Professional Documents
Culture Documents
sazogadoeba
semiotikis
kvlevis
centri
cira barbaqaZe
poeziis
semiotika
Semiotics
of Poetry
gamomcemloba `universali~
Tbilisi 2009
3
c. barbaqaZe 2009
Sesavali
Si daefuZna dasavlur enebs, xolo mogvianebiT, rusuli simbolizmis mier Semotanil terminebs. zogierTi mecnieris mosazrebiT, niSani da simbolo ubralod, sinonimebia.
niSnis saintereso interpretacia warmoadgina rolan bartma, romlis mixedviTac, nebismieri niSani gulisxmobs sami tipis damokidebulebas. upirvelesad, Sinagani
damokidebuleba, romelic akavSirebs aRmniSvnelsa da aRsaniSns da ori garegani
damokidebuleba: pirveli virtualuria, igi
miakuTvnebs niSans sxva niSanTa gansazRvrul sistemas, meore damokidebuleba aqtualuria, is aerTianebs niSans gamonaTqvamis sxva niSnebTan. am damokidebulebebis
mixedviT, igi gamoyofs niSnis sam ganzomilebas: simbolurs, paradigmatuls da sintagmaturs.
bartis azriT, terminTa aRrevas iwvevs
is faqti, rom TiToeuli mkvlevari, TiToeuli skola cdilobs Tavisi analizi daafuZnos niSnis mxolod erT romelime ganzomilebaze da terminebis amosavalic es
damokidebulebaa.
niSnisa da simbolos sxvadasxva gansazRvrebebis Sejerebis safuZvelze Cven unda
vaRiaroT semiotikis terminTa ierarqiaSi
niSani, rogorc ZiTiTadi termini, romlis
mniSvneloba gacilebiT ufro farToa, vidre simbolosi. simbolo niSnis saxea, romelsac Tavisi maxasiaTeblebi aqvs da mxo11
14
semiotika da poezia
kiTxvaze: ra aris semiotika? tradiciuli pasuxi, rom es aris mecniereba niSnebze da niSanTa sistemebze, _ axals aRarafers gveubneba, radgan `niSnebi~, rogorc
aseTi, samyaros gaCenidan arsebobs da iarsebebs yovelTvis, vidre sicocxle iqneba
dedamiwaze, maTi axsnis mcdelobac mudam
eqneba adamians.
`pirvelad iyo sityva...~, logosi, da
mere danawevrda samyaro, yvelafers Tavisi
saxeli daerqva, azri iqca materiad, funqcia SeiZines sagnebma, xolo Tavad azri ki
gaxda dafaruli, Sefaruli, gadafaruli...anu SeiniRba sxvadasxva SinaarsiT. ra
unda qnas mkvlevarma, romelic ar yofila
qmnadobis mowme? Ddaiwyo svla piriqiT _
materiidan (anu sagnis funqciidan, daniSnulebidan, Sinaarsidan) ideisken, azris
amocnobisken. iq, sadac Cndeba moTxovna,
rom gaiSifros niSani, Cndeba da aqtiurdeba semiotika, rogorc erTgvari universaluri metamecniereba niSanTa Sesaxeb.
samyaro iqca ara mxolod teqstad, aramed Zalian rTul teqstad, saWiro gaxda
am teqstis `wakiTxva, interpretacia. Aaq
ki saSiSroeba yovelTvis iarsebebs, radgan
`gageba~ arc ise ioli aRmoCnda, rogorc
es erTi SexedviT SeiZleba Candes. Aar arsebobs erTi anbani, romliTac yvela
teqsts wavikiTxavdiT, radgan yvelafers
15
17
semiozisi poeziaSi
semiozisi da avangardi
miT umetes, poeziaSi ar arsebobs zedmeti sityvebi, sityvebi arafrisTvis, maSinac ki, roca es sityvebi kargaven mniSvnelobas. aseT SemTxvevaSi ar iarsebebda avangardistuli poezia. Aavangardistebma moaxdines mxatvruli niSnis transformacia,
rac gamoixateboda tradiciuli kodebis
rRvevasa da axlis SeqmnaSi. Aavangardma
ara marto Secvala mxatvruli niSnis agebis wesebi, aramed Tavad niSnis gagebac, misi statusi. `aRniSnuli eZebs Tavis aRsaniSns (grigari 2007:9). Mmxatvruli
niSnis amgvari radikaluri transformacia
msoflmxedvelobis Rrma cvlilebis Sedegi
iyo.
maSasadame, poeziis labirinTebSi Sesvlisas Cven sruliad gansxvavebul gzebze
vxvdebiT da vmogzaurobT da zogjer amgvari mogzaurobis xibli swored labirinTebSi semiotikuri dakargvaa.
22
poeziis labirinTebSi
26
`didi ambebi xdeboda gareT, erTi amindi cvlida meores...~ _ wers oTar WilaZe
(xazgasma Cemia_c.b.), es striqonebi `Sinagan adamians~ ekuTvnis, romelic TiTqos
aviTarebs (an adasturebs) baxtinis Temas:
`adamiani sarkesTan~. `gareT~ yovelTvis
raRac xdeba, iseve, rogorc `SigniT~, sagnebi da movlenebi poetisaTvis iqcevian
gancdaTa metaforizaciis obieqtebad, simbolizdebian da simboloTa Sinaarss isev
mxolod poetis Semoqmedebidan Tu avxsniT.
samyaro gadaewyoba Semoqmedis kalmiT da
ena iqceva sulis moZraobad, romelic Tavisebur kardiogramas qmnis. mkvlevris
27
rom sevda-wuxilis gamomxatveli iyo, sixarulsa da aRfrTovanebasac daitevs. Sinagani adamiani mTavaria aseT SemTxvevaSi,
xolo saxeldeba _ pirobiTi. Tumca garkveuli kanonzomiereba mainc iqmneba. terenti, bunebis movlenebs Tu SevadarebT, mainc
`qaris poetia~ da ufro metad mwuxarebis,
sevdisa da tkivilis matarebeli.
`axlac qarSi var, Tavs ver vuSvele~;
`didi xania, rom vcxovrob qarSi~;
`Cemi cxovreba qariSxalia~;
`vici, qariSxals ver davewevi...~;
`dRes Cemi bedi qariSxals misdevs...~
da sxva.
terenti granelis poeziaSi gamovlenili bunebisa da Sinagani adamianis analogiebi SeiZleba dagvexmaros sxva poetTa wakiTxvisas, romelTa SemoqmedebaSi ase zedapirze gamotanili ar aris bunebisa da sulis kavSiri, magram udavod igulisxmeba.
