You are on page 1of 56

tariel futkaraZe akaki wereTlis saxelmwifo universitetis

qarTveluri dialeqtologiis samecniero-kvleviTi instituti

tariel futkaraZe

qarTvelTa
dedaena
qarTvelTa
da
dialeqtebi dedaena da dialeqtebi
The National Language and The Dialects
of Kartvels (Georgians)

quTaisi
2008

1
2000 wels saqarTvelo miuerTda evrosabWos dokumen-
tebs: "evropuli qartia regionaluri da umciresobaTa enebis
Sesaxeb" da "CarCo konvencias erovnul umciresobaTa dacvis
Sesaxeb"; Sesabamisad, aqtualuri gaxda saqarTveloSi eTni- Sinaarsi
kuri da enobrivi umciresobebis Tema.
samwuxarod, saqarTvelos enobriv-eTnikuri situaciis
is aRwerebi, romlebic 2000-2008 wlebSi gavrcelda saer- winasityvaoba............................................................... 5-10
TaSoriso qselSi, qarTvelTa did nawils umwignobro eTni-
kur jgufebad - araqarTvelebad acxadebs... amgvar kvalifi- erTiani qarTveli eri Tu qarTvelebi, imerlebi,
kaciebs Sedegad SeiZleba mohyves qarTveli erisa da saqarT- gurulebi, megrelebi, svanebi, aWarlebi, lazebi;
velos Semdgomi danawevreba. vin aris enobrivi da eTnikuri umciresoba? ......11-25
winamdebare naSromSi avtori kritikulad aanalizebs
ZiriTadad saerTaSoriso mimoqcevaSi arsebul masalebs
istoriuli eqskursi: dedaena da dialeqtebi
(ibeWdeba akaki wereTlis saxelmwifo universitetis qarTveluri
dialeqtologiis samecniero-kvleviTi institutis samecniero
Tu qarTveluri enebi? ........................................ 26-51
sabWos gadawyvetilebiT).
enisa da kilos gamijvnis "wminda lingvisturi"
kriteriumebi da qarTvelur ena-kiloTa sakiTxi
redaqtori dRes........................................................................... 52-63
ekaterine dadiani
qarTuli samwignobro enis sabazo enobrivi
modelis sakiTxi; ras emyareba qarTizaciis
Teoria?................................................................... 64-92
recenzentebi:
qarTvelTa samwignobro enisa da kiloebis
prof. amiran lomTaZe mimarTebis ori sqema........................................... 93-100
prof. daviT SavianiZe
prof. revaz Serozia damowmebuli literatura.......................................101-108

© t.futkaraZe
ISBN-978-9941-9050-0-1
gamomcemloba ”quTaisis pedagogiuri instituti "lampari"

2 3
TinaTin SaraZeniZe:
"imisaTvis, rom enis diferenciacia
ganxorcieldes, aucilebelia am enaze
konstantine gamsaxurdia: molaparake sazogadoeba daiSalos"

"Cemis azriT, unda xdebodes enis reparacia adgi- winasityvaoba


lobrivi dialeqtebis saSualebiT. unda SemouSvaT
qarTul (samwignobro) enaSi rogorc megrul-svanuri 2005 wels gamoqveynda Cemi monografia "qarT-
dialeqtebis sityvebi, ise fSav-xevsuruli... vaJa-fS- velebi" (I nawili, qristianobamdeli epoqa). gamokvlevis
avelam am mxriv didi samsaxuri gauwia qarTul enas..." ZiriTadi mizania Tanamedrove enobriv erTeulTa iseTi
kvalifikaciis Zieba, romelic adekvaturad asaxavs qarT-
samwuxarod, qarTuli enis ganmartebiTi velTa enobriv samyaros; agreTve, gaanalizebulia is
leqsikonis axali redaqciis (2007) gamomcemlebmac calkeuli problemebi, romelTa Sesaxebac 2000-2004
qarTuli saliteraturo enis sabazo leqsikonSi ar
wlebSi mimdinareobda polemika sxvadasxva samecniero
Seitanes megrul-lazur-svanuri mdidari leqsika.
forumebsa Tu JurnalebSi. wignis SesavalSi vwerT:
"wina Taobebis mkvlevarTa (m. brose, n. mari, iv. javaxiSvi-
li, s. janaSia, arn. Ciqobava, g. axvlediani, a. SaniZe, v. Tofu-
ria, g. meliqiSvili, m. qaldani, g. ramiSvili, g. rogava, o. jafa-
riZe, o. lorTqifaniZe, gr. giorgaZe, b. jorbenaZe, q. lomTaTi-
Ze, T. gamyreliZe, T. uTurgaiZe, i. zicari, h. fenrixi...) didi
pativiscemiT, magram, garkveulwilad, maTgan gansxvavebuli xed-
arnold Ciqobava: viT Seqmnili wignis pirveli gamocema miznad isaxavs diskusiis ga-
Slas ganxiluli problematikis irgvliv..." (gv. 32).
"xalxis meobas misi ena gvaniSnebs" gamokvlevas danarTis saxiT erTvis akad. Teimuraz
gvancelaZis statia "qarTveluri enebi Tu
dialeqtebi", sadac ganxilulia qarTvelur enobriv
erTeulTa statusis istoriis sakiTxebi da gamotanilia
daskvna:
evrosabWoSi saqarTvelos parlamentis warmomadgeneli levan
"qarTveluri enobrivi samyaros Semadgenlobis, megrulis,
berZeniSvili: "saqarTvelom evrosabWos winaSe aiRo valdebuleba, Wanurisa da svanuris lingvisturi statusis gansazRvris saki-
umciresobaTa enebis statusi mianiWos svanursa da megruls". Txebis Seswavlis istoria XVIII saukunis dasasrulidan XX sau-
kunis 90-ian wlebamde gviCvenebs, rom arsebobs am sakiTxTa gada-

4 5
wyvetis sami varianti: avsebuli erTi Sinaarsis werilebi. sam-oTx avtorad
1.arsebobs erTi, zogadqarTuli, igive iberiuli ena, xolo gadanawilebuli es "koleqtiuri naazrevi" maT miutanes
megruli, Wanuri (lazuri) da svanuri misi dialeqtebia; saqarTveloSi arsebuli universitetebis reqtorebs1,
2.arsebobs sami qarTveluri ena: qarTuli, megrul-Wanuri episkoposebs, humanitaruli dargis institutebs da a.S.
(zanuri, kolxuri) da svanuri; dRemde avrceleben azrs, rom Cveni (Cemi kolegebisa da Cemi)
3.arsebobs oTxi qarTveluri ena: qarTuli, megruli, Wanu- naSromebis nawili wina Taobebis mkvlevarTa uaryofasa
ri (lazuri) da svanuri. da lanZRvas Seicavs; xazgasmiT minda gavimeoro mra-
am sami variantidan arc erT Tvalsazriss ar moepoveba wmin- valgzis naTqvami:
da lingvisturi xasiaTis utyuari kriteriumebi, rac imiTaa ga- Cven did pativs vcemT yvela Taobis mecniersa da
mowveuli, rom msoflio enaTmecnierebasac ara aqvs amgvari sa- moRvawes, Tumca amave dros, aucileblobis SemTxvevaSi,
klasifikacio kriteriumebi... kritikulad vaanalizebT, an vaviTarebT maT naazrevs,
zemoT dasaxelebuli sami Tvalsazrisidan rogorc lin- rac zogadad samecniero azris ganviTarebis umTavresi
gvisturi, ise eTnopolitikuri da eTnokulturuli aspeqtebiT pirobaa, da Tavad Cveni winamorbedebis moRvaweobis de-
yvelaze optimaluri pirveli Tvalsazrisia, romlis modifi- vizic gaxldaT.
cirebuli variantis dasabuTeba am ramdenime wlis winaT warmo- "qarTveluri enebi da dialeqtebis" me-12 gverdze
adgina profesorma tariel futkaraZem" (gv. 597). danaSaulad acxadeben Cveni Tvalsazrisis Setanas uni-
bevri sxva saintereso (mxardamWeri Tu kritikuli) versitetebSi da sabWouri suliskveTebiT gmoben im-
gamoxmaurebis fonze ucnaurad negatiuri naazreviT periuli sqemebisgan Tavisufal im saxelmZRvanelos
mogvevlina arn. Ciqobavas enaTmecnierebis institutisa ("qarTuli enis istoria", 2006), romelic quTaisis uni-
da "Voikswagen-Stiftung"-s proeqtis ("enobrivi situacia versitetSi momzadda. aqve g. gogolaSvili i. vostor-
Tanamedrove saqarTveloSi") saxeliT gamoqveynebuli govTan, j. hiuitTan Tavad aTanabrebs qarTvel mecnierebs
wignaki "qarTveluri enebi da dialeqtebi" (erTi (T. gamyreliZes, a. onians...) da am“”mignebas” me momawers:
imowmebs ara Cems samecniero naSroms, aramed erT-erT
"samecniero polemikis" gamo), Tbilisi, 2007, gamomcem-
wignze ("saTave da perspeqtiva qarTuli samwignobro
loba "meridiani". misi winasityvaoba gvamcnobs:
enisa", 2006) darTuli saqarTvelos erovnuli samec-
"proeqtis "enobrivi situacia Tanamedrove saqarT- niero fondis mimarT saprotesto werilis fragments2.
veloSi" monawileTaTvis udavoa qarTveluri enebis
arseboba. winamdebare gamocema am mecnieruli poziciis 1
reqtorebTan mitaniT maT hqondaT mcdeloba, xeli SeeSalaT Cveni
dacvas isaxavs miznad". (Cemi da Cemi Tanamoazreebis) sauniversiteto moRvaweobisaTvis; ix.,
agreTve, i. gipertis werili g. xubuasadmi da T. gvancelaZis pasuxi
am seriozuli ganacxadis miuxedavad, enaTmecniere- (gelaTis akademiis Jurnali, 2007 w., # 5, 11).
bis institutis direqtoris l. ezugbaias organizebiT g. 2
fondma eqspertad moiwvia erTi araprofesionali ucxoeli eq-
gogolaSvilma, m. qurdianma, W. qiriam, a. arabulma da- sperti, romelmac aralegitimurad dabloka qarTveluri
beWdes mecnieruli analizisagan daclili da sicruiT, dialeqtologiis samecniero-kvleviTi institutis samecniero pro-
eqti.

6 7
Cems am saprotesto werilSic ki erTmaneTisagan kidev seriozuli safrTxe emuqreba qarTvelTa enobriv-
mkveTrad arian gamijnulni saqarTvelos daSla- eTnikur, saeklesio da saxelmwifoebriv erTianobas.
daqucmacebis momxre avantiuristebi da sakuTari argu- warmodgenil mcire moculobis wignSi ("qarTvelTa
mentebis mqone mecnierebi. dedaena da dialeqtebi") Cemi ZiriTadi mizania
Cvens mimarT mTavari braldeba (usafuZvlo!) ase Tanamedrove evropel eqspertTa farTod gavrcelebuli
JRers: t.futkaraZis, T.gvancelaZis m.tabiZis (da sxva kvalifikaciebis kritikuli analizi da maTTvis argu-
TanamoazreTa) mier XX saukunis dasasrulidan iwyeba mentirebuli debulebebis SeTavazeba; aseve, vimedovneb,
enaTmecnierebis politizeba da saqarTvelos safrTxeebis Cem mier gaanalizebuli faqtebi da miRebuli debulebebi
gazviadeba... vaimbraldebelTa azriT, "saxifaTod daexmareba samecniero sazogadoebas am problemur sa-
danaxul perspeqtivas araviTari realuri safuZveli ar kiTxTa garkvevaSi; aseve, qarTveluri enobriv-eTnikuri
gaaCnia"3. samyaros terminologiuri Sefasebis TvalsazrisiT
qveynis saxelmwifo politika mecnierul baziss unda samoqalaqo Tu saxelmwifo doneze konsensusis miR-
efuZnebodes. erovnuli kulturuli memkvidreobis Ses- wevaSi5.
wavla da marTebuli kvalifikacia yvela normaluri sax- maT ki, vinc Cvens droSic cdilobs qarTvelTa erTi
elmwifos mTavari mizania. araiSviaTad, imperiebi Tavisi nawilis araqarTvelebad gamocxadebas, qarTvelTa
interesebis Sesabamisad warmoaCenen dapyrobili qveynis kiloebis mixedviT "anbanebis", dedaenebisa da "axali
kulturul-istoriul memkvidreobas. bolo wlebSi mim- saliteraturo enebis" Seqmnas, samecniero diskusia ar
dinare diskusiis dros araspecialistTaTvisac ki naT- sWirdebaT da amitom didi vaJas leqsiT davemSvidobebi:
lad gamoCnda:
vin aris kaci?
qarTvelologiis politizeba moxda ruseTis im-
periis mier XIX saukunis bolos. XX saukunis dasas- kaci is aris, cxovreba
vinc gaatara WamaSi
rulidan ki daiwyo imperiuli sqemebisgan Tavisufali,
da kacis daniSnuleba
mecnieruli qarTvelologiis aRorZineba. mxoloda hpova amaSi.
miuxedavad amisa, sabWoTa mecnierebis gavleniT Seqm-
kaci is aris, vinaca
nili Tanamedrove evropeli eqspertebis amJamindeli
quCaSi salams ar gaZlevs,
kvalifikaciebi4 (Tu rekomendaciebi) cxadyofs, rom jer Tu dahpatiJe sadilad,
did jiutobas ar gaswevs.
3
qarTveluri enebi da dialeqtebi, 2007, gv. 12
4 5
rogorc qvemoT naxavT, isini araadekvaturad aRweren saqarTvelos mkiTxveli male miiRebs am kuTxiT saintereso krebuls: "qarT-
enobriv-eTnikur realobas: araqarTvelebad acxadeben qarTvelTa velTa dedaena; gamowvevebi da perspeqtivebi".
naxevarze mets.

8 9
kaci is aris, vinaca
saqmiT sxvis, sityviT Cvenia, erTiani qarTveli eri
da Tavis oinbazobas Tu
hmalavs, ar dauCenia.
qarTvelebi, imerlebi, gurulebi,
kaci is aris, vinaca megrelebi, svanebi, aWarlebi, lazebi...
Sehstrfis, Sehxaris Rvinosa vin aris enobrivi da eTnikuri
da hsaxavs idealada
salxino samikitnosa.
umciresoba?

kaci is aris, vinaca mravali istoriuli wyaros mixedviT, sul cota 15-20
ara kiTxulobs gazeTsa, saukunea eTnonim qarTveliT moixsenieba: egris-margveTis
wignisTvis Saursa zogavs, (afxazeTi, samegrelo, guria, qvemo aWara, maWaxeli, lazeTi,
mearRnes aZlevs maneTsa.
imereTi), mesxeTis (zemo aWara, borCxa-murRuli, SavSeT-
imerxevi, imier da amier tao, eruSeTi, kola, samcxe-
gadaamterebs erTmaneTs
qarTlsa, imereTs, kaxeTsa, javaxeTi), istoriuli hereTis (saingilos), fxovis (fSav-
sakuTars anbans Seudgens xevsureTi, mTiuleT-gudamayari, xevi), TuSeTis, svaneTis,
samegrelos da svaneTsa. Takveris (raWa-leCxumi), kaxeTisa da qarTlis (cen-
traluri qarTli: mcxeTis, goris, xaSuris, borjomis
kaci is aris, sicocxle raionebi; Sida qarTli: axalgoris, znauris, cxinvalisa da
vinac atara tkbilada, -
javis raionebi; qvemo qarTli: rusTavis, gardabnis, dmanisis,
sikvdilis Semdeg iwoda
didyurianis Svilada. marneulis, TeTriwyaros, walkis raionebi) avtoqToni
mosaxleoba6.
qarTvelTa erovnuli meobis didi istoriis miuxeda-
vad, araiSviaTad, samecniero literaturasa Tu Taname-
drove sainformacio qselSi araqarTvelebad arian war-
modgenili: svanebi, megrelebi, aWarlebi, mesxebi; mag.:
1. 2000 wels parizSi gamocemul atlasSi "safrangeTi
da samyaro" (La France et le Monde, Atlas) sxvadasxva feriT da

6
samecniero literaturisa da msjelobisaTvis ix., t.futkaraZe,
qarTvelebi, nawili I, quTaisi, 2005

10 11
eTnikuri saxeliT arian warmodgenili: qarTvelebi, 4. qarTvelTa erTi nawili (megrelebi, lazebi, svanebi)
afxazebi, megrelebi, aWarlebi, svanebi da osebi. araqarTvelebadaa gamocxadebuli msoflios virtualuri
2. "evropis enebis centris" grifiT 2002 wels espaneT- istoriis Tanamedrove gverdze; kerZod, aziis ganyofile-
Si gamoqveynebul wignSi "Europe of the Peoples" sxvadasxva baSi arsebul saqarTvelos vebgverdze gamoqveynebulia
droSiT da eTnikuri dasaxelebiT arian warmodgenili: saqarTveloSi mcxovreb "eTnikur umciresobaTa" gansax-
qarTvelebi, afxazebi, megrelebi, svanebi da osebi. lebis Semdegi ruka:
3. msoflio globaluri qselis ZiriTadi eTnologi-
uri enciklopediis mixedviT (2008 wlis mdgomareobiT),
saqarTveloSi cxovroben Semdegi eTnosebi/xalxebi:
azerbaijanelebi - 308 000,
asirielebi (aisorebi) - 3 000,
afxazebi - 101 000,
bacbebi - 3 420,
berZnebi - 38 000,
lazebi - 2 000,
megrelebi - 500 000,
osebi - 100 000,
rusebi - 372 000,
svanebi (samwerlobo enad iyeneben qarTuls da
rusuls) - 15 000,
somxebi - 448 0007,
urumebi (musulmani berZnebi) - 97 746, rukas darTuli ganmartebebis mixedviT, saqarT-
qarTvelebi (imerlebi, raWa-leCxumlebi, gurulebi, veloSi umciresobebis enebad miiCneva: 1. CeCnuri; 2. wova-
TuSuri; 3. xunZaxuri; 4. uduri; 5. azerbaijanuli; 6.
aWarlebi, imerxevleb-qarTlelebi (Imerxev Kartlian), kax-
somxuri; 7. lazuri anu Wanuri; 8. megruli; 9. afxazuri; 10.
elebi, ingiloebi, TuSebi, moxeveebi, xevsurebi, fSavlebi,
svanuri; 11. osuri. aqve aRvniSnavT, rom am kvalifikaciebis
mTiulebi, fereidnelebi, mesxeb-javaxebi) - 3 901 380,
qarTveli ebraelebi - 20 000, Camosayalibeblad avtorma (P.J. Hillery) cxra weli iSroma
(1996-2004)8; aseve wlobiT aqvs saqarTveloSi naRvawi
qurTebi - 40 000 da sxv. (Ethnologue report for Georgia
http://www.ethnologue.com).
8
Sdr.: TiTqmis analogiuria XX saukunis 30-iani wlebis sabWouri
7
Sdr.; 2002 wlis aRweriT, saqarTveloSi sul 248 929 somexia; amaT- midgomac (ix., mag., i. stalini, marqsizmi da nacionaluri sakiTxi, Tb.,
gan 171 139 grigorianelia. 1951, gv. 18).

12 13
saqarTvelos vebgverdis avtors, b-n adrian Brisku-s (ix. samecniero sabWos wevrs, q-n n. doborjginiZes "hgonia", rom
http://vlib.iue.it/history/asia/georgia.html). ipolite romaeli qarTvelebs, megrelebs, svanebs calke
5. hokaidos universitetis slavistikuri gamokvleve- xalxebad, Sesabamisad ki qarTuls, megruls da svanurs
bis centris profesoris, iuridiul mecnierebaTa do- calke enebad aRiarebs10.
qtoris kimitaka macuzatos Sesavali weriliT 2007 wels Sdr., ipolite romaelis xedviT, sxvadasxva xalxebia:
gamoqveynda krebuli: «Историографический диалог вокруг iberebi, kolxebi da sanebi (anu Wanebi - t.f.).
n. doborjginiZe SecdomiT erTmaneTTan aTanabrebs
непризнанных государств: Приднестровье, Нагорный Карабах, terminebs: kolxi da megreli, iberieli da qarTleli;
Армения, Южная Осетия и Грузия». hokaidos universitetis straboni: "dasavleTis iberebis analogiiT, svanebs zogi
slavuri kvlevebis centri (sapporo, iaponia); masSi vkiTx- aRmosavleTis iberebs uwodebs, ramdenadac oqros saba-
ulobT (gv. 7): doebi aris orive iberiaSi..."11
"Если западные страны старались преодолеть saidan moitana n. doborjginiZem, rom sanebi, svanebi,
межнациональные различия в плане образования и иных sanigebi erTi da imave tomis aRmniSvneli saxelebia (ix. iqve,
социальных возможностей с помощью нетерриториальных gv. 262)?12
мероприятий, нацеленных на индивидов, в СССР присваивали Sdr.: memnoni, straboni, evstaTi episkoposi: "isini,
статус этнотериториальным образованиям. Республики с vinc winaT makronebi iyvnen, axla sanebi arian";
союзным статусом (например, Грузия) имели наилучшие условия ariane: trapezuntidan Zvel lazikamde cxovroben:
для развития, территориальные образования с автономных "sanebi, sanigebi, makronebi, afsilebi, abaskebi..."
статусом (например абхазы) – менее благополучные, а prokofi kesarieli: "lazebi TavianT qalaqs quTa-
этнические группы без территориального образования Tiss uwodeben" (logikuria, rom. dedniseuli termini
(например мегрелы) преодолевали огромные трудности с целью "lazebi" "qarTvelebad" iTargmnos).
сохранить свой язык и идентичность"9...
6. qarTvelTa nawilis araqarTvelebad warmodgena
bolo periodis saqarTveloSic xdeba; metic, Zveli wyaroe- 10
n. doborjginiZe, 2007.
bis gayalbebiT (an araswori interpretaciebiT) cdiloben, 11
berZnul-bizantiuri winaaRmdegobrivi cnobebis analizisaTvis ix.
daaZvelon amgvari kvalifikaciebi; sanimuSod ganvixilavT a.uruSaZe, Zveli kolxeTi argonavtebis TqmulebaSi, Tb., 1964; t.
erT faqts: futkaraZe, qarTvelebi, 2005, gv. 124-134, 144-184.
12
saqarTvelos mecnierebisa da ganaTlebis saministro- ipolite romaelis Σαύνοι aris sani (Σαννοι) da ara svani! Sdr.:
svani - Σοάνες. samecniero literaturaSi erTmaneTTan samar-
sTan arsebuli rusTavelis (qarTvelologiis) fondis
Tlianadaa gaigivebuli sanebi da Wanebi (literaturis mimoxilvi-
saTvis ix. t.futkaraZe, 2005, gv. 123-126). araiSviaTad, qarTvelTa
9
masala kritikuli analiziT warmoadgina prof. vaJa kiknaZem iv. erTi romelime sazogadoebis aRmniSvneli ucxouri da qarTuli sax-
javaxiSvilis istoriisa da eTnologiis institutis 2007 wlis 3 de- eli sxvadasxva eTnonimad/Temonimad miiCneva da piriqiT; amgvari aR-
kembris samecniero sabWos gafarToebul sxdomaze. revebi bevr gaugebrobas iwvevs ( t.futkaraZe, 2005, gv. 186-200).

14 15
Sdr., agreTve: XV s. italieli mogzauris uxdebaT cxovreba. Sesabamisad, gansxvavebulia sakuTari
katerino Zenos cnobiT, "qarTvelebi isini arian, vinc warsulis codnis xarisxic, rac pirdapirproporciulad
uZvelesi droidan iberebad iwodebian da iqidanve aisaxeba erovnul-enobriv TviTaRqmaze; kerZod:
qristianebi arian, iseve rogorc amJamad, gamudumebiT lazTa erTi nawili (ZiriTadad, sarfisa da gonio-
ebrZvian Turqebs trapizonis sazRvarze"13. axalsoflis mkvidrni) ar mowyvetila qarTvelur kultu-
gaugebaria, n.doborjginiZe ratom endoba winaaRmde- rul-saxelmwifoebriv vels; Sesabamisad, am mosaxleobam
gobriv ucxour cnobebs14 da ar eTanxmeba kavkasiis (Tu icis, rom megrelTa, kaxelTa, mesxTa, fxovelTa... msgavsad,
saqarTvelos) ukeT mcodneT - "qarTlis cxovrebis" isinic arian erTiani qarTveluri kulturisa da saerTo-
Semqmnel mravali Taobis mematianeT - romlebic saukunee- qarTvelur enobriv struqturaze dafuZnebuli mwigno-
bis manZilze acxadeben: brobis avtorebi; maTTvis kargadaa cnobili, rom saqarT-
megrelebi da svanebi sxva kuTxeebis qarTvelebTan velos gamaerTianebeli mefeebis didi nawilis garda,
erTad qmnian qarTvel ers; qarTvelebs erTaderTi lazeT-samegrelos Svilni iyvnen qarTveluri kulturis
dedaena aqvT - qarTuli ena (vrclad ix. qvemoT). Semqmnelebi: iovane lazi, ioane minCxi, stefane sananoisZe,
winaswarve SevniSnavT: Tanamedrove samecniero ioane petriwi, iovane maruSisZe, Wyondidlebi... dadianebi,
kvlevebic adasturebs Zveli qarTuli wyaroebis xedvas: Ciqovanebi, gamsaxurdiebi da mravali sxva.
saqarTvelos yvela istoriuli kuTxis mosaxleoba lazTa meore nawili aRizarda TurqeTis saxelmwi-
(aWarlebi, megrelebi, gurulebi, svanebi, imerlebi, raW- foSi. maT daviwyebuli aqvT TavianTi kilo da, Turquli
velebi, leCxumlebi...), maT Soris ucxo saxelmwifos velSi ganaTlebis sistemis Sesabamisad, Tavs Turqebad miiCneven.
moxvedrilTa didi nawilic, tradiciulad, Tavs qarTve-
TurqeTsa da evropaSi moRvawe lazTa mesame nawili-
lad aRiqvams; Tumca, bunebrivia, sxva qveynis saganmanaTle-
saTvis ucnobia (bunebrivia, ara yvelasaTvis!) saerToqarT-
blo sivrceSi myofi sazogadoebis TviTaRqma garkveul ko-
veluri kulturis qmnadobis procesSi laz-megrelTa
reqtirebas ganicdis akademiuri ganaTlebis ararsebobis
monawileoba, magram maT ician, rom lazebi enobriv-
(deficitis) pirobebSi.
eTnikurad arsebiTad gansxvavdebian Turqebisagan. lazTa
ganaTlebisa da enobriv-eTnikuri TviTaRqmis mimar-
es jgufi sakuTari metyvelebis bazaze cdilobs axla Seqm-
Teba lazebis magaliTze ganvixiloT:
nas samwignobro ena da "gadaarCinos" TavisTavadoba.
mravalwaxnagovani istoriuli kataklizmebis gamo,
saqarTvelos amJamindeli sazRvrebis gareT mcxovreb
lazebs sxvadasxva saxelmwifoebriv da kulturul velSi
qarTvelebs xSirad ara aqvT informacia sakuTari isto-
13
riis/kulturis Sesaxeb. Tanamedrove teqnologiebis pi-
Targmani mogvyavs d.berZeniSvilis broSuridan (d.berZeniSvili,
2008, gv. 14).
robebSi Zneli araa samecniero codnis gansazogadoe-
14
ucnauria is faqtic, rom Tavis wignSi: ”svanuri ena” (Tb., 2007) brioba; Cvens SemTxvevaSi saqarTvelosa da TurqeTis
prof. zurab WumburiZe WeSmaritebad acxadebs n. doborjginiZis keTilmezobluri urTierTobis pirobebSi unda Seiqmnas
aSkara Secdomebs.

