposebTan SedarebiT; am tituls
ar axlavs rame sagangebo iurisdiqci-
probondati
provinciali
260
germaniis mTavrebma da luTerulma
qalaqebma Spaieris II krebas warudgines
protesti karlos V-isa da saxelmwifoTa umravlesobis gadawyvetilebis
winaaRmdeg, ganexorcielebinaT 1521
wlis 8 maisis vormsis ediqti. es ediqti
luTerisa da mis mimdevarTa imperiidan gandevnas, xolo savaldebulo saxelmwifo religiad romis kaTolikuri
sarwmunoebis gamocxadebas gulisxmobda. droTa ganmavlobaSi termini
protestantuli luTeris reformis
Sedegad kaTolike eklesiis gareT Seqmnil yvela eklesiaze gavrcelda. esenia:
luTeruli, kalvinuri, cvinglielTa
da anabaptisturi eklesiebi. amJamad
es termini reformistuli moZraobis Sedegad warmoSobil moZRvrebaTa da instituciaTa memkvidreobis
erTobliobas aRniSnavs. amasTan, sakmaod rTulia protestantobis arsis
erTi ukamaTo formuliT gadmocema,
radganac es danawevrebuli da mravalferovani realobaa. am danawevrebas da
mravalferovebas adasturebs, swored
protestantobis wiaRSi istoriulad
Camoyalibebuli jgufebis garda, presbiterianelTa, meTodistTa, baptistTa,
kvakerTa, ormocdaaTianelTa, adventistTa da sxva jgufebis arseboba.
luTeris mowafis, melanxtonis azriT,
Teologiuri TvalsazrisiT, protestantul reformas ori principi udevs
safuZvlad: saRmrTo werilis umaRlesi avtoritetis formaluri principi da rwmenis meSveobiT gamarTlebis
mxolod RmrTis madliT miRebis materialuri principi. maTi calmxrivi
gageba kaTolikobasTan mkveTri dapirispirebisa da gamijvnis mizezad iqca.
261
protestantuli reforma (Riforma
protestante) XVI saukunis religiuri moZraoba, romelic eklesiis reformirebas isaxavda miznad (n. protestanti). mis dasawyisad SeiZleba miviCnioT 1517 wlis 31 oqtomberi, rodesac
gamoqveynda martin luTeris 95 Tezisi
indulgenciaTa Sesaxeb, rasac haidelbergisa (1518) da laifcigis (1519)
disputebi mohyva Sedegad. ase daedo
safuZveli farTo moZraobas, romelSic
romis papiseul eklesiasTan dapirispirebam Zalian gansxvavebuli jgufebi (mTavrebi, didebulebi, qalaqebis
mcxovreblebi, raindebi, glexebi) da
mravalferovani mimdinareobebi (humanizmi, germanuli nacionalizmi, imperiul saxelmwifoTa avtonomisturi
miswrafebebi) gaaerTiana. sawyis etapze
(1517-1525) reforma martin luTeris
Zlieri pirovnebisa da avgusteli mowesis mier bibliis Seswavlisas miRebuli
religiuri gamocdilebis (sola scriptura) zegavleniT warimarTa. romaelTa
mimarT wmida pavles werilze meditaciam daarwmuna luTeri, rom RmerTi
uangarod aZlevs xsnas adamians ieso
qristes msxverplSewirvis wyalobiT da
adamianis moqmedebebisagan damoukideblad. amis safuZvelze Camoayaliba
man Teoria oden rwmeniT gamarTlebis
Sesaxeb. luTeri arsebiTad daupirispirda, agreTve, kaTolike eklesiis saidumloTa moZRvrebas (igi akritikebda
moZRvrebas transubstanciaciis Sesaxeb,
saeroTaTvis barZimze uaris Tqmas, wirvis saRmrTo xasiaTs, saidumloTa raodenobas). garda amisa, luTeri zneobriv dacemaSi adanaSaulebda eklesias
da eWqveS ayenebda papis primats. leon
X-is pasuxi, romelic uSualod gaxda
pulpitumi
purimi
262
mas mowinaaRmdegeebma Searqves. isini
amgvarad utevdnen religiuri ganwmedis Seswavlas (Studium purioris religionis), romliTac, umTavresad 1580
wlis Semdeg, t. kartraitma (1603)
daasabuTa Tavisi kritika inglisis
eklesiis mowyobis, liturgiisa da moZRvrebis mimarT,maT igi antibibliurad miiCnevda. puritanebi iTxovdnen
inglisis eklesiaSi yvela SemorCenili
papisturi elementis gauqmebas, dawyebuli liturgiidan (liturgiuli
samosi da morTulobani, galoba, orRanis JReradoba, jvari da a.S.), mxolod saRmrTo werilzeerTaderT
da absolutur normazedayrdnobis
mizniT. dedofal elisabed I-is (15581603) epoqasTan dasapirispireblad,
romelsac TavaSvebulad da dacemulad miiCnevdnen, puritanebi sagangebo
yuradRebas uTmobdnen kviradRis wmidayofas, uars acxadebdnen Teatrze,
cekvaze, kulturaze da etiketze. es
moZraoba politikis sferosac Seexo,
mniSvnelovani roli iTamaSa 1640 wlis
inglisis revoluciaSi, CarTuli iyo
episkopalizmTan da TviT monarqiasTan
brolaSi. puritanizmi daedo safuZvlad oliver kromvelis (1658) respublikas. mis Semdgom restavracias,
kaTolike stiuartebis meTaurobiT
(1660-1687), puritanebma didi devnis
xana uwodes, Tumca swored am dros
Seiqmna puritanuli saganmanaTleblo
literaturis yvelaze TvalsaCino nimuSebi, rogorebicaa, jon miltonis
(1674) dakarguli samoTxe (1667)
Tu baptist jon bunianis momlocvelis mogzauroba (1678). puritanuli
memkvidreoba ingliselTa erovnuli
cnobierebis nawilad iqca da dResac
263
purpuratusi
purpuratusi (Porporato) [laT. purpuratus (sityvidan purpura mewamuli)] piri, romelsac mewamuli feris
samosis tarebis ufleba aqvs, anu kardinalis Rirsebis matarebeli piri. n.
mewamuli.
JamTa liturgia (Liturgia delle ore anu
ufficio divino) eklesiis sajaro locva (SC, 98), romliTac morwmuneebi
(samRvdeloni, moweseni da saeroni)
naTlisRebulTa sameufo mRvdelmsaxurebas aRasruleben. is imgvaradaa
agebuli, rom wmidayofs mTel dResa
da Rames RmrTisadmi qebis aRvleniT
(SC, 84). marTlac, JamTa liturgia
moicavs or mTavar Jams (qebani da
mwuxri), romlebic Sesabamisad dilas
da SuadRis Semdeg sruldeba; sakiTxavis Jams (diliT an RamiT) da or
mcire Jams (saSualo Jami SerCeviT
mesame, meeqvse an mecxre Jams warmoiTqmis, xolo seroba Ramis mosvenebis win).
JamTa liturgia Sedgeba fsalmunTagan (saxeldebiT, antifonebiT, fsalmunuri locvebiT), bibliur sagalobelTagan, bibliur sakiTxavTagan, patristikul monakveTTa, sxva saeklesio
avtorTa (ganmartebebiTurT) sakiTxavTa, responsoriumTa, sagalobelTa,
mZlavr
rCeba.
SemakavSirebel
saSualebad
raindTa ordenebi (Ordini cavallereschi) Sua saukuneTa religiurma garemom, jvarosnul moZraobasTan erTad
(n. jvarosnuli laSqrobebi) dasabami
misca am epoqis erT-erT yvelaze damaxasiaTebel fenomens: monazon-rainds,
anu monazvnobisa da raindobis Serwymis simbolos. garda sami Cveulebrivi
samonazvno aRTqmisa (ubiwoba, siRatake
da morCileba), raindebi momlocvelTa
msaxurebisa da daxmarebis da urwmunoTagan wmida adgilebis dacvis valdebulebas iRebdnen. raindTa mravali
ordeni arsebobda, maT Soris yvelaze
cnobili da mniSvnelovani ordenebia:
a) maltis ordeni, daarsda 1099 wels,
rogorc saZmo, ierusalemis wmida ioanes saavadmyofoSi (amitomac mas ioanelTa ordens uwodebdnen). 1121 wels,
raindTa klasis Camoyalibebis Semdeg,
is namdvil raindTa ordenad iqca saxelwodebiT Sovrano Militare Ordine
Gerosolimitano. 1529 wels ordeni
maltis kunZulze damkvidrda (saidanac
momdinareobs misi amJamindeli saxelwodeba), misi simboloa Savi mosasxami
masze gamosaxuli TeTri jvriT. amJamad maltis ordenis ZiriTadi saqmi-
ramadani
266
ba) muslimTaTvis zeimis Tvea. swored
ramadanis dros aRiniSneba weliwadis
ori umniSvnelovanesi dResaswauli: a)
bedisweris Rame (lailaT alyadr),
romlis drosac muslimebi kacobriobisaTvis yuranis gamocxadebas zeimoben
(yur. 2:185; 97) da b) marxvis Sewyvetis
dResaswauli (id al-fitr), ramadanis
dasasruls.
rasizmi (Razzismo) [razza, Zveli
frang. haraz faSatTa jogi, cxenTsaSeni] gansjiT da praqtikul mimarTulebaTa Tu xedvaTa erToblioba,
romlebic rasebs umaRlesTa da umdablesTa kategoriebad dayofs da qadagebs an emxroba diskriminacias socialur, iuridiul da instituciur
sferoebSi, ramac devnisa da masobrivi
ganadgurebis saxec ki SeiZleba miiRos.
Teoriulad rasizmi umTavresad XIX
saukunis meore naxevarSi Camoyalibda,
xolo politikuri Tu, zogadad, praqtikuli gamoyeneba XX saukunis dasawyisSi hpova (nacizmi, faSizmi, zangTa
rasobrivi Cagvra amerikis SeerTebul
StatebSi, aparteidi samxreT afrikaSi).
qristianuli TvalsazrisiT, yvela adamiani Tanabari Rirsebis matarebelia,
radgan erTaderTi RmrTis xatebadaa
Seqmnili da erTsa da imave racionalur suls flobs. aqedan gamomdinare,
yovelgvari diskriminacia... seqsualuri, rasobrivi, kanis feris, socialuri, enobrivi Tu religiuri niSniT
unda iqnas daZleuli da aRmofxvrili,
rogorc RmrTis Canafiqris sawinaaRmdego (GS, 29; Sdr. CCC, 1934-1938).
racionalizmi (Razionalismo) [nawarmoebia sityvidan razionale racionaluri] zogadad, aRniSnavs nebismier
267
reduqciebi
Redaktionge-
redemptoristebi
(Redentoristi/e)
1732 wels wmida alfonsus maria dei
liguoris mier yvelaze daCagruli socialuri fenebis moraluri
mxardaWerisa da sulieri xelmZRvan-
istoria
n.
reinkarnacia
268
(aRorZineba, sulTa gadasaxleba, palingenezi, metemfsiqozi), ukavSirdeba
animistur Tu totemistur Sexedulebebs da Teoriuli gansjis sxvadasxva
safexurze aRmocenda. misi sistemuri
damuSavebiT umTavresad hinduizmi,
budhizmi da saberZneTia cnobili. rac
Seexeba qristianobas, reinkarnaciaze
arc Zveli da arc axali aRTqma ar
msjelobs. ireneosis mtkicebiT, qristianuli moZRvreba adamianis pirovnuli mTlianobis Sesaxeb gamoricxavs
mas, iseve, rogorc moZRvreba sxeulTa
mkvdreTiT aRdgomis Sesaxeb (tertuliane).
rekviemi
(Requiem)
qristianuli
locva micvalebulTaTvis, romelic
iwyeba sityvebiT Requiem aeternam...
maradiuli gansveneba....
reklusebi (Reclusi) ase ewodebodaT
(an klaustralebi, laTinuri sityvidan clausura) adreul Sua saukuneebSi
pirebs, romlebic momlocvelTaTvis
mniSvnelovan monasterSi an eklesiaSi
iketebodnen da mas Semdeg senakidan
ar gamodiodnen. maT uzrunvelyofaze
morwmuneebi zrunavdnen. amgvar Caketilobas araferi aqvs saerTo moweseobaSi miRebul klauzuris wesTan.
istoriuli mniSvneloba man XII-XIII
saukuneebSi SeiZina. am periodSi senakebSi martosul cxovrebas ZiriTadad
qalwuli da qvrivi qalebi misdevdnen.
rekoleqcia n. sulieri rekoleqcia.
rekonkista (Reconquista) ase ewodeba arabTa (mavrTa) mier dapyrobili
espanuri teritoriebis dabrunebis
moZraobas. moZraobas dasabami dae-
269
do asturiaTa samefoSi alfons IIis (791-842) mefobis dros, romelmac vestgoTebis kaTolikuri samefo
daibruna. pirvel etapze (daaxloebiT
1000 wlamde) qristianebma dueramde
(dRevandeli portugaliis CrdiloeTi nawili) miaRwies, xolo samefos
dedaqalaqma oviedodan leonSi gadainacvla. arabTa ukanaskneli winaaRmdegobiT gamowveuli Seferxebis Semdeg,
momdevno etapze (XI-XII saukuneebi)
rekonkistas moZraoba iberiis naxevarkunZulis samxreT provinciebsa
da mogvianebiTcentraluri nawilis
dabrunebiT gagrZelda. XIII saukuneSi arabTagan gaTavisuflda espaneTis
samxreTi (balearis kunZulebi, valensia, kordoba da sevilia). 1492 wels
granadis aReba rekonkistas trimfalur dasasrulad iqca.
religia (Religione) [laT. religio, rac,
qristiani mwerlis, laqtanciusis (IIIIV s.) Tanaxmad, momdinareobs zmnidan
religare mibma, dakavSireba] aRniSnavs adamianis damokidebulebas RmrTisadmi, romelic istoriulad rwmenaTa
da sakulto da ritualur aqtTa kompleqsis saxiT yalibdeba. amis gamo ar
arsebobs, zogadad, religia, aramed arsebobs religiebi. religiaTa sxvadasxva
tipologias ganasxvaveben: bunebrivi religiebi, romelTa dasabamad adamianuri
Ziebani iqca; gamocxadebis religiebi,
romlebsac safuZvlad daedo RmrTis
gamocxadeba, misi pirovnebis gamovlineba (ebraeloba, qristianoba), an RmrTis
gansakuTrebuli saxiT gamovlinebis
rwmena (islamizmi); eTnikuri religiebi xalxTa jgufebis an garkveuli
erebis wiaRSi viTardeba; universal-
relikviebi
270
responsoriumis fsalmuni (Salmo responsoriale) fsalmuni, romelic warmoiTqmis an galobiT sruldeba wirvis
dros, pirveli sakiTxavis Semdeg, monacvleobiT solistisa da monawileTa
271
mier, romlebic misamReriT upasuxeben
solists.
reforma, grigoliseuli n. grigoliseuli reforma.
reforma, kaTolikuri n. kaTolikuri
reforma.
reforma, protestantuli n. protestantuli reforma.
reqtori (Rettore) [laT. rector (zmnidan regere marTva)] mRvdelmsaxuri, romelsac mindobili aqvs zrunva
im eklesiaze, romelic ar aris arc
sakrebulo, arc kapitulisa, ar ekuTvnis romelime samoweseo sakrebulos an
samociquli cxovrebis sazogadoebis
saxls (CIC, kan. 556). reqtori ewodeba, agreTve, seminariis xelmZRvanels,
an saeklesio Tu kaTolikuri universitetis profesorTa meTaurs, agreTve,
saero pirs, romelic saZmos udgas saTaveSi.
reqtoroba/sareqtoro (Rettoria) reqtoris msaxureba da Rirseba, an misdami daqvemdebarebuli eklesia.
rigorizmi (Rigorismo) [laT. rigor,
simkacre, Semdeg frang. rigorisme]
filosofiaSi aRniSnavs sistemas, romlis Tanaxmadac zneobis safuZvels
kanonisadmi usityvo morCilebas warmoadgens, rac kompromisis yovelgvar
SesaZleblobas gamoricxavs. zneobriv
TeologiaSi aRniSnavs XVII saukunis II
naxevris mimdinareobas, romelic zneobis sferoSi imdroindel laqsistur
(n. laqsizmi) da probabilistur (n.
probabilizmi) tendenciebs daupirispirda.
ricxvni
ricxvni (Numeri, libro dei) xuTwigneulis meoTxe wigni. saxelwodeba warmoadgens Targmans septuagintis berZnuli saTaurisa (rithmoi), romelic
sinais mTis Ziras dabanakebuli israeli
tomebis aRweridan (1-4) momdinareobs,
wignis ebraul TargmanSi ki misi saTauria udabnoSi (bemidbar). sinais
Ziras dasaxleba da Semdeg aRTqmul
miwamde udabnoSi mogzauroba is ori
ZiriTadi ambavia, romelTa irgvlivac
viTardeba Txroba. wignis saboloo
redaqtirebisas gamoyenebulia gansxvavebul tradiciaTa (iahvisturi,
elohisturi, saRmrTismsaxurebo) sxvadasxva dokumenti. Tavisi istoriuli
da religiuri suliskveTebiT ricxvTa
wigni iribad ukavSirdeba gamosvlas,
xolo kanonTa mixedviTlevianTa
wigns da gamosvlis xanis sami didi
moqmedi piris sadidebels warmoadgens.
upirveles yovlisa, esaa ufali, romelic udabnoSi mogzaurobis WeSmariti mTavari gmiria, radganac israeli
arasodes rCeba marto da mitovebuli.
RmrTis Tanaswrebis mizeziT am wmida
istoriaSi ufalTan erTad monawileobs kidev erTi arsebiTad mniSvnelovani personaJi, iahves msaxuri
mose (ricxv. 12:8), anu RmerTsa da
xalxs Soris Suamavali, romelsac mgznebared uyvars RmerTi, Tumca, amave
dros, myari kavSiri aqvs Tavis xalxTan.
wignis mesame moqmedi piri ki xalxia.
rTuli xasiaTis, meamboxe, Seupovari
xalxi dawvrilebiTaa aRwerili; isaa,
sabolood, RmrTis mzrunvelobisa da
siyvarulis umTavresi sagani. am mizeziT israelis Semdgom Taobebs mtkiced
swamdaT, rom swored im xalxidan iRebs
dasabams maTi fesvebi da identuroba.
rogacioebi
272
politikuri nawerebi 1849 wels indeqsSi moxvda, 1854 wels, mkacri winaaRmdegobis miuxedavad, pius IX-m
misi filosofiuri Sromebi marTlmorwmuned gamoacxada. mxolod moazrovnis sikvdilidan sakmao drois gasvlis Semdeg, 1887 wels, dekretiT Post
obitum, leon XIII-m eretikulad gamoacxada rozminis 40 debuleba, usistemod amoRebuli misi nawerebidan, magaliTad, RmrTis xedvisa da Semecnebis
Sesaxeb. dRes rozminis saxeli reabilitirebulia da igi netarad aris Seracxili.
roketumi (Rocchetto) [Sua saukuneTa
laT. rocchettum (kninobiTi forma sityvisa roccus samosi), dasabams iRebs
frankulidan hrok] maqmaniani TeTri
selis samosi, kotas sigrZis, magram viwro da grZeli saxeloebiT. mas atareben papi, kardinalebi, episkoposebi da
prelatebi (zog SemTxvevaSi agreTve
kanonikosebi da winamZRvrebi). is samosis Semoklebuli variantia: saxeloebis
maqmani zemodan ekereba TeTr, vardisfer an iisfer abreSums, imis mixedviT,
Tu ra Rirsebis mqone piri atarebs mas.
romauli pontifikali (Pontificale
romano) liturgiuli wigni, sadac
Tavmoyrilia episkoposisaTvis gankuTvnili saRmrTismsaxurebo teqstebi
da normebi. am tipis pirveli wigni
iyo romaul-germanuli krebuli, romelic daaxloebiT 950 wels magoncaSi
Seadgines.
romauli wesi (Romano, rito) gamoTqma
aRniSnavs romis eklesiis Cveulebriv
liturgiul wess, romelic Semdeg, ambrosiseuli wesisa (milanis diocez-
273
Si) da mozarabikuli wesis (toledos
sakaTedro taZris erT-erT kapelaSi)
gamonaklisiT, mTels laTinur kaTolike eklesiaSi gavrcelda. es wesi
IV-VII saukuneebSi Camoyalibda, umTavresad grigol didis mier wirvis
kanonis gansazRvrisa da saidumloTa
did wignTa (wirvisaTvis gankuTvnil
locvaTa krebulebi) Sedgenis Sedegad.
karolingur xanaSi romauli wesi safrangeTSi, Semdeg kidasavleTis danarCen qveynebSi gavrcelda.
romis pontifeqsis legati (Legato del
romano pontefice) [laT. legatus rwmunebuli] papis warmomadgeneli. romis pontifeqss aqvs TavisTavadi da damoukidebeli ufleba (CIC, kan. 362),
daniSnos da wargzavnos Tavisi warmomadgenlebi, agreTve, gadaanacvlos da
gamoixmos isini saerTaSoriso normaTa dacviT, episkoposTa Tu saero xelisufalTa mxridan mowonebis gareSe.
legatebi SeiZleba iyvnen rogorc sasuliero, ise saero pirebi. romis pontifeqsi andobs maT misi mudmivad warmodgenis misias calkeul eklesiebsa Tu
saxelmwifoebSi, sajaro xelisufalTa
winaSe Tu sxva organizaciebSi (CIC,
kan. 363, naw 1). 1969 wlis 24 ivnisis
dekretis Sollicitudo omnium Ecclesiarum (=SOE) Tanaxmad, arsebobs legatTa sxvadasxva tipebi: a) samociqulo
rwmunebulebi, romlebic xangrZlivad
iniSnebian mxolod calkeul eklesiebSi, gansazRvrul saeklesio regionSi;
b) rwmunebulebi, romlebic xangrZlivi drois manZilze warmoadgenen pontifeqss ara mxolod calkeul eklesiebSi, aramed saxelmwifoebSi da saero
xelisuflebis winaSe da Semdeg kate-
romis sakiTxi
rubrikebi
(1861) da romis SeiaraRebuli okupaciis (1870) Semdeg. italiis saxelmwifoebriv mTlianobas emsxverpla
eklesiis saxelmwifo, romelmac 1870
wlis seqtemberSi sabolood Sewyvita
arseboba, ris Sedegadac papma pius IX-m
Tavi vatikanis tyved gamoacxada da
uaryo SeTanxmebis misaRwevad misTvis
SeTavazebuli yvela saxis kompromisi.
1871 wlis 13 maisis egreT wodebuli
uzrunvelyofis kanonebiT (Legge
delle Guarentigie) italiis mTavrobam paps aRuTqva sruli Tavisufleba
da xelSeuxebloba eklesiis marTvis
saqmeSi, suvereni mmarTvelis privilegiebi da pativi, amave dros, vatikanis sasaxleebiTa da baRebiT, agreTve,
sxva SenobebiT sargeblobis SesaZlebloba flobis uflebis gareSe da
kidevSesatyvisi zaralis anazRaureba. pasuxad, 1871 wlis 15 maiss papma
gamosca enciklika Ubi nos, romelSic
gaaprotesta zemoxsenebuli SeTavazebebi da uzurpatorebi eklesiidan
gankveTa. amas daerTo 1874 wlis non
expedit, romliTac papma kaTolike
italielebs politikur arCevnebSi
monawileoba aukrZala. es akrZalva
kidev ufro damZimda 1886 wels da
mxolod 1905 wels pius X-is mier
iqna gauqmebuli. romis sakiTxi sabolood gadawyda italiis saxelmwifosa da wmida saydars Soris lateranis xelSekrulebaTa xelmoweriT (1929
wlis 11 Tebervali).
rubrikebi (Rubriche) [laT. rubrica
sityvidan ruber wiTeli] liturgiul enaze aRniSnavs liturgiul
qmedebaTa saTanadod Casatareblad
aucilebel ritualur direqtivebs.
274
es direqtivebi liturgiul wignebSi
wiTeli feriTaa aRniSnuli. bolodroindelma liturgiulma reformam
mniSvnelovnad Seamcira rubrikaTa raodenoba, Tumca misi Sinaarsi gaamdidra.
ruTis wigni (Rut, libro di) ucnobi
avtoris mier dawerili Zveli aRTqmis wigni. septuagintasa da vulgataSi
moTavsebulia msajulTa wignis Semdeg. saTaurad aRebulia moabi qalis,
wignis mTavari gmiris, saxeli. moabis
qveyanaSi sacxovreblad wasuli beTlemeli meuRlis gardacvalebis Semdeg
dedamTil nayomTan erTad ruTi iudas
qveyanaSi dabrunda da colad gahyva
qmris naTesav boyazs. qorwinebidan iSva
vaJi yobedi, daviTis winapari. wigni
mniSvnelovan da Rirebul darigebebs
Seicavs. masSi xazgasmulia israeleli
ojaxis yvelaze TvalsaCino Rirsebani:
mSoblebis mimarT Tayvaniscema, naTesavTa mimarT gulmowyaleba, siyvaruli da gulTbili damokidebulebani
ojaxur urTierTobebSi. RmrTaebrivi
gangeba cxovrebiseul mtkivneul movlenebs adamianTa sasargeblod amoqmedebs: ucxotomeli ruTi daviTisa da
TviT mesiis winapari xdeba. israelis
RmerTi iRebs ucxoelTa ZRvens. israelTa da ucxoelTa Soris qorwinebebi kanonieria da RmrTis mier aris
kurTxeuli. warmarTebs, romlebic samagaliTo cxovrebas ewevian, WeSmarit
RmerTTan ziarebis madli eZlevaT.
rusinTa eklesia (Rutena, Chiesa) [Suasaukuneobrivi laT. Rutheni, nawarmoebia sityvidan Ruthenia (ukraina)] konstantinopolis, anu bizantiuri wesis
275
kaTolike eklesia. marTlmadideblebi
mas uniaturs uwodeben, radganac romis eklesiaTan Tavisi kavSiri gamoacxada brest-litovskis krebaze (1596
wels). misi mitropolitis rezidencia
kievSia.
rCeva (Consiglio) [laT. sityvidan
consilium, momdinare zmnidan consulere rCevis micema] suli wmidis
Svid niWTagan erT-erTi. srulyofs
keTilgonierebis saTnoebas da erTgvari zebunebrivi intuiciis meSveobiT imis gansjaSi exmareba adamians,
Tu rogoraa saWiro moqceva, gansakuTrebiTrTul momentebSi.
rCeuli (Eletto) [laT. electus (namyos mimReoba zmnisa eligere arCeva)] aRniSnavs adamians an xalxs,
arCeuls RmrTis mier misi zebunebrivi niWis misaRebad. Zvel aRTqmaSi
rCeulebi ewodebaT ebraelebs, axal
aRTqmaSi ki qristianuli sakrebulos
wevrebs. TeologiaSi termini aRniSnavs xsnisadmi winaswar gansazRvrulobas (n. macxovari; xsna). amJamindeli
mniSvnelobiT rCeuli aRniSnavs adamians, romelmac RmerTs miuZRvna Tavi.
dabolos, zrdasrulTa naTlobaSi
rCeuli ewodeba monaTvlis msurvels,
romelsac kaTakmevelobis periodi aqvs
gavlili.
rwmena (Credere) [laT. sityvidan
credere, ebr. aman (saidanac momdinareobs sityva amen) mtkiced dgoma,
dacva, mindoba vinmesadmi] aRniSnavs qristianis rwmeniT damokidebulebas RmrTis, misi Zis, ieso qristesa,
da, agreTve, mis mier gamocxadebuli
yvela WeSmaritebis mimarT.
rwmenis Tavisufleba
276
rwmenis saidumloeba
saabato (Abbazia) [gvianlaT. abbata
(aram. abb)] moweseTa sakrebulo,
romelsac warmarTavs abati an abatisa da damoukidebelia episkoposis
iurisdiqciisagan. amave saxelwodebas
atarebs saabato sakrebulos kuTvnil
SenobaTa kompleqsi. Tavdapirvelad
saabatoebi sruliad damoukidebeli
iyo erTmaneTisagan, maTi centralizebis procesi daiwyo X saukuneSi, klunis saabatos daarsebis Semdeg. saabatos marTvaSi abats exmareba monastris
kapitulumi da uxucesTa sabWo. Sua
saukuneebSi, rodesac saabato feodad
miiCneoda, xSirad saabatos daarsebis
nebarTvas gascemda xelmwifeinvestituris meSveobiT. amJamad aseTi nebarTvis gacema mxolod paps SeuZlia.
saabato aradiocezuri (Abbazia nullius dioecesis an, ubralod, nullius)
papis mier diocezis saxiT daarsebuli,
abatis iurisdiqciis mmarTvelobaSi
myofi saeklesio teritoria. kanonikuri samarTlis axal kodeqsSi saubaria teritoriul sabatoze, romelic
warmoadgens RmrTis xalxis teritoriulad gamoyofil gansazRvrul
nawils, romelze zrunvac, gansakuTrebuli pirobebidan gamomdinare,
ekisreba abats, romelic ganagebs mas
saaRdgomo sanTeli
278
rs, anzeciurs (angelosebsa da varskvlavebs), an miwier da zeciur kosmiur ZalTa erTobliobas.
sabelianizmi (Sabellianesimo) samebasTan dakavSirebuli eresi, romelsac
amgvarad III saukueneSi moRvawe Teologis, sabeliusis saxelis mixedviT
moixsenieben. sabeliusi amtkicebda,
rom erTaderTma mama RmerTma gamoavlina Tavisi Tavi, rogorc mamam ZeSi
nazareveli iesos niRbiT. anu, misi
mtkicebiT, jvarze tanjva da sikvdili
Tavad RmerTma miiRo (egreT wodebuli patripasianizmi), xolo zecad
amaRlebis Semdeg suli wmidis saxiT
gamovlinda. sabeliusi papma kalisTeI-ma gankveTa. yvela SemTxvevaSi, misi
doqtrina sami formis (an xerxis,
rac italiurad modo-d iTargmneba,
saidanac momdinareobs saxelwodeba
modalizmi) Sesaxeb, romlebic RmrTis
erTaderTma bunebam miiRo, III saukunis SuawlebSi pentapolisis mravalma episkoposma gaiziara. sabelianizms
daupirispirda dionise didi, aleqsandriis episkoposi.
sabolooni (Novissimi) [laT. novissimus (aRmatebiTi xarisxi sityvisa
novus) ukanaskneli, bolo] kaTolikur TeologiaSi aRniSnavs ukanasknel realobas, romlis winaSec dgeba
yoveli adamiani Tavisi amqveyniuri
cxovrebis dasasruls. igulisxmeba:
sikvdili, samsjavro, jojoxeTi an samoTxe. am WeSmaritebebs esqatologia
Seiswavlis.
sagalobeli (Cantico) [laT. canticum] bibliuri poeturi kompozicia,
romelic fsalmunebs hgavs, magram ar
279
Sedis fsalmunTa krebulSi. gvxvdeba rogorc Zvel, ise axal aRTqmaSi.
gamoiyeneba JamTa liturgiaSi.
sagandegilo (Eremo) [berZ. remos
ganmartoebuli] ganmartoebuli da
gancalkevebuli adgili (qvabuli an
senaki), sadac gandegili ixizneba.
sagzali n. viatikumi.
sagrilebeli (Flabello) [laT. flabellum, sityvidan flare Seberva] siraqlemisa da farSevangis bumbulebisgan
damzadebuli farTo marao, moTavsebuli wiTeli xaverdis tarze. axlda
paps taxtrevanSi (sedia gestatoria)
an evqaristiul msvlelobebSi misi
gadaadgilebisas. cnobilia egviptelTa, babilonelTa da Zvel berZenTa
droidan, liturgiul wesebSi is papma
agapitem (VI saukune) daamkvidra. dRes
aRar gamoiyeneba.
sadagi dRe (Feria) [laT. feria, Tavdapirvelad, sazeimo dRe (anu, dResaswauli
wmidanisa,
kviradRis,
uflis dRis sapirispirod), Semdeg
SeiZina samuSao dRis mniSvneloba]
liturgiaSi aRniSnavs kviris yovel
dRes, SabaTisa da kviradRis garda,
romelTan TiToeuli Sesabamis saxels
atarebs (orSabaTi, samSabaTi da a.S.).
sadespano (nunciatura) (Nunziatura) aRniSnavs samociqulo despanis
Rirsebas, misi misiis moqmedebasa da
mis sacxovrebel adgils. leon didis
xanidan pontifeqsebs konstantinopolis saimperatoro karsa da frankTa
karze sakuTari warmomadgenlebi hyavdaT.
Tumca mudmivmoqmedi sades-
sadukevelni
saeklesio asistenti
280
sTan dakavSirebuli, Semdeg laT. ecclesiasticus] saxelmwifos iuridiuli
mowyobis normaTa erToblioba, romelic religiur sakiTxebs warmarTavs.
Tavdapirvelad termini gamoiyeneboda
kanonikuri samarTlis sinonimad da
mxolod augsburgis samSvidobo zavis
Semdeg (1555) principiT vinc marTavs,
misia religia (cuius regio eius et religio) gamoTqmam religiuri samarTali gansxvavebuli Sinaarsi SeiZina da
sabolood, dRes miRebuli mniSvnelobiT damkvidrda.
saeklesio samsaxuri (Ufficio ecclesiastico) [laT. officium valdebuleba,
samuSao] rogorc saRmrTo, ise
saeklesio ganwesebiT dadgenili nebismieri mudmivi Tanamdeboba (munus),
romelic sasuliero miznebs emsaxureba (CIC, kan. 145, naw. 1). zogadad, esaa
msaxureba, romelic Tanamdebobrivi
funqciebis farglebSi sakrebulos
sasargeblod sruldeba. is efuZneba
mandats, anu Carevas Zalauflebisa,
romelic RmrTaebrivia, rogorc papisa
da episkoposTa msaxurebis SemTxvevaSi
an saeklesiosadiocezo msajulis
an sasamarTlo vikariusis SemTxvevaSi.
mudmivobis damaxasiaTebeli Tviseba,
romlis gamoc cxadia, rom Tanamdeboba mis mimRebamde arsebobda da mis
mier dakargvis Semdegac ganagrZobs
arsebobas, gamoricxavs, oden droebiTi
davalebis saeklesio msaxurebad miCnevas. saeklesio samsaxuri ori TvalsazrisiT SeiZleba iqnas ganxiluli:
obieqturi TvalsazrisiT, rogorc mis
Semadgenel funqciaTa erToblioba,
anu misTvis damaxasiaTebel uflebaTa
da movaleobaTa erToblioba, magali-
281
Tad, msajulis saeklesio samsaxuri
moicavs faqtebis kompetentur codnas, aucilebels zneobrivi ueWvelobis
SesaZenad amave faqtebTan damokidebulebaSi da gadawyvetilebis miRebis
uflebas imis Taobaze, Tu rogor
unda miesadagos kanoni am mocemul
SemTxvevas; subieqturi TvalsazrisiT,
rodesac saqme exeba movaleobaTa ganxorcielebas TviT Tanamdebobis piris
mier, iqneba es fizikuri Tu iuridiuli piri.
saeklesio tribunalebi (Tribunali
ecclesiastici) organoebi, romelTa
meSveobiTac saepiskoposo kolegia,
yovelTvis mxolod romis papTan erTad, aRasrulebs eklesiaSi sasamarTlo Zalauflebas individualur Tu
sazogado uflebaTa dacvis sakiTxTan
dakavSirebiT. eklesiis sasamarTlo Zalaufleba Seexeba: a) sasuliero (sarwmunoeba, zneoba, saidumloni, aRTqmebi) an maTTan dakavSirebul (saeklesio
qoneba) sakiTxebze warmoqmnil davas;
b) saeklesio kanonebis darRvevasTan dakavSirebul sadavo sakiTxebs;
g) administraciuli Zalauflebis
aqtebidan gamomdinare davebs (CIC,
kan. 1400-1401). kompetenciis TvalsazrisiT, saeklesio tribunalebi daiyofa: pirveli instanciis (sadiocezo
tribunali, episkoposis mier daniSnuli sasamarTlos vikariusis xelmZRvanelobiT), meore instanciis (sadac
pirveli instanciis tribunalTa mier
gamotanili ganaCenebi gasaCivrdeba;
aseTi tribunali SeiZleba iyos, magaliTad, samitropolito), mesame instanciis tribunalebad (n. saRmrTo
tribunali; samociqulo signatura).