30
me-s semiotika
ena samyaros modelia. TiToeuli adamianis metyveleba ki _ mikromodeli. haidegerma adamiani ase gansazRvra: `me var is,
rasac vlaparakob.~ ufro adre rusTavelma
es azri ase Camoayaliba: `kokasa Sigan raca
sdgas, igive warmosdindebiso.~
ena cxovrobs adamianSi. es azri paradoqsuladac SeiZleba gamoiTqvas: adamiani
enaSi cxovrobs! barti malarmes gavleniT
ityvis, rom `laparakobs ara avtori, aramed ena, rogorc aseTi.~ `egocentruli
sityvebi gvTavazoben imgvar models, romelSic metyvelebis centrSi imyofeba Tavad molaparake~(ivanovi 1999:560).
egocentruli sityvebis, Sifterebis semantikisa da, Sesabamisad, maTi komunikaciuri statusis dadgena moiTxovs am sityvaTa religiuri, filosofiuri, fsiqologiuri da literaturuli aspeqtebis gaTvaliswinebas.
m e da S e n Sifterebs ara aqvT erTxel da samudamod Camoyalibebuli semantika. Cven mxolod maTi gramatikuli mniSvnelobebi viciT zustad. pirveli piria
31
33
35
laparakobs Tavisas, TiTqos isini `xmamaRla fiqroben~, magram maT amisTvis sWirdebaT meore. rogorc piaJem daadgina, garkveul asakSi egocentruli metyveleba qreba.
vigotskis Tanaxmad, am dros yalibdeba Sinagani metyveleba (vigotski 1982:105).
poeziaSi zogjer poetis ramdenime me
xmiandeba. xolo zogjer II piri-Sen agreTve me-s nawilia. magaliTad, galaktioni
wers:
`vican, galaktion, SenSi akteoni _
Sen gsjis yovelive, rogorc siyvaruli.~
murman lebaniZe ki ase mimarTavs Tavis
Tavs:
`Sen ki wer Sensas,
Sen Seni gaxsovs, _
yels ar moiRer axlis saTqmelad,
wer, rac gaxrCobda da dResac gaxrCobs,
da suls aCnia ZaRlis nakbenad!~
warmodgenil konteqstebSi II pirs Tavisuflad SeiZleba Caenacvlos I piri. magram, rogorc Cans, garkveuli ierarqia mainc arsebobs. am SemTxvevaSi I piri, romelic sakuTar Tavs, rogorc meore pirs,
mimarTavs, ierarqiulad ufro maRla dgas,
radgan igi gansjis, aanalizebs, alagebs.
swored amitom sruli identifikacia gamoricxulia.
38
teqstSi
SorisdebulTa semantika
galaktion tabiZis poezia
Sorisdebuli adamianis Sinagan gancdaTa
gamomxatvelia. es Taviseburi enaa, romlis
meSveobiTac gamoiTqmeba siyvaruli, sixaruli, siZulvili, tkivili, aRfrTovaneba, gaoceba, gakvirveba da sxva. zogierTi Sorisdebuli imdenadaa damaxasiTebeli ama Tu im
xalxisTvis, erisTvis, kuTxisTvis, rom misi warmoTqmisTanave mosaubrisaTvis cxadi
xdeba, vin laparakobs. magaliTad, idiSis
enisTvis yvelaze metad damaxasiTebelia
Sorisdebulis _ oy vay-s gamoyeneba. aRniSnuli Sorisdebuli enobrivi simptomia am
enaze molaparake ebraeli eris tanjvisa
da mwuxarebisa (veJbicka 1999:646).
mxatvruli metyvelebis stilostatistikur gamokvlevebSi sul ufro xSirad
gvxvdeba dakvirvebebi ara marto leqsikur
jgufebze, aramed metyvelebis nawilebzec.
arsebobs Tvalsazrisi, romlis Tanaxmad,
avtoris stilis Taviseburebebi unda veZioT nawilakebis, SorisdebulTa, windebul40
o, rogor momwyurdi...
o, me ar vici, ras Segadaro?
o, qveyniuro samoTxev!
oh, ramdenia sicocxleSi aseTi wami...
oh, arasdros ar Sobila mTvare, ase nazi...
o, aseTi sixaruli ar migrZvnia me Cems
dReSi! D
da ase Semdeg...
uaryofiTi emociebis
SorisdebuliT:
gamoxatva
o/oh
43
SorisdebulTa arseboba enaSi dakavSirebulia enis eqspresiul funqciasTan. poetur metyvelebaSi poeti irCevs Tqvas:
o/oh, nacvlad frazebisa: me ganvicdi aRfrTovanebas, me vgrZnob tkivils, me
vgrZnob mwuxarebas, me ganvicdi monatrebas
da ase Semdeg.
gamonaTqvamis pirveli tipi (o/oh SorisdebulebiT grZnobebisa da emociebis gamoTqma) dakavSirebulia enis eqspresiul
funqciasTan, xolo meore: enis simbolistur funqciasTan (veJbicka 1999:616).
zog SemTxvevaSi poeti enis orive funqcias `aformebs~: `o, aseTi sixaruli ar
migrZvnia me Cems dReSi~... sxva SemTvevaSi
gancdaTa amocnoba SesaZlebelia konteqstiT: `o, me ar vici, ras Segadaro?~ _
cxadia, poeti aq aRfrTovanebulia.
cnobili frangi semiologi rolan barti wers: eniT sargeblobis dros, nebismier SemTxvevaSi, Cven ganwirulebi varT,
`gaviTamaSoT~ emociebi enobriv scenaze. SeiZleba iTqvas, rom Cven ki ar vsargeblobT
eniT, aramed ena sargeblobs CveniT, gvimorCilebs raRac idumali da Zlieri scenariT. saidumlo didi xania gaxsnilia da
igi mdgomareobs imaSi, rom `uSualoba~ SeuZlebelia enis meSveobiT gamoiTqvas, radgan Tavisi bunebiT ena yovelTvis gamaSualebel rols TamaSobs: mas ar SeuZlia rame `gamoxatos~, tkivilis an sixarulis
gamoTqma SesaZlebelia mxolod instinqtu44
45
51
53
sauflos Sensa?
.........................................................
ras gadmomyureb banzeiT,
Se lurj varskvlavTa cialo? D
da sxva.
identifikacia varskvlavTan niSneulia
anas poeziisaTvis. brwyinva, anTeba, Caqroba
_ es is leqsikaa, romelic varskvlavTan
uSualo kavSirSia, misi maxasiaTebelia. raki Cven aRmovaCineT poetis identoba mnaTobTan, Sesabamisad, varskvlavis leqsika
bunebrivad gadadis poetze, amitom is ambobs:
me avmaRldebi Sens lurj caze,
SenTvis vibrwyineb,
aRvinTebi da davSrtebi Senda!
eWvi ar aris, rom am SemTxvevaSi `poeti_varskvlavi~ laparakobs.
poetis identifikacia varskvlavebis
Cum samyarosTan kargad gamoixata Semdeg
striqonebSi:
dums varskvlavebis
Cumi samyaro...
mas SehRaRadebs
miwa codvili...
gamoiRviZe,
miusafaro,
55
o, sulo Cemo,
geyo lodini, _
gafrindi cisken!
Tu ca varskvlavebiT Tvals daxuWavs,
ixuWeba poetis gulis Tvalic da es identifikaciis kidev erTi mSvenieri dasturia:
daxuWa Tvali caman cxovelman
da... daixuWa `gulisa Tvalic~...
zogjer cxovrebisagan ganridebis mosurne poeti varskvlavad yofnas eswrafvis, radgan yofiereba savsea cru da amao
xmebiT, rac axSobs da Trgunavs lirikul
mes. varskvlaviviT Sors yofna _ identifikaciis Semdegi safexuria:
ar minda da, _
vambob...
ar minda da, _
vismen...
im varskvlavis msgavsad
Sors mamyofa
ise...
arsaidan xmai
ar mwvdebodes
casa...
o, mamyofa
ise,
im varskvlavis msgavsad!