16 17
obieqturi samecniero informaciis gacvlis veli, romelic eTnikur-enobrivi umciresobebis sakiTxi yovelTvis
yvela lazs saSualebas miscems icodes: aqtualuri iyo evropaSi, sadac, sabWoTa imperiisgan
1. kolxuri (kolxur-yobanuri) arqeologiuri kul- gansxvavebiT, logikuri kanonmdeblobac Seiqmna; kerZod:
turis sazRvrebi cxadyofs, rom saxelmwifo: 1992 wlis 5 noembers evrosabWos wevrma saxelmwifoebma
kolxa/kilxa/kolxida ocamde qarTvelur toms/Tems aerTi- strasburgSi miiRes "evropuli qartia regionaluri da
anebda da Tavisi arsiT qarTveluri (zogadqarTuli) xasi- umciresobaTa enebis Sesaxeb", xolo 1995 wlis 1 Teber-
aTisaa. vals aqve xeli moewera "CarCo konvencias erovnul umci-
2. qarTveluri samwignobro ena efuZneba saerTo qarT- resobaTa dacvis Sesaxeb". aRniSnuli dokumentebi evrosab-
velur enobriv models da ara qarTlurs, kaxurs an sxva ro- Wos wevrebisa da wevrobis msurvelTaTvis warmoadgens sax-
melime qarTvelur kilos; pirveli qarTuli asomTavruli elmZRvanelo debulebebis krebuls erovnul da lingvis-
warwerebi SemorCenilia iovane lazis monasterSi, qar- tur umciresobaTa uflebebis dacvis sferoSi; kerZod,
Tuli himnografiis erT-erTi fuZemdebelia lazi/megreli
qartia da konvencia iTxovs:
ioane minCxi da sxv. saxelmwifos ZiriTadi mosaxleobisgan gansxvavebuli
3. saqarTvelos gaerTianebuli saxelmwifos avtoqToni eTnikuri Tu enobriv-kulturuli jgufebisTvis
ideologebi da winamZRolebi metwilad iyvnen lazur- umciresobis statusis miniWebasa da saTanado uflebebiT
megruli warmoSobis didgvarovnebi (bagrationebi, Wyon- aRWurvas (avtoqTonobasa da gansxvavebul enaze xazgasmaa
didlebi da sxva); qartiis ganmartebiTi moxsenebis pirvelive punqtSi).
4. lazTa folklorSi (msgavsad imerxevelTa, ta- konvenciisa da qartiis mixedviT, umciresobaTa ufle-
oelTa, svanTa, herTa, kaxTa...) gamorCeulad pativsacemi bebi STambeWdavia:
adgili uWiravs erTiani saqarTvelos did mefes - Tamars
eTnikur-enobrivi umciresobis enaze unda moxdes
(qarTvelTa saerTo istoriis amsaxveli es masala i.yifSiZis saxelmwifo saqmiswarmoeba (Sesabamis regionSi) da swav-
mier erTi saukunis winaa Cawerili)15. leba baga-baRSi, skolasa da umaRles saswavlebelSi. ix.,
yovel ers Tu eTnikur-enobriv umciresobas da, mag., qartiis me-8 muxlis I.e. punqti:
bunebrivia, TurqeTsa Tu germaniaSi mcxovreb lazebsac, saxelmwifom unda miiRos zomebi, raTa "xelmisaw-
aqvT ufleba, icodnen TavianTi warmomavloba. am da sxva
vdomi gaxados sauniversiteto da sxva saxis umaRlesi ga-
analogiuri faqtebis codna obieqtur vels Seqmnis lazTa
naTleba Sesabamis regionalur da umciresobaTa enebze".
qarTveluri TviTaRqmisaTvis16.
konvenciis me-12 ganmartebaSi vkiTxulobT:
"konvencia ar iZleva erovnuli umciresobis cnebis
15
msjelobisaTvis ix., agreTve: t. futkaraZe, 2005, gv. 51-52 . ganmartebas im praqtikuli mosazrebis gamo, rom mocemul
16
eTno-kulturuli warsuli didwilad gansazRvravs pirovnebisa etapze SeuZlebeli iqneboda imgvari formulirebis Semo-
Tu sazogadoebis erovnul meobas (identobas). obieqturi TviTaRqma
mSvidobiani Tanacxovrebis safuZvelia.

18 19
Tavazeba, romelsac evropis sabWos yvela wevri saxelmwifo "qartia prerogativas aniWebs konkretuli qveynis
dauWerda mxars". xelisuflebas, demokratiuli principebis gaTvaliswine-
msgavs azrs gadmoscems qartiis XVII ganmartebac: biT Tavad gansazRvros is kriteriumebi, romlebze dayrd-
"qartia ar gansazRvravs enas arc socialur-politi- nobiTac am qveynis teritoriaze gavrcelebul ama Tu im
kuri Tu eTnikuri niSniT, rogorc ama Tu im konkretuli enas mieniWeba damoukidebeli enis statusi" (32-e ganmar-
socialuri Tu eTnikuri jgufis komunikaciis saSualebas; teba; ix. agreTve, qartiis ganmartebebis me-18 nawili).
amgvarad, qartia ar iZleva enobrivi umciresobis cnebis e.i. evropuli saxelmwifoebis xelisuflebebi Tvlian
gansazRvrebas".
(samarTlianadac - t.f.), rom erovnul Tu enobriv umci-
enis Sesaxeb evrosabWos xedva gamoTqmulia qartiis
resobad misaCnevi sazogadoeba unda iyos aborigeni - moce-
32-e ganmartebaSi:
"qartia ar gansazRvravs, Tu ra SemTxvevaSi SeiZleba muli teritoriis Tavdapirveli, ZvelisZveli binadari da
CaiTvalos calke enad gamoxatvis esa Tu is konkretuli misi ena unda iyos gansxvavebuli saxelmwifo enisgan; mag.,
forma"; aqve, mocemulia regionaluri da umciresobis enis dabadebidan germaniis moqalaqe ramdenime milion Turqsac
zogadi definicia: ki germanelebi ar miiCneven erovnul umciresobad, vinaidan,
regionaluri ena aris saxelmwifoSi mcxovrebi im av- miuxedavad am diasporis sakmaod xangrZlivi istoriisa, is-
toqToni erovnuli/eTnikuri umciresobis ena, romelic ini aq mainc migrantebad arian CaTvlili (Sdr.: avtoqToni
umravlesobaa mocemul regionSi, xolo umciresobis enaa - ama Tu im qveynis ZvelisZveli mkvidri mosaxleoba).
iseTi avtoqToni eTnikuri umciresobis ena, romelic migrant da avtoqTon jgufTa enebis gansxvavebis au-
ricxobriv umciresobaSia Tavissave regionSi (ix., qartiis I cilebloba mkafiodaa aRniSnuli qartiis sxva monak-
muxli da qartiis me-18 ganmarteba)17. veTebSi:
evrosabWos dokumentebis mixedviT, umciresobis enad ganmartebiTi moxsenebis 31-e nawili:
ar miiCneva saxelmwifo enis saxesxvaoba da migrantTa ena; "qartiis debulebebi moicavs mxolod istoriul
kerZod, qartiis pirveli muxlis a punqtis meore nawilSi enebs, anu im enebs, romlebic didi xania gavrcelebulia
da qartiis 32-e ganmartebaSi xazgasmiTaa naTqvami:
mocemuli saxelmwifos teritoriaze".
"regionaluri/umciresobaTa enebi ar gulisxmobs (ar
moicavs) saxelmwifos oficialuri enis saxesxvaobebs, amrigad, evrokavSirma miznad daisaxa, daicvas da
dialeqtebsa da migrantTa enebs". gadaarCinos avtoqTon enobriv-eTnikur umciresobaTa
sxva SemTxvevebisTvis, qartiisa da konvenciis mixedviT, enebi/kulturebi.
evrokavSiris am kargi iniciativis ganxorcielebaSi
umciresobisa da damoukidebeli enis cnebebis gansaz-
aqtiurad CaerTo iunesko da sxva mZlavri organizaciebi
Rvris ufleba aqvs konkretul saxelmwifos:
(mag., "Volkswagen-Stiftung"-is saerTaSoriso fondi), rom-
lebmac didi Tanxebi gamoyves "politikuri da socialuri
17
vrclad ix., t. futkaraZe, eTnolingvisturi terminebi da evro-
puli qartia umciresobaTa enebis Sesaxeb, Tb., 2005

20 21
mizezebis gamo safrTxis qveS myofi" umciresobebis ene- ciresobebad aSkara migrantebi - axalqalaqis, cxinvalisa
bis/kulturebis gadasarCenad. da rusTavis mimdebare raionebSi mcxovrebi: somxebi, osebi,
2008 wlamde qartiasa da konvencias SeuerTda 44 qvey- azerbaijanelebi? miT umetes, am xalxebs saqarTvelos me-
ana, ratificireba ki moaxdina ocdacxrametma: belgiis, sa- zoblad TavianTi saxelmwifoebi aqvT.
berZneTis, islandiisa da luqsemburgis parlamentebs jer- _ ra samecniero argumentiT an evrosabWos romeli
jerobiT ar daudasturebiaT mTavrobebis xelmowerili dokumentis mixedviT CaiTvleba enobriv umciresobad qarT-
dokumentebi. velTa romelime jgufi, an regionalur Tu umciresobis
evrosabWos am dokumentebs 2000 wels saqarTvelos enad - qarTvelTa kilo?
saxeliT xeli moawera e. SevardnaZem; "saqarTvelos parla- migrantTa, diasporaTa da avtoqTon eTnikur umci-
mentma" 2005 wlis 13 oqtombers daamowma konvencia; uax- resobaTa Sesaxeb msjeloba sxva droisaTvis gadavdoT.
loes xanSi ki igegmeba "enebis qartiis" dadasturebac;
Sesabamisad, sasurvelia, saqarTveloSi saxelmwifo regionaluri da umciresobaTa enebis Sesaxeb "evro-
doneze moxdes SeTanxmeba (konsensusi) "enebis qartiaSi" puli qartiis" miRebis Semdeg, gasuli saukunis 90-ian
warmodgenili cnebebisa da saqarTvelos "umciresobaTa wlebSi evropul struqturebSi aqtualuri gaxda eTnikur
enebis" CamonaTvalis Sesaxeb. umciresobaTa da umciresobaTa enebis uflebebis dacvis
rogorc zemoTac vnaxeT, garkveuli jgufebis mier sakiTxi saqarTveloSic; Sesabamisad, gaCnda interesi, Seqm-
saqarTvelos umciresobebad warmodgenilia, erTi mxriv, niliyo zemoT warmodgenili rukebi Tu kvalifikaciebi;
migrantebi, meore mxriv ki - avtoqToni qarTvelebi18. Cans, maT safuZvlad aiRes sabWoTa periodis kvalifi-
damowmebuli rukebisa Tu kvalifikaciebis avtorT kaciebi.
iqneb mxolod keTilSobiluri mizani amoZravebT: surT, samwuxarod, politikuri da samecniero speqtris
saqarTveloSi "aRricxon" da "daicvan" "erov- erTma nawilmac sabWoTa tradiciis Sesabamisad da saqarT-
nuli/enobrivi umciresobebis" uflebebi; magram aqvT ki velos sinamdvilisTvis araadekvaturad gaiazra "enebis
maT obieqturi informacia? qartiis" terminebi: eTnikuri umciresoba, regionaluri
meti sicxadisaTvis, wina planze wamovwioT ori mTa- ena, enobrivi umciresoba, umciresobis ena; Sesabamisad,
vari kiTxva: saqarTvelos enebisa da umciresobebis Sesaxeb maT mierac
_ ra samecniero argumentiT an evrosabWos romeli araadekvaturi kvalifikaciebi qveyndeba. ufro arsebiTi ki
dokumentis mixedviT unda miviCnioT eTnikur/enobriv um- is aris, rom es jgufi aRmoCnda saqarTvelos xelisu-
flebisa Tu sauniversiteto ganaTlebis sadaveebTan (2000-
18
qarTuli sazogadoebis Tu politikuri speqtris erT nawilSic 2008 wlebSi); mag., saqarTvelos mecnierebisa da ganaTlebis
araadekvaturad iqna gaazrebuli terminebi "regionaluri ena" da saministroSi, Tbilisis wamyvan saxelmwifo universitete-
"umciresobis ena". bis saTanado instanciebSi "aminds" dResac eseni qmnian da

22 23
araTu cdiloben, obieqturi informaciebi Seitanon axal svanuri dialeqtebi ki misgan gamomdinare ganStoebebia...
saxelmZRvaneloebsa Tu saerTaSoriso samecniero- (”sapatriarqos uwyebani, # 16 (416), 17-23 maisi, 2007 w.
sacnobaro velSi, aramed, piriqiT, Tavad gvevlinebian Sdr., damaxinjebuli damowmeba:
saqarTvelos enobriv-eTnikuri situaciis, rbilad rom "uTuod droulia, vusminoT nebas, gamoxatuls
vTqvaT, dausabuTebeli mosazrebis damcvelebad19. saqarTvelos kaTalikos-patriarqis bageTagan - qarTvelTa
arsebuli terminologiuri winaaRmdegobebis enebi erTiani qarTulis ganStoebebia!"20
mosaxsnelad Tu qarTveluri enobrivi samyaros adekva-
turad gasaazreblad, pirvel rigSi, mowodebuli unda iyos vfiqrob, mkiTxvelisTvis gasakviri ar unda iyos,
enaTmecnierebis instituti; Tumca, am institutis mier ax- samecniero literatura Tu uaxlesi saerTaSoriso sain-
laxan gamocemul "qarTuli enis enciklopediaSi" war- formacio qseli ratomaa "gajerebuli" saqarTvelos "um-
modgenili sabWouri kvalifikaciebis siWarbe cxadyofs, ciresobaTa" Sesaxeb araadekvaturi kvalifikaciebiT
rom am institutis amJamindeli direqcia da samecniero (sxva mizezebi ix., agreTve, qvemoT).
sabWo Sorsaa istoriuli Tu Tanamedrove realobis gaaz-
rebisgan. aqve aRvniSnavT:
institutis zogi warmomadgeneli cdilobs, gaayal-
bos saqarTvelos kaTolikos-patriarqis poziciac ki; erT
magaliTs moviyvan:
qarTveli eris dedaeklesiis enis istoriis gaTvalis-
winebiT, uwmidesi da unetaresi ilia II naTlad ambobs:
”me mecnierebs SevTavaze, iqneb vTqvaT ase - qarTuli
ena Tavisi ganStoebebiT. msgavsad imisa, rogorc Sto
amouva xes, - asea es dialeqtebic... maTi saerTo Ziri da
fuZe aris qarTuli ena... RmerTi aerTianebs, xolo eSmaki
hyofs. amitom yvelam kargad unda gaviazroT da sxvebsac da-
vumtkicoT, rom qarTuli ena aris erTi, megruli da

19
mag., n. ladaria megrelTa dedaenad miiCnevs megruls; misi azriT,
qarTvelTa eTnikuri jgufebia: megrelebi, svanebi, bacbebi... (n.
ladaria, 2002, gv. 22-23, 111-113; Sdr., aqve, 43-e gverdzea sxva
"gaugebari" kvalifikaciac: "dialeqti aris enis eTnikuri saxesx-
vaoba"; ix., agreTve: k. gabunia, 2004 (sadac terminebis: eTnikuri
20
jgufi, ena araswori gamoyenebiT saqarTvelos enobriv-eTnikuri prof. a. arabulis es modifikacia ix.: "qarTveluri enebi da
situacia araadekvaturadaa warmodgenili). dialeqtebi", 2007, gv. 40.

24 25
arsebobs ori ZiriTadi mosazreba, romelic, Cemi azriT,
istoriuli eqskursi: cxadyofs, rom arsebobs ori qarTvelologiuri skola; ker-
dedaena da dialeqtebi Zod:
Tu qarTveluri enebi? pirveli: tradiciuli qarTuli skola, romelic sa-
Taves iRebs "qarTlis cxovrebis" Semqnel mematianeTa mier
samecniero literaturaSi qarTvelTa sametyvelo mowodebuli faqtebis analizidan; misi ZiriTadi samec-
erTeulebis klasifikaciis Sesaxeb ori ZiriTadi mosaz- niero debulebebi Camoyalibda XIX-XX saukuneebis mijnaze,
reba arsebobs: magram TiTqmis miviwyebul iqna sabWoTa imperiis dros; am
I. qarTvelebs gvaqvs erTi dedaena - qarTuli (ro- skolis mixedviT, qarTvelebs erTi dedaena gvaqvs da qar-
melic aris qarTvelTa saeklesio, saxelmwifo, samwigno- Tuli kultura yvela qarTveluri Temisgan Seiqmna.
bro ena) da ocze meti dialeqti; meore: sankt-peterburgSi - ruseTis imperiis
II. qarTvelebs gvaqvs 3-4 dedaena Tu 6-7 ena21: qar- dedaqalaqSi - XIX saukunis dasasruls safuZveldebuli da
Tuli, megrul-lazuri, svanuri... politizebuli qarTvelologiuri skola, romelic war-
naTelia, rom zemoT warmodgenili saqarTvelos e.w.
matebiT fuqcionirebda sabWoTa periodSi. am skolis mTa-
umciresobaTa enebis rukebisa da aramarTebuli eTnolo-
giuri kvalifikaciebis avtorebs udavo WeSmaritebad miC- vari debulebebia 3-4 qarTveluri enis arseboba da e.w. qar-
neuli aqvT meore mosazreba. Tizacia-qarTvelizacia. sabWouri kvalifikaciebis iner-
bunebrivad ismis kiTxva: istoriulad ra safuZveli ciiT, problemis sagangebod Seswavlamde (1994-2000 wle-
aqvs da mecnierulad ramdenadaa dasabuTebuli mosazre- bamde), mec vimeorebdi amgvar kvalifikaciebs.
bebi, rom qarTvelebs gvaqvs erTi, sami/oTxi Tu Svidi ena? sakiTxis istorias aq mokled warmovadgenT23:
problema vrcladaa gaanalizebuli samecniero lit- "qarTlis cxovrebis" Semqmnel mematianeTa mravali
eraturaSi22. sruli safuZveli gvaqvs vTqvaT, rom amJamad Taoba araerTxel Seexo kavkasiisa da msoflios enebis Te-
mas; arc erT saukuneSi ar Secvlila Tavdapirveli midgoma:
21
mag., g. gogolaSvili Tvlis, rom lazuris, megrulis da svanuris Zveli qarTuli wyaroebidanve saxeldeba qarTvelTa
garda, qarTvelebs gvaqvs kidev 5 qarTuli ena: Zveli qarTuli ena, mxolod erTi ena:
axali qarTuli ena, saSuali qarTuli ena, Zveli qarTuli salit-
eraturo ena, axali qarTuli saliteraturo ena (g. gogolaSvili, "iyvnes qarTls esreT aRreul ese yovelni naTesavni,
2004, gv. 32-37); Sdr., msgavsi mosazreba aqvs gamoTqmuli i. kori- da izraxeboda qarTlsa Sina equsi ena: somxuri, qarTuli,
akovs, romelic fiqrobs, rom arsebobs eqvsi qarTveluri ena: me- xazaruli, asuruli, ebrauli, berZnuli; maTgan farnavazma
gruli, lazuri, Zveli qarTuli, saSualo qarTuli, saeklesio qar-
"ganavrco ena~ qarTuli da arRara izraxeboda sxua ena qar-
Tuli, svanuri (i. koriakovi, 2006, gv. 39-42; Sdr., i. koriakovi 1 dar-
guuli enis nacvlad 18 enas gamoyofs: darguul kiloebs enebad acxa- Tlsa Sina Tvinier qarTulisa" (q. c., 1955, gv.16, 26).
debs). qarTvelTa 6-7 enis arsebobis mtkiceba araseriozulia da mas
aq ar ganvixilavT.
22 23
istoriisaTvis ix., T. gvancelaZe, 2006. vrclad ix., t. futkaraZe, 2005.

26 27
aqve aRvniSnavT, rom ucxouri wyaroebis mixedviT, adreul saukuneebSi enis statusis gansazRvrisa da
saqarTvelos istoriul teritoriaze dasturdeba sul qarTvelTa erovnul-saxelmwifoebrivi cnobierebis Tval-
mcire aTamde qarTveluri tomi24, romelTac, zogi (arcTu sazrisiT, gansakuTrebiT sainteresoa "iverielTa erTo-
sando) wyaros mixedviT, Tav-TavianTi "enebi" Tu bis traqtati", romelsac 1790 wels xeli moaweres qarTl-
dialeqtebi aqvT; "qarTlis cxovrebidanac" Cans, rom kaxeTis, samegrelos, imereTisa da guriis mefe-mTavrebma;
saqarTveloSi bevri qarTveluri Temia, magram, miuxedavad traqtatSi mkafiodaa naTqvami:
amisa, qarTveli mematianeni qarTvelTa kuTxur metyvel- "vinaidan yovelTave iverielTa, msaxlobelTa same-
ebebs calke enad ar miiCneven (maT mimarT ar iyeneben qar- fosa Sina qarTlisa, kaxeTisa, imerTa, odiSisa da gurii-
Tulis aRmniSvnel tolfard cnebas) da Tvlian, rom qarT- saTa aqvsT erT morwmuneoba, arian Svilni erTisa kaTo-
velebs erTi ena gvaqvs (bunebrivia, maT mier nagulisxmevia, like eklesiisagan Sobilni da erTisa enisa mqonebelni,
rom qarTvelTa kuTxuri metyvelebebi qarTulis zepiri aqvsT mavasxelobiTica (urTierTvaldebulebiTi - t.f.)
saxesxvaobebia, kiloebia). siyvaruli viTarca sisxliT naTesavTa da moyvarobiT Se-
arc qarTul da arc ucxour saistorio wyaroebSi ar krulTa urTierTTa Soris.
gvaqvs sagangebo msjeloba, Tu qarTveluri modgma ratom amisaTvis Cven zemoxsenebulad qveyanaTa iveriisa da
miiCneva erTi Tu mravali enis patronad. logikuria vi- mefeni da mTavarni damamtkicebelni saukunosa amis piro-
fiqroT, rom qarTveli mematianeebi ufro obieqtur in- bisa saxeliT yovlad Zlierisa RvTisaTa aRvsTqvamT mtk-
formaciebs flobdnen, vidre saqarTvelos sinamdvilisgan icesa amas erTobasa, romelica TviTeulad SemdgomTa Si-
Sors myofi ucxoelebi25. na hazrTa cxad iqmnebis..."
XVIII-XIX saukuneebSi, roca yalibdeba enaTmecniere-
24
Zv. w. I aTaswleulSi istoriuli saqarTvelos teritoriaze bis dargi da mecnierTa mier qveyndeba sxvadasxva enaTa Ca-
aqtiurad Canan: kolxebi/kolaelebi, mosxebi/mesxebi, taoxebi, tiba- monaTvali, qarTveluri sametyvelo erTeulebis Sesaxebac
renebi, saspeirebi, xalibebi, xaldebi/qaldebi, ekriktikes mcxovreb- winaaRmdegobrivi (da dausabuTebeli) mosazrebebi Cndeba:
ni/ekeqe~rebi, henioxebi, sanebi, sanigebi/sanikebi (terminebi: kolxebi
da mesxebi sxvadasxva dros konkretul Temebsac miemarTeboda da zogi Tvlis, rom qarTvelebs erTi ena gvaqvs (iohan anton
tomTa gaerTianebebsac)... giuldenStedti...), zogis azriT ki - sami/oTxi (georg
25
aseT SemTxvevaSi romelime ucxouri cnobis utyuarad miCneva, rozeni...).
rbilad rom vTqvaT, gaumarTlebelia.
yvelas aqvs ufleba, Tavisi azri hqondes, an gaiziaros esa Tu is
XIX saukunis pirvel naxevarSi ruseTis imperiam
mosazreba, Tumca, umjobesia mosazreba/azri raime arguments emyare- saqarTveloSi iaraRis ZaliT gaauqma mefis xelisufleba da
bodes. Sdr., "ucnauria" saqarTvelos TiTqosda axlos mcnobi
zogi ucxoelis xedvac; mag., v. boederis logikiT, qarTuli mwig- Tanamonawileobas sakiTxTan, erTgvari qarTulia Tu ara lazuri ena
nobrobis istoriaSi konstantine gamsaxurdias wvlili isevea da a.S. im faqtidan, rom polonelma jozef konradma didi wvlili
gansaxilveli, rogorc poloneli konradisa inglisur literatu- Seitana inglisur literaturaSi, ar gamomdinareobs, rom polon-
raSi; kerZod: is wers: ”CemTvis gaugebaria, ra kavSiri aqvs qarTulad
mwerali lazebis, megrelebisa da svanebis qarTul literaturaSi

28 29
fizikurad gaanadgura saqarTvelos samefo gvari (bagra- mixedviT, istoriuli saqarTvelos teritoriaze aqtiurad
tionTa dinastia); Semdeg mospo qarTuli marTlmadide- Canan: kolxebi/kolaelebi, mosxebi/mesxebi, taoxebi, tibare-
bluri eklesiis avtokefaliac da saqarTvelo Tavis guber- nebi, saspeirebi, xalibebi, xaldebi/qaldebi, ekriktikes
niad aqcia. mcxovrebni/ekeqe~rebi, henioxebi, sanebi, sanigebi/sanikebi,
imperiis mesveurni grZnobdnen/grZnoben, rom amier- lazebi, svanebi, TuSebi... amaTgan, Semdgomi msjelobisTvis
kavkasiis sabolood SenarCunebisTvis saWiroa qarTveli sainteresoa termini kolxi.
eris waSla-daqucmaceba; Sesabamisad, XIX saukunis meore Zvel ucxour wyaroebSi qarTvelur tomTa aRmniSvnel
naxevridan dRemde ruseTis imperiis moxeleebi, erTi mxriv, saxelebs Soris yvelaze popularulia terminebi: kolxi,
qarTvelTa genocidiT cdiloben saqarTvelos teritori- kolxa, kilxa, kolxida.
aze demografiuli situaciis Secvlas, meore mxriv ki eT- ak. uruSaZis da sxvaTa varaudiT, Tavdapirvelad, ber-
nolingvisturi "kvlevebiT" intensiurad eswrafvian, Znebi kolxeTSi mTel qarTvelur samyaros gulisxmobdnen
araqarTvelebad warmoadginon qarTvelTa erTi nawili: (ak. uruSaZe, 1964, gv. 6).
aWarlebi, lazebi, megrelebi, svanebi, mesxebi, herebi da sxv. aRsaniSnavia isic, rom sxvadasxva dros qarTveluri
paralelurad, imperiis mecnierebis mier XIX sauku- tomebis am teritoriis saxelad gvidasturdeba:
nis dasasrulidan dRemde qarTvelTa mcire nawili aRmosavleTis iberia (Sdr.: pirineis naxevarkunZuli -
(qarTlelebi) asimilatorad cxaddeba "araqarTvelebad" dasavleTis iberia) da kavkasiis iberia; kerZod, terminebi:
miCneul qarTvelTa didi nawilisaTvis; kerZod, XIX sauku- kavkasiis iberia da aRmosavleTis iberia pirvelad Cndeba
nis dasasruls peterburgSi Camoyalibda e.w. qarTizaciis Zv. w. IV-II saukuneebis avtorebTan: megasTenesTan, Teofras-
Teoria (q. patkaniani, n. mari...), romlis mixedviTac "qar- tosTan, dionise periegetTan... (v. vaSakiZe, 1993, gv. 61).
Tebma" daipyres amJamindeli qarTlis provinciis aRmosav- plutarqes cnobiT, kavkasiis mTavari erebi albanele-
leTi, dasavleTi, samxreTi, CrdiloeTi mxareebi da Tavi- bi da iberebi arian; misi azriT, iberebi binadroben dasav-
anTi ena Tu kultura Tavs moaxvies sxva "xalxebs": kaxelebs, leTiT mesxeTis (evfrat-Worox-mtkvar-araqsis wyalgamyof)
herebs, megrelebs, lazebs, svanebs, mesxebs, fxovelebs,
mTebTan da pontos zRvasTan, albanelebi ki - aRmosavle-
TuSebs, afxazebs... qarTlelebma moaxdines ra am "xalxebis"
TiT, kaspiis zRvasTan (iv. javaxiSvili, 1950, gv. 18). Sdr.,
gaqarTveleba, TiTqosda Seqmnes saqarTvelos imperia26.
agreTve: strabonTan svanebi iberiul tomadaa
msoflios arc erTi wyaro ar adasturebs e. w.
moxseniebuli.
"qarTis" tomis arsebobas, maSin roca Zveli cnobebis
vatikanSi daculi "saeklesio analebis" mixedviT,
kolxeTi zemo iberiaa:
uri inglisuris dialeqtia” (v.boederi, 2005, gv. 231); Sdr., t. fut- "iberiis im nawilma, romelic pontos zRvasTan mdeba-
karaZe, 2003, gv. 207-227. reobs da kolxidad iwodeba, saxareba jer kidev imperator
26
dResac am usafuZvlo Teorias bevri mecnieri brmad iziarebs traianes (98-117) dros mqadagebeli papi wm. klementis (pa-
(kritikisaTvis ix. qvemoT).