282
ro)] saero samRvdeloeba: samRvdelo
pirebi, romlebic amqveyniur garemoSi moRvaweoben da ar ganekuTvnebian
RmrTivSewiruli cxovrebis instituts; saero pirebTan mimarTebaSi
termini aRniSnavs saeroTa misias, Seasrulon saero msaxurebani da, amgvarad,
saxarebiseuli suliskveTebiT ganmsWvalon amqveyniuri realobani.
saero piri (laico) [berZ. laics xalxi,
mdabio, nawarmoebia sityvidan las
xalxi] eklesiaSi saero piria morwmune, romelsac miRebuli aqvs saerTo
naTlisRebismieri kurTxeva da aSenebs
RmrTis sasufevels eklesiasa da samyaroSi rwmenis damowmebiT sakuTari
qarizmissaeroobis qarizmisSesabamisad. sxvagvarad rom vTqvaT, saeroa
yoveli morwmune, romelic araa samRvdeloebis wevri (CIC, kan. 204-207).
termini saero aRniSnavs, agreTve,
samonazvno an samoweseo sakrebulos
wevrs, romelsac ar miuRia samRvdelo
xeldasxma (saero Zma). ufro farTo
mniSvnelobiT, sarwmunoebrivis sapirispirod, saero aRniSnavs eklesiis gareT yofnas (mag., saero daxmareba) an
religiuri aRmsareblobis sawinaaRmdego an misgan dacilebul ideebsa da
ideologiebze dayrdnobas (mag. saero
partia).
saero samRvdeloni (Chierici secolari) mowese samRvdeloTagan gansasxvaveblad ase ewodebaT sadiocezo
mRvdlebs, radganac isini ar deben
samoweseo aRTqmas.
savane (Convento) [laT. sityvidan conventus Sekreba] aRniSnavs
wesdebiseuli ordenis, anu sazeimo
283
saTnoeba
aRTqmaTa mqone arasamonazvno religiuri sazogadoebis saxls an religiur sakrebulos. umTavresad, termini aRniSnavs glaxakTa ordenebis
(n. franciskelebi da a.S.) saxlebs an
sakrebuloebs.
sarebis gareSe (CIC, kan. 961). is SesaZlebelia mxolod sikvdilis gardauvali safrTxis an ukiduresi aucileblobis SemTxvevaSi. gadawyvetilebas
amgvari viTarebis arsebobis Sesaxeb
diocezis episkoposi iRebs.
savarde (Rosario) [laT. rosarium savarde] mariamisadmi miZRvnili locva, Camoyalibebuli 1400 wlis axlos.
Sedgeba aTeulebad dayofili 150 gixarodenisagan, romlebic erTmaneTisagan gamoiyofa mamao Cvenos da didebis
locvebiT (Sesabamisad, yoveli aTeulis dasawyissa da boloSi) da saidumlod wodebuli qristes cxovrebis
romelime faqtis xsenebiT, romlis
Sesaxebac grZeldeba meditacia aTeulis warmoTqmisas. savarde sruldeba
Salve Regina-s da loretas litaniaTa warmoTqmiT. savardis klasikuri
formebia: sixarulis saidumloebani
(iesos Sobis aRmniSvneli), mwuxarebisa (iesos vnebaTa amsaxveli),
didebisa (mkvdreTiT aRdgomis, suli
wmidis movlinebis da a. S. amsaxveli),
sadac TiToeuli jgufi 5 saidumlos Seicavs. savarde momlocvelobis,
msaxurebisa da piradi locvis dros
warmosaTqmel yvelaze gavrcelebul
saxalxo locvad iqca (savardis dResaswauls 1571 wlidan aRniSnaven).
saidumloeba
284
namorbedze. is Seicavda evqaristiis,
saidumloTa da sakramentaliaTa aRsrulebisaTvis saWiro liturgiul
formulebs. maT Soris umTavresia krebulebi veronisa, gelasiseuli, bergamosi.
saidumloni (Sacramenti) [laT. sacramentum (sityvidan sacrare kurTxeva)] saidumloni madlis qmediTi
niSnebia. isini ieso qristem daamkvidra
da miando eklesias adamianTa wmidayofisaTvis. saidumloni Svidia: naTloba,
konfirmacia, anu mironcxeba, evqaristia, monanieba (aRsareba), sneulTa cxeba, xeldasxma da qorwineba. saTanadod
aRsrulebuli saidumloni im madls
aniWeben, romelsac aRniSnaven. maTs
qmediTobas maTSi TviT qristes qmedeba
ganapirobebs. amgvarad, saidumloni
moqmedeben ex opere operato (sityvasityviT: TviT qmedebis Sesrulebis
faqtis ZaliT), erTxel da samudamod aRsrulebuli qristes mxsneli
qmedebis ZaliT da ar aris damokidebuli mRvdelmsaxuris pirovnul siwmideze (Sdr. CCC, 1113-1134).
saidumlos anabeWdi (Sigillo sacramentale) [laT. sigillum, kninobiTi forma
sityvisa signum anabeWdi da sacramentale saidumlo] piroba, romelic
unda daicvas aRmsarebelma da agreTve,
aucileblobis SemTxvevaSi, mTargmnelma, ar gaamxilos monanie morwmunis aRsarebis Sinaarsi (Sdr. CIC, kann. 983984). am wesis damrRvevisTvis arsebuli
sasjelis sakiTxze ixileT kanonikuri
samarTlis kodeqsi (kan. 1388).
saidumlo seroba (Ultima cena) sapaseqo seroba, romelic iesom moci-
285
sakelumi
mec-
sakmarisoba
286
dawesebuli wmida niSnebi, romelTa
meSveobiTac,
saidumloTa
analogiiT,umTavresad eklesiis vedrebiT,sulieri
Sedegebi
miiRweva
(CIC, kan. 1166). maTi meSveobiT morwmuneebi ganewyobian saidumloTa umTavresi Sedegis misaRebad, wmidaiyofa
maTi cxovrebis yvela mniSvnelovani
movlena, imgvarad, rom materialur
sikeTeTa marTebuli moxmarebis TiTqmis yoveli SemTxveva SeiZleba emsaxuros adamianis wmidayofas da RmrTis
didebas (SC, 60-61). sakramentaliaTa
aRmsrulebeli umTavresad Sesatyvisi
Zalauflebis mqone sasuliero piria.
sakramentaliebia: saganTa Tu pirTa
kurTxeva, eklesiis miZRvna, eqsorcizmi da damfuZnebeli da mavedrebeli
kurTxeva. damfuZnebeli kurTxevis
dros rame sagani nakurTxi zeTebis
gamoyenebiT (eklesia, sakurTxeveli)
an maT gareSe (oratoriumi, kapela,
sasaflao da sxva.) saRmrTo kultisadmi kuTvnilebas iZens. mavedrebeli
kurTxevis SemTxvevaSi ki RmrTis sikeTe
da mfarveloba moixmoba adamianebze,
adgilebze, sagnebze, cxovelebze da
sxv., Tumca, amave dros, maT saRmrTo
statusi ar eniWeba.
sakrariumi (Sacrario) [laT. sacrarium]
mcire Casadeni, gankuTvnili ganmwmedi
wylisa da dazianebuli an ferflad
qceuli wmida nawilebisaTvis.
sakratumi (Sagrato) [laT. sacratum
(nawarmoebia zmnidan sacrare kurTxeva) nakurTxi miwa] eklesiis Sesasvlelis win mdebare, Cveulebriv, quCis
donidan ramdenime safexuriT amaRlebuli, sivrce. Zvelad termini, agreTve,
287
aRniSnavda morwmuneTa dasakrZalavad
gankuTvnil, xSirad eklesiis maxloblad mdebare nakurTxi miwis nakveTs.
sakrebulo (samrevlo) (Parrocchia)
[berZn. paroika saaxloblo, samezoblo (zmnidan paroikin axlos
cxovreba), Semdeg laT. paroecea]
calkeuli eklesiis mudmivad arsebuli, morwmuneTa gansazRvruli sakrebulo, romelzec samwyso zrunveloba
mindobili aqvs diocezis episkoposis
avtoritets daqvemdebarebul winamZRvars rogorc samrevlos pirad xelmZRvanels (CIC, kan. 515). im eklesias,
sadac sakrebuloa, sakrebulo (samrevlo) eklesia ewodeba.
sakrebulos winamZRvari (Parroco)
[berZn. prochos mimwodebeli, zmnidan parchein momarageba, miwodeba, Semdeg laT. parchus] ase
ewodeba sakrebulos sakuTar moZRvars, romelic qristes msaxurebaSi
monawileobs da sakrebulos samsaxurSi asrulebs swavlebis, ganwmedisa
da marTvis funqciebs, sxva mRvdlebTan
Tu diakvnebTan TanamSromlobiTa da
saeroebTan urTierTobiT (CIC, kan.
519; CD, 30). sakrebulos winamZRvari
unda iyos mRvdeli (CIC, kan. 521,
naw. 1), ramdenadac misi movaleobebi
mTlianad moicavs sulebze zrunvas da
saWiroebs samRvdelo xeldasxmas.
sakrebulos winamZRvris moadgile
(Viceparroco) episkoposis mier daniSnuli mRvdeli, romelic winamZRvars
samwyso saqmianobaSi exmareba.
sakristanusi (Sagrestano) [Suasaukun.
laT. sacristanus (sityvidan sacrista,
sakurTxeveli
salezelni
288
asruleben (axalgazrdebTan muSaoba,
sulieri wvrTnebi, publicistika, saxalxo da warmarTTa Sorisad gentesmisioneroba). 1964 wlidan aqvT
TavianTi sakuTari, papis universiteti
romSi (manamdeturinSi). italiidan salezelni swrafad gavrceldnen
jer safrangeTsa da espaneTSi, Semdegmsoflios mraval sxva qveyanaSi;
g) wmida franciske salelis moweseTa
kongregacias (Oblati di San. Francesco
di Sales), romelic 1873 wels truaieSi a. brisonma daaarsa. organizacia
1887 wels leon XIII-m daamtkica. misi
wevrebi axalgazrdebTan muSaoben da
misionerobas ewevian; d) don boskos
daTa organizacias, romelic 1872
wels don boskom da maria macarelom
daaarses saxelwodebiT mariam Semwis
qaliSvilebi. misi wevrebi gogonebTan
muSaoben da misionerul saqmianobas
ewevian; e) salezel TanamSromelTa
RmrTismosav gaerTianebas (Pia associazione dei cooperatori salesiani), romelic 1850 wels don boskom daaarsa
da 1876 wels pius IX-s mier iqna damtkicebuli. is mesame ordens Seesabameba
da misi wevrebi kaTolikuri qmedebis
suliskeTebiT saqmianoben.
salvatorelni (Salvatoriani/e) wevrebi religiuri kogregaciisa RmrTaebrivi macxovris sazogadoeba (Societ
del Divin Salvatore), romelic 1889
wels, romSi germanelma mRvdelma i.
b. iordanma daaarsa. salvatorelni
miznad isaxaven iesos, rogorc samyaros
WeSmariti da erTaderTi mxsnelis, gacnobas swavlebisa da warmarTTa Soris
(afrikaSi) saxalxo misionerobis meSveobiT. kongregaciis qalTa Sto (Le
289
salvatoriane an Suore del Divin Salvatore) 1888 wels tivoliSi daarsda da
gansakuTrebiT sneulTa daxmarebasa da
socialur da misionerul msaxurebas
eweva.
saliaTi (Salat) islamSi ase ewodeba
ritualur savaldebulo locvas,
romelic Sedgeba religiuri formulebisa da ritualuri Jestebisagan.
maT morwmune muslimebi dReSi xuTjer
imeoreben meqis mimarTulebiT.
salxinebeli (gansawmedeli) (Purgatorio) [laT. purgatorium (zmnidan purgare ganwmeda)] eklesia salxinebels
uwodebs rCeulTa saboloo ganwmedas, anu imaT ganwmedas, vinc RmrTis
madlSi kvdeba, magram jer ar miuRia
zeciur sasufevelSi Sesabijeblad
aucilebeli siwmide. salxinebelTan
dakavSirebuli sarwmunoebrivi moZRvreba eklesiam umTavresad florenciis (1439) da tridentis (1563) krebebze Camoayaliba da gaiTvaliswina
micvalebulTaTvis locvis praqtikac,
romelzec saRmrTo werilSia saubari
(2mak. 12:46, Sdr. CCC, 1030-1032).
samarTlianoba (Giustizia) [laT. iustitia (sityvidan iustus)] erT-erTi oTx
kardinalur saTnoebaTagan (agreTve n.
keTilgoniereba; simtkice; TavSekaveba),
romelic mdgomareobs mudmivsa da
myar nebaSi, miago kuTvnili RmerTsa
da moyvass (CCC, 1807). bibliaSi
xSiradaa saubari samarTlianobaze:
fsalmunebSi (71:2; 97:9) RmerTi warmodgenilia, rogorc samarTlianad
ganmsjeli, radgan igi yvelas Tavis
kuTvnils miagebs; levianTa wignSi
samarielni
(19:15) naTqvamia: ara qmna usamarTloba sasamarTloSi, ar iyo pirmoTne glaxakis mimarT da ar miepirfero Zliers: simarTliT gansaje Seni
moyvasi. biblia batonebs mimarTavs:
miageT monebs, rac swori da samarTliania (kol. 4:1) da saSinel risxvas
aRuTqvams maT, vinc muSaks sazRaurs
daukavebs (iak. 5:4).
samarTlianobis xelSemwyobi (Promotore di giustizia) saeklesio tribunalebSi esaa erT-erTi sajaro msaxurebis aRmsrulebeli ori uwyebidan.
mas evaleba sazogadoebriv sikeTeze
zrunva rogorc sisxlis samarTlis,
ise samoqalaqo saqmeTa garCevisas.
saeklesio Tu saero piri am Tanamdebobaze episkoposis mier iniSneba. mas
unda hqondes patiosani saxeli, unda
iyos kanonikuri samarTlis mcodne an
xarisxis mqone am dargSi, samarTliani
da windaxeduli adamiani (CIC, kan.
1430-1435).
samarielni (Samaritani) saxeli samarielni (2
mef. 17:29; septuaginta:
samartai) aRniSnavs mTiani regionis,
samariis, macxovreblebs, warmarTi da
ebraeli xalxebis nazavs, warmoqmnils
asurelTa deportaciis Semdeg, romlebmac CrdiloeTis samefos dangrevis
Semdeg, qristemde 722 wels aq ucxo
tomTa jgufebi daamkvidres. religiur SexedulebaTa aRrevis Sedegad
aq Camoyalibda iahves sinkretistuli
kulti, romelmac gamoiwvia ierusalemis marTlmorwmuneobasTan mzardi
dapirispireba da gaaRrmava jer kidev
926 wels, israelis didi samefos
CrdiloeTisa da samxreTis samefoe-
samdReuri
290
warmoCenili, mkafiod ki axal aRTqmaSia gamocxadebuli (maT. 3:16, Smd.;
28:19; mark. 1:10, Smd.; luk. 1:35; 3:22; saqm.
2:33; 20:27), sadac pavle da ioane samerTiani locvisa da sarwmunoebis formulebiT gamoxataven mas (Sdr. 1 kor.
12:4-6; 2 kor. 13:13; ioan. 14:17.21.23.26;
15:26; 16:7.13.17). qristianulma tradiciam rwmenis es WeSmariteba pirvelive
xanebidan miiRo. didaqe (I saukunis
meore naxevari) gvirCevs, rom naTlisReba unda aRsruldes mamis, Zisa da
suli wmidis saxeliT; msgavsi xasiaTisaa iustines, ireneosisa da tertulianes gancxadebebi (II saukune), raki
kaTolikuri sarwmunoeba mdgomareobs
erTaderTi RmrTis mxolod samebaSi
TayvaniscemaSi, sameba kierTobaSia,
pirovnebaTa aRrevisa da maTi arsis
dacalkevebis gareSe: sxvaa mama RmrTis
pirovneba, sxvaZisa da sxvasuli
wmidisa, magram erTaderTia RmrTaebrioba mamis, Zisa da suli wmidisa,
Tanabari dideba, maradiulisidiade
(simbolo Quicumque, DS, 75). maSasadame, wmida samebis saidumloeba qristianuli sarwmunoebisa da cxovrebis
mTavari
saidumloebaa,
romelSic
Tanaziarebisaken arian moxmobilni,
naTlobis madliT, morwmuneni rwmenis
burussa da, sikvdilis Semdeg, maradiul naTelSi (Sdr. CCC, 232-267).
samkerde (Encolpio) [berZ. enklpion,
mkerdSi moTavsebuli] momcro bude,
masSi moTavsebuli wmidanis relikviiT,
romelsac qristianobis pirvel xanebSi
morwmuneebi yelze atarebdnen. hqonda
sxvadasxva forma: sanawilis an jvris,
zogjer masze amotvifruli iyo
gamoTqma, locva, bibliis muxli an
291
sarwmunoebis romelime saidumloebis
amsaxveli gamosaxuleba. aRmosavleTis eklesiebSi ase ewodeba gulsakids,
episkoposis regalias. n. panaRia.
samlocvelo (Santuario) [laT. sanctuarium (sityvidan sanctus wmida)]
eklesia, sadac daculia wmida xatebi
an saswaulmoqmedi relikviebi, an Tayvaniscemis Rirs adgilas (sadac moxda
rame saswauli, gamocxadeba an daibada
wmidani) agebuli eklesia. termini
aRniSnavs agreTve eklesiis nawils
sakurTxevlis garSemo, sadac saRmrTo
msaxurebebi tardeba. am SemTxvevaSi is
presbteriumis sinonimia. bolodroindel liturgiul reformamde is
gamoyofili iyo navisagan moajiriT
an gisosiani zRudiT, romelic dRes
gauqmebulia.
sammagi (Trinazione) [laT. trinatio
(sityvidan trinus sammagi)] mRvdelmsaxuris mier sami wirvis aRsruleba
kviradRes an dResaswaulebze, rac
SesaZlebelia mxolod samwyso aucileblobidan gamomdinare, episkoposis nebarTviT (CIC, kan. 905).
sammarTvelo (Fabbriceria) administraciuli organo, romelic ganagebs
saeklesio Senobebsa da fabrikebs da
marTavs taZarTa Tu samlocveloTa
qonebas.
samoTxe (Paradiso) [spars. pairi daeza meseri, galavani, Sesabamisad,
SemoRobili adgili, aRniSnavs didebul baRebs, siamovnebisa da tkbobis
adgils; gandevnis Semdgomi periodSi ebraul enaSi damkvidrda forma
pardes, Semdeg berZ. pardeisos, baRi,
laT. paradisus] erT-erTi sakiTxi sabolooTagan. aRniSnavs rCeulTa netarebis mdgomareobas: esaa iesos mier
dapirebuli caTa sasufeveli (dResve
CemTan erTad iqnebi samoTxeSiluk.
23:43),
mdgomareobs
srulyofil
cxovrebaSi, cxovrebisa da siyvarulis
TanaziarebaSi uwmides samebasTan, qalwul mariamTan, angelosebTan da yvela wmidanTan. esaa adamianis saboloo
mizani da mis yvelaze siRrmiseul
miswrafebaTa ganxorcieleba, uzenaesi
da saboloo bednierebis mdgomareoba.
saRmrTo werilSi samoTxe sxvadasxva
xatebiTaa
warmodgenili:
sicocxlis, sinaTlis, mSvidobis, saqorwilo
nadimis, Rvinis, mamis saxlis, zeciuri
ierusalemis, zecisa da kidev sxva xatTa meSveobiT (Sdr. CCC, 1023-1029).
samoTxe, miwieri n. miwieri samoTxe.
samociqulo administracia (Amministrazione apostolica) ewodeba RmrTis
xalxis gansazRvrul nawils, romelic
sagangebo da gansakuTrebulad Rrma
mizezTa gamo ar aris daarsebuli
diocezad umaRlesi pontifeqsis mier
(CIC, kan. 371). masze samwyso zrunva
samociqulo adaministrators ekisreba.
samociqulo daTariRebis dawesebuleba (Dataria Apostolica) romis kuriis
uwyeba, romlis movaleobac pontifeqsis dokumentebze TariRis miTiTeba
iyo (datum apud S. Petrum). XIII saukunidan kancelariis TanamSromeli
Sewyalebis sigelebsa da pontifeqsis
dokumentebs aTariRebda. XIV saukunidan am funqcias asrulebda prelati,
romelic ixilavda, agreTve, papisadmi
292
b. kotelies mier (Patres aevi apostolici) XVII saukuneSi. termini aRniSnavs
mociqulTa da eklesiis mamaTa xanebs
Soris moRvawe berZnulenovan qristian mweralTa jgufs. Tavdapirvelad
ase uwodes mxolod fsevdo-barnabas,
klemente romaels, egnate antioqiels,
polikarpe smirnelsa da ermas. mogvianebiT maT ricxvs miemata papia herapolisidan, diognetesadmi werilis
ucnobi avtori da, aseve, didaqes avtori. am avtorTa naSromebSi pirvel
qristianul sakrebuloTa cxovrebaa
asaxuli.
samociqulo memkvidreobiToba (Successione apostolica) mociqulTa Zalaufleba efuZneba im faqts, rom isini iesos mowafeebi da misi mkvdreTiT
aRdgomis uSualo mowmeebi arian (saqm.
1:2, Smd.), amave dros, maT mimarT, rogorc saSinel samsjavroze Tormeti
TanamSromlisadmi, mindobil esqatologiur misias (maT. 19:28). yovelive zemoTqmulis ZaliT, mociqulebi
uzrunvelyofen, agreTve, gadmocemasac
(1 kor. 15:3, Smd.). Tavdapirvelad samociqulo tradicia mociqulTa mier
uflisagan mosmenilis safuZvelze
gadacemul swavlebasa da moZRvrebas
aRniSnavda. gangrZobiTobis damatebiT
uzrunvelyofad iqna miCneuli episkoposTa da xucesTa xeldasxma mociqulTa mier suli wmidis ZaliT (saqm. 20:17,
Smd.) da episkoposTa uwyveti Tanamimdevroba (Sdr. CCC, 77).
samociqulooba (Apostolicit) [warmoebuli berZ. apostllein wargzavna,
mivlineba] eklesiis oTx arsebiT maxasiaTebelTagani erT-erTierTiano-
293
basTan, siwmidesTan, kaTolikeobasTan
erTad, romlebic nikea-kostantinopolis simbolom gamoacxada (381);
eklesiis samociqulo xasiaTi niSnavs,
rom eklesia Tavisi arsebiT mWidrodaa dakavSirebuli qristes cxovrebis,
sikvdilisa da mkvdreTiT aRdgomis
macocxlebel movlenasTan, romelic
aucileblad mociqulTa damowmebis
SuamavlobiT gadmoicema (Sdr. CCC,
kan. 857-865).
samociqulo prefeqtura (Prefettura
apostolica) [laT. praefectura (sityvidan praefectus prefeqti)] RmrTis
xalxis gansazRvruli nawili, romelic, gansakuTrebul garemoebaTa
gamo, jer ar aris Camoyalibebuli diocezad da masze samwyso zrunva mindobili aqvs samociqulo vikariuss an
samociqulo prefeqts, romelic umaRlesi pontifeqsis saxeliT ganagebs
mas (CIC, kan. 371).
samociqulo protonotariusi (Protonotario apostolico) [bizantiuri berZ.
protonotarios (berZ. prtos pirveli,
da laT. notarius notariusi)] am
tituls atarebs samociqulo kuriis
Svidi pirveli notariusi, romlebic
kuriis mier gamocemul yvela sabuTs
amowmeben. es notariusebi prelatebi arian da ganekuTvnebian kolegias,
romelsac dekanozi Tavmjdomareobs.
am notariusTa movaleobaa papis taxtze asvlasa da mis sikvdilTan da wmidaTa kanonizaciasTan dakavSirebuli
oqmebis Sedgena; garda amisa, isini eswrebian konklavis gaxsnasa da daxurvas, kongregaciaTa da krebaTa sesiebis
gaxsnasa da daxurvas.
samociqulo signatura
294
samociqulo werili (Lettera apostolica) teqnikuri gansazRvreba, gamoyenebuli samociqulo dadagenilebaSi
Sapienti consilio (1908 wlis 29 ivnisi).
aRniSnavs administraciul sakiTxebTan dakavSirebul romis pontifeqsis
aqts. samociqulo werili motu proprio warmoadgens kanons sadisciplino
sakiTxebTan dakavSirebiT.
samoweseo aRTqmani (Prefessione religiosa) sajaro aRTqmaTa meSveobiT
siRatakis, ubiwoebisa da morCilebis
saxarebiseul rCevaTa miReba. is iwvevs
statusis Secvlas, anu eklesiaSi
iuridiuli mdgomareobis Secvlas,
ramdenadac adamiani ukve samonazvno
wodebas iRebs, eklesiis msaxurebis meSveobiT RmerTs uZRvnis Tavs da eklesiis kanoniT (Sdr. CIC, kan. 654) gansazRvruli valdebulebisa da uflebebis
Sesabamisad samonazvno instituciis
wevri xdeba. droebiTi samoweseo
aRTqmani dawesebulia aranakleb sami
da araumetes cxra wlis vadisa, mas
mosdevs samudamo samoweseo aRTqmani
rogorc RmrTisadmi Tavis Sewirva da
samonazvno instituciaSi samudamod
gawevrianeba.
samoweseo dadgenilebani (Costituzioni
religiose) [laT. sityvidan constitutio,
romelic momdinareobs zmnidan constituere Seqmna, daarseba] Zireuli
kodeqsebi, romlebic calkeul samoweseo instituciaTa cxovrebas warmarTavs. Seicavs instituciis marTvasa
da mis wevrTa disciplinasTan, maTi
miRebisa da momzadebis wesebTan,
agreTve, TviT wmida valdebulebaTa saganTan dakavSirebul Zireul normebs
295
(CIC, kan, 587). garda amisa, warmoaCens
institutis qarizmas, sulierebasa da
mizans, bunebasa da xasiaTs, mis damaarsebelTa Canafiqris Sesabamisad, da
TviT instituciis jansaR tradiciebs.
samoweseo cxovreba (Vita religiosa)
misi damaxasiaTebeli niSania pirovnebis
mTliani miZRvna RmrTisadmi, sakuTari
Tavis misTvis Sewirvis mizniT, raTa
mTeli amqveyniuri arseboba RmrTisadmi siyvaruliT uwyvet Tayvaniscemad (n. kulti) iqces (CIC, kan. 607).
samoweseo cxovrebiT RmrTisadmi Tavis miZRvna samudamod an droebiT
sajaro aRTqmaTa dadebis gziT xdeba
da sakrebuloSi Zmuri Tanacxovrebis
meSveobiT xorcieldeba, eklesiisa da
qristes sajaro damowmebis surviliT,
rac samyarosagan gancalkevebaSi mdgomareobs, TiToeuli samoweseo instituciis wesdebisa da ganzraxvaTa Sesabamisad.
samreklo (Campanile) damoukideblad
mdgomi an eklesiasTan gaerTianebuli
koSkis formis nageboba, romelzec moTavsebulia zarebi da saidanac ismis
rekva (aqedan momdinareobs misi saxeli). samreklos simaRle JReradobis
ukeT gavrcelebas uwyobs xels. samreklo VIII-IX saukuneebSi damkvidrda,
zarebis sazogado xmarebasTan erTad.
italiaSi erT-erTi uZvelesi samrekloa milanis wmida satiris eklesiis samreklo (IX s.), yvelaze damaxasiaTebelicilindruli formis
samrekloebi ravenasa (klases wmida
apolinariusisa da axali wmida apolinariusis taZrebi) da pizaSi (wriuli gegmis mqone gadaxrili samreklo
samuelis wignebi
samRvdeloeba
296
beli yvela piri. mxolod am pirTa
kompetenciaa saeklesio mmarTvelobisa da xeldasxmis ganxorcieleba-aRsruleba. samRvdeloT umaRlesi pontifeqsisa da sakuTari zemdgomisadmi
gansakuTrebuli pativiscemisa da morCilebis gamoxatva evalebaT; valdebulni arian, yoveldRiurad aRavlinon
JamTa liturgia, xolo laTinur eklesiaSi daicvan celibati (es ar exeba
mxolod daqorwinebul diakvnebs),
romelic warmoadgens RmrTis gansakuTrebul niWs, risi meSveobiTac
mRvdelmsaxurebs ufro advilad SeuZliaT eziaron qristes ganuyofeli
guliT da iZenen unars, ufro Tavisuflad miuZRvnan sakuTari Tavi RmrTisa da adamianTa msaxurebas (CIC, kan.
277). samRvdeloebis warmomadgenlebs
ar SeuZliaT nebayoflobiTi samxedro
samsaxuris gavla, maT aqvT ufleba,
TavianTi msaxurebis mizezebiT, ar
gamovidnen im faqtebisa da movlenebis
mowmeebad, romelTa Sesaxebac cnobebi aqvT, garda amisa, ar SeuZliaT
garkveul TanamdebobaTa dakaveba an
garkveuli saqmianobis warmarTva (mag.
ar aqvT ufleba, iyvnen advokatebi, notariusebi, merebi).
samRvdeloni, mowese n. mowese samRvdeloni.
samRvdeloni, saero n. saero samRvdeloni.
samRvdelo piri (Chierico) [gvianlaT.
clericus, romelic momdinareobs sityvidan clerus] piri, romelmac miiRo
mRvdlobis saidumlo erT-erTi sami
xarisxidan, gaxda mRvdelmsaxuri da
calkeul eklesiaSi, pirad prelatur-
297
aSi, samoweseo saZmoSi an samociqulo
cxovrebis sasuliero sazogadoebaSi
ganwesda (CIC, kan. 266). n. samRvdeloeba.
samRvdelo sabWo (Consiglio presbiterale) mRvdelmsaxurTa jgufi, romelic warmoadgens samRvdeloebas da
exmareba episkoposs diocezis marTvaSi. wevrTa daaxloebiT naxevars Tavad mRvdelmsaxurebi irCeven, zogi
wevri, maTdami mindobili saqmis interesebidan gamomdinare, sargeblobs
sabWos wevrobis uflebiT, danarCenebi
ki SeiZleba episkoposma daasaxelos.
mRvdelmsaxurTa sabWos episkoposi
iwvevs da Tavmjdomareobs, mas mxolod
saTaTbiro xma aqvs, xolo saqmianobas
wyvets episkoposis adgilis vakanturad gamocxadebasTan erTad (CIC, kan.
495-502).
samSvinveli (Anima) samSvinvelis cneba [psych, thyms, pnema, anima,
spiritus] adamianuri azrovnebis erTerTi mTavari da yvelaze ganusazRvreli cnebaa. es imiTaa ganpirobebuli,
rom samSvinvelis cnebaSi adamianis
sruliad gansxvavebuli Tvisebebia
moqceuli: grZnobadi survili, aRqma, mgrZnobeloba, azrovneba, Semecneba. am mizeziT samSvinvelis calke
mdgom erTeulad warmodgenis yoveli
mcdeloba warumatebelia. pirvandeli
mniSvnelobiT, samSvinveli aRniSnavs
macocxlebel niavs, qrolas, sxeulis
nawilTa ganmsWvalav sasicocxlo energias, sicocxlis, SegrZnebisa da
azrovnebis sawyiss. sulis qrolvis
msgavsad moqmedi es sawyisi Sinagani
da gare samyaros mimarTulebiT moq-
samSvinveli
samSvinvelis ganteveba
298
donis krebis aqtebSi (451). SemdgomSi
is ganivrco da samebiseuli TvalsazrisiT ganimarta. misi kvali SeimCneva
didi xuTSabaTis sadidebelTa Soris.
samwyso (Pastorale) [laT. pastoralis
(sityvidan pastor mwyemsi)] termins sxvadasxva mniSvneloba aqvs, rogorc arsebiTi, ise zedsarTavi saxelis
funqciiT da aRniSnavs: a) xeljoxs
(kverTxs) moRunuli zeda nawiliT,
romelic saepiskoposo iurisdiqcias
ganasaxierebs da romelic episkoposs
liturgiuli msaxurebis dros upyria
(n. regalia); b) Teologiur disciplinas, romelic sxvadasxva viTarebaSi (axalgazraTaTvis samwyso saqmianoba; sneulTaTvis samwyso saqmianoba
da sxv.), qristes uwyebis qmediTobis
gazrdisaken mimarTul eklesiis saqmianobas Seiswavlis; ewodeba agreTve
praqtikuli Teologia; g) episkoposTa da mRvdelmsaxurTa saqmianobaTa
erTobliobas sulebze zrunvis TvalsazrisiT; d) samRvdeloTa da morwmuneTa mimarT diocezis episkoposis werils religiur, eTikur Tu socialur
sakiTxebze ewodeba samwyso werili, e)
gansazRvrul dros episkoposis mier
TiToeuli misi samrevlos savaldebulo monaxulebas ewodeba samwyso
viziti (CIC, kan. 396).
samwyso gegma (Piano pastorale) episkoposisa da sadiocezo samwyso sabWos mier SemuSavebuli yovelwliuri
an mravalwliani gegma (CIC, kan. 511),
romelic Seicavs sarwmunoebis gzaze
adgilobrivi eklesiisaTvis aucilebel samwyso miTiTebebs. aseTi gegma
aucilebelia, radganac eklesiis xsnis
299
misia konkretul istoriul viTarebaSi unda warimarTos. samrevlo samwyso
saqmianoba sadiocezo samwyso gegmis
mixedviT xorcieldeba.
samwyso monaxulebani (Visite pastorali) episkoposTa an maT warmomadgenelTa mier calkeul sakrebuloTa
monaxuleba. wesi arsebobs IV saukunidan aRmosavlur eklesiebSi da VI saukunidanromis kaTolike eklesiaSi.
amgvari vizitebis mizans warmoadgenda samwyso saqmianobisa da saeklesio
qonebis kontroli da, umTavresad,
SesaZlo darRvevaTa aRmofxvra. tridentis krebam daavaldebula yvela
episkoposi, moenaxulebinaT sakrebuloebisul mcireor weliwadSi
erTxel, moZRvrebis marTlmorwmuneobisa da zneobrivi mdgomareobis
Sesamowmeblad. amgvarad, tridentis
krebis Semdgomi samwyso monaxulebani
saeklesio cxovrebis reformirebis
mniSvnelovan saSualebad iqca. amJamad episkoposi valdebulia, yovelwliurad moinaxulos diocezi, ise,
rom misi mTliani monaxulebasul
cotaxuT weliwadSi erTxel mainc
SeZlos (CIC, kan. 396-398).
samwyso sabWo (Consiglio pastorale)
a) sadiocezo samwyso sabWo Sedgeba
morwmuneTagan (samRvdeloni, samonazvno instituciaTa wevrebi da saeroni), romlebic gamoirCevian ueWveli
rwmeniT, keTili zne-CvevebiTa da
keTilgonierebiT (CIC, kan. 512, naw.
3). misi mizania diocezis samwyso saqmianobasTan dakavSirebul samoqmedo
daskvnaTa Seswavla, Sefaseba da SeTavazeba. sabWos aqvs mxolod saTaTbiro
sanaTlavi embazi
300
sanawile
dasvelebisgziT aRasrulebdnen, embazi baptisteriumis centrSi mowyobil sxvadasxva formis avzs warmoadgenda. marmariloTi mopirkeTebul
amgvar avzSi ori-sami safexuris meSveobiT SeiZleboda Casvla. XI saukunidan gavrcelda naTloba wylis
gadasxmis meSveobiT da sanaTlavi embazi mrgvali an mravalkuTxa formis
qandakebis nimuSad iqca. XIV saukunidan baptisteriumi aRar warmoadgens calke mdgom Senobas; am droidan
ukve momcro zomis sanaTlavi embazs
aTavseben am miznisaTvis gankuTvnil
kapelaSi, rogorc wesi, eklesiaSi Sesasvlelis siaxloves.
sanawile (Reliquiario) [laT. reliquiarium] sxvadasxva formisa da zomis,
xSirad Zvirfasi morTulobiT Semkuli bude, romelSic mowamis an wmidanis relikviebia daculi.
sanaxevrod arianeloba (Semiarianesimo) [semi naxevrad+arianesimo
arianeloba] arianelobis zomieri
forma, romelic uwmidesi samebis
pirovnebebs
Soris
urTierTobaTa
gasasazRvrad mimarTavda termins homoisios (arsiT msgavsni), nacvlad
nikeis krebis mier aRiarebuli terminisa homosios.
sanaxevrod pelagieloba (Semipelagianesimo) [sityvebidan semi+pelagianesimo] Tanxmobis formulidan
(1577) aRebuli gviani cneba, romelic
aRniSnavs ara imdenad V saukuneSi wamoWril pelagielobis sakiTxs,
ramdenadac avgustineseuli madlisa
da winaswarganzraxulobis Sesaxeb
moZRvrebasTan dakavSirebul davas,
301
pirveli sam Teologiur saTnoebaTagani (danarCeni oria imedi da siyvaruli). is ayalibebs habituss, anu gaaCnia
unari, mTlianad gardaqmnas adamiani.