56
57
59
60
nebuli varskvlavebi
ufals esmis misi...
adastureben,
rom
araTu sityvebs, aramed arc maT mniSvnelobebs, romlebiTac is gamoiTqmeba. gza azridan sityvisken mniSvnelobaze gadis. Cvens
metyvelebaSi yovelTvis aris dafaruli
qveteqsti. am winaaRmdegobis dasaZlevad
iqmneba axali gza azridan sityvisken sityvaTa axali mniSvnelobebis gavliT~ (vigotski 1999:331). swored aseT axal mniSvnelobebs gvTavazobs poeturi metyveleba.
iqneb arc ise axalia dReisTvis is azri,
romelic Tavis droze kantma gamoxata agreTve metaforulad: ori ram maocebs amqveynad_varskvlavebiani ca Cem zemoT da
moraluri kanoni CemSi! _ moraluri kanoni Tu uflismieria (da namdvilad aris
uflismieri), masTan varskvlavebiani cis
dakavSireba sulac ar aris SemTxveviTi da
amasve adasturebs kantis am azris ana kalandaZiseuli reinterpretacia. iqneb samyaro sul ramdenime metaforis (re)interpretaciaa?
65
termin koncepts ganvixilavT kognitiuri lingvistikis farglebSi, romlis mixedviTac, koncepti samyaros
enobrivi suraTis safuZveli, `mravalganzomilebiani
warmonaqmnia, romelic Tavis TavSi moicavs ara mxolod denotaciur, aramed konotaciur mniSvnelobaTa
mTel speqtrs.
66
67
lod RvTiv rCeulTa, madlia, magram, amasTanave, tvirTic aris, radganac igi movlenilia, raTa Wrilobidan sisxlis Seuwyveteli dena kacTa sicocxles Seuyenos!~
poeziis sisxlTan dakavSireba saintereso
saxes qmnis. erTi mxriv, sisxldena mtkivneuli procesia da, meore mxriv, leqsis dabadeba _ didi sixaruli. amgvar ambivalentur konotacias qmnis sisxli tician tabiZis eseninisadmi miZRvnil leqsSi:
gdioda leqsi, Sen rogorc sisxli,
mourCeneli gulis iara,
Tavis sikvdiliT Tavs ver daixsni
da sisxli mxolod sisxls eziara.
`sisxlis sisxlTan ziareba~ _ es aris
poeziis, rogorc sisxlis, da fizikuri
sisxlis urTierTSerevis mistikuri aqti.
garkveuli azriT, yoveli civilizaciis
kulturuli stereotipebis sistema wesrigdeba im enis meSveobiT, romliTac mocemuli civilizacia gamoixateba... ena _ sepiris mixedviT _ es aris `socialuri sinamdvilis~ gzamkvlevi. adamianebi cxovroben
ara mxolod materialur da socialur
samyaroSi, rogorc es miRebulia vifiqroT,
mniSvnelovani xarisxiT yvela isini imyofebian konkretuli enis gavlenaSi.... SeiZleba vifiqroT, rom enaTmecnierebas aqvs
xelmZRvanelis roli kulturis `fsiqo70
71
koncepti s i s x l i muxran
maWavarianis poeziaSi
poeziiT yofierebis dafuZneba
`RmerTis miniSnebebs~ ukavSideba
da, amave dros, poeturi sityva
gadmocemaa `eris xmisa~.
martin haidegeri
holderlini da poeziis arsi
o, ra Tqma unda, cxedrebi mudam
sdumano, magram sisxli mwardeba,
sisxli iZaxis: mkvleli, iuda!
sisxli arasdros ar dawynardeba!
Ggalaktioni
da isic, _
rac mters warutacnia.
Sen _
sisxlo Cemo _
Seni dineba
vefxistyaosniT xSirad migrZvnia...
sityva,
romelic geCoTireba _
vcdilob _ gaSoro, _
rac SemoZlia,
Sen _
sisxlo Cemo _
sisxlo xniero,
daucxromelo da ucnauro...
sabednierod,
sabednierod, _
hai, hai, rom
kidev xmaurob.
leqsSi
identifikaciis
saintereso
formaa: poeti identificirebulia saqarTvelosTan, xolo, Tavis mxriv, saqarTvelo sisxlia, romelic poetis sisxlZarRvebSi Cqefs. Llirikuli gmiri II piris
nacvalsaxeliT mimarTavs sakuTar (saqarTvelos) sisxls: `Sen, sisxlo Cemo!~
sisxlis metaforizaciis maRali xarisxi mravali faqtoriT SeiZleba aixsnas: is
aris mTavari mkvebavi gulisTvis da adamianis (qveynis) sicocxlis wyaro (sisxlis
75
gaSroba adamianis sikvdilia), Txevadia, denadi, wiTeli feris, genetikuri kodis (informaciis) matarebeli...
yvelaferi sisxlis damsaxurebaa, ramac
aqamde moaRwia... xolo poetisTvis `vefxistyaosniT~ misi dineba kidev ufro sagrZnobi xdeba.
saqarTvelo erTi mTliani, cocxali
organizmia, romelSic qarTvelebis `daRvrili~ da `dasaRvreli~ sisxlia...
daRvrili sisxli _
`Sen, sisxlo Cemo,
sad ar daRvrilo~.
`xmiTa uxmoTi SebRavis zecas
sisxli, _ ZeTaTvis daRvrili ZeTa.~
`mamuli sisxliT gaajeres imdenad
mtrebma, _
wvimas ver itans...
drodadro cremli ise wveTavs
sabas wveridan...~
`unda daRvaro ramdeni sisxli...
kaci rom gaxde kuTvnilis Rirsi~.
`Txeva sisxlisa maTisa _
Rvari wvimisa viTa...~
dasaRvreli sisxli _
`magram, jer kidev,
76
! ,
, ,
, ,
.
maradiuli sizmrebi asocirebulia isev
sisxlTan. `Wiqidan WiqaSi~ gadasxma ki im
tipis metaforaa, rogoric `kacidan kacSi~
da `Tasidan TasSi~. Aam SemTxvevaSi mTavaria `gadasxma~, rogorc uwyvetobis, ciklurobis simbolo. Tavad batiuSkovis poeziisTvisac damaxasiaTebelia `gadasxmis~ da
`Tasidan Sesmis~ poetika. magaliTad:
! ,
, ?
,
... ( )
mirza gelovani erT leqsSi wers:
Tqven Rvinos nu svamT sxva Tasidan,
uari Tasebs!
uari yvelas... siyvaruli erTs aTasidan.
vinc ukvdavebas, rogorc xviTos,
qveynad afasebs,
dalieT Rvino Cemi Tasidan.
vulkanis tkivils siyvaruli
vinc Seavedros,
visac surs, Ramis naoWebSi cam
gauRimos,
dalieT sisxli am Tasidan ualaverdod,
Cemi Tasidan dalieT Rvino.