30 31
pobis wlebi - 88-97) SemweobiT miiRo... rac Seexeba qvemo politikuri da kulturuli memkvidreoba grZeldeba
iberebs, romlebic kavkasiis mTebTan, kaspiis zRvis axlos azonisa da quj-farnavazis saxelmwifoTi28.
cxovroben, Tvlian, rom maT qristianoba imperator kon- Sdr.: "qarTlis cxovrebis" qarTli dasavleT
stantines dros miiRes” (i. tabaRua, 1984, gv. 171). saqarTvelosac moicavda: Zveli qarTlis kultura da
vfiqrob, naTelia, rom ucxouri wyaroebSi saxelmwifoebrivi tradicia dasavlurqarTveluri
mosaxleobis kuTvnilebac iyo; garda amisa, rogorc qvemoT
dadasturebuli terminebi: kolxa da aRmosavleTis iberia
davinaxavT, asomTavruli anbani Seiqmna
Zvel wyaroebSi mainc sinonimebia, romelsac istoriul
saerToqarTveluri enis bazaze da ara qarTluri kilos
qarTul wyaroebSi termini qarTli Seesatyviseba. mixedviT29.
aseve: kolxi, araiSviaTad, "yovelTa qarTvelTa" vfiqrob, logikuria davuSvaT, rom rogorc dasavleT
(qarTvelur TemTa: svanTa, egriselTa, fxovelTa, mesxTa...) saqarTvelos, aseve samxreT Tu aRmosavleT saqarTvelos
aRmniSvneli saxelia. mosaxleobis istoriuli dedaenaa saerToqarTveluris
am mosazrebas mxars uWers kolxur-yobanuri mixedviT Seqmnili qarTuli samwignobro ena:
arqeologiuri kulturis sazRvrebic (sinopedan soWamde; qarTvelebs erTi dedaena gvaqvs.
es faqti sakamaTo ar gamxdara XIX saukunis
Savi zRvidan mcxeTamde):
dasasrulamde.
i. gagoSiZisa da j. afaqiZis gamokvlevebma savsebiT daa-
qarTvelur ena-kiloTa statusis Sesaxeb aqtiuri
dastura b. kuftinis mosazreba, rom Sida qarTlis arqeo- diskusia daiwyo saqarTveloSi ruseTis imperiis
logiuri masala kolxuri kulturis organuli nawilia: damkvidrebis Semdeg; kerZod, XIX saukunis 60-ian wlebSi
"aTaswleulidan moyolebuli, taxtiZirisa da cxinvalis ruseTis imperiis moxeleebi acxadeben, rom qarTvelebi ar
regionis arqeologiuri masala mxolod kolxuri kultu- arian: megrelebi, svanebi, Sesabamisad, maTi metyvelebebi da-
ris "filtraciiT" ver aixsneba; qarTlis iberia uSualo moukidebeli umwerlobo enebia. rusi moxeleebi "exmare-
monawilea didi kolxuri kulturisa" (i. gagoSiZe, 1964, gv. bodnen" "uwignur" "velurebs" da calkeuli dialeqtebis
86; i. gagoSiZe, 1997; i. gagoSiZe, 2003; j. afaqiZe, 2002). mixedviT qmnidnen "samwignobro enebs" - "axal dedaenebs";
kerZod:
vfiqrob: aia-kolxeTi qarTveluri Temebis
ruseTis xelisuflebis davalebiT rusma samxedro
saxelmwifoa, romelsac qarTuli saistorio tradicia moxelem - generalma uslarma rusuli alfavitiT Seqmna
warmarTul qarTlad ixseniebs27. Cemi azriT, am afxazuri da svanuri anbanebi. "luSnu anbaniT" balsqve-
saxelmwifos ena iyo saerToqarTveluri ena. misi mour kiloze Targmnes wminda werili.

27
dResac terminebi: kolxi da qarTveli, kolxuri kultura da
qarTveluri kultura sinonomebad unda gaviazroT (miuxedavad
28
imisa, rom istoriis zog monakveTSi kolxica da qarTvelic mxolod t. futkaraZe, 2005, gv. 259-397
29
erTi kuTxis mosaxleobis aRmniSvnelad viwrovdeboda). ix. qvemoT

32 33
imperiis davalebiT Seiqmna aseve ori megruli anbani; los mosaxleoba) win aRudga imperias. cnobil avtorTa Se-
erTi Seqmna al. grenma, meore - Tada aSordiam 30. fasebaTagan ramdenimes davimowmebT:
ruseTis mizani didi xania cnobilia: iakob gogebaSvili ("megruli dawyebiTi skolis sa-
qarTvelTa enobriv-kulturuli da eTnikuri kiTxisaTvis", 1903): "megrelTa tomi qarTul enas yovelT-
danawevreba, saqarTvelos dapyroba da amierkavkasiis samu- vis Tvlida Tavis ZiriTad mSobliur enad, xolo Tavis
damod moqceva Tavis geopolitikur velSi. am miznis miR- adgilobriv dialeqts ucqeroda rogorc mSobliur ki-
wevas istoriis yvela etapze qarTveli eris enobrivi los..." 31
danawevrebis gziT cdilobs. ambrosi xelaia: (1906, gv. 122-123; 131-132);
XIX saukunis meore naxevarSic qarTveli sazogado "cdilobdnen samegrelos skolebidan da eklesiebidan
moRvaweni, zogadad qarTveloba (gansakuTrebiT samegre- gaedevnaT qarTuli ena; am faqtma "erovnulobis SenarCune-
bis Zalumi swrafva gamoaRviZa: megrelebi ganimsWvalen
TavianTi saliteraturo da saeklesio enis dacvis
30
petre qavTaraZe ixsenebs (www.geocities.com/komblege/petre.htm): ideiT..." rusifikatorTa sapasuxod samegrelosa da
"kavkasiis saswavlo olqis mzrunvelma ianovskim peterburgidan
specialurad moiwvia enaTmecnieri al. greni. grenma "energiulad"
afxazeTis sasoflo sazogadoebebisgan gaigzavna ganCinebani
mohkida qarTuli enis saziano saqmes xeli da erTi Tvis saeklesio-samrevlo skolebSi qarTuli enis swavlebis au-
ganmavlobaSi Seadgina "megruli anbani". magram al. grens metoqe cileblobis Sesaxeb. eparqiis maswavlebelTa sabWom
gauCnda zugdidis saqalaqo saswavleblis maswavleblis _ Tada ganixila aRniSnuli ganCinebani, CaTvala isini pativiscemis
aSordias saxiT, romelmac, Tavis mxriv, Seadgina "dida nina"
(megruli anbani). grenis anbani rusuli asoebisagan Sedgeboda, Rirsad da daadgina: "im samrevlo skolebSi, sadac mosax-
magram cxramet asos xazzeviTa da xazqveviTa niSnebi hqonda. leoba laparakobs qarTuli enis megrul dialeqtze, qar-
aSordias anbanic rusuli asoebisagan Sedgeboda, magram ramdenime
qarTuli aso eria, garda amisa, mxolod or asos hqonda xazqveviTa
Tuli enis swavleba aucilebelia"...
niSani... ori anbanis erTdroulad dabadebam maTs avtorebs Soris xazgamiT unda aRiniSnos, rom qarTvelur ena-kiloTa
mtroba Camoagdo. mtroba pirad safuZvelze iyo agebuli; orive Sesaxeb XIX saukunis meore naxevrisa da XX saukunis sab-
cdilobda Tavisi anbani gavrcelebuliyo da uareyo meore. WoTa periodamdel samecniero literaturaSi arsebul
ganaTlebis moxeleebi cdilobdnen aSordia da greni SeerigebinaT
da orives saerTo anbani Seeqmna... sabolood saqme iqamde midioda, gansxvavebul interpretaciaTagan megrulis, lazuris Tu
rom qarTuli ena idevneboda da mis adgils TandaTanobiT rusuli svanurisTvis enis statuss irCevdnen ruseTis xelisu-
ena ikavebda. swored es iyo ganaTlebis moxeleTa winaswar flebis (da rusuli eklesiis) warmomadgenlebi, xolo
Cafiqrebuli mizani... qarTuli enis sruli gandevna samegrelos
skolebidan mainc ver xerxdeboda saRvTo sjulis swavlebis gamo...
komisiam (niko dadianis TavmjdomareobiT) locvis qarTul enaze 31
dRes paradoqsuli situacia gvaqvs: iakob gogebaSvilis sa-
warmarTva moiTxova. amis Sesaxeb ix. gaz. "iveria", 1889, # 89. saRvTo zogadoebis saxeliT sazogado asparezze Cans piri (prof.
sjulis swavlebis enad kvlav qarTuli ena darCa”. g.gogolaSvili), romelic iakob gogebaSvils uyalbebs am arsebiT
debulebas; metic, iakobs miawers kolxeTis qarTizaciis ideasac
(ix., "qarTveluri enebi da dialeqtebi", Tb., 2007, gv. 111-113),

34 35
qarTveli sazogado moRvaweni maT aRsaniSnavad kilos samecniero polemikis istoriiT dainteresebuli
iyenebdnen (Sdr., agreTve maSindeli terminebi: samSoblo Tanamedrove mkiTxvelisTvis saintereso iqneba iv. javaxiS-
ena da saTemo ena; maTTvis saTemo ena iyo megrulic, vilis erTi citatac:
imerulic, mesxuric, xevsurulic, svanuric...); amis Sesaxeb ivane javaxiSvili (1992, gv. 53-54): im dros, rodesac
kargad wers T. saxokia: Tavisi Teoriis ZiriTadi debulebani pirvelad gamoaqveyna,
"yvelas mogexsenebaT, rom megruli enis sakiTxi ruse- n. marrisTvis megruli, Wanuri da svanuri qarTuli enis
bis Semosvlamde ar arsebobda. es sakiTxi gaCnda mas aqeT, "Zmurad dakavSirebuli cocxali kilokavebi",
rac rusebma saqarTveloSi fexi moikides. roca saqarT- dialeqtebi iyo mxolod... mkiTxveli samarTlianad gaoce-
velos sxvadasxva samTavroebi gauqmda da Cveni samSoblos buli iqneba, rodesac missave 1912 w. sajarod warmoTqmulsa
sxvadasxva nawilebi gaerTianda, rusis mTavrobam igrZno am dabeWdil sityvaSi: "kavkasia da sulieri kulturis Ze-
gaerTianebis saSiSroeba da gadawyda xelovnurad Seeqmna glebi" imave avtoris amgvar msjelobas Sehxvdeba: "qarT-
daqucmaceba Cvenis qveynisa. 1870-ian wlebSi ieriSi mi- velTmcodneni, qarTul nacionalur Sexedulebaze damyno-
tanil iqna samegrelos skolebze. aq saministro skolebidan bilni, ugulebels hyofdnen mTel rigs qarTulis, Tumca
qarTuli ena gamodevnil iyo, rogorc aradedaena".32 monaTesave, magram damoukidebel enebs, rogorc mag.
kiTxvaze: rusi moxeleebisgan gansxvavebiT, ratom svanurs, megruls, Wanurs da maT qarTulis `damaxinjebul"
miaCndaT qarTvel moRvaweebs, rom megruli, svanuri da Tqmad anu dialeqtad sTvlidnen"-o... avtors daviwyebia,
lazuri qarTuli enis kiloebia? pasuxi erTia: ori rom amgvarive "nacionalisturi" Sexeduleba masac
dedaena ar arsebobs; yvela qarTvelis istoriuli dedae- hqonda, 1905 da 1908 wlebSi megruli, Wanuri da svanuri
naa qarTuli ena, xolo kuTxuri metyvelebebi - kiloebia; masac qarTulis cocxal kilokavebad miaCnda".
Sdr.: grigol orbeliani: "ra ena waxdes, eri daeces"; momdevno periodSi am kamaTs axali "energia" misca i.
ilia WavWavaZe: "ena istoriaa erisa, pirveli niSani stalinma; kerZod, misma wignma: "marqsizmi da nacionaluri
eris vinaobisa - enaa"; sakiTxi"34 samecniero velidan didi xniT gandevna tra-
vaJa-fSavela: “eri dedaa enisa"... aq aRar moviyvanT diciuli erTi qarTveluri enis Teoria: enaTmecnierTaT-
v. f. humboldtis, l. vaisbergeris, g. ramiSvilis da mra- vis (ara mxolod maTTvis) diqtatoris mosazrebebi ofi-
val sxvaTa mosazrebebs enisa da eris urTierTgansaz- cialur instruqciad iqca; mag., i. stalinis wignSi (gv. 18)
Rvris Sesaxeb33. vkiTxulobT:
"kulturul-nacionaluri avtonomia gulisxmobs co-
32
srulad ix., T.gvancelaZe, 2006, gv. 124-130; aq naxavT dokumentur taT Tu bevrad ganviTarebul erovnebebs ganviTarebuli
masalasac, Tu 1992 wels saxelmwifo damnaSaveebi S. afridoniZis
xelSewyobiT rogor cdilobdnen, prorusuli politikisTvis gamo- kulturiT, literaturiT. uampirobod es avtonomia
eyenebinaT T. saxokias es patriotuli, rusuli imperiuli politi- yovelgvar mniSvnelobas kargavs, uazrobad iqceva. magram
kis winaaRmdeg mimarTuli werili.
33
t. futkaraZe, qarTvelebi, quTaisi, 2005, gv. 25-27.

36 37
kavkasiaSi arian mTeli rigi xalxebi, romelTac sadgenad skolaSi, sasamarTloSi saqmis warmoebisas da ga-
primitiuli kultura, gansakuTrebuli ena aqvT, magram zeTis gamocemis saqmeSi".
mSobliur literaturas moklebulni arian... ra vuyoT mogvianebiT, amgvarma kvalifikaciam l. berias pro-
aseT xalxebs: megrelebs, afxazebs, aWarlebs, svanebs, testic ki gamoiwvia; kerZod, 1937 wlis 16 ivniss
lekebs da sxv., romlebic sxvadasxva enaze laparakoben, ma- i.stalinisadmi miweril werilSi is akritikebs sabWoTa
gram TavianTi literatura ki ara aqvT?" (gv. 138-139)... "na- kavSiris mecnierebaTa akademiis Sesabamis institutebs, ro-
cionaluri sakiTxi kavkasiaSi SeiZleba gadaiWras mxolod melTa oficialur instruqciebSi aWarlebi, megrelebi,
im mimarTulebiT, rom dagvianebuli erebi da xalxebi (me- svanebi, lazebi da wova-TuSebi qarTvelebad ar miiCneod-
grelebi, svanebi, aWarlebi... xazgasma Cemia - t.f.) umaR- nen36.
lesi kulturis saerTo kalapotSi movaqcioT" (gv. 142). sabWoTa imperiasac aRudga win samegrelos mosax-
XX saukunis 30-ian wlebamde samecniero wreebSi mainc leoba, gansakuTrebiT aqtiurobdnen am kuTxeSi aRzrdili
gagrZelda kamaTi, magram maleve xangrZlivad Sewyda. 20-iani cnobili moRvaweebi; mag., konstantine gamsaxurdiam, qar-
wlebis enaTmecnieruli diskusiidan movitanT cnobili Tuli samwignobro enis qmnadobis ZvelqarTuli tradiciis
enaTmecnieris - silovan xundaZis35 erT frazas: gaTvaliswinebiT, dReisTvisac aqtualuri Teoriuli
"SaniZem unda icodes, rom qarTuli enis formebis postulati Camoayaliba:
Seswavlis dros maTi Sedareba monaTesave kilo-kavebis "Cemis azriT, unda xdebodes enis reparacia adgilob-
formebTan interess aorkecebs. garda amisa, saWiroa, rom rivi dialeqtebis saSualebiT. unda SemouSvaT qarTul (sa-
Cvenma mozardma Taobam icodes, rom megruli da svanuri mwignobro) enaSi rogorc megrul-svanuri dialeqtebis
enebi Stoebia qarTuli enisa da ara gansxvavebuli enebi, sityvebi, ise fSav-xevsuruli... vaJa-fSavelam am mxriv didi
rogorc amas ambobdnen da dResac amboben mterni da samsaxuri gauwia qarTul enas..." (k. gamsaxurdia, 1922; ix.
orgulni Cveni qveynisa" ("saxalxo saqme", 1919, #709, gv.2). aTtomeuli, 1983, t.VII, gv. 411); Sdr., agreTve: "XX sauku-
ruseTis enobrivi diversia sabWoTa periodSic nis mwerlobam unda mogvces ilias qarTluris, akakis
gagrZelda. XX saukunis 20-ian wlebSi saqarTvelos ck-m imerulis, vaJas fSauris, megrulisa da guruli enobrivi
miiRo dadgenileba: "megruli enis privilegiebis aR- elementebis sruli sinTezi. ai, es iqneba idealuri lit-
eraturuli qarTuli (k. gamsaxurdia, 1929; aTtomeuli,
1983, t.VII, gv. 499)...37
34 36
i. stalini, marqsizmi da nacionaluri sakiTxi, Tb., 1951. l. berias werili gamosaqveyneblad moamzada v. gurulma (”axali
35
s. xundaZis qarTul gramatikas, romelic 7-jer iyo gamocemuli (V droeba”, 1999, # 1, gv. 25-27.
37
gamocema, 1917, quTaisi; VI gamocema, 1919, quTaisi; VII Sevsebuli am tradiciul midgomasTan srul SesabamisobaSia am cota xnis
gamocema, "merani", quTaisi, 1920), bolos darTuli aqvs "qarTuli winaT saqarTvelos kaTalikos-patriarqis gancxadeba, rom qarTuli
enis kilokavebis (megrulisa da svanuris) gramatikuli formebi". s. enis ganmartebiT leqsikonSi unda SevitanoT narCevi megrul-
xundaZe gardaicvala 1928 wels. lazur-svanuri dialeqturi leqsikac (jerjerobiT qarTuli enis

38 39
sabednierod, XX saukunis 30-40-ian wlebSi qarTvel- fsevdonimiTa da cnobili folkloristis _ zurab
TaTvis kiloebis mixedviT axali "saliteraturo enebis" Tandilavas redaqtorobiT aqveynebs wigns: "lazuri pa-
Seqmnis procesi SeCerda.
ramiTefe" (1982), romlis winasityvaobaSi xazgasmiT wers:
XX saukunis 80-90-iani wlebis mijnaze, roca
"lazuri zRaprebi dawerilia qarTuli enis lazur-
realuri gaxda sabWoTa imperiis ngreva, ganaxlda svanurad
megrul dialeqtze."39
da megrulad "bibliis" Targmnac da isev gaaqtiurda me-
XX saukunis 90-ian wlebSi iqmneba "megruli dedaenac"
gruli da lazuri "dedaenebisa" da "anbanebis" Seqmnis sa-
("nanaSi nina")", romlis avtoria giorgi siWinava40.
kiTxic; kerZod, rogorc v. foirStainis sajaro gancxade-
bidan gairkva, prof. o. gigineiSvilis davalebiT man
lazeTSi gaavrcela "lazuri dedaena", romelic osman tam- XX saukunis 90-iani wlebis meore naxevridan sazRvar-
trulis fsevdonimiT TbilisSi Seqmnes mixeil qurdianma gareTis seriozul samecniero konferenciebze saqarT-
da waTe bawaSma. m. qurdianma kerZo saubarSi dagvidastura velos enobriv-eTnikuri situaciis TiTqosda kargad
es faqti, magram aRSfoTebiT aRniSna, rom man da w. bawaSma mcodne da, j. hiuitisgan gansxvavebiT, kargi reputaciis
"lazuri dedaenis" anbani Seadgines qarTuli SriftiT, mqone mecnierebisganac ki gaxSirda qarTvelTa erTi nawi-
xolo v. foirStainma maT daukiTxavad laTinuriT lis (megrelebis, lazebis, svanebis, mesxebis...) araqarT-
Secvala38 da aseTi variantiT gaavrcela. velebad gamocxadeba; pirdapir Tu iribad, subieqturobis
aqve aRvniSnavT erT saintereso garemoebasac: braldebiT grZeldeba mecnieruli qarTvelologiis
ufro adre oTar gigineiSvili jemal narakiZis kritikac41.
SemTxveviTi arc is unda iyos, rom XX saukunis 90-iani
ganmartebiTi leqsikonis rvatomeulSi Sedis mxolod qarTvelTa
wlebidan daiwyo cnobili istoriuli moRvaweebis
sxva kiloebis monacemebi). poziciebis gayalbebac; mag.:
38 axlaxan gamoqveynebul "qarTuli enis enciklopediaSi" (Tbilisi, - 1997 wels darejan TvalTvaZem gamoaqveyna petre
2008, gv. 31) m.qurdiani Tavad wers, rom man da w. bawaSma "lazuri Waraias mier 1910 wels Seqmnili megruli saleqsikono ma-
dedaena" ("nananena") Seqmnes "qarTuli da laTinuri damwerlobebis
anbanebis safuZvelze" (v.foirStainsa da o. gigineiSvils aRar axse-
nebs). 39
Tavisi dialeqtis bazaze qarTvelTa erT jgufs axal dedaenas qar- dawvrilebiT ix., t. futkaraZe, 2005, nawili I, gv. 74.
40
Tuli anbaniT ”Seuqmni” Tu laTinuriT, amiT bevri araferi icvleba; g. siWinava dadanaSaulebuli iyo g. eliavas "SearaRebuli amboxis"
lazebma, romlebic saqarTveloSi (sarfSi, gonioSi) cxovroben, kar- organizebaSi.
41
gad ician, rom maTi winaprebi qarTuli kulturisa da saxelmwifoe- bolo periodSi (2000-2008) saqarTveloSi SeiniSneba "saintereso"
briobis Seqmnis Tanamonawileni arian; Sesabamisad, maTi erovnuli tendenciac: ganaTlebisa da mecnierebis sferoSi did Tanamdebobze
identoba iseTivea, rogoric: aWarlebis, gurulebis, imerlebis, me- iniSnebian qarTvelTa enobriv-eTnikurad danawevrebis mxardamWeri
grelebis... sxva qveynis saganmanaTleblo velSi aRzrdil lazT ”axa- pirebi; araiSviaTad, zogi cdilobs, karg mecnierebad warmoadginos
li dedaena” ki ara, obieqturi informacia esaWiroebaT sakuTar is ucxoelebi (mag., j. hiuiti da sxv.), romlebic aramecnierul, rig
warsulze, vinaidan erovnul meobas ayalibebs winaprebis kultu- SemTxvevaSi ki antiqarTulad politizebul kvalifikaciebsa Tu
risa da saxelmwifoebriobis istoriis obieqturi codna. lingvistur rukebs avrceleben mTel msoflioSi.

40 41
sala; gamomcemelma didi Sroma gaswia, magram, ratomRac, ar pirvel rigSi warmovadgenT i. gipertis namuSevars
gaiTvaliswina gardacvlili avtoris principebi da didi (http://titus.uni-frankfurt.de/didact/karten/kauk/kaukasm.htm; amave
moRvawis naSroms daarqva megrul-qarTuli leqsikoni (p. piris xelmZRvanelobiTaa momzadebuli proeqti: "enobrivi
Waraia Tvlida, rom megruli qarTulis dialeqtia!); situacia Tanamedrove saqarTveloSi"):
- 2007 wels gamoica besarion niJaraZis mier 1888 wels
Seqmnili orenovani qarTul-rusuli leqsikoni, sadac qar-
Tul formebs miwerili aqvs balszemouri kilos
saleqsikono masalac. b. niJaraZe samarTlianad Tvlida, rom
svanebis dedaena qarTulia; kerZod, werilSi "ra enaze
adideben da adidebdnen svanebi RmerTs (1904), b. niJaraZe
werda:
"svanuri namdvilad qarTulia, mxolod aqa-iq Secv-
lila, magram zogierTebi ver Sehrigebian am azrs da gai-
Zaxian, svanebi sul sxva xalxiao!.. netav vicode, visTvis an
risTvisaa saWiro es daJineba da svanebis gasxvistomeba"42.
besarion niJaraZis naSromis gamomcemlebmac ar gaiT-
valiswines gardacvilili avtoris pozicia da leqsikons
uwodes: samenovani qarTul-svanur-rusuli leqsikoni.
samwuxarod, rogorc ukve zemoT vnaxeT, rusuli (sab-
Wouri) istoriul-eTnologiuri usafuZvlo kvalifi-
xazgasmiT aRvniSnavT, rom b-ni i. giperti am rukaze
kaciebi dRemde farTodaa gavrcelebuli evropis, amerikisa muSaobda 10 wlis manZilze (1993-2003 wlebSi), magram
da aziis samecniero (Tu sainformacio) velSi. bolo dros Sedegi mainc metad araobieqturi da aramecnieruli
intensiurad iqmneba da vrceldeba saqarTvelos enobrivi miviReT, radganac avtori eyrdnoba gasuli saukunis 30-
situaciisadmi miZRvnili araadekvaturi rukebi; samagali- iani wlebis Semdgom faqtobrivad dRemde gabatonebul e.w.
Tod gavaanalizebT or lingvistur rukas. 4 qarTveluri enis Teorias; kerZod, am rukis mixedviT:
42
_ samegreloSi, svaneTSi, afxazeTSi, lazeTSi,
vrclad ix., t. futkaraZe, n. nakani, "svanebi saliteraturo enisa
da svanuri metyvelebis Sesaxeb (qarTvelTa erovnul-enobrivi TviT-
imerxevsa da cxinvalis mxareSi qarTuli ena ar aris avto-
mikuTvnebulobis sakiTxi)", samecniero-popularuli gazeTi `qar- qToni qarTvelebis dedaena;
Tuli", 2001, #7, gv. 2.; ix., agreTve: r. gujejiani, mama besarioni (ni- _ afxazeTis TiTqmis mTel teritoriaze (galSic ki!)
JaraZe), mestiisa da zemo svaneTis eparqiis gazeTi, 4 ivnisi, 2007; ix., kompaqturad cxovrobs afxazur enaze molaparake eTnosi;
aqve: t. futkaraZe, svanuri - arqauli qarTulis nairsaxeoba.

