You are on page 1of 45

1

ce_egg_c ceoe_oe_c ge__o oc_ooc eJ_geo J_JogJ_Jgo _Jocoe


cgoe: ce_egg_c g__gcooc oc_ooc {gegoo
!"#$%$&!"! ()()!( *(+(#!,-
."#(/$)! 0$&1-2!. 3-.(1-/
!"#$%&'(&" *+%(,-./
2/!&!.!
4566
2
dgg__egg_ JgJe_oeege, ecggg _oc-_oeococ ceg__gco _gooc {Joe JeJee _eeJe_g-
oo, eceg_g ce_egg_ _e_e__o g__gcooc (J_egoc) o_oo__ooc cg3o 3g-
oe _e_oc_oeegooceeegg, goe_e goeeo _e__o ceeg_J{oc (_e_oc ceJgc)
ee{o_o, eJo_Je_ _eeJe_e e_eo3e__Je _goeJ, J {J. eeoe J_o___Je o_ee_e ,g-
gg_ce _gggeeece ce_egg_ocece (oo c___oc_eeeo, 1973, _g. 545) e_ {J. eoeJ
_ee_oc_oeee ,ggg_o cegcgoe ggg_e _egg_e eegcegoce (o_gg, _g. 546).
dgg_ ce_egg_3o 3gceoeJoce Jooege, J _ec_ee_oeo_oc ceoe_oe_c _eo_oc
goe_ogoo Jgoegoege ee eceg_g ce_egg_3o, eeJg _egg_e oc_o__ _gg-
geee3o, J. geoc Je_egee ceeeooc Jeegc, _eog_e_oc g_oe3o, Jg_ce_ _eg-
o g_ge (_ego g_g_o g_oeo og coeooee geeJg). eJ g_oeoc g ee{o_c
oogg_ce___eggo3o __egce_ _{goege.
ce_g_gge oJoce, _ ce Jgoegoe _egg_e _dgg_gco _gggeee __ego, {o_e3o _ee-
eo___oe ce___eoc eg_oc c_eoeoc (dg.{. 63 ee.{. 23) _eogoo __egoc 3gceego.
ceJg_eog ge__o ogco o. __odg
mitropoloti anania jafariZe, 2011
ISBN 978-9941-20-001-4
http://www.gtu.ge/publishinghouse/
yvela ufleba daculia. am wignis arc erTi nawili (iqneba es teqsti, foto, ilustracia Tu sxva) aranairi
formiT da saSualebiT (iqneba es eleqtronuli Tu meqanikuri), ar SeiZleba gamoyenebul iqnas gamomcemlis
werilobiTi nebarTvis gareSe.
saavtoro uflebebis darRveva isjeba kanoniT.
3
straboni kolxeTis Sesaxeb
1. kolxida iberiis samxreT-
dasavleTiT mdebareobda
T. yauxCiSvili Tavis wignSi `strabo-
nis geografia~ (1957) wers: strabonis
cnobiT, `kolxebi moxsenebulni ari-
an ara iberia-albaniis gayolebaze,
aramed ufro samxreTiT - armeniis
gaswvriv~ (T. yauxCiSvili, strabonis
geografia~, 1957, gv. 21).
amave mosazrebas, rom kolxebi cxov-
roben armenielebis gaswvriv da ara
iberebisa, straboni sxvaganac imeo-
rebs. T. yauxCiSvili wers (iqve, gv. 21)
- `yuradRebas ipyrobs is garemoeba,
rom iberielebi da albanelebi kol-
xebs zemoT mcxovreblebad arian
gamocxadebuli~ (strab. VI, 4,2).
aqedan Cans, rom kolxeTi - iberiis
samxreTiT (samxreT-dasavleTiT) mde-
bareobda. marTlac, is (strabonis
cnobiTve) moicavda trapezuntis re-
gions mimarTuls Woroxis xeobisaken.
straboni Tavis TxzulebaSi, dabe-
jiTebiT da ramdenjerme, imitom
uTiTebs mdinare fasisis saTavis arme-
niasTan siaxlovis Sesaxeb, rom mas fa-
sisad miaCnia md. Woroxi. mxolod ase-
Ti ganlagebis SemTxvevaSi aRmoCnde-
ba kolxeTi iberiis samxreT-dasav-
leTiT, xolo iberia ki mis `zemoT~.
T. yauxCiSvili kvlav ubrundeba am
sakiTxs da wers: `strabonis meore
rigis cnobebSi kolxida isea gan-
sazRvruli, rom is aRmosavleTiTaa
kapadokiisagan, erT xazzea armenia-
sTan da iberia da albania masze ufro
Crdilo-aRmosavleTiT mdebare-
oben~ (T.yauxCiSvili, strabonis
geografia, 1957, gv. 283).
aSkaraa, rom strabonis am cnobebis
mixedviT kolxida mdebareobda ara
`iberiis gaswvriv~ e.i. dasavleT sa-
qarTveloSi, aramed `armeniis
gaswvriv~ trapezunt-Woroxis re-
gionSi, anu istoriuli saqarTvelos
samxreT-dasavleT nawilSi. radganac
kabadokiasTan kavSirSic axsenebs
straboni kolxeTs, Cans, misi erTi naw-
ili trapezuntis dasavleTiTac mde-
bareobda.
2. kolxidis sanapiro
marTlac, strabonis cnobiT, kolx-
idis `sanapiro vrceldeba pitiun-
tidan trapezuntamde~ (iqve, T. yaux-
CiSvili, strab. geografia, gv. 283).
pitiuntis adgilmdebareoba dRemde
sadavoa. kerZod, n. adonci da p. in-
goroyva pitiunts (pitias) aTavsebd-
nen rizesTan axlos punqt ofTan.
sxva mosazrebebiT ki, aq igulisxmeba
afxazeTis biWvinTa. zemoT aRniSnul-
idan, rom kolxida - armeniis gaswvri-
vaa, `erT xazzea armeniasTan~, ufro
savaraudoa, rom strabonis pitiunti
iyo of-rizes regionSi.
4
3. kolxidis gaswvriv,
`erT xazze~ - armeniaa
strabonis cnobebidan Cans, rom
kolxidas gverdiT, `erT xazze arme-
niasTan~, mis gaswvriv aRmosavleTiT
mdebareobda armenia da ara iberia. ma-
galiTad, iazonma kolxeTis Semdeg
ilaSqra armeniasa da midiaSi. ratom?
imitom, rom kolxebis uSualo, gas-
wvrivi mezoblebi iyvnen armeniele-
bi da mis Semdeg midielebi. amitomac
wers straboni Semdegs - `Zveli xalxe-
bi Sua zRvaSi ki ar curavdnen, aramed
napir-napir, rogorc iazoni, romel-
mac dastova xomaldi, rodesac kol-
xebidan modioda da armeniasa da midi-
amde xmeleTiT ilaSqra~ (straboni, I,
3, 2. iqve, T. yauxCiSvili, strabonis
geografia, gv. 74).
4. `iberebi dasaxldnen
kolxidis zemoT araqsTan~
strabonis TvalsazrisiT, kavkasiaSi
iberebi gadmosaxldnen `dasavleTis
iberiidan~ anu espaneTidan, da isini
dasaxldnen ara kolxidis gaswriv mde-
bare adgilebSi, aramed - kolxidis ze-
moT, araqsTan da mis iqiT: `dasavle-
Tis iberTa nawili gadasaxlda pon-
tosa da kolxidis zemoT mdebare
adgilebSi (iberebi, apolidores
mtkicebis Tanaxmad, armenias esaz-
Rvrebian araqsiT, ufro ki mtkvriT
da mosxuri mTebiT). egviptelTa na-
wili eTiopiasa da kolxebSi gada-
saxlda~ (straboni, I, 3, 21. T. yauxCi-
Svili, strabonis geografia, gv. 81).
maSasadame, aqac, iberebi kolxidis ze-
moT cxovroben md. araqsis mimar-
TulebiT. maSasadame, kolxeTs stra-
boni ar uwodebs dasavleT saqarTve-
los, radganac dasavleT saqarTvelos
`zemoT~ araa md. araqsi!
5. kolxida samsunTanaa
straboni sxvagan wers - `amisodan
aRmosavleTisaken jer Segvxvdeba
kolxida~ (strab. II, 1, 3), maSasadame,
kolxeTi - qalaq amisos aRmosavleT
mxaresaa. q. amiso, amJamad, iwodeba sam-
sunad, ase ganimarteba - `amiso - qala-
qi pontoSi, exlandeli samsuni~ (T.
yauxCiSvili, dasax. naSr. gv. 270). maSa-
sadame, kolxida samsunTanaa, e.i. tra-
pezuntis mxares.
6. armenia da kolxida
erTmaneTis gaswvrivaa
roca iberiaze saubrobs straboni,
xSirad asaxelebs dasavleT saqarTve-
los zRvispireTSi mcxovreb tomebs -
aqeelebs, zigebs, henioxebs da sxvebs
(straboni, I I , 5, 31), magram kolxidis
gaswvriv, `erT xazze~, yovelTvis ar-
menias asaxelebs, magaliTad wers -
`hirkaniis zRvasa da pontos Soris
aris didi nawili armeniisa, kolxi-
da da mTeli kapadokia evqsinis pon-
tomde da tibarenTa tomebamde~
(strab. I I , 5, 31). kolxeTis CrdiloeT-
iT sazRvravs zigebs, aqevelebs, he-
nioxebs da sxvebs.
strabonma, cxadia, kargad icis ras
wers, magaliTad, iqve miuTiTebs geo-
grafiuli `paralelebis~ Sesaxeb -
`erastosTenes mixedviT es paraleli
gadis kariaze~ (I I , 5, 39) anda `cota
CrdiloeTiT aris paraleli, romelic
gadis lisimaqiaze~ (I I , 5, 40) da sxva.
7. `kolxidis zemoT mcxovrebi
albanebi da iberebi~
iberebis gaswvriv (dasavleTiT) he-
nioxebi, svanebi da sxva tomebi cxov-
roben, xolo kolxebis gaswvriv (aRmo-
5
savleTiT) ki armenielebi, maSasadame,
qarTuli tomebi kolxeTSi cxovrobd-
nen kapadokielebisa da armenielebis
gverdiT.
straboni kidev erTxel ubrundeba
sakiTxs, rom iberebi ara kolxebis
gverdiT, aramed maT maRla cxovroben
da wers - `armenielebi da kolxidis
zemoT mcxovrebi albanebica da
iberebic, saWiroeben mxolod mmarT-
velTa yolas da kargad morCileben
mas~ (strab. VI, 4, 2). maSasadame, dabe-
jiTebiT SeiZleba iTqvas, rom stra-
bonisTvis kolxeTi erqva ara dasav-
leT saqarTvelos aramed iberiis
samxreT-dasavleTiT mdebare miwa-
wyals, amitom is `kolxidis zemoT~
iyo moqceuli.
8. kolxida trapezuntTanaa
sxva adgilas ki straboni miuTiTebs,
rom kolxeTi - trapezuntTan mdebar-
eobda - is wers: `tavrebis mTianeTSi
aris mTa trapezunti, Tanamosaxele im
qalaqisa, romelic mdebareobs tibara-
niasa da kolxidasTan~ (strab. VII, 4, 3).
9. kunZulebi kolxidis
sanapiros gaswvriv
dasavleT saqarTvelos zRvispireT-
Si, rogorc cnobilia ar aris kunZule-
bi, magram strabonis cnobiT kolxidis
sanapiros gaswvriv kunZulebi iyo, isi-
ni ki imiT iyo cnobili, TiTqosda, aq
mokla medeam Tavisi Zma - `mTeli sana-
piros gaswvriv aris afsirtidis kun-
Zulebi, romlebTanac medeam mohkla
Tavisi Zma afsirte, romelic dae-
devna medeas~ (strab. VII, 5, 5). maSasa-
dame, es sanapiro trapezuntis mxares
mdebareobda.
10. iazonis laSqroba armeniaSi
strabonis azriT, iazonma ilaSqra
armeniaSic da wers: `iazonis laSqro-
bas mowmoben iazonis taZrebi, magali-
Tad abderaSi, iazonis taZari, parme-
nionis mier agebuli~ (strab. XI, Tavi
XI V, 12). armeniaSi iazonis Tanamgzav-
rebis pativsacemadac augiaT taZrebi.
saerTod, strabonis TvalsazrisiT
armenielebi iazonis laSqrobis Sem-
degaa Camoyalibebuli, is wers - `Zve-
li istoria am xalxis aseTia: armenos-
ma armenionidan, Tesaliis qalaqidan,
romelic mdebareobs ferasa da lari-
sas Soris, ilaSqra iazonTan erTad
armeniaSi... vinc armenosTan erTad
iyvnen, zogi dasaxldnen akiliseneSi,
romelic uwin sofenebis gamgebloba-
Si iyo, zogic sispiritisSi kalaqene-
mde da adiabenemde armeniis sazRvrebs
gareT. amboben, rom tansacmeli arme-
nielebs Tesaliuri aqvT... xolo Tesa-
lielebi grZel tansacmels atareben,
radgan elinTa Soris yvelaze ufro
Crdilo da susxian adgilebSi cxov-
roben~ (T. yauxCiSvili, strabonis
geografia, gv. 194).
11. midielebi medeas STamomavlebi
strabonis azriT armenielebi da mi-
dielebi arian medeasa da iazonis STa-
momavlebi. saerTod straboni miiC-
nevs, rom medea iyo ara genetikuri
kolxi (e.i. ara egviptelTa Camomava-
li), aramed Tesalieli, iseve, rogorc
iazoni iyo Tesalieli. Tesalielebi ki
strabons miaCnia elinebad, amis Sesax-
eb wers - `yovelive amis mixedviT ams-
gavseben midielebsa da armenielebs,
romelTac raRaca naTesaoba aqvT Te-
salielebTan da maTTan vinc iazonisa
da medeas Camomavlebi arian~ (strabo-
ni XI, Tavi XIV, 14).
6
12. qarTvelebi armenielTa mier
dapyrobil iberiaSi
saerTod, unda iTqvas, rom imJamind-
eli politikuri viTarebis gamo, tiba-
renebic da qaldebic (Wanebi), araqsze
mcxovrebi iberebic armeniis poli-
tikur-kulturuli gavlenis sferoSi
iyvnen moqceulni, imis gamo, rom arme-
niam iberiisagan miitaca miwa-wyali.
straboni wers: `mogviTxroben, rom
warsulSi armeniis patara qveyana
gafarTovda artaqsiasa da zari-
adrias omebis Sedegad. isini iyvnen
antioq didis mxedarTmTavrebi, misi
damarcxebis Semdeg ki mefeebi gaxd-
nen. maT erTad gaafarToves TavianTi
samflobelo, CamoaWres ra irgvliv
mcxovreb xalxebs olqebi. kerZod,
iberebisagan miitaces pariadres
mTiswineTi, xorZene da gogarene,
romelic kiris meore mxaresaa, xali-
bebs da mosinikebs CamoaWres kareni-
ti da qserqsene, mcire armeniis mo-
sazRvre nawilebi~ (straboni, ge-
ografia, XI, 14, 5). am CamorTmeul (ukve
armeniaSi Semaval) miwebze mcxovreb
qarTul tomebs, albaT garkveulwi-
lad ukve armenizebulT, straboni
politikur somxebad miiCnevda.