82
83
85
d a s k v n i s T v i s:
samyaros qarTuli enobrivi suraTis
`dasaxatad~ mniSvnelovania qarTuli poeziis enobrivi suraTi, romelic, Tavis
mxriv, gulisxmobs calkeul poetTa enobrivi suraTebis Seqmnas. individualuri
konceptebis gamovlena-analizi Cveni kvlevis erT-erTi amocanaa. aRmoCnda, rom Tu
ana kalandaZe `varskvlavebis~ poetia, terenti graneli _ `qaris~... muxran maWavarianis poeziis mTavari koncepti sisxlia.
koncepti sisxli poetis SemoqmedebaSi avlens ara mxolod ZiriTad saleqsikono da
metaforul mniSvnelobebs, aramed individualuri poetikis mTel speqtrs, rac, sabolood, nasazrdoebia am sityvis arqetipuli, bibliuri Tu miTologiuri SinaarsebiT.
unda aRiniSnos agreTve erTi detali,
romelic kvlevisas gamoikveTa: Tu sisxli
qarTul frazeologiaSi umetesad uaryofiT konotaciebs aCens, muxran maWavarianis
poeziaSi piriqiT, dadebiTi konotaciebis
siWarbea.
amdenad, koncepti sisxli gvevlineba im
metaforul baded, romlis qsova ar damTavrebula da arc arasodes damTavrdeba,
sanam ena cocxalia da agrZelebs qmnadobas.
ZiriTadi azri ki muxran maWavarianis sisxlisa, es aris poetis saqarTvelosTan da
saqarTvelos sisxlTan identifikacia, rom86
lidanac logikurad gamomdinareobs _ poetis sisxlTan identifikacia. Ees is sisxlicaa, romelic, rogorc ilia ityoda,
`kacTa sicocxlis gasaxangrZliveblad~
aris movlenili.
87
Tovlis semantika
semiotikaSi mniSvnelovania niSnis problema, xolo niSnis kvlevisas sityvis semantikis gansazRvra umTavresia. leqsemis
mniSvneloba SeiZleba gamovikvlioT enis
(rogorc sistemis) farglebSi da metyvelebis farglebSi. Ppirvel SemTxvevaSi saqme gvaqvs saleqsikono mniSvnelobasTan, xolo meore SemTxveva sityvis semantikis dasadgenad ufro rTulia, radgan mniSvnelobas SeviswavliT enis gamoyenebisas sxvadasxva diskursis farglebSi(oficialur-saqmiani, sagazeTo-publicisturi, samecniero,
sasaubro, mxatvruli da sxva). Sesabamisad,
sityvis mniSvneloba SeiZleba romelime
metyvelebaSi amave sityvis saleqsikono
mniSvnelobis asimetriulic ki iyos, an gauCndes uamravi konotaciuri mniSvneloba.
88
Tovli
Tovli movida, o, ara TeTri,
sul sxvanairi Tovli movida.
mgonia moxval, Sen moxval erTi
da Tovlis spetak kubos momitan.
dammarxe TovlSi, dammarxe qarSi,
Torem mombezrda miwa boroti,
iCqare, vidre TovliviT wavSli
Senze fiqrebs da Senze molodins.
waxvedi rodis, hbrundebi rodis _
damwvari Tovlis msubuqi boli,
Cemken, o, Cqara, gzac aqeT modis,
Tovli, Tovli, Tovli.
maTovda wuxel, avad var axla
da Tvalzec bindi Camorxeula,
amdeni vneba, amdeni daRla,
sad daitios Cvilma sxeulma.
Tovli mosula, romel mxareSi,
sad giRamdeba dRe Tovlnarevi,
davrCi mzisa da Tovlis gareSe,
am Tovlze ufro namtiralevi.
waxvedi rodis, hbrundebi rodis _
damwvari Tovlis msubuqi boli,
wamodi CemTan, gzac aqeT modis,
Tovli, Tovli, Tovli.
mirza gelovani, 1944 weli, fronti
90
94
mogonebis netarebiT
Cems guls enaTesaveba.~
giorgi leoniZe
`miwa viyav da cai Seviqen.~
terenti graneli
`ar vici, vina var,
ar vici, sada var,
me TiTqos iqa var,
me TiTqos aqa var...~
muxran maWavariani
`xorci masesxa miwam,
suli masesxa zecam,
TxemiT terfamde sesxma,_
ra unda gavce sesxad.~
jansuR Carkviani
`erTiani ca da miwa
vis upyria xelSi...~
SoTa niSnianiZe
`Tu mimzidveli eg cxovreba
legendad iqca,
miziduloba wesia da
kanoni brZnuli,
da raki srulad ekuTvnoda
casa da miwas,
miwam sxeuli miizida
da zecam _ suli.~
96
tariel Wanturia
`xar suli da xorci _
xar miwis da xar cis...
me rom vfiqrob _ arc es...
sxva rom fiqrobs _ arc is...
xan ise gZuls Tavi,
xanac gavxar narciss!
xar, cxadia, miwis,
magram ufro _ xar cis...~ da a. S.
TiTqos poeti `pirveli adamiania~, qmnadobis Sedegi da amave dros, axali qmnadobis Semoqmedi, radgan poezia `sityvebiT~
axali samyaros Seqmnaa da es sityvebi ubralo, yoveldRiur metyvelebaSi informaciis gadasacemad gamoyenebuli leqsikuri
erTeulebi ki ara, aramed Rrma azris gamomxatveli niSnebia, romlebsac poetis Sinagani samyarodan sruliad Seucnobeli
sivrceebi `amoaqvT~, amitom poeturi teqsti, iseve rogorc niSani poeziaSi, mravalganzomilebiania...
erTi azri sruliad sxvadasxva SinaarsiT, gansxvavebuli sintaqsiTa da leqsikiT
SeiZleba gaformdes sxvadasxva avtorTan.
azris Zala mis gansxvavebul gamovlinebaSia. magram amgvari prezentaciis drosac ki
garkveuli kanonzomiereba ikveTeba. swored
niSnis es buneba unda amoicnos semiotikis
mkvlevarma. Ddainaxos sistemebs Soris niSnis moZraobis universaluri modeli. imis
miuxedavad, rom es niSani erT SemTxvevaSi
97
rac xdeba, radgan Cven mxolod imas da imdens vxedavT, ganvicdiT da aRviqvamT, ramdenic es SeuZlia adamianur cnobierebas.
sinamdvileSi Cveni xedva Zalian SezRuduli da nawilobrivia, radgan Tavad varT
subieqtebic da obieqtebic, roca vcdilobT, SeviswavloT da gamovikvlioT sakuTari Tavi.
semiotika _ erTgvari mozaikuri mecnierebaa, mcdelobaa, ufro meti sistemis
meSveobiT axsnas samyaro da adamiani.
99
ai, Cven winaSea teqsti. igi obieqti ki araa, aramed ruka _ geografiuli azriT, an qartia _ konstituciurad.Ees rukaa, romelsac sakuTari gzebi da uxilavi ganStoebebi, miwisqveSa bilikebi aqvs.