Zvel aRTqmaSi rwmuna warmodgenilia,
rogorc RmrTis sityvisadmi mindoba
(noe, abraami, mose da a.S.), anu imediT
gamsWvaluli
mimxroba
winaswarmetyvelTa qadagebisadmi. axali aRTqmis
mixedviT ki rwmena niSnavs imis aRiarebas, rom ieso qriste aris RmrTis
Ze, vinc yvela adamianis saxsnelad
sikvdili miiRo da mkvdreTiT aRdga.
protestantuli reforma gadaWarbebiT usvams xazs rwmenis mxsnel Zalas.
amis sapirispirod, tridentis krebam cxadad aRniSna, rom gamarTlebas
saqmeTa meSveobiT cxovelqmnili rwmena iZleva: rwmena mkvdaria saqmeTa
gareSe (iak. 2:26). morwmune mxolod
sarwmunoebis SenarCunebaze ki ar unda
zrunavdes, aramed mis aRsarebasa da
gavrcelebazec.
sarwmunoeba da wesrigi (Faith and
Order) XIX saukuneSi aRmocenebuli
ekumenuri moZraoba (n. ekumenizmi),
romlis pirveli msoflio konferencia 1927 wels lozanaSi gaimarTa 108
qristianuli eklesiis warmomadgenelTa monawileobiT. moZraobis samoqmedo
amocanad dasaxul iqna gansxvavebul
qristianul sakrebuloTa gaerTianeba saerTo samoZRvro da iuridiul
safuZvelze. sicocxlisa da saqmianobis (Life and Work) msoflio qristianuli moZraobis sabWosTan TanamSromlobis Sedegad aRmocenda eklesiaTa msoflio sabWo (World Counsil
of Churches). amJamad sarwmunoeba da
wesrigi eklesiaTa msoflio sabWos
samuSao komisiaTa Soris erT-erTi damoukidebeli komisiaa da dResac awyobs sakuTar msoflio konferenciebs.
sarwmunoebis aRsareba (Professione di
fede) [laT. professio (sityvidan profiteri gamocxadeba)] sarwmunoebis aRsareba, romelsac, agreTve, mrwamsi an
sarwmunoebis simbolo ewodeba, qristianuli sarwmunoebis mokle Sejamebaa. sarwmunoebis pirveli aRsareba
naTlobis dros warmoiTqmis, romelic
mamis, Zisa da suli wmidis saxeliT
aRsruldeba. eklesiis cxovrebaSi gansakuTrebulad mniSvnelovan sarwmunoebis aRsarebaTa Sorisaa mociqulTa
simbolo da nikea-konstantinopolis
simbolo (Sdr. CCC, 185-197).
sarwmunoebis gavrcelebis kongregacia (Propaganda Fide) sarwmunoebis gavrcelebis kongregacia (Congregatio De Propaganda Fide) papma
klementeVIII-m 1599 wels daaarsa, Tumca ramdenime wlis Semdeg man arseboba
Sewyvita. grigol XV-m kongregacia
aRadgina da mas Semdeg is arsebobas
ganagrZobs. kongregaciis mizans warmoadgenda sarwmunoebis propaganda
mTel samyaroSi. dResdReobiT kongregaciis daqvemdebarebaSia samxreTaRmosavleT evropisa da amerikis orive
kontinentis calkeuli regionebi,
TiTqmis mTeli afrika, Soreuli aRmosavleTi, axali zelandia da okeania
avstraliis gamoklebiT da filipinebis
TiTqmis yvela kunZuli. kongregaciis
kompetencia moicavs misadmi daqvemdebarebul teritoriebze misioneruli
olqebis daarsebas da maT dayofas,
misiaTa marTvis xelmZRvanelobas, amave
sarwmunoebis gansazRvreba
302
sayovelTao inkviziciis wmida kongregacia, eklesiis eresisagan dacvis
mizniT. papma siqste V-m dadgenilebiT
Immensa aeterni Dei (1588 wlis 22
ianvari) mTlianad ucvala saxe romis
kurias da kongregaciis struqtura
da funqciebi gansazRvra. wmida pius
X-is mier dadgenilebiT Sapienti consilio (1908 wlis 29 ivnisi) Catarebuli
reorganizaciis Semdeg Seicvala kongregaciis saxeli da mas wmida dawesebulebis wmida kongregacia ewoda
(saxelwodeba wmida dawesebuleba
gasul saukuneebSic gamoiyeneboda).
dasasrul, pavle VI-m, dekretiT Integrae servandae (1965 wlis 7 dekemberi)
daamkvidra kongregaciis amJamindeli
saxelwodeba da ganaaxla misi samoqmedo meTodebi, rogorc es TviT dekretSia naTqvami: rwmenis dacva axla ukeT
SeiZleba moZRvrebis propagandis meSveobiT. xsenebuli dekretis 3-8 punqtebSi gansazRvrulia kongregaciis
kompetencia: rwmenisa da zneobis moZRvrebasTan an rwmenasTan dakavSirebuli yvela sakiTxi; axal moZRvrebaTa
ganxilva da maTTan dakavSirebul kvlevaTa da kongresTa mxardaWera; im moZRvrebaTa dagmoba, romlebic rwmenis
principebs ewinaaRmdegeba; wignebis
Seswavla da SesaZlo dagmoba; Privilegium fidei; rwmenis winaaRmdeg Cadenil
danaSaulTa gansja. saWiroebis SemTxvevaSi, calkeul sakiTxebSi kongregacia tribunalis rolsac asrulebs
(punqti 11). samuSaoebsa da kvlevebSi
kongregacias exmareba mrCevelTa jgufi, romlis wevrebic mTeli kaTolikuri samyaros warmomadgenelTa Soris
irCeva. mrCevelTa Sekrebebi regularulad, kviraSi erTxel imarTeba
303
(Cveulebriv, orSabaT dRes). maT winaSe wardgenili dokumentebisa da kvlevebis Seswavlis Semdeg mrCevlebi sakuTar Sefasebas gamoxataven, romelsac
mxolod saTaTbiro xmis mniSvneloba
aqvs. momzadebuli sakiTxebi Tan darTuli Catarebuli kvlevebis Sedegebisa da mrCevelTa Sefasebis TanxlebiT
Semdeg kardinalTa rigiT kongregaciaze ganixileba, romlis sxdomebic
yovelkvireulad, Cveulebisamebr, oTxSabaTobiT imarTeba. kardinalebi gadamwyvet dadgenilebas iReben. maT mier
miRebuli gadawyvetilebebi umaRlesma
pontifeqsma unda daamtkicos.
sarwmunoebis saunje (Deposito della
fede) [laT. depositum, berZ. parathke
is, rac gadmoica] gamoTqma aRniSnavs
qristianuli sarwmunoebis mTlian Sinaarss, romelic mocemulia saRmrTo
werilSi da romelic qristem mociqulebs mindo (n. gadmocema), maTi meSveobiT ki is miiRo eklesiam Sesanaxad
da gadasacemad. gamoTqma umTavresad
gvxvdeba wmida pavlesTan (1 tim. 6:20; 2
tim. 1:12-14) da tertulianesTan.
sarwmunoebis simbolo (Simbolo di
fede) sarwmunoebis ZiriTad WeSmaritebaTa nakrebi, romelic, amgvarad, katexizmos pirveli da safuZvelmdebi
wyaroa. samociqulo eklesiam dasabamidanve gamoxata da gaavrcela Tavisi
sarwmunoeba mokle formulebisa da
yvelasaTvis sayuradRebo normebis meSveobiT, gaaerTiana Tavisi sarwmunoebis
arsebiTi nawili organuli, mwyobrad
nagebi kompendiumebis saxiT. amgvar
sinTezebs ewodeba sarwmunoebis aRsareba (radgan qristianTa mier aR-
sasaflao
304
sasuliero ganmgebeli
sasuliero ganmgebelni.
sasuliero wodebidan ganyeneba n. laicizacia.
saswauli (Miracolo) [laT. miraculum gasaocari sagani, momdinareobs
zmnidan mirari gaoceba, gancvifrebiT cqera] movlena an grZnobadi
faqti, romliTac mJRavndeba RmrTis
Zalaufleba da romelic rogorc
adamianuri gamocdilebis, ise bunebis
kanonTa miRmuria. Zvel aRTqmaSi iahvesa da misi xalxis aRTqmas RmrTis
ganmaTavisuflebeli Zlevamosilebis
damadasturebeli mravali saswauli
axlavs Tan. axal aRTqmaSi saswauli
is niSania, romelic morwmunes iesos
siRrmiseul wvdomaSi exmareba: wadiT
moaxseneT ioanes, rasac ismenT da xedavT: brmebi xedaven da xeibrebi dadian, keTrovnebi iwmidebian da yruebs
esmiT, mkvdrebi dgebian... (maT. 11:5).
sasjeli (Pena) [laT. poena] legitimuri xelisuflis mier sulieri
Tu miwieri sikeTis miRebis aRkveTa
damnaSavis gamosworebisa da Cadenili
danaSaulis gamo dasjis mizniT. gamajansaRebeli sasjeli (cenzuraCIC,
kann. 1331-1335), umTavresad, mimarTulia damnaSavis gamosworebisaken (n.
gankveTa, n. interdiqti da n. Sewyveta);
gamosasyidi sasjeli (CIC, kan. 13361338) umTavresad danaSaulis dasjas
isaxavs miznad (kanoniT gansazRvruli
droebiTi Tu samaradiso sxva aRkveTa).
satana (Satana) [ebr. satan, Semdeg
berZ. satn da laT. satan mteri,
bralmdebeli] macdunebeli, gaigivebulia odiTganve adamianis mter eSmak-
305
Tan (dab. 3:1-6; sibrZn. 2:24), ewodeba,
agreTve, boroti (Sdr. maT. 5:37), mteri
(maT. 13:39), cru (ioan. 8:44), macdunebeli (gamocx. 12:9), mudam mebrZoli
qristesTan (luk. 10:18; ioan. 12:31) da
qristes morwmuneebTan (2kor. 11:14,
Smd.; gal. 4:7; 1petr. 5:8, Smd.; gamocx.
12:17; Sdr. CCC, 2851).
satanizmi (Satanismo) [sityvidan satana] satanis an sxva, religiis moZule eSmakeisul ZalTa kulti. xSirad
povebs gamoxatulebas egreT wodebuli Savi wirvis an sxva RmrTismgmobi
ritualebis
meSveobiT.
satanizmi,
amasTanave, iyo romantizmisa da dekadentur mimdinareobaTa calkeul
warmomadgenelTa mxatvruli xerxi,
dafuZnebuli amboxze zneobisa da religiis winaaRmdeg, romlebsac SemoqmedebiTi Zalisa da borotebis macduri xiblis gamovlinebis muxruWad
miiCnevdnen.
satrapezo (Cenacolo) [laT. cenaculum sasadilo oTaxi] adgili, sadac
iesom mociqulebTan erTad aRniSna paseqi (n. saidumlo seroba) da sadac
daamkvidra evqaristia. aqve suli wmidis gardamosvlis dRes mariamsa da
mociqulebze suli wmida gadmovida.
tradiciis Tanaxmad, es adgili ierusalemSi, sionis mTaze mdebareobs. konstantines dros am adgilas aigo ierusalemis pirveli eklesia, romelic V
saukuneSi bazilikad gadakeTda, Semdeg
ki ganadgurda. dRes satrapezo Sedis
guTuri stilis rekonstruirebul
nagebobaSi, romelic 1335 wels robert anJuelma aago da romelsac 1552
wlamde franciskelebi ganagebdnen. 1552
safuZvlis sakrebulo
saqvelmoqmedo fondi
sakuTari cxovrebis ukeT warmarTvis mizniT. aseTi sakrebuloebi sxvadasxva motivaciiT Semdeg evropaSic
gavrcelda. safuZvlis sakrebuloTa
Tavdapirveli ganzraxva iyo saxarebis
ganuyofeli siwmidisadmi erTguleba,
zogjer qristianuli cxovrebis sxva
instituciur formebTan,magaliTad,
samrevloebTan,dapirispirebiTa da
TiTqmis paeqrobiT saxarebis WeSmarit
RirebulebaTa aRdgenisken swrafvaSi. SemdgomSi, SewinaaRmdegebisaken
midrekilebis metismetad ganviTarebis
mizeziT safuZvlis sakrebuloebi damoukideblebad gadaiqcnen da zog SemTxvevaSi dakarges TavianTi mowodebisa
da eklesiaSi Tanayofnis sawyisi arsi.
safuZvlis sakrebuloebs axasiaTebs
TiTqmis kultad qceuli siyvaruli
RmrTis sityvisadmi, romelsac iTviseben, romlis meSveobiTac amowmeben
sakuTar cxovrebas, pirovnulsa Tu
sazogado qcevas, romlis meSveobiTac
acocxleben TavianTi rwmenis masazrdoebel saidumloT. sakrebuloTa
erToblivi cxovrebis suliskveTeba,
zogadad da yvelaze xSirad nimuSis
safuZvelze, gamoixateba erToblivad
miRebul gadawyvetilebebSi, erTobliv
saidumloebriv aqtebsa da katexizmoSi, Zalian wrfel Tanamonawileobis
gancdaSi. sakrebulos wevrTa mowodebaa, qristianuli avTentikurobis miyola, rasac yvela erTad da TiToeuli cal-calke iziarebs. rogorc wesi,
safuZvlis sakrebuloebs xelmZRvanelobs qarizmatikosi, anu pirovnuli Tvisebebisa da sulieri ganwyobis
safuZvelze sando da saimedo pirad
miCneuli adamiani. sakrebuloebi mravalferovan saqmianobas ewevian, ar mis-
306
deven rame saerTo models. adgilobrivad maTi aRmocenebis miznidan da
xelmZRvanelTa suliskveTebidan gamomdinare, sakrebuloebi sufTa saeklesio miznebs isaxavs da axorcielebs:
esaa eklesiad Camoyalibeba, eklesiad
yofna, am sityvis Tavdapirveli mniSvnelobiT. cxadia, qristes pirovneba,
saqmianoba da gzavnili umTavres adgils iWers maT samoqmedo gegmaSi. didi
mniSvneloba eniWeba, agreTve, saxarebis
gaazrebiT, ganmartebiT kiTxvas.
saqvelmoqmedo fondi (Fondazione
pia) qoneba, romelic kanoniT gankuTvnilia samadlo miznebisTvis,
anu saqvelmoqmedo, samociqulo da,
rogorc sulieri, ise saero gulmowyalebis saqmeTaTvis (CIC, kan. 114).
amgvari qonebis dadgenilebiT aqts
warmoadgens misi damaarseblis survili, romlis Sesruleba da dacvac
aucilebelia.
saqmeebi (Atti) cnobilia: a) mociqulTa saqmeebi: berZnul enaze dawerili
axali aRTqmis wigni; Sedgeba 28 Tavisagan; masSi gadmocemulia pirvelqristianobis yvelaze RirsSesaniSnavi movlenebi erTdroulad istoriulsa da
Teologiur WrilSi. amgvarad, xazgasmulia warmarTTaTvis saxarebiseuli
uwyebis gacnobis dasawyisi, rac, amave
dros, ukavSirdeba israeli xalxis
mier ukve gancdil xsnis istorias.
am wignis avtori, savaraudod, lukaa, radganac saqmeebi mis saxarebasTan
aSkara erTianobas inarCunebs. wignis
pirvel nawilSi moTxrobilia iesos
cad amaRleba, ierusalemis qristianuli sakrebulos cxovreba, suli wmidis
307
gardamosvla, petres qadageba, stefanesa da filipes ambebi, savles moqceva,
romaeli centurionis korneliusis
moqceva da qristianobis damkvidreba
antioqiaSi, sadac iesos mimdevarT
pirvelad ewodaT qristianebi. wignis meore nawili eTmoba pavles sam samociqulo mogzaurobas, ierusalemis
krebis, pavles dapatimrebis, kesariaSi
misi tyveobisa da, dasasrul, romSi
misi Casvlis ambebs. b) mowameTa saqmeebi: es nawerebi eZRvneba erTi an ramdenime qristianis mowameobis aRweras
maTi devnis periodSi. amgvar TxzulebaTagan uZvelesni II saukunis meore
naxevars ganekuTvneba da saqmeebad da
wamebebad iyofa. saqmeebi warmarTTa
sasamarTlos mier gansasjeli qristianis dakiTxvaTa aRweraa Tan darTuli
mcire cnobiT misi sikvdilis Sesaxeb
(iustines saqmeebi, kviprianes saqmeebi
da sxva). wamebebi mowameTa tanjvisa da
maTi sicocxlis ukanaskneli movlenebis aRwerilobaa (polikarpes wameba
da sxva). mowameTa saqmeebis pirveli
Semkrebi, romlebic SemdgomSi daikarga, iyo evsebi kesarieli.
saRmrTo (Sacro) [laT. sacer] aRniSnavs saero gamoyenebas CamoSorebul
da RmrTaebriobasTan dakavSirebul
yovel realobas (pirovnebebi, sagnebi,
adgilebi da sxv.).
saRmrTo kongregaciebi (Sacre Congregazioni) n. kongregaciebi; romis
kuria.
saRmrTo mecnierebani (Scienze sacre)
mecnierebani, romelTa sagania RmerTi
da yovelive, dakavSirebuli adamianis
RmerTTan urTierTobasTan. amgvari
saRmrTo myudroeba
saRmrTo ojaxi
308
garkveul periodebSi (adventi, didmarxva, aRdgoma, suli wmidis gardamosvla). wesis damrRvevs gankveTa emuqreboda. Tu saRmrTo mSvidoba garkveuli
kategoriebis adamianTa winaaRmdeg Zaladobis gamouyeneblobis valdebuleba
iyo, saRmrTo myudroeba (treugakelturidan treue erTguleba) emyareboda nebayoflobiT dadebul fics xmlis
matarebelTa mxridan. es wesi burgundiasa da akvitaniaSi damkvidrda.
kanonikuri samarTlis kodeqsis Tanaxmad (kan. 1405, naw. 3), saRmrTo tribunali pirvel instanciaSic asamarTlebs
episkoposebs (garda 1419-e kanonis 2-e
nawilSi miTiTebuli SemTxvevebisa),
abatebsa da papiseuli kanoniT samoweseo institutebis winamZRvrebs. amas
garda, is pirvel instanciaSi ganixilavs romis pontifeqsis mier gamoTxovil da Semdeg misadmi mindobil saqmeebs (CIC, kan. 1444, par. 2).
309
aqvT miRebuli. amgvarad, ganmtkicdeba
eklesiaSi saRmrTo Zalauflebis erTianoba da, amave dros, misi organuli
ganawileba.
saRmrTo warmodgena (Rappresentazione sacra) [laT. repraesentatio, nawarmoebia zmnidan repraesentatio warmodgena] XII saukunidan gavrcelebuli religiur Temaze agebuli dramatuli dadgma, xSirad sruldeboda
musikaluri TanxlebiT.
saRmrTo werili (Sacra Scrittura/
Sacre Scritture) religiaTa istoriaSi
saRmrTo werili ewodeba sxvadasxva
zomis teqstebs, romlebic arcTu iSviaTad imJamier saWiroebaTa dasakmayofilebad Seiqmna, emyareba gamocxadebas
da religiur sakrebuloebs, romlebic
gadascemen maT momdevno Taobebs, awvdian sakrebuloTa mier TviTSecnobis,
TviTmowyobisa da maT wevrTa marTebuli qcevisaTvis saWiro wesTa erTobliobas. Sinaarsis TvalsazrisiT,
saRmrTo werilis mravali nairsaxeoba arsebobs. qristianobis saRmrTo
werili (biblia) moicavs Zveli da
axali aRTqmis kanons, romelSic gamocxadebisa da sarwmunoebis istoria
gadmocemulia israelisa da adreqristianuli literaturis nawerebSi. es
nawerebi saeklesio gadawyvetilebiT,
aRiarebul iqna RmrTivSTagonebulad
(n. STagoneba) da sarwmunoebis kanonier wyarod.
saRmrTo werilis mniSvnelobani (Sensi
della Scrittura) saRmrTo werilis arsi
erTaderTia, magram sxvadasxva damatebiT aspeqts moicavs. am TvalsazrisiT,
SeiZleba ganvasxvavoT pirdapiri da
saRmrTo xelovneba
rac unda viwamoT, zneobrivi mniSvnelobaTu ra unda vakeToT, mistikuri mniSvneloba kiTu ras unda
veswrafoT) (Sdr. CCC, 115-118).
saRmrTo xelovneba (Arte sacra) [laT.
ars sacra] nebismieri mxatvruli namuSevari, romlis daniSnulebaa wmida
SenobaTa Tu saganTa Seqmna an gamSveniereba da romlis mizania maTi Semosva RmrTis mimarT msaxurebis Sesaferi
brwyinvalebiT. eklesiaTa agebisas da
aRgenisas... daculi unda iqnes liturgiisa da saRmrTo xelovnebis principebi da normebi (CIC, kan. 1216).
saydari
(Sede (ambito liturgico))
[laT. sedes savarZeli, adgili]
aRniSnavs adgils, gankuTvnils wirvis aRmsrulebeli RmrTismsaxurisa da
sxva sasuliero pirTaTvis RmrTismsaxurebis dros.
saydarni (Troni) n. angelosi.
sayveduri (Improperi) [laT. improperium sayveduri] wmida paraskevs,
jvarcmis Tayvaniscemis dros warmoTqmuli Tu namReri strofebi, romlebic gamoxatavs jvarcmulis sayvedurs Tavisi xalxis mimarT orgulobisa da umadurobis gamo.
sayovelTao/sayovelTaooba (Universale/ Universalismo) n. kaTolikoba.
sayovelTao bibliuri aliansi (Alleanza Biblica Universale/ABU) 1946
wels daarsebuli es organizacia daaxloebiT 100 erovnul bibliur sazogadoebas aerTianebs, romelTagan zogierTi XIX saukunidan saqmianobs. am
organizaciis mizania bibliis mTel
310
msoflioSi gavrceleba. evangelur
garemoSi aRmocenebuli es organizacia
sxvadasxva qristianul konfesiebTan
TanamSroblobs bibliis gavrcelebis
saerTo misiis aRsasruleblad. aRsaniSnavia: SeTanxmeba alianssa da qristianTa erTianobis samdivnos Soris
bibliis interkonfesiuri wakiTxvis
warmmarTveli principebis Taobaze,
dadebuli 1968 wels da gadaxeduli
1987 wels; alianssa da kaTolikur
bibliur federacias Soris msoflio
doneze samoqmedod 1991 wels xelmowerili TanamSromlobis xelSekruleba
centralur da aRmosavleT evropaSi
bibliis gavrcelebis Sesaxeb; alianssa
da ruseTis marTlmadidebel eklesias
Soris 1991 wlis oqtomberSi xelmowerili TanamSromlobis xelSekruleba
bibliuri saqmianobis Sesaxeb. aliansis
wevria italiis bibliuri sazogadoebac (SBI).
saSineli samsjavro n. RmrTis samsjavro.
saSualo saaTi (Ora media) JamTa
liturgiaSi pirad locvaSi cvlis
tradiciul mesame, meeqvse da mecxre
Jamns.
sacecxluri (Turibolo) [laT. thuribulus (sityvidan thus, thuris gundruki)] gadasatani, jaWvebze Camobmuli
mcire zomis Rumeli, romelSic aTavseben danTebul gundruks liturgiuli msaxurebisas.
saZmoebi (Confraternite) [laT. sityvidan confraternitas (cum+fraternitas)
Tana+Zmoba] saeklesio asociaciebi,
romelTa mizanic locva da daxmarebis
311
gawevaa. pirveli saZmoebi VI-VII saukuneebSi, anglosaqsur monazvnobaSi
aRmocenda. saZmoebs, maTi mniSvnelobis
Sesabamisad, hqondaT sakuTari sakurTxeveli, kapela an eklesia religiur
wesTa aRasruleblad da sulieri mamis
xelmZRvanelobiT TavSeyrisTvis gankuTvnili adgili. religiur wesTa aRsrulebisa da qristianul saTnoebaTa
ganmtkicebis garda, saZmoebi Tavdapirvelad miznad isaxavdnen sarwmunoebis
dacvasa da saqvelmoqmedo saqmianobas.
es iyo, magaliTad, sneul TanamoZmeTa
daxmareba, gardacvlilTa dakrZalva,
RaribTa da gaWirvebulTa, maT Soris
ucxoelTa, daxmareba da gasaTxovar
qaliSvilTa mziTviT uzrunvelyofa.
saZmoebi xSirad agrovebdnen Sewirulobas rame gansakuTrebuli saWiroebis SemTxvevaSi, tusaRTa sasargeblod
an sikvdilmisjilTa dasaxmareblad.
Sua saukuneebSi saZmoebs xSirad profesiuli gaerTianebis forma hqonda.
droTa ganmavlobaSi saZmoTa ricxvi
metad gaizarda, xolo mizanTa da
mimarTulebaTa areali ki gafarTovda.
isini gansxvavdeba saero mesame ordenTagan, romlebic mWidrodaa dakavSirebuli im religiur ordenTan, romlis
saxelsac atarebs. garda qristianobisa, saZmoebi arsebobs sxva religiebSic.
saZmo trapezi n. aRapi.
saxareba (Vangelo) [berZ. euvanghlion keTili ambavi, sasixarulo uwyeba] Zveli aRTqmis bibliur enaze
saxareba umTavresad niSnavs gamarjvebis cnobas da winaswarmetyvelni
mas mesianur daprebebaTa aRsrulebis
aRsaniSnavad iyeneben. ieso am termins
saxelmwifo samdivno
sakuTar TavSi
RmrTis sasufevlis
(mark. 1:14-15) winaswarmetyvelebaTa
axdenis aRsaniSnavd mimarTavs. mogvianebiT saxareba teqnikur terminad
iqca maTes, markozis, lukasa da ioanes
nawerTa aRsaniSnavad, romlebic zedmiwevniT zustad gadmogvcemen iesos
cxovrebasa da swavlebas. oTxi avtoris (n. maxarebeli) nawerebi I saukunis
meore naxevarSi daiwera. maT SearCies
calkeuli ambebi zepirad Tu werilobiT gadmocemuli mravali ambidan,
danarCenebis Sesaxeb cnobebi mokled
mogvawodes an ganmartes eklesiebTan
dakavSirebul viTarebasTan dakavSirebiT da saboloo jamSi imgvarad SeinarCunes qadagebis xasiaTi, rom iesos
Sesaxeb mudam WeSmarit da gulwrfel
ambebs gvamcnoben (DV, 19). es oTxi
saxarebasaRmrTo werilis kanonikur wignTa Soris CarTuli es oTxi
STagonebuli naweri,bibliis gulia da gansakuTrebul adgils ikavebs
eklesiaSi. amis dasturia Tayvaniscema,
romliTac amkobs maT liturgia da
is mimzidveloba, romelic aqvs am
nawerebs yovelTvis TavianTi siwmidis
gamo (Sdr. CCC, 124-127). n. apokrifebi; biblia; sinoptikuri saxarebani.
saxarebiseuli rCevebi n. aRTqma.
saxeldebuli mama (Putativo, padre)
[laT. putativus miCneuli, zmnidan
putare rwmena] tradiciulad ase
moixsenieben wmida iosebs, romelic
iesos saxeldebul mamadaa cnobili.
saxelmwifo samdivno (Segreteria di
Stato) romis kuriis ganyofileba (samociqulo dadgenileba Pastor bonus
1988 wlis 28 ivnisi, par. 39-47), ro-
saxsovari
312
hyavs romis kuriasa da wmida saydars
daqvemdebarebul sxva dawesebulebebSi
daniSvnebTan dakavSirebuli aqtebi,
romlebic romis papis mier unda iyos
Sedgenili an mowonebuli. am seqciaSia
daculi tyviis beWedi da mebaduris
beWedi (n. beWedi), mzaddeba gamosacemad Acta Apostolicae Sedis, is avrcelebs, beWdviTi organos meSveobiT,
papis aqtebs da eklesiis saqmianobis
Sesaxeb cnobebs. meore seqciasTan SeTanxmebiT is axorcielebs mevalyureobas oservatore romanoze, vatikanis
radiosa da vatikanis satelevizio
centrze. statistikis uwyebis meSveobiT agrovebs da aqveynebs monacemebs
sayovelTao eklesiis cxovrebis Sesaxeb,
zrunavs papis weliwdeulis gamocemaze. samdivnos meore seqciis amocanaa
saero xelisuflebebTan urTierToba.
am seqciis kompetenciaSi Sedis: a) saxelmwifoebTan da saerTaSoriso samarTlis sxva subieqtebTan diplomatiuri
urTierTobebis xelSewyoba, erTobliv
RonisZiebaTa warmarTva eklesiisa da
saero sazogadoebis sasikeTod, maT
Soris konkordatebisa da sxva konvenciaTa meSveobiT, dainteresebul
saepiskoposo dawesebulebaTa Tvalsazrisis gaTvaliswinebiT; b) wmida
saydris wardgena saerTaSoriso organizaciebSi da sazogadoebrivi xasiaTis
sakiTxebisadmi miZRvnil kongresebze,
romis kuriis kompetentur uwyebebTan
konsultaciis Semdeg; g) Tavis saqmianobis farglebSi papis warmomadgenlebTan dakavSirebuli sakiTxebis ganxilva.
saxsovari (Memoriale) [laT. memorialis saxsovari] berZnul-laTinur
313
kulturaSi saxsovari (memoriali) gardacvlilis gaxsenebas aRniSnavs, xolo
iudeur-qristianul kulturaSi saxsovari ambavi RmrTis mxsneli movlenaa, romelic istoriaSi ganaxldeba da
kvlav iZens aqtualurobas. am TvalsazrisiT evqaristia araa mxolod mogoneba, esaa qristes msxverplSewirvis eklesiis dRevandelobaSi ganxorcieleba da
mkvdreTiT aRmdgari qristes didebuli
sinamdvilisaken swrafva.
saxuceso adgili (Presbiterio) [berZ.
presvytrion, Semdeg laT. presbyterium
(u)xucesTa sabWo] ase ewodeba episkoposisa da samRvdeloTaTvis gankuTvnil sivrces sakurTxevlis irgvliv.
Cveulebriv, is erTi-ori safexuriTaa
amaRlebuli da eklesiis danarCeni
sivrcisagan moajiriTia gamoyofili.
sekvencia (Sequenza) [laT. sequentia
erTmaneTs miyola, Tanmimdevroba]
galoba leqsad an gariTmuli prozis
saxiT, romelic calkeul sazeimo SemTxvevebSi win uZRvis saxarebis kiTxvas. saxelwodeba momdinareobs nevmaTa
erTobliobidan, roca aleluias vokaliziT Sesrulebisas gansakuTrebiT
welavdnen ukanasknel xmovans. am vokalizis gasamartiveblad sityvebi
Seadgines, romlebic damoukidebel
kompoziciad iqca da sekvenciad iwodeba. aRsaniSnavia: saaRdgomo sekvenciaVictimae paschali laudes, sulTmofenobis dRisaTvisVeni, sancte
Spiritus da
sayovelTaod
cnobiliStabat mater.
sekularizacia
(Secolarizzazione)
[laT. saeculum saero samyaro] termins aqvs sxvadasxva mniSvneloba: a)ro-
seminaria
seminarieli
314
saflavis Zeglis sinonimi. monastrisa
da savanisaTvis tipuri mcire da sada
oTaxi. Zvelad senakad iwodeboda,
agreTve, soflis an mindvris mcire
eklesia, romelSic mRvdelmsaxurebas
mRvdel-monazoni aRasrulebda.
septuaginta (LXX) [laT. Septuaginta] Zveli aRTqmis uZvelesi berZnuli
Targmani, dawyebuli ptoleme II-is
mier daaxloebiT qristemde 250 wels
egviptis aleqsandriaSi (ris gamoc mas,
agreTve, aleqsandriul versiasac uwodeben) da dasrulebuli, savaraudod,
qristemde 150 wels. misi saxelwodeba
ukavSirdeba legendas, romlis Tanaxmadac Targmani 72 iudevelma 72 dReSi
Seasrula. septuagintam mcire xanSi
moipova avtoriteti. Zveli aRTqmis
citirebisas axali aRTqmis avtorebi
swored septuagintis teqsts aniWeben
upiratesobas.
serabimebi (Serafini) [ebr. serafim
mgznebare (fuZidan saraph dawva)]
zeciuri dasisadmi kuTvnili sulebi
(es. 6:2, Smd.). Seadgenen erT-erTs angelosTa cxra dasidan. n. angelosi.
seminarieli
(Seminarista)
[laT.
seminarium sanerge (sityvidan semen Tesli)] seminariis mowafe da,
farTo mniSvnelobiT, nebismieri piri,
romelic RmrTismsaxuris wodebis misaRebad emzadeba.
315
Svidma florencielma vaWarma daaarsa,
romlebmac florenciis maxloblad
asketur cxovrebas mihyves xeli. isini avgustineseul wesdebas misdevdnen
da mariamisadmi gansakuTrebuli TayvaniscemiT gamoirCeodnen. 1304 wlis
11 Tebervals ordeni sabolood moiwona benediqte XI-m. dRes ordenis
wevrebi moRvaweoben evropis TiTqmis
yvela qveyanaSi, amerikaSi, avstraliasa
da samxreT afrikaSi (1984 wlis monacemebiT, ordens hqonda 822 saxli da
iTvlida 6552 wevrs). ordenis wevrebs
Teologiis ganviTarebaSic aqvT Setanili wvlili, romSi uZRvebian
marianumis (Marianum) Teologiis
fakultets. XIII saukuneSi daarsebuli
ordenis qalTa Sto (rogorc meore
ordeni)mariamis msaxuri qalebi
(Serve di Maria)agreTve misdevs avgustineseul wesdebas da mWvretelobas aniWebs upiratesobas. calkeul
monastrebSi misi wevrebi gogonebis
aRzrdas ewevian. juliana falkonetis
mier (1341) daarsebuli msaxur daTa
mesame ordeni (mis wevrebs agreTve
mantellate, anu mosasxamianebi ewodeba), umTavresad sneulTa daxmarebas
eweva.
seroba (Compiet) [laT. sityvidan completa (hora) Sesrulebuli (Jami)] ukanaskneli Jami JamTa
liturgiaSi. aRevlineba Ramis mosvenebis win. n. JamTa liturgia.
seqta (Setta) [laT. sectus visac mihyvebian, arqauli namyos mimReoba
zmnisa sequi gayola] jgufi, romelic misdevs sakuTar moZRvrebas an
cxovrebis wess da gancalkevebulia
seqta
svla
316
brZne mis mimdevarTaTvis ukvdavebisaken gzamkvlevia, xolo mis uarmyofelTaTvisdanaSaulTa mowme (sibrZn.
