Professional Documents
Culture Documents
sazogadoeba
semiotikis kvleviTi centri
semiotika
samecniero Jurnali
XIV
SEMIOTICS
SCIENTIFIC JOURNAL
Tbilisi
Tbilisi
2014
UDC 8122
mTavari redaqtori
cira barbaqaZe
Editor-in-Chief
Tsira Barbakadze
redaqtorebi
Editors
Tamar berekaSvili
guram Yyifiani
marina giorgaZe
gia joxaZe
daviT andriaZe
Tamar Berekashvili
Guram Kipiani
Marina Giorgadze
Gia Jokhadze
David Andriadze
ISSN 1512-2409
dagvikavSirdiT:
E-mail: semiotics@iliauni.edu.ge
Sinaarsi
etaforebis samyaro da samyaro metaforebSi
(, )
............................................................... 7
(,
)
_ ..................................... 41
(, )
.......................... 46
(, )
.......................... 67
(, )
- ....................... 74
4
(, )
....... 80
(, ,
)
.... 87
(,
)
........................................................ 96
(, ,
)
- ................................................................. 106
(, )
, ...................................... 117
(,
)
an
......................................................... 147
5
(, ,
)
- ............................................................ 151
mariam marjaniSvili (quTaisi, saxelmwifo istoriuli muzeumi)
metamorfoza TaobaTa azrovnebaSi..................................... 159
(,
)
- ........................................ 165
(,
)
.............................. 172
(, )
, ..................... 179
(,
)
................................................................................ 185
(,
)
........... 190
(, )
................ 196
(,
)
.................................. 201
6
(,
)
, .................................................. 208
(,
)
......... 215
(,
, )
.................................... 222
(, )
................................................ 231
( )
- .......................................... 238
( )
-
....................................................................................... 247
Tamar berekaSvili (, fo )
fentezis literaturuli da filosofiuri
safuZvlebi .............................................................................. 256
irakli mWedliSvili (damoukidebeli mkvlevari)
metaforis samkvidro _ xora da dro-sivrciTi
virtualoba............................................................................. 263
nana trapaiZe
`sparsuli ambis~ enigma .......................................................... 276
Tamaz gabisonia
metaforebi musikaSi
ritorikuli figurebis paralelebi
qarTul tradiciul musikaSi
musika yvelaze mouxelTebeli,
iracionaluri xelovnebaa, siyvaruliviT
auxsneli. Sopenhaueris sityvebiT, musikaSi ver Seicnoba msgavseba, asaxva Cveni
samyaros romelime arsebisa. igi ara ideis, aramed nebis anabeWdia (Sopenhaueri
1919:3). ki, vzomavT, vaanalizebT, vasinTezebT, magram vzomavT mxolod Sedarebis meSveobiT. musikaluri enis obieqtivaciasac verbaluris, maTematikuris, arqiteqturulis asociaciiT vcdilobT.
Tanamedroveobis erT-erTi mowinave eTnomusikologis izali zemcovskis azriT,
musikis Sedareba metyvelebasTan, meore
mxriv ki _ xelovnebis sxva dargTa niSanTa sistemebTan musikismcodneobas diletantizmisken eqaCeba (zemcovski 1996:
98), wminda, substanciuri musika uprogramoa.
lakofis azriT, metafora enas
ki ar unda ganvakuTvnoT, aramed mas, Tu
rogor mimdinareobs erTi mentaluri
sivrcis (mental domain) Canacvleba meoriT (Lakoff, 1993: 203) da musikaluri
metaforac SeiZleba gaigebodes, mxolod
rogorc bilingvisturi movlena. da am
or enaSi, umetes SemTxvevaSi, mxolod
Tamaz gabisonia
metaforebi musikaSi
10
Tamaz gabisonia
metaforebi musikaSi
11
12
Tamaz gabisonia
metaforebi musikaSi
13
14
Tamaz gabisonia
metaforebi musikaSi
struqturisa,
mTavrdeba.
15
bolos
unisoniT
erTarsebis
simboloTi
16
Tamaz gabisonia
metaforebi musikaSi
17
Tamaz gabisonia
18
()
+/-
+/-
metaforebi musikaSi
19
+/-
+/-
rogorc vxedavT, funqcionaluri prioritetebis mniSvnelovani gansxvavebis miuxedavad, SemoqmedebiTi xerxebis mxriv,
barokosa da xalxur musikas aqvT garkveuli Tanxvedris wertilebic - im sferoSi, romelic ar ukavSirdeba mizanmimarTul saavtoro dagegmvas.
barokosa da xalxur musikas kidev erTi iribi, araarsobrivi saerTo niSani axasiaTebT: dRevandeli gadasaxedidan orive
am sivrceSi aqtualuria avTentikuri Sesrulebis problema,
radgan orive maTgani is cocxali praqtikaa, romelsac warsulis, siZvelis Zlieri konotacia aqvT.
es ritorikuli figurebisa da qarTuli tradiciuli musikis intonaciuri formulebis erTgvarad kaleidoskopuri,
uwesrigo mimoxilva badebs STabeWdilebas, rom metafora da
simbolo qarTul simRera-sagalobelSi mxolod SemTxveviTi xasiaTisaa da sistemas ver qmnis. da es marTlac asea - yovel SemTxvevaSi - dRes. magram erTi ram SegviZlia davaskvnaT: rogorc
barokos ritorikas, aseve qarTul musikalur-folklorul indeqsebs zogadmusikaluri asociaciuri, xatobrivi azrovnebis
urTierTmsgavsi, formalizebuli, logikuri figurebi aqvT, rac
kidev erTxel gvacnobierebinebs musikis, rogorc msoflio enis,
humanizmis enis rols sakacobrio komunikaciaSi.
Tamaz gabisonia
20
literatura
gabisonia 2012: gabisonia Tamaz. qristianuli kvali svanur himnur simRerebSi. ilias saxelmwifo universitetis
pirveli eTnologiuri konferencia arqauli elementebi saqarTvelos mTis eTnokulturaSi (ibeWdeba);
vermaieri 2006: .
- .
. . .
, 2006. . 104 - 112.
zaxarova 1983: ..
XVII XVIII . .,
1983.
zemcovski 1996: , .. ;
: . .
" ", . 8. - ,
1996.
lakofi 1993: Lakoff, G. The Contemporary Theory of Metaphor / G.
Lakoff // Metaphor and Thought. Second Edition. Ed. By
Andrew Ortony. Cambridge: CUP, 1993. P. 202-251.
morisi 1982: , ..
//. . . . .
. .: , 2002 (1 . 1982). .
45 96.
nasonovi 2009: ..
: //
XXI : , ,
, :
,
40- / . . . . , .. . . . , 2009. . 115121.
fircxalava 2003: fircxalava, nino. petriwis filosofia da
qarTuli mravalxmianoba. wurwumia, rusudan da Jordania, ioseb (red.). tradiciuli mravalxmianobis
pirveli saerTaSoriso simpoziumi. (gv. 109-126).
Tbilisi: Tbilisis saxelmwifo konservatoriis tra-
metaforebi musikaSi
21
[
]. :
http://www.ruthenia.ru/logos/number/2001_3/12_3_2001.htm
xolopova 2002: ; . .
: :
.
- 4-5-
2000 ., .. //-, , 2002.
.55-76
Kkonstantine bregaZe
23
24
konstantine bregaZe
25
romlebic abrkoleben protagonistis mzeras transcendenturobisaken _ Sdr. hoperis Semdegi ferweruli tiloebi: kvira dila [1930], oTaxi bruklinSi [1932], oTaxi zRvis piras
[1951], dilis mze [1952], sastumro rkinigzasTan [1952],
ofisi patara qalaqSi [1953], mzis Suqi kafeteriaSi [1958],
eqskursia filosofiaSi [1959]) da sxva.
hoperis ferwerisaTvis damaxasiaTebelia Tavisebureba, rodesac TiTqosda yofiTi situacia apriorulad iRebs abstragirebul niSan-Tvisebas da ikonur datvirTvas. amas hoperi aRwevs
mayureblis mzeris mijaWvulobiT, dabmiT, rac hoperTan ganviTarebulia daviwroebuli SezRuduli sivrcis intensivobiT, Taviseburi CarCos efeqtiT: kerZod, hopers mayureblis mzera
iZulebiT Semohyavs Tavis suraTebze da mayureblis mzeras miajaWvavs, erTi mxriv, an Signidan ganaTebul, izolirebul oTaxebze, ofisebze, restornebze, barebze, romelTa garSemoc arara
sufevs, an, meore mxriv, mayureblis mzeris dabma xorcieldeba
sivrcis/scenis mizanmimarTuli moWriT, kadrirebis principisa da
Taviseburi geometrizebis, gaCarCoebis safuZvelze. mayureblis mzeris
ganaTebaze an CarCoze iZulebiTi fokusirebiT
ara marto protagonistebi, aramed Tavad suraTis mayureblebic
gadaiqcevian am araras da modernizmis melanqoliis Tanamonawileebad.
amasTan, hoperi sagnis/sagnebis minimaluri deformaciiTa da
mxolod misTvis damaxasiaTebeli ferTametyvelebiT - vulgaruli ferebi, romlebic, erTi SexedviT, TiTqosda gamoyenebiT,
funqcionalur, maliarul saRebavebs mogvagonebs - aintensivebs konkretuli sagnis an scenis ikonurobasa da abstragirebulobas (Sdr., saxli rkinigzasTan [1925], an oTaxi niu-iorkSi [1932]).
hoperis tiloebis dispoziciaSi mniSvnelovania ori sivrcis
dapirispireba: Sida - kameruli sivrcisa da gare - bneli sivrcis. aq ganxorcielebulia romantikul ferweraSi mocemuli
romantizebis, samyaros garomantiulebis (novalisi) postulatis
Taviseburi dekonstruqcia: Tuki romantikosi personaJebi apriorulad iswrafian Signidan gareT, gadian SezRuduli sivrcidan
da maTi swrafvis sagani aris swrafva transcendenturobisaken
(Sdr., kaspar david fridrihis tilo qali fanjarasTan [1818]),
maSin hoperis personaJebi apriorulad moklebulni arian transcendirebis, samyaros garomantiulebis unars, ramdenadac Signi-
26
konstantine bregaZe
dan ganaTebuli daxuruli sivrce, sadac imyofebian hoperis personaJebi, imTaviTve garSemortymulia araraseuli sivrciT hoperTan es gadmocemulia Savi feris saxismetyvelebiT. es garemoeba
ki imTaviTve gamoricxavs hoperis personaJTa unars, sakuTar
cnobierebaSi ganaviTaron samyaros garomantiuleba, rac gulisxmobs SezRudul biurgerul da warmaval yofaSi usasrulobis
mignebasa da misken swrafvas (magiuri idealizmi, novalisi),
vinaidan hoperis protagonistTa mzera imTaviTve exleba Cabnelebul sivrces, rac araras, egzistencialuri finalobis simboloa.
hoperis suraTebSi aseve erTmaneTs upirispirdeba ori sxva
sivrcec _ bunebiseuli da civilizaciiseuli. Tuki imTaviTve
cxadia, rom hoperTan civilizaciis sivrce disociaciuri sivrcea, sadac mocemulia sruli gaucxoeba da sasowarkveTa, aqve
irkveva isic, rom hoperTan TviT bunebac aRar aris paradizuli
yofis simbolo, rogorc es, mag., imave romantikos k. d. fridrihTanaa buneba, bunebiseuli sivrce hoperTan aseve simbolurad
ganasaxerebs araraseul sivrces, egzistencialuri finalobis
sivrces da amdenad, bunebisken swarfva ukve aRar aris RvTaebrivi transcendenturobis damkvidrebis procesis simboluri gansaxiereba: Sdr., saRamo keip-kodSi [1939], dilis Svidi saaTi
[1948], gazis gasamarTi sadguri [1940], dila samxreT karolinaSi [1955], martooba [1944] da sxva.
hoperTan buneba (da masTan erTad, mTeli yofiereba) gvevlineba Sopenhaueriseul an nicSeanur brma, bnel nebad, STanmTqmel, bnel wiaRad (Sdr., Rrma SuaRame/tiefe Mitternacht _
nicSe), gvevlineba erTi da imaves maradiuli dabrunebis (nicSe) sivrced, romelSic yovel calkeul subieqts sruli egzistencialuri gaqroba, araraSi STanTqma moelis, gamomdinare iqidan, rom samyaros, yofierebis pirvelsawyisi hoperisTvisac (rogorc es SopenhauerTan da nicSesTanaa) brma iracionaluri
pirvelsawyisia _ neba/sicocxle/Zala (Wille /Leben/Kraft), romelic mudmivad, usasrulod da yovelgvari mizanmimarTulebisa da
teleologiis gareSe vlindeba yofierebasa, adamianur yofasa
(Dasein) da yofnaSi (Sein). es ki hoperisaTvis mudmivad erTi da
igive, maradiulad ganmeorebadi aprioruli ontologiuri mocemulobaa.
Sesabamisad irkveva, rom modernizmis epoqis adamianis yofna
(Sein) sabolood eqceva araraseuli ganzomilebis tyveobaSi. am-
27
gvarad, formaluri dapirispirebis miuxedavad, rogorc civilizatoruli, ise naturaluri sivrce gaucxoebis sivrcea da
imTaviTve gamoricxavs transcendirebis SesaZleblobas.
modernisti hoperi Tavisi ferweriT erTgvarad upirispirdeba mis Tanamedrove amerikaSi (me-20 s. 20-ian-30iani w.w.) dominirebul mzardi urbanizaciis procesebiT aRfrTovanebul biurgerul optimizms, upirispirdeba e. w. progresis rwmeniT aRvsil amerikel biurgerobas, romelic mxolod reklamebiT ganaTebul vitrinebSi Wvretda kacobriobis WeSmarit ganviTarebas.
amavdroulad hoperi daupirispirda e. w. amerikul civilizatorul realizms, mag., precizionist Carlz Siles (Charles
Sheeler), romelic Tavis socrealizmis tipis, garkveulwilad,
ideologizebul ferweraSi aRmerTebs teqnikur progress, Tayvans scems manqanur civilizacias da swams e. w. mecnieruli
progresisa (Sdr., C. Siles Semdegi suraTebi: amerikuli landSafti [1930], klasikuri landSafti [1931], mgoravi Zala
[1939]). amis sapirispirod ki, hoperi Tavis mxatvrobaSi aviTarebs srul antiteqnokratul, anticivilizatorul diskurss,
rac, zogadad, modernisti xelovanebisaTvisaa damaxasiaTebeli
(Tu ar CavTliT futuristebs). amas adasturebs hoperis saxli
rkinigzasTan [1925], qalaqi [1927], qalaqSi Sesvla [1946],
manheten briji [1928] da sxv., vinaidan hoperisaTvis urbanuli
sivrce imTaviTve ganasaxierebs modernistuli mgrZnobelobisa
da egzistencialuri gamogdebulobis (Geworfenheit) (m. haidegeri) apriorul toposs.
D
literatura
Andreotti, Mario. 2009. Die Struktur der modernen Literatur,
Bern/Stuttgart: Haupt Verlag.
Iversen, Margaret. 2004. Hoppers melancholischer Blick (S. 5268); in: Edward Hopper, hrsg., von
Sh. Wagstaff, Ostfildern-Ruit: Hatje Kantz Verlag.
Renner, Rolf. 2009. Edward Hopper (1882-1967), Transformation
der Wirklickeit, Kln: Taschen.
Schmid, Wilhelm. 1999. Philosophie der Lebenskunst. Eine
Grundlegung, 4. Aufl., Frankfurt/M.: Shurkamp.
Vietta, Silvio. 2001. sthetik der Moderne. Literatur und Bild,
Mnchen: Fink Verlag.
cira barbaqaZe
frazeologiuri
metaforebi _ Dapyroba
da monadireba
rogorc yvelasTvis cnobilia, am
or leqsemas (dapyroba da monadireba)
pirdapiri mniSvnelobebis garda gadataniTi, metaforuli mniSvnelobebic aqvT
SesityvebaSi: qalis (mamakacis) dapyroba,
qalis (mamakacis) monadireba.
ra Tqma unda, frazeologiuri tipis metaforebi SemoqmedebiTi xasiaTis ar
aris, magram maTi gaanalizeba saintereso
daskvnebs gagakeTebinebT.
metaforebi (maT Soris, enobrivi) iqmneba
analogiis safuZvelze... sagnis saganTan,
movlenis _ movlenasTan, faqtisa _ faqtTan da, sulac ar aris SemTxveviTi.
frazeologiuri metaforebi konceptualuri xasiaTisaa da dakavSirebulia am
enaze molaparakeTa mentaluri sivrcis
struqturebTan: msoflaRqmasTan, xedvasTan, gemovnebasTan da sxv.
am mxriv, frazeologiuri metaforebi _
dapyroba da monadireba _ ar aris mxo-
29
30
cira barbaqaZe
teritoria sxva arCevans gaakeTebs. am azris klasikuri nimuSia xalxuri balada: Semomeyara yivCaRi, romlis finalis erTi
varianti ase sruldeba:
aqeT is kvdeba, iqiT _ me, qali _ wavida sxvisasa.
mkvlevarma da mweralma giorgi SatberaSvilma es dasasruli bunebrivad ar miiCnia, radgan qarTveli qalisTvis Seuferebel qcevad CaTvala, magram teqsts qmnian avtorebi (am SemTxvevaSi, xalxi) da ara mkvlevrebi. vfiqrob, damatebiTi variantebi swored
am damokidebulebis gamo gauCnda baladas.
da ra xdeba, rodesac Tqven viRacis guls inadirebT? metaforuli kavSiri aseTia: guli _ nadiria... amitom is unda daamarcxo, gangmiro da nanadirevad aqcio, mxolod amis Semdeg
xdeba is Seni sakuTreba, Sen gekuTvnis, raki moinadire. am metaforis SemTxvevaSic isev fizikur ZlasTan gvaqvs saqme. unda iyo
kargi meomari, raindi, rom gamudmebulad ibrZode imisTvis, rac
ginda da SeiZleba, rom Senic iyos... an rac SeiZleba, gadmogeces, rogorc jildo, rogorc gamarjvebuls... magaliTad, qali...
bevr qals (kacs) unda, rom misTvis ibrZodnen, mas moipovebdnen,
misTvis sisxls Rvridnen, sxvebs amarcxebdnen... radgan, aseT SemTxvevaSi, qali Seefareba Zliers sxva Zlieris, an yivCaRis
sapirispirod. aseT SemTxvevaSi, msxverpls moswons, rodesac
misTvis ibrZvian...
metaforuli kavSiri siyvaruli brZolaa gamomdinareobs ufro
didi metaforuli kavSiridan: cxovreba brZolaa...
bunebrivia, es erTaderTi metafora ar aris arc cxovrebis da
arc siyvarulis... Tqven SegiZliaT, Tqveni metafora aRmoaCinoT...
SecvaloT kidec, Tu dainaxavT, rom ar mogewonaT is paradigma,
31
32
cira barbaqaZe
literatura
aruTinova 1999: .. . .
barbaqaZe 2003: cira barbaqaZe, qarTuli mWevrmetyvelebis pragmatika; Tbilisi.
uilraiti 1990: . , , :
, .
33
Eelizbar elizbaraSvili
35
36
elizbar elizbaraSvili
37
38
elizbar elizbaraSvili
39
40
elizbar elizbaraSvili
cirebuli, gamyarebuli metafora, romelic sinamdvileze gadmogvcems mxolod miaxloebiT, arazust, mosaxerxebel tyuils.
aqedan gamomdinare, nicSes genealogiis meTodis gamoyenebiT, SesaZlebeli iqneba imisi Cveneba, Tu rogor kondensirda da
mumificirdagaqvavda Cvens mier zemoT moyvanili metaforebi
drois tradiciul cnebaSi.
literatura
demokrite, epikure, 1959 fragmentebi, werilebi, sabWoTa saqarTvelo, Tbilisi
markus avreliusi. 1972 fiqrebi, Tbilisi
Jurn. lari 1991 #1, xelovneba, Tbilisi
1992 ,
1937 ,
. 1997 . .
.. internet vedas/rigveda.htm
1971 3
W.Dilthey. Gesammeltte schiften. BD. VII
Hartmann John 1996 Nietzsches use of metaphor internet
http://www.yahoo.com
S. Kofman, 1993 Nietzsche and Metaphor, internet
http://www.yahoo.com
Jacques Derrida, 1972 Ousia et gramme`: Note sur une note de Sein
und. Zeit. ... Minuit,
salome omiaZe
metafora - taqsonomiuri
Secdoma
metaforis sakiTxi ori aTas welze metia, moazrovneTa interesis sagania.
am xnis ganmavlobaSi, bunebrivia, metaforis mravalgvari ganmarteba gaCnda, Tumca es definiciebi aristoteleseul ganmartebas didad ar daSorebia. metaforas, rogorc erT-erT yvelaze ucnaursa
da amoucnob enobriv movlenas, yvelaze
xSirad stilistikur xerxad, mxatvrul
saSualebad ganixilavdnen. ukanaskneli
ori aTeuli welia, rac lingvistebis,
fsiqologebisa da filosofosebis yuradReba metaforis ontologiis kvlevisaken aris mimarTuli.
meoce saukunis bolomde metaforas Tu mxolod gamoxatvis saSualebad
miiCnevdnen, ocdameerTe saukunis kvlevebSi igi Semecnebis erT-erT ZiriTad
xerxadaa saxeldebuli. dadgenil iqna,
rom metaforebi cnobierebis universaliebia. samyaros metaforul xedvas Tanamedrove fsiqologebi adamianis, adamianuri kulturis geneziss ukavSireben da
savsebiT SesaZleblad esaxebaT mosazreba, rom TviT protoena iyo metaforuli, xolo protokomunikacia swored metaforul doneze xorcieldeboda.
metaforis Teoriis Seqmnisas lakofi da jonsoni aRniSnavdnen: metafo-
42
salome omiaZe
ra msWvalavs Cvens yoveldRiurobasa da ara mxolod enas, aramed azrsac da qmedebasac. konceptualuri sistema, romlis terminebiTac vfiqrobT da vmoqmedebT, Tavisi bunebiTaa metaforuli (Lakoff, Johnson 1980, 3). maTi Teoriis Tanaxmad, adamianebi
metaforebs imisaTvis mimarTaven, rom TavianT cnobierebaSi ufro zustad moaxdinon rogorc arsebuli, aseve ararsebuli abstraqtuli konceptis realizeba. mecnierebi metaforas samyaros Semecnebis fundamentur grZnobas uwodeben, realobis gamaformebel saSualebad ganixilaven. metafora Semecnebis mZlavri
iaraRia, roca axali konceptis wvdoma ukve nacnob konceptTan
misi Sedarebis gziT xorcieldeba. analogiis meqanizmebi fiqciurobis princips eyrdnoba. metaforas es principi udevs safuZvlad, am principiT arsebobs igi da arsebobas maSin wyvets, rodesac saxeldebis Sinagan formaSi fiqciuroba aRar Seicnoba
( 1988, 26-51).
droTa ganmavlobaSi metaforebi moulodnelobis efeqts,
esTetikur Rirebulebas kargaven, metaforulad rom vTqvaT, xundebian. magaliTad, Sesityvebebi doqis tuCi, Wiqis fexi, maRali azri, tkbili sityva, Tbili salami Tu sxv. mxatvruli zemoqmedebis TvalsazrisiT aRar gamoirCevian, maTs Sinagan
formaSi fiqciuroba gamqralia da, amdenad, metaforebadac aRar
aRiqmebian. warmoSobiT metaforaa mecnierebaSi damkvidrebuli
Cven mier zemoT naxsenebi termini Sinagani formac, Tumca
aRarc am ori sityvis kavSiri eucnaureba dRes vinmes. arada
leqsema forma misive saleqsikono definiciiT garegnuli
moxazulobiT rom SevcvaloT, Sinagan garegnul moxazulobas miviRebT, riTac terminologiuri Sesityvebis fiqciuroba
aRdgeba da metaforis mTavari maxasiaTebeli ucnaurobac
naTlad SesagrZnobi gaxdeba.
da mainc, rogor iqmneba es ucnauroba, rogoria metaforaTa Semqmneli meqanizmebi? S. bali werda: Cven abstraqtul cnebebs grZnobiTi samyaros sagnebs vadarebT, radgan es erTaderTi
xerxia, SevicnoT da sxvebsac gavacnoT isini. amgvaria metaforis
warmoSoba. metafora sxva araferia, Tu ara Sedareba, romlis
drosac goneba abstraqtuli cnebisa da konkretuli sagnis damaaxloebeli tendenciis gavleniT maT erT sityvaSi aerTianebs
( 1961, 221). marTalia, Sedareba mniSvnelovani xerxia, romlis saSualebiTac SegviZlia, abstraqtuli ram advilad aRsaqmeli da gasagebi gavxadoT, magram Sedareba ufro axlosaa empiri-
43
ul sinamdvilesTan, metafora ki
poeturTan. Sedarebisas
orive Sesadarebeli erTeuli inarCunebs SefardebiTs avtonomiurobas, metaforaSi ki ori erTeulis Seuqcevadi gardasaxva xdeba mesame, poetur realobad.
metaforaTa Semqmneli meqanizmebis gamovlena-aRwera konceptualur metaforebze metad xatovan metaforebze dakvirvebiTaa SesaZlebeli, radgan enis kreatiuli funqcia yvelaze naTlad swored poetur teqstebSi vlindeba. mxatvrul enaSi, erTi
mxriv, warmodgenilia enobrivi erTeulebi, rogorc poeturi
struqturebis samSeneblo masala, xolo meore mxriv azris
niSnismieri ageba, romelic iTvaliswinebs transformaciis, igiveobis, mezoblobisa da kontrastulobis operaciebs, rac enobriv
erTeulebs saxeobriv struqturebSi aerTianebs. amasTanave, arsebiTi aq struqturis elementTa urTierTSesatyvisobis realoba
ki ar aris, aramed im mesame mniSvnelobis aqtualizaciis procesi, romelic aRniSnul elementTa urTierTmimarTebiT Cndeba. magaliTad, oTar WilaZis poeturi striqonis Semzaravia eWvis
oboba komponentebs Soris urTierToba gramatikuli, ufro
zustad, sintaqsuri TvalsazrisiT Tu gamarTulia, logikuri
klas-kategoriebis mixedviT, taqsonomiur Secdomad unda Sefasdes, rogorc _ SeuZlebeli Sexameba.
leqsikuri sintagmatikis fuZemdeblis, valter porcigis
mier SemoRebuli elementaruli velis cneba, romelic or sityvas Soris Sinaarsobriv mimarTebas efuZneba, sintaqsur erTeulTa komponentebis semantikur Tavsebadobis gamovlenas gulisxmobs. swored amgvar arsobriv semantikur mimarTebaTa rRveviT,
SeuTavsebelTa SeTavsebiT iqmneba metafora.
isev WilaZiseul metaforas davubrundeT: ratom eWvis
oboba da Tanac ratom Semzaravi, ram daakavSirebina poets
isini? am Sesityvebis komponentTa semantikuri dakavSirebis motivacia is saerTo ramaa maT Soris, rac Sedarebis safuZvels
iZleva: obobaca da eWvic msxverpls ipyrobs da sisxls swovs,
pirveli pirdapiri, xolo meore gadataniTi mniSvnelobiT. iqmneba axali azri, sxvaTa Soris, enaSi ukve arsebuli msgavsi gamoTqmisa eWvis Wia (eWvis Wia SeuCnda, eWvis Wia RrRnis).
faqtobrivad, eWvis oboba niSnavs eWvs, romelic obobasaviT
moqmedebs da amitom
aris Semzaravi. individualur-saavtoro
metafora imiTacaa gamorCeuli, rom misi aRqmisas sxvadasxva rigis asociaca Cndeba. im sityvebis semantikis miRma, romlebic
44
salome omiaZe
45
Tengiz verulava
47
48
Tengiz verulava
uxilavi xelis mimarT kritikulad ganwyobilni mas iyeneben Tavisufali bazrisadmi TavianTi uaryofiTi damokidebulebis
gamosaxatavad (Brennan and Pettit 1993; Hahn 1982). maTTvis igi
"dambladacemuli" (Stiglitz 2001, 473), "sisxliani" (Rothschild
2001, 119) da "rkinis muStebis konkurenciaa" (Roemer 1988, 2-3).
frenk hani aRniSnavs, rom uxilavi xelis koncefcia gulisxmobs
"xarbi da egoisti adamianebis pirvelyofili codvis grZnobas"
(Hahn 1982, 1, 5). Tumca, miuxedavad aseTi damokidebulebisa,
TviT keinzianeli ekonomistebic ki xazs usvamen "uxilav xelis
saocar unars, gaumklavdes uzarmazar masStabebSi arsebul koordinaciis problemas" (William Baumol and Alan Blinder. 2001,
214). frank hani wers: "rac unda kritikulad viyo ganwyobili
am Teoriis mimarT, igi erT-erTi udidesi inteleqtualuri miRwevaa... uxilavi xeli ganapirobebs harmonias da adamianTaTvis sasurveli gamosavlis zrdas" (Hahn 1982, 1, 4, 8). jorj stigleri
uxilav xels uwodebs mTavar ganZs. misive TqmiT, "smits hqonda erTi Zalze mniSvnelovani miRweva: ekonomikis yuradRebis
centrSi man daayena adamianTa qcevis sistemuri analizi, romlebic konkurenciis pirobebSi moqmedeben sakuTari, piradi interesebiT" (Stigler 1976, 1201).
uxilavi xelis Sesaxeb adreuli cnobebi
uxilavi xeli didi xania, aRiarebulia smiTis metaforad,
Tumca, es fraza ar aris misi gamogoneba. araerT adreul literaturul wyaroSi ixsenieba igi. cnobilia, rom smiTs hqonda
mdidari biblioTeka: savaraudod, igi icnobda am literaturul
wyaroebs da iyenebda maT Tavis Sromebze muSaobisas (Rothschild
2001, 116-56; Force 2003, 69-71; Buchan 2006, 1; Andriopoulos 1999,
739n-758; Bonar 1966).
termini "uxilavi xeli" jer kidev
homerosis iliadaSi
(Zv. w. VIII s.) ixsenieba: da uknidan zevsma hkra mas [heqtors]
metad Zlieri xeliT da gamoiwvia maspinZeli masTan erTad
(iliada. qeba XV. 695). cnobilia, rom smiTs homerosis sxvadasxva gamocema hqonda Tavis biblioTekaSi.
smiTi kargad icnobda horaciusis (Zv. w. 65-8) odebs, romlebSic gvxvdeba mexTamtexeli iupiteris Zlieri xeli (odebi
3.3.6). uxilavi xeli moixsenieba agreTve romaeli poetis ovidius nazonis (Zv. w. 43 - 17) metamorfozebSi.
49
netari avgustine (354-430) Tavis nawarmoebSi RvTis qalaqi saubrobs RvTis uxilav xelze, romelic kurnavs da qmnis
yvelafers. igi aRniSnavs: RvTis xeli misi Zalaa, romelic xiluls qmnis uxilavad (wigni 12, Tavi 23). uxilavi xeli ganixileba RmerTis aRsaniSnavadac. bibliaSi gangebas xSirad uwodeben uxilav RmerTs. pavle mociquli Tavis epistoleSi timoTes mimarT wers: xolo saukuneTa meufes, uxrwnels, uxilavsa
da erTaderT RmerTs - pativi da dideba ukuniTi ukunisamde (1
timoTes mimarT 1:17). kolaselTa mimarT epistoleSi aRniSnavs:
vinc aris xati uxilavi RvTisa, yvela qmnilebaze uwinaresi,
radganac masSi Seiqmna yoveli, miwieric da zecieric; xiluli
Tu uxilavi, saydarni Tu uflebani, mTavrobani Tu xelmwifebani
- yvelaferi mis mier da misTvis Seiqmna (kolaselTa mimarT 1:
15-16).
frangi benediqteli petrus kelensisi (1115-1183 ww.) mianiSnebs RvTis "uxilavi xelis mniSvnelobaze mucladyofnisas adamianis sulis formirebaSi.
meCvidmete saukunidan iwyeba frazis uxilavi xeli ufro
xSirad gamoyeneba. igi sxvadasxva konteqstSi Cndeba qadagebebSi,
religiur nawerebSi, bibliis komentarebsa da literaturul nawarmoebebSi. demonebis da da angelozebis saqmianoba gadmocemulia uxilavi xelis qmedebebad. zogierT qadagebaSi saubaria,
ufro zogadad, sikvdilis uxilav xelze, romelic sabolood
yvelas Seexeba. am periodis nawarmoebebis mixedviT, RmerTis
uxilavi xeli SeiniSneba msoflio istoriaSi, rodesac xdeba
boroti Zalebis SeCereba da qristianuli mrwamsis SenarCuneba
da ayvaveba.
uxilavi xeli gvxvdeba uiliam Seqspiris tragediaSi makbeti: mag uxilavis, mosisxle xeliT Sua gasWer, wvrilad dahglije sicocxlis Zafi, raic SiSis Jruantelsa mgvris (uiliam
Seqspiri, makbeti, moqmedeba mesame, suraTi meore, 46-50). aq
makbeti Rames mimarTavs, dafaros misi sisxliani saqmeebi. eqspertTa azriT, es pasaJi smiTis mier uxilavi xelis gamoyenebis
erTi SesaZlo wyaroa (Rothschild, E. 2001. 118-120).
ingliseli mwerali, filosofosi jozef glenvili (1636
1680) Tavis naSromSi dogmatizmis amaoeba (1661) werda: buneba moqmedebs uxilavi xeliT yvelaferSi. uxilav xels ixseniebs volteri Tavis piesaSi oidiposi (1718): ZrwodeT, ubeduro mefe, Tqveni mefoba dasrulda. uxilavi xeli gmarTavT, vid-
50
Tengiz verulava
re _ Tavi (volteri oidiposi, mesame moqmedeba). daniel defo Tavis romanSi mol flendersi (1722) ambobs: TiTqmis
uxilavi xelisagan moulodnelma dartmam aafeTqa mTeli Cemi
bedniereba. Sveicarieli mwerali, filosofosi Carlz bone
(1720-1793), romelsac piradad icnobda adam smiTi (Sexvda JenevaSi 1765 wels), Tavis erT cnobil nawarmoebSi werda: igi miiyvana dasasrulamde uxilavma xelma.
amgvarad, adam smiTamde arsebuli literaturuli wyaroebis
analiziT, fraza uxilavi xeli" yvelaze xSirad miewereba
RmerTs, romelic yvelasagan farulad akontrolebs samyaros,
mis ganviTarebas, kacobriobis istoriis msvlelobas. uxilavi
RmerTi Tavisi miznis misaRwevad farulad axdens gavlenas adamianis qmedebebze. RvTis uxilavi xeli aZlevs biZgs adamianTa
brZnul gadawyvetilebebsa da samecniero-teqnikur miRwevebs,
progress. RmerTis yovlismcnobelobis da yvelganmyofobis koncefcia yvelaze metad gamoiyeneboda meCvidmete da meTvramete
saukuneebSi da, aqedan gamomdinare, SeiZleba vivaraudoT, rom
igi adam smiTis miznebis gamoxatulebis yvelaze Sesabamis foni
iyo (Harrison, 2011).
uxilavi xeli smiTis naSromebSi
maT, vinc ar icnobs smiTis naSromebs, SeiZleba ifiqros,
rom uxilav xels Zalian didi adgili uWiravs mis nawarmoebebSi. Tumca, smiTma Tavis naSromebSi mxolod samjer gamoiyena
es metafora, mxolod samjer gaielvebs igi im milionze met
sityvaTagan, romelic daiwera 1744 wlidan 1790 wlamde periodSi, da rac TvalSisacemia, samive SemTxvevaSi uxilav xels
gakvriT moixseniebs avtori.
zogierTi mkvlevris azriT, smiTs saerTod ar hqonda "uxilavi xelis Teoria, xolo Tavad fraza sxva araferia, Tu ara
18-e saukunis sakmaod cnobili literaturuli metafora; maTi
mtkicebiT, smiTs konkurentunariani bazrebis TeoriaSi aranairi
roli ar miuniWebia uxilavi xelisTvis da mxolod 1950-iani
wlebis Semdeg aqcies igi ekonomistebma smiTis moZRvrebis umTavres metaforad (Kennedy, 2008). zogi eqspertis mixedviT,
uxilavi xelis metaforas arc Tavad adam smiTi aniWebda did
mniSvnelobas (Tobin 1992 cf Schneider 1979, 51).
miuxedavad aRniSnulisa, SeiZleba iTqvas, rom uxilavi xelis metaforiT gamoxatuli ideiT gamsWvalulia adam smiTis
51
52
Tengiz verulava
53
aucilebel, Semadgenel nawilad, rogorc universaluri wesrigisa da sayovelTao bednierebis xelSemwyobi: kacobriobis mankierebani iseTive aucilebeli nawilia am gegmis, rogoric misi sibrZne da igi Tanabrad emsaxureba bunebis diadi sistemis keTildReobas da srulyofas (Smith 1982 [1759], 36).
am nawyvetSi smiTi ar moixseniebs uxilav xels, Tumca, igi
SeiZleba vivaraudoT, rogorc gangebis uxilavi xeli. smiTi nawarmoebSi am RmerTs uwodebs bunebis Semoqmeds, mis mSenebels,
arqiteqtors, gulTa did msajuls, samyaros yvelganmxed mosamarTles.
sainteresoa, rom maqs veberi adam smiTis da martin luTeris Sexedulebebis Sepirispirebisas, aRniSnavs, rom luTerTan
"amqveyniuri saqmianoba xasiaTdeba moyvasis mimarT qristianuli
siyvarulis gamoxatulebad. amasTan, luTeris mtkicebulebebi
sakmaod Sorsaa smiTis cnobili mtkicebisgan. Sromis danawileba
TiToeul adamians aiZulebs, imuSaos sxvis sasargeblod. ...amqveyniuri valdebulebebis Sesruleba ki nebismier SemTxvevaSi emsaxureba erTaderT mizans - iyo RvTisaTvis misaRebi (veberi,
1990).
wignSi gamokvleva xalxTa simdidris bunebisa da mizezebis
Sesaxeb, romelic, daaxloebiT, 900 gverdiania, fraza uxilavi
xeli SeiZleba vipovoT mxolod erTgan, meoTxe nawilis TavSi:
calkeuli saqonlis importis SezRudvebi. wignis am nawilSi
smiTi cdilobs axsnas, Tu ratom ar aris importze SezRudvebi
aucilebeli. igi wers: yoveli individi cdilobs, iseTnairad
aamoqmedos sakuTari kapitali, rom man maqsimaluri mogeba moitanos. Cveulebriv, mas ganzraxva ara aqvs, zemoqmedeba moaxdinos
sazogadoebriv interesebze da ar icis, ramdenad zemoqmedebs igi
maTze. individi miiswrafis mxolod sakuTari usafrTxoebisa da
sargeblobisaken, da mas uxilavi xeli warmarTavs, raTa bolos
da bolos zegavlena moaxdinos imaze, rasac is ar izraxavda. sakuTari interesebis dacviT igi (individi) xSir SemTxvevaSi didad uwyobs xels sazogadeobis ayvavebas, vidre im SemTxvevaSi,
Tuki amas Segnebulad Seecdeboda.