JakDderida
rom sityva `kanfeti~ _ tkbilia. maSasadame, niSnis arakonvenciuroba niSnisa da aRsaniSnis, sityvisa da sagnis, sagnis saxelisa da sagnis arsis igiveobrioba yofila.
rogorc specialistebi aRniSnaven, jadosnuri da wminda sityvebis rwmena dakavSirebulia Tavis tvinis marjvena naxevarsferos muSaobasTan, gansxvavebiT marcxena
naxevarsferos meqanizmebisagan, romelic
ganapirobebs inteleqtualur-logikuri da
abstraqtuli informaciebis miRebas da gadacemas. marjvena naxevarsfero pasuxs
agebs
adamianis
fsiqikuri
cxovrebis
grZnobiT-emociur mxareze. Tavis tvinis
marjvena naxevarsferoSia agreTve `moTavsebuli~ aracnobieri da gaucnobierebeli
procesebi. aseT viTarebaSi niSnis arakonvenciurobis fenomeni gvevlineba ZiriTad
fsiqologiur-semiotikur meqanizmad, romelic qmnis enasTan fideisturi damokidebulebis SesaZleblobas. es is marcvalia,
romlidanac amoizrdeba rwmena jadosnuri
da wminda sityvebisadmi. Eenobrivi niSnis
upiroboba ama Tu im formiT gansazRvravs
enis damokidebulebas miTologiur_religiur cnobierebasTan.
iakobsoni enis magiur funqcias `anaTesavebs~ enis esTetikur (poetur) funqciasTan. garkveuli azriT, es marTlac asea.
enis poeturi funqcia ar aris orientire103
kuri funqcia enis SemoqmedebiTi potencialis gamovlenaa da im SemTxvevaSic ki, rodesac poetur teqstSi ar aris metafora,
sityva, rogorc ikonuri niSani, araviTar
SemTxvevaSi ar igivdeba lingvistur niSanTan, romelic sxva diskursebSi gamoiyeneba
(magaliTad, bunebis movlenebi: wvima, Tovli, qari, nisli.... poeziaSi da meteorologiur prognozebSi saerTod gansxvavebul
konteqstebSia).
rogorc aRvniSneT, enis esteTikuri
funqcia gulisxmobs `mistikur~ da `magiur~ doneebsac da rac ufro maRalmxatvrulia nawarmoebi, miT ufro izrdeba amgvari zemoqmedebis xarisxi. amitom aris,
rom kargi leqsis mosmenisas msmenels eufleba dumili da sityvebiT emocias ver gamoxatavs garkveuli periodi. Aambobs, rom
am striqonebma `gaabrua~, `gaTiSa~, `Tavbru
daaxvia~, `daamunja~, `ena waarTva~ da sxva.
am mdgomareobas mistikis enaze `waSla~
hqvia, anu Cveulebrivi cnobierebis erTgvari `dabindva~, `dacarieleba~.... anu, Cveulebriv enaze: esTetikuri siamovnebis miReba.
poezia _ es aris sityvebis gziT da
sityvebis meSveobiT `dumilis~ mopoveba.
WeSmariti poezia is aris, romelic dumils badebs. `poeti _ aris mistikosi wamierad, xolo mistikosi _ poeti maradiulad~ (oSo rajniSi).
107
nislis poetika
SemomxedeT, me mze var da
gadavwie nislis farda,
axal gazafxulad movel,
rom vaxaro uflis yana.
jalal ed_din rumi
aRmosavlur-aziur
lirikaSi
nisli
aris umTavresad Semodgomis da aforiaqebuli gancdebis, agreTve avi sulebis simbolo... evropul zRaprebSi nisli simboloa xSirad adamianisaTvis momavlis da imqveyniuris Caketilobisa, rac mxolod sinaTliT SeiZleba gaixsnas.
mxatvrul literaturaSi nisli aqtualizebuli saxe-simboloa, romelic gansxvavebul konteqstebSi gansxvavebul semantikur da emociur konotaciebs aCens. nisli
bindSi xvevs sagnebsa da movlenebs, aferxebs moZraobas, badebs gaurkvevlobis SegrZnebas... Sesabamisad, gzaze mimavali mgzavri Cerdeba, ferxdeba.... an agrZelebs gzas
da ikargeba... nisli qaosis mdgomareobaa,
romlidanac
Semoqmedi(mwerali)
qmnis
`axal wesrigs~... nisli feriscvalebis wina etapia, masSi ibadebian monstrebi, demonebi, urCxulebi da nislidan ibadeba angelozi, RvTismSobeli.... mistikuri religiebi nislis simbolizms mimarTaven iniciaciis dros. sulma unda gaiaros sibnelisa da
nislis mdgomareoba da gasxivosndes, gavides sicxadeSi. sainteresoa qarTul enaSi
arsebuli iseTi frazeologizmebi, rogorebicaa: Tvalebze nisli gadamekra, goneba
damebinda, nislSi wavedi, nisli gadamefara... da sxva, romlebic cnobierebis Cveulebrivi mdgomareobis dakargvas aRniSnaven,
rodesac adamiani Sordeba realobas da
droebiT `ikargeba.
109
112
113
nislis saintereso saxes gvTavazobs agreTve poeti rati amaRlobeli, roca mas
satrfos TvalebTan da feriscvalebasTan
akavSirebs:
Tvalebi Seni, Cemi Tvalebis nisli,
Seni Tvalebis nisli,
feriscvaleba mTvaris,
feriscvaleba sizmris.....
sxva SemTxvevaSi poeti TeTri nisliT
saganTa WeSmarit bunebas swvdeba:
TeTri feriT, mkveTri feriT
daifara yvelaferi.
TrTviliT, TovliT, TeTri nisliT
gamovlinda feri misi.
(rati amaRlobeli, TeTreuli)
nislidan ibadebian galaktionis usasrulobisaken da Seucnoblisaken mswrafi
`lurja cxenebi~, romelzec ana kalandaZe
dawers:
TeTri nisli nislebs irevs _
es xom `lurja cxenebia~,
Svidi zeca gadirbines,
arsad SeusvenebiaT...
manamde ki Tavad galaktioni aRiarebs,
rom `lurja cxenebi~ mxolod `nislis TareSSi~ dahqrian:
115
116
`nislis gza~ rCeulTa gzaa, amitom poetebi `avad arian~ nisliT, rogorc `msoflio sevdiT~. Ees azri kargad aqvs gamoxatuli nikolai gumiliovs leqsSi `nisli~:
117
saiT wavides da es Tviseba mas daaqvs poeziaSic. is ar aris yvela poetis stumari,
yvelas ar wyalobs, mxolod rCeulebs da
rCeulTagan mxolod erTeulebi aRweven
Tavs da ai, swored maSin dgeba sulis mistikuri gasxivosneba _ iniciacia...
nislis arsi da idea kargad aqvs gaxsnili erT Tanamedrove avtors, nika jorjanels, leqsSi `mgzavroba nislSi~, romlis srul variantsac aqve gTavazobT:
`naRvliani sivrce Ria./ bardnis.Ddazrnen ekal-bardni./ Zveli drois TeTri
dRea./ Zveli drois cidan bardnis./ Tvali
nislSi lamis gadnes,/ veRarafris mWvreti.