42 43
_ centralur da samxreT qarTlSi xelovnuradaa naTelia, rom i. koriakovi da i. giperti kargad ar ic-
gazrdili osurenovani mosaxleobis raodenoba da sxv. noben saqarTvelos lingvokulturul istoriasa da awmyos.
ufro Sors midis lingvisturi rukebis erT-erTi cxadia isic, rom i. gipertma zedmeti gulmodginebiT "gaiT-
cnobili Tanamedrove avtori i. koriakovi; kerZod, mas hgo- valiswina" saqarTveloSi arsebuli ori (afxazuri da
nia, rom terminebi: samegrelo da istoriuli kolxa (Col- osuri) avtonomiis sazRvrebi44.
khis) sinonimuri cnebebia; Sesabamisad, megruli da kolxuri garda amisa, Cans, TavianTi rukebis agebisas i. kori-
erTi da igive ena hgonia: akovma da i. gipertma gamoiyenes mxolod im mecnierTa mo-
sazrebebi, romlebic qarTul enobriv samyarosTan mimar-
TebiT arasworad iyeneben terminebs: eTnosi, umwerlobo
(arasamwerlobo) ena, eTnikuri dialeqti/ena, tomobrivi
metyveleba, eTnikuri ena45, tomi46, tomobrivi ena da sxv..

4000 wels, werilobiTi tradiciis uqonel zanur-svanur Tu sxva


enobriv erTeulze ki laparakic zedmetia).
44
sxva sakiTxia i. gipertis legitimuri finansuri interesi: ev-
ropeli mecnierebisTvis xelmisawvdomia didbiujetiani grantebi,
Tuki isini Seqmnian proeqtebs "safrTxis qveS myofi enebis” Sesaxeb.
45
Sdr.: b. jorbenaZe, qarTuli dialeqtologia, 1989, gv. 42: "saqarT-
velos eTnikur kuTxeebSi (xevsureTSi, xevSi, qarTlSi, kaxeTSi, imer-
eTSi, guriaSi...) gavrcelebuli metyveleba (xevsuruli, moxeuri,
qarTluri...) teritoriuli dialeqtebia, Tumca arsebiTad aq eTni-
kur dialeqtebTan gvaqvs saqme, kerZod, tomobriv metyvelebasTan".
1995 wels gamoqveynebul b. jorbenaZis "qarTvelur enaTa
dialeqtebSi" ki vkiTxulobT (gv. 17): qarTvelebis lokaluri eT-
nikuri jgufebia: xevsurebi, fSavlebi, moxeevebi, TuSebi, mTiulebi
i. koriakovis rukis mixedviT gamodis, rom megrelebi da gudamayrelebi, qarTlelebi, kaxelebi, mesxebi (samcxelebi),
sxva qarTvelebisgan enobrivad gamijnulni arian sul mcire javaxebi, raWvelebi, imerlebi, leCxumlebi, gurulebi, aWarlebi, in-
giloebi, fereidnelebi, imerxevlebi, SavSelebi, klarjebi; xolo
3200 welia43. "zanebi aerTianeben or eTnikur lokalur jgufs: megrelebsa da
Wanebs (lazebs)..." es damxmare saxelmZRvanelo gamoqveynebulia
prof. b. jorbenaZis gardacvalebis Semdeg g. gogolaSvilisa da g.
43
am mimarTulebiT ufro Sors midis m.qurdiani, misi azriT, qar- saliaSvilis redaqtorobiT.
46 qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis rvatomeulis mixedviT,
Tuli da zanur-svanuri erTmaneTs gaemijnen, sul mcire, 6000 wlis
win (2008, gv. 9); Sdr., Tanamedrove evropuli enebi Camoyalibdnen ratomRac, Tanamedrove qarTvel tomebad miCneulni arian: aWar-
bolo 1000-2000 welSi (Zveli berZnuli Tvisobrivad sxva enaa, Tanac lebi, TuSebi, lazebi da svanebi, xolo gurulebi, xevsurebi, me-
am uZvelesi anbanuri damwerlobis mqone enis asakic ver gadaSordeba grelebi, mesxebi... gansazRvrulni arian, rogorc saqarTvelos erT-

44 45
am terminTa nawili sabWouri gadmonaSTia47, nawili ki tomi winafeodaluri gaerTianebis - eTnosis aRm-
arasworadaa gamoyenebuli; mag.: sabWoTa kavSirSi termine- niSvnelia49.
bis: "tomi", "tomobrivi ena” aqtiur gamoyenebas saTave zemoT warmodgenili masalidan naTlad Cans, rom
daudo f. engelsisa da i. stalinis "moZRvrebebma". bolo periodSi aris mcdeloba, sabWoTa kavSiris dros e.w.
1913-1951 wlebSi i. stalinis ideologizebuli do- tomobriv enebad CaTvlili qarTveluri kiloebi saxelde-
qtrina "marqsizmi da nacionaluri sakiTxi" 4-jer gamoica; bul iqnas "eTnikuri umciresobis enebad", qarTvelTa erTi
1951 wels gamoqveynda stalinis sxva "naSromic", sadac aseve nawili ki - saqarTveloSi enobriv umciresobad cxaddeba.
aqtualuri terminia tomobrivi ena48; Sesabamisad, im- am TvalsazrisiT, kritikas ver uZlebs "kiTxvari
periis velSi moRvawe mecnierebi iZulebulni iyvnen, ufro qarTvelur enebze molaparakeTaTvis"50. i. gipertisa da
maRali idealebis gadasarCenad garkveul kompromisebze misi Tanamzraxvelebis mier Seqmnili es dokumenti
wasuliyvnen. dRes droa, gadaisinjos zogi maSindeli momzadda proeqtis "enobrivi situacia Tanamedrove
kvalifikacia; Sdr., mag.: saqarTveloSi" farglebSi. proeqtis prezentacia moxda
arn. Ciqobava, "enaTmecnierebis Sesavali”, gv. 99-114: saqarTvelos ganaTlebis saministroSi (27. 12. 2005 w.).
"tomobrivi enebis nimuSad Cveni sinamdvilidan SeiZleba umciresobaTa enebis Sesaxeb "evropuli qartiis"
davasaxeloT qarTvel tomTa enebi: svanuri, zanuri (me- fonze Tu ganvixilavT aRniSnul "kiTxvars", aSkaraa:
grul-Wanuri)”. proeqtis avtorebi miiCneven, rom saqarTveloSi qar-
agreTve, "enaTmecnierebis Sesavlis sakiTxebi" (g. Tuli enisgan Seviwroebulia megruli, lazuri da svanuri
axvledianis redaqciiT), Tb., 1972: svanuri da zanuri (me- (ase ganacxada i. gipertma proeqtis prezentaciis dros).
grul-Wanuri) tomobrivi enebia amerikel indielTa enebis bunebrivia, qarTul samecniero sivrceSi am proeqtis
(algonkinuris, irokezulis, acketuris...), an daRestnis avkargianoba Sefasda da mwvave kritikis obieqtadac iqca
enebis (waxurulis, andiuris...) msgavsad.
vfiqrob, logikuria r. TofCiSvilis Tvalsazrisi,
rom Tanamedrove qarTvelebTan mimarTebiT miuRebelia
49
terminebi: tomi da tomobrivi ena: garda amisa, e.w. tomobrivi ena Tanamedrove samecniero litera-
turaSi gaigeba rogorc ganuviTarebel eTnikur umciresobaTa ena.
50
kiTxvaris Seqmnaze pasuxismgeblobas iReben proeqtis "enobrivi
situacia saqarTveloSi" qarTveluri enebis jgufis xelmZRvaneli, g.
gogolaSvili, saqarTvelos ganaTlebis saministros erovnuli
saswavlo gegmebisa da Sefasebis centris qarTuli enisa da lit-
erTi kuTxis mcxovrebni; damatebiTi msjelobisa da samecniero lit-
eraturis sagnobrivi jgufis koordinatori, fil. mecn. doqtori
eraturis mimoxilvisaTvis ix. t. futkaraZe, 2005, gv. 33-70
47 k. gabunia da jgufis wevrebi: arn. Ciqobavas enaTmecnierebis insti-
"sabWoTa periodSi daumkvidrda megruls da svanurs umwerlobo tutis direqtori, fil. mecn. kand. l. ezugbaia, fil. mecn. kand. W.
enebis statusi" (T., bolqvaZe, 2007, gv. 221) qiria (ix. kreb. "qarTveluri enebi da dialeqtebi", Tb., 2007, gv. 62-
48
ix., "marqsizmi da enaTmecnierebis sakiTxebi, ike, t. 3, gv. 5-32; Sdr.: 64).

46 47
(ix., mag., akad. T. gvancelaZis51, prof. n. quTelias52 da _ saWirod migaCniaT Tu ara radiogadacemebi megrul-
sxvaTa Sefasebebi); aq warmovadgenT mxolod akad. g. kva- lazur/svanur enaze?
racxelias mosazrebas am proeqtis Sesaxeb: _ saWirod TvliT Tu ara, rom presa gamodiodes megrul-
"roca am proeqts vecnobodiT, mis kuratorad dasax- lazur/svanur enaze? Tu ara ratom?
elebuli iyo j. hiuiti53, visi miznebi da interesebi arav- _ iciT Tu ara, gamodis Jurnal-gazeTebi megrul-
isTvis damaluli ar aris. amave dros, proeqtis warmom- lazur/svanur enebze saqarTveloSi?
dgenma54 ilaparaka qarTuli saliteraturo enis gavlenis _ romelia TqvenTvis meore ena? (qarTuli, megrul-
Sesaxeb svanurze, romelic "daCagrulad" moixsenia. lazuri, svanuri Tu sxva).
gasagebia, yovel seriozul kvlevas dafinanseba esaWiroeba, _ romelia TqvenTvis mesame (meoTxe) ena? (qarTuli, me-
magram am fasad? amgvari "dasabuTebebi", romlebic xSirad grul-lazuri, svanuri Tu sxva)...56
gvxvdeba ucxouri grantebis mosapoveblad, arc eTikuria gaugebaria, ganaTlebul qarTvel adamians ratom unda
da arc usafrTxo, Tavi rom davaneboT imas, Tu ramdenad daebados survili, rom sul mcire 20-saukunovani samwig-
Seesabameba isini realobas. me es iq (ganaTlebis saminis- nobro tradiciis mqone qarTvels (megrels, svans) hkiTxos:
troSi; xazgasma Cemia - t.f.) vTqvi"55. _ ra enaze gindaT, rom ganaTleba miiRon Tqvenma Svilebma?
meti sinaTlisTvis aqve warmovadgenT xsenebuli "kiTx- (megrul-lazur, qarTul, svanur Tu sxva)? ratom?
varis" ramdenime "tests" savaraudo pasuxebiT:
_ ra enaze gindaT, rom ganaTleba miiRon Tqvenma Svilebma? is vinc ambobs, rom qarTulisgan iCagreba svanuri da
(megrul-lazur, qarTul, svanur Tu sxva)? ratom? megruli57, an acxadebs, rom qarTuli megrelis dedaena ar
_ romel enaze loculobT eklesiaSi (megrul-lazur, qar- aris58, mas surs, qarTvelTa nawili aiZulos, ifiqros
Tul, svanur Tu sxva)?
_ saWirod migaCniaT Tu ara satelevizio gadacemebi me- 56 am kiTxvarze momuSave jgufs xelmZRvanelobs g. gogolaSvili.
grul-lazur/svanur enebze? 57
g. kvaracxelia: "proeqtis warmomdgenma ilaparaka qarTuli
saliteraturo enis gavlenis Sesaxeb svanurze, romelic "daCagru-
lad" moixsenia".
58
ix., n. ladaria, 2002, gv. 22-23, sadac wers, rom kiTxvaris grafaSi -
51
T. gvancelaZe, aucilebeli ganmartebani, gelaTis mecnierebaTa ”dedaena” megrelma unda Caweros megruli ena da ara - qarTuli ena.
akademiis Jurnali, 2007, # 7, gv. 51-62. politikur dajgufebaTa Tu arasamTavroboTa erTi nawilic
52
qarTveluri enebi da dialeqtebi, 2007, gv. 18. ("Serigebis resursebi", Tavisuflebis instituti,
53
j. hiuits saqarTveloSi dRemde hyavs damcvelebi da Tanamoazreni; respublikuri partia, WaWia-giorgaZis”jgufi da saqarTvelos
ix., n. ladaria, 2002, gv. 58. konfederaciuli Tu federaciuli mowyobis sxva momxreni)
54
saqarTvelos ganaTlebis saministroSi proeqti sajarod waradgina aqtiurad cdilobs, megrul-lazursa da svanurs mieniWos
prof. i. gipertma. "regionaluri enebis" statusi, raTa es qarTveluri kiloebi iqces
55
g. kvaracxelias sruli teqsti ix.: "qarTveluri enebi da saqmiswarmoebis, RvTismsaxurebisa da ganaTlebis enad (dokumenturi
dialeqtebi", 2007, gv. 13. masalisaTvis ix. mag., gazeTi "asaval-dasavali", 5-11 noemberi, 2007 w.

48 49
RvTismsaxurebisa da ganaTlebis enad megrulis, lazuris, an: am "kiTxvaris" avtorebma ar ician evrosabWos "ene-
svanuris SemoRebis Sesaxeb. bis qartiis" debulebebi da, amave dros, TavianTi kvalifi-
rogorc zemoT vnaxeT, Tanamedrove saerTaSoriso kaciebisas eyrdnobian meTodologiurad gaumarTavi
samecniero-sainformacio qselSi umwignobro qarTvelur lingvisturi Tu eTnologiuri kvlevebis Sedegebs.
enebad saxeldebuli qarTveluri kiloebi ukve aRiarebu- aqve kidev erTxel aRvniSnavT:
lia eTnikuri umciresobebis enebad. karsaa momdgari evros- keTilSobiluri miznis mqone evropuli dokumentebi
abWos valdebulebebic59. araviTar safrTxes ar Seicavs, Tumca maT ratifikacias
aSkaraa: qarTveluri enobrivi samyaros istoriis saqarTvelosTvis savalalo Sedegebi SeiZleba mohyves, Tuki
araadekvaturi gaazrebis gamo safrTxe emuqreba qarTveli saqarTvelos enobriv-eTnikuri situacia oficialurad
eris mravalsaukunovan enobriv da eTnokulturul er- aRiwereba e.w. sami/oTxi qarTveluri enis mixedviT; ker-
Tianobas.
Zod, "regionaluri da umciresobaTa enebis" Sesaxeb evro-
"umciresobaTa enebis Sesaxeb evrosabWos qartiis" um-
puli qartiis ratificirebis dros saqarTvelos enaTa Ca-
Tavresi moTxovnebis fonze ori ram unda davuSvaT:
monaTvalSi Tuki 2-3 "umwignobro qarTveluri ena"
an: i. gipertis jgufi, nebsiT Tu uneblieT, xels
dafiqsirdeba, ulogikod da xelovnurad waxalisdeba
uwyobs, rom qarTvelTa calkeul dialeqtebs saqarT-
veloSi mieniWos umciresobaTa enebis uflebebi; Sesa- qarTvelTa mravalsaukunovani enobriv-eTnikur-kultu-
bamisad, mravalsaukunovani samwignobro enis mqone qarT- ruli erTobis danawevreba (ruseTis imperiis didi xnis
velebma (megrelebma, svanebma, lazebma...) dRes kiloebis ba- ocneba!)60.
zaze miiRon ganaTleba da daiwyon RvTismsaxureba. Sdr.: am dros safrTxes "ver xedaven" Cveni oponentebi,
romlebic cdiloben miCqmalon arsebuli problema61; me-
tic, ruseTis imperiis mier politizebuli e. w. oTxi qarT-
sxva masala ix. T. gvancelaZe, enisa da kilos sakiTxi veluri enis Teoriis mimarT Cveni62 kritika maT sakiTxis
qarTvelologiaSi, Tb., 2006, gv. 130-139; msjelobisTvis ix. agreTve:
http://www.scribd.com/doc/6505547). politizebad CaTvales, xolo imperiis centrSi Seqmnili
59
2007 wlis 18 marts saqarTvelos sazogadoebrivi mauwyeblis ga- politizebuli mosazrebebi - mecnierebad.
dacemaSi "dRis komentari daviT afrasiZesTan erTad" evrosabWoSi
saqarTvelos parlamentis warmomadgenelma levan berZeniSvilma ga-
60
nacxada, rom saqarTvelom evrosabWos winaSe aiRo valdebuleba, ruseTi ar jerdeba afxazeTisa da cxinvalis mxaris warTmevas; mas
daabrunos e.w. Turqi mesxebi da umciresobaTa enebis statusi didi geopolitikuri miznebi aqvs.
61
mianiWos svanursa da megruls... cxadia, rom amgvari ulogiko "val- ix., qarTveluri enebi da dialeqtebi, 2007, gv. 12, sadac g. gogo-
debulebis" SesrulebiT safrTxe Seeqmneba saqarTvelos erTianoba- laSvili wers, rom t.futkaraZis, T.gvancelaZis, m.tabiZis (da
sac da mravalsaukunovani samwignobro tradicia waerTmeva samegre- sxvaTa) mier "saxifaTod danaxul perspeqtivas araviTari realuri
los, lazeTisa da svaneTis mosaxleobas. safuZveli ar gaaCnia"! komentari mkiTxvelisTvis migvindvia.
62
Cemi da Cemi kolegebisa (romelTa ricxvi bevrad aRemateba
"sameuls" da momavalSi ufro meti iqneba.).

50 51
vin axdens problemis politizebas? svanebs; araiSviaTad, megrel-svanebi miiCneoda araqarTvel
patiosnad dainteresebuli pirovneba am kiTxvaze bilingvebadac.
ufro iolad ipovis pasuxs, Tuki Tvals gadaavlebs enad Tu davsviT kiTxva: ra saxis argumentebs emyarebian ev-
kilod kvalifikaciis kriteriumebs, qarTuli samwignobro ropeli/amerikeli mecnierebi, roca qarTvelTa erT nawils
enis sayrdeni enobrivi modelis problemas da e.w. qarTi- orenovan araqarTvelebad acxadeben?
zaciis "Teoriis" istorias. pasuxi am SemTxvevaSic martivi aRmoCnda:
isini saqarTvelos "xalxebis", eTnosebis, eTnikuri
jgufebis raodenobasa da xasiaTs gansazRvraven "enebis"
mixedviT, xolo "qarTveluri enebis" Sesaxeb masalas imow-
enisa da kilos gamijvnis mebdnen qarTvel mecnierTa naSromebidan.
e. w. "wminda lingvisturi" krite- sakiTxis istoriis Seswavlam CvenTvis bevri ram gaxada
riumebi da qarTvelur ena-kiloTa sa- naTeli; dRemde am Temaze gamoqveynda aTeulobiT naSromi.
kiTxi dRes Cveni mTavari daskvnaa:
enaTmecnieruli TvalsazrisiT argumentirebuli ar
pirvel rigSi, angariSi uTuod unda gaewios erT ga- aris samecniero wreebSi dRemde gabatonebuli e. w. 3-4
remoebas: qarTveluri enis Teoria64. Sesabamisad, e. w. qarTizacias
evrosabWos zemoT ganxilul dokumentebSic, Taname- Teoriasa da peterburgSi Seqmnil qarTvelologiis
drove eTnologiur Tu lingvistur literaturaSic da politizebul skolas istoriuli Tu mecnieruli
istoriuladac, ena da eTnosi Tu kilo da Temi (eT- argumentebi ar eZebneba65.
nografiul-teritoriuli jgufi) urTierTganmsazRvreli aqvea aRsaniSnavi, rom 3 qarTveluri enis Teorias
cnebebia63: rogorc wesi, xalxebis eTnikuri klasifikacia bolo periodSi aqtiurad icavs qarTvel enaTmecnierTa
da eTnikuri identobis (TviTobis) gansazRvra ZiriTadad
enis mixedviT xdeba; Sesabamisad, arsebiTia swori me-
TodologiiT miRebuli (logikuri) daskvnebi konkretuli
enisa da kilos statusis Sesaxeb. 64
msjelobisa da bibliografiisaTvis ix.: t. futkaraZe, qarTvelebi,
XX saukunis 90-iani wlebis bolos Cems kolegebsa da I naw., quTaisi, 2005; T. gvancelaZe, enisa da kilos sakiTxi qarTvel-
me TvalSi mogvxvda erTi faqti: ologiaSi, 2006; m. tabiZe, enobrivi situacia saqarTveloSi da
ucxoeli kolegebi seriozul samecniero forumebze qarTuli enis funqcionirebis sakiTxebi, Tb., 2005; m. naWyebia,
saqarTvelos eTnolingvisturi terminebi, Tb., 2006; r. Serozia,
bilingvebad (orenovnebad) warmoadgendnen megrelebs, qarTveluri saliteraturo enisa da sulxan-sabas "sityvis konis"
zogi sakiTxisaTvis, qarTveluri memkvidreoba, XI, quTaisi, 2007.
65
msjeloba ix., agreTve, qvemoT, samwignobro enis sayrden enobriv
63
vrclad ix. t. futkaraZe, 2005. modelze msjelobisas.

52 53
mcire jgufi66; mag., 1996 wlidan saenaTmecniero konferen- Sdr., agreTve: m. qurdianis azriT, "wminda enaTmec-
ciebze msgavsi TematikiT, magram Cvengan gansxvavebuli nieruli" midgomiT rusuli da ukrainuli dialeqtebia da
daskvnebiT aqtiurdeba m. qurdiani. kerZod, mas ratomRac ara enebi, ramdenadac maT Soris ar aris regularuli da
hgonia, rom ena-kiloTa statusi ueWvelad dgindeba "is- kanonzomieri bgeraTSesatyvisobebi; misive mtkicebiT, so-
toriul-SedarebiTi enaTmecnierebis" mier. misi azriT, ciolingvisturi TvalsazrisiT, imerxevelTa qarTuli
Tuki sametyvelo erTeulebs Soris arsebobs "bgeraTSesa- Turquli enis dialeqtia.
tyvisoba", isini monaTesave enebia, Tu arada - dialeqtebi. m. sruli pasuxismgeblobiT vambobT:
qurdiani dRemde manipulirebs ra komparativistikisa da m. qurdianis amgvari debulebebi Sedegia istoriul-
sociolingvistikis terminebiT, cdilobs, araspeciali- SedarebiTi enaTmecnierebisa da sociolingvistikis
stebi daarwmunos, rom, mag., svanuri svanebis dedaenaa, miznebis aRrevisa69; kerZod:
xolo qarTuli - erovnuli ena. pirvel rigSi, aRvniSnavT, rom saerTaSoriso stan-
Sdr.: guram ramiSvili: erovnuli ena da dedaena si- dartebiT da, swored rom sociolingvisturi parametre-
nonimebia67. bis mixedviT, qarTuli ena TurqeTSi aris ara Turquli
sxvagan m. qurdiani aseve uargumentod acxadebs, rom enis dialeqti, aramed - eTnikuri umciresobis ena:
"wminda enaTmecnieruli" gansazRvriT, svanuri da zanuri TurqeTis amJamindel saxelmwifoSi arTvinis guberniaSi
"damoukidebeli enebia", xolo sociolingvisturi Tval- mcxovrebi qarTvelebi avtoqTonebi arian; TurqeTSi ga-
sazrisiT - qarTuli enis dialeqtebi68. moicema qarTulenovani Jurnalebi, gazeTebi. iqaur qarT-
velebs aqvT ramdenime qarTulenovani sainterneto radioc.
66
axlaxan e. w. qarTizaciis dausabuTebel Teorias mimdevrebi ga- meore: ukrainelebi ar daujereben m. qurdians da,
mouCndnen TurqeTSic (masalisaTvis ix., mag., Ali Arslan, Tarihsel ve So- Sesabamisad, kilod arasodes miiCneven TavianT dedaenas;
syolojik Olarak Kartvel Niçin Hıristiyan Demektir? (www.gamarcoba.com). mesame: yvela svanisTvis qarTuli aris winaprebis
67
g. ramiSvili, dedaenis Teoria, 2000, gv. 7; qarTuli enis,
rogorc qarTvelTa erTaderTi dedaenis Sesaxeb msjelobisaTvis ix.
iqve, gv. 6-9). araiSviaTad, Tanamedrove samecniero literaturaSi 69
usafuZvlo da xelovnuria e. w. "sakuTriv lingvisturi" da
termini "erovnuli ena" gamoiyeneba saxelmwifo enis sinonimadac; Tu sociolingvisturi cnebebis "koliziaze" enaTmecnier a. arabulis
davuSvebT, rom m. qurdianisTvis erovnuli ena saxelmwifo enis si- msjelobac (qarTveluri enebi da dialeqtebi, 2007, gv, 34-40).
nonimia, aseT SemTxvevaSi, sociolingvisturi TvalsazrisiT, mag., sociolingvistika enaTmecnierebis erT-erTi mimarTulebaa da ara
saqarTvelos moqalaqe afxazTa Tu somexTa dedaenebi da qarTvelTa mecnierebis sxva dargi; mag., morfologia enas swavlobs agebulebis
balszemouri (svanuri), megruli Tu guruli dialeqtebi qar- mixedviT, xolo sociolingvistika - funqciis mixedviT. sakiTxis
TulTan mimarTebiT erT rigSi warmodgeba, rac, aseve, sruli gauge- istoriisTvis: megrulis sxvadasxva statusis (”lingvistikurad” ena
brobaa; sinamdvileSi: saqarTveloSi afxazuri regionaluri - ”kulturulad” dialeqti) Sesaxeb n. maris msjelobis
(/eTnikuri umciresobis) enaa, somxuri - migrantTa ena, xolo bal- kritikisaTvis ix.: arn. Ciqobava, 1952, gv. 366 (arn. Ciqobava n. mars
szemouri, megruli da guruli - qarTvelTa dialeqtebi. uwunebda lazurisadmi midgomis "ormag standarts"); ix., agreTve:
68
qarTveluri enebi da dialeqtebi, 2007, gv, 6-9; ix. agreTve: m. T. gvancelaZe, 2006; gv. 19; b. jorbenaZe, 1995, gv. 20; Sdr., t.
qurdiani, 1996; Sdr.: t. futkaraZe, 2005, gv. 65. futkaraZe, 2005, gv. 65.