SeiZleba iTqvas, rom, smiTis mTeli wignia "uxilavi xelis"
metafora. miuxedavad imisa, rom mTel am sqeltanian naSromSi
fraza uxilavi xeli mxolod erTxel gvxvdeba, konteqstSi
misi arseboba pirveli gverdebidan igrZnoba. sakmarisia, moviyvanoT ukve tradiciadqceuli citata meore Tavidan: "civilize-
54
Tengiz verulava
bul sazogadoebaSi adamians mudamJams esaWiroeba mraval adaminTa daxmareba da TanamSromloba... da igi amaod iqneboda amis momlodine marto maTi keTilganwyobilebisagan. igi ufro male miaRwevs Tavis mizans, Tu moaxerxebs maTi egoizmi daainteresos
Tavis sasargeblod da daanaxvos maT, rom maTTvisve sasargebloa
gaakeTon misTvis is, rasac igi magaTgan moiTxovs... momeci, rac
mesaWiroeba, da Sen miiReb imas, rac gesaWiroeba, aseTia yoveli amgvari SeTavazebis azri... ara yasbis, ludis mxdelis an mepuris keTilganwobilebisagan moveliT Cven Cvens sadils, aramed
maT mier maTi sakuTari interesebis dacvisagan. Cven mivmarTavT
ara maT humanobas, aramed maT egoizms, da maT arasodes ar velaparakebiT Cvens saWiroebaze, aramed maTs sargeblobaze (smiTi,
1938. gv. 13).
IV wignSi smiTi mkacrad akritikebs merkantilizms, romelic me-16 saukunidan iRebs saTaves. britaneTis koloniebi CrdiloeT amerikaSi eqvemdebarebodnen britaneTis savaWro monopolias, rogorc importis, aseve eqsportis mxriv. amisaTvis SemoRebul iqna specialuri sanavigacio kanonebi, romlebic moqmedebdnen msoflios sxvadasxva kuTxeSi farTod ganfenil britaneTis
koloniebSi. smiTi akritikebs koloniuri vaWrobis monopolizebiT gamowveul simaxinjeebs da aseTi vaWrobis dasacavad warmoebul omebs, rac britaneTis ekonomikis mniSvnelovan xarjebTan
iyo dakavSirebuli.
smiTi aRniSnavs: britaneTis udidesi imperia Seiqmna erTaderTi mizniT gaezardaT momxmarebelTa raodenoba, romlebic
iZulebuli iqnebodnen Cveni mwarmoeblebisagan SeeZinaT yvela is
saqoneli, rasac isini awarmoebdnen. fasze im mciredi nametisTvis, romelic amdagvar monopolias SeuZlia, rom Cven mwarmoeblebs misces, adgilobriv momxmareblebs unda etvirTaT imperiis
SenarCunebisa da dacvis mTeli xarjebi. mxolod da mxolod am
mizniT, bolo or omSi, as samocdaaTi milioniT meti daixarja,
vidre amave mizniT warmoebul wina RonisZiebebSi. am davalianebis procenti bevrad meti iyo aramarto im mogebaze, romelsac
iZleoda zemomgebiani kolonialuri vaWroba, aramed vaWrobis
mTel brunvaze anu im saqonlis mTlian Rirebulebaze meti, romelic gasaSualoebuli gaTvlebiT koloniebSi iqna yovelwliurad eqsportirebuli (gamokvleva xalxTa simdidris bunebisa da
mizezebis Sesaxeb, wigni IV, Tavi VIII).
55
56
Tengiz verulava
57
58
Tengiz verulava
59
la SemTxvevaSi ganapirobeben sazogadoebis keTildReobis amaRlebas. smiTi arasodes Tvlida, rom arsebobs bazris universaluri keTili wesrigi (Kennedy. 2008; Fleischacker 2004, 139).
konkurencia. uxilavi xeli aris konkurencia. konkurencia
dadebiT Sedegebs ganapirobebs, radgan igi aiZulebs adamianebs,
gonivrulad gamoiyenon TavianTi resursebi, Semosavali, rac Tavis mxriv, xels uwyobs sazogadoebis keTildReobas (Rosenberg
1979, 24). Tumca, uxilavi xeli ar aris warmodgenili yvela
konkurentul bazarze. aseve, konkurencias ar SeuZlia yvelafris uzunvelyofa, magaliTad, qveynis Tavdacva. smiTi ambobs:
"dacva aris bevrad ufro mniSvnelovani, vidre simdidre
(Wealth of Nations, 464-65).
uxilavi xeli xels uwyobs qveynis usafrTxoebas. garemo,
romelSic uxilavi xeli imyofeba, aris SemTveviToba, bediswera,
sadac erTi adamianis pirad, gansakuTrebul interessa da sxva
adamianTa sakmaod gansxvavebul, magram SeTavsebad interess Soris, SesaZloa, arsebobdes mudmivi iRblianoba, magram ara _ yovelTvis (Grampp, 2000). vaWari debs garigebas, romelic zrdis
mis simdidres, rac udavod mis interesSia. amasTan, es garigeba
ar amcirebs sxvaTa keTildReobas, aramed zrdis mas, rac aseve
maT interesSia. mewarme inaxavs Tavis damatebiT kapitals saxlSi, da es aseve yvelas interesSia, maT Soris _ Tavad mewarmisac. amis mizezia is garemoeba, rom Sida simdidre aris resursi,
romelsac qveyana iyenebs yvelas usafrTxoebisaTvis, TavdacvisaTvis. mewarme rodesac zrunavs sakuTar Tavze, zrunavs yvelaze, amasTan mas arc ganuzraxavs sxvaTa keTildReobaze zrunva
da arc hqonda es gacnobierebuli (Grampp, 2000).
Tanamedrove ekonomikis enaze usafrTxoeba, Tavdacva aris
sazogadoebrivi sikeTe da damokidebulia Sida kapitalis fondze. arseboben garkveuli savaWro garigebebi, romlebic zrdian
fondis marags. zrda garigebebis Sedegad miRebuli dadebiTi gare faqtoria, da xels uwyobs sazogadoebrivi sikeTis moculobis kidev ufro gafarToebas. adamianebs, romlebic CarTulebi
arian aseT operaciebSi, ar aqvT ganzraxuli, TavianTi wvlili
Seitanon qveynis Tavdacvis saqmeSi, magram, miuxedavad amisa, uneblieT, isini akeTeben amas. maTi qmedebebi gviCvenebs, rom erTi
mxriv, rac erTi adamianisTvis aris kargi, meore mxriv, SeiZleba
yvelasTvis kargi aRmoCndes. aseT SemTxvevaSi, kerZo interesebi,
60
Tengiz verulava
61
62
Tengiz verulava
Lliteratura
Todua g. 2004. ekonomikur moZRvrebaTa istoria. nawili
1, Tbilisis universiteti;
Todua, g. 2000. adam smiTi da Tanamedrove ekonomikis aqtualuri sakiTxebi, Tbilisi;
smiTi, a. 1938. gamokvleva xalxTa simdidris bunebisa da
mizezebis Sesaxeb, tomi I, Tbilisi.
WavWavaZe i. 1995. [1887]. satamoJno politika evropaSi.
fritederoba da proteqcionoba. TxzulebaTa sruli krebuli, t. IV.
xaritonaSvili j. (2013). adam smiTi _ ekonomikuri mecnierebis fuZemdebeli. ekonomika da biznesi. Tsu. samecnieropraqtikuli Jurnali. marti-aprili.
Arrow, K. 1987. Economic Theory and the Hypothesis of
Rationality. In The New Palgrave: a
dictionary of Economics, ed. John Eatwell, Murray Milgate and
Peter Newman. London: Macmillan, 2-71.
Arrow, Kenneth J., Hahn, F.H. 1971. General Competitive
Analysis. San Francisco: Holden-Day.
63
64
Tengiz verulava
65
66
Tengiz verulava
Ggrigol joxaZe
`meore ca~
daviT aRmaSeneblis
narativSi
ebrauli warmoSobis rusma da amerikelma Jurnalistma da mweralma fiTer uailma (1949-2009) erTxel, saberZneTSi yofnisas, SeamCnia, rom sabargo
manqanaTa Zarebze ewera iseTi araprozauli da, erTi SexedviT, iseTi aramanqanuri sityva, rogoric ,,metaforaa. SeamCnia da kulturis faqtadac aqcia igi:
pirvelma manve CagvaRima imaze, rom es
berZnuli sityva qarTulad, sityvasityviT, ,,gadatanas niSnavs.
movindomeT, davkvirvebodiT, rogor daxriginebs Deus ex machina bibliur da misgan inspirirebul teqstebSi
da rogor gadaaqvs azri da mniSvneloba
erTi toposidan meoreSi. aq droebiT
(da, iqneb, samudamodac!) unda gamovemSvidoboT rwmenas, rom radgan wminda
weriliT RmerTi gvelaparakeba, is orazrovnebas ar dauSvebs. swored rom - piriqiT.
jer erTi, ara RmerTisa Tu RmerTTan laparaki, aramed
yoveldRiuri
adamianuri mixla-moxlac ki warmoudgenelia umetaforod.
metic: bibliur teqstebSi TiTqmis
saerTod ver vxvdebiT katexizmosaTvis
niSandobliv xist formulirebebs, ro-
68
grigol joxaZe
69
70
grigol joxaZe
71
(,,cani caTani; ,,ganvla cani; ,,TviT maT caTa da sxv.) da, SesaZloa, cis Svidi sartyeli sulac Svid cad miviCnioT, rogorc es gviandel iudaizmSia (wminda ioane damaskeli
http://www.orthodoxy.ge/gvtismetkveleba/damaskeli/20.htm#sthash.XBlozeum.dpuf).
Tumc, bibliaSi Svidi ca ar ixsenieba. magaliTad, pavle
mxolod mesame cas axsenebs: ,,aRitaca... kaci vidre mesamed cadmde (2 korinTelTa mimarT, 12, 2).
sulxan-saba orbeliani sityva ,,cis , rogorc ,,ze aRsaxedis, uwyinari ganmartebisas cxra cas asaxelebs. Tumc, statiis dasawyisSi metad sagulisxmo informacias gvawvdis, romlis Tanaxmadac, mxolobiTi ricxvis ,,cai gareSeicavs yovelTa
dabadebulTa da SeqmnilTa nivTierTa, xolo ,, cani - sasufevels, sada ars sayofeli angelozTa da wmidaTa (sulxan-saba
orbeliani 1993:329).
amgvarad, Tu ,,cxra cis adeptebi gavxdebiT, daviT aRmaSeneblis Sesaxeb dawerili teqstis ,,meore ca, egeb, sabaseul
coranod anu hermesis cad migveCnia, romelic yovelTa dabadebulTa da SeqmnilTa gareSemcveli yofila, vinaidan daviTis narativSi ,,ca swored mxolobiT ricxvSi ixsenieba.
magram aqve naTqvamia, rom daviTma RvTis mier gamorCeul
adgilas ,,viTarca meore ca, gardaarTxa taZari.
sityva ,,gardarTxma qarTlis cxovrebis pirveli tomisaTvis darTul leqsikonSi, zemoTqmulisamebr, ,,gadafenad, gadakvrad ganimarteba (qarTlis cxovreba 1955: 435). gardarTxma ,,gardafenasaviTo, - gvauwyebs arc Tu mTlad darwmunebuli
sulxan-saba orbeliani (sityvis kona 1991: 147).
gasakviri ar iyo, rom gulma wminda werilisaken gagviwia,
romelSic marTlac mivageniT orive figurants: ,,casac da ,,gardarTxmasac, da, rac mTavaria, saZiebel konteqstSi: 103-e fsalmuni ufals ugalobs: ,,gardaarTxen cani, viTarca karavni; esaias winaswarmetyvelebaSia: ,,ase ambobs RmerTi, ufali, caTa Semoqmedi da maTi gardamTxmeli (esaia 42,5).
metic: TiTqos erTxel da samudamod gamokvleulma enigmam
- ,,axali ierusalimi - gagvikvala gza im varaudisaken, rom daviTis narativSi moxseniebuli ,,meore ca ,,meore, ,,sxva, ,,ucxo imdenadaa, ramdenadac is manamde uxilavs, mxolod meored
mosvlisas ,,gardarTxmul cas gulisxmobs.
72
grigol joxaZe
literatura
1. qarTuli proza, w.3. Tb., 1982, gv. 124
2. maTes saxarebis ganmarteba wmida mamebis swavlebis Tanaxmad,
http://www.orthodoxy.ge/tserili/zosime/25_1430.htm#sthash.inYTy6gf.dpuf
3. z. gamsaxurdia, saqarTvelos sulieri missia, Tb., 1990, gv.
90
4. d. meliqiSvili, gelaTi-"sxua aTina da meore ierusalimi" :
gelaTi-900 , Tb., 2006, gv.23-34
5. k. kekeliZe, Zveli qarTuli literaturis istoria, t. 1,
Tb., 1980, gv. 108
73
Gguram yifiani
harmoniis metafora
_ mcxeTis jvris taZari
taZars, romelic mdinareebis _
mtkvrisa da aragvis xerTvisis marcxena
kideze wamomarTul mTazea agebul araerTi naSromi mieZRvna1 da mis mimarT yuradReba ar wydeba, aseve mravali naSromi mieZRvna TviT taZris arqiteqturul
tipologiur models.2 calkea ganxiluli taZris proporciebi3 da a. S.
am weriliT mkiTxvelis yuradReba
minda mivapyro im kldovan masivs, romelzec taZaria wamomarTuli, anu mocemulobisa
da
adamianis
qmnilebis
(struqturis) urTierTkavSirs.
im mTis Zveli saxelwodeba, romelzedac wminda ninos jvris saxelobis
taZaria aRmarTuli, dakargulia. mas gaaqrobda TviT taZari, rogorc mTis dagvirgvineba.
75
75
76
guram yifiani
libda ,,mxatvruli kanoni,7 romelic Semdgom ganviTarebas, gegmarebiTi sqemis garTulebas, garsisa da moculobebis cvlilebas
aRar eqvemdebareba. centralurgumbaTovani taZris (da misi sqemis) ganviTarebis es gza radikalurad gansxvavdeba saqarTvelos
(da _ ara marto saqarTvelos) jvargumbaTovani taZrebis warmomqmneli sistemebisagan. maTi sawyisi sqemaa ,,kvadrati kvadratis centrSi (es geometriuli Temaa, romelic, cxadia, pastoforiumebs, romlebic, tradiciis mixedviT, gankveTilni arian
sivrcobrivi kompoziciidan, ar gulisxmobs). A
xazgasmiTaa aRsaniSnavi isic, rom saqarTveloSi jvris taZris sawyisi geometriuli sqema _ ,,varduli SenarCunebulia
gegmarebiT kompoziciaSi (tab. I) yvela mis Semdgom ZeglSi, romlebic am ,,mxatvrul kanons imeorebs (atenis sioni, Zveli SuamTa, martvili da drandac ki, sadac, misi gegmis ukiduresi garTulebis miuxedavad, sawyisi sqema namdvilad SeigrZnoba (tab. II,
1-2-3-4)),8 gansxvavebiT, TiTqosda, amave modelis somxuri Zeglebisagan, sadac maTi sivrceebi ugamonaklisod mkacr sworkuTxedSia Cawerili da arc erTi elemntis sazRvari am geometriul
saxes ar scildeba9 (tab. III).
taZris Sida sivrcis kompoziciuri sqema, misi proporciebi
SesaniSnavadaa gaanalizebuli kiril afanasevis naSromSi da, aq
SeiZleba, romelime gansxvavebul niuansze visaubroT mxolod,
rac am werilis mizani araa, magram pativcemuli mkvlevari gamohyofs pirdapir Tu SefarviT ramdenime, mxolod am ZeglisaTvis damaxasiaTebel Tvisebas. pirveli isaa, rom arqiteqtorisaTvis pirveladia sivrce da ara moculoba,10 anu is aproeqtebs
sivrces da, Cemi gamoTqmiT, kedlebi mxolod sivrcis damafiqsirebeli saSualebaa.
amas garda k. afanasievs Seeqmna azri, rom TiTqos, da mravali faqtoris mixedviT, jvris taZris arqiteqtori sivrces
kldovan masivSi kveTs.11 piradad, eWvi ar mepareba rom sawyisi
7
76
77
12
77
78
guram yifiani
13
78
79
14
79
Tamar taliaSvili
metaforebis konstruireba
teqstze muSaobis procesSi,
rogorc moswavleebis
SemoqmedebiTi azrovnebis
ganviTarebis meTodi
antikuri droidan dRemde metafora gvevlineba humanitaruli disciplinebis Seswavlis mudmiv sagnad."metaforam,
rogorc emociuri zemoqmedebis saSualebam, unda gamoaRviZos mkiTxvelis Sinagani samyaro: gaaqtiuros misi fsiqika, gamowvios masSi Tanagancda da, Sesabamisad,
eqspresiuli
efeqti
(aristotele,
1988, 23.) mkvlevarTa yuradRebis centrSi xSirad iyo aseve metaforis, rogorc swavlebis ganmaviTarebeli meTodis, gamoyenebis mdidari SesaZleblobebi.
kerZod, rogorc teqstis esTetikuri
aRqmis, werisa da metyvelebis kulturis, moswavleTa warmosaxvis unaris ganviTarebis xerxi, magram meoce saukunis
ukanasknel aTwleulSi metaforis Seswavla gadavida Tvisobrivad axal safexurze da swored sakiTxis axleburma
gaazrebam warmoaCina metaforis swavlebis mravalmxrivi aspeqtebi, romlebic
safuZvlad daedo moswavleTa kreatiulobis ganviTarebis meTodologias.
metaforis kvlevaSi saetapo mniSvneloba aqvs jorj lakofisa da mark
jonsonis Sromebs, sadac metafora gani-
81
xileba, rogorc samyaros Semecnebis, interpretaciisa da Sefasebis sabaziso saSualeba. mecnierebs miaCniaT, rom metafora, maT
Soris, konceptualuri, asaxavs adamianis samyarosadmi damokidebulebas. adamiani ara marto gamoTqvams sakuTar azrebs metaforebis daxmarebiT, aramed is azrovnebs metaforebiT..... metafora vrceldeba Cvens yoveldRiur cxovrebaSi da ara mxolod enaSi, aramed Cvens azrovnebasa da moqmedebaSi, da, rom mTlianad
Cveni cnebaTa sistema Tavisi bunebiT fundamenturad metaforulia (lakofi. 1990. 387). aseve mniSvnelovania aRvniSnoT is eqsperimentuli kvlevebi, romlebic safuZvlad daedo konceptualuri integraciis Teorias. am Teoriis avtorebi J. fokonie da
m. terneri miiCneven, rom mentaluri sivrceebi, romlebic individis tvinSia ganTavsebuli, erTmaneTTan urTierTzemoqmedebis
Sedegad reprezentirdebian enobriv konstruqciebSi, rac imas
niSnavs, rom mentaluri sivrceebis urTierTqmedebisas warmoiSoba sruliad axali mentaluri sivrce sakuTari maxasiaTeblebiT.
amgvarad, metaforis warmoqmnis procesi, rogorc azrovnebis dinamiuri aspeqti, SeiZleba ganvixiloT, rogorc Semecnebis sinTeturi meTodi, rogorc "sinamdvilis obieqtebis Semecnebis, mxatvruli saxeebisa da axali mniSvnelobebis Seqmnis erT-erT ZiriTadi xerxi.. metafora asrulebs SemecnebiT, nominaciur, mxatvrul da azrismwarmoebel funqcias." (Telia, 1988, 35).
rogorc vxedavT, specialistebi ganixilaven kreatiulobis
maCvenebels, "metaforulobas", rogorc inteleqtualuri unarebis kompleqss. is vlindeba, erTi mxriv, fantastikur, "SeuZlebel" konteqstSi muSaobisaTvis mzaobaSi, meore mxriv, sakuTari
azrebis simboluri, asociaciuri saSualebebiT gadmocemis, martivSi rTulisa da rTulSi martivis danaxvis unarSi.
meoce saukunis bolos kogniturma fsiqologiam didi gavlena iqonia Tanamedrove pedagogiuri teqnologiebis Camoyalibebaze, ramac Tavisi asaxva hpova teqstze muSaobis amocanebsa da
xerxebze. pirvel rigSi, es aris enisa da literaturis integrirebuli swavleba, sadac mxatvruli teqstis filologiuri analizi lingvisturi da literaturatmcodneobiTi poziciidan emyareba iseT sakvanZo cnebas, rogoricaa, metafora. metaforis
swavlebis paradigma am konteqstSi teqstze muSaobis rTuli,
magram mniSvnelovani amocanaa. moswavleebSi SemoqmedebiTi da
kritikuli azrovnebis ganviTareba erovnuli saswavlo gegmis
mTavar mizans warmoadgens, magram am miznebis praqtikaSi ganxor-
82
Tamar taliaSvili
83
kompleqsebs Soris, Cndeba axali moculobiTi azrisSemcveli saxe, romelic acocxlebs avtoris Canafiqrs.
eqsperimentulma gamokvlevebma cxadyves, rom metaforuloba, rogorc subieqtis (moswavlis) unari, sakuTari Semoqmedebis
procesSi moaxdinos gansxvavebuli donis xatovnebis mqone metaforebis konstruireba, gvaZlevs imis dadgenis saSualebas, Tu
rogor da rodis xdeba moswavleTa individualuri gansxvavebebis gadasvla im axal xarisxobriv safexurze, romelic fasdeba,
rogorc kreatiuli. moswavleTaTvis problemuri situaciebis,
Ria Tu faruli winaaRmdegobebis Semcveli saazrovno aqtivobebis SeTavazebis safuZvelze pirobiTad gamoiyofa metaforis konstruirebisaTvis aucilebeli SemoqmedebiTi amocanebis sirTulis sxvadsxva done. moswavleebisaTvis yoveli axali done warmoadgens mniSvnelovan nabijs SemoqmedebiTi saqmianobis gamocdilebisaken.
metaforis konstruirebis pirveli donis sirTulis amocanebi mimarTulia mocemuli tropis bunebis Secnobisaken. am amocanis gadasaWrelad dafaze iwereba sityva da kiTxva, romelic
gansazRvravs warmodgenili sityvis kavSirs sxva sityvasTan, romelic unda SearCion bavSvebma da SeZlebisdagvarad gaxadon es
sityvaTSeTanxmeba moulodneli da arastandartuli.
magaliTad, mexuTeklaseli moswavleebi Tavidan weren patara moTxrobas, gansxvavebuli tipis metaforebis daxmarebiT
gaaTamaSeben nacnob siuJetebs an ganixilaven avtoris metaforebs mkiTxvelis poziciidan, mxolod amis Semdeg Seudgebian sakuTari tropis konstruirebas. moswavleebi ayalibeben da aviTareben warmodgenas metaforaze sakuTari SemoqmedebiTi sivrcis
konstruirebis fonze, isini aRiqvamen Tavs avtoris rolSi.
meore donis sirTulis amocanebi mimarTulia metaforebis
gardaqmnis unaris formirebisaken. maTi Sesrulebisas aqtiurdeba
SemoqmedebiTi muSaoba metaforaze, romelic ikavebs ZiriTad adgils mxatvruli saxis damaxasiaTebeli niSnebis gansazRvrisas.
msgavsi tipis amocanis Sesrulebisas metafora iqceva metyvelebis ganviTarebis saukeTeso saSualebad, igi xarisxobrivad amdidrebs moswavleTa leqsikur marags da xels uwyobs maTi azrovnebisa da kreatiuli unarebis ganviTarebas.
metaforis cnebis Camoyalibebis Semdeg doneze xdeba metaforebis damoukidebeli konstruireba, romelic saSualebas aZlevs moswavleebs SemoqmedebiT procesSi CarTon piradi gamoc-
84
Tamar taliaSvili
dileba mesame donis SemoqmedebiTi amocanebi mimarTulia metaforebis gardaqmnis unaris Camoyalibebisaken ukve Secvlil situaciaSi. am etapis algoriTmi SesaZlebels xdis "enobrivi pirovnebis" asociaciebisa da niSnebis arCevanis Tavisuflebas, SesaZlebelia SeuzRudavad warimarTos yvelaze originaluri sityvaTSeTanxmebebis mizanmimarTuli Zieba, gaazrebulad iqnas gamoyenebuli sistemuroba metaforebis konstruirebis procesSi.
metyvelebis ganviTarebis praqtikul mecadineobebze aprobirebuli metaforis konstruirebis algoriTmi:
1. Cawere sityva, romelic aRniSnavs im sagans an movlenas,
risTvisac unda moifiqro metafora (mze).
2. Cawere svetad am sagnis an movlenis, Seni azriT, yvelaze arsebiTi niSnebi:
anaTebs dRisiT
yoveldRe amodis da Cadis;
mrgvali, yviTeli, oqrosferi;
aTbobs da anaTebs bunebasa da adamianebs.
3. yovel niSans miuwere is asociaciebi, rasac iwvevs es
sityvebi Sens warmosaxvaSi.
4. moZebne es asociaciebi bunebaSi, teqnikaSi, yofaSi,
zRaprul-fantastikur personaJebs Soris (2 sagani):
anaTebs dRisiT Tvali (TvalisCini), romelic arasdros
ar ixuWeba da Tvalyurs adevnebs adamianebs, bunebas da yvelas
yovelTvis xedavs.
yoveldRe amodis da Cadis adamiani, romelsac ar ezareba Sroma; mgzavri, romelic arasodes ar iZinebs da ar Ralatobs sakuTar gzas rac ar unda moxdes.
mrgvali, yviTeli, oqrosferi mbrwyinavi spilenZis moneta; oqros borbali; oqros burTi.
aTbobs da anaTebs bunebasa da adamianebs buxari, romelic yvelas aTbobs, magram ar wvavs.
5. Cawerili asociaciebidan aarCie isini, romlebic ufro
originalurad geCveneba.
6. Cawere gansazRvreba, romelic akavSirebs pirveli da meore sagnebis niSan-Tvisebebs: "mze es aris yovlismxedveli
Tvali, dauRalavi mgzavri, macocxlebeli buxari"...
metaforis konstruirebis algoriTmze muSaobis procesSi
moswavleebi iReben tropebis gansxvavebul variantebs:
85
Tamar taliaSvili
86
ganviTarebis saerTo dones. mxolod maTi kompleqsuri urTierTqmedeba qmnis im ganumeorebeli esTetikuri mSvenierebis "Tanagancdis" reaqcias, romelsac kanti gansazRvravda rogorc SemecnebiTi unarebis TamaSs.
literatura
1..1988.
2.. , . .1990. ,
..
3. .. 1988.
- //
4.. 2000. , .
4.
Nnona kupreiSvili
sabWouri saazrovno
kliSeebi da `mexsierebaTa
omebi~
ukanasknel periodSi sakmaod aqtualizebuli postkoloniuri Teoriebis
mixedviT, dRevandeli qarTuli kultura
hibridulia. amgvari determinebis safuZvels Sesabamis sferoSi momuSave mkvlevrebi kulturis gansakuTrebuli saxeobis sivrceSi Cvens myofobas asaxeleben,
romlis gravitaciul centrad ruseTia
miCneuli. hibriduli anu ,,periferiasa
da centrs, koloniasa da kolonizators
Soris Tanaarsebobisa da urTierTzemoqmedebis gansakuTrebuli nazavi, rodesac,
martivad rom vTqvaT, verc mCagvreli da
verc Cagruli uerTmaneTod arsebobas
ver axerxebs. miuxedavad imisa, rom am
urTierTobas xSirad mtrobis saxe aqvs,
romlis drosac orive mxare yvelaferSi
erTmaneTs adanaSaulebs da sakuTar pasuxismgeblobas
iviwyebs
(maisuraZe,
2010, 45).
istoriis rekonceptualizebis mimarTuleba, romelic, faqtobrivad, gansazRvravs amgvari miswrafebis legitimurobas, eWvqveS ayenebs mraval sabWoTa
stereotipsa da kliSes (SegaxsenebT,
rom Tanamedrove humanitarul mecnierebebSi kliSes gagebis diapazoni sakmaod
farToa _ fsiqologiur, kulturul,
88
nona kupreiSvili
89
ri Tavisken. swored am gzaze iqmneba mravali dabrkoleba, romlebic ara marto social-politikuri, aramed fsiqologiuri xasiaTisa.
XX- XX1 saukuneTa mijnaze dasavleTSi moRvawe slavistebma da sovetologebma, gansakuTrebiT ki sabWoTa warsulisa
da postsabWoTa awmyos mqone aRmosavleT evropis qveynebma, seriozulad mohkides xeli maTsave istoriul gamocdilebasTan
mibmuli warsulis macocxlebel niSanTa sakmaod rTuli sistemis mecnierul kvlevasa da gaazrebas. am mimarTulebis masStaburoba, cxadia, ganapiroba seriozulma mecnierulma kvlevebma, romelnic Tavis droze awarmoes keti karutma, dominik lakapram,
ruT linsma, jorj aleqsanderma, ilia kukulinma da sxvebma.
aRniSnul mimarTulebaTa produqtulobas adasturebs 2011
wels kembrijSi, kings kolejSi gamarTuli saerTaSoriso konferenciac, saxelwodebiT _ ,,Teoria da mexsiereba aRmosavleT evropaSi. monawileebma da mowveulma stumrebma waikiTxes uaRresad saintereso moxsenebebi, romlebic travmuli mexsierebis
problematizebis sxvadasxva rakurss warmogvidgenen. konferenciis dasasruls gaimarTa ,,mrgvali magida, romelsac uZRveboda
aleqsandre etkindi. es is aleqsandre etkindia, romelmac devid
C. murTan erTad 2000 wlidan, faqtobrivad, erT-erTma pirvelma
daiwyo ssrks-Tan mimarTebiT postkoloniuri Teoriis Camoyalibeba da kvleva. am kvlevam ki, Tavis mxriv, kliSe-stereotipebisa
da sabWour-postsabWour mexsierebaTa paTologiur xasiaTzec
dagvafiqra ( . ., 2008, 43). sxvaTa Soris, kevin plaTis werilSi ,,travma da disciplina...(,
2013, 96) gaziarebulia travmis Sesaxeb Seqmnil klasikur naSromebSi gamoTqmuli azri imis Sesaxeb, rom travmuli istoriuli gamocdilebis Sedegebi mTlianobaSi erTnairad paTologiuria
rogorc individebis, ise sazogadoebisTvis da axal safrTxes
Seicavs. is gulisxmobs istoriis komunikaciis iseT formebs,
rogorebicaa individualuri mexsiereba, Zveli (Cven SemTxvevaSi,
revoluciamdeli) gamocemis wignebi, anekdotebi Tu qveynis SigniT da gareT moaruli xmebi. kevin plaTi paralelurad saubrobs travmis dezavuirebis ritualizebul procesze, romelSic
yofili sabWoTa adamianebis erTi nawili, miuxedavad imisa, rom
ase Tu ise, ician, xSirad ki Tavad ganucdiaT im reJimisa da,
vTqvaT, stalinis moRvaweobis Zaladobrivi an farisevluri xasiaTi, Segnebulad ar monawileoben (ruseTSi, vTqvaT, im mize-
90
nona kupreiSvili
91
92
nona kupreiSvili
93
94
nona kupreiSvili
SemTxvevebSi aucilebel gadafasebaze uaris Tqmas miTologizebul daviwyebamde mivyavarT. es ki Seurigebels xdis istoriulkulturuli warsulis ori translatoris, postkoloniuri
refleqsiisa da postkoloniur miTologizaciis Tanaarsebobas
(gandi).
aqedan gamomdinare, Cvens sinamdvileSi sruliad logikurad
arsebobs mexsierebisa da daviwyebis opoziciebi. pasuxi kiTxvaze,
Tu ratom adgas umravlesoba swored daviwyebis da ara _ mexsierebaze muSaobis gzas, martivia da yvelasTvis cnobili. arCevani
ganisazRvreba principiT: kargia is, rac advilia. Sesabamisad,
komfortulia ,,arCevanis Tavisuflebaze uaris Tqma da misi romelime instanciisTvis mindoba, Semdgom ki am instanciisTvis
usityvo da ukritiko morCilebis gamoxatva. amitomac arsebobs
Cvenze, rogorc ,,Caketil sazogadoebaze, saubris realuri safuZveli (g. maisuraZe).
zemonaxsenebi kembrijis universitetis konferenciis dRis
wesrigSi CvenTvis saintereso sakiTxebi maTi ambivalenturobis
gaTvaliswinebiT iyo warmodgenili: mexsiereba, misi gamovlenis
formebi da gaanalizeba-daZlevis gzebi, romelTa gaazrebis procesSi organulad iwereba travma da piruku, warmoaCines ,,travma, romelzedac gavlebulia mexsierebis kvlebi (m. kvaWantiraZe). Tanamedrove amerikelma mecnierma, kornelis universitetis
sapatio profesorma dominik lakapram zigmund froidis cnobili
naSromis ,,mwuxareba da melanqoliis safuZvelze aRwera travmaze muSaobis ori saSualeba: travmis damuSaveba da gadaTamaSeba
(aqting out da working- out). marTalia, man sakvlev masalad meore
msoflio omSi nacisturi germaniis mier ebraelTa devnis faqtebi gamoiyena, Tumca miRebuli daskvnebi sruliad miesadaga Cvens
istoriul-kulturul gamocdilebas. m. kvaWantiraZe, werilSi
,,travmuli xsovna postsabWoTa qarTul narativSi _ oTar WilaZis ,,avelumis mixedviT (kvaWantiraZe, 2013,196) wers:
,,travmis daZlevis or zemoxsenebul meTodTagan Zveli Taoba
(cxadia, mxedvelobaSi aqvs mweralTa Zveli Taobis erTi nawili
-n.k.) mis seriozul damuSavebas irCevs, axali ki gadaTamaSebasa
da ironizebas. Tu wina Taobebis qarTveli poetebi, da gansakuTrebiT, prozaikosebi (arC. sulakauris ,,abelis dabrunebidan rezo inaniSvilis ,,larasa da oTar WilaZis godramde), ,,Sinagani kolonizaciis, xangrZlivi kulturuli stresiT SeZenili
,,msxverplis kompleqsis ,,gaumtkivarebis gziT amzadebdnen nia-
95
dags mexsierebis obieqtivaciisaTvis, imisaTvis, rom travmis, rogorc struquris konceptis, swor aRqmas gadamwyveti socialuri movlenebis dros CvenTvis negatiuri, disfunqciuri Sedegebi
aeridebina da igi ,,gamoutirebeli, gaupatiosnebeli cxedris
saxiT ar dagvbruneboda (a. etkindi,) Tanamedrove qarTveli
mwerlebi amgvar saWiroebas ubralod ver grZnoben. amis axsna,
mxolod modernistul da postmodernistul esTetikaTa Taviseburebebis meSveobiT TandaTan hkargavs damajereblobas.
kvaWantiraZe manana 2013: veqtorebi, travmuli xsovna postsabWoTa qarTul narativSi, Tb.
maisuraZe giorgi 2010: postsabWoTa kavSiri da gandevnili warsuli, J. cxeli Sokoladi, 2010, #58
CxaiZe elene 2014: darRveuli dumilis istoria, J. Cveni mwerloba, 2014, #18, 37
, 2013: , . , 2013,
124 , 108
, 2011: ,
, 2011, postnauka:ru
. . 2008: :
,
, 2008, 94
daviT bostanaSvili
metaforis arqiteqtura
metafora mudmivi Temaa; literatura, filosofia, xelovnebis Teoriebi
mudmivad gvabruneben masTan. umberto
ekos azriT, auracxeli gverdebis miuxedavad, romlebic metaforis Sesaxeb dawerila, arsebiTad, axali araferi Tqmula, rac gansxvavebuli iqneboda aristoteleseuli msjelobisgan (eko 1986,
87). semiotikuri kvlevebi aseve ubrundebian metaforas, misi mkacri, formalizebuli gansazRvrebis mosaZieblad. garkveuli azriT, semiotika imaves gveubneba
metaforis Sesaxeb im gansxvavebiT, rom
gamoyenebuli terminologia gandobilTa
viwro wrisTvis aris gasagebi.
zemoT Tqmulis gaTvaliswinebiT,
Cven ar SevecdebiT raime axali vTqvaT,
an gavafarTooT Tavad metaforis cneba.
Cveni mizania, ganvixiloT arqiteqturis semiotikis gamocdilebiT mimarTebaTa sirTule arqiteqturasa da metaforas Soris. am msjelobaSi gamoCndeba, rom termins "arqiteqtura" xSirad
mxolod Senobis (an, urbanuli garemos)
aRsaniSnad gamoviyenebT; aqedan, Temis
centraluri interesi mimarTulia SenobaTa metaforuli interpretaciis SemTxvevebisaken.
metaforis gansazRvrebis nacvlad
CamovTvaloT metaforis mier Sesrulebuli "samuSao": metafora saSualebas
metaforis arqiteqtura
97
gvaZlebs, gavigoT da gamovcadoT erTi saxis sagani (misi mniSvneloba) meoris meSveobiT; metaforis saSualebiT erTi niSnis
Tvisebebi meore niSanze gadadis; metafora abstragirebas axdens
da mis gasagebad warmosaxviTi naxtomis gakeTebaa saWiro; interpretaciuli Zalisxmeva siamovnebis momtan cdad iqceva.