TviTon/ nisli velze zantad gadis./ eSiniaT Rrublebs cidan/ ucnauri Camovardnis./
winaT TeTrze rboda Savi./ axla ukve TeTris ronins/ vxedav Savze, gaiSala/ usagnobis mTqmeli foni./ waiSalnen midamoni./
gaqrnen kvamlni, sakvamurni./ gaTanabrda
yvela done./ alalbedad gakvalulma/ gzam,
romelic marTmevs Rones,/ veRarasgziT moarida/ Tavi nisls da gaqra isev./ yvelaferi momxdaridan/ erTi raRac rCeba _ nisli./ magram mainc, magram visi/ anda risi
bolo aris/ is? ra cxadis dasawyisi?/ vin
wers am, vTqvaT, memuarebs?/ neba risi asaxvisa/ aRarafrad agdebs fiqrs da/ aigivebs
sivrces amgvar/ landTan, jvars ki, RmerTo, _ iqsTan?/ uceb `me Tu meZeb, aq var~/
119
122
is gamoCndes,
visac mkacri dumilis
nakrZalovan sivrceSi
Seesvleba.
guCa kvaracxelia
126
cocxlebi tyuian,
daimowmeT mkvdrebi!
xlebnikovi adamianis mier enis gamoyenebas bavSvebis TojinebiT TamaSs adarebs. is
wers: TojinebiT TamaSis dros bavSvma SeiZleba gulwrfelad itiros, roca misi
`naWris gunda~ avadaa an kvdeba. TamaSisas
es `naWris gundebi~ cocxali, namdvili
adamianebi arian _ Tavisi guliTa da
grZnobebiT.
ena `aSualebs~ adamianis Sinagan emociebsa da grZnobebs, magram albaT `TamaSis
xarisxzea~ damokidebuli, ramdenad zustad
gamoxatavs `niSani~ (ena) poetis saTqmels,
ramdenad gulwrfelad TamaSobs Semoqmedi
sityvebiT, rogorc naWris TojinebiT.
Tqven dainaxavT `sityvebis momReral
siluetebs~,
roca
guCa
kvaracxelias
leqss: `visac Cveni saxelebi gerqmevaT~_
CaikiTxavT. raze mRerian `sityvis siluetebi~, romlebic `Tqveni xmebis grZel derefnebSi~ Casaxlebulan? aqvea pasuxic:
Cveni sityvebi Casaxldebian Tqvens xmebSi,
rom mogiTxron,
rogor gavediT mexuTe mxares
da davcineT nacradqcevis SiSs;
gaswavlian foTlis morcxvobas,
rtoebis rokvas menuetis mokle nabijiT,
Tavis dakvriT da reveransebiT...
128
gvaziaros. maSin, vikmaroT poetis am striqonebis miRma Tu TanxlebiT gacocxlebuli unazesi sevda-tkivili:
...roca erTxelac,
Sens maRal totebs,
varskvlavebs rom iWeren axla,
metyeve moswvdeba,
gagaxsendes:
me viyavi, me,
gzaabneuli da caluRela,
sxiviviT rom dagtrialebdi...
(`qali~)
guCa kvaracxelias verlibri erT did
mdinares magonebs uamravi SenakadiT _ es
Senakadebi gansxvavebulia siTbo-siciviT,
sigrZe-simokliT, siCqariT, feriT, gemoTi...
zogi mTidan Camorbis kisrismtvreviT, zogi baridan uerTdeba dinji xmauriT, zogs
damdnari Tovli moaqvs, zogs _ ayvavebuli
atmis rto, zogs _ Semodgomis foTlebi...
is didi mdinare Tavad poetis sulia,
striqonebiT rom sxvadaxsva Senakadis xmas
gvasmeninebs, zogi Senakadi Cavlilia, zogi
_ Casavleli da zogic _ Cauvlelad gubdeba...
mainc kargad icnob
Cavlilsac da Cauvlelsac
TavianTi saxelebiT,
dabadebis adgilebiTa da TariRebiT.
131
132
( .. )
133
136
mzis erT-erTi gavrcelebuli metaforaa `mze_Tvali~. Aam wyvils Soris arsebuli semantikuri kanonis mixedviT, es mimarTeba aris mimarTeba: mikrokosmosi-makrokosmosi, anu adamianis grZnobis organo137
gamzirSi agreTve mzir _ Ziria, romelic, Tavis mxriv, mz-idan iwarmoeba. sainteresoa agreTve mweveli forma, romelic
momdinareobs mzevelidan, da romelSic
mz Ziri dasturdeba. (aRniSnuli forma
dasturdeba sulxan-sabasTan, mzeveli _
mweveli, momwevi).
Zvel qarTulSi mzis-Tuali mzes, mzis
diskos aRniSnavda (`gananaTlos yoveli queyanai ufrois mzis-Tualisa~ _ m. sw. 212,
13 _ ilia abulaZe, Zveli qarTuli enis
leqsikoni). am leqsemaSi mze da Tvali erTad aris warmdgenili, rac Tvalisa da
mzis universalur funqciur kavSirze miuTiTebs.
mze qmnis qarTulSi idiomebsa da frazeologizmebs: mze amosdis, mze daubnelda,
mzem Sexeda, mze miyurebs, mzem Tvali daxuWa, mzem Tvali gaaxila, mze gauqra, mzis
sinaTleze gamoitana, mze moekida, mzis
dakvra, mzis guli, mzeTa-mze... idiomebsa
da frazeologizmebze dakvirveba aRmogvaCeninebs Tvali_mzis metaforul urTierTkavSirs, rodesac Tvalis funqcia gadatanilia mzeze da piriqiT, mzis funqcia Tvalze. magaliTad: Tvalebi gaubrwyinda, Tvalis sinaTle, Tvalebi gaunaTda, Tvalebis
cecxli _ yvelgan mzis funqcia _ naTeba,
brwyinva, wva _ aris gadatanili.
mze Sedis ficis formulebSic, magaliTad: Cemma mzem, Senma mzem, Cems mzes vfi140
cav... `Senman mzeman, uSenosa vervis mihxvdes mTvare Seni...~ (SoTa); da sxva.
sepiris mixedviT: adamianebi cxovroben
ara mxolod saganTa obieqtur da sazogadoebrivi Semoqmedebis samyaroSi, isini
mniSvnelovanwilad imyofebian konkretuli
enis gavlenaSi; im enisa, romelic mocemuli sazogadoebis urTierTobis saSualebaa.
Secdoma iqneboda gvefiqra, rom Cven
SegviZlia enis gareSe srulad gavacnobieroT realoba; ena aris damxmare saSualeba
azrovnebisa da urTierTobis zogierTi
problemis gadasawyvetad. `realuri samyaro~ mniSvnelovanwilad igeba mocemuli
jgufis enobrivi normebis safuZvelze.
Cven vxedavT, gvesmis da viRebT ama Tu
im faqtsa da movlenas ase Tu ise imis
SemweobiT, rom Cveni sazogadoebis enobrivi normebi gvTavazobs mocemul formebs
(sepiri 1993:181).
141
mze _ RvTaeba, ufali, uzenaesia da amitom poetisaTvis mze aris orientiri, marad Seucnobeli, mzisken svla _ mTavari
gza!
`mzisken mimafrens faskunji,
faskunjs ufskrulis aqvs kuWi,
mena sagzali var misi,
magram veyofi?!_
ar vici!~;
(muxran maWavariani)
`Sen ki, samefo visac gepyra
usazRvrod vrceli,
Senc _
ofli visac gaRvrevina
monis uRelma, _
aRar xar, _
radgan mzis xelTaa
sikvdilis celi!
aRar xar, _
radgan sulerTia mzisTvis suyvela!~;
`fexze macvia irmis tyaviT Sekruli xamli,
vaRmerTeb mzesa, vanTeb cecxlsa,
da mzisken midis rZisferi kvamli...