1:1-6:21); b) meore nawili RmrTis sibrZnis qeba-didebaa solomonis piriT,
rasac mosdevs amgvari sibrZnis boZebis locva (sibrZn. 6:22-9:18); g) wignis mesame nawilSi naCvenebia sibrZnis
qmedeba xsnis istoriis calkeul momentebSi,
gansakuTrebiTgandevnis
periodSi (sibrZn. 10-19). sibrZne kacTmoyvare sulia (sibrZn. 1:6) da eswrafvis adamianis cxovrebaSi CarTvas, raTa
mas saboloo mizniskenRmrTis siaxloves bednieri ukvdavebisaken waruZRves. magram sibrZne Tavis am misias ver
asrulebs, Tu adamiani Tavad ar eZiebs,
locviT ar mouxmobs mas da ar uyvars
is: sibrZne RmrTis niWia da mxolod
RmerTs ZaluZs misi boZeba, Tumca misi
miReba yvelasaTvis SesaZlebelia. wignis kidev erTi mniSvnelovani aspeqti
misi universalisturi suliskveTebaa:
RmrTis sibrZne mxolod israelisaTvis araa gankuTvnili,yvela xalxia
mowodebuli, eZios da gaiTavisos is.
aq avtori istoriaSi RmrTis xalxis
daniSnulebas warmogvidgens: RmrTis
xalxi aris gangebis saSualeba samyaroSi misTvis boZebuli swavlebisa
da cxovrebiseuli normis mniSvnelobis mqone gansakuTrebuli sibrZnis
gasavrceleblad, romelsac rjuli
ewodeba (sibrZn. 18:4), romelic adamianebs RmrTis megobrebad aqcevs da patiosani cxovrebis gzaze miuZRvis maT.
simbolo (Simbolo) [berZ. smbolon
niSani (zmnidan symbllein erTad
moTavseba, Sefardeba), Semdeg laT.
symbolus] antikur saberZneTSi es
317
iyo amosacnobi an ganmasxvavebeli niSani, warmoadgenda samaspinZlo wignaks, romelic orad iyofoda da misi
erTi nawili gadaecemoda stumars an
saqmeSi monawile partniors Semdgomi
Sexvedrisas mxareebisTvis erTmaneTis
cnobis gasaadvileblad. Tavisi formidan gamomdinare, simbolo niSanTa
zogad kategorias miekuTvneba. marTlac, radganac is raRacas aRniSnavs,
mxolod TavisTavad ki ar aris mniSvnelovani, aramed Tavisi meSveobiT
sxva rameze mianiSnebs. miniSnebisa da
miTiTebis es damaxasiaTebeli Tviseba
erTmaneTTan akavSirebs grZnobadi warmodgenisa da sulieri mniSvnelobis
ganzomilebebs. religiuri simbolo,
romelic imyofeba idumal realobaSi,
grZnobad formasa da adamians Soris
sivrceSi mdebareobs. simbolosa da
transcendentuls Soris damokidebuleba sxvadasxvagvarad SeiZleba iqnas
gaazrebuli.
simbolos gadacema (Traditio symboli)
[laT. Traditio symboli simbolos gadacema] Zvel katexumenur disciplinaSi ase ewodeboda samociqulo simbolos (n. mrwamsi) rwmenis sakiTxTa
swavlebas, romelic zepirad gadaecemoda saTanado msmenels didmarxvis
mesame an meoTxe kviradRes. simbolos
gadacema Seesabameboda mrwamsis miRebas.
simonia (Simonia) [laT. simonia]
codva, romelsac Cadis is, vinc vaWrobs sulieri sikeTeebiT (mag., saidumloebiTCIC, kan. 1380, an indulgenciebiT), an maTTan dakavSirebuli miwieri sikeTeebiT. termini momdinareobs
sinagoga
sinanuli
318
ba] sindisis qenjnisa da sinanulis
Sinagani grZnoba, romliTac RmrTisadmi siyvaruliT amoZravebuli codvili
RmrTisTvis codvaTa patiebis saTxovnelad emzadeba. esaa srulyofili sinanuli, upirispirdeba Senanebasarasrulyofil sinanuls, radganac es
ukanaskneli sasjelis SiSzea dafuZnebuli. tridentis krebam daazusta sinanulis Semadgeneli sami elementi: sulis
tkivili, Cadenili codvis siZulvili
da ganzraxva, aRar Sescodos.
sinanulis fsalmunebi (Penitenziali, salmi) Svidi fsalmuni (6; 31; 37;
50; 101; 129; 142), romlebSic sagangebo yuradRebaa gamaxvilebuli codvilTa mimarT RmrTis lmobierebaze
da romlebic qristianobis pirvel
saukuneebSi liturgiul krebuls
Seadgenda. es fsalmunebi warmoiTqmoda didmarxvisas, eklesiisa da sasaflaos kurTxevis dros.
sinaqsisi (Sinassi) [berZ. synxis
Sekreba, Tavyriloba (zmnidan synghein gaerTianeba)] pirvel qristianul sakrebuloebSi ase ewodeboda
morwmuneTa Sekrebebs, Tavyrilobebs,
sadac RmrTis sityva ikiTxebda an evqaristiuli msaxureba tardeboda.
sindisis gamocda (Esame di coscienza)
[laT. examen sasworis isari, momdinareobs zmnidan exigere awona]
asketuri wvrTna, romelic mdgomareobs sakuTari cxovrebis gadaxedvaSemowmebaSi, misi srulyofis mizniT.
msgavs varjiSebs urCevdnen TavianT
mimdevrebs stoikosi filosofosebi
(seneka, plutarqe). wvrTna farTod
iyo gavrcelebuli saukuneTa manZilze
319
sulieri cxovrebiT dainteresebulTa
Soris, gansakuTrebiT, samonastro
cxovrebaSi. Sua saukuneebSi misi didi
momxre iyo wmida bernardi, klasikuri
formiT ki is wmida egnate loiolas
sulier wvrTnebSi Camoyalibda. miuxedavad imisa, rom dRes qristianebi mas
ufro iSviaTad mimarTaven, es wvrTnani kvlavac mTlianad inarCunebs TavianT mniSvnelobasa da ukavSirdeba
cxovrebis gzis gadaxedvas.
sindisis Tavisufleba (Libert di coscienza) sindisis Tavisufleba adamianis
Zireuli uflebaa. amgvarad ganixilavs
mas axali aRTqma da igive iyo asaxuli
eklesiis praqtikul saqmianobaSi misi
arsebobis pirveli sami saukunis ganmavlobaSi. Tumca es midgoma mas Semdeg Seicvala, rac IV saukunis bolos,
imperator Tevdosis (379-395) dros,
qristianoba saxelmwifo religiad
gamocxadda. Sua saukuneTa eklesiaSi
WeSmaritebis xisti ganmarteba da idealuri erTianobis sasargeblod individualuri Rirsebis ugulebelyofa,
saxarebis sawinaaRmdego Seumwynareblobisa da sxva sarwmunoebaTa mimdevrebis devnis mizezad iqca. viTareba
TandaTanobiT gamosworda humanizmis
xanaSi. is gaZlierda protestantuli reformis gamocdilebis gaTvaliswinebiTa (sindisis Tavisuflebis
cneba pirvelad Cndeba 1648 wlis vestfaliis samSvidobo xelSekrulebaSi)
da, umTavresad, ganmanaTleblobis
liberaluri ganwyobis wyalobiT. amis
miuxedavad, rogorc grigol XVI-m
enciklikiT Mirari vos (1831), ise pius
IX-m dokumentiT Quanta cura (1864)
mkacrad dagmes sindisis Tavisufleba.
sinergizmi
sinkretizmi
320
drois periodSi tardeba romis papsa
da episkoposebs Soris mWidro kavSiris
xelSewyobisa da papisaTvis rCevebis
saxiT daxmarebis gawevis mizniT (CIC,
kan. 342). amgvarad, saepiskoposo sinodi unda ganvixiloT, rogorc:sakonsultacio xasiaTis centraluri
saeklesio instituti, romelic dakavSirebulia eklesiis universalur marTvasTan, Tumca calkeul SemTxvevebSi
gamoxatavs sayovelTao eklesiis yuradRebas erTi an ramdenime calkeuli
eklesiis mimarT;episkoposTa warmomadgenlobiTi organo, ramdenadac is
kolegiuri zrunvis gamoxatuleba da
saSualebaa;Tavisi bunebidan gamomdinare, mudmivi organo, radganac is
stabilurad da uwyvetad arsebobs
eklesiaSi, Tumca ki droiTi ganzomilebis TvalsazrisiT SezRudulia
Tavisi saqmianobis aRsrulebaSi. 342-e
kanonSi gansazRvrulia sinodis arsebobisa da qmedebis da ori ZiriTadi
mizani: 1) upirveles yovlisa, xeli
Seuwyos (rogorc kolegiuri zrunvis
gamoxatulebas da, maSasadame, yvela
episkoposis zrunvas eklesiis keTildReobaze), mWidro kavSirs romis papsa
da yvela episkoposs Soris, sarwmunoebiT, gulmowyalebiTa da samwyso rudunebiT; amgvari kavSiri farTovdeba
da moicavs, agreTve, religiur ojaxsac; 2) daexmaros rCeviT romis paps
misi samociqulo msaxurebis aRsrulebaSi (CIC, kan. 334), sarwmunoebisa
da zneobis dacvisa da ganmtkicebis,
saeklesio saqmianobasTan dakavSirebuli disciplinis dacvisa da konsolidaciis, maSasadame, msoflioSi eklesiis
saqmianobasTan dakavSirebuli problemebis Seswavlis mizniT; b) sadiocezo:
321
gansazRvruli diocezis mRvdelmsaxurTa da morwmuneTa Tavyriloba,
romlis mizania episkoposisaTvis daxmarebis gaweva konkretuli, calkeuli
eklesiis sakeTildReod (CIC, kan.
460). sadiocezo sinodi maSin tardeba, rodesac episkoposis mosazrebis
Tanaxmad da samRvdelo sabWos rCeviT,
mizanSewonilia misi mowveva.
sinoptikuri saxarebani (Sinossi/Sinottici (vangeli)) [berZ. synpsis (syn
erTad+psis xedva), Semdeg laT.
synopsis] ase ewodeba maTes, markozisa
da lukas saxarebebs, radganac SesaZlebelia maTi gverdigverd svetebad
moTavseba da amgvarad, erTi SexedviT aRqma (syn-psis). gamomdinare
am paralelizmidan, maTi warmoSobis,
urTierTgavlenis, urTierTdamokidebulebis da a.S., problema warmoadgens
egreT wodebul sinoptikur sakiTxs.
sionizmi (Sionismo) [ierusalemis aRmosavleTiT mdebare gorakis saxelidansion] termini aRniSnavs palestinaSi ebraelTa dabrunebis xelSewyobis mizniT XIX saukunis dasasruls
aRmocenebul ebrauli politikuri
aRorZinebis moZraobas. moZraoba bazelSi Catarebuli (1897) pirveli
sionisturi kongresis Semdeg amoqmedda, sadac gamocxadda ebraeli Jurnalistis, T. herclis (1860-1904) ideebi.
igi avtoria saprogramo wignisa
ebrauli saxelmwifo. Zveli problemis axali gadawyveta (1896). pirveli oficialuri aRiareba sionizmma
1917 wels, belfuris deklaraciiT
moipova. am deklaraciaSi aRiarebulia
ebraelTa ufleba, Seqmnan erovnuli
siqhizmi
siRatake
322
saRebi. misi arsia amqveyniur sikeTeTa
swori moxmareba da simdidreze uaris
Tqma, rac savaldebulo pirobaa caTa
sasufevelSi mosaxvedrad (Sdr. LG, 42,
CCC, 2544, Smd.). netar arian suliT
Ratakni (maT. 5:3), acxadebs qristeseuli netareba, romelic, amave dros,
upovarTaTvis materialur sikeTeTa
gaziarebisaken moxmobaa (Sdr. CCC,
2833). siRatakis, upovarebis aRTqma
(morCilebisa da ubiwoebis aRTqmebTan erTad) gansazRvravs im adamianTa
cxovrebas, romlebic gansakuTrebulad uZRvnian Tavs RmerTs (moweseni). am SemTxvevaSi siRatakis aRTqmas
TiToeul institutSi sakuTari wesdebis Sesabamisad aRasruleben (Sdr.
CIC, kan. 573). wmida franciske asizeli gasaocari magaliTi iyo imisa, Tu
rogor SeiZleba gardaiqmnas siRatake
sxvaTaTvis gasacem Sinagan simdidred.
siyvaruli (Carit) [laT. caritas pativiscemidan momdinare siyvaruli,
gadmoscems berZnul cnebas agpe,
siyvaruli] erT-erTi sam saRmrTismetyvelo saTnoebaTagan, STagonebuli
wmidamyofi madliT, romelic adamianebs RmrTis ayvanil Svilebad aqcevs.
wmida pavle amtkicebs: RmrTis siyvaruli Cagvesaxa gulebSi suli wmidis meSveobiT, romelic mogveca Cven
(rom. 5:5); da, aseve: Tu me adamianTa da angelosTa enebiT vlaparakob,
xolo siyvaruli ara maqvs, maSin JRaruna rvali var... (1 kor. 13:1). axal
aRTqmaSi termini aRniSnavs rogorc
RmrTis siyvaruls adamianTa mimarT,
aseve, adamianis siyvaruls RmrTisa da
moyvasisadmi, rac agreTve mterTa siyvarulsac gulisxmobs (Sdr. maT. 5:43).
323
iesom kacTmoyvareoba kanonis umTavres
Zirad, axal da yvelaze did mcnebad
daadgina (luk. 10:25-37 da par.), romlis mixedviTac ganvisjebiT (Sdr. maT.
25:35-46), adamianTa Soris siyvaruli
ki RmrTis mimarT siyvarulis damamtkicebel sabuTad warmoadgina (Sdr.
CCC, 1822-1829).
siymawvilis
saxareba
(Vangeli
dellinfanzia) ase ewodeba maTesa da
lukas saxarebis sawyis Tavebs (maT. 1-2;
luk. 1-2), romlebSic iesos dabadeba
da piradi cxovrebaa aRwerili. maTe
Zveli aRTqmidan iRebs STagonebas imis
dasamtkiceblad, rom is iesoSi povebs
Tavis aRsrulebas. luka ki Zvel aRTqmaSi sazogado msaxurebis winmswreb
niSnebs xedavs. maTe iosebs aZlevs upiratesobas, luka kimariams. esaa ara
imdenad biografiuli Txroba, ramdenadac Teologiuri da qristologiuri gansja. n. saxareba.
siwmide (Santit) [laT. sanctitas]
RmrTis atributi, romelic aRniSnavs mis transcendentulobas yovelive Seqmnilisagan da, miT umetes,
mis gancalkevebas borotebisa da
codvisagan. borotebis uaryofisa da
RmrTis bunebaSi Tanamonawileobis
saxiT, moeTxoveba nebismieri statusisa da wodebis morwmunes, rogorc
qristianuli cxovrebis sisrule da
gulmowyalebis srulyofa (Sdr. LG,
40): iyaviT srulyofilni, rogorc
Tqveni zecieri mamaa srulyofili
(maT. 5:48; Sdr. CCC, 2012). siwmide
aris agreTve eklesiis damaxasiaTebeli
Tviseba, radganac qristem, erTaderTma
wmidam, is Tavis sxeulad aqcia (LG,
sixarulisa
sixarulis kviradRe
324
bis Zireuli arsia gaerTianebisa da
Tavgadasavlebis Ziebisaken ymawvilTa
bunebrivi midrekilebis aRmzrdelobiTi miznebisTvis gamoyeneba, aqtiuri, laRi da sasargeblo moqalaqeTa
Camoyalibebis mizniT. axalgazrdaTa
spontanuri gaerTianebis, TviTmmarTvelobis gamocdilebis, bunebasTan uSualo kontaqtisa da aqtiuri cxovrebis
stilis meSveobiT xdeba xasiaTis Camoyalibeba, fizikur-higienuri aRzrda,
fizikuri Sromisa da moyvasis daxmarebis CvevaTa gamomuSaveba. skautebi
asakis mixedviT jgufdebian: mglis
bokvrebi (8-11), maZieblebi (12-17),
moxetialeni (18-25). italiaSi skautizmis ori formaa gavrcelebuli:
karlo kolombos mier 1912 wels
daarsebuli akonfesiuri asociacia
axalgazrda italiel maZiebelTa
erovnuli korpusi (CNGEI) da 1916
wels daarsebuli kaTolikuri italiis skautistTa kaTolikuri asociacia
(ASCI). es ukanaskneli 1975 wlidan
iwodeba italiel kaTolike megzurTa
da skautTa asociaciad (AGESCI),
aqvs italiis episkoposTa konferenciis (CEI) mier mowonebuli wesdeba,
romelic skautizmis yvela arsebiT
Rirebulebas moicavs. kaTolikuri
skautizmi ayalibebs adamianis tips,
romelsac, rogorc RmrTis niWi, Tavis
TavSi aqvs ganviTarebis SesaZlebloba,
Seqmnisa da Senebis unari; is gaxsnilia sxva adamianis, samyaros, transcedentulis mimarT, Tavisufalia Tavis ganviTarebaSi, romelic erTgvari
TamaSis saxiT viTardeba bunebasTan,
sxva adamianebTan da RmerTTan mudmiv
SexvedrebSi, da pasuxismgebelia masze.
325
skepsisi (Scepsi) [berZ. skpsis kritikuli Sefaseba] mdgomareoba, roca
Ziebisas SeuZlebelia romelime debulebis sinamdvilis Tu simcdaris
Taobaze gadawyvetilebis miReba. Sesabamisad, terminidan momdinareobs moZRvrebis saxelwodeba: skepticizmi.
skolaTa maristi Zmebi (Fratelli maristi delle scuole) saero pirTa kongregacia, romelic 1817 wels sen SamonSi
(lionis maxloblad) marselin Jozef
benediqt Sampaniam (1789-1840) daaarsa.
kongregaciis wevrebi umTavresad mozardTa aRrdiTa da ganaTlebiT arian
dakavebuli.
skolopebi (Scolopi) RmrTismosavi
skolebis RmrTis dedis regularul
Ratak samRvdeloTa ordenis (Chierici
regolari poveri della Madre di Dio delle
Scuole Pie) wevrebi. 1617 wels papma pavle V-m ordens martiv aRTqmaTa mqone
kongregaciis statusi mianiWa, xolo
1621 wels papma grigol XV-msazeimo aRTqmaTa mqone samoweseo ordenis
statusi. ordenis wevrebi, sami Cveulebrivi aRTqmis garda, meoTxeaxalgazrdaTa aRzrdisaRTqmasac deben.
mis damfuZneblad miiCneva espaneli
mRvdeli juzepe di kalasansa (15561648, kanonizebulia 1767), romelmac
romis erT-erT samrevloSi evropaSi
pirveli ufaso dawyebiTi saswavlebeli daaarsa. ordeni swrafad gavrcelda evropis mraval qveyanaSi, Tumca
safrangeTis revoluciis Semdeg man
TiTqmis mTlianad Sewyvita arseboba.
aRmzrdelobiTi saqmianobis ganaxleba
ordenma mxolod XX saukuneSi SeZlo.
dRes is daaxloebiT 2 000 wevrs iT-
somaskelni
326
iRo. 1540 wels pavle III-m kongregacia
regularul samRvdeloTa sakrebulos
saxiT moiwona, 1568 wels ki, pius V-m
avgustineseuli wesdebis mqone meore
ordenad daawinaura. TavianTi damfuZneblis msgavsad, ordenis wevrebi
obolTa da RaribTa aRzrdasa da ganaTlebas uwyoben xels, amave dros, exmarebian sneulebs da monawileoben samrevlo samwyso saqmianobaSi. kongregacias, romlis wevroba saero pirTaTvisac aris SesaZlebeli, XIX saukuneSi
hqonda aRmavlobis periodi, rodesac
maTi ganyofilebebi centralur amerikasa da SeerTebul StatebSic gaixsna.
ordenis qalTa Sto 1680 wels genuaSi
daarsda, misi wevrebi mozardTa, gansakuTrebiT ki,RaribTa da obolTa,
aRzrdiT arian dakavebulni.
somxuri eklesia (Chiesa Armena)
qristianuli eklesia, daarsebuli
somxeTSi III-IV saukuneTa mijnaze wmida grigol ganmanaTleblis mier (ris
gamoc am eklesias, agreTve, grigorianulic ewodeba). male is iqca somexi xalxisa da somxuri saxelmwifos
eklesiad. kaTolikosad wodebuli
somxuri eklesiis meTauri Tavdapirvelad kesariis metropolitis mier
ikurTxeboda. 387 wels romis imperiisa da sparseTis mier ganawilebuli
somxeTi konstantinopolis gavlenis qveS moeqca. kaTolikos abram I-is
mmarTvelobisas somxurma eklesiam
monofizitoba gaiziara da gawyvita
urTierToba qalkedonur eklesiebTan.
florenciis krebis Semdeg (1439) kvalav aRdga erToba kaTolike eklesiasTan, Tumca es erToba ar miiRo yvelam.
yovel SemTxvevaSi, somxuri sakrebulo
327
sakuTari sarwmunoebis erTguli darCa
da SeewinaaRmdega jer Turqul zewolas, Semdeg kikomunisturi reJimis mier devnas.
soteria (Sotera/Soterico) [berZ.
xsna] saxarebiseuli uwyebis Tvisebrivi Sinaarsi, rogorc adamianisadmi RmrTis niWi da qmedeba, rogorc
RmrTis am qmedebis gavleniT adamianuri arsebobis realoba da saboloo arsi, rogorc RmrTis madlis
mier gaZRolili adamianis aqtivobis/
qmedebis Rirebuleba. n. mxsneli/xsna.
soteriologia (Soteriologia) [berZ.
sotera xsna+logha] Teologiuri
moZRvreba, romelic Seexeba yovelives,
dakavSirebuls soteriasTan, anu adamianis xsnasa da gamosyidvasTan.
sofia (Sophia) [berZ. sibrZne]
aRmosavlur TeologiaSi farTod
gavrcelebuli
termini.
SeiZleba
aRniSnavdes RmrTis damaxasiaTebel
Tvisebas, romelic Zvel aRTqmaSi gapirovnebis formas aRwevs (n. hipostasi). axal aRTqmasa da qristianul TeologiaSi termini gaigivda sityvasTan
(n. logosi). rogorc gapirovnebuli
Zala, gnosisSi warmogvidgeba. Teologiur anTropologiaSi aRniSnavs adamianis midrekilebasa da swrafvas realobisa da RmrTaebriv RirebulebaTa
zeinteleqtualuri da sasicocxlo
aRqmisaken, rac madlisa da suli wmidis qmedebis nayofia.
sofiizmi (Sofianismo) [berZ. sopha
sibrZne] mistikuri Teologiuri
mimdinareoba, romelsac warmoadgendnen zogierTi rusi moazrovneebi: v.so-
socineloba
spiritizmi
328
spiritualebi (Spirituali) [laT. spiritualis (sityvidan spiritus)] spiritualebssulier adamianebs (Sdr.
1
kor. 2:12, Smd.) XIII saukuneSi franciskelebs
uwodebdnen,
romlebic
siRatakis sakiTxze davis procesSi
siRatakis idealis nebismieri Semsubuqebis winaaRmdeg gamodiodnen da
ewinaaRmdegebodnen ordenis mier sakuTrebis flobas. franciskelebi Tavs
miiCnevdnen ukanaskneli Jamis monazonTa eklesiis winamorbedebad, romelsac,
ioakime
fiorelis
esqatologiis
Tanaxmad, mxolod suli wmida ganagebda. maTma warmomadgenelma, gerardo
borgom san doninodan (parizi), 1254
wels daweril wignSi Liber Introductoriu in Evangelium aeternum (Sdr.
gamocx. 14:6) cistercieli abatis,
ioakime fiorelis (1201/1202) nawerebi
gaaTanamedrova da sulis Jamis winaswarmetyvelebis ganxorcieleba 1260
wlisaTvis gamoacxada. misi varaudiT,
amave wels unda moReboda bolo papis eklesias (rogorc Zis mefobas
da mRvdelmsaxurTa batonobas, romelic mosdevda manamde arsebul mamis mefobas, anu mefeTa da saeroTa
batonobas). miuxedavad imisa, rom 1255
wels jerardo gaasamarTles da erTerT monasterSi samudamo patimroba
miusajes, ioakimelTa moZraobam mainc
gaagrZela ganviTareba. Tumca termini
spiritualebi maTi mowinaaRmdegeebis wyalobiT damkvidrda, romlebic
am damamcirebeli saerTo saxeliT
moixseniebdnen
yvela franciskels,
maTi sxvadasxva jgufis erTmaneTisagan
ganurCevlad.
329
spiriCueli (Spiritual) [ingl. spiritual (song) sasuliero (simRera)]
afroamerikuli religiuri galoba,
afrikidan wamoyvanili monebis qristianobasTan Sexvedris nayofi (XVIIIs.).
bibliiT STagonebuli teqstebi gamoxataven Cagruli xalxis tanjvasa da
mwuxarebas, rasac erTvis ganTavisuflebisa da monobisagan Tavis daxsnis
imedi.
stavrofori
(Stauroforo)
[berZ.
sturos jvari da frein tareba]
jvrismtvirTveli msvlelobisas. n.
jvrismtvirTveli.
stalebi (Stalli) [germ. Stall] qoredis
skamebi, gankuTvnili sasuliero pirTa
da mRvdelmsaxurTaTvis.
staroverebi (Vecchi credenti) (rusulad staroveri (Zveli sarwmunoebis
mimdevari) an staroobriadci (Zveli wesis mimdevari) rusi saeklesio
da saero pirebi, romlebmac winaaRmdegoba gauwies 1653 wels patriarq nikonis mier SemoRebul, berZnul marTlmadideblur liturgiaze dafuZnebul
reformebs. am winaaRmdegobis Sedegi
iyo didi sqizma (raskol) da Sua
saukuneTa mravali tradiciis dakargva rusul eklesiaSi. rusuli eklesiis
mier gaCaRebulma devnam gaaRviva saxelmwifos mimarT mtruli ganwyoba da
xeli Seuwyo samyaros apokalifsuri
xedvebis gavrcelebas, romelTa arsic
saxelmwifosa da eklesiis uaryofa iyo.
TviT patriarqi nikoni antiqristes mefobis iniciatorad iqna warmoCenili.
mogvianebiT staroverebi fraqciebad
daiyvnen da mxolod 1952 wels Sedga
morigebis kreba, romelmac sxvadasxva
stola
subordinacionizmi
330
tamplierTa mier, Catanili sudara
1353-1356 wlebSi safrangeTSi, qalaq
lireiSi inaxeboda. am TariRidan iwyeba sudaris zusti da dasabuTebuli
istoria. Semdeg is CemberiSi Caitanes,
1578 wels kiturinSi, sadac dRemde
inaxeba saakaTedro taZarSi da periodulad ifineba saTayvaneblad. sudaris
mimarT amJamindeli didi mowiweba da
Tayvaniscema XIX saukunis dasawyisidan gavrcelda. sudara pirvelad 1898
wels gadaiRes fotofirze, romlis
analizma aCvena, rom qsovili erTgvar
fotografiul negativs warmoadgenda, romelzec mkafiod aisaxa nacemi da
jvarcmuli mamakacis sxeulis moyvaniloba. 1982 wels savois yofilma mefem,
umberto II-m sudara pap ioane pavle II-s
uanderZa. turinis mTavarepiskoposis,
kardinal balestreros iniciativiT
boloxans Catarebuli kvlevis Sedegad
ar dadasturda sudaris avTentikuroba, Tumca kvlevis meTodebma da misma
Sedegebma azrTa sxvadasxvaoba gamoiwvia.
sukoTi (Sukkth) ebr. aRniSnavs karvobis, anu tabernakulumTa dResaswauls.
sulTani (Sultan) [arab. sultan Zalaufleba, batonoba] osmalTa imperiis xelisufalTa tituli XV saukunidan. dRemde gamoiyeneba calkeul
islamur monarqiul saxelmwifoebSi.
suli/suli wmida (Spirito/Spirito Santo) [spiritus (laT.), pnema (berZ.),
rah (ebr.)] upirveles yovlisa,
ganimarteba, rogorc qari, sunTqva,
qariSxali, qrolva. Cveulebriv
suli aRniSnavs aramaterialur re-
331
alobas, transcendentuls droisa da
sivrcis mimarT, romelic inteleqtualur unarTa an gonierebisa da zneobis matarebelia, aqvs SemoqmedebiTi
da SegrZnebiTi aRqma da ZaluZs rogorc adamianis, ise RmrTaebrivis arsebiTi Tvisebis aRniSvna. Zvel aRTqmasa
da ebraul TeologiaSi RmrTis suli
TviT RmrTis istoriaSi misi moqmedebis
gamovlinebis saSualebaa. RmrTis suli
aRniSnavs maradiuli RmrTis moqmedebas droiT sazRvrebSi, rCeul xalxSi,
visi momavalic TviT RmerTSia. axal
aRTqmaSi mas centraluri adgili uWiravs, radgan suli wmida ganasaxierebs
esqatologiur niWs (n. suli wmidis
gardamosvla), boZebuls RmrTis mier
Tavisi xalxisadmi aRTqmuli mesiis,
ieso qristes, meSveobiT, raTa uflis
rwmeniT xalxi gaTavisufldes codvis, danaSaulisa da sikvdilis monobidan (pavle)
da gadarCes. suli
wmidis qmedebaze yoveli gansja misi
Tanswrebis gamocdilebas ukavSirdeba
da gasagebia mxolod pnevmatologiis
qristologiasTan urRvevi kavSiris
gaTvaliswinebiT. marTlac, suliwmidis
meSveobiT Casaxuli (luk. 1:35) da suli
wmidiT monaTluli (mark. 1:10) ufali,
mkvdreTiT aRdgomisa da cad amaRlebis
Semdeg, mama RmerTTan brundeba (saq.
2:4) da suli wmidas agzavnis. amgvarad,
RmrTis suli mxolod mis ZeSi ki aRar
moqmedebs, aramed yvela morwmuneSi,
radganac is mTels RmrTis xalxs gadaeca. suli wmida mama RmerTTan da
ZesTan namdvil Tanaziarebas aniWebs
adamianebs, romlis gareSec RmrTis
nebismieri sxva cnoba da gancda carieli da arasrulia, adamiani ki ver axorcielebs Tavis adamianurobas. paru-
suliereba
332
sulis ganaxlebis jgufebi (Rinnovamento dello Spirito, gruppi del) kaTolikuri jgufebi, romlebic eyrdnobian ierusalemis serobaze (saqm. 2:113) miRebul suli wmidis gadmosvlis
sulieri moZRvari (sulieri xelmZRvaneli) (Direttore spirituale) mRvdelmsaxuri, romelic sulier daxmarebas
uwevs adamians (ara mxolod aRsarebis
saidumloebasTan mimarTebiT) da mis
sulier aRzrdas uwyobs xels. aseTi
xelmZRvanelis arseboba yvela seminariaSia savaldebulo (CIC, kan. 239,
naw. 2).
sulieri rekoleqcia (Ritiro spirituale)
sulier wvrTnaTa mokle (xSirad mxolod erTdRiani) kursi, romelic
tardeba religiuri praqtikis saxiT
cxovrebis Cveuli konteqstisagan gansxvavebul viTarebaSi; axasiaTebs siCume, locva, mosmena da RmrTis sityvis
Cawvdoma.
333
pirvel qristianul gamocdilebas da
sagangebo yuradRebas miapyroben monaTluli adamianis mzadyofnas, RmrTis
sasufevlis SenebaSi miendos ufals,
misi suli wmidis gavleniT, romelic
Tavis qarizmaTa meSveobiT eklesiaSi
gansxvavebuli msaxurebis aRsrulebis
unars aniWebs adamians. es jgufebi
suli wmidis gamosvlaze saubroben,
romelic arafers Sehmatebs ukve miRebul wyliT naTlisRebas, magram xels
uwyobs monaTluli adamianis TanamSromlobas suli wmidis qmedebebTan
misi ganmaaxlebeli Zalis maqsimalurad ganvrcobis mizniT. ganaxleba qarizmatulad moixsenieba, radganac is
qarizmebTan mkafio kavSirSia. suli
wmidis gamosvlis aRsaqmel SedegTa
Sorisaa ucxo enebze saubris, winaswarmetyvelebis, gankurnebis, sulTa
garCevis qarizmebi.
amgvari qarizmatuli ganaxlebis Sedegebia locviT
(rogorc pirovnuli, ise erToblivi)
nasazrdoebi cxovreba, bibliis yoveldRiuri kiTxva, monaniebisa da evqaristiis saidumloTa saTanado dafaseba,
eklesiis erTguleba da ekumenuri
ganzomileba. mniSvnelovania, agreTve,
Tayvaniscema qalwuli mariamis mimarT,
romelic qarizmatikosis udidesi magaliTia, radgan mTeli misi cxovreba
suli wmidis Zalis gamovlineba iyo,
romelmac masSi diadi saqmeni ganaxorciela (luk. 1:49). n. axali ormocdaaTianeloba.
sulis warwymeda (Dannazione) [laT.
damnatio
sasjeli]
jojoxeTis
maradiuli sasjeli. kaTolike eklesiis katexizmoSi naTqvamia: RmerTi aravis uwesebs winaswar jojoxeTSi mox-
sulpisielni
sunitebi
olies mier (1608-1657), franguli samRvdeloebis pier berulis mier wamowyebuli reformis farglebSi. kongregaciis wevrebi umTavresad seminariebSi sasulieroTa aRzrdas uTmoben
dros (parizis sen-sulpisis seminaria
mravali sxva seminariisTvis iqca magaliTad), gansakuTrebul yuradRebas
aniWeben evqaristiul Tayvaniscemas da
mariamis kults. safrangeTis revoluciis dros kongregacia gauqmda, magram
xelaxla iqna aRdgenili 1801 wlidan
da safrangeTis sazRvrebs gareTac
gavrcelda, gansakuTrebiTkanadasa
(monreali, 1642) da CrdiloeT amerikaSi, ufro mogvianebiT kiaziaSic.
suna/sunitebi
(Sunna/Sunniti)
sunitebi
muslimTa
umravlesobas
(daaxloebiT 90%) Seadgenen; Tavs miiCneven marTlmorwmuneebad sarwmunoebis sakiTxebSi. did mniSvnelobas
aniWeben saxelmwifos politikur stabilurobasa da kanonis windaxedul
gamoyenebas. yuranTan erTad, sunizmis
safuZvelia
sunawinaswarmetyvel
muhamadis miTiTebani, da sakrebulos
Tanmxvedri azri. amitomac sunitebs
sunas da sakrebulos adamianebs
uwodeben. sunas avtoriteti kavSirSia muhamadis, yuranis ganmmarteblisa da gamomcxadeblis, rolTan. im
sakiTxebSi, romelTa Sesaxebac muhamadma Tavisi neba gamoxata, morwmuneebs
gadawyvetilebis miRebis Tavisufleba
aRar aqvT (Sdr. yur. 33:36). morwmuneTa Soris winaswarmetyvelis yofna
sarwmunoebis WeSmaritebisa da sakrebulos mier ganvlili gzis sisworis
garantiaa (Sdr. yur. 3:101). moqmedebs
principi: Tu adamiani macnes emor-
334
Cileba, igi RmerTs emorCileba (4:80).
sunizmis kidev erTi safuZvelia sakrebulos Tanxmoba, anu muhamadis sikvdilis Semdeg gansazRvruli periodis
yvela kanonmcodnis Tanxmoba iuridiuli normebis gamo.
sura (Sura) [arab. surah, sityvasityviT, agurebis mwkrivi] termini
aRniSnavs TiToeuls 114 Tavidan, romlebadac aris dayofili yurani.
sura/ampolina (Ampolline) [Ampolla-s
kninobiTi forma] mcire zomis WurWeli, romelSic wirvis aRsrulebisTvis
saWiro wyali da Rvino inaxeba.
sufizmi (Sufismo) [arab. suf Sali]
islamuri mistikuri mimdinareoba (saxelwodeba momdinareobs aqlemis bewvis
samosidan, romelsac pirveli asketebi
atarebdnen). sufizmis mTavari arsia
RmrTis absoluturi erTaderToba,
romelic ara mxolod samyaros erTaderTi Semoqmedi da SemnarCunebelia,
aramed aris erTaderTi arseba, romelic realurad arebobs da igi wmida
siyvaruliT unda SeviyvaroT mxolod
imisaTvis, rom igi arsebobs. saukuneTa ganmavlobaSi sufizmis mimdevari
iyo mravali gamoCenili pirovneba
(maT Sorisaa al-Razali, 1058-1111),
mis gavrcelebas ki xels uwyobdnen
agreTve derviSTa ordenebis wevrebi.
mimdinareobis wiaRSi Seiqmna mravali
literaturuli nawarmoebi absoluturi siyvarulis Temaze.
sufragani (Suffraganeo) [laT. suffraganeus (zmnidan suffragari daxmareba)] termini aRniSnavs diocezis
episkoposs, romelsac diocezze sam-
335
wyso zrunva evaleba. is eqvemdebareba
mitropolits da saeklesio provinciis SemadgenlobaSi Sedis.
sqizma (Scisma) [berZ. skhsma (zmnidan skhzein dayofa)] aRniSnavs
kaTolikuri erTianobis nebismier darRvevas. kanonikuri samarTlis Tanaxmad,
esaa umaRlesi pontifeqsisadmi damorCilebaze an misadmi daqvemdebarebuli
eklesiis wevrebTan Tanaziarebaze uaris Tqma (CIC, kan. 751). is gansxvavdeba
rogorc eresisagan (rwmenis romelime
WeSmaritebis jiuti uaryofa), ise
apostaziisagan (qristianuli rwmenis
sruli uaryofa). eklesiis istoriaSi
araerTi sqizmaa cnobili. maT Soris
erT-erTi yvelaze mZimea aRmosavleTis
sqizma (1054), romelmac dasavleTisa
da aRmosavleTis (marTlmadidebeli,
bizantiuri) eklesia daaSora erTmaneTs. am sqizmas dRemde ar daukargavs
Zala, miuxedavad imisa, rom vatikanis
II krebis iniciativiT dawyebuli ekumenuri moZraobisa da orive mxridan
gankveTis gauqmebis (1965) wyalobiT,
eklesiaTa Soris urTierToba sagrZnoblad gaumjobesda.
sqizmatikosi (Scismatico) [gvianlaT.
schismaticus, nawarmoebia berZnulidan skhismatiks, sityvidan skhsma
dacalkeveba] sqizmis mimdevari an
xelSemwyobi.
sxeulis aRdgoma
ZiriTadi mimdinareoba indur religiaTa Soris. didi gavlena iqonia indoeTis yvela filosofiuri sistemisa da
religiuri kultis Camoyalibebaze.
amkvidrebs realobis sakramentul
xedvas: yoveli nivTieri, mSvinvieri da
sulieri fenomeni iqceva RmrTaebrivi
realobis simbolod da, maSasadame,
xsnis saSualebad, romlis wvdomac
ritualebisa da iogas saSualebiTaa
SesaZlebeli. hinduizmSi tantrizmi
eyrdnoba tantras wmida teqstebs da
Saqtis, dinamikuri qaluri energetikuli sawyisis, kults. Saqti meuRlea
Sivasi, romelic ganasaxierebs mamakacur sulier statikur sawyiss, saidanac momdinareobs realobis, rogorc
absoluturi arsebulis, aRqma. budhizmSi ki tantrizmi, rogorc absoluturi sawyisi, arsebobis sicarieles
sTavazobs morwmunes da ubiZgebs mas,
siyvaruliTa da TavdadebiT daexmaros
yvela cocxal arsebas gaTavisuflebisaken mimaval gzaze.
taZari (Tempio) [laT. templum, rac
Tavdapirvelad SezRudul sivrces
aRniSnavda (Sdr. berZ. tmenos)]
droTa ganmavlobaSi sityvam daimkvidra RmerTebis samyofelad miCneul
wmida adgilas agebuli Senobis mniS-
337
vneloba, romelic Sesabamisad, maTive
kultisaTvis iyo gankuTvnili.
taZrad miyvaneba (Presentazione della
Beata Vergine Maria) mariamis mosaxseniebeli dRe, aRiniSneba 21 noembers, im
dRes, rodesac, zogierTi apokrifuli
saxarebis Tanaxmad, mariami ierusalemis taZarSi waradgines.
taxti (Trono) [laT. thronus] skami,
gankuTvnili episkoposisaTvis mis sakaTedro taZarSi. is ramdenime safexuriT
amaRlebulia iatakidan da dafarulia
baldaqiniT. warmoadgens episkoposis
samRvdelmsaxurebo da iuridiuli Zalauflebis simbolos. n. kaTedra.
taxtrevani (Faldistorio) [Suas. laT.
faldistorium dasakeci skami] dasakeci skami saxelurebiT, sazurgis gareSe. episkoposi mas iseT SemTxvevebSi
iyenebs, roca kaTedriT sargebloba ar
SeuZlia.
tevtonTa ordeni (Teutonico, ordine)
n. raindTa ordenebi.
teze: ekumenuri sakrebulo (Taiz:
comunit ecumenica) burgundiaSi,
klunis maxloblad mdebare dasaxleba
tezeSi arsebobs evangelikuri samonastro sakrebulo, ekumenur SexvedraTa sasuliero centri. 1939 wels
roJe Siucma (1915-2005), imxanad lozanis universitetis reformirebuli
(kalvinuri) Teologiis studentma,
ramdenime evangelisti megobari gaaerTiana erToblivi Sromisa da locvis
mizniT. 1944 wels is tezeSi dasaxlda.
