MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS TEISS FAKULTETAS CIVILINIO PROCESO KATEDRA

DANA BANDZEVIIEN Nuotolini studij programa

ADVOKATO VAIDMUO CIVILINJE BYLOJE

Civilinio proceso teiss rato darbas

TIKRINO: doc. dr. Egidija Stauskien

Vilnius, 2011

Turinys

1. vadas......................................................................................2 2. Advokat veiklos pagrindiniai principai..................................3,4,5 3. Etikos taisykli taikymas.........................................................6 4. Advokato vaidmuo civiliniame procese...................................7,8 5. Advokato profesionalumo prielaidos.......................................9 6. Ivados.....................................................................................10 7. Literatra..................................................................................11

vadas

Advokato profesija yra ypatinga ir reikminga visuomens gyvenime.J galima vardinti kaip reali demokratijos vertyb. iame darbe aptarsime advokato veiklos vien pagrindini srii atstovavim klient interesams teismuose t.y. pagalba subjektui gyvendinti savo teises civilinse bylose. Siekiant detaliau aptarti i tem, remsims advokatros statymu ir isamiau aptarsime kiekvien advokato veiklos princip, be kuri, i ypatinga profesija negalt egzistuoti, o kartu bt nemanoma tinkamai vykdyti funkcijas. Taipogi, panagrinsime etikos taisykli taikym. Isiaikinsime advokat profesins etikos svarb : kodl tai yra neatsiejama advokato profesins veiklos dalis, kuri teigiau, padeda formuoti advokato asmenyb. io darbo pagrindinis tikslas iaikinti advokato vaidmen civilinje byloje, suformuluoti pagrindinius iai profesijai keliamus reikalavimus, ne tik etikos, bet ir kitus reikiamus kriterijus. Be abejo bus paliesti tam tikri norminiai aktai i LR CPK, LR CPK Komentaras ir kita specialioji literatra, kurios pagalba suformuluosime atitinkam nuomon dl advokato profesijos reikms, aktualumo bei etikos svarbos. Pavelgsime Advokato profesionalumo ypatumus. Kokiomis savybmis turt pasiymti advokatas ir koki atvej pasitaiko praktikoje.

2. Advokato veiklos pagrindiniai principai

Lietuvoje sudting procesini veiksm visum sudaro teisminis piliei teisi gynimas. Hegemono vaidmen ia atlieka advokatai, ipildydami pagrindin funkcij atstovavim civiliniame procese, gindami teistus savo klient interesus.Taigi, advokato veikla yra teisini paslaug teikimas. Advokatas yra laisvosios profesijosatstovas, todl jo veiklai negali bti taikomi komercin ir kin veikl reglamentuojantys statymai. ios profesijos veiklos tikslas nra pelno siekimas. Advokatas daniausiai yra privataus asmens atstovas, gynjas, ne tik civiliniame, baudiamajame ar administraciniame procese, bet ir ndienos gyvenime, tvarkant tam tikrus teisinius reikalus. Reikt vardinti, kad nuo nepriklausomybs atkrimo Lietuvoje pasikeit advokat ir advokatros sistem reglamentuojantys statymai.( pirmasis 1992m.spalio 13d.). Dabartinis LR Advokatros statymas priimtas 2004 kovo 18 d., jo 3straipsnis teigia, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisins sitemos dalis. Advokato nepriklausomumaspagrindinis jo veiklos principas. Advokatas dalyvauja teisingumo vykdymo procese. Mano manymu, tai galima bt paaikinti, kad advokatas yra nepriklausomas nuo galimos valstybs takos jo profesinei veiklai. Kit vertus, advokatas yra savo kliento atstovas ir veikia kliento vardu ir interesais. Tuo jis nra nepriklausomas, pasirinkdamas teisinius faktus ir argumentus, kurie bus naudojami teisme.Taigi, advokato pozicij lemia jo kliento pozicij ir jis privalo jo vali paisyti. To paties statymo 3straips. 2 dalis teigia, kad advokat skaiius LR neribojamas. Tai galima paaikinti, kad neribojant advokat skaiiaus, valstybje prieinamum kvalifikuot teisin pagalb, taip pat ir kainos atvilgiu, turi kiekvienas Lietuvos pilietis. Kalbant apie advokato profesin veikl, reikt apvelgti Advokatros statymo pagrindinius veiklos principus. Pirmasis advokato veiklos principas advokat veiklos laisv ir nepriklausomumas. 3