142
mze _ adamiani
metaforuli
kavSiri
`mze_adamiani~
qarTul poeziaSi damaxasiaTebeli movlenaa
da raki mze sulieriviT, adamianiviT ganicdeba poetebis mier, amitom mzes axasiaTebs
adamianis Tvisebebi:
`mze icinis, vardfurclobis daria~;
(ana kalandaZe)
`mzis Rimili aRaCina caman~;
`Sen mismen ise, viT mze usmens okeaneebs~;
`mze iyo civi da mSvidi~
`dacemula riyis qvaze,
mzeo, maxsovs Seni sisxli...
Wrilobaze TuTuns gayri,
perangs vxev da gixvev frTxilad,
silaSi ki, rogorc balRi,
aTinaTi amoTxvrila.~
(jansuR Carkviani)
`Tumca gvelebma veli moSxames
da mzis xelebi moigeries...~,
(lado asaTiani)
`mze monadire megona,
saxudars mofarebuli~;
`mze ki kuTxeSi mimjdara mileul dedaberiviT,
abrunebs oqros TiTistars biisfrad
gadaferili~;
(SoTa niSnianiZe)
146
147
148
151
mze _ saqarTvelo
`Sors ki, mTis Ziras,
sadac mzea, sadac vazia......
mcire defisad Casdgomia did evr-azias _
erTi patara, pawawina saqarTveloa~;
(murman lebaniZe)
152
mze _ sasmeli
`xonCiT mzis sxivi mogarTvi,
mzis sxivis Camonawuri~;
(jansuR Carkviani)
`bevri mziT vavseb sulis fialas
da vsvam brZolebis did sadRegrZelos;
`Tu gazafxulis mziTa var mTvrali...~
(oTar WilaZe)
153
sainteresoa mzis metafora folklorul teqstebSi. kerZod, `xmiT natirlebSi~. motiralisaTvis saaqao da saiqio
cxovreba moTqmis dros upirispideba erTmaneTs. Tu cocxalTaTvis saaqao cxovreba, es qveyana, erTaderTi realobaa, sikvdiliT gamowveuli mwuxareba adamians im
cxovrebis _ saiqios siaxlovesac ganacdevinebs. motiralis azrovneba ZiriTadad
kontrastebze igeba da Sesabamisi enobrivi
gamoxatulebiTac formdeba. saaqao_saiqios
axali sinonimebi uCndeba `xmiT natirlebis~ teqstebSi. saaqaos, amqveynis sinonimebia: samzeo, mzis qveyana:
`Tuki gvaCuqe e qalai,
rad ar didi dRe dauwese,
raad maswyvite samzeosa?!
. . . . . . . . . . . . . . . . . .
`Zmao, mamgone geqneboda,
mamgone, Zmao, samzeosa~;
. . . . . . . . . . . . . . . . . .
`gamamacxade samzeosao,
Sen amaZraxe samzeurTao~;
154
. . . . . . . . . . . . . . . .
`Zmao, samzeos gaTaulo,
Zmao, samzeos daleulo~.
xolo saiqios, im qveynis sinonimebia
suleTi da SaveTi:
`suleTis RmerTo, madliano,
mame nebai saubrisao~;
. . . . . . . . . . . . . . . . . . .
`SaveTis kari gamiRodi,
ukven aravin damabrunos~;
. . . . . . . . . . . . . . . . . . .
`netavi gaumarjvos, RmerTsa,
SaveTsac misca, SaveTs, kari~.... D
da sxva.
motirali xSirad Sestiris mzes, rogorc sicocxles, misTvis xom es qveyana
samzeoa, mzis qveyanaa:
`mzes ver Savxeneb uSenodao,
mzes, uSenobiT daCrdilulsao~;
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
`mzeo, dadeg da Camoxeneo,
mova ymawvili umzeurTao~;
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
`cocxalT ra gviWirs, mzes vxedavT,
daRamdeba da gaTendeba,
bralia, visac dauRamda,
visTvisac aRar gaTendeba!~
. . . . . . . . . . . . . . . . . .
155
156
mzis universaluri poetikis gamokvlevis Semdeg sainteresod gveCveneba mzis individualuri poetika erTi poetis poeziis
mixedviT. Aam niSniT sainteresod gvesaxeba
SoTa niSnianiZis poezia.
`ficxobda, sxioda mzis cxeli daira,
sicxe ZunZulebda mTlad daTvisnairad~;
`klanWiani agvistos mze miminosebr cerze
mizis~;
`mze ki ZnasaviT CaSlili,
mTel saqarTvelos Svenoda~;
`mze ki kuTxeSi mimjdara mileul
dedaberiviT~;
`Saib, sayvarelo, mzis oqros maxvili,
mec winapariviT qudze kacs gavyviri~;
`mze sayeloSi xels Camavlebda
da gamiyvanda gakveTilidan~;
`mze mxarze gaido ToxiviT
da mTvare namglad moRuna~;
`gaiRviZa, gaizmora... daixura mzis CaCqani~;
`da mze exveva zebrasaviT yviTel silaSi~;
157
d a s k v n i s T v i s:
maSasadame, qarTuli poeturi mze aris:
ufali, RvTaeba, sicocxle, adamiani, satrfo, saqarTvelo... is axdens adgilisa da
drois metaforizebas; qarTul poeziaSi
mze aris erTaderTi, rogorc ufali da
amave dros, bevri, rogorc adamiani... yvelas da yvelafers aqvs Tavisi wili mze,
anu sicocxle samzeoSi, anu dedamiwaze,
mzis samyofelSi; mze yvelgan da yvelaferSia, rogorc RmerTi...
mze, rogorc sicocxlis, sinaTlisa da
siTbos wyaro poeziaSi xdeba Semdeg gancdaTa da grZnobaTa aRmniSvneli: siyvaruli, sixaruli, bedniereba, imedi, nugeSi...
Tumca, rodesac avtors naRvliani gancda
gadaaqvs mzeze, maSin is SeiZleba iyos
`mkvdris mze~, `daRaluli mze~, `sapyari
mze~ (`Rrubelo Savo, mzeo sapyaro~ (ana);
mzis zemowarmodgenili metaforuli da
simboluri mniSvnelobebi qarTul poeziaSi
universaluri xasiaTisaa, magram am mniSvnelobebis garda TiToeuli poeti sakuTari
`mzis poetikiT~ gamorCeva, rac poetis individualobis Sesaswavlad saintereso meTodia.
sakvlev masalaze dakvirvebam gviCvena,
rom qarTveli poetebi SegviZlia asec da160
vaxasiaToT: mzis poeti, qaris poeti, nislis poeti, mTvaris poeti, sisxlis poeti,
wvimis poeti, Tovlis poeti... zogjer ki
ramdenime koncepti Tanabradaa erTi poetis
SemoqmedebaSi.
Tanamedrove qarTul poeziaSi gamorCeulad mzis poetebi arian galaktioni da ana
kalandaZe (Tumca anasTan varskvlavebi da
qaric aqtualuria).
161
Semiotics of Poetry
Renovation of the world languge picture
study over the past few decades is challanged by
interests of different sciences (philosophy, psychology, ethnology, linguistics, culturology...).
The worlds events and extracts are revealed
due to the language. Each natural language
reflects the certain model of the world conception My world is determined by my language frontiers writes Ludvig Vitgenstain in
his famous work Logical-philosophical
Trealties. Conceptualisation of reality is the
universal remedy of the world perception, however, special signs exist in each language
community. The world seems to be rather
different for various languages while drawing their pictures. Concept scope considers
the human, the establishment of semiotical
relationship, as a cultural phenomenon rather
than natural one. Just the language (speech)
reveals the humans inner scope, mental and
national-cultural points of view as well.