54 55
mier Seqmnili dedaenac (/erovnuli enac)70, saeklesio enac, davuSvaT, rom, mag., ”wminda lingvisturad”
saliteraturo enac, saxelmwifo enac; xolo, mag., laSxuri svanuri enaa, sociolingvisturad kilo; genealogiur
laSxelisTvis mSobliuri kiloa. sqemebSi Tu saqarTvelos enaTa oficialur siaSi romeli
kvalifikacia unda Sevides?
erTi wuTiT gavyveT m. qurdianis logikas da davsvaT ufro logikuri xom ar aris, wina Taobebis naSromebis
kiTxvebi: mixedviT vilaparakoT ara enis lingvistur da socioling-
vistur statusze, aramed termin ”enis” polisemanturo-
_ mis mier "wminda lingvistur" "kiloebad" gamocxa- baze?
debuli rusuli an ukrainuli mTeli msoflios mier ra- saanalizod warmovadgenT arnold Ciqobavas msjelo-
tomaa aRiarebuli damoukidebel enebad? mag., arn. Ciqoba- bis fragments:
vas, g. axvledianis, T. SaraZeniZisa da sxvaTa mier war- "gardauvali wesia: erTi Taoba midis, meore -
modgenil "enaTa genealogiur klasifikaciebSi" rusuli, modis... xalxi ki ukvdavia. ukvdavia misi enac, Tuki mas
ukrainuli da belorusuli ratomaa warmodgenili damou- xalxma zurgi ar Seaqcia; ena Taobidan Taobas gadaecema, da
kidebel enebad?71 misi wyalobiT es Taobebi erT xalxad iTqmis: xalxis meobas
_ m. qurdianis logikiT, "wminda lingvisturi" "enebi" misi ena gvaniSnebs".
- bavariuli da Svaburi mTeli msofliosgan ratomaa miC- termini "xalxi" aq eris sinonimia: eris meobas ena
neuli germanuli enis dialeqtebad? gansazRvravs... cnobilia, rom b-ni arnoldi monaTesave, ma-
da mTavari, araritorikuli kiTxva: gram mainc sxvadasxva enad miiCnevda qarTuls, zanursa da
msoflios enaTa genealogiur klasifikaciebSi war- svanurs; Tumca, bunebrivia, misTvis megrel-Wanebica da
modgenili enebis statusi "wminda lingvisturi" midgomi- svanebic qarTvelebi arian.
Taa gansazRvruli Tu "sociolingvisturiT"? faqtia, cnobili enaTmecnierisTvisac ki enas orgvari
pasuxi erTia: "wminda lingvisturi" niSniT mniSvneloba aqvs72: erTi gansazRvravs ers, meore - ara.
(bgeraTSesatyvisobebiTa Tu fonetikur-morfologiur- romeli mniSvnelobaa ZiriTadi?
sintaqsur-leqsikuri Taviseburebebis xarisxiT) ar (da msoflios enaTa genealogiur sqemebSic, Tanamedrove
ver!) ganisazRvreba enisa da kilos statusi. eTnologiur enciklopediebSic da evrosabWos dokumen-
tebSic (mag., ”enebis qartiaSi”) ena eris/eTnosis meobis
ganmsazRvreli mniSvnelobiTaa gamoyenebuli (mag.,
70
dedaena enobrivi sociumis - eris Tvisebaa (da ara – ukrainuli ena, azerbaijanuli ena...) da dakavSirebulia
individisa!); ena erovnulobis damcveli da SemnarCunebelia... ena
da eri erTmaneTs gansazRvravs…(g. ramiSvili, 2000, gv. 9, 70, 172).
72
71
ix., arn. Ciqobava, 1952, gv. 344; enaTmecnierebis Sesavlis sakiTxebi, "enis" polisemanturobis, agreTve, sabasa da vaxuStis midgomebis
1972, gv. 295; T. SaraZeniZe, 1958, gv. 6. Sesaxeb ix., m. tabiZe, 2005.

56 57
erovnul-eTnikuri identobis sakiTxTan. melic warmoadgens samyaros xedva-aRqmis, azrovnebis, komu-
am TvalsazrisiT, sayuradReboa T. SaraZeniZis nikaciisa da codnis Senaxvis saSualebas.
msjeloba: monaTesave kiloTagan an erTi enis diferencia- Sdr.: saerTo-saxalxo enis ganStoeba - dialeqti
ciiT axali enebi miiReba mxolod im SemTxvevaSi, Tuki aseve bgeriT niSanTa mowesrigebuli sistemaa; dialeqtic
provinciebi damoukidebel saxelmwifoebad Camoyalibdeba aris samyaros xedva-aRqmis, azrovnebis, komunikaciisa Tu
da am xalxebs Soris erTianoba gawydeba... kiloebis enebad codnis Senaxvis saSualeba.
Camoyalibebis aucilebeli pirobaa erTi sazogadoebis ase rom, sakuTriv enaTmecnieruli ganmartebis
nawilebis erTmaneTisgan mowyveta: imisaTvis, rom enis mixedviT, ena da kilo ver imijneba.
diferenciacia ganxorcieldes, aucilebelia am enaze mo- rac Seexeba oponentTagan mSvelelad moxmobil isto-
laparake sazogadoeba daiSalos da Sewydes urTierToba riul-SedarebiTi enaTmecnierebis mizans:
gamoyofil nawilebs Soris73. enaTmecnierebis es mimarTuleba cdilobs daadginos,
yvelam icis, rom dasavleT, samxreT Tu aRmosavleT aris Tu ara monaTesave erTmaneTTan TvalsaCinod daSore-
saqarTvelos qarTvelobas Soris arasodes gawyvetila buli enebi; misi mizani ar aris sametyvelo erTeulis
enobrivi da eTno-kulturuli erTianoba; iZulebiTi sax- statusis dadgena; kerZod, aralingvistTaTvis ganvmartav:
istoriul-SedarebiTi enaTmecniereba ori saxisaa:
elmwifoebrivi daSlilobac ki droebiT movlenas war-
prospeqtuli (enis istoriis kvleva istoriis siRrmidan
moadgenda da maSinac ki TiToeuli samefos/samTavros
Tanamedroveobisken) da retrospeqtuli. swored retro-
mefe/mTavari Tavs saqarTvelos kanonier mmarTvelad miiC- speqtuli enaTmecnierebis mizania, istoriul-SedarebiTi
nevda (mag., levan dadiani acxadebda, rom iyo iv- meTodis gamoyenebiT (rekonstruqciebis gziT!) aRadginos
eriis/saqarTvelos mefe): didi saqarTvelo patar-patara damwerlobis mqone enaTa preistoria da umwerlobo
saqarTveloebad iSleboda! enaTa istoria, raTa daadginos amJamad mkveTrad daSore-
buli enebis naTesaoba.
kidev erTxel xazgasmiT aRvniSnavT: naTesaoba ueWvel faqtad cxaddeba regularuli da
msoflioSi arsebuli ZiriTadi enebis statusi gan- kanonzomieri bgeraTSesatyvisobebis dadgenis Semdeg.
komparativistuli meTodika aRadgens sivrcesa da
sazRvrulia eqstralingvisturi (eTnokulturuli Tu
droSi odesRac arsebuli fuZe-enis sistemas da mis wiaRSi
politikur-religiuri) faqtorebis mixedviT. navaraudevi dialeqtebis daSoriSorebis process. kom-
parativistika ver adgens (da arc adgens!) im kriteri-
mainc rogor ganmartavs enas lingvistika? umebs, romliTac mocemuli sazogadoeba enis statuss ani-
enaTmecnierTa ganmartebiT, ena aris istoriulad Webs ama Tu im istoriul Tu Tanamedrove dialeqts.
Camoyalibebul sametyvelo bgeriT niSanTa sistema, ro- aqve kidev erTxel SevniSnavT, rom arsebobs bevri
axlomonaTesave ena (mag., rusuli, belorusuli, Cexuri,
73
T. SaraZeniZe, 1958, gv. 42-45.

58 59
slovakuri...) romelTa Soris bgeraTSesatyvisoba ar aris gagebinebiT, romelsac zogi specialistic ki75 lingvistur
Camoyalibebuli. kriteriumad acxadebs (gagebineba ar aris lingvistikis
regularuli da kanonzomieri bgeraTSesatyvisobis sfero).
dadgenis saWiroeba Cndeba maSin, roca rTulia mocemul Tanamedrove samecniero literaturaSi seriozulad
enaTa naTesaobis danaxva; Sesabamisad, bgeraTSesatyvisobas
ganixileba enisa da kilos gammijnavi sxva kriteriumebi:
araviTari roli ar akisria axlomonaTesave sametyvelo
erTeulebis statusis (enis, kilos, kilokavis) dadgenis prestiJuloba, ganfenis xarisxi, damwerlobis qona, stan-
TvalsazrisiT74. dartuloba-xelovnuroba... bevri specialisti Tvlis, rom
aRsaniSnavia isic, rom msoflios ZiriTadi ene- dialeqtsa da enas Soris zRvaris gavleba Znelia76.
bis/kiloebis statusi gairkva istoriul-SedarebiTi enaT- aqve aRvniSnavT:
mecnierebis meTodologiis Camoyalibebamde didi xniT wina Taobebis qarTvel enaTmecnierebs sagangebod
adre da, iSviaTi gamonaklisebis garda, aravin cdilobs am ar ukvleviaT ena-kiloTa gammijnavi kriteriumebi77;
statusTa gadasinjvas. Sesabamisad, roca "evropis enebis qartiam 1992 wlidan am
mimarTulebiT axali realoba Seqmna, Tanamedrove avtorebs
XX saukunis dasasruls, problemis Seswavlisas marTebT siRrmiseuli analizi78.
Cveni mizani Tavidanve naTlad ganisazRvra:
istoriulad arsebuli enisa da kilos statusis rogorc wesi, tradiciuli samwignobro kulturis
ganmsazRvreli kriteriumebis dadgena (ramdenadac enebi mqone sametyvelo erTeuli enad miiCneva. Sesabamisad,
da kiloebi arsebobda enaTmecnierebis, rogorc mecniere- rTulia umwerlobo enisa da dialeqtis gamijvna.
bis erT-erTi dargis, Camoyalibebamde) da amis mixedviT Cveni azriT, aseT dros unda gaviTvaliswinoT, erTi
dRes sadavo enobriv erTeulTa kvalifikacia. mxriv, dialeqtis sayovelTaod gaziarebuli gansazRvreba,
meore mxriv ki, mocemuli xalxis samwignobro tradicia;
CvenTvis naTeli gaxda, rom arc istoriulad da arc
Tanamedrove msoflioSi ena-kiloTa statusi ar dgindeba 75 ix., mag., T. gamyreliZe, z. kiknaZe,.. 2003, gv. 615.
arc "sakuTriv lingvisturi" kriteriumiT da arc e. w. 76
problemis mimoxilvisaTvis ix. T. gvancelaZe, 2006.
77
ix. mag., arn. Ciqobava, 1936, gv. 205
78
Sdr., r. amirejibi-malenis msjeloba ix. wignSi: kolxuri (megrul-
74
Sdr., T. SaraZeniZis msjeloba (1958, gv. 137): istoriul-SedarebiT lazuri) ena, Tb., 2006: "enebisa da dialeqtebis gamijvnis wminda
meTods rigi siZneleebi xvdeba. jer erTi, nakleb nayofieria an metis- lingvistur kriteriumebs miekuTvneba urTierTgagebinebis
metad Zneldeba istoriul-SedarebiTi meTodis gamoyeneba zogierTi faqtori. amitomac, megrul-lazuri da svanuri damoukidebeli ene-
tipis enaTa mimarT; aseTebia: a) monaTesave enebi, romlebic Zlier bia "wminda lingvisturi TvalsazrisiT" (gv. 6-8). Tanamedrove "po-
axlos dganan erTmaneTTan, romelTa diferenciacia Sors ar lemikis" erTi ucnauroba isicaa, rom wignis ambiciuri redaqtor-
wasula; b) enebi, romlebic metismetad daSorebulni arian erT- isTvis saWiro xdeba Sexseneba: "urTierTgagebinebis faqtori" da
maneTs, ris gamoc ar xerxdeba maTi odindeli naTesaobis mtkiceba. arc romelime sxva "faqtori" "lingvisturi kriteriumi" ar aris!

60 61
kerZod: cia aqvT sakuTar dedaenaze80.
aRiarebuli gansazRvrebiT, dialeqti aris mocemuli aqve, kidev erTi arsebiTi kiTxva:
naciis (eris) saerTo-saxalxo (oficialuri) enis ganStoeba, rogor mtkicdeba, rom qarTuli ena ZvelTaganve
romelic qveynis teritoriis erTi nawilis mosaxleobis an aris yvela qarTveluri Temis (maT Soris: megrelebis,
erTi romelime socialuri fenis zepiri (araoficialuri) svanebis, lazebis) dedaena da amosavalia yvela qarTveluri
urTierTobis saSualebas warmoadgens79. kilosaTvis?
Sesabamisad, konkretuli sametyvelo erTeuli mona-
Tesave struqturis mqone oficialuri, samwignobro (sta- am kiTxvaze damajerebel pasuxs iZleva msjeloba
ndartuli) enis nairsaxeobad - dialeqtad - CaiTvleba, Tu- qarTuli samwignobro enis sabazo metyvelebis Sesaxeb.
ki am sametyvelo kodis mflobel sazogadoebas istoriu-
lad monawileoba miRebuli aqvs mocemuli samwignobro
enis SeqmnaSi. rogorc wesi, samwignobro ena aris ofi- 80 zogi aralingvisti marTla gulwrfelad fiqrobs: rogor
cialuri ena - elitaruli metyveleba (mag., samegreloSi SeiZleba erTi da imave donis terminiT movixsenioT iseTi daSore-
”Jinosquas” ena iyo saliteraturo qarTuli), dialeqti ki buli metyvelebebi, rogoricaa, mag., imeruli da megruli; maTTvis
gvaqvs erTi martivi amocana: gvaqvs ori donis cneba-termini: ena da
saSinao enaa. kilo; am cnebebiT davajgufoT qvemoT CamoTvlili enobrivi
umwerlobo enad unda miviCnioT enobriv-eTnikuri erTeulebi: qarTuli, imeruli, aWaruli, megruli, afxazuri,
identobis (meobis, TviTobis) mqone im sazogadoebis mety- CeCnuri, ukrainuli, rusuli, germanuli, bavariuli... ukamaToa, rom
qarTulTan mimarTebiT kiloebia misi saxesxvaobebi: imeruli, aWa-
veleba, romelsac sakuTar dedaenaze ara aqvs werilobiTi
ruli, xolo germanulis dialeqtia bavariuli; qarTulis msgavsad,
kultura da Semoqmedebis Tu saqmiswarmoebis procesSi iye- ukamaToa sxva erebis sametyvelo erTeulebis statusic; damoukide-
nebs sxvaTa mier Seqmnil samwignobro enas. umwerlobo ena beli enebia: qarTulis monaTesave afxazuri, CeCnuri da aramonaTe-
zepiri formiT (dialeqtebis, kilokavebis, Tqmebis, Jargo- save: rusuli, ukrainuli, germanuli. romel jgufSi unda gan-
vaTavsoT qarTulis saxesxvaoba - megruli (romelic ufro metadaa
nebis saxiT...) arsebobs.
Secvlili, vidre aWaruli): aWarul-imerulis Tu germanul-
naTelia, rom megrul-Wanuri da svanuri metyvele- rusul-afxazuris? maT dasaxasiaTeblad mesame termini ar arsebobs
bebi ver CaiTvleba umwerlobo enebad im martivi mizezis (da arc aris saWiro): saerToqarTveluris bazaze Seqmnil arqaul
samwignobro enasTan mimarTebiT, dRes arsebuli yvela zepiri qarT-
gamo, rom samwignobro qarTulis am saxesxvaobebis
veluri metyveleba meoreuli movlenaa (es kargad Cans xmovanTkom-
mflobelT sul mcire 20-saukunovani samwignobro tradi- pleqsTa transformaciebiTac). zanur-svanur (e.w. SiSina) kiloebsa
da mesxur-fxour-qarTlurs (e.w. sisina) kiloebs Soris Tvisobrivi,
"sistemuri" sxvaoba ar gvaqvs (msjelobisaTvis ix., t. futkaraZe, gv.
66-67). am TvalsazrisiT sainteresoa arn. Ciqobavas msjeloba (1936,
79erTi enis dialeqtebs Soris gagebineba SeiZleba Wirdes, an saerTod gv. 205-206): "Wanurisa da megrulis fonetikur-morfologiur-
ar iyos; ix. mag., v. iarcevas redaqtorobiT 1990 wels rusul enaze sintaqsur movlenaTa analizisas cxadi da xelSesaxebi xdeba am mov-
gamoqveynebuli ”lingvisturi enciklopediuri leqsikoni”, gv. 132- lenaTa istoriuli warsuli da geneturi urTierToba, roca amo-
133 (da sxv.). savlad gamoyenebulia qarTuli ena."

62 63
enobrivi erTeulisTvis amosaval metyvelebas.

RvTismsaxurebis terminTa analiziT, iv. javaxiSvili


(1979, gv. 154-156) askvnis:
"qarTuli ena qarTlel-kaxel-imerel-gurulebisa da
megrel-svanebisTvis saerTo enaa..." warmarTobis
droindeli saerTo Semoqmedebaa; Sdr., iv. javaxiSvili
(1908, gv. 20): "qristianobis niadagze aRmocenebuli
mwerlobis ena qarTluria... qarTvelTa Zveli mwerlobis
ena ki SeiZleba ekuTvnodes megrul-lazur, an svanur Stos;
Sdr., iqve, gv. 4: "saerTo ena da mwerloba yvela qarTvelma
tomma Seqmna".
ivane javaxiSvilis mosazrebaze dayrdnobiT,
qarTuli samwignobro enis sabazo "saqarTvelos samociqulo eklesiis istoriis" avtorma,
mitropolitma anania jafariZem, 1996 wels Camoayaliba
enobrivi modelis sakiTxi;
Semdegi mosazreba:
ras emyareba "qarTizaciis" "jer kidev IV-III saukuneebSi qarTlis samefoSi anu
Teoria? aRmosavleT-dasavleT saqarTveloSi (xazi Cemia - t.f.)
mcxovreb xalxs (yvela qarTul toms - qarTebs, megrelebsa
qarTvelTa samwignobro enis sabazo metyvelebis da svanebs) ukve hqonia eris raobis ganmsazRvreli erT-erTi
Sesaxeb samecniero literaturaSi ori ZiriTadi mosazreba mTavari elementi - enis erToba. es iyo saerTo-saxalxo,
gvaqvs: saliteraturo, saxelmwifo da kultmsaxurebis saerTo
qarTuli ena, romelsac hqonda dialeqtebi, rogorc yvela
a. samwignobro qarTuli efuZneba saerToqarTvelur enas;
cocxal enas" (gv. 62-63).
b. samwignobro qarTuli efuZneba qarTlurs (qarTl- Sdr., agreTve, mitropoliti anania: "mociqulTa
kaxurs), an qarTluris safuZvelze Seqmnil qalaqur koines. epoqis saqarTveloSi saqristiano moZRvreba iTargmna
swored es ukanaskneli mosazreba daedo safuZvlad qarTvelTaTvis saerTo enaze da ara satomo ena-kavebze;
e.w. qarTizacia-qarTvelizaciis Teorias. fuZe qarTveluri enis daSlamde Camoyalibda qarTuli
ganvixiloT TiToeuli maTgani: saeklesio da saliteraturo ena da, saerTod, qarTuli
qristianuli kultura. amis Semdeg saerTo fuZe qarTuli
a. samwignobro qarTuli efuZneba daiSala svanur, zanur da qarTul dialeqtebad,
saerToqarTvelur enas - yvela Tanamedrove qarTveluri romelTac Tanamedrove enobrivi saxe miiRes mogvianebiT -
saqarTvelos daSla-danawevrebis kvaldakval XIII-XIX

64 65
saukuneebSi".81 qalaqur koines.
saerToqarTveluri enis, arqauli samwignobro enisa da
qarTveluri kiloebis enobrivi faqtebis SepirispirebiT, dResac farTod gavrcelebuli mosazrebis Tanaxmad,
aseve welTaRricxvaTa mijnaze qarTulidan sxva enebSi da sxva qarTis tomis (/erovnebis) enis bazaze Seiqmna qarTuli
enaTagan qarTulSi nasesxebi leqsika mxars uWers mosazrebas,
samwignobro ena, romelic kulturisa da mecnierebis enad
rom qarTvelTa istoriuli samwignobro ena - sasuliero
mwerlobis ena (e.w. Zveli qarTuli ena) Seqmnilia Zveli aRiares sxva qarTveluri enebis mflobelebmac... pirvel
welTaRricxvis dasasruls da efuZneba Zv. w. II-I rigSi sanimuSod warmovadgenT g. meliqiSvilis msjelobas:
aTaswleulebSi arsebul saerToqarTvelur enas82. arabobis Semdeg aRmosavleT saqarTvelos mkvidri qarTis
Sesabamisad, Cveni azriT, naklebsarwmunoa, rom qarTu- erovnebis mier moxda dasavleT saqarTvelos araqarTi
li saliteraturo ena efuZnebodes Tbilisur koines, qar- mosaxleobis "enobriv-eTnikuri" daaxloeba-Serwyma86.
Tlurs, kaxurs an sxva erT romelime qarTvelur kilos83. samecniero literaturaSi gvaqvs am mosazrebis odnav
samwignobro enis terminologiis analiziT msgavs saxecvlili variantebic:
daskvnas akeTebs m. Cuxua: "uZveles warsulSi arsebobda a. SaniZe: Zveli qarTuli samwignobro ena emyareba xan-
saerToqarTveluri samwerlobo ena, romlis bunebriv met da haemet kiloebs, romelTa mflobeli tomebi cxov-
gagrZelebasac warmoadgens Zveli qarTuli samwerlobo ena. robdnen mcxeTa-bolnisis raionSi (xanmeti) da mis dasav-
rodesac is Seiqmna, zanuri da svanuri, rogorc damou- leTiT (haemeti; Sdr.: "megrul-Wanuric haemeti kilos Camo-
kidebeli enobrivi erTeulebi, ar arsebobda"84. qarT- mavalia"); IX saukunidan mokidebuli qarTuli salitera-
velebSi samwerlo tradiciis arseboba saerToqarTveluri turo enis mTavari wyaroa haemeti kilo, romelic adre xan-
enobrivi erTobis xanisaTvis ivaraudeba, rasac aseve mxars metis paralelurad arsebobda (a. SaniZe, 1923, gv. 360-362;
dauWerda fuZe-enaSi iseTi kulturuli prototipebis pov- es azri uzustodaa damowmebuli z. sarjvelaZis mier; ker-
niereba, rogoricaa: *wign- ”wigni”, *qert- ”qaRaldi”, *ZaR- Zod, Sdr., z. sarjvelaZe, 1984, gv. 83: a. SaniZis azriT,
"saliteraturo enas safuZvlad daedo aRmosavleT saqarT-
”saRebavi”...85
velos, istoriuli iberiis, metyveleba");
arn. Ciqobava: "saliteraturo ena iqmneba garkveuli
b. samwignobro qarTuli efuZneba qarTlurs
dialeqtis safuZvelze, ase, magaliTad, rusul erovnul
(qarTl-kaxurs), an qarTluris safuZvelze Seqmnil
enas, rogorc aRniSnavs i. stalini, safuZvlad daedo kursk-
oriolis metyveleba... Zveli saliteraturo qarTuli ena
81 "qarTveluri enebi da dialeqtebi", 2007, gv, 27.
82 Seiqmna istoriuli qarTlis (igulisxmeba provincia
ix., t. futkaraZe, 2005, gv. 325; t. futkaraZe, 2006, gv. 41-43; ix.,
agreTve, qvemoT qarTli - t. f.) metyvelebis safuZvelze; axali qarTuli
83
t. futkaraZé, 2007. 86
84
qarTveluri enebi da dialeqtebi, 2007, gv, 21. g. meliqiSvili, 1973, gv. 124-128; g. meliqiSvili, 2003.
85
m. Cuxua, 2006, gv. 158-160.

66 67
saliteraturo ena qarTluris garda kaxursac emyareba" mcxovrebi qarTuli tomis - "qarTebis" enaze Seiqmna dam-
(arn. Ciqobava, 1952, gv. 114-115). werloba, romelic gavrcelda sxva tomebSic: aRmosavleT
g. axvlediani, g. nebieriZe: "qarTul saliteraturo saqarTveloSi mcxovrebma mosaxleobam - qarTebma TavianTi
enas safuZvlad udevs qarTl-kaxuri dialeqti, magram ena da kultura Tavs moaxvies dasavleT saqarTvelos barSi
saliteraturo qarTuli ar emTxveva mTlianad qarTl- mcxovreb megrelebs, lazebs, kavkasionis kalTebze mcxovreb
kaxur dialeqts, saliteraturo enas safuZvlad edeba is svanebs, fxovelebs, aRmosavleT amierkavkasiaSi mcxovreb
dialeqti, romlis warmomadgenlebic dawinaurebuli arian herebs, samxreT amierkavkasiaSi mcxovreb mesxebs da sxv. ix.,
kulturuli, ekonomikuri da politikuri TvalsazrisiT; mag.: o. jafariZe (2006, gv. 353-366): saliteraturo ena em-
ase magaliTad, laTinurs safuZvlad daedo romis yareba aRmosavleT saqarTvelos metyvelebas - "qarTis" enas;
dialeqti, radgan roms gabatonebuli mdgomareoba ekava aqve vkiTxulobT: "Zv. w. II aTaswleulis meore naxevris
romis imperiaSi. amave mizezis gamo franguls safuZvlad saqarTvelos eTnikuri ruka ase gamoiyureba: kolxeTis mTi-
daedo parizis dialeqti, Zvel berZnuls - atikuri aneTSi - svani, kolxeTis barSi - zani, aRmosavleT saqarT-
dialeqti, qarTuls - qarTl-kaxuri da a.S." (g. axvlediani, veloSi - qarTveli"...
1972, gv. 27). r. gordeziani (1993, gv. 58-61): "qarTebi aRmosavleT
b. jorbenaZe: is, rom qarTul saliteraturo enasTan saqarTveloSi arian; amaT (qarTul) enaze iqmneba damwer-
yvelaze axlosaa qarTluri da kaxuri dialeqtebi, sadavo loba; qarTuli enis funqcia Semdgom gafarTovda...
araa: saliteraturo ena orientacias iRebs eTnikur samecniero literaturaSi gaCnda saocari frazac:
(teritoriul) dialeqtebze; Tumca ufro logikuria qarTi - tomiylapia: "qarTis tomis mier dapyroba-Serwyma
vTqvaT, rom qarTuli saliteraturo ena Seiqmna sxva tomebisa da Semdeg TandaTan misi saxelmwifoebriv
Tbilisuri koines bazaze (b. jorbenaZe, 1989, gv. 173-175)87. organizaciad gardaqmna (klasobrivi urTierTobis
ZiriTadad sabWoTa periodis istoriografiaSi warmoqmna) mas ganuzomel upiratesobas aniWebda sxva
popularuli iyo mosazreba, rom aRmosavleT saqarTveloSi tomebTan SedarebiT da moxda udidesi naxtomi: qarTis
tomma mcxeTa daipyro da aq Seiqmna axali qarTli. amis
87
Semdeg am tomTa Serwyma kidev ufro swrafi nabijiT wavida.
Sdr., g. gogolaSvilis msjeloba wignSi: "qarTveluri enebi da
dialeqtebi" (2007, gv. 124-125), sadac erTmaneTSia areuli saerTo- qarTi tomiylapia: iberebi, mesxebi, zidritebi, kaxebi,
qarTveluri koine (romelic uZvelesi qarTveluri Temebis kiloTa herebi, fxovi, WarTali, bazali, duali, egre, svani, afxazi,
bazaze unda arsebuliyo Zv. w. I aTaswleulSi) da qarTluri kilos afSili, sanigi" (n. berZeniSvili, 1990, gv. 237).
safuZvelze navaraudevi Tbilisuri koine (romelic SeiZleboda e.w. qarTebisgan sxva qarTvelur tomTa asimilaciis
gaCeniliyo mxolod ax. w. V saukunis Semdeg).
amave paskvilSi g. gogolaSvili aseve amaod daSvra, roca Seecada, dausabuTebel mosazrebas samecniero literaturaSi
sakiTxis istoriis mimoxilvisas (gv. 13) teqnikuri Secdomis gamo
gameorebuli arn. Ciqobavas citata eqcia msjelobis naklad.