Cven imis garkveva, ra roli aqvs (SeiZleba hqondes) metaforas arqiteqturisTvis, rogorc semiotikuri sistemisTvis misi warmoebis, moxmarebis da wakiTxvis ciklSi. am sakiTxs bolos ganvixilavT; manamde zedapirulad mimovixilavT metaforis
da arqiteqturis mimarTebis sxva SemTxvevebs.
pirveli SemTxveva _ arqiteqturidan enisken _ gulisxmobs
enaSi arsebul metaforebs, romlebic iwarmoeba Senobis, misi nawilebis aRmniSvneli sityvebidan. Tavad sityva "arqiteqtura"
yovelTvis met samuSaos asrulebs, vidre uSualod, sferos aRniSvna. teqstebi xSirad warmogvidgenen samyaros, rogorc nagebobas; mis Semqmnels, rogorc xuroTmoZRvars; fasads, rogorc
tyuils, romlis miRma sazareli sinamdvile imaleba; sveti is
saimedo burjia, romelsac esa Tu is swavleba eyrdnoba; yoveli saqme saimedo saZirkvlis CayriT unda daiwyos; labirinTis
farTo metaforul mniSvnelobebze rom araferi vTqvaT.
erTi magaliTi aqve ganvixiloT: fanjara, rogorc metafora.
gvaqvs Tu ara saqme metaforasTan? erTi mxriv, fanjara Senobis
konkretuli nawilia. meore mxriv, misi semantikuri mxare TavisTavad gulisxmobs (1) sinaTlis wyaros (2) gaxedvis SesaZleblobas. am SemTxvevaSi saqme ar gvaqvs metaforasTan _ fanjara. aq pirdapiri funqciuri homologiaa. metaforas qmnis ara
"fanjara", aramed "gaxedva". xedva, danaxva dominanturi tropia:
Cven yovelTvis viyurebiT momavalSi, warsulSi, vxedavT problemas, tyuils, simarTles da a.S. fanjara metaforulobis saintereso SemTxvevaa, romelic metaforuli xdeba ara msgavsebis
kvalobaze, aramed ukve-arsebuli dominanturi tropis meSveobiT.
ufro zogadad, TiTqmis SeuZlebelia, visaubroT sistemaze
arqiteqturuli leqsikonis gareSe; Tavad termini _ struqtura, romelmac aseTi kvali daatyo me-20 saukunis azrs, amis
kargi magaliTia1. es mdgomareoba logikuria, ramdenadac arqi-
98
daviT bostanaSvili
teqtura Tavad aris yovelgvari wyobis da wyobilebis arqinimuSi. swored es wyoba/wyobileba gadaaqcevs ubralo Senobas arqiteqturad. mniSvnelobis taZari, igi [arqiteqtura] batonobs da
amTlianebs aRmniSvnel sistemebs, igi aiZulebs yovel maTgans
erTi da imave sagnamde davidnen" (holie 1974, 193).
arqiteqtura sivrcis xelovnebaa. aqedan, sivrcesTan dakavSirebuli nebismieri metafora arqiteqturuli leqsikonis nawilad SegviZlia CavTvaloT. jorj lakofi da mark jonsoni gvaCveneben, rom Cveni ZiriTadi cnebiTi repertuaris safuZveli ramdenime saxis metaforaa. am CamonaTvalidan sainteresoa orientaciuli metaforebi, romlebic sivrciT organizacias ukavSirdebian: zeviT/qveviT, SigniT/gareT, axlo/Sori, siRrme/zedapiri,
centri/periferia (Cendleri 1994).
arqiteqturuli metaforebidan, zemoT naxsenebi labirinTis
garda, SegviZlia, gavixseboT borxesis biblioTeka; babilonis
godoli. zogadad taZari ufro metia, vidre kosmosis metafora.
taZari-samyaros homologia aucilebeli moTxovnaa, romelsac
xuroTmoZRvari emorCileba. am msgavsebas rwmena inaxavs, rwmena
aris is, rac qmnis xuroTmoZRvars (holie 1974, 194)2.
aq, pirveli SemTxvevidan ukve gadavediT meore SemTxvevaze _
enidan arqiteqturisken - arqiteqturis aRsawerad, dasaxasiaTeblad gamoyenebul metaforebze, romlebic ase damajereblad JReren ganmartebiT da kritikul teqstebSi. pirveli SemTxveva rom
SevajamoT, aRmoCndeba, rom Cven mxolod CamovTvaleT da zogadad davaskveniT, rom metaforulobiT ideologiuri samuSao
sruldeba da aq aSkaravdeba arqiteqturis ideologiuri funqcia.
davubrundeT meore SemTxvevas. Cndeba (xolme) saWiroeba,
raRac vTqvaT Senobis Sesaxeb (meti, vidre misi sargeblianobis
metaforis arqiteqtura
99
aRweraa). konkretuli Senobis metaforuli aRweris garda, sainteresoa zogadad arqiteqturis daxasiaTeba. cnobili metaforis
garda _ arqiteqtura gayinuli musikaa _ mTavari metafora amgvaria: arqiteqtura sarkea (Senobebi metyveleben epoqis Sesaxeb). swored aq Cans metaforis mTavari Tviseba: igi gvaiZulebs,
iolad davijeroT; am dajerebis Sedegad viRebT kliSes, romelic aRar dgeba eWvqveS, aRar gvibiZgebs fiqrisken. arqiteqtura,
Senobebi, qalaqebi ideologiis, kulturis, politikis, ekonomikis, individualuri SemoqmedebiTi survilebis mimarTebaTa rTuli badis produqtia _ ufro sworad, am badeSi aRmocendeba,
rogorc badis erT-erTi kvanZi. kvleviTi samuSaos Catarebis
Semdeg, am rTuli badis calkeuli Zafebis moZieba SeiZleba _
SegviZlia raRac vTqvaT epoqaze, sazogadoebaze; magram, rogorc
vTqviT, Ziebis Sedegad, rac ukve semiotikuri qmedebaa _ niSanTa
interepretaciis Sedegia. aq aranairi sarke ar aris _ sarke ar
iTxovs interpretacias, igi meqanikurad aCvenebs imas, rac mis
winaSea (niSani ki swored imas miuTiTebs, rac aq da axla ar
aris). sarkis metaforis moxmoba im ideologiis nawilia, romelic gveubneba, rom realoba uSualod Cans da arqiteqtura amgvari araideologiuri sistemaa _ igi mxolod ireklavs ideologiebs. denis holies azriT, metafora yovelTvis ideologiur
samuSaos asrulebs, metaforis aSkara xasiaTi is niadagia, romelze fiqric usafrTxod moZraobs ZilSi (holie 1974, 192).
amgvarad, metafora Tavad ar laparakobs. metaforas raRac (an
viRac) alaparakebs. sabolood, Cven gvaqvs ara sarke, aramed _
metonimia: arqiteqtura metonimurad metyvelebs (Cven vaiZulebT,
imetyvelos) im mTelze, romlis nawilic Tavad aris.
ganvagrZoT meore SemTxvevis mimoxilva: arqiteqturuli
obieqtis aRsawerad (eseistur da, xSirad, samecniero literaturaSi) metaforebi da mxatvruli Sedarebebi xSirad gvxvdeba.
amis mizezi, SeiZleba, swored is aris, rom sinamdvileSi srulad ar gvesmis, ra aris xuroTmoZRvreba, ra aqvs mas sakuTari.
mis gasagebad mxolod Sedarebebis imedad varT, sxva sagnebma unda gagvagebinon misi Sinaarsi.
meore mxriv, Sedarebebis gamoyenebiT swored imis Tqma gvinda, rom Senoba yovelTvis metia, yovelTvis sxvaa. yvelaze cnobili magaliTia taZari, rogorc wigni _ hiugos teqstSi. aqac
teqsti TiTqos scildeba metaforulobas: saubaria ara imaze,
rom taZari hgavs wigns, aramed, kvlav funqciur homologiaze.
100
daviT bostanaSvili
metaforis arqiteqtura
101
turuli (pirdapiri) Sinaarsi, amitom vcdilob, igi gavigo metaforulad. am azriT aranair gansakuTrebul SemTxvevasTan ar
gvaqvs saqme, radgan metafora gagebis unaris saerTo safuZvelia.
qvemoT moviyvanT magaliTebs da SevecdebiT, aRvweroT procesi
asociaciebidan _ metaforamde.
aris SemTxvevebi, rodesac Senobis Semqmneli Riad gviwvevs
metaforuli wakiTxvisken: xSirad pirdapiri vizualuri asociaciebis gamoyenebiT. yvelaze martivi SemTxveva aris Senoba, rogorc sagani. pop-arqiteqturis am magaliTebze yuradReba samocdaaTian wlebSi gamaxvilda. aq vxedavT amgvar sqemas: pirvel
rigSi Senoba ikonurad imeorebs sagans. metafora iqmneba maSin,
rodesac sagani ukavSirdeba Senobis gamoyenebas. unda SevniSnoT,
rom, magaliTad, hoT-dogis formis jixuris SemTxvevaSic garkveuli winare molodinTa sistemis qonaa saWiro, rom amgvari
banaluri metafora Sedges: Senoba jixuris zomisaa, aq mxolod
gamyidvelis samyofi farTia, hoT-dogebs yidian da quCaSive miirTmeven. Sesabamisad, gadidebuli hoT-dogi sxva veraferi iqneba,
Tu ara adgili, sadac SesaZlebelia imis SeZena, rasac Senoba
pirdapir warmoadgens vizualurad. es TiTqos TavisTavad cxadi
procesi imitom aRvwereT, rom gagvemeorebina umberto ekos debuleba: arqiteqtura verafers ambobs sakuTar funqciaze, Tu adresati ar flobs garkveul kodebs. TiTqos aSkara naTqvami ("me
var hoT-dogis jixuri") moiTxovs interpretaciul Zalisxmevas.
robert venturi iyenebs magaliTisTvis ixvis formis Senobas. aq
adresati ver iqneba Tavidanve darwmunebuli Senobis daniSnulebaSi. man unda wamoayenos hipoTeza, abduqcia: aq SemiZlia davagemovno ixvi. sinamdvileSi venturis ixvi frinvelebze monadireTa
maRaziaa (formisa da funqciis am mimarTebas robert venturi
ikonurobas uwodebs).
ganvixiloT Semdgomi magaliTebi, roca Senobis gasagebad
metaforuli interpretaciaa saWiro.
pirvel magaliTad movixmob dubaiSi 1999 wels aSenebeul
sastumros _ burj al arab, romelic ialqnis asociacias iwvevs, da swored aq iwyeba metaforuli jaWvi. pirveli operacia
asocirebis operaciaa _ erTi sagani (Senoba) gvagonebs meore sagans (ialqani). gavixsenoT bartis azri, rom: "raimes danaxvisTanave igi rames unda daemsgavsos" (cit.: holie 1996). aq jer
mxolod ikonur asociaciasTan gvaqvs saqme da ara metaforasTan.
metaforisken mimavali jaWvis Semdegi nabiji ukve gadadis semaze
102
daviT bostanaSvili
metaforis arqiteqtura
103
104
daviT bostanaSvili
105
metaforis arqiteqtura
gils, es ar niSnavs metaforulobas. metafora iqmneba mniSvnelobis gagebis wyurvilidan _ rac gvaiZulebs, rom qargili maincdamainc mniSvnelobiT iyos gamoyenebuli. iqneb aq gaurbis arqiteqtura mniSvnelobas da igi xSirad vizualuri citatebis kolaJia?
es citatebi aRar warmoSoben centralur da periferiul mniSvnelobebs. es Riaoba arasdros uSlis xels adresats, raTa jiutad
awarmoos mniSvnelobebi da arqiteqturas tvirTad ahkidos.
metaforam damatebiTi mniSvnelobebiT unda gaamdidros teqsti. iqneb arqiteqturasTan mimarTebiT mxolod am gamamdidrebeli mniSvnelobis amara vrCebiT, anu Raribi wakiTvis amara?! metafora xels gviSlis imis gagebaSi, Tu ra unda gviTxras TviTon arqiteqturam.
metafora ritorikuli repertuaris erTi mxarea. semiotikuri gagebiT, ritorika aRmniSvneli sistemis meore donea, konotaciaTa da miTologiaTa done. metafora, rogorc yvela ritorikuli tropi, kazmulobaa. swored Senobebis kazmuloba (ar
vgulisxmob CuqurTmas) gadaiqceva arqiteqturad. swored geometriis ritorika gadaaqcevs figuras arqiteqturul teqstad.
Tu metafora aRaribebs da `ketavs~ arqiteqturis mniSvnelobas,
sxva ritorikuli xerxebi swored mis Riaobas uzrunvelyofen.
literatura
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Mmaia jaliaSvili
romani _ metafora
proza da poezia gamudmebiT gadakveTen erTmaneTs besik xaranaulis SemoqmedebaSi. mwerali axerxebs yoveli axali wigniT, ucnauri drosivrculi modelebiT mkiTxvelis gaocebas, radgan Janrobrivi Tu enobrivi
eqsperimentebis
gziT qmnis sruliad gansxvavebul poetur samyaros. swored amgvari aratradiciuli romani, erTgvari metaJanruli
mxatvruli
teqsti,
romani-metafora
`samoci jorze amxedrebuli raindi anu
wigni hiperbolebisa da metaforebisa~.
mwerali saTauridanve cxadyofs romanis
narativis ganmsazRvrel metaforulobas.
wigni warmoCndeba rogorc idumal metaforad, xolo misi calkeuli nawilebi
damoukidebeli metaforaa. isini erTianobaSi qmnian mravalplastian, rTulstruqturian sistemas, romelic mwerals exmareba erovnuli da sakacobrio
maradiuli Rirebulebebis warmoCenaSi.
metafora
avtor-mTxrobelisTvis
SemoqmedebiTi impulsebis dausrulebeli
wyaroa, amitomac sakuTar Tavsac, ersac
da kacobriobasac warmoidgens idumali
metaforis Svilad, romelic maradiulad daeZebs mamas da sjera, misi povniT
yofierebis saidumlosac amoxsnis, Caswvdeba sicocxlis misteriis mistikur
fesvebs. amgvari Zieba mas exmareba drois
romani - metafora
107
uwyvet mdinarebaSi, romelic sagnebsa da movlenebs saxes ucvlis da yovelives warmavlobis momakvdinebeli niSniT aRbeWdavs, monaxos sayrdeni wertili, romelic SeaZlebinebs darRveuli drois gamTlianebas, maradisobis perspeqtivis ganWvretas
da arsebobis azris Semecnebas.
aiRe striqoni, dahkar miwas da gzas gaudeqi, _ SeuZaxebs avtori-mTxrobeli sakuTar Tavs da mere sul gzaSia, romelic miemarTeba yovelmxriv: warsulisken, momavlisken, realobidan warmosaxvisken da piriqiT, zRaprisken, miTisken, legendisken, Zveli da axali aRTqmisken, aRmosavluri da dasavluri literaturisken. es gza samyarosaviT usazRvroa. mkiTxvelis Tvalwin mTxrobeli ganicdis aTasgvar metamormfozas, raTa Caswvdes
yofierebis kanonzomierebas da Seimecnos arsebobis azri. am
rTul gzaze misi mTavari sazrdo metaforaa, isaa misi gzamkvlevica da Semwec. es upirvelesi metafora ki ufalia, amitomac
wers avtori: sityvaSi viqnebi da sityva macocxlebs.
mwerali mkiTxvels ajerebs: dasabamidan iyo hiperbola da
metafora. isini iyvnen RmerTis sityvaSi, rogorc saisreSi. radgan RmerTi saxe ki ar iyo, aramed _ sityva.
da hiperbola da metafora RmerTis sityvaSi, rogorc saisreSi. da styorcna RmerTma erTi isari da aRniSna _ SeuZlebeli da uwoda mas hiperbola. meore isriT man aRniSna SesaZlebeli da uwoda mas metafora, radgan kacisTvis iseve saWiroa SeuZlebeli, rogorc is, rac SesaZlebelia. ase Seqmna RmerTma hiperbola da metafora da uwoda maT ca da miwa. daasaxla isini
erTad, dauwesa urTierTswrafva da dauTqva erTmaneTis Seusabamoba. `Cvens sinamdvileSi arsebobs iseTi uxilavi ganzomileba, sadac erTaderTi da ganuwyveteli procesi mimdinareobs: mama
Svils eZebs: Svili mamas, mkvdari cocxals da warsuli awmyos.
mimdinareobs ganuwyveteli ritualuri dialogi cisa da miwisa,
sikvdilisa da sicocxlisa da uZebni Svili ki yvelas aviwydeba.
am ganzomilebaSi Cveni sulebi cxovroben da hRvrian
ofls ganuwyvetel ZiebaSi.
ikiTxavT: _ rodis xdeba es?
gipasuxebT: _ roca uneburad Tavs moikiTxavT, roca uneburad Tavi gaviwydebaT, roca ar iciT, ras fiqrobdiT, roca
ggoniaT, rom dabneuli xarT, roca raimes moulodnelad miaCerdebiT da ar iciT, ratom...~ (xaranauli 2010: 426), _ wers besik xaranauli axal romanSi `samoci jorze amxedrebuli raindi
108
maia jaliaSvili
romani - metafora
109
am wignis mTavari gmiri poetia, romelic sakuTari sicocxlis sazriss ZiebaSi xedavs. igi zRapris gmiriviT gadis
`Sinidan~ da daexeteba usasrulo dro-sivrceSi mamis, bavSvobis,
siyvarulis, sinaTlis, adamianobis... mosaZebnad, Zveli faseulobebis gasaxseneblad Tu axlis aRmosaCenad. es Zieba dausrulebelia sicocxlesaviT, radgan am Ziebis procesSi is gadaiqceva
simbolod. ase rom, TviTon Zieba, rogorc romanis xerxemali,
ganapirobebs teqstis kompoziciur fragmentulobas da azrobriv
siRrmeebs, mis filosofiur-religiur Seferilobas. TviTon Zieba ki `iwereba~ wignad, romelic igive poeziaa da misi striqonebi arasodes Sewydeba, radgan is mTavari wignis _ `samyaros wignis~ nawilia.
romanSi `Svilic~ da `mamac~ mravalmniSvnelovani cnebebia.
Svili gulisxmobs konkretul dro-sivrceSi mcxovreb adamiansac, vTqvaT, TviTon mTxrobels, zogadad, qarTvels da, imave
dros, nebismier adamiansac. mama _ xorcieli mSobelic aris, eTnosic, ufalic, zogadad, kacobriobac, poeziac. ase rom, mravalmniSvneloba romanSi qmnis erTmaneTze wafenil Sreebs, romelTa konteqstSi es Tema sxvadasxvanairad gaiazreba. SeiZleba
iTqvas, es romani palimfsesturia. mwerali Txrobisas gadainacvlebs
siRrmisken da `kiTxulobs~ TiTqmis `gadaSlil~, e.i.
daviwyebul teqstebs.
romani jvarsaxovanicaa, rogorc rezo siraZem araCveulebrivad SeniSna: `jvarsaxovneba met-naklebad yovel teqstSia, sulierebis ierarqiulobisda Sesabamisad~. `teqstis horizontaluri mdinareba droSi xdeba, sulieri vertikalis SegrZneba ki
myisieri SeiZleba iyos. gaston baSliari werda: `poezia wamieri
metafizikaao. igi wamierebas eZebs, is qmnis wamierebas.. da mxolod vertikalur droSi Seyovnebuli wamiT iZens poezia gansakuTrebul energias. arsebobs wminda poeziis wminda energia da
igi ganifineba vertikalurad formisa da pirovnebis
droSi~
(siraZe 2008: 8). amgvari `energiiTa~ damuxtuli es romani. horizontalur WrilSi avtoris `xorcieli~ Tavgadasavali warmoCndeba, vertikalurSi ki sulieri _ am orives gadakveTis
wertili ki mwerlis gulia, mwerlisa, romelic, rogorc pol
valeri wers, `Tavisive fiqrebis jvarzea gakruli~.
besik xaranaulis axal romanSi, rogorc aRvniSneT, swored `ritualuri dialogia cisa da miwisa~, raTa uZebni Svili
moZebnos mamam. es ki SeiZleba moxdes mxolod `wignSi~, romel-
110
maia jaliaSvili
romani - metafora
111
112
maia jaliaSvili
romani - metafora
113
114
maia jaliaSvili
fiqrobda, rom `wignebi unda dafrinavdnen~ da ixateba fantasmagoriuli suraTi: fanjridan wignebi Tavdaxsnili frinvelebiviT
mifrinaven, magram `nagavsayarze iyo finiSi~ (xaranauli 2010:
434)
mamis Ziebis gzaze poeti, upirvelesad, miemgzavreba `bavSvobaSi~, `oqros xanaSi~ (novalisi), raTa axsnas `dakargvis~ mizezebi da garemoebani.
mTavari bavSvobis erTi Zvirfasi mogonebaa: rogor SeaSina
mTxrobeli samocma, jorze amxedrebulma, gasayidi
cocxebiT
datvirTulma raindma. ra iyo mwerlisTvis bavSvoba: `o, ra
laRi da Tamami viyavi. vgrZnobdi sivrces, romelSic unda gavzrdiliyavi. yoveli bavSvi xom mravalia, erTi ar aris, mere Sedenis xolme cxovreba, erTs miakuTvnebs da erTi xdeba~ (xaranauli 2010: 429). swored maSin daikarga, `bavSvobaSi~ da `nagavsayaris qveyanaSi~ aRmoCnda tyved. bavSvoba mTxrobelisTvis samoTxea, xolo didoba _ tyveoba, Tanac nagavsayrelze, romelic
cxovrebis simboloa. misi azriT, civilizaciam qveyniereba nagavsayrelad aqcia. es exmianeba Jan bodriaris Tvalsazriss: `yvelaze uaresi is ki ar aris, rom Cvens irgvliv sul nagavia, aramed is, rom Tavad Cvenc am nagvad viqeciT. mTeli bunebrivi garemo narCenebad iqca, anu gamousadegar, usargeblo substanciad,
romelsac, rogorc gvams, ver viSorebT~... `Tavad istoria aRmoCnda sakuTar sanagveze gadagdebuli, sadac Tavs iyrian ara
mxolod Cvens mier ganvlili, aramed mimdinare movlenebic~
(bodriari 2010: 1).
unda gavixsenoT, rom cxovreba rogorc nagavsayreli, warmoCenilia zura mesxis romanSi `spazmebi~, romelSic mTavari
gmiris cxovrebis `damaxinjeba~ gamoiwvia TavSi moxvedrilma
nagvis parkma: ~me maqvs spazmebi. xuTi wlis rom viyavi, maSin damewyo. maSin daviwye nagvis danaxva da mTeli sidampleebis~ (mesxi 2009: 1).
wignSi Ziebis gzaze Cndeba skefsisic: `Tavis eTnoss dauwyebs Zebnas... da sadRa aris!~ (xaranauli 2010: 409). es exmianeba
oTar WilaZis roman `godors~, romelSic italiidan Camosul
elCs saqarTvelo Tavis adgilas aRar xvdeba.
`nagavsayrelze~ poets `hiperbola da metafora~ gamouCndebian mxsnelebad da waiyvanen sicocxlis sxvadasxva Sris mosaxilviled, rogorc dantes miuZRoda vergiliusi. swored
`hiperbola da metafora~ warmoCndebian avtoris namdvil `mSob-
romani - metafora
115
116
maia jaliaSvili
rusudan mircxulava
fsiqoTerapia, rogorc
metafora
fsiqoTerapia-komunikaciis gansakuTrebuli formaa, romelSic metaforebs
mniSvnelovani da, xSirad, gansakuTrebuli adgili eTmoba. ufro metic, Tavad
fsiqoTerapia, misi yvela formisa da
mimdinareobis CaTvliT, SeiZleba gavigoT, rogorc gaSlili metafora, xolo
Terapiuli efeqti, _ rogorc metaforis realizacia. fsiqoTerapiis, rogorc
vizualuri metaforis, mkafio magaliTia
fsiqoanalizis procesSi klientis poza
- misi relaqsacia fsiqoanalitikur taxtze; adamiani biologiurad sakvanZo momentebSi swored horizontalur mdgomareobas iRebs _ dabadebis, gamravlebis
da sikvdilis Jams. Sesabamisad, fsiqoanalizis procedura froidis Teoriis metaforaa da misi ilustraciac; es metaforuli dabrunebaa biologiis wiaRSi,
misi ganmkurnebeli saidumlos gamxelis
mizniT. SeiZleba iTqvas, rom fsiqoTerapia adamianisa da samyaros (garegani Tu
Sida samyaros) dakarguli erTianobis
aRdgenas emsaxureba, romlis rTul da
dramatul procesSic metafora erTgvari gzamkvlevia, fsiqopompia, dantes beatriCes msgavsad.
fsiqoTerapiis gansxvavebul skolaSi- fsiqosinTezSi, romelic, misi avto-
118
rusudan mircxulava
119
120
rusudan mircxulava
taforis aRmocenebas miTologiuri cnobierebis rRvevasTan akavSireben. panTeistur cnobierebaSi ki, aRmqmelisa da aRsaqmelis
daunawevreblobis gamo, yovelive urTierTdakavSirebulia, yoveli adamiani, aseve, sxva adamianicaa, erTi adamiani, imavdroulad,
yvela adamiania da mTeli samyaroc. SeiZleba iTqvas, rom Tanamedrove literaturuli metafora am arqauli erTianobisa da
mTlianobis erTgvari nostalgiaa da kidev, imis maJoruli dasturic, rom kavSirebi jer kidev ara aris srulad dakarguli.
(mTebi aWrelda, rogorc Jirafi, matarebeli miqris bindebad...~)
Tumca, meore mxriv, farTod gagebuli metafora arsebobis adamianur donesTan mWidrod kavSirdeba; ena, religia, mecniereba, xelovneba da, zogadad, kultura _ metaforaTa rTuli sistemaa,
romlis gareSec qreba adamianis fenomeni.
XIX, XX ss. mijnaze fsiqiatriis avangardSi idga hipnozi,
uZvelesi fsiqologiuri da, zogadad, Terapiuli meTodi. jer
kidev preistoriul xanaSi pirvelyofil SamanTa praqtikaSi
mniSvnelovani roli eniWeboda hipnozisa da STagonebis elementebis gamoyenebas; hipnozi da STagoneba ara mxolod Samanisa da
pirvelyofili sazogadoebis erTobis, aramed mTel, realur Tu
irealur samyarosTan gaerTianebis pirobadac iqceoda. Samani am
yovlismomcveli, ganmkurnebeli kavSiris maprovocirebeli da
Suamavali iyo. Tumca, xSirad am yovlismomcvel kontaqtSi
(RvTaebasTan an universumTan) aqtiurad mxolod Samani Sedioda,
romelsac brmad da morCilad mihyvebodnen adamianebi. hipnozis
am avtomatizmis gamo, froidma mas xatovnad da metaforulad
ori adamianisgan Semdgari brbo uwoda.
Sua saukuneebis grZneulebi da aseve, me-18 saukunis mesmerizmi, hipnoturi transis (cxoveluri magnetizmis) gamowvevis
mizniT, aqtiurad mimarTavdnen manaTobeli sferos teqnikas,
romelSic, masze mzeris fiqsirebiT, WeSmariteba (momavali, sasurveli obieqti...) ixateboda da amoicnoboda. ingliselma eqimma, jeims brendma kvleviT daadastura, rom mbrwyinav saganze
mzeris fiqsireba sxeulisa da gonebis mdgomareobis cvlilebas
iwvevs, rasac man 1843 wels hipnozi uwoda. sakraluri manaTobeli sfero, ra Tqma unda, metaforaa- realur da irealur
samyaroTa, rogorc antipodTa, gamTlianebis metafora! jaWvze
moqanave savsebiT trivialuri jibis saaTic, romelmac Semdgom
grZneulTa manaTobeli sfero Secvala, aseve metaforaa, dauZleveli monstris _ drois rbolis metafora.
121
122
rusudan mircxulava
123
gebo savarjiSoebi gamoiyeneba; Terapiuli jgufis wevrebi cdiloben mxatvruli moqmedebis gziT metaforul- simbolurad gamoxaton miRebuli pozitiuri gamocdileba. Cvens erT-erT Terapiul jgufSi, kerZod, 2008 wlis zafxulSi, ruseT-saqarTvelos omis Semdeg, cxinvalis regionidan ltolvilebTan muSaobis bolo etapze jgufis wevrebma sakuTari sxeulebis gamoyenebiT daxates erTiani saqarTvelos ruka - maT mier warmodgenili, cocxal jaWvad Sekruli saqarTvelo dakargul mTlianobas metaforulad asaxavda.
fsiqoTerapia komunikaciis gansakuTrebuli formaa, romlis
saboloo mizani fsiqikis insaiTuri wvdoma da empaTiuri an ormxrivi kaTarzisia. am rTul da arc Tu ise umtkivneulo procesSi metafora da simbolo gzamkvlevis misias tvirTuloben.
iungis sityvebT, adamiani maSin mimarTavs xatovan enas, rodesac
saTqmeli, misi mniSvnelovnebis gamo, logikuri metyvelebis yoveldRiur CarCoebs aRemateba. fsiqoTerapias iTxovs swored is,
visac aseTi saTqmeli aqvs.
literatura
1.Borbely, A.F. (1998). A psychoanalytic concept of metaphor.
International Journal of Psychoanalysis, 79, 923-936
2.Evans, M.B. (1988). The role of metaphor in psychotherapy and
personality change: a theoretical reformulation.
Psychotherapy, 25(4), 543-551.
3.Pollio, H.R., Barlow, J.M., Fine, H.J. & Pollio, M.R. (1977).
Psychology and the Poetics of Growth: Figurative
Language in Psychology, Psychotherapy, and Education.
New Jersey: Lawrence Erlbaum Associates, Inc.
4. Rogers, R. (1978). Metaphor: A Psychoanalytic View. London:
University of California Press Ltd.
5. Sims, P.A. (2003). Working with metaphor. American Journal of
Psychotherapy, 57(4), 528-536.
6., . 1994. . : REFL-book
7. ()
, 1999. :
8., . 1992. . :
9., . 1997. . :
10., . 1991. . : RENAISSANCE
11., . 1997. . : RENAISSANCE
12., . 1997. . : RENAISSANCE
Sorena barbaqaZe
sindisis metafora
hesiodes poemaSi
- `samuSaoni da dReni~
antikuri eposi aris gansja adamianis moralur kanonze. amdenad, man dasabami misca antikur eTikas, romelic TviTonac iqca mis cnebiTad gaformebul
dasrulebad (saidi 1999: 67). moraluri
kanoni moiazreba, rogorc idealuri
warmodgena
srulyofili
(Rirseuli,
saTnoebiT savse) cxovrebis Sesaxeb. es
is aris, riskenac unda mimarTavdes adamiani Tavis cnobier Zalisxmevas da rac
mis qmedebaTa Sefasebis umaRles kriteriumia (vitmarSi 2001: 401).
eposSi ar gvxvdeba sityva sindisi,
an raime pirdapiri msjeloba sindisis
cnebasa Tu metaforaze, magram aq arsebobs gmirTa qcevebis garkveuli kodeqsi,
moraluri kanoni, romelic aisaxa epikosebis: homerosis, hesiodes, apolonios
rodoselis poemebSi. isini bevri TvalsazrisiT iyvnen pirvelebi, maT Soris,
imiTac, rom Seicavdnen am kanons (Sdr.
gili 1998:261). ras warmoadgenda es kanoni da igulisxmeboda Tu ara iq sindisi?
hesiode (Zv. w. me8 s. dasasruli
me7 s. dasawyisi), ori poemis Teogonia da samuSaoni da dReni avtori,
homerosis msgavsad, esTetikuri stilis
125
126
Sorena barbaqaZe
hesiodes mixedviT, adamianebi ganwirulni arian mZime SromisaTvis, avadmyofobebis, tanjvisa da aTasgvari ubedurebisaTvis,
radgan es aris zevsis sasjeli ara mxolod promeTes saqcielis, aramed adamianebis arakeTilsindisierad cxovrebis gamo.
hesiode hyveba miTs xuTi saukunis Sesaxeb, romlebic warmoqmnian Tanmimdevrobas, adamianTa dabla daSvebas, degradacias rom
warmoaCens oqros saukunidan (adamianebi, RmerTebiviT rom
cxovrobdnen, mSvidad da Sromis gareSe, maT axlosac ar ekarebodaT sibere, ise kvdebodnen, TiTqos iZinebdnen), vercxlis (roca adamianebs ar surdaT, pativi miegoT RmerTebisaTvis), spilenZis (roca sakuTari xelebis Zalam daRupa adamianebi (153),
gmirTa (roca adamianTa modgmis xarisxobrivi gauaresebis es
xazi Sewyda zevsis mier gmirebis im Taobis SeqmniT, romelic
wina Taobebze samarTlianic iyo da ukeTesic, Tumca isinic daRupa avbediTma omma da saSinelma brZolam (161), rkinis saukunemde (romelsac hesiodem ganadgureba uwinaswarmetyvela, roca
sabolood ganviTardeba yvela misTvis damaxasiaTebeli, zemoT
CamoTvlili naklovaneba). marTalia, am CamonaTvalSi ar aris
aseTi: roca adamianebi moiqcevian usindisod, magram sxva ra
SeiZleba ewodoT adamianebs, romlebic ar cnoben mama-Svilobas,
stumarT-moyvrobas, da-Zmobas, moxuc mSoblebs pativs ar miageben, Tu borotmoqmedebs ar eqnebaT aravis SiSi, Tu adamianebs
aRar SercxvebaT, arc sinanuli SeawuxebT Cadenilis gamo, Tu
patiosan kacs borots amjobineben, Tu uRirsi Rirseuls gaTelavs, cils daswamebs da Tan cru ficiT daamtkicebs ciliswamebas, vfiqrob, amas, yvelafers erTad, hqvia usindisoba, xolo hesiodes es strofi (174201) usindisobis klasikuri daxasiaTebaa.
am zneobrivi apokalifsis Sedegi aseTia: Saragzebian miwidan maSin miaSureben olimpos mwvervals krZalva (), sircxvili, sindisi () da nemesisi (samarTliani Surisgeba,
Civili), mSvenier sxeuls Seimosen TeTri samosiT, kacT datoveben da ukvdavTa dass SeerTvian: adamianebs darCebaT tanjva sazareli da ar iqneba xsna arsaidan.
hesiode, CarTul igavarakSi bulbulisa da qoris Sesaxeb, hyveba: qorma Caaso brWyalebi bulbuls da eubneba mas:
ubeduro, ras wiwineb? me xom Senze bevrad ufro Zlieri var:
rogoradac unda imRero, sadac minda, iq wagiReb (207208).Tu
am igavarakis morals, rogorc xdeba xolme, adamianebze gadavi-
127
tanT, SeiZleba davadginoT, rom Tu Senze ufro susts ise eqcevi, rogorc ginda, atrialeb mas sakuTar nebasurvilze, xar
cudi: ase usindisoebi iqcevian. swored ase, usamarTlod, usindisod moqceva, im gzidan gadaxveva, romelzec dgas samyaros
wesrigi da romelic karnaxobs adamianebs mowiwebiT damokidebulebas RmerTebisadmi da samarTlian damokidebulebas erTmaneTisadmi,aris, hesiodes azriT, yvela ubedurebis saerTo mizezi.
SeuZlebelia ZaliTa da eSmakobiT RmerTebis mier dawesebuli kanonebis da wesebis gverdis avla. SeuZlebelia RmerTebis
motyueba im fiqriT, TiTqos Sen maTze eSmaki xar, da ar SeiZleba sakuTari sargeblobisaTvis zrunva kanonisa da samarTlianobis gverdis avliT. yvelaferi mTavrdeba SekiTxviT: ra marTavs
adamianebs _ muSti, Zala Tu simarTle, kanoni? Tavisi diagnozis sailustraciod, hesiode mogviTxrobs ori qalaqis Sesaxeb,
romelTagan erT-erTi _ hyvavis, meore ki ingreva: iq, sadac sasamarTlo samarTliania da arasdros gadava simarTles, iq saxelmwifoc hyvavis da adamianebic ayvavebulni arian (226227), xolo maT ki, vinc borot qedmaRlobasa da upatiosno saqmeebSia
gaxlarTuli (238),didi ubedureba, SimSili, Wiri da uamravi
sxva gasaWiri SehyriaT, - iqamde, rom qalebi veRar Soben Svilebs (244).
usamarTlo (usindiso) gza, romelsac Sesdgomia persesi da
romelic iqca mis ubedurebaTa mizezad, cudi gzaa, borotebis
gza. maS, romeli gza iqneboda swori? sikeTis, saTnoebis, sindisierebis Zneli, magram Sromis keTilmoqmedi gza - aseTia hesiodes pasuxi: borotebisaken gza ara aris Cvengan Sors. magram
saTnoeba daaSores ukvdavma RmerTebma, mZime ofliT: cicabo, maRali da grZeli gzaa saTnoebamde () (288290).
usaqmuroba da usamarTloba imgvaradaa erTmaneTTan dakavSirebuli, rom usaqmuroba warmoSobs Surs sxvisi simdidrisa da
keTildReobisadmi, warmoSobs iseTive mdgomareobis tyuiliTa
da ZaliT (anu usindisod) miRwevis cdunebas. ra unda qnan rkinis saukunis gafuWebulma, usindiso adamianebma, upirvelesad,
persesma, romelic am saukunis tipuri warmomadgenelia? hesiodes ganaCeni aseTia: unda iyvnen samarTlianebi, yuri ugdon simarTlis xmas da daiviwyon Zaladobaze (usindisobaze) fiqri
(275).
zevss adamianebisTvis dawesebuli aqvs kanoni ():
mxecebi Wamen erTmaneTs, adamianebs ki kronidma simarTle
128
Sorena barbaqaZe
() uboZa (279280). simarTle, samarTlianoba hesiodes esmis, rogorc ficis erTguleba, miukerZoebeli sasamarTlo, kanonis dacva. igi ukavSirebs mas samarTalwarmoebas, riTac eTikuriuridiul mniSvnelobas aniWebs am cnebas.
hesiode ambobs, rom mxecebis, frinvelebisa da TevzebisaTvis ucnobia simarTle, amitom isini ulmobelni arian erTmaneTis
mimarT, xolo adamianebs zevsma uboZa simarTle, rogorc umaRlesi sikeTe, da iqve ganmartavs, ras gulismobs: rodesac vinmem
icis WeSmariteba da sworad (` ) iZleva Cvenebebs (280).
hesiode aamaRlebs samarTlianobas, rodesac is iqceva saTnoebis upirates gansaxierebad. hesiodem samarTlianobis (romelic mas esmoda, rogorc kanonis dacva da patiosani sasamarTlo) meSveobiT gansazRvra sazogadoebrivi moralis ZiriTadi
dominanti (bekeri 2004:198200). ratom _ samarTlianoba, wesiereba, sindisiereba? imitom, rom samarTlianobis kanons adamianebisTvis awesebs zevsi da Tavad zevsia misi upirvelesi damcveli
(280281). hesiodesTan zevsi asrulebs eTikur funqcias. aq zevsi Tavad aris wesierebis da samarTlianobis magaliTi. Sesabamisad, igi sjis usamarTloebs, arawesierebs, usindisoebs da icavs
samarTliani, wesieri, sindisieri cxovrebis wesis mimdevarT.
adamianebs, hesiodes mixedviT, mxolod erTi gza aqvT saimisod, rom miuaxlovdnen RmerTebs, eziaron maT ukvdavebas: maT
unda daicvan RmerTebis mier dadgenili kanonebi da daimsaxuron
maTi keTilganwyoba. winaaRmdeg SemTxvevaSi, isini SeiZleba iseT
mdgomareobaSi aRmoCndnen, romelSic _ rkinis saukunis adamianebi, mTlianad, da, kerZod _ TviT hesiodes umcrosi Zma persesi.
ra uSlis xels adamianebs, rom iaron RmerTebis mier dawesebuli simarTlis gziT? RmerTebma dauweses adamianebs samarTali, magram TviTon isini ukve uSualod aRar monawileoben adamianTa saqmeebSi, ar aZleven maT pirdapir miTiTebebs, aramed
mxolod Tvalyurs adevneben, rogor iqcevian isini. hesiode ambobs, rom am mizniT dedamiwaze yvelgan dadian zevsis mier wargzavnili ukvdavi mcvelebi, adamianTa marTal da borot (sindisier da usindiso, S.b.) saqmeTa damkvirveblebi (254) samarTlianobis sadarajoze dgas zevsis mier Sobili diadi qalwuli dike(256), romelic umalve amcnobs mas adamianTa sicrueze (260).
RmerTebi monawileoben adamianTa saqmeebSi, afaseben, ajildoeben da sjian maT mogvianebiT. TviTon saqmeebi ki, gadawyveti-
129
lebebi imis Taobaze, saTnoebisken iqnan isini mimarTuli Tu borotebisaken, adamianTa kompetenciaSia. is, rom jildosa da sasjels aseTi faruli xasiaTi aqvs, Seicavs araswori arCevanis
SesaZleblobas (biCi 1958:2078-283). saTnoebis gzaze ori erTmaneTTan mWidrod dakavSirebuli winaaRmdegoba dgas _ cduneba da
sisulele. promeTes mier maTTvis moparuli cecxlis gamo, adamianebi, rogorc zevsi ambobs, Seiyvareben imas, rac maT RupavT
(58). swored am mizniT Seqmna man pandora da misi yuTi. yvelafris iolad da swrafad mopovebis survili ubiZgebs adamians borotebisken mimaval gzaze, romelic aris pirveli, uaxloesi
gza, radgan Zalian axlos mdebareobs (288). aseTi adamiani xelmZRvanelobs uSualo impulsebiT, brma vnebebiT, igi ver ixedeba
win. aseTebs Wkua aqvT dabinduli xarbi ltolviT angarebisadmi da gulidan sircxvili gamodevnili aqvT (323324). da marTalia, mxolod xanmokle drois manZilze gaerToba Tavisi simdidriT (326, upatiosnobisTvis adre Tu gvian mZime sasjeli
elodeba (333334). miuxedavad amisa, sixarulis es xanmokle
vada, is faqti, rom sasjeli SeiZleba gvian dadges, cudi, mankieri saqcielis motivebia. dabolos, ampartavans aucileblad Searcxvens samarTliani dasasruli. gvian, rodesac ukve daisjeba,
mixvdeba amas briyvi (217218). yvelas ar SeuZlia dasasrulis
danaxva, danaxva imisa, rac dafarulia: sulelebma ar ician, rom
zogjer naxevari ufro metia, vidre yvelaferi (10; 4041). Tu
saqcieli mankieria da boroti, Tu adamians Sercxveba da sinanulis gancda daeufleba, Tu es is aris, rac sabolood sasjels
daimsaxurebs, miuxedavad imisa, aris Tu ara aq naxsenebi sityva
sindisi, SeiZleba vamtkicoT, rom am konteqstSi usindisobis wili advili SesamCnevia (sprinkli 1994:455Smd.).
hesiode adamians ganixilavs zneobriv-saganmanaTleblo perspeqtivaSi. misTvis adamiani saukeTesoa, visac SeuZlia TviTon
gansajos da winaswar ganWvritos, ra gamova ama Tu saqmidan. pativiscemis Rirsia is, vinc yurs ugdebs karg rCevebs. xolo is,
visac TviTonac araferi esmis da sxvis rCevasac gulTan axlos
ar ikarebs, sruliad usargeblo adamiania (293297).