1949 wlis aRdgomas pirvelma Svidma
telosi
tetragrama
338
titularuli episkoposi (Vescovo Titolare) episkoposi, romelsac ara aqvs
mindobili diocezi (CIC, kan. 376)
tobiTis wigni (Libro di Tobia) Zveli
aRTqmis meoradkanonikuri wigni. dasaTaurebulia erT-erTi mTavari gmiris,
tobielis Zis saxelis mixedviT. ebraulad tobiTi niSnavs iahve keTilia.
wigni sami nawilisagan Sedgeba. pirveli
maTgani Sesavlis funqcias asrulebs
(tob. 1-3), masSi aRwerilia tobielisa
da sarasdiasporis wevri ori ebraelis mZime xvedri: rjulis damcveli es
col-qmari umizezod mZime gansacdelSi vardeba. meore nawilSi (tob. 4-13)
RmerTi daCagrulebs exmareba angelos
rafaelis meSveobiT, romelic saras
eSmakeuli gavlenisagan ixsnis da tobiTs rTavs colad. igi ki, Tavis mxriv,
brma mamas ubrunebs TvalisCins. mesame
nawili, epilogi (tob. 14) tobiTisa da
tobiasis cxovrebis ukanasknel bednier
wlebze mogviTxrobs. Tavisi formiTa
da SinaarsiT wigni sibrZnis literaturas ganekuTvneba. ucnobi avtori,
romelmac wigni, savaraudod, semitur
diasporaSi qristes Sobamde 200 wels
dawera, dramatuli monaTxrobis meSveobiT TanamedroveTaTvis zneobrivi
da religiuri gakveTilis SeTavazebas
isaxavda miznad. tobiTis drama asaxavs tradiciul swavlebas amqveyniuri
sazRauris Sesaxeb. RmrTaebrivi gangeba
gamocdas uwyobs RmrTismosavT, icavs
maT gansacdelSi da ubrunebs bednierebas.
tonzura (Chierica) [saeklesio laT.
clerica] Tavis SuagulSi mcire zomis
mrgvalad amokreWili Tma, rasac erT
339
dros sasuliero pirebi amqveyniur RirebulebaTagan gandgomis niSnad atarebdnen. n. aRkveca.
totemi/totemizmi (Totem/Totemismo) [ingl., momdinareobs algonkinTa
(samxreT kanadis indielTa) enidan, totam an ndodem klanis emblema, naTesaoba, mfarveli suli] aRniSnavs
monaTesave urTierTobas pirovnebebs
an sazogadoebriv jgufebsa da cxovelebsa Tu mcenareebs Soris, romlebic energiis wyarod, mfarvelebad da
damxmareebad miiCneva. totemi religiur fenomenad gvevlineba, ramdenadac
masSi moqmedebas iwyebs totemis mier
gansaxierebuli Zala, romelTanac adamians damokidebuli urTierToba aqvs.
tradicionalizmi (Tradizionalismo)
[laT. traditio tradicia] zogadad,
termini aRniSnavs midgomas, romelic
gamorCeulia tradiciis gavleniT,
konkretulad ki ase ewodeba XIX
saukunis filosofiur da Teologiur antiracionalistur tendencias.
is umTavresad safrangeTSi (safrangeTis revoluciis dasasrulidan
1830 wlamde), belgiasa da germaniaSi
gavrcelda da rwmenasa da mecnierebas Soris damokidebulebis gansazRvrisas erTaderT dasayrden wyarod
gamocxadebas da gadmocemas miiCnevs.
viwro
gagebiT,
tradicionalizmi
(romelsac, agreTve, fideizmi ewodeba) warmoadgens reaqcias individualistur racionalizmze da ganmanaTleblobis anTropocentrizmze. XIX
saukunis pirvel naxevarSi safrangeTSi
tradicionalizmis ZiriTadi warmomadgenlebi arian Joze de mestri
traducianizmi
transepti
340
Si mdebare reformirebuli monastris
solini-la-trapis
saxelwodebidan]
aRniSnavs reformirebul cistercielTa anu mkacri wesis ordenis wevrebs. arman-Jan le butilie
de ranse (1626-1700) saero cxovrebis
Semdeg mowesed aRikveca da 1664 wels
trapes abatad iqca, sadac mravali
sirTulis gadalaxvis Semdeg sitos
saTaveTa suliskveTebaze damyarebuli mkacri reforma gaatara, romlis
Zireuli elementebi iyo: locva, dumili, mWvreteloba, asketizmi, fizikuri
Sroma. male maT citercielTa xuTi
sxva monasteri SeurTda. klemente XI-m
1705 wels ordenis wesdeba daamtkica.
safrangeTis revoluciis Semdeg monastrebi safrangeTis sazRvrebs gareTac daarsda,evropis qveynebsa da
kanadaSi. 1834 wels grigol XVI-m
yvela monasteri trapes wmida mariamis cisterciel moweseTa kongregaciaSi gaaerTiana. damaarseblisadmi
erTgulebis survilma set-fonsis monasters erTianoba SeanarCunebina, trapeSi ki 1847 wels dayofa moxda, ramac
sitos Cveul normebze dafuZnebul
axal reformas daudo safuZveli. 1892
wels solinis, set-fonsisa da vestmales reformirebuli kongregaciebidan Camoyalibda trapes wmida mariamis reformirebul cistercielTa
damoukidebeli ordeni sakuTari abatis meTaurobiT. 1894 wlis wesdeba
mxolod 1925 wels iqna mowonebuli
pius XI-is mier, vatikanis II krebis
Semdeg ki wesdeba ganaxlda. calkeuli
saabatoebi damoukidebelia. umaRlesi
organoa generaluri kapitulumi. generalur abats, romelic, amave dros,
sitos umaRlesi abaticaa, romSi aqvs
341
samyofeli. trapelebi mWvretelobiT
cxovrebas da Teologiur kvlevas
fizikur SromasTan aTavseben (riTac
sakuTar Tavs saarsebo produqtebiT
uzrunvelyofen). ordeni mraval qveyanaSi arsebobs, flobs 85 mamakacTa da
50 qalTa monasters da 3500 mamakac
mowesesa da 2000 qal moweses aerTianebs. qalTa Sto (trapeli qalebi,
anu mkacri wesis cistercieli monazvnebi) 1689 wels butie de ransem
daaarsa. maTi deda monasteria santvolonte-de-die, daarsebuli ordenis
meore reformatoris, a. de lestranJis mier.
tridentis kreba (Trento, concilio
di) kaTolikuri numeraciis Tanaxmad,
esaa XIX msoflio kreba, romelic
1545-1563 wlebSi sam etapad Catarda.
krebis mowvevis moTxovnilebis miuxedavad, misi Catareba didxans Wianurdeboda, radganac pap klemente VII-s
antiromauli da konciliaristuli
(n. konciliarizmi) Sedegebis safrTxe
afiqrebda. sabolood kreba buliT
Laetare Jerusalem (1544) pavle III-m
moiwvia 1545 wlis 15 martisaTvis
trentoSi (laT.tridenti) da misi
sami mTavari amocana dasaxa: kaTolikeebsa da protestantebs Soris religiuri uTanxmoebis mogvareba, eklesiis
zogadi reformireba da urwmunoTa
(ese igi, muslimTa) Cagvrisagan qristianTa ganTavisufleba. Tumca kreba
mxolod 1545 wlis 13 dekembers gaixsna mxolod 31 episkoposis monawileobiT, romelTa umravlesoba italieli
iyo. pirveli etapis ganmavlobaSi (1545
wlis 13 dekemberi1547 wlis 2 ivnisi), aTi sesiis msvlelobisas, mowoneb-
tridentis kreba
trimurti
342
Sto 1236 wels daarsda. misi wevrebi
mkacri klauzuris wesebs icaven.
triteizmi (Triteismo) [berZ. treis
sami+thes RmerTi] Teologiuri
moZRvreba, romelic samebis saidumloebis ganmartebisas RmerTSi aRiarebda ara mxolod sami gancalkevebuli pirovnebis, aramed sami gansxvavebuli bunebis arsebobasac. am Teoriis
pirveli mimdevari iyo aleqsandrieli
Teologi ioane filoponosi (VI saukune), romelsac SemdgomSi mibaZes
riscelinusma (XI) da ioakime fiorelma (XII s.). triteizmi sabolood
dagmo lateranis IV saeklesio krebam
(1215).
troposi (Tropo) [berZ. trpos harmoniuli ganviTareba] ase ewodeba VIII
saukuneSi laTinuri liturgiis mier
calkeul evqologiur formulebSi
(kirie, gloria, sanktusi, ite
misa da a.S.) Setanil musikalur ganvrcobas.
tunika (Tonaca) [laT. tunica] moweseTa farTo da grZeli samosi Targis
gareSe. xSirad mas welze TokiT an qamriT imagreben. SesaZloa aseve ewodos
talarsac.
tutiorizmi
(Tuziorismo)
[laT.
tutior ufro sarwmuno] zneobrivi sistema, romelic sxvadasxva alternativaTa Soris ufro sarwmuno
gadawyvetis mimaTiTebeli gzis arCevas moiTxovs. es sistema gamoiyeneba
yvela im viTarebaSi, rodesac ueWvel
uflebaTa dacvazea saubari. SeiZleba
343
tutiorizmi
345
iamisadmi mimarTvaSi acxadebda: Sens
garda, aravin ganwmedila winaswar
(Hor. II; PG 87/3; 3248). aRmosavleTSi
ubiwo Casaxvis dResaswauli pirvelad
daaxloebiT VII-VIII saukuneTa mijnaze
aRiniSna. dasavleTSi XI saukunidan man
axali Sinaarsi SeiZina da sabolood
damkvidrda XIV-XV saukuneebidan, raSic duns skotis Teologiur mxardaWerasac miuZRvis wvlili.
udabnos mamebi (Padri del deserto) IV
saukunis aRmosavleli moweseebimonazvnebi, romlebic egviptis, siriisa da
palestinis udabnoebSi cxovrobdnen.
isini iyvnen asketizmisa da sulieri
cxovrebis WeSmariti moZRvrebi; maT
xSirad saxelganTqmuli momlocvelebic mimarTavdnen. udabnos mamaTagan
yvelaze cnobilni arian: antoni, paxomi, ilarioni, makari da isidore.
ukanaskneli cxeba (Estrema unzione)
tradiciuri da sakamaTo termini, romelic sneulTa zeTis cxebis saidumlos aRsaniSnavad gamoiyeneba.
ukvdaveba (Immortalit) [laT. immortalitas] termini aRniSnavs sikvdilis
Semdeg arsebobis gagrZelebis rwmenas,
romelic dasabamidanve religiasTan
iyo dakavSirebuli. qvis xanis adamianebs sikvdilis Semdeg pirovnuli
arseboba swamdaT. berZnul samyaroSi
ukvdavebisa da samSvinvelis ukvdavebis Sesaxeb umTavresad platoni saubrobda. es cneba, mkvdreTiT aRdgomis
cnebasTan erTad, eklesiis moZRvrebis
nawilad iqca (DS, 902) da ukvdavebis qristianuli koncefciis safuZvels warmoadgens. qristes mkvdreTiT
aRdgomisa da zecad misi amaRlebis
ultramontanizmi
umankoeba
346
ia rogorc axali aRTqmis umaRlesi
mRvdelmsaxuri (ebr. 4:14; 6:20; 9:11.24;
10:20).
umaRlesi pontifeqsi (Sommo Pontefice) n. papi; pontifeqsi.
umaRlesi pontifeqsis liturgiul
msaxurebaTa uwyeba (Ufficio delle celebrazioni liturgiche del sommo pontefice) es uwyeba, saxelwodebiT Magistri Caeremoniarum Apostolicarum
ZvelTaganve arsebobda. droTa ganmavlobaSi is Camoyalibda rogorc papis ceremoniaTa kolegia an prefeqtura, papis Tormeti ceremonmaisteris
SemadgenlobiT (aqedan oTxi moqmedia,
oTxidamxmare). isini exmarebian paps
(gansakuTrebul SemTxvevebSi kikardinalebsac) saRmrTo msaxurebisas
(konsistoriumi, kardinalis titulis
miReba, wirva an sxva saxis msaxureba
gansakuTrebiT sazeimo dReebSi, pontifeqsis misiebi). garda amisa, papis
ceremonmaisterebis movaleobaa episkoposTa xeldasxmis momzadeba da gaZRola, papis davalebiT romSi mobinadre
abatebis kurTxeva. papis saydris vakanturobis periodSi ceremonmaisterebi
msaxuroben kardinalTa kongregaciebSi da sakuTar movaleobebs asruleben
konklavSic. TviT msaxurebis bunebidan
gamomdinare, isini notariusebi arian,
amitomac adgenen yvela iuridiuli Zalis mqone dokuments, dakavSirebuls
im msaxurebasTan, romelSic monawileoben,iqneba es konklavis aqtebi
Tu TviT romis papis arCeva. vatikanis
II krebis mier dawyebuli reformis
Sedegad papis ceremoniaTa samsaxurma
sul ufro mniSvnelovani adgili dai-
347
kava liturgiul samwyso msaxurebaSi.
marTlac, papis mier aRsrulebuli
msaxurebani, romelTa raodenobac
sul ufro izrdeba, Tundac Secvlili stilisa (maT Soris, masmediis
monawileobis gamo), vatikanis krebis
suliskveTebisa da normebis Tanaxmad liturgiuli reformis ganxorcielebis samagaliTo nimuSad iqca.
samociqulo dadgenilebiT Pastor bonus (1988 wlis 28 ivnisi) uwyebas saxeli amJamindeliT Seecvala: umaRlesi
pontifeqsis ceremoniaTa samsaxurs
umaRlesi pontifeqsis liturgiul
msaxurebaTa samsaxuri ewodeba da is
romis kuriis damoukidebel institutad Camoyalibda (par. 2, naw. 3). uwyebas evaleba papis mier an misi saxeliT
aRsasrulebuli liturgiul da sxva
saRmrTo msaxurebaTaTvis aucilebeli
samzadisis uzrunvelyofa da maTi
gaZRola liturgiul wesTa Sesabamisad. liturgiul msaxurebaTa uwyebis
xelmZRvanels papi xuTi wlis vadiT
niSnavs,
xolo
ceremonmaisterebi,
romlebic msaxurebisas asistentobas
uweven mas, drois amave xangrZlivobiT saxelmwifo mdivnis mier iniSnebian. 1991 wlis 14 ianvris qirografis
Tanaxmad, romliTac ioane pavle II-m
dRevandelobis moTxovnebs miusadaga,
vatikanis sulierebaze mzrunavi uwyeba, manamde papis sasaxlis sakristiis
kompetenciaSi Semavali movaleobebi
papis liturgiul msaxurebaTa uwyebis
xelmZRvanels gadaeca, romelic, amis
gamo, pasuxismgebelia papis sakristiisa
da samociqulo sasaxlis kapelebze.
uniatebi (Uniati) [rus. uniat,
nawarmoebia sityvidan unia (ka-
unitarelebi
vSiri),
romelic
momdinareobs
laTinuridan unus (erTi)] aRmosavluri eklesiebi, romlebmac sqizmis
Semdeg SeinarCunes romis eklesiasTan
Tanaziareba an SemdgomSi daubrundnen mas. es sakamaTo termini pirvelad
gamoiyenes marTlmadideblebma, romlebic ewinaaRmdegebodnen SeTanxmebas
rusinTa eklesiasa da kaTolike eklesias Soris (brest-litovski, 1596).
universaluri/universaluroba (Universale/ Universalismo) n. kaTolikoba.
unitarelebi (Unitariani) [ingl. unitarians] termini miemarTeba jgufebs
an mimdinareobebs, romlebic amtkiceben RmrTis, rogorc pirovnebisa
da arsis, erTianobas. samebis mowinaaRmdege es jgufebi uaryofen sami
RmrTaebrivi pirovnebis arsebobas da,
maSasadame, zogadad, iesos RmrTaebriobasac. am moZRvrebis mimdevrebi
qristianobis dasabamidan arseboben,
Tumca gansakuTrebiT mravalricxovanni iyvnen humanizmisa da reformis
xanebSi. unitarelTaA calkeuli seqtebi umTavresad protestantuli
aRmsareblobis wiaRSi Camoyalibda.
1900 wels daarsebuli unitarel da
sxva Tavisufal religiur moazrovneTa saerTaSoriso kongresi dRes
Tavisufali qristianobis msoflio
ligis saxels atarebs. unitarelebi
eTikur da humanistur qristianobas
qadageben da xSirad mimarTaven qristianul gamoxatulebebs (naTloba,
wmida seroba, ziareba). sami RmrTaebrivi pirovnebis moZRvrebis uaryofa
bibliis gamorCeulad racionalis-
upaniSadebi
348
amed mis niSanTa da sityvis arcnobas,
misdami ar mimxrobas (fsalm. 41:1; es.
5:19; 2petr. 3:4) da sxvaTa mimarT mindobas. urwmunoni iyvnen Zveli aRTqmis ebraelebi, romelTac amis gamo
ewodaT meamboxeebi (ricxv. 20:10; ezek.
2:3, Smd.), gaTqvirebulni (rjl. 32:15),
daxSuli gulis da yurTa mqoneni
(es. 32:9; 33:3; maT. 13:14). urwmunoeba
gamoixateba kerpTayvaniscemlobasa da
kerpTa gaRmerTebaSi, cru winaswarmetyvelTa gayolasa da qmnilebebisadmi
mindobaSi. israelma xalxma iesos winaSec gamoamJRavna urwmunoba (maT.
8:10, Smd.; 11:20, Smd.; 23:37, Smd.; ioan.
6:66...), Sescoda suli wmidis winaSe
(maT. 12:31, Smd.; mark. 3:29; luk. 12:10),
WeSmaritebis winaSe (ioan. 7:33, Smd.;
8:21.24.45; 15:22, Smd.), rac SeuZlebels xdis (3:36) maradiuli sicocxlis miRebas. ieso xSirad usayvedurebs
urwmunoebis gamo Tanamedroveebsa da
mowafeebs: maTi urwmunoeba gamoixateba imis araRiarebaSi, rom ieso xorcSesxmuli sityva (ioan. 1:11; 3:11; 6:36),
qriste (1ioan. 2:22, Smd.; 4:2, Smd.; 5:1,
Smd.), macxovaria (ioan. 6:53).
urwmuno (Miscredente) [termini Miscredente Sedgeba uaryofiTi nawilakisgan mis da sityvisgan credente morwmune] aRniSnavs arareligiur, aTeist
an uRmrTo adamians.
usasrulo(Infinito)[laT.in+finitus
(zmna finire-s dasruleba, SezRudva namyos mimReoba) usazRvro,
dausrulebeli] RmrTis arsebiTi
Tviseba. RmerTi usasruloa, radganac
Tavisi bunebiT ar SeiZleba daeqvemdebaros rame sazRvris droebiTobas;
is yovel aseT sazRvars miRmaa, raki
igi sxvaa.
349
usupi, aiazmis sasxurebeli (Aspersorio) [saeklesio laT. aspersorium] naxvretebiani burTuliT daboloebuli
liTonis patara joxi, zogjerjagriani, romliTac apkureben nakurTx
wyals adamianebs, sagnebsa da adgilebs.
usworoba (Irregolarit) [laT. irregularitas qcevaSi disciplinis darRveva] kanonikur samarTalSi samudamo dabrkoleba, romelic krZalavs
mRvdlad miRebas an mRvdlobis aRsrulebas (Sdr. CIC, kan. 1040, Smd.)
utrakvistebi (Utraquisti) n. husitebi.
ufali (Signore) [berZn. Krios; septuagintaSi gadmocemulia tetragramiT Jhwh (n. iahve) da, agreTve,
terminiT adonai] ufali iqca israelis RmrTis, misi uzenaesobis aRsaniSnav yvelaze gavrcelebul formad:
igia ufalT ufali (rjl. 10:17). axal
aRTqmaSi termini ufali gamoiyeneba ara mxolod mama RmrTis, aramed,
agreTve, iesos aRsaniSnavadac: ieso
ufalia (rom. 10:9; 1 kor. 12:3; kol.
2:6), riTac misi RmrTaebriobaa aRiarebuli (Sdr. CCC, 446-451).
ufalo, ganaxven (Invitatorio) [gvianlaT. invitatorius] Sedgeba muxlisgan
ufalo, ganaxven bageni Cemni..., rasac
mosdevs fsalmuni 94 (an fsalmunebi
99, 66 da 23) responsoriumis formiT,
riTic iwyeba JamTa liturgia.
ufalo, Segviwyalen (kirie eleison)
(Kyrie eleison) [laT. transkrifcia
omonimuri berZnuli gamoTqmisa: Kyrie (hoi, ufalo) elison, Soreuli
warsuli imperativi zmnisa, elein
uflis sxeuli
iqonie mowyaleba] sammagi moxmoba (meore maTgania qriste, Segviwyalen!), romelsac warmoTqvamen an
galoben wirvisas, dideba maRalTas
win. aRmosavlur liturgiaSi (antioqiasa da ierusalemSi) is daaxloebiT
IV saukunis dasasrulidan damkvidrda,
dasavlurSi kidaaaxloebiT erTi
saukuniT ufro gvian.
uflebani (Dominazioni) n. angelosi.
uflis locva n. Oratio dominica.
uflis sityvebi (Parole del Signore)
[berZ. mravlobiTi ricxvis forma
lghia, mxolobiTislghion] ase ewodeba saxarebebSi, gansakuTrebiTlukasa da maTesTan, xSirad sxvadasxva
konteqstSi, erTad Tu dacalkevebuli
saxiT mocemul mokle gamonaTqvamebs.
SesaZloa, paralelur teqstebSi luka
da maTe mimarTaven erTsa da imave wyaro Q-s (germ. Quelle, wyaro). iesos
ekuTvnis, agreTve, gamonaTqvamebi (n.
agrafa=dauwereli sityvebi), romlebsac saxarebaTa teqsti ar Seicavs
(Sdr. ioan. 20:30; 21:25), magram gadmogvcemen axali aRTqmis sxva nawerebi
(Sdr. saqm. 20:35), apokrifebi an Zveli
saeklesio avtorebi.
uflis sxeuli (Corpus Domini) [laT.
gamoTqma, aRniSnavs uflis sxeuls]
dResaswauli, romelsac kaTolike
eklesia aRniSnavs uwmidesi samebis
dResaswaulis Semdeg xuTSabaTs, evqaristiisaTvis gansakuTrebuli sazeimo
ieris misacemad. vatikanis II krebis Semdeg ewoda qristes uwmidesi sxeulisa
da sisxlis didi dResaswauli. es dResaswauli papma urban IV-m 1264 wels
ucdomloba
350
sxvadasxva forma da xasiaTi SeiZleba
hqondes. Tavisi msaxurebidan gamomdinare, am SeucdomlobiT sargeblobs
romis pontifeqsi, episkoposTa kolegiis meTauri, rodesac yvela morwmunis umaRlesi moZRvrisa da maswavleblis xarisxSi, sarwmunoebasTan an
zneobasTan dakavSirebul moZRvrebas
acxadebs saboloo aqtiT da amgvarad
rwmenaSi ganamtkicebs Tavis moZmeT...
eklesiisaTvis dapirebuli ucdomloba moicavs, agreTve, episkoposTa
mTlianobasac, rodesac is aRasrulebs
umaRles moZRvrebas petres memkvidresTan erTad (LG, 25), umTavresad,
msoflio krebaze. rodesac eklesia
Tavisi umaRlesi moZRvrebis meSveobiT
warmoadgens rames, rac RmrTis mier
gamocxadebulad, qristesmier swavlebad unda virwmunoT, aseT gansazRvrebebs rwmenismieri mowiwebiT unda
mivemxroT (LG, 25). eklesiis ucdomloba moicavs RmrTaebriv gamocxadebas mTlianobaSi (CCC, 889-891). n.
vatikanis krebebi.
ucxo enebze saubari (Lingue, parlare
in) [berZ. glossolala] eqstazuri xasiaTis movlena, gavrcelebuli pirvel
qristianul sakrebuloebSi (saqm. 2:3,
Smd., 11; 10:46; 19:6; 1kor. 12:10.28.30; 13:1;
14:2, Smd.) n. qarizma.
uwmidesi
(Santissimo)
[santissimoaRmatebiTi xarisxi sityvisa santo wmida] tradiciulad miemarTeba
samebas da mariams, rogorc umaRlesi
Tayvaniscemis RirsT. amave dros, aRniSnavs qristes evqaristiaSi.
uxamurni (Scalzi/e) [laT. discalceati
fexSiSvelni, uxamurni] ase ewo-
351
uxamurni
353
moZraobas (n. sadukevelni). iyvnen
Toras (dawerili kanoni) da mamaTa
tradiciis (zepiri kanoni) Tavdadebuli damcvelebi, romelTac aucileblad miiCnevdnen ebraelobis nebismieri gadagvarebisagan dasacavad da
iudevelTa erovnuli sulis mTlianobis SesanarCuneblad. maTi normatiuli simkacre umTavresad sam sakiTxSi
vlindeboda: sakanonmdeblo siwmindes,
meaTedebis gadaxdasa da SabaTis uqmobas (n. SabaTi) ukavSirdeboda. asketur wes-CveulebaTa mimdevrobis gamo
farisevelni xalxis simpatiiTa da,
sadukevlebTan SedarebiT, meti gavleniT sargeblobdnen. am ukanasknelebTan maT ufro samoZRvro gansxvavebani
hqondaT, vidre liturgiuli. magaliTad, farisevlebs swamdaT mkvdreTiT
aRdgoma da mesiis mosvla. iesos dros
farisevelni gavlenian jgufs warmoadgendnen. ieso xSirad kamaTobda
farisevlebTan, radganac isini, adamianTan SedarebiT, kanonis gankargulebas aniWebdnen upiratesobas, sulTan
SedarebiTwessa da daweril sityvas
(maT. 15:1, Smd.).
fatebenefratelebi (Fatebenfratelli)
saxeli, romelic ewoda wmida ioane RmrTisas saavadmyofos ordenis
wevrebs. warmoSobiT portugalielma
ioane RmrTisam (1494-1550) sneulTa
daxmarebis mizniT granadaSi saeroTa
sakrebulo daaarsa. Semdeg, 1572 wels,
grigol XIII-m sakrebulo avgustineseuli wesdebis ordenad gamoacxada.
dRes am ordenis wevrebi umTavresad
saero Zmebi arian, da, garda Cveuli
sami aRTqmisa, agreTve, saavadmyofoebSi
msaxurebis aRTqmasac deben.
fesvis gankurneba
febronianeloba
(Febronianesimo)
iurisdiqcionalisturi
doqtrina, romlis saxelwodebac iustinus
febroniusis saxelidan momdinareobs.
es treviris sufragani episkoposis, iohan nikolaus fon honthaimis (1790)
fsevdonimia, misi dawerilia De statu
ecclesiae et legitima potestate Romani
Pontificis (1763). am naSromSi uaryofilia eklesiis wiaRSi papis iurisdiqciis primati da gatarebulia calkeul
erovnul eklesiaTa damoukideblobis
ideaa.
pontifeqsis
avtoritetis
monarqiul struqturas unda Canacvleboda msoflio kreba rogorc eklesiis umaRlesi organo, romlis avtoriteti papzec gavrceldeboda. episkopalizmis mkafio gavlenis matarebeli febronianuri Tezisebi uaryves
rogorc klemente XIII-m, ise germanel
episkoposTa umravlesobam. sabolood
maT vatikanis I krebis Semdeg (1870)
dakarges Zala da gavlena.
feriscvaleba (Trasfigurazione) [laT.
trasfiguratio transformacia, gardasaxva] aRniSnavs iesos ieris cvlilebas, roca igi Taboris mTaze Tavis
RmrTaebriobaSi gamoecxada petres, iakobsa da ioanes (maT. 17:1-9; mark. 9:1-13;
luk. 9:28-36), riTac winaswar amcno
Tavisi aRdgoma da morwmuneTa imedi
(rom. 8:29; 1kor. 15:49; 2kor. 3:18; fil.
3:21). feriscvalebis liturgiuli
dResaswauli 6 agvistos aRiniSneba.
fesvis gankurneba (Sanazione in radice)
[laT. sanatio, nawarmoebia sityvebidan
sanare gankurneba da radix fesvi]
kanonikur samarTalSi ase ewodeba baTilad cnobili qorwinebis sagangebo
fetiSi
354
rac zmnis lavare dabana, gerundivia)] wesi, romelic sruldeba wirvisas wmida paraskevs saidumlo serobis
mosaxsenieblad. wirvis aRmvleneli
mRvdelmsaxuri saxarebis wakiTxvis Semdeg imeorebs iesos qmedebas, rodesac
man muxli moiyara mociqulTa winaSe,
fexebi dabana maT da imaves gakeTebisaken mouwoda maT: magaliTi mogeciT,
raTa, rogorc me mogeqeciT, Tqvenc ise
moiqceT (ioan. 13:15). fexTbanvis Rrma
mniSvnelobis mqone simboluri Jesti
miRebuli iyo monastrebSi stumarTa
mimarT kacTmoyvarebisa da morCilebis
niSnad. SemdgomSi is iqca liturgiul
wesad, romelsac episkoposi sakaTedro
taZarSi aRasrulebs.
fideizmi (Fideismo) [frang. sityvidan fidisme, romelic nawarmoebia
laTinuridan fides rwmena] mcdari
Teologiuri da filosofiuri moZRvreba, romelic amtkicebs gonebasTan
mimarTebaSi rwmenis aRmatebulebas,
da TviT adamianis gonebis uZlurebas,
Seicnos rwmenis WeSmariteba. racionalizmis gadaWarbebebze reaqciis saxiT
damkvidrebuli fideizmi didi popularobiT sargeblobda XIX saukunis
pirvel naxevarSi. eklesiam dagmo fideizmi da xazi gausva gonebis mniSvnelobas, gansakuTrebiT, rwmenis safuZvlebTan damokidebulebaSi.
filapterionebi
(Filatteri)
[laT.
phylacterium, nawarmoebia berZnulidan phylaptrion (zmnidan phylssein
dacva, Senaxva) Senaxva] tyavis
mcire zomis budeebi, romlebSic moTavsebuli iyo pergamentis 4 mcire
gragnili bibliis calkeuli nawyvete-
355
biT: Sublsa da marcxena mklavze
damagrebuli amgvari filapterionebi sarwmunoebisadmi (n. Tora) erTgulebis niSans warmoadgenda.
filiokve (Filioque) [laT. gamoTqma,
iTargmneba rogorc da Zisagan] termini laTinurma eklesiam daamkvidra
nikea-konstantinopolis simboloSi (n.
mrwamsi) suli wmidasTan mimarTebaSi.
am dogmaturi formulis istoriuli
sawyisi sakmaod bundovania. calkeul
mosazrebaTa Tanaxmad, is toledos III
krebidan (589) iRebs dasabams, zogi
mas kidev ufro adreul xanas, kerZod, saragosas krebis periods (380)
ukavSirebs. darwmunebiT imis Tqma
SeiZleba, rom filiokve daaxloebiT
VI saukuneSi espanur, mozarabikul
liturgiaSi damkvidrda. aqedan misi
gamoyeneba gavrcelda safrangeTSi,
germaniasa da Semdeg
italiaSi. es
termini dasavleTisa da aRmosavleTis
eklesiaTa Soris erT-erTi umwvavesi
Teologiuri kamaTis mizezi gaxda.
marTlac, dasavleTis eklesia miiCnevs,
rom suli wmida gamovals mamisagan
da Zisagan (filioque), xolo aRmosavleTis eklesia ki acxadebs, rom suli
wmida gamodis mama RmrTisgan Zis meSveobiT (per Filium), rac samebis saidumloebis gansxvavebul ganmartebaTa
safuZvels qmnis. moZRvrebis TvalsazrisiT, gamoTqma filiokve aRmosavluri sqizmis (1054) erT-erT mizezad
iqca.
fizisi (Physis) [berZ. buneba] termini aRniSnavs an amqveyniur arsebaTa erTobliobas, romlebic Zvelad
TviTgenerirebad erTeulebad aRiqme-
fokolareelni
formaTa istoria
356
varauds, rom saxarebebi Tavdapirvelad
dacalkevebuli mcire teqstebis nakrebebs warmoadgenda. meTodis mimdevarTa
amocanaa, literaturuli formisa
da Seqmnis savaraudo kulturuli
garemos mixedviT aRadginon am fragmentebis istoria saxarebis saboloo
redaqciis etapamde.
formula (Formula) [laT. formula, kninobiTi forma sityvisa forma
forma] is, rac ritaualuri an
kanonieri normis Tanaxmad moiTxoveba.
saidumlo formula ewodeba sityvier
formulas, romelsac mRvdelmsaxuri
saidumlos aRsrulebisas warmoTqvams.
forumi (Foro) [laT. forum] Tavdapirvelad ase ewodeboda saxlis gareT arsebul sivrces, Semdeg
adgils, sadac saqmiani, sazogadoebrivi
da sasamarTlo sakiTxebi wydeboda. am
ukanaskneli mniSvnelobis gavrcobis
Sedegad forumi ewoda adgils, sadac
rame Zalauflebis an movaleobis aRsruleba xdeba. aqedan, saeklesio forums im garemos uwodeben, romelSic
eklesia sakuTar iurisdiqcias asrulebs. gare forumi sazogadoebriv
urTierTobaTa da sazogado sikeTis is
garemoa, romelSic sajarod sruldeba
Zalauflebis an movaleobis ganxorcieleba. Sida forumi ki morwmuneTa
da pirovnuli keTildReobis is piradi
sivrcea, romelSic monaniebis saidumlos aRsrulebis farglebSi (saidumloebrivi Sida forumi) an monaniebis
saidumlos gareT (arasaidumloebrivi
Sida forumi), Sesabamisad, aRsarebis
mimRebi anda zemdgomi Zalauflebas an
movaleobas axorcieleben.