68 69
"qarTizaciis", "gaqarTebis", "qarTvelizaciis" an bunebrivi (da ara - Tavsmoxveuli) saerTo-saxalxo
"gaqarTulebis" saxeliT ixsenieben . 88 erovnuli ena, mecnierebis, kulturis ena da erTaderTi
kidev erTxel SevniSnavT: saliteraturo ena"90.
msoflioSi arsebuli arc erTi wyaro ar adasturebs naTqvamidan Cans, rom svanuri (megrulisa da lazuris
e.w. "qarTis" tomis arsebobas. garda amisa, quj-farnavazis msgavsad) umwerlobo enaa91.
qarTlic da farsmanis qarTlic egris-afxazeTsac moicavda, e.w. qarTizaciis Teoriis momxreTa msjelobebSi
VI-VII saukuneebis ucxouri wyaroebis "iberiad" dapata- erTmaneTisgan gamomdinare ori usafuZvlo daSveba gvaqvs:
ravebuli qarTli ki - egris-afxazeTis arcTu mcire nawils. - arsebobda qarTis tomi/erovneba;
am faqtis miuxedavad, sabWoTa periodis isto- - arsebobda qarTis ena.
riografiaSi farTod inergeboda "qarTizaciis" Teoria. xazgasmiT vambobT: qarTis tomis arsebobis
sainteresoa isic, rom dausabuTebeli e.w. sami qarT- varaudis safuZvels msoflioSi arsebuli arc erTi
veluri enis mixedviT Seqmnili "qarTizacia- istoriuli wyaro ar iZleva; vinc ar arsebobda, is rogor
qarTvelizaciis" sadao Teoria ukritikod miiRes ling- SeZlebda sxvis dapyrobas?
vistebmac da istorikosebmac. gaCnda am ulogiko isto- faqtia isic, rom saistorio wyaroebis mixedviT,
riuli sqemis ori versia: "iZulebiTi" da "nebayoflebiTi qarTveluri Temebis Tu samTavroebis gaerTianebis idea
qarTizacia"89. TiTqmis yovelTvis dasavleT an samxreT saqarTvelos
Sdr., mag.: a. onianis azriT, zanuri da svanuri "enebis"
mosaxleobisgan (maTi winamZRolebisgan) modioda; ix., mag.,
mflobelebma da saqarTvelos sxva kuTxeebis qarTvelebma
qujis, maruSianis, daviT kurapalatis, leonidebis, bagrat
miiRes moZme "qarTebis" saliteraturo ena; kerZod, a.
III-is, Wyondidlebis, levan dadianis, solomon II-is,
oniani wers:
solomon lioniZis da sxvaTa Zalisxmeva.
"qarTulTan, megrulTan da lazurTan erTad svanuri
aqve, kidev erTxelaa aRsaniSnavi, rom dausabuTebelia
aris qarTvelur enaTa ojaxis erT-erTi wevri. qarTvelur
"istoriuli qarTebis", qarTvelebisa da qarTlelebis
enebze, bevri sxva monaTesave enaTa jgufisagan gansxvavebiT,
gaTanabreba. vfiqrobT, ufro logikuria qarTlis
ar warmoqmnila sxvadasxva erovnuli kultura (mecniereba,
xelovneba)... qarTuli iyo mTeli qarTveli xalxis
89
t. futkaraZẽ, 2007, gv. 127-132
88 90
ix.; n. berZeniSvili, 1990, gv. 225, 353, 406-409; g. mWedliZe, 1996, gv. a. oniani, 1998, gv. 3-4. ix., aqve: "es aris is didi tvirTi, rac
111, 115, 370, 534 da sxv.. e.w. qarTizacia/qarTvelizaciis kritiku- istoriam qarTvelur enaTagan mxolod qarTuls daakisra da ris
li analizisaTvis ix.: a. jafariZe, deda eklesia, Tb., 1996; a. jafariZe, gamoc is aris swored sruliad saqarTvelos saerTo-saxalxo
saqarTvelos samociqulo eklesia, t. I, Tb., 1996; t. futkaraZe, erovnuli ena da qarTveli xalxis erTianobis burji. danarCeni
qarTvelebi, I, quTaisi, 2005, gv. 79, 163, 179-180, 220-221, 327 (ix., qarTveluri enebi ki, romlebic lingvisturi TvalsazrisiT
agreTve, qvemoT). Cveulebrivi enebia, funqcionalurad (sazogadoebrivi funqciis
mixedviT) qarTuli enis dialeqtebs utoldebian.
91
ix., agreTve: r. gordeziani, 1993, gv. 70.

70 71
provinciis mosaxleobis saxeldeba mesxebad. Tanamedrove werlobo ena IV-V saukuneebze gacilebiT adre
kvlevebis mixedviT, "qarTizaciis" Teoriis usafuZvlobas Camoyalibda, magram JamTa siavis gamo adrindelma Zeglebma
cxadyofs mravali sxva faqtic92. Cvenamde ver moaRwia" (z. sarjvelaZe, 1997, gv. 7); Sdr., iqve,
zemoT ganxilul e.w. "qarTizaciis" Teorias sxva gv. 8: "savaraudebelia, rom qarTuli asomTavruli anbani
aspeqtiT exmianeba z. sarjvelaZe, kerZod, is wers: Seiqmna Cv. w-is II-III saukuneebSi qristianuli Temebis
"Zvel qarTul saliteraturo enas safuZvlad mcxeTis wiaRSi da saqarTveloSi qristianobis oficialurad re-
- iberiis dedaqalaqis - metyveleba daedo. saukuneTa man- ligiad gamocxadebis Semdeg igi farTod gavrcelda. unda
Zilze sxvadasxva qarTuli tomebis warmomadgenelTa vifiqroT, rom ufro adrec arsebobda qarTuli damwer-
urTierTobis Sedegad mcxeTaSi Camoyalibda ze- lobis sxva saxe, romlis nimuSebs, samwuxarod, Cvenamde ar
dialeqturi cocxali metyveleba ("mcxeTuri koine" - mouRweviaT".
"iseTi qarTuli metyveleba, romelic ramdenadme mainc pirvel rigSi aq sakamaToa e.w. mcxeTuri koinesa
yvela msxvili adgilobrivi dialeqtis ZiriTad Tavisebu- (Tundac Tbilisuri koines) da arqauli samwignobro qar-
rebebs moicavda da amitom, bunebrivia, ar emTxveoda arc Tulis mimarTebis sakiTxi. Tu samwignobro qarTuls sa-
erT dialeqts, maT Soris, arc qarTlurs, iberiuls"); bune- fuZvlad daedo qarTluris bazaze Seqmnili zedialeqturi
brivia, vivaraudoT am metyvelebis didi siaxlove qarTlur metyveleba, arqauli samwignobro ena qarTluri, mesxur-
dialeqtTan" (z. sarjvelaZe, 1997, gv. 11; z. sarjvelaZe, 1984, javaxuri, kaxuri da sxva kiloebis Taviseburebebs unda
gv. 83-87); safiqrebelia, rom qarTuli samwerlobo ena IV-V aireklavdes; mag., xanmet teqstebSi ar unda iyos ae xmovanT-
kompleqsi, romelic yvela am kiloSi ee-d transfor-
92
sayuradReboa: k. kekeliZesTan kamaTSi iv. javaxiSvils sityva mirdeba; qarTlurSi unda dasturdebodes xanmetoba, xax-
qarTebi brWyalebiT mohyavs (iv. javaxiSvili, 1979, gv. 236); Sdr.: k. ismieri yru xSuli bgera, arqauli qarTulis msgavsi sax-
kekeliZis rwmeniT, svanebTan narevi mesxebis kuTvnili qarTli Zv. w. eluri da zmnuri paradigmebi da sxv. aSkaraa, rom CvenTvis
IV-III saukuneebSi daukavebiaT qarTebs, romelTac axali qarTli
cnobili qarTluri, kaxuri, mesxuri kiloebis Tavisebure-
SeuqmniaT; Cans, iv. javaxiSvili ar iziarebda qarTis tomis arsebobis
ideas, Tumca, ramdenadac CemTvis cnobilia, amis Sesaxeb mas bani ver Seqmnida arqauli samwignobro qarTuli enis myar
sagangebod ar umsjelia. iv. javaxiSvilisgan gansxvavebiT, qarTizaciis sistemas: arqauli samwignobro ena kilouri monacemebis
Tema gaaaqtualura n. berZeniSvilma; davimowmebT mis tipur citatas
konglomerati ar aris; mkacrad normirebuli erTi
(n.berZeniSvili, 1990, gv.225): feodaluri urTierTobis
Camoyalibebis xanisaTvis qarTlis eqspansia ZiriTadad mTliani monacemia.
dasrulebuli iyo... qsnisa da aragvis xeobebma "saxeli qarTli ar vfiqrobT, SeiZleba iTqvas: dRemde arc erTi
miiRes; ar miiRo es saxeli arc imereTma, miuxedavad imisa, rom specialistis mier ar dasabuTebula, rom qarTuli
qarTis kultura, qarTis ena maTTvis mSobliuri ena gaxda samwignobro enis saTave ueWvelad aris qarTluri kilo, IV-
(SeiZleba iberni iyvnen da imTaviTve maTi enac igive iyo, rac
qarTlisa, oRond dialeqti...)" [xazgasma Cemia - t.f.]. V saukuneebis e.w. qalaquri koine, an e.w. qarTebis ena.
arada, rogorc vxedavT, qarTuli samwignobro enis

72 73
sayrdeni enobrivi modelis sakiTxis garkveva met sinaTles drod samarTlianad iTvleba Zv. w. I aTaswleulis meore
Seitans qarTveli eris istoriaSi. naxevari (V-II saukuneebi). sayuradReboa, asomTavrulSi,
finikiuri anbanis msgavsad, me-6 adgilze myofi asoniSani
bunebrivia, rom samwignobro enis sayrdeni enobrivi wyvilbagismieria da `gamoxatavs 6 ricxviT mniSvnelobas"
modelis sakiTxze vimsjeloT, erTi mxriv, uZvelesi xanmeti (t. futkaraZe, 1998, gv. 83-90, t. futkaraZe, 2005, gv. 304).
teqstebis enis, meore mxriv, ki asomTavruli anbanis Seqmnis aqve, arsebiTia aRiniSnos, rom specialistTa erTi
periodSi arsebuli tomebis/Temebis enobrivi erTeulebis nawilis mier Zv. w. I aTaswleulSi ivaraudeba saerToqarT-
mixedviT. veluri enis arsebobac (arn. Ciqobava, k. bergslandi, h.
logikuria isic, rom qarTuli samwignobro enis sawy- fogti, q. lomTaTiZe...); Sdr.:
isad qarTuli asomTavruli anbanis Seqmnis dro davsaxoT. arn. Ciqobava (1979, gv. 253): "iberiul-kavkasiuri
samecniero literaturaSi ZiriTadad gaziarebulia enebi monaTesave enebia, maT warmoSoba aerTianebs. es
mosazreba, romlis mixedviTac qarTuli asomTavruli ZvelisZvel viTarebas gulisxmobs; savaraudod, sami aTasi
Seiqmna winareqristianul periodSi (d. baqraZe, m. janaS- wlis winandels da, albaT, Zvel adgil-samyofels,
vili, n. mari, iv. javaxiSvili, p. ingoroyva, g. wereTeli, r. kavkasiis samxreTiT mdebare miwa-wyals. am enaTa ganviTareba
patariZe... qarTul anbans warmarTobis droindelad Tvlis sxvadasxva gziT warimarTa; ara erTs sxva enas gadahyrian;
bevri sxva mkvlevaric: ak. baqraZe, g. narsiZe, m. CxartiSvili, saukuneTa manZilze araerTi dialeqti Tu ena warmoqmnila
z. aleqsiZe, l. WilaSvili...)93; mag., iv. javaxiSvili Tvlida, Tu gamqrala, gaTqvefila sxva enaSi. amitom gasakviri is ki
rom asomTavruli anbani warmarTuli periodis Zeglia da ar aris, rom iberiul-kavkasiur enebs “gasaocari
Seqmnilia ara ugvianes Zv. w. VII saukunisa. amave azrs nairgvaroba axasiaTebs, aramed is, rom fonetika-
emxroba p. ingoroyvac. cnobili wyaroebis axleburi anal- morfologia-sintaqsSi (aseve, leqsikaSic) niSandoblivi
izisa da bolo wlebSi mikvleuli Zeglebis Seswavlis sa- saerTo Tvisebebi SerCeniaT".
fuZvelze r. patariZem qarTuli anbanis Seqmnis TariRad q. lomTaTiZe (1946, gv. 133-139): megruli zmnebis I da
ivarauda Zv. w. 415 weli (r. patariZe, 1980). II pirSi arsebuli -q sufiqsi qo dadasturebiTi nawila-
Sdr., T. gamyreliZe, 1989, gv. 197-198: ”ar aris kisgan warmoiqmna... "qarTulsa da svanurSi TurmeobiTsa da
gamoricxuli, asomTavruli damwerloba qristianobis garkveul zmnebTan awmyos warmoebaSi monawileobs meSveli
xanis axali qarTuli erovnuli damwerloba iyos, romelmac zmna, aseve Wanursa da megrulSic saTanado SemTxvevebSi ga-
Secvala an gamoaZeva manamde arsebuli, warmarTuli epoqis moyenebuli yofila meSveli zmna, megrulSi dadasture-
werilobiTi sistema"...
biTi qo nawilakiTurT, WanurSi - awmyoSi uwindebulod,
Cemi azriT, qarTuli asomTavruli anbanis Seqmnis
TurmeobiTSi ki - viwur-arqabulSi do- windebuliT (sadac
meSveli zmna mTeli formiT gadarCenila), xolo xofurSi -
93
literatura da sakiTxis istoria ix.: t. futkaraZe, 1998; uwindebulod".
J. feiqriSvili, 2006, gv. 74-85

74 75
q. lomTaTiZis marTebuli daskvniT, ganxiluli mov- k. bergslandi, h. fogti95: "saerToqarTveluri ena
lena qarTvelur qvesistemebSi erTgvarovania da erT- Zveli welTaRricxvis bolo aTaswleulSi unda
drouladac xdeba; kerZod: "megrul-WanurTan Sesadar- movaTavsoT”.
obis TvalsazrisiT sayuradReboa, rom axal qarTulSi meS- vfiqrobT, kvlevis Tanamedrove etapze meti argumenti
veli zmna gauCnda swored saSuali gvaris zmnebs da swored eZebneba arn. Ciqobavas, k. bergslandis, h. fogtis, g.
pirvelsa da meore pirSi. Zvel qarTulma es ar icoda; iq maWavarianis, q. lomTaTiZis da sxvaTa mosazrebas, vidre g.
klomovis, T. gamyreliZis, m. qurdianis da sxvaTa varaudebs.
gvqonda vzi, vdga da sxva, axali qarTulisTvis ki es formebi
TvalsaCinoebisaTvis, aqac warmovadgenT msjelobas
sruliad ucxoa (Sdr.: vzi-var, vxti-var...)... Sdr., bal-
glotoqronologiuri daTariRebis Sesaxeb96:
szemouri im normebs uWers mxars, rac damaxasiaTebeli iyo
saerToqarTveluri enisa da qarTvelur enobriv
Zveli qarTulisaTvis: sgur "vzi"... balsqvemouri axal qar- erTeulTa daTariReba glotoqronologiuri anu
Tuls mihyveba: skur-xEi "vzivar"... udavoa, rom yvela qarT- leqsikur-statistikuri meTodiT pirvelad scades g.
velur enaSi meoreuli movlenaa xsenebuli meSveli zmnis klimovma, T. gamyreliZem da g. maWavarianma. erTi da imave
darTva"94. meTodiT Sesrulebuli ori gamokvlevis Sedegebi 1000-
aRsaniSnavia isic, rom q. lomTaTiZis azriT, Zveli wliani sxvaobis mqone aRmoCnda, kerZod, g. klimovis
qarTulisa da svanuris xanmetoba erTi da igive movlenaa azriT97, saerToqarTvelurisagan svanuris gamoyofa
da samwignobro enaSi xanmetobis gaqrobis dros emTxveva daiwyo II aTaswleulis, xolo zanurisa - I aTaswleulis
zanurSi dadasturebiTi nawilakis cveTis dasawyisi, dasawyisSi. T. gamyreliZisa da g. maWavarianis azriT98,
oRond, masalobrivad x- da -q sxvadasxva monacemia: saerToqarTvelurisagan svanuris gamoyofa Zv. w. X
"...saerTo araferi SeiZleba hqondes megrul -q-s svanur -x- saukuneSi moxda, xolo qarTul-zanuris diferencireba -
sTan (x-ari, x-Íari). sxva argumentaciasac rom ar ga- Zveli da axali welTaRricxvis mijnaze.
movudgeT (mag., x yvela droSia), maT gasaTiSad isic kmara, saerToqarTveluri enis divergenciis gansxvavebuli
rom aq Cven arsebiTad gansxvavebuli xnovanebis movlenebTan sqemaa warmodgenili T.gamyreliZisa da v.ivanovis SromaSi:
(xazi yvelgan Cemia - t.f.) gvaqvs saqme: erTi (x-) qarTulis ”indoevropuli ena da indoevropelebi”; kerZod, am
istoriuli periodis dasawyisSi ukve gadaSenebis gzaze naSromSi saerToqarTveluri enis arsebobis drod
damdgar movlenad Cans, meore (-q) ki swored am periodidan miCneulia Zv. w. IV aTaswleuli99.
ikvlevs gzas (aSkaraa, rom q. lomTaTiZe IV-VI saukuneebs 95
k. bergslandi, h. fogti, 1972, gv. 255
gulisxmobs...) (q. lomTaTiZe, 1946, gv. 131-137). 96
vrclad ix., t. futkaraZe, 2005, gv. 220, 265, 280-297
97
g. klimovi, 1952, gv. 119
98
T. gamyreliZe, g. maWavariani, 1965, gv. 17
99
T. gamyreliZe, v. ivanovi, 1984, gv. gv. 880, 909; Sdr., mxolod saeWvo
94
q. lomTaTiZe, 1946, gv. 136 leqsikuri ZiebebiT am TariRs ufro aZvelebs m. qurdiani; misi

76 77
samecniero literaturaSi miTiTebulia gloto- modgmis tomTa Semosevebis dros.
qronologiuri meTodis naklze: igi mxedvelobaSi ar iRebs savaraudoa, rom qarTveluri modgmis mier kolxur-
enis cvlilebis gansxvavebul temps sxvadasxva epoqaSi da yobanuri kulturis Seqmnisas, Zv. w. II aTaswleulis Sua
leqsikis cvlis sixSiris xarisxis gansazRvrisas ver periodidan yalibdeba saerToqarTveluri enobrivi
iTvaliswinebs intensiuri gavlenis an sametyvelo kodTa erTeuli - Zveli qarTuli Temebis saerTo-sametyvelo ena.
Serevis rols; es meTodi naklebsandoa imitomac, rom arsebobs sakmarisi safuZveli, virwmunoT:
saanalizo erTeulTa siaSi erTi uzusto formis erTmaneTs emTxveva qarTuli anbanis Seqmnisa da
moxvedrac ki mkveTrad cvlis qronologiur CarCoebs saerToqarTveluri enis arsebobis dro102.
(glotoqronologiis "myife meTodebis" Sesaxeb ix. k. Sesabamisad, logikuria, vivaraudoT, rom qarTvelTa
bergslandi, h. fogti, 1972; d. kristali, 1989, gv. 331; b. samwignobro enis saTave Zv.w.aR. I aTaswleulSic arsebuli
jorbenaZe, 1997, gv.140-141; t. futkaraZe, 2000, gv, 327; T. saerToqarTveluri enaa.
gvancelaZe, 2004, T. uTurgaiZe, 2007...)100.
am mosazrebis dasabuTeba an uaryofa SesaZlebelia
101
Cven mier warmoebuli kvleva mxars ufro uWers saerToqarTveluris, arqauli samwignobro enisa da qarT-
Semdeg qronologias: veluri kiloebis monacemTa SepirispirebiT; kerZod ismis
Zv. w. V-IV aTaswleulebSi saerToindoevropuli enis kiTxva: romel enobriv modelTan ufro axlos aris
Tanadroulad savaraudoa iberiul-kavkasiuri kontinu- arqauli qarTuli samwignobro ena?
umis arseboba; misgan sakuTriv qarTveluri enobrivi samya- qvemoT warmovadgenT ramdenime lingvisturi faqtis
ros gamomijvna dawyebuli Cans kavkasiasa da anatoliaSi in- SepirispirebiT analizs:
doevropuli nakadis Semosvlis Semdeg Zv. w. III-II aTaswleu-
lebis mijnaze; mkveTri daSoreba ki savaraudoa Zv. w. I aTas- 102
am Tanadroulobas bevri faqtic amowmebs; erT-erTia
wleulis manZilze, kerZod, skviT-kimerielTa da sparsuli
saerToqarTvelursa da arqaul samwignobro qarTulSi e.w.
xanmetobis arseboba: meore subieqturi da mesame obieqturi
azriT, Zv.w. aR. V-IV aTaswleulebis mijna unda miCneul iqnes pirebis niSnad x- prefiqsis gamoyeneba (es am periodis normaa da ara -
saerTo-qarTveluri fuZe-enidan qarTuli enis gamoyofis TariRad metoba); saerToqarTvelurSi x-s rekonstruirebis safuZvels
(m. qurdiani, 2008, gv. 9); Sesabamisad, saerToqarTveluri enas is iZleva arqauli samwignobro qarTulis, svanurisa da fxouris
varaudobs Zv.w. aR. VI-V aTaswleulebSi. masala (sakamaTo ar Cans arc xevsuruli x-s sakiTxi, vinaidan
100
msjelobisa da literaturisaTvis ix. t. futkaraZe, qarTvelebi, "saTanado fonetikur garemocvaSi swored x-s (da ara h-s) SeuZlia
2005, gv. 280-297; T. uTurgaiZis mosazreba ix.: "qarTveluri enebi da mogvces mJReri R: ma-x-gvris > ma-R-gvris; nakleblogikuria procesi:
dialeqtebi", gv, 14. ma-h-gvris > ma-x-gvris > ma-R-gvris; garda amisa, iq, sadac h-
101
tyav-, quTais- svan-, sarapanis- faT-... da sparsulidan bunebrivia, xevsurulSi mainc -x- prefiqsi gvaqvs: da-x-farven, x-
saerToqarTvelurSi nasesxebi zari, kuarTi, tye, Zewkvi, wiTs... mkidi, da-x-kazmavs, x-qonda...” (t. futkaraZe, qarTvelebi, I, 2005, gv.
sityvebis istoriis Sesaxeb ix., t.futkaraZe, qarTvelebi, 2005, gv. 319-321; Sdr., "qarTveluri enebi da dialeqtebi", 2007, gv. 125,
293; ix., agreTve, n. barTaia, t. futkaraZe, 2007. sadac g. gogolaSvilis kidev erTi dagvianebuli ”siaxlea").

78 79
a. saerToqarTveluri fuZeenis fonematur dasturdeba: B, ~ da E bgerebis aRmniSvneli grafemebi,
struqturaSi sami klasi gamoiyofa: Tanxmovnebi romlebic arsebobda arqaul qarTulSic,
(Cqamierebi, sonorebi), sonantebi da xmovnebi. saerToqarTvelurSic da ar aris damaxasiaTebeli
saerToqarTveluris xmovanTa sistema analogiuria qarTluri da samcxur-javaxuri kiloebisTvis104.
samwignobro enisa: gvaqvs; a, e, o xmovnebi. i da u bgerebi xan "arqaul qarTlursa" da mesxurs Tu warmovidgenT am
marcvlovani, xanac umarcvlo alofonebiT warmodgebian bgerebiTurT, bunebrivia, "arqauli qarTluris"/mesxuris
da, Sesabamisad, qmnian sonantTa klass. i/~ da u/E/v da saerToqarTveluris identuri monacemebi "arqaul
sonantebi dResac arsebobs TiTqmis yvela qarTvelur qarTlurs"/mesxurs saerTo-qarTvelurTan gagviTanabrebs;
dialeqtSi103. e.i. am SemTxvevaSi logikuria vTqvaT, rom asomTavrulis
T. gamyreliZis, g. maWavarianis, h. fenrixisa da sxvaTa fonemuri safuZveli ufro saerToqarTveluria, vidre
azriT, saerToqarTvelur sonantTa rigSi aRdgeba m, n, r, qarTluri.
l fonemebic. arn. Ciqobava, g. rogava, q. lomTaTiZe, T. b. qarTveluri qvesistemebisTvis erTi morfemis
gvancelaZe da sxva cnobili mecnierebi samarTlianad SigniT damaxasiaTebeli ar aris xmovanTkompleqsebi;
Tvlian, rom saerToqarTvelurSic da dResac m, n, r, l
bgerebi sonorebia da ara sonantebi. 104
Tumca dResac bunebrivia qarTvelur kiloTa umravlesobisTvis;
specialistTa didi nawili saerToqarTvelurSi Sdr.: B, ~ da E-s aRmniSvneli asoebi XIX saukunemde gamoiyeneboda
ZiriTadad imave Tanxmovnebs aRadgens, romelic gvaqvs samwignobro enaSi. B fonemasTan dakavSirebiT sainteresoa erTi
ambavic:
arqaul samwignobro qarTulSi: xSulebi: b, f, p; d, T, t; Z,
2004 wlis 23 marts mamia faRavam daicva sadoqtoro disertacia Te-
c, w; j, C, W; g, q, k; B, y. napralovnebi: z, s; J, S; R, x; h. maze: qarTuli enis samxruli kiloebis fonematuri struqtura".
sonorebi: m, n, r, l. oficialurma oponentma g. gogolaSvilma sarwmunod miiCnia m.
mkvlevarTa erTi nawilis (T. gamyreliZe, g. faRavas daskvna imerxeulSi B bgeris ararsebobis Sesaxeb; aqve, un-
dobloba gamoucxada prof. SuSana futkaraZis masalas (gv. 378).
maWavariani, h.fenrixi, z.sarjvelaZe, m.qurdiani) azriT, arada, imerxeulSi B bgeris arsebobis damadasturebeli mravali
saerToqarTvelur enaSi winanunismieri Z, c, w, z, s da faqtia gamoqveynebuli 1993-2003 wlebSi (da ara mxolod S. fut-
ukananunismieri j, C, W, J, S bgerebis gverdiT damatebiT karaZis mier). 2005-2006 wlebSi, sadoqtoros dacvis Semdeg, Tavad m.
faRava, prof. T. uTurgaiZis rCeviT, sagangebod daakvirda imerxeul
savaraudoa Suanunismieri (Suasibilanturi) Z&, c&, w&, z&, s& metyvelebas da patiosnad uaryo Tavisive sadoqtoros daskvna (m.
Tanxmovnebis arseboba. am mosazrebas faqtobrivi masala faRava, faringaluri B imerxeulSi, XXV respublikuri
naklebad uWers mxars. dialeqtologiuri samecniero sesiis masalebi, 2005, gv., 47; ix.,
qarTuli anbanis sayrdeni modelis Ziebis agreTve, XXVI respublikuri dialeqtologiuri samecniero sesiis
masalebi, 2006, gv. 49). 2007 wels g. gogolaSvilma gamoaqveyna Tavisi
TvalsazrisiT arsebiTia is, rom asomTavrulSi recenziis Semoklebuli anu, garkveulwilad redaqtirebuli vari-
anti (saenaTmecniero Ziebani, XXV, gv. 373-379), sadac igi ukomen-
103
Sdr.: T. gamyreliZisa da g. maWavarianis mixedviT, Tanamedrove tarod wers, rom m. faRavas mier imerxeulSi B bgeris ararsebobis
qarTvelur qvesistemebSi sonantTa klasi gamoiricxeba mtkiceba damajerebelia, metic, principuli msjelobis nimuSia...