SeiZleba iTqvas, rom hesiode karg rCevebs iZleva, anu Tavad epikosi kargi mrCevelia (me ki, o, perses, msurs sufTa simarTle giTxra (910). Sesabamisad, vinc mis poemebs kargad,
sworad waikiTxavs, sworad cxovrebis wessac gaigebs.
130
Sorena barbaqaZe
Lliteratura
gordeziani 2003: gordeziani r., berZnuli literatura, gamomcemloba logosi, Tbilisi 2003.
saidi 1999: Suzanne Sad (1999),A Short History of Greek Literature,
Publisher:Routledge.
itmarSi 2001:
Tim Whitmarsh (2001),Greek Literature and the
Roman Empire: The Politics of Imitation, Oxford
University Press.
gili 1998:
Christopher Gill (1998),Personality in Greek Epic,
Tragedy,
and
Philosophy:
The
Self
in
Dialogue.Clarendon Press.
bekeri 2004: Marilyn Beker (2004), Screenwriting with a Conscience:
Ethics for Screenwriters,Lawrence Erlbaum Associates
biCi 1958:
Waldo Beach (1958), Conscience on Campus: An
Interpretation of Christian Ethics for College Life,
Association Press.
sprinkli 1994: Robert Hunt Sprinkle (1994),Profession of
Conscience: The Making and Meaning of Life-Sciences
Liberalism, Princeton University Press.
Llali daTaSvili
132
lali daTaSvili
133
134
lali daTaSvili
upirispirebs. nestanis dakargviT SeWirvebuli tarieli avTandilis TqmiT, soflisgan dazaralebuli, anu soflis wyliT
morwyulia:
`vpove xe, tani alvisa, soflisa wyalTa rwyulisa.
d. guramiSvili, rogorc misTvis damaxasiaTebelia, originalur metaforas gvTavazobs _ macxovris jvarcmas xis moWrad
moiazrebs, didad ganicdis, rom marto adamis samoTxidan gamodevna ar ikmara eSmam da ufali _ xec `moaWrevina~ (jvars acmevina) codvil kacobriobas: `gayides, mosWres, gamsyidvels mixvda
miT cecxlis modeba.
`vefxistyaosanSi~ ki edemis xis moWris metafora samoTxidan gamodevnasa da sawuTros tyveobaSi aRmoCenas gulisxmobs.
mijnuri nestans edemSi danergil, oRond mokveTil alvad moixseniebs, radgan igi dakarguli da mSobliur niadags moSorebulia: `vin mogkveTa, ara vici, xeo, edems danergulo!
avTandilic TinaTinTan ganSorebis Semdeg Tavs edemidan
wuTisofelSi gadmorgul alvasTan aigivebs: `vin uwin edems nazardi alva mrgo, momrwyo, maxia, / dRes sawuTroman laxvarsa
mimca, danasa maxia.~ da gmobs amqveynis muxTlobas: `awya vcan,
saqme soflisa zRaparia da Cmaxia!~
2. ufals, rogorc xes, ukavSirdeba yvela Cvengani. ufali
`rgavs~ kacs, da zrdis, adamiani `maze bmul Cans fesviTa~; zogi
droiT axlos varT ieso qristesTan, zogi _ Sors, Tumca Sto
da wyaloba yvelasTvis erTia (da udidesi) _ aseTia ufalTan
kacobriobis olamuri erToba.
fridoni gaocebulia, ufalma rogor Seqmna aseTi silamaze, rogor `dargo aseTi xe~. tarieli igonebs: `gamicada, RmerTsa hkadra: `Sen aseTni xeni viT xen!
fridonis ymebic ufals madlobas Sehkadreben aseTi silamazis _ tarielisTana adamianis _ `asxmuli xis~ SeqmnisTvis:
`Cemi Tqves Tu: `RmerTsa madli, vin alvisa xeni asxna!
daviT guramiSvilic kacs uflisagan dargul xed moiazrebs, romelic fesviTa Tu totebiT mTel kacobriobas ukavSirdeba:
`me, kaci, xis darad, damrgis, qve wyali misxisa.
zedan gamomcis nayofi, furceli mkvidrad misxisa,
dargulan Cvenad saCrdilad Srtod monabamni mis xisa~ (aq
`me, kaci~ daviTsac gulisxmobs da nebismier sxvas _ macxovris
xatad da msgavsad Seqmnils).
135
136
lali daTaSvili
137
wm. grigol xanZTelma _ `zeTisxilma nayofsavsem~, `finikma keTilma~ `udabnoTa qalaqyofiT~ gaaZliera, aayvava da ufalTan aamaRla saqarTvelo;
arsen beri daviT mefes mimarTavs: `maRal xar, viTarca finiki nergTa Soris~;
giorgi mTawmindels amkobs giorgi mcire, rogorc finiksa
da `libanis naZvs~;
petre iberieli aris `xe keTili da Suenieri~;
`morCi nayofieri~ uwoda wm. eqvTimes ezra mTawmindelma.
`veluri zeTisxilia~ wm. abo, radgan mas ara aqvs keTili
Ziri (arabul-islamuri warmomavlobis gamo), Tumca ufali `moiRebs~ mas, gadmorgavs Tavis `mtilSi~ da `kurTxevis nayofad~
gadaaqcevs.
Svilebi da mowafeebi ki arian `axalnergni zeTisxilisani~
(fs. 127, 4).
rusTveli kacis sicocxles gamoxatavs xis metaforiT.
alva sicocxlis simboloa avTandilis sityvebis mixedviT: `me
nuTumca Semovbrundi, alva Cemi ar daWna xe~. amiT personaJi
imedovnebs, rom sikvdili (anu misi alvis xis daWknoba) ascildeba da dabrundeba arabeTSi.
sulxan-saba orbelianic jumbers `xed~ moiazrebs, rodesac aTqmevinebs mas: `kargis nergis xili var, xelovanis mebaRis
SewvrTili da frTxilis Semnaxavis barebuli~. am saxiTac warmoCndeba, rom Rirseul kacs mSoblis (nergis), gamzrdelisa (mebaRis) da aRmzrdelis (Semnaxavis) erToba qmnis;
d. guramiSvils ar gamorCenia misTvis gansakuTrebiT axlobeli _ umemkvidro kacis sevdac. daviTi, rogorc uSvilo,
sxva aseTi adamianebis msgavsad, gaxmobisaTvis ganwiruli, utoto da ufesvo xea:
`daviT galad danerguli var uSrto da me ufes[v]o.~
(`adamis saCivari)...
uSrto da unayofo, viT gali ganmxmari,
uZeo, uasulo, ararad saxmari. (`am wignis gamleqsavis sulis moxseneba).
Tumca, sarwmunoebiT gulgamagrebuli Semoqmedi imedovnebs,
rom poeziis xes dargavs da am gziT `gamoibams nayofs~. amitomac SehRaRadebs ufals:
`aRmayove, viTa xe, nayofiT keTilad, / da nu myof me xeneSad ZiriT mokveTilad!~
138
lali daTaSvili
misi magaliTi ki didi winaswarmetyvelia, rogorc fsalmunTa `xed damrgveli~, am xis nayofs rom `urxevs~ Zveli Tu
axali aRTqmis kacobriobas:
`daviT iSena walkoti, ZoRan vsTqvi, rac rgo xedao;
egreT dairgo, moiba, rom[e]lsac Cven gvirxevdao.
qarTveli poetic Tavisi poeziiT imedovnebs amqveyniuri
gzis sworad gavlasa da sasufevlis damkvidrebas, rasac gamoxatavs muwukisa da xis metaforebiT:
`amad am wignsa saxelad uwode `daviTiani~,
daviT Sevawyev, Sevkone, viT vardni da viT iani.
gulsa movswyvite muwuki, meba zed avi Tiani,
zed gulzed vibi igi xe kaciani da RvTiani.
`d. guramiSvils swams, rom saxisqmnadobis gziT igi ukuagdebs rogorc pirveli codvis, ise sakuTar codvaTa simZimes
(`gulsa movswyvite muwuki, meba zed avi Tiani~) da eziareba
gankacebuli RvTaebis (`xe kaciani da RvTiani~) WeSmaritebas~
(murRulia 1997, 117).
poeti amiT `varjisa da fesvebis~ gaZlierebis, gadarCenisa
da ukvdavebis RvTisTvis saTno gzas agnebs.
amgvarad, kacis xed gaazreba ufals ukavSirebs kacis sicocxlesa da misTvis naboZeb yovelive amqveyniur sikeTes, radgan ufali Cuqnis adamians sicocxles, xis darad rgavs da
wyals usxams, aZlevs Sromis, moRvaweobisa Tu STamomavlobis
gziT sicocxlis gagrZelebis SesaZleblobas.
kidev erT aspeqts mivaqcevT yuradRebas xis, rogorc
olamuri metaforis, gasaazreblad.
saintereso da mniSvnelovania `cxovrebisa~ da `keTilisa
da borotis cnobadis~ xeebis simboluri saxismetyvelebac.
or xes Soris mdgomareAadamis arCevani mxolod WamiT, an
uflis urCobiT rodi gamoixateboda. mas ori gzidan erT-erTi
unda aerCia: `mieRo RmerTi, rogorc maradiulo sicocxle, an
satana, rogorc sikvdili~ (li 1993, 7).
`adams ar unda scodnoda, ra aris keTili da ra aris boroti. verc ecodineboda, radgan adami am nayofis gemosxilvamde
absolutur sikeTeSi imyofeboda, nayofis Semdeg ki sikeTis gasacnaureblad realobaSi borotis Semosvla gaxda saWiro.
amieridan Suq-Crdilebzea agebuli es samyaro da misi esTetikac amazea dafuZnebuli~ (kiknaZe 2013, 274).
pavle mociquli gvaswavlis:
139
140
lali daTaSvili
TiT aRmdgariyo da adamianebic ukvdavni Seeqmna sxeuliTac, rameTu, rogorc ki sikvdili mis sxeuls Seexo, umalve TviT sikvdili ganqarda sruliad~ (gamonaTqvamebi 2000, 14).
amgvarad, adami kargavs sasufevlis bednierebas, Sesabamisad, ukvdavebas, `xe cxovrebisas~, Tumca sinanulis gziT miiRebs
keTil Tesls, am Tesls loTis sinanuli gaanedlebs, miwier xed
aqcevs, axali adamis _ ieso qristes wyalobiT ki, romelic moinaniebs adamianTa modgmis codvebs, miwieri xe `xe cxovrebisad~
gadaiqceva.
`RmerTi isev xsnis gzas adamianisaTvis sicocxlis xisaken... anaxlebs adamis mier gawyvetil kavSirs da sikvdilis miRebiT amtkicebs am kavSiris absolutur xasiaTs~ (leqsikoni
2009, 248-9). kacobrioba ki ibrunebs dakargul pativs da
kvlav brundeba samoTxeSi. mxolod da mxolod sinanuliT, sakuTari danaSaulis SegrZnebiT svla dasabruneblad dacemul kacs
ubiwo pirvelsaxesTan.
uflis mimarTva codviT dacemuli, gaSiSvlebuli adamisTvis: `adam, sada xar?~ an kaenisTvis naTqvami: `sada ars abel,
Zmai Seni? rai ese hyav?~ _ swored am funqciis mqonea, codvil
sulebSi dafiqrebisa da monaniebis survils aRZravs.
ioane naTlismcemelmac uflis gzis `gansamzadeblad~ sinanuli iqadaga: `SeinaneT, rameTu moaxloebul ars sasufeveli caTai~ (maTe 3, 2).
wm. efrem asuri gvaswavlis:
`sinanuli is kibea, romlis safexurebsac Cven avyavarT sanetaro adgilas, saidanac odesRac daveciT~ (gamonaTqvamebi
2000, 19).
kacobriobac, sicocxlis xidan wamosuli, isev sicocxlis
xemde sinanulis kibiT adis.
literatura
adamis cxovreba 2003: adamis cxovreba (adamis apokrifuli
cxovrebis qarTuli versia), Tb. 2003;
gamonaTqvamebi 2000: wmida mamaTa gamonaTqvamebi, Tb. 2000;
enciklopedia II, 2012: simboloTa ilustrirebuli enciklopedia
(zaza abzianiZe, qeTevan elaSvili), tomi II, Tb.
2012;
141
Tamar lomiZe
metafora da metonimia
qarTul romantikul
poeziaSi
gavrcelebuli Tvalsazrisis Tanaxmad, romantizmisa da simbolizmis literaturul skolebSi upiratesi gamoxatuleba hpova metaforam, xolo realistur mimarTulebaSi _ metonimiam.
ismis kiTxva: mowmobs Tu ara metaforaTa an metonimiaTa simravle literaturul teqstSi, rom masSi dominirebs metaforis an metonimiis polusi,
da romeli maTgani iCens upiratesad
Tavs qarTvel romantikosTa mxatvrul
azrovnebaSi?
am amocanis gadasaWrelad gavaanalizeT specifikuri niSan-Tvisebebi, romlebic axasiaTebs aRqmisa da azrovnebis metonimiursa da metaforul polusebs;
metaforis principad aRiarebul unda
iqnas seleqcia, romelic axasiaTebs
axal, individualur da, amasTan, erTwevra metaforebs (rasac miemarTeba metaforuli saxe), xolo ganmeorebadi
(,,gacveTili), myari metaforebis aRqma
(magaliTad, besikTan an al. WavWavaZis
poeziaSi)
ar ukavSirdeba seleqciis
operaciebs da amgvari metaforebi sintagmebis saxiT gvevlineba. Sesabamisad,
myari metafora, romelic enobrivi koleqtivis cnobierebaSi sintagmad aRiqme-
143
144
Tamar lomiZe
lebi, Rawvebi, weli, ,,Tma-mdidari Tavi da a.S.). amgvarad, obieqts _ qalis xats _ aq binaruli struqtura aqvs, es ki metonimiuri polusis gamovlinebaa.
aRsaniSnavia, rom amgvari groteskuli orsxeulebriobis erTgvar daRs atarebs nik. baraTaSvilis ,,meranic. leqsis centraluri saxe erTianobis iluzias gviqmnis, amitom mkvlevrebi didxans ver amCnevdnen mis gaorebul struqturas _ imas, rom nawarmoebSi mxedarsa da merans urTierTsapirispiro niSan-Tvisebebi da bed-iRbali miewereba, rom mxedars aq, faqtobrivad, pasiuri roli ganekuTvneba, merans ki _ aqtiuri; rom isini erTmaneTis oreulebia; groteskuli gaoreba aisaxa, agreTve, leqsebSi
,,xma idumali da ,,sulo boroto. amasTan, nik. baraTaSvilTan
orsxeulebrioba lirikuli gmiris Sinagan, sulier gaorebadaa
transformirebuli.
adamianis sxeulis nawilTa groteskuli gankerZoeba, orsxeulebrioba, samyaros danawevreba ,,sakuTar da ,,ucxo samyaroebad mowmobs, rom al. WavWavaZis Semoqmedebis ZiriTadi damaxasiaTebeli niSania metonimiuroba.
al. WavWavaZec da gr. orbelianic iyeneben or gansxvavebul enas TavianT SemoqmedebaSi, rodesac gamoxataven or urTierTgansxvavebul msoflaRqmas. swored
stiluri ekleqtizmis gamo al. WavWavaZis Semoqmedeba unda mivakuTvnoT romantizms, radgan poetis yvela nawarmoebis erTiani
teqstis saxiT (anu sinqronul WrilSi) ganxilvis SemTxvevaSi
Tavs iCens sxvadasxva ,,xmis Tanaarseboba, avtoris cnobierebaSi
arsebul TvalsazrisTa mravalgvaroba, es ki swored romantikul literaturas axasiaTebs.
gr. orbelianis mxatvruli stilic metonimiuria _ metonimiuria kliSirebuli mxatvruli saxeebi, romlebic gvxvdeba ,,qalaqursa da romantikul satrfialo leqsebSi. SedarebaTa arsenalic kliSirebulia. aseTivea myari epiTetebi. qalaquri leqsebis stils ganapirobebs aRmosavluri poeziis leqsika, romelic
aerTianebs hiperbolebs, oqsimoronebs, metonimiebs _ mTeli es
arsenali metonimiur poluss ganekuTvneba.
rac Seexeba nik. baraTaSvilis poezias, ,,xma idumalis~ analizi aaSkaravebs, rom lirikuli gmiris ,,me gaorebulia. amasTan, gmiris Sinagani oreuli araerTmniSvnelovnadaa daxasiaTebuli, misi arsi da funqciebi gaurkvevelia. gaugebaria ara marto
is, Tu vis ganekuTvneba idumali xma, aramed _ isic, Tu ras
karnaxobs es xma gmirs. idumali xmis araerTmniSvnelovani pre-
145
dikacia miuTiTebs, rom leqsSi asaxuli samyaro qmnadi, procesualuri mocemulobaa. es samyaro metonimiuradaa danawevrebuli
da aseTivea gmiris ,,me, romelzec batonobs (da, faqtobrivad,
gansazRvravs mas) idumali xma.
leqsis _ ,,fiqrni mtkvris piras _ bolo strofSi gamoTqmulia Sexeduleba adamianTa aqtiurobis, ,,soflisTvis zrunvis
aucileblobis Sesaxeb, xolo mTeli teqsti (am strofis garda)
asaxavs Tvalsazriss wuTisoflis amaoebis Sesaxeb, romlis mixedviTac, ,,soflisTvis zrunvas yovelgvari azri ekargeba. romantizmis msoflaRqmas Seesabameba TviT es gaoreba _ sapirispiro TvalsazrisTa Setoleba, maTi Tanabaruflebianoba, dialogi.
es ori Tvalsazrisi urTierTSenacvlebadia. amgvari teqsti metonimiuria, radgan emyareba mxolod kombinaciurobis (momijnaveobis) princips da ara _ logikur-semantikur kavSirebs teqstis
nawilTa Soris, anu teqstis erTianobas.
`meranSi~ metonimiuria leqsis centraluri saxe. rogorc
aRvniSneT, nawarmoebi iwyeba pasiuri konstruqciiT, romelSic
lirikuli gmiri warmoCenilia meranis qmedebis obieqtis saxiT.
faqtobrivad, lirikul gmirs metonimiurad enacvleba (mis nacvlad moqmedebs) merani.
qarTul poeziaSi riTmis nairsaxeobaTa gamoyenebis mixedviT, mkveTrad imijneba romantikuli da winareromantikuli etapebi _ romantizmSi arazustma riTmam sistemuri gamoxatuleba
hpova, rac mis mniSvnelovan funqciur datvirTvaze miuTiTebs.
winamdebare naSromSi SemoTavazebuli koncefciis mixedviT, riTma yovelTvis ganekuTvneba metyvelebis plans (rogorc sintagma),
magram is zogjer ixreba metaforuli, paradigmatuli polusisken (riTmis Semadgenel sityvier erTeulTa msgavsebisas), sxva
SemTxvevebSi ki _ metonimiuri, sintagmaturi polusisken (am erTeulTa fonologiuri gansxvavebis SemTxvevaSi). riTmis amgvari
definiciis meSveobiT SesaZlebelia, erTgvarad, gabaTildes Sexeduleba riTmis, rogorc ,,struqturuli skandalis, Sesaxeb (r.
barti). romlis mixedviTac, riTma erTdroulad paradigmacaa da
sintagmac.
bunebrivia, tavtologiuri, omonimuri, zusti riTmebi miekuTvneba paradigmatul (metaforul) poluss, xolo arazusti
riTmebi _ sintagmatur (metonimiur) poluss. aqedan gamomdinare, nik. baraTaSvilis (da, garkveulwilad, al. WavWavaZisa da
gr. orbelianis) Semoqmedebis es planic metonimiuri xasiaTisaa.
146
Tamar lomiZe
Tamar ziger-popiaSvili
148
Tamar ziger-popiaSvili
149
Tamar ziger-popiaSvili
150
Aada nemsaZe
moTxroba _ metafora
(gia lomaZis `krosvordi~)
gasuli saukunis 80-iani wlebi umniSvnelovanesi periodia sabWoTa kavSiris teritoriaze mcxovrebi xalxebis
sazogadoebriv azrovnebaSi. am dros saqarTveloSi TandaTan Zlierdeba erovnul-patriotuli miswrafebebi, Tumc
gardamtexi etapi mainc 80-iani wlebis
meore naxevari iyo, rodesac mixeil
gorbaCovma kavSiris gadasarCenad politikuri, socialur-ekonomikuri da kulturuli reformebi daiwyo. gardaqmnis
procesma xelsayreli pirobebi Seqmna
disidenturi moZraobis iatakqveSeTidan
gamosvlisa da erovnuli moZraobis gaZlierebisaTvis. amiT maSinve isargebla
qarTulma mwerlobam, aqamde miTopoetur
saburvelSi gaxveul erovnul problematikasa Tu totalitarul modelebs samoseli Semoacala da gaaSiSvla, risi
erT-erTi mkafio nimuSicaa gia lomaZis
`krosvordi~ (`ganTiadi~, 1987 w., #4).
es moTxroba 80-iani wlebis qarTul
prozaSi gamorCeulia mZafri politikuri konteqstiT, saTqmelis siRrmiTa da
mniSvnelobiT, asaxvis specifikuri formiTa da alegoriul-simboluri planiT.
misi gamoqveynebis TariRi imaze migvaniSnebs, rom sabWoTa cenzuris poziciebi
ukve sakmaodaa Sesustebuli. winaaRmdeg
152
ada nemsaZe
SemTxvevaSi aseTi moTxrobis dabeWdvas vizas vercerTi Jurnalis redkolegia ver miscemda (`krosvordSi~ daxatul totalitarul saxelmwifoSi xom sabWoTa kavSiris amocnoba arc ise
Znelia!). moTxrobis Tematika da paTosi drois Sesaferisia, gamWvirvale mxatvruli qsovili da gamokveTili ideologiuri foni kodirebuli sityvebis amoxsnisaken ubiZgebs recipients.
aristotele Tavis `poetikaSi~ werda: `yvelaze mniSvnelovania, daxelovnebuli iyo metaforebSi. mxolod amisi gadaReba
ar SeiZleba sxvisgan. es aris talantis niSani, radgan kargi metaforebis Seqmna niSnavs msgavsebis SemCnevas~ (aristotele
1979: 22). gia lomaZe `krosvordiT~ erT did metaforas qmnis,
SeiZleba vTqvaT, metaforaTa bloks, radgan igi moicavs ramdenime Semadgenel metaforas, romlebic erTmaneTs amTlianeben da
ise gamoxataven saerTo saTqmels. `rotorikaSi~ metaforis ori
saxea gamoyofili: gasagnobrivebisa da anTropomorfuli. gia
lomaZe pirvel maTgans mimarTavs (Cveulebriv, literaturaSi meore sWarbobs). gasagnobrivebis metafora gulisxmobs usulo
samyaros movlenebis mimsgavsebas adamianTan, sagnis Tvisebebis gadatanas adamianur samyaroze, risi mxatvruli dadasturebacaa
gansaxilveli moTxroba. `krosvordis~ dageroiduli saxelmwifos adamianebi _ dageroidebi _ swored `gasagnebuli~ adamianebi, igive robotebi, arian. gasagnobriveba aq pirdapir qveynis saxelwodebaSia xazgasmuli. aSkaraa, mwerali dageroids dagerotipisagan qmnis. es ukanaskneli ki fotografirebis uZvelesi
xerxiT gadaRebul suraTs aRniSnavs, romelic vercxliswylis
orTqliT mJRavndeboda da Semdeg natriumis qloridis xsnariT
fiqsirdeboda. ase miiReboda pozitiuri gamosaxuleba _ dagerotipi _ romlis gamravleba SeuZlebeli iyo (qarTuli sabWoTa
enciklopedia, t. 10, 375). aqedan gamomdinare, cxadi xdeba, rogor gadaaqvs mwerals usulo sagnis Tviseba adamianur samyaroze, raTa amiT metaforis Sinagan saTqmels gausvas xazi. metaforis samkomponentianobis (aRmniSvneli, aRsaniSni da maT Soris
kavSiri) Teoriis Tanaxmad, am konkretul SemTxvevaSi aRmniSvneli, dageroidi, ukavSirdeba aRsaniSnebs _ am saxelmwifoSi
mcxovreb adamianebs pirveli fotografiuli kadris dagerotipis
gziT, magram sxva e. w. `Tavisufali~ niSnebi, rac asociaciurad
unda Cndebodes aRmqmeli subieqtis cnobierebaSi, am SemTxvevaSi
ar Cans, radgan fotokadri erT mudmiv asociacias _ ucvlel
da mudmiv msgavsebas iwvevs mxolod. am TvalsazrisiT, aRniSnu-
moTxroba-metafora
153
li metaforis asociaciuri CarCo, SeiZleba vTqvaT, rom `Raribi~ da erTferovania, Tumc uaRresad zusti da funqciuri _ saxelmwifos saxelwodebad pirveli fotografiuli kadris saxelis arCeva mianiSnebs am saxelmwifos mTavar misiaze _ axali,
marTvadi adamianebis gamoyvana, romlebic fotografiuli sizustiT gvanan erTmaneTs.
meore mniSvnelovani metafora moTxrobaSi diadi dageroidia. qarTul sinamdvileSi Seqmnilma yvela im Txzulebam, romlebic imperiuli modelis gamoxatvas isaxavda miznad, mogvca
diqtatori beladis saxe. maT Sorisaa gia lomaZis diadi dageroidic, romelic aravis hgavs, miuxedavad imisa, rom aqvs diqtatoris yvela maxasiaTebeli. metic, mas erTi konkretuli diqtatoris niSnebic ki SeiZleba vupovoT: `ubralo, sadad Sekerili nacrisferi Sarvali, yavisferi perangi, samxedro yaidis nacrisferive kiteli, yovelgvari rangis da mdgomareobis aRmniSvneli atributikis gareSe, iseve rogorc yoveli rigiTi dageroidis Cacmuloba...~ (lomaZe 1989: 80). mizani ki erTia _ `yofiTi demagogia, masebis daqvemdebarebis da sidiadis miRwevis
erT-erTi mZlavri saSualeba~ (lomaZe 1989: 80). jer kidev
aristotele SeniSnavda, sadac metaforaa, iq gamocanac ariso,
Sesabamisad, mkiTxvelis gonebac am gamocanis amoxsnisken bunebrivad miimarTeba. Tumc metaforasa da gamocanas Soris maincaa
gansxvaveba: `gamocana aucileblad moiTxovs pasuxis gacemas, metafora _ ara. metaforaSi pasuxi SeiZleba iyos bundovani, arakonkretuli~ (canava 2009: 24). gamocana da TamaSi uZvelesi
droidan SesTavaza kulturam adamians (haizinga) da es ukanasknelic CaerTo am TamaSSi. swored aseT TamaSSi verTvebiT `krosvordis~ kiTxvisas, radgan masSi gamoyenebuli yvela mxatvruli
saxe maTi amoxsnisa da gaazrebisaken gvibiZgebs, upirvelesad ki,
amisken gvibiZgebs saTauri. diadi dageriodis saxe erTdroulad
konkretulicaa (mas aqvs amis niSnebi) da zogadic, asevea TviT
dageroiduli saxelmwifoc.
bunebrivia, diqtators unda hqondes Tavisi samoqmedo areali, romelic mxolod misi neba-survilis aRmsrulebeli xalxiT iqneba dasaxlebuli. avtori dageroidTa saxelmwifos saxiT
qmnis Caketil sivrces, romelic mTlianad minis veeba xufiTaa
daxuruli, raTa aravin gaigos, ra xdeba mis gareT, an rame xdeba Tu ara. amazec saxelmwifom izruna da gare, diadi dageriodis mier ukontrolo sivrcis Sesaxeb uaryofiTi ganwyoba Ta-
154
ada nemsaZe
moTxroba-metafora
155
156
ada nemsaZe
moTxroba-metafora
157
158
ada nemsaZe
Mmariam marjaniSvili
metamorfoza TaobaTa
azrovnebaSi
Strixebi akaki papavasa da oTar
CxeiZis Semoqmedebidan
qarTveli eris cnobierebis nakadSi
kunZulebiviT moCans XX saukunis dasawyisisa da dasasrulis cxovrebiseuli
faqtebi da movlenebi. bolSevikurma reJimma da sabWourma diqtaturam aramarto CamoSala Tavisufali da damoukidebeli
saqarTvelos
saxelmwifoebrivi
sxeuli, aramed mTavari dartyma mimarTa
eris sulieri degradaciisaken da xelisuflebis agitatorad gaxada Semoqmedi
adamianebi.
am rTulma periodma Secvala dro
da Secvala xalxis Tavisuflebisaken
swrafva. mZime wlebSi Cvens qveyanaSi
represiebma gatexa qarTveli xalxi.
bolSevikurma manqanam sisxlis zRva daayena saqarTveloSi da xalxis masac minebda tiranias. Tavisuflebas xundi daedo. rkinis farda CamoeSva. Semoqmeds unda ewera imaze, risic ar sjeroda, magram ,,undoda ewama". bevr mwerals samSoblos tragedia, sevda da varami, konstantine gamsaxurdiasa da levan goTuas
msgavsad, istoriis WrilSi gadahqonda.
drosTan Seugueblebi, paolo iaSvilis
msgavsad, dramatuli finaliT amTavreb-
160
mariam marjaniSvili
161
,,mesame moqcevis" qarTvel mweralTa sityvas, avtoris SefasebiT, ,,xerxemalic gadamtvreuli hqonda da gulwrfelobac
sulidan amoclili".
saqarTveloSi bolSevikurma reJimma da sabWourma diqtaturam saxelmwifo aparatis gamoyenebiTa da mwerlobisadmi barbarosuli midgomiT bevri niWieri mwerali daRupa. papava aRniSnavs, rom ,,pirovnul, individualur da, maSasadame, erovnul qmedobis srul damorCilebisaTvis, ,,sabWoTa" kritikam mwerlobas
,,yovelgvari Tavisufali gaqaneba waarTva, emociebis da mxatvrul aRmafrenis gzebi dauxSo da erisa da pirovnebis damoneba
apologiad gauxada... maT aiZules dReis mwerali, samSoblos
warsuli gaeyalbebia da Cveni erovnuli siamayisaTvis gamcemlurad fexi daedga da iseTi umsgavsoebani warmoeTqva, ris wakiTxvisas yoveli qarTveli gawiTldeboda" (papava 1960,109-116).
aqedan gamomdinare, akaki papava qarTvel mwerlebs or banakad yofda. misi azriT, pirvel banaks miekuTvnebodnen namdvili
xelovanebi, vinc erisa da Semoqmedebis Tavisuflebis principiT
cxovrobda. maT avtori ,,meore moqcevis mwerlebs uwodebs". meore banaks ki igi ideologiuri dogmatizmiT Sepyrobil mwerlebs miakuTvnebda da maT ,,mesame moqcevis" mwerlebs eZaxda. akaki papavas azriT, sruli TavisuflebiTa da simarTliT mxolod
emigrantTa Semoqmedeba gamoirCeoda, magram mwerlobis didostatebi samSobloSi iyvnen darCenili da isini aq gacilebiT maRal
mxatvrul xelovnebas qmnidnen.
a. papavas krebulSi ,,1500 wlovan Tbiliss" Sesul
erT-erT werilze ,,fiqrebi Tbilissa da mis mwerlobaze" avtors polemika gaumarTa grigol robaqiZem: ,,fiqrebi Tbilisze
da mis mwerlobaze". 1. a. mosaSvili, k. lorTqifaniZe, k. fedosiSvili ar arian gamocalkevebuli, rogorc mweralni ,,mesame
moqcevisa". xelisuflebam ki ar ,,aTqmevina" maT ,,esa Tu is"
maT TviTon ,,Tqves" rac aqvT naTqvami. 2. ,,meore moqcevis" mweralTagan naxsenebia: a. abaSeli, g. griSaSvili, k. mayaSvili, galaktion tabiZe, tician tabiZe, g. quCiSvili... mogyavs nawyvetebi
maTi SairebiTgan. gal. tabiZe da g. quCiSvili gamodian werilSi
viTarca ,,gadaxrilebi" ici risken. mxolod es ori. danarCenni?! unda gagaxseno: gansvenebuli a. abaSeli ,,sabWour" Sairebsac
werda aseve sawyali ticianic, daRupuli, romlis gasaocari
winaswarmetyveleba werilSi mogyavs; i. griSaSvili iqamde mivida, rom jalaTs berias ase mimarTa: ,,ubrZane mtkvars da igi
162
mariam marjaniSvili
ukudenas daiwyebso" (saerTod: romelma mweralma ,,meore moqcevisa" aicdina es ,,gadaxra"?) k. mayaSvils ar dascalda xangrZliv ecocxla gasabWoebul samSobloSi, Torem ,,gadaxras",
vfiqrob, verc is aicdenda" (robaqiZe 2012,453).
qarTvel sabWoTa mweralTa mimarT grigol robaqiZiseuli
mkacri Sefasebis miuxedavad, akaki papava mainc kompromisze midioda da Tavisi werilis bolos rwmenas gamoTqvamda: ,,yvela amgvari ,,Cavardnebi" SegviZlian vapatioT wamebul, jaWviT Sekrul
mwerals; magram saSinelebaa, rodesac es ,,dokumenti" Semoqmedebis daCexis da uSualo dasaxiCrebisa, saqarTvelos dReis mwerlobis saxeliT saRdeba da Tavsdeba Cveni dedaqalaqisadmi sazeimoT miZRvnil krebulSi... me minda am SoreTidan mas vacnobo,
rom Cemi da mravalTa guli mas ar gadadgomia da arc gadudgeba, radgan mis majiscemas axlos mihyveboda da mihyveba...
siSoreSi mainc axlos vrCebiT masTan... Cvens siRaribeSi
uleveli simdidrea, radgan misi siyvaruli gvaTbobs. amitom
gvwams, rom Tbilisi ,,meoTxe moqcevas" kvlav ixilavs da
mkvdreTiT aRmdgari Cvens ganawameb gulsac sixaruliT aavsebs"
(papava 1960,92).
sabWouri diqtatis apologet mwerlebisaTvis ,,am borkildadebul poetTaTvis", akaki papava cdilobda, ,,qva ar esrola".
misi TqmiT es tragikuli movlenebi, mainc warmavali iyo da ,,meoTxe moqcevis" xanaSi ,,Cveni mwerloba kvlav gadaebmeboda Tavis
tradiciul saxelovan Zirebs" (papava 1960,9).
a. papavas varaudi winaswarmetyveluri aRmoCnda. 9 aprilis
tragediam Secvala xalxis cnobiereba. Seicvalen mwerlebic. zogi sasikeTod, zogi sulac dadumda an gadagvarda.
mTeli rigi mwerlebisa xarobda sulieri ganaxlebiT, qveynis TavisuflebiT, magram gasuli saukunis 90-iani wlebis dekember-ianvris tragediam mkveTri zRvari gaavlo patriotebsa da
medroveebs Soris, romelTa saxe realuradaa danaxuli oTar
CxeiZis romanSi ,,matiane qarTlisai".
SeiZleba imTaviTve iTqvas, rom oTar CxeiZis naazrevi
erovnuli TviTSegnebisa da TviTmyofadobisaTvis brZolaSi ilia
WavWavaZis sulieri memkvidrea. aqedan gamomdinare, amitomac Tanxvdeba misi nawarmoebi emigranti mwerlis akaki papavas naazrevs
,,fiqrebi Tbilissa da mis mwerlobaze". oTar CxeiZe qarTul sinamdviles XX saukunis 20iani wlebidan moyolebuli XXI sau-
163
mariam marjaniSvili
164
Nnikoloz wulukiZe
Tavisufali Teatri _
metafora
(andre antuani, kote marjaniSili)
25 saukunis ganmavlobaSi, Teatraluri xelovneba sam mTavar e.w. moTamaSes efuZneboda - dramaturgi, msaxiobi,
mayurebeli. XX saukunis Teatri ukve
veRar iqneboda mxolod calkeul, erTeul, e.w. varskvlav msaxiobebze dafuZnebuli. saWiro iyo ansambluri warmodgenis Seqmna, romelic erTian mxatvrul
gadawyvetas, ideur Canafiqrs unda daqvemdebareboda. Teatraluri warmodgenis
Seqmnis procesSi, reJisori mkafiod gamokveTili lideri xdeba. igi, erTpirovnulad
xelmZRvanelobs
sarepeticio
process, gansazRvravs speqtaklis saerTo koncefcias; aseve, imas, Tu rogori
iqneba esa Tu is scena, epizodi, suraTi;
ras warmoadgens TiToeuli moqmedi piri; igi, msaxiobTan erTad, ayalibebs
personaJis xasiaTs, misi saqcielebis motivacias... speqtakli Zveleburad saxeldaxelod veRar daidgmeboda. reJisori
dramaturgisa da msaxiobebis garda,
mxatvarsa da kompozitorTan iwyebs muSaobas. miseul konceptualur Canafiqrs
unda daemorCilos scenografia, kostiumebi, musikaluri gaformeba, ganaTeba,
sasceno moZraoba da a.S.
166
nikoloz wulukiZe
ramdenadac CemTvis cnobilia, Tavisufali Teatri pirvelad andre antuanma (1858-1943 w.w.) 1887 wels parizSi daaarsa.
dRes ukve aRiarebulia, rom man frangul scenaze udidesi reforma gaatara. antuans miaCnda, rom scena mxolod maRalmxatvrul speqtaklebs ekuTvnis, romelic mayurebels aqtualur,
mtkivneul problemebze esaubreba; zemoqmedebs maT gancdasa da
gonebaze, iwvevs maTSi Tanagancdas. adamianebSi swored am ukanasknelis gamowvevas miiCnevda igi Teatraluri xelovnebis umTavres amocanad da misiad. antuani aseve ilaSqrebda franguli scenis e.w. akademiuri tradiciis winaaRmdeg. ufro marTebulad Tu
vityviT, mas surda yovelive saukeTeso SeenarCunebina (gardasaxvis xelovneba) da uari eTqva paTetikis, erTgvari sazeimo, amaRlebuli, wamRerebuli deklamaciisaTvis. reJisori realisturi
scenuri saxeebis Seqmnas uWerda mxars. msaxiobi zedmiwevniT
marTali, damajerebeli unda yofiliyo ama Tu im rolSi. is organulad ver itanda siyalbes, xelovnurobas. aqedan gamomdinare,
eZebda axal sasceno gamomsaxvelobiT xerxebs, saSualebebs. amisaTvis Zalze did yuradRebas uTmobda Tavisi Tanamedrove dramaturgebis nawarmoebTa dadgmas. am mizniT, xSirad igi uars ambobda klasikaze. siaxles eZebda ara mxolod piesebsa da samsaxiobo ostatobaSi, aramed _ warmodgenis scenografiul gadawyvetaSic ki.
sarepertuaro politikaSi antuani ekleqtikaze akeTebda
aqcents. Tavisufali Teatris scena gaxsnili iyo yvela mimarTulebis Tu nebismieri Janris mimdevari Tanamedrove dramaturgebisaTvis. maT Soris iyvnen iseTebic, romelTa nawarmoebebi Tavis droze daiwunes didma profesiulma Teatrebma; TviT safrangeTis upirvelesma, erovnulma Teatrma, komedi fransezmac ki!..
amis Sedegad, Tanamedrove avtoris 115 piesa pirvelad swored
Tavisufal TeatrSi daidga. maT Soris arian dramaturgebi:
emil zola, eJen brio, Zmebi gonkurebi.
es gaxldaT evropaSi pirveli arakomerciuli Teatri. miuxedavad repertuaris ekleqturobisa, antuanma mainc realisturi
Teatri Seqmna, romelic arc Tu iSviaTad, naturalizmisaken ixreboda. misTvis mTavari iyo scenuri simarTle, damajerebloba,
utyuaroba.