357
franciskelebi (Francescani) ase ewodebaT franciskelTa ojaxis sami ordenidan erT-erTis wevrebs. es ordenebia: ZmaTa (Ordo fratrum minorum),
klarisel daTa da saeroTa ordenebi.
iezuitTa msgavsad, franciskelebi
kaTolike eklesiis ZiriTad da yvelaze
aqtiur ordens warmoadgenen. ordeni wmida franciske asizelma (1226)
daaarsa. franciske asiziSi, 1181 wlis
dasasruls an 1182 wlis dasawyisSi
daibada pietro di bernardonesa da pikas ojaxSi. axalgazrdoba man sakmaod
udardelad gaatara, samxedro karieris wamowyebis ramdenime warumatebeli mcdelobis Semdeg RmerTs miuZRvna Tavi, raTa RaribTa da gaWirvebulTa sasargeblod eRvawa. misi am
gadawyvetilebiT ukmayofilo ojaxTan
man urTierToba gawyvita da qadageba
da upovari cxovrebis wesis damkvidreba
daiwyo. igi cdilobda, qceuliyo meore qristed misi mibaZvisa da xorcis
mokvdinebamde miyvanili morCilebis
meSveobiT. franciskes male gauCnda mimdevrebi TanamoZmeTa Soris, romelTaTvisac man samoweseo cxovrebis arsebiTi
elementebis Semcveli wesi Camoayaliba.
inokenti III-m 1210 wels sityvierad
daadastura franciskelTa wesi. 1212
wels wmida franciskem wmida klarasTan erTad Camoayaliba meore ordeni
(n. klarelni), 1221 wels kisaeroTa
mesame ordeni. 1223 wlis 29 noembers
honorius III-m sabolood daamtkica
franciskelTa wesi. 1224 wlis seqtemberSi wmida franciskes vernas mTaze
sxeulze stigmebi gamoesaxa, 1225 wels
ki man SeTxza qmnilebaTa qeba, italiuri literaturis pirveli didi
nawarmoebi. wmida franciske 1226 wlis
fratiCelebi
fsalmodia
358
dasawyisSi mocemuli aqvs saTauri, romelic miuTiTebs: a) nawarmoebis Janrs;
b) musikalur tonalobas an instruments, romelzec unda Sesruldes
akompanimenti; g) nawarmoebis liturgiul daniSnulebas; d) avtors; d)
nawarmoebis Seqmnis istoriul garemoebebs. fsalmunebi, romelTa udidesi
nawili qristemde X-III saukuneebSi
Seiqmna, Janrobrivi mravalferovnebiT
xasiaTdeba: israelis istoriasa Tu
bunebaSi gamomJRavnebuli RmrTis
sidiadis sadidebeli fsalmunebi (8; 9;
23; 77; 98; 100; 104; 105; 106); samadlobeli (mag., 66; 116; 136), monaniebisa
da godebis sagaloblebi (mag., 6; 7;
13; 22; 31; 38; 51; 63; 86; 130); krulvis fsalmunebi (35, 1-8; 58; 60,23-29;
109,6, Smd). fsalmunTa gansakuTrebul
jgufebs ganekuTvneba halelis (113-118;
136; 146-150), momlocvelobis (120134) da aRsaydrebis Temisadmi (47; 93;
96; 97; 98; 99) miZRvnili fsalmunebi.
axal aRTqmaSi sxvadasxva fsalmunebi
mesianurad ganimarta (mag., 2; 22; 69;
72; 110) an iahves, rogorc samyaros
meufis esqatologiuri gandidebis
kuTxiT iqna ganxiluli
(aseTebia,
magaliTad, aRsaydrebisadmi miZRvnili
fsalmunebi). fsalmunTa wigni rTuli
nawarmoebia. amasTan, mas axasiaTebs poeturi suliskveTebisa da stilisturi
erTianoba, ramac ganapiroba is, rom
religiur sagalobelTa es krebuli
ierusalemis meore taZarSi liturgiul salocav teqstad gamoiyeneboda.
fsalmunTa wigni istoriis Svidi saukunis manZilze gamowrTobili israelis religiuri sulis sarkea. fsalmunebSi gadmocemulia RmrTis, mis
atributTa, israelis istoriisa da sa-
359
fxizloba
qaaba (Kaaba) [arab., kaba koWi,
kamaTeli] aRniSnavs kubis formis
Senobas, mis erT-erT kedelSi Catanebuli Savi qviT. am qvas, savaraudod, meteorits, arabebi RmrTis mier
warmogzavnilad miiCneven da masTan
momlocvelobas awyoben. qaaba meqis
meCeTis ezoSi mdebareobs. esaa 12 metris sigrZis, 10 metris siganisa da
15 metris simaRlis Senoba. muhamadi
amtkicebda, rom qaaba alahis uZvelesi
salocavia da TviT abraamis mieraa
agebuli.
qadageba (Predicazione) [laT. praedicatio] esaa RmrTis sityvis sajaro
gamocxadeba saxarebis gavrcelebis,
adamianTa ganaTlebisa da darigebis
mizniT. qadageba eklesiis Zireuli
funqciaa, mas episkoposebi da mRvdelmsaxurebi axorcieleben. n. homilia.
qaldevelni (Caldei) qaldeuri an
asiriul-aRmosavluri wesis kaTolikeebi. saxeldeba momdinareobs Zveli
qaldeis (mesopotamia) regionis saxelwodebidan.
nestorianelobidan
kaTolikur sarwmunoebaze moqceuli
qaldevelni romis eklesias pirvelad
daaxloebiT XVI saukunis SuaxanebSi
SeurTdnen ioane sulayas Zalisxmevis
361
Jamindeli kanonikuri samarTlis kodeqsis Tanaxmad, dResac SesaZlebelia,
ubiwo pirovnebebma piradad miuZRvnan
Tavi RmerTs, icxovron calke an ojaxSi
da emsaxuron eklesias qristesTan TavianTi mistikuri qorwinebis meSveobiT
(CIC, kan. 604). am umanko adamianebis
erToblioba qmnis swored qalwulTa
ordens. maT SeuZliaT erTmaneTTan SekavSireba sakuTari ganzraxvis dacvisa
da eklesiisadmi msaxurebis saqmeSi
urTierTdaxmarebis mizniT, Tumca es
ar Seadgens maTi statusis aucilebel
elements.
qanaani (Canaan) finikiis, anu palestinis Zveli saxelwodeba md. iordanamde (sof. 2:5). mas Semdeg, rac iq
abraamma miaRwia, iqca israelis xalxis
aRTqmul miwad (dab. 13:12-17). amorevelebiT, xeTelebiT,
ferizelebiT,
qanaanelebiT, xivelebiT, iebusevelebiT, gergesevelebiT dasaxlebuli es
miwa israelis xalxma mZime brZolebis
fasad daipyro (gam. 23:23-33, ies. 7:7,
Smd.).
qarizma (Carisma) [berZ. chrisma,
nawarm. sityvidan chris madli] zebunebrivi niWi, boZebuli RmrTis mier
morwmunisaTvis misiis, msaxurebis Sesasruleblad eklesiaSi da eklesiisaTvis (Sdr. 1kor. 12:7; efes. 4:12). sityva
qarizma Teqvsmetjeraa naxsenebi wmida pavles nawerebSi da erTxelwmida
petresTan (1petr 4:10). wmida pavlem
ocamde sxvadasxva niWis Semcvel qarizmaTa oTxi sia Camoayaliba, romlebSic
Sedis: enaTa flobis niWi (glosolalia), saswaulTa Cadenis unari, winaswarmetyveleba, sulTa garCeva da sxva.
qerobinebi
qorepiskoposi
362
kiTxvasa da sxva liturgiuli msaxurebis aRsrulebaSi monawileoben.
qorwineba (Matrimonio) [laT. matris deda+munus valdebuleba]
saqorwino kavSiri anu SeTanxmeba,
romlis meSveobiTac mamakaci da qali
qmnian sicocxlisa da siyvarulis
Tanaziarebas. is Semoqmedma daadgina
da manve ganusazRvra kanonebi: da Seqmna RmerTma adamiani Tavis xatad ... da
Seqmna isini mamakacad da dedakacad
(dab. 1:27); agreTve: da amitom miatovebs kaci Tavis mamas da Tavis dedas da
miekroba Tavis dedakacs (dab. 2:24).
Tavisi bunebiT qorwineba mimarTulia
meuRleTa sasikeTod da STamomavlobis
Sesaqmnelad da aRsazrdelad. monaTlulTa Soris qorwinebas ufalma iesom saidumlos Rirseba mianiWa (GS,
48; CIC, kan. 1055). qorwinebis saidumlo qristesa da eklesiis kavSiris
simboloa. qorwineba meuRleebs aniWebs madls, uyvardeT erTmaneTi iseTi siyvaruliT, rogoriTac qristes
uyvarda Tavisi eklesia. amgvarad, saidumlos madli srulyofs meuRleTa
adamianur siyvaruls, aZlierebs maT
dauyofel erTianobas da wmidayofs
meuRleebs
maradiuli
sicocxlis
gzaze. qorwineba efuZneba ori mxaris
Tanxmobas, anu erTmaneTisaTvis sakuTari Tavis miZRvnis ormxriv da mkafio nebas, erTguli da nayofieri siyvarulis gancdis mizniT. erTianoba,
mTlianoba da nayofierebisTvis gaxsniloba qorwinebis arsebiTi Tvisebebia.
poligamia SeuTavsebelia qorwinebis
erTianobasTan. ganqorwineba RmrTis
mier SeerTebuls acalkevebs. nayofierebis uaryofa meuRleTa cxovrebas
363
mis uZvirfases niWs, Svils arTmevs.
ganqorwinebul meuRleTa xelaxali
daqorwineba kanonieri meuRlis sicocxleSi ewinaaRmdegeba qristes mier
CvenTvis mocemul RmrTis Canafiqrsa da
kanons. ganqorwinebulebi eklesiisagan
ar calkevdebian, Tumca evqaristiuli
ziarebis miReba aRar SeuZliaT (Sdr.
CCC, 1601-1666). qristianobis pirvel
saukuneebSi qristianul qorwinebas
ar hqonda sakuTari liturgia da is
araqristianul qorwinebaTa msgavsad
aRiniSneboda. IV saukunidan damkvidrda beWdebis kurTxevisa da evqaristiis aRsrulebis wesi. meTerTmete
saukunidan saqorwino kanonmdebloba
saero sasamarTlodan saeklesios gadaeca.
qorwinebis aRsruleba (Consumazione del matrimonio) [laT. sityvidan
consummatio, nawarmoebia zmnidan
consummare Sesruleba] qorwinebas aRsrulebuli ewodeba, rodesac
meuRleebma adamianurad Seasrules
aqti, TavisTavad saTanado STamomavlobis Sesaqmnelad, risTvisacaa
gamiznuli Tavisi bunebiT qorwineba
da risTvisac meuRleebi erT xorcad
iqcevian (CIC, kan. 1061). saqorwino
wesis aRsrulebis Semdeg meuRleTa
Tanacxovrebis SemTxvevaSi qorwineba
TavisTavad cxaddeba aRsrulebulad,
Tuki sawinaaRmdego ar damtkicda. aRsrulebul qorwinebas rato ewodeba.
misi gauqmeba samarTlianad SeuZlia
paps (CIC, kan. 1142).
qorwinebis dadastureba (Convalida
del matrimonio) [Sua saukuneobrivi
laT. convalidare] kanonikuri samar-
qriste
qristes vikariusi
364
ianvars tardeba da aris erToblivi
Ziebis, ieso qristesadmi morCilebisa
da erTianobis gzaze arsebuli dabrkolebebis
gadalaxvis
survilis
gamoxatuleba. kvireulis mowyobis
idea ekuTvnis anglikan mRvdels, pol
j. frensis uotsons (1940), romelmac 1909 wels mis mier daarsebul
sakrebulosTan erTad kaTolikeoba
miiRo. jer kidev 1908 wels amerikis
SeerTebul StatebSi anglikanTa da
romauli wesis kaTolikeTa calkeuli
jgufebi erToblivi locvis pirvel
kvireulze Seikribnen, romelic Semdgom aTwleulebSi mraval qristianul
eklesiaSi aRiniSna. iniciativas papebma
dauWires mxari, pirveli maT Soris iyo
pius X (1903-1914). 1846 wels locvis kvireuli (ianvris pirvel kviras)
evangelikurma aliansma Caatara. teritoriuli evangelisturi eklesiebi da
germaniis Tavisufali eklesiebi locvis kvireuls suli wmidis gadmosvlis
kviras aRniSnaven (n. ekumenizmi).
qristianoba (Cristianesimo) [laT.
sityvidan christianismus (momdinareobs berZnulidan christianisms)]
qristianuli religiis aRsaniSnavad
gamoyenebuli yvelaze gavrcelebuli
termini. aRniSnavs eklesiaTa, sakrebuloTa, seqtaTa, ideaTa da koncefciaTa erTobliobas, romlebic ieso
qristem gamoacxada an aRmoacena da
romelTa
gamaerTianebeli
niSania
rwmena ieso qristesi, rogorc gankacebuli, mokluli da mkvdreTiT aRmdgari RmrTis Zisa. sityva qristianebi pirvelad antioqiaSi moixsenies
qristes mowafeTa aRsaniSnavad (saqm.
11:26) da ebraelTagan maT gansasxvave-
365
blad, xolo termini qristianoba
gvxvdeba egnate antioqielTan (117).
qristianoba rTuli, mravlismomcveli
realobaa, romlis gasagebadac misi
warmoSobisa (ieso qriste da mociqulTa xana) da oraTaswlovani istoriis, sarwmunoebisa da aRmsareblobaTa gaTvaliswinebaa saWiro.
qristianobis kursebi (Cursillos de cristianidad) qristianuli moZraoba, romlis dasaxeleba momdinareobs qristianuli aRzrdis xanmokle kursebis
saxelwodebidan. am kursebis daniSnulebaa saxarebis qadagebis pirveladobis xazgasma da sarwmunoebis, rogorc
mTlianad pirovnuli cxovrebis mTavari elementis, zrdis xelSewyoba.
amgvari moZraobis Seqmnis idea 1940iani wlebis dasasruls espanuri kaTolikuri qmedebis rigebSi warmoiqmna,
rwmenis sufTa sociologiur faqtamde
dayvanis tendenciis sawinaaRmdegod.
pirveli kursi 1949 wlis 7-10 ianvars
maiorkaze Catarda. 1963 wels moZraoba
pavle VI-m daamtkica da Zalian male
is mTel msoflioSi gavrcelda. kursebi sami fazisgan Sedgeba: precursillo
(saxarebis qadagebisTvis momzadeba),
cursillo (uSualod saxarebis qadageba;
grZeldeba sam dReze cota met xans),
postcursillo (eklesiaSi qristianuli
momwifeba samyaroSi damowmebisaTvis
mzadyofnis mizniT).
366
qristologia
lebmac maTi gaerTianebis damaarseblis, wmida ioane batista de la salis magaliTiT, WabukTa aRzrdisa da
ganaTlebis uzrunvelyofas miuZRvnes
Tavi. pirveli saxalxo skolebi reimsSi,
daaxloebiT 1680 wels gaixsna. maleve
gaixsna morCilTa dawesebuleba (noviciati) da seminaria Tavad aRmzrdelTaTvis. kongregaciis damaxasiaTebeli
Tviseba isaa, rom misi wevrebi saero
pirebi arian. religiuri cxovrebis
sami aRTqmis garda, kongregaciis
wevrebi, agreTve, RaribTaTvis uangaro swavlebis aRTqmasac deben. amJamad
qristianul skolaTa Zmebi, romelTa
ricxvic msoflios 80 qveyanaSi daaxloebiT 10000-s aRwevs, 1125 dawyebiT
Tu saxalxo skolaSi aswavlian.
RmrTivSewiruli cxovreba
368
sityva] RmrTis, mariamis, wmidaTa Tu
siwmideTa Seuracxmyofeli gamoTqma.
aT mcnebaTagan meore (ar warmoTqva
uflis, Seni RmrTis, saxeli amaod gam.
20:7; rjl. 5:11) RmrTis saxels cru
ficisa da rame sxva xerxiT borotad
gamoyenebisagan icavs (Sdr. CCC, 2148).
RmrTismosaoba (Devozione) [laT. zmnidan devovere Tavis miZRvna, Sewirva
vinmesadmi an ramesadmi] gamoxatavs
siRrmiseul gancdas adamianisa, romelic RmerTs ukavSirebs sakuTar
Tavs. am TvalsazrisiT, magaliTad, SeiZleba moviyvanoT RmrTis nawilad
gadaqceuli monaTluli adamianis, sakuTari Tavis RmrTis msaxurebisTvis
mimZRvneli mowesis gancda. piradi anu
gansakuTrebuli RmrTismosaoba ewodeba RmrTismosaobiTs gamoxatulebaTa qmedebebs, romelTac sagangebo sagani aqvs an gansakuTrebul siyvaruls
amgvar gamovlinebaTa mimarT.
evqaristiuli RmrTismosaobaa siyvarulis gamoxatuleba da RmrTismosaobis
gamovlineba, romelTa sagansac evqaristia warmoadgens. n. lmobiereba.
RmrTismsaxureba (Celebrazione) [laT.
celebratio mravali adamianis Tavmoyra; termini momdinareobs zmnidan
celebrare, romlis saxasiaTo mniSvnelobaa sazeimod aRniSvna, sadac
mravali adamianis monawileoba igulisxmeba] qristianul konteqstSi
termini TiTqmis yovelTvis mxolod
liturgiul qmedebas gamoxatavs. amitomac zeimis cnebasTan mWidrod dakavSirebuli es sityva aRniSnavs: a)
evqaristiuli msxverplSewirvis ritualur aRsrulebas; b) xsnis erT-erTi
369
saidumlos (an romelime wmidanis an
mowamis dies natalis-s) sazeimo aRniSvnas evqaristiis aRsrulebis meSveobiT,
romelic udidesi sazogado da gamaerTianebeli ritualuri qmedebaa.
RmrTis msaxurTa msaxuri n. Servus servorum Dei.
RmrTis msaxuri (Servo di Dio) [laT.
servus Dei] siwmidis cnebis Tanaxmad,
gardacvlili piri, romlis sagmiro
saTnoebebsac ikvleven netarad cnobisa da SemdgomSi misi kanonizaciisaTvis
saWiro procedurebis warsamarTavad.
RmrTismSobeli (Deipara) [laT. termini, Semdgari sityvebisgan deus (RmerTi)+parere (Soba) is, vinc RmerTi
Sva; laTinuri Targmani berZnuli
sityvisa theotkos RmrTis deda]
qristianebi amgvarad uwodeben qalwul mariams. es saxeli oficialurad
efesos krebam (381) daadgina.
RmrTis samsjavro (Giudizio di Dio)
gamoTqma or gansxvavebul realobas
gamoxatavs: a) RmrTaebrivi samarTlis
zemiwier gamovlinebas; es gamovlineba
ormagia: kerZo samsjavroze TiToeuli adamiani sikvdilis wuTidan Tavisi
ukvdavi samSvinveliT iRebs maradiul
sazRaurs (CCC, 1022); xolo msoflio
(an sayovelTao, an esqatologiur)
samsjavroze, romelic yvela adamiansa da mTel kosmoss moicavs qristes
winaSe, vincaa WeSmariteba, sabolood
gamoaSkaravdeba WeSmariteba yoveli
adamianis RmerTTan urTierTobis Sesaxeb (CCC, 1039); b) uxsovari droidan cnobil samsjavro gamocdas (mas
agreTve ordalia, saRmrTo samsja-
RmrTis sityva
370
RmrTis SiSi
yvelganmyofoba (Ubiquismo) esaa
moZRvreba RmrTis yvelganmyofobis
(ubiquitas) Sesaxeb (leon I: Deus totus
ubique), amasTanave, qristologiuri
mniSvnelobiTac (avgustine: Christus
totus ubique). Sua saukuneebis nominalisturi mimdinareobis warmomadgenlebma pirvelebma miusadages es moZRvreba
qristes realur Tanaswrebas nakurTx
hostiaSi. saidumloebrivi qristologiis es problema daayena ara mxolod
evqaristiul msaxurebaTa raodenobis
zrdam, aramed Tanaarsobis (qristes
sxeuli da puri hostiaSi erTmaneTis
gverdiT da erTad Tanaarsebobs, transubstanciaciis Tomisturi moZRvrebis
sapirispirod) nominalisturma moZRvrebamac. wmida serobis Sesaxeb Tavis
moZRvrebaSi luTerma (1546) SeinarCuna Tanaarsobis idea da maSasadame,
gaiziara, amasTanave, reformirebul
(kalvinur) eklesiaTa mier uaryofili yvelganmyofobis cneba. amave
dros, zemogermanelebic,magaliTad,
iohanes brenci (1570) da Tanxmobis
formulis Semdgeneli iakob adrea
(1590),miemxrnen yvelganmyofobis
moZRvrebas (1559 wlis evqaristiuli
aRsareba), ris gamoc ubikvistTa ironiuli saxeli daimsaxures.
yovladZliereba
372
ganmWvreteli] Teologiuri termini, romelic aRniSnavs RmrTis codnis
unars, rac ganixileba Seqmnil saganTa
arsebobasTan mimarTebaSi logikuri
winswrebis TvalsazrisiT.
yrmaTa naTlisReba (Pedobattesimo)
[pedo (pis, paids bavSvi)+battesimo naTloba: bavSvTa naTloba]
aRniSnavs bavSvTa naTlobis uZveles
Cveulebas, romelic miRebuli iyo
eklesiaSi da romelsac adasturebs ipolite romaelis samociqulo tradicia.
yumrani (Qumran) CirbeT yumrani
ewodeba adgils mkvdar zRvasTan, sadac
meore msoflio omis Semdgom wlebSi
esevelTa (anu yumranelTa) seqtis
centris, sakulto Senobis nangrevebi
aRmoaCines. am seqtis wevrebs ganekuTvneba imave periodSi imave regionis
sxvadasxva adgilas napovni xelnawerebi, romlebsac yumranis, anu mkvdari
zRvis dokumentebad moixseniebdnen.
es xelnawerebi qristes Sobamde erTi
saukuniT adre da misi Sobidan Semdgomi erTi saukunis periods ganekuTvneba da uaRresad mniSvnelovania ara
mxolod yumranelTa seqtis, aramed,
zogadad, qristes epoqis iudaizmisa
da TviT qristianobis sawyisebis Seswavlis TvalsazrisiT.
yurani (Corano) [arab. qr kiTxva,
xmamaRla deklamireba; Quran gamocxadebis fsalmunisebrad deklamacias, wakiTxvas niSnavs] muslimTa
wmida wigni. muslimebi miiCneven, rom
yurani uSualod RmrTis qmnilebaa
da ara winaswarmetyvel muhamadisa,
romelsac mTavarangelosma gabrielma
373
yurani
SabaTi (Sabato) [ebr. shabbath dasveneba, SemdegberZ. sbbaton, laT.
sabbatum] SabaTi SviddRiani ebrauli
kviris ukanaskneli dRea da miCneulia Sromisagan dasvenebis, ganwmedisa da RmrTisadmi adamianis gaxsnis
dRed. SabaTis dacvis wesi erT-erTia
aTi mcnebidan (gam. 20:8-11; rjl. 5:1216) da ganpirobebulia, erTi mxriv,
humanuri mizezebiT, adamianisa da
cxovelis mimarT pativiscemiT, meore
mxriv kireligiuri mizezebiT, anu
RmrTis gaxsenebiT, romelmac Tavisi
Semoqmedebis meSvide dRes dasveneba
gadawyvita (dab. 1-2:3), Tavisi xalxi
egviptedan gamoiyvana (rjl. 5:5) da
masTan dado aRTqma (gam. 31:12-17). winadacveTasTan erTad, SabaTis dacva
sxva xalxTa da religiaTagan ebraelobis ganmasxvavebeli niSania. SabaTis
dacva, rasac droTa ganmavlobaSi sul
ufro meti mniSvneloba eniWeboda,
amasTanave, moicavs am dRes vaWrobis
akrZalvis (am. 8:5) da mxolod quCis
gansazRvrul mxares (gam. 16:29) siarulis wess (SabaTis gza, saqm. 1:12).
garda amisa, SabaTs nebadarTuli araa
cecxlis danTeba (gam. 35:3), RumelSi
sakvebis xarSva an Sewva (gam. 16:23).
sakvebi wina dRiT unda momzaddes,
anu, samzadisis dRes, paraskevs (maT.
27:62; ioan. 19:31.42). SabaTis profanaciis SiSs fataluri Sedegebi SeiZleboda mohyoloda (1 mak. 2:32-41). SabaTi
wina saRamos iwyeba, SabaTis sinaTlis
danTebiT (hadlakah) kerZo saxlebSi,
misi Segebebis ritualiT sinagogaSi
(kabalaT SabaT), sadac momdevno dRes
liturgiuli msaxureba aRsruldeba
da kiduSis wesiT (Rvinis Tasze warmoTqmuli kurTxeva). SabaTis dasasruls aRevlineba saRamos locva da
habdalahis (kviris danarCen dReTa da
SabaTis erTmaneTisgan gancalkeveba)
kurTxeva. iesosSabaTis uflis (maT.
12:8)mxridan SabaTis kazuistikis
kritika Semdegi sityvebiT gamoixateba:
SabaTi adamianisTvis aris Seqmnili da
ara adamiani SabaTisTvis (mark. 2:27).
ebraelTagan gansxvavebiT, qristianebi
kviris pirvel dRes (kviradRe) aRniSnaven, rogorc iesos mkvdreTiT aRdgomis dRes (uflis dRe).
SabaTianeloba (Sabbatianismo) mesianuri moZraoba, romelmac sabolood
seqtanturi (nawilobriv antinomistikuri) saxe miiRo. is XVII-XVIII saukuneebSi, iudaizmis wiaRSi aRmocenda da
ukavSirdeba SabaTai cevis (1626-1676)
pirovnebas, romelic 1665 wels palestinasa da mcire aziaSi mesiad asaRebda
375
Tavs da mTel diasporaSi (da TviT
qristianTa Sorisac) esqatologiuri
eiforia gamoiwvia. moZraobis safuZvlad iqca monaniebis saxalxo moZraobaTa mier gaubraloebuli kabala da
1648 wlisaTvis navaraudevi samyaros
aRsasrulis gavrcelebuli molodini.
osmaleTis xelisuflebam daapatimra
fsevdomesia da manac, sicocxlis SesanarCuneblad, islami miiRo, ramac
sayovelTao
gawbileba
gamoiwvia.
Tumca darCa misi moZRvrebis mimdevarTa garkveuli raodenoba, rasac, umTavresad, naTan Razelis Teologiam
Seuwyo xeli: mis Tanaxmad, fsevdomesiis saqcieli xsnisTvis aucilebel
qmedebad iqna ganmartebuli.
SabaTis weli (Sabbatico, anno) [ebr.
sabbath dasveneba] aRiniSneboda
Svid weliwadSi erTxel, rogorc dasvenebis weli. es vrceldeboda miwaze,
romelic daumuSavebeli rCeboda (gam.
23:10, Smd.); monebze, romlebic Tavisuflebas ibrunebdnen (gam. 21:1), giraosa
da valebze (rjl. 15:1, Smd.), riTac
RmrTis sayovelTao mbrZanebloba
gamovlindeboda.
Saravandi
cionalur da oficialurkontaqts,
romelsac calkeuli adamianebi amyareben zebunebriv arsebebTan, sakuTari
sazogadoebrivi jgufis samsaxurSi.
termini tungusuri warmomavlobisaa.
samxreTeli tungusebi sityviT Saman (eqstazSi myofi) aRniSnaven religiuri msaxurebis aRmsruleblebs,
romlebic mWidro kavSirs amyareben
sulebTan da aqvT eqstazSi Cavardnis,
misi gamowvevisa da SenarCunebis unari.
araamqveyniurTan kontaqtis damyareba
is gzaa, romlis meSveobiTac Samanebi
sulebisagan iReben miTiTebebsa da daxmarebas jgufSi arsebuli kritikuli
mdgomareobis gadasalaxavad. Samanizmis
instituti centraluri da CrdiloeT aziis mraval regionSi, CrdiloeT da samxreT amerikaSia ganviTarebuli. ufro viwro gagebiT, Samanizmi
oTx Zireul elements moicavs, esenia:
eqstazi, miRmierTan kontaqti, oficialuroba da altruistuli miznebi.
SariaTi
376
Tanamdebobis piria, ewodeba mufti).
Saqtizmi (Saktismo) [sansk. sakti
Zala] sityvasityviT termini niSnavs Zalas, unars da dRevandel hinduizmSi umTavresad miemarTeba Sivas meuRles, qalRmerT Saqtis. igi
RmrTis Semoqmedi Zalis gansaxierebaa.
Saqtizmi SesaZloa davukavSiroT deda
RmrTaebis winarevedur kults. dRes
Saqtis sxvadasxvagvarad scemen Tayvans: a) rogorc deda RmrTaebas da mas
ewodeba agreTve iaganmata (samyaros
deda); b) rogorc naz da mosiyvarule
qalsuma paravatiSivas meuRle; g)
rogorc SiSismomgvrel sastik qalRmerTs, romelic sisastikes mxolod
borotTa mimarT amJRavnebs, erTgulTa mimarT ki gulmowyale da lmobieria; am saxiT mas ewodeba kali (Savi),
durga (miudgomeli), da sxv.
Sahada (Shahada) [arab. aRniSnavs
rwmenis aRsarebas, damowmebas]
religiuri TvalsazrisiT, islamSi es
aris sarwmunoebis aRsarebaislamis
xuTi cnebidan erT-erTi. wamoadgens
formulas: ar arsebobs sxva RmerTi
WeSmariti RmrTis garda da muhamadi
misi winaswarmetyvelia, romliTac
muslimi morwmune islamisadmi Tavisi
kuTvnilebis aRsarebas warmoTqvams
(yur. 4:136). islamze moqceva gulisxmobs Sahadis warmoTqmas mowmeTa winaSe, romlebic Sesabamis dokuments
adgenen da sakuTari beWdiT amowmeben
mas. mxolod am iuridiuli aqtis gaformebis Semdeg iqceva moqceuli muslimad. muslimi, romelic sicocxles
swiravs rwmenisaTvis, Sahidad,anu
mowmed, mowamed, wamebulad,iwodeba.
377
SebRalva (Profanazione) [gvianlaT.
profanatio (zmnidan profanare)] Rrma
upativiscemloba pirovnebis an wmida
sagnis mimarT an maTi Seuracxyofa
(Sdr. CIC, kan. 1211; 1376).
SeerTeba (Commixtio) [laT. sityva, aRniSnavs narevs, kavSirs]
warmoadgens ori wmida nawilis, anu
purisa da Rvinis SeerTebas, romelTac
mRvdelmsaxuri wirvis dros, ziarebamde aerTebs barZimSi nakurTxi sefiskveris natexis CaSvebiT. es uZvelesi
wesi episkoposTan srul Tanaziarebas
gamoxatavs.
SeTanaxmeba (Alleanza) [ebr. beriT,
romelic aRniSnavs SeTanxmebas wmida
xasiaTis gaerTianebis gamo] Zveli
aRTqmis safuZvelmdebi cneba, romelic erTgulebaze miuTiTebs. Zvel
aRTqmaSi
aRwerilia
RmrTaebrivi
TaosnobiT gamtkicebuli aseTi SeTanxmebis sxvadasxva saxe. magaliTad,
SeTanxmeba, romelic daido noesa
da warRvnisSemdgom kacobriobasTan
(Sdr. dab. 9:8-17), abraamsa da mis
STamomavlebTan (Sdr. dab. 15:18; 17),
dasasrul, egvipteSi tyveobis Semdeg
israelis Tormet tomTan sinais mTaze
(Sdr. gam. 19-24). es SeTanxmeba TviT
israeli xalxis, rogorc RmrTis eris,
arsebobis safuZvelia. axal aRTqmaSi
laparakia qristes sisxliT ganmtkicebuli axali SeTanxmebis Sesaxeb mTeli
kacobriobisaTvis (Sdr. maT. 28: 28; 2
kor. 3:6; ebr. 8-9), romelic jer kidev
winaswarmetyvelebma ganWvrites (Sdr.
ierem. 31:31-34).
Sekina (Shekin)[ebr. farda, Tanaswreba) gamoiyeneba, raTa aRiniSnos
Semonen-esre
Semosva
378
religiis Rirsebas da religiebs arsebiTad ganixilavs rogorc xsnis gzebs.
is, rom saubaria ara wminda formalur,
aramed arsebiT da sapasuxismgeblo Semwynareblobaze, imiT dasturdeba, rom
teqstSi gamoTqmulia WeSmariti, Rrma
pativiscema araqristianuli religiebis
mimarT. amgvari Semwynarebloba SesaZlebels xdis urTierTSexvedras, gamocdilebaTa gazarebas da gansxvavebaTa
dadebiT gamoyenebas. religiuri Tavisuflebis Sesaxeb gancxadebaSi (Dignitatis humanae) aRniSnulia religiuri
TviTgamorkvevis ufleba, momdinare
TiToeuli adamianis cnobierebaSi arsebuli pirovnuli pasuxismgeblobidan.
swored imitom, rom TiToeuli adamiani
RmrTis mier moxmobilia misTvis istoriul viTarebaSi dasaxuli xsnis gzis
gasavlelad, aravin unda iyos iZulebuli, miiRos romelime religia sakuTari
mrwamsis sawinaaRmdegod. aucilebelia
adamianis Segnebuli religiuri arCevanis pativiscema.
Senaneba (Attrizione) [laT. attritio,
warmoebuli sityvidan atterere damarcxeba, gaWyleta] pirvelad es sityva
XI saukuneSi gamoiyenes da aRniSnavda
arasrulyofil sinanuls, monaniebis
an srulyofili sinanulis miRwevis
araSesabamis mcdelobas. mogvianebiT
Senaneba aRniSnavda sinanuls, ganpirobebuls zneobrivi xasiaTis sxvadasxva
mizeziT, magram ara siyvaruliT, rogorc es monaniebis SemTxvevaSi xdeba.
Senanebis dadebiTi mniSvneloba aRiara
tridentis krebam, romelmac Senaneba
sakmarisad cno sinanulis saidumlosaTvis (DS, 1677).
379
Sendoba (Perdono) qmedeba, romliTac dazaralebuli an ganawyenebuli
pirovneba brazsa da wyenas iviwyebs da
damnaSaves aTavisuflebs yovelgvari
valdebulebisagan mis winaSe. mTlianad
saRmrTo werili da gansakuTrebiT
axali aRTqma (maT. 18:12-35; luk. 15)
adamianTan damokidebulebaSi RmrTis
mimteveblobis sidiadesa da siRrmes
warmoaCens; amave dros, adamiani mowodebulia, miutevos Tavis moZmeebs
(Sdr. maT. 6:14-15; CCC, 2838-2845).
Seoli (Shel) [ebr. aRniSnavs jojoxeTs] Zvel aRTqmasa da iudaizmSi
esaa gardacvlilTa samyofeli, sadac isini moCvenebaTa saxiT arseboben
(refaim), usinaTlo da usixarulo
garemoSi. daviwyebis es samyaro mainc
eqvemdebareba RmrTis Zalauflebas.
zogjer, cxovrebiseul SfoTsa da
wuxilSi, adamians isic ki sanatrelad
miaCnia.
Sepkureba (Aspersione) [laT. aspersio] ganwmedisa da kurTxevis wesi, romelic gamoixateba usupis meSveobiT
nakurTxi wylis adamianebze, sagnebsa
Tu adgilebze SepkurebiT.
Sereuli qorwineba (Matrimonio misto) ewodeba qorwinebas or monaTlul
pirovnebas Soris, romelTaganac erTi
kaTolike eklesiaSia monaTluli an
miRebuli naTlobis Semdeg, meore ki
kaTolike eklesiasTan srul TanaziarebaSi armyofi eklesiis an saeklesio
sakrebulos wevria. Sereuli qorwineba mxolod Sesabamisi avtoritetuli
organos nebarTviTaa SesaZlebeli
(CIC, kan. 1184). miuxedavad imisa, rom
Cveulebriv Sereuli qorwinebebi araa
Sesaqme
380
Sesawiravi
381
Sewiruleba (Offertorio) [laT. offertorium, zmnidan offerre SeTavazeba]
evqaristiuli liturgiis pirveli momenti, romlis drosac qristianuli
sakrebulo pursa da Rvinos warudgens
mRvdelmsaxurs, vinc Semdeg RmerTs
swiravs maT. SeiZleba aRsruldes galobis TanxlebiT, romelsac swored
Sewirvis galoba ewodeba.
Sewiruli (Sacramentato) zedsarTavi
miemarTeba iesos, romelic namdviladaa
Tanamswre nakurTx hostiaSi.
Sewyveta RmrTaebrivisagan (Sospensione a divinis) gamajansaRebeli sasjeli,
romelic mxolod sasuliero pirTa
mimarT wesdeba. moicavs Zalauflebisa
da marTvis yvela aqtis an maTi nawilis
akrZalvas (Sdr. CIC, kann. 1333-1334).
Sveicariuli
gvardia
(Guardia
svizzera)
Sveicariel
jariskacTa
nawili, romelic vatikanis saxelmwifos emsaxureba da romelsac papis
dacva, samociqulo sasaxlisa da vatikanis gare SesasvlelTa kontroli
evaleba. XIV saukunidan wmida saydris
samsaxurSi mravali Sveicarieli iyo,
mudmivmoqmedi da Camoyalibebuli SenaerTis Seqmnis idea ki pap gvido II-s
ekuTvnis. 1506 wlis 21 ianvars papma
pirveli 150 Sveicarieli jariskaci
akurTxa, romlebmac vatikanSi daiwyes
samsaxuri. 1976 wels damtkicebuli
reglamentiT pavle VI-m SenaerTis
90-kaciani Semadgenloba daamkvidra: 4
oficeri, 1 kapelani, 23 unter-oficeri, 60 SubnajaxiT SeiaraRebuli jariskaci da 2 medole. 1979 wels ioane
pavle II-m Subnajaxis mtvirTavT raodenoba 70-mde gazarda, ris Sedega-
Sidaezo
SidaTanayofa
382
sunitebma muavias dauWires mxari, Siitebi ki erTaderT kanonier xalifad
alis miiCnevdnen. Siitebi alis mxares
dadgnen (Sia) da SemdgomSic misi, misi
saxlobisa da STamomavlebis erTgulni
darCnen. Siitebi icaven muhamadisagan
sisxliT memkvidreobiTobis princips,
rogorc xalifad aRiarebis pirobas
da imams (sakrebulos meTauri), amasTanave, religiuri winamZRolis funqciasac akisreben. SiitebisaTvis imami
alis memkvidrea Tavis religiur da
politikur msaxurebaSi, romelic
RmrTisagan aqvs miniWebuli winaswarmetyvel muhamadis mier aRsrulebuli
mcire kurTxevisa da gansakuTrebuli
RmrTaebrivi gasxivosnebis wyalobiT.
amgvarad, imami iqceva sakrebulos
erTaderT kanonier xelmZRvanelad da
faqtobrivad Seumcdar xelisuflad.
Siitebi, romlebmac istoriis manZilze araerTxel ganicades devna, cxovroben iranSi (sadac Siitoba saxelmwifo religiaa), eraysa da pakistanSi.
daiyofebian: zaidelebad, imamelebad,
ismailelebad da sxva ufro mcire
jgufebad.