13. iazoni araqsTan
armeniaSi iazonma, strabonis cno-
biT, araqsis wyals gauWra axali kal-
apoti, riTac mudmivi datborvisagan
ixsna vrceli dablobi (T. yauxCiSvili,
strabonis geografia, gv. 194).
14. fazisi - `armeniis mdinarea~
aseve, strabonisaTvis Woroxi - fazi-
si - armeniis mdinarea, armeniis mdina-
rea likosic. amitomac wers - `qveyana-
Si (armeniaSi) bevri mdinarea, gan-
sakuTrebiT cnobilia fazisi da li-
kosi~ (T. yauxCiSvili, strabonis
geografia, gv. 190).
fazisi armeniis mdinared miiCneva
strabonis mier (strab. XI, Tavi XIV, 7).
am cnobidan ki aSkaraa, rom fazisi
araa strabonisTvis dasavleT sa-
qarTvelos mdinare. ase, rom ar
iyos, maSin dasavleT saqarTvelo
armeniis nawilad CaiTvleba, rac
cxadi uzustobaa. fazisi armeniis
mdinared imitom miiCneva strabonis
mier, rom Woroxi moiazreba fazisis
qveS. amitomac, kidev ramdenjerme am-
bobs straboni, rom `fazisis saTave
armeniaSia~. (XI, II, 17).
strabonis es cnobebi ase unda gani-
martos: mas Semdeg, rac armeniam,
strabonisave cnobiT, iberias waarT-
va vrceli olqebi - pariadres kalTe-
bi, xorZene da gogarena, cxadia,
samxreT-dasavleT saqarTvelos
mravali geografiuli punqti da
mdinare aRmoCnda armeniis xelSi.
amitomac, rogorc iTqva, strabonis
cnobiT _ saTave samxreT-dasavleT
saqarTvelos mdinare fazisisa (e.i.
Woroxi) moeqca armeniaSi da Sesabam-
isad am armeniidan iRebda is saTaves
(strab. XI, I I , 17).
15. erT regionSi mdebare -
trapezunti, farnakia, mcire armenia,
skidise, kolxidis zemoT mdebare
mosxuri mTebi, pariadre, Temiskira,
sadene, efeso, smirna, kvime da mirina
strabonis sxva cnobebic ufro
gasagebi xdeba im SemTxvevaSi, Tu
kolxidis miwa-wylad ganvixilavT
teritorias trapezunts da Woroxs
Sua. magaliTad, straboni wers - `tra-
7
pezuntisa da farnakiis zemoT cxov-
roben tibaranebi, qaldebi da sane-
bi, romelTac uwin uwodebdnen mak-
ronebs, aqvea mcire armenia, am adgi-
lebis axlos cxovroben apaitebi,
uwindeli kerkitebi. am adgilebze
gadaWimulia skidise, kldovani mTa,
romelic uerTdeba mosxur mTebs,
romlebic kolxidis zemoT mdeba-
reoben. skidises mwvervalebi uWi-
ravT heptakomitebs. pariadre - sa-
denesa da TemiskirasTan mdebare ad-
gilebidan mcire armeniamde vrcel-
deba da hqmnis pontos aRmosavleT
napirs. yvela am mTebSi mosaxleni
srulad velurebi arian, xolo
aRematebian sxvebs heptakomitebi...
Zvelebi maT mosinikebs uwodebd-
nen... exlandeli qaldebi Zvelad
xalibebad iwodebodnen. amaT Soris
mdebareobs farnakia... saerTod am
adgilebSi sanapiro metismetad viw-
roa, radganac iqve aRmarTulia
liTonebiT savse da tyiani mTebi...
unda vifiqroT, rom am adamianebs
uwin erqvaT alibebi, xalibebis nacv-
lad... homerosi aliZonebs uwodebs
xalibebs. zogni weren alaZonebs,
zogni ki amaZonebs... amboben, rom am
midamoebSi zogi amaZonebis Tanamo-
saxele qalaqia, rogorc magaliTad
efeso, smirna, kvime da mirina~
(strab. XII, Tavi III, 18-21).
maSasadame, Temiskiradan (Tanamed-
rove Termedan) da ordudan (Tanamed-
rove farnadan) Tanamedrove erzrumis
mimarTulebiT - trapezuntis zemoT
(e.i. kolxeTSi) cxovrobdnen qaldebi,
tibarenebi, sanebi (makronebi), apaite-
bi anu kerkitebi, mosinikebi. am mTiane-
Tis win sanapiro ki viwroa. aqedan na-
Telia, rom saubari Seexeba ara dasav-
leT saqarTvelos aramed md. kelkit-
sa da Woroxs Soris moqceul regions.
mosxuri mTebi mdebareobdnen ara ime-
reTSi (rogorc amJamad miiCneva), ara-
med arzrumis mimarTulebiT - n. xa-
zaraZis kvleviT.
strabonis cnobiT, kolxidis sana-
piro zRvis doneze ki araa gadaSlili
(rogorc, magaliTad, dasavleT saqar-
TveloSi), aramed maRali mTianeTia da
zemodan dahyurebs kolxeTs, mis ze-
moT mdebareobs: `kolxidis maRla
Zevs~ (strab, XII, 3, 17).
es cnoba, rom kolxidis sanapiro ma-
Rali mTianeTia, miniSnebaa imisa, rom
straboni kolxidis qveS gulisxmob-
da ara dasavleT saqarTvelos,
aramed Woroxis dasavleTiT mdebare
gonio-trapezuntis regions, sadac
marTlac zRvis sanapiros uSualod
emijneba maRali mTianeTi.
16. tibarenebi, sanebi (makronebi),
apaitebi (kerkitebi), heptakomitebi
(mosinikebi) da qaldebi (xalibebi)
imaves wers straboni sxvaganac -
`farnakiisa da trapezuntis maxlo-
blad mdebare adgilebs zemoT arian
tibarenebi da qaldebi vidre mci-
re armeniamde. es ki sakmarisad mdi-
dari qveyanaa. mas ganagebdnen Tavi-
si dinastebi. eseni xan emegobrebi-
an danarCen armenielebs, xan damo-
ukideblad moqmedeben~. am arme-
nielebis `qveSevrdomebi iyvnen
qaldebi da tibarenebi, ise, rom tra-
pezuntamde vrceldeba maTi xeli-
sufleba~.
maSasadame, trapezuntisa da far-
nakiis maxloblad cxovroben kolxi-
dis tomebi tibarenebi da qaldebi, maT
mcire armenia esazRvrebaT, magram
politikurad armenielebis xel-
8
qveiTebi arian, radganac armenieleb-
is xelisufleba trapezuntamde da
farankiamde vrceldeba - strabonis
cnobiT (T. yauxCiSvili, strabonis
geografia, gv. 212).
17. miTridate evpatori
miTridate evpatorma armenielebs
CamoarTva am adgilebis, e.i. kolxidis,
mmarTveloba da `is gaxda kolxidisa
da yvela amaTi batoni~ (T. yauxCiS-
vili, strabonis geografia, gv. 212),
`yvela eseni ki qaldebi da sxva nax-
senebi tomebia.
qalaqi farnakia - pontoSi mdeba-
reobda, trapezuntis maxloblad.
`kolxida da yvela eseni~ miTridate-
saTvis dauTmia antipatros sisides
Zes, mas latiSevi miiCnevs mcire arme-
niis mefed (iqve, gv. 235).
aRwerilia kolxeTis es adgilebi da
qalaqebi, romelTagan zogierTi iyo
`didi armeniis sazRvarze~ (iqve, gv.
212), magaliTad, aseTia qalaqi sinoria.
ZiriTadad esaa pariadres kalTebi,
daRaruli cicabo xeobebiT - vfiqrob,
da cxadia - esaa pontos mTianeTi da
ara dasavleT saqarTvelo. aq gamoiq-
ca pompeusisagan devnili miTridate,
aqve daipyro dastirasTan akilisenes
wyaluxvi mTa, evfratis maxloblad
romelic akilisenes mcire armeniisa-
gan hyofda, bolos is iZulebuli gax-
da daetovebina Tavisi sadgomi akili-
seneSi da gaqceuliyo zRvis mimarTu-
lebiT, jer is gadalaxavda mimdgom
mTebs, Sesabamisad Cavidoda Woroxis
xeobaSi e.i. kolxeTSi, iqidan is gada-
sula bosforSi `pompeusma am adgi-
lebTan mcire armeniaSi aaSena qala-
qi nikopolisi~ (iqve, gv. 213).
18. piTodorosi - polemonisa da
arqelaes qvrivi
`tibarenebi da qaldeebi kolxida-
mde, farnakiamde da trapezuntamde
upyria piTodoross~ Wkvian qals,
piTodore traelis asuls, polemonis
meuRleyofils, romlisganac miiRo
taxti. misi Svili daayenes didi arme-
niis basilevsad. Semdeg miTxovda
mcire armeniis mmarTvel arqelaes da
daqvrivda. mas upyria aseve Te-
miskirasTan, pariadresTan mdebare
adgilebi, kabeira amasiasTan, sadac
idga miTridates sasaxle - ase gad-
mogvcems straboni. ase, rom aq arafe-
ria naTqvami dasavleT saqarTvelos
Sesaxeb, misi msjeloba Seexeba isto-
riul samxreT-dasavleT saqarTvelos
tibarenebidan trapezuntamde, anu
kolxeTs.
riT aris yovelive es strabonis aR-
weriloba, CvenTvis saintereso? saqme
exeba dasavleT saqarTveloSi saqar-
Tvelos eklesiis iurisdiqcias, aseve
`qarTlis cxovrebis~ viTarca saisto-
rio wyaros avtoritets.
19. `qarTlis cxovrebis~
avtoritets strabonis
cnobebi amtkicebs
amJamindeli istoriografiis mier
`qarTlis cxovrebis~ viTarca wyaros
avtoriteti dasavleT saqarTvelos
mimarT mTlianad ugulebelyofilia.
miuxedavad imisa, rom qarTlis cxov-
reba dabejiTebiT mogviTxrobs
qarTlis samefos SemadgenlobaSi
dasavleT saqarTvelos ueWveli
yofnis Sesaxeb, azon-farnavazis xa-
nidanve, mainc mtkiced miiCneva, rom
vTqvaT farnavazi iyo mxolod aRmo-
savleT saqarTvelos mefe. miT ufro
9
ugulebelyofilia misi Semdgomi me-
feebis Zalaufleba dasavleT saqar-
Tveloze. Sesabamisad SeiTxza usafuZ-
vlo sruliad axali istoria dasav-
leT saqarTveloSi kolxeTis sax-
elmwifos arsebobis Sesaxeb. am axal
istorias afuZneben ZiriTadad stra-
bonisa da prokofi kesarielis cno-
bebze. sinamdvileSi ki, Tu am wyaro-
ebs Zalas ar davatanT, wavikiTxavT
swored imas, rac uweriaT am avto-
rebs (strabons, prokofis da sxvebs)
kargad davinaxavT, rom dasavleT sa-
qarTvelo aris sul sxva qveyana, xo-
lo strabonisa da prokofis kolxeT-
lazika sul sxva qveyana. erTi mdeba-
reobda iberiis gaswvriv dasavleTiT,
meore ki iberiis samxreT-dasavleTiT,
Tumca istoriuli saqarTvelos es
orive mxare qarTveli xalxiT, qarTu-
li tomebiT iyo dasaxlebuli.
kolxeTis aRmosavleTiT mdebare-
obda armenia da ara iberia. mxolod
ZaldatanebiT iqna miRebuli Tval-
sazrisi, TiTqosda strabonis fazi-
si aris rioni, maSin, roca straboni
fasisis TiTqmis yoveli xsenebis
dros armenias axsenebs, radganac
misi saTave (e.i. Woroxis da ara rio-
nis saTave) armeniis mier iyo dapyro-
bili strabonis dros.
20. fazisis saTave armeniaSia
armeniis `qveyanaSi bevri mdinarea,
gansakuTrebiT cnobilia fazisi da
likosi~ (strabonis geografia, iqve,
gv. 190), `fazisi, didi mdinare,
romelsac saTave armeniidan aqvs~
(iqve, gv. 123).
fazisis saTave armeniaSia - `saTave
armeniidan aqvs, romelic Rebulobs
glavkossa da hiposs, maxlobeli mTe-
bidan gamomdinareT~ (iqve, gv. 123).
esaa erTi mTliani uwyveti winadadeba
strabonisa, anu armeniis mTebidan
gamodis ara marto fazisi, aramed iqve,
anu armeniis mTebis maxloblad gamo-
edineba glavkosi da hiposi.
21. cxeniswylis saTavec
armeniaSia?
fazisis saTave armeniaSia - `saTave
armeniidan aqvs, romelic Rebulobs
glavkossa da hiposs, maxlobeli mTe-
bidan gamomdinareT~ (iqve, gv. 123).
CvenSi gavrcelebuli azriT glavko-
si aris yvirila (iqve, gv. 275), xolo
hiposi - cxeniswyali (iqve, gv. 301).
strabonis cnobiT, glavkosisa da
hiposis saTaveebi armeniis mTebis
maxlobeladaa, Tu es asea, anu maSin
cxeniswylisa (hiposis) da yvirilas
(glavkosis) saTaveebic armeniis max-
lobel mTebSi unda veZioT. magram
Cans, rom glavkosi da hiposi arian
fazisis anu Woroxis Senakadebi,
romelTa saTaveebi arian sper-arsi-
anis mTebSi, romelTa maxlobeli
miwa-wyali marTlac Sedioda arme-
niaSi, radganac iberiisagan iyo mita-
cebuli.
22. sarapana sxvaa, Sorapani ki sxva
straboni ar axsenebs sityva `Sora-
pans~, is sarapanas Sesaxeb wers, magram
qarTveli mTargmnelebi mas Sorapans
uwodeben: `fazisze aRma curva Sei-
Zleba Sorapanamde, am simagres Se-
uZlia daitios mTeli qalaqis mo-
saxleoba~ (iqve, gv. 123). g. grigolias
kvleviT, Sorapani anu sarapana aris
sparsuli sityva da niSnavs mniSvnelo-
van gzaze mdebare mgzavrebisaTvis
10
gankuTvnil mosasvenebels, es SeiZ-
leba iyos raime simagre, qalaqi an pun-
qti Sesabamisi dasasvenebeli adgi-
lebiT da sawyobebiT. aseTi sarapane-
bi ki saerTaSoriso gzebze mravali
iyo, daSorebulni erTmaneTisagan
`erTi dRis gziT~ (20-30 km-iT).
saerTod ki strabonis `sarapana~, Tu
is qarTulad gamoiTqmoda rogorc
`Sorapani~, ar unda veZioT mainc-
damainc zestafonis SorapanTan. ase-
Ti punqti, rogorc iTqva mravali
SeiZleboda yofiliyo. strabonis
dros erTi aseTi `sarapana~ yofila
fazisze (Woroxze), xolo prokofi ke-
sarielis dros aseTi `sarapana~ yofi-
la arsianis maRal mTaSi, sadac gadio-
da artanuj-artaan-dvinis damakav-
Sirebeli gza.
SeiZleboda Tu ara `aRma curva~
foTidan zestafonis Sorapanamde?
vfiqrob es SeuZlebeli iyo, Tundac
imitom, rom didi manZiliT arian bolo
wertilebi erTmaneTs daSorebulni,
garda amisa, Sorapani Zevs ara yviril-
as, aramed Zirulas sanapiroze, sadac
mdinare, Zalze Txeli da Zalze mdore
nel-nela miikvlevs gzas yvirila-
saken. saerTod, quTaisamde yvirila
mdorea da ar hgavs Tavisi siCqariT
im Zalze swraf faziss, rogorsac
aRweren Zveli mwerlebi.
23. swraf da mquxare mdinareebze
gadebuli 120 xidi
strabonis sityviT md. fazisi sara-
panasTan Cqara miRrialebs: `swrafi
da xmaura miemarTeba kolxidaSi, 120
xidiT gadaisvleba~ (XI, III, 4). arc erTi
uZvelesi xidis naSTi SorapanTan mo-
Ziebuli ar aris (arc imereTSi), maSin
roca Woroxis xeoba savsea aseTi uZve-
lesi TaRovani xidebiT. aqedanac Cans,
rom strabonis fazisi aris md. Woro-
xi, romlis sanapirozec strabonis
dros yofila erT-erTi `sarapana anu
mniSvnelovan gzaze mdebare mgzavrTa
mosasvenebeli punqti~.
24. fazisi sanaosno mdinare iyo
`fazisze aRma curva SeiZleboda
Sorapanamde~ (strabonis geografia,
gv. 123). es cnoba, Cveni fiqriT, ufro
Seexeba Woroxs, aq ZvelTaganve iyo
naosnoba da mravalma mkvlevarma, maT
Soris e. veidenbaumma, g. yazbegma, da
d. baqraZem da sxvebma aRweres naosno-
ba Woroxze.
d. baqraZis cnobiT `Woroxze aRma-
daRma 200 satvirTo da samgzavro
navi dacuravda baTumidan arTvi-
namde~. maSasadame, Cveni azriT, stra-
bonis `sarapana~ iyo Woroxispira
romelime punqti, aqvea uamravi Zveli
xidi. md. Woroxi yovelTvis sanaosno
iyo, vidre sabWoTa kavSirma masze, vi-
Tarca sasazRvro mdinareze, naosnoba
ar akrZala 1926 wels, naosani menavee-
bi ki daapatimra, rogorc kontraban-
distebi. XIX s-Si g. yazbegis, e. veiden-
baumisa da sxvaTa aRweriT Woroxze
saqonliT datvirTuli 200-mde navi
mimodioda arTvinidan baTumamde da
piriqiT.
rac Seexeba zestafonis Sorapans da
masTan gamaval md. Zirulas, iq naos-
noba SeuZlebelia, radganac Zirula
sinamdvileSi mcire da mdore nak-
adulia da arc yvirilaa sanaosno,
saerTod iqaurTaTvis naosnoba ucno-
bi saqmea.
11
25. oTxi dRis gza
`sarapanidan saurme (e.i saWapa-
no) gziT, fexiT 4 dReSi miisvleba
mtkvramde~ (iqve, strabonis geo-
grafia, gv. 123).
rogorc aRiniSna, erTi dRis gza
20-30 kilometria, mTian regionSi
ufro naklebi. maSasadame, sarapan-
adan mtkvramde oTxi dRis gza anu 60-
80 km yofila.
Zvelad saurme gza iSviaTobas war-
moadgenda da gulisxmobda mniSvnelo-
van gzas, magaliTad iseTs, rogorzec
mdebareobda konstantine porfiroge-
netis dros artanuji, es iyo sparseT-
Savi zRvis damakavSirebeli saerTa-
Soriso gza, romelic Woroxis xeobis
gavliT Sav zRvas dvinTan da sparseT-
Tan akavSirebda. am gzis erT-erT
monakveTs Woroxidan mtkvramde
gulisxmobs straboni.
anu aq, oTxi dRis gzaSi igulisxme-
ba arTvin-artanuj-artaanis saurme
gza, romelic moqmedi iyo vaxtang
gorgaslis drosac, am gziT usarge-
bliaT wm. mociqulebs da sxvebs. e.i.
arTvinidan mtkvramde 4 dRis savali
gza yofila fexiT.
26. qalaqi fazisis SesarTavTan
fazisis SesarTavTan yofila qala-
qi `garSemortymuli mdinariT, tbiT
da zRviT~ (iqve, gv. 123).
foTi marTlac garSemortymulia
mdinariT, tbiTa da zRviT, amitomac
is miiCneva fazisad, magram ara mxo-
lod foTs hqonia aseTi geografiu-
li garemo.
e. veidenbaumis aRweriT Woroxis
SesarTavTan, mis marcxena mxares
didi tbebi yofila. maSasadame, am ad-
gilzec erTad yofila Tavmoyrili
tba, zRva da mdinare.
Woroxis SesarTavTan, mis marcxena
mxares, amJamadac erTi didi da ram-
denime momcro zomis tbori aris da,
amitom, SesaZloa, aq mdebareobda
Zveli qalaqi fazisi. albaT aq igu-
lisxmeboda amJamindeli gonios ax-
los, TviT uSualod SesarTavTan mde-
bare romelime punqti.
aRsaniSnavia, rom adgilobrivi mo-
saxleobis gadmocemiT, gonios win
gaedineboda Woroxis erT-erTi didi
toti, romelic Semdeg gadaketes. sa-
fiqrebelia, rom momavalSi arqeo-
logebma am adgilas (goniosTan) qalaq
fazisis naSTi aRmoaCinon kidec.
saerTod, mTeli es Txroba strabons
aqvs TavSi, romelSic mimoixilavs
`mcire armenias~. foTi ki Sorsaa mcire
armeniidan. mas, ese igi, mcire armenias,
strabonis dros ganagebda arqelae.
strabonis cnobili fraza, rom q.
fazisis garSemo akravs zRva, mdinare
da tba Seesabameba ara mxolod foTs,
aramed, rogorc iTqva, aseve Woroxis
zRvasTan SesarTavis adgilsac. aq, e.i.
Woroxis zRvasTan SesarTavTan XI X
saukuneSic iyo (e. veidenbaumis cno-
biT) da amJamadac aris (adgilobrivi
turistuli rukebis mixedviT) sakmao
zomis tbori. ase, rom paliastomis
garda sxva tbac arsebobda, oRond
Woroxis SesarTavis dasavleT (mar-
cxena) sanapiros mxares. sxvaTaSoris
aq apirebda cnobili troas aRmomCeni
Slimani arqeologiuri gaTxrebis daw-
yebas.
12
27. sazRvao gza fazisidan
am qalaq fazisidan q. amisomde da
sinopamde yofila sami an ori dRis
zRviT samgzavro gza. asea strabonis
Zveli gamocemebis mixedviT, `uka-
nasknel gamocemebSi es wakiTxva dama-
jereblad Secvlilia `8 an 9 dRis samg-
zavro~ - wers T. yauxCiSvili (iqve,
strabonis geografia, gv. 123). Cemi
azriT Zveli wakiTxva SesaZloa swo-
ric iyos, radganac fazisi ufro
Woroxia da ara rioni, amitomac
Woroxidan amisomde ufro mokle gzaa.
`fazisidan amisomde da sinopamde
iyo 2-3 dRis savalia gemiT~- asea yve-
laze uaxles rusul TargmanSic -

2 3 - ,

ycx (straboni,
geografia, 1964, gamomcemloba `nau-
ka~. rus. enaze, gv. 472).
aq sainteresoa is, rom q. fazisi rom
yofiliyo q. foTi, maSin gemiT mgza-
vrobas, cxadia, meti dro dasWirde-
boda.
28. rbili sanapiro
Woroxis SesarTavi iseTivea, rogo-
radac aRwers straboni fazisis
SesarTavs - `sanapiro rbilia~ e.i. Wao-
biania. xolo Woroxidan rizes mi-
marTulebiT sanapiro dabali da qvi-
Siania.
29. kolxuri seli
`kargi nayofebi icis, garda Taf-
lisa (metwilad mwarea) da moipoveba
navTsaSeni yovelive masala, radgan
izrdeba aq mravali tye da mdinaree-
biTac Camoitaneba, amuSaveben blo-
mad sels, kanafs, cvilsa da fiss.
xolo selis damuSaveba ganTqmulic
ki aris. qveynis gareTac ki gaaqvT~
(iqve, strabonis geografia, gv. 124).
Woroxis xeobaSi arTvinamde mSve-
nieri tyeebia. aseve mkvlevarTa cno-
biT XIX saukuneSi Woroxze arTvinidan
baTumSi didi raodenobiT CahqondaT
navebiT daxerxili xis masala. aq, e.i.
erge-liganis xeobaSi aseve amuSavebd-
nen (XI X s-Sic) ganTqmul selis qso-
vilebs, romelic liganis gareTac
iyideboda.
30. fazisis, glavkosisa da hiposis
maRla levkoTeas samlocvelo
mosxebis qveyanaSi
`moxsenebul mdinareebs zemoT
mosxebis qveyanaSi mdebareobs
levkoTeas samlocvelo, friqses
mier agebuli da misi samisno, sadac
verZs ar swiraven msxverplad. odes-
Rac is mdidari iyo, xolo Cvens
dros... gaZarcvuli~ (iqve, strabonis
geografia, gv. 124). e.i. es samlocvelo
mosxebis qveyanaSia, moxsenebuli
mdinareebis zemoT, romeli mdinaree-
bi axsena aq strabonma? - fazisi, glav-
kosi da hiposi. Tu glavkosi da hiposi
arian yvirila da cxeniswyali, maS maT
saTaveebTan unda veZioT Cven `mosxe-
bis qveyana~. mdebareobda viTom mesx-
eTi cxeniswyalis maRla? Zalze
saeWvoa, magram, Tu ki Cven glavkosad
vigulisxmebT `liganisxevs~ anu imer-
xevs, hiposad ki iqve gamdinare wyals,
maT maRla, anu arsianis qedTan mar-
Tlac mesxeTis qveyana - kola-artaa-
nia, iqve SavSeTi da samcxea, qvemoT ki
taoa. ai, aq iyo `mosxebis qveyana~ n. xa-
zaraZis kvleviTac. aq unda veZioT (da
ara imereTSi) levkoTeas taZari. msgav-
si toponimi amJamadac aris javaxeTSi,
13
esaa sofeli `koTelia~. mosxebis an
mesxebis qveyana iyo aseve WoroxTan
axlos mdebare klarjeTi anu ar-
tanujis mxare. is, strabonis dros,
arsianis qedamde kolxebis xelSi
yofila. marTlac, straboni wers, rom
mosxebis qveynis mesamedi nawili
eWiraT kolxebs.
31. sam nawilad gayofili
mosxebis qveyana
`mosxebis qveyana, romelSic aris
samlocvelo, sam nawils Seicavs:
erTi misi nawili aqvT kolxebs, meore
iberebs da mesame armenielebs~ (iqve,
strabonis geografia, gv. 125). sad Sei-
Zleba iyos is `mosxebis qveyana~,
romelic sam nawiladaa gayofili
kolxebs, iberebsa da armenielebs
Soris? cxadia, esaa istoriuli mesx-
eTi - samcxe, javaxeTi, kola, tao-ba-
siani da SavSeT -artanuj -klarjeTi.
am Tvalsazrisisaa T. yauxCiSvilic (iq-
ve, gv. 258). kolxeTis gavlena vrcel-
deboda arsianis qedamde, rac imas niS-
navs, rom strabonis epoqaSi Woroxi-
dan arsianamde mesxeTis nawili (klar-
jeTi) kolxebis xelSi iyo. meore naw-
ili - e.i. samcxe-javaxeTi-kola-ar-
taani da SeiZleba SavSeTic - iyo iberi-
isa, xolo - koladan vrceli miwebi
tao-TorTum-basianis CaTvliT somx-
ebs miusakuTrebiaT. amis gamo, mesxe-
Ti sam nawilad aRmoCnda gayofili.
32. sazRvari kolxidasa da
iberias Soris
maSasadame, sazRvari kolxidasa da
iberias Soris aq, Semdgomdroindel
SavSeT-klarjeTSi gadioda arsianis
qedze, aq unda yofiliyo iberiis qala-
qi friqsopolisi - ideesa. p. ingoroy-
va fiqrobda, rom is taosTan mdebare-
obda. sadRac am arealTanaa diosk-
uria, radganac straboni mosxebis
qveynis dayofis aRweris damTavrebis
Semdegve ubrundeba mas.
33. svanTa laSqari
dioskuriaSi savaWrod Cadiodnen
svanebic, yvela tomze aRmatebulni
simamaciT da ZaliT (iqve, T. yauxCiS-
vili, strabonis geografia, 1957, gv.
126). `floben isini irgvliv yve-
lafers upyriaT kavkasionis mwver-
valebi, romlebic dioskuriis zemoT
aris. hyavT maT basilevsi da sabWo
300 mamakacisagan Semdgari, rogorc
amboben hkrefen laSqars 200 000 ka-
cis raodenobiT, marTlac mTeli
xalxi meomaria, magram araorganize-
buli~.
34. svanuri oqro
`amasTanave amboben, rom zamTris
niaRvrebs oqro Camoaqvs, xolo bar-
barosebi agroveben oqros dax-
vretili varclebiT da banjgvliani
tyavebiT. aqedan momdinareobs miTi
oqros sawmisian verZze~...
35. svanebs iberebsac uwodebdnen
`Tu ar deben iberebs msgavs saxels
dasavlelebisas, romelTac aqvT
oqros sabadoebi orive mxares~ (iqve,
T. yauxCiSvili, strabonis geografia,
1957 gv. 126).
saubaria svanebze, magram ra kavSiri
aqvT maT iberebTan? am kavSiris Sesax-
eb straboni wers garkveviT da gasage-
14
bad, magram gaugebaria misi qarTuli
Targmani, magaliTad, mTargmneli
wers - `...Tu ar deben iberebs msgavs
saxels~ da a.S. ras niSnavs `deben~?
Semdgomi frazac gaugebaria.
radganac qarTuli Targmani gauge-
baria, amitomac gamoviyeneT strabo-
nis rusulenovani gamocema, sadac
aRniSnuli fraza srulad gasagebia
H

,
(XI, 2, 19). e.i. aseve zo-
gierTebi svanebs uwodeben iberi-
elebs - dasavleTis iberTa saxelis
msgavsad, radganac orive qveyanaSi
aris oqros marcvlebi, romelic
mdinareebs CamoaqvT da maT agrove-
ben, ramac safuZveli daudo oqros
sawmisis miTs.
maSasadame, svanebis qveynis saxelic
- iberiaa, dasavleTis iberiis qveynis
saxelis msgavsad, radganac orivegan
oqros marcvlebi CamoaqvT mdinareebs.
straboni wers: `svanebs zogierTe-
bi iberebs uwodeben~, es martivi fra-
za CvenSi gaugebrad iTargmna, amito-
mac Zvirfasi cnoba saqarTvelos Se-
saxeb ZiriTadad gamouyenebelia.
36. svanebis sacxovrisi
svanebi didi tomia - 200 000 mebrZo-
li hyavT. esaa yvela brZolisunariani
mamakaci, rac SesaZloa iyo mTeli mo-
saxleobis mesamedi an meoTxedi, anu
svanebis saerTo ricxvi naxevarmil-
ionze meti yofila. aseTi mravalri-
cxovani xalxi, cxadia mcire terito-
riaze ver icxovrebda. sad cxovrobd-
nen svanebi? dioskuriis maRla mdebare
mTebTan, kolxebis maRla, cxovrobd-
nen aseve qveynis siRrmeSi - mTieli
tomebis mezoblad.
dioskuria - Cveni kvleviT, trape-
zuntis mxares mdebareobda of-rizes
qvemoT. mis sanapiro viwro zolis
maRla mTebSi, Cans qaldebis, tibare-
nebis, mesxebis regionSi, kolxebis
maRla cxovrobdnen svanebi. Semde-
gdroindel SavSeT-aWara-guriis mTi-
aneTSi mcxovrebTac, Cans im dros, sva-
nebis saxeliT icnobdnen. maSasadame,
svanebi gagrZelebiT cxovroben rio-
nis xeobidan vidre of-rizemde (di-
oskuriamde). cxadia, daaxloebiT 0,5-
0,8 milioniani xalxi mcire terito-
riaze ver moTavsdeboda. isini buneb-
rivia Tanamedrove svaneTSic cxov-
robdnen. maT qveyanaSi Camohqonda
mdinareebs oqros marcvlebi dasav-
leTis iberiis msgavsad, da maTac ibe-
rebs uwodebeno, werda straboni. asea,
Tu ise, iberia dasavleT saqarTve-
losac erqva, radganac iq mcxovreb
iseT did toms, rogoric iyvnen svane-
bi - zogierTi Zveli istorikosi ibere-
bis saxeliTac icnobda.
strabonis es cnoba eTanadeba Cvens
erovnul wyaros - `qarTlis cxovre-
bas~, romlis cnobiTac egrisi anu
dasavleT saqarTvelo farnavazis Sem-
deg, mudam qarTlis samefos nawils
Seadgenda, da mas qarTli anu iberia
ewodeboda, aRmosavleT saqarTvelos
msgavsad.
37. iazoni
kolxeTze subrisas, cxadia strabo-
ni axsenebs iazons da friqses. kolx-
eTidan gadasula iazoni armeniasa da
midiaSi (iqve, strabonis geografia,
gv. 124). Tu kolxeTi dasavleT sa-
qarTvelo iyo, armeniisa da midiisa-
15
ken mgzavrobisas iazonisaTvis bune-
brivi iqneboda iberiis gziT wasvla,
maSin roca dasavleT saqarTvelodan
armeniaSi Sesasvlelad trapezuntis
axlo regionis gavla iyo saWiro, ami-
tom unda vifiqroT, rom swored arme-
niis uSualo mosazRvre trapezuntis
momijnave regions uwodebda kolxeTs
straboni.
38. kolxeTi - pontos erTi nawili
rogorc iTqva, strabonis dros
kolxeTs piTodorida marTavda,
romelmac orjer moaswro daqvriveba.
saerTod, is iyo pontos dedofali.
meuRle iyo pontos mefis polemonisa,
misi gardacvalebis Semdeg SeirTo ar-
qelausma - kapadokia-somxeTis erTi
nawilis mefem.
miTridate pontoeli ufro adre
flobda kolxeTs, sadac gamgeblad
Tavisi megobari moafreni (strabonis
biZa) gagzavna. miTridates dacemis
Semdeg ki kolxeTi polemons gadaeca,
misi sikvdilis Semdeg misi meuRle
`mefobda kolxebze, trapezuntze,
farnakiaze da zemoT mcxovreb bar-
barosebze~ (iqve, T. yauxCiSvili,
strabonis geografia, 1957 gv. 125).
farnakia - pontos qalaqi iyo, tra-
pezuntis madloblad (iqve, gv. 298)
TemiskarasTan axlos, mis maRla
cxovrobdnen tibarenebi, qaldebi
da sanebi. miiCneva, rom farnakia ufro
qaldebis (e.i. xalibebis) miwaze mde-
bareobda (iqve, gv. 298). aq naxsenebi
`sanebi~ Cans, rom Wanebi an svanebia.
maSasadame, dedofali marTavda pon-
tosa da trapezuntis regionis miwas,
maT Soris kolxeTs, romelic fazisa-
mde (e.i. Woroxamde aRwevda).
39. sanebis tomi qaldebis gverdiT
sanebis tomi qaldebis gverdiT Sesa-
Zloa iyo Wanebi an svanebis tomis naw-
ili (tomTa sacxovrisi mkveTrad Se-
icvala bizantia-sparseTis omis dros
da mis Semdeg VI-VI I saukuneebSi. es omi
jer lazikisaTvis, Semdeg ki svaneTis
gamo mimdinareobda. svanebi omis ga-
damwyvet momentSi sparselebs mi-
emxrnen, rac maT ar apatia am omSi sab-
olood gamarjvebulma bizantiam, rac
gamoixata imiT, rom svanebi iZule-
bulni gaxdnen gadasaxlebuliyvnen
ufro CrdiloeTiT, miuaxlovdnen maT
amJamindel sacxovriss. maqsime aRm-
sareblis epoqaSi isini ukve gadasax-
lebulni Canan ufro CrdiloeTiT).
40. iberia dasavleT saqarTveloSi
da `Sua iberia~
dasavleT saqarTveloSi iberiis
yofnas strabonic adasturebs, oRond
arapirdapir. magaliTad is wers, rom
kavkasiis erT-erTi qedi moemarTeba
CrdiloeTidan samxreTisaken, hkveTs
iberias da uerTdeba mosxebis mTebs.
straboni wers didi kavkasionis qedis
Sesaxeb: `zogi toti am mTisa moemar-
Teba samxreTisaken, gars ertymis
Sua iberias da erTvis armeniis
mTebs da mosxebisad wodebulT,
agreTve skidises da pariadres~
(straboni, XI, II, 15).
romelia is qedi saqarTveloSi,
romelic miemarTeba CrdiloeTidan
samxreTisaken da uerTdeba mesxeTis
(mcire kavkasiis) mTianeTs? esaa erTa-
derTi qedi - lixisa anu suramisa.
maSasadame, strabonis cnobiT, lixis
qedi Suaze kveTda zogadad iberias da
amasTanave, mis erT nawils - `Sua ibe-
rias~ sazRvravda.
16
Tu iyo `Sua iberia~, cxadia iyo misi
sxva araSua nawilebic - iberiis dasav-
leTi da aRmosavleTi regionebi. Tu
lixis qedi da kavkasionidan samxreTi-
saken mimarTuli meore qedi `Sua ibe-
rias~ ertymoda gars, maSin `Sua ibe-
ria~ Sida qarTli yofila, romelsac
marTlac ertymian gars kavkasiis qe-
didan gamomavali samxreTisaken mima-
rTuli surami-lixisa da saguramo-
qarTlis qedebi; Tu es asea, maSin ibe-
riis dasavleTi nawili - dasavleT
saqarTveloa, xolo aRmosavleTi
nawili - kaxeTia, aqedan gamomdinare
dasavleT saqarTvelo iberiis na-
wilad moiazreba strabonis mierac.
maSasadame, dasavleT saqarTvelo
mcxeTis samefos nawilad iTvlebo-
da, xolo kolxeTi ki - pontos same-
fosi, romelic iberiis samxreT-
dasavleTiT mdebareobda da Woro-
xamde aRwevda.
strabonis am cnobiT, `qarTlis cxo-
vrebisa~ da `moqcevai qarTlisais~ mo-
nacemebi marTldeba, rom mcxeTis
(qarTlis) samefos dasavleTi sazR-
vari aRwevda md. egriswylamde mefe
aderkis, e.i. strabonis epoqaSi.
`moqcevais~ cnobiT, ufro adre, azo-
nis dros, arian-qarTlidan Camosuli
xalxi dasaxlda dasavleT saqarTve-
loSic da amitom azonis samefo md.
egriswylamde vrceldeboda. `mo-
qcevais~ cnobiT, azonis samefos Crdi-
lo-dasavleTi sazRvari md. egriswya-
li iyo. am qarTlis samefos sazRvrad
am uZveles wyaroSi, iseve, rogorc
`qarTlis cxovrebaSi~ - `egriswyali~
ixsenieba. maSasadame, am wyarosaTvisac
egriswylispireTis mosaxleoba (egri-
selebi) nawili iyo arian-qarTlis
xalxisa.
41. kolxida mosxebis mTebis
qvemoTaa
straboni, rogorc vTqviT, kolxeTs
uwodebda qarTveli xalxiT dasaxle-
bul im ekonomikurad ganviTarebul da
mowinave regions, romelic mdebareob-
da ara dasavleT saqarTveloSi, aramed
trapezuntis mxares, is wers kidec:
`mdebareobs kolxida kavkasionisa
da mosxebis mTebis qvemoT~ (strabo-
ni, wigni XI, Tav II, 1).
mosxebis mTebi arzrum-arsianis
mTianeTia.
mosxebis mTebi - pariadres uerTde-
boda: `mis nawils uwodeben pariadres,
misi meore nawili aris mosxebis mTe-
bi, gars ertymian armenias iberebamde~
(straboni, XI, Tavi XI I , 4).
sxvagan wers - `am tomebs gars artyia
kavkasioni da aRwevs armenielebamde,
uerTdeba agreTve mosxebisa da kol-
xebis mTebs~ (XI, XIV, 1).
maSasadame, mosxebis mTebi da arme-
niis mTebi erT regionSi mdebareobd-
nen, mosxebis mTebs uerTdeboda Sua
iberiidan gamomavali lixis qedi,
romelic, marTlac, arsianis mTaTa
sistemas uerTdeba.
straboni, rogorc iTqva, wers -
kavkasiis qedis `zogi toti moemarTe-
ba samxreTisaken, gars ertymis Sua
iberias da erTvis armeniis mTebs da
mosxebisad wodebulT~, kvlav unda
iTqvas, rom mxolod suramis qedi gamo-
dis kavkasiidan CrdiloeTidan samxre-
Tisaken. maSasadame, strabonTan lapa-
rakia suramis qedze, romelic `Sua ibe-
riaSi~ gadioda. kidev erTxel rom vTq-
vaT, straboni wers - es totebi gars
ertymian Sua iberias da uerTdebian
armeniis da mosxebis mTebs. maSasada-
me, im qveyanas, romelsac axla hqvia
17
`Sida qarTli~ straboni uwodebs
`Sua iberias~, mxolod mas ertymian
garSemo CrdiloeTidan samxreTisak-
en mimarTuli mTebi (maT Soris gan-
sakuTrebiT suramis qedi, romelic
uSualod uerTdeba mosxebis mTebs),
romelnic miemarTebian Crdilo-
eTidan samxreTisaken. erT-erTi ase-
Ti ki, rogorc ramdenjerme iTqva -
suramis qedi, meore ki TianeT-sagu-
ramos qedi momarTuli CrdiloeTi-
dan samxreTisaken, maSasadame, `Sida
qarTli~ strabonis mier iwodeboda
`Sua iberiad~.
42. qarTlis cxovrebis `Sua-qarTl~
aris strabonis `Sua iberia~
`zogi toti moemarTeba samxreTisa-
ken, gars ertymis Sua iberias da
erTvis armeniis mTebs da mosxebisad
wodebulT~ (straboni, XI, I I , 15).
hqonda Tu ara strabons raime wyaro
imisaTvis, raTa exmara termini `Sua
iberia~?
iqneb strabonis periodSi iberiaSi
arsebobda mxare `Sua iberiis~ saxel-
wodebiT?
am kuTxiT Zalze sainteresoa is, rom
am termins (`Sua iberia~) icnobs
`qarTlis cxovrebac~. aq mas aseTi sax-
eli aqvs - `Sua qarTli~.
kerZod, masSi naTqvamia, rom, roca
movida aleqsandre, man jer daipyro
`Sua qarTlis~ cixeebi da Semdeg ki ka-
xeTis cixeebi, maT Semdeg ki egrisi. me-
matiane vrclad CamoTvlis `Sua qarT-
lis~ cixe-simagreebs mesxeTidan -
xunanamde, Tumca ki ar CamoTvlis ka-
xeTisa da egrisis cixeebs, radganac,
rogorc Cans, strabonis msgavsad, am
wyaros, qarTlis mTavar nawilad misi
`Sua~ miaCnia, sxva nawilebad ki kaxeTi
da egrisi. aseve unda gavigoT strabo-
nis cnoba, rom es qedi (lixi-suramisa)
`Sua iberias~ sazRvravda anu strabo-
nis azriT dasavleT saqarTvelo da
kaxeTi iyvnen iberiis nawilebi,
sityva-sityviT ki wyaroSia - ga-
Zlierda aleqsandre, movida `da pov-
na cixe-qalaqni ese Zlierni Sua-
qarTl (wunda, xerTvisi... Tuxarisi...
urbnisi, kaspi, ufliscixe... sarkine...
rusTavi da deda-cixe samSvilde da...
xunani) da kaxeTisa qalaqni~ (q.c. I ,
1955, gv. 18). azonma `daipyra qarTlsa
zeda egrisica~ (q.c. I, gv. 19).
strabonis `Sua iberia~ qarTlis cxo-
vrebis `Sua qarTlia~.
43. qarTuli tomebi zRvispireTSi
saerTod, straboni, dasavleT saqar-
Tvelos zRvis sanapiros da kolxidis
sanapiros erTmaneTisagan ganarCevs.
is CamoTvlis tomebs qalaq batadan,
romelsac zogi mecnieri Tanamedrove
novorosiiskTan aTavsebs (T. yauxCiS-
vili, strabonis geografia, 1957, gv.
274) Semdegi TanmimdevrobiT - ker-
ketebi, aqeelebi da henioxebi, miTri-
dates omebis aRmweri mwerlebi ki ase-
Ti TanmimdevrobiT - aqeelebi, zige-
bi, henioxebi, kvlav kerketebi, mo-
sxebi, kolxebi, Semdeg amaT zemoT -
fTirofagebi, svanebi da sxva patara
tomebi (iqve, gv. 120).
44. kolxebi samxreTSi cxovrobdnen
am CamonaTvalidan Cans, rom kolxe-
bi - erT-erTi tomia aRniSnulTa
Soris da isini cxovroben yvela to-
mis qvemoT, samxreTSi. Sesabamisad,
kolxeTic samxreTiTaa, Tu kerZod sad
18
- amas TviTon zomebiT aRwers strabo-
ni - misi TvalsazrisiT mdinare
fazisidan bosforamde aris 4.000
stadioni (bosforSi mimavalma miTri-
datem fazisidan es gza gaiara), Tu erT
stadions vivaraudebT 178 metrad,
rogorc miRebulia, maSin md. fa-
zisidan bosforamde aris 712 km. am
monakveTis TiTqmis 482 kilometriani
zoli zRvispireTSi eWiraT zemoCa-
moTvlil qarTul tomebs.
kerZod, `batadan kerketebis sana-
piromde, romelzedac aris navTsa-
yudelebi da soflebi daaxloebiT 850
stadionia, Semdeg aqeelTa sanapiro
500 stadioni, mere henioxTa sanapiro
1000 stadioni, xolo pitiuntis (sana-
piro) dioskuriamde 360~ (iqve, T.
yauxCiSvili, strabonis geografia,
1957 gv. 120).
maSasadame, batadan (e.i. miaxloebiT
novorosiiskidan) kerketebis toms
eWira sanapiros 151 km (850 stadioni),
aqeelebs eWiraT 89 km (500 stadioni),
henioxebs eWiraT sanapiros 178 km (1000
st.), Semdeg iyo pitiunti, saidanac
dioskuriamde iyo 64 km (360 st.), sul
am tomebs eWiraT sanapiros 482 km.
marTlac, amdenivea istoriuli sa-
qarTvelos SavizRvis sanapiro, ker-
Zod, saZiebo sistema `googl-planeta
zemlias~ mixedviT saxmeleTo manZili
Tanamedrove novorosiiskidan xofam-
de (Zvel xufaTamde) aris daaxloebiT
460 kilometri. strabonis cnobebi da-
majerebelia.
45. pitiunti of-rizesTanaa
aRniSnul kilometrebs Tu gadaviy-
vanT Cvens realobaSi, maSin, gamodis,
rom strabonis `didi pitiunti~ aris
ara afxazeTis biWvinTa, aramed rize-
ofTan axlos mdebare pitiusa-piti-
unti. swored aq miuTiTebdnen pitiun-
tis mdebareobas n. adonci da p. ingor-
oyva. maSasadame, aRniSnul 482 kilo-
metri bata-novorosiiskidan aris ara
manZili afxazeTis biWvinTamde, ara-
med reze-ofis maxlobel pitiusamde.
aqedan aiTvleboda kolxida (strabo-
nis cnobiT), anu kolxebis sacxovrisi.
46. kerketebi da qarTul tomTa
saxelebis fuZeebi - `erg~ da `arg~,
(egr-isi, m-arg-veTi, m-arg-ali, gur-ia)
`batadan kerketebis sanapiromde,
romelzedac aris navTsayudelebi da
soflebi daaxloebiT 850 stadionia~.
strabonis orive wyaros cnobiT (er-
Tia artemidore, meore ki miTridates
ambebis aRmwerni), Savi zRvis sanapi-
ros didi monakveTi bata-novorosis-
kidan 151 km (850 stadioni) eWira ker-
ketebis toms, TiTqmis, albaT, Tan-
amedrove soxum-oCamCiremde. kerkete-
bi Cvenma istorikosebma etimologi-
urad daukavSires Cerqezebs (es dakav-
Sireba Cven Seusabamod migvaCnia, rad-
ganac TviT `pravaslavnaia enciklo-
pedias~ cnobiTac ki, adiRe-Cerqezebi
SavizRvispireTsa da saerTod Crdi-
lo kavkasiaSi gamoCndnen Temur-len-
gis laSqrobebis Semdeg, roca aq man
stepebis tomebi gadmoasaxla). saer-
Tod ki sityva `Cerqez~ Turqul sit-
yvad miiCneva.
etimologiurad sityva `kerketi~
gacilebiT axloa sityva `gerget-
Tan~, gerg anu georg - qarTvelTa eT-
nikur saxelTan (`gerg~ da sufiqsi
`eti~). Crdilo kavkasiaSi `georg~
tomebis cxovrebis Sesaxeb sxva anti-
kuri avtorebic weren. safiqrebelia,
rom `kerket~ igivea, rac `georget~.
19
amasTanave `gerg~ fuZe-ZirTan unda
iyos dakavSirebuli qarTuli tomebis
saxelebis fuZeebi - `erg~, `arg~, aqedan
egr-isi, m-arg-veTi, m-arg-ali, gur-ia
da sxva.
kerket - erT-erTi regionaluri sax-
eli unda yofiliyo georgebis qarTu-
li tomisa. miT umetes, rom kerket-
kerkitebi qaldea-WaneTTanac cxov-
robdnen.
47. aqeelTa sanapiro
`Semdeg aqeelTa sanapiro 500 sta-
dioni~.
kerketebis Semdeg 89 kilometri-
ani zoli (500 stadioni) eWiraT
aqeelebs. strabonis da sxva avtoreb-
is cnobiT, aqeelebi arian war-
moSobilni argonavtebis razmis wevr
Tesilielebisagan, `amboben, rom iaz-
onis laSqridan fTielma aqavelebma
daasaxles aqauri aqaia, xolo la-
konelebma - henioxebi, romlebsac mar-
Tavdnen rekasi da amfistrate diosk-
urebis meetleebi. henioxebma amaTgan
miiRes saxeli~ (iqve, T. yauxCiSvili,
strabonis geografia, 1957, gv. 118).
aqeelebi da henioxebi qarTuli tome-
bi arian, radganac pliniusis azriT
msgavsadve argonavtebisagan Camoya-
libdnen iberebi, albanelebi, Crdilo
somxebi da midielebi - erTi Tesaluri
warmomavlobis xalxebi (ix. mitropo-
liti a. jafariZe, dedaRvTismSobeli
Semwe qarTuli enisa, 2008, gv. 5-30).
aqeelebi da henioxebi, `argonavtuli
warmoSobis~ gamo, TanamonaTesaveni
gamodian iberebisa. marTalia, stra-
bonis TvalsazrisiT iberebi gadmo-
saxldnen dasavleTis iberiidan (espa-
neTidan), magram sxva mwerlebis cnobe-
biT ise Cans, rom iberielebisa da al-
banelebis mmarTveli dinastiebi (da
albaT xalxebic) Camoyalibdnen kol-
xeTSi argonavtebis laSqrobis Semdeg.
aseve, Crdilo somxeTSi mcxovrebi
xalxis warmoSobas, rogorc aRiniSna,
argonavtebis wevr armeniosTan akav-
Sirebdnen (iqve, gv. 5-30). `moqcevai
qarTlisais~ cnobiTac, egriswylamde
(e.i. egrisSic `hereTidan egriswyla-
mde~) dasaxlda arian-qarTlidan Camo-
suli xalxi (safiqrebelia, rom Crdi-
lo somxebi eTnikurad gansxvavdebod-
nen samxreTSi mcxovreb somxebisagan
da tomobrivad albanelebsa da ibe-
rebs enaTesavebodnen).
48. henioxTa sanapiro
`mere henioxTa sanapiro 1000 stadi-
oni~.
sanapiros yvelaze didi nawili 178
kilometri (1000 stadioni) eWiraT
henioxebs.
henioxebis saxels etlTan, e.i. cxe-
nosnobasTan akavSirebdnen. aq Seu-
Zlebelia ar gavixsenoT, rom cxens
Zvel qarTulad hune erqva, Tu es
dakavSireba SesaZlebelia sitya
`hune~ `xi~-sufiqsis darTviT TiTqos-
da gvaZlevs `henioxs~ - rac albaT
`cxenosnebs~, `cxenosans~ niSnavs. sa-
erTod ki sityva `cxeni~ SesaZloa si-
tyva `mesxenTan~ - `mesxTan~ iyos ax-
los. SesaZloa, es tomi cxenosnobiT
iyo ganTqmuli, marTlac mesxebiT da-
saxlebul kapadokias `kargi cxenebis
qveyana~ erqva.
strabonis meore wyaros Tanaxmad ki
batadan - dioskuriamde cxovrobdnen
`henioxebi, kvlav kerketebi, mosxebi,
kolxebi~.
20
49. pitiuntis sanapiro
`xolo pitiuntis (sanapiro) diosk-
uriamde 360~.
kolxebis sacxovrisi ganisazRv-
rulia dioskuriidan qvemoT. `dios-
kuriis Semdeg danarCeni sanapiro
kolxidisa aris da mis momdevno tra-
pezuntTan qmnis mniSvnelovan
moxrilobas~.
rizesTan Wanebis (e.i. kolxebis) to-
mebis cxovrebis Sesaxeb miuTiTebda
prokofi kesarieli, romlis cnobiTac
rizesTan Wanebs ebrZodnen romaeli
jarebi Wanive Teodores meTaurobiT.
dioskuria Cans mdebareobda of-
rizesa da trapezunts Soris.
Savi zRvis aRmosavleTi rkalis
moxriloba, strabonis cnobiT, iwye-
boda batadan da mTavrdeboda piti-
untTan da dioskuriasTan. marTlac,
Tu rukas davxedavT, vnaxavT, rom es
rkali mTavrdeba sadRac rizesTan.
straboni wers - `es sanapiro mi-
emarTeba aRmosavleTisaken da
uyurebs samxreTs, xolo batadan
nel-nela brundeba, Semdeg Semo-
brundeba dasavleTisaken da srul-
deba pitiuntTan da dioskuriasTan~
(iqve, T. yauxCiSvili, strabonis
geografia, 1957, gv. 121). esaa Savi
zRvis morkalulobis aRwera no-
vorosiiskidan trapezuntisaken.
strabonis pitiunti am mxriv aTi-
na-rizes sanapiroa, radganac iq Savi
zRvis aRmosavleTi nawilis sanapiros
rkali mTavrdeba.
straboni dioskurias trapezuntis
regionSi aTavsebs, roca ganagrZobs
aRweras Savi zRvis sanapiros morka-
lulobisa: `dioskuriis Semdeg dan-
arCeni sanapiro kolxidisa aris da
mis momdevno trapezuntTan qmnis
mniSvnelovan moxrilobas, Semdeg
pirdapir miemarTeba da qmnis mar-
jvena gverds pontosas, romelic
uyurebs CrdiloeTs~ (iqve, gv. 121).
maSasadame, kolxeTi iwyeboda di-
oskuriasTan (trapezuntis maxlo-
blad), romelic aTina-pitiuntidan
daSorebuli iyo 64 km-iT. am arealSia
strabonis kolxeTi da ara dasavleT
saqarTvelos centrSi. aRsaniSnavia,
rom misi pirveli wyaro - `artemi-
dore~ saerTod ar axsenebs tomebis
CamonaTvalSi kolxebs, xolo meore
wyaro - `miTridates ambebis aRmwer-
ni~ kolxebs asaxelebs tomebis Ca-
monaTvalis boloSi, CamoTvla ki iw-
yeba bata-novorosiiskidan TiTqmis
trapezuntamde.
ase, rom strabonis kolxeTi mde-
bareobda iberiis samxreT-dasav-
leTiT, anu iberiis qvemoT, iberia ki
kolxeTis `zemoT~.
meore mxriv - md. fazisi kolxeTis
mdinarea, dioskuriac - kolxeTis
qalaqia. es adgili `kavkasionis qvemo-
Taa~. kavkasionis qveS, am SemTxvevaSi,
straboni ise, rogorc, sxva mravali
Zveli avtori, gulisxmobs e.w. `mcire
kavkasions~, sadac ganlagebulia ar-
sian-karCxalis didi mTianeTi. aqvea
istoriuli provincia `sakavkasiZeo~
da amJamadac ki, karCxalis ferdob-
zea punqti saxelwodebiT `kavkasori~
(Tumca, cxadia, strabonisaTvisac
ZiriTadi `kavkasia~ aris `didi kavka-
siis qedi~), erastosTenes TqmiT, ad-
gilobriv mcxovrebTa mier kaspiad
wodebuli `zogi toti am qedisa moe-
marTeba samxreTisaken, gars ertymis
Sua iberias da erTvis armeniis mTebs,
da mosxebisad wodebulT, agreTve
21
skidises da pariadres. yvela eseni
arian tavris nawilebi, romelic hqmnis
armeniis samxreT nawils~ (iqve, gv. 122).
`dioskuria amisTana ubeSi mdebare-
obs da uWiravs ukiduresi aRmosav-
leTi punqti mTeli zRvisa~ (iqve, gv.
122). maSasadame, dioskuriis maxlo-
blad armeniisa da mosxebis mTebi
yofila. Tu dioskuria soxumia,
rogorc miCneulia amJamad (iqve, gv.
276), maSin gamodis mis axlos iyo arme-
niisa da mosxebis mTebi da is iyo `uki-
duresi aRmosavleTi punqti mTeli
zRvisa~, rac ase ar aris. amitom diosk-
uria ufro samxreTiT unda veZioT.
dioskuriasTan axsenebs straboni
faziss (iqve, gv. 122), radganac miiC-
nevs, rom qveyana fazisidan (e.i. Worox-
idan) Temiskiramde - zogadad kolxe-
Tia (e.i. arsebobda konkretuli kolx-
eTic). ase gvesmis Cven strabonis fra-
za, rom aRniSnuli mTianeTis nawilebi
vrceldebian Temiskiramde dawyebuli
kolxididan (iqve, T. yauxCiSvili,
strabonis geografia, 1957 gv. 122).
`dioskuria amisTana ubeSi mdebare-
obs~ - wers is, e.i. mis win Savi zRvis
ukiduresi aRmosavleTi nawili mde-
bareobs, xolo ukan ki kavkasiis mTiane-
Tisa da armeniis tavris mwvervalebia
aziduli.
50. dioskuria - mdebareobda Savi
zRvis `yvelaze Cavardnil ubeSi~
anu 41-e paralels (ganeds) qvemoT
straboni wers: `dioskuriada aseT
ubeSi mdebareobs - uWiravs mTeli
zRvis yvelaze aRmosavleTi wer-
tili, es ube evqsinis pontos yve-
laze `Cavardnil adgilad~ iTvleba,
xolo iq curva miCneulia yvelaze
uSoresad, amitom ase unda gavigoT
cnobili leqsi: `fazisze, romelic
xomaldebisaTvis bolo wertilia~,
da ara ise TiTqos, iambis avtors
mxedvelobaSi hqonda mdinare da
masTan mdebare Tanamosaxele qala-
qi. ufro ki ise, rom qveynis am erTi
nawiliT, man mTeli kolxida gamox-
ata, radganac mdinaridan da qala-
qidan `Cavardnil adgilamde~ pir-
dapiri xaziT aranakleb 600 sta-
dionia~ XI, 2, 16 (straboni, geografia,
1964, gamomcemloba `nauka~, rus.
enaze, gv. 472).
(maSasadame, fazisidan dioskuria-
mde 600 stadionze meti manZili iyo
(str, XI, 2, 16).
ras niSnavs dioskuriasTan dakav-
Sirebuli strabonis sityvebi - `yve-
laze Cavardnili ube~, `Cavardnili
adgili~?
strabonis arc erT qarTul Targman-
Si es sityva `Cavardniloba~, `Cavard-
nili ube~ ar Cans, magram rusulSi asea
- `ona sCitaetsia `vpadinoi~ evksin-
skogo ponta~ (straboni, geografia,
1964, rus. enaze, gv. 472), an `ot reki i
goroda do vpadini~ (iqve, gv. 472) da
sxva. -
(, ,
1964, . , . 472).
cxadia, laparakia zRvis iseT ubeze,
romelic gansakuTrebiT dabla mde-
bareobda Savi zRvis sxva ubeebTan Se-
darebiT. maSasadame, dioskurias-
Tan ube Savi zRvis yvelaze dabal
wertilSi mdebareobda.
Tu Cven rukas davxedavT, mTeli Sa-
vi zRvis aseTi yvelaze dabali wer-
tili, yvelaze samxreTiT mdebare
ube anu `yvelaze Cavardnili ube~ mde-
bareobs Tanamedrove punqt sur-
menesTan, rizesa da trabzons Soris,
ufro zustad ofsa da araklis Soris.
22
marTlac, zustad rizesa, trabzonsa
da stambolze gadis 41-e paraleli ro-
melic erTmaneTTan aerTebs Savi zRvis
yvelaze samxreTiT mdebare werti-
lebs. Savi zRvis samxreT sanapiros
sxva punqtebi am paralelis maRla mde-
bareoben, magram arsebobs ori gamo-
naklisi, erTia am 41-e paralelis dab-
la mdebare aRniSnuli surmenes `Ca-
vardnili~ ube, romelic kargad Cans
rukaze (ofsa da araklis Soris). meore
aseTi 41-e paralelis qvemoT mdebare
ubea ordu-giresunis ube trabzonis
dasavleTiT, magram, Cans am or `yve-
laze Cavardnil ubes~ Soris, ufro
`Cavardnilad~ strabonis dros iTv-
leboda arakli-surmenes ube (romel-
ic amJamadac, marTlac ufro samxre-
TiT mdebareobs) - Cans, aq, surmenes
axlos mdebareobda dioskuriada
(dioskuria).
dioskuria aranakleb 600 stadio-
niT, anu 106 kilometrze meti man-
ZiliT iyo daSorebuli faziss anu
Woroxis SesarTavs, xolo (diosk-
uria), rogorc iTqva, 360 stadioniT
(64 km-iT) iyo daSorebuli pitiun-
tidan.
51. kolxidis sanapiro
rogorc iTqva, kolxebis sacxovrisi
ganisazRvrulia dioskuriis qvemoT.
`dioskuriis Semdeg danarCeni sana-
piro kolxidisa aris da mis momdevno
trapezuntTan qmnis mniSvnelovan
moxrilobas~. marTlac, aRniSnul
surmenedan (sadac Cven vaTavsebT di-
oskurias) trapezuntamde sanapiro
moxrilia, im mxriv, rom is miemarTeba
ara dasavleTiT, aramed Crdilo-
dasavleTiT, miemarTeba maRla. dabla
ki, `Cavardnil~ ubeSi, tovebs surmene-
dioskurias. es ube of-rizes axlos,
maT dasavleTiT mdebareobs.
zogadad kolxeTi iyo qveyana
fazisidan (Woroxidan) trapezun-
tamde, aqedan gamomdinare misi naw-
ilia `sanapiro pitiuntidan trape-
zuntamde~ (iqve, T. yauxCiSvili, stra-
bonis geografia, 1957, gv. 283), magram
konkretuli `kolxeTis sanapiros~
qveyana ganlagebuli iyo dioskuri-
idan (arakli surmenedan) trapezun-
tamde.
SavizRvispireTs, trapezuntidan
dioskuriamde, erqva `kolxidis san-
apiro~. radganac werda: `dioskuri-
is Semdeg danarCeni sanapiro kolx-
idisa aris~.
`dioskuriasTan miedineba md. qaresi~.
52. `fazisi - xomaldebisaTvis
bolo wertili~
`fazisze, romelic xomaldebi-
saTvis bolo wertilia~ - werdnen
strabonamdec cnobili avtorebi, ra
igulisxmeba am sityvebiT?
miiCneoda, rom mTel aRmosavleT
SavizRvispireTSi yvelaze Soreuli
porti, anu bolo samarSruto sanaos-
no wertili iyo qalaqi fazisi.
es imas niSnavs, rom sxva portebi
ufro axlos iyvnen berZnul cen-
trebTan, magaliTad, trapezusidan
Crdilo-aRmosavleT sanapirosaken
gasuli gemi jer dioskuriasa da pi-
tiusas Sexvdeboda, bolos ki, yvelaze
bolos fazisis portSi Securdeboda.
rac imas niSnavs, rom fazisidan bata-
mde arcerTi sxva porti ar mdeba-
reobda, is unavsadguro sanapiro
yofila strabonamde, amitomac iyo
23
fazisi `xomaldebisaTvis bolo we-
rtili~, Tumca umniSvnelo `navTs-
ayudelebi~ kerketebis sanapirozec
mdebareobdnen.
53. manZilebi punqtebs Soris
(dioskuriada aris Tanamedrove
surmene, pitiunti ki aTina-pazaria)
strabonis cnoba, rom `batadan ker-
ketebis sanapiromde, daaxloebiT
850 stadionia, Semdeg aqeelTa sana-
piro 500 stadioni, mere henioxTa
sanapiro 1000 stadioni, xolo piti-
untis (sanapiro) dioskuriamde 360~
- albaT ase unda gavigoT:
dioskuriidan pitiuntamde iyo
360 stadioni da aseve iwodeboda
kidec - `pitiuntis sanapiro~ (di-
oskuria, rogorc iTqva, 360 stadio-
niT (64 km-iT) iyo daSorebuli piti-
untidan), am ukanasknelidan 1000
stadioni iwodeboda `henioxTa san-
apirod~, romelsac mosdevda `aqe-
elTa sanapiro~ (500 stadioni),
aqedan batamde `kerketebis sana-
piro~ 850 stadionze grZeldeboda.
`mdinaridan da qalaqidan (fazi-
sidan) `Cavardnil adgilamde~
pirdapiri xaziT aranakleb 600 sta-
dionia~ (XI, 2, 16).
Tanamedrove rukaze manZilebi stra-
bonis monacemebiT aseT saxes miiRebs:
Woroxis SesarTavidan (fazisidan)
rizemde aris daaxloebiT 106 kilo-
metri (600 stadioni), magram diosk-
uria `Cavardnil~ ubeSi mdebareobda.
aseTi ube mdebareobs rizes dasavle-
TiT surmenesTan. Woroxidan am `Ca-
vardnil~ ubemde ki daaxloebiT 140
kilometramdea, es 600 stadionze me-
tia, magram strabonic amas miuTiTeb-
da rom manZili fazisidan dioskuri-
amde `600 stadionze aranaklebi iyo~,
maSasadame, dioskuria rizesa da
surmenes Sua, ufro surmenes `Cavar-
dnil~ ubesTan mdebareobda.
dioskuriadan pitiuntamde 360 sta-
dioni anu 64 km iyo. surmenedan daax-
loebiT 64 kilometris daSorebiTaa
punqti aTina pazarTan (ardeSenTan)
Sesabamisad, albaT, pazari (Caieli) an
aTina iwodeboda pitiuntad.
e.i. sanapiros trabzonidan surme-
nemde ewodeboda `kolxidis sana-
piro~, surmenedan daaxloebiT paz-
aramde `pitiuntis sanapiro~, ro-
melsac moyveboda henioxTa, aqeel-
Ta da kerketebis sanapiroebi daax-
loebiT novorosiiskamde.
damatebiT, albaT, SesaZloa vTqvaT,
rom qarTveli tomebiT, WanebiTa da
biZerebiT dasaxlebul sanapiroze
mdebare am pitiuntis kaTedridan
unda yofiliyo 325 wels I msoflio
saeklesio krebis monawile pitiun-
teli episkoposi da ara afxazeTis
biWvinTidan. aRsaniSnavia, rom es uka-
naskneli (biWvinTa) pitiuntad miiCnies
mxolod misi saxelis bgeriTi msgavse-
bis gamo iqaur qarTul toponim `bi-
WvinTasTan~. afxazeTis biWvinTa ki
mudam qarTul eklesiasTan iyo dakav-
Sirebuli da ara bizantiurTan.
(bgeriT msgavsebasTan dakavSirebiT
isic SeiZleba aRvniSnoT, rom ardaSen-
rizes regionSi gvxvdeba mravali to-
ponimi `pazaris~ saxelis mqone, maga-
liTad ofis samxreTiT `dernepazari~,
ofis CrdiloeTiT zRvispirze `es(ki)-
pazari~, ofisave samxreTiT, ispirTan
axlos, Woroxispirze `pazariolu~ da
TviT qalaqi `pazari~, romelsac Cven
pitiuntad miviCnevT aTina-ardaSen-
24
Tan erTad. pazaris saxelis mqone pun-
qtebi aseve md. kelkitis SesarTavis
regionSic mdebareobda. saxeli pazari
imiTaa saintereso, rom miagavs sityva
faziss. eparqias lazikeSi, aseve erqva
`fazisisa~).
p. ingoroyvas azriT klavdi pto-
lomes geografiaSi naxsenebi navsad-
guri `pitiusa~ (da aseve `hvisis nav-
sadguri~) mdebareobda trapizonsa
da rizes Soris (p. ingoroyva, giorgi
merCule, 1954, gv, 253). misive kvleviT
sxvadasxva avtorebis mier naxsenebi
Pitius, Pitiusa, Pithia ofTan axlos
mdebareobda. is wers _ `V saukunis
dasawyisis ZeglSi, romelsac ewodeba
Notatiae Dignitatum pontos provincia-
Si, trapizonis mxareSi dasaxelebuli
hvisis navsadguri (Usi porto) aris
surmene, xolo piTia (Pithia) - aris
ofi~ (iqve, gv. 253).
misgan gansxvavebiT, rogorc aRiniS-
na, me vTvli rom strabonis mier nax-
senebi dioskuria mdebareobda sur-
menesTan, xolo pitiunti-pazarTan.
25
daskvna
kolxeTi mdebareobda ara iberiis
dasavleTiT, aramed mis samxreT-
dasavleTiT. Sesabamisad iberia
`kolxeTis maRla~ mdebareobda,
rogorc wers straboni. Tu ase iyo,
maSin marTldebian ZvelqarTuli
wyaroebi (`qarTlis cxovreba~ da
`moqcevai qarTlisai~), romelTa da-
bejiTebuli mtkicebiT farnava-
zidan vaxtang gorgaslamde qarT-
lis samefo moicavda dasavleT sa-
qarTvelosac da misi sazRvari aq md.
egriswyalze gadioda (Semdeg ki
Crdilo-dasavleTis mimarTulebiT
ufro ganivrco).
Sesabamisad, dasavleT saqarTvelo,
ara bizantiur, aramed qarTul sax-
elmwifoebriv sivrceSi ido da
daarsebisTanave qarTul saeklesio
iurisdiqciaSi Sedioda, rasac miu-
TiTeben kidec wyaroebi.
iv. javaxiSvilis sidiade Cans iqidan-
ac, rom man eklesiis wiaRSi ZvelTa-
ganve danergil Teorias - wmida ninos
droidan qarTuli eklesiis erTiano-
bis Sesaxeb _ upirobod dauWira mxari,
ufro metic, is mis erTgul mcvelad
iqca, am Teorias misca didi Sefaseba,
miiCnia mTeli qarTveli xalxisa da mis
saukeTeso SvilTa naRvawad, saukune-
Ta brZoliT miRweul monapovrad.
amave dros, misTvis kargad iyo cno-
bili sxva Teoriebic am sferoSi. ma-
galiTad, misi moRvaweobis periodSi
zogierTi mecnieri ayalibebda Teor-
ias, TiTqosda, Tavdapirvelad dasav-
leTi saqarTvelo imyofeboda kon-
stantinopolis sapatriarqos iuris-
diqciis qveS. iv. javaxiSvilma es axali
Teoria miiRo rogorc erT-erTi mim-
dinare samuSao Teoria, romelic em-
sgavseboda Teorias - dasavleT saqar-
Tvelos antioqiis iurisdiqciis qveS
yofnis Sesaxeb.
rogorc iTqva, misTvis zogadad,
rogorc mecnierisaTvis, misaRebi iyo
mxolod Teoria qarTuli eklesiis
Tavdapirveli erTianobis Sesaxeb,
radganac is miaCnda `mTeli qarTveli
eris mier Sesisxlxorcebul Semec-
nebad~, romlis mospobis ufleba, misi
azriT, aravis hqonda, arc maT vinc
dasavleT saqarTvelos konstantino-
polur iurisdiqcias uWerda mxars da
arc antioqiuris momxreT.
iv. javaxiSvilma ganixila saqar-
Tvelos eklesiis mTlianobis winaaR-
mdeg mimarTuli qmedebebi, kerZod, is
wers: `XV saukunis 70-ian wlebSi sa-
qarTveloSi antioqiel-ierusali-
meli patriarqi mixeili Camovida...
rasakvirvelia, umTavresad Sewiru-
lebisa da fulis Sesagroveblad iyo
garjili~ (iv. javaxiSvili, t. I I I , gv. 447).
mas dauweria `mcneba sasjulo~, sadac
aRniSnuli aqvs, rom winaT qarTlisa da
afxazeTis kaTalikosni antioqiis pa-
triarqisagan iyvnen damokidebuli da
maTgan hqondaT miRebuli xeldasxma.
qarTuli eklesiis mermindeli TviTm-
wysoba da saeklesio TviTmmarTvelo-
ba antioqiel-ierusalimel patriarqs
ukanono movlenad hqonda gamocxade-
buli~ (iqve, gv. 447).
aseTi qmedeba aRaSfoTebs iv. javax-
iSvils, mas miaCnia, rom antioqiels
26
araviTari samarTlebrivi ufleba ar
gaaCnda afxazeTis sakaTalikosos mi-
marT. Tavisi msjelobis sayrdenad mi-
iCnevs qarTuli eklesiis wiaRSi
ZvelTagan arsebul samarTlebriv
dokuments, gamocemuls ruis-urb-
nisis krebis mamebis mier, rom Tavda-
pirvelad anu I-IV ss-Si, andria mo-
ciqulisa da wmida ninos epoqaSi,
Camoyalibda ara ori sxvadasxva ek-
lesia, aramed erTi, sruliad
saqarTvelos momcveli eklesia,
rom orive ganmanaTlebelma, ro-
gorc andriam, ise wmida ninom, mxo-
lod erTi eklesia Camoayalibes,
rom isini moRvaweobdnen ara sxva-
dasxva saxelmwifoebriv arealze,
aramed erT geopolitikur sivrce-
Si, rom wm. andriam saxareba iqada-
ga `yovelsa qveyanasa saqarTvelois-
asa~, xolo wmida ninom ki gananaT-
la `yoveli savseba yovelTa qar-
TvelTa naTesavisa~. maSasadame, maT
erTi eklesia Camoayalibes da am ek-
lesiam avtokefalia ZvelTaganve
moipova, rom mxolod Semdeg am er-
Tiani eklesiis wiaRSi Camoyalibda
ori saeklesio administraciuli er-
Teuli _ qarTlisa da afxazeTis
sakaTalikosoebi, rom isini, marTa-
lia, administraciulad TavisTavadi
saeklesio erTeulebi iyvnen, magram
qmnidnen erT qarTul saeklesio
mTlianobas, radganac gaaCndaT saer-
To saeklesio samarTali, saerTo
sjuliskanoni, saerTo saeklesio
tradiciebi da liturgiis saerTo
qarTuli ena. administraciuli Ta-
visTavadoba afxazeTis sakaTaliko-
sos miuRia qarTlis sapatriarqosagan,
rodesac IX s-Si qarTvelTa mefe bag-
ratma `ganaCina kaTalikosi afxazeTs~.
aRniSnulidan gamomdinare, CvenTvis
es faqti warmoadgens istoriul ma-
galiTs.
rogorc cnobilia, amJamad Cveni
oficialuri istoriografiis mier
miiCneva, rom Tavdapirvelad dasav-
leT saqarTvelo I V-I X ss-Si 500 wlis
manZilze, TiTqosda, imyofeboda kon-
stantinopolis sapatriarqos iuris-
diqciaSi. es Teoria Zalze saSiSia sa-
momavlod, radganac iseTive samar-
Tlebriv uflebamosilebas aniWebs
konstantinolis sapatriarqos, ro-
goric TavisTavze miiwera antioqiel-
ma patriarqma mixeilma.
I I I msoflio krebis me-8, aseve moci-
qulTa 35-e da I I msoflio krebis me-2
kanonis ZaliT, sxvis eklesiaSi Se-
Wrili meore eklesia valdebulia aRa-
dginos Tavdapirveli mdgomareoba.
am kanonebidan gamomdinare, Tuki
dasavleT saqarTveloze Tavis ufle-
bamosilebas Tavdapirvelad axor-
cielebda konstantinopoli, mas unda
daubrundes kidec es saeklesio er-
Teuli.
vfiqrob, iv. javaxiSvili mxars ar
dauWerda Cvens istoriografiaSi am-
Jamad gabatonebul Teorias dasav-
leT saqarTvelos konstantinopo-
lis iurisdiqciaSi 500-wlovani yof-
nis Sesaxeb. piriqiT, is am Teorias mi-
iCnevda `mTeli qarTveli xalxis
brZoliT monapovris~ uaryofad da
is mxars dauWerda ruis-urbnisis
krebis samarTlebriv aqts, rom
dasavleT da aRmosavleT saqar-
TveloSi I-IV ss-Si Camoyalibda er-
Tiani eklesia, rom wmida andriasa da
wmida ninos RvawliT dafuZnebuli
qarTuli eklesia Tavidanve erTiani
iyo, Tumca misTvis es da sxva same-
cniero Teoriebic aRniSnul saki-
Txze cnobili iyo.
iv. javaxiSvili werda: `giorgi
mTawmideli da gansakuTrebiT efrem
27
mcire, ruis-urbnisis 1103 wlis
saeklesio krebis yvela sulisCamdg-
meli da nikoloz kaTalikosi amtki-
ceben, rom andria mociqulma iqada-
ga `yovelsa qveyanasa saqarTveloi-
sasa~, xolo Semdgom qristianoba
kvlav aRadgina wmida ninom, romlis
saswaulTmoqmedebam da qadagebam
`miizida yoveli savseba yovelTa
qarTvelTa naTesavisa~. nikoloz
kaTalikosic, wmida ninos saerTo
mociqulad da ganmanaTleblad
Tvlida `Cven qarTvelTaisa~
(`saswaulni sveticxovlisa~). erTi
sityviT, andria mociqulic da wmi-
da ninoc saerTo qarTuli eklesiis
damaarseblad da mTeli eris gan-
manaTleblad iyvnen cnobilni.
saqarTvelos sxvadasxva nawilebis
calke mqadageblebis gamoZebnis
survilic ar hqoniaT, radgan isini
mTliani da ganuyofeli saqarTve-
los ganmtkicebisa da aRorZinebi-
saTvis iRvwodnen. antioqiel-ieru-
salimeli patriarqi mixeili, swored
am qarTvel saxelovan mecnierTa
mier Seqmnilsa da mTeli qarTveli
erisagan Sesisxlxorcebul Semec-
nebas spobda~ (iv. javaxiSvili, Txz.,
t. III, gv. 340).
samwuxaroa, rom Zvel qarTvel sa-
xelovan mecnierTa (iv. javaxiSvilis
Sefaseba) mier boZebul Semecnebas
spobs zogierTi axali qarTveli mec-
nieri, Tanac iseTi umaRlesi saerTa-
Soriso saeklesio organodan,
rogoricaa `pravoslavnaia encik-
lopedia~.
magaliTad, Zveli qarTuli wyaroeb-
is sawinaaRmdegod `pravoslavnaia en-
ciklopedia~-s me-13 tomis avtorebi
(gv. 200) noticiebze _ bizantiur kaTe-
draTa nusxebze _ dayrdnobiT miiCn-
even, rom dasavleT saqarTveloSi IX
s-mde arsebuli saepiskoposoebi kon-
stantinopolis iurisdiqciaSi imyo-
febodnen. TiTqosda, `egrisis samefo-
Si, I noticiis mixedviT, arsebobda
lazikis eparqia, romlis centri iyo
fazisis (foTis) samitropolito oTxi
saepiskoposo kaTedriT _ rodopoli-
si (varcixe), saisini (caiSi), petra
(cixisZiri), zigana (ziganisi, gudava)
(`pravoslavnaia enciklopedia~, t. XI I I ,
gv. 200, rus. enaze). TiTqosda, Semdgom
isini qarTulma eklesiam konstanti-
nopols CamoaSora.
vSiSobT, rom es araswori Teoria,
gavrcelebuli mTel msoflioSi `pra-
voslavnaia enciklopediis~ mier, did
safrTxes Seuqmnis samomavlod saqar-
Tvelos teritoriul da saeklesio
mTlianobas.
sinamdvileSi, lazikis aRniSnuli
saepiskoposoebi mdebareobdnen tra-
pezuntis olqSi _ qalaq ziganas re-
gionSi, iqve iyo rodopolisis kaTe-
drac. amis Sesaxeb miuTiTebs ara mxo-
lod msoflioSi saxelganTqmuli mec-
nieri n. adonci, aramed, amJamad, sa-
berZneTSi dabeWdili zogierTi sae-
klesio rukac.
qarTuli wyaroebis dabejiTebuli
mtkicebiT, mudam, farnavaz mefis
droidanac, dasavleT saqarTvelo
yovelTvis Sedioda qarTlis samefos
sazRvrebSi vidre md. egriswylamde
(vaxtang gorgaslis Semdeg vidre md.
klisuramde). amitomac miiCneoda, rom
am sasazRvro mdinareebis aqeT, dasav-
leT saqarTveloSi, konstantinopols
arasodes iurisdiqcia ar gaaCnda,
mxolod am mdinareebis iqiT (nikofsi-
isaken) mdebare teritoria Sedioda
bizantiis imperiis SemadgenlobaSi,
VI I I s-mde. amitomac, rodesac Cven vam-
28
tkicebT, rom dasavleT saqarTvelo-
Si konstantinopols ar gaaCnda Tavi-
si iurisdiqcia, cxadia, igulisxmeba am
sasazRvro mdinareebis aqeT mdebare
dasavleT saqarTvelos teritoria.
rogorc cnobilia, md. egriswylad mi-
iCneva md. RaliZga (oCamCiris raionSi),
xolo md. klisurad _ md. kelasuri
(soxumTan).
dasavleT saqarTveloSi konstan-
tinopolis iurisdiqciis momxre
mecnierebi TavianT mtkicebas safuZ-
vlad udeben strabonisa da sxva av-
torebis cnobebs, TiTqosda, isini
kolxeTsa da lazikas dasavleT
saqarTvelos uwodebdnen. vfiqrob,
Cemi kvleva strabonisa aCvenebs, rom
strabonis kolxida mdebareobda ara
dasavleT saqarTveloSi, aramed
qarTvelTa istoriul qveyanaSi
samxreT dasavleT saqarTveloSi. am-
itomac straboni ara Tu ewinaaRmde-
geba ZvelqarTuli wyaroebis cno-
bebs dasavleT saqarTvelosTan
dakavSirebiT, aramed ganamtkicebs
kidec maT.
_eJggego__o _o_ge__e
1. oo c___oc_eeeo, 1973;
2. _e_oc _eggoe, _. , 1955;
3. . ge_eo3go_o, ,c_eoeoc _g_eoe, 1957;
4. o. oe_gge, _o_o Jg__g, 1954;
5. og. _egeeo3go_o, e., _. ;
6. , , . 1964;
7. Jo_o_o_o e. _eeodg, ge_gocJ3og_o 3gJ{g _e__o geoce, 2008;
8. ,oegc_egeeoe ge_o__ogoe, _. X , 2000, (_c. geeg);
9. _. _o__oe, ,,g_oc-_eo_oc ceJgc ceoc_o _g_eooc oo_gJgoo, 1994;
10. e. eeeedg, ce_egg_c dgg_o oc_ooc ge-o_o_o__o oo_gJgoo (Jcegoo), 1984;
11. g. ggogeoe_Jo, oe_Joee egoeeJg, 2005.
29
30
31
32
33
34
35
36
aoge - 5
eg_o Jgg - 16
eoeogeg - 5
eo_g-g_ggoo - 18
ee_o e. - 3, 18, 27
eeo - 8, 16, 17
eoee - 20, 23
e_o_ocgeg - 5
e_o_ocgegc Je - 8
e_edegoo, e_odegoo (e_eegoo) - 7
e_oeegoo, e_oeeg_goo - 3-5, 19
e_oeeoe - 3
e_g_ceeg - 17
e_oogoo - 7
eJecoe (_e_e_o) - 8
eJedegoo (eJeegoo) - 7
eJoc (_e_e_o) - 4, 12
eeoe J_o___o - 26, 27
ee_o_ oo - 6
ee_o_oe - 25
ee_ooe_c cocogc dg - 8
eoeo_goo - 7
eo_og - 4
ee__oe - 21, 22
ee__oe-c_Jgegc _og - 22
ee_co (J.) - 4, 6
e_eeg_goo - 19
ee3ge-ogc g_oeo - 23
ee3geo - 23
e_J-ecoeeoc Joeego - 16
e_Jo, g_Jo - 7
egoeo - 10-12
eoee-_e_o - 16, 19
eJgeoe - 3-6, 8, 9, 14-16, 21
eJgeog_goo - 3-8, 13, 16
saZiebeli
eJgeooc Jgoo - 9, 15-17, 20, 21
eJgeooc _egoc J{ggge_goo - 5, 21
eJgeoeo (_e_e_o) - 5
eJgeoco, eJgeco - 5, 19
ecoee-_eee_oc oo Joeego - 20
ecoeeoc Je - 10, 16
ecoeeoc _go - 12, 13
e_eeeo - 10-12
e_ee__o - 10, 11, 13
e_ee__oc Jeeg - 13
e_e_coe - 6
e_gJog - 18, 20
e_g_eg - 8, 11
e_g_e_co - 15
ecoo_ec __ed__goo - 5
eco_g - 5
eeego - 25, 26
eeegoc ooggoee - 3, 18, 23
eeegoc ce_ee_o_c - 26
e_eoe - 19
e_gg_goo - 4, 17, 18
e_gg_e ceeeoo - 18, 19, 23
e_Jceg_g ce_egg_ - 8, 14, 26
be_e_ Jgg - 26
oe_Jo - 10, 12
oecoeeo - 13
oe_e - 17-20, 22, 23
oe_edg . - 10
ooee_oe - 15
ooee_ooc oJogoe - 27
oodggoo - 23
ooggoee - 23
oco - 8, 18
37
,gg_ _Jgoo - 18
_g_gooc _e__o _Jgoo - 19
_o_o Je{Jog_o - 26
__eg_co (J.) - 9, 12
__egee, __egeg - 6
_eo (_e_e_o) - 11
_eo-_eog_e_oc g_oeo - 7
_o__oe _. - 9
__ege - 27
deceg_g oogoe - 4, 14, 19
eceg_g ce_egg_ - 3-9, 14-17, 20, 25-28
eceg_g ce_egg_c _gocoogo - 4, 5, 17
ec_oe - 8
gegoeeo - 23
goeo - 10, 11
,oo _eg_ecooc _go - 20
,oo oo_o_e_o - 18
oc__oe, oc__oee - 13, 14, 18-24
e_goo_g_goo - 4, 5
g_ocg_goo - 16
g_oco - 14, 17, 19
g_ococ ceJg - 27
g_ococ _oeggoo - 17
g_oc{ge_o (J.) - 16, 19, 25, 27, 28
gge_o (J.) - 8
gg_coeoc oe_ - 4, 21
goooe - 4
g_oegoo - 5
gec_cgeg - 4, 20
g_g-_o_eeoc egoe - 12
gc(_o)oeeo - 23
gcoeego - 4, 19
ggc - 6, 7
ggJ J_og - 26
vee_ee_ __ece_o - 11, 25, 27
ggogeoe_Jo g. - 10, 11
zeoeg - 6
gc_eeoc 3eoeeo - 10
o_eeec (o_eeoco) _ege - 27
o_eeec g_oeo - 27
o_goo - 4, 17
_gocoogo - 17, 18
TgJoc_oe (J.) - 6-8, 15, 21
gJ_-_ge_o - 18
gg (geeo Jge_o) - 20
gJg (J.) - 7
gce_oe - 5
gce_og_goo - 5, 19
gce_o_o {eJJeg_ooc ee_egoo - 19
oeeg-ce__eJc _go - 17
_Jo - 13
_eeoco - 17
ieeo - 4-6, 14, 15, 19
oeeoc _edeo - 5
ooggoo, oogog_goo - 3-6, 13, 14, 16, 19
oogoe - 3-6, 9, 13-17, 20, 25
oogog_oooce e e_oeeg_gooc JJegg_o
oeec_ogoo - 19
oogooc e_Jceg_go g_oeo - 16
oogooc eceg_go g_oeo - 16
ogce - 13
oJggo - 7, 10, 12
oJgeggo (J.) - 12
oe_gge o. - 3, 13, 18, 24
ocooo - 23
keoe_oe - 3, 4, 15, 19
_eoe_og_goo - 5
_eogoe - 8
_eg_ecoe - 4, 16, 20
_eg_ecooc Joeego - 21
_eg_ecooc _go - 15, 16
_eg_ecoeo - 13, 16, 20
38
_eg_ecoeoc _go - 15
_eg_eco - 20
_e_e_geg - 5
_eg_oeo - 6
_eoe - 4
_eee_oc goo - 20
_ecoo - 17
_ecooe - 20
_eego - 16, 17
_eegoc _oeggoo - 17
_g_ec_o (J.) - 28
_g__o_o (J.) - 7, 24
_g_g_goo - 17-19
_g_g_gooc ceeeoo - 18, 23
_g_g_gooc _Jo - 18
_g_o_goo - 7,19
_goJg - 6, 7
_oo (J.) - 6
__ego o__Jg - 24
__e_go - 13
__oc_e (J.) - 27, 28
_g_oe (cg_o) - 13
__e - 12, 13
__egoo - 3-5, 13-15, 17-20, 22
__ego, __eoe - 3-10, 13-22, 25, 28
__egoc Jgoo - 16
__eoec _Jgoo - 7
__eooc ceeeoo - 5, 7, 17, 20, 22, 23
_ec_ee_oeg oo_geg_o - 11
_ec_ee_oeo_o - 26-28
_ec_ee_oeo_oc ceoe_oe_ - 25, 26
leo_e, _eo_g - 9, 15, 24, 28
_eo_oc goe_oe - 27
_eo_oc cegooc_ocgoo - 27
_e_eg_goo - 19
_eoce - 5
_e_o3ggo - 8
_gg_gec ceJ__gg_, _edeo - 12
_o_eeo - 12
_o_eeoceggo (J.) - 12
_o_co (J.) - 6, 9
_ocoJe_oe - 4
_oeoc-c_eJoc _go - 15-17
me_egoo - 7
Je_coJg e_Jcegog_o - 15
Jgge - 5
Jgcegoo, Jcegoo - 12-14, 17, 19
Jgcegooc, Jcegooc (Jgcegoc) _gggeee - 12, 13
Jgcego - 12, 13, 17
Jgcegoc Joeego - 15
Jog_o _Jgoo - 14
Jooe - 4, 14
Joog_goo - 4, 5, 19
Jooe_g - 17
Jooe_g ggoe_o - 8
Jooe_g oe_g_o - 15
Jooe_gc eJogooc e_J{geo - 18, 20
Jooee - 6, 7
Joego_o ee_o_og_-og_ce_oJg_o oe_oe_o
- 25-27
Jegeo - 15
Jcoeo_goo - 6, 7
Jce_o (Jcegooc) Jgoo - 4, 6, 7, 15-17, 20,
21
J__geo (J.) - 4, 11
J_og eJgeoe - 6-8, 11
J_og _eg_ecooc Joeego - 15
,J_og _eg_ecoeo - 20
J_egoc ceJg - 16
no__ _ee_o_co - 27
eo_o_oco - 8
eo_coe - 27
egcooc_o - 17, 18, 20, 23
o_ - 7
_-_ogc_eoc _og - 22
39
-ogc g_oeo - 3
o - 3, 14, 18, 20-24
eJog - 18
eJooc eoeo - 28
peeo - 23, 24
oeeo__ - 23
oe_oec_Joc _oe - 11
oeoeg - 6-8, 15, 16, 21
oeoegc _e_goo - 6, 8
oeoegc Joc{oego - 6
oeJgeoeo - 5
og_ec (_oeocdoo) _ege - 27
oog _eg_oc ec__o - 8
oooe - 15
ooco - 8
oo_oe, (oooe), oo_o_ce - 3, 18, 22, 24
oo_o_e_o - 3, 18, 20, 22-24
oo_o_e_oc _ege - 23
oo_o_e_oc ceeeoo - 18, 20, 23
o_oeo_co - 19
o_gJeo (oe_c Jgg) - 8, 15
oJog_co - 8
oe_ - 4, 7, 8, 15, 20
oe_c Joeego - 8
oe_c ogoe_oe - 24
oe_c ceJg - 16
o_o _gceog_o - 9, 10, 20
rog - 3, 12, 14, 18, 20-24
oeo (J.) - 9, 12
oeoc egoe - 14
o_ococ (ge_oeg) _ege - 27
_oco - 26, 27
_cego - 17
seogdego - 27
ce__eJ-_e_oc _go - 16
cegeg - 6, 7
ceocoeoc (_eo3o) _ege - 27
ce_eg_ecodg - 20
ceJc_eo - 4
ceJ3go_g - 17
ceJ_eg - 12, 13
ceJeg-eceg_g ce_egg_ - 6, 8, 28
ceegoo - 7, 15
ceeoeee - 9-11
ce_oeg - 17
ce_egg_ - 3, 8, 9, 14, 15, 18, 25-27
ce_egg_c g__gcoe - 25
cgeegoo - 4, 13-15, 17
cgeegooc _gggeee - 14
cgeego - 14, 15
coeoo - 12
coeoe - 8
cocooo_oco - 5
c_oocg - 6, 7, 15, 21
cJoee - 6, 7
cJegoo - 6, 13, 19
cJego - 15
cgegoo - 5
ce_Jo - 18, 21, 28
coecgo - 11, 15
coecg_goo - 15
cog-ecoeeoc Jgoo - 9
c_eJo_o - 22
c_gogooc _Jgoo - 18
c_eoeo - 3-25, 28
c_Jgeg - 21-24
te - 12, 13
_ooeeeoe - 5
_ooegegoo - 6-8, 14, 15
_ooegee _Jgoo - 4
_eog_e_-geoc g_oeo - 3
_eog_e_o, _eog_co, _eooeo, _eo-
eo - 3-8, 14-16, 20-24
_eog_e_oc Je - 5
40
_eog_e_oc __o - 27
_eog_e_oc g_oeo - 20
_e - 11
uoeoco - 17, 26, 27
__oc_oeg - 17
feoco, ecoco (J.) - 3, 6, 9, 10, 12, 15, 18,
20-23
eoco (_e_e_o) - 11, 12, 21-23
eococ goe_oe - 24
eococ (oc) ceJo_o_o_ - 27
eee - 7
eeege Jgg - 8, 14, 25, 27
eee_oe - 6-8, 15
ge - 5
og_o e_egg_goo - 19
oe_goo - 17
o (_e_e_o) - 10-12
o_cg - 12, 14
o_co_oco - 13
qe_ge - 19
_e_goo - 6-8, 14, 15
_egco - 22
_egg_goo - 6
_e_o - 14, 17, 25
_e_oc ce_ee_o_c - 26
_e_oc ceJg - 8, 14, 16, 25, 27
_e_oc ceoe_oe_ - 26
_e__o g__gcoe - 27
_e__o _Jgoo - 9, 17-19, 23
_cg_cgeg - 6
__eoco - 10
Re_od_e (J.) - 28
yeog_o _. - 10
ge_eo3go_o . - 3-6, 8, 12, 13, 15, 17-22
ggoo_e (J.) - 9, 10, 12
Sego _ge - 11, 18, 20-22
3ego_gocoogo - 18, 22
3eg3g-egee-__ooc Joeego - 14
3eg3go - 12, 13
3oe _e_o - 16, 17
3_oJeeo - 11
3eoeeo - 9, 10
3_e oogoe - 15-17, 20
3_e _e_o - 17
Ceog_o - 23
g_ggoo - 18
o_ _eg_ecoe - 18
o_ cJegoo - 19
o_ cJego - 19
cegeoc{ge_o (J.) - 9, 12
Zo__e (J.) - 10
wJoe eoe - 25-27
{_ee - 17
Weegoo - 6, 15, 20, 23
geego - 19
geo (J.) - 3, 6, 7, 9-13, 15, 16, 21-23
geoc egoe - 3, 8, 10-12
geocooo - 23
xeeedg e. - 7, 12
ee_oogoo - 6, 7, 15
eggoco - 17
edgeg - 6
ee - 18
e_eeeo - 17
e_eo - 18
jegeego - 12, 13
_egeeo3go_o og. - 25-27
_eeodg eeeeoe Jo_o_o_o - 19
41
hgeoegoo - 4, 17-19
ageoee ceeeoo - 18, 19, 23
ago_e_Jo_goo - 7
aggo - 19
aogcoc eegce__o - 24
aooco (J.) - 9, 12
ao_eeooc _ge - 4
aJgco - 7
42
sarCevi
straboni kolxeTis Sesaxeb
1. __eoe oogooc ceJeg-eceg_go Jgoegoe . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3
2. __eooc ceeeoo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3
3. __eooc _ec{gog, ,g eeg - eJgeoee . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4
4. ,ooggoo ecee_ege __eooc gJ ee_cee . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4
5. __eoe ceJc_eeeee . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4
6. eJgeoe e __eoe gJeegoc _ec{gogee . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4
7. ,__eooc gJ J_eggoo e_oeegoo e ooggoo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4
8. __eoe _eog_e_eeee . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
9. __ed__goo __eooc ceeeooc _ec{gog . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
10. oeeoc _e3_oe eJgeoe3o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
11. Joog_goo Jggec 3eJJeg_goo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
12. _egg_goo eJgeog_e Jog eogoo_ oogoe3o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
13. oeeo ee_cee . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
14. eoco - ,eJgeooc Joeege . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
15. g g_oe3o Jgoeg - _eog_e_o, eee_oe, J_og eJgeoe, c_oocg, __eooc gJ
Jgoeg Jce_o Jgoo, oeoeg, gJoc_oe, cegeg, ggc, cJoee, _goJg e Jooee . . 6
16. _ooegegoo, ceegoo (Je_egoo), eoeo_goo (_g_o_goo), ago__Jo_goo (Jcoeo_goo) e
_e_goo (ee_oogoo) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
17. Jooe_g ggoe_o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8
18. ooco-o_gJeoce e e_g_egc _gogo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8
19. ,_e_oc _eggooc eg_o_g_c c_eoeoc _eogoo eJ__o_goc . . . . . . . . . . . . . . . 8
20. eococ ceegg eJgeoe3oe . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
21. _egeoc{g_oc ceegg_ eJgeoe3oe? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
22. ceeoeee cegee, 3eoeeo _o cege. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
23. c{e e J__eeg Joeeggog _ego__o 120 eoo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10
24. eoco ceeece Joeeg og . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10
25. eo _oc _e . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11
26. _e_e_o eococ 3gceegee . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11
43
27. ce_ge _e eocoee . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12
28. oo_o ceeeoo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12
29. __e_o cg_o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12
30. eococ, __eg_coce e aoococ Je__e _gg_gec ceJ__gg_ Jcegooc _gggeee3o . . . 12
31. ceJ ee{o_e _ego_o Jcegooc _gggeee . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13
32. ce_geo __eoece e oogoec 3oc . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13
33. cgeee _e3_eo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13
34. cgee_o _ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13
35. cgeegoc ooggoce_ _{goege . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13
36. cgeegooc ce_egoco . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14
37. oeeo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14
38. __ego-oe_c go ee{o_o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15
39. ceegooc _Jo _e_gooc _ggo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15
40. oogoe eceg_g ce_egg_3o e ,3_e oogoe . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15
41. __eoe Jcegooc Jgooc _ggJee . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16
42. _e_oc _eggooc ,3_e-_e_ eoc c_eoeoc ,3_e oogoe . . . . . . . . . . . . . . . . . 17
43. _e__o _Jgoo _gocoog3o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17
44. __egoo ceJeg3o _egoege . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17
45. oo_o_e_o -ogceeee . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18
46. _g_g_goo e _e__ _Je ceeg_gooc _dggoo - ,g_ e ,e_, (g_-oco, J-e_-ggo,
J-e_-e_o, __-oe) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18
47. e_gg_e ceeeoo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19
48. ageoee ceeeoo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19
49. oo_o_e_oc ceeeoo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20
50. oc__oe - Jgoegoe 3ego _goc ,ggg_eg egeeo_ _og3o ee_ 41-g oee_g_c
(_eegc) _ggJ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
51. __eooc ceeeoo. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22
52. ,eoco - eJe_goocegoc o_ {g_o_o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22
53. Jeedo_goo o_e__goc 3oc (oc__oee eoc eeeJggg c_Jgeg, oo_o_e_o _o eoee-
oeeoe) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23
_eJggego__o _o_ge__e . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28
44
ec_gee . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25
__e 1 - _e__o _Jgoo 3ego_gocoog3o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29
__e 2 - eo _oc _e . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31
__e 3 - ceJ ee{o_e _ego_o Jcegooc _gggeee . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33
__e 4 - 3_e oogoe . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35
__e 5 - Jeedo_goo o_e__goc 3oc e _Jgooc ceeeoogoo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37
__e 6 - oc__oee . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39
__e 7 - e _ego_o oogoe c_eoeoc go_e3o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 41
cedogog_o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43
45
redaqtori i. gorgiZe
gadaeca warmoebas 01.11.2011. xelmowerilia dasabeWdad 20.11.2011. qaRaldis zoma
60X84 1/8. pirobiTi nabeWdi Tabaxi 3. tiraJi 100 egz.
sagamomcemlo saxli `teqnikuri universiteti~, Tbilisi, kostavas 77

You might also like