Tumc, Tavisufali Teatris dramaturgebisaTvisac damaxasiaTebelia erTgvari sworxazovneba, calmxrivoba, SezRuduloba.
isini cxovrebiseul simarTles eZebdnen qalaquri cxovrebis
167
fskerze, WuWySi, sibinZuresa da simaxinjeSi. swored am dramaturgebma Seqmnes naturalisturi dramis axali Janri, romelsac
komedi ross-s uwodeben. amgvar piesebSi daufaravad warmoaCendnen adamianis cxovrebis im mxares, romelsac zneobis, moralisa da eTikis normebis dacvis gamo, mudam gaurboda franguli
mwerloba Tu sazogadoeba. isini mokle, lakoniuri scenebisagan,
suraTebisagan Sedgeboda, romlebic erTmaneTTan arcTu ise myarad, organulad iyo dakavSirebuli. magram maTSi umTavresi gaxldaT yoveldRiurobis, yofis fiziologiis, naturalurobis,
utyuarobis Seulamazeblad, damajereblad Cveneba. am nawarmoebebis mTavari moqmedi pirni iyvnen: banditebi, meZavebi, qurdebi...
sazogadoebis garkveuli nawili aprotestebda kidec scenaze maTi gamoCenis faqts.
reJisori, mis mier naqadagebi realisturi, naturalisturi Teatris meSveobiT, upirispirdeboda gasarTob, komerciul,
aseve, civ, racionalur e.w. akademiur Teatrs. misTvis absoluturad miuRebeli gaxldaT yvelanairi Teatraluri rutina, xelosnoba da yovelgvari Stampi. antuani qadagebda msaxiobis
organulobas scenaze. mis mier bunebrivi, damajerebeli gamomsaxvelobiTi saSualebebis, xerxebis gamoyenebas. reJisorisaTvis umTavresi iyo moqmedi piris saqcielTa motivaciis marTebulad,
utyuarad gansazRvra-warmoCena.
kidev erTi siaxle, romelic antuanis TeatrSi SeiniSneboda, gaxldaT sruli Tavisufleba winaswar gansazRvruli, dadgenili ampluisagan. vinaidan, dasis birTvs anu absolutur umravlesobas araprofesionalebi Seadgendnen, maT ar boWavdaT ampluis viwro CarCoebi. antuani Tvlidan, rom Tavisufali Teatris
msaxiobma yvelanairi xasiaTis, Janris, ampluis rolis gansaxiereba unda SeZlos. igi, amasTan akritikebda safrangeTSi axalgazrda msaxiobis aRzrdis imxanad arsebul sistemas, meTodologias. reJisors miaCnda, rom axalgazrdas Rupaven sawyis etapzeve; vinaidan, mTeli aqcenti keTdeba cru, paTetiuri, yalbi deklamaciis gamomuSavebaze; agreTve, debiutSive damwyeb msaxiobs
miawebeben garkveul ampluas, romelsac is sicocxlis bolomde
Tavs ver aRwevs.
zemoaRniSnulisagan gansxvavebiT, antuani Zalze didxans,
moTminebiT muSaobda msaxiobTan; ar zRudavda mas ampluiT; iTxovda bunebriv metyvelebas; scenuri gmiris saqcielTa motivaciis amoxsna-gaazrebas; simarTles, utyuarobas, damajereblobas;
168
nikoloz wulukiZe
axal, realistur gamomsaxvelobiT xerxebs, saSualebebs... antuani mouwodebda, urCevda maT realur cxovrebaSi, yofaSi dakvirvebodnen adamianebs; imas Tu yoveldRiur cxovrebaSi vin rogor
iqceva; rogor dadis, rogor metyvelebs, rogor imzireba, rogor gamoxatavs emocias (sixaruls, mwuxarebas)... yovelive es
TandaTan, maragis saxiT unda daegrovebina msaxiobs. Semdeg ki,
ama Tu im rolze muSaobisas realurad gamoeyenebina scenuri saxis damajereblad gasacocxleblad.
droTa ganmavlobaSi, is rac progresulia, axalia, TandaTan yavlgasulad, moZvelebulad gardaiqmneba. naturalizmic
kargavda Tavis a
qtualurobas. xelovnebaSi arsebuli sxva
mimdinareobebis msgavsad, isic avlenda sakuTar naklovanebebs.
eseni gaxldaT: SezRuduloba, calmxrivoba, sworxazovneba. zogierTi kritikosi xmamaRla, daufaravad, mourideblad acxadebda, rom naturalist dramaturgTa piesebi droTa ganmavlobaSi
erTgvar darvinul etiudebad iqca. speqtaklebi statikuria;
adamiani arasrulyofili; vinaidan, mTeli yuradReba gamaxvilebulia mis fiziologiaze, naturalistebi gatacebulni arian mxolod adamianis fsiqikaSi mimdinare procesebiT; mTeli yuradReba
eTmoba klinikur SemTxvevebs, avadmyofur, sneul, moSlil fsiqikas da zRvargadasul fiziologiur moTxovnilebebs. saqme iqamdec ki mivida, rom Tavisufali Teatris erT-erT warmodgenaSi
scenaze namdvili xorcis veeba naWrebs iyenebdnen. mogvianebiT,
msoflio TeatrisaTvis naturalizmma ori mimarTuleba Sva. esenia: e.w. saSinelebaTa Teatri da impresionizmi.
unda aRiniSnos, rom Tavisufali Teatris arsebobam gansazRvra msoflio Teatris Semdgomi ganviTareba. Zalze didi aRmoCnda misi zegavlena evropis sxvadasxva qveynebis Teatralur
cxovrebaze. daxurvidan ori wlis Semdeg, 1898 wels, konstantine stanislavski (aleqseevi) (1863-1938 w.w.) da vladimer nemiroviC-danCenko (1858-1943 w.w.) moskovSi qmnian samxatvro Teatrs, romlis SemoqmedebiTi kredo, ZiriTadi principebi Sors
ar aris antuanis Teatrisagan. Tavisufali Teatris mibaZviT,
evropaSi araerTi Teatri Seiqmna. maT Soris aRsaniSnavia safrangeTsa da germaniaSi daarsebuli Teatrebi. berlinSi cnobilma
kritikosma da reJisorma oto bramma (abrahamsoni) (1856-1912
w.w.) gaxsna Tavisufali Teatri. imave principebis erTgulebiT,
londonSi (inglisi) daarsda damoukidebeli Teatri, xolo
kopenhagenSi (dania) _ Tavisufali Teatri.
169
yovldRiuroba TviTmizani gaxda... - am gamonaTqvamis avtori kote marjaniSvilia. moskovis samxatvro TeatrSi, TiTqmis
3 wliani moRvaweobis Semdeg, man ise datova es saqveynod aRiarebuli dasi, rom sakuTari mrwamsisaTvis ar uRalatia. verc
stanislavskis, verc nemiroviC-danCenkos avtoritetma igi yofiTrealistur, naturalizmamde misuli Teatris erTgul msaxurad
ver aqcia. qarTvel reJisors mtkiced swamda - Teatri mxolod
zeaweuli, dResaswaulebrivi unda iyos. mas uyoymanod sjeroda
- speqtakli realuri cxovrebis zedmiwevniT zusti asli ver
iqneba. igi axal, sxvagvar mxatvrul sinamdviles qmnis. warmodgenas aqvs forma, romelSic ikiTxeba miseuli gadawyveta, Janri,
grZnobaTa buneba: Teatri aris cxovrebisTvis formis micema...
moskovis samxatvro Teatridan wamosvlis Semdeg, marjaniSvili imave wels iwyebs zrunvas, raTa Tavisi saocnebo, sinTezuri Teatri daaarsos. misi survilia, es iyos zeaweuli, feradovani, sadResaswaulo, mravalferovani Teatri; aq SesaZlebeli
unda iyos, rogorc tragediis, dramis, komediis, ise operis,
operetis, baletis, pantomimis dadgma. mokled, imxanad cnobili
yvela Teatraluri Janris speqtakls Tavi unda moeyara mis repertuarSi. TavisTavad, es iTxovda universaluri msaxiobebis
yolas dasSi. erTi SexedviT, avantiuras, utopias ufro waagavda
marjaniSvilis axireba. yvelafers rom Tavi davaneboT, myari
finansuri, materialuri teqnikuri baza, saZirkveli iyo saWiro.
idea marTlac progresuli, im droisaTvis novatoruli gaxldaT. Tumc, imTaviTve ganuxorcieleblad miaCnda bevrs.
saocaria is sijiute da rwmena, dasaxuli miznisadmi erTguleba, romliskenac nabij-nabij miiwevda. Tumc, antuanisagan,
stanislavskisagan, nemiroviC-danCenkosagan gansxvavebiT, igi sul
sxva SemoqmedebiTi kredos Teatrs qmnida. dadgma sruliad ubraloa,... Tavisi realisturi oTaxebiTa da a.S msaxiobebis TamaSi
yofiTi da fotografiul-naturalisturia da amdenad mosawyeni,
yvelaferi araCveulebrivad ubralodaa... da mainc speqtakli STabeWdilebas axdens. esaa amonaridi werilidan, romelic man 1931
wels moskovidan TbilisSi meuRles, msaxiob elene donaurs gamougzavna. igi samxatvro TeatrSi a. afinogenovis SiSs daeswro. miuxedavad samxatvro Teatris SemoqmedebiTi poziciis miuReblobisa, reJisori Sefasebisas mainc obieqturia. ai, swored
am mosawyen erTferovnebas, misTvis ase saZulvel yofiT-realizmsa Tu fotografiul naturalizms ebrZoda mTeli Tavisi Segne-
170
nikoloz wulukiZe
171
Nnino popiaSvili
metafora da ironia
mxatvrul teqstSi
(masalebi literaturaTmcodneobis
cnobarisaTvis)
tropi berZnuli sityvaa (berZn.
- Seqceva, Sebruneba) da niSnavs
sityvis an winadadebis gadataniTi mniSvnelobiT xmarebas. romaeli imperatori
markus fabius kvintiliane ase ganmartavda trops: tropi sityvis sakuTari
mniSvnelobis iseTi Secvlaa, roca mniSvneloba mdidrdeba. tropi gulisxmobs
sityvebis an winadadebis arapirdapiri
mniSvnelobiT gamoyenebas, sadac mTavaria,
mkiTxvelma, msmenelma SeZlos mniSvnelobis gamdidrebis xilva, anu im axali
azris danaxva, romelic Cndeba mxatvrul teqstSi sityvis gardasaxvis
meSveobiT. tropis saxeebia: Sedareba,
epiTeti, metafora, litotesi, alegoria,
ironia, hiperbola, metonimia, perifrazi,
simbolo, gapirovneba, oqsimoroni.
sityvebis gadataniTi mniSvnelobiT
gamoyeneba bunebrivad iwvevs mniSvnelobis eqspresias. saTqmeli ufro poeturi,
maRalfardovani, xazgasmuli da aqcentirebuli xdeba. sityva, leqsema kulturul-istoriuli odenobaa. sityvebSi dafiqsirebulia enobrivi koleqtivis, xalxis, eris warmodgenebi samyaroze, cxov-
173
rebiseuli gamocdilebis Sedegebi. sityvebis gansxvavebuli mniSvnelobiT xmareba aZlierebs saTqmelis mniSvnelobas. leqsikuri
polisemia (berZn. mravalmniSvnelianoba), anu sityvebis mravalmniSvnelobianoba, SesaZloa, sxvadasxva mizezma gamoiwvios. umTavresad ki, es SeiZleba iyos SemTxveviTi (nebismieri), an motivirebuli. sityvas aqvs unari aRniSnos monaTesave cnebebi, Tumca
rodesac sityvis polisemiuri velis gamoyeneba motivi, gansakuTrebiT ki, poeturi, mxatvruli motivi iwvevs, icvleba sityvis Sinaarsi, magram gasagebi rCeba azri, raTa sagani Tu movlena saTanadod warmoCndes. Tanamedrove dazustebiT, tropi aris
mniSvnelobis gadanacvleba, mniSvnelobis gaoreba, gaxleCa,
semantikuri paralelizmi.
tropis sxvadasxva xerxis gamoyenebiT azri damatebiT
iZens emociur datvirTvas. poeturi warmosaxvis gafarToeba da
damatebiTi maxasiaTeblebis CarTva ar abundovanebs saTqmels, mas
kidev ufro sainteresosa da mimzidvels xdis. vaJa-fSavelas
leqsSi aragvs sxvadasxva mxatvrul-gamomsaxvelobiTi saSualebaa gaomyenebuli:
...zafxulSi ayvavdebian
mkerdnic ki salis kldisani,
yvavilT pirs ekonebian
civni namcvrevni cisani.
gahyuCebia niavsa
jixvi, yel-yuriT lamazi,
aRar aCxerebs qviSaTa
kldiT kldeze mxtomi gavazi.
xan rom ca maiRrubleba,
Cabneldebian xevebi,
gaCndeba mexTa tkrciali,
aTrToldebian xeebi,
kldeebzed daikeceba
svavTa da arwivT frTeebi.
Tmebs ukuiyris nakadi,
cisak daiwyebs cqerasa,
Sahyurebs gaocebuli
Savis Rrublebis mRerasa.
ra yurma unda gauZlos
im mTebis gulis Zgerasa?!
174
nino popiaSvili
(vaJa-fSavela, aragvs)
175
(xalxuri)
metaforaSi sagnebsa da movlenebs iseTi Tvisebebi miewereba, romlebic mas ar axasiaTebs. metafora mxatvrul nawarmoebSi
gansakuTrebul eqspresias, avtoriseul Canafiqrs usvams xazs da
xSirad avtoris individualuri, originaluri stilis, weris maneris maCvenebelia. aristoteles azriT, poets moeTxoveba, daxelovnebuli iyos metaforebSi. metafora _ es aris poeturi gamocana, sadac erTi mxriv, naCvenebia sagnisa Tu movlenis mTavari
niSan-Tviseba, magram meore mxriv, es isea SeniRbuli, simbolizebuli, amasTan, gamxatvrulebuli, gardasaxuli, rom mkiTxvelis
emociebs iwvevs.
SoTa rusTavelis vefxistyaosani cnobilia metaforebis
mravalferovnebiT. maT Soris gamorCeulia poemis personaJebis
garegnobis aRweris dros gamoyenebuli metaforebi. lom-vefxvis
daxocvis Semdeg gulwasuli tarielis gamofxizlebas avtori
ase aRwers:
avTandil mkerdsa daasxa mas lomsa sisxli lomisa;
tariel SekrTa, SeiZra razmi indoTa tomisa,
Tvalni aaxvna, mieca Zali ze wamojdomisa.
lurjad Cans Suqi mTvarisa, mzisagan Suq-nakrTomisa.
(SoTa rusTaveli, vefxistyaosani).
metafora xSirad gamoiyeneba Tanamedrove literaturaSi.
metafora mravalmxrivi poeturi xerxia. is SeiZleba asaxavdes
sagnis an movlenis konkretul Tvisebas an zogad xasiaTs. mag.:
Sen ise Rrma xar, qarTulo cao,
Sen ise Rra xar,
samkvidro Sens qveS mtrad Semosulma
veravin naxa:
verca osmalom, verca monRolma
da verca sparsma...
Seni didebis momReralia
oSki da zarzma,
beberi tao...
Sen ise Rrma xar, ise faqizi,
qarTulo cao
(ana kalandaZe, Sen ise Rrma xar.)
176
nino popiaSvili
ironia (berZn. (eironeia) moCvenebiToba, TvalTmaqcoba) niSnavs TavazianobiT SeniRbul dacinvas, damcinav,
gadakvriT naTqvams TavSekavebuli, seriozuli, mSvidi toniT, garegnulad aqcentirebuli pativiscemiT. ironias farul dacinvasac uwodeben. ironiis, rogorc Janris, fuZemdeblad sokrates
miiCneven. sokrateseuli ironia efuZneba avtoris moCvenebiT gulubryvilobas mowinaaRmdegis poziciis sisustis gamosavlenad.
sokrate ironias iyenebda garkveuli dogmis an sayovelTaod
aRiarebuli mosazrebis absurdulobis saCveneblad. es dogmebi,
rogorc SemdgomSi gamoCnda, moklebuli iyo logikas. sokrateseuli ironia TandaTanobiT da Tanmimdevrulad amxelda miRebuli azris absurdulobas. aseTi ironia saubris eleganturi, miukerZoebeli, Tavaziani xerxia, rodesac oponentis winaaRmdeg
kompromatebs ar moixmoben da arc sxva saxis samxilebs warmoaCenen.
Zvel romSi ironia ritorikis dargi iyo, romelsac iyenebdnen saxalxo gamosvlebSi, maSin sityvas an frazas sapirispiro daniSnuleba hqonda.
ironia xSirad asaxavs sagnis an movlenis sagangebo gazviadebas. mag.:
`sakvirvelia! rusis mxatvrebis suraTebzed ra lamazad
aris xolme gamoyvanili am sqelkisera iamSCikis briyvi saxe,
imisi oyrayuli sanaxaoba, imisi midun-modunebuli zlazvna, uadamiano da pirutyvuli mixvra-moxvra. ramodenadac suraTia kargi, ori imodenad saZagelia namdvili. magram amboben:
. kvamlis sitkboebazed ki
ukacravad, da siamovnebazed ki amas mogaxsenebT, rom kvamli
friad sasiamovnoa, _ pirveli imisaTvis, rom kvamli Tvals efareba da marTlWvretas uSlis, meore imisaTvis, rom kvamli xSirad Tvalidam cremls gvayrevinebs xolme. oh, mamulis kvamlo,
marTla-da tkbili da sasiamovno xar: xandisxan ise agvibam Tvalebs xolme, rom Cven Cvens sakuTars ubedurebasac vera vxedavT~ (ilia WavWavaZe, `mgzavris werilebi~).
ironiaSi gansakuTrebiT TvalnaTlad Cans avtoris negatiuri damokidebuleba garemos, movlenis mimarT. ironias iyeneben
avtorebi, rodesac raime movlenis, miRebuli azris sapirispiro
Sexedulebis warmoCena surT.
`- WeSmaritad, verels araferi gamocvlis. jojoxeTis karTanac is Tavisi quCuri unda gadmoapurWyos. sa-
177
178
nino popiaSvili
literatura
vaJa-fSavela 1987: vaJa-fSavela, Txzulebani, Tb.
kalandaZe 1976: ana kalandaZe, rCeuli, Tb.
kvintiliane 2013: markus fabius kvintiliane, wignSi: `aforizmebi~, Tb.
morCilaZe 2007: aka morCilaZe, agvistos paseansi, Tb.
maWavariani 1991: muxran maWavariani, erTtomeuli, Tb.
leoniZe 1990: giorgi leoniZe, natvris xe, Tb.
WavWavaZe 2011: ilia WavWavaZe, mgzavris werilebi (leqsebi, moTxrobebi, poemebi), Tb.
xalxuri poezia 1961: xalxuri poezia (teqstebi), Seadgina vaxtang kotetiSvilma, Tb.
laSa CxartiSvili
180
laSa CxartiSvili
dabudebula sevdis da sicarielis SegrZneba; adamianebi gagiJdnen da dabrmavdnen, yvelaferi nislSia gaxveuli. strelerTan
es epikuri sivrcea. SegiZlia icxovro SenTvis, marto, gancalkevebulad, personaJebisagan gaucxoebuli logikuri cxovrebiT,
gamoucnobi grZnobebiT. swored, aq aris kontrasti samyaros
sivrcesTan da pirvelyofil sicarielesTan.
formis eqsperimentulobis miuxedavad, streleris nebismieri koncepti mefe liris interpretirebis dros, eqvemdebareba
Tavad Seqspiris koncefcias samyarosa da Teatrze, rac vlindeba
speqtaklSi: moqmedebis areali maqsimalurad uaxlovdeba mayurebels, iWreba masSi (rogorc Seqspiris TeatrSi); amave dros,
samyaro aRiqmeba, rogorc Tavad Teatri, da warmodgenaSi Semodis forma - Teatri TeatrSi.
mefe liris eqsplikaciaSi strelers Cawerili aqvs: ZiriTadi scenuri saxe: Teatri - samyaro, uzarmazari da carieli sivrce, WuWyi, romelic brwyinavs samyaros sxivebis qveS.
talaxze da WuWyze gadebuli xidebi. kavSiri darbazTan. speqtaklSi moqmedeba viTardeba ara marto scenaze, aramed darbazSic1.
streleri iyo pirveli, romelmac gaacocxla da gaaTamaSa
liris Teatri. speqtaklis moqmedi gmirebi, personaJebi, parteridan adian scenaze. manamde isini mayurebels TamaSoben. Tavad
liric msaxiobia, romelic TiTqos ver cnobs gadacmul kents.
liri TamaSobs, radgan jer kidev ar surs, aRiaros Tavisi Secdoma-danaSaulebani. masxara erTaderTia, romelTanac liri ver
TamaSobs. swored masxaras gamoCenisTanave iwyeba liris etapobrivi gardasaxva. es procesi rTulia - SeSlilobis gziT ganwmendil adamianamde.
eliotis unayofo miwa - is pirobiTi adgilia, sadac viTardeba epizodebi, magram sakvanZo scenebi gaTamaSebulia Ria
cis qveS, miwier WuWySi, romelzec (scenaze) daexetebian SeSlilebi da brmebi, romelzec ibadebian da qrebian qariSxlebi.
rogorc Cans, es aris liris moqmedebis logikuri adgili streleris warmosaxvaSi. reJisorma Canafiqri praqtikulad
ase gadawyvita: scena: Teatri - samyaro. Teatri, romelic iqceva samyarod. SeiZleba iyos sferuli, elifsis formis, an saer-
., ., ., 1984., . 265.
181
182
laSa CxartiSvili
4
5
., ., ., 1984., . 37.
iqve, gv. 11.
183
tino kararos mier warmodgenil mefe lirs kordelias samefodan gaZevebisTanave etyoboda, rom acnobierebda daSvebul
Secdomas. ikeTebda saTvales, rac simbolurad imis mauwyebeli
iyo, rom ukve uWirda realobis danaxva da aRqma. amis miuxedavad, garegnulad liri mefur didebulebas ar kargavda. liris
garegnuli metamorfoza qaliSvilebTan Sexvedrebis Semdeg iwyeboda. qaliSvilebTan kamaTis Semdeg, is ixsnida samefo atributikas da garboda scenidan masxarasTan erTad.
Sinagani metamorfoza ki lirs gacilebiT adre daewyo. maSin, roca mxsnelad masxara moevlina. masxara kordelias pirdapiri Camnacvlebeli aRmoCnda. kordeliasa da masxaras rolebs
erTi da igive msaxiobi _ otavia pikolo asrulebda.
Tu me vandob masxaras da kordelias rols erTsa da imave msaxiobs, miviReb scenaze imave aRrevas, romelic iyo elisabediseul TeatrSi6, werda jorjo streleri. Tumca, elisabedur TeatrSi, piriqiT iyo. kordelias rols kaci asrulebda.
qalebs ar SeeZloT scenaze TamaSi. streleri Tvlida, rom es
pasaJi namdvili revolucia iqneboda Tanamedrove italiur TeatrSi. es iqneboda Seqspiris epoqis Teatraluri tradiciebisa da
xerxebis erTgvari aRorZinebis mcdeloba. maSin aseTi ram TeatrSi warmoudgenlad miaCndaT.
streleris am xerxma Taviseburad axsna piesaSi masxarasa
da kordelias mudmivi monacvleobis sakiTxi, masxaras moulodneli gauCinareba. streleri werda: aris raRac idumali kavSiri masxaras da kordelias Soris. masxara, romelsac uyvars
kordelia da itanjeba, roca mas aZeveben, ufro kordelias masxara iyo, vidre liris. meore mxriv, masxara gvaiZulebs, ufro
Zlierad vigrZnoT kordelias aryofna. misi pirveli sayvedurebi,
gamoTqmuli mefis mimarT kordelias sayvedurTa msgavsia. masxara ganuwyveteli sikeTea, romelic yovelTvis rCeba _ gaZevebis Semdegac. masxarasa da lirs Soris Znelad asaxsneli kavSiria, erTgvarad _ nazic. masxara sikeTea, romelic rCeba liris
gverdiT7.
184
laSa CxartiSvili
safinalo epizodSi, roca lirs mklavze gadawvenili kordelias cxedari Semohyavda, scena namdvil sasaflaos hgavda,
liri ki ukve namdvili sigiJis axal fazaSi gadadioda. igi bolomde ver acnobierebda mware realobas da imeds ar kargavda,
rom kordelias sikvdilisgan ixsnida. mis gacocxlebas Seecdeboda, wamoayenebda, xelebs auTamaSebda. liri fiqrobda, rom
kordelias sZinavs, amitom cxedars gverdiT miuwveboda da masTan erTad daiZinebda, albaT, samudamod.
streleri finalSi kordelias gatexil Tojinas adarebs
da lirs bolo frazas aTqmevinebs: Sen CamogaxrCves, Cemo sabralo masxarav! reJisori kidev erTxel xazs usvamda kordeliasa da masxaras identifikaciis sakiTxs: liris aRmoCena, rom
misi kordelia _ es aris masxara _ yvelaferia. Tu masxara
Cndeboda TeTri klounis saxiT, kordelia am scenaSi Sav kabaSi
gamowyobili. roca liri eTamaSeboda kordelias sxeuls, rogorc Tojinas, kordelias saxe masxaras mogvagonebda.
streleris Semoqmedebis rusi mkvlevari, Teatrmcodne viqtor gurCenko askvnis, rom streleris meTodis gansakuTrebuloba da mTeli sirTule isaa, rom eposi da lirika, kosmosi da
yofa mis TeatrSi aris organuli nawili, rogorc erTi mTlianoba ... miTi da realoba mis speqtaklebSi erTdroulad arsebobs, rac kontrasts ki ar qmnis, aramed sinTezur Tanacxovrebas. streleris mefe lirSi konfliqti formebsa da gamomsaxvelobiT xerxebs Soris ki ara, situaciebs Sorisaa. es pasaJi
erT-erT im umniSvnelovanes niSanTagania, romelic strelers
sxva reJisorebisgan gamohyofs da ganasxvavebs.
muSaobis aseTi meTodi jorjo strelers bevr sirTulesa
da winaaRmdegobas uqmnida, magram man yvela barieri gadalaxa da
dasZlia. rogorc mkvlevrebi miiCneven, Seqspiris mefe liri
reJisoris SemoqmedebaSi amis naTeli magaliTia.
Ddiana anfimiadi
186
diana anfimiadi
zebuli teqstebis sistema _ ese igi, sayovelTao gagebiT, originali teqstis da Targmnili teqstis Sepirispireba. am instrumentis Seqmna erTnairad aucilebelia rogorc qarTuli enis
srulyofilad Sesaswavlad, ise qarTuli poeturi azrovnebis
kvlevisa da, rac mTavaria, misi adgilis msoflio kulturul
paradigmaSi gansasazRvrad.
mcire poeturi korpusi, romlis anotirebis principebzec
am statiaSi visaubrebT, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelwifo universitetis arnold Ciqobavas saxelobis institutis kompiuterul monacemTa damuSavebis ganyofilebaSi mzaddeba
da qarTuli poeturi korpusis subkorpusad moiazreba.
am qvekorpusSi ganTavsdeba msoflio poeturi Sedevrebis
qarTuli Targmanebi. korpusis eqskluzivi isaa, rom erTian korpusul sivrceSi ganTavsdeba erTi leqsis yvela Targmani, sxvadasxva dros, sxvadasxva mTargmnelis mier sxvadasxvagvari teqnikiT Sesrulebuli.
korpusis ZiriTadi masala gamomcemloba inteleqtis mier gamocemuli seria erTi Sedevris yvela qarTuli Targmania,
garda amisa, korpusis teqsturi baza sxva TargmanebiTac Seivseba, igegmeba specialurad am korpusisTvis Targmanebis momzadebac.
dResdReobiT msoflioSi arsebul sxvadasxva poetur korpusebSi anotirebis sxvadasxvagvari principebia, im miznidan Tu
Sedegidan gamomdinare, romelic konkretul resurss aqvs.
gansakuTrebiT popularulia morfologiurad da sintaqsurad anotirebuli poeturi korpusebi. oqsfordis universitetis
poeturi korpusi, romelic monacemTa vizualizaciis saSualebasac iZleva, anotirebis fonetikur, morfologiur da sintaqsur
dones iyenebs, rusuli nacionaluri korpusis qvekorpusi poeturi korpusi, romelic gansakuTrebul yuradRebas morfologiur anotirebaze akeTebs. aseTive struqtura aqvs amerikuli poeziis korpuss.
mniSvnelovani da qarTuli korpusuli gamocdilebisaTvis
sruliad axalia Cveni korpusis Sedgenis meTodika, rac, fonologiuri, morfologiuri analizisa da anotirebis garda semiotikur anotirebasac gulisxmobs. es imas niSnavs, rom semiotikur niSanSi aRmniSvnelaRsaniSnis urTierTmimarTebis saxeebis
xatis, indeqsisa da simbolos mixedviT moxdeba mxatvruli saSualebebis markireba, rac erTian, advilad gasageb da gamosayene-
187
bel sistemaSi daalagebs maT. agreTve, saSualebas mogvcems, davakvirdeT konkretuli mxatvruli saxis meore enaSi gadmocemis
alternatiul saSualebebs. miRebuli daskvnebi SesaZloa warmatebiT gamoiyenon qarTuli xelovnuri inteleqtis Seqmnaze momuSave specialistebma.
qvekorpusi gaaerTianebs qarTulad naTargmn poezias, kerZod ki, pirvel etapze gamomcemloba inteleqtis mier ganxorcielebul erTi Sedevris yvela qarTuli Targmanis masalas. aq
erTi konkretuli poeturi teqstis 50ze meti Targmania warmodgenili, romelic sxvadasxva dros erTmaneTisgan sruliad
gansxvavebulma mTargmnelebma Seasrules, (inteleqtma 10ze
meti aseTi krebuli gamosca, romlebSic cnobili leqsebi TavianTi mravali TargmaniT aris warmodgenili). garda amisa, gamoviyenebT sxvadasxva mTargmnelobiTi konkursebisa da literaturuli seminarebis (vorkSopebis) samuSao teqstebs, sxvadasxva dros
gamocemul poetur Targmanebsa da anTologiebs.
aseTi tipis paraleluri korpusi gansakuTrebiT mniSvnelovania literaturuli Targmanis, rogorc kulturis dargisa
Tu mecnierebis, ganviTarebisTvis.
mokled ganvixilav erTi leqsis Targmanis paraleluri
korpusis agebisa da anotirebis principebs:
rogorc ukve aRvniSne, pirvel etapze korpusSi ganTavsdeba gamomcemloba inteleqtis erTi Sedevris Targmanis seriis
teqstebi, literaturuli konkursis masala, agreTve sxva iseTi
poeturi teqstebi, romelTa Targmani qarTul enaze ramdenime
mTargmnelma Seasrula.
teqstis eleqtronuli versiis Sidastruqturuli damuSavebis, markirebis da metamonacemebis damuSavebis, balansirebis
Semdeg viwyebT anotirebis etapebs.
fonetikuri anotireba moawesrigebs poeturi enisTvis damaxasiaTebel mraval specifikur elements, rogorebicaa:
riTmis sakiTxi rogorc zusti, ise arazusti
marcvlovnoba
melodikuri struqtura
fonosemantikuri sakiTxebi
leqsis fonetikuri palitraasonansi, disonansi, evfonia
da a.S.
maxvili da sxva.
188
diana anfimiadi
189
zeinab kikviZe
metaforis miTosuri
genezisi da misi
paradigmebi
Tanamedrove literaturis-mcodneobaSi metafora erT-erTi umniSvnelovanesi tropia, romelic mudmivad rCeba
literaturuli Txzulebis mxatvrulobis ganmsazRvrelad. misi warmoSoba preistoriul epoqasa da samyaros miTosur
msoflaRqmas ukavSirdeba. Sesabamisad,
metafora dgas anTropomorfuli warmodgenebis saTaveebTan. metaforas xSirad gansazRvraven rogorc metyvelebiTi
an vizualuri instrumentis gamoxatulebas, romlis funqciuri daniSnulebaa
gansazRvruli niSan-Tvisebebis realobis
erTi Sridan meore SreSi gadatana. jeimz uotsonisa da en hilis ganmartebiT,
metafora ar aris mxolod gamomsaxvelobiTi saSualeba, aramed enis funqciis-rogorc realobis amsaxvelisa da ganmsazRvrelis_ Semadgeneli nawilia.
pirvelyofili adamianis samyarosadmi damokidebulebam, aRqmam da gaazrebam e.w. ,,miTosuri logika gaaCina. romlis umTavresi principi is iyo, rom
pirvelyofili adamiani sakuTar me-s ar
gamoyofda garemomcveli samyarosgan _
bunebisa da sociumisgan. amave dros ar
xdeboda logikuri difuziis elementebis gamijvna emociuri, afeqtur-motoru-
191
li sferodan. aqedan gamomdinare, warmoiSva garemomcveli sagnebis miamituri gaadamianeba da sayovelTao personifikacia, farTo, ,,metaforuli gaazreba bunebrivi Tu kulturuli anu adamianTa qmedebis Sedegad gaCenili obieqtebisa.
garemomcvel bunebaze, mis sagnebsa da movlenebze adamians
gadahqonda sakuTari Tvisebebi, miawerda maT Tavis grZnobebsa da
sicocxles. pirvelyofil adamians swamda, rom mis irgvliv arsebul samyaros movlenebsa da sagnebs iseTive SegrZnebebi hqondaT, rogoric Tavad mas. am warmodgenebs Seqcevadi xasiaTic
hqonda, anu garemomcveli samyaro uerTdeboda adamians, masSi badebda erTianobis gancdas. amis dasturad SeiZleba totemizmic
davasaxeloT, romlis mixedviT adamiani sakuTar Tavs aigivebda
cxovelTan an mcenaresTan da sjeroda Tavisi tomis, klanis totemisgan warmomavloba. yvelaferi es ki ukavSirdeboda RvTaebaTa
Tayvaniscemasa da maTdami miZRvnil rituals, rac aisaxeboda
enaSi da gadaecemoda Taobebs.
ena iyo da aris miTosuri interpretaciebis erTgvari sacavi. amis Sesaxeb klod levi-strosi saubrobs Tavis fundamentur naSromSi ,,pirvelyofili azrovneba (levi-strosi,1992).
mas ena miaCnia universalur sistemad, romelSic kodirebulia
arqedroSi adamianis mier SemuSvebuli msoflaRqmis elementebi,
romlebic pirdapir kavSirSia miTosur warmodgenebTan. ena asaxavs samyaros mTlianobas, romelic ukavSirdeba e.w. ,,aracnobier
struqturas, romelic Zevs TiToeuli tradiciis, wes-Cveulebisa Tu socialuri wyobis safuZvelSi. aracnobieri struqturidan momdinare saxe-simboloebi igive arqetipebi an pirvelyofili
saxeebia. isini gvevlinebian garkveuli warmosaxvebis warmomqmnelad, romlebic, SesaZloa, meryeobdnen detalebSi, magram ar
kargaven TavianT bazisur sqemas (levi-strosi, 1992,57).
miTi antikur filosofiaSive moiazreboda poeziis sayrdenad, ramdenadac miTosur xedvaSi sagnebsa da movlenebs aRmniSvnelTan pirdapiri damokidebulebis garda metaforuli, gadataniTi mniSvnelobac hqondaT. cneba ,,gadatana aristoteles mier
,,poetikaSi metaforasTan dakavSirebiTaa gamoyenebuli: ,,yvelaze
mniSvnelovania, SearCio kargi metafora, niSnavs zustad daafiqsiro msgavseba sagnebsa da movlenebTan. nebismieri metafora
mkiTxvelisagan moiTxovs, mwerlis an poetis mier Seqmnili saxis wvdomisaTvis daZabos yuradReba, moikribos azri da aamoqmedos warmosaxva (xelovnebis enciklopediuri leqsikoni, 1989).
192
zeinab kikviZe
193
194
zeinab kikviZe
Si vlindeba, romlebic epoqidan epoqas gadaecema da iRebs mudmivi simbolos formas. metaforebSi erTiandeba ramdenime sagnobrivi mniSvneloba. amis safuZvelze sacnobaro leqsikonebSi metaforis or tips gamoyofen: erTia, roca konkretuli sagani mxolod igulisxmeba, rac sakmaod kargad Cans. am tipis metaforebis safuZvelze SesaZloa aigos alegoria. meore tipSi ki gaerTianebulia ramdenime sagnobrivi mniSvneloba. es metaforebi mravalmxriv SeiZleba iqnas gagebuli da dauaxlovdes simbolos.
metaforis funqcia farTovdeba alegorizmis safuZvelzec,
radgan aRmniSvnels ufarTovdeba semantikuri veli da sabolood, metafora yalibdeba polimerul mxatvrul saxed, romelic aRar aris mxolod erTi sagnis an movlenis gadataniTi
mniSvnelobiT ganmsazRvreli. is moiazreba diaqroniuli da sinqronuli plastebis damtev enobriv erTeulad, romelic, aseve,
iTavsebs asociaciuri mexsierebis jaWvs.
alegorizmis principic msgavsebis SemCnevasa (fiqsaciasa)
da gadatanas efuZneba. metaforaSi alegoriulobis mniSvnelobis
CatvirTva uSualod miTosur interpretaciasa da metamorfozul qmedebebs unda ukavSirdebodes. am SemTxvevaSi yalibdeba
myari alegoriuli saxeebi, romlebic aRniSnavs adamianis romelime Tvisebas, Tumca isic unda vTqvaT,, rom aseTi konotaciebis
arseboba igav-arakebSi ufro myardeba, radgan swored igavis Janruli Tavisebureba moiTxovs alegorizmis princips. adamianur
TvisebaTa gadatana romelime cxovelze an frinvelze, an kidev
qvewarmavalze miTosuri msoflaRqmidan gadmosuli xerxia. ufro
sworad, arqedroSi adamianis azrovnebaSi gaCenili miTosuri
diskursis anareklia. miTosur xedvaSi umTavresi iyo analogiebis principi.
levinsonis azriT, metaforis interpretacia unda eyrdnobodes adamianis zogad unar-Tvisebas, iazrovnos analogiebiT.
Tumca metafora ufro farTo mniSvnelobis damtevi terminia.
swored asociaciuri azrovneba afarToebs metaforis semantikur
vels, romelic ganfenilia drosa da sivrceSi. aTvlis wertilad ki is arqetipebi unda CaiTvalos, romlebic miTosur msoflaRqmaSi Camoyalibda. epoqidan epoqaSi konkretuli metaforuli gamonaTqvami iTavsebda droiTi da sivrciTi lokalis paradigmas, mdidrdeboda asociaciuri codnis safuZvelze da iqceoda metafora-simbolod. es ukanaskneli ki uamravi plastis saSualebas iZleva.