Sinacxovreba (Inabitazione) [gvianlaT. inhabitatio, momdinareobs zmnidan inhabitare cxovreba SigniT]
aRniSnavs madlis mdgomareobaSi myof
samSvinvelSi RmrTis mudmiv Tanaswrebas. formalurad gamoxatulia ioanesTan (ioan. 14:23): visac vuyvarvar,
is Cems sityvas daicavs da Cemi mamac
Seiyvarebs mas. Cvenc mivalT da masTan
davidebT savanes. es cneba farTodaa
gavrcobili pavleseul TeologiaSi
(rom. 8:11; 2tim. 1:14; 1kor. 3:16).
383
Sintoizmi (Shintoismo) [Cinuri warmoSobis termini, aRniSnavs sulier
arsebaTa(Sen) gzas (dao), romelic
iaponurad ikiTxeba kaminagara] iaponiis avtoqtonur religiur koncepciaTa da Sesatyvis kulturul
aqtivobaTa erToblioba, romlebic
gavrcelebuli iyo budhizmis miRebamde da am sawyisi formebidan ganviTarda. pirvelad 585 wels, nihonSokis
saimperio qronikaSi iqna warmodgenili
budhas kanons dapirispirebuli formis saxiT. istoriis manZilze aqtiurad
daupirispirda budhizms, daoizms, konfucianelobasa da qristianobas; didi
gavlena moaxdina iaponiis istoriaze
rogorc regionebs Soris mkveTrad
gansxvavebuli xalxuri rwmenis formam,
ise rogorc seqtam Tu mkacrad legalisturma saxelmwifo religiam. ar hyavs
damaarsebeli da ar gaaCnia saRmrTo
werili (am sityvis pirdapiri mniSvnelobiT). am mizeziT ar Seicavs dogmebs da ar aris sarwmunoebis aRsarebis
mqone religia. Sedegad, dRes Zalian
xSirad aRiqmeba, rogorc saxasiaTo
iaponuri cxovrebis wesi: 1983 wels
mxolod iaponelTa 3,4 procentma aRiara Tavi morwmune Sintoistad. amave
dros, aRricxvis monacemebiT, Sintoistad qveynis 98,6 milioni mcxovrebi
dasaxelda. moZRvrebis religiur ideaTagan yvelaze mniSvnelovania bunebis,
winaparTa da adgilobrivi mfarveli RmrTaebis kulti. religiuri
cxovrebis sakvanZo adgilia sakulto
sivrce, anu salocavi, taZari (miia,
jinja), romelSic mfarveli RmrTaeba
mudmivad Tanamswrea an moixmoba locvis/dResaswaulis dros sxva samyarodan (mTebi, zeca, zRva). yovelwliur
Soba
Sonstatis saqme
384
mariamiseuli qristianuli aRzrda
da axali adamiani axal sazogadoebaSi da miznad isaxavs TanamSromlobas eklesiaSi qristianuli cxovrebis
kompleqsuri ganaxlebisaTvis. am konteqstSi gansakuTrebuli yuradReba
eTmoba saeroTa momzadebas kentenixis
mier SemuSavebuli asketur-aRmzrdelobiTi modelis Sesabamisad. n. palotielni.
Suamavali (Mediatore) [gvianlaT. mediator, nawarmoebia zmnidan mediare
SuaSi dgoma] qristianul religiaSi, wmida pavles sityvis Tanaxmad,
erTia RmerTsa da kacTa Soris Suamavalikaci qriste ieso (1tim. 2:5),
xolo yvela danarCenis Suamavloba
(eklesia, mariami...) mxolod qristes
srulyofili da erTaderTi Suamavlobidan gamomdinareobs.
Suamdgomlobani (Intercessioni) [laT.
intercessio] wirvasa da JamTa liturgiaSi damkvidrebuli sakmaod Zveli vedrebis locvebi.
Suri (Invidia) Svid mTavar mankierebaTagan erT-erTi. mdgomareobs mwuxarebasa da daRonebaSi, romelsac adamiani imis Semxedvare ganicdis, rac
sxvas aqvs da roca mas gadaWarbebulad
Zlierad surs, daumsaxureblad daeuflos amas. amdenad, es gulmowyalebis
uaryofaa (Sdr. CCC, 2538-2540).
Caqolva (Lapidazione) Zvel aRTqmaSi gaTvaliswinebuli (gam. 19:13; lev.
20:2; 24:14, Smd.; rjl. 13:11; ioan. 8:5)
sikvdiliT dasjis wesi: qalaqis farglebs gareT sikvdilmisjils qvebs
uSendnen da mTlianad gadafaravdnen
mas qvebiT (Sdr. ricxv. 15:36; rjl.
17:5; 22:21.24). zogjer Caqolva TviTneburi gasamarTlebis formas iRebda,
rogorc es iesos (ioan. 10:31.33; 11:8),
stefanes (saqm. 7:57), pavles (saqm. 14:5;
2kor. 11:25) da sxvaTa SemTxvevebSi (ebr.
11:37) moxda.
Caweba (Intinzione) [saeklesio laT.
intinctio, romelic nawarmoebia zmnidan intingere Caweba] wmida RviniT
savse barZimSi hostiis Cawoba, ormagi
saxiT ziarebis micemisas.
Celino (Ciellino) zedwodeba, romliTac aRiniSneba 1969 wels milanSi
daarsebuli Tanaziarebisa da gaTavisuflebis kaTolikuri moZraobisadmi
kuTvnileba.
Cvenebani (Apparizioni) [laT. apparitio, romelic nawarmoebia sityvidan
apparere gamoCena, Cveneba] xiluli
Cveneba arsebisa, romlis xilvac im
adgilas an im dros, saganTa bunebrivi wesrigis TvalsazrisiT, uCveulo
386
CirkoCelionebi
celebreti
memkvidreTa dros amgvari damokidebulebis uaryofiT mxared iqca eklesiis saqmeebSi mravalricxovani Careva,
maT Soris, uTanxmoebebSi dogmatur
sakiTxebze. imperatori dogmatur
uTanxmoebaTa msajulad ar acxadebda
Tavs, magram zogjer episkoposTagan
misTvis sasurvel gadawyvetilebaTa
miRebas iTxovda. bizantiuri yaidis
amgvari praqtika, romelic Semdeg
rusma xelmwifeebmac gadaiRes, momdinareobda aseve pontifex maximusis romauli tradiciidan. dasavleTSi
cezaropapizmi xelaxla damkvidrda
wmida romis imperiis xelmwifeTa dros.
celebreti (Celebret) [laT. aRavlinos!] saepiskoposo kuriis an religiuri kongregaciis mowmoba, romelic
adasturebs, rom samRvdelo pirs wirvis aRvlenis ufleba aqvs.
celibati (Celibato) [laT. caelibatus, nawarmoebi sityvidan caelebs
dauqorwinebeli] saRmrTo werilis
mier rekomendebuli (Sdr. maT. 19:12
uqorwinebloba caTa sasufevlisTvis; 1kor. 7:7; 7:32-34) uqorwinebloba
Tavdapirvelad saRmrTo msaxurTaTvis savaldebulo ar iyo, miuxedavad
im mniSvnelobisa, romelic ubiwoebas
eniWeboda. am sakiTxTan dakavSirebuli
pirveli kanoni daaxloebiT 300 wels
iqna miRebuli, elviras (granada)
krebis mier (kan. 33). kanonma absoluturi TavSekaveba savaldebulod
gamoacxada in sacris xeldasxmulTaTvis, sasjelis saxiT ki Tanamdebobidan
gaTavisufleba daawesa. maT aekrZalaT
ara qorwineba, aramed seqsualuri
urTierToba. lateranis I da II krebe-
388
bze (1123 da 1139) mRvdelTa qorwineba
baTilad iqna cnobili da damkvidrda
celibatis kanoni, romelic dResac
ZalaSia laTinur eklesiaSi. saeklesio
celibats eklesia ganixilavs, rogorc
saRmrTo msaxurebisadmi sruli miZRvnisa da mzadyofnis mdgomareobas da
kacobriobis sasruli viTarebis winaswar gancdas. marTlmadidebelTa Soris
qorwinebis akrZalva exeba mxolod
episkoposebs, Tumca trulis II krebam (691) daadgina, rom mRvdlebsa da
diakvnebs mxolod xeldasxmamde aqvT
daqorwinebis ufleba. amave wess icavs
aRmosavluri wesis kaTolike eklesiac.
n. samRvdeloeba.
cenzori wignTaTvis (Censore dei
libri) [laT. sityvidan censor, romelic momdinareobs zmnidan censere Sefaseba] pirovneba, romelsac
eklesia (adgilobrivi episkoposi an
episkoposTa konferencia) akisrebs im
wignTa Semowmebas, romelTa gamoqveynebis mizanSewonilobis dasadgenad
eklesiis Tanxmobaa saWiro. pirovneba
unda gamoirCeodes ganswavlulobiT,
WeSmariti moZRvrebis mimdevrobiTa
da keTilgonierebiT (CIC, kan. 830).
amJamad nebarTvas saWiroebs bibliis
gamocemebi da Targmanebi, liturgiuli wignebi da maTi Targmanebi, katexizmoebi, Teologiisa da religiis
saswavlo saxelmZRvaneloebi.
cenzura (Censura) [laT. censura
cenzoris kabineti] cenzori iyo
romaeli mosamarTle, romelsac moqalaqeebis cenzTa (gadasaxadTa) kontroli, xolo mogvianebiTmoqalaqeTa saqcielis Sesworeba da dasja
389
evaleboda. Tanamedrove metyvelebaSi
cenzura zepirad, werilobiT Tu
rame sxva saSualebiT sakuTari azris
gamoxatvis Tavisuflebis SezRudvas
aRniSnavs. kanonikur terminologiaSi
cenzura eklesiis mier monaTluli
adamianisaTvis dawesebul gamajansaRebel (gamosworebisken mimarTul)
sanqcias (CIC, kan. 1331-1335) ewodeba.
amgvari sanqciebia gankveTa, uflebis
CamorTmeva da akrZalva. es ukanaskneli
mxolod samRvdeloebasTan mimarTebaSi
gamoiyeneba.
ceremonia (Cerimonia) [laT. caerimonialis wmida qmedeba] liturgiul qmedebaTa erToblioba, romlebic
winaswar gansazRvruli formulis an
programis Tanaxmad aRsruldeba. n.
mRvdelmsaxureba
ceremoniaTa
wigni
(Cerimoniale) [laT. sityvidan caerimonialis]
liturgiuli wigni, romelic Seicavs
religiuri msaxurebisaTvis saWiro
normebs, miTiTebebsa da kurTxevis
aqtebs, romelTac papi an episkoposi
asruleben. 1600 wels, pap klemente
VIII-is buliT wignma miiRo oficialuri statusi da saTauri Caerimoniale
episcoporum. saukuneTa ganmavlobaSi
Setanili SesworebebiT wignma vatikanis II krebamde iarseba. axal liturgiul formaTa moqnilobis gamo amJamad aRar gamoiyeneba.
ceremonmaisteri (Cerimoniere) [momdinareobs sityva cerimonia-dan] piri,
romelsac evaleba wesTa Rirseulad,
mowiwebiT aRsrulebisa da maTi aRmsrulebeli mRvdelmsaxurebis saTanadod momzadebis uzrunvelyofa.
cvinglieloba
ciboriumi
390
mis sagundo locvis xasiaTs, dRis
nebismier dros SeiZleba Sesruldes.
Sedgeba sagaloblis, sami fsalmunis,
ori sakiTxavisa (maTgan erTi biblidan
aRebuli nawyvetia, meore ki
eklesiis mamaTa an swavlebis teqsti) da
erTi daskvniTi locvisagan.
cistercielni (Cistercensi) [sityvidan Cisterciumsitos laTinuri
saxelidan, sadac 1098 wels molezmis
winamZRvarma wmida robertma cisterciulad wodebuli samonastro ordenis pirveli saabato daaarsa] ordens
axasiaTebda asketuri suliskveTeba,
misi mizani ki wmida benediqteseuli
wesdebis mkacrad Sesrulebis xelaxla
damkvidreba iyo, sapirispirod im dacemisa, rac klunis saabatom ganicada.
wmida bernard de fonteinis meoxebiT
mTavar saabatos mcire xanSi oTxi Svilobili Seemata: la fertes (1113),
pontinis (1114), klervosa da morimonis (1115) monastrebi. mTavar saabatoTa winamZRvrebma Semdgom daarsebul
yvela monasterze SeinarCunes zemdgomoba. ordenis saboloo wesdeba Camoayaliba sitos mesame abatma, stefan
hardingma dokumentSi Carta caritatis
(1119), romelic imave wels kalisTe
II-m daamtkica. masSi kvlav aRiniSna
fizikuri da sasoflo-sameurneo Sromis, siRatakis radikaluri mimdevrobisa da wesis upirobo aRsrulebis
mniSvneloba. ordeni Zalian swrafad
gafarTovda da wmida bernardis gardacvalebis wels (1153) mTel italiaSi
ukve 343 saabatos moicavda. 1132 wels
tartSi, safrangeTSi, ordenis pirveli
qalTa saabato daarsda. XIV saukuneSi
cistercielebmac ganicades garkveuli
391
dacema, XVII saukuneSi ki ordeni or
Stod daiyo: reformirebul cistercielebad anu wesis mtkice mimdevrebad
(n. trapistebi) da cistercielebad
anu wesis Cveulebriv mimdevrebad.
morTulobasa da kazmulobas moklebuli cisterciul saabatoTa da eklesiaTa sada da funqciuri arqiteqtura
am ordenisaTvis damaxasiaTebel simartivesa da sisadaveze metyvelebs.
codva (Peccato) [laT. peccatum] codvis raoba srulad mxolod RmrTaebrivi gamocxadebis Suqzea gasagebi;
Tu adamianTa mimarT RmrTis ganzraxva
gvesmis, gasagebi xdeba, rom codva aris
im Tavisuflebis borotad gamoyeneba,
romelic RmerTma mis mier Seqmnil
adamianebs uboZa. sxvagvarad rom vTqvaT, codva nebayoflobiTi Secdomaa
gonebis, WeSmaritebis, sindisis winaSe.
esaa RmrTisa da moyvasis mimarT WeSmariti siyvarulis darRveva, Sedegad
araswori mimxrobisa imisadmi, rac
sikeTis saxiT warmoudgeba adamians.
codva RmrTis winaaRmdeg ilaSqrebs
qristes morCilebis sawinaaRmdego
daumorCileblobis saxiT. adamianma
SeiZleba Sescodos fiqriT, sityviT,
saqmiT an daudevrobiT. Tavisi simZimidan gamomdinare, codva SeiZleba iyos
misatevebeli an momakvdinebeli. momakvdinebeli codva RmrTis kanonis
darRvevis mizeziT adamianis gulSi
kacTmoyvareobas anadgurebs; is acilebs adamians RmerTs, romelic misi
saboloo mizani da netarebaa da RmerTze naklebi sikeTisadmi upiratesobis
miniWebisaken ubiZgebs mas. Mmisatevebeli
codva ar anadgurebs kacTmoyvareobas,
Tumca zians ayenebs mas. codva momakvdinebladaa miCneuli, Tu saxezea sami
crumorwmuneoba
392
cuketo
cuketo (Zucchetto) [kninobiTi forma italiuri sityvisa zucca, rac gadataniTi mniSvnelobiT Tavs aRniSnavs] naxevarsferos formis mcire zomis Tavsaburavi, romelsac samRvdelo
pirebi atareben. misi feri mflobelis
ierarqiul mdgomareobazea damokidebuli: papisaTeTria, kardinalTamewamuli ferisa, episkoposTaiisferi.
abatebi ki TavianTi ordenis ferisas
atareben. ewodeba, agreTve, pileolusi.
Ze kacisa (Figlio dellUomo) gamoTqma pirvelad gvxvdeba danielTan (dan.
7:13) xalxTa gankiTxvasTan dakavSirebuli zeciuri arsebis aRsaniSnavad. am
cnebam farTo gavrceleba pova apokalifsur iudaizmSi. is kvlav gvxvdeba
saxarebebSi, rogorc iesos mier sakuTari Tavis gansazRvreba. SemdgomSi,
SesaZloa, semituri samyaros gareT
esoden paradoqsuli JReradobis saxelis ganmartebis sirTulis gamo, is
faqtobrivad sruliad gaqra pirvel
sakrebuloTa yofidan.
Zeni (Zen) [iaponuri warmoTqma Cinuri ideogramisa Can (meditacia)]
budhisturi meditaciis skola, romelic CineTSi aRmocenda da iaponiaSi
gavrcelda, gansakuTrebiT XII-XIII saukuneebSi. Zenis moZRvrebis Tanaxmad,
yofnis aRmoCena da sibrZnis floba
aRemateba konceptualur kategoriebs
da mxolod Sinagani gasxivosnebiT miiRweva. Zeni gasxivosnebis or ZiriTad
meTods gulisxmobs: a) mdumare meditacia, egreT wodebul lotosis pozaSi, rasac,Sinagani wonasworobis
miRwevis mizniT,sunTqvis regulireba axlavs Tan; b) koanis savarjiSo, anu
racionalurad amouxsnel amocanaze
koncentracia, logikuri azrovnebisaTvis Tavis daRwevisa da ufro Rrma
394
Zma
weli, liturgiuli
396
religiur mniSvnelobas aniWeben. misi
gavrceleba ZiriTadad islamuri religiis damsaxurebaa, romlis ganmasxvavebel niSansac warmoadgens. miuxedavad imisa, rom yuranSi winadacveTa
naxsenebi araa, adaTis (gadmocemis)
dokumentebSi is xSirad moixsenieba.
ebraelTa Soris winadacveTa warmoadgens ufalTan kavSiris rituals,
ebrauli xalxisadmi kuTvnilebis niSans. sruldeba dabadebidan rva dRis
Semdeg (Sdr. dab. 17:9-13). Tavdapirvelad
axalSobilis winadacveTas misi mama an
deda asrulebdnen, Semdeg es movaleoba winadamcveTs (mohel) daekisra,
vinc uangarod asrulebda am movaleobas. wesi sruldeba ormagi kurTxevis
TanxlebiT, romelTagan pirvels moheli warmoTqvams, meores ki axalSobilis mama. am ritualSi monawileobs
agreTve sandiyosi, erTgvari naTlia,
romelsac muxlebze uWiravs bavSvi.
winaswarmetyvelni xazgasmiT aRniSnavdnen imis mniSvnelobas, rom fizikuri winadacveTa gulis winadacveTis
TanxlebiT aRsrulebuliyo, rac adamianis Sinaganad RmrTisadmi miZRvnas
gulisxmobs. iesoc, rogorc ebraeli,
winadacveTil iqna. qristianTaTvis winadacveTis valdebuleba ieso qristes
rwmenis damkvidrebasTan erTad gauqmda. ieso qristes jvarze sikvdilis
Semdeg wmida pavlem mravaljer aRniSna am wesis usargebloba (Sdr. gal.
5:6; fil. 3:3; kol. 2:11). ierusalemis
krebaze mociqulebma gaiziares wmida
pavles pozicia iudevel qristianTa
sapirispirod, romelTac surdaT, winadacveTa warmarTobidan moqceulTaTvis daewesebinaT (Sdr. saqm. 15).
397
winamZRvarni (Superiori) [laT. superioir (SedarebiTi xarisxi arsebiTi
saxelisa superus) romelic zemoTaa] aRniSnavs rogorc mamakacTa,
ise qalTa samoweseo sazogadoebis
xelmZRvanels. ufrosi winamZRvarni
ewodeba maT, vinc marTavs mTel instituts, mis romelime provincias an
provinciasTan gaTanabrebul institutis nawils, an sui iuris saxls da
maT Sesatyvis vikariusebs. amasTanave,
maT ricxvs emateba abati primasi da
samonastro kongregaciis winamZRvari.
Tumca am ukanasknelT mainc ara aqvT
sruli Zalaufleba, romelsac sayovelTao samarTali ufros winamZRvrebs
aniWebs (CIC, kan. 620). mTeli samoweseo ordenis winamZRvars generaluri
winamZRvari ewodeba.
winaswargansazRvruloba
(Predestinazione)
[laT.
praedestinatio]
aRniSnavs RmrTis mier maradisobidan gansazRvrul gegmas, mimarTuls
TiToeuli adamianis xsnisken. axali
aRTqmidan aRebul termins Teologiuri tradicia adasturebs (avgustine,
Toma akvineli); is xazs usvams yvelasTvis da ara mxolod rCeulTaTvis, gankuTvnili xsnis cnebas: RmerTs nebavs,
rom yvela adamiani gadarCes (1tim.,
2:4). Tumca, Tavisi Tavisuflebidan
gamomdinare, adamians aqvs SesaZlebloba, SeewinaaRmdegos RmrTis mier
Cafiqrebul xsnis gegmas: vinaidan
wveuli bevria, rCeuli ki cota (maT.
22:14). winaswargansazRvrulobis Tema,
romelic moicavs, agreTve, RmrTis
mxsneli nebis, adamianis Tavisuflebis,
sikeTisa da borotebis Cadenis misi
unaris sakiTxebs, saukuneTa manZilze
araerTi kamaTis sagani gaxda, romleb-
winaswarmetyvelTa wignebi
winaswarmetyveli
398
miRebul uwyebas, xilvas, an RmrTis
aRqmas sakulto adgilas Tu samlocveloSi. egvipteSi, mesopotamiaSi,
qanaansa da, zogadad, Zveli aRmosavleTis qveynebSi winaswarmetyvelTa
instituti arsebobda. igive SeiZleba
iTqvas berZnebsa da romaelebze. cnobilia amgvar institutTa saxelebi (baalis winaswarmetyvelni qanaanSi; baru,
naTelmxilveli babilonSi; muhu,
gulTmisani mRvdelmsaxuri da apiluni, mopasuxeni mariSi). cnobilia
winaswarmetyvelTa wmida adgilebic
(magaliTad, dodona da delfosi saberZneTSi). RmrTaebasTan mWidro kavSiridan gamomdinare, SeiZleba iTqvas,
rom winaswarmetyveleba mudam udevs
safuZvlad rame religias an dakavSirebulia mis ritualebTan. Tumca arabibliuri winaswarmetyveleba umetesad
emyareboda pirovnebaTa Tu jgufebis
unarebs da gabatonebuli religiuri
da politikuri ideologiis mxardaWeras. amitomac misi mTavari amocana
mmarTveli Zalisa da kultis legitimacia da mxardaWera iyo. es viTareba
cxadyofda mis Tvisobriv sisustes,
dakavSirebuls centraluri aRmosavleTisa da, zogadad, Zveli samyaros
saxelmwifoebisaTvis
damaxasiaTebel
politikur arastabilurobasTan. israelSi ki winaswarmetyvelis misia
gansakuTrebul xasiaTs iZens, asaxavs
mTeli xalxis istorias, romelsac
winaswarmetyvelis sityva miemarTeba.
israelis nebismieri winaswarmetyveli
RmrTis mier marTuli xalxis istoriis Zireuli elementebiT sazrdoobs.
dapireba, aRTqma, arCeva, gaTavisufleba,
miwis boZeba, warmoSobis boZeba, mesiis
molodini
israelis mier gancdili,
399
dResac cocxali realobebia, Tumca
maT, amave dros, ganapirobebs istoriuli damokidebuleba: erTguleba.
rodesac xalxi Tavis RmerTTan kavSirs
veRar SeigrZnobs, TviT mis arsebobas
eqmneba safrTxe: RmerTTan damokidebulebis Semadgeneli yoveli elementi
RmerTTan komunikaciis uqonlobad
da imisaken mimxrobad gardaiqmneba,
rasac bibliis enaze antiRmerTi ewodeba. aseT dros gamodis asparezze
bibliuri winaswarmetyveli moxmobisa
da dagmobis mizniT. aq winaswarmetyvels arcerTi ideologia ar umagrebs
zurgs, mas ar aqvs mimdinareobebTan
Tu pirovnebebTan damakavSirebeli rame
upiratesoba Tu privilegia, mas sruli
Tavisufleba axasiaTebs. upirveles yovlisa, winaswarmetyveli acnobierebs,
rom moxmobilia, isaubros erTaderTi
RmrTis saxeliT. bibliuri winaswarmetyveli ufro konkretulad amgvarad
SegviZlia davaxasiaToT: a) winaswarmetyveluri unari da iniciativa RmrTis
gamorCeuli qmedebebia; b) israeli Tavisi RmrTis gamocxadebas sityvis meSveobiT iRebs, romlis gavrcelebasac
winaswarmetyvelebi uzrunvelyofen; g)
gamocxadeba da misi gadmocema mudam
istoriaSi xdeba; arc erTi winaswarmetyveli ar gancalkevdeba TanamedroveTa samyarosagan da ar wyvets Tavis
xalxTan TaobaTa manZilze damyarebul
kavSirs; d) adamians ar SeuZlia uari
Tqvas, roca igi winaswarmetyveladaa
moxmobili.
wirva n. mesa.
wirvis aRsasrulebeli Sesawiravi (Offerta per la celebrazione della messa)
Sesawiravi, romelsac morwmuneebi
wmida adgilebi
wmida guli
400
biT. am ukanasknelma, ramdenime xilvis Semdeg, qristianebs Tvis pirveli
paraskevis wesis dacva urCia (imqveynad keTilad wasvlis uzrunvelsayofad morwmune cxra Tvis ganmavlobaSi
yoveli Tvis pirvel paraskevs unda
eziaros). 1856 wels papma pius IX-m
mTeli eklesiiasTvis daadgina iesos
wmida gulis dResaswauli, romelic
suli wmidis gardamosvlis Semdeg
mesame paraskevs aRiniSneba.
wmida zeTebi (Oli santi) wmida xuTSabaTs episkoposis mier nakurTxi es
zeTebi calkeul saidumloTa aRsrulebisas gamoiyeneba. arsebobs sami
saxis wmida zeTi: a) kaTakmevelTa zeTi;
b) sneulTa zeTi; g) mironi. mirons
nelsacxebels umateben, sxva zeTebi
mxolod zeTisxilis zeTisagan Sedgeba.
wmidaTa Tanaziareba (Comunione dei
santi) termins aqvs ori mniSvneloba:
wmida sagnebTan Tanaziareba da wmida
pirTa Soris Tanaziareba (Sdr. CCC,
948). saboloo jamSi, wmidaTa Tanaziareba TviT eklesiaa, sadac RmrTismosaobiT Cadenili yvelaze mcire
qmedebac ki sasikeTo gamoZaxils iZens
yvelasaTvis, swored wmidaTa Tanaziarebis solidarobis ZaliT da sadac
yoveli codva am TanaziarebisTvis zianis momtania (Sdr. CCC, 953). wmidaTa Tanaziarebis kavSiri moicavs:
mebrZol eklesias (dedamiwaze arsebuli yvela mlocveli morwmune,
agreTve, codvilebic, Tundac srulad
ar monawileobdnen masSi), ganmwmedel
eklesias (gardacvlilni, romlebic
ganiwmidebian) da mozeime eklesias
(netarni samoTxeSi).
401
wmidaTa wmida (Sancta Sanctorum) [ebr.
debhir] wmidaTa wmida, anu uwmidesi
adgili. aRniSnavda ierusalemis taZris
yvelaze Sida da wmida adgils, sadac
aRTqmis kidobani inaxeboda. umaRlesi
mRvdelmsaxuri iq mxolod weliwadSi
erTxel, kipuris dResaswaulis dros
(lev. 16:2-9; ebr. 9:7), Sedioda.
wmida kari (Porta santa) Cagmanuli
kari romis oTx mTavar bazilikaSi
(wmida petre vatikanSi, wmida ioane lateranSi, wmida pavle galavnis
miRma, wmida mariami udidesi). am kars
Sobis pirveli mwuxris win gamarTuli
msaxurebis dros aReben, rac wmida
wlis (n. iubile) dasawyiss aRniSnavs.
msaxurebis dasrulebis Semdeg kars kvlav Cagmanaven. wmida petres bazilikis
wmida kars piradad papi aRebs, danarCen bazilikebSi ki imave msaxurebas
legati kardinalebi uZRvebian.
wmida kvira n. vnebis kvira.
wmida mama (Santo Padre) papis wodeba; aRniSnavs mis, rogorc dedamiwaze
qristes warmomadgenlis, Rirsebas; pontifeqsi.
wmida miwa (Terra Santa) ase ewodeba
palestinas, radganac iq aris adgilebi
(wmida adgilebi), sadac iesos miwieri cxovrebis movlenebi ganviTarda.
es adgilebi Tavidanve iyo qristianTa
momlocvelobis mizani. wmida miwa
Zvirfasia, amasTanave, ori sxva monoTeisturi religiisaTvisac: ebraelobisa da islamisaTvis.
wmidanad Seracxva, kanonizacia (Canonnizzazione) [berZ. sityvidan kanon-
wmidanebi/wmidanTa kulti
zein kanonSi CarTva] aqti, romliTac papi adgens, rom netari wmidaTa
kanonSi unda moeqces da sayovelTao
eklesiis mier unda iqnes pativdebuli. benediqte XIV-is gansazRvrebis
Tanaxmad, esaa siwmidis ukanaskneli da
saboloo dadastureba. maSasadame, kanonizacia netarad Seracxvis momdevno
nabijia da, mis msgavsad, SeiZleba iyos
formaluri an TanabarmniSvnelovani,
imis mixedviT, pirdapiraa gamocxadebuli eklesiis mier Cveuli proceduris Catarebis Semdeg Tu gvaqvs
papis dekreti, romelic saTnoebaTa
uxsovar kults an mowameobas adasturebs. kanonizaciis procesis daxvewis mizniT, 1969 wlis dekretiT
Sanctitas clarior pavle VI-m kanonikuri samarTliT gaTvaliswinebuli
ori procedura gaaerTiana. amJamad es
procedura sruldeba im teritoriis
episkoposis winaSe, sadac gardaicvala
xsenebuli pirovneba da sagamoZiebo
kvlevis xasiaTs atarebs: tardeba winaswari gamokvleva da grovdeba damadasturebeli masalebi qristianuli
cxovrebis samagaliTo xasiaTis, marTlmorwmuneobis, sagmiro xarisxis
saTnoebaTa Tu savaraudo mowameobis
Taobaze. mokvlevis dasrulebis Semdeg Sekrebili dokumentebi da mowmobebi gadaecema wmidanTa saqmeebis
wmida kongregacias, romelic masalis
Seswavlis safuZvelze adgens, saWiroa
Tu ara Semdgom kvlevaTa warmoeba
Tu procesi dasrulebulad SeiZleba
CaiTvalos.
wmidanebi/wmidanTa kulti (Santi/
culto dei santi) [laT. sanctus (namyos
mimReoba zmnisa sancire damtkiceba,
wmida ojaxi
402
1859 wels, parizSi damkvidrda Tavad
montalemberis iniciativiT Seqmnili denier de saint Pierre kaTolikuri
komitetis meSveobiT da iqidan gavrcelda jer turinsa da venaSi, Semdeg
evropisa da amerikis yvela qveyanaSi da
im qveynebSi, sadac misioneruli moRvaweoba xorcieldeba.
wmida saaTi (Ora santa) wmida margarita alakokis mier gavrcelebuli
iesos wmida gulisadmi Tayvaniscemis
saxeoba: ieso qristes vnebasa da agoniaze meditaciasa da locvaSi gatarebuli erTi saaTi.
wmida samarxi (Santo Sepolcro) ioseb
arimaTielis kuTvnili qvabuli, sadac,
jvarze sikvdilis Semdeg, zewarSi gaxveuli qriste dakrZales (maT. 27:59,
Smd.; mark. 15:42, Smd., luka 23:53; ioan.
19:38, Sed.)
wmida saflavis raindebi n. tamplierebi.
wmida saydari (Santa Sede/ Sede apostolica)
iuridiuli
TvalsazrisiT,
kaTolike eklesia nebismieri amqveyniuri xelisuflebisagan damoukidebeli, suverenuli da avtonomiuri
sazogadoebaa, amitomac misi uzenaesi
Zalauflebissulieri Zalauflebis
aRsruleba romis pontifeqss evaleba
(romis primati). gamomdinare iqidan,
rom es sazogadoeba mravalmxrivi xasiaTisaa da sayovelTaodaa gavrcelebuli
msoflioSi, romis pontifeqss aucileblad
esaWiroeba
daqvemdebarebul
organoTa erTobliobis daxmareba da
TanamSromloba. swored paps daqvemdebarebul organoTa es mTlianoba iwo-
403
deba wmida saydrad. Tumca, gamoTqma
wmida saydari moZRvrebasa da kanonikur samarTalSi moixsenieba ise, rom
mWidrodaa dakavSirebuli (zogjer ki
urTierTSerwymuli, zogjeracerTmaneTTan Canacvlebuli) gamoTqmebTan:
kaTolike eklesia, romis pontifikati
(papoba, romis primati), qalaq vatikanis saxelmwifo (qalaqi-saxelmwifo
vatikani). magram, kanonikuri samarTlis kodeqsis Tanaxmad, wmida saydari
or gamokveTil mniSvnelobas moicavs:
erTi, farTo da zogadi moicavs ara
mxolod romis paps, aramed, agreTve,
saxelmwifo samdivnos da romis kuriis
sxva uwyebebsac, Tuki sakiTxis xasiaTi an
konteqsti sxvagvar daskvnas ar gvkarnaxobs; meore, viwro da sagangebo mniSvneloba moicavs mxolod romis paps
(ufro sworad, romis papis Tanamdebobas) (Sdr. CIC, kan. 361). rogorc erTi,
ise meore mniSvnelobiT wmida saydari,
rogorc umaRlesi mmarTveli organo,
gancalkevebulia rogorc eklesiisagan,
ise qalaq vatikanis saxelmwifosagan,
rogorc Tavi sxeulisagan: pirvel SemTxvevaSi igi mistikuri, meore SemTxvevaSi ki politikur-saxelmwifoebrivi
meTauria. Tumca, Tuki kanonikur mowyobasTan mimarTebaSi cneba mkafiodaa
gansazRvruli, ase araa saerTaSoriso
mowyobasTan mimarTebaSi. wmida saydari,
amasTanave, gancalkevdeba romis kuriisagan, rogorc mTliani Tavisi erTi
nawilisagan.
wmida saydris/vatikanis preskonferenciaTa darbazi (Sala Stampa della Santa
Sede/Sala Stampa Vaticana) daarsda
1966 wels, rogorc vatikanis II krebis
sainformacio saSualeba da daiwyo
wmida tilo
wmida umankoni
404
wmidayofa (Consacrazione) [momdinareobs laT. sityvidan consecrare
(cum+sacer-is
nawarmoebi
forma)
kurTxeva] aRniSnavs pirovnebis, sagnis
an rame adgilis saerodan RmrTaebrivis sferoSi gadasvlas wesis meSveobiT,
ris Sedegadac is samudamod RmrTis an
kultis msaxurebas eZRvneba. kurTxeva
iyo da aris warmodgenili, agreTve,
mraval sxva religiaSic. magaliTad,
ebraul religiaSi miRebuli iyo
cxebiT mefeTa, taZris sakurTxevelTa, da, babilonidan gaZevebis Semdeg,
umaRlesi mRvdelmsaxurisa da yvela
mRvdelmsaxuris wmidayofa. kaTolike
eklesiaSi miRebulia episkoposTa, qalwulTa, eklesiaTa, sakurTxevelTa da
a.S. kurTxeva. evqaristiul liturgiaSi
kurTxeva warmoadgens centralur movlenas, rodesac puri da Rvino qristes
sxeulad da sisxlad gadaiqceva.
wmida wylis WurWeli (Acquasantiera)
nakurTxi wylisaTvis gankuTvnili
WurWeli. moTavsebulia eklesiis SesasvlelTan axlos mdgom svetze an
uSualod kedelze, Cveulebriv patara
abazanis an niJaris formisaa. morwmuneebi masSi isveleben xels da Semdeg
pirjvars iweren. wmida wylis gadasatani WurWeli saxeluriTa da usupiT
aRWurvili liTonis patara vedroa.
wmida WurWelni (Vasi sacri) ase ewodeba WurWels, romelsac saidumloTa
aRniSvnisa da wmida nawilebis Sesanaxad iyeneben. esenia: barZimi, feSxumi,
sanawile, monstrancia, luneta, wmida
zeTebis saTavsi WurWeli.
wmida xuTSabaTi (Gioved santo) wmida kviris xuTSabaTi dRe, misiT iwyeba saaRdgomo samdReuri. am dRes
405
Wvreta (Contemplazione) [laT. sityvidan contemplatio] etimologiurad niSnavs didxans Rrma aRtacebiTa da dafiqrebiT cqeras. berZnuli
azrovneba Wvretas adamianis yvelaze
amaRlebul aqtivobas uwodebda da,
rogorc inteleqtualur Semecnebas
(theora), moqmedebas (prxis) upirispirebda. qristianul samyaroSi, wmida
ioane jvrisam Wvretas uwoda siyvarulis mecniereba, anu RmrTis Tandayolili da siyvaruliT aRsavse Secnoba,
xalifa (Califfo) [arab. khalifa memkvidre] aRniSnavs muhamadis memkvidresa
da moadgiles. xalifas, romlis roli
Sua saukuneTa qristianul samyaroSi
imperatoris rols SeiZleba SevadaroT,
hqonda aRmasrulebeli da sasamarTlo
Zalaufleba, Tumca ara sakanonmdeblo, radgan erTaderTi kanonmdebeli
marto alahia. rogorc muhamadis memkvidres, xalifas mxolod winaswarmetyveluri memkvidreobis dacva evaleboda, radganac gamocxadeba muhamadis
dros damTavrda. pirveli oTxi xalifa
sazogadoebis gamoCenil pirTa Soris
arCevnebis gziT daasaxeles, Semdeg ki
xalifis wodeba memkvidreobiT gadaecemoda. xalifebis arseboba abasianTa
dinastiis dros Sewyda (1258). osmalTa
momdevno saxalifos (1517-1924) mxolod
iuridiuli daniSnuleba hqonda.
xareba (Annunciazione) [laTin. adnuntiatio
uwyeba,
Setyobineba]
RmrTis gankacebis saidumloebis sazeimo xareba qalwul mariamis mimarT
mTavarangelos gabrielis mier nazareTSi (luk. 1:26-38). esaa mariamisadmi
miZRvnili erT-erTi pirveli dResaswauli. saaRdgomo matiane (VII s.is pirveli naxevari) axseniebs xarebas
xati
408
fasi xatebi inaxeba italiaSic, aseTebia, magaliTad, wmida mariamis xatebi,
daculi romis taZrebSi: trasteveres
wmida mariamis bazilikasa da arakelis
wmida mariamis bazilikaSi.
xatmebrZoleoba (Iconoclastia) [berZ.
eikn xateba+kln damtvreva:
xatebis ganadgureba] termini aRniSnavs moZraobas (rogorc religiurs,
ise politikurs), romelic gmobs wmida xatebis Tayvaniscemasa da xatebiT
sargeblobas. moZraoba VIII-IX saukuneebSi bizantiis imperiaSi Camoyalibda. 725 wels xatebis Tayvaniscemis akrZalvisa da maTi ganadgurebis
brZaneba gamosca imperatorma leon
III isavrielma. amis mizezi gaxda qristianTa erTi nawilis mxridan xatebis
Tayvaniscemis mimarT gamovlenili
gadaWarbebuli fanatizmi, maniqevelobis gavlena imperatorze, romelic
misi aRzrdis Sedegi iyo da ebraelTa
da muslimTagan wamosuli braldebebi
kerpTayvanismcemlobis gamo. xatmebrZoleoba, rogorc eresi, nikeis II krebam dagmo (787), Tumca mravali devnis
mizezad qceuli am mimdinareobis daZleva mxolod ufro gvian moxerxda,
ris Semdegac wmida xatebis Tayvaniscema isev aRdga.
xatmowinaaRmdege (Iconomaco) [berZ.
eikn xateba+(fuZe zmnisa) mkhomai brZola, SebrZoleba] is, vinc
xatebTan brZolis periodSi iRebda da
iwonebda xatebis gamoyenebas, magram
ebrZoda maTTan dakavSirebul religiur Tayvaniscemas. maSasadame, SegviZlia
vTqvaT, rom yoveli xatebTan mebrZoli
xatmowinaaRmdegec iyo, Tumca sapirispiros mtkiceba marTebuli araa.