Atliekant teisines pareigas, jo sprendimus negali takoti asmeniniai interesai ar spaudimas i alies. Slygika advokato autonomija suteikia savivaldos sipareigojim ir tai nukreipta visuomens labui, tai reikt atstovavimas asmenims, kuriems i pagalba labiausiai reikalinga. Kit vertus tik nepriklausomi teisininkai gali priversti valdi laikytis statym. Antras. Advokat tarpusavio santyki demokratikumas, kolegikumas ir sininga konkurencija.Svarbu laikytis io principo, norint ilaikyti profesin stabilum.Veiksmai, kuriais advokatai nurodo savo pranaum prie kitus kolegas, emina advokato vard ir profesin orum. Yra numatytas statymo draudimas advokatams tieiogiai ar netiesiogiai reklamuoti savo veikl. Treias. Advokat veiklos teistumas principas, lemiantis advokato ir kliento bendradarbiavim.Tai vidinis teisins veiklos ryys, nes bet kokiu atveju advokatas teisikai gina savo klient, net jei jis kaltas. Ketvirtas. Kliento paslapties neatskleidimas.I kliento gaunama informacija remiasi pasitikjimo pagrindu. Advokato teis ir pareiga konfidencialumas, yra btina, kaip pasitikjimo ir siningumo prielaida. Kliento paslapties neatskleidimas yra neterminuotas, todl ir po daugelio met, advokatas neturi teiss paslapties atskleisti.Tai privilegijuota informacija. Penktas. Lojalumas klientui ir interes konflikto vengimas.Teikti kliento interes pirmum, taiau ne aklai ar dl kliento spaudimo, bet siningai vykdant savo pareigas ir nenukrypstamai laikantis statym. Nes kitu atveju nesilaikant atitinkamos teisins tvarkos, interes konfliktas neivengiamas, tai pakenkt advokato prestiui bei teismui kelt nepasitikjim jo kompetencija. etas.Nepriekaitingas elgesys.Teisini etikos taisykli, teisinio padorumo paisymas.Tai nepriekaitingas elgesys civilins bylos nagrinjimo metu: advokatas turi visada vadovautis statymu, taktikai, delikaiai ir mandagiai elgtis su visais proceso dalyviais. Apskritai, advokato pagarbus poiris oponentus kartu stiprina ir visos teisins kultros vaizd, bei pelno moni pasitikjim ir pagarb. Norint teisingai suprasti ir apibrti advokato viet ar vaidmen teisinje sistemoje, reikt aptarti esminius reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems tapti advokatais. 4

Remiantis tuo paiu Advokatros statymo 10 straipsniu kuriame teigiama, kad sprendim dl pareikjo praymo pripainimo advokatu priima Lietuvos advokatra ir ne vliau, kaip per 45 dienas, nuo io statymo 9 straipsnyje nurodyt dokument pateikimo dienos. Lietuvos advokatra isiunia pareikjui priimto sprendimo kopij ne vliau, kaip per penkias darbo dienas nuo spendimo primimo dienos.. Viena i esmini slyg kvalifikaciniai egzaminai. 14straipsnyje nurodoma, kadadvokato kvalifikacini egzamin program sudaro, j laikymo ir apmokjimo tvark nustato LR teisingumo ministerija suderinusi su Lietuvos advokatra. Tai lyg dviej interes suderinimas: advokatros ir valstybs, ios abi puss suinteresuotos utikrinti pretendent advokatus aukt teisin lyg. Ne maiau svarbi advokat kvalifikacinio egzamino komisija, kuri susideda i septyni nari teisinink. LR advokatros statymo 15 str. nurodo, kad tris narius skiria Lietuvos advokatra, o keturis narius, i kuri bent du turi bti teisins krypties mokslininkai ir juos skiria teisingumo ministras. Iskirtinis dalykas, tas, kad advokat kvalifikacio egzamino komisijoje negali bti n vieno advokato. Tai svarbus advokato kompetencijos patikrinimas, apimantis ne tik inias, bet ir patirt bei gdius. Taip pat reikt paminti ir LR advokatros statymo 39 straipsn, kuriame ivardintos advokat pareigos. Advokatas privalo: 1) siningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokat etikos kodekso reikalavim ir elgtis dorai bei pilietikai; 2) savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir statym; 3) saugoti advokato veiklos metu jam patikt informacij ir jos neatskleisti; 4) teismo posdio metu dvti mantij; 5) nuolat tobulinti profesin kvalifikacij. Advokat profesins kvalifikacijos tobulinim organizuoja Lietuvos advokatra ios nustatyta tvarka; 6) Lietuvos Respublikos archyv statymo nustatyta tvarka saugoti advokato veiklos dokumentus. Kadangi advokatai beslygikai turi laikytis Lietuvos advokat etikos kodekso reikalavim, juos ir apvelgsime. 5