195
Eeka Txilava
politikuri metaforebi
socialur reklamaSi
adamianTa yofas, cxovrebis wess,
damokidebulebebsa Tu faseulobebs Tanamedrove msoflioSi mniSvnelovnad gansazRvravs reklamis faqtori. igi komunikaciis erTgvari relevanturi saSualebacaa. mniSvnelovania, rom ar arsebobs azrovneba mexsierebis gareSe, SegrZneba ki - emociis gareSe. reklamis
mTavari arsic swored am niuansSia - azrovneba, mexsiereba, emocia, romelic
cvlis warmodgenebs konkretuli sagnebis, qveynebisa Tu adamianebis mimarT.
reklamis fsiqologia martivicaa da
rTulic - adamianis cnobierisa da qvecnobieris marTva sasurveli mimarTulebiT; aqedan gamomdinare, sareklamo biznesi sakmaod saxifaTo da riskiani TamaSicaa sazogadoebasTan, radgan arasdros
viciT, realurad vis an ras gvawvdis misi Semqmneli, qvecnobieris ra nawilSi
surs SeRweva da ratom. realurad, reklamis mizania, momxmarebels Seuqmnas
fsiqologiuri ganwyoba raimes SesaZenad,
magram es unda ganxorcieldes darwmunebis xerxebis safuZvelze. darwmunebis
xerxebi, TavisTavad, araerTgvarovania da
moicavs fers, xmas, moZraobaa da mimika,
rac mTavaria, is iTvaliswinebs ganwyobas, romlis umTavresi misiaa sazogadoe-
197
bis marTva konkretuli miznisken. adamianebi nebayoflobiT, magram umetes SemTxvevaSi gaucnobiereblad erTvebian saxifaTo TamaSSi. marketologi Cak bloris azriT, reklama aris adamianis
azrovnebis damatyvevebeli zustad imdeni xniT, ramdenic saWiroa misgan didi raodenobis fulis misaRebad. maSasadame, reklama is legaluri qurdia, romelsac nebayoflobiT vaZarcvinebT
Tavs yoveldRiurad. Tumca, xifaTi zogjer scildeba mxolod
Zarcvas da ufro masStabur, fsiqologiur ganwyobas qmnis, vidre es erTi SexedviT Cans. misi roli gansakuTrebiT mniSvnelovania politikur WrilSi. arc Tu iSviaTad gvxvdeba msoflio
sareklamo bazarze e.w. politikuri metaforebi, qveteqstebi,
romlebic komerciul miznebze gacilebiT metia da saxifaTo
rogorc politikuri, ise fsiqologiuri TvalsazrisiT. saSiSia
imdenad, ramdenadac politikur metaforebsa da qveteqstebs aqvs
gansakuTrebuli Zala, gaaerTianos pragmatuli da lingvisturi
codna kulturis, ideologiisa da istoriis gaTvaliswinebiT.
garkveuli politikuri metaforis matarebelia Sokoladi tviqsis reklama, romelic ramdenime wlis win gadioda rusul satelevizio arxebze. videorgoli udavod metaforuli xasiaTisaa
da garkveuli gzavnilis matarebelic.
politikuri metafora igrZnoba reklamis pirveli wamidan, romelic qarTuli `mravalJamieriT iwyeba da cangala da
gogonaTi mTavrdeba. amiT reklamis Semqmnelebi xazs usvamen
qarTvelTa samravalJamiero da sacangalo ganwobas. garda amisa,
kavkasiel mamakacebs, romlebic simReras asruleben, gonebaSezRuduli ieri aqvT. aRsaniSnavia, rom gundis ukan, kedelze, hkidia moxuci mamakacis portreti, warweriT 100. rogorc Cans,
pirdapir ver gabedes mieweraT georgievskis traqtatis zusti
wlebi, magram migvaniSnes, rom es gonebaSezRuduli da mocangale adamianebi 100 welze metia, maTTvis mRerian da cekvaven.
reklama muq ferebSia. ZiriTadad Savi Warbobs. gundis SuagulSi
ori uTavo yabalaxi Cans. es tviqsia erTi Sokoladis ori
ganuyofeli nawili, riTac Crdiloelebi metaforulad migvaniSneben imisaken, rom Cven, qarTvelebi, maTi ganuyofeli nawili
varT; mniSvneloba ara aqvs, marjvena mxares aRmovCndebiT, Tu
marcxenas avirCevT; Cven mainc tviqsis, anu ruseTis erTianobas warmovadgenT da maTi e.w. tkbili qarxnis nawili varT.
rogorc vxedavT, erTi SexedviT umtkivneulo socialur reklamaSi, erTi mxriv, politikuri da, meore mxriv, komerciuli
198
eka Txilava
199
poraciis (Daimler AG) legendaruli brendis MersedesBenz-is markis avtomobils Seexeba. reklama Sesrulebulia maRal teqnologiur doneze; vizuali, ferebi, ganwyoba, adamianuri
gancdebi warmoCenilia pozitiuri kuTxiT. naCvenebia patara germanuli sofeli, sadac ubralo adamianebi cxovroben myudro da
mSvid garemoSi; Tumca, miuxedavad erTgvari simSvidisa, reklamaSi dominirebs nacrisferi, rac miuTiTebs imaze, rom am, erTi
SexedviT, myudro da idiliur garemoSi aris raRac (Tu viRac),
rac (an vinc) samyaros ganacrisferebisken, ferTa gamis dakargvisken waiyvans.
kinoakademiis axalgazrda studentebma Mersedes-Benz-i
warsulSi gadaisroles da germaniis patara, mSvid qalaqSi moulodnelad SeiWra axali - momwvano feri, romelic neli da
auCqarebeli moZraobiT miuyveba mtvrian quCebs, frTxilad amuxruWebs ori mSvenieri gogonas winaSe da gzas uTmobs maT; mZafri da dammuxtveli musika, romelic sareklamo rgols gasdevs,
migvaniSnebs mosalodnel safrTxeze, romelic franiani, TiTqos
SuSisTvalebiani patara biWis saxiT Cndeba soflis quCaSi. manqanis muxruWebis sulisSemZvreli xma, nacrisferi dedis SeSlili Tvalebi da sivrceSi gamosaxuli adolf hitleris saxe sareklamo rgolis sakvanZo nawilia. soflis SukaSi patara biWis,
patara adolfis cxedari Cans da ismis dedis isteriuli kivili: adolf! Mersedes-Benz-i ki mSvidad miuyveba soflis
Sukas, romelsac nel-nela ubrundeba ferTa gama.
reklamis slogani sulisSemZvreli da damTrgunveli politikuri metaforis Semcvelia: Mersedes-Benz -i safrTxes manam
amoicnobs, sanam is moxdeba!
sainteresoa, rom Tavad kompania Mersedes-Benz-ma videorgolTan dakavSirebiT SeSfoTeba gamoTqva, magram mxolod da
mxolod - SeSfoTeba; aris Tu ara
es konkretuli reklama
eTikuri? hqondaT Tu ara ufleba, marketingul reklamaSi politikuri figuris saxe am kuTxiT warmoeCinaT? vfiqrobT, rom
ara! miuxedavad imisa, rom idea sainteresoa da Mersedes-Benzma msoflios aacila saSineli safrTxe, SeuZlebelia, viTamaSoT grZnobebze; adamianebSi gavaRviZoT swrafva ganadgurebisken,
radgan momavali fiureris an momavali martin luTer kingis
amocnobas veravin SesZlebs adreul wlebSi; da Tundac amovicnoT, SeuZlebelia, msoflios movuwodoT maTi adreul asakSive
aRzevebisa Tu amoxocvisken.
eka Txilava
200
ra aris reklamis fsiqologiuri arsi? rogorc Cans, germanel studentebs gaucnobiereblad (an gacnobierebulad) aqvT
sircxvilis gancda msoflios winaSe hitleris fenomenis gamo
da amitom gauswordnen mas fiurerisve meTodebiT TavianT sareklamo rgolSi.
maSasadame, marketingul reklamaSi politikuri Strixebis
gamoyeneba, zogadad, ar aris saxarbielo. aRsaniSnavia, rom PR
specialistebisaTvis mniSvnelovania profesiul pasuxismgebloba
da eTikis sakiTxebi. Cven mier moyvanil SemTvevebSi darRveulia
orive maTgani, rac, saboloo jamSi, sazogadoebis cnobierebis
araswor marTvas uwyobs xels.
literatura
1. http://www.myvideo.ge/?video_id=784258
2. http://www.youtube.com/watch?v=ytVdBLMmRno
Nnino dvaliZe
metaforuli paradigmebi
reklamaSi
(inglisurenovani da qarTuli
reklamebis magaliTebze)
amerikeli lingvisti-semiotikosi
marsel dinezi aRniSnavda: cxovreba semiozisia _igi savsea metaforebiTa da
niSnebiT.
ufalma Seqmna adamiani xatad Tvisa, pirvelad iyo sityva da sityva igi
iyo RmerTi...roca ibadeba sityva, igi
mSobeli gonis yvela Zalas atarebs.
ena aris samyaros Semqmneli Zala. enis
Semswavlel mecnierebas
enaTmecniereba
anu lingvistika ewodeba. enaTmecnierebaSi niSanTa eqvsi saxea: signali, simptomi, xati, indeqsi, simbolo da saxeli.
yvela es niSani sxvadasxva saxiT aris
ganfenili metaforebSi.
mas Semdeg, rac, metaforebis
kvlevis mamamTavrebma _ lakofma da
jonsonma _ TavianTi cnobili naSromi:
metaforebi, romlebic CvenTan erTad
cxovroben (1980w) gamosces, metaforis
konceptualuri Teoria dominirebda sxva
saxis metaforebis Seswavlisas. am statiis mTavari principic aris metaforis
ganxilva ara marto enis, aramed fiqrisa
da naazrevis fenomenad da produqtad.
Tumca aqamde mas Seiswavlidnen, mxo-
202
nino dvaliZe
203
204
nituroba
nino dvaliZe
da
xatovaneba:
ase
magaliTad:
kompania
is reklama.
SexedeT suraTs da dainaxavT, rom EEi sa da eqs isE
gadabmis adgilas TeTr isars qmnian, es win mimarTuli isari
niSnavs kompaniis mudmiv swrafvas ganviTarebisken.
sainteresoa, aseve, Tu rogor Seafases qarTuli reklamebi ucxoelma eqspertebma. magaliTad, erT-erT yvelaze warumatebel sareklamo saxed daasaxeles kaxa kalaZe, romelic magTis
reklamaSi monawileobda. magTi, romelic, ase vTqvaT, saxalxo
reklamebiT iyo da aris cnobili da misi aqaca rekams! da xo
gadmovreke, ai!, yvelam kargad icis, uceb sareklamo saxed gvTavazobs personas, romelic ferariT dadis da armaniT imoseba.
TavisTavad cxadia, sareklamo strategia ase alogikurad ar
unda Seicvalos. ara da magTistatis reklamebi saqarTvelos
sxvadasxva kuTxeebis warmomadgenelTa dialeqtur enaze Sesrulebuli, vfiqrob, yvelze metad warmatebuli da saxaliso reklamebia. (aSo qomCqili bondo?!, magTikuna-satikuna da sxva).
http://www.youtube.com/watch?v=AU7FlHU_b-4
http://www.youtube.com/watch?v=dnLBl6c0w6http://www.youtube.co
m/watch?v=dczy-H8kVQs
http://www.youtube.com/watch?v=Bb0Fe5oQl0Ihttp://www.youtube.c
om/watch?v=cM5OrmnKS4g
http://www.youtube.com/watch?v=ax659a5fjZo
http://www.youtube.com/watch?v=bReZMlIu5ek
aseve warumatebel reklamad daasaxeles nataxtris ludis
tride-s reklama, radganac reklamaSi moyvanili kadrebi sruliad ar Seesabameboda ludis dalevis Semdeg mdgomareobas anu
martivad rom vTqvaT, luds kedlebze ar gayavxar da energias
ar gmatebs, piriqiT gTenTavs. tride-s Semqmnelebs ludi aSkarad redbulSi aeriaT.
rac Seexeba warmatebul qarTul reklamas da sareklamo
kampanias, ucxoelma eqspertebma daasaxeles, Tibisi bankis reklama. http://www.youtube.com/watch?v=f0FnOnP3Ejo
205
albaT, yvelas gaxsovT es TamaSi, edmond abaSiZis mier damarxul fuls rom mTeli Tbilisi eZebda da bolos, 26 marts,
saqarTvelo-xorvatiis matCze rom ipova bednierma moqalaqem. gecodinebaT albaT, am TamaSma ramdeni miTqma-moTqma gamoiwvia da
sazogadoebis raRac nawils Tibisis mimarT ndobac daakargvina,
magram sareklamo kompaniebma es TamaSi da mTeli kampania ori
niSnis gamo gamoarCies pirveli is, rom yvelaferi amis Semdeg
Tibisi bankSi depozitebis raodenoba 26 milioni lariT gaizarda, roca sxva bankebSi piriqiT, anabrebis raodenoba klebulobda, Tibisim depozitebi 6 %-iT gazarda. da meore, es rgoli, romelic sareklamo kompania WINDFORS-ma daamzada, gaxda
me-18 saerTaSoriso reklamis festivalis Goldenrum-is gamarjvebuli.
am magaliTis ganzogadeba SeiZleba. sareklamo metaforebSi
kidev erT-erTi mTavari maxasiaTeblis gamokveTa-es aris antireklama, anu reklama, romelic ukureqcias iwvevs. igi Tavisi
bunebiT an agresiulia, an arasasiamovno, arc ise gamWriaxi, zogjer cota suleluric, sevdianic, magram ukureqcias iwvevs da,
sabolood, Tavis mizans mainc aRwevs, mayurebels ufro amaxsovrdeba, vidre sxva dadebiTi Tu mxiaruli ganwyobis reklamebi.
axla, ganvixiloT cnobili ucxouri reklama:
1.
dezedorant reqsonas reklama (holandiis
televizia)
mxiaruli musikis fonze quCaSi moedineba ara marto adamianebis nakadi, aramed sxvadasxva cxovelebis mTeli jogi: kameCebi, veSapebi, maimunebi, isini xels uSlian moZraobas da xmauriT modian, am dros es scena CaWrilia axali kadriT - mamakaci,
romelsac saxeze droSa axatia, saabazanoSi sarkeSi iyureba da
iRliaSi reqsonas dezedorants isvams. igi ucbad sazarel gorilad gadaiqceva da saSinel yiJinas dascems,es reklama exmianeba
sezonis yvelaze cxel movlenas _ 2006 wlis fexburTis xmaurian Cempionats. meore kadri am reklamisa isev gorilaa, romelsac taqsis fanjridan Tavi aqvs gamoyofili da gamarjvebuli,
mxiaruli ieriT yiJinasa scems. masaviT iqcevian sxva cxovelebic: selapebi metros matarebels elodebian da xels uSlian
adamianebis nakads, male gamovidnen iqidan,radgan fexburTis matCze mieCqarebaT. reklama mTavrdeba am sityvebiT: Laat het beest in
je los! (Release the animal in you!). Rexona for men sport offers you
the right protection. Rexona, you can rely on it.
206
nino dvaliZe
ra SeiZleba iTqvas am reklamaze? ra adamianebisa da cxovelebis SepirispirebiT xazi gaesva, adamianebisa da cxovelebis
msgavsebas da saerTo Tvisebebs, maT instinqtebze ayolisa da
emociebis gamoxatvis erTgvarovnebas es sxvadasxva araverbaluri piktorialuri miniSnebiTa da veluri xmebiTs. magaliTad, maimunebsa da adamianebs erTnairi ferebis droSa axatiaT saxeze
da cxvir-pirze. cxovelebic iseve moedinebian did nakadad quCaze, rogorc adamianebi, iseve gamoscemen velur xmebs, rogorc
cxovelebi. sabolood zemoaRwerili kadrebi, gaxmovanebiTa da
paralingvisturi xerxebiT, naTlad aisaxeba mayureblis cnobierebaSi da mravalferovnad dasuraTxatebuli konceptualuri metaforuli paradigmebi cxadad gaielvebs mayureblis gonebaSi:
adamiani umaRlesi rangis cxovelia. isini gaigivebulni arian erTmaneTTan TavianTi qcevebiT. bolos reklama mTavrdeba verbaluri mimarTviT; gaTavisufldiT cxoveluri instiqtebisagan. am
reklamas aqvs sxva miniSnebebic: aris raRac gansxvavebulad dadebiTi momentebi adamianis cxovrebaSi, romlebiTac igi gamoirCeva maimunisagan. Tundac imiT, rom mas SeuZlia dezedoranti
reqsona moixmaros da cxovelebisagan gamoirCeodes ukeTesi surneliTa da seqsualobiT.
amgvarad,
metaforuli paradigmebi reklamis diskursSi xasiaTdebian
multimodalurobiT, mravalmxrivi miznebiTa da gamoxatvis formebiT. sul ramdenimewuTian reklamaSic ki SeiZleba imdeni ram
iTqvas metaforulad, zogjer didtaniani nawarmoebi ver gamoxatavs da gviCvenebs ise TvalnaTlad.
amdenad, reklama SeiZleba mxatvruli teqstebis, xelovnebisa da kinematografiis Janrebidan, calke qve-Janradac ki gamovyoT, da visaubroT aramarto metaforul paradigmebze masSi,
aramed reklamis, rogorc verbalur-araverbaluri, weriTi Tu
zepiri diskursis sinTezze, multimodalur da dasuraTxatebul konceptualur,aseve kognitur metaforaze.
cxovreba xom semiozisia, yvelaferi masSi, metaforuli miniSneba....
207
literatura
Crisp, Peter. 2002. Metaphorical propositions: A rationale. Language
and Literature 11: 7-16.
Crisp, Peter, John Heywood and Gerard Steen. 2002. Metaphor
identification and analysis, classification and
quantification. Language and Literature 11: 55-69.
D'Andrade, Roy. 1981. The cultural part of cognition. Cognitive Science
5: 179-95.
Eich, Eric, John F. Kihlstrom, Gorden H. Bower, Joseph P. Forgas and
Paula M. Niedenthal. 2000. Cognition and emotion.
Oxford: Oxford University Press.
Fairclough, Norman. 1989. Language and power. London: Longman.
. 1992. Discourse and social change. Cambridge:
Polity Press.. 1995. Critical Discourse Analysis:
The critical study of language. Harlow:Longman
Group Limited.. 2003. Analysing discourse:
Textual analysis for social research.
London:Routledge.
Fillmore, Charles J. 1975. An alternative to checklist theories of
meaning.Berkeley Linguistic Society 1: 123-31..
1982. Frame semantics. In Linguistics in the
morning calm, ed, TheLinguistic Society of Korea,
111-37. Seoul: Hanshin Publishing Company.
Forceville, Charles. 1996. Pictorial metaphor in advertising.
London:Routledge.
Gee, James P. 2004. Discourse analysis: What makes it critical? In
Anintroduction to Critical Discourse Analysis in
education, ed, Rebecca
Tea SavlaZe
simsivne,
rogorc metafora
yazanis saxelmwifo universitetis
profesor b. galeevs uTqvams: ,,ena metaforebis sasaflaoao, da es marTlac
asea. bunebaSi arsebuli TiTqmis yvela
cnebis (sikvdili, sicocxle, dro da a.
S.) metaforuli aRqma arsebobs. cxadia
arsebobs avadmyofobis metaforuli aRqmac. mocemul statiaSi Cveni mizania,
vnaxoT rogoria adamianebis mier ,,yvela
daavadebis imperatorad wodebuli
simsivnis metaforuli aRqma, davakvirdeT, ra rols asrulebs da ramdenad
dadebiTad an uaryofiTad zemoqmedebs
sabrZolo metaforebis gamoyeneba pacientebze, ra SemTxvevaSi da ra saxis metaforebs mimarTaven onkologebi da rogoria Tavad pacientTa mier simsivnis metaforuli aRqma.
didi britaneTis simsivnis kvlevis
centris reklamaSi saxelwodebiT We
Can Win This Fight vkiTxulobT: - A lot of
people hate me, Seans no exception. Hell
never forget what I put him through. John and
Audrey havent spent a day apart in 50 years.
Because of me they wont be together
tomorrow. Will has been fighting for a long
time now, he is about to find out if hes won.
Sophies getting stronger, more people like
her are beating me, but this isnt over yet.
209
210
Tea SavlaZe
werda: the sick man sees everything as metaphor (broiardi, 2010, 36).
marTlac simsivneze, rogorc daavadebaze saubari, warmoudgenelia metaforebis gareSe. mediasaSualebebiT Tu eqim -pacientis
komunikaciis dros xSirad gavigonebT sabrZolo metaforebs
(martial/ fight/ military metaphors) simsivnesTan mimarTebiT: War on
Cancer, magic bullets, silver bullets, the therapeutic armamentarium,
agents of disease, the bodys defenses, doctors orders, global combat
against cancer, killing the tumor cells, killer T cells, stopping the
advance, fighting the cancer, nuke the tumor, aggressive tumour.
sabrZolo metaforebi medicinis kuTvnilebaa meCvidmete saukunis Sua xanebidan da mas sazogadoebaSi mZlavrad aqvs fesvebi gadgmuli. pirveli, vinc militaristuli terminebi samedicino
diskursSi gamoiyena, gaxldaT meCvidmete saukunis udidesi eqimi,
,,inglisis hipokrated wodebuli Tomas sidenhemi, romelic werda: a murderous array of disease has to be fought against, and the battle
is not a battle for the sluggard. ucilebelia vaxsenoT ingliseli poetis, jon donis saxelic, romelmac Tavis nawarmoebSi Devotions
Upon Emergent Occasions jer kidev 1627 wels Tavisi avadmyofoba
(cieb-cxeleba) qvemexebis grials da alyaSi moqcevas Seadara. rac
Seexeba gacveTili metaforis ,,simsivne - omia pirvelwyaros, igi
amerikis prezident riCard niqsonis saxelTan asocirdeba
(National Cancer Act, 1971).
s.zontagi, cnobili amerikeli eseisti da mwerali wignSi
Illness as a metaphor werda: In the popular culture, cancer equals death
and that cancer is treated as an evil, invincible predator, not just a
disease(Tanamedrove sazogadoeba simsivnes ara rogorc daavadebas, aramed rogorc sikvdils aRiqvams da moiazrebs rogorc borot, uZlevel mtacebel frTosans Targmani Cvenia),(zontagi,
1978, 5).
adamianTa warmosaxva gansxvavebulia, amdenad, calkeuli individebi simsivnes sxvadasxvagvarad aRiqvamen. moWadrakisTvis igi
saWadrako matCs hgavs (Cancer is a chess match), aTletisaTvis
igi maraTonia (Cancer is a marathon), msaxiobisTvis drama
(Cancer is a drama), mTasvlelisTvis everestze asvla (Cancer is
climbing Mount Everest), menejerisTvis grZelvadiani proeqti.
zogic simsivnesa da zurgze mokidebul uzarmazar zurgCanTas
Soris xedavs analogs: Cancer is the massive backpack that weighs
you down and keeps you from the adventures you enjoy. simsivne
211
212
Tea SavlaZe
213
rogorc eqimebi amboben, maTTvis metafora is iaraRia, romliTac isini pacientebs rTul biologiur procesebs martiv da
gasageb enaze uxsnian, xolo pacientisTvis metafora imdenadaa
mniSvnelovani, ramdenadac optimizmiT avsebs mas da brZolisaTvis
ganawyobs. amasTanave exmareba pacients suliT ar daeces. pacientebi metaforebs mimarTaven TavianTi daavadebis aRweris dros,
Tu rogor midis mkurnaloba, eqimebi ki situaciis axsnisas informaciis miwodebis dros an pacientis, gasamxneveblad. samedicino diskursis dros metaforebis saWiroebis Sesaxeb wers a.
broiardi: Metaphors may be as necessary to illness as they are to
literature, as comforting to the patient as his own bathrobe and slippers.
At the very least, they are a relief from medical terminology.. Perhaps
only metaphor can express the bafflement, the panic combined with
beatitude, of the threatened person. Metaphors foster clarity and
transfer meaning effectively and economically (vijeianti, 2008, 843),
(metaforebis gamoyeneba medicinaSi iseve saWiroa, rogorc literaturaSi. Mmetafora pacientisTvis imdenad komfortulia, ramdenadac sakuTar sabanao xalaTsa da flostebSi yofna. metaforis
saSualebiT xdeba samedicino terminologiis Tavidan acileba .....
mxolod metaforas SeuZlia warmoaCinos SeSinebuli pacientis
gulgatexiloba da panika... metafora xels uwyobs azris efeqturad, naTlad da ekonomiurad gamoxatvas Targmani Cvenia). metaforebis samedicino diskursSi gamoyenebas mxars uWers mkvlevari pensonic: Although metaphors do not factually explain an illness,
they can add clarity and depth of meaning... Metaphors are crucial in
medicine, since a large information gap usually exists between the doctor
and patient. Most patients cannot understand the medical jargon of
cancer; metaphors can help bridge this gap and provide ways to
conceptualize an otherwise cripplingly mysterious affliction. Tumca aqve
unda movitanoT kidev erTi mkvlevris, kzexmaisteris mosazreba
zogadad metaforis Sesaxeb. igi metaforas ,,orlesul maxvils
adarebs da ambobs, rom ,,metaforas SeuZlia, erTi mxriv, dadebiTi zegavlena moaxdinos individze, meore mxrivki, misi Secbuneba,
stereotipTa rRveva da socialuri stigma gamoiwvios (kzexmaisteri, 1994, 29).
Aamerikis simsivnis centris mier Catarebulma kvlevebmac
igive daadastura. zogierTi eqimis mier Seqmnili simsivnis metafora ara Tu amSvidebs pacients, aramed piriqiT, aRizianebs mas.
magaliTad, erT-erTma onkologma, romelic cdilobda aexsna paci-
214
Tea SavlaZe
zeinab saria
konceptualuri metafora
terenti granelis
poeziaSi
samyaro adamianebs metaforebad gadagveSleba Tvalwin. metafora saburvelia, romlis miRmac amosacnobi raoba
gvelodeba. poets uxilavi samyaros
xelSesaxebi anareklebi eZleva tropis
saxeebSi da, maT Soris, upirveles yovlisa, metaforaSi. igi poeturi amocanaa,
erTgvari saidumloebaa. am gagebiT, poets asedac SeuZlia gviTxras: modi, davimaloT metaforaSi... da daSifrulad
gagvimxilos saTqmeli.
mkvlevarTa iseT seriozul Tavyrilobaze, rogoricaa literaturis institutis egidiT Catarebuli leqsmcodneobis seminari, gaisma braldebebi, TiTqos
1. terenti graneli sikvdiliTaa STagonebuli, nekrofilia; 2. TiTqos sakuTar
dasTan hqonda incesti.
dasTan incests mkvlevari (imdenad
aramarTebulad mimaCnia es azrebi, rom
im pirovnebis dasaxelebac ki ara msurs)
asabuTebs granelis poeziaSi gaCenili
sityviT saSineleba. misi argumenti
is aris, rom es leqsikuri erTeuli
sxvas arafers SeiZleba niSnavdes.
maS ase, Cven veZebT metafora saSinelebis mniSvnelobas. saSineleba
216
zeinab saria
216
217
217
218
zeinab saria
ubinao graneli mudmivad sikvdils uyurebda TvalebSi. misi yoveldRiuri mteri iyo SimSili, gacieba, WuWyi, mzrunvelobis gareSe darCena... mudmivi safrTxe dasdevda fexdafex poets. safiqrebelia, es saSineli sizmari da saSineli suraTi ukavSirdebodes sikvdils da ara erotikul siaxloves dasTan, rac aranairi
biografiuli detaliT ar dasturdeba. am mosazrebas ganamtkicebs leqsi locva mTvaresTan:
glovis zarebiT gamaqanebs TeTri kareta
da Cemi suli samoTxeSi miva godebiT.
zamTris vardebi daimsxvreva baRis karebTan.
glovis zarebiT gamaqanebs TeTri kareta.
uSno warsulis simaxinje mivlis garedan.
saSinelebas miraJebiT me velodebi.
glovis zarebiT gamaqanebs TeTri kareta
da Cemi suli samoTxeSi miva godebiT.
xom cxadia, rom saSineleba sikvdilis metaforaa da araferi sxva?.. metafora saSineleba mavanma froidistuli JiniT
waikiTxa da gaiazra, rogorc dasTan incesti. es gaazreba xelovnuria, araviTari gamarTleba ara aqvs, arc biografiuli mocemulobiT dasturdeba da arc mxatvruli SemoqmedebiT. aseTi
mosazreba emyareba mavanis mcdar intuicias. incestis Tema dasavluri cnobierebisaTvis iqneba Taviseburad gasagebic iyos, magram
Cveni sociokulturuli konteqstisaTvis eg Sesazari raobaa. amgvari braldeba imas niSnavs, xalxis cnobierebidan amoSanTo poeti. misi epistolaruli memkvidreoba naTlad gvidasturebs, rom
saSineleba sikvdilis saxelia, misi metafora. amasve adasturebs
leqsebi: damwva sakuTar alma, firosmaniSvils, locva mTvaresTan...
axla davubrundeT pirvel braldebas granelis nekrofilobis Sesaxeb.
saSineleba rom granelTan sikvdilis, aryofnis, sasrulobis metaforaa, rac epistolarul memkvidreobaSi gabneul
frazebSic dasturdeba da mxatvrul SemoqmedebaSic, es Zalze
metyveli raobaa. aRniSnuli metafora TviTon amxels da sakmaod
efeqturadac, rom granelis sikvdilTan mimarTeba negatiuria.
terenti graneli is xelovania, romelic poeturi Semoqmedebis dasawyisSive sikvdilis ulmobel klanWebs grZnobs. oTxi
wlisa iyo, roca deda gardaecvala /ivlita lukava/.
218
219
WabukobaSi jer mama gardaecvala, erTi wlis Semdeg gulisxmieri dedinacvalic. ase rom, sikvdilis avi Zala poetma
bavSvobidan igrZno da igive Zala axalgazrdobaSic moacilebda.
gana SeiZleba terenti granels nekrofilia davdoT bralad imitom, rom mis leqss mudam cremli sdis, metwilad
mgloviarea?.. gana am adamians ara swyuria sixaruli? maS ratom
iwyebs erT-erT usaTauro leqss amgvarad: RmerTo! sicocxlis
Suqi maRirse!.. xolo leqsSi micvalebulis dRiuridan /Tema
sikvdilis Semdeg/ ratom aqvs aseTi taepebi:
msurda sibnele rom gamerRvia
da kvlav qveynisTvis Tvali momevlo? Tu sikvdilzea Seyvarebuli graneli, ratom surs aryofnis wkvaramis gamorRveva
da kvlav am cisqveSeTisaTvis Tvalis Sevleba?..
gana am poetma pirvelma gamoigona sevda mxolod da mxolod sixaruliT savse dedamiwaze? TiTqos antikuri xanidan ar
Seqmniliyos elegia, rogorc sevdis kamertoni; TiTqos naRveli
ar Seamxanagebodes poetur xelovnebaSi elegias /horaciusi 1981
:32/; TiTqos kacobriobas aTaswleulebSi ar mohyvebodes eklesiastes gminva; TiTqos renesansis epoqidan evropul poeziaSi elegias araerTgzis ganaxleba ar ganecados; TiTqos 1674 wels dabeWdil poetur xelovnebaSi /nikola bualo/ Zalze xelSesaxebad ar xasiaTdebodes am Janris arsi:
mwuxare elegiam glovis samoselSi
icis kvnesa, agreTve TmagaSlilma kuboze.
/bualo 1998: 51/
TiTqos germanel goeTes ar daeweros romauli elegiebi
da marienbadis elegiebi; TiTqos inglisel persi biSi Selis
kalams ar gamoexatos elegiuri tonalobebi, rainer maria rilkes ar Seeqmnas duinuri elegiebi, TiTqos es Janri ucxo iyos
a. puSkinisa da m. lermontovisTvis, TiTqos qarTvel mkiTxvels
vaxtang VI-is gulismomkvleli moTqma ar waekiTxos, qarTvel
romantikosTa sevdiT ar dabindvodes guli. aRarafers vambob me20 saukunis qarTvel poetTa calkeul nawarmoebebze, oRond me19 aswleulidan gansakuTrebiT vaJa ki gamaxsendeba, 1986 wels
dawerili leqsiT _ simRera:
me ro tirili mewados,
Tqven vis ra gindaT, netara?
erTi icinis, sxva atiris,
eseTi ari qveyana.
219
220
zeinab saria
220
221
Lliteratura
bualo n. d., 1998: poeturi xelovneba, Tb., lomisi;
graneli terenti, 1991: ortomeulis t.I, Tb., gamomc. qarTuli
Teatri, kooperativi aieti;
graneli terenti, 2011: Tb., s.s. saqpresa;
vaJa, 1979: Txzulebani or tomad, t. I, gamomc. sabWoTa saqarTvelo, Tb.;
horaciusi kvintus flakusi, 1981: poeturi xelovnebisaTvis,
Tsu gamomc., Tb.
221
Mmindia cecxlaZe
korpusis lingvistika
da metafora
korpusis
lingvistika
aris
namdvil cxovrebaSi enis gamoyenebis empiriuli Seswavla kompiuterebisa da eleqtronuli korpusebis
saSualebiT. upirveles yovlisa,
korpusi aris ubralod nebismieri
dawerili an zepiri teqstebis koleqcia. (Ldeling... 2008, v). Tavad lingvisturi korpusi, rogorc meieris
naSromSi ganimarteba, aris teqstebis an teqstebis nawilebis koleqcia, romlis zogadi lingvisturi
analizi SesaZlebelia. (Ldeling...
2008, 1). pirveli eleqtronuli korpusi 1960 wels Seiqmna, Tumca manamde
arsebobda
preeleqtronuli
korpusebic. (Ldeling... 2008, 1)
literaturaTmcodneobaSi am
meTodis
gamoyenebas
safuZvlad
udevs meoce saukunis formalistebis da struqturalistebis mcdelobebi, SeeswavlaT literatura
mecnieruli meTodebiT da radgan
kulturuli sistemebi warmatebiT
SegviZlia
ganvixiloT,
rogorc
enebi, gulisxmobs, rom Cven maT
ukeT gavigebT Tu ganvixilavT
ligvistikis mier mowodebuli terminebis gamoyenebiT da gavaanalizebT lingvistikis mier gamoyene-
223
224
mindia cecxlaZe
satyviseba meoris Semadgenel konceptualur elementebs, am konceptualur Sesatyvisobebs ewodeba mepingebi. (Kvecses 2010, 7)
metaforisa da metonimiis kvlevis korpusze dafuZnebulma midgomebma cxadad warmoaCines TavianTi efeqturoba: relevanturi monacemebis Seswavla ufro amomwuravad da ufro sistemuradaa SesaZlebeli vidre ufro introspeqtuli/oportunistuli meTodebiT da aman
migviyvana ramdenime potenciur xelaxal Sefasebamde
wina analizebisa, romlebic exeba metaforis konceptualuri Teoriis zogierT centralur mtkicebas.
garda amisa, metaforisa da metonimiis kognitiur
anu konceptualur bunebaze fokusirebam migviyvana detaluri, safuZvliani analizis garkveul uaryofamde
da Sedegad metaforis lingvisturi bunebis mravali aspeqtis ugulvebelyofamde. amasTan dakavSirebiT arsebobs mTeli rigi sakiTxebis, romlebic TandaTan xdeba
sistemuri ganxilvis obieqti.
konceptualuri mepingebis korpusze dafuZnebuli
analizi exeba da unda moicavdes gacilebiT farTo diapazonis monacemebs, vidre introspeqciuli/oportunistuli midgomebi. bevr SemTxvevaSi es monacemebis siuxve
gardauvlad iwvevs axal aRmoCenebs. magaliTad man SeiZleba daayenos mepingis gansazRvrebis xelaxali analizis aucilebloba. yovlismomcvelobis mcdeloba
aseve moiTxovs mkvlevarisgan imis gaTvaliswinebas, rom
lingvisturma gamoTqmebma SesaZloa gamoavlinon metaforulobis an metonimiurobis sxvadasxva xarisxi.
(Stefanowitsch... 2006, 6)
korpusis monacemebis kvantitatiuri buneba gansakuTrebulad monoliTur mniSvnelobas aniWebs zogierT
xSirad ganxilul mepingebs. ra Tqma unda, konceptualur mepingebTan dakavSirebuli sixSiris monacemebis
gamoyeneba ar Semoifargleba mocemuli mepingis mniSvnelobis zogadi SefasebiT; mas SeuZlia aseve gaxdes safuZveli, romelic gansazRvravs Tu romeli mepingebia
yvelaze metad asocirebuli calkeul samizne domeinTan an calkeul qvedomeinTan samizne domeinis SigniT.
sabolood, korpusis monacemebi saSualebas gvaZlevs SevafasoT konceptualuri mepingebis sistematuroba. magaliTad elis deinanma aRmoaCina, rom sawyisi
225
domeinis zedsarTavi antonimebis wyvilidan (rogorebicaa cxeli da civi) mxolod erTi SeiZleba iyos mepingi mocemul samizne domeinTan da stefanoviCi aRniSnavs, rom samizne domeinebi, romlebic miCneulia rogorc sapirispiro mniSvnelobis mqoneebi, araa savaldebulo mniSvnelovanwilad asocirebuli iyos sawyis domeinebTan, romlebic aseve miCneulia rogorc sawinaaRmdego mniSvnelobis mqoneebi (magaliTad, maSin roca
sawyisi domeini sinaTle centraluri mniSvnelobisaa
samizne domienisaTvis - bedniereba, sawyisi domeini
sibnele SedarebiT naklebad mniSvnelovania samizne
domeinisaTvis sevda). (Stefanowitsch... 2006, 7)
sawyis domeinze orientirebuli kvlevebi da samizne domienze orientirebuli kvlevebi xSirad avseben erTmaneTs konceptualuri mepingebis am aspeqtebis SeswavlaSi. magaliTad, maSin roca sawyis domeinze orientirebuli kvlevebi xSirad warmoadgenen samizne domeinebis gacilebiT vrcel CamonaTvals nebismieri mocemuli
sawyisi erTeulisaTvis, vidre Cven SeiZleba movelodeT
amas introspeqciuli monacamebis safuZvelze; samizne
domienze orientirebuli kvlevebi zRudaven am areals
imiT, rom saSualebas gvaZleven davadginoT is mepingebi
da sawyisi domeinebi, romlebic mniSvnelovnadaa asocirebuli mocemul samizne domienTan.
erT-erTi yvelaze saintereso aRmoCena rac gakeTda metaforisa da metonimiis korpusze dafuZnebuli
midgomiT, aris is, rom gansxvavebebi leqsikuri erTeulis pirdapir da gadataniT mniSvnelobebs an sxvadasxva gadataniT mniSvnelobebs Soris xSirad mxolod
formaluria.
magaliTad, elis deinanma aRmoaCina, rom leqsikuri erTeulebis metaforuli (da metonimiuri) gamoyeneba
xSirad miekuTvneba gansxvavebul sityvaTa klass, vidre
pirdapiri gamoyeneba. aseve pirdapiri da gadataniTi
mniSvnelobebiT gamoyeneba xSirad asocirebulia sxvadasxva gramatikul modelebTan. deinanma isic ki aRmoaCina, rom erTi da imave sawyisi domeinis erTeulis gansxvavebuli metaforuli mniSvnelobebi SesaZloa gansxvavebulad iyos nauRlebi.
rogorc Cans, Cven ubralod unda miviRoT is faqti,
rom arsebobs erTeulebisTvis specifiuri gansxvavebebi
226
mindia cecxlaZe
227
rogorc kognitiuri lingvistika da misi ganviTareba daiwyo lakofis da jonsonis 1980 wlis monografiiT metaforebi romlebiTac vcxovrobT. sxva Teoriebis
msgavsad lakofis da jonsonis metaforis konceptualuri Teoria erTmaneTisgan ganasxvavebs metaforul
konceptebs (anu konceptualur metaforebs) da metaforul gamoTqmebs. konceptualuri metaforebi aris zogadi mentaluri mepingebi sawyisi domeinidan (ZiriTadad
konkretuli) samizne domeinis (ZiriTadad abstraqtuli)
mimarT, maSin roca metaforuli gamoTqmebi aris individualuri lingvisturi erTeulebi, romlebic am mepingebs warmoadgenen. magaliTad Semdgom winadadebaSi metaforuli gamoTqma gaanalizebulia rogorc warmomdgeni
zogadi metaforuli konceptisa risxva aris cecxli:
igi mas gacecxlebuli elaparakeboda.
metaforis konceptualuri Teoria gansxvavdeba
bevri wina midgomisagan imiT, rom igi upirvelesad metaforuli kogniciis Teoriaa vidre metaforuli enis.
metaforuli mepingi, rogoricaa risxva aris cecxli
ganixileba rogorc
erTi saxis sagnis meore saxis
sagnis meSveobiT gagebis da gancdis (lakofi da jonsoni) fsiqologiuri procesis magaliTi da amgvarad
rogorc fundamentalurad aralingvisturi fenomeni:
is, rac metaforas qmnis, ar aris calkeuli sityva an
gamoTqma. es aris ontologiuri mepingi konceptualur
domeinebs Soris. - aRniSnavs lakofi.