80 81
morfemaTa zRvarze warmoqmnili xmovanTmimdevrobebi ebs -q segmenti106.
(gansakuTrebiT: ae, ea, oa, ao, oe, eo) yvela qarTvelur Sesabamisad, logikuria davuSvaT, rom iberiul-kavka-
dialeqtSi ganicdis cvlilebebs: warmoiqmneba difTongi, siuri enebis specifikuri brunvis - ergativis -man/-ma da -q
grZeli xmovani an erTi xmovani. msgavsi ram ar dasturdeba nawilakebiani qarTveluri variantebi Camoyalibda
samwignobro enaSi; Sesabamisad, SeuZlebelia davuSvaT, rom arqauli samwignobro enis formirebis paralelurad; es
arqauli samwignobro ena romelime CvenTvis cnobil niSnavs: arqauli qarTuli da saerToqarTveluri am
qarTvelur kilos eyrdnoba. am SemTxvevaSic, qarTluri mxrivac emsgavseba erTmaneTs.
ufro gviandeli gamodis, vidre asomTavrulis sayrdeni d. svanur da fxour kiloebSi piris niSnad dRemdea
metyveleba. bunebrivia, es faqtic kidev erTi argumentia SemorCenili arqauli samwignobro enisTvis
saimisod, rom arqauli samwignobro/standartuli enisTvis damaxasiaTebeli e.w. xanmetobis droindeli x- prefiqsi:
amosaval struqturad miviCnioT ara qarTluri an mesxuri, ax. w. V-VII saukuneebis qarTuli xanmeti teqstebis
aramed - saerToqarTveluri ena105. normis analogiurad, svanurSi x- piris niSani daculia
g. qarTvelur enobriv qvesistemebSi moTxrobiTi xmovniT dawyebul zmnebTan subieqtur meore da obieqtur
(ergativi) erTaderTi brunvaa, romlis niSnis dReisTvis mesame pirSi (x-iSxi "iwvi", x-asyi "akeTeb", x-atbide "aTbob"...
ZiriTadi alomorfebi (-ma/-m) saerToqarTvelurSi ar x-alat "uyvars", x-ahEdi "aZlevs", x-agdi "sZinavs"...). igive x-
aRdgeba: arqaul samwignobro enaSi ergativi warmodgeni- prefiqsi unda gamoiyos pirveli piris x+E- segmentSi107,
lia saxelis fuZiT (abraam), ubrunveli nacvalsaxelebiT kerZod, saerToqarTvelurisa da samwignobro qarTulis
(me, Sen, Cven, Tqven, man, maT, vin, TviTon) an man nawevriani msgavsad, svanur kiloebSic pirveli piris niSania E/v, rome-
yalibiT (kac-man). lic arabagismieri xmovnebis win daculia ucvlelad, bagis-
Sdr.: svanur kiloebSi Cans -man nawevaris naSTi (t. mieri bgerebis mezoblad ikargeba, xolo TanxmovniT dawye-
futkaraZe, 2007), xolo zanur kiloebSi ergativs awarmo- bul zmnebSi Semonaxulia infiqsis saxiT (msgavsi distribu-
105
cia Cveulebrivia sxva qarTvelur kiloebSic). rac Seexeba
Tu davuSvebT e. w. "arqauli qarTluris" arsebobas da
warmovidgenT, rom masSi xmovanTkompleqsebi Tavdapirveli saxiT
x+E- segmentis x-s, logikuri Cans, davuSvaT:
arsebobda, aseTi "arqauli qarTluri" saerToqarTvelurs an x- pirveli piris zmnur formaSi arsebuli iribi obi-
samwignobro enas daemTxveva. xmovanTkompleqsebis istoriidan eqtis niSania; droTa ganmavlobaSi, svanurSi xE- erTian mo-
gamomdinare, TiTqos ufro logikuria davuSvaT, rom qarTluri
momdinareobs samwignobro enisgan da ara samwignobro ena -
qarTlurisgan; esec naklebargumentirebadia, vinaidan saerToqarTvelurSi.
qarTvelur sinamdvileSi arc erTi kilo ar iRebs saTaves 106
romelic, Cveni azriT, megrul, raWul, taour, imerxeul da sxva
saliteraturo enisgan: yvela kiloSia iseTi arqauli qarTvelur kiloebSi farTod gavrcelebuli qe/qi/qo/qve/ki/xo/ho na-
gramatikuli Tu leqsikuri faqtebi, romlebic samwignobro wilakis naSTia ( t. futkaraZe, 2005, gv. 317-318)
107
enis velSi ar dasturdeba, magram savaraudoa sakiTxis istoriisa da msjelobisaTvis ix.: g. rogava, 1956; m. suxiS-
vili, 1986; n. maWavariani, 1986.

82 83
rfemad gadaazrianda da sxva SemTxvevebSic ganzogadda. davuSvaT, rom zanur-svanuri dialeqturi wre for-
h/x/s (< sa-/ra-) prefiqsisaTvis amosavali Cans klas-ka- mirdeba haemetoba/xanmetobis periodSi; es dro ki,
tegoriis niSnoba (arn. Ciqobava, 1944), vinaidan sxvagvarad savaraudod, emTxveva axali welTaRricxvis dasawyiss110.
gaugebari iqneboda ori, gramatikulad gansxvavebuli piris e. qarTveluri kiloebis daTariRebisa da samwignobro
- mesame obieqtisa da meore subieqtis warmodgena erTi da enis sayrdeni enobrivi modelis gansazRvrisaTvis
imave niSniT; Sdr., Zveli samwignobro enis monacemebi: aRxu- sainteresoa zmnur Temis niSanTa Cveneba: arqauli
marTe, SexuabT... hvscode, hkiTxe... samwignobro enisaTvis bunebrivi iyo TemisniSnianic da
Zvel samwignobro qarTulSic da svanur, TuSur, xev- uTemisniSno zmnebic; analogiuri viTarebaa svanur
surul masalaSic (mi-x-gvrian, x-qonda, da-x-kazmavs, x-mkidi, kiloebSic, rac gvavaraudebinebs, rom arqauli
da-x-farven...) amosavalia s/h; dialeqtebSi savaraudoa Sem- samwignobro ena da svanuri dialeqtebi saerToqarTvelur
degi fonetikuri procesi: s/h > h > 0 da s/h > x > (R): Sdr., viTarebas asaxavs. droTa ganmavlobaSi qarTul
xevsuruli: maRgvris, Rgvandi, Rgonebav108... gurul-aWarul samwignobro enaSi gaZlierda Temis niSnis darTvis, xolo
kiloebSic gvaqvs piris niSnad fonetikur niadagze miRebu- sxva qarTvelur qvesistemebSi unifikaciis tendenciac;
li x109, oRond, aq h > x procesi fuZiseuli Tanxmovnis kerZod, Tu fxovur kiloebSi, gurulSi, zemoimerulsa da
gavleniTaa warmoqmnili; Sesabamisad, gurul-aWarulSi aWarulSi mkrTalad SemorCa arqauli samwignobro enis
gamovlenili x xanmetobis periodisad ver miiCneva. (anu saerToqarTveluris) msgavsi viTareba, qarTlursa da
aSkaraa: meore subieqturi pirisa da mesame obieqturi kaxurSi TiTqmis aRar gvxvdeba uTemisniSno zmnebi, xolo
piris niSnad x-, anu e.w. xanmetoba saerToqarTveluri mo- mesxursa da megrul-WanurSi Temis niSanTa sruli
vlena Cans. saerToqarTvelurSive arsebuli h/x monacvleo- unifikacia moxda111.
bis Sedegi unda iyos zog kiloSi h > 0 procesis ganviTare- daskvna: Temis niSnebis aspeqtiT svanuri da arqauli
ba, zogan ki x-s damkvidreba (Sdr.: mkvlevarTa nawili fiq- saliteraturo ena Tanadroul viTarebas asaxaven;
robs, rom xanmetoba da haemetoba sakuTriv qarTuli enis samwignobro ena eyrdnoba im models, romelic daculi aqvs
or kilos asaxavs). svanurs da ara megrul-Wanurs, mesxurs an qarTlurs.
vfiqrobT, samwignobro qarTulis V-X saukuneebis v. awmyosa da TurmeobiTis formaTa warmoebis prin-
xanmetoba-haemetoba-sannarevoba, svanur-TuSur-xevsuruli cipi qarTvelur ena-kiloebSi ZiriTadad erTnairia:
xanmetoba, zanuri *huCaSi > uCaSi da *ho > o procesebi arqauli qarTulisa da zemosvanuri kiloebis formebi meS-
drois erT monakveTSi iRebs saTaves. ramdenadac, svanur-
fxovurma kiloebma piris niSnad Semoinaxa -x/R, logikuria 110
t. futkaraZe, 2005, gv. 303-322; aqve aRsaniSnavia isic, rom swored
am droidan Cndeba wyaroebSi svanebis Temic da maTi saxelic: soa-
nas/Soanas "svani"; Sdr., I-IV saukuneebis ucxour wyaroebSi jer kidev
108
Sdr., a. SaniZe, 1920 da a. WinWarauli, 1960, gv. 96-98. ar Cans dialeqturi Soni/muSuan variantebi.
109 111
ix. q. lomTaTiZe, 1938; m. cincaZe, m. faRava, 1998 da sxv. masalisaTvis ix. b. jorbenaZe, 1995, gv. 360-374

84 85
vel zmnas ar dairTavs; gviandel samwignobro enaSi, me- warmoeba, sadac ”aris” meSveli zmnisgan darCenilia
grul-WanurSi, qvemosvanursa da sxva qarTvelur kiloebSi mxolod Tavkiduri a xmovani; igi enklitikurad mierTvis
ki bunebrivia aris zmnis sxvadasxva fonetikuri varianti. winamaval sityvas: daxatuli-a < daxatuli aris, dawerili-
Sedgenili Semasmenlis zmnur komponentad gamo- a < dawerili aris... Zvel werilobiT ZeglebSi enklitikis
yenebuli ”aris” zmnis fonetikuri cvlilebac qarTvelur SemTxvevebi iSviaTia.
qvesistemebSi erTgvari principebiT xdeba; ramdenadac amo- b) zog dialeqtSi (xevs., fS., TuS., ing.) enklitikis
savali qarTveluri forma (ars/aris) identuria SemTxvevaSi fuZeTanxmovnian saxelebTan SesaZloa daikar-
arqauli samwignobro qarTulis monacemisa, SesaZlebloba gos meSvelzmniseuli a xmovanic, ris sakompensaciodac
gvaqvs, qarTveluri masStabiT vimsjeloT Sedgenili Semas- Sedgenili Semasmenlis saxeladi nawilis bolo marcvals
menlis zmnuri nawilis formirebis droisa da qarTvelur moudis dinamikuri maxvili; mag., xevs.: bevr vaJi& (=vaJia)
enobriv velSi alomorfTa gamovlenis kanonzomierebis Ses- mZimed daWrili. Tu kacebi-as saxlCi, saarayes Caayeneben, Tu
axeb; kerZod: obol-obol-qvrivi& (=obol-obolqvrivi-as), Tunda pursa
Zvel werilobiT ZeglebSi Sedgenili Semasmenlis nu aWmevs (a.WinWarauli, 1960). ing.: daTi koli (=daTvis
zmnur wevrad, rogorc wesi, gvxvdeba ars meSveli zmna, sax- kvalia), did kaci (=didi xnis kacia), zéri (=Zviria) (gr.
eladi nawili ki ZiriTadad fuZis saxiTaa warmodgenili: imnaiSvili, 1966, gv. 116).
daxatul ars, daweril ars, mosul ars... iSviaTad dastur- g) zepir metyvelebaSi xSiria ”aris” meSvelzmniseuli
deba i-xmovniani varianti: aris. bolokiduri Tanxmovnis - III subieqturi piris sufiqsis da-
megrul-WanurSi ZiriTadia oren (< *a-r-e-n) forma; kargvis faqtebi: aris>ari: daxatuli ari, wasuli ari... III
xolo svanur kiloebSi ”aris” damoukidebeli zmnis rolSia subieqturi piris niSani -n bolokidur poziciaSi ikargeba
@ri/ari (I p. xE-ar-i, II p. x-ar-i, III p. a-r-i. mr.: I p. xE-@-r-i- megrulSic: Waril ore/re“”dawerili aris”... n- sufiqsi
d/l-@r-id, II p. x-@-r-i-d, III p. @-r-i-x; (x)E-, x-, -x xanmetobis- aRdgeba xmovnis Semcveli morfemebis (mr. ricxvis -an
droindeli piris niSnebia), xolo meSveli zmnis funqciiT sufiqsis, sxvaTa sityvis -ia nawilakis, kiTxviTi o
dasturdeba li/liz/lis: I p. xE-i (<xE-ar-i) II p. x-i (<x-ar- nawilakis) darTvisas, mag.: ore-n-a(n) ”arian”, ore-n-ia
i), III p. l-i (<l-ar-i; l- iberiul-kavkasiuri enebisTvis ”ariso”, ore-n-o ”aris?” WanurSi -n sufiqsis dakargvis
damaxasiaTebeli klas-kategoriis niSania, romelic faqtebi iSviaTia: ore-n.
svanurSi piris niSnad gadaazrianda). d) "aris" zmnis fonetikur variantad xevsurulSi
qarTvelur ena-kiloebSi Sedgenili Semasmenlis kom- gvxvdeba -as: gaWirebuli kaci as. es kanon Zveli as. TiTo moS
ponentad gamoyenebuli aris meSveli zmna Semdeg alomor- Tivaic ro miscaT, isic kai as. mkvdris coli as is, ro qals
febs (Tu fonetikur variantebs) warmoaCens: qmar maukvdebis (a. WinWarauli, 1960, gv.41).
a) rogorc saliteraturo enaSi, ise dialeqtTa um- e) ingilourSi (kakurSi) xmovanfuZian saxelebTan
ravlesobaSi yvelaze gavrcelebulia ”daxatuli-a” tipis aris/ars meSveli zmna s variantiT aris warmodgenili, igi

86 87
uSualod ekvris saxels, mag.: zroxa~s (=Zroxa aris), mama~ kiTxv. nawilakia)“”Sen naswavli xar?” jigei Jui en "filtvi
mepure~s (mama mepure aris), saWiro~s (=saWiro aris) (gr. ori aris" (s.JRenti, 1953, gv. 72). Sdr. martviluri:
imnaiSvili, 1955, gv. 122) mu~e<mu re ”ra aris”...
v) megrul-WanurSi oren meSveli zmna II-III pirSi k) WanurSi SesaZlebelia xmovnebs Soris moqceuli
xSirad Tavkiduri o xmovnis gareSe ixmareba: req<oreq, meSvelzmniseuli r bgera daikargos: en<ren: aq gui en ”aq
ren<oren: xantil req’”daxatuli xar”, xantil re(n) guli aris” (s. JRenti, 1953, gv. 67)112.
"daxatuli aris"... (Sdr. I piris formaSi o xmovani yovelT- yovelive zemoTqmuli cxadyofs, rom svanuri, me-
vis aris warmodgenili: v-o-req ”var” (megr.), v-ore/b-ore grul-Wanuri, xevsuruli Tu ingilouri formebi qro-
”var” (Wan.). I pirSi o xmovnis SenarCuneba v- prefiqsis arse- nologiurad ver gascildeba arqaul qarTuls113; rac imas
bobiT SeiZleba aixsnas. I pirSi xmovani gvaqvs v prefiqsis niSnavs, rom svanuri (Tu sxva qarTveluri) kiloebis amJa-
dakargvis SemTxvevaSic: va(v)-o-req ”ar var” (Sdr. mindeli Taviseburebebi yalibdeba samwignobro enis isto-
dialeqtebSi, agreTve svanurSi II piris formaSi x- prefiqsi riis paralelurad.
abrkolebs fonetikur cvlilebas: xar). I piris formaSi z. arqaul qarTul/qarTvelur saliteraturo enaSi II
xevsurulSi Tavkiduri va > o: qali-or < qali var
kavSirebiTis formebiT gadmoicema TxrobiTi kilos
(a.WinWarauli, 1960).
momavali dro (amitomac adreul gamokvlevebSi am mwkrivs
z) qarTvelur kiloebSi dasturdeba iseTi faqtebic,
roca meSveli zmna erTdroulad kargavs Tavkidur da myofads uwodebdnen): kacma (Se)Wamos saWmeli = kaci
bolokidur bgerebs, kerZod, megrul-WanurSi amosavali (Se)Wams saWmels; man daamËuas igi = igi daamxobs mas.
oren forma warmodgenilia re-s saxiT: saWiro re sxva qarTvelur qvesistemaTagan analogiuri viTareba
(<oren)’”saWiro aris”, xantil re (<oren) ”daxatuli SenarCunebulia mxolod lazurSi (fragmentulad gvaqvs
aris”... msgavsi viTareba gvaqvs fereidnulSi, sadac aris
zmna (ZiriTadad e,o xmovnebis mezoblad) warmodgenilia ri 112
l) vfiqrobT, am rigSi SeiZleba ganvixiloT svanuris li (< aris)
variantiT, mag.: saWiro&ri (=saWiro aris), kacobis dRe&ri morfemoidic: Tu damajerebelia *lari/*laris > (l)-ar-i > (l)-i
procesi, maSin gamodis, rom am SemTxvevaSic dakargulia Sua segmenti
(=dRe aris), iqiT vake&ri (=vake aris), emeebis ufrosi -ar-. svanuris Taviseburebad unda CaiTvalos is, rom meSveli zmnis
sxo&ri (=sxo aris), eg sauzmo&ri (=sauzmo aris) (arn. gamartiveba ufro Sors aris wasuli da, msgavsad III pirisa, gacvda I-
Ciqobava, 1927, gv. 201); II piris formebic. es faqtic saerToqarTveluri movlenaa: ena
cdilobs damxmare sityvebi (morfemoidebi) afiqsebad aqcios (Sdr.:
T) megrul-WanurSi TanxmovanfuZian saxelebTan oren a<ars, megr. q<qoren, Wan. r<ren, megr.-Wan. ko<oko)... msgavsi movlenaa
meSveli zmnis variantad gvaqvs e: ore(n)>re>e: xantilie xevsurulSic: a.WinWaraulis mowmobiT, garkveul konteqstSi
”daxatulia”, Warilie ”dawerilia”... SesaZlebelia "aris" meSveli zmnis I-II pirSi Ziriseuli r bgera dai-
kargos: va(<var), xa(<xar) (a. oniani, 1978, gv.204). SeiZleba iTqvas,
i) WanurSi oren zmnis Ziriseuli r Tanxmovani icvleba svanurSi damTavrebulia meSveli zmnis sufiqsad Camoyalibeba.
~-T: ren>~en: si kiTxeri ~e-r-i? (aq r ganviTarebulia, i _ 113
vrclad ix., e. dadiani, t. futkaraZe, 2006

88 89
herulsa da mesxurSic), maSin roca megruli da sxva aq kidev erTxel aRvniSnav, rom samecniero
qarTveluri kiloebi mihyveba Tanamedrove qarTuls. r. literaturaSi saerToqarTvelurisTvis aRdgenilia
Serozias azriT, lazurisa da megrulis monacemTa samwignobro tradiciis amsaxveli leqsikac; kerZod, m.
sxvadasxvaoba saTaves iRebs VII-VIII saukuneebidan; Cuxuas azriT (2006), saerToqarTvelurSi samwerlo
Sdr.: rogorc cnobilia, daaxloebiT arabobis dros tradiciis arsebobas mxars uWers iseTi fuZeebi,
saliteraturi enaSi xdeba cvlilebebi myofadisa da rogoricaa: wign- "wigni", qert- "qaRaldi, tyavis naWeri"...
aspeqtis warmoebis mxriv114. vfiqrobT, warmodgenili faqtebi cxadyofs, rom
qarTuli asomTavruli anbanis Tavdapirveli varianti ,
samwignobro dedaenisgan mowyvetil da bizantiur
Sesabamisad, arqauli samwignobro ena daefuZna enas,
kulturul velSi moqceul lazur kilos es cvlilebebi
romelic ufro miemsgavseba saerToqarTvelur enas,
naklebad Seexo; swored amis gamocaa, rom "zogierT
vidre romelime qarTvelur kilos (Tundac qarTlurs,
sakiTxSi lazurs meti aqvs SenarCunebuli Zveli viTarebisa,
miT umetes - mesxurs).
vidre megruls da TviT qarTvelur saliteraturo enas" Sesabamisad:
(r. Serozia, 2002, gv. 88). saerToqarTveluris uSualo memkvidrea arqauli
T. qarTveluri samwignobro enisa da kiloebis samwignobro, normirebuli ena. masTan SefardebiT zepiri
monacemTa SepirispirebiT samecniero literaturaSi qarTveluri metyvelebebi aSkarad meoreuli, fonetikur-
rekonstruirebuli saerToqarTveluri leqsikis gramatikulad saxecvlili nairsaxeobani arian; Sdr.:
morfologiuri da semantikuri struqturebi ZiriTadad gavigone > gevigone > gevgone > gevgoni: piriqiTi procesi
gamoricxulia!
emTxveva arqauli samwignobro qarTulis monacemebs; masala istoriul qarTvelur samwignobro enas qmnida yvela
vrcladaa warmodgenili n. maris, a. cagarelis, p. Waraias, kuTxis qarTveloba; amtomaa, rom samwignobro enaSi Cans
arn. Ciqobavas, g. klimovis, h. fenrixis, z. sarjvelaZis, m. rogorc zanur-svanuri, aseve qarTlur-mesxur-heruli (da
Cuxuas da sxvaTa leqsikonebSi, amitom mraval nimuSTagan aq sxva qarTveluri) kiloebis leqsika. amave dros, ramdenadac
mxolod ramdenime tipur SemTxvevas warmovadgenT: arqauli samwignobro ena uwinaresia yvela CvenTvis cnobil
qarTvelur kilosTan SedarebiT, sistemebr inaxavs uZveles
saerToqarTv. *asuli, samwign. qarT. asuli, mesx. fonematur struqturasa da gramatikuli wyobas.
asuli, zan. osuri, svan. aséS; safiqrebelia, rom samwignobro qarTulis fuZe
saerToqarTv. *Tafli, samwign. qarT. Tafli, mesx. enobrivi erTeuli Zvel kavkasiaSi ganixileboda erT-erT
Tafli, zan. Tofuri, svan. Tu/TEi; iberiul-kavkasiur dialeqtad, ramac xeli Seuwyo am
saerToqarTv. *yurZeni, samwign. qarT. yurZeni, mesx. samwerlobo kulturis gavrcelebas ("gaSinaurebas")
yurZeni, zan. Ïurzeni, svan. yunZel... qarTvelebis monaTesave Crdilo kavkasiel xalxebSic.
msjeloba sxva mimarTulebiTac SegviZlia
ganvaviTaroT:
114
z. WumburiZe, 1986

90 91
saerToqarTveluri enis bazaze arsebuli samwignobro
enis meoreuli variantebi ar SeiZleba miviCnioT amosavali
struqturis Tanadroul sistemebad.
Sdr.: genealogiur xeze tolfard enobriv
erTeulebad iseTi samwignobro da umwignobro enebi
SeiZleba warmovadginoT, romlebic erTnairad
miemarTebian amosaval enobriv sistemas; mag., Tvisobrivad
Tanabari sistemebia: italiuri, espanuri da sardiniuli.
Cvens sinamdvileSi qarTvelTa arqauli metyveleba
amosavalia megrulis, svanurisa Tu mesxurisaTvis;
Sesabamisad, istoriul sinamdviles ufro asaxavs opozicia:
qarTveluri ena - qarTveluri kiloebi da ara termini:
qarTveluri enebi, romelic saerToqarTveluridan sami
"moZme" enis gamoyofas gulisxmobs.
kidev erTxel aRvniSnavT:
samwignobro qarTuli rom Seqmniliyo erT-erT
qarTveluri kilos mixedviT, masTan mimarTebiT
Tanasworad - moZme enobriv erTeulebad - SegveZlo
gangvexila sxva qarTveluri metyvelebani, Tuki maTze
qarTvelTa
metyveli sazogadoebebi eTnokulturadac erTmaneTs samwignobro enisa da kiloebis
arsebiTad daSordeboda. mimarTebis ori sqema
termini "qarTveluri enebi" gverdigverd ayenebs
("moZme enebad" ganixilavs) amosaval da meoreul qarTvelTa enobrivi samyaros daTariRebisa da di-
enobriv struqturebs.
vergenciis Sesaxeb arsebuli ZiriTadi mosazrebis mixed-
viT Tvisobrivad gansxvavebuli ori sqema SeiZleba aigos:
a. saerToqarTveluri ena arsebobda II-I
aTaswleulebSi; farnavazisa da qujis dros saerToqarTve-
luri enis bazaze iqmneba qarTveluri mwignobroba. war-
modgenili Tvalsazrisi sqematurad ase gamoiyureba:

92 93
iberiul-kavkasiuri Sdr.: ganvlili 15 saukunis manZilze samwignobro
erToba qarTulis gavlena ufro aqtiuri iyo centralur, vidre
ganapira qarTvelur kiloebze, Sesabamisad, politikur da
saer To qar Tvel uri ena kulturul centrTan mudam axlos myofi centraluri
kiloebi (qarTluri, kaxuri, imeruli...) mihyvebodnen
samwignobro enis normebis cvlilebis dinamikas.

ena
qarTuli samwignobro ena naklebad icvleba
arqauli samwignobro ena (inarCunebs saerToqarTveluris ZiriTad niSnebs), Tumca
xalxuri metyvelebis (centraluri kiloebis!) gavlena

samwignobro
eb
i i mainc aisaxeba saero mwerlobis enaze.
o

amgvari intensiuri urTierToba ar aris samwignobro

b
l

oe
ki

kil
enasa da ganapira qarTvelur kiloebs Soris, amitomac
i
anur

i
ur
logikuria, rom ganapira qarTvelur kiloebSi bevri

el
zanur-sv

arTv
fonematur-gramatikuli Tu leqsikuri arqaizmic gvaqvs da

sxva q
inovaciac. amitomaa saWiro mecnierTa da mweralTa
gansakuTrebuli Zalisxmeva: samwignobro ena
T anamed r o ve s amw i g n o br o en a mizanmimarTuli SromiT unda gamdidrdes ganapira
dialeqtebis monacemebiT (rogorc amas konstantine
sagangebod aRvniSnav, rom samwignobro enisa da gamsaxurdia werda).
dialeqtTa urTierTgamdidreba-Tanacxovreba mudmivi aqve aRsaniSnavia: centralizebul da samwignobro
procesia; kerZod: „araizolirebuli mosaxleobis mety- tradiciis mqone saxelmwifoSi samwignobro enis
veleba (ena, kilo...) warmoqmnilia divergenciuli da kon- intensiuri gavleniT kiloebi ufro da ufro Tmoben
vergenciuli procesebis Sedegad, Sesabamisad, Cem mier war- poziciebs; mag., bolo ramdenime saukuneSi (xalxSi gvarebis
formirebis Semdeg!) saxelmwifo enis gavleniT
modgenili ena-kiloTa divergenciuli sqemebi garkveul-
adgilobrivi mosaxleobis dialeqti dauaxlovda
wilad pirobiTia, vinaidan sqemebSi naklebad Cans ganapira samwignobro enas: megruli metyvelebis transformireba
kiloebisTvis damaxasiaTebeli ”kulturuli difuziis” moxda qvemo aWarul, gurul da qvemoimerul metyvelebebad,
aspeqtebi115. procesisTvis xeli SeiZleba Seewyo TurqeTis mier
mesxeTis dapyrobis procesSi mimdinare migracias.
115
msjelobisaTvis ix. t. futkaraZe, qarTvelebi, I, 2005, gv. 144, 328.
qarTuli samwignobro enisa da qarTveluri kiloebis Tanaarseboba
monolingvuri diglosiis saxisaa; dedaena aris oficialuri
(mecnierebis, kulturis, ganaTlebis, eklesiis, masmediis,
saqmiswarmoebis...) ena, dedaenis kuTxuri (xalxuri) saxesxvaobani ki miuxedavad (di - ori, glosa - ena) am termins amave mniSvnelobiT
gamoiyeneba araoficialur, araprestiJul garemoSi (aqac, (erTi enis saxesxvaobaTa funqciuri ierarqia) iyenebs misi Semqmneli
araiSviaTad, samwignobro qarTulTan erTad)... semantikis C. fergiusoni; Sdr., T.bolqvaZe, 2007, gv. 227

94 95
Sdr.: anTropologiuri monacemebic adasturebs, rom
saqarTvelos am kuTxeebSi adgili ar hqonia qarTlelTa Tu b. Zv. w. IV-III aTaswleulebSi ukve arsebobda qarTve-
mesxTa masStabur gadmosaxlebas - qarTizacias. luri enebi (qarTuli, zanuri, svanuri). amaTgan erT-erTi
erTi qarTveluri enis Tvalsazrisis mixedviT Seqm- tomis - qarTebis enaze Zv. w. VII - ax. w. IV saukuneebSi
nili Tanamedrove qarTveluri enobrivi samyaros amsaxveli Seiqmna damwerloba117, romelic sxva qarTveluri tomebis
sqematuri ruka ase gamoiyureba:
samwignobro enadac iqca.

sqematurad es mosazreba ase gamoiyureba:

wina Taobebis mkvlevarTa pativiscemis miuxedavad,


vfiqrob, rom gadasasinjia sabWoTa reJimis pirobebSi
Seqmnili qarTvelur kiloTa klasifikaciebic116.

116
mimoxilvisaTvis ix.: "qarTuli enis istoria", quTaisi, 2006, gv.
39-44 (wigni gankuTvnilia universitetis bakalavriatis stu-
dentTaTvis). am sakiTxis "ganxilvis" drosac cruobs g. gogolaS-
vili (Sdr.: qarTveluri enebi da dialeqtebi, 2007, gv. 39-44). sxva
SemTxvevaSic araerTxel ayalbebs specialistTa mosazrebebs
(mag., T. gvancelaZes miawers Jurnalistis mosazrebebs). savarau- umetes, es avtorebi, rogorc wesi, ar uTiTeben: wigns, gamocemis
doa, rom am koleqtiur broSuraSi dabeWdili avtoportretuli wels, gverds).
paskvilebi iseTi mkiTxvelisTvisac daigegma, romelsac saSualeba 117
am Tvalsazrisis mimdevrebi qarTuli anbanis Seqmnis sxvadasxva
an dro ara aqvs, Tavad Seamowmos gayalbebuli "citatebi" (miT dros asaxeleben.

96 97
iberiul-kavkasiuri dasasrul, "evropis enebis qartiis" fonze saqarT-
erToba velos orgvari perspeqtivis Sesaxeb:

saerToqarTveluri ena enobriv da eTnikur umciresobaTa Sesaxeb evrosab-


Wos sakanondeblo normebis amoqmedebis pirobebSi, qarT-

qarTuli
veluri enobrivi samyaros zemoT ganxiluli ori Tvalsaz-

ri
ri

u
risi orgvar momavals gulisxmobs:

n
nu

sva
za

i
oeb

a
1. adekvaturad SevafasoT mefis ruseTisa da sabWoTa

sxv
il

lsq.
imperiis mier politizebuli "samecniero" debulebebi,

a
qarTlkaxuri

d
u r i

Kk

ex. B balsz. ba
D
zogadad, qarTvelologiis rusuli skola. Tanamedrove
u r i

msoflios Tu momaval Taobebs mivawodoT qarTvelTa


li, fxovuri
l -W an

qarTlur- mesxuri

realuri enobrivi suraTi:


d a s a v l

sul mcire 20 saukunis manZilze qarTvelebs gvaqvs erTi


qarTuli samwignobro ena

laSx. L lent
K ka x u r i

AaRmosavluri: heru

mTavari ena - dedaena da sami aTeuli dialeqti119.


me g r u

paralelurad, saxelmwifo doneze unda Sedges far-


TomasStabiani gegma qarTveluri dialeqtebis Seswavla-
SenarCunebisa da samwignobro enis erTiani (qarTveluri)
M

saleqsikono bazis Sesaqmnelad; garda amisa, unda momzad-


mkiTxvelisTvis Zneli gamosacnobi ar aris, rom zemoT des qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis axali re-
kritikulad gaanalizebuli ucxouri kvalifikaciebi
mxolod am sqemiT ifarglebian118.

119
Cveni oponentebis azriT, maTgan dawunebuli am ”erTi qarTve-
118
aq ar ganvixilavT deetersis moZvelebul sqemas, vinaidan luri enis Teoriis mamamTavari” me var. CemTvis es didi pativi iqne-
dausabuTebelia saerToqarTveluridan jer svanurisa da zanur- boda, magram, samwuxarod, maTi arc es mosazrebaa marTebuli:
qarTulis gamoyofa, 1000 wlis Semdeg ki zanur-qarTulis amgvari xedva quj-farnavazis droidan momdinareobs da, rogorc
dacalkeveba. zanur da svanur kiloebSi e.w. SiSina Tanxmovnebis re- zemoT vnaxeT, sxvadasxva waxnagiT Cemamdec bevri mecnieri Tu sa-
fleqsebis erTgvaroba cxadyofs am kilour jgufTa Tanadroulobas zogado moRvawe asabuTebda mas.

98 99
daqcia, romelSic vrclad aisaxeba megrul-lazur-svanur-
taour-klarjul-heruli leqsikuri erTeulebic120. romeli koncefcia, divergenciuli sqema Tu lingvis-
II. yovelgvari logikis gareSe zogi evropeli eqsper- turi rukaa saqarTvelos sinamdvilis amsaxveli da mec-
tis mier eTnikuri umciresobis enad, xolo mecnierTa erTi nierulad argumentirebuli, Tqven gansajeT,
jgufis mier umwignobro enebad gamocxadebuli qarTve- pativcemulo mkiTxvelo.
luri kiloebi vaRiaroT qarTvelTa erTi nawilis (me-
grelebis, lazebis, svanebis) dedaenebad; jer davumkvidroT
p.s. sazogadoebisTvis didi xania cnobilia prof.
maT aSordia-grenis, siWinavas Tu qurdian-bawaSis Seqmnili
j. hiuitis antiqarTuli moRvaweoba; am etapze is "ax-
anbanebi, Semdeg ki saqmiswarmoeba, RvTismsaxureba, sas- ali" iniciativiT gamodis: megruli enis saxelmwifo
kolo-sauniversiteto swavleba daviwyoT sam qarTvelur enad aRiarebiT Seiqmnas samegrelos buferuli saxelm-
kilozec. wifo, romelic xels Seuwyobs qarTul-afxazuri kon-
am gziT Tu wavalT, Zneli misaxvedri araa, rom xeli fliqtis mogvarerbas; kerZod, misi azriT:
Seewyoba qarTveli erisa da saqarTvelos danawevrebas121. "afxazebs qarTvelebisgan fizikurad ganadgurebis safrTxe
aRar daemuqrebaT, Tuki saqarTvelosa da afxazeTs Soris
Camoyalibdeba samegrelos buferuli saxelmwifoebrivi
120
saskolo sagani: ”qarTuli ena” unda Seicvalos sagniT: ”qarT-
warmonaqmni: es procesi unda daiwyos megrulis, rogorc
velTa dedaena” (g.ramiSvili, 2000, gv. 9-22). saskolo sax-
megrelTa saliteraturo da kulturis enis, aRiarebiT;
elmZRvaneloSic vrclad unda Sevides Tanamedrove qarTveluri
"megrelebmac unda daicvan TavianTi uflebebi"; "megrelebma
dialeqturi (megrul-lazuri, svanuri, mesxuri, fxovuri, her-
ar unda gaiziaron qarTvelebis kulturuli memkvidreoba
uli, raWuli...) saleqsikono masalac da qarTuli/qarTveluri
da unda ganaviTaron TavianTi TviTmyofadi ena da
samwignobro enis istoris sakiTxebic.
121
kultura"...
Cven mier am gzis kritika oponentebma”qarTul nacionalizmad” "vinc amtkicebs, rom megrelebs Soris ar arsebobs amgvari
CagviTvales. kidev erTxel xazgasmiT aRvniSnavT: uflebebis moTxovna, vityvi, rom maTTvis am kiTxviT aravis
qarTvelologiis politizeba, qarTveluri enobrivi samyaros
miumarTavs..."
politizebuli Sefaseba daigegma ruseTis imperiaSi XIX sau-
am "istoriuli Secdomis gamosworebam grZelvadian
kuneSi; wamyvan ”samecniero Teoriad” iqca sabWoTa kavSirSi.
perspeqtivaSi SeiZleba qarTul-afxazuri urTierTobis
politizebuli qarTvelologia ukanasknelad (!) gaaaqtiures XX
saukunis bolo aTwleulSi (roca rusulma imperiulma Zalebma sayovelTaod sasurveli gamosworeba moitanos..." unda
kavkasiis dakargvis realuri safrTxe dainaxes). Cven SevecadeT, Seiqmnas kavkasiis konfederacia (romlis subieqtebadac
Tanamedrove mecnieruli meTodologiiT gangvexila problema da ivaraudeba: afxazeTi, samegrelo, saqarTvelo, azerbaijani,
warmogveCina sabWoTa periodSi uaryofili sinamdvile. kargia, Tuki yarabaxi, somxeTi, samxreTi oseTi...)122.
Cveni oponentebic daaskvnian, rom depolitizebuli mecniereba unda
122
gaxdes safuZveli erovnul-saxelmwifoebrivi ideologiisa. j. hiuitma es mosazreba gamoTqva 1999 wels werilSi:
namdvili erovnuloba ki erTnairad gulisxmobs rogorc sakuTari, "TanamSromloba kavkasiis sakeTildReod" (statia saqarTvelos
aseve sxvisi enobrivi Tu nacionaluri meobis (identobis) pa- mecnierebaTa akademiis arn. Ciqobavas instituts sarecenziod
tiviscemas. gadasca TurqeTSi gamomavali Jurnalis "Cveneburebis" re-

100 101
ramdenime wlis Semdeg marTlac dasves amgvari
kiTxvebi; regionis mosaxleobas dauriges e.w. "kiTxvari damowmebuli literatura
qarTvelur enebze molaparakeTaTvis" (ix., qvemoT). msgavsi
aqcia ganxorcielda internetiTac, magram samegrelos j.afaqiZe, 2002 - j.afaqiZe, gvianbrinjaosa da adrerkinis xanis
mosaxleobam j. hiuitis mimdevrebs pirSi Cala gamoavlo123. kolxuri kulturis qronologia: sadoqtoro di-
sertaciis avtoreferati, Tb., 2002.
g.axvlediani, 1972 - enaTmecnierebis Sesavlis sakiTxebi
(g.axvledianis redaqciiT), Tb., 1972.
n.berZeniSvili, 1990 - n.berZeniSvili, saqarTvelos istoriis
sakiTxebi, Tb., 1990.
k.bergslandi, h.fogti, 1972 - k.bergslandi, h.fogti,
glotoqronologiis safuZvlianobisaTvis: mimo-
mxilveli, 6/9, Tb., 1972.
d.berZeniSvili, 2008 - d.berZeniSvili, ucxoelebi saqarTve-
losa da qarTvelebis Sesaxeb, Tb., 2008.
v.boederi, 2005 - v.boederi, ena da kilo qarTvelologiaSi,
enaTmecnierebis sakiTxebi, 2005, # I-II.
T.bolqvaZe, 2007 - T.bolqvaZe, qarTveluri diglosia, qar-
Tuli saliteraturo enis sakiTxebi: istoria da
Tanamedroveoba (pirveli krebuli), Tbilisi, 2007
k.gabunia, 2004 - k.gabunia, qarTveluri enebis sakuTriv ling-
visturi da sociolingvisturi kriteriumebis
gamijvnisaTvis: "enaTmecnierebis sakiTxebi", 2004,
#1.
daqciam 1999 wels); ix., agreTve: Hewitt, B.G. Abkhazia: a problem of
identity and ownership. Central Asian Survey, vol. 12, no. 3, pp. 267–323, 1993; i.gagoSiZe, 1964 - i.gagoSiZe, adreantikuri xanis Zeglebi qsnis
Hewitt, B.G. Demographic manipulation in the Caucasus. The Journal of Refu- xeobidan, Tb., 1964.
gee Studies, vol. 8, no. 1, pp. 48–74, 1995; Hewitt, G. (ed.) The Abkhazians. i.gagoSiZe, 1997 - i. gagoSiZe, arqeologiuri gaTxrebi taxtis-
Curzon Press, 1999. ZirSi (qarelis raioni): saqarTvelos mecnierebaTa
kritikisaTvis ix.; http://www.scribd.com/doc/2273647/Conflict-in- akademiis arqeologiuri kvlevis centri, kavkasiis
Abkhazia-Cases-of-Cooperation-in-Favour-of-Caucasus-or-again- arqeologia; uaxlesi aRmoCenebi da perspeqtivebi,
Confederation-of-Caucasus). saerTaSoriso samecniero sesiis moxsenebaTa mokle
123
ix., guga mesxias werili "gindaT rom icxovroT gamoyofil Sinaarsebi, Tb., 1997.
samegrelos saxelmwifoSi?", gazeTi "qronika", 6-11 oqtomberi, i.gagoSiZe, 2003 - i.gagoSiZe, kolxuri kultura, kolxeTi, ibe-
2008 w. gv. 5). ria: qarTveluri memkvidreoba, VII, quTaisi, 2003.

102 103
T.gamyreliZe, g.maWavariani, 1965 - T.gamyreliZe, g.maWavariani, kur wyaroebSi: saqarTvelosa da qarTvelebis aR-
sonantTa sistema da ablauti qarTvelur enebSi, mniSvneli ucxouri da qarTuli terminologia,
Tb., 1965. Tb., 1993.
T.gamyreliZe, 1989 - T.gamyreliZe, weris anbanuri sistema da gr.imnaiSvili, 1966 - gr.imnaiSvili, qarTuli enis ingilouri
Zveli qarTuli damwerloba, Tb., 1989 dialeqtis Taviseburebani, Tb., 1966.
T.gamyreliZe, z.kiknaZe,... 2003 - T.gamyreliZe, z.kiknaZe, p.ingoroyva, 1957 - p.ingoroyva, giorgi merCule, Tb., 1957.
i.Saduri, n.Sengelia, Teoriuli enaTmecnierebis
kursi, Tb., 2003 i.koriakovi, 2006 - Ю. Г. Коряков, Атласс Кавказских языков с
приложением полного реестра языков, М. 2006,
T.gvancelaZe, 2004 - T. gvancelaZe, SeniSvnebi "glotoqronolo-
giis meTodis” safuZvelze qarTvelur “enaTa” di- d.kristali, 1989 - D.Crystal, The Cambridge Encyclopedial of
vergenciis drois dadgenis cdebis Sesaxeb: XXIV Language, New York, 1989.
respublikuri dialeqtologiuri samecniero sesi- n.ladaria, 2002 - n.ladaria, sociolingvistika, Tb., 2002
is masalebi, Tb., 2004.
q.lomTaTiZe, 1938 - q.lomTaTiZe, naSTebi mesame piris obieq-
T. gvancelaZe, 2006 - T. gvancelaZe, enisa da dialeqtis sakiTxi turi prefiqsisa gurulsa da aWarulSi: Tsu Sro-
qarTvelologiaSi, Tb., 2006. mebi, VI, Tb., 1938.
g.gogolaSvili, 2004 - g.gogolaSvili, qarTuli enis perio- q.lomTaTiZe, 1946 - q.lomTaTiZe, -q sufiqsisaTvis megrul
dizaciisaTvis: enaTmecnierebis sakiTxebi, 2004, zmnebSi, ike, I, 1946.
#1.
n.maWavariani, 1986 - n.maWavariani, obieqtisa da subieqtis piris
r.gordeziani, 1993 - r. ordeziani, qarTuli TviTSegnebis niSanTa ganlagebisaTvis qarTul da afxazur garda-
Camoyalibebis problema, Tb., 1993. maval zmnebSi: macne, enisa da literaturis seria, #
e.dadiani, t.futkaraZe, 2006 - e.dadiani, t.futkaraZe, "aris" 3, Tb., 1986.
meSveli zmnis fonetikur-semantikuri transforma- g.meliqiSvili, 1973 - g.meliqiSvili, feodaluri saqarTvelos
ciisaTvis qarTvelur enobriv qvesistemebSi: politikuri gaerTianeba da saqarTveloSi feoda-
qarTvelologiuri krebuli, V, Tb., 2006. lur urTierTobaTa ganviTarebis zogierTi saki-
g.deetersi, 1930 - G.Deeters, Das khartvelische Verbtum. Txi, Tb., 1973.
Verglichende Darstellung des Verbalbaus der g.meliqiSvili, 1973 - g.meliqiSvili, feodaluri saqarTve-
Sudkaukasischen Sprachen, Leipzig, 1930. los politikuri gaerTianeba da saqarTveloSi
n.doborjginiZe, 2007 - n.doborjginiZe, religiuri feodalur urTierTobaTa ganviTarebis zogierTi
istoriografiis uZvelesi wyaroebi samwerlobo sakiTxi, Tb., 1973,
da arasamwerlobo qarTveluri enebis Sesaxeb: g.meliqiSvili, 2003 - g.meliqiSvili, uZveles klasobriv
qarTuli saliteraturo enis sakiTxebi, istoria sazogadoebaTa socialur-ekonomiuri wyobis
da Tanamedrove mdgomareoba, I krebuli, Tb., 2007. problema, Tb., 2003.
v. vaSakiZe, 1993 - v. vaSakiZe, terminebi: iberia da iberebi anti-

104 105
g.mWedliZe, 1996 - g.mWedliZe, bagrat mesamis saqarTvelo, qu- ak.uruSaZe, 1964 - ak.uruSaZe, Zveli kolxeTi argonavtebis
Taisi, 1996. TqmulebaSi, Tb., 1964.
T.miqelaZe, 1974 - T.miqelaZe, Ziebani kilxeTisa da samxreT- t.futkaraZe, 1998 - t.futkaraZe, Tanamedrove qarTuli enis
aRmosavleT-SavizRvispireTis uZvelesi xmovanTa sistema, sadoqtoro disertacia, Tb.,
mosaxleobis istoriidan, Tb., 1974. 1998.
t.futkaraZe, 2000 - qeba~ da dideba~ qarTulisa enisa~ (Se-
m.naWyebia, 2005 - m.naWyebia, megrulisa da lazuris mdgenel-redaqtori t. futkaraZe), Tb., 2000.
urTierTmimarTebis sakiTxisaTvis: qarTvelolo- t.futkaraZe, 2005 - t.futkaraZe, eTnolingvisturi terminebi
giuri krebuli, IV, Tb., 2005. da evropuli qartia umciresobaTa enebis Sesaxeb,
m.naWyebia, 2006 - m.naWyebia, saqarTvelos eTnolingvisturi quTaisi, 2005.
terminebi, Tb., 2006.. t.futkaraZe, 2005 - t.futkaraZe, qarTvelebi, nawili I,
a.oniani, 1978 - a.oniani, qarTvelur enaTa istoriuli qristianobamdeli epoqa, quTaisi, 2005.
morfologiis sakiTxebi, Tb., 1978. t.futkaraZe, 2006 - qarTuli enis istoria (prof.
a.oniani, 1998 - a.oniani, svanuri ena, Tbilisi, 1998. t.futkaraZis saerTo redaqciiT), quTaisi, 2006.
r.patariZe, 1980 - r.patariZe, qarTuli asomTavruli, Tb., t.futkaraZe, 2006 - t.futkaraZe, saTave da perspeqtiva qar-
1980. Tuli samwignobro enisa", Tb., 2006,
r.patariZe, 1989 - r.patariZe, qarTuli mwignobroba, Tb., 1989. t.futkaraZe, 2007 - t.futkaraZe, monaTesave enobriv
erTeulTa kvalifikaciiis sakiTxisaTvis Taname-
s.JRenti, 1953 - s.JRenti, Wanur-megrulis fonetika, Tb., 1953.
drove mecnierebaSi, qarTveluri memkvidreoba,
al.ramiSvili, 1999 - al.ramiSvili, kolxuri kulturis in- 2003, VII, gv. 207-227
filtracia Sida qarTlSi: quTaisuri saubrebi, VI, t.futkaraZe, 2007 - t.futkaraZe, moTxrobiTi brunvis niSnis
simpoziumis masalebi, quTaisi, 1999. variantTa istoriisaTvis qarTuli samwignobro
g.ramiSvili, 2000 - g.ramiSvili, dedaenis Teoria, Tb., 2000. enisa da qarTveluri dialeqtebis monacemebis
g.rogava, 1952 - g.rogava, qarTvelur enaTa fonetikis mixedviT (-an > n; -man > -ma/-m/-em; -qo > q): akad. q.
istoriul-SedarebiTi Seswavlis ZiriTadi lomTaTiZisadmi miZRvnili samecniero
sakiTxebi, Tb., 1952. konferenciis masalebi, Tsu, 2007.
z.sarjvelaZe, 1984 - z.sarjvelaZe, qarTuli saliteraturo
enis istoriis Sesavali, Tb., 1984. t.futkaraZé, 2007 - t.futkaraZe, qarTuli samwignobro enis
z.sarjvelaZe, 1997 - z.sarjvelaZe, Zveli qarTuli ena, Tb., 1997. sayrdeni enobrivi erTeulis sakiTxisaTvis, qar-
m.suxiSvili, 1986 - m.suxiSvili, subieqturi pirveli piris Tuli saliteraturo enis sakiTxebi: istoria da
prefiqsisaTvis qarTvelur enebSi: ike, XXV, Tb., Tanamedroveoba (pirveli krebuli), Tbilisi, 2007.
1986. t.futkaraZẽ, 2007 - t.futkaraZe, asomTavruli anbanisa da
i.tabaRua, 1984 - i.tabaRua, saqarTvelo evropis arqivebsa da qarTuli samwignobro enis saTave - Zv.w. II-I
wignTsacavebSi, Tb., 1984. aTaswleulebSi arsebuli saerToqarTveluri ena,
m.tabiZe, 2005 - m.tabiZe, enobrivi situacia saqarTveloSi da saqarTvelos teqnikuri universitetis Teologiis
qarTuli enis funqcionirebis sakiTxebi, Tb., 2005.

106 107
kaTedris 5 wlisTavisadmi miZRvnili samecniero m.Cuxua, 2007 - m.Cuxua, zogi qarTuli samwerlo terminis
konferencia, Tbilisi, 14 Tebervali, 2007. istoriisaTvis, saqarTvelos teqnikuri univer-
qarTveluri enebi da dialeqtebi, 2007 - qarTveluri enebi da sitetis Teologiis kaTedris 5 wlisTavisadmi
dialeqtebi (gamoica arn. Ciqobavas enaTmecnierebis miZRvnili samecniero konferencia, Tbilisi, 14 Te-
institutisa da "Volkswagen-Stiftung"-is proeqtis bervali, 2007.
("enobrivi situacia Tanamedrove saqarTveloSi") m.cincaZe, m.faRava, 1998 - m.cincaZe, m.faRava, samxruli dia-
saxeliT, Tb., 2007. leqtebi da qarTuli samwerlobo ena (V-XVIII
ss.), baTumi, 1998.
m.qurdiani, 1996 - m.qurdiani, ena da dialeqti sakuTriv ling-
visturi da sociolingvisturi TvalsazrisiT, be- i.WavWavaZe, 1987 - i.WavWavaZe, rCeuli nawerebi xuT tomad, t.
sarion jorbenaZis sazogadoebis III samecniero IV, Tb., 1987.
konferencia, Tb., 1996 wlis 4-7 ivnisi (muSaobis a.WinWarauli, 1960 - a.WinWarauli, xevsurulis Tavisebu-
gegma da Tezisebi); rebani, Tb., 1960.
T.SaraZeniZe, 1958 - T.SaraZeniZe, enaTa klasifikaciis princi- z.WumburiZe, 1986 - z.WumburiZe, myofadi qarTvelur enebSi,
pebi, Tb., 1958. Tb., 1986.
a.SaniZe, 1920 - a.SaniZe, subieqturi prefiqsi meore pirisa da i.javaxiSvili, 1908 - i.javaxiSvili, qarTveli eris istoria,
obieqturi prefiqsi mesame pirisa qarTul zmnebSi, tf., 1908.
tf., 1920.
i.javaxiSvili, 1950 - i.javaxiSvili, qarTveli eris istoriis Se-
a.SaniZe, 1923 - a.SaniZe, haemeti teqstebi da maTi mniSvneloba savali, I, saqarTvelos, kavkasiisa da maxlobeli
qarTuli enis istoriisaTvis: tum, tf., 1923. aRmosavleTis istoriul-eTnologiuri probleme-
r.Serozia, 2002 - r.Serozia, sintaqsuri konstruqciebis zogi bi, Tb., 1950.
sakiTxisaTvis megrul-lazurSi: qarTvelolo- i.javaxiSvili, 1979 - i.javaxiSvili, Txzulebani Tormet tomad,
giuri krebuli, I, Tb., 2002. t. I, Tb., 1979.
r.Serozia, 2007 - r.Serozia, qarTveluri saliteraturo
a.jafariZe, 1996-2003 - a. jafariZe, saqarTvelos samociqulo
enisa da sulxan-sabas "sityvis konis" zogi
eklesiis istoria, t.I-IV, Tb., 1996-2003.
sakiTxisaTvis, qarTveluri memkvidreoba, XI,
quTaisi, 2007. a.jafariZe, 2002 - a.jafariZe, qarTuli saeklesio enis
arn.Ciqobava, 1944 - arn.Ciqobava, gramatikul klas-kat- Camoyalibebis sakiTxisaTvis (ioane lazi), Tb.,
egoriaTa niSnebis etimologiisaTvis qarTvelur 2002.
enebSi: smam, t. V, # 4, Tb., 1942. a.jafariZe, 2003 - a.jafariZe, ori Teoria qarTveli xalxis
arn.Ciqobava, 1979 - arn.Ciqobava, iberiul-kavkasiuri enaTmec- Camoyalibebis drois Sesaxeb, Tb., 2003.
nierebis Sesavali, Tb., 1979. o.jafariZe, 2006 - o.jafariZe, qarTveli eris eTnogenezisis
arn. Ciqobava, 1952 - arn. Ciqobava, enaTmecnierebis Sesavali, saTaveebTan, Tb., 2006.
Tb., 1952.

108 109
b.jorbenaZe, 1989 - b.jorbenaZe, qarTuli dialeqtologia, I,
Tb., 1989.
b.jorbenaZe, 1995 - b. jorbenaZe, qarTvelur enaTa dialeqtebi,
Tb., 1995.
b.jorbenaZe, 1997 - b. jorbenaZe, ena da kultura, Tb., 1997.

teqnikuri jgufi

qeTevan baqraZe, ana beraia,


malxaz dograSvili (jgufis xelmZRvaneli),
lili lomTaZe, mzeqala Canqseliani

110 111

You might also like