409
xatmsaxureba
(Iconolatria)
[berZ.
eikn xateba+latruein msaxureba,
Tayvaniscema] gamosaxulebaTa Tu
simboloTa kerpTayvanismcemluri Tayvaniscema.
xeldasxma (Imposizione delle mani)
[laT. impositio manuum] adamianebsa
Tu sagnebze xelTa gawvdis uZvelesi
ritualuri Jesti, romlis meSveobiTac maT madli an Zalaufleba eniWebaT.
ieso mimarTavda mas gankurnebisTvis
(mark. 6:5) da sakurTxeblad (mark.
10:16), mociqulebisaeklesio msaxurebis (saqm. 6:1-6) da suli wmidis
gadasacemad (saqm. 8:15). liturgiaSi
xeldasxma arsebiTi elementia mRvdlobisa da mironcxebis saidumloTa
aRsrulebisas.
xelTbanva n. Lavabo.
xelTuqmneli
(Acheropita)
[berZ.
acheiropietos xelTuqmneli] ewodeba wmida xatebs, romlebic adamianis xeliT araa Seqmnili. maT Soris
yvelaze cnobilia mandilioni (xelsaxoci)pirveli saukuneebidan edesaSi daculi qristes xati. uZvelesi
siriuli tradiciis Tanaxmad, qristem
Tavad gaugzavna es tilotetradiploni (oTxjer ormagi) edesis mefes
abgars (avgarozs).
xelmandili (Purificatoio) [Suasaukuneobrivi laT. purificatorium] qsovilis naWeri, romliTac RmrTismsaxuri
imSralebs tuCebs, TiTebs da amSralebs barZims ziarebis Semdeg.
xelmwifebani (Potest) [laT. potestas,
nawarmoebia sityvidan potis SemZle,
xiliazmi
xorcSesxma
410
borotebis, sikvdilis, bediswerisagan
adamianis gaTavisuflebas ukavSirdeba.
xsnis armia (Esercito della Salvezza,
Salvation Army) samxedro tipis
struqturis mqone protestantuli
mimarTulebis qristianuli asociacia,
romelic qristianobis gavrcelebasa
da saqvelmoqmedo saqmianobis ganxorcielebas emsaxureba. is 1878 wels
meTodistma u. butma (1912) daaarsa;
xsnis armia Caenacvla imave butis mier
1865 wels londonSi daarsebul organizacias Christian Revival Association. xsnis armiis wevrebma, romlebic
saxasiaTo samxedro formas atareben
da awyoben RonisZiebebs Ria cis qveS
simRerisa da musikaluri orkestrebis
monawileobiT, daafuZnes socialuri
institutebi yvelaze upovarTaTvis,
risi wyalobiTac Tanamedrove did
qalaqTa Ratak raionebSi maT mimarT
sakmaod Semwynarebluri damokidebuleba aRiniSneba. xsnis armiis wevrebi
msoflios 80-ze met qveyanaSi saqmianoben.
xsnis gangebuleba (Economia salvifica) [berZn. oikonoma (oikos saxli da nmos wesi) marTva,
dagegmareba+
nawarmoebi forma sityvisa xsna] aRniSnavs RmrTis mier
dasaxul xsnis Canafiqrs, ganxorcielebulsa da gamocxadebuls istoriis
mTlian msvlelobaSi. am Canafiqris
mTavari birTvi da mwvervali qristea
(Sdr. efes. 1:3-14). vatikanis II kreba
acxadebs: moewona RmerTs sikeTiTa da
sibrZniT Tavis gamovlena da Tavisi
nebis saidumloebis gamJRavneba (Sdr.
efes. 1:9); am nebis wyalobiT, adamianebi
411
qristesgankacebuli sityvismeSveobiT, suli wmidaSi iReben RmerTTan
miaxloebis saSualebas da RmrTaebriv
bunebaSi monawileobas (DV, 2). n.
macxovari; xsna.
xsnis istoria (Storia della salvezza)
Zvelsa da axal aRTqmaSi dadasturebuli ebraul-qristianuli azrovnebisaTvis damaxasiaTebelia istoriis danaxva xsnis adgilad. marTlac, saRmrTo
werili, pirvel rigSi, warmogvidgeba
ara obieqtur, droisgare WeSmaritebaTa da ucvlel kanonTa gadmocemad,
aramed konkretuli istoriuli movlenebis Tanmimdevrobad, romelTac
ukavSirdeba da romlebSic xorcieldeba RmrTis qmedeba. am TvalsazrisiT,
Zvel aRTqmaSi umTavresi mniSvnelobisaa israelis xalxis egviptedan wasvla (gamosvla) da aRTqma sinais mTaze,
axal aRTqmaSi ki gansakuTrebul mniSvnelobas iZens ieso qristes pirovneba: swored masSi povebs Tavis mwvervals xsnis istoria. iesos sityvebiT,
misi qmedebebiT, da, umTavresad, misi
mkvdreTiT aRdgomiT daedo safuZveli
RmrTis sasufevels, romelic jer ar
aRsrulebula. dro iesos mkvdreTiT
aRdgomidan RmrTis sasufevlis aRsrulebamde eklesiis droa. am TvalsazrisiT, ieso drois centrSia: igia
istoriis Suaguli da RerZi. is, rac
manamde iyo, misi meSveobiT iZens mniSvnelobas, xolo misi Semdgomi movlenebi ki misi qmedebisa da mkvdreTiT
aRdgomis
aRsrulebaa.
miuxedavad
imisa, rom aRsruleba jer ar damdgara, iesoSi principulad ukve daedo
dasabami imas, rasac samyaro jer isev
moelis. dasasruls aRsruldeba is,
412
xucesoba
jadoqari (Stregone) [sityvidan strega, n. jadoqari qali] mraval, gansakuTrebiT, primitiul, kulturaSi Temis gareT mcxovreb calkeul
mamakacebs (romelTac am saxeliT
moixsenieben) zebunebrivi unarebis
matareblebad miiCneven da swamT, rom
maT ZaluZT: bunebis saidumloebaTa
codna
(ZiriTadad dakavSirebuli
zeciur sxeulTa moZraobasTan da samkurnalo da magiuri Tvisebebis mqone
mcenareebTan), gardacvlilTa sulebTan an demonebTan kontaqtis damyarebis
unari, oficialur kults miRma myof
gansakuTrebul
ritualTa
codna
(magaliTad, sasiyvarulo Selocvebi).
crurwmenaTa Tanaxmad, am adamianebs
unari SeswevT, magiur saSualebaTa
daxmarebiT dadebiTad an uaryofiTad
imoqmedon Temze. Sdr. jadoqari qali.
jadoqari qali (Strega) [laT. striga,
nawarmoebia sityvidan strix Ramis frinveli, bu] qali, romelsac jadoqrobis mimdevrad miiCneven. xalxSi
gavrcelebuli mosazrebis Tanaxmad,
mas urTierToba aqvs demonTan, visganac iRebs magiur da borot Zalas.
swored am mizeziT evropaSi gvian Sua
saukuneebSi (1500-1600) jadoqrebze
nadirobis saxalxo kampania gaCaRda,
romelsac aTasobiT qali emsxverpla.
jadoqroba (Divinazione) [laT. sityvidan divinatio, romelic nawarmoebia sityvidan divinus STagonebuli,
winaswarmetyveluri] momavlis winaswar amocnobis pretenzia im niSnebze dayrdnobiT, romlebic warsulSi RmerTTa mier warmogzavnilad
miiCneoda. Sedegad, is SeiZleba ganvixiloT, agreTve, rogorc RmrTaebrivi
nebis wvdomis mcdeloba. biblia gmobs
jadoqrobas, rogorc cru mosazrebebze damyarebuls an warmarTul,
demonur anda jadosnur kultebTan
dakavSirebuls. amis magaliTebi ukve
rjulSi gvxvdeba (rjl. 18:10-11).
jainizmi (Giainismo) vardhamanas an
mahaviras, agreTve, jinad (gamarjvebulad) wodebuli asketis mimdevarTajainTa religia. asketi jina jainizmisarsebobaTa okeanis gadasalaxavad aucilebeli moZRvrebisfuZemdeblad miiCneva. vardhamana VI-V
saukuneTa mijnaze indoeTSi, biharSi
daibada. ocdaaTi wlisam ojaxi miatova da meditaciisa da koncentrirebis
meSveobiT SeimuSava Tavisi moZRvreba,
romelic samSvinvelisagan sxeulis gancalkevebis TeorizebaSi mdgomareobs.
am simbiozidan iRebs swored saTaves
arsebobaTa jaWvi. jainizmis amo-
jamagiri mRvdelmsaxurisa
414
pirTa uzrunvelyofis ganyofileba da
swored is anawilebs mas beneficiumiT
mosargebleebze.
jezuatebi (Gesuati/e) 1360 wels sienaSi jovani kolombinis mier daaarsebuli es gaerTianeba Tavdapirvelad
saero ZmaTa sazogadoebad Camoyalibda. 1367 wels is urban V-m daamtkica.
sazogadoebis wevrebi monaniebiTa da
sneulTa daxmarebiT iyvnen dakavebulni. maTi saxelwodeba iqidan momdinareobs, rom monaniebis qadagebaTa
dasasruls isini Cveulebriv warmoTqvamdnen sityvebs: dideba iesos, qeba
iesos! [ital. Gesieso]. 1606 wels
pavle V-m maT yovel savaneSi erTi an
ori mRvdelmsaxuris xeldasxmis neba
darTo. 1668 wels klemente IX-m ordeni gaauqma. 1367 wels ekaterine kolombinim daaarsa jezuat monazonTa Sto
saxelwodebiT mariamis monaxulebis
Rataki jezuateli qalebiavgustineseuli wesdebis mimdevari mWvretelobiTi ordeni.
jvarTamaRleba
(Esaltazione della
Croce) [gvianlaT. exaltatio] liturgiuli dResaswauli, romelic aRiniSneba 14 seqtembers jvris pativiscemis
niSnad. es dResaswauli Soreul warsulSi iRebs dasabams da ukavSirdeba
jvris relikviis Tayvaniscemas misi xelaxla povnis Semdeg, savaraudod IV
saukuneSi. ierusalemidan es dResaswauli mTel aRmosavleTSi gavrcelda.
dasavleTSi misi damkvidrebis Sesaxeb
pirveli mowmoba pap sergi I-is (VII s.)
biografiaSi moipoveba.
jvari (Croce) [laT. crux] wamebis
iaraRi, romelsac Zvelad sxvadasxva
415
xalxebi iyenebdnen, umTavresad romaelebi. iqca qristianobis umTavres
simbolod, radganac masze ieso qriste
mokvda. pirvelma qristianebma iesos
jvarze sikvdili uzenaes mxsnel movlenad aRiqves. jvarTamaRlebis dResaswauli (14 seqtemberi) ukvdavyofs
iesos jvarze sikvdilis mxsnel qmedebas, romelsac TiToeuli qristiani
eziareba, amasTanave, ubralod pirjvris
gadaweris meSveobiTac. qristianobis
dasabamidanve jvari Tayvaniscemis sagani iyo. is gamarjvebis simbolod iqca,
rodesac konstantines Semdeg Zvirfasi
qvebiT morTuli iqna warmodgenili.
jvarcmis pirveli gamosaxulebebi V
saukunes ganekuTvneba, daaxloebiT X
saukunemde dasavleTSi maTze Semosil
qristes gamosaxavdnen. arsebobs saprocesio jvari, sakurTxevlis jvari,
samwyso jvari, romelsac papi, kardinalebi, episkoposebi da abatebi iyeneben.
did paraskevs eklesia pativs miagebs
sazeimod gamobrZanebul wmida jvars.
jvarosnuli laSqrobebi (Crociate)
Sua saukuneebSi dasavleTis qristiani
xalxebis mier wmida samarxis gaTavisuflebisa da ierusalemis dapyrobis
mizniT mowyobili samxedro laSqrobebi (Tumca arcTu ise iSviaTad adgili hqonda Tavdapirveli ganzraxvidan
gadaxvevas). 1095 wels am iniciativis
wamomwyebi papi urban II gaxda. man mouwoda qristianebs, erTmaneTTan omis
nacvlad, muslimebs SebrZolebodnen.
mravalricxovan jvarosnul laSqrobaTagan TiTqmis yvela warumatebeli
aRmoCnda, pirvelis garda, romelic
1099 wlis 15 ivliss ierusalemis aRebiT dasrulda.
jojoxeTi
416
juan Zi
hagada (Haggad) [ebr. gadmocema]
bibliis asketur-samqadageblo xasiaTis komentari, umTavresad TxrobiTi
teqstebisaTvis. n. midraSi.
hagiografia(Agiografia) [berZ. hghios
wmida+grapha mwerloba] aseve,
hagiologiad wodebuli mecniereba,
romelic wmidanTa cxovrebasa da saqmeebs Seiswavlis. hagiografiis pirveli
nimuSebi qristianTa devnis xanas ganekuTvneba (mowameTa saqmeni), Sua saukuneebSi is xSirad warmosaxviTi elementebiT mdidrdeboda. hagiografiaSi
istoriuli kritika da filologiuri
sizuste XVII s.-Si daamkvidres bolandistebma, Acta sanctorum-is (wmidaTa
saqmeni) gamocemis fuZemdeblebma. es
saqme samas welze met xans grZeldeba
da dRemde araa dasrulebuli.
haleli (Hllel) [ebr. sadidebeli
sagalobeli] iudeuri dasaxeleba
calkeuli fsalmunebisa, romlebsac
ZiriTadi dResaswaulebis dros galobdnen: sapaseqo (fsalm. 113-118),
didi (fsalm. 120-136, gansakuTrebiT
136); mcire (fsalm. 146-150). savaraudod 136-e fsalmuni iyo sadidebeli,
romelic iesom igaloba sapaseqo nadimis dasasruls (mark. 14:26).
harminizmi
418
dan harminelebma SeZles holandiaSi
dabruneba da SemdgomSi (1630) maT
kultis Tavisuflebac moipoves.
hebdomadariusi (Ebdomadario) [laT.
hebdomadarius, romelic nawarmoebia berZnulidan hebdmada kvira]
religiur sakrebuloebSi umTavresad
aRniSnavs erTi kviris ganmavlobaSi
an yoveli kviris gansazRvrul dRes
liturgiul msaxurebaze pasuxismgebel pirs.
heterodoqsia (Eterodossia) [berZ.
heterodoxa gansxvavebuli moZRvreba, gansxvavebulad azrovneba] TeologiaSi aRniSnavs gamocxadebul an
WeSmaritad cnobil moZRvrebaTagan
gansxvavebuli rame moZRvrebisa Tu
WeSmaritebis aRsarebas.
hibrisi (Hybris) [berZ.] berZen
tragikosTagan moyolebuli aRniSnavs
titanur kadnierebas, romliTac adamiani cdilobs, RmrTaebamde amaRldes
da masTan paeqrobs damoukideblobisa
da amboxebis uimedo mtkicebiT.
himnariumi (Innario) [Suasaukuneobrivi laT. hymnarium (nawarmoebia
sityvidan hymnus sagalobeli)]
erTi avtoris mier Seqmnil religiur
sagalobelTa Zveli krebuli; ase ewodeba, agreTve, wigns, romelic JamTa
liturgiisaTvis gankuTvnil sagaloblebs Seicavs.
himni (Inno) [laT. sityvidan hymnus]
rogorc wesi, hegzametriT dawerili
poeturi Txzuleba, romelic Zvel
saberZneTSi galobisa da cekvis TanxlebiT RmrTaebisadmi iyo mimarTuli.
419
qristianobaSi termini aRniSnavs metruli an ritmuli wyobiT Seqmnil
kompozicias RmrTis, mariamis, wmidanTa sadideblad. kerZod, aRniSnavs
locvanis TiToeul stroful sagalobels, riTac yuradreba maxvildeba
im dResaswaulis mniSvnelobaze, romelic aRiniSneba.
hinduizmi (Induismo) [spars. hindu (mdinare indis saxeli)] aRniSnavs msoflioSi uZveles, erTmaneTTan monaTesave religiaTa jgufs
(qristemde II aTaswleulis Suaxani),
romlebic umTavresad samxreT aziaSi
(indoeTi, pakistani, bangladeSi, nepali) iyo gavrcelebuli. hinduizmis
aTaswlovan istoriaSi sami ZiriTadi
etapi aRiniSneba: vedizmi, brahmanizmi da TviT hinduizmi (anu xalxuri hinduizmi). am ukanaskneli religiis mimdevaria indoelTa umravlesoba. hinduizmis saxasiaTo niSania
trimurtis rwmena: brahma (Semoqmedi),
viSnu (SemnarCunebeli) da Siva (ganmanadgurebeli), TiToeuli Sesatyvisi
qalRmerTis TanxlebiT. garda amisa,
hinduizmi moicavs adamianis sicocxlis reinkarnaciis rwmenas, Tuki is
gaTavisuflebas ver miaRwevs; wmida
wignTa rwmenas (maT Sorisaa veda da
upaniSadebi, anu gandobilTa teqstebi,
romlebic moicaven indoel guruTa
swavlebas) da kastebad dayofis rwmenas. hinduizmis Tanaxmad, arsebobs sicocxlis oTxi stadia: mowafeoba (gurus xelmZRvanelobiT wmida teqstTa
Seswavla); ojaxi da profesia; manamde
mitovebul saqmeebTan mibruneba; gandegilobaojaxisa da kastis mitoveba; da oTxi Zireuli Rirebuleba: kama
hipostasi
hipostasuri kavSiri
realobas da ar gansxvavdeboda mniSvnelobiT ousa-sagan. samebis Semswavlel TeologiaSi mxolod 380 wlidan gamoikveTa gansxvaveba erTaderT
RmrTaebriv bunebasa (ousa) da sam
hipostass, anu pirovnebas Soris (konstantinopolis kreba, 381 wels), xolo
451 wels, qalkedonis krebam qristeSi
ori buneba da mxolod erTi hipostasi, anu pirovneba aRiara.
hipostasuri kavSiri (Unione ipostatica) [laT. unio kavSiri da berZ.
hypostatiks arsebiTi] Teologiuri
gamoTqma, romelic aRniSnavs, rom ieso
qristeSi oriadamianuri da RmrTaebrivibuneba erT pirovnebaSia gaerTianebuli (Sdr. CCC, 464-482). n.
hipostasi.
hijra (Egira) [arab. higra emigracia] termini aRniSnavs muhamadisa da
mis TanamoazreTa emigracias meqadan
medinaSi 622 wlis seqtemberSi. amis
mizezi gaxda mtruli urTierToba
quiraSis tomis xalxTan, romelsac
muhamadi Tavadac miekuTvneboda. medinaSi muhamadma Tavi daimkvidra, rogorc religiurma da politikurma
liderma. SemdgomSi xalifma omarma
622 weli muslimuri xanis dasawyisad
gamoacxada. n. islami.
holokosti n. yovladdasawveli.
homilariumi (Omiliario) [gvianlaT.
liber homiliarius] liturgiuli wigni,
romelic Seicavs Jamnis dros wasakiTx
wmida mamaTa ramdenime qadagebas saxarebis teqstTa ganmartebiT. is daaxloebiT V-VI saukuneebSi gavrcelda
da locvanis SemoRebis Semdeg TandaTan dakarga mniSvneloba.
420
homiletika (Omiletica) [berZ. homiletik (tkhne) saubris xelovneba]
wesTa erToblioba, romlebic unda
iqnes
gaTvaliswinebuli
qadagebis
momzadebisa da warmoTqmisas.
homilia (Omelia) [berZn. homila saubari, sityvidan homilin Sekreba,
saubari, Semdeg laT. homilia] evqaristiuli msaxurebis dros, RmrTis sityvis liturgiis Semdeg warmoTqmuli
qadageba. Cveulebriv esaa wirvis dros
wakiTxuli wmida teqstebis ganmarteba
da gavrcoba. savaldebuloa kviradRes
da saeklesio dResaswaulebze. misi
daniSnulebaa, waaqezos morwmuneTa
sakrebulo evqaristiaSi ufro aqtiurad monawileobisa da qristianuli
cxovrebis srulad gancdisaken rwmenis
saidumloTa da qristianuli qmedebis
wesTa gadmocemis meSveobiT (CIC, kan.
767). homilias mRvdelmsaxuri an diakoni warmoTqvams; is unda warmoadgendes gansjis nayofs, iyos saTanadod
momzadebuli da zomierad xangrZlivi.
hosana (Osanna) [gamoTqma momdinareobs ebraulidan hoshana gvixsen
madliT, Semdeg berZ. hosann, laT.
hosanna]
liturgiuli
SeZaxili.
Tavdapirvelad Seesatyviseboda daxmarebis Txovnas (fsal. 118:25), SemdgomSi ki sixarulis gamomxatveli
SeZaxilis mniSvneloba SeiZina. hosanas
SeZaxilebiT Seegeba xalxi ierusalemSi
didebiT Sesul iesos (maT. 21:9).
hostia (Ostia) [laT. hostia msxverpli] xorblis fqvilisagan safuaris gareSe gamomcxvari Txeli disko,
romelsac mRvdelmsaxuri wirvis dros
akurTxebs.
421
hugenotebi (Ugonotti) [savaraudod,
saxeli warmoiSva franguli
sityvidan huguenots (hug bezansonisJenevis savoiaTa mowinaaRmdege
partiis
xelmZRvanelissaxelidan)
an germanulidan Eidgenossen SekavSirebulni, SeTqmulni] es saxeli
dairqves kalvinuri reformirebuli
moZraobis mimdevrebma safrangeTSi.
franguli protestantizmi (n. kalvineloba) Zalze mcire xans iwodeboda
aRmsareblobis
aRmniSvneli
sityviT luTeruli: es termini ufro
neitraluriThugenotTa moZraobaSeicvala. es faqtic gviCvenebs,
rom monarqiisadmi mtrulad ganwyobil didebulTa mimxrobam moZraoba
politikur partiad aqcia, romelic
daupirispirda kaTolikur partias,
sadac gizis hercogebi iyvnen gaerTianebuli. parizis pirveli erovnuli
reformirebuli krebidan (1559) sami
wlis Semdeg hugenotTa pirveli omi
daiwyo, romelsac 1562-1598 wlebSi
sxva omebic mohyva. sabrZolo dapirispirebebs dasabami misca vasiSi gamarTulma Jletam, romliTac upasuxa
fransua gizelma hugenotebisadmi
boZebul sen-Jermenis Semwnareblobis
ediqts (1562). Serigebis wamowyebuli
procesi 1572 wels CaSala barTlomes
Ramis saxeliT cnobilma (mas sisxlian qorwinebasac uwodeben) sisxlismRvrelma angariSsworebam, romlis
drosac hugenotTa mravali meTauri
iqna mokluli. hugenotTa omebis Sedegad uamravi devnili gaCnda, romlebmac umTavresad elzasis an qvemo rainis
reformirebul sakrebuloebs (Eglises
des Refugies) miaSures. isedac kritikuli viTareba hugenotTaTvis auta-
humiliatebi
husitebi
422
bidan (orive maTgani kostancaSi koconze dawves, rogorc eretikosebi,
Sesabamisad 1414 da 1415 wels), romlebic jon viklifis (1384) Teoriebs eyrdnobodnen. Cexur garemoSi
gadmotanilma viklifizmma warmoSva
xalxuri moZraoba, romelic safuZvlad daedo Cexur nacionalizms. husitTa ideebi egreT wodebul prahul
oTx muxlSi (1420) Sejamda: qadagebis
Tavisufleba; barZimi saeroTaTvis
(aqedan momdinareobs saxelwodeba
barZimelni,moZraoba saeroTaTvis barZimis misacemad, an utrakvistebi, gamoTqmidan sub utraque
formaorive saxiT); samociqulo
siRatake sasuliero pirTaTvis, rac
eklesiis mier Tavis qonebaze uaris
Tqmas gulisxmobda; mkacri disciplina
samRvdeloTaTvis. cota xanSi husitebi
or jgufad daiyvnen: radikalebad anu
Taborelebad (saxelwodeba momdinareobs Taborze mdebare maTi cixekoSkis saxelidan) da zomierebad, anu
utrakvistebad. 1434 wels radikalebze
gamarjvebis Semdeg es ukanasknelni CexeTSi wamyvan Zalad gadaiqcnen, xolo
mogvianebiT kaTolikeebTan kompromisis gzas daadgnen (kutna horas zavi,
1585). husitebi reformis egreT wodebuli memarcxene frTis winamorbedebad
SeiZleba miviCnioT.
AZ
424
Ave Maria
Confiteor n. aRviareb.
Doxa n. dideba.
425
Imprimatur
Exsultet n. ixaros.
Gaudete n. gaudete.
426
In pectore
427
rwmenasa da liturgias Soris arsebul sasicocxlo damokidebulebas
usvams xazs. pius XII-is enciklikaSi
Mediator Dei aRniSnulia am aqsiomis
gaRrmavebis SesaZlebloba damatebiTi
ganvrcobis meSveobiT: Lex credendi
legem statuat supplicandi (Sdr. Mediator Dei, 47).
Liber pontificalis [laT. pontifeqsTa
wigni] pirvel papTa biografiebis
krebuli pius II-mde (1458-1464). wignis
pirveli sruli redaqcia VI-VII saukuneTa mijnaze momzadda, SemdgomSi
sxva biografiebiT Seivso da ganxlda.
liturgiul inovaciaTa Sesaxeb mravali cnoba swored am wignidanaa aRebuli.
Liber sacramentorum n. saidumloTa
wigni.
Liber usualis [laT. wigni, romelic
esaWiroeba adamians] wigni, romelsac
erT dros monazvnebi, moweseebi da
sasuliero pirebi iyenebdnen wirvis
liturgiisa da JamTa erToblivi aRsrulebis dros. wigni moicavda wirvis
cvlad (graduali) da ucvlel (kiriali) sagaloblebs. grigorianuli sagaloblebi masSi solesmis benediqtel
monazonTa redaqciiT iyo Setanili.
Locus theologicus [laT. gamoTqma]
kaTolikur TeologiaSi aRniSnavs
Teologiuri codnis wyaros, rogorebicaa saRmrTo werili, gadmocema,
swavleba da sxv. protestantul TeologiaSi aRniSnavs sarwmunoebis mniSvnelovan dogmats.
Nihil obstat
428
Non expedit
oserva-
429
dResaswaulis mwuxrisas da evqaristiuli kurTxevis dros.
Pater noster n. mamao Cveno.
Placet [awmyo drois mxolobiTi ricxvis mesame piri zmnisa placere siamovneba, mowoneba] iuridiuli formula,
romelic saxelmwifos mier saepiskoposo aqtebis damtkicebas aRniSnavs.
italiaSi is lateranis xelSekrulebiT
gauqmda. amJamad ase ewodeba formulas,
romelsac krebis an sxva saeklesio sakolegio organos wevrebi iyeneben sruli mowonebisa da Tanxmobis gamosaxatavad; pirobiTi mowoneba aRiniSneba
formuliT placet iuxta modum, uari
kiformuliT non placet.
Prosit [zmna prodesse-s awmyo kavSirebiTis mx. ricxvis mesame piri: gaixare!] milocvis aRmniSvneli laTinuri
gamoTqma. ase mimarTaven samkveTloSi
wirvis aRsrulebis Semdeg, mRvdelmsaxurs, romelic upasuxebs: Tibi quoque (Senc agreTve).
Quaestio [laT. SekiTxva] filosofiasa da sqolastikur TeologiaSi
aRniSnavs problemas an Temas, ganxiluls monografiurad (quaestio disputata, quaestio quodlibetalis); amasTanave,
aRniSnavs erT-erTs im seqciaTagan,
romlebadac daiyofa, Tematuri niSniT, Teologiis Sejameba, romelic,
Tavis mxriv, paragrafebad iyofa.
Redaktiongeschichte [germ. redaqciis
istoria] ase ewodeba gansakuTrebul
meTodologiur mimarTulebas formaTa istoriis wiaRSi. is umTavresad
saxarebaTa saboloo werilobiTi redaqciebis sxvadasxva literaturul
Sanctus
masalebs ikvlevs. mkvlevarebi am redaqciaTa Sedgenis istoriisa da SemdgenelTa (mociqulebis) saerTo koncefciis aRmoCenas cdiloben. amasTan,
mociqulebi ganixilebian ara gadmocemul masalaTa ubralo Semdgenlebad,
aramed TviTmyofadobiT gamorCeul
da SemoqmedebiTi midgomis mqone avtorebad.
Regina Coeli [laT. caTa dedofali]
saaRdgomo periodis mariamisadmi miZRvnili antifoni. misi avtori ucnobia, Tumca antifons pap grigol V-s
(X s.) miakuTvneben. saaRdgomo periodSi antifoni angelusis nacvlad
sruldeba.
Rerum novarum leon XIII-is enciklika, romelic gamoqveynda 1891
wlis 15 maiss da eZRvneba im periodis
sazogadoebriv problematikas. masSi
gakritikebulia rogorc liberaluri
kapitalizmis gadametebani, ise imdroindeli socializmis iluziebi. enciklika eklesiis socialuri moZRvrebis
qvakuTxeds warmoadgens.
Rota romana n. saRmrTo tribunali.
Sacra Rota n. saRmrTo tribunali.
Salve Regina yvelaze cnobili JamTa
liturgiis damagvirgvinebel, mariamisadmi miZRvnil antifonTagan. TiTqmis
danamdvilebiTaaa cnobili, rom misi
avtoria le puis episkoposi aimarusi
(1098).
Sanctus [laT. wmida] aRebulia esaias
wignSi mocemuli (6:3) qerubimTa sagaloblidan. es aris Sepasuxeba,wmida
Schola cantorum
430
Sitz im Leben [germ.] formaTa istoriis (Formgeschichte)
sivrceSi
farTod gavrcelebuli formula, romelic aRniSnavs konkretul niadags,
romelzec aRmocenda saxarebiseuli
monakveTebi (perikopebi). laparakia
sasicocxlo viTarebaze, romelic
Sedgeba katexezuri, liturgiuli,
apologeturi xasiaTis ganzraxvaTa,
problemaTa, gancdaTa da moTxovnilebaTagan, rac Tavdapirveli eklesiisTvis aris damaxasiaTebeli. Sitz im
Leben udevs safuZvlad am perikopeTa
specifikur literaturul formebs.
Sola sriptura formula laTinur enaze,
romliTac protestantul religiaSi
aRiniSneba mxolod saRmrTo werilis
sakmarisoba sarwmunoebis sabuTad da
misi TviTkmaroba TviTganmartebisaTvis. ewinaaRmdegeba
gadmocemis damoukidebel Rirebulebas da eklesiis
moZRvrebis aucileblobas.
Supplet Ecclesia [laT. asrulebs
eklesia] im SemTxvevebSi, rodesac
TvalsaCinoa aRmasrulebeli xelisuflebis an unaris nakleboba imaTSi,
vinc unda Seasrulos gansazRvruli
qmedebebi (ra garemoebac zians moutanda morwmuneebs), kanonikuri debuleba, Tavisi moqnilobiT, adgens, rom
rogorc gare, ise Sida forumisaTvis
eklesia Tavad asrulebs aRmasrulebeli xelisuflebis Zalauflebas an unarebs (CIC, kan. 144). amdenad, gamomdinare iqidan, rom eklesia anazRaurebs
subieqtis naklovanebas, aqtebi, romlebic TavisTavad araqmediTi iqneboda
(rakiRa maTi aRmsrulebeli garkveuli
mizeziT moklebulia maTi Sesrulebis
431
Vetus latina
[laT.
qalaqsa
da
Semo k le ba ni
bibliuri wignebi
Zveli aRTqma
dabadeba
gamosvla
levianni
ricxvni
meore rjuli
ieso naves Ze
msajulni
ruTi
pirveli mefeTa
meore mefeTa
mesame mefeTa
meoTxe mefeTa
pirveli neStTa
meore neStTa
pirveli ezra
neemia
meore ezra
tobiTi
ivdiTi
esTeri
iobi
fsalmunni
igavni solomonisa
eklesiaste
qebaTa qeba solomonisa
sibrZne solomonisa
dab.
gam.
lev.
ricxv.
rjl.
ieso
msaj.
ruT.
1mef.
2mef.
3mef.
4mef.
1neSt.
2neSt.
ezr.
neem.
2ezr.
tob.
ivd.
esT.
iob.
fsalm.
igav.
ekl.
qeb.
sibrZn.
sibrZne ziraqisa
esaia winaswarmetyveli
ieremia winaswarmetyveli
godeba ieremiasi
epistole ieremiasi
baruq winaswarmetyveli
ezekiel winaswarmetyveli
daniel winaswarmetyveli
osia winaswarmetyveli
iovel winaswarmetyveli
amos winaswarmetyveli
abdia winaswarmetyveli
iona winaswarmetyveli
miqa winaswarmetyveli
naum winaswarmetyveli
abakum winaswarmetyveli
sofonia winaswarmetyveli
angia winaswarmetyveli
zaqaria winaswarmetyveli
malaqia winaswarmetyveli
pirveli makabelTa
meore makabelTa
mesame makabelTa
meoTxe makabelTa
mesame ezra
zir.
es.
ier.
god.
ier.
bar.
ezek.
dan.
os.
iov.
amos.
abd.
ion.
miq.
naum.
abak.
sof.
ang.
zaq.
mal.
1mak.
2mak.
3mak.
4mak.
3ezr.
axali aRTqma
maTes saxareba
markozis saxareba
lukas saxareba
ioanes saxareba
mociqulTa saqmeebi
maT.
mark.
luk.
ioan.
saqme
433
Semoklebani
GE Gravissimum educationis
dek
laracia qristianuli aRzrdis
Sesaxeb
GS Gaudium et spessamoZRvro konstitucia Tanamedrove samyaroSi
eklesiis Sesaxeb
DH Dignitatis humanaedeklaracia
religiuri Tavisuflebis Sesaxeb
434
Semoklebani
enebi
arab.arabuli
aram.arameuli
berZ.berZnuli
germ.germanuli
ebr.ebrauli
esp.espanuri
Turq.Turquli
n.naxe
ingl.inglisuri
ital.
italiuri
laT.laTinuri
sansk.sanskriti
spars.sparsuli
frang.franguli