Sesabamisad, kognitiuri metaforis kvleva fokusirebda zogadi mepingebis aRmoCenaze da ara am mepingebis
gamomxatveli specifikuri lingvisturi gamoTqmebis
amomwurav aRweraze. kvlevebi ZiriTadad dafuZnebulia
introspeqciaze anu individualuri citatebis ekleqtikur koleqciaze. es SeiZleba ar iyos mTavari problema
Tu Cveni mizani mxolod calkeuli mepingis arsebobis
dadgenaa, magram Tu Cveni mizani specifikuri mepingis,
sawyisi an samizne domeinis sistematuri daxasiaTebaa es
iwvevs sul mcire 2 problemas: pirveli is, rom SeuZlebelia gadawyvito Tu romel wertilSi amovwureT relevanturi metaforebis moZieba; meore problema isaa, rom
SeuZlebelia Sedegebis ricxvebSi gamosaxva raTa davadginoT mocemul enaSi mocemuli metafora ramdenad mniSvnelovania. sxva sityvebiT rom vTqvaT, Znelia Camovaya-
228
mindia cecxlaZe
229
230
mindia cecxlaZe
sizustiT da imdenad ramdenadac literaturaTmcodneoba garkveul SemTxvevebSi saWiroebs raodenobriv analizsac kvalitatiurTan erTad am ukanasknelis Sedegebis gadamowmebis da gamyarebis mizniT, am meTodis gamoyenebas literaturaTmcodneobaSi didi momavali aqvs.
literatura
1. Ldeling, Anke. Kyt, Merja. 2008. Corpus Linguistics An
International Handbook, Volume 1-2. Berlin.
http://www.postgradolinguistica.ucv.cl/dev/documentos/91,1017,Ludelin
g,%20A.%20Corpus%20Linguistics.%20An%20international%20ha
ndbook.pdf
2. OKeeffe, Anne. McCarthy, Michael. 2010. The Routledge
Handbookof Corpus Linguistics. First edition. New York.
3. Viana, Vander. Fausto, Fabiana. Zyngier, Sonia. 2007. Corpus
linguistics & literature: a contrastive analysis of Dan Brown and
Machado de Assis. Rio de Janeiro.
4. Culler, Jonathan. 2002. Structuralist Poetics: Structuralism,
Linguistics and the Study of Literature. Padstow.
http://books.google.de/books?hl=de&lr=&id=cBZCOD8SVzMC&oi=fnd
&pg=PR7&dq=corpus+linguistics+literature&ots=sQe6wiaff9&sig=
w01hZwj-RoP0E6OIOXGnU9Za5Dw#v=onepage&q&f=true.
5. Fischer-Starcke, Bettina. 2010. Corpus Linguistics in Literary
Analysis. Chennai: Continuum International Publishing Group.
6. Stefanowitsch, Anatol. Gries, Stefan Th.. 2006. Corpus-Based
Approaches to Metaphor and Metonymy. Berlin.
7. Deignan, Alice. 2005. Metaphor and Corpus Linguistics.
Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company.
http://books.google.ge/books?id=bp3dHiJEUNQC&printsec=frontcover
&source=gbs_ge_summary_r&cad=0#v=onepage&q&f=true
8. Kvecses, Zoltn. 2010. Metaphor, practical introduction. New York:
Oxford University Press, Inc..
http://210.45.212.38/english/elang/resource/extend/%E8%AE%A4%
E7%9F%A5%E8%AF%AD%E8%A8%80%E5%AD%A6/Metaphor
__A%20Practical%20Introduction.pdf
9. TandaSvili, manana. furcxvaniZe, zaqaria. 2014. korpuslingvisturi paradigma enaTmecnierebaSi. Tbilisi.
Ddalila gogia
yvavis metafora
ted hiuzTan
meoce saukunis erT-erTma yvelaze
cnobilma ingliselma poetma, inglisis
potma-laureatma, ted hiuzma 1970 wels
cnobili poeturi cikli, yvavi: misi
cxovreba da simRerebi gamoaqveyna. aRniSnuli cikli
hiuzis SemoqmedebaSi
mniSvnelovan etaps warmoadgens. man gamosvlisTanave mwvave kritika daimsaxura
masSi mis mis mier asaxuli Zaladobrivi,
groteskuli da boroti samyaros gamo.
ted hiuzis cikli yvavi - misi
cxovreba da simRerebi
Tavad personaJis, yvavis arCeva,
romelic amerikeli skulptorisa da
ted hiuzis megobris, leonard baskinidan modis, romelmac SesaTavaza hiuzs
SeeTxza ambebi misi naxatebisTvis.
hiuzma bibliur da berZnul
miTologiasa da sxvadasxva xalxebis miTebsa da Tqmulebebze dayrdnobiT Seqmna
yvavi, rogorc ara erTi Cveulebrivi
frinveli, aramed mianiWa mas miTiuri da
mistiuri Tvisebebic. misTvis yvavis, rogorc personaJis arCevaSi didi roli
iTamaSa Semdegma Tvisebebma: yvavi TiTqmis mTel dedamiwazea gavrcelebuli,
aris yvela sxva frinvelisgan mkveTrad
gansxvavebuli, yvelaze gonieri da yvelaze naklebad musikaluri. amitomaa,
232
dalila gogia
rom yvavis simRerebi keTilxmovnebas moklebuli da uxeSia. mniSvnelovania is faqtic, rom yvavi leSismWameli frinvelia, rac,
hiuzis azriT, imas niSnavs, rom is sikvdiliT ikvebeba, misgan
iRebs sasicocxlo Zalas da amiT masze Zlieria. sxvadasxva
kulturebSi yvavi sxvadasxva simbolod gvevlineba,
is
gvxvdeba, rogorc gonierebis,sibrZnis, kreatiulobisa da samarTlianobis, aseve, rogorc sikvdilisa da mosalodneli ubedurebis simbolo. hiuzis yvavi ki Tavad hiuzis metafizikuri xedvis
mTel simZimes Tavisi mxrebiT zidavs. mas ar aqvs erTi garkveuli saxe, ted hiuzi sxvadasxva arqetipebze dayrdnobiT, qmnis
yvavis mravalmxriv xasiaTs. Tavad avtori ki, yvavis metaforas
amofarebuli, ikvlevs samyaros, adamianis qvecnobiers, cxovrebas.
eZebs pasuxs maradiul kiTxvebze: vin var, ratom movevline qveyanas, saidan movdivar, saiT mivdivar. erTi sityviT aq yvavi Tavad avtoris alter egos warmoadgens. rogorc kritikosebi aRniSnaven,
ted hiuzma, yvavis cikliT, personaluri miTosi
Seqmna.
amasTan dakavSirebiT, aRsaniSnavia, rom 1998 wels ted hiuzi meTiu svineis wers:
maxsovs, roca yvavs vwerdi, yovelTvis, roca viwyebdi
iyo da ara iyo ra, mivdiodi raRac ambavTan, metaforul zRaparTan,
erTgvar TamaSTan, romelsac verasodes vcvlidi, da
romelic TavisiT modioda TiTqos arsaidan da bolos CemTvisac
ki moulodnel saxes iRebda. da maxsovs, vfiqrobdi - Tu yoveldRe, erT aseT ambavs davwer, oriode welSi ras miviReb?
garkveuli TvalsazrisiT, Cemi miTiuri cxovrebis mTel avtobiografias.
xolo 1970 wels, roca yvavis cikli gamoqveynda, ted
hiuzma megobars, riCard merfis Tavisi SiSi gaumxila: mainteresebs, ra reaqcia eqnebaT Cems yvavze... ar vici, rogor gaigebs
adamiani, romelic ar micnobs, - rogor unda gaigos is calke,
yvela sxva movlenisgan damoukideblad.
sxva movlenebi, ki, romelzec ted hiuzi am werilSi saubrobs, misi biografiis Semdeg tragikuli movlenebs ukavSirdeba:
1963 wlis TebervalSi misma im dros ukve daSorebulma
meuRlem, silvia plaTma Tavi moikla. im xanad ted hiuzs sasiyvarulo urTierToba hqonda asia vevilTan, romelTan erTadac
cxovrobda silvias sikvdilis Semdeg. 1969 wlis martSi asia
233
234
dalila gogia
235
yvavi RmerTis Seqmnil samyaros akvirdeba. is sakuTar Tavze da mTlianad, samyaroze TandaTan bevr rames igebs. is igebs,
rom arsebobs tkivili, Tumca, zustad arc ki icis, es ra aris.
yvelaferi, rac masSia, da ris gacnobierebazec uars acxadebs,
tkivilia. yvela tkivili iwvevs ufro did tkivils. is mistiurad xvdeba amas. infantiluri yvavi uars acxadebs gaacnobieros
realoba, an, ama Tu im mizezis gamo, ar ZaluZs realobis aRqma,
arc pasuxismgeblobis aReba.
rac ufro mets igebs yvavi, miT ufro mets fiqrobs, misi
ZiriTadi amocana Tavisi Semqmnelis moZebna xdeba. cdilobs gaerkves Tavis bedisweraSi, da saerTod, vin ganagebs bedisweras.
samyaroSi mogzaurobis yvavi awydeba saswaulebs, sisuleles, zogjer izafreba kidec. samyaros Sesaxeb Tavis daskvnebs
akeTebs. zogjer brazdeba, ufro metic, cofdeba kidec, da gadawyvetilebasac iRebs, rom Tu rame misTvis saidumloebiT moculi rCeba, Zalis gamoyenebiT amoxsnas is.
hiuzi yvavis saxiT sayvedurs eubneba RmerTs misi Seqmnili
samyaros gamo da cdilobs, daanaxvos Secdomebi da Sesworebebi
Seitanos am samyaroSi. is Tavdayira ayenebs Sesaqmis miTs.
yvavis mixedviT, RmerTma Seqmna samyaro da mas mere ubralod isvenebs, Tvlems da misi Seqmnili samyaros bedi aRar ainteresebs. man Tavisi uyuradRebobiT sabediswero Secdoma dauSva, leqsSi vaSlis tragedia RmerTi vaSlis Rvinos asmevs jer
gvels, xolo Semdeg ki evas. maT simTvrales ki samyaro uimedo
areulobamde mihyavs da mas Semdeg, dRemde dedamiwaze cxovreba
qalsa da kacs Soris erTi dausrulebeli omia.
mTeli cikli ironiiTa da satiriTaa savse. aq qristianul
RmerTs akritikeben.
yvavi
gvevlineba, rogorc triksteriRmerTi, zebunebrivi demonuri Zala, samyaros stiqiuri Zala da
movlena, gmiri, romelic cdilobs, adamiani aramarto arasworad
Seqmnili samyarodan, aramed misi Semqnelisganac ixsnas, isaa poeziisa da omis RmerTi.
hiuzis azriT, upirvelesi da maradiuli konfliqti sinaTlisa da wyvdiadis gayofaa. aqedan iwyeba yvelaferi, radgan es
ara mxolod naTelisa da bnelis konfliqtia, aramed esaa konfliqti wesrigsa da qaoss, RmerTsa da qalRmerTs, racionalursa da iracionalurs, mizezsa da instinqts Soris.
yvavs kargad esmis, rom RmerTs keTili ganzraxva hqonda,
roca samyaros qmnida, da misi survili iyo, siyvaruli da
236
dalila gogia
harmonia yofiliyo samyaros bazisi. yvavi cdilobs, RmerTs daanaxvos, rom realurad es ar ganxorcielda.
yvavi mTel samyaroSi daexeteba da daJinebiT eZebs Tavis
Semqmnels, yvelanairad cdilobs, Tumca warmatebas mainc ver aRwevs. TandaTan xedavs, rom samyaro mis irgvliv, ucnauria da
tkiviliTa da tanjviT savse, da zogjer, wyvdiadiT moculic.
xvdeba, rom am samyaroSi gadasarCenad, saWiroa zebunebrivi Zala.
Tumca, eWvi ar epareba, rom is aucileblad unda gadarCes. misi
aRqmiT, samyaro saSiSia, da yvavic ibrZvis, rom Tavi gaarTvas
mis gamowvevas. yvavi imasac xvdeba, rom marTalia, RmerTma ZalRone ar daiSura kargi samyaros Sesaqmnelad, is mainc iSleba.
da RmerTi, yvavis azriT,
daiRala amasTan brZoliT.
Tavisi Semqmnelis ZebnaSi, yvavi samyaros, misi sxvadasxva
kulturebs awydeba da askvnis, rom zogadad religia aris TamaSi, sadac yvela Cabmulia, da rom erTi religia meorisgan ubralod, erTidaigive saganTa sxvadasxvagvari ganlagebiT gansxvavdeba, is imasac xvdeba, rom am saganTa gadalageba nebismiers ZaluZs, da imasac, rom nebismieri ganlageba Secdomaa.
Tavisi mudmivi Ziebisgan datanjuli, yvavi xSirad Tavs ganadgurebulad grZnobs. Cveulebrivi adamianuri refleqsebi, Tundac iseTi martivi, rogorcaa sicili, mas sagonebelSi agdebs.
TandaTan xvdeba, rom fiqrisa da azrovnebis unari, didi da realuri Zalaa. aseve udidesi Zala aqvs sityvebs, Tumca, rogorc
is askvnis, arasakmarisad didi.
mogzaurobis dros is ismens uamrav ambavs, erTi da igive
istoriis sxvadasxva variants, ucqers dramas, scenaze. is aseve
xedavs, rom zogierTs ufro meti simarTle aqvs, vidre sxvebs.
rac ufro mets igebs, rac ufro ukeT arTmevs Tavs movlenebs,
rac im samyaroSi xdeba, is iwyebs, Tavisi sakuTari dramis Seqmnas, Tumca is bolomde daumTavrebelia da iSviaTad scildeba
zogad monaxazs. yvavi qmnis piesebsa da istoriebs, sadac mxolod ori personaJiT Semoifargleba. - qaliT da kaciT. is awydeba oidiposis istorias, kiTxulobs sofoklesa da senekas,
ecnoba froids da eqmneba STabeWdileba, rom isini yvelani cdebodnen. da Tavs valdebulad grZnobs, Tavisi sakuTari versia
daweros.
yvavis mizani xdeba Cawvdes yvela movlenis Zireul simarTles. SesaZloa simarTlem Semqmna me fiqrobs
is. xolo
leqsi simarTle yvelas klavs gveubneba, rom
yvavs miaCnia,
237
Nnatalia zarnaZe
me-s metaforuli
ganzomilebebi
mecnierebis iseTma dargebma, rogoricaa neirobiologia, nevrologia, fsiqologia ukve didi xania Camoayalibes
is principebi, romliTac sagnebi, faqtebi Tu movlenebi Cvens cnobierebaSi aRibeWdeba da Seinaxeba. informaciis miRebagadacemis procesSi tvinis ujredebi
sxvadasxva tipis neironebi monawileobs. im momentSi, rodesac rames ixsenebT, roca fiqrobT, Tqven amyarebT kidev erT axal SeerTebas tvinSi neironebis meSveobiT. birTvuli magniturrezonansuli da eleqtroencefalografiuli
monacemebiT maSin, rodesac adamiani pirvelad Sexvdeba raime sagans, an movlenas, mis tvinSi garkveuli neironebi aqtiurdeba. am sagnis, an movlenis SemdgomSi kidev erTxel rogorc danaxvisas, aseve warmodgenisas igive neironebi
aRigzneba, romlebic adamianis tvinSi
dakavSirebulia pirvandel saxexatTan.
aRsaniSnavia, rom nebismieri sagani
Tu movlena SeuZlebelia, rom erTi konkretuli maxasiaTeblisagan Sedgebodes.
magaliTad romeliRac vaSli, SeiZleba
iyos ara mxolod mrgvali, aramed wiTelic, tkbilic, mwifec da saRic. Sesabamisad es vaSli Cvens cnobierebaSi moiniSneba ara mxolod rogorc erTi kon-
239
kretuli sagani, aramed neironebi Seinaxaven mis sxvadasxva maxasiaTelsac da rodesac romelime wiTel da mrgval sagans,
magaliTad mcire zomis saTamaSo burTs aviRebT xelSi, SesaZloa
gagvaxsendes zemoT xsenebuli vaSli, radgan am dros, rogorc
mixvdiT, aqtiurdeba is neironebi, romlebic vaSlis iseT TvisebebTan aris SeWiduli, rogoricaa misi zoma, forma, siwiTle. es
yvelaze martivi, gasagebi, trafaretad gamosayenebeli magaliTia, romliTac metaforebi, rogorc tropuli, gadataniTi gamosaxvis saSualebebi muSaoben.
literaturaSi ase farTod gamoiyenebuli mxatvruli metaforebi yvelaze xSirad analogiurobis gamo warmosadgenis princips emyareba. aqedan gamomdinare, gansakuTrebulad sainteresoa
metaforuli azriT gamoyenebuli cnebebi, maTi kodirebuli mniSvnelobebi da aqedan gamowveuli asociaciebi.
metaforebis arsi modelirebulia adaminis azrovnebis xerxebis Sesabamisad es namdvili izomrfizmia literaturuli metaforebis Semqmnagamoyenebis processa da adamianis yoveldRiur, yofiT, sruliad aramxatvrul saazrovno procesebTan. ufro
swori iqneba iTqvas, rom metafora, rogorc mxatvruli xerxi
sworedac rom adamianis cnobierebis mier gamoyenebuli informaciis asaxvis saSualebebidan erTerTis kopirebaa. metafora, rogorc mxatvruli xerxi, romelic gulisxmobs sagnis, an movlenis Tvisebebis gadatanas sxva sagansa Tu movlenaze, azris transferis mniSvnelovani xerxia Tavad Cveni fsiqikisaTvisac, maSin
roca mas sakuTriv CvenTvis sxvadasxva signalebis mowodeba
surs. zigmund froidisa da karl gustav iungis mixedviT, aracnobieri da qvecnobieri asociaciuri principebiT gvesaubreba da
saTqmeli simboloebiTa da metaforebiTaa warmodgenili (1) (2).
rac vlindeba kidec fsiqikis moqmedebis iseT gamovlinebaSi, rogoric sizmaria.
sizmrebis esTetikas, anu sizmrebis enas mecnierebi axlac
ikvleven. saerTo niSnebis matarebeli, an konkretuli piris gamocdilebidan gamomdinare asociaciebiT dakavSirebuli sagnebi
da movlenebi sizmrebSi qvecnobierebis mier gamoyenebulia rogorc saubris ena sakuTar TavTan.
,,sakuTari Tavi anu ,,ego rogorc koncepti vlindeba
cnobierebasTan gaigivebaSi, amavdroulad cnobierebiT marTvis
rogorc subieqtTan( anu mmarTvelTan), aseve obieqtTan (anu marTulTan) gaigivebaSi. sxvanairad rom vTqvaT sakuTar Tavze fiq-
240
natalia zarnaZe
241
242
natalia zarnaZe
cnobierebis gareSe ar arsebobs samyaro da ganzomilebaTa kontinuumices cnobierebis moculobaa. goni Tavad SeiZleba iyos
yvela sxva danarCenTan gadajaWvuli ganzomileba.
samyaro ki rogorc materialistur filosofiaSi, aseve
kosmologiaSi gaigivebulia sasrul, an usasrulo dro-sivrcul
kontinuumTan, romelSic mTeli materia da energia arsebobs.
amavdroulad terminis samyaro mniSvneloba konteqstualuricaa da damokidebuli im sistemis arsze, romelSic is gamoiyeneba.
drosivrcis erTmaneTisagan ganuyofeli wnuli samyaros
im formiT arsebobis aucilebeli piroba, an ufro maxasiaTebelia, romelsac vicnobT, rogorc mocemulobas. SeuZlebelia
drois, rogorc me4 ganzomilebis arseboba, 3 ganzomilebiani
sivrcis (sigrZe, sigane, simaRle) ganfenilobis gareSe. sivrce
warmoudgenelia masSi ganfenili materiis gareSe, xolo materiis arseboba ki warmoudgenelia uZravad, moZraoba ki, Tundac
atomis masStabebis doneze TavisTavad drois koncepts warmoSobs.
maTematikuri analizis erTerT fuZemdebls, laibnics jer
samyaroseuli sivrce da dro aqvs dayvanili adgilisa da materialur saganTa urTirTganlagebis kategoriebze, Semdeg ki sagnobriv kavSirebze, relaciebze da bolos maT ganixilavs, rogorc ideur movlenebs. zogierTi mecnieris miiCnevs, rom is
uaryofda sivrcisa da drois realurobas. dasasabuTeblad ki
ixseneben magaliTs sadac laibnici ambobs, rom sivrceca da
droc ideuri obieqtebis gamomxatveli terminebia, iseve rogorc
ricxvebi gamoxataven ideur SesaZleblobebs. Tumca is ar gamoricxavda sivrcisa da drois realurobasac. is fizikuri sxeulis arsebobas garkveuli momentebis erTianobad aRiqvamda. sivrce miaCnda saganTa Tanaarsebobis, xolo dro ki moZraobaTa Tanamimdevrobis wesrigad da ambobda, rom sivrce iseT saganTa
wesrigia, romlebic Tanaarseboben garkveul momentSi. anu sxvagvarad rom vTqvaT: sivrce iseTi sagnebis wesrigia, romelTa arseboba erTdroulad SeiZleba, dro ki marTalia ara gansazRvruli, magram erTmaneTze mizezSedegobrivad damokidebuli SesaZleblobebis wesrigia (5). dResdRobiT, warsulis, awmyosa da
momavlis erTdroul arsebobazec msjeloben, Tumca es ukve sxva
saubris Temaa.
243
egos, rogorc samyaros metaforis anatomia Sesabamisi metaforuli ganzomilebebiT SeiZleba daxasiaTdes. es sakmao sizustiT gamoxatavs Sinagan kavSirsa da msgavsebas fizikur ganzomilebaTa sferosTan. cnobiereba ganfenadi, anu sivrcobrivsxeulebrivi substanciisagan sruliad gansxvavebulia, magram mas
goniTi, anu kognituri substanciiT ganfenadi gare samyaros, aRwera-aRqma da rac mTavaria, aRbeWdvaSuZlia, rac niSnavs imas,
rom garesamyaros Tavisi fizikuri ganzomilebebiT SeuZlia, rom
daikavos cnobieri da moTavsdes masSi. anu ,,meSi aris droc
da aris Taviseburi fizikursivrciTi realobac.
egos mimarTeba sakuTar egosTan, anu ,,fiqri meSi meze
dagvanaxebs mis erTerT mniSvnelovan formiseul identifikacias
adamianis mier Tavis aRqmas fizikur sxeulad, romelic fizikuri samyaros ganzomilebebis yvela niSans atarebs Tavisi materialuri bunebis gamo, am materiis sivrceSi ganfenilobiT, sigrZesiganesimaRlis maxasiaTeblebiT. metic, Tavad aris sivrcis
momcveli WurWeli sivrceSi, damoukideblad moZravi materia materiaSi, romelSic sisicocxlo, arsebobisaTvis maxasiaTebeli
procesebi xorcieldeba.
Sen lokalurad, ramdenadme gamocalkevebulad, ramdenadme
ki garemosTan gaziarebulad arsebob Seni fizikuri samyaroTi,
anu sivrcemateriis TvisebebiT da rogorc es WeSmarit fizikur sivrcemateriaze msjelobisas xdeba, aqac sakamaToa, Tu ra
aris Seni sxeuli: a) erTini obieqti, b) kavSiri absoluturi
sicarielis fragmentebsa da materiis fragmentebs Soris, Tu g)
konceptualuri bazisis nawili?
saintereso isicaa, rom ,,egos sivrcis moniSvna swored
sakuTari Tavis gaTvaliswinebiT SeuZlia da mdebareobis aTvlis
mTavari orientiri, cneba ,,aq swored sakuTari fizikuri sxeulis konkretul adgilas yofniT (an konkretul adgilas warmodgeniT) ganisazRvreba.
mes mimarTeba mesTan ara mxolod gareT gamoxdvis da fizikur sxeulad Tavis Secnobis procesia, sakuTari egos moculobiTobaSi CaRrmavebacaa. sakuTari cnobieris aRqma rogorc
yovelwamier movlenaTa dinebisa da cvlilebaTa bmulis damkvirvebelisa, egos, amavdroulad,
sakuTari subieqturi drois
mflobelad aqcevs, droisa, romelSic warsulis mogonebebi, an
momavlis warmosaxvebi mis Semcvelobas warmoadgens. aqedan gamomdinare mexsiereba gonSi arsebuli drois niSani da fiqsato-
244
natalia zarnaZe
ria. naTqvami niSnavs imas, rom ego drosac, rogorc ganzomilebas Tavis TavSi atarebs da mxolod dro ar atarebs ,,mes sakuTari mdinaris kalapotSi. Seni dro Senive movlenebis mwkrivia.
amas garda, ,,egos, rogorc adgilis SemTxvevaSi, drois
moniSvnac swored sakuTari Tavis meSveobiT SeuZlia. drois aTvlis sayrdeni wertili, cneba ,,axla gadmoscems, Tu movlenaTa mimdevrobis wrfeze romel monakveTTan Tanaarsebobs ,,me. am
ganmartebidan yvelaze naTlad Cans drois gancdis subieqturi
buneba, gansakuTrebiT ki im magaliTis gaTvaliswinebiT, romelSic films vuyurebT, wigns vkiTxulobT da am dros megobars
vuyvebiT, ra xdeba mxatvrul nawarmoebSi ,,axla, anu movlenaTa
jaWvis romel rgolSi imyofeba Seni cnobieri.
msjelobidan gamoikveTa, rom ,,me konceptia, romelsac
topologiuri, anu sivrculsxeulebrivi, aseve droiTi Tvisebebi Seesabameba. dro aris sivrcis suli, xolo sivrce drois
sxeulia ambobs samuel aleqsanderi, me19 saukunis ingliseli filosofosi(6).
metaforuli xerxebiT azrovneba gzamkvlevis rols kisrulobs imaSi, rom ukeTesad gavigoT sakuTar Tavisagan, anu subieqturi, piradi droisa da sivrcisagan mowvdili signalebi. am
xerxebiT msjelobidan gamomdinare sakuTar cnobierebis Cabnelebul nawilSi SesaZloa Tavad viyoT droisa da sivrcis metfora. CvenTvis cnobili samyaro ki droisa da sivrcis urTierTmsWvalavi, ganuyofeli qsovilia da maTi erTmaneTisagan damoukideblad arseboba warmoudgenelia.
amitom aqve ibadeba me3 niSani, romelic fizikuri ganzomilebebis erTobliobis Tvisebas imeorebs sakuTari Tavis gancdaSi: adamianis sxeuli, (anu sivrcemateriis WurWeli) da
cnobieri (anu drois WurWeli) erTobliobaSi ,,mes gancdis
kompleqsur da realistur pirobas qmnian, rac pirovnebas gamosaxavs, rogorc yvela ganzomilebiT ganmsWvalul kontinuums im
did, moculobiT instalaciaSi, romelSic daSifruli saxiT
aris datanili yvela informacia, romelic gvaxsovs, dagvaviwyda,
an arc arasodes gagvxsenebia.
metic, subieqtivisturad goni Tavad SeiZleba iyos srulfasovani ganzomileba, romelic yvela sxva danarCenTan (sigrZe,
sigane, simaRle, dro) iseTive korelaciaSia (urTierTSeWiduloba, urTierTgamsWvalva), rogorc danarCenebi erTmaneTTan. Tu
245
romelime ganzomilebis gamoTiSviT samyaroseuli realoba uazrobad iqceva da warmoudgenelia, maSin am principidan gamomdinare, gonebis gaqroba, subieqturad realobas gaaqrobs.
XX saukunis germaneli filosofosi herman veili kargad
aRwers samyaros ganzomilebebis bunebas da ambobs: realobis
moqmedebis scena aris ara evklides sivrce, aramed oTxganzomilebiani samyaro, romelSic ganuyofeladaa dakavSirebuli erTmaneTTan sivrce da dro. es oTxganzomilebiani kontinuumia, romelic araa arc dro da arc sivrce. aramed mxolod cnobiereba, romelic moixelTebs nawils am samyarosi, ganicdis im fragments, romelTanac mas mouwia Sexvedra da Semdeg tovebs mas sakuTari Tavis ukan, rogorc istorias. anu rogorc process, romelsac droSi mimdinareobisas adgili aqvs sivrceSi(7).
Tu teqstSi naxsenebi metaforuli niSnebis Zieba metafizikas, an niSnebSi niSnebis amocnobis abstraqtul process gavs,
nicSes azrs movixmob, romelic ambobs: ,,metaforis gamyareba da
qvad qceva aranairad araa Tavdebi am metaforis saWiroebisa da
uflebamosilebisaTvis(8).
literatura
1.
246
natalia zarnaZe
Iina imedaSvili
248
ina imedaSvili
ras unda niSnavdes? ra mdgomareobaSi aRmoCndeba xolme adamiani, roca erT sicocxles aTvebs/asrulebs? mainc ramdeni sicocxle aqvs adamians? iqneb cxra rogorc, miTs Tu davujerebT, katas aqvs? an iqneb sami sicocxle, Tu qristianul simbolikas
gaviTvaliswinebT? da Tu erTi sicocxle aqvs da isic Tavdeba
ra iwyeba mis mere? iqneb meore sicocxle an saerTodac cxovreba sicocxlis Semdeg?
adamiani, romlis arsSic yvelaze mniSvnelovani ram - Tavisufali neba devs, yoveldRiurad dgeba arCevanis winaSe, yoveldRiurad uwevs sxvadasxva liminaluri sazRvrebis gadalaxva,
yovelwamierad, yovelwuTierad vimyofebiT im zRvarze romlis
erT mxares is dgas risi gadalaxva/Secvlac gvsurs, xolo meore mxares axali samyaroa - Tavisi kargi da cudi mxareebiT. rodesac adamiani ai, am zRvarze dgeba, arc aqeTa da arc iqiTa mxares, sworad maSin xdeba is saintereso - sakuTari SiSebiT,
grZnobebiT, vnebebiT. es zRvari gamokidebulia haerSi, TiTqos
amovardnilia materiisgan, miRmiuria, aq xom araferi ar aris ubralod xidia, gadasasvlelia, SemaerTebelia warsul mdgomareobas da axals Soris, xSir SemTxvevaSi, swored am xidze dgomas, am zRvars vuwodebT xolme im kondicias, rodesac erT sicocxles vaTvebT da viwyebT meores, Semdeg im meore sicocxlesac vaTvebT da viwyebT, mesames, meoTxes, mexuTe da ase Semdeg, iqamde sanam bolo sicocxles ukve fizikurad ar gavaTavebT da ar daiviwyebT imas, rac bolo sicoxlis gaTvebis Semdeg iwyeba da rasac Cven adamianebi sikvdilad an sicoxlis Semdgom mdgomareobad movixseniebT. Tumca, vfiqrob, rom arc maSin
ar sruldeba sicocxlis gaTavebebi, iqneb maSin ufro realurad da ufro mZafrad iwyeba xidebze seirnoba, sazRvrebis gadalaxvebi, axali mdgomareobebi. Tu religiebs vendobiT, suli xom
ufro msubuqia vidre materia/sxeuli, mas ar unda gauWirdes
arCevanis gakeTeba, mijnebis daZleva - magram sulisTvis mijnebic
Sesaferisi iqneba.
dRevandel epoqaSi, sul ufro da ufro popularuli xdeba fantastikis Janri (samecniero, fentezi da sxv.), yvelgan kinoSi, literaturaSi. Tanamedrove adamiani ufro da ufro mieltvis irealurs, sxva samyaroebs, sxva ganzomilebebs.
iqneb sworedac am liminalur sivrceSi Cndeba is samyaroebi, romlebic saukuneebia ase izidavs kacobriobas? da TiToeuli adamianis cxovrebaSi zRvarze yofna ramden ganzomilebas
249
250
ina imedaSvili
251
252
ina imedaSvili
dro sidonias cnobierebaSi, mis garSemo gaiyina, Sedga. sidonisTvis dro gaCerda, sidonim dro uaryo. da sidonia sxva ganzomilebaSi realurad gadasaxlda. daiwyo misi erTi sococxlis
gaTvebis xangrZlivi, mtanjveli procesi.
qali kalendars gaurbis, fanjrebi fardebiT Camobura realurma drom rom ar mosWras Tvali: sidonia xom zafxulSi
cxovrobs, realurad ki zamTaria da gareT Tovli modis. sidonia amitomac ar ixdis zafxulis TeTr kabas da gamudmebiT
scxela.
mSobiarobis inscenierebas biWis dabadeba mohyva, sidonim
juanSeri daarqva da ase daiwyo misi axali TeTri cxovreba.
igi isev bednieria, isev zafxulia, misi Svili isev waRveris
baRSi TamaSobs da lursmaniviT Caiso TavSi: ar momkvdara!, ar
momkvdara!
alternativa arCeulia. sidonias SeuZlia am ganzomilebaSi
cxovreba, magram garemo mas amis uflebas ar aZlevs, misTvis
sxva ganzomileba arsebobs, iqneb es bedisweraa? iqneb avtoris
nebac da poziciac.
eqimi (igive avtori) sidonias sxva, myari da realuri alternativisken ubiZgebs: am qveyanas dabrundi, RrublebSi cxovreba Zalian saxifaToa. Camovardebi da daimsxvrevi.
momentebSi sidonia, cnobierebiTac gadadis ocnebebis samyaroSi, am samyarosTan sidonias TeTri kurdReli akavSirebs.
sidoniasTvis dro mokvda da gaiyina.
sidonia exlac warsulSia, an warsulia sidonias sulSi
es xom sul erTia! sidonias sulsa da gulSi samive dro
Seikra da SeduRda: warsuli, awymo da myofadic.
es yvelaferi xom liminaluri fazisTvis, kondiciisTvis
aris damaxasiaTebeli. sidonias cxovrebis am etapze dro sarkaluri gaxda.
es qveyana misTvis metismetad cxadi, sinamdvile ki mkacri
aRmoCnda. am qveynad juanSeri mokvda, xolo iq gaRmeulSi ki
juanSeri isev cocxalia da amitom sidoniasTvis iq yofna ufro
saamuri, sasurveli da misaRebia.
eqimi sidonias myar, realur alternatives sTavazobs:
dedas rom Svili moukvdeba, damarxavs, itirebs, iglovebs
da Semdeg isev Tavis gziT wava.. movaleoba winaSe qmrisa, mSoblebisa da danarCen Svilebisa.
253
da es movaleobebia zustad gadawyvetilebebs rom gvaRebinebs, im samyaros gvarCevinebs romelSic unda vicxovroT da
ara gvinda vicxovroT.
avtori sidonias iluziur alternativas isev zRurblad
gardaqmnis da eqimis aqtiuri CareviT cdilobs realur, myar
mdgomareobaSi gadaiyvanos.
sainteresoa alternativebSic mogzauroba, rodesac erTi
arCevanidan uceb meoreSi gadavdivarT da pirvels xidad vaqcevT,
Tumca esec droebiTia, erTSi unda davmkvidrdeT bolos aucileblad. aseTia wesi, wesi - erTi sicocxlis gaTvebisa.
eqimi daJinebiT abams erTmaneTs Secnobisa da qveSecnobis
samyaroebs da hlamobs gaRmeli isev gamoRma gamoiyvanos.
am Widilis Semdeg, sidonia irealuris da realuri samyaroebs Soris arsebuli mijnidan abijebs, sinamdviles mTeli Tavisi sisastikiT iRebs da:
TiTqos miwis gulidan SadrevaniviT amoxeTqa oTxi Tvis
dagubebulma naRvelma da vaebam, gminvam da cremlma, urvam da
xarxarma.
saTamaSo TeTr kurdRels eqimi uxevs sidonias, kurdRelTan erTad eqimis xeliT ixeva misi TeTri, ocnebebis samyaroc.
nivTebs sakuTari mistika aqvT, sakuTari istoria, daniSnuleba Segvaxsenos, dagvkavSiros sxva ganozmilebebTan.
salomes nacvlad, sarkeSi adgils isev namdvili, realuri
sidonia ikavebs. oreulis saWiroeba aRar arsebobs, oreuli dabrunebulia im alternativaSi, romelic rogorc iqna uaryo sidoniam. Tumca salome iarsebebs, sadRac sidonias romeliRac
ganzomilebaSi.
sidonia TeTr kabas ixdis, niSnad imisa rom erTi sicocxle ukve gaTavabeulia. Sav kabas icmevs - axali realobis simbolos, Tan meore Svils ealerseba.
sidonia didi mogzaurobidan dabrunda. dabrunda iq sadac
unda yofiliyo, sadac unda ecxovra, rac miRebulia, rac gansazRvra misma winaprebis alternativma/arCevnebma. - ara, sidonia ar
SeiSleba, fsiqikuri gadaxrebi mis genSi ar devs, misi yvela winapari fsiqiurad janmrTeli iyo, is normaluria - ra unda ocnebebSi.
eqimic adasturebs sidonias arCeuli alternativis WeSmaritebas:
254
ina imedaSvili
255
Lliteratura
ratiani, irma 2005 qronotopi antiutopiur romanSi.., Tbilisis univeristetis gamomcemloba.
javaxiSvili, mixeili 2005 Txzulebani, tomi 3, Tbilisi, saqarTvelos macne.
rCeuli qarTuli xalxuri zRaprebi, 1958 e. virsalaZis redaqciiT.
qarTuli zRaprebi 1974 Seadgina, Sesavali da SeniSvnebi daurTo al. Rlontma.
qurdovaniZe, Teimuraz qarTuli zRapari, 2002, Tbilisi, merani.
Tamar berekaSvili
fentezi, rogorc
metafora
literaturuli da filosofiuri
safuZvlebi
visac ki Tvali gadauvlia Tanamedrove literaturisTvis an kritikulad
Seufasebia Tanamedrove xelovneba, ueWvelad SeumCnevia, ramdenad gansxvavebulia
dRevandeli mwerloba im mwerlobisgan,
romelic Tundac 15-20 wlis win iyo.
amas Tavisi axsna aqvs. uamravi mizezia,
romelmac ganapiroba xelovnebis aseTi
transformacia.