The directions of
complex researching
objects as well as targets are novelties in
Georgian humanitarian science.
The concept appears to be essential in the
world perceptive process. The new knowledge
paradigms consider the concept as mental
significant mekhanism defining the humans
relation with reality. We are concerned about
representative varieties of consepts metaphorizations in language cognitive structures due to
Georgian poetry discourse.
162
163
164
Semiotics of I
Discourse of poetry is very special semiotic
system. Anything should be considered as a sign
in the world, however, any sign of poetry is
more complex. Semiotics is the way, that leads
to new landscapes of poetry. Scanning of
things with new approach discovers the rules of
the artistic text. Each detail has got expanded
semiotics in the poetry discourse scope sound,
word, rime, metre, rhythm, strophe, the whole
rhyme
The snow, the wind, the sun are not only
the natural events for the poet, it is loaded by
another type of semiotics. Interesting results are
achieved while researching the universal poetry
concepts due to Georgian and other language
materials.
Terenty Granelys poetry exposes identification authors inner and outer world and
metaphorization of the natural events.
Researching I semantics according to
modern poetry has demonstrated such principles
as:
The semantics of I varies due to mental
structure and frequency with different poets.
I semantics in a text is determined by the
usage according to the poets vision. The
conception of I is different with symbolists
and various representatives of literary groups.
Identification of the I structure explains the
epoch spirit, indicates poets individuality. We
find exciting to study it due to literary schools,
epoches and cultures.
165
167
169
172
bibliografia
aruTinova 1999: ..
. .;
barbaqaZe 2003: cira barbaqaZe, qarTuli
mWevrmetyvelebis pragmatika, Tbilisi;
barti 1989: , ,
, , ;
barti 2001: .
// : . .; ;
barti 1999: . . .;
baxtini 1975: . . . .;
baxtini 1979: . . . .;
beli 1922: ., , .;
benvenisti 1974: ,
, ;
blavatskaia 1998: . ,
, . 1, -;
bodriari 1995: . . .;
gadameri 1988: X. . : . .;
gamyreliZe... 2003: Tamaz gamyreliZe, zaza
kiknaZe, inga Saduri, nana Sengelaia,
Teoriuli enaTmecnierebis kursi, Tbilisi;
gaseti 2000: --, , ;
173
greimasi... 2007: . . , . , , ;
greimasi... 1979: A. J. Greimas and J. Courts.
Semiotics and Language. An Analytical
Dictionary. Trans. by Larry Grist et al.
Bloomington: Indiana University Press;
deiki 1989: .. . .
. .;
deliozi 1995: . . /
. . .. .;
deliozi 1993: . . // .
., N 5;
deliozi 1992: Deleuze G., Guattari F. A
Thousand Plateaus: Capitalism and Schizophrenia. / Tr. by B.Massumi. London;
derida 1981: Derrida J. Dissemination. / Tr. by
B.Johnson. Chicago;
eko 1991: Eco U. Semiotics and the Philosophy
of Language. London;
eko 1991: Eco U. Theory of semiotics.
Bloomington;
eko 2004: , , -;
elioti 2007: Tomas strenz elioti, aTi
esei (Targmnes paata da rostom CxeiZeebma), Tbilisi;
epSteini 2000: . .
. ,
#104;
epSteini 2004: . . .
. .:
;
174
vaisgerberi 1993: .
. - .;
valeri pol 1994: sulis krizisi, (Targmna baCana bregvaZem), Tbilisi;
vitgenStaini 2009: . - / . .
.; . .
. . . .: ;
vitgenStaini 1994: . / . . . . . . . . I. .:
;
veJbickaia 1997: . . . . .;
veJbickaia 1999: . . .;
vigotski 1999: .. , , ;
ivanovi 1999: . .
//
. .
. . 1. .;
ivanovi 1985: .. , ,
( ) // : ,
, . - . IV.
- , 1985. - . 254-259.
iakobsoni 1975: . ,
, ;
iakobsoni 2001: . // : . .,
;
175
ielmslevi 1999: . . . .
.. // .1. .;
karnapi 1959: ., , .., .;
kasireri 1983: ernst kasireri, ra aris
adamiani? (Targmna lamara ramiSvilma), Tbilisi;
kvaracxelia 1995: g. kvaracxelia, mxatvruli enis Seswavlis lingvisturi
aspeqtebi, Tbilisi;
kristeva 2004: .
: . .;
kristeva 1986: Kristeva J. Semiotics: A
Critical Science and/or a Critique of
Science. //The Kristeva Reader. / Ed. by T.
Moi. New York;
kristeva 2004: .
: . . .
.: ;
laionzi 2003: .
: . . . .:
;
lotmani 1972: . .
. .;
lotmani 1970: ..
. .;
lotmani 1972: . : . .;
lotmani 1977: ..
//
176
.
: . .;
losevi 2008: . . , , , -;
mamardaSvili 2000: ,
, ;
metaforis Teoria 1990: .
., 1990.
morisi 2001: . . , , : , ,
;
morisi 1983: .
: . //
. .;
morisi 1964: Morris Ch. Signification and
Significance: A Study of the Relations of
Signs and Values. Cambr. (Mass.);
meCkovskaia 1998: . . ,
, ;
pirsi 2000: . . , , ;
postmodernizmi 2002: : , ;
Jeneti 1998: . : 2 . .,
.12;
rifateri 1984: Michael Riffaterre. Semiotics
of Poetry. Bloomington: Indiana University Press;
semiotika 2001: : :
(. ..)
.: ; : ;
177
sepiri 2003: , , . : ,
, --;
sepiri 1993: .
. .;
sosiuri 1977: ,
, ;
todorovi 2001: . // : . .;
;
uilraiti 1990: . ,
, : ,
;
uorfi 1960: . .
.
.: , . 1, .;
uspenski 1995: ..
. .;
feSenko 2006: , Autopoetica, ; :
, ;
florenski 2000: ..
< > - .// .., .
.
.: ;
franguli semoitika 2000: : . .;
178
haidegeri 1993: . . .;
humboldti 1984: .
. .;
179
Sinaarsi
Sesavali .....................................................5
niSnis problema semiotikaSi ..............7
semiotika da poezia................................15
semiozisi poeziaSi.................................18
semiozisi da avangardi.........................21
poeziis labirinTebSi ..........................23
`Sin~ da `gareT~ poetur diskursSi.....27
me-s semiotika ...........................................31
SorisdebulTa semantika ......................40
sityva azris ZiebaSi anu
varskvlavebis poetika
(ana kalandaZis poezia) ..........................46
lirikuli gmiris identifikacia
anu koncepti sisxli (muxran
maWavarianis poezia)................................66
koncepti sisxli ......................................66
koncepti sisixli muxran maWavarianis
poeziaSi.....................................................72
Tovlis semantika ....................................88
ca da miwa _ sulisa da xorcis
metafora...................................................95
enis fascinaciuri (magiuri) funqcia
da nislis semiotika...............................100
180
dakabadoneba da
garekanis dizaini
TinaTin berberaSvili
gamomcemloba `universali~
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, : 22 36 09, 8(99) 17 22 30
E-mail: universal@internet.ge
182