Advokatu Tarybos Veiklos Ataskaita 2014

VISUOTINIS ADVOKAT SUSIRINKIMAS 2014
TURINYS
Advokat tarybos pirmininko odis............................................................................................................................... 3
Darbotvark....................................................................................................................................................................................... 5
1. Advokat tarybos veiklos ataskaita............................................................................................................................7
1.1. Lietuvos advokatra: bendroji informacija.................................................................................................. 8
1.2. Advokat tarybos posdiai...............................................................................................................................15
1.3. Socialin partneryst ir institucinis bendradarbiavimas................................................................ 24
1.4. Profesins kvalifikacijos tobulinimas.............................................................................................................43
1.5. Atstovavimas teismuose....................................................................................................................................... 54
1.6. Tarptautinis bendradarbiavimas..................................................................................................................... 58
1.7. Advokato kvalifikacinis egzaminas................................................................................................................ 69
1.8. Advokat padjjai....................................................................................................................................................72
1.9. urnalas Lietuvos advokatra istorinis dokumentas.................................................................74
1.10. Socialins atsakomybs projektai ir komunikacija..............................................................................74
2. Advokat garbs teismo ataskaita......................................................................................................................... 89
3. Revizijos komisijos ataskaita........................................................................................................................................ 99
4. Advokat tarybos 2013met finansins veiklos ataskaita (apyskaita)...................................103
5. Advokat tarybos 2014met smata.................................................................................................................109

Pirmininko odis
i met visuotinis advokat susirinkimas Lietuvos advokatraijubiliejinis. Minime reikming 95-eri veiklos met sukakt.
Nenumaldomai ateit skubantis laikas enklina advokato profesijos patirt ir brand. ie metai paskatino Advokat taryb rasti nauj form advokato darbui, ios profesijos problematikai ir groiui
atskleisti. Smagu matyti, kad advokato paaukimo, misijos supratimo ir prasms iekojimo dvasia usideg ir Js irdys. Vis daugiau
ir drsiau daugelis Js sil, rm, diskutavo gildijai rpimais klausimais, dalyvavo darbo susitikimuose ir ventse.
Kakada Justinas Marcinkeviius itar, kad tik atsimenanti kultra gyva. Lietuvos advokatros kolektyvin atmintis, dvasin ms
korporacijos realyb nukelia Lietuvos Didij Kunigaiktyst, ar
net pagonybs laikus. Kaip toli galime nueiti! Aiku, ten legizmo
suvokimas kitoks. Vis dlto drsiai galime sakyti, kad teis vaidina
reikming vaidmen ir t laik bendruomense, vliau valstybje.
Kaip inoma, naujj modernij laik itakose ms krate usisuka teism karusel: bajorai ir dvasininkai sitraukia dvasin apsdim primenanius bylinjimosi procesus. Toje sumaityje nuolatini gin dalyviams buvo btina pagalba, kuri suteikti msi
tuomeiuose teismuose kos paragav, t.y. gdi ir praktikos
turintys ali atstovai. Ten ms pradia.
Ms gyvenamas laikas vadinamas ini ir technologij amiumimons dirba debesyse, sveikinasi elektroniniais laikais, atsiskaito virtualia valiuta (bitkoinais), linksminasi ir ilsisi socialiniuose
tinkluose. Idealiai kompiuterio sustyguota ir nuo jo vieianio
ekrano priklausanti postmoderni visuomen. Realizuoti futurizmas ir didesnis efektyvumas ir... progresyviai didjantis vienij
skaiius. Ar iose erdvse ir iuo laiku reikia advokato profesijos, jo
paslaug? K reikia i konservatyvias vertybes puoseljanti profesija mobiliam i laik mogui? Drstu teigti, kad savitos elektronins ratijos laikais nemaja teisins pagalbos poreikis, nes taikus
bvisne individualus atsiribojimas, bet nuolatins kasdiens pa-
stangos. Tai kryba ir susitikimai. Tai gebjimas bendrauti ir kartu

sprsti problemas. Sambvio vert suvokia kiekvienas teisininkas.
Vis dlto, kaip j pasiektine teisjo ir prokuroro, bet mogaus gynjo rpestis. Tik advokatas ino nuraminimo keli ir gali j parodyti. Tik ms profesijos taikdariai yra ramumo aukliai. irdamas
prajusius metus diaugiuosi, kad i misij vykdme.
Ms korporacij nuo seniausi laik kr vairi tautybi, skirting pair mons: imintingi profesoriai, dosns fundatoriai,
Vilniaus universitetas, inovatyvus pagalbos reikalingas verslas,
smalss tyrjai, gyvenimo pamokas gaunantys mons, urnalistai, gausyb kit krybing moni. itie susitikimai buvo btini,
kad augtume ir tobultume. Kad galtume pasakyti, jog Lietuvos
advokatraypatinga ir unikali, kad advokato profesijoje suartja,
sueina visi krybiniai pradai. Taipaadtoji em. Didiai dkoju
visiems Lietuvos advokatr krusiems ir kuriantiems.
Padkoti noriau ir kolegoms Advokat tarybojepirmininko pavaduotojai Liudvikai Mekauskaitei, advokatams Renatai Beranskienei, Juozui iviliui, Gediminui Dominui, metrui Jonui Kaireviiui,
Gintarui Pukui, Jonui Saladiui, Eugenijai Sutkienei, Diolanai Tarvainytei ir Vytautui Zabielai. J palaikymas, patarimai, konstruktyvi
kritika, pagrstos abejons ir begalinis usidegimas leido gyvendinti tai, kas ioje ataskaitoje surayta.
Kai ims pulti negandos, linkiu, kad turtumte k atsiremti. Linkiu
klausytis to paaukimo balso, tos sielos melodijos, kuri Jus advokatr atved. Linkiu bti tikriems advokatams.
Stenkims ir dirbkime kartu.
Advokat tarybos pirmininkas

dr. Leonas Virginijus Papirtis

2014m. gegus 16 d.
Vilnius
DARBOTVARK:
1. Advokat tarybos veiklos ataskaita
2. Advokat garbs teismo veiklos ataskaita
3. Lietuvos advokatros Advokat tarybos 2013 met veiklos finansin ataskaita (apyskaita)
4. Lietuvos advokatros Advokat tarybos 2014 met smata
5. Revizijos komisijos veiklos ataskaita
6. Advokat tarybos pirmininko rinkimai (kandidat iklimas)
7. Advokat tarybos nari rinkimai (kandidat iklimas)
8. Advokat garbs teismo 3 nari rinkimai (kandidat iklimas)
9. Pasisakymai
10. Advokat tarybos veiklos ataskaitos tvirtinimas
11. Advokat garbs teismo veiklos ataskaitos tvirtinimas
12. Lietuvos advokatros Advokat tarybos 2013 met veiklos finansins ataskaitos (apyskaitos) tvirtinimas
13. Lietuvos advokatros Advokat tarybos 2014 met smatos tvirtinimas
14. Revizijos komisijos veiklos ataskaitos tvirtinimas
15. Advokat tarybos pirmininko rinkimai (balsavimas)
16. Advokat tarybos nari rinkimai (balsavimas)
17. Advokat garbs teismo 3 nari rinkimai (balsavimas)
1. ADVOKAT TARYBOS VEIKLOS ATASKAITA

2013m. balandio 12 d.2014m. gegus 16d.

1.1. Lietuvos advokatra: bendroji informacija
2014m. pasiektas su metais sutampantis advokat skaiius korporacijoje2014m. kovo 18d. Lietuvos praktikuojani advokat
sra buvo rayta 2014 asmen. Per ataskaitin laikotarp advokat ir advokat padjj skaiius kito nedaug: advokat didjo,
advokat padjjmajo. 2014m. sausio 1d. praktikuojani advokat srae buvo1988 advokatai100 asmen daugiau nei
2013m. saus. Apibendrintai galima teigti, kad paskutinius penkerius metus kasmet advokat gretos pasipildo vidutinikai apie 80
nauj koleg.
Visi Lietuvos advokatai turjo 811 padjj16 jaunj pagalbinink maiau nei prajusi met pradioje. Nors 2014-aisiais iaugo tiek
moter advokai, tiek vyr advokat skaiius, vis dlto procentine iraika moter dalis Lietuvos advokatroje iliko tokia pati kaip ir
2013m. bei buvo 38,18 proc., o vyr advokat dalis sumajo 0,5 proc.ios lyties atstovai 2014m. sudar 61,82 proc. advokat profesins bendruomens nari. Ataskaitiniu laikotarpiu 2014m. kovo 18d. vyr skaiius advokatroje siek 1245, moter769 asmenis.
Advokat skaiiaus kitimas 19952014m.

2500
Skaiius
2000
1500
1000
500
490
600
675
748
825
860
928
980
1039 1084
1282
1988
1796 1888
1660 1729
1605
1590
1535
1495
1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Metai
2014m. sausio 1 d. duomenys
ADVOKAT TARYBOS VEIKLOS ATASKAITA

Advokatros profesins brandos, korporacijos energijos rodiklisvidutinis statistinis jos nari amius. 2014m. kovo 18d. duomenimis, jauniausias advokat amius buvo 26 metai ir tokio amiaus asmen korporacijoje buvo du. Ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos advokatroje praktikavo ir 93 met sulauks advokatas. ioje amplitudje vidutinis statistikai apibendrinto korporacijos
nario amius46,8 met. Pagal rodikl Lietuvos advokatai jubiliejiniais advokatros metais sensteljo vienerius metuspernai
vidutis amius buvo 45,8 met. Skaitlingiausia advokat grup pagal j ami yra jaunesn u statistin vidurk. Tai 39 met kolegos ir j ataskaitiniu laikotarpiu buvo 88.
Advokatas Antanas Jonikaitis, LJAA valdybos narys
Nuo 2008m. skaitlingiausia advokat amiaus grupe tapo

3140 met advokatros nariai, atotrkis nuo deimtmeiu
vyresni koleg nuolat didjo, o 2014m. is santykis yra 736
(3140m. amiaus): 423 (4150m. amiaus).
Lietuvos jaunj advokat asociacija diaugiasi ilgameiu sk

mingu bendradarbiavimu su Lietuvos advokatra. Toks bendra
darbiavimas skatina jaunuosius advokatus labiau sitraukti visai
advokat bendruomenei svarbi klausim nagrinjim, profesi
n tobuljim, gerina tarpusavio socialinius ryius ir skatina skir
ting advokat kart bendravim. Tikims, kad is bendradar
biavimas prisids prie skmingos Lietuvos advokatros veiklos.
Nagrinjant keleri met laikotarp ir grupuojant advokat

ami deimtimis pastebta tendencija, kad iki 2007m. dominavo 4150 amiaus grupei priskirtini advokato praktika besiveriantys asmenys: atitinkamai j skaiius buvo 2003m.308,
2004m.323, 2005m.365, o 2006m.404. Palyginti pateiktinas jaunesni 3140 met koleg skaiius: 2003m.206,
2004m.253, 2005m.294 ir 2006m.390 advokat. 2007m.
i dviej lenktyniaujani amiaus grupi skaiius susilygina
(atitinkam met sausio 1d. fiksuojama 410 advokat, sukakusi 3140m. ami, ir 413 advokat, kuri amius4150m.).
Vilnius
1187
Kaunas
282
Klaipda
143
iauliai
75
Panevys
49
Alytus
35
Marijampol
17
Maeikiai
15
Kdainiai
10
Utena
10
Kiti miestai
Advokat pasiskirstymas pagal ami 2014 m.

358
Amiaus grup
Per 60 m.
386
5160 m.
423
4150 m.
736
3140 m.
111
Iki 30 m.
0
100
200
300
400
500
600
700
800
Advokat skaiius
2014m. kovo 18 d. duomenys

2014m. kovo 18d. duomenimis, daugiausiai advokat, kaip ir
ankstesniais metais, praktikavo didiuosiuose alies miestuose.
Kituose miestuose ir rajonuose, iskyrus Alyt, praktikavusi
advokat skaiius nevirijo 1 proc. vis Lietuvoje praktikavusi advokat skaiiaus; 35 praktik turintys Alytaus advokatai
sudar 1,74 proc. vis alies advokat.
Teiss student apklausa: prie studijas
studentai labiausiai nori bti advokatais
2013m. gegus 27d. advokatas, buvs teisjas Albertas Milinis
ir Lietuvos jaunj advokat asociacijos prezident advokat
Dina Adomaviit dalyvavo Nacionalins teism administraci
jos, Vilniaus universiteto Teiss fakulteto ir dienraio Lietuvos
rytas organizuotoje diskusijoje Kodl visuomenje prestiine
laikoma teisjo profesija nepopuliari tarp jaunj teisinink?.
Diskusijai vadovavo urnalistas, pretendent teisjus atrankos
komisijos narys Aurimas Perednis.
Diskusijos pradioje Teiss student ir jaunj teisinink organi
zacijos ELSA atstov Inesa Chmurec pateik student apklausos
rezultatus, i kuri paaikjo, kad prie studijas studentai labiau
siai nori bti advokatais (38,3 proc.), po studij is procentas su
maja iki 25 proc. Bti teisjais jauni mons nori maiausiai, ta
iau po studij is noras padidja tris kartus. Praktik daniausiai

pasirenka 18,8 proc., o teisme12,5 proc. respondent.
Advokat Dina Adomaviit paymjo, kad gabiausi studentai
nori ibandyti jgas ir ieina advokatr, nes joje galima iban
dyti save kaip teisinink. Be to, galima greita karjera. Teismuose
ji trunka ilgiau. Teigiamai vertintos advokat kontor investici
jos jaunus mones. Advokatas Albertas Milinis atkreip dmes,
koks procentas pretendent teisjus atrankos komisijos atrink
t kandidat yra paskiriami ir dirba teisjais, bei kviet jaunim
ibandyti ir teisjo, ir advokato darb.
Tauragje, Trakuose ir ilutje praktikavo po 9 advokatus.

Palanga ir Kretinga turjo po 8 ios laisvosios teisins profesijos atstovus. ei skirting Lietuvos region miestai turjo
po 7advokatustai Druskininkai, Plung, Raseiniai, Rokikis,
alininkai ir Ukmerg. Vienu advokatu maiau darbavosi Teliuose ir Moltuose. Po 5 praktikuojanius advokatus turjo
net 5 vietovsLazdijai, Prienai, Radvilikis, Varna ir Vilniaus
raj. Po 4 kolegas plujo Visagine, Kelmje, Jurbarke, Anykiuose, Gargduose ir Ignalinoje.
Advokat pasiskirstymas pagal miestus, 2014 m.
Kiti miestai
Vietov
[VALUE] arba 13,8 proc.
5 didieji miestai
[VALUE] arba 86,2 proc.
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
1800
2000
Praktikuojani advokat skaiius

Po 3 (0,15 proc.)
advokatus praktikavo
venionyse, ilalje, irvintose, Skuode,

Ariogaloje, Kaiiadoryse, Kupikyje, Kurnuose
Po 1 (0,05 proc.)
mogaus teisi gynj buvo
Jonavoje, Jonikyje, Biruose,

Pasvalyje, akiuose, Vilkavikyje
Savo praktik turjo

po 2 (0,1 proc.) advokatus
Elektrnuose, Akmens raj., Alytaus raj., aki raj.,

Naujojoje Akmenje, Pakruojyje, venioni raj.,
irvint raj., ilals raj., Trak raj., Zarasuose
10

Advokat pasiskirstymo 5 didiuosiuose miestuose kitimas, 20132014 m.
1168
2013 m.
1112
276
141
73 48 35
Metai
2014 m.
200
400
600
259
800
1000
1200
132
1400
68 49 35
1600
1800
2000
Advokat skaiius
Vilnius
Kaunas
Klaipda
iauliai
Panevys
Alytus
2013 m. ir 2014m. sausio 3 d. duomenys
Skaiiuojant nuo vis praktikuojani advokat skaiiaus, trijose didiausiose advokat kontorose 2014m. kovo 18d. dirbo 131, arba 6,5 proc. advokat. Tai 18 ir 0,5 proc. daugiau nei
2013m. kovo 1 d.
Dalis advokat korporacijos nari teik valstybs deleguot
viej paslaugteisin pagalb maas pajamas gaunantiems asmenims.
2014m. balandio 1d. vieai Teisingumo ministerijos tinklala
pyje skelbiamais Valstybs garantuojamos teisins pagalbos
(VGTP) tarnyb duomenimis, iki 2012m. rugsjo 1d. advokatai pagal pirmins teisins pagalbos teikimo sutartis pirmin
teisin pagalb teik 3 savivaldybse: Kaunom., Lazdijr., Zaras r., o nuo 2012m. rugsjo 1 d.2 savivaldybse: Kaunom.
ir Lazdij r. (palyginti 2011m., 2010m. advokatai pagal pirmins teisins pagalbos teikimo sutartis pirmin teisin pagalb
teik 3 savivaldybse, 2009m.4, 2008m.5, 2007m.5, o
2006m.6.
Antrin valstybs garantuojam teisin pagalb teik advokatai dirbo nuolat, kiti pagalb teik prireikus. 2014m. balandio1d. vieai Teisingumo ministerijos tinklalapyje skelbiamais VGTP tarnyb duomenimis, teisingumo ministro
2012m. sausio26d. sakymu Nr. 1R21 nustatytas advokat,
nuolat teikiani antrin teisin pagalb, skaiius73
advokatai. 2012m. pagal su VGTP tarnybomis sudarytas sutartis faktikai dirbo 68 advokatai, nuolat teikiantys antrin
teisin pagalb (2007m. tarnybos buvo sudariusios sutartis
su 64 advokatais, nuolat teikianiais antrin teisin pagalb, 2008m.su 70 advokat, 2009m.su 67,93 advokatais, 2010m.su 67,2 advokatais, 2011m.su 66 advoka-
tais), i j su 32 advokatais, nuolat teikianiais antrin teisin

pagalb civilinseiradministracinse bylose ((2007m. su
tarnybomis buvo sudar sutartis 26 advokatai, nuolat teikiantys antrin teisin pagalb civilinse ir administracinse
bylose, 2008m.32advokatai, 2009m.32,65 advokatai,
2010m.31 advokatas, 2011m.32 advokatai) ir su 36 advokatais, nuolat teikianiais antrin teisin pagalb baudiamosiose bylose (2007m. VGTP tarnybos buvo sudariusios
sutartis su 38 advokatais, nuolat teikianiais antrin teisin
pagalb baudiamosiose bylose, 2008m. su38 advokatais,
2009m.su 35,28 advokatais, 2010m.su 37 advokatais,
2011m.su 34 advokatais).
2012m. pagal su VGTP tarnybomis sudarytas sutartis dirbo 408 advokatai, prireikus teikiantys antrin teisin
pagalb (2007m. pagal su tarnybomis sudarytas sutartis
dirbo 403 advokatai, prireikus teikiantys antrin teisin pagalb, 2008m.374 advokatai, 2009m.376 advokatai,
2010m.352 advokatai, 2011m.365 advokatai).
Valstybs garantuojamos teisins pagalbos advokatas rod,
kad vaiko teissnedeklaratyvios
Vilniaus antrins teisins pagalbos advokat kontoros advokatas Eimantas riupa 2014m. vasario 11d. civilinje byloje
Nr. 2-372/2014 rod, kad vaiko teiss Lietuvoje ginamos ne
deklaratyviai, bet realiai: Lietuvos apeliacinio teismo teisj kolegija, nors konstatavo, kad pagrindo atsisakyti grinti
neteistai i Airijos ivet vaik, remiantis Hagos konvencijos
12straipsnio 2 dalimi nra, vis dlto kolegija vaiko globos teiss nepagrstai netekusio pareikjo praym dl vaiko grinimo atmet. Pripainta, kad pirmosios instancijos teismas
11

Advokat pasiskirstymas
pagal miestus (proc.), 2014 m.
Vilnius
Kaunas
Klaipda
iauliai
Panevys
Alytus
Marijampol
Maeikiai
Kiti miestai, kur advokat 10
10%
1%
1%
2%
2%
4%
7%
59%
14%
4 (0,37%) 10 (0,92%)
5 (0,46%) 19 (1,74%)
63 (5,77%)
Advokat kontoros pagal jose dirbani

advokat skaii (proc.), 2014 m.

Advokat skaiius kontorose

(proc. vis praktikuojani), 2014 m.