Seicvala
cxovrebis
ritmi, sruliad axali yofiTi garemoa,
gansxvavebulia prioritetebi, urTierTobis formebi - Seicvala adamiani. adamiani masobrivi moxmarebisad iqca, globaluri samyaros erT rigiT WanWikad.
swored am gamwirebis kompensaciis mcdelobaa, Cemi azriT, adamianis uflebebis,
Tanasworobis da sxva bevri Rirebulebis
Taobaze kamaTi, brZola maT dasamkvidreblad da sxv.
rac ufro metad acnobierebs adamiani Tavis gamasobrivebas, simcires, simwires, mowyvladobas da ususurobas,
miT ufro uZlierdeba sakuTari pirovnulobis
warmoCenis,
TviTidentificirebis, aRiarebis moTxovnileba.
rigiTobis garRvevis es survili
257
Tavs iCens, upirveles yovlisa, xelovnebaSi, yvelaze TvalnaTliv ki - mwerlobaSi. yofiTi sikeTeebi TandaTanobiT moyirWebas iwvevs da, Sesabamisad, kvlav Cndeba asketizmis moTxovnileba, asketizmisa, romelic TiTqosda adamians fuCeCs aclis da
Tavis namdvil raobasTan aaxloebs.
sazrisis, WeSmaritebis, namdvilobis ZiebaSi, rodesac msoflio, da ara marto msoflio, omebma nivelireba moaxdines yvela
Rirebulebis (ris gamoc aucilebeli gaxda saswrafod am Rirebulebebis asaxva kanonebsa da msoflio deklaraciebSi), am dros
jer
modernis da Semdeg postmodernis xelovnebam sabolood
daqsaqsa da gaamwira kacobriobis mravalsaukunovani mcdeloba,
Seekowiwebina, gaemTlianebina samyaro.
mdgradobis, progresis,
bednierebis da keTildReobis ZiebaSi sulierebam, gonierebam viwro racionaluri ganacxadis saxe miiRes. nicSes nawinaswarmetyvelebma mravalxmianobam yovelive arsebuls wona da mniSvneloba
daukarga - yvela idea Tu miswrafeba Tanabrad uflebamosilia
iarsebos da imoqmedos. am fonze yvelaze xorcieli ltolvebi da
miswrafebebi batonoben miT ufro, rom RmerTi mokvda. is rom,
RmerTi mokvda, kidev ufro cxadi maSin gaxda, roca gaizarda
misi damcvelebis da mqadageblebis ricxvi.
rodesac gamosavali ara maqvs, me yovelTvis vbrundebi saTaveebTan, - eubneba dambladori hari poters. fentezi swored
saTaveebTan gvabrunebs. axali adamiani, romelic Tavis TavSi
atarebs mTel im gamocdilebas da simZimes, romlebic mas
Tansdevs saTaveebidan dRevandel Cixamde. SeuZlebelia, igi dabrundes amosaval wertilSi iseTive aumRvreveli mzeriT da gulubryvilobiT, rogoric mas hqonda, gzas rom iwyebda. amitom
es yovelTvis pirobiTi saTavea.
metaforulad Tu davaxasiaTebT fentezis, es swored safuZvlebTan, saTaveebTan dabrunebaa; am zogadsakacobrio saTaveebTan brundeba Tanamedrove xelovneba da, kerZod, literatura.
SeuZlebelia ar daveTanxmoT a. sapkovskis, romelic wers,
rom fentezis pirvelwyaro miTia. magram Tu fentezis Janris
pirvel nawarmoebebSi es, ZiriTadad kelturi miTia, dReisTvis
es miTi ufro mravalferovania da, imis mixedviT, Tu sad iwereba nawarmoebi: inglisSi, poloneTSi, ruseTsa Tu saqarTveloSi,
am xalxis miTebis Taviseburebebi da safuZvlebi TamaSdeba.
rodesac fentezis miTiur safuZvelze saubroben, aRniSnaven, rom es gamoixateba im ideebis gameorebaSi, romlebic axasia-
258
Tamar berekaSvili
Tebs miTs, esaa: dacemis artefaqtis da Semdgom ukvdavebis artefaqtis Zieba. ar var darwmunebuli, rom mTavari ideebi swored
am da mxolod am artefaqtebis Ziebaze SeiZleba daviyvanoT; Tumca is, rom es erT-erTi da, SesaZloa, umTavresi gasaazrebeli
Temaa mTeli kacobriobisTvis dasabamidan dRemde, eWvs ar iwvevs.
ubralod, ara mgonia, rom es mxolod fentezisTvisaa specifiuri.
Tuki raime fentezis gansakuTrebulad axasiaTebs, es kvestia, Zieba - Zieba rogorc fizikuri, ise sulieri TvalsazrisiT da, swored am ZiebaSi vlindeba da warmoCindeba avtoris mikuTvnebuloba XX XXI saukuneebisadmi.
Sua saukuneebis adamianisTvis miTi sinamdvilea. mas ar epareba eWvi, rom mefe arturic da sigurdic arseboben. isini im
sinamdvileSi ganagrZoben cxovrebas. Tanamedrove mkiTxveli, iseve, rogorc avtori, kargad acnobiereben am miTTan mimsgavsebuli
siuJetis iluzorulobas. mis metaforulobas, Tu gnebavT. aq
sufevs ara rwmena, aramed am rwmenaSi dabrunebis survili, romelsac eRobeba racionaluri azrovneba da codna imisa, rac
xdeba xolme sinamdvileSi da rogoria is Rirebulebebi, romelnic umTavresia dRes, magram srulad ucxo iyo Sua saukunis
adamianisTvis. fentezis miTosuri safuZveli literaturuli
formaa da sxva araferi, romelsac biZgi misca postmodernizmmac Tavisi ormagi kodirebis xerxiT.
araerTgzis iTqva da mec aRvniSnavdi Cems wina statiebSi
fentezis Taobaze, rom, TavisTavad, miTis moxmoba ar aris axali
movlena, da damaxasiaTebelia ara mxolod fentezis JanrisTvis.
zRapruli personaJebi, SeTxzuli samyaro, magiuri sinamdvile _
yovelive es arsebobda jer kidev antikuri epoqaSi. gansakuTrebiT mniSvnelovani xdeba miTebTan da zRaprebTan dakavSirebuli
literatura gardamaval epoqebSi, rodesac xdeba Rirebulebebis
gadafaseba, axali paradigmis Camoyalibeba, diskursis cvlileba,
da miT ufro, roca saxezea racionaluris, fizikuris, gonivrulis moZaleba - aRorZinebis epoqis axal xedvebs pasuxobs
rables gargantua da pantagrueli, axali drois klasicizms
exmianeba Sarl pero Tavisi zRaprebiT, ganmanaTleblobis amotrialebuli xatia Zmebi grimebis zRaprebi da bolos da bolos,
tolkinic SeiZleba warmovidginoT, rogorc pasuxi modernizmis
racionalur pesimizmze.
didi kamaTia imis Taobaze, Tu romeli nawarmoebi miekuT-
259
260
Tamar berekaSvili
Janrze kamaToben, swored im faqtiT asabuTeben mis mikuTvnebulobas zRaprisadmi, rom masSi moqmedeba xdeba XX saukunis 90ian wlebSi.
am mtkicebis pasuxad SemiZlia vTqva, rom literaturaSi,
iseve, rogorc saerTod xelovnebaSi, ar arsebobs daskvna,
romelc erTi romelime niSnis safuZvelze gamoaqvT. jererTi,
Janris ganviTarebisTan erTad SezRudvebi da myari kriteriumebi
sustdeba; amasTan, am romanSi Tanaarseboben yvela drois adamianebi da situacia isea aRwerili, rom is SeiZleba nebismier
dros xdebodes. is, rom jadoqarTa samyaro TiTqosda Cveni Tanamedrovea, sruliad umniSvneloa. Cemi xedviT, hari poteri atarebs ara marto jadosnuri zRapris da fentezis utyuar niSnebs, sxva Janrebis niSnebsac, rogorebicaa: sabavSvo romani,
(aRmzrdelobiTi, didaqtikuri romani), realisturi romani (gansakuTrebiT bevri saerTo aqvs C. dikensis iseT romanebTan, rogorebicaa devid koperfildi, pawia doriti, nikolas niklbi...), egzistencializmTanac ki aqvs saerTo. garda amisa, rogorc fentezis yvela Janris romani, is enaTesaveba romantizms.
rac Seexeba miTs, masTan mas aaxloebs ara marto atributika
(rac, TavisTavad, nakleb mniSvnelovania), aramed miTisTvis damaxasiaTebeli calsaxa svlis aucilebloba, gangebis mniSvneloba
da misi erTguleba. rogorc ki gmiri arRvevs masze dakisrebuli
qmedebebis mwkrivs da ar iazrebs Tavis misias, iRupeba.
fentezis Janris nawarmoebebi aucileblad atareben filosofiur sazrissac.
TiTqmis yvela avtorTan naTlad ikiTxeba eTikuri (upirveles yovlisa) sakiTxebi da mimdinareobs maTze mxatvrul-filosofiuri msjeloba. xSiria iseTi problemebis dasma, rogorebicaa adamiani da sazogadoeba; wuTisofeli da maradisoba; brZeni,
maswavlebeli, feminizmi; `Tavisi~ - `ucxo~; WeSmariteba da siyalbe, politika da a.S.
araerTgzis aRvniSne fentezis da romantizmis siaxlove .
es, rasakvirvelia, Cemi aRmoCena ar aris, magram mainc ufro
frTxilad gavavlebdi paralels am or mimarTulebas Soris,
vidre amas akeTeben Tanamedrove mkvlevrebi (mag. e.Jarinovi).
romantizmis ramdenime niSans Sevexebi.
romantizms axasiaTebs sulierebis da materialurobis dapirispireba. iseve, rogorc dapirispireba Cveulis da araCveulebrivis, mSvenieris da maxinjis, sikeTis da borotebis.
261
amasTan, am dapirispirebis mizniT, wina epoqebis literaturisgan gansxvavebiT, is aris, rom sruli keTilSobileba warmoaCinon - maRali Rirebulebis matarebeli gmiri xSirad maxinjia
(kvazimodo, da ara mxolod), xolo borotebis ganmasaxierebeli
gmiri - lamazi (dorian grei). dadebiTi gmiris simaxinje mis keTilSobilebas xazs usvams da kidev ufro warmoaCens, xolo
uaryofiTi gmiris garegnuli silamaze mis uzneobas da borotebas kidev ufro autanels xdis.
fentezis Janris literaturaSi ase calsaxad ar aris dakavSirebuli garegnoba da keTilSobileba. upiratesoba ueWvelad
sulier Rirsebebs eZleva, magram gmiris xasiaTi da qceva naklebad xistia da xasiaTdeba aracalsaxobiT da adamianuri sisusteebiT.
romantizms warmoadgenen titanuri pirovnebebi: Jan valJani, don Juani, karmeni,... gmiri, rogorc wesi, ganasaxierebs stiqiuri movlenis sadar adamians.
fentezis JanrisTvisac es nacnobia, Tumca xSirad es titanuroba vlindeba mogvianebiT, misi qmedebebis kvaldakval. da
amasTan, gmirs fentezis Janris nawarmoebSi yovelTvis hyavs Tanamoazreni, megobrebi.
romantikosebi asuliereben bunebas. is maT teqstebSi erTerTi moqmedi personaJia. am mxriv, fentezic romantikosebis Tanamimdevaria. buneba metismetad aqtiuria maT nawarmoebebSi; garda amisa, romantikosebis msgavsad, maT romanebSi cxovroben gnomebi, elfebi, goliaTebi, kentavrebi da sxva miTiuri arsebebi.
magram Tu romantikosebisTvis damaxasiaTebelia melanqolia, fentezisTvis is ucxoa.
romantizmTan fentezis Sedarebisas SeuZlebelia, ar aRvniSnoT iseTi mniSvnelovani niSani, rogoricaa dabruneba miTebTan da zRaprebTan. yvelaze didi mezRapreebic ki romantikosebi arian - anderseni, Zmebi grimebi, ... ruseTSi - afanasievi,
alisferi yvaviliT, magram romantizmSi miTebi ar iqmneba, ufro metad misTvis damaxasiaTebelia aluziebi miTze da miTis atributikis gamoyeneba. xSiria gmiris rCeulobis gansakuTrebuli
amosacnobi detaliT moniSvna.
miuxedavad imisa, rom fentezis romantizmTan daaxloebas
orive am Janris mier miTis gansakuTrebuli gamoyenebis motiviT
cdiloben, Cemi SexedulebiT, fentezi da romantizmi miTs iyeneben gansxvavebuli motivaciiT.
Tamar berekaSvili
262
romantizmis ganviTarebas evropaSi win uZRoda e.w. preromantizmi, romelic gamoixateboda v. Jirmunskis sityvebiT, ara
racionaluri ganmanaTlebluri esTetikis safuZvlebis uaryofaSi, aramed axali mxatvruli cnebebis da Rirebulebebis gaCenaSi
mSvenierebis sferoSi, ris Sedegadac waiSala silamazis Zveli
gageba. es axali cnebebia: goTuri, romantikuli, egzotikuri da sxv.
amgvarad, aqcentebi gadanacvlda, ris Sedegadac TandaTanobiT sruliad gansxvavebuli esTetikuri Rirebulebebi Camoyalibda, ramac romantizmi mogvca. siaxle, Tavisebureba, unikaluroba
ai, ra gaxda mxatvruli nawarmoebis Sefasebis ZiriTadi kriteriumi.
rac Seexeba fentezis, is ar gvTavazobs Rirebulebebis
transformacias. es Janri ar axdens gadatrialebas mxatvrul
xedvaSi. fentezi, rogorc ukve iTqva, Ziebaa - Zieba im dakarguli Rirebulebebis, romelnic kacobriobam dakarga da amiT dakarga sidiade, Tu SeiZleba iTqvas. romantizmisgan gansxvavebiT,
fentezi msgavsi TemebiT cdilobs, daibrunos is sidiade, romelic romantizmma unikalurobiT Caanacvla. fentezi dabrunebaa
im saTaveebTan, rodesac adamians Zala Seswevda, SebrZoleboda
yvela bnel Zalas da, zogjer mainc, gamarjvebuli gamosuliyo
am brZolidan.
literatura
Cestertoni 1972: .. , .
gadameri 1991: .. .
mamardaSvili 1984: ..
, .
rorti 1993: Rorty R. The historiography of philosophy: four genres
N. Y-L
Jirmunski 1914: ..
. . . ,
.
irakli mWedliSvili
metaforis samkvidro
`xora~ da dro-sivrciTi
virtualoba
mecxramete saukunis 70-ian wlebSi
fridrih nicSe werda: `yvelaferi, rac
bunebis kanonebis Sesaxeb viciT, sinamdvileSi, Cven mierve maTze miwerili,
Tamimdevruli da ricxviTi saxis, drosa
da sivrceSi ganfenili warmodgenebia~
(1, 6). varskvlavTa moZraobis Tu qimiur
procesTa dakvirvebisas aRmoCenili, bunebis kanonTa Sesabamisi yoveli Tanawyoba, rogorc nicSe amtkicebda, swored
Cven mier miniWebul TvisebaTa gamo
vlindeba. Cvensave cnobierebaSi Sedgenili da Cvenganve warmomdgari, sakuTar
wiaRSi ricxvTa kanonis matarebeli
formebis bunebriv movlenebze morgeba,
maTi gare samyaroSi proecireba ki samyaros swori aRqmis, WeSmaritebis SesaZlebeli wvdomis iluziur warmodgenas
warmoSobs.
amgvari warmodgenebi, anda, rogorc
nicSe
uwodebda,
anTropomorfizmebi,
swori percepciis SeuZlebeli arsebobis,
anu obieqtis subieqtSi adekvaturi asaxvis winaaRmdegobriv da SeuTavsebel pirobaTa gamo yalibdeba. or, absoluturad gansxvavebul subieqtur da obieqtur sferoTa Soris, rogorc nicSe
miiCnevda, arc mizezobrivi da arc raime
264
irakli mWedliSvili
metaforas samkvidro
265
266
irakli mWedliSvili
roca, Tavad enis pirveladi wyoba, imave, klasikuri xedviT, raime metaforuls sulac ar moicavs.
klasikuri Sexedulebis sapirispiro, nicSeseuli warmodgenis Tanaxmad ki, metaforuli swored rom pirveladi enaa. sityvis aRmniSvnel SesaZleblobasa da sagnis WeSmarit raobas Soris namdvili da calsaxa Sesabamisobis damSvebi enobrivi warmodgena, konvencia, anu sayovelTao SeTanxmeba, nicSes azriT,
sruliad pirobiT da iluziur xedvas warmoSobs. yoveli sityvis dabadeba, misTvis sawyisis micema, rogorc nicSe aRniSnavda,
erTaderTi da calkeuli, savsebiT individualuri STabeWdilebis
wyalobiT xdeba. magram, Cven mier misi, am STabeWdilebisa da Sesabamisi mniSvnelobis, uTvalav da met-naklebad msgavs, sinamdvileSi ki, gansxvavebul SemTxvevebze morgeba araigivurTa gaigivebas niSnavs. erTaderTi da unikaluri gamocdilebis Sesabamisi
mniSvnelobis sxva SemTxvevebze gavrcoba-gadatanis anu metaforuli aqtis Sedegad, rogorc nicSe acxadebda, yoveli sityvis
konceptad (idead Tu cnebad) gadaqceva xdeba.
zemoT naxseneb naSromSi nicSe, enis aRmniSvneli mimarTebis
garda, Tavad aRqma-azrovnebis process, mentalur warmodgenaTa
Camoyalibebis aqtsac metaforulad miiCnevs. Tu yoveli CvenganisaTvis `sagani TavisTavad~, misi X idumaleba, jer nervuli stimulis, nervuli aRgznebis, Semdgom imijis Tu xatis da bolos,
xmovani bgerebis saxiT vlindeba, maSin enis ganeziss, mis warmomavlobas logikurad Tanmimdevruli saxe, nicSes mtkicebiT, sulac ar unda hqondes. aq ufro imgvar iluziasTan gvaqvs saqme,
romelic, nicSes azriT, gansxvavebul sferoTa Soris naxtomebs,
anu imave nervuli stimulis imijad gardamqnel bijur wanacvlebas uwyvet, gluv da Tamimdevrul gadasvlad miiCnevs. aseTi,
wanacvlebiTi naxtomis momcveli iluzia, nicSes sityvebiT: `yoveli calkeuli konceptis deda Tu ara, bebia maincaa~ (1, 4).
azrovnebis `metaforizaciis~ nicSeseulma koncepciam Semdgomi ganviTareba meoce saukunis rig filosofiur ganazrebebSi
hpova. metaforis Teoriis mimarT yuradRebisa da aqtualur dainteresebaTa kvlav aRZvras gansakuTrebuli biZgi cnobierebis
aRwerisa da analizis huserlis fenomenologiurma meTodma misca. noezisi, anu Semecneba, huserlis mixedviT, Tavis mizans mxolod maSin aRwevs, roca SesaZlebeli gamocdilebis, STabeWdilebis monaxazis Camoyalibebis procesSi konteqstis an horizontis
rolis gaTvaliswineba xdeba. Semmecnebels (ego-s), gamocdilebis
metaforas samkvidro
267
268
irakli mWedliSvili
metaforas samkvidro
269
270
irakli mWedliSvili
metaforas samkvidro
271
taforaTa warmoSobis lingvistikuri qmedebis imgvar hermenevtikul aqtad gadaqceva xdeba, romelic abstraqtul gagebasa da
sasrul, sasicocxlo gancdaTa Sorisi napralis daZlevis, misi
virtualuri kamara-xidis gadebiT Sekvris SesaZleblobas warmoSobs. aqve, kvlav unda aRiniSnos, rom metaforuli `gadatanis~
struqturawarmomqmneli anu substanciur zRudeTa gamWoli, Tavisufali asocirebis SesaZlebloba swored rom wanacvlebis anu
sivrculi momijnaveobis principis yovlis gamwvdom daSvebas
efuZneba.
`samyaros axleburad Sefasebis dawyebisas, ... Cven, axla kidev sxva, mesame formis arseboba unda gavacxadoT~ (5, 48e). es
sityvebi platons ekuTvnis da isini swored vrceuli struqturis gagebis mcdelobisas aRZrul problemaTa gamo gamoiTqva.
`goniT sawvdomSi gonebamiuwvdomeli gziT monawile~ sivrcis
platoniseul warmodgenas erTmaneTisgan mkveTrad gamijnuli
ori forma ver esadageboda. mxolod goniT wvdomad, marad erTgvarovnad arsebul da mis sapirispiro, mxolod SegrZnebiT aRqmad, cvalebad da fuWebad formebs platonma mesame, vrceulobis Canasaxad miCneuli _ `xora~ daamata.
`xoras~ erTob gaurkveveli koncepciis axsnas platoni
analogiisa Tu Sedarebis saSualebiT Seecada. Tavad formaTa
Semkavebel, arc arsebul da arc ararsebul Sorisul bijs, anda
erTgvar saTavss, `xoras~ (-s) platoni `oqros zods~,
`Zerwvad nivTierebasa~ da STamomavlobis warmomSob dedobriv
sawyissac adarebs. magram aseTi, Tavad uTvisebo da sxvadasxva
TvisebaTa droebiT SemTavsebeli, `apeironiviT~ ganusazRvreli
da, imavdroulad, mdgradi saTavso anda Sorisuli wiaRi _
vrceuli formis piTagoruli warmodgenidan unda iRebdes saTaves1.
sawyisi simravles anda samyaros, piTagorelTa azriT,
TviTkmari `monadidan~ TviTWvretisa da ganmeorebadobis Sedegad
`sasazRvro qvebiT~ (-T), wertilovani kenWebiT mozomilregularulad dasazRvrul ares Tu vels piTagorelebi `xoras~
(-s) uwodebdnen. gviandel piTagorelebTan, _ marTkuTxeds,
xolo _ abakisa (saangariSosa) da Wadrakis dafaTa mindorsac
aRniSnavda.
272
irakli mWedliSvili
warmoSobili `diaduri~ gadasvlis Sedegad eZleva. `diada~, romelsac piTagorelebi erTsa da mravals Soris gaWril, erTgvar
karad miiCnevdnen, swored gardamavali bunebis gamo, maTive warmodgeniT, ormag funqcias iTavsebs. is yofs da aerTebs, ganizidavs da izidavs, acalkevebs da aerTianebs. diaduri gadasvlisas,
piTagorelTa geometriuli xedviT, ori monaduri sferos centrTa gaziareba xdeba da sferul zedapirTa TanakveTis Sedegad,
vesica piscis-ad, anu `Tevzis buStad~ wodebuli figura warmoiSveba. `dedobriv wiaRs (anda, ufro sworad, vulva-s, saSos) mimsgavsebuli `Tevzis buSti~ piTagorelebma nayofierebis cnebasTan daakavSires da is, Sobis procesis analogiiT, sulieri ziarebis simbolur gasasvlelad miiCnies~ (6, 1).
Vesica Piscis
bolo saukuneebSi gabatonebulma mecnierulma xedvam sivrcis aRniSnuli, intuiciuri aRqmis Tanadi, simbolurad SemoRebuli Tu metaforulad gansazRvruli, warmomSobi da gardamaval-mediaciuri sawyisis mniSvneloba CrdilSi moaqcia. samyaros
wyobis racionalurad gaazrebadi da pragmatul-utilitarul
daniSnulebas morgebuli suraTi axla mxolod maTematikuri,
anu gansxvavebisa da ganmeorebis aRricxvadi sizustis sivrcul
mimarTebaTa win wamowevis Sedegad miiReba.
gasuli saukunis samocian wlebSi, mecnierul warmodgenaTa aradamajerebelobasa Tu maT naklul bunebaze saubari martin
haidegerma wamoiwyo. naSromSi `dro samyaros suraTisa~ is aRniSnavs rom sivrcis, rogorc erTgvarovani ganfenis `proeqtireba~, axal droSi moxda. fizikis maTematikurad gaformebam, `ukve
cnobilad~ miCneulze dafuZnebulma xedvam, anu proeqtma, ro-
metaforas samkvidro
273
274
irakli mWedliSvili
275
metaforas samkvidro
literatura
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
nana trapaiZe
277
278
nana trapaiZe
rogor ganvsazRvoT/gavmijnoT originalobisa da TviTidentobis gagebebi? teqstis originalobas recipienti sazRvravs. amdenad, igi SefasebiTi kategoriaa, romelSic teqsti obieqtia. aq
amosavali midgoma ,,ucxoobis, gansxvavebulobis gamoaSkaravebaa,
mniSvnelobs distancia siaxlesa da tradicias Soris. teqstis
TviTidentoba ki niSnavs teqstis sakuTar, pirad uwyebas/arCevans
gansazRvros Tavisi identoba - Tavisi kulturuli genezisi, poziciebi, perspeqtivebi. amdenad igi TviTSefasebiTi kategoriaa,
aq teqsti subieqtia, romelic sakuTari Tavis obieqtivacias axdens. igi gvauwyebs ara gansxvavebaTa, aramed msgavsebaTa, kavSirTa Sesaxeb mxatvruli gamoxatvis sivrceSi. Cveni msjelobebis
Sinagani veqtori teqst-obieqtidan teqst-subieqtisaken - originalobis sakiTxidan (TviT)identobis sakiTxisaken miemarTeba.
originaloba, rogorc SefasebiTi kategoria, literaturuli qmnilebis, mxatvruli saxeebis empiriuli, kulturuli, istoriuli ,,winasaxis gaazrebas, sagnisa da saxis, tradiciisa da
siaxlis mimarTebis dadgenas gulisxmobs.
SeuZlebelia adamiani iyos im azriT originaluri, rogorc RmerTi, romelic ararasagan qmnis. adamianuri Semoqmedeba
ukve arsebulis mowesrigebas/damuSavebas gulisxmobs, Sesabamisad, is warmoadgens gameorebas, baZvas. aqedan, originaloba arsebulis, ukveTqmulis gameorebaa (da ara igiveoba). cnobilia, goeTe Tavisi drois axalbeda avtorebs ukve damuSavebuli siuJetebis gamoyenebas urCevda. missave ,,fausts germanul folklorSi
mravali versia uswrebda win da es garemoeba damabrkolebeli
sulac ar aRmoCnda goeTes SemoqmedebiTi warmosaxvisTvis.
stiluri universalizmi, romelic Sua saukuneebSi isaxeba,
zedapiruli SexedviT, zRudavda SemoqmedebiT Tavisuflebas da
nergavda mxatvrul kliSeebs, magram sinamdvileSi igi codnis,
rogorc gamocdilebis, absolutizebas gulisxmobda da mxolod
exmareboda SemoqmedebiT Tavisuflebas. maRal literaturaSi
universalur da personalur gamocdilebaTa metaforuli mTlianobis rTuli labirinTi igulisxmeboda. Tavisuflebis gzebsac
ise araferi aCens, rogorc kanoni. maT Soris SemoqmedebiTi kanoni, romelic mxatvruli azrovnebis stadialur ganviTarebaSi
axal-axal stilur imperativebad yalibdeba xolme. originaloba,
stilis simZafre, tradiciis uaryofa es is poziciebia, romlebic pirovnebis individuaciisa da Tavisuflebis socio-politi-
279
280
nana trapaiZe
kulturaTa dapirispireba moxsnilia. amasTan, samyaros kulturuli polusebis epikuri proeqcia mxatvruli qsovilis iseT
uwyvet da mTlian sxeuls qmnis, rom gadakveTebis, mijnebis mikvleva, an kidev kulturuli elementebis erTmaneTisagan gamoxSirva SeuZlebeli xdeba. magaliTad, aRmosavluri enobriv-terminologiuri aparatiT SeiZleba gamoTqmuli iyos astraluri samyaros Sesaxeb berZnul-laTinuri saazrovno tradicia; personaJTa personalur eTosSi nivelirebulia religiur gansxvavebulobaTa sakiTxi da religiuri uwyebebis oficialuri specifika.
rusTaveli genialurad manipulirebs, Tu SeiZleba iTqvas,
kninobiTi TviTcnobierebis (ubralo gamleqsavis - ,,ese ambavi
sparsuli, qarTulad naTargmanevi) da aRmatebiTi TviTcnobierebis (didi xelovanis - ,,aw ena minda gamoTqmad, guli da xelovaneba..) poziciebiT. am TvalsazrisiT, rusTaveli, albaT, pirveli
avtoria, romelic teqstis privilegias avtoris privilegias
upirispirebs: igi sakuTar Tavs formaluri momwesrigeblis
(,,leqsad gardavTqvi) rangSi warmoadgens. SeiZleba vifiqroT,
amiT igi, erTi mxriv, avtor-gadamweris Suasukuneobriv ideas
miyveba. avtor-gadamweri ki ar qmnis (Txzavs), aramed zeSTagonebis karnaxiT iwers RvTiur xmas; meore mxriv ki teqstis pirveladobis, misi xalxurobis xarisxSi ayvanis xelov(a)nebiTa da am
gziT TviTlikvidaciiT ,,avtoris sikvdilis struqturalistur
konceptsac swvdeba, romlis mixedviT, ierarqia avtori-teqsti,
icvleba ganfenilobiTi poziciiT - teqsti-avtori. SeiZleba
vTqvaT, saavtoro/individualuri da xalxur/koleqtiuri Semoqmedeba aRniSnuli inversiis sxvadasxva poziciebs gamoxataven,
amitomac erTi (saavtoro literatura) naraciuli fenomenia,
romelSic teqsts qmnis avtori, meore - aseve naraciuli, romelSic teqsti qmnis avtor(eb)s.
umaRles SemoqmedebiT gancdasa da ostatobas SeuZlia
xelovanis roli postpoziciurad gadaanacvlos avtoridan (personidan) teqstisaken (upirovno werisaken) da ase daadasturos
xelovnebis namdvilyofa, sinamdvilesTan damokidebulebaSi misi
upiratesobis WeSmariteba. am azriT, homerosi, rusTaveli, servantesi, Seqspiri, vaJa-fSavela xalxuri avtorebi arian. maT
,,mokles avtori, rogorc pirovnuli fenomeni da aCvenes pirovnulisagan gasvlis/Tavisuflebis is simaRle, romelic erTdroulad iTvisebs kidec yovelgvar literaturul wesrigs, tradicias da imavdroulad gadalaxavs mas, rogorc amas tradiciis
281
282
nana trapaiZe
daujereblad gamWvirvaled gadadis xelovnebaSi swored im myife kedlis gamo, romelic xelovnebasa da sinamdviles Soris arsebobs. magram mas Semdeg, rac es zRvari aRqmiTi da droiTi fenebis wyalobiT gasqelebas iwyebs, gadasvlis ,,xazi Znelad SesamCnevi xdeba, idRabneba, ris gamoc mxatvrul proeqcias aRmqmelis cnobierebaSi istoriuli (namdvili) ekvivalenti ekargeba.
amitom is mTlianad fiqciis aspeqts iZens da istoriis mimarT
dgeba rogorc originaluri, - rogorc empiriuli SeuZleblobaSesaZlebloba...
teqstebi, romlebsac farTo kultruli ganvrcoba aqvT,
imiT xasiaTdebian, rom sinamdviles ,,uSualod miyvebian(2).
drosTan erTad, Sordeba ra istoriul Zirs, teqsti miT ufro
eufleba Tavis masStabs, radgan mxatvruli ,,ekrani ukve aCens
ara marto imas, rac iyo, aramed imasac, rac SeiZleboda yofiliyo. metaforis arafiqsirebuli da moZravi buneba aseTia.
yvelaze alegoriuli teqstebi yvelaze ,,zedmiwevniTi
teqstebia sinamdvilis mimarT. ,,zedmiwevniTobis samalavi empiriuli masStabebis sididea, romelic swored sididis gamo xdeba
SeumCneveli. empiriul sidideebs xelovneba mikrodoneebad - metaforis atomur (daunawevrebel) elementebamde amWidroebs, riTac viRebT sinamdvilis kondensaciis gansakuTrebul, TiTqos
hermetul, TviTkmar ganzomilebas, romelsac teqst-metaforas
veZaxiT da romelic, Tavis mxriv, azrobriv-emociuri simxurvaliT empiriuli ,,afeTqebebis energias atarebs. amdenad, sinamdvilisadmi yovelgvari romantikuli (an revanSistuli) ganwyobis miRma, mxatvruli da aramxatvruli samyaroebis urTierTdabadebis fizikur-metafizikuri kanoniT, xelovneba iseve warmoSobs sinamdviles, rogorc sinamdvile - xelovnebas(3).
Tu mkiTxvelisaTvis arc Tu martivi inteleqtualuri
operaciebia Casatarebeli xelovnebisa da sinamdvilis mimarTebis,
vityodiT, uaRresad delikaturi sakiTxis garSemo, xelovanisTvis, SemoqmedebiT gonSi, es (mimarTebis delikaturoba) imTaviTve nagulisxmev-gancdilia da moulodneli mxatvrul-azrobrivi
TamaSebiT warmoaCens xolme Tavs (4). amgvari TamaSis formad
SeiZleba ironia mogvevlinos.
ironia warmosaxvis sawyisia. ,,ese ambavi sparsuli rusTveluri ironiis centria, romlis garSemoc iZerweba teqstis
realur-mxatvruli da mxatvrul-mistikuri gradaciebi. igi Tavs
adasturebs iq, sadac ,,qarTuli ambavi warmodgenilia rogorc
283
sparsuli. ironia poemaSi isaxeba rogorc zRaprisa da istoriis, vityviT, erT mniSvnelobiT aspeqtSi moqcevis mxatvruli TamaSi, romelSic yvelaferi iyo da ara iyo, - sinamdvilisa da
warmosaxvis Serwymis anasxleti, romelic Tvals Wris, gaarCio
mijnebi..
magram ra empiriuli, kulturuli gamocdilebebi dgas
TviTon ironiuli sawyisis ukan? aq Tamamad SeiZleba vilaparakoT istoriuli, socialuri, kulturuli sivrceebis Sesaxeb,
romelic, cnobilia, Sua saukuneebis saqarTveloSi farTod iyo
gaxsnili. ,,geografiuli bediswera, romelmac gansazRvra qarTuli kulturis profili, erTdroulad stabiluri fenomenicaa
da dinamiuric, ramdenadac geografia ucvlelia, bediswera ki
SeiZleba icvlebodes(?)...
,,sparsuli kulturuli geografiis momniSvneli uwyebaa,
romelic, cxadia, pirdapiri azriT sparsuls ar udris. igi erTgvari ,,saidentifikacio kodia, romelic drosTan erTad ixsneba da sxvadasxva Sinaarsebs /interpretaciebs Sobs.
qarTuli literaturis kulturuli konteqsti Sua saukuneebSi erTdroulad aris ebrauli, bibliuri samyaro, warmodgenili qristianizaciis politikuri kursiT da im originalurmTargmnelobiTi kulturiT, romliTac qarTul niadagze bibliuri swavlebis aTviseba xdeboda (aTonelTa mTargmnelobiTi skola), rasac fundamenturi mniSvneloba hqonda qveynis sulieri,
kulturuli da politikuri radiusis gansazRvraSi. da, meore
mxriv, religiuri moralizmisagan Tavisufali epikuri esTetikuri imoralizmi, romelic CvenSi sparsuli eposis saxiT Semovida
da cnobierebisa da gemovnebis im simaRles efuZneboda da gamoxatavda, romelSic eTikurisa da esTetikuris winaaRmdegoba nivelirdeba.
vefxistyaosnis mxatvrul velSi moxvedrili kulturuli
Sreebi warmosaxviTad, fiqciurad aRibeWdaven kulturuli garemos Rrma zedapirs. am velis mixedviT misi empiriuli donis rekonstuireba saxifaTo saqmea, radgan atarebs risks, erTmaneTSi
agverios kulturisa da cnobierebis centrebi da periferiebi...
miT ufro, rom rusTavelis polisiuJeturi samyaro, upiratesad, utopiur-antiutopiuri (an/da irealur-realuri) diskursis
matarebelia, xolo siuJeturi sibrtyis meqanikuri Setrialeba
sagnebsa da movlenebs istoriul mdebareobas ver daubrunebs,
284
nana trapaiZe
285
saazrovno gamowvevebis winaSe gvayenebs ,,induri, ,,arabuli, sxva, sruliad virtualuri qronotopebi, romelTagan arc
erTs ar miewereba ambis warmoSoba. faqtia, ,,vefxistyaosanSi
warmosaxviT da istoriul samyaroTa gadakveTebi erTdroulad
zRapris iluziaSic gvtovebs da Tan kulturaTa dialogis Suasaukuneobrivi realiebis idumalebisken gviTiTebs.
sparsuli poezia CvenSi fufunebas warmoadgenda maTTvis,
visac misi dedanSi kiTxva SeeZlo. aseTi, cxadia, feodaluri
aristokratia iyo. Targmanebic, miuxedavad maTi saqveyno popularobisa, masebisTvis ar iqmneboda. es Txzulebebic TavianTi saTaurebiT, romlebic Sinaarss gamoxatavdnen, xalxSi legendarul saxelebamde (leili, majnuni, visi, ramini, xosrovi, Sirini...) dadioda da adamianad yofnis, garkveuli moraluri ganwyobilebis simboloebad kristalizdebodnen miuxedavad im winaaRmdegobisa, rasac isini kulturebis religiur-politikuri dapirispirebis pirobebSi awydebodnen. metic, qarTulma nacionalurma garemom xelic ki mihyo maT kulturul adaptacias, cxadia,
im universaluri esTetikuri da eTikuri safuZvlidan, romliTac es teqstebi da saxelebi gaCndnen da arsebobdnen. aseTad
SegviZlia moviyvanoT Teimuraz pirvelis Semoqmedeba, romelic
Tavis mTargmnelobiT saqmianobaSi sparsuli poeziis qristianizacias cdilobda.
i. javaxiSvili aRniSnavda: ,,Tumca ,,Sahname (,,rostomiani)
firdousisa, visramiani, qilila da damana, leil-majnuniani
sparsi mahmadiani mgosnebis dawerili iyo, magram qristiani qarTvelebic gatacebiT kiTxulobdnen. maTTvis es Txzulebebi xelovnebis Zvirfasi ganZi iyo. sxvaTa Soris, xom sparsuli xelovnebis wyalobiT aRorZinda qarTuli saero poeziac... qarTvelebisTvis sparsul mahmadianuri kultura ucxo ram ar yofila
da Tavisi politikuri mtrebis mwerlobas, mecnierebasa da xelovnebas isini did pativsa scemdnen (javaxiSvili1973, 306).
SeiZleba iTqvas, sparsuli poezia Sua saukuneebis saqarTveloSi iqca kulturis gamanayofierebel elementad, romlis
gareSec TviTformirebis vercerTi kulturuli TamaSi ver Sedgeba. istoriul WrilSi, sparsuli esTetikis araoficialuri
xma (me-11-12 ss.) im sivrces iWers, romelic qristianobis mier
gaZevebulma elinurma kulturam datova. ,,teritoriis amgvarad
aTviseba bunebrivi procesia kulturis sicocxlisaTvis. amis gareSe is ar arsebobs. kvdeba.
286
nana trapaiZe
287
288
nana trapaiZe
289
nana trapaiZe
290
Lliteratura
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
291
nana trapaiZe
292
gamomcemloba `universali~
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19,
E-mail: universal@internet.ge
:
2 22 36 09, 5(99) 17 22 30