Professional Documents
Culture Documents
Teoria
rene ueleki
ostin uoreni
***
pirveli qarTuli gamocema
literaturis Teoria
rene ueleki
ostin uoreni
***
pirveli qarTuli gamocema
Theory of Literature
RENE WELLEK
AND AUSTIN WARREN
ISBN 978-9941-9085-8-3
Sinaarsi
winasityvaoba pirveli gamocemisTvis.....................................5
winasityvaoba meore gamocemisTvis.........................................9
winasityvaoba mesame gamocemisTvis.......................................10
nawili pirveli
ganmartebani da gansxvavebani .............................................1 1
1. literatura da literaturaTmcodneoba......................1 3
2. literaturis buneba ..............................................................22
3. literaturis funqcia .......................................................... 36
4. literaturis Teoria, kritika da istoria..................... 51
5.zogadi, SedarebiTi da erovnuli literatura.............. 63
nawili meore
mosamzadebeli stadiebi.........................................................7 5
6. faqtebis organizeba da dasabuTeba ................................. 77
nawili mesame
literaturis Seswavlis garegani meTodi .......................97
Sesavali . ....................................................................................... 99
7. literatura da biografia .................................................102
8. literatura da fsiqologia .............................................109
9. literatura da sazogadoeba . ...........................................130
10. literatura da ideebi . .....................................................157
11. literatura da xelovnebis sxva dargebi ....................181
nawili meoTxe
literaturis Sinagani Seswavla ...................................... 201
Sesavali . ..................................................................................... 203
12. literaturuli xelovnebis nimuSi da misi
arsebobis wesi ....................................................................207
13. evfonia, ritmi da metri ................................................... 231
winasityvaoba
pirveli gamocemisTvis
*
winamdebare naSromisTvis saTauris SerCeva sakmaod
rTuli aRmoCnda. iseTi jerovani `mokle saTauric~ ki,
rogoricaa `literaturis Teoria da literaturaTmcod
neobis meTodologia~, albaT, metismetad tlanqia. Ees wigni
mecxramete saukunemde rom daweriliyo, yvelaferi iolad
mogvardeboda, radgan maSin vrceli, analitikuri saTauri
satitulo furcels daikavebda, wignis yuaze ki, ubralod,
warwera `literatura~ aRmoCndeboda.
Cven davwereT wigni, romelsac, ramdenadac viciT,
uSualo analogi ar moeZebneba. es wigni ar gaxlavT
saxelmZRvanelo, romelic axalgazrdebs pirvel bilikebs
ukvalavs literaturis gagebis gzaze, da arc (moricis
`miznebisa da meTodebis~ msgavsad) mecnieruli kvlevis
meTodebis mimoxilvas warmoadgens. SesaZloa, is mainc
yvelaze metad enaTesavebodes `poetikas~ da `ritorikas~
(aristoteledan moyolebuli, bleris, kempbelisa da keimis
CaTvliT), anda beletristikis Janrebisa da stilistikis
sistemur gamokvlevebs, anda iseT wignebs, rogoricaa
`literaturuli kritikis principebi~. SevecadeT, `poe
tika~ (anu literaturis Teoria) da `kritika~ (literaturis
Sefaseba) `mecnierebasTan~ (anu `kvlevasTan~) da `lite
raturis istoriasTan~ (literaturis `dinamika Teo
riisa da kritikis `statikurobis~ sapirispirod) dagve
kavSirebina. Cveni wigni, garkveulwilad, uaxlovdeba zo
gierT germanul da rusul naSroms, magaliTad, valcelis
`Gehalt und Gestalt, iulius petersenis Die Wissenschaft
von der Dichtung~, an tomaSevskis `literaturis Teorias~.
Tumca, germanelebisagan gansxvavebiT, moverideT sxvaTa
Tvalsazrisebis ubralo reproduqcias da, miuxedavad
imisa, rom viTvaliswinebT sxvaTa xedvasa da meTodebs,
winamdebare naSromi myarad dasabuTebul Tvalsazriss
efuZneba. tomaSevskisagan gansxvavebiT, ar viswrafviT,
warmovadginoT
elementaruli
ganmarteba
iseTi
sakiTxebisa, rogoricaa prosodia. Cven arc germanelebiviT
ekleqtikurebi varT da arc rusebiviT dogmaturni.
SedarebiT adreuli periodis amerikuli mecnierebis
standartebis
mixedviT,
literaturaTmcodneobiTi
kvlevis amosaval debulebaTa formulirebis yoveli
mcdeloba (amgvari kvlevisas ki uTuod unda gavcdeT
`faqtebs~), pretenziuli da `aramecnierulic~ kia, xolo
am metad specializebuli gamokvlevebis mimoxilva da
Sefaseba, garkveulwilad, sxva araferia, Tu ara kadniereba.
udavoa, rom yovel specialists rodi daakmayofilebs
misi specialobis Cveneuli Sefaseba. magram amomwurav
ganxilvas miznad sulac ar visaxavdiT: Cven mier moyvanili
literaturuli magaliTebi yovelTvis mxolod magaliTebs
warmoadgens da ara raimes `dasabuTebas~; bibliografiebic
`SerCeviTi~ xasiaTisaa. arc is gvicdia, Cven mier dasmuli
yvela kiTxvisTvis gagveca pasuxi. migvaCnia, rom CvenTvisac
da sxvisTvisac amosavali iyo is, rom Cvens kvlevebs
internacionaluri Rirebuleba hqonoda, dagvesva swori
kiTxvebi da SegvemuSavebina meTodTa garkveuli sistema.
am wignis avtorebma, romlebic pirvelad 1939
wels aiovas universitetSi Sexvdnen erTmaneTs, umalve
aRmoaCines, rom literaturis Teoriisa da meTodologiis
sferoSi Tanamoazreebi iyvnen.
miuxedavad imisa, rom sxvadasxvagvari aRzrdaganaTleba hqondaT miRebuli, orive maTganma ganviTarebis
msgavsi gza ganvlo, Seiswavla istoriuli gamokvlevebi da
`ideaTa istoria~ da mivida im daskvnamde, rom literaturis
Seswavla mkacrad literaturuli unda iyos. orive
miiCnevda, rom `mecnieruloba~ da `kritika~ korelaciuri
cnebebia; orive maTganisTvis miuRebeli iyo `Tanamedrove~
da warsuli drois literaturis gamijvna.
1941 wels maT daweres ori Tavi _ `istoria~
da
`kritika~ _ saerTo wignisTvis `literaturuli
mecniereba~. misi iniciatori da redaqtori iyo Nnorman
forsteri, romlis naazrevsa da Tanadgomasac avtorebi
winasityvaoba
meore gamocemisTvis
*
meore gamocema, arsebiTad, imeorebs pirvels,
Tumca teqstSi mcireodeni Sesworebebi da ganmartebebi
SevitaneT.Aamas garda, moviyvaneT ramdenime damatebiTi
argumenti da mivaniSneT im axal mimdinareobebze, romlebic
bolo dros gaCnda literaturis TeoriaSi. amasTan,
gadavwyviteT, wignidan amogveRo pirveli gamocemis bolo
Tavi (`literaturis Seswavla aspiranturaSi~), radgan
gamocemidan (1946) aTi wlis Semdeg is ramdenadme moZvelda
_ nawilobriv imitom, rom am TavSi SemoTavazebuli
ramdenime reforma bevrgan ukve ganxorcielda. garda
amisa, ganvaaxleT bibliografia _ naklebad mniSvnelovani
da naklebad xelmisawvdomi naSromebis nacvlad masSi
SevitaneT garkveuli raodenoba am sakiTxebisadmi
miZRvnili im uamravi gamokvlevisa, romlebic bolo rva
wlis ganmavlobaSi gamoqveynda.
Soba, 1955
rene ueleki
ostin uoreni
winasityvaoba
mesame gamocemisTvis
*
sasixaruloa, rom wignma ukve mesamed ixila dRis
sinaTle amerikasa da inglisSi, agreTve is, rom igi ukve
iTargmna espanurad, italiurad, iaponurad, koreulad,
germanulad, portugaliurad, ebraulad da gujaraTis
enaze. Cven amjeradac ganvaaxleT bibliografia. teqstSi
SevitaneT mcireodeni SeniSvnebi da Sesworebebi. TumcaRa,
mesame gamocema, mniSvnelovanwilad, meoris xelaxal
gamocemas warmoadgens. zogierT sakiTxTan dakavSirebiT
Sevecade, Cemi ideebi ganmexila da ganmeviTarebina ielis
universitetis presis mier `kritikis konceptebis~
saxelwodebiT 1963 wels gamocemul gazeTebSi, rac
SeniSvnebSia miTiTebuli.
Cemi `Tanamedrove kritikis
istoria~
warmoadgens
mcdelobas,
gaamyaros
aq
Camoyalibebuli Teoriuli pozicia, romelic, Tavis mxriv,
`literaturis TeoriaSi~ wamoyenebul kriteriumebsa da
Rirebulebebs efuZneba.
niu heiveni, koneqtikuti, seqtemberi, 1962 weli
ueleki
10
rene
nawili pirveli
ganmartebani
da gansxvavebani
11
12
Tavi pirveli
literatura da
literaturaTmcodneoba
*
upirveles yovlisa, erTmaneTisagan unda gavmijnoT
literatura da literaturaTmcodneoba. Ees ori sxvadasxva
sferoa: pirveli maTgani SemoqmedebiT saqmianobas
ukavSirdeba, meore ki Tu mecnierebas (am sityvis zusti
mniSvnelobiT) ara, Seswavlis an Semecnebis nairsaxeobas
mainc warmoadgens. rasakvirvelia, istoriis manZilze
berjer scades, es gansxvavebebi gaeqarwylebinaT. magaliTad,
zogierTi mkvlevari amtkicebda, rom SeuZlebelia gaigo
literatura, Tu Tavad ar qmni mas, rom poups verafers
gaugeb, Tu Tavad ar SegiTxzavs heroikuli ortaepedebi,
verc dedofali elisabedis droindeli dramas gaigeb,
Tuki Tavad ar Seecdebi drama TeTri leqsiT dawero (1)*.
TumcaRa, miuxedavad imisa, rom literaturul SemoqmedebiT
procesze dakvirveba mis Semswavlel mecniers sasargeblo
gamocdilebas sZens, sakuTriv am mecnieris amocana mainc
sxvagvar aqtivobas gulisxmobs.Mman Tavisi literaturuli
gamocdileba inteleqtualuri terminebiT unda gadmosces
da Tanamimdevrul sqemaSi moaqcios, romelic aucileblad
racionaluri unda iyos, radgan codna garduvalad
ukavSirdeba racionalurobas. SeiZleba isic iTqvas, rom
misi Seswavlis sagani iracionaluria, an iracionalur
elementebs Seicavs, magram, am TvalsazrisiT, literaturis
Semswavleli mecnieris mdgomareoba didad ar gansxvavdeba
mxatvrobis istorikosis, musikaTmcodnis, TuU gnebavT,
sociologis an anatomiis specialistis mdgomareobisagan.
rasakvirvelia, amgvari urTierTmimarTeba ramdenime
rTul problemas warmoSobs, romelTa gadasaWrelad araerTi
Tvalsazrisi iqna moxmobili.zogierTi Teoretikosi
13
literaturis Teoria
literatura da literaturaTmcodneoba
literaturis Teoria
literatura da literaturaTmcodneoba
wyaroebis
gaTvaliswinebiT
ganmartavs
movlenebs,
istorikosi ki cdilobs, gaigos maTi mniSvneloba.
gagebis es procesi yovelTvis individualuri da
subieqturic kia. erTi wlis Semdeg filosofiis cnobili
istorikosi, vilhelm vindelbandi (Wilhelm Windelband)
aseve daupirispirda Tvalsazriss, romlis mixedviTac
istoriul mecnierebebSi sabunebismetyvelo mecnierebaTa
meTodebi unda iqnes gamoyenebuli. (5) sabunebismetyvelo
mecnierebebi zogadi kanonebis dadgenas cdiloben, maSin,
roca istorikosebisTvis ufro mniSvnelovania unikaluri
da ganumerebeli faqtis aRmoCena. Ees Tvalsazrisi Semdgom
ganaviTara hainrix rikertma (Heinrich Rickert), romelmac
erTmaneTisagan ganasxvava ara imdenad ganzogadebisa
da
individualizaciis
meTodebi,
ramdenadac
_
sabunebismetyvelo da kulturis Semswavleli mecnierebebi.
(6) kulturis Semswavlel mecnierebs, misi mtkicebiT, kerZo
da individualuri faqtebi ainteresebT, individualuri
SemTxvevebi ki SeiZleba aRmoCenili da gagebuli iqnes
mxolod garkveuli Rirebulebebis fonze, rac, isev da isev,
kulturas ukavSirdeba. safrangeTSi a. d. qsenopoli (A. D.
Xenopol) erTmaneTisagan ganasxvavebda sabunebismetyvelo
mecnierebebs, romlebic `ganmeorebad faqtebs~ Seiswavlian
da
istorias,
romelsac
`Tanmimdevruli
faqtebi~
ainteresebs. italiaSi benedeto kroCem (Benedetto Croce)
mTeli Tavisi filosofia daafuZna istoriul meTodze,
romelic radikalurad gansxvavdeba sabunebismetyvelo
mecnierebebis meTodisagan. (7)
am problemebis srulfasovani ganxilva gulisxmobs
iseTi problemebis gadaWras, romlebic miemarTeba
sabunebismetyvelo mecnierebebis, istoriis filosofiisa
da Semecnebis Teoriis klasifikaciis sferos.(8) Tumca,
ramdenime konkretulma magaliTma SeiZleba cxadyos, rom
arsebobs erTi realuri problema, romelsac literaturis
Semswavleli studenti awydeba. ratom SeviswavliT
Seqspirs? xom aSkaraa, rom Cven ar gvainteresebs is, Tu
ra saerTo aqvs mas mTel kacobriobasTan, radgan aseT
17
literaturis Teoria
literatura da literaturaTmcodneoba
literaturis Teoria
literatura da literaturaTmcodneoba
21
Tavi meore
literaturis buneba
*
pirveli problema, romelic Cven winaSe wamoiWreba,
literaturaTmcodneobis
sagans
ukavSirdeba.
ra
aris literatura? ra ar aris literatura? rogoria
literaturis buneba? Mmiuxedavad imisa, rom es SekiTxvebi
erTi SexedviT SeiZleba martivad JRerdes, maTze pasuxis
gacema arc ise ioli saqmea.
SesaZlebelia, `literatura~ vuwodoT yvelafers,
rasac beWduri saxe aqvs. maSin SevZlebT SeviswavloT
iseTi nawarmoebebi, rogorebicaa `medicina meToTxmete
saukuneSi~, `warmodgena planetebis moZraobis Sesaxeb
adreul Sua saukuneebSi~ an `jadoqroba Zvelsa da axal
inglisSi~. rogorc edvin grinlou (EDwin Greenlaw) amtkicebda,
`yvelaferi, rac civilizaciis istorias ukavSirdeba, Cveni
Semecnebis sferoSi Sedis~; `rodesac romelime calkeuli
periodis an civilizaciis arsis wvdomas vcdilobT, Cveni
mcdeloba scildeba beletristikis, an Tundac nabeWdi
an xelnaweri matianeebis sferos~, `Cveni nawarmoebi unda
ganvixiloT im TvalsazrisiT, Tu ra adgili SeiZleba
daikavos man kulturis istoriaSi~ (ix. edvin grinlou,
`literaturis istoriis sfero~, baltimori, 1931, gv. 174).
(1) Ggrinlous Teoriisa da bevri sxva mecnieris naSromebis
mixedviT, literaturaTmcodneoba ara mxolod mWidrod
ukavSirdeba civilizaciis istorias, aramed isini
identur movlenebadac ki ki miiCnevian. amgvari midgoma
literaturulia mxolod im azriT, rom mas saqme aqvs
dabeWdil an xelnawer masalasTan, rac, saerTod, istoriis
umTavres wyaros warmoadgens. rasakvirvelia, amgvari
Tvalsazrisis dacvis mizniT, SeiZleba imisi mtkiceba,
rom istorikosebi, umTavresad, diplomatiuri, samxedro
da ekonomikuri istoriiT arian dainteresebuli da
Cveulebriv, ugulebelyofen xolme am problemebs, amdenad,
22
literaturis buneba
literaturis Teoria
literaturis buneba
literaturis Teoria
literaturis buneba
literaturis Teoria
literaturis buneba
literaturis Teoria
literaturis buneba
literaturis Teoria
literaturis buneba
literaturis Teoria
literaturis buneba
Tavi mesame
literaturis funqcia
*
literaturis buneba da funqcia nebismier logikurad
gamarTul diskursSi urTierTSesabamisi unda iyos. poeziis
funqcia misi bunebidan gamomdinareobs: nebismieri sagani
an saganTa klasi yvelaze efeqtianad da gonivrulad
swored maSin gamoiyeneba, rodesac gaTvaliswinebulia
misi buneba an ZiriTadi damaxasiaTebeli Tavisebureba.
MdamatebiT funqcias is mxolod maSin iZens, roca pirvelad
funqcias yavli gasdis: Zveli sarTavi jara xSirad
gamoiyeneba dekoratiuli daniSnulebiT, oTxkuTxa pianino
ki, romelmac bgerebis gamocemis unari dakarga, SeiZleba
samuSao magidad iqces. swored aseve, sagnis bunebac misi
daniSnulebis Sesabamisia: sagani swored isaa, risTvisac is
gankuTvnilia. adamianis mier Seqmnili raime nivTi iqmneba
garkveuli funqciis realizebisTvis, agreTve _ damatebiTi
funqciebisTvis,
rasac TviT masalis SesaZleblobebi
da individualuri gemovneba ganapirobebs. nebismier
literaturul nawarmoebSi SeiZleba iyos bevri iseTi ram,
rac misi literaturuli funqciisTvis ar aris arsebiTi,
Tumca saintereso da sagulisxmoa sxva TvalsazrisiT.
Seicvala Tu ara Tvalsazrisi literaturis
bunebisa da daniSnulebis Sesaxeb istoriis ganmavlobaSi?
Ees ar gaxlavT martivi SekiTxva. Tuki istorias Tvals
mivadevnebT, am kiTxvas dadebiTi pasuxi unda gaeces;
SeiZleba gavixsenoT uZvelesi dro, roca literatura,
filosofia da religia ganuyofeli iyo: antikuri epoqidan
SeiZleba davasaxeloT, magaliTad, esqile (Aeschylus) da
hesiode (Hesiod). magram platoni ukve saubrobs poetebsa
da filosofosebs Soris arsebuli uZvelesi ganxeTqilebis
Sesaxeb da CvenTvis dRes ukve gasagebia, risi Tqma surs
mas. garda amisa, gadaWarbebuli mniSvneloba ar unda
mivaniWoT, erTi mxriv, mecxramete saukuneSi damkvidrebul
36
literaturis funqcia
literaturis Teoria
literaturis funqcia
literaturis Teoria
literaturis funqcia
literaturis Teoria
literaturis funqcia
literaturis Teoria
literaturis funqcia
literaturis Teoria
literaturis funqcia
literaturis Teoria
literaturis funqcia
literaturis Teoria
50
Tavi meoTxe
literaturis
Teoria, kritika da istoria
*
radgan literaturis Seswavlis miznis Sesaxeb ukve
visaubreT, axla ganvixiloT literaturis sistematuri
da integrirebuli Seswavlis SesaZlebloba. inglisuri
ena Sesatyvis termins ar gvTavazobs saamisod. albaT,
yvelaze ukeTesi iqneboda, gamogveyenebina iseTi terminebi,
rogorebicaa `literaturaTmcodneoba~ da `filologia~.
am terminTagan pirveli sakamaToa mxolod imitom, rom
TiTqos gamoricxavs `kritikas~ da xazs usvams Seswavlis
akademiur bunebas. es termini, rasakvirvelia, misaRebi
gaxdeba im SemTxvevaSi, Tu sityvas `mkvlevari~ ise farTod
ganvixilavT, rogorc es emersonma gaakeTa. mM eore terminma _
`filologiam~ _ SesaZloa, araerTi gaugebroba gamoiwvios.
istoriulad am terminSi moiazreboda ara mxolod yvela
saxis literaturuli da enaTmecnieruli Studiebi, aramed
adamianis gonebis mier Seqmnili nebismieri produqtis
Seswavla. miuxedavad imisa, rom es termini yvelaze metad
iyo modaSi mecxramete saukunis germaniaSi, is dRes jer
kidev gvxvdeba iseTi mimoxilvebis saTaurebSi, rogorebicaa
Modern Philology, Philological Quarterly da Studies in Philology.
Bbexma (Boekh), romelmac dawera uaRresad mniSvnelovani
naSromi `filologiur mecnierebaTa enciklopedia da
meTodologia~ (Encyclopedie und Methodologie der Philologischen
Wissenschaften)~ (daiwera 1877 wels, Tumca, nawilobriv,
1809 wels Catarebul leqciebs eyrdnoba), (1) filologia
ganmarta, rogorc `cnobilis codna~, romelic, amdenad,
moicavs enisa da literaturebis, religiisa da socialuri
tradiciebis Seswavlas. bexis filologia, faqtobrivad,
grinlous (Greenlaw) `literaturis istoriis~ (Literary History)
identuria, da, rogorc Cans, iTvaliswinebs saWiroebebs
klasikuri filologiisa, romlisTvisac gansakuTrebuli
51
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
ganaCenia.
literaturis
istorikosis
tradiciuli
uyuradReboba kritikis mimarT gaumarTlebelia erTi
ubralo mizezis gamo: xelovnebis nebismieri nawarmoebi
arsebobs axlandel droSi; igi uSualod eqvemdebareba
dakvirvebas da warmoadgens garkveuli mxatvruli
problemebis gadawyvetas miuxedavad imisa, guSin Seiqmna
igi Tu aTasi wlis winaT. nawarmoebis analizis, daxasiaTebis
an Sefasebis dros gamudmebiT unda vemyarebodeT garkveul
kritikul principebs. `literaturis istorikosi kritikosi
unda iyos Tundac imisaTvis, rom istorikosi iyos~. (11)
meore mxriv, literaturis istorias aseve uaRresad
didi mniSvneloba aqvs literaturuli kritikisaTvis,
Tuki es ukanaskneli gadalaxavs piradi simpaTiisa da
antipaTiis subieqtur farglebs. kritikosi, romelic
kmayofilia imiT, rom araferi ar icis literaturaSi
istoriulad Camoyalibebuli mimarTebebis Sesaxeb, xSirad
gaakeTebs mcdar daskvnebs. mas gauWirdeba erTmaneTisagan
ganasxvavos Moriginaluri da mimbaZvelobiTi nawarmoebi;
imis gamo, rom ar icnobs istoriul garemoebebs, is ver
SeZlebs adekvaturad Seafasos calkeuli nawarmoebebi.
Kkritikosi, romelic saerTod ar icnobs istorias, an cudad
icnobs mas, gamudmebiT akeTebs zedapirul daskvnebs an
kmayofildeba `SedevrTa samyaroSi~ sakuTari mogzaurobis
aRweriT, cdilobs Tavidan aicilos Soreul warsulSi
qeqva; warsulis Seswavlas igi an antikurobiT gatacebul
pirs gadaabarebs, an `filologs~.
sainteresoa, aq mimovixiloT Sua saukuneebis literatura,
gansakuTrebiT ki Sua saukuneebis inglisuri literatura,
romelsac, SesaZloa Coseris gamoklebiT, iSviaTad Tu Seiswavlian
romelime esTetikuri an kritikuli Tvalsazrisis safuZvelze.
Tanamedrove esTetikuri standartis safuZvelze SesaZlebelia
anglosaqsur poeziisa da Sua saukuneebis mdidari lirikis
axleburi Sefaseba; meore mxriv, istoriuli perspeqtivis kvleva
da genetikuri problemebis sistematuri Seswavla naTels
mohfens Tanamedrove literaturas. literaturis kritikisa da
literaturis istoriis tradiciuli gamijvna orive maTganisaTvis
saziano aRmoCnda.
62
Tavi mexuTe
zogadi, SedarebiTi da
erovnuli literaturaTmcodneoba
*
literaturaTmcodneobis
farglebSi
erTmane
Tisagan gavmijneT Teoria, istoria da kritika.Aaxla
ki, dayofis sxva principis safuZvelze, SegviZlia
warmovadginoT SepirispirebiTi, zogadi da erovnuli
literaturaTmcodneobis sistematuri gansazRvra. ter
mini `SedarebiTi~ literaturaTmcodneoba Zalze tlanqia,
da, rogorc Cans, swored aman ganapiroba akademiuri
mecnierebis naklebi interesi SedarebiTi kvlevebis mimarT.
meTiu arnoldma (Matthew Arnold), romelmac amperis (Ampere)
histoire comparative (SedarebiTi istoria) Targmna, pirvelad
gamoiyena es termini inglisur enaze (1848). frangebi
upiratesobas aniWebdnen vilemenis (Villemain) mier ufro adre
gamoyenebul termins, rodesac igi kiuvies (Cuvier) Anatomie
comparee-is (SedarebiTi anatomia) (1800) analogiiT,
Litterature comparee-s (`SedarebiTi literaturaTmcodneobis~)
Taobaze saubrobda (1829). germanelebi vergleichende
Literaturgeschichte-ze msjelobdnen. (1) am zedsarTavTagan
verc erTi ver aSuqebs am problemas srulad, radgan
Sedareba is meTodia, romelsac yvela mecniereba da
kritikuli Teoria iyenebs da romelic adekvaturad
ver asaxavs literaturaTmcodneobis Taviseburebebs.
sxvadasxva
literaturis,
Tundac
literaturuli
mimdinareobebis, xerxebisa da nawarmoebebis formaluri
Sedareba iSviaTad warmoadgens literaturis istoriis
centralur sagans. amasTan, iseTi wignebi, rogoricaa,
magaliTad, f. s. grinis (F. C. Green) `menueti~, (2) romelSic
Sedarebulia meTvramete saukunis franguli da inglisuri
literaturis damaxasiaTebeli niSan-Tvisebebi, SesaZloa
sasargeblo aRmoCndes, radgan masSi gamovlenilia ara
mxolod paralelebi da naTesaoba, aramed gansxvavebebic
sxvadasxva eris literaturebs Soris.
realurad,
termini
`SedarebiTi~
literatura
63
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
74
nawili meore
mosamzadebeli stadiebi
75
76
Tavi meeqvse
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
95
96
nawili mesame
97
98
Sesavali
*
literaturaTmcodneobis yvelaze ufro gavrce
lebuli da warmatebuli meTodebi mTavar yuradRebas
amaxvilebs imaze, Tu sad da rodis xdeba moqmedeba, ra
garemoSi da viTarebaSi daiwera nawarmoebi, anu imaze, rasac
SeiZleba garegani mizezebi vuwodoT. garegani meTodebi
marto warsulis SeswavliT ar Semoifargleba. maT
Tanamedrove literaturis Sesaswavladac iyeneben. ase rom,
sworad moviqceviT, Tu termins `istoriuli gamoviyenebT
literaturis imgvari Seswavlis mimarT, romelic, pirvel
yovlisa, ganixilavs literaturis cvlilebas droSi, anu,
ZiriTadad, Seiswavlis istoriul ganviTarebas. kvlevis
,,gareganma meTodma SeiZleba miznad daisaxos literaturis
interpretacia mxolod misive socialuri konteqstisa da
misive warsulis TvalsazrisiT, magram umetes SemTxvevaSi
is mimarTavs kauzalur (mizezobriv) ganmartebebs,
cdilobs naTeli mohfinos yvela literaturul sakiTxs,
axsnas isini da, sabolood, daiyvanos literatura mis
pirvelwyaroebamde (`genetikuri cdomileba~). aravin
uaryofs im faqts, rom literaturis Seswavlas exmareba
imis codna, Tu ra viTarebaSi Seiqmna esa Tu is mxatvruli
teqsti. udavoa, rom literaturis amgvar Seswavlas
bevri ramis axsna SeuZlia. da mainc, isic aSkaraa, rom Tu
mxatvruli nawarmoebis Seswavlas mxolod kauzaluri
kuTxiT mivudgebiT, verasodes SevZlebT nawarmoebis
analizis, aRwerisa da Sefasebis sakiTxTa gadaWras. mizezi
da Sedegi araTanazomieria, maT erTnairi sazomebiT ver
ganvixilavT, radgan am garegani mizezebis konkretuli
Sedegi _ Cvens SemTxvevaSi xelovnebis nimuSi _ yovelTvis
araprognozirebadia.
istoria, garegani faqtorebi, ra Tqma unda, moqmedebs
xelovnebis nimuSis Seqmnaze. es sadavo ar aris. magram
namdvili Tavsatexi maSin iwyeba, roca nawarmoebis
ganmsazRvreli damoukidebeli faqtorebis Sefasebas,
99
literaturis Teoria
Sesavali
101
Tavi meSvide
literatura da biografia
*
mxatvruli nawarmoebis Seqmnis upirvelesi mizezi
TviTon misi Semqmneli avtoria. Aaqedan gamomdinare,
literaturuli kvlevis uZvelesi da yvelaze kargad
damkvidrebuli meTodi swored mwerlis pirovnebisa da misi
cxovrebis Seswavlazea dafuZnebuli.
biografia
CvenTvis im
kuTxiTaa
saintereso,
Tu ramdenad mohfens is naTels mwerlis naRvaws
da gagviadvilebs mis gagebas. Mbiografiis gareSe
namdvilad gagviWirdeboda, kvaldakval mivyolodiT
gamorCeuli, genialuri niWis mqone pirovnebis moraluri,
inteleqtualuri da emociuri ganviTarebis gzas.D bolos,
biografia SeiZleba iqces damxmare masalad poetisa
da poeturi SemoqmedebiTi procesis fsiqologiis
Sesaswavlad.
Ees sami Tvalsazrisi kargad unda gavmijnoT
erTmaneTisagan.
`literaturuli
kvlevis~
Cveneul
koncefcias mxolod pirveli Tezisi upasuxebs. kerZod
is, rom biografia naTels hfens da gviadvilebs mwerlis
Semoqmedebis gagebas. meore Tvalsazrisis mixedviT,
yuradRebis centrSi TviT mwerlis pirovneba eqceva.
xolo mesame Sexedulebas Tu davujerebT, maSin gamodis,
rom biografia mecnierebisTvis mxolod damxmare masala
yofila, Tanac ufro momavali mecnierebisaTvis, rogo
ricaa mxatvruli Semoqmedebis fsiqologia.
biografia uZvelesi literaturuli Janria. qrono
logiisa da logikis kuTxiT Tu SevxedavT, igi, upirveles yov
lisa, istoriografiis Semadgeneli nawilia. biografiul kvle
vaSi aranairi meTodologiuri gansxvaveba ar arsebobs imisa,
Tu vin aris kvlevis obieqti _ saxelmwifo moRvawe, generali,
arqiteqtori, veqili Tu sazogadoebrivi saqmianobisgan Sors
mdgomi adamiani. amis Taobaze sayuradReboa kolrijis azri.
igi ambobs, rom arafriT gamorCeuli adamianis cxovrebis
102
literatura da biografia
literaturis Teoria
literatura da biografia
literaturis Teoria
literatura da biografia
literaturis Teoria
108
Tavi merve
literatura da fsiqologia
*
rodesac `literaturis fsiqologiaze~ viwyebT
saubars,
mxedvelobaSi
SeiZleba
gvqondes
Semdegi:
mwerlis, rogorc fsiqologiuri tipisa da individis
analizi; SemoqmedebiTi procesis Seswavla; nawarmoebSi
warmodgenili fsiqologiuri tipebisa da kanonzomierebis
ganxilva, da bolos, literaturis zegavlena mkiTxvelze
(mkiTxvelTa fsiqologia). am ukanasknels ganvixilavT
naSromis momdevno TavSi `literatura da sazogadoeba~.
pirveli sami sakiTxis Sesaxeb ki aqve vimsjelebT. amaTgan
literaturaTmcodneobasTan yvelaze axlos mesame moiazreba,
pirveli ori ki xelovnebis fsiqologiis ganStoebas
warmoadgens. miuxedavad imisa, rom maTi roli, rogorc
pedagogiuri meTodebisa, SeiZleba literaturaTmcodneo
bisaTvis zogjer metad momgebianic iyos, mainc erTxel da
samudamod uari unda vTqvaT literaturuli nawarmoebebis
Sefasebaze maTi warmoSobisa da Seqmnis TvalsazrisiT
(vgulisxmobT genetikur cdomilebas _ genetic fallacy).
genialur mweralTa niWierebis arsi yovelTvis iwvevda
interess. jer kidev Zveli berZnebi mas erTgvar `SeSlilobas~
uwodebdnen (iqidan moyolebuli, es Sefaseba meryeobs
nevrozsa da fsiqozs Soris). poeti `Sepyrobili~ arsebaa:
is sxvebs ar hgavs, igi erTdroulad aRemateba kidec maT da
maTze naklebic aris; misi aracnobieri aRiqmeba, rogorc
udablesi da, imavdroulad, umaRlesi donis cnobiereba.
meore _ odindeli da myari _ Sexedulebis Tanaxmad,
poets `niWi~ raime naklisa Tu xinjis dasafaravad eZleva.
mag. `odiseas~ mixedviT, muzam marTalia demodokoss
TvalisCini waarTva, magram, samagierod, `simReris
didebuli niWi uboZa~; dabrmavebulma tiresiasmac
winaswarmetyvelebis unari SeiZina. magram, nakli da
RvTiv boZebuli niWi yovelTvis aseT mimarTebaSi ar aris;
109
literaturis Teoria
literatura da fsiqologia
literaturis Teoria
literatura da fsiqologia
literaturis Teoria
literatura da fsiqologia
literaturis Teoria
literatura da fsiqologia
literaturis Teoria
literatura da fsiqologia
literaturis Teoria
literatura da fsiqologia
literaturis Teoria
literatura da fsiqologia
literaturis Teoria
literatura da fsiqologia
literaturis Teoria
literatura da fsiqologia
literaturis Teoria
literatura da fsiqologia
129
Tavi mecxre
literatura da sazogadoeba
*
literatura
socialuri
movlenaa,
romelSic
gamosaxvis saSualebaa ena _ aseve socialuri fenomeni.
TavianTi bunebiT socialuria agreTve iseTi tradiciuli
literaturuli aRniSvnebi, rogoricaa simbolika da leqsis
sazomi. isini iseT pirobiTobasa da normebs ganekuTvnebian,
romlebic mxolod sazogadoebaSi SeiZleboda warmoSo
biliyo. ufro metic, literatura `asaxavs, warmogvidge
ns~`cxovrebas~ ; `cxovreba~ ki farTo masStabiT aRebuli
socialuri realobaa, miuxedavad imisa, rom buneba da ada
mianis Sinagani anu subieqturi samyaroc literaturuli
`imitaciis~ obieqtebia. poeti Tavadac sazogadoebis wevria
da konkretuli socialuri statusi aqvs: sazogadoebisgan
aRiarebasa da jildos iRebs; misi Semoqmedeba, Tundac
warmosaxviTi, mainc sazogadoebisTvisaa gamiznuli.
literatura xom yovelTvis axlo kavSirSia garkveul soci
alur fenebTan; primitiul sazogadoebaSi ki SeiZleba verc
gavmijnoT poezia ritualisgan, magiisgan, Sromisagan Tu
TamaSisgan. literaturas socialuri funqciac akisria, anu
`sargebloba~ moaqvs, romelic mTlianad individualuri
ver iqneba. ase rom, SekiTxvebis didi umravlesoba,
romelsac svams literaturaTmcodneoba, saboloo anga
riSiT Tu sanaxevrod, mainc socialuri xasiaTisaa. isini
exeba tradiciasa da pirobiTobas, normebsa da Janrebs,
simboloebsa da miTebs. SeiZleba daveTanxmoT tomarss,
romlis azriT, esTetikuri movlenebi ar aris dafuZnebuli
socialur movlenebze, maTi Semadgeneli nawilic ki ar aris:
isini socialuri movlenebis erT saxeobas warmoadgenen da
sxva danarCenTanac Zalian axlo, Zireuli kavSiri aqvT. (1)
Cveulebriv, sakiTxs `literatura da sazogadoeba~
ufro mcire masStabiT da garedan Seiswavlian. ZiriTadad
ainteresebT, Tu ra saxis kavSiria literaturasa da
130
literatura da sazogadoeba
literaturis Teoria
literatura da sazogadoeba
literaturis Teoria
literatura da sazogadoeba
literaturis Teoria
mevaxSeebis,
monopolistebis,
gadamyidvelebisa
da
`mewarmeebis~ axalaRzevebul klass. (9) bevri mxatvruli
nawarmoebi, mag. Seqspiris `istoriuli qronikebi~ da
sviftis `guliveris mogzauroba~ (Gullivers Travels)
gadasinjuli iqna imdroindeli politikuri viTarebis
gaTvaliswinebiT. (10) mweralTa oficialuri gancxadebebi,
gadawyvetilebebi da moRvaweoba arasodes ar unda avurioT
maTi nawerebis realur socialur mniSvnelobaSi. balzaki
TvalsaCino magaliTia imisa, Tu rogor SeiZleba moxdes
amgvari gamijvna; Tumca misi garegnuli simpaTiebi Zveli
politikuri wesrigis, aristokratiisa da eklesiis mxares
iyo, mis SemoqmedebiT instinqtsa da warmosaxvas ufro
metad momxveWeli tipi, gadamyidveli, burJuaziis axali
Zlieri adamiani ainteresebda. ase rom, SeiZleba arsebobdes
mniSvnelovani gansxvaveba Teoriasa da praqtikas, rwmenis
aRiarebasa da SemoqmedebiT unars Soris.
Tu sistemurad ganvixilavT socialuri warmoSobis,
romelime moZRvrebisadmi erTgulebisa Tu ideologiis
sakiTxebs, es yvelaferi migviyvans mwerlis, rogorc
konkretul
drosa
da
sivrceSi
arsebuli
tipis
sociologiamde. mwerlebi SeiZleba ganvasxvavoT imisda
mixedviT, Tu ramdenad arian socialur procesSi integ
rirebulni. popularul literaturaSi es gansxvaveba
umniSvneloa, magram SeiZleba `socialuri distanciis~
ukidures zRvars miaRwios bohemis warmomadgenlebTan,
roca saqme gvaqvs e.w pote maudit Tan (frang. `dawyevlili
poeti~)
da
Tavisufal
SemoqmedebiT
geniasTan.
mTlianobaSi, Tanamedrove dasavleTSi mweralTa Soris
klasobrivi gansxvaveba Semcirda. gaCnda `inteligencia~
_ profesionalTa SedarebiT damoukidebeli Sualeduri
klasi. literaturis sociologiam unda gansazRvros
am klasis zusti socialuri statusi, Tu ramdenad aris
igi damokidebuli mmarTvel klasze, saidan modis misi
mxardaWeris zusti ekonomikuri saTave, da, aseve, mwerlis
prestiJi TiToeul sazogadoebaSi.
136
literatura da sazogadoeba
literaturis Teoria
literatura da sazogadoeba
literaturis Teoria
literatura da sazogadoeba
literaturis Teoria
literatura da sazogadoeba
literaturis Teoria
literatura da sazogadoeba
literaturis Teoria
magaliTebi
SeiZleba
usasrulod
moviyvanoT.
SesaZlebelia Tavi movuyaroT da vaCvenoT sxvadasxva
`samyaro~, isic, Tu ra adgili ukavia iq siyvarulsa da
qorwinebas, bizness, ama Tu im xelobasa Tu profesias,
sasuliero wodebis dadebiT Tu uaryofiT aRweras; SesaZ
lebelia, calke jgufad gamovyoT da SeviswavloT jein
ostinis is gmirebi, romlebic sazRvao samsaxurSi im
yofebian, aseve prustis arrivistes (,,fr. ,,axalbedebi~,
mTargmnelis SeniSvna), gaTxovili qalebi houelsis roma
nebSi. amgvari saxis dayofebiT SeiZleba Semdegi monog
rafiebi SegvrCes xelSi: `memamulesa da moijares Soris
urTierToba me-19 s-is amerikul prozaSi~, `mezRvauris sa
xe inglisur prozasa da dramaSi~, `irlandiel-amerikelTa
saxeebi me-20 s-is mwerlobaSi~.
magram amgvar gamokvlevebs ara aqvT didi mniSvnelo
ba, radgan maT Tu davujerebT, literatura, ubralod,
cxovrebis sarkea, cxovrebis asli da, amdenad, ra Tqma
unda, socialuri dokumentia. aseT gamokvlevebs mxolod
maSin aqvT fasi, Tu viciT Sesaswavli mwerlis mxatvruli
meTodi da SegviZlia ara zogadad, aramed konkretulad
ganvacxadoT, ramdenad Seesabameba wignSi aRwerili suraTi
socialur realobas. aqvs Tu ara ganzraxuli mwerals
realisturi suraTis Seqmna? mimarTavs Tu ara is xandaxan
satiras, karikaturas an romantikul idealizacias?
kon-bramsteti (Kohn-Bramstedt) Tavis kargad gaazrebul
monografiaSi `aristokratia da saSualo klasebi
germaniaSi~ samarTlianad gvafrTxilebs: `mxolod imas,
visac sazogadoebis struqtura ara wignebidan, aramed
sxva wyaroebidan Seuswavlia, SeuZlia daadginos, aris Tu
ara gadmocemuli nawarmoebSi konkretuli tipebi an maTi
saqcieli... unda gavarkvioT, sad iwyeba da sad mTavrdeba
avtoris warmosaxva, realisturi dakvirvebani an subi
eqturi fiqrebi da survilebi nawarmoebSi.~ (21)
igive mkvlevari emyareba maqs veberis koncefcias
idealuri `socialuri tipebis~ Sesaxeb, rodesac Seiswavlis
iseT socialur gamovlinebebs, rogoricaa klasobrivi
146
literatura da sazogadoeba
literaturis Teoria
literatura da sazogadoeba
literaturis Teoria
literatura da sazogadoeba
literaturis Teoria
literatura da sazogadoeba
literaturis Teoria
literatura da sazogadoeba
literaturis Teoria
156
Tavi meaTe
literatura da ideebi
*
literaturisa da ideebis urTierTmimarTebas
SeiZleba ramdenime mkveTrad gansxvavebuli axsna moe
Zebnos. xSirad literaturas miiCneven filosofiis
erT-erT formad, anu formaSi `SefuTul~ ideebad da
misi analizis mizania `mowinave ideebis~ gamovlena.
literaturaTmcodneebic swored amgvarad ganazogade
ben da ajameben nawarmoebebs. es meTodi absurdul ukidu
resobamde miiyvana mkvlevarTa gacilebiT adreulma sko
lam. amis kargi magaliTia Seqspiris germaneli mkvlevari
ulrici (Ulrici), romelmac `venecieli vaWris~ (The Merchant of
Venice) centraluri idea Semdeg gamonaTqvamamde daiyvana:
summum jus summa injuria (1) (laT. upirobod aRsrulebuli
samarTali (zogjer) udidesi usamarTlobis tolfasia,
mTargmnelis SeniSvna); (ix. Herman Ulrici, Uber Shakespeares
dramatische Kunst, 1839).
miuxedavad imisa, rom umetesoba Cveni Tanamedrove
mkvlevarebisa sifrTxiliT ekideba amgvar metismet
inteleqtualizacias, mainc SemorCa tradicia, romlis
mixedviTac literaturuli nawarmoebi filosofiur
traqtatad unda miviCnioT.
amis
sapirispiro
Sexeduleba
literaturas
aTavisuflebs yovelgvari filosofiuri datvirTvisagan.
Tavis moxsenebaSi `filosofia da poezia~, jorj boasi
(George Boas) pirdapir acxadebs:
`poeziaSi
gamoxatuli
ideebi,
Cveulebisamebr,
moZvelebulia da arcTu iSviaTad _ mcdaric. 16 wels
gadacilebuli arc erTi adamiani ar daxarjavs dros
mxolod imis gasagebad, Tu ra azria masSi Cadebuli.~ (2)
Tu davujerebT t. s. eliots, `Seqspiri da dante didi
moazrovneebi rodi gaxldnen.~ (ix. T. S. Eliot, Selected Letters,
New York 1932). (3) SeiZleba daveTanxmoT boessac, romlis
157
literaturis Teoria
literatura da ideebi
literaturis Teoria
literatura da ideebi
literaturis Teoria
literatura da ideebi
filosofiaSi gamoiyena rablesa (Rabelais) da paskalis (Pascal) teqstebis gasarCevad (ix. Etienne Henri Gilson, Les Idees et les
lettres, Paris 1932). (8) pol azarma (Paul Hazard) didi profesion
alizmiT dawera `evropuli azrovnebis krizisi~ me-17 s.-is
bolosken (Crise de la conscience europeenne), sadac is aRwers
ganmanaTleblobis ideebis gavrcelebas da ufro gviandel
naSromSi _ am ideaTa damkvidrebas mTels evropaSi. (9) ger
maniaSi arsebobs uamravi gamokvleva, romlebic Seiswavlian
Silers, rogorc kantis ideebis mimdevars, goeTes kavSirs
plotinTan da spinozasTan, klaistisas _ kantTan, hebeli
sas _ hegelTan da msgavs sakiTxebs. germaniaSi, filoso
fosebsa da poetebs, xSirad, marTlac uaRresad mWidro
TanamSromloba akavSirebdaT, gansakuTrebiT _ romantiz
mis periodSi, rodesac fixte, Selingi da hegeli poetebTan
cxovrobdnen da maSin, roca holderlinisTana wminda wylis
poetic ki Tavs erTgvarad movaled Tvlida, rom sistematu
rad efiqra gnoseologiisa da metafizikis sakiTxebze. Tu
ruseTs gadavxedavT, unda aRvniSnoT, rom dostoevskis da
tolstois Zalze xSirad ise moixsenieben, rogorc mxolod
filosofosebsa da religiur moazrovneebs; puSkinTanac ki
eZeben raRac, cota ar iyos, Znelad mosaxelTebel sibrZnes.
simbolisturi moZraobis periodSi, ruseTSi asparezze
`metafizikuri kritikosebis~ mTeli skola gamoCnda, rom
lebic literaturas TavianTi sakuTari filosofiuri
mrwamsis mixedviT aanalizebdnen. isini yvelani _ rozano
vi, mereJkovski, Sestovi, berdiaevi da viaCeslav ivanovi _
werdnen dostoevskize da dostoevskis Sesaxeb (ix. v. ro
zanovi, legenda did inkvizitorze, peterburgi 1894; d.
mereJkovski, tolstoi da dostoevski, peterburgi 1912;
l. Sestovi, dostoevski da nicSe, peterburgi 1905; n. ber
diaevi, dostoevskis msoflmxedveloba, praRa 1923; V. Ivanov, Freedom and the Tragic Life: A Study in Dostoyevsky, New York
1952). (11) zogjer mas iyenebdnen rogorc ubralod teqsts,
raTa eqadagaT sakuTari doqtrinebi. xdeboda, rosdesac
mwerals raRac filosofiur sistemis CarCoebSi aqcevd
nen da mxolod Zalian iSviaTad axsendebodaT, rom masSi
tragikosi romanisti daenaxaT.
163
literaturis Teoria
literatura da ideebi
literaturis Teoria
literatura da ideebi
literaturis Teoria
literatura da ideebi
literaturis Teoria
literatura da ideebi
literaturis Teoria
literatura da ideebi
literaturis Teoria
literatura da ideebi
literaturis Teoria
literatura da ideebi
literaturis Teoria
literatura da ideebi
literaturis Teoria
180
Tavi meTerTmete
literaturis Teoria
poetebis
Sexedulebebs literaturis Sesaxeb da maT
literaturul gemovnebas. es namdvilad didi, TiTqmis
Seuswavleli sferoa, romelTa kvleva mxolod bolo
aTwleulebSi daiwyo. (4)
Tavis mxriv, rasakvirvelia, literaturac SeiZleba
iqces naxatis an musikaluri nawarmoebis Temad, gansakuTrebiT
vokaluri da programuli musikisa. literatura, yvelaze
metad ki lirikuli poezia da drama Zalze mWidrod
TanamSromlobdnen musikasTan. sul ufro matulobs im
gamokvlevaTa ricxvi, romlebic yuradRebas amaxvileben Sua
saukuneebis himnebisa da elisabedis xanis lirikuli poeziis
axlo kavSirze musikasTan _ TiTqosda isini musikisTvis aris
dawerili (ix. Bruce Pattison, Music and Poetry of the English Renaissance,
London 1948). (5) xelovnebis istoriis sferoSi gamoCnda mTeli
rigi swavlulebisa (ervin panofski, fric saqsli da sxvebi),
romlebic Seiswavlian xelovnebis nimuSTa koncefciur da
simbolur mniSvnelobas (`ikonologias) da, amasTan erTad,
xSirad ikvleven maT kavSirs literaturasTan, imas, Tu ra
iqca maTi avtorebis STagonebis wyarod (ix. Erwin Panofsky,
Studies in Iconology, New York 1939). (6)
wyaroebisa da urTierTzegavlenis, TanamSromlobisa
da STagonebis sakiTxebTan erTad, wamoiWreba gacilebiT
ufro rTuli problema. kerZod, literaturis istorias
axsovs iseTi SemTxvevebi, roca literaturulma nawarmoebma
scada mieRwia ferweruli an musikaluri efeqtisaTvis da
qceuliyo sityvebSi gacocxlebul naxatad an musikad. iseTi
SemTxvevebic gvaxsovs, roca poeziam scada qandakebis gancda
aReZra mkiTxvelSi. kritikosisgan ar unda gagvikvirdes,
Tu is mkacrad dagmobs JanrTa aseT aRrevas. asec moiqca
lesingi Tavis `laokoonSi (Laokon) da irving bebiti (Irving
Babbitt) `axal laokoonSi (The New Laokon), magram vervin
uaryofs, rom xelovnebis dargebi erTmaneTs dasesxebian
maTTvis damaxasiaTebel efeqtebs da Sedegic warmatebuli
yofila. rasakvirvelia, aravin apirebs imis mtkicebas, rom
SesaZlebelia metamorfoza pirdapiri gagebiT: poeziis
gadaqceva qandakebad, musikad an ferwerul tilod. rodesac
182
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
Christopher Hussey, The Picturesque Studies in the Point of View, London 1927)
daipyrobda. an riTi avxsnaT burkhardtis (ix. Jacob Burckhardt,
Die Kultur der Renaissance in Italien, Bern 1943) (27) mier naxsenebi
SemTxveva, rom lorenco magnifikos (Lorenzo il Magnifico,
lorenco brwyinvale, igive lorenco de mediCi, florenciis
respublikis mmarTveli renesansis dros; mTargmnelis
SeniSvna) leqsi `nenCa~ (Nencia), sadac mwyemsTa cxovrebis
scenaa asaxuli, oTxmociode wliT uswrebda jakopo basanos
(Jacopo Bassano) da misi skolis pirvel Janrul suraTebs. im
SemTxvevaSic ki, Tu es magaliTebi arasworad iqna SerCeuli
da SeiZleba maTze uaris Tqma mogviwios, mainc Cndeba kiTxva,
romelzec pasuxs ver gavcemT am gadametebulad martivi
TeoriiT, iseve, rogorc ver vupasuxebT kiTxvas, ratomaa, rom
musika poezias yovelTvis mTeli erTi TaobiT CamorCeba. (28)
aSkaraa, rom unda davadginoT urTierTmimarTeba socialur
faqtorebTan, es faqtorebi ki gansxvavebuli iqneba yovel
calkeul SemTxvevaSi.
bolos, aSkaraa garkveuli erebisa Tu periodebis
gansakuTrebuli warmatebuloba xelovnebis erT, Tu
gnebavT, or dargSi, im dros, roca danarCen dargebSi an
sruliad araviTari miRweva ar SeiniSneboda, an fons
ubralod mibaZviT da arsebulis odnav Secvlis gziT
gadiodnen. amisi TvalsaCino magaliTia dedofal elisabedis
droindeli literaturis ayvaveba, roca ganviTarebiT mas
namdvilad ver Seedrebodnen natifi xelovnebis sxva dargebi.
arc imis varaudi SeiZleba, TiTqos mTelma `erovnulma
sulma~ rogorRac xelovnebis mxolod erT dargSi moiyara
Tavi. an kidev, rogorc emil legua (Emile Legouis) ityoda
Tavis `inglisuri literaturis istoriaSi~: `spenseri rom
italiaSi dabadebuliyo, an ticiani iqneboda an veroneze,
xolo Tu niderlandSi gaCndeboda, namdvilad rembrandtis
an rubensis didebas miaRwevda (ix. E. Legois and L. Cazamian,
Histoire de la literature anglaise, Paris 1929). (29) inglisuri
literaturis SemTxvevaSi advilia imis gancxadeba, rom
puritanizmis gamo moxda natifi xelovnebis ugulebelyofa,
magram am gziT bolomde ver avxsniT, Tu erTi da imave drois
197
literaturis Teoria
nawarmoebebis
gasaanalizeblad.
Tu
literaturis
ganviTarebis gzas amgvari sqemis mixedviT davadgenT,
Semdeg ukve SevZlebT aseTi kiTxvis dasmas: literaturis
evolucia raime niSniT xom ar waagavs xelovnebis sxva
dargebis aseTive sqemiT dadgenil evolucias? aSkaraa, rom
pasuxi erTmniSvnelovani `ki~ an `ara~ ver iqneba. pasuxis
gacemisas davinaxavT, rom saqme gveqneba metad rTul
suraTTan; xelovnebis sxvadasxva dargis ganviTarebis
gzebis Sedarebisas aRmovaCenT bevr damTxvevas da bevr
gadaxvevas; savaraudoa isic, rom evoluciis paraleluri
xazebis raodenoba Zalze umniSvnelo iqneba.
199
200
nawili meoTxe
201
202
Sesavali
*
literaturaTmcodnis muSaobis sawyis etapad da,
amasTanave, gamarTlebul nabijad unda miviCnioT Tavad
literaturuli produqciis interpretacia da analizi.
sxvas rom Tavi davaneboT, TviT am nawarmoebebiT aris
gamarTlebuli Cveni interesi avtoris cxovrebisadmi
vgulisxmobT mwerlis sazogadoebriv garemocvas da
mTlianad literaturul process. magram aRsaniSnavia
Semdegi momenti: literaturis istoria imden adgils
uTmobs mxatvruli nawarmoebebis Seqmnis pirobebis
Seswavlas, rom TviT nawarmoebTa analizis mcdelobebi
ver
Seedreba
uzarmazar
Zalisxmevas,
romelic
moxmarda nawarmoebTa Seqmnis Tanmxlebi viTarebis
garkvevas. didxans ar dagvWirdeba im mizezTa Zebna,
romlebmac ganapirobes ganmsazRvrel pirobebisadmi
aseTi gadametebuli yuradReba gacilebiT meti,
vidre gamoiCines TviT nawarmoebTa Seswavlisadmi.
Tanamedrove literaturis istoria Caisaxa mWidro
kavSirSi
romantizmis
mimdinareobasTan,
romelsac
SeeZlo daepirispirebina neoklasicizmis kritikuli
sistemisaTvis mxolod is relativisturi argumenti, rom
sxvadasxva epoqa sxvadasxvagvar standartebs moiTxovs.
Sedegad, aqcentma literaturidan gadainacvla istoriul
fonze. amis meSveobiT cdilobdnen gaemarTlebinaT
Zveli literaturisadmi iseTi midgoma, romlis mizans
warmoadgenda am ukanasknelSi axali faseulobebis
aRmoCena. amitomac XIX saukuneSi lamis lozungad
gamoacxades kauzalurobis principis gamoyeneba, rac
ganapiroba sabunebismetyvelo mecnierebaTa meTodebisadmi
mibaZvis tendenciam. amasTan erTad, Zveli yaidis poetikis
rRvevam,
rac
daemTxva
mkiTxvelis
individualur
gemovnebaze interesis gadanacvlebas, ganamtkica rwmena,
rom vinaidan xelovneba iracionaluria Tavisi arsiT,
203
literaturis Teoria
Sesavali
206
Tavi meTormete
literaturuli xelovnebis
nimuSi da misi arsebobis wesi
*
sanam SevudgebodeT xelovnebis nimuSis sxvadasxva
aspeqtis analizs, ganvixiloT uaRresad rTuli epistemo
logiuri sakiTxi, romelic exeba literaturuli xelov
nebis nimuSis (SemdegSi sjobs, Tu mas ufro mokle saxels
`leqss~ vuwodebT) `arsebobis wess~, anu mis `ontologiur
ares~. (1) ras warmoadgens `WeSmariti leqsi, sad unda veZioT
da rogor myofobs is? am kiTxvebze sworad gacemuli pasuxi
ramdenime kritikul problemas gadawyvets da gzas gauxsnis
literaturuli nawarmoebis saTanado analizs.
ramdenime tradiciuli pasuxi gaeca kiTxvas, Tu ras
warmoadgens leqsi an sad unda viguloT igi (da, saerTod
_ literaturuli xelovnebis nimuSi); amitom, sanam am
kiTxvas gavcemT pasuxs, jer ukve arsebuli pasuxebi unda
gavakritikoT. erT-erTi yvelaze gavrcelebuli da Zveli
pasuxi ukavSirdeba im Tvalsazriss, rom leqsi warmoadgens
`artefaqts~, anu iseTive sagans, rogoric aris qandakeba an
ferweruli tilo. am logikiT, xelovnebis nimuSi gaigivebulia
TeTr qaRaldze an gragnilze Savi melniT gamosaxul
klaknilebTan da xazebTan, anda, Tu vigulisxmebT babilonis
kulturis droindel poemas _ Tixis firfitebze amokveTil
RarebTan. cxadia, aseTi pasuxi ver dagvakmayofilebs.
jer erTi, imitom, rom arsebobs uzarmazari odenobis
zepirsityvieri `literatura~. arsebobs leqsebi da ambebi,
romlebic dRemde ar dadasturebula werilobiT, magram,
amis miuxedavad, kvlavac arsebobs. aqedan gamomdinare, Savi
melniT gamosaxuli klaknili xazebi mxolod da mxolod
leqsis Caweris meTodia da ara TviT leqsi. xelnaweri an
Tundac dabeWdili wignis yvela egzemplari rom gavanad
guroT, mainc ver movspobT leqss, romelic SeiZleba
Semonaxul iqnas zepirsityvierebaSi anda iseTi adamianis
207
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
230
Tavi mecamete
literaturis Teoria
unda
ugulebelvyoT
termini
`musikaluroba~
(an
`melodiuroba~), radgan man SeiZleba mcdarad warmarTos
Cveni msjeloba. movlena, romlis amocnobasac vcdilobT,
srulebiTac ar aris erTgvari paraleli musikaluri
`melodiisa~: aSkaraa, rom musikaSi melodia ganisazRvreba
tonalobiT da, aqedan gamomdinare, is erTgvari paralelia
im rolisa, romelic enaSi akisria intonacias. sinamdvileSi
TvalsaCino sxvaobaa naTqvami winadadebis intonaciis
xazsa (tonis rxeviTi da swrafad monacvle simaRliT) da
musikalur melodias Soris, romelic xasiaTdeba tonis
myari simaRliT da gansazRvruli intervalebiT. (3) rac
Seexeba meore termins _ `evfonias~ _ arc is aris sakmarisi,
radgan brauningisa da hopkinsis poeziis Sesaxeb saubrisas
sityva `orkestrireba~ `kakofoniis~ tolfasia, radgan es
poetebi ganzrax lamobdnen uxeSi da eqspresiuli bgeriTi
efeqtebis miRwevas.
`orkestrirebis~ sxvadasxva xerxs Soris erTmaneTis
gan unda gavarCioT bgeriTi figura, Tvisebrivad
identur an msgavs bgeraTa jgufebis ganmeorebebi da
eqspresiuli bgerebis an bgeraTmibaZvis gamoyeneba.
gansakuTrebuli warmatebiT Seiswavles bgeriTi figurebi
rusma formalistebma; rac Seexeba inglisel mecnierTa
gamokvlevebs, v.j. beitsma gaaanaliza daxvewili bgeriTi
xerxebi kitsis leqsebSi, maSin rodesac Tavad kitsma
dagvitova sakmaod ucnauri SeniSvnebi sakuTari praqtikis
Sesaxeb. (4) osip brikma (5) moaxdina bgeriTi figurebis
SesaZlo formebis klasifikacia sariTmo erTeulebSi
ganmeorebul bgeraTa ricxvis, ganmeorebaTa raodenobis,
bgeraTa adgilis da ganlagebis safuZvelze. es uaRresad
sasargeblo klasifikacia saWiroebs Semdgom dazustebas.
ganmeorebadi bgerebi SeiZleba ganlagebuli iyos: stri
qonSi, erTmaneTTan axlos; bgeraTa erTi jgufis TavSi da
meore jgufis boloSi; erTi romelime striqonis bolos
da momdevno striqonis dasawyisSi; striqonebis dasawyisSi;
striqonebis bolos, ukanasknel poziciaze. bolodan meore
jgufi enaTesaveba anaforis stilistur movlenas. rac
233
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
amoviweroT
rogorc
sami
mervedi,
da
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
255
Tavi meToTxmete
stili da stilistika
*
ena marTlac warmoadgens literaturis masalas.
SeiZleba iTqvas, rom yoveli literaturuli nawarmoebi
ubralo `amonakrebia~ garkveuli enidan. daaxloebiT aseve
aRweren skulpturas: `marmarilos bloki, romelsac CamoT
lili aqvs ramdenime natexi~. wignSi `inglisuri poezia da
inglisuri ena~, f.v. beitsoni acxadebda, rom literatura,
zogadad, aris enis istoriis nawili da mTlianad maszea
damokidebuli: `Cemi Tezisis arsi isaa, rom epoqis
zemoqmedeba nawarmoebze unda ganisazRvros am nawarmo
ebis enidan, da ara poetis pirovnuli Taviseburebebidan
gamomdinare. vfiqrob, poeziis WeSmariti istoria
warmoadgens im enobrivi Sris cvlilebaTa istorias,
romelsac ganekuTvneba droiTi TanmimdevrobiT dawerili
nawarmoebebi. da swored es enobrivi cvlilebebi ganicdian
socialuri da inteleqtualuri tendenciebis wnexs.~ (1)
beitsoni damajereblad asabuTebs, rom
poeziis
istoria mWidrod ukavSirdeba enis istorias. eWvsgareSea,
rom inglisuri poeziis evoluciis garkveul etapze
masSi aisaxa elisabedis xanis metyvelebis Tavisufali
sixalisec, meTvramete saukunis `mowesrigebuloba da
gamWvirvalebac~, da sityvis mniSvnelobis bundovanebac,
romelic viqtorianuli xanis inglisurisTvis iyo
damaxasiaTebeli. poeziis istoriaSi mniSvnelovan rols
asrulebs lingvisturi Teoriebi, mag., hobsis racionalizmi,
misTvis Cveuli maxviliT denotaciaze, azrisa da stilis
gamWvirvalebaze da mecnierul sizusteze yvelaferma aman
Zlieri gavlena iqonia inglisur poeziaze, Tumca es gavlena
xSirad arapirdapiri gziT xorcieldeboda.
amitom
unda daveTanxmoT karl foslers imaSi,
rom `zogierTi periodis mwerlobis ganxilva ufro
nayofierad ganxorcieldeba, Tu gavaanalizebT Sesabamis
256
stili da stilistika
literaturis Teoria
stili da stilistika
literaturis Teoria
stili da stilistika
literaturis Teoria
stili da stilistika
literaturis Teoria
stili da stilistika
literaturis Teoria
stili da stilistika
literaturis Teoria
stili da stilistika
literaturis Teoria
stili da stilistika
literaturis Teoria
stili da stilistika
273
Tavi meTxuTmete
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
286
287
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
meore
tipis
metaforas,
romelsac
barokos
mgrZnobeloba misaRebad miiCnevs, xolo neoklasikuri
ugemovnod, SeiZleba vuwodoT Semamcirebeli, anda
gamaSinaurebeli metafora. barokos poezias yvelaze metad
sCvevia garkveuli `sferoebis _ bunebis samyarosa da
adamianis samyaros (Tavisi xeloba-ostatobiT da codnaxelovnebiT) aRreva. magram klasicistebi raki kargad
moexsenebaT, rom xelovneba warmoadgens bunebis imitacias
_ Tvlian, rom bunebis asimilireba xelovnebasTan
paTologiuria da avadmyofuri. ase magaliTad, 1776 wels
Tomas gibonsi ilaSqrebda erTgvari afeqtirebuli da
`fantastikuri~ tropebis winaaRmdeg:`ai samyaros ram
denime aRwera _ tvifruli mTebi, Txelwyala zRvebis
minanqari, ukidegano okeanis maqmani da nakveTi kldeTa
CuqurTmebi~. (34)
rasakvirvelia, neoklasikur poeziaSic gvxvdeba
zogierTi metafora, romlebic mimarTulia bunebidan
xelovnebisken, magram isini dayvanilia damatebiTi
dazustebis funqciamde. magaliTebs vnaxavT poupis
`pastoralebSi~ da `uinZoris tyeSi~: `morcxvad Sevar
disferebuli lioni aferadebs wylis sarkes~; `miwis
minanqars wiTlad daeca floras almuri~. magram zogadi
tendencia mudam naTeli iyo; amitom draidens ufleba
hqonda, eRiarebina 1681 wels, rom balRobisas misi fiqrebi
bavSvuri iyo: `maxsovs, TviT Seudarebel spensersac
ki miviCnevdi uxeiro poetad, romlis leqsebze metad
silvesteris mier Targmnili diu bartasis qmnilebebi
momwonda. eqstazSi movyavdi aseT striqonebs:
Now when the winter~s keen breath began
To chrystallize the Baltic ocean,
To glaze the lakes, to bridle up the Floods,
And periwig with snow the baldpate woods. (35)
axalgazrda miltonma, diu bartasis kidev erTma
mkiTxvelma, Tavisi `dabadebis oda~ aseTive gaSlili meta
294
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
Aaranakleb
Rrmaa
da
amasTanave
gacilebiT
mravlismTqmelia volgang klementis naSromi Shakespeares
Bilder (60), romelic amarTlebs mis qvesaTaurs. MmasSi
Seswavlilia saxismetyvelebis ganviTarebis ZiriTadi prin
cipebi da misi funqciebi. l
L irikisa Tu epikis saxismetyvelebis
Sedarebisas, is xazs usvams Seqspiris piesebis dramatul
bunebas: Tavis adreul namuSevarSi is aRniSnavs rom Seqspiri
rogorc `adamiani~ ki ar mimarTavda `damyayebuli saWmlis~
metaforebs da saxeebs aramed troilusi. piesaSi TiToeuli
saxe, metafora TiToeul adamians gamoxatavs. Kklemenma
zustad icis rogor dasvas meTodologiuri SekiTxva. titus
andronikusis analizisas is svams kiTxvas `ra SemTxvevaSi
mimarTavs Seqspiri saxeebs/metaforebs?~ arsebobs Tu ara
kavSiri saxeobrivi struqturasa da garemoebas Soris?
Dda ra funqcia ekisreba metaforebs/saxeebs razedac
mas mxolod uaryofiTi pasuxi aqvs. `titusis~ analizSi
saxismetyveleba
spazmuri da ornamentulia, magram
Seqspiriseuli metaforebis ganviTarebas Cven SeiZleba
wavawydeT.... (germanuli teqsti). is SesaniSnav komentarebs
akeTebs Seqspiris Sua periodze. (uels sankenisa Tanaxmad,
saxismetyvelebis radikaluri da eqspansiuri tipebi). Mmagram
konkretuli mwerlis momografaSi is warmogvidgens sakuTar
tips, mxolod maSin rodesac Seqpiris `ganviTarebisas~ es
konkretuli tipi warmoCindeba. Mmiuxedavad imisa rom misi
monografia saxismetyvelebis ganviTarebas Seiswvlis, da
aseve Seiswavlis Seqspiris Semoqmedebis periodebs, klemens
axsovs rom is aseve swavlobs poeziis periodikas, da ara
maincdaminc avtoris mier ganvlil hipotezur sicocxles.
rogorc zoma leqsTawyobaSi, aseve saxeobrivi
truqtura poemaSi, misi erT-erTi komponentia. Cveni sqemis
Tanaxmad es aris sintaqsis, stilistikisa da stratumisa
(donis) Semadgeneli nawili, romelic unda Seiswavlon
ara rogorc calke aRebuli da gamijnuli konkretuli
jgupidan, aramed rogorc literatulii nawarmoebisa
rogorc erTiani, mTlianis Semadgeneli komponenti.
312
Tavi meTeqvsmete
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
literaturis Teoria
332
Tavi meCvidmete
literaturuli Janrebi
*
ra aris literatura? poemebis, piesebis da romanebis
erToblioba, romlebsac saerTo saxeli aerTianebs? aseTi
nominalisturi pasuxi gasca am kiTxvas Cvens droSi, kerZod,
kroCem. (1) es Tvalsazrisi, erTi mxriv, reaqciaa kla
sikuri avtoritarizmis ukiduresobebze; meore mxriv, is
jerovnad ver afasebs literaturis istoriis faqtebs.
literaturuli Janri araa, ubralod, fiqcia,
radgan esTetikuri pirobiToba, romelic xorcSexmulia
nawarmoebSi, ayalibebs mis Janrs. literaturuli Janre
bi SeiZleba `ganvixiloT rogorc institucionaluri
imperativi, romelic gansazRvravs mwerlis maneras
da TviTonac ganisazRvreba am maneriT. (2) miltoni,
romelic esoden progresuli iyo politikisa da rwmenis
sakiTxebSi,
poeziaSi tradicionalisti gaxldaT, da,
v.p. keris moxdenili gamoTqmiT, `ver uRalata eposis
Janrs~; man Tavadac icoda, `romelia WeSmaritad epikuri
poemis kanonebi, romeli dramatuli poemisa, da romeli
lirikulis~. (3) magram, amasTanave, isic icoda, rogor
unda SeirCes, ganivrcos, anda gadakeTdes klasikuri forma;
icoda, ra gziT SeiZleboda `eneidas~ `gaqristianeba~
anda `miltonizeba~, xolo sakuTari cxovrebis Sesaxeb
Txrobisas SeZlo Camoeyalibebina ebrauli legenda sam
sonis Sesaxeb berZnuli tragediis formiT.
literaturuli Janri _ esaa instituti, iseve, ro
gorc institutebia eklesia, universiteti anda saxelmwifo.
Janri arsebobs, magram ara ise, rogorc arsebobs cxoveli,
samlocvelo, biblioTeka an kapitoliumi, aramed _ rogorc
dawesebuleba. adamians SeuZlia imoqmedos, sakuTari Tavi
gamoxatos arsebuli institutebis meSveobiT, axlebic
Seqmnas, anda maqsimalur warmatebas ise miaRwios, rom ar
gaiziaros institutis politika an ritualebi; amas garda,
333
literaturis Teoria
literaturuli HJAanrebi
literaturis Teoria
literaturuli HJAanrebi
literaturis Teoria
literaturuli HJAanrebi
literaturis Teoria
literaturuli HJAanrebi
literaturis Teoria
literaturuli HJAanrebi
literaturis Teoria
literaturuli HJAanrebi
literaturis Teoria
literaturuli HJAanrebi
literaturis Teoria
literaturuli HJAanrebi
literaturis Teoria
350
Tavi meTvramete
Sefaseba
*
mizanSewonilia, erTmaneTisgan ganvasxvavoT termi
nebi `dafaseba~ da `Sefaseba~. istoriis mTel manZilze
kacobriobam icoda
zepirsityvieri da mwignobruli
literaturis fasi, didad iyo misiT dainteresebuli
da dadebiTad moixseniebda. magram kritikosebma da
filosofosebma,
romlebsac
marTebT,
`Seafason~
literatura an konkretuli literaturuli nawarmoebi,
SeiZleba uaryofiTi verdiqti gamoitanon. nebismier
SemTxvevaSi, interesis gancdidan gadavdivarT gansjis
aqtze. normasTan mimarTebis dadgenis, kriteriumis
gamoyenebis da sxva sagnebTan an interesebTan nawarmoebis
Sedarebis gziT Cven ganvsazRvravT am mxatvruli obieqtis
an interesis rangs.
Tu movindomebT dawvrilebiT aRvweroT adamianis
damokidebuleba
literaturisadmi,
gagviWirdeba
am
ukanasknelis definicia. is, rac amJamad moixsenieba rogorc
literatura,
etapobrivad
aRmocenda
sinkretuli
qmedebidan, romelic moicavda simReras, cekvas da
religiur rituals. xolo Tu vapirebT ganvmartoT
kacobriobis siyvaruli literaturisadmi, maSin detalurad
unda gaverkveT am movlenis arsSi. ra aris is, risTvisac
xalxi afasebs literaturas? ra Rirebulebebi aqvs iseTi,
rac iwvevs interess? unda iTqvas, rom aseTi ram bevria:
horaciusis reziume `dulce et utile~ SegviZla vTargmnoT,
rogorc `garToba~ da `ganswavla~, anda `TamaSi~ da `Sroma~,
an `saboloo Rirebuleba~ da `qmediTi Rirebuleba~,
anda `xelovneba~ da `propaganda~, an xelovneba, rogorc
TviTmizani da xelovneba, rogorc sazogadoebis ritualuri
da kulturuli gamaerTianebeli Zala.
ganvixiloT normis sakiTxi. rogor unda davafasoT
da SevafasoT literatura? literatura unda davafasoT
351
literaturis Teoria
Sefaseba
literaturis Teoria
Sefaseba
literaturis Teoria
Sefaseba
literaturis Teoria
Sefaseba
literaturis Teoria
Sefaseba
literaturis Teoria
Sefaseba
literaturis Teoria
Sefaseba
literaturis Teoria
Sefaseba
literaturis Teoria
Sefaseba
literaturis Teoria
Sefaseba
371
literaturis Teoria
Tavi mecxramete
literaturis istoria
*
SeiZleba Tu ara literaturis istoriis dawera
imgvarad, rom is erTdroulad iyos literaturac
da istoriac? unda vaRiaroT, rom literaturis
istoriebi metwilad aris an sazogadoebrivi cxovrebis
istoria, an sazogadoebrivi azrovnebis istoria _ metnaklebad qronologiuri TanamimdevrobiT dalagebuli
gansakuTrebuli nawarmoebebisgan miRebuli STabeW
dilebebi an maTi Sefasebebi. inglisuri literaturis
istoriis istoriografiaze erTi Tvalis gadavlebiTac
ki dasturdeba es Sexeduleba. tomas uortoni, inglisuri
poeziis pirveli `oficialuri~ istorikosi, Zveli lite
raturis Seswavlas imiT asabuTebs, rom masSi `sworadaa
gadmocemuli droTa Taviseburebani, asaxulia zne-Cveu
lebaTa yvelaze ufro lamazi, xatovani da STambeWdavi mxa
reebi~ da `momaval Taobebs gadascems cxovrebis WeSmarit
suraTs~ (1). henri morlis literatura esmis, rogorc
`nacionaluri biografia~, an `inglisuri suliskveTebis
istoria~ (2). lesli stiveni literaturas Tvlis `mTeli
socialuri organizmis gansakuTrebul funqciad~, socia
luri cvalebadobis `erTgvar Tanaproduqtad~(3). u. j.
korthoupi, sakuTriv inglisuri poeziis istoriis avtori,
eyrdnoboda poeziis ganviTarebis erTian koncefcias. misi
gansazRvriT, `inglisuri `poeziis Seswavla, faqtobrivad,
niSnavs,
literaturaSi
areklili
Cveni
erovnuli
institutebis ganuwyvetili aRmavlobis Seswavlas~. amitom
korthoupi xedavs Tavisi sagnis erTianobas `zustad iq,
sadac politikis istorikosi cdilobs moaTavsos Tavisi
sagani, saxeldobr, eris cxovrebaSi, mis mTlianobaSi~ (4).
zemoCamoTvlili (da kidev mravali sxva) istoriko
sebi literaturas ganixilaven, rogorc erovnuli an so
cialuri istoriis sailustracio ubralo dokuments; am
372
literaturis istoria
literaturis Teoria
literaturis istoria
literaturis Teoria
literaturis istoria
literaturis Teoria
literaturis istoria
literaturis Teoria
literaturis istoria
literaturis Teoria
literaturis istoria
literaturis Teoria
literaturis istoria
literaturis Teoria
literaturis istoria
literaturis Teoria
literaturis istoria
literaturis Teoria
literaturis istoria
literaturis Teoria
literaturis istoria
literaturis Teoria
literaturis istoria
literaturis Teoria
literaturis istoria
397
398
399
400