66 (6,04%)
3160 advokat
2130 advokat
1120 advokat
710 advokat
46 advokatai
3 advokatai
2 advokatai
1 advokatas
119 (10,90%)
806 (73,81%)
163 (7,71%)
806 (38,13%)
117 (5,53%)
142 (6,72%)
3160 advokat
2130 advokat
1120 advokat
710 advokat
46 advokatai
3 advokatai
2 advokatai
1 advokatas
152 (7,19%)
298 (14,10%)

238 (11,26%)
12
198 (9,37%)

LIETUVOS ADVOKATRAI 95-ERI
Savitas paradoksas, kai gin laimi neteistai

ir neteisingai pasielgusi alis toks spdis
gali susidaryti skaitant vadinamsias vaik
grobimo bylas. Btina atminti, kad teismui
tenka pareiga priimti sprendim, geriausi
tolesnei vaiko gerovei, todl pirmas spdis
neturt apgauti, teigia eimos ir vaiko
teisi byl specialist advokat Beata Vilien.
Teisj kolegijos vertinimu, mergait per

vieneri met ir deimties mnesi laikotarp skaiiuojant nuo 2012m. balandio14d. prisitaik prie naujos fizins ir
socialins aplinkos ir jos pakeitimas nebeatitikt mergaits interes. Gyvenant usienio alyje vaiko erdv sutapo su jos tv,
o ypa su motinos, su kuria atsivelgiant
vaiko ami praleisdavo daugiausia laiko,
aplinka.
Tai, kad mergait fizikai ir emocikai yra
prisitaikiusi prie naujos aplinkos, patvirtina bendra jos charakteristika, gera psichin bkl, nuolat kylantis isivystymo
lygis, lietuvi kalbos mokjimas. Kita vertus, mergaits tvo asmenins finansins
bkls vertinimas leido teismui prieiti
prie ivados, kad asmuo neturt pakankamai pajam utikrinti motinos ir dukros
bendravimo. Lietuvoje darb susiradusi
moteris sudaro slygas vaikui bendrauti
su tvu.
Atsivelgdamas tai teismas konstatavo,
kad grinus mergait i Lietuvos tvo
gyvenamj al jai reikt i naujo adaptuotis ne tik prie fizins ir socialins, bet ir
prie kalbins aplinkos, kurioje ji atsidurt.
Auktesns instancijos teismas pripaino,
kad Hagos konvencijoje nustatyti terminai
INTERVIU
Advokato profesija laisvja

Visuomen turi pagaliau suprasti, kad advokatas toks pat rinkos
dalyvis kaip ir kiti. O advokatai turt maiau galvoti apie pinigus,
daugiau apie profesionalum ir etik. Taip elgtis ragina advokat
profesins bendrijos Bagdanskis iLAW vadovaujantysis partneris
advokatas Tomas Bagdanskis.
Audrius Paua
Lietuvos universitetai kasmet ileidia

imtus diplomuot teisinink. Js, galima sakyti, esate advokat jaunosios kartos atstovas, tad domu, ar sunku jaunam teisininkui rasti savo ni advokat
pasaulyje?
T.B.: Kaip advokatas praktikuoju nuo 2002j ir galiu patvirtinti, kad ni rasti sunku.
Reikia dti tikrai daug pastang ir bet kokia
kaina gyti patirties, nes klientai ateina tik pas
tuos, kurie jos turi. Jie nelink rizikuoti. Patirtis
advokato darbe gimdo rekomendacijas: i
lp lpas sklinda informacija, kuris advokatas geras, o kuris blogas. ia usidirbti galima
tik tikrai gyjant kuo daugiau patirties. Taigi kai tos
patirties yra, klientai patenkinti, tada jie teisininkus ir
kitiems rekomenduoja.
bna, kad kai kurie advokatai priada klientams nebt dalyk, neadekvaiai vertina
bylos perspektyvas, imasi klausim, kuri
neimano. Ieitis i ios situacijos tik viena:
pirmiausia pradti galvoti, ar galiu padti
klientui ir ar galiu tai padaryti gerai, o jau po
to pinigai. Kitaip tariant, profesionalumas ir
etikos princip laikymasis padaryt advokat gildij sveikesn.
Visuomenje vyrauja mitas, kad advokatai maudosi piniguose ir kad klient

niekam netrksta. O js i nuomon apie
advokatus galite patvirtinti ar paneigti?
T.B.: Taip, tai stereotipas.

Realyb tokia, kad rinka
pastaruoju metu tikrai neauga: moni, kuriems reikia
teisini paslaug, negali
daugti iki begalybs. Ekonomika augo ltai, taigi san O kaip vertinate pastadori smarkiai nedaugjo.
rj keliolikos met tenJuolab perkamoji moni
dencijas Lietuvos advogalia taip pat nedidja. Taigi
katroje?
jie negali sau leisti daniau
T.B.: Pastaraisiais metais
iekoti teisybs, tai yra
regiu, kad advokato profekreiptis teisininkus. O adsija darosi universalesn.
vokat, teisinink gausja.
Advokatai jau gali atstoRinka tiek neauga, kiek paAdvokatas T.Bagdanskis: didja teisinink skaiius. Ir
vauti ir tam tikruose valdyProfesionalumas ir etikos ia, inoma, laimi tas, kuris
mo organuose, ir rinkim
princip laikymasis advokat dirba geriausiai. Kartu laimi
komisijose, gali bti megildij padaryt sveikesn ir klientas, nes didel kondiatoriais. Taigi advokato
profesija universalja. Ir,
kurencija gerina advokat
mano akimis, tai nra bloga praktika. Kitaip paslaug kokyb ir maina kainas.
tariant, pradedama suprasti, kad advokatas Netrukus bus minimas Lietuvos advokaveikia kaip rinkos dalyvis. Anksiau lyg ir tros 95-eri met jubiliejus. K i vent
buvo neigiama, kad advokatai yra rinkos reikia jums, jauniems advokatams?
dalyviai, bet tas nuolatinis bandymas ms T.B.: inoma, smagu. Smagu tai, kad atsirangildij apsaugoti nuo rinkos ekonomikos da toki iniciatyv, toki kaip Jaunj advobuvo labai dirbtinis. Juk klientai tai rinka. kat asociacija. Ir tai kvepia nor bti aktyBet pastaraisiais metais regiu gana pozityvi viems. Btent mes, jaunieji, kuriame i dien advokatr. Nuo jaun moni iniciatyvos
permain: ms profesija laisvja.
K js silytumte daryti, kad atmoslabai priklauso atmosfera bendruomenje.
fera advokat bendruomenje bt svei- Patyr advokatai uaugo ir subrendo kitu
kesn, o tampos ir kibirkiavimo bt
laikmeiu, kai nebuvo laisvs, kai buvo mamaiau?
iau atsakomybs. O mes, jaunieji, visk praT.B.: Kaip minjau, nors advokatas ir yra rin- djome jau nepriklausomoje Lietuvoje, kur
kos dalyvis, jis vis pirma turi mstyti, kaip daugiau laisvs ir atsakomybs.
padti klientui. Ir tik tada galvoti, kaip usiDeja, mes, kaip tauta, vis dar nemokame
dirbti pinig. I ties dl savo koleg ir j bti socialiai aktyvs, daniausiai esame
darb kartais bna gda. Klientai pasakoja, dideli individualistai. Taigi tai, kad mes, jaukaip kai kurie ms bendruomens nariai nieji, kuriame ir buriame jau pilietins visuojuos vedioja u nosies. Aiku, jie nra profe- mens bruoas. Kitaip tariant, diugina, kad
sionalai, taigi isyk to nesupranta. Bet tikrai pokyius inicijuojame patys, o ne valdia.
iLAW ARCHYVO NUOTR.
netinkamai taik proceso teiss normas ir

neisiaikino vis bylai reikming aplinkybi, dl to netinkamai taik Hagos konvencijos 13 straipsnio 2dalies nuostatas bei
tuo remdamasis be pagrindo atsisak ali
dukr grinti Airij. Vis dlto pagal byloje
priimt teisin rezultat teismo nutartis yra
teisinga, dl to palikta galioti.
BENDRAS VEIDO IR ADVOKAT KONTO
13

paeisti dl netinkamo teisjo vadovavimo nagrinjant byl
pirmosios instancijos teisme. Pateikti ivad vlavo ir usienio
vaiko teisi prieiros tarnyba. Byl dl leidimo grinti vaik
idavimo sprends teismas paymjo, kad turt bti atnaujinta byla dl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios
vietos nustatymo.
14
iame procese vaiko globos neteks tvas gali prieiekiniu

reikti reikalavim dl savo teiss gyventi su vaiku.
Nuo 2013m. kovo 1d. iki 2014m. kovo 31d. Advokat taryba
gavo 4855 registruotus dokumentustai 2853 ratais daugiau nei 2012m. Isista 1189 ratai19 dokument maiau
nei ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu.

1.2. Advokat tarybos posdiai
Nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegus 16 d. vyko 14 Advokat tarybos posdi, kuriuose buvo priimta 10 sprendim. Per vis 20112014 m. XLIX Advokat tarybos kadencij
buvo priimta 19 sprendim tai beveik trim ketvirtadaliais
(14 sprendim arba 73,7 proc.) daugiau nei ankstesns
20082011m. XLVIII Advokat tarybos kadencijos laikotarpiu. Sprendimus galite rasti Lietuvos advokatros interneto
svetainje www.advoco.lt (meniu punktas tituliniame puslapyje Teisin informacija; papunktis Savivaldos sprendimai).
djj sra 164 asmenys (9 asmenimis daugiau). Teisingumo ministrui advokato priesaikas dav 194 asmenys.
Iki 2014 m. balandio 1 d. praktikuojani advokat sra

rayti 166 asmenys (26 asmenimis daugiau), o advokat pa-
I Lietuvos praktikuojani advokat srao ibraukti 48 advokatai (7 daugiau nei ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu); su 8 i
j atsisveikinta visam laikuikolegos Ina Anisina (19662013),
Ovidijus Bujeviius (19542014), Gen iapien (19272013),
Vaclovas Jucius (19522014), Danut Kietien (19472013), Vladimiras Kononenko (19542014) Valdon Rainien (1957
2013) ir Gediminas Valskis (19612013)ikeliavo Anapilin. Aptariamu ataskaitiniu laikotarpiu i Lietuvos advokat padjj
srao ibraukta 70 padjj (9 maiau).
Advokat priesaikos ceremonija
Pagal Lietuvos Respublikos advokatros statymo 23 straipsnio 2 dal, advokatas Lietuvos advokatros sprendimu gali
bti laikinai ibrauktas i Lietuvos praktikuojani advokat
srao, jei jis yra tariamas ar kaltinamas padars nusikalstam
veik. Per ataskaitin laikotarp, 2014m. balandio 1d. duomenimis, tarimai padarius nusikaltim pareikti 25 advokatams ir
9 advokat padjjams, laikinai, iki inyks ibraukimo pagrind sudariusios aplinkybs, yra ibraukti 3 advokatai ir 4advokat padjjai. Per ataskaitin laikotarp Advokat taryba dl
nuteisimo panaikino du Advokat tarybos sprendimus dl
asmen pripainimo advokatais.
2014m. balandio 8d. transliuotoje ini radijo laidos Atvi

ras pokalbis diskusijoje Ar konkreios priemons igelbs
Lietuv nuo korupcijos Advokat tarybos pirmininko pava
duotoja Liudvika Mekauskait kalbjo apie kovos su korupci
ja priemoni veiksmingum:
Svarbu, kad kuo daugiau moni nort gyventi teisingai ir
siningai. Mentaliteto pasikeitimas Lietuvoje vyksta ir politi
n valia atsiras, kai mons privers ir reaguos negeroves.
Laidoje pirmininko pavaduotoja aptar, kokia yra smulkiojo
kyininkavimo reikm ir kokios kovos su korupcija priemo
ns veiksmingos. Laidoje taip pat dalyvavo Rta Mrazauskait,
Transparency International Lietuva teisinink, Vitalijus Gai
lius, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, ir urnalistas
Tomas Dapkus.
Advokat taryba iki 2013m. kovo 31d. gavo 276skundus (72

daugiau) dl advokat profesins veiklos ir elgesio. Inagrinti
327 skundai ir remdamasi jais Advokat taryba ikl advokatams 27 drausms bylas. Advokat tarybos nariai labiausiai
buvo nepakants tokiems paeidimams, kaip antai advokato
nepriklausomumo principo ir interes konflikto vengimas bei
konfidencialios informacijos atskleidimas.
Advokat tarybos pastebjimu, prajusiais metais padidjo gaunam skund dl netinkamai sudaromos teisini
paslaug sutarties irsipareigojim klientams nevykdymo
ir keliam drausms byl skaiius. Taip pat iliko tendencija, kai dalis advokat nevykdo savo pareig Lietuvos advokatrai ir nemoka nario mok, laiku nepateikia draudimo
polis ir medicinos paym, taip pat vangiai tobulina kvalifikacij.
Kita vertus, nemta skund, kai pareikjai skundia prieingos alies advokat dl tikrovs neatitinkani duomen
paskleidimo, meito. Daug skund, kai pareikjai gauna nepalank teismo sprendim: Advokat taryba atkreipia dmes, kad klientui nuo pirmos konsultacijos reikia aikinti taikios
baigties naud, pateikti real situacijos vertinim. Gaunama
priekait ir i teism dl advokat neatvykimo teismo posd, nespjim i anksto ir pan.
Danai skundai teikiami, kai tarp pareikjo ir advokatros
nario susiklosto pareikjo netenkinantys civiliniai santykiaiataskaitiniu laikotarpiu Advokat taryba tokiais atvejais
drausms byl neikl, taiau atkreipia dmes, kad auktos
profesins reputacijos advokatas visuomeniniuose santykiuo-
15

se yra tas, kuriam keliami grietesni nei vidutines morals normas atitinkantys etiketo ir socialinio padorumo standartai.
2013m. balandio 23d. ini radijo laidoje Atviras pokalbis

vyko diskusija Su kuo eiti teism?
Laidoje aptarta problema, kad iuo metu galiojantys staty
mai numato, jog tik tariami padar nusikaltim asmenys gali
tiktis profesionalios advokato gynybos. Stojant kov su
valstybe ar sprendiant ginus civilinio proceso tvarka ats
tovauti gali ir auktojo teisinio isilavinimo neturintis asmuo.
Administraciniai teismai netgi priteisia atstovavimo ilaidas
pagal galiojim teisme dalyvaujantiems asmenims, nors jie
ne advokatai ar advokato padjjai. O btent ios profesijos
atstovai paprastai turt bti galioti pagal pavedim atsto
vauti teismuose.
Jei administracinse ir civilinse bylose asmenims teismuose
gali atstovauti bet kas, tai kyla pagrstas klausimas, kam reika
lingi advokatai ir pati Lietuvos advokatra? Kokie padariniai to,
kad teisines paslaugas teismuose teikia moni atstovai, kuri
nesaisto jokie advokatams keliami reikalavimaietika, kvali
fikacijos tobulinimas, draudimas reklamuotis, speciali mokes
i nata, reikalavimas drausti veikl profesins atsakomybs
draudimu ir kiti?
Lietuvos advokatra neabejoja, kad geriausiai asmens intere
sai teisme bus apginami tik tada, kai galimyb bti atstovais
pagal pavedim bus siejama su auktojo universitetinio teisi
nio isilavinimo turjimu, o teismai formuos praktik, kad tik
profesionalus atstovavimas yra atlygintinas. Advokatros ini
ciatyva parengtos atitinkamos Administracini byl teisenos
statymo pataisos. Ar jos pads apsaugoti proceso dalyvius
nuo nekokybiko atstovavimo?
Laidoje dalyvavo Lietuvos advokatros Advokat tarybos pir
mininkas Leonas Virginijus Papirtis, Lietuvos auditori rm
Audito komiteto pirminink Elena Jankeviien, Mykolo Ro
merio universiteto Teiss fakulteto Europos Sjungos teiss
instituto profesorius advokatas Ignas Vgl ir Lietuvos Auk
iausiojo Teismo teisjas Gintaras Goda.
Advokat taryba savo posdiuose sprend advokat

ros veiklos reguliavimo klausimus. Per ataskaitin laiko
tarp buvo priimti ie teiss aktai:
2013m. liepos 7d. sprendimas Dl asmens, siekianio bti
pripaintu advokatu, dokument pateikimo tvarkos, kuriuo
apibrta administracin procedra, padedanti advokato karjeros siekiantiems asmenims susitvarkyti formaliuosius reikalavimus.
2013m. rugsjo 5d. sprendimu pakeista Drausms komiteto sudtispirmininkavimo komitetui pareigos ir toliau patiktos advokatui Jonui Kaireviiui, j pavaduos advokat Rasa
16
Aurelija Kuinskait. Komitetas papildytas administracijoje dirbaniais advokatais. Tokiu sprendimu siekiama, kad auktos
kvalifikacijos teisininkai, isamiai atsakydami nemotyvuotus
skundus, vykdyt teisinio vietimo funkcij ir taip sumaint
nepagrst kreipimsi skaii. Skundus Drausms komitete
nagrins ie komiteto nariai: advokat Indr Panavait, advokatas Raimundas Lideika, advokatas Anatolijus Svila, advokatas Artras Cibulskas, advokat Beata Vilien ir advokat
Sandra Ponelien. Komitetui talkinaadvokatros referent
teisinink Migl Verbut.
2013m. rugsjo 5d. sprendimas Dl advokat ir advokat
padjj ibraukimo i Lietuvos praktikuojani advokat ir
advokat padjj srao, kuriuo nustatyta tvarka, detalizuojanti asmenims privalomus ingsnius prie jiems pratsiant
savo karjer u Lietuvos advokatros rib.
2013m. spalio 17d. sprendimas Dl advokato teiss apmokjim u suteiktas teisines paslaugas gyvendinimo. is
administracinio pobdio Advokat tarybos sprendimas
pateikia teisini ir moralini princip suderinimo rekomendacijas tam atvejui, kai advokato klientas nevykdo sutartins
pareigosatlyginti advokatui u suteiktas paslaugas. Tokiu reguliavimu tikimasi sumainti savo advokatais besiskundiani klient skaii.
2013m. spalio 17d. sprendimu sudaryta darbo grup Lietuvos advokat etikos kodeksui parengti. Joje sutiko dirbti Advokat tarybos nariai Juozas ivilis ir Jonas Saladius,
Advokat garbs teismo pirmininkas Mindaugas Kukaitis,
advokat dr. Egl Matuizait. Darbo grups koordinatoriumi
paskirtas advokatas, Advokat tarybos narys Gintaras Pukas.
2013m. spalio 17d. sprendimas Dl Lietuvos advokatros
apdovanojim enkl ir regalij.
Valdov rmuose teiktos Advokat tarybos pirmininko rega
lijos ir apdovanojimai
Ikilmingame Lietuvos advokatros veiklos 95-meiui skirto fo
rumo Lietuvos advokatra: vakar, iandien, rytoj vakare, kur
Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valdov rmuose ved
Advokat tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis ir Advo
kat tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Mekauskait,
steigtos pirmininko regalijos ir teikti apdovanojimai nusipel
niusiems advokatams.
Advokat tarybos pirmininko regalijos steigtos Advokat tary
bos 2013 m. spalio 17 d. sprendimu daugelio Europos advokatr
pavyzdiu. Jos yra nekasdieni pareig atlikimo ir ypating ikil
mi atributai. Regalijos saugomos Lietuvos advokatroje. Advo
kat tarybos pirmininko regalijos neiojamos ikilmi, veni,
oficiali primim ar Lietuvos advokatros rengini metu, kai

Advokat tarybos pirmininkas atstovauja Lietuvos advokatrai.
Regalijas pirmininkui Leonui Virginijui Papiriui teik ilgiausiai
advokato profesijos keliu einantis advokatas Vytautas Zabiela.
ia ikilminga proga Advokat tarybos pirmininkas pakartojo
advokato priesaikos odius ir kaip pirmininkas prisiek tarnauti
Lietuvos advokatrai.
Advokat tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Mekaus
kait pagarsino 2013 m. spalio 17 d. Advokat tarybos spren
dim, kuriuo patvirtinti Lietuvos advokatros apdovanojim
enkl nuostatai. Dokumentas skelbia, kad Lietuvos advokat
ros garbs enklas skiriamas u reikmingus darbus Lietuvos
advokatrai ir jos nari labui. J Advokat tarybos sprendimu
gali gauti atlik svar indl kuriant advokat kultrin, eko
nomin, socialin ir dvasin gerov Lietuvos Respublikos ir u
sienio pilieiai.
U nuopelnus Lietuvos advokatrai, aktyv dalyvavim
advokatros savivaldoje ir daugiau kaip keturias deimtis,
atiduotas advokato darbui, apdovanotas advokatas PRANAS
VYTAUTAS GINEIKA.
U nuopelnus Lietuvos advokatrai ir aiki pilietin pozi
cij atkuriamos Lietuvos laikotarpiu apdovanojimas skirtas
ilgameiam mogaus teisi gynjui, aktyviam advokatros
savivaldos nariui advokatui ISAAKUI KAGANUI.
U nuopelnus Lietuvos advokatrai sukrus Lietuvos advo
katros emblemant advokat mantijos neiojam skiria
mj enkl, medal, alies advokatros vliav ir j simbolius
apdovanotas keturi deimi advokato praktik turintis
advokatas SAVINIJUS KATAUSKAS.
U nuopelnus Lietuvos advokatrai pelnius advokat ben
druomens pagarb ir isaugojus advokato profesijos garb
sudtingu laikotarpiu apdovanotas ilgametis Lietuvos advo
kat tarybos pirmininkas advokatas KSTUTIS LIPEIKA.
U nuopelnus Lietuvos advokatrai ir keturias deimtis met,
atiduot advokato praktikai, apdovanotas advokatas savi
valdos narys ALGIRDAS MATUIZA.
U nuopelnus Lietuvos advokatrai savo darbais parodius pi
lietin drs ir pozicij apdovanotas advokatas signataras Lie
tuvos advokat tarybos pirmininkas KAZIMIERAS MOTIEKA.
U nuopelnus Lietuvos advokatrai istorikai svarbiu Lietu
vos valstybs Nepriklausomybs atkrimo laikotarpiu apdo
vanotas advokatas signataras ESLAV OKINIC.
U nuopelnus Lietuvos advokatrai daugiau kaip pus am
iaus atidavus save advokatrai, u aktyvi ir rami advokato
praktik apdovanotas advokatas KAZYS RAKAUSKAS.
U nuopelnus Lietuvos advokatrai aktyviai dalyvaujant S
jdio veikloje ir ginant mogaus teises apdovanota advoka
t Atkuriamojo Seimo nar ZITA LIYT.
U nuopelnus Lietuvos advokatrai ir daugiau kaip pus am
iaus trunkani advokato praktik, u pilietines viso gyveni
mo iniciatyvas ir paraytas knygas apdovanotas advokatas
VYTAUTAS ZABIELA.
Salei atsistojus plojimais pagerbti garbaus advokat vakaro sve
io Lietuvos advokatros garbs enklas u Lietuvos valstybs
Nepriklausomybs atkrimo bylos vedim teiktas Aukiau
siosios tarybos Atkuriamojo Seimo pirmininkui prof. Vytautui
Landsbergiui. Simbolin apdovanojim sveiui teik Advokat
tarybos pirmininkas.
2013m. lapkriio 14d. sprendimas Dl Advokat ir advokat padjj kvalifikacijos tobulinimo ir vertinimo tvarkos
aprao patvirtinimo, kuriuo atsivelgiant patiriamas mokym organizavimo snaudas ir brangstanias logistini paslaug ilaidas nustatytas 50 Lt dalyvavimo Lietuvos advokatros organizuojamuose mokymuose kainis. Naujame
kvalifikacijos tobulinimo ir vertinimo tvarkos aprae taip pat
numatomas sklandesnis mokym organizavimas: nustatyti mokos sumokjimo terminai leidia tiksliau prognozuoti
mokym dalyvi skaii. vestas aikumas dl asmen, tapusi advokatais ir rayt Lietuvos praktikuojani advokat
sra, taiau neatlikusi advokato padjjo praktikos: privalomas jiems iklausyti vadinis seminaras bus organizuojamas kart per metus.
2013m. gruodio 12d. sprendimas Dl advokato skaitos
lapo. Patvirtinta forma atsivelgia Lietuvos advokatros
8straipsnio (Valstybs inios. 2004, Nr. 50-1632) nauj redakcij
dl nepriekaitingos reputacijos. Mintu pakeitimu suvelnintas iki tol galiojs absoliutus ribojimas laikyti neturiniais nepriekaitingos reputacijos asmenis, teistus u tyin nusikalstam veik, nesvarbu, teistumas inyks ar ne. Reikalavimas
liberalizuotas pagal nusikaltimo sunkum nustaius maksimal termin, kuris turi praeiti po bausms atlikimo. Toks
pakeitimas priimtas atsivelgus Europos mogaus Teisi
Teisme gautus pareikj R. L. ir R. J. skundus, kuriuose pareikjai, remdamiesi Konvencijos 8 ir 14 straipsniais, skundiasi
dl tariamo diskriminavimo ir teiss privataus gyvenimo
gerbim paeidimo, apribojus teis verstis advokato veikla
dl ankstesnio teistumo.
2014m. vasario 13d. sprendimas Dl advokato darbo vietos
ir advokato veikloje naudojam pavadinim registravimo
tvarkos, kuriuo tvirtinta, kad advokat darbo vietos negali bti steigiamos policijos, prokuratros, teismo patalpose.
Nustatyta, kad is reikalavimas netaikomas atbuline data, t.y.
advokatams, jau steigusiems darbo viet tokiuose pastatuose. Priimta tvarka taip pat nustato Lietuvos advokatroje
tvarkomo darbo viet registro pildymsureguliuoti informacijos pateikimo terminai ir procedra. Tvarka siekiama, kad
17

kiekvienas advokatas sudaryt tinkamas slygas profesinei
paslapiai saugoti, t.y. kuo geriau bt utikrintas kliento patikt duomen konfidencialumas.
2014 m. vasario 13 d. sprendimas Dl kandidat Lietuvos
advokatros organo narius pateikimo tvarkos vardijo Advokat
tarybos vali dl rinkim savivaldos institucijas organizavimo.
2014 m. kovo 13 d. sprendimas Dl Advokat veiklos
reklamos naudojimo reikalavim ir kontrols tvarkos aprao
patvirtinimopo ilg diskusij patvirtinti esminiai reikalavimai
Lietuvos advokatros statymu leistai advokat reklamai.
Advokat tarybos pirmininko pavaduotoja

lygino urnalist ir advokat profesin paslapt
2013 m. lapkriio 20 d. Lietuvos advokatros Advokat tary
bos pirmininko pavaduotoja Liudvika Mekauskait dalyvavo
Lietuvos ryto televizijos laidoje Lietuva tiesiogiai, kurioje
aptar profesins paslapties reglamentavim, akcentuodama,
kokias mogaus teises tokia norma gina.
2014 m. balandio 1 d. ini radijo studijoje urnalisto

Raigardo Musnicko vedamoje laidoje Atviras pokalbis
vyko diskusija Advokatams leista reklamuotis. Kokia
io sprendimo nauda? apie Advokat tarybos patvir
tint Advokat veiklos reklamos naudojimo reikalavim ir
kontrols tvarkos apra. Nuo io dokumento sigaliojimo
reklamuoti savo paslaugas gali ir advokatai. Toks vieno i
kertini advokato profesins etikos reikalavim liberaliza
vimasbandymas sukurti atsvar praneimams, kurie ada
greitas skyrybas ar susigrintas skolas. Kaip inoma, kol
advokatai siningai niekam nesisilydavo, agresyvi ir ky
ri teisini paslaug reklam platino asmenys, kurie neturi
teiss vadintis advokatais.
Laidos vedjas klaus, ar padidjs reklamini inui srautas
dar labiau nesupainios teisini problem turini gyventoj?
Ar advokat reklama bus tokia pat intensyvi ir agresyvi? Ko
kios ir kam ji atne naudos?
Diskusijoje dalyvavo Advokat garbs teismo narys advoka
tas Edmundas Budvytis ir vartotoj teisi srityje besispeciali
zuojanti Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Privatins teiss
katedros daktar Advokat profesins bendrijos Baltic Legal
Solutions Lietuva advokat Danguol Bublien bei Konku
rencijos tarybos Nesiningos komercins veiklos skyriaus
vedja Erika Luk.
18
Advokat tarybos pavedimu Lietuvos advokatros admi

nistracija aikino advokat veiklai aktualius klausimus
1. Sulaukus daug paklausim dl advokat ir advokat padjj teiss laikinai sustabdyti savo vykdom individuali
veikl, pateiktas laikin individualios veiklos stabdym reguliuojanio teiss akto aikinimas: Valstybins mokesi
inspekcijos virininko sakymo Nr. VA-27 pakeitimas, kuriuo
advokatams ir advokat padjjams suteikta galimyb laikinai sustabdyti savo vykdom individuali veikl, buvo
priimtas 2012m. vasario 29d. Svarbus mokesi moktoj
registro administravimo taisykli 53 punktas, kuriame nurodoma, kad advokatai, advokat padjjai, notarai, antstoliai
motinysts, tvysts atostog ir/ar motinysts (tvysts) paalp gavimo laikotarpiu gali laikinai sustabdyti savo vykdo-

m individuali veikl AVMI pateik laisvos formos praym
ir Lietuvos advokatros, Lietuvos notar rm ar Lietuvos
antstoli rm sprendim dl laikino veiklos sustabdymo,
kuriame nurodyti tokios veiklos sustabdymo terminai ir prieastys. Praymo forma Registro tvarkytojui neteikiama, laikino veiklos sustabdymo laikotarpis registruojamas Registre
pagal mint institucij sprendimuose pateikt informacij, kuri elektroniniu bdu pateikiama Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybai.
Lietuvos advokatros nuomone, akivaizdu, kad mintame
punkte tvirtintas baigtinis sraas atvej, kada advokatai
ir advokat padjjai gali pasinaudoti jiems suteikta teise
laikinai sustabdyti individualios veiklos vykdym. Taisyklse numatomi du individualios veiklos laikino sustabdymo
atvejai:
1) motinysts, tvysts atostog metu;
2) motinysts (tvysts) paalp gavimo laikotarpiu.
I pamintos teiss normos plaukia, kad advokatai ir advokat padjjai gali pasinaudoti jiems suteikiama teise laikinai sustabdyti individualios veiklos vykdym tik motinysts,
tvysts atostog metu ir/ar motinysts (tvysts) paalp
gavimo laikotarpiu ir negali iplsti i atvej srao ir teikti praymus dl laikino veiklos vykdymo sustabdymo kitais
taisyklse nenumatytais atvejais. Pabrtina, kad nei profesins stauots, nei pertraukos tarp teismo posdi, nei kiti
panas atvejai nra pagrindas laikinai sustabdyti individuali
advokat ir advokat padjj veikl.
Lietuvos advokatra paymi, kad Taisyklse numatyt reikalavim paisymas yra kiekvieno teisin darb pasirinkusio asmens profesins kompetencijos rodiklis, kuris stiprina institucin bendradarbiavim.
Praneimas internete www.advoco.lt (rubrika Advokatams/padjjams)) Individualios veiklos vykdymo laikino stabdymo pagrind
sraasbaigtinis (2013-05-07).
Pakartotinis praneimas internete www.advoco.lt (rubrika Advokatams/padjjams)) Priminimas dl laikino veiklos stabdymo
(2014-03-15).
2. Lietuvos advokatros Advokat taryb kreipsi viena profesin bendrija su praymu iaikinti, ar gali advokat profesin bendrija steigti viej staig kartu su kitais juridiniais/fiziniais asmenimis, kurioje, be kit paslaug, bus teikiamos ir
teisins paslaugos. Taip pat prayta atsakyti, ar tokia bendrijos
advokat veikla neprietaraus Advokatros statymui, Advokat etikos kodeksui, advokat veiklos principams, kitiems
statymams ir teiss aktams.
Dl advokat profesins bendrijos teiss steigti

viej staig atsakyta, kad formaliai advokat profesinei bendrijai nedraudiama
bti vieosios staigos, usiimanios teisini paslaug teikimu ar kokia nors kine
komercine veikla, steigju. Vis dlto, Lietuvos advokatros nuomone, advokat profesins bendrijos kaip steigjos
dalyvavimas steigiant juridin asmen,
kuris usiims kine komercine veikla, yra
nesuderinamas su advokato profesine etika ir advokato veiklos principais.
Jei bt steigiama vien teisines paslaugas
teikianti vieoji staiga, tai paeist Nesiningos komercins veiklos vartotojams draudimo statym.
Dl advokat teiss vieojoje staigoje teikti teisin pagalb
atsakyta, kad advokatai neturi teiss vykdyti savo profesin
veikl per viej staig ar kitok juridin asmen, iskyrus advokat profesin bendrij. Advokat profesins bendrijos advokatai turi teis teikti klientams (skaitant viesias staigas) teisines paslaugas tik pagal sudarytas teisini paslaug sutartis.
Praneimas internete www.advoco.lt (rubrika Advokatams/padjjams) Advokatra pateikia susipainti su pozicija dl galimybs advokat profesinms bendrijoms steigti viesias staigas
(2013-08-14).
2013m. rugpjio 19d. ratas Nr. 649 Dl nuomons pateikimo.
3. Gavus paklausim dl verslo liudijim kvalifikacijos tobulinimo veiklai naudojimo, atsakyta, kad, Lietuvos advokatros
nuomone, advokatas gali usiimti kvalifikacijos tobulinimo
ir papildomo mokymo veikla tik tiek, kiek ji gali bti laikoma
moksline, krybine ar pedagogine veikla (t.y. paskait skaitymas, mokymo seminar vedimas ir pan.). Dl to seminar
organizavimu, lektori samdymu ir panaia veikla advokatas
neturi teiss usiimti.
Kadangi Lietuvos advokatra nra galiota aikinti teiss akt
mokesi teiss srityje, todl neisak pozicijos dl advokato
galimybi vykdyti individuali veikl isimus verslo liudijim.
Paymta, kad individualiai ar partnerysts pagrindais, nesteig juridinio asmens, veikiantys advokatai individuali veikl
vykdo pagal paym. Svarbiausia, kad advokatas vykdyt tik
t veikl, kuri leidia Advokatros statymas.
Praneimas internete www.advoco.lt (rubrika Advokatams / padjjams) Dl advokat galimybi pagal verslo liudijim usiimti
kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla (2013-11-24).
2013m. lapkriio 18d. ratas Nr.854 Dl verslo liudijim kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veiklai.
19
LIETUVA
TEIS
J.Saladius: Pagal kai kuriuos verslo vertinimo

kriterijus Lietuva atrodo netgi puikiai, taiau
investuotojus danai gsdina neinomyb
Dovil Jonelinien
Js vertinimu, nuolatinis teiss akt

keitimas investuotojams btinyb ar
komaras?
J.S.: Pavyzdi toli iekoti nereikia, Vyriausybs programoje deklaruojama, kad turi bti
didinamas atsinaujinani energijos itekli
naudojimas, remiama atsinaujinani itekli
pltra. Energetikos srityje kakada buvo priimti teiss aktai remti sauls elektrini sektori, naudojant kompensacinius supirkimo
tarifus. Vliau dar kart paskaiiuota ir apsigalvota paskubomis buvo priimami teiss
aktai sauls elektrini statyb bum stabdy-
Lietuvoje nuolat keisti statymus galbt

tapo proiu. Galime pasidiaugti, kad i
met liepos 1 d. pradjo veikti Lietuvos teism elektronini paslaug portalas, kuris leidia sutaupyti l ir laiko besibylinjanioms alims civilinse, administracinse ir
administracini teiss paeidim bylose.
Asmuo, pasirinkdamas elektronin bylos
nagrinjimo bd, sutaupo dokument rengimo, spausdinimo, siuntimo ar vykimo teism ilaidas ir moka ketvirtadaliu maesn
ymin mokest. Norint susipainti su bylos
dokumentais, nebereikia niekur eiti utenka prisijungti ir galima iklausyti teismo posdio ra.
ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.
Js iniomis, kaip Lietuva vertinama

pagal verslo slyg palankumo indeksus?
J.S.: Pagal kai kuriuos vertinimo kriterijus
Ar darbo santyki reglamentavimas Lietuvoje vis dar yra nepagrstai grietas?
Lietuva atrodo netgi puikiai. Pavyzdiui, paJ.S.: Gerinti verslo slygas trukdo neproggal turto registravimo paprastum tarp 185
nozuojamas teiss akt kaitaliojimas ir
pasaulio ali uimame net penkt viet, pagrietas darbo santyki reglamentavimas.
gal sutari priverstinio vykdymo efektyvuEuropos Komisija atliko isami Lietuvos
m pakankamai garbing 14 viet. Lietuvoekonomins politikos analiz ir paskelb
je efektyviau nei Estijoje ar Latvijoje sprenrekomendacijas dl ekonomins politikos ir
diami nemokumo teisiniai klausimai. Atasstruktrini reform 20122013 m. laikotarkaitose pabriama, kad Lietuvoje toliau
piu. Europos Komisijos nuomone, viena sriefektyvinamos importo procedros, pai, kuriose Lietuva 20112012 m. padar
lengvinta ir sutrumpinta verslo pradios
maiausi paang, darbo santyki lanksprocedra.
tumo didinimas.
Pasaulio ekonomikos forumo
Didel paanga, kad Lietuva yra nurodiu20122013 m. ataskaitoje Lietuva pasi 2012 m. birelio 30 d. priimt Darbo koskelbta 45 konkurencingiausia alimi
dekso pakeitim, kuriuo pratsta galimyb
tarp 144 pasaulio valstybi. Ataskaitosudaryti su darbuotoju terminuot sutart,
je gerai vertinamas Lietuvos gyventoj
jeigu darbas yra nuolatinis, naujai steigtoms
auktojo isilavinimo lygis (26 vieta),
darbo vietoms iki 2015 m. liepos 31 d.
informacini technologij ratingumas
(33 vieta). Dan investuotoj pas mus
Taiau jei lyginsime su visais darbo
vilioja kvalifikuota ir santykinai pigi darbo
statym taikomais suvarymais,
jga.
koki patiria darbdaviai, toks Darbo
O kas investuotojus atbaido?
kodekso pakeitimas prilygsta maam
J.S.: Tenka girdti, kad investuotoj trkssaldainiui, kuris duodamas dideliam
ta, nes neva maa Lietuvos rinka. Dl maos
drambliui. Juk jau seniai kalbama,
rinkos nieko negalime padaryti, nes tai fakkad reikia liberalizuoti atleidimo i
tas. Bet prieastys turbt slypi kitur.
darbo nuostatas, vesti i ties lanksi
Pirmiausia investuotojai vardija madarbo laiko tvark.
Pasak J.Saladiaus, Lietuvoje iki iol danai
Vadinasi, argumentas kitur taip
ai prognozuojam ir nenuspjam
kopijuojamas usienio ali atskir srii teisinis
yra ne visada teisingas?
mokesi sistem, itin griet darbo
reglamentavimas, pernelyg nesigilinant, ar tokie teisiniai
J.S.: Matyti, kad Lietuvoje iki iol buvo
santyki reglamentavim. Dl nuoimplantai Lietuvoje reikalingi
aiki tendencija kopijuoti kit usienio
latins optimalios mokesi sisteali atskir srii teisin reglamentavimos paiekos jau atbaidme ne vien
investuotoj. Tiesa, iuo atveju galime pasi- ti, o vliau iam sektoriui durys udarytos m, pernelyg nesigilinant, ar tokie teisiniai
implantai Lietuvoje reikalingi, ar jie duos
teisinti valstybs finans subalansavimo, kri- visam laikui.
ilumos ir elektros sektoriai taip pat nuo- kokios naudos verslui ir kaip j gyvendinizi veikimo ar socialinio solidarumo argulat keiiami. Vienos ilgalaiks strategijos prie- mas paveiks vis teiss sistem. Verslui bt
mentais.
Sunkiai suvokiamas itin danas statym ir tarauja kitoms. Ar sulauksime investuotoj palankiausia, jeigu Lietuvoje sklandiai veikj gyvendinamj teiss akt kaitaliojimas. naujus projektus, kai nra inoma, koks lau- t adekvati ir prognozuojama teisin sisteVerslo sektoriui kain ar priimtina ir tai, kad kiamas projekto atsiperkamumas ir investici- ma, atsivelgiant gerj kit valstybi patiraidimo taisykls keiiamos jau procesui pra- j gra? Ar kas apskaiiavo, kokios tokio t, o ne aklai kopijuojant vienoje ar kitoje
kaitaliojimo pasekms?
valstybje veikiant model.
sidjus.
4. Lietuvos advokatra pareng atsakym Europos teiss