3. Etikos taisykli taikymas

Apvelg advokato veiklos principus ir pareigas, matysime, kad i profesija betarpikai susijusi su privalomj etika.Tuo ji ir skiriasi nuo kit profesij, kad patys jos nariai sukr profesines elgesio taiykles. Jau pats terminas advokato etika, nusako teisines normas, reguliuojanios advokato elges ,visuma. LR advokat etikos kodekso ( 2005 m. balandio 8 d.) paskirtis laikytis etikos nuostat ir garantuoti esmini advokato funkcij atlikim.Taipogi nesilaikant i taisykli kaip kratutin priemon taikomos drausmins sankcijos. vardinsiu tai, kad : advokatas turi laikytis civilinio proceso teiss norm nustatyt reikalavim siningai vesti savo kliento byl, dalyvaudamas teisminiame nagrinjime, privalo elgtis taip, kad jo nagrinjant ir sprendiant civilines bylas,

veiksmai( kalba, pareikimai ir pan) neemint teismo ar prokuratros autoriteto, neeist dalyvaujani ali, liudytoj ir kit asmen orumo, neturi teiss klaidinti teism ar trukdyti tirti bylos aplinkybes, negali smoningai aikinti taip, kad bt ikreipiama tiesa, atlikdamas savo profesines pareigas elgusi mandagiai ir taktikai, teisminiame nagrinjime dalyvaujantis advokatas privalo teismui praneti

visus pastebtus statymo paeidimus, siekdamas, kad jie bt itaisyti. Tai nedidel dalis esmini funkcij, kurios veiksmingai harmonizuoja ir suderina advokatui reikmingas etikos nuostatas. Be kita ko, advokatas taip pat vadovaujasi asmeniniu smoningumu ir savo koleg pritarimu. Neretai etikos problem kyla dl konflikto tarp jo pareigos klientui ir advokato, kaip siningo asmens interes. Etiniais sumetimais advokatas negali veikti prieinga savo kliento interes linkme.iuo atveju jis turi ilikti diskretikas. Apvelgus advokato veiklos ir etikos pagrindinius principus bei kriterijus, galima toliau analizuoti kok vaidmen jis atlieka civilinje byloje.

4.Advokat vaidmuo civiliniame procese

Kaip jau minjau, svarbiausi vaidmen teisminiame piliei teisi gynime atlieka advokatai. J veikla dalyvaujant vairiose bylose reikalauja ne tik profesini ini, bet ir oratorini sugebjim, tikinamo balso tembro, atidumo ir pan. Pirmiausiai reikt pradti nuo ikelt civilinio proceso tiksl: ginti asmen, kuri materialins ir subjektins teiss ar statym saugomi interesai tinkamai taikyti statymus teismui nagrinjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, kuo greiiau atkurti teisin taik tarp gino ali, aikinti bei pltoti teis.( LR CPK, septintoji laida, p. 61) Kaip nurodyta LR CPK Komentaro 51str.3 dalyje ( p.178 )io Kodekso bei Civilinio kodekso numatytais atvejais asmuo privalo turti byloje advokat. Taigi is atstovas padeda alims gyvendinti civilinio proceo tikslus, taip pat tinkamai ginti j interesus, tuo paiu teismui padti priimti teising sprendim. Remiantis LR CPK Komentaro ( p.181.) 56 straipsniu, asmenys, kurie gali bti teisme atstovais pagal pavedim 1punkte yra vardijami advokatai. I esms atstovavimas pagal pavedim yra dviej ri: kuomet atstovas yra paalinis asmuo ir atvirkiai nra paalinis asmuo. Pirmuoju atveju fiziniam asmeniui gali atstovauti tik advokatai ( statymo numatyta tvarka rayti praktikuojani advokat sra) atstovauti civilinje byloje. O ie ribojimai turi kelet prieasi: advokatai privalo drausti savo civilin atsakomyb, tik advokatroje yra aiki savivaldos ir savikontrols sistema, advokatai yra ilaik reikiamus kvalifikacinius egzaminus, rodanius, kad j ar j padjjai. Reikt akcentuoti, kad yra ribojimai: jokie kiti asmenys, net ir turintys teisin isilavinim, negali paeisti ar ginijami,

ini pakanka konsultuoti.( LR CPK Komentaro p.182). Remdamiesi to paties LR CPK Komentaro 57 st.3 dalimi, kur nurodoma, kad advokato 7

arba advokato padjjo teiss ir pareigos bei j mastas patvirtinami raytine su klientu sudaryta sutartimi. (LR CPK Komentaro p.182). Taigi tokiu atveju, teismui nebtina pateikti viso sutarties teksto, nes pakanka bet kurio vardinto teisininko patvirtinto rao. Atstovas veikia atstovaujamojo vardu, svarbus aspektas yra tas, kad atstovo ir atstovaujamo teisiniai santykiai grindiami abipusiu pasitikjimu.Todl atstovaujantys asmenys privalo siningai, atidiai ir kt. savybmis ginti kaltinamojo interesus.Taipogi ie santykiai grindiami bendra teise arba pareiga, nes juos sieja giminysts ryiai ( santuoka, ir.pan.). iuo atveju atstovavimas tai teisi gyvendinimas ir prievoli atlikimas per atstov, kuris atlieka teisinius veiksmus. Advokato, kaip profesionalaus atstovo teisin vieta civiliniame procese yra specifin. Jau pats profesinis veiklos pobdis lemia ypatingas teises, pareigas ir atsakomyb. Toliau analizuojant advokato teisin padt civiliniame procese, galima velgti jo statuso dvilypum. Pirmiausiai, advokatas yra savo kliento atstovas, jo pareiga kliento interes gynyba, grindiama, kaip jau buvo minta, abipusiu pasitikjimu, siningumu, morals, profesins etikos standartais. Kita vertus, advokatas veikia, kaip sudtin teisingumo gyvendinimo sistemos dalis. Jis, kaip bet kuris teisininkas privalo deramai gyvendinti teisingum. i advokato padt galima vardinti kaip nevienareikm: advokato- kaip pilieio,teisi ir pareig advokato kaip teisininko teisi ir pareig konflikt..

Kilus iam teisini ir moralini pareig konfliktui, prioritetas turt bti teikiamas teisinei pareigai.Kita vertus toks advokato statuso dvilypumas yra net teisintas, pvz.Vokietijos statyme advokatas laikomas ne tik savo kliento atstovu, bet ir sudedamj teisingumo vykdymo sistemos dalimi.(Zller Zivilprozeordnung, BGBI p. 2322,1991 17.Auflage) Taigi, advokato vaidmuo civiliniame procese teisinink, galima apibdinti sekaniai. 8 apibriamas mintuose veiklos princip rmuose, taiau praktikoje pasitaiko vairi dalyk. Advokat, kaip profesional

5.Advokato profesionalumo prielaidos

Pirmiausiai, advokatas turi bti gerai istudijavs statymus, pasiymti visomis reikiamomis savybmis- darbtus, talentingas, turti psichologijos ini, nepriekaitingai elgtis ne tik teismo posdyje, bet ir kasdieniniame gyvenime. Advokatas bdamas savarankikas civilinio proceso dalyvis ilieka nepriklausomas statym numatytose ribose. Tuo paiu privalt motyvuotai ir tikinamai informuoti klient apie bendr bylinjimos strategij ir taktik, kuri optimaliai atitikt kliento interesus. Taiau praktikoje, neretai advokatas savo atstovaujamj neinformuoja koki taikys gynybos taktik. Advokato veiklos pagrind sudaryt skmingas bylinjimosi rezultatas, panaudojant teistas gynybos priemones bei bdus, objektyviai itiriant ir nustatant ties. ia perasi ivada, kad tuos advokato veiksmus, kuriais siekiama ikraipyti mintas gynybos priemones bei bdus, yra vardinama, kaip taisykli nesilaikymas ar paeidimas. Toki nederam pavyzdi praktikoje pasitaiko. Tarkim, turint tiksl byl vilkinti ir dl to prayti j atidti nukenia prieingos alies interesai, eikvojamos teismo los bei laiko snaudos. Taip pat civilinse bylose pasitaiko atvej, kuomet klientai pateikia neteistai gytus dokumentus (sskaitas, ekius, paymas ir pan.) ir kitus raytinius, daiktinius rodymus, nuotraukas, vaizdo ar garso raus( LR CPK,177str.2,3 dalis, p.60), nordami pagrsti savo ties. ioje situacijoje advokatas negali patikrinti, kokiais keliais ie rodymai atkeliavo, taiau jeigu jis abejoja, turi teis juos teismui nepateikti. Taipogi, civilinje byloje pagal kliento rodymus advokatui reikia nustatyti iekinio reikalavimus, santrias jo formuluotes, neipsdamas iekinio dydio. Reikt paminti ne tik advokato visapusik etikos privalomum, bet ir jo kliento mandag elges civilinio proceso metu. Deja tenka danai igirsti i kliento eidianius komentarus ar posakius.Todl geras advokatas tas, kuris tinkamai paruoiasavo atstovaujamj: kvalifikuotai duoda patarimus, paaikina teistus individualius bdus ar priemones. Taigi, galima darb sisteminti ir pateikti ivadas . 9

10

6. Ivados
Advokato profesija iskirtin, reikalaujanti atrios logikos, talento, erudicijos, pagaliau psichologijos ini.Tai profesin veikla, kuri yra ne tik mogaus teisi ir laisvi garantas, bet tuo paiu pozityviai veikia visuomens kultr. Siningas, garbingas ir orus advokato ir jo kliento ryys tai viena i svarbiausi prielaid skmingos civilinio proceso baigties.Lemiam tak turi gebjimas korektikai taikyti statymus, geri profesins etikos princip ir tradicij imanymas bei nuoseklus j taikymas profesinje veikloje ar asmeniniame gyvenime. Geras advokatas tai lyg skaidrus teisins sistemos veidrodis. teigin galima paaikinti paprastai: pilieio, kaip visuomens lstels, teisi ir jo teist interes gynyba priklauso ne tik nuo teiss norm taikymo, bet ir nuo profesini advokato savybi, iskiriant siningum, nepriklausomum ir pagaliau dorai savo valstybei tarnaujant teisinink. Taigi, advokatas poziciuonuoja teisins sistemos moralum, nes etikos objektas moral. Kuomet advokato darbo veikla nereglamentuojama statymo, iems teisininkams, vadovaujantis advokat profesins etikos kodeksu yra daug aikiau priimti sprendimus arba kaip pasielgti vienu ar kitu atveju. Civilinse bylose yra dvi alys, todl vyksta kova dl tiesos, dl teisi, dl interes. Kalbant apie profesionalumo prielaidas, galima teigti, kad advokatas ne tik savo kliento tarnautojas, bet ir tiesos, teisingumo bei teistumo tarnautojas.Jo tikslas civilinje byloje gantinai aikus: vieas teisingumo siekimas, pajungiant tris pagrindinius advokat veiklos principus: nepriklausomum, lojalum savo klientui bei slaptos informacijos saugojim. Taigi, ios garbingos profesijos atstovas, advokatas, lyg savo atstovaujamojo vedlys, per kurio profesin etik reikiasi asmenybs mogikoji esm ir vertybins savybs.

10

11

Literatra

I interneto: 1) 2) LR Advokatros statymas , Vilnius 2004 http://www3.lrs.lt

LR Advokat Etikos Kodeksas Vilnius 2005 http://www.advoco.lt

Leidiniai: 1) 2) 3) 4) LR Civilinio Proceso Kodeksas , Vilnius 2009 p.60 LR CPK Komentaras I dalis Bendrosios nuostatos p.178 , 181, 182. LR CPK Septintoji laida 2009.10.05 , Vilnius p. 61 Zller Zivilprozeordnung, BGBI, 17.Auflage 1991 Kln, p. 2322

11

12