departamentui isakydama argumentus, kad tam tikros Europos Sjungos teiss normos vartotoj teisi apsaugos srityje negalt bti gyvendinamos advokat veikloje. Ratas
parengtas pritariant Europos teiss departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengtam Lietuvos
Respublikos pozicijos Europos Sjungos Teisingumo Teisme
nagrinjamoje byloje iba, C-537/13, projektui.
18
2013-08-19 VEIDAS
Dl Europos Bendrij Tarybos 1993 m. balandio 5 d. direktyvos 93/13/EEB dl nesining slyg vartojimo sutartyse
pasisakyta, kad Nesining slyg direktyvos nuostatos ap
skritai negali bti gyvendinamos fizini asmen, atitinkani
vartotojo poymius, santykiuose su advokatais, teikianiais
jiems valstybs garantuojam teisin pagalb, nes tarp advokato ir valstybs garantuojamos teisins pagalbos gavjo nepasiraomos jokios sutartys. Tai lemia, kad Nesining slyg
direktyvos nuostat negalima taikyti i asmen tarpusavio
santykiams.
Lietuvos advokatros nuomone, advokato ir kliento (skaitant
fizinius asmenis) santykiams negalt bti taikoma Nesining slyg direktyvos 7 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal
kuri asmenys arba organizacijos, pagal nacionalins teiss
aktus turinios teist interes apsaugoti vartotojus, gali pagal atitinkamus nacionalins teiss aktus ikelti byl teismuose arba kompetentingose administracinse institucijose, kad
bt priimtas sprendimas dl to, ar bendrai naudoti parengtos sutari slygos yra nesiningos, ir galt bti pritaikytos tinkamos ir veiksmingos priemons, ukertanios keli
20
KOMENTARAS
LIETUVA
Valstybi konkurencija mokesiais:

kaip neperlenkti lazdos
iandien jau prasta, kad reguliariai

vykdomos verslinink apklausos, atliekamos studijos, vertinanios, kuriame regione ar alyje verslo aplinka yra palankiausia.
Pasaulio banko ir Tarptautins finans korporacijos pateiktoje atnaujintoje verslo slyg
palankumo vertinimo ataskaitoje, susumavus
visus rodiklius, Doing Business 2013 reitinge Lietuva uima 27 viet, Estija ir Latvija
21 ir 25 vietas, pokalb pradeda advokat
kontoros Eversheds Saladius vadovaujantysis partneris Jonas Saladius.
Taigi pokalbis su advokatu.
Konkurencija tarp valstybi reformuojant savo mokesi sistemas gali bti sininga ir nesininga.
Pasirinkusios nesining konkurencij iloia trumpuoju laikotarpiu, o pasirinkusios sining ilguoju.
Andej Tabero,
bnt attorneys-at-law Vilnius
Vyresnysis asocijuotasis teisininkas
onkurencija laikoma teigiamu reikiniu,

turiniu pozityv poveik ir paslaug, ir
preki rinkai, naujovi diegimui, efektyvumo
didinimui ir pan. Esama labai vairi konkurencijos apraik. Vienas domiausi reikini konkurencins teiss srityje valstybi
konkurencija mokesiais.
Problemos, susijusios su iuo reikiniu, ne
tik Europos Sjungoje, bet ir tarp ES bei treij ali danai aptariamos vieose diskusijose ir svarstomos politini, ekonomini ir
mokslo organizacij. Tokie svarstymai danai
siejami su ES mokesi politik derinimo
klausimais. domu tai, kad diskusijos dl moni, sisteigusi ES teritorijoje, suvienodinto
pelno apmokestinimo skirtingu intensyvumu
vyksta jau kelet deimtmei, o pastaruoju
metu jos ypa suaktyvjo.
Kapitalo nutekjimas mokestinio teisingumo paiekos ar paprasiausias pavydas?
tai kad ir neseniai vieumoje nuskambjs klausimas, ar toki bendrovi, kaip Apple, Amazon ar Google, mokesi natos
susimainimas, perkeliant vis ar dal verslo
palankesnes mokesi atvilgiu jurisdikcijas,
yra teistas mokesi teiss poiriu. Viena
vertus, ios kompanijos, verslo pasaulio milins, formaliai nedaro joki mokesi statym paeidim, taiau pasinaudodamos gana
sudtingomis teisinmis ir mokesi struktrizavimo schemomis sugeba gerokai sumainti mokesi nat. Ar toks dl mokesi
atliekamas verslo judjimas i vienos valstybs kit, siekiant palankesnio apmokestinimo klimato, turi bti draudiamas, traktuojant j kaip mokesi vengim?
Bendra valiutos ir ekonomikos zona savo
pamatus grindia laisvu preki, kapitalo ir
moni judjimu. Dl to galima sukurti bendrj vidaus rink, kuri i esms paalina problemas, susijusias su valiutos rizika, muit barjerais, patekimu pavieni ali darbo rink ir
galimybe investuoti atskirose ES alyse,
sudaraniose bendr ekonomin ir pinig
erdv. Vadovaudamiesi iais fundamentaliais ES principais, ES sisteig verslininkai
visikai teistai gali rinktis t valstyb, kuri
sugeba pasilyti palank apmokestinimo
mechanizm. Ar tai reikia, kad kapitalo
nutekjim galima sulaikyti tik konkuruojant mokesiais? Galbt. Juk kaip rodo
mint kompanij taktika, laimi tos valstybs, kuri apmokestinimo sistema verslui yra patrauklesn.
Airijos pavyzdys: kai ji pakeit savo mokesi

sistem, silydama geriausias apmokestinimo
slygas, i maos ems kio valstybs virto
viena ES lyderi ir net buvo vadinama Kelt
tigru.
Sininga ir nesininga
konkurencija
Kova dl potenciali
investuotoj
Taigi valstybi konkurencijos mokesiais
reikin galima apibdinti ir kaip savotikos
kovos apraik dl potenciali investuotoj
bei kapitalo, naudojamo konkreios alies vystymuisi. Jei kalbtume rimiau, tai konkurencij mokesiais reikt pavelgti dviem aspektais: pirma, visos ES gerovs poiriu, atsivelgiant jos tikslus ir politik, taikom mokesi klausimais, o antra atskir valstybi
nari aspektu, ypa nauj ES nari, kurios siekia kaip manoma greiiau pasivyti ES lyderes.
Neabejotina, kad mokesi suderinimas
(harmonizavimas), bendra atskir ali politika ioje srityje ir fiskalins konkurencijos
apribojimas pirmiausia didina ES ekonomin
konkurencingum. Kita vertus, yra suinteresuot valstybi nari, kurios siekia usitikrinti kaip manoma geresnes ekonomines slygas savo kieme ir danai ie atskir valstybi interesai virija ES interesus. iame kontekste pasilytas palankus moni apmokestinimas tampa paangos, inovacij ir usienio
investicij varomja jga. T gerai iliustruoja
Tai supaprastintas skirstymas, taiau pasitelkus j lengviau iskirti dvi pagrindines valstybi konkurencijos mokesiais formas. Teigiama (arba sininga konkurencija) ilgalaikis, gana ltas procesas, daniausiai paremtas
tuo, kad valstybs kaip iniciators arba reaguodamos panaius kit valstybi veiksmus,
mokesi tarifus maina laipsnikai, apgalvotai, atsivelgdamos ilgalaikius strateginius
tikslus. Tokia konkurencija apmokestinimo
srityje reikia stabilias mokesi sistemas ir
apskritai susijusias su visais investuotojais
tiek vidaus, tiek usienio. O tai savo ruotu
reikia daugiau pinig, skirt investicijoms ir
paangij technologij diegimui.
Nesininga konkurencija grindiama
prieingu principu. Tai labiau pavieni valstybi kryptingi veiksmai, kuriais siekiama trumpalaikje perspektyvoje sugundyti potencialius usienio investuotojus i kit ali, pasitelkiant mokesi natos mainimo strategij, ir taip pritraukti kapitalo savo teritorij.
Tai savotikos vairi apmokestinimo reim
lenktyns.
Efektyviausias bdas
kontroliuojama konkurencija
Sininga mokesi konkurencija pati
savaime yra ne neigiamas, o prieingai teigiamas reikinys. Jo poveikis turi didel svarb mokesi moktojams. Suprantama, kad
atskiros valstybs nars (ypa maiau pasiturinios) ieko tam tikr sprendim, leidiani j rinkas padaryti patrauklesnes, siekdamos maksimaliai panaikinti ekonominius
skirtumus nuo ES lyderi. Taiau, pavelgus i ES organizavimo perspektyvos, nekontroliuojama valstybi konkurencija
mokesi srityje gali sukelti neigiam pasekmi vis atskir valstybi nari biudetams. Taigi visuomet btina turti
omenyje, kad kiekvienos valstybs biudeto esmins pajamos mokesi pajamos, kuri ikreipimas nesiningais bdais gali sukelti ypa skaudi bei ilgalaiki pasekmi visos ES mastu.
toliau naudoti tokias slygas. Motyvuojant advokato profesine paslaptimi, iaikinta, kodl advokato sudarom teisini
paslaug sutari slygos negalt bti tiriamos Nesining
slyg direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyt asmen ir
organizacij, nes advokatas negalt tinkamai atsikirsti nuo
i asmen ir organizacij kaltinim sutari slyg nesiningumu, nes advokat tiek statym, tiek etikos normos pareigoja saugoti advokato profesin paslapt. Paymta, kad
advokat sudarom sutari slyg atitikt nesiningoms
sutari slygoms gali tikrinti Lietuvos advokat savivaldos
institucijosAdvokat taryba, nagrindama ginus dl teisini paslaug teikimo ar praymus dl drausms byl iklimo,
Advokat garbs teismas, nagrindamas advokat drausmsbylas, arba teismas. Taip utikrinama advokato profesin
paslaptis.Lietuvos advokatra pabr, kad to nemanoma
utikrinti vartotoj teisi gynimo organizacijoms suteikus gali tikrinti sutari slyg atitikt nesiningoms slygoms.
2013-08-19 VEIDAS
19
Atsakydama dl Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. spalio25 d. direktyvos 2011/83/ES dl vartotoj teisi, kuria i
dalies keiiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos
Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB, kai kuri nuostat (toliauDirektyva
dl vartotoj teisi), Lietuvos advokatra paymjo, kad sunkiai suvokiamas atsisakymo teiss gyvendinimas advokato
ir kliento santykiuose, ypa kai kalbama apie teisin atstovavim klientui ikiteisminio tyrimo staigose, prokuratroje ar
teismuose. Pastaraisiais atvejais teisins paslaugos paprastai
teikiamos i karto po teisini paslaug sutarties sudarymo

(klientas ginamas jo atvilgiu atliekamose apklausose, kratose ar kituose procesiniuose veiksmuose, klientui atstovaujama teismo posdiuose ir pan.). Paprastai visa paslauga nebaigiama per 14 dien (t. y. per t termin, per kur klientas
galt atsisakyti teisini paslaug sutarties su advokatu, jei
ioms sutartims bt taikoma Direktyva dl vartotoj teisi),
nes dl teisini paslaug teikimo paprastai susitariama tam
tikriems apibrtiems periodams (ikiteisminiam tyrimui, tam
tikrai bylos nagrinjimo stadijai (pirmajai, apeliacinei ar kasacinei instancijai) ar visai bylai). Be to, jei Direktyvos dl vartotoj
teisi 16 straipsnio a punkto nuostata bt taikoma kliento ir
advokato santykiams, bt sudarytos slygos tariamiesiems
padarius nusikaltim piktnaudiauti sutarties atsisakymo teise, pvz., nebus galima utikrinti toki asmen teiss gynyb,
klientui atsisakius sutikti, kad jis praras teis atsisakyti sutarties, jei paslaugos bus teikiamos i karto po sutarties sudarymo. Neabejotinai tai apsunkint tam tikr procesini veiksm
eig ir bt vilkinamos bylos, ypa tais atvejais, kai pagal
procesins teiss normas gynjui dalyvauti yra btina. Paymta, kad pagal Direktyvos dl vartotoj teisi 14 straipsnio
4dalies a punkto ii) papunkt vartotojas nepareigotas mokti
u paslaugas, suteiktas per atsisakymo laikotarp, kai jis aikiai
nepra pradti teisines paslaugas per sutarties atsisakymo
laikotarp. Taigi, jei sutartims bt taikoma Direktyva dl vartotoj teisi ir klientai nesutikt su paslaug teikimu per sutarties atsisakymo laikotarp, advokatai nesiryt teikti teisini
paslaug taip pat dl to, kad neutikrintas i paslaug apmokjimas. Apibendrinta, kad taip atsirast slygos paeisti
asmen teis gynyb.
Praneimas internete www.advoco.lt (rubrika Advokatams / padjjams) Parengtas ratas Europos teiss departamentui, kad tam
tikros Europos Sjungos teiss normos vartotoj teisi apsaugos
srityje negalt bti gyvendinamos advokat veikloje (2014-01-20).
2013m. rugpjio 29d. ini radijo laidoje Atviras pokalbis

vyko diskusija Europos teismai: kada ir kaip juose iekoti
tiesos?
Pastaruoju metu teisybs paiekos perengia nacionalines sie
nas. Savam krate pranau nebsiio posakio nesaldi tie
s savo kailiu patyr kone kiekvienas teisininkas, kurio priimti
sprendimai netikino teismo ar kit proceso dalyvi. Nemaai
atvej, kai besibylinjanios proceso alys taip ir nesurasdavo
tiesos, nepasiek teisingumo. Bylinink ginai tokiu atveju per
sikeldavo auktesnius teismus. Vis daniau suinome apie atve
jus, kai teisingumo iekoma Europos mogaus Teisi Teisme ar
Europos Sjungos Teisingumo Teisme. Ar toks teismini proce
s maratonas tikrai btinas? Ar Lietuvos advokatai pasireng
2014m. sausio 6d. ratas Nr. 6 Dl Lietuvos Respublikos pozicijos

Europos Sjungos Teisingumo Teisme nagrinjamoje byloje iba
C-537/13 pagrindimo.
5. Per interneto svetain Lietuvos advokatr pasiek paklausimas, ar gali advokatas bti maosios bendrijos narys. Lietuvos advokatros nuomone, advokatai neturi teiss vykdyti
savo profesins veiklos kitomis formomis, negu nustatytos
Advokatros statyme. Vis dlto galiojantis reglamentavimas
nedraudia advokatui bti privai juridini asmen, skaitant masias bendrijas, dalyviu. Lietuvos advokatra atkreip
dmes, kad advokatas savo kaip advokato profesins veiklos
negali vykdyti per maj bendrij. Tai reikia, kad advokatas
turi teis teikti klientams (skaitant masias bendrijas) teisines paslaugas tik pagal tiesiogiai paties advokato ar advokat profesins bendrijos (ne maosios bendrijos!) sudarytas
teisini paslaug sutartis su klientais. Taip pat paymta, kad
Advokatros statyme nenumatyta galimyb advokatui bti
vienasmeniam valdymo organui. Taigi advokatas neturi teiss
teikti maajai bendrijai vienasmenio vadovavimo paslaug.
Atsakyme paymta, kad Lietuvos advokat etikos kodeksas
pareigoja advokat visada saugoti profesin garb ir orum,
nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idjos.
Praneimas internete www.advoco.lt (rubrika Advokatams /padjjams) Aktualu advokatams: atsakymas dl advokato galimybs
bti maosios bendrijos nariu (2014-01-20).
2014m. sausio 23d. ratas Nr. 69A Dl advokato galimybs bti maosios bendrijos nariu.
6. Lietuvos advokatros Advokat taryb ratu kreipsi Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Anuauskas,
praydamas jam paaikinti, ar, Advokat tarybos nuomone,
advokat veiklos garantijos, tvirtintos galiojaniuose teiss
atstovauti ms alies pilieiams ir verslui tarptautinse insti

tucijose? Ar juos kreipiasi klientai i kit ali, turintys teiss
problem Lietuvoje? Kokia bylinjimosi u tvyns sien pras
m ir nauda? Galiausiai, ar Lietuvos advokatai pasireng globa
ljanio pasaulio silomoms galimybmsatstovauti KIT ali
klientams, turintiems teisini problem KITOSE alyse?
Laidoje dalyvavo Lietuvos advokatros Advokat tarybos
pirmininkas dr. Leonas Virginijus Papirtis, Europos Sjungos
Bend
rojo Teismo teisjas profesorius habilituotas daktaras
Vilenas Vadapalas, mogaus teisi stebjimo instituto vyriau
siasis patarjas Henrikas Mickeviius ir pareikjams Europos
mogaus Teisi Teisme atstovaujanti advokat Advokat tary
bos pirmininko pavaduotoja dr. Liudvika Mekauskait.
21

aktuose, nra per didels. Atsivelgdama tai, kad praeityje
net kelet kart buvo iniciuojami Lietuvos Respublikos teiss
akt pakeitimai, kuriais buvo siekiama apriboti ias advokat
veiklos garantijas, Advokat taryba pateik isam ir motyvuot atsakym, kuriame paaikino, kad advokatui, kaip asmeniui, dalyvaujaniam gyvendinant teisingum, turi bti
suteiktos garantijos, leidianios tinkamai atlikti advokato
profesines pareigas. i garantij suteikimas negali bti
laikomas asmen lygiateisikumo principo paeidimu ar iskirtinio imuniteto turjimu, nes ios garantijos skirtos ne
utikrinti advokatkaip asmenprioritetines teises, bet
garantuoti asmen konstitucin teis teising teism, kurios
sudedamoji dalis yra asmens teis turti nepriklausom gynj ir teiss patarj.
Praneimas internete www.advoco.lt (rubrika Advokatams /padjjams) Advokat taryba: asmens teis yra turti nepriklausom
gynj ir teiss patarj (2014-03-18).
Praneimas internete www.advoco.lt (rubrika Advokatams / padjjams) Lietuvos Respublikos Seimui pateikti ratai dl posdi
darbotvarkje atsiradusi klausim (2014-04-17).
Papildomas praneimas internete www/advoco.lt (rubrika Advokatams / padjjams) Teiss ir teistvarkos komitetas sureagavo
Lietuvos advokatros kreipimsi: reikalavim pretendentams
advokatus keitimo klausimas atidtas (2014-04-18).
2014m. balandio 17d. ratas Nr. 311 Lietuvos Respublikos advokatros statymo 7 straipsnio pakeitimo statymo projekto Nr. XIIP1268.
Advokat Erika Jurgutyt, LJAA valdybos nar

Lietuvos jaunieji advokatai ir advokat padjjai vertina gali
myb prisidti prie Lietuvos advokatros veiklos puoseljant
gilias advokatros tradicijas ir vertybes. Tvirti komandiniai ryiai,
socialinis bendravimas, atvirumas iniciatyvoms pads sukurti sti
pri, ambicing ir iuolaikik advokatros bendruomen.
2014m. kovo 4d. ratas Nr. 202 Dl advokat imuniteto.
7. 2014m. balandio 17d. Lietuvos advokatra Lietuvos Respublikos Seimui isiunt nepritarim Lietuvos advokatros
statymo pataisoms, kurios leist papildyti sra asmen,
turini teis pretenduoti ir tapti advokatais ilaikius advokat veiklos organizavimo egzamin bei sumainti teisinio darbo stao reikalavim teisjams ir prokurorams, siekiantiems
tapti advokatais ilaikant advokat veiklos organizavimo egzamin.
Lietuvos advokatra atkreip ypating dmes, kad, sumainus advokatams keliamus reikalavimus, nebus utikrinta
tinkama asmen, kuri interesus gins ir jiems atstovaus nepakankamos kvalifikacijos advokatai, teisi apsauga. Pozicija
grindiama Teisins sistemos reformos metmenimis, Konstitucinio Teismo 1996m. liepos 10d. nutarimu, 8-ajame Jungtini Taut kongrese patvirtint princip dokumentu, Teisingumo Teismo statutu ir Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Atsakyme paymta, kad beveik visos ES alys taiko specifinius profesinio pasirengimo reikalavimus bsimiems advokatams, t.y. arba egzamin, arba privalom praktik, arba abu,
todl, Lietuvos advokatros nuomone, yra pakankama dabar
galiojanti ios taisykls iimtis, pagal kuri advokato kvalifikacinio egzamino (iskyrus advokat veiklos organizavimo egzamin) neprivalo laikyti asmenys, turintys ne maesn kaip
septyneri met teisjo darbo sta, deimties met prokuroro darbo sta, yra teiss krypties socialini moksl daktarai ar
habilituoti daktarai arba kurie buvo ibraukti i Lietuvos praktikuojani advokat srao Advokatros statymo Nr. VIII-811
24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais.
22
8. 2014m. balandio 15d. Lietuvos advokatra isiunt Teisingumo ministerijai nuomon dl reikalavim advokato darbo vietai panaikinimo ir liudijimo verstis advokato profesine
veikla atsisakymo. Rate argumentuotai idstyta, kodl nepritariama kio ministerijos silomoms Advokatros statymo
liberalizavimo pataisoms.
Rate paymta, kad statymu nustatyti tik esminiai reikalavimai advokato darbo vietai, kuri tikslasutikrinti, kad
advokatas pasirengs vykdyti savo profesin veikl pagal
visus Lietuvos Respublikos advokatros statyme nustatytus
principus ir kad bus utikrintos pagrindins kliento teiss ir
advokato veiklos garantijos. Ministerijai paaikinta, kad identifikuota ir registr traukta advokato darbo vieta garantuoja,
jog nebus paeista viena i svarbiausi advokato veiklos garantijpomio ir / ar kratos atlikimas advokato darbo vietoje
tik dalyvaujant Advokat tarybos atstovui. Taip pat reikalavimai advokato darbo vietai yra susij su klient ypating asmens duomen, komercini paslapi ir dokument tinkama
apsauga.
Lietuvos advokatros nuomone, reikalavimas, kad advokato darbo vietoje bt utikrintas korespondencijos primimasdarbo dienomis, yra glaudiai susijs su pareigos priimti
advokatui siuniamus procesinius ir kitus su profesine veikla
susijusius dokumentustai vienas i saugikli, kad procesas nebt vilkinamas. Ikaba, skelbianti, kad asmuo atvyko
advokato kontor, yra btina siekiant ivengti ypa danai
pasitaikani situacij, kai klientas mano, jog bendrauja su
advokatu, taiau bendrauja su asmenimis, neturiniais advokato statuso, ir lieka suklaidintas.

Rate pasisakyta ir dl Advokatros statymo 17 straipsnyje
numatyto liudijimo idavimo. Priminta, kad iuo metu teiss
verstis advokato veikla suteikimo procedra skirstoma du
etapus: sprendimo rayti asmen Lietuvos praktikuojani
advokat sra primim bei teiss verstis advokato veikla
liudijimo idavim. Teiss verstis advokato veikla liudijimas iduodamas tik po to, kai asmuo nutraukia savo darbo ar tarnybos santykius, todl nustatyta, kad btent teiss verstis advokato veikla liudijimo idavimo diena yra laikoma teiss verstis
advokato veikla suteikimo diena. Asmuo, teikdamas praym
rayti j Lietuvos praktikuojani advokat sra, danai dar
nebna nutrauks savo darbo ar tarnybos santyki, nes jis negali i anksto inoti, koks bus Advokat tarybos sprendimas
jo atvilgiu. Danai asmenys, tik suinoj apie teigiam sprendim dl j raymo Lietuvos praktikuojani advokat sra, nutraukia savo ankstesnius darbo ar tarnybos santykius
ir pateikia tai patvirtinant dokument Lietuvos advokatrai

iki jam iduodant teiss verstis advokato veikla liudijim. Taigi,
atsisakius liudijimo, bt atsisakyta ir procedros skirstymo
du etapus, o tai sukelt nepatogum patiems pareikjams.
Be to, nurodyta, kad liudijimas yra dokumentas, patvirtinantis
teiss verstis advokato praktika turjim (licencija). is dokumentas labai danai naudojamas advokatams dalyvaujant
vieuosiuose pirkimuose, nes viej advokat paslaug pirkim slygose numatyta kandidat pareiga pateikti btent
liudijim, todl jo panaikinimas taip pat sukelt nepatogum
tiek perkaniosioms organizacijoms, tiek pirkim dalyviams.
Praneimas internete www.advoco.lt (rubrika Advokatams / padjjams) Lietuvos advokatra isiunt nuomon dl advokato darbo
vietos reikalavim ir liudijimo idavimo (2014-04-18).
2014m. balandio 18d. ratas Nr. 316 Dl Advokatros statymo
pakeitim.
23

1.3. Socialin partneryst ir institucinis bendradarbiavimas
Advokat Dina Adomaviit, LJAA prezident
Per pirmuosius kadencijos LJAA metus supratau, kad nra dviej atskir organizacij Lietuvos advokatra ir Lietuvos jaunj advo
kat asociacija. Esame vieningi. I patirties inau, kad tiek LJAA, tiek jaunieji advokatai jauia didel Lietuvos advokatros param ir
palaikym. Tikims, kad kuo toliau, tuo labiau LJAA nariai sitrauks bendr Lietuvos advokatros veikl ir savo jgomis ir iniomis
prisids prie reikming ir nauding projekt gyvendinimo.
Ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2013m. balandio 20d. iki 2014m. balandio 20 d.) Lietuvos advokatros institucinis bendradarbiavimas vyko Advokat tarybos vadovams inicijuojant susitikimus su Seimo nariais, ministrais, teism pirmininkais, rengiant teiss
akt projektus ir (ar) teikiant pastabas kit institucij parengtiems teiss akt projektams, organizuojant teiskros iniciatyvoms
btinus tyrimus.
Vieieji institucin bendradarbiavim stiprinantys renginiai pristatomi 1.10poskyryje aptariant Lietuvos advokatros socialins
atsakomybs projektus ir komunikacijos veikl.
teisins pagalbos biudeto dalis, yra 4,14lito (1,2 euro). Tai suda
ro 0,01 proc. alies bendrojo vidaus produkto. Europos Tarybos
ali vidurkis svyruoja nuo 7,6 lito (2,2 euro) iki 26,6 lito (7,7 euro).
Gyventojams dosniausi Skandinavijos ali, taip pat Jungtins
Karalysts ir iaurs Airijos teisins pagalbos biudetaivieno
gyventojo paslaugoms ia tenka 69 litai (20 eur).
Tyrimo duomenimis, Lietuva kartu su tokiomis alimis Airija,
Vengrija, Gruzija, Armnija, Bulgarija ir Latvija atsidr tarp t
(i 36), kuriose teisins pagalbos biudetai buvo apkarpyti dl
ekonominio sunkmeio.
Problemas i esms sprsti pradta 2013m. balandio 16d.

Teisingumo ministerijoje vykusia bendra VGTP advokat ir tarnyb apskritojo stalo diskusija Valstybs garantuojamos
teisins pagalbos aktualijos, kuri ved Rytis Juozapaviius. VGTP advokatai isak savo pastabas dl esamos teisinio reguliavimo sistemos reformavimo, dl apmokjimo u
j darb kylanias problemas, apvelg patirt ilaid kompensavimo klausimus, galimybes tinkamai atstovauti klientui.
Savo ruotu Teisingumo ministerijos atstovai paaikino si
skolinimo ir vlavimo atsiskaityti problem bei VGTP tarnyb
nurodomus advokat darbo trkumuspaslaug kokyb,
pareigos nepaisym, kontrols trkum ir kt.
Nacionalinis valstybs garantuojamos teisins pagalbos
biudetastoli nuo Vakar Europos rodiklio
2013-04-18
Europos Tarybos Europos Komisijos dl teisingumo veiksmin
gumo (angl. CEPEJ The European Commission of the Efficiency
of Justice) 2012m. atliktas tyrimas rodo, kad, palyginti su kitomis
Europos Tarybos alimis, Lietuvoje valstybs garantuojamos tei
sins pagalbos los, tenkanios vienam gyventojui kaip bendro
24
Anglijoje taupymo sumetimais sumainus 450 mln. svar teisi

ns pagalbos teikimo civilins teiss srityje finansavim, ne tik
advokatai prarado motyvacij teikti ias viesias paslaugas. io
je alyje jau vykdomas vieiamasis darbas kaip paiam sau ats
tovauti teisme. Advokat tarybos nuomone, tokio atstovavimo
padariniai gali bti tragiki.
Airijoje teisins pagalbos biudetas taip pat buvo gerokai su
maintas. O teisins pagalbos poreikis padidjo 93 proc. nuo
2006 met. Tai paskatino padidjus klient aptarnavimo lauki
mo laik ir kokybs sumajim. Airijoje teisins pagalbos cent
rai prane, kad teisins pagalbos laukimo laikas pailgjo dau
giau nei 4 mnesiais ir dabar klientai laukia nuo 5 iki 10 mnesi.
Dar gilesns problemos yra Graikijoje, kur buvo steigtas atski
ras fondas, siekiant apmokti advokat teikiam garantuojam
teisin pagalb, bet, deja, dl mokjim sustabdymo memoran
dumo visi mokjimai u teisin pagalb vluoja jau dvejus metus
nuo 2010m. rugsjo.
Pirm kart dalyvaujant sprendim primjams prie diskusij stalo susd VGTP advokatai ir tarnybos ne tik isak argumentuot kritik, bet ir iekojo kompromisini sprendim.
Tarnyb atstovai atkreip dmes, kad didioji VGTP l dalis

(80 proc.) skiriama advokat umokesiui, likusiojitarnyb
administracinms reikmms, taiau ios snaudos nra adek
vaios tarnyb darbo krviui. Advokat Inga Abramaviit
kritikavo nesprendiam siskolinimo advokatams problem,
mat atsiskaitymai vykdomi einamojo finansavimo lomis, o
tai automatikai lemia skol met pabaigoje, nes nra mainamas nei paslaugos gavj skaiius, nei didinami vieosios paslaugos asignavimai. Advokat tarybos pirmininko pavaduotoja L. Mekauskait pasil taupyti administravimo sskaita.
mokama, nors is darbas statyme taip pat pamintas kaip

tas, u kur papildomas umokestis nemokamas, taiau u
budjimne. Teisingumo viceministras Giedrius Mozraitis
pasisak u mokjimo u suteiktas paslaugas (atsiskaitymo u
veiksm, bet ne u valandastuomet sumat biurokratizmo ir susidaryt prielaidos taikyti efektyvumo mat) schem.
Emocij kl faktas, kad Kaune advokatai tarnyboms privalo
sisti procesinius dokumentus. Sutarta, kad Teisingumo ministerija rekomendacijomis isprs i situacij, nes kit miest tarnybos apsieina be tokios radikalios kontrols priemons.
Teisingumo ministerijos atstovai turjo priekait, kad Lietuvos VGTP neadekvaiai lyginama su Estijos VGTP sistema, nes
Estijoje advokatra viso labo atlieka 8 proc. funkcij, kurias
vykdo Lietuvos VGTP tarnybos.
Advokatra pripaino, kad VGTP advokatai privalo tobulintis,
rinkdami kvalifikacijos tobulinimo balus. Tarnybos sil rayti
reikalavim sutart, Advokatra primin, kad dl nesurinkt
kvalifikacijos bal gali bti keliamos drausms bylos.
Susitikimas Teisingumo ministerijoje
Diskusijoje aptartas ir valstybs bendravimo su advokatais modelisreikalavim ir atsikirtim metodas nelaikytinas sutartinio
bendravimo iraikasutarta, kad dl geresni slyg turi bti
deramasi ir advokatai turi bti kvieiami dialog. G.Mozraitis pabr, kad VGTP advokatas yra paslaugos teikjas, kur
samdosi valstyb. VGTP sistemoje n vienas advokatas nedalyvauja prievarta, todl advokato savarankikumo principas nra
paeidiamas. Advokatai pripaino, kad vienaaliko administracinio reguliavimo i Teisingumo ministerijos ir VGTP tarnyb
sumajo ir toki dalyk, jog VGTP tarnyb direktori sakymais
bt pateikiami pareigojimai, belik Kaune ir iauliuose.
Budjim apmokjimo savaitgaliais klausimas virto diskusija
dl teiss normosp a p i l d o m a s umokestis nemokamas (11 str. 9 d.)aikinimo. Dauguma tarnyb argumentavo, kad u budjim mokti nereikia, jei nebuvo ikvietimo
procesinius veiksmus. L.Mekauskait pabr, kad budjimas yra privataus gyvenimo suvarymas, taiau sutiko, jog
turi bti mokama maiau nei dalyvaujant procese ir is laikas
turi bti iskaitomas i privalom idirbti 40 valand. Tarnyb
atstovai primin, kad u budjim nemokama, nes advokatai
gauna rengt darbo viet, garantuot teisins paslaugos usakym, o tai, Advokatros nuomone, ir laikytina pavaldumo
santykio poymiu. Vis dlto tarnyb ir Teisingumo ministerijos atstovai nesugebjo atsakyti, kodl u ivados pateikim
Nepaisant vaisingos apskritojo stalo diskusijos, Lietuvos advokatra ir toliau reguliariai gavo skundus i advokat, teikiani
antrin teisin pagalb prireikus, dl vlavimo mokti atlyginim u suteiktas paslaugas. Reaguodama Lietuvos advokatra
kreipsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerij, praydama informuoti, koks siskolinimas advokatams buvo susidars 2013m. liepos 1d. bei kada ir kaip planuojama j padengti
ir koki ingsni bus imamasi siekiant utikrinti problemos
isprendim ateinaniais 2014 metais.
2013m. birelio 28d. Lietuvos advokatros Advokat tarybos
vadovaipirmininkas Leonas Virginijus Papirtis ir pirmininko
pavaduotoja Liudvika Mekauskaitdalyvavo Peticij komisijos posdyje Vyriausybje, kur buvo nagrinjama advokato
Valdo Falkausko peticija dl valstybs garantuojamos
teisins pagalbos apmokjimo reguliavimo. Advokat
tarybos atstovai pritar ir palaik advokato idstyt pozicij,
kritikuojani teisin reguliavim, kuriuo tvirtinama valstybs
galia vienaalikai sprsti dl advokat, kurie teikia antrin
teisin pagalb prireikus, umokesio dydio. Esama sistema
ydinga tuo, kad taip statym leidjas nustato teisinius advokat ir valstybs institucij pavaldumo santykius bei neutikrina Lietuvos Respublikos advokatros statyme numatyt
advokato veiklos garantij.
Peticij komisija (bendru sutarimu) pasil Lietuvos Respub
likos Vyriausybei netenkinti Valdo Falkausko peticijoje idstyt reikalavim ir silym. Lietuvos Respublikos Vyriausyb
pritar Peticij komisijos ivadai netenkinti Valdo Falkausko
25

peticijoje idstyt reikalavim ir silym dl statym gyvendinamj teiss akt, reguliuojani mokjim advokatams, teikiantiems antrin teisin pagalb, pakeitimo.
imokto atlyginimo u suteiktas paslaugas advokatei buvo

apskaiiuotas maesnis darbo staas ir atitinkamai paskirta
maesn pensija.
2013m. rugpjio 5d. Lietuvos advokatra gavo Teisingumo

ministerijos atsakym, kuriuo informuojama, kad valstybs
garantuojamos teisins pagalbos tarnybos vluoja imokti
umokest advokatams u suteikt antrin teisin pagalb dl
kreditorinio siskolinimo, susidariusio ankstesniais metais, Lietuvos Respublikos XV Vyriausybei neskyrus pakankamo finansavimo dl sunkios valstybs ekonomins padties. Teisingumo ministerija taip pat informavo, kad imsis vis manom
priemoni susidariusio kreditorinio siskolinimo padengimo
klausimui sprsti.
Nuo 2013m. rugsjo 1d. sigaliojo nauja Lietuvos Respub

likos Vyriausybs nutarimo Dl advokatams u antri
ns teisins pagalbos teikim ir koordinavim mokamo
umokesio dydi ir mokjimo taisykli patvirtinimo
redakcija. Pakeisto teisinio reguliavimo tikslasnustatyti
efektyvesn umokesio u antrins teisins pagalbos teikim mokjimo tvark, tikslesn taisykli taikym ir statymo
nuostat dl advokat padjj paslaug apmokjimo gyvendinim. Nors nominali bazinio dydio vert nekito, vis
dlto reguliavimo patikslinimu sudarytos galimybs kiekvienais metais vertinti prajusi met vidutin metin infliacij
(skaiiuojant nacionalin vartotoj kain indeks) ir kit vidutinio darbo umokesio vieajame sektoriuje dydiui ir kitimui turini poveik veiksni tak bei atitinkamai perirti
umokesio u antrin teisin pagalb bazin dyd. Naujoje
redakcijoje tvirtinta, kad perirtas bazinis dydis negali bti
maesnis u esam bazin dyd, iskyrus atvejus, kai i esms
pablogja valstybs ekonomin ir finansin bkl.
Teisingumo ministerija pripaino, kad 2013m. liepos 1d. valstybs siskolinimas VGTP advokatams siek 2,756 tkst. lit.
Rate taip pat paminta, kad po teisingumo ministro rato Finans ministerijai ir susitikimo su Vyriausybs vadovu 2014m.
VGTP finansuoti bus skirta papildomai 2,500 tkst. lit.
2013m. rugpjio 14d. Lietuvos advokatra informavo visuomen, kad daugja advokat, praani atidti mokesius.
Nordami inoti tikrj moni padt, kreipms Sodr, ir
matome, kad praani atidti mokesius advokat skaiius i
augo veik 20 kartnuo 15 asmen 2008 metais iki 262 asmen
2012 metais,sako Advokat tarybos pirmininko pavaduotoja
Liudvika Mekauskait. Pasak Lietuvos advokatros pirmininko
pavaduotojos, kelia nerim, kad tokius praymus teikia ir didi
j Lietuvos miest bei vis jaunesnio amiaus ir didesnes metines
pajamas turintys advokatai.
Antai, 2008m. atidti socialinius mokesius pra per

65metus perkop advokatai, kuri metins pajamos nevirijo 18tkst. lit, o 2012 m. vis daugiau darbingo amiaus
(844555 met; 753545 met ir 47 iki 35 met) advokato profesijos atstov siekia nukelti atsiskaitymo su Sodra
dat. Socialinius mokesius prao atidti ir tie, kuri vidutins
mnesio pajamos 34 tkst. lit.
Ilgainiui atlyginimo i valstybs u suteikt valstybs garantuojam teisin pagalb laiku negaunantys advokatai tampa opia socialine problema. Taip yra dl to, kad valstybinio
socialinio pensij draudimo staas skaiiuojamas vertinant
pajamas, nuo kuri buvo moktos ar turjo bti moktos
privalomos valstybinio socialinio pensij draudimo mokos.
Jei asmens udarbis ir kitos pajamos per kalendorinius metus yra maesns u minimalaus darbo umokesio sum, tai
proporcingai maesnis apskaiiuojamas asmens t met staas. Lietuvos advokatrai yra inoma atvej, kai dl laiku ne-
26
Nutarime taip pat tvirtinta faktinio antrins teisins pagalbos

teikimo laiko svoka, ja siekta utikrinti aikesn taisykli nuostat taikym. Faktinis antrins teisins pagalbos teikimo laikas tai advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas:
konsultacijoms teikti,
susipainti su bylos mediaga,
rodymams rinkti,
procesiniams dokumentams rengti,
dalyvauti iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka, jeigu toki tvark nustato statymai ar teismo sprendimas, institucij posdiuose,
dalyvauti teismo posdiuose,

taip pat atlikti pagalbinius veiksmus skirtas laikas:
praneimams dl antrins teisins pagalbos teikimo

nutraukimo ar pabaigimo rengti,
ivadoms dl antrins teisins pagalbos teikimo ar
neteikimo rengti,
praymams dl antrins teisins pagalbos ilaid dydio apskaiiavimo rengti,
taip pat laukti teisminse ir kitose institucijose, kuriose atliekami procesiniai veiksmai,
kelionei antrins teisins pagalbos teikimo ar procesini veiksm atlikimo viet ir atgal.

Advokat,
teikusi
praymus
dl ATIDJIMO
mokesi
20082012
ADVOKAT TEIKUSI
PRAYMUS
DL MOKESI
2008atidjimo
m. - 2012 m. SUVESTIN
PAGAL m.,
GRUPES
ADVOKAT TEIKUSI PRAYMUS DL MOKESI ATIDJIMO 2008 m. - 2012 m. SUVESTIN PAGAL GRUPES
suvestin pagal grupes
pagal lyt
pagal lyt
2008
2008
Moterys
Moterys
Vyrai
Vyrai
pagal ami
pagal ami
4
4
11
11
15
15
35m - 45m
35m
45m -- 45m
55m
45m
55m -- 55m
65m
55m - 65m
pagal metini pajam dyd

pagal metini pajam dyd
2
2
3
3
1
1
iki 18000 Lt
iki 18000
Lt Lt
18000
- 36000
18000 - 36000 Lt
11
11
1
1
pastaba: skirtum sudaro neturintys

9 pajam tais metais
9
15 pajam tais metais
12
15
12
(1 nepatenkint arba netvarkyt praym)
10 iki 35m
3 iki 18000 Lt
8
10
35m
3
18000
Lt Lt
8
12 iki
35m
- 45m
5 iki
18000
- 36000
2
12 35m
5
2
22
45m -- 45m
55m
7 18000
36000 -- 36000
54000 Lt
Lt
4
22 45m
7
4
55m -- 55m
65m
3 36000
54000 -- 54000
72000 Lt
Lt
1
55m - 65m
3 54000
- 72000
Lt sudaro neturintys
1
pastaba:
skirtum
vir 65m
4 pajam tais metais
vir 65m
4 pajam tais metais
22
15
22
15
34 iki 35m
16 iki 18000 Lt
37
34
35m
16
iki 18000
Lt Lt
37
54 iki
35m
- 45m
28 18000
- 36000
37
54
35m
45m
28
18000
36000
Lt
37
88 45m - 55m
30 36000 - 54000 Lt
3
88 55m
45m -- 65m
55m
30
36000
54000
Lt
3
10 54000 - 72000 Lt
2
55m - 65m
10 54000 - 72000 Lt
2
vir 65m
4 pajam tais metais
vir 65m
4 pajam tais metais
88
79
88
79
vir 65m
vir 65m
2009
2009
Moterys
Moterys
Vyrai
Vyrai
2010
2010
Moterys
Moterys
Vyrai
Vyrai
2011
2011
Moterys
Moterys
Vyrai
Vyrai
2012
2012
Moterys
Moterys
Vyrai
Vyrai

86 iki 35m
38 iki 18000 Lt
87
86 iki
35m
38
iki 18000
Lt Lt
87
134
35m
- 45m
65 18000
- 36000
62
134
35m
45m
65
18000
36000
Lt
62
220 45m - 55m
72 36000 - 54000 Lt
25
220 55m
45m -- 65m
55m
72
36000
54000
Lt
25
31 54000 - 72000 Lt
29
55m
65m
31
54000
72000
Lt
29
vir 65m
14 vir 72000 Lt
2
vir 65m
14 vir 72000 Lt
2
205
205

108 iki 35m
47 iki 18000 Lt
78
108
35m
47
iki 18000
Lt Lt
78
154 iki
35m
- 45m
75 18000
- 36000
29
154
35m
45m
75
18000
36000
Lt
29
262 45m - 55m
84 36000 - 54000 Lt
12
262 55m
45m -- 65m
55m
84
36000
54000
Lt
12
43 54000 - 72000 Lt
7
55m
- 65m
43
- 72000
7
vir 65m
13 54000
vir 72000
Lt Lt
2
vir 65m
13 vir
72000
Lt
2
pajam tais metais arba dar j
pajam tais metais arba dar j
262 nedeklaravo
262 nedeklaravo
128
128
pagal registracijos viet

pagal registracijos viet
1
1
1
1
1
1
VSDFV UTENOS SKYRIUS

VSDFV
SKYRIUS
VSDFV UTENOS
KAUNO SKYRIUS
VSDFV
KAUNO SKYRIUSSKYRIUS
VSDFV MARIJAMPOLS
VSDFV MARIJAMPOLS SKYRIUS
12 VSDFV VILNIAUS SKYRIUS

15
15
2
2
1
1
1
1
3
3
VSDFV UTENOS SKYRIUS

VSDFV
VSDFV UTENOS
ALYTAUSSKYRIUS
SKYRIUS
VSDFV
SKYRIUS
VSDFV ALYTAUS
KLAIPDOS
SKYRIUS
VSDFV
KLAIPDOS SKYRIUS
VSDFV MARIJAMPOLS
SKYRIUS
VSDFV MARIJAMPOLS SKYRIUS

22
22
1
1
3
3
2
2
1
1
VSDFV MAEIKI SKYRIUS

VSDFV
SKYRIUS
VSDFV MAEIKI
UTENOS SKYRIUS
VSDFV UTENOS
VSDFV
ALYTAUSSKYRIUS
SKYRIUS
VSDFV PANEVIO
ALYTAUS SKYRIUS
VSDFV
SKYRIAUS KUPIKIO SKYRIUS
VSDFV PANEVIO SKYRIAUS KUPIKIO SKYRIUS
1
1
1
1
1
1
19
19
2
2
4
4
4
4
1
1
3
3
2
2
44
44
89
89
VSDFV MARIJAMPOLS SKYRIAUS VILKAVIKIO SKYRIUS

VSDFV IAULI
MARIJAMPOLS
SKYRIAUS
VILKAVIKIO
VSDFV
SKYRIAUS
RADVILIKIO
SKYRIUSSKYRIUS
VSDFV PANEVIO
IAULI SKYRIAUS
RADVILIKIO SKYRIUS
VSDFV
SKYRIUS
VSDFV
SKYRIUS
VSDFV PANEVIO
KAUNO SKYRIUS
VSDFV KLAIPDOS
KAUNO SKYRIUS
VSDFV
SKYRIAUS PALANGOS SKYRIUS
VSDFV KLAIPDOS
KLAIPDOS SKYRIAUS
VSDFV
SKYRIUS PALANGOS SKYRIUS
VSDFV IAULI
KLAIPDOS
SKYRIUS
VSDFV
SKYRIUS
VSDFV IAULI
IAULI SKYRIAUS
SKYRIUS KELMS SKYRIUS
VSDFV
VSDFV
IAULI SKYRIAUS
KELMS SKYRIUS
VSDFV MARIJAMPOLS
SKYRIUS
VSDFV
MARIJAMPOLS
SKYRIUS
VSDFV MAEIKI
SKYRIAUS
PLUNGS SKYRIUS
VSDFV MAEIKI
SKYRIAUS PLUNGS SKYRIUS
VSDFV
VILNIAUS SKYRIUS
VSDFV VILNIAUS SKYRIUS
5
5
5
5
12
12
1
1
1
1

VSDFV
SKYRIUS
VSDFV MAEIKI
UTENOS SKYRIUS
VSDFV UTENOS
VSDFV
ALYTAUSSKYRIUS
SKYRIUS
VSDFV PANEVIO
ALYTAUS SKYRIUS
VSDFV
SKYRIAUS PASVALIO SKYRIUS
VSDFV
SKYRIAUS BIR
PASVALIO
SKYRIUS
VSDFV PANEVIO
PANEVIO SKYRIAUS
SKYRIUS
VSDFV PANEVIO SKYRIAUS BIR SKYRIUS
1
1
2
2
1
1
3
3
34
34
7
7
17
17
17
17
1
1
3
3
2
2
108
108
220
220
5
5
12
12
15
15
2
2
1
1
1
1
2
2
9
9
43
43
7
7
17
17
14
14
1
1
1
1
5
5
3
3
124
124
262
262
VSDFV PANEVIO SKYRIAUS KUPIKIO SKYRIUS

VSDFV MAEIKI
PANEVIOSKYRIAUS
SKYRIAUSTELI
KUPIKIO
SKYRIUS
VSDFV
SKYRIUS
VSDFV
SKYRIAUS
TELI SKYRIUS
VSDFV MAEIKI
IAULI SKYRIAUS
JONIKIO
SKYRIUS
VSDFV
IAULI SKYRIAUS
JONIKIO SKYRIUS
VSDFV PANEVIO
SKYRIUS
VSDFV
SKYRIUS
VSDFV PANEVIO
KAUNO SKYRIUS
VSDFV
KAUNO SKYRIUS
VSDFV KLAIPDOS
VSDFV
VSDFV KLAIPDOS
KLAIPDOS SKYRIAUS
VSDFV
KLAIPDOS
SKYRIUS
VSDFV IAULI SKYRIUS
VSDFV
IAULI SKYRIAUS
SKYRIUS TAURAGS SKYRIUS
VSDFV ILALS
VSDFV
ILALS SKYRIAUS
TAURAGS SKYRIUS
VSDFV MARIJAMPOLS
SKYRIUS
VSDFV
MARIJAMPOLS
SKYRIUS
VSDFV MAEIKI
SKYRIAUS
PLUNGS SKYRIUS
VSDFV MAEIKI
VSDFV
VILNIAUS SKYRIUS

VSDFV MAEIKI
SKYRIUS
VSDFV
UTENOS SKYRIUS
VSDFV
UTENOS SKYRIUS
VSDFV ALYTAUS
SKYRIUS
VSDFV
ALYTAUS SKYRIUS
VSDFV PANEVIO
SKYRIAUS BIR SKYRIUS
VSDFV
SKYRIUS
VSDFV PANEVIO
PANEVIO SKYRIAUS
SKYRIAUS BIR
KUPIKIO
SKYRIU S
VSDFV PANEVIO SKYRIAUS KUPIKIO SKYRIU S
VSDFV MAEIKI SKYRIAUS TELI SKYRIUS
VSDFV MAEIKI
SKYRIAUS
TELI SKYRIUS
VSDFV
IAULI SKYRIAUS
JONIKIO
SKYRIUS
VSDFV
IAULI SKYRIAUS
JONIKIO SKYRIUS
VSDFV PANEVIO
SKYRIUS
VSDFV PANEVIO
SKYRIUS
VSDFV
KAUNO SKYRIUS
VSDFV KLAIPDOS
KAUNO SKYRIUS
VSDFV
VSDFV KLAIPDOS
VSDFV
KLAIPDOS SKYRIAUS
VSDFV IAULI
KLAIPDOS
SKYRIUS
VSDFV
SKYRIUS
VSDFV IAULI
IAULI SKYRIAUS
SKYRIUS KELMS SKYRIUS
VSDFV
VSDFV
SKYRIAUS TAURAGS
KELMS SKYRIUS
VSDFV IAULI
ILALS SKYRIAUS
SKYRIUS
VSDFV MARIJAMPOLS
ILALS SKYRIAUS
TAURAGS SKYRIUS
VSDFV
SKYRIUS
VSDFV MAEIKI
MARIJAMPOLS
SKYRIUS
VSDFV
SKYRIAUS
PLUNGS SKYRIUS
VSDFV MAEIKI
VSDFV
VILNIAUS SKYRIUS
27

Nustaius maksimal skiriam laik susipainti su vieno dokument bylos tomo mediaga bei kelionei antrins teisins
pagalbos teikimo ar procesini veiksm atlikimo viet ir atgal
skirto laiko normatyvus, sudarytos slygos objektyviai apskaiiuoti faktin antrins teisins pagalbos teikimo laik.
tvirtinus administracini paeidim bylose proceso atnaujinim kaip atskir procesin veiksm, isprsta valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnyboms danai kylanti mokjimo u veiksm problema.
sigaliojus naujai taisykli redakcijai mokama ir u 80 valand
teismo posdi metu virijant darbo laik.
2013m. rugsjo 26d. Lietuvos advokatroje gautas Valstybins mokesi inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finans
ministerijos (VMI) ratas dl advokat skol, jame nurodoma,
kad kai kurie advokatai netinkamai vykdo savo mokestines
prievoles ir dl to turi nesumokt mokesi ir su jais susijusi
sum nepriemok. Bendra advokat mokestini nepriemok
suma, be mokestins nepriemokos, dl kurios yra sudarytos
mokestini paskol sutartys, sudaro 2,3 mln. lit. Lietuvos
advokatra msi aktyviau tarpininkauti sprendiant advokat mokestini nepriemok valstybei ir valstybs siskolinimo
u antrin teisin pagalb klausimus: informavo skol turinius advokatus, para apie valstybs siskolinim Valstybinei
mokesi inspekcijai, organizavo suinteresuotj ali pasitarim iuo klausimu Teisingumo ministerijoje.
2014m. sausio 28d. ini radijo laidoje Atviras pokalbis vyko
diskusija Kiek laukti vluojanio atlyginimo? Apie neatsi
skaitymo u darb problem kalbjo Lietuvos Respublikos vy
riausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Maiulaitis, Lie
tuvos verslo darbdavi konfederacijos generalinio direktoriaus
pavaduotojas Vaidotas Levickis, Lietuvos advokatros Advokat
tarybos pirmininko pavaduotoja dr. Liudvika Mekauskait ir
darbo teiss ekspertas Mykolo Romerio universiteto Verslo tei
ss katedros docentas advokatas Justinas Usonis.
Laida organizuota po to, kai Teisingumo ministerija sausio vi
duryje iplatino praneim, kad iais metais gerokai padidintas
finansavimas valstybs garantuojamai antrinei teisinei pagalbai.
iai vieajai paslaugai, kuri nepasiturintiems gyventojams teikia
advokatai, bus skirta beveik 18 su puse milijono lit4 su puse
milijono lit daugiau negu pernai. Taip i mirties tako tikimasi
pajudinti milijoninio valstybs siskolinimo advokatams prob
lem vis sunkmet kasmet valstyb antrin teisin pagalb
teikiantiems advokatams buvo skolinga apie 3 milijonus lit ne
imokt atlyginim.
Advokatai ieko taikesni bd isprsti problemas, nesibylinja
su valstybe dl savo udirbt pinig, kaip valstybs tarnautojai
ar teisjai, taiau situacija, uuot susitvarkiusi, atrja.
28
Darbo umokesio negauna ne vien advokatai. Skol kamuoja

ma Vilniaus miesto savivaldyb neatsiskaito su kiemsargiais. Su
vluojanio darbo umokesio problema susiduria ir privaiose
monse dirbantys samdomi darbuotojai. Neimokant darbo
umokesio, i atlygio iskaitom mokesi negauna ir Sodra
bei Valstybin mokesi inspekcija. Taip mons praranda savo
socialines garantijas, gyventojams dl udelst mokjim skai
iuojami delspinigiai.
Ar normalu, kai valstyb nemoka atlyginimo? Ar danai priva
ts darbdaviai neatsiskaito u darb? Kaip elgtis, jei atlyginimas
vluoja? Ir kiek laukti vluojanio atlyginimo? Kokios galimybs
atgauti udirbtus, bet laiku neimoktus pinigus?
Dl nevykdom paad isprsti atsiskaitymo su VGTP

advokatais problem 2014m. saus su teisingumo ministru
susitiko Advokat tarybos pirmininkas Leonas Virginijus
Papirtis. Jis buvo patikintas, kad 2014m. bus skirta daugiau
asignavim ir nemokjimo klausimas turt bti isprstas.
Advokat tarybos pirmininkas atkreip dmes, kad, Lietuvos
advokatros ir VGTP advokat nuomone, isprstos dar ne
visos problemos.
2014m. sausio 20d. Teisingumo ministerija prane, kad padidintas finansavimas valstybs garantuojamai antrinei teisinei
pagalbai. iemet valstybs garantuojamai teisinei pagalbai
skirta 18,44 mln. lit,t. y. beveik 4,5 mln. lit daugiau negu
prajusiais metais.
Primintina, kad los, skirtos antrinei teisinei pagalbai, gerokai
buvo sumaintos 2009m., kai Lietuv itiko ekonomin kriz.
Pavyzdiui, 2008m. iai pagalbai buvo skirta 15,55 mln. lit, o
2009m.13,245 mln. lit. Panai suma (apie 13 mln. lit) buvo
skirta ir vlesniais alies kio recesijos metais.
Teisingumoministerija paymjo, nors finansavimas buvo
smarkiai sumaintas, taiau antrins teisins pagalbos teikimas nepasiturintiems asmenims tik didjo. Dl ekonomins
krizs padaugjo advokatams darbo atstovaujant monms
teismuose nagrinjant darbo ginus (dl atleidimo i darbo,
sumainto atlyginimo), bylose dl negrint paskol ir vartojimo kredit. Per tuos metus taip pat padaugjo btinojo
gynjo paskyrimo baudiamosiose bylose atvej.
Dl padidjusios teisins pagalbos apimties ir sumainto
biudeto advokatams, teikiantiems antrin teisin pagalb,
2013m. rugsjo 30d. duomenimis, buvo susidars 3,769 mln.
lit kreditorinis siskolinimas.
2014m. sausio 24d. Teisingumo ministerijoje vyko susitikimas,
kuriame aptarta mokestini nepriemok atidjimo, taip pat
i nepriemok ir advokatui valstybs nesumokto umo-

Susitikime VMI atstovai pasiadjo pateikti informacij dl
avansu gaut honorar priskyrimo apmokestinamoms pajamoms, iaikinant, ar galima naudoti senas asmenines
sskaitas. Taip pat sutarta dl profesini bendrij aikesnio
apmokestinimo organizuoti darbo pasitarim advokatroje.
Susitikimo dalyviai pritar Lietuvos advokatros pasilymui
periodikai gauti i VGTP tarnyb tiek asmens, tiek statistikai
apibendrint informacij apie VGTP siskolinimus advokatams.
Susitikimo pabaigoje teisingumo viceministras su advokatros vadovais aptar galimyb organizuoti pasitarim dl esminio VGTP sistemos reformavimo.
Susitikimas su Teisingumo ministerijos ir VMI atstovais
kesio u antrin teisin pagalb skaitymo galimybs ir mechanizmo nustatymo klausimai. Susitikime dalyvavo Lietuvos
advokatros ir Teisingumo ministerijos vadovai, Valstybins
mokesi inspekcijos atstovai, VGTP advokatai.
Susitikimo metu Advokat tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis pateik statistik, kuriai profesins gildijos
daliai i problema aktuali. Pirmininko pavaduotoja Liudvika
Mekauskait pabr, kad advokatai ieko taikesni bd
isprsti problemas, nesibylinja su valstybe dl savo udirbt pinig, taiau situacija, uuot susitvarkiusi, atrja. Lietuvos advokatra antrin teisin pagalb teikiani advokat
vardu reikalavo, kad VMI utikrint, jog mokestines sutartis
sudarantiems advokatams bt taikomos Mokesi administravimo statyme numatytos atleidimo nuo palkan u
mokestines paskolas ir delspinigi iimtys. Teikdami praym
dl mokestins paskolos sudarymo, advokatai turt pateikti
dokumentus, rodanius, kad paeidimas atsirado ne dl j
kalts.
VMI atstovai pripaino, kad atleidimo nuo palkan ir delspinig mechanizmai yra numatyti, ir paaikino, kaip efektyviai
jais pasinaudoti:
Jei yra atleidimo nuo delspinigi pagrindai, tuomet asmuo gali
bti atleidiamas ir nuo nesumokt palkan u mokestin
paskol. Paimkime, kad ir daniausi gyventoj pajam mokest,
kuris mokamas po puss met nuo udirbt pinigaiku, kad
mokesi administratori sunku bus tikinti, jog laikin sunku
m atsirado per trumpesn laikotarp,niuansus susitikimo da
lyviams idst VMI Nepriemok administravimo departamento
direktor Irina Gavrilova. Pasak valstybs tarnautojos, 2014 m.
sausio 1d. reikmingos (past. 200 lit virijanios) delspinigi su
mos buvo priskaiiuotos per 200 advokatvis dlto n vienas
nesikreip dl delspinigi neskaiiavimo dl to, kad jiems valsty
b yra skolinga u suteikt antrin teisin pagalb.
2013 m. rugsjo 6 d. (2013m. lapkriio 24d. pakartotinai)

pateiktos Lietuvos advokatros ir advokat Anton Kviatkovski
(2013-09-16) bei Leonido Zubanovo (2013-11-24) pastabos dl
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sakymo Dl
kelionei antrins teisins pagalbos teikimo ar procesi
ni veiksm atlikimo viet ir atgal skirto laiko normaty
vo apskaiiavimo tvarkos aprao patvirtinimo projek
to. Advokatui kliuvo, kad nenumatytas laikas, kai vykstama
vertim biur, visikos negalios kliento namus, psichiatrijos
ligonin ir pan. Paymta, kad 10 minui yra per trumpas
laikas kelionei 0,5 km atstumu; priekaitauta dl atskaitos
tako, nuo kurio pradedamas kelio skaiiavimas ir reikalauta,
kad apmokjim bt trauktas ir faktinis laukimo laikas, kuris
neivengiamas ilgoje kelionje.
Lietuvos advokatra sil diferencijuoti nustatom kelions
laiko normatyv, nustatant skirting laik didiuosiuose miestuose ir kitose vietovse, formuluojant, kad advokato ar advokato padjjo kelionei antrins teisins pagalbos teikimo
ar procesini veiksm atlikimo viet ir atgal skirtas laikas, kai
vykstama ne ilgesniu nei 0,5 km atstumu, negali viryti 10
15minui viena kryptimi. Jeigu vykstama ilgesniu nei 0,5km
atstumu, advokato ar advokato padjjo kelionei antrins
teisins pagalbos teikimo ar procesini veiksm atlikimo viet
ir atgal skirtas laikas Vilniaus, Kauno, Klaipdos, Panevio ir
iauli miestuose negali viryti 30 minui1valandos viena
kryptimi, kitose gyvenamosiose vietovse1530 minui
viena kryptimi. i pastab atsivelgta i dalies laikas pailgintas iki 40 minui.
Silyta papildyti nustatom normatyv nuostata, kad kelionei
i advokato ar advokato padjjo darbo vietos tarpmiestinio transporto sustojimo viet bei i tarpmiestinio transporto sustojimo vietos procesini veiksm atlikimo ar antrins
teisins pagalbos teikimo viet ir atgal skirtas laikas skaiiuojamas taikant aprae nustatytus laiko normatyvus. pastab
atsivelgta.
29

2013m. gruodio 27d. Lietuvos advokatra teik pastabas
dl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sakymo Dl
teisingumo ministro 2005m. balandio 27d. sakymo Nr. 1R-123
Dl antrins teisins pagalbos teikimo pavyzdini sutari patvirtinimo pakeitimo projekto.
Lietuvos
2014m. vasario 25d. Lietuvos advokatra Valstybs garantuojamos teisins pagalbos Koordinacins tarybos posdiui
teik svarstyti du teiss akt pakeitimo projektus:
Bt ibrauktos umokesio u suteikt antrin teisin
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sakymo Dl

teisingumo ministro 2005m. balandio 27d. sakymo
Nr.1R-123 Dl antrins teisins pagalbos teikimo pavyzdini sutari patvirtinimo pakeitimo projekt.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimo Dl Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 2001m. sausio 22d. nutarimo
Nr.69 Dl advokatams u antrins teisins pagalbos teikim ir koordinavim mokamo umokesio dydi ir mokjimo taisykli patvirtinimo pakeitimo projekt.
iais teiss akt pakeitimais
silyta tvirtinti, kad:
Advokatams, laiku nesumokjus atlyginimo u suteiktas

VGTP antrins teisins pagalbos paslaugas, bt mokami 0,06 procento delspinigiai ir palkanos;
Advokatams,
siregistravusiems pridtins verts mokesio moktojais, umokestis u suteikt antrin teisin pagalb bt didinamas pridtins verts mokesio
dydiu.
Respublikos Vyriausyb kasmet privalomai

perirt umokesio bazin dyd;
Advokato kelions vykimo pas suimt ginamj laikas

bt apmokamas ir priklausyt faktiniam antrins teisins pagalbos teikimo laikui;
pagalb mainimo ar apskritai nemokjimo nuostatos;
Susipainti su vieno dokument bylos tomo mediaga

bt skiriama ne daugiau kaip 2 val.;
Advokatams umokestis bt mokamas u faktikai suteiktas teisines paslaugas;
Atvejais, kai sudaroma taikos sutartis ar kitais bdais ginas baigiamas taikiai, antrins teisins pagalbos ilaidos
galt bti nepriteisiamos ar advokatas neturt pareigos pateikti teismui paymos apie patirtas antrins teisins pagalbos ilaidas;
Ilaidos, patirtos teikiant antrin teisin pagalb, rodymams rinkti bt mokamos ne advokat asmeninmis
lomis, o pagal nustatyt tvark i valstybs biudeto
l, skirt teisins pagalbos asignavim;
Bt ibraukta nuostata, kuria tvirtintas 6 mnesi terminas, per kur advokatas privalo pateikti praym imokti umokest u suteikt antrin teisin pagalb;
Bt papildyta nuostata, kad sprendim dl umokesio u suteikt antrin teisin pagalb imokjimo tarnyba isiunia advokatui.
2014m. kovo 4d. Lietuvos advokatros Advokat tarybos

pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis susitikime su teisingumo ministru dr. Juozu Bernatoniu domjosi, kaip vykdomi
atsiskaitymai su valstybs garantuojam teisin pagalb
teikianiais advokatais, kada ir kaip adama gyvendinti pas
kutiniame Valstybs garantuojamos teisins pagalbos koordinacins tarybos posdyje svarstytus klausimus. Advokat
tarybos pirmininkas perdav ministrui kvietim dalyvauti
2014m. kovo21d. Seime vyksianioje apskritojo stalo diskusijoje Valstybs garantuojama teisin pagalba: ikiai ir
galimybs.
Teisingumo ministrui taip pat perduotos VGTP koordinacinje
taryboje dalyvavusi advokat pastabos, kad, pasikeitus ministr kabinetui ir darb pradjus iai Vyriausybei, jauiamas
realus VGTP advokat problem nagrinjimas, siklausoma
Lietuvos advokatros pastabas ir iekoma bendr abiem alims priimtin sprendim.
30

2014m. kovo 21d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salje vyko Lietuvos advokatros, Teisingumo ministerijos
ir Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto
organizuota apskritojo stalo diskusija Valstybs garan
tuojama teisin pagalba: ikiai ir galimybs, kuriai
vadovavo Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir Advokat tarybos
pirmininko pavaduotoja Liudvika Mekauskait.
L. Mekauskait: valstybs garantuojamos teisins pagalbos
problemosne vien piniginis klausimas, esama sistema ikreipia
advokatros idj ir advokato profesij
Advokatai ir tarnyb atstovai kartu su sprendim primjais

aptar didiausius skaudulius: galiojanio teisinio reguliavimo
ydas, susiklosiusios situacijos prieastis ir ieit siekiant veiksmingo alies gyventoj teiss teising teism gyvendinimo.
Pirm kart jau kelerius metus trunkanioje Lietuvos advokatros ir Teisingumo ministerijos diskusijoje dalyvavo teism
savivaldos atstovai, teism pirmininkai.
Teisingumo ministerijoje gaunama skund dl advokat darbo
kokybs, kuri utikrinti pagal statym turi Lietuvos advokatra.
Be vis ivardyt problem, turtume isprsti ir i,apibr
damas pagrindinius valstybs garantuojamos teisins pagalbos
ikius paymjo teisingumo viceministras Giedrius Mozraitis.
Kodl susidaro prastai antrin teisin pagalb prireikus teikianio advokato spdis, paaikjo i advokat pasisakymdidiausias j vardytas trkumas suteikti teisin pagalb paskiriama beveik prievarta, neatsivelgiant tai, koks advokato
uimtumas vedamose teisenose, kokia jo specializacija, naujas pavedimas duodamas nepaisant termin, kuriuos nustato
procesas, galiausiai neatsivelgiant paties kliento nor:
Darbas prievartinis atsisakius reikalaujama paaikinim. Su
teikt paslaug kokyb priklauso nuo mogaus kreipimosi per
spektyvumo, kuris nra tikrinamas tarnyb. Gauni uduot pa
ruoti neperspektyvi byl, ir ruoi. Koks teismo poiris po to?
Koks kliento? Koks tavo, kai ruoi teismui tai, kas neperspektyvu,
tik darbas dl darbo, kad bt utikrinta pilieio teis kreiptis
teism,kalbjo Alytaus regiono advokat atstovas.
Keliame klausim tarptautiniams partneriams. Girdime visoki
dalyk, kad advokatas turi tikrinti turt ir pagal statymo reika
lavim turi praneti, jei kliento pajamos padidjotai apskritai
prietarauja advokato profesijos pamatui,reziumavo Liudvika
Mekauskait, Advokat tarybos pirmininko pavaduotoja. Ka
daise lengva ranka advokatra atidav valstybs garantuojam
teisin pagalb, kur laik ji buvo efektyvi, buvo pasiteisinusi. Bet
laikas nestovi vietoje, jis keiiasi ir keiia mus. Sistema reikalauja
pertvarkos, sak ji.
Pasilyti matym, vizij, kaip pertvarkyti valstybs garantuojam teisin sistem, buvo pakviestos dvi prelegents. Mykolo Romerio universiteto docent advokat Ingrida Krolien
aptar VGTP reformavimo prieastis. VGTP koordinacins tarybos atstov advokat Inga Abramaviit pristat pertvarkymo koncepcijos metmenis.
Renginyje pasisak teisjai Vytautas Zelianka, Artras Driukas,
Laima Garnelien, Egidijus ironas, mintimis pasidalijo apskritojo stalo diskusijoje dalyvav Teisingumo ministerijos, Nacionalins teism administracijos specialistai.
Teisingumo ministerija pateik derinti Valstybs garantuojamos
teisins pagalbos statymo pakeitimo projekt, kuriuo siekia
ma efektyviau organizuoti teisins pagalbos teikim taupant
valstybs las. Tam siloma sujungti penkias savarankikai vei
kianias valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnybas ir
steigti vien centrin institucij.
iuo metu teisin pagalb organizuoja penkios savarankikos
tarnybos. steig vien centrin institucij ne tik efektyviau val
dysime valstybs asignavimus teisins pagalbos veikloms, bet ir
utikrinsime bendrus kokybs standartus,paymjo teisingu
mo ministras Juozas Bernatonis.
Anot ministro, teisins pagalbos utikrinim koordinuojant pen
kioms savarankikoms institucijoms ne visada vienodai taikomi
valstybs garantuojamos teisins pagalbos teikim reglamen
tuojantys teiss aktai, sudtinga planuoti ir proporcingai pa
skirstyti valstybs biudeto asignavimus, utikinti racional j
panaudojim, statistini duomen surinkim.
Centrin staiga ir toliau turt teritorinius padalinius Vilniuje,
Kaune, Panevyje, iauliuose, Klaipdoje, todl nepatogum
monms, kuriems reikalinga teisin pagalba, toks veiklos reor
ganizavimas nesukelt.
Nesikeis ir tarnyboje dirbani moni skaiius42 (i kuri 10
dirbs centrinje institucijoje), taiau centralizuotai valdant visas
tokias bendrsias funkcijas veiklos planavimas, finans val
dymas, vieieji pirkimai, personalo administravimas ir kt., bt
racionaliau paskirstytas darbo krvis, todl teritoriniuose pa
31

daliniuose dirbantys darbuotojai aptarnaut daugiau teisins
pagalbos iekani moni. Be to, sumas vadovaujanias pa
reigas einani asmen skaiius, kuris iuo metu santykinai yra
per didelis.
statymo pataisomis taip pat siloma atsisakyti tarnyb
patariamosios institucijos Valstybs garantuojamos teisins
pagalbos kolegijos, kurios veikla, atsivelgiant silom
reorganizavimo model, taps nebeaktuali, nes klausimus,
susijusius su tinkamu pavest funkcij vykdymu, gals sprsti
centrin institucija.
Apsvarstyti galimybes laipsnikai pertvarkyti pavaldias biu
detines staigas, kad mat staig, kuriose dirba maiau kaip
20darbuotoj, ministerijoms yra pavedusi Lietuvos Respublikos
Vyriausyb. Tokia biudetini staig tinklo pertvarka, taupant

valstybs las, numatyta Vyriausybs programoje. Optimizavus
biudetini staig skaii, racionaliau bus naudojami materiali
niai ir finansiniai itekliai pavestiems udaviniams vykdyti, gers
atliekam funkcij kokyb.
iomis pataisomis taip pat siloma patikslinti statyme nusta
tytas advokat, teikiani antrin teisin pagalb, pareigas dl
informacijos pateikimo Valstybs garantuojamos teisins pa
galbos koordinavimo tarnybai, siekiant ivengti galimo interes
konflikto. Teisingumo ministerijai inicijuoti iuos pakeitimus pa
sil Valstybs garantuojamos teisins pagalbos koordinavimo
taryba, vertinusi Lietuvos advokatros pasilymus.
Kodeks prieiros komitetai

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras atnaujino Civilinio
kodekso ir Baudiamojo proceso kodekso prieiros komitet
sudt ir sudar Civilinio proceso kodekso prieiros komitet.
Lietuvos advokatra iuos komitetus 2013m. vasario 20d. de-
legavo savo narius. Advokatas Saulius Juzukonis deleguotas

Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso prieiros
komitet, tad jam reiktteikti ir kitus silymus dl Baudiamojo
proceso kodekso tobulinimo el. patu: juzukonis@mjadvokatai.lt.
2014m. balandio 9d. ini radijo laidoje Atviras pokalbis

buvo nagrinjama tema, ar pagreitins byl nagrinjim
pakeistos baudiamojo proceso taisykls? ia tema disku
tuota su Lietuvos advokatros Advokat tarybos pirmininku
Mykolo Romerio universiteto docentu dr. Leonu Virginijumi
Papiriu ir io universiteto Baudiamosios teiss ir proceso ins
tituto direktoriumi advokatu profesoriumi dr. Raimundu Jurka.
Radijo laidoje taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto Teiss
fakulteto Baudiamosios justicijos katedros docentas Lietu
vos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisjas
dr.Gintaras Goda.
Diskusija surengta sigaliojus daugiau kaip metus rengtam Baudia

mojo proceso kodekso pakeitim paketui. Naujos taisykls statym
leidjo valia veda grietesnius terminus dl pertrauk tarp teismo
posdi, sutrumpina rodym tyrimo laik, kai kaltinamasis pripa
sta savo kalt, vardija, kada manomas bylos nagrinjimas neatvy
kus kuriam proceso dalyviuiteisiamajam, gynjui, prokurorui.
Pasilymus dl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikt teikti Lietuvos advokatros Advokat tarybos pirmininkui
Leonui Virginijui Papiriui (papirtis@gmail.com), kuris yra
deleguotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso prieiros
komitet.
Pasilymaidl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksoteiktini Lietuvos advokatros Advokat tarybos pirminin-
32
Aikintasi, ar ie pakeitimai stiprina teisjo vaidmen, suteikia

jam daugiau organizacins galios? Kaip advokatams numatyti
apribojimai atsilieps gyvendinant j ginamj teises? Kas le
mia, kad Lietuvoje baudiamosios bylos nagrinjamos kelerius
metus? Kam naudingas ltas teisingumas ir ar situacija keisis?
ko pavaduotojai Liudvikai Mekauskaitei (liudvika@lmk.lt,

l.meskauskaite@advoco.lt (abiem adresais), kuri yra deleguota
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso prieiros
komitet.
2013 m. liepos 1 d.Lietuvos advokatros pirmininko
pavaduotoja Liudvika Mekauskait dalyvavo Civilinio
proceso kodekso prieiros komitete svarstant Lietuvos

advokatros pasilymus dl Civilinio proceso kodekso 56,
88 ir 1622straipsni pakeitimo. Civilinio proceso kodekso
prieiros komitetas prim advokatros silytus pakeitimus.
Komiteto nariai sutar, kad, siekiant apriboti ilaid u teisines
paslaugas teikiani moni paslaugas parengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas ir atstovaujant bylose,
btina patobulinti pasilytos normos pakeitimo formuluot,
taiau i principo jai pritarta.
Komitetas taip pat sutiko, kad atstovo liga bt laikoma pateisinama nedalyvavimo teisiniame procese prieastimi.
2013m. rugsjo 19d. Lietuvos advokatra Teisingumo ministerijai pateik Lietuvos Respublikos administracini byl
teisenos statymo 44 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dali ir 49 straipsnio 3 dalies pakeitimo statymo projekt, kuriuo sil tvirtinti,
kad administraciniame procese atstovai gali bti tik advokatai,
advokat padjjai ir kiti asmenys, nurodyti Civilinio proceso
kodekso 55 ir 56 straipsniuose. Projekte taip pat silyta tvirtinti byl laimjusios alies teis reikalauti atlyginti jai ilaidas
u advokato ar advokato padjjo suteikt pagalb teikiant
konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus ir dalyvaujant
byl nagrinjant teisme. Silyta nustatyti, kad kit atstov pagal pavedim pagalbai patirtos ilaidos bt neatlyginamos.
Kiti klausimai
2013 m. rugpjio 23 d. Teisingumo ministerijai praneta
apie Lietuvos advokatroje gaunamus skundus dl teisi
nes paslaugas teikiani moni veiklos. Praoma sprsti problem sudarant darbo grup ir traukiant j Lietuvos
advokatros atstovus.
Teisingumo ministerija informuota, kad skunduose priekaitaujama dl netinkamos moni teikiam teisini paslaug
kokybs. Praneta, kad pareikjai skundiasi, jog teisines
paslaugas teikianios mons, pamusios umokest i klient,
paslaugas atlieka netinkamai arba apskritai j neatlieka, paada atstovauti klientams teismuose, nors tam neturi teiss. Be
to, pasitaiko atvej, kai vietoje advokato ar advokato padjjo
klientui civiliniame procese bando atstovauti tam teiss neturintys teisines paslaugas teikiani moni darbuotojai.
Rate paymta, kad teisines paslaugas teikianios mons
neturi prievols draustis profesins civilins atsakomybs
draudimu. Dl to yra neutikrintas alos, kuri padaro teisines
paslaugas teikianios mons, atlyginimas.
Pabrta, kad teisines paslaugas teikiani moni paslaugos anaiptol nra pigesns u advokat ar advokat padjj teikiamas teisines paslaugas. Nepaisant to, i moni
darbo kokyb danai yra itin prasta. Tokias klaidas tenka
identifikuoti teismams, o taisytiadvokatams ar advokat
padjjams, kurie danai imasi atstovauti nuo nekokybiko
paslaug teikimo nukentjusiems asmenims jau prasidjus
teisiniams procesams.
Paymta, kad advokatai ir advokat padjjai yra saistomi
reikalavim, kuriuos nustato Lietuvos advokatros statymas
ir Lietuvos advokat etikos kodeksas. ie teiss aktai nustato,
kad advokatas ir advokato padjjas turi vengti interes konflikto, laikytis konfidencialumo kliento atvilgiu, spti klient
2014 02 21
apie galim teisin rizik ir pan. Teisines paslaugas teikianios

mons nra saistomos iais apribojimais. ios mons, siekdamos kuo didesnio pelno, yra tiesiogiai suinteresuotos neatskleisti klientui objektyvios informacijos apie teisines rizikas,
velti klientus jiems neperspektyvius teisinius ginus, kuri
skminga baigtis yra maai tiktina. Danai net nespjama,
kad u teisines paslaugas sumokti asmens pinigai byl laimjus nebus priteisti i byl pralousios alies.
2013m. gegus 20d. teisingumo ministras Juozas Bernatonis
sudar darbo grup, kuriai iki 2013m. gruodio 31d. pavesta
33

parengti Bendrojo kvalifikacinio egzamino asmenims, siekiantiems tapti teisjais, prokurorais ir advokatais, koncepcij.
Lietuvos advokatros pozicijai darbo grupje atstovavo Lietuvos advokatros Advokat tarybos pirmininkas dr. Leonas
Virginijus Papirtis.
Koncepcij krusiai darbo grupei vadovavo Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Civilinio proceso ir romn teiss instituto vadovas prof. habil. dr. Vytautas Nekroius. Joje dirbo
Advokat tarybos pirmininkas mano, kad nuo idjinio

sutarimo iki bendrojo advokat, teisj ir prokuror
kvalifikacinio egzamino vedimo laukia ilgas darbas
2014-01-22
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pasil asmenims, sie
kiantiems tapti teisjais, prokurorais ir advokatais, laikyti bendr
j kvalifikacin egzamin. Naujja tvarka siekiama utikrinti dides
n profesin atvirum ir specialist judjim tarp trij profesij.
Esamas teisinis reguliavimas nesudaro slyg auktos kvalifika
cijos specialist judjimui tarp profesij. Todl kartu su teisj,
prokuror ir advokat bendruomenmis Teisingumo ministerija
rado bendr sutarim, leisiant palengvinti pereinamum i vie
nos teiss srities kit, nuo vienos teisins profesijos prie kitos.
Bendrasis teiss kvalifikacinis egzaminas sukurt prielaidas skir
ting sektori teisininkams lengviau rasti bendr kalb, o korpo
racins sistemos udarumo panaikinimas prisidt prie sistemos
skaidrumo bei atvirumo, skatint visuomens pasitikjim visa
teisine sistema. Be to, bendrojo egzamino standarto nustaty
mas pads pagerinti teisingumo vykdymo kokyb,paymjo
J.Bernatonis.
Teisingumo ministras taip pat pabr, kad tokio egzamino
vedimas utikrint i trij teisini profesij atstov aukt
teisins kvalifikacijos standart. Tolygi i trij profesij atstov
kvalifikacija sudarys slygas auktam mogaus, dalyvaujanio
teismo procese, teisi apsaugos lygiui ir prisids prie teiss sis
temos kokybs.
Skirtingi reikalavimai tikrinant asmen, siekiani tapti prokuro
rais, advokatais ar teisjais, teisin kvalifikacij, sudaro skirtingo
kvalifikacijos lygio prielaidas, o tai kartais tampa klitimi iems
asmenims susikalbti teismo proceso metu. Nepakankama
vienos ar kitos profesijos atstovo teisin kvalifikacija gali reikti
nepakankam mogaus, dalyvaujanio teismo procese ar ikiteis
miniame tyrime, teisi apsaugos lyg.
34
prof. dr. Olegas FedosiukasPretendent teisjus egzamino

komisijos pirmininkas, Asta Godien, Teisingumo ministerijos
Teisini institucij departamento direktoriaus pavaduotoja, ir
Darius Rauluautis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas. Darbo grups sekretor buvo Teisingumo
ministerijos Teisini institucij departamento Teisins pagalbos skyriaus vyriausioji specialist Vaida Rudnait, el.patas:
v.rudenaite@tm.lt, tel. (8 5) 266 2994.
Pagal galiojant reguliavim teisin isilavinim gijs asmuo, sie

kiantis tapti teisju, prokuroru, advokatu, be specifini reikala
vim, keliam atitinkamai teisinei profesijai, privalo laikyti dar
vien egzaminteisins kvalifikacijos patikrinim. Po Bendrojo
teiss kvalifikacinio egzamino statymo primimo u teiss kva
lifikacinio egzamino organizavim ir vykdym bus atsakinga Tei
singumo ministerija.
Diskusijos dl bendrojo teisj, prokuror ir advokat egzami
no vyksta kelet met ir dabar pasiektas tik pirminis susitarimas,
kur pavadiniau idjiniu susitarimu tai yra proceso pradia. Jei
priimta bendrojo egzamino nuostata ras tolesn pritarim, lau
kia ilgas ir sudtingas darbas, kad sumanytoji tilt tarp skirtin
gos specifikos teisini profesij idja bt gyvendinta,teig
Advokat tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis.
Pasak darbo grups veikloje dalyvavusio Lietuvos Aukiausiojo
Teismo teisjo Olego Fedosiuko, pavykus teisinti bendrojo teis
j, prokuror ir advokat kvalifikacinio egzamino idj, atsirast
erdv laisvesniam tarpprofesiniam teisinink judjimui.
Tai, ko gero, ir yra pagrindin parengto statymo projekto sie
kiamyb. Kita vertus, bendrai egzamino idjai gyvendinti reiks
papildomo detalizavimo, nustatyti konkrei tvark ir nuo io
reglamentavimo kokybs priklausys, kad pati idja nebt su
kompromituota, teig O. Fedosiukas.
Teisingumo ministro inicijuotam bendrajam egzaminui pritar
generalinis prokuroras Darius Valys.
Bendrojo egzamino idjai galiu tik pritarti, taiau ne todl, kad
tokiu bdu bus tarsi palengvintas kelias i vienos teisins veiklos
srities kit. Mano sitikinimu, gyvendinus j, profesionalumo
kartel kartu su padidjusia konkurencija bus ikelta tik aukiau.
Kartu suvienodinti reikalavimai ir standartai visiems, kurie yra at
sakingi u teisingumo siekius, turt pasitarnauti efektyvesniam
visos teisins sistemos darbuiir tai bus tikrai naudinga Lietuvos
monms,sak generalinis prokuroras.
2013 m. birelio 5 d. ini radijo laidoje Atviras pokalbis

svarstyta, ar reikalingas bendrasis kvalifikacinis egzaminas teisinms profesijoms?
Birelis pasirinktas, nes universiteto dar nepamirusiems mo
nms asocijuojasi su egzamin maratonu. Taiau yra profesij,
kur universiteto diplomo nepakanka. Tai prestiinmis visuo
menje laikomos teisins profesijos. Teisjo, prokuroro, advo
kato karjera manoma tik ilaikius papildom kvalifikacin eg
zamin. Ir j organizuoja ne ugdymo institucija, bet profesin
korporacija, kuri norima patekti. Egzaminuoja tokiu atveju
ne vienas dstytojas, bet atskira komisija, kuri kompeten
tingus narius skiria skirting institucij atstovai. Savo politin
svor sudarant kvalifikacinio egzamino komisijas turi ir Teisin
gumo ministerija.
Teisin bendruomen sujudino gegus pradioje teisingumo
ministro dr. Juozo Bernatonio ileistas sakymas, kuriuo suda
ryta darbo grup Bendrojo kvalifikacinio egzamino asmenims,
siekiantiems tapti teisjais, prokurorais ir advokatais, koncep

cijai parengti. Kaip i idj vertina akademin bendruomen,
teisini korporacij vadovai ir veikiani atskir kvalifikacinio
egzamino komisij nariai? Tai utopija ar natrali raida vykdant
geriausij atrank? Kokia bendrojo kvalifikacinio egzamino
nauda ir prasm? Ar bendrojo kvalifikacinio egzamino mode
lis tinka Lietuvai?
ie klausimai aptarti su Lietuvos advokatros Advokat tary
bos pirmininku Mykolo Romerio universiteto Civilins justici
jos instituto docentu dr. Leonu Virginijumi Papiriu, ministro
sakymu trauktu mint darbo grup, taip pat su Vilniaus
universiteto Teiss fakulteto dekanu profesoriumi Tomu Da
vuliu, kuris taip pat yra tiek Advokato kvalifikacini egzamin,
tiek Pretendent teisjus egzamino komisij narys, Advokat
profesins bendrijos Meidus ir Juzukonis advokatu moksli
ninku Andriumi Nevera ir Teisj tarybos nariu Vilniaus apy
gardos teismo pirmininku Vytautu Zelianka.
Atsakydama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos paklausim, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo
administravimo staigos gali laikyti tinkamu advokato ar jo
atstovaujam asmen tapatybs patvirtinimu, kai su patu
siuniamu praymu yra pateikiamos advokato parau pa
tvirtintos advokato ar jo atstovaujam asmen asmens
tapatyb patvirtinanio dokumento kopijos (jei susirainjimas vyksta ne teismo procese (advokatas nra dalyvaujantis byloje) arba praym gavusi staiga nra atitinkamoje
byloje dalyvaujanti alis), Teisingumo ministerija suformulavo
rekomendacin nuomon.
Sistemikai vertindama Lietuvos Respublikos teiss akt nuostatas Teisingumo ministerija mano, kad tokiais atvejais, kai
informacijos, vykdydamas savo profesin veikl, prao advokatas, jo patvirtinta asmens tapatybs dokumento kopija yra
pakankamas asmens tapatybs patvirtinimas. Advokatas gali
patvirtinti asmens tapatyb patvirtinanio dokumento kopij teismo proceso metu, todl, Teisingumo ministerijos nuomone, nra tikslinga riboti i galimyb, kai yra kreipiamasi
informacijos, susijusios su advokato asmeniui teikiama teisine
pagalba ir parengiamaisiais veiksmais galimam teisminiam
procesui inicijuoti.
reikalavimas notaro patvirtint asmens dokument kopij apsunkint veiksming teisini paslaug gavim (2013-08-16)
Praneimas internete www.advoco.lt (rubrika Advokatams / padjjams) Teisingumo ministerijos nuomon: valstybs institucij
Teisingumo ministerijos 2013m. rugpjio 9d. ratas Nr. (1.16) 7R5849 Dl nuomons pateikimo
2013 06 17
35

Lietuvos advokatra, Socialins apsaugos
ir darbo ministerija bei Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdyba: duomen gavimas
Iekodama bd, leidiani gyvendinti statyme numatyt
pareig priirti korporacijos nari veikl, Lietuvos advokatra 2013m. gegus 10d. pasira asmens duomen teikimo
sutart su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra). Pasiraytas dokumentas skirtas vertinti siekiani verstis
advokato praktika asmen nepriekaiting reputacij j darbo

santyki trej met istorijoje. Advokatra i Sodros taip pat
gaus duomenis, kurie leis patikrinti, kaip advokatai ir advokat
padjjai laikosi statyme numatyt apribojim dl mokam
pareig. Advokato paslaug kokybei reikmingas susitarimas
pasiektas sutelkus Socialins apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerij, Valstybins asmens duomen inspekcijos, Sodros ir Lietuvos advokatros atsaking darbuotoj pastangas.
draudim. Sutartimi gyvendinama prieira bus ingsnis auk
tesns teisins pagalbos mogui link,teig Advokat tarybos
pirmininkas dr. Leonas Virginijus Papirtis. Pasak Advokat tary
bos pirmininko, galimyb suinoti atleidimo i darbo pagrindus
ir konkrei dat bus papildomas informacijos altinis Advokat
tarybos sprendimams, kai pretendentai nepriimami tikruosius
Lietuvos advokatros narius kaip neatitinkantys nepriekaitin
gos reputacijos reikalavimo.
Pasiraant sutart dalyvavo socialins apsaugos

ir darbo ministro pavaduotojas prof. dr. Audrius Bitinas
Advokato profesinei veiklai statymas taiko daug apribojim,

kurie btini tinkamai mogaus teisi apsaugai utikrinti. Todl
pasiraoma sutartisrankis advokatrai priirti, kaip paisoma
Sutart pasiraant dalyvavs socialins apsaugos ir darbo ministro pavaduotojas prof. dr. Audrius Bitinas atkreip dmes
dvialio institucij dokumento svarb teisinei valstybei ir pilietinei visuomenei stiprinti. Pasak socialins apsaugos ir darbo
ministro pavaduotojo, Sodros registras turt prisidti prie
administracins natos verslui mainimo, o jame sukaupti
duomenys turi bti naudojami laikantis galiojani statym
nuostat.
2013 05 21
36

2014m. sausio 25d. Lietuvos advokatr pasiek Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) ratas, kuriuo
praneama, kad Sodra nuo iol teiks advokatams duomenis
apie j procesinius prieininkus (ne klientus), jei advokatai paklausimuose Sodrai pagrs, kad praoma informacija yra reikalinga teisinei pagalbai teikti. Sodra informuoja, kad pateik
atitinkam iaikinim savo teritoriniams skyriams dl toki
advokat praym teikti duomenis nagrinjimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pranea, kad Sodros teritoriniams skyriams pateiktas iaikinimas siekiant utik
rinti vienod praktik. Iaikinimas suformuluotas atsivelgus
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos, Teisingumo ministerijos
ir Valstybins duomen apsaugos inspekcijos rekomendacijas.
Primintina, kad, gavusi praymus dl advokat procesini
prieinink (ne klient) duomen teikimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba vertina (nustato):
2014 m. vasario 18 d. ini radijo laidoje Atviras pokalbis

vyko diskusija Ar advokatai gali bti naudingi siekiant
aprpintos senatvs? Diskusij iprovokavo tai, kad nese
niai ministerija, kuri turi Moter ir vyr lygybs skyri, prane
ini, kad gerai iauklttegu ir vaikintpenki ir daugiau
vaik mamos gijo teis gauti privilegijuot II laipsnio valstybi
n pensij. O tvai ne, nes jie negimdo, nesvarbu, kad vaikina,
globoja, moko, aprpina, auklja. Pasigirdus kritikai, socialin
politik formuojanti institucija prisipaino, kad savo misij ji
deleguoja lygi galimybi kontrolieriuijei is pagrmos, tai
statymo pataisos bus.
Lygesni mam u maiau lygius tius statymasne vienin
telis atvejis, trukdantis klientams oriai pasitikti senatv. Galima
priminti ministerijos vadov kalbas, kad sumaintos pensijos
bus kompesuojamos pirmiau tiems, kurie sunkmeiu ne dar
bo liko dirbti, bet pasirinko gauti imokas i valstybs. Ir tiems,
ar siekiama apibrto ir teisto tikslo;

ar tenkinami asmens duomen teisto tvarkymo kriterijai;
kokie duomenys teiktini;
ar pagrstas asmens, kurio duomen praoma, ryys su
nagrinjama byla ir teikiamomis teisinmis paslaugomis;
praom asmens duomen btinum;

ar prayme nurodytas galutinis duomen gavjas (advokato atstovaujamas asmuo).
Lietuvos advokatra toliau siekia su Sodra suderinti byl
ris ir kiekvienoje tos ries byloje btinus duomenis, tai
paspartint advokat praym dl duomen teikimo nagrinjim Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje ir teritoriniuose jos skyriuose.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014m. sausio6d.
ratas Nr. (1459) I-212 Dl duomen teikimo advokatams
kurie nemirs iki nuolat atidliojamo pensij kompensavimo

statymo sigaliojimo.
Panau, kad toki paeidim socialins politikos formavimo ir
gyvendimo srityje yra. Kaip sprsti apsirpinimo senatvje ar
kitais socialinio draudimo ligos, motinysts, mirties, nega
lumo, nelaiming atsitikim darbeatvejais? Taupyti? Laukti
malons i naujai irinktos valdios? Kada ir kokiais atvejais
naudinga ir reikia kreiptis advokat? Ar tikrai senatvs pensi
ja vien bedali tema? O kaip ori senatv usitikrina laisvosios
profesijos?
Radijo laidoje dalyvavo Lietuvos advokatros Advokat tary
bos pirmininkas dr. Leonas Virginijus Papirtis, Advokat Vilio ir
partneri kontoroje AVIP praktikuojantis advokatas, Mykolo
Romerio universiteto Verslo teiss katedros profesorius dr. Au
drius Bitinas ir Swedbank investicij valdymo vadovas Auri
mas Madierius.
2014m. kovo 8d. Lietuvos advokatra kreipsi Teisingumo ministerij dl Sodros reikalavimo advokatams su motyvuotu
praymu, be advokato paymjimo, pateikti ir asmens tapatybs dokument. Sodros vertinimu, nepakanka su praymu pateikti advokato paymjimo kopijos, nes advokato paymjimas tik patvirtina aplinkyb, kad asmuo yra advokatas, bet nepatvirtina
asmens tapatybs.
Kartu su motyvuotu praymu turi bti pateiktos asmens (t. y. advokato) tapatyb ir atstovavim patvirtinani dokument kopijos,
kurias gali patvirtinti pats advokatas.
Atkreipiame dmes tai, kad Lietuvos advokatra nesutinka su tokiu Sodros vertinimu, nes Lietuvos advokatra prie iduodama advokato paymjim patikrina asmens tapatyb. Dl to reikalavimas, be advokato paymjimo, pateikti asmens tapatyb
patvirtinanio dokumento kopij, turi biurokratizmo poymi ir tuo aspektu neproporcingai apsunkina veiksming teisini pa
slaug gavim.
37
2013 10 21
Lietuvos advokatra ir kredito staigos

2014m. sausio 26d. Advokat taryba gavo Lietuvos bank
asociacijos rat, kuriuo praneama, kad sudaryti banko sskaitos sutartis ar tapti kit kredito staigos teikiam paslaug
sutari alimi (subjektu) gali tik advokatai, o ne advokat
kontora, kurioje advokatai veikia partnerysts pagrindais, nesteig juridinio asmens.
Lietuvos bank asociacija kvieia pasitikrinti ir tinkamai forminti teisinius santykius atvykstant atlikti banko sskait
(esant poreikiui ir kit) sutari pakeitimus.
Informacija su Lietuvos bank asociacijos raginimu nedelsiant
pavieinta visiems Lietuvos advokatros nariams.
Lietuvos bank asociacijos 2014m. sausio 14d. ratas Nr. 18/02 Dl
advokat profesini bendrij statuso
2014m. vasario 9d. Lietuvos advokatra gavo informacij,

kad bankai kreipiasi advokatus, ir, vadovaudamiesi Lietuvos
Respublikos pinig plovimo ir terorist finansavimo prevenci-
Lietuvos advokatra ir Lietuvos Respublikos

Seimas: Lietuvos advokatra ir advokatai
dirbs pagal atnaujint statym
2014m. liepos 2d. vykusiame vakariniame Seimo posdyje
buvo priimtas Advokatros statymo 2, 4, 7, 8, 10, 13, 14, 15,
16, 17, 23, 25, 30, 32, 33, 35, 36, 39, 42, 53, 58, 60, 61, 64, 68, 69,
38
jos statymu, reikalauja pateikti duomenis ir / ar dokumentus,

kuriuose yra advokato paslapt sudaranti informacija.
Advokat taryba 2014m. vasario 26d. pareng rat Lietuvos
bankui, kuriuo praoma rengiant teiss akt iaikinim atsivelgti Advokatros statymo nuostatas ir tai, kad advokatai
ir advokat padjjai neturi teiss teikti bankams dokument
ar kitos informacijos, sudaranios advokato profesin paslapt, taip pat praoma iaikinimo projekt pateikti Advokatrai
suderinti.
Taip pat buvo parengtas Lietuvos advokatros ratas Finansini nusikaltim tyrimo tarnybai, kuriuo praoma pateikti informacij (atmintins forma) apie galimo pinig plovimo ir (ar)
terorist finansavimo bei tartin ar neprast pinigini operacij ar sandori atpainimo kriterijus, taip pat kit, institucijos vertinimu, svarbi informacij apie Advokatros statymo
reikalavimus, keliamus advokatams (advokat padjjams) ir
advokat profesinms bendrijoms, taip pat praoma parengt atmintin pateikti Advokatrai suderinti.
70straipsni ir statymo priedo pakeitimo ir papildymo statymo projektas Nr. XIIP-134(2). Seimas nusprend sugrietinti
reikalavimus tapti advokatu siekianiam asmeniui i pretendent bus reikalaujama turti teiss bakalauro ir teiss magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesin kvalifikacin laipsn (vienpakop teisin universitetin isilavinim). Taip

pat nusprsta panaikinti tapimo advokatu lengvat teisjams
bei socialini moksl daktarams ar habilituotiems daktarams
bei nepritarta silymui be egzamin advokatr ateiti asmenims, turintiems deimties met prokuroro sta. pastarsias
kategorijas patenkantys asmenys turs laikyti advokato veiklos organizavimo egzamin. i statymo nuostata sigaliojo
nuo 2014 m. kovo 1 d. statym leidjas iplt advokat visuomeninio veikimo ribasparlamentarai balsavo u pakeitim, kad advokatai atl ygintinai gals teikti vertjo, kiek tai
susij su advokato teikiamomis teisinmis paslaugomis, mediatoriaus (tarpininko) paslaugas, bti kolegialaus valdymo ar
prieiros organo nariais, taip pat dirbti vis lygi rinkim ir
referendumo komisijose, savivaldybi tarybose, bti komisij,
kurias advokat deleguoja Seimas, Prezidentas ar Vyriausyb,
nariais bei dirbti darbo grupse rengiant teiss aktus, teikti teiss akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugas.
septynis imtusdauguma j Lietuvos praktikuojani

advokat sra rayti dar 2004 metais, pasinaudoj statymo spraga, kad tapti advokatu buvo galima be egzamin.
Seimas nusprend sugrietinti reikalavimus tapti advokatu
siekianiam asmeniuii pretendent bus reikalaujama turti
teiss bakalauro ir teiss magistro kvalifikacinius laipsnius arba
teisininko profesin kvalifikacin laipsn (vienpakop teisin universitetin isilavinim). Taip pat nusprsta panaikinti tapimo
advokatu lengvat teisjams ir socialini moksl daktarams
ar habilituotiems daktarams ir nepritarta silymui be egzamin advokatr ateiti asmenims, turintiems deimties met
prokuroro sta. pastarsias kategorijas patenkantys asmenys turs laikyti advokato veiklos organizavimo egzamin. i
statymo nuostata sigaliojo 2014m. kovo 1 dien.
Advokatams taip pat aktualu, kad net ir vienas asmuo gals

steigti advokat profesin bendrij. Parlamento nariai balsavo
u leidim advokatams reklamuoti teikiamas paslaugas, bet
tik po to, kai Advokat taryba patvirtins atitinkam tvark.
Primus silytas pataisas pagaliau buvo isprsta sisenjusi
problemagalimyb advokatams atstovauti savo artimiesiems. Iki statymo pakeitimo galiojusi nuostata buvo apmaudi lingvistin klaida, kuri galiausiai Seimas itais. Atkreiptinas
dmesys, kad dl aukt profesins etikos reikalavim ilieka
draudimas imtis artim giminaii atstovavimo.
statymo pakeitimu isprsta ir kita sena Lietuvos advokatros vadinamj spintos advokat problemaadvokatais
pripainti asmenys per penkerius metus turs pradti verstis
advokato praktika; nevykd ios slygos automatikai bus
braukiami i sra. iuo metu realiai advokato praktika nesiveriani, taiau advokatais pripaint asmen yra apie
2013 m. birelio 21 d. ini radijo laidoje Atviras pokalbis

surengta diskusija Advokato visuomenin veikla: grsm
supainioti interesus ar pridtin vert visuomenei?
Prezidentas ar Vyriausyb, nariais ir netgi dirbti darbo grupse

rengiant teiss aktus, teikti teiss akto projektui parengti rei
kalingo tyrimo paslaugas.
Neseniai Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto nariai svarst

Lietuvos advokatros statymo projekt ir balsavo u nuosta
t, kad bt iplstos advokat visuomeninio veikimo ribos.
Pritarta, kad advokatai gals teikti vertjo, kiek tai susij su
advokato teikiamomis teisinmis paslaugomis, ir tarpininko,
vadinamojo mediatoriaus, paslaugas.
Laidoje aikintasi, kodl toks dalyvavimas dabar galiojaniame

statyme yra ribotas?
Jei Seimas priims statymo projekt, advokatai gals bti ko

legialaus valdymo ar prieiros organo nariai, taip pat dirbti
vis lygi rinkim ir referendumo komisijose, savivaldybi
tarybose, tapti komisij, kurias kandidat deleguoja Seimas,
Ar advokatams atveriamos pilietinio aktyvumo galimybs

duos pridtin vert? Kokiose dar srityse advokatai gali bti
ir yra aktyvs?
Laidoje diskutavo Lietuvos advokatros Advokat tarybos
pirmininkas dr. Leonas Virginijus Papirtis, Lietuvos teisinink
draugijos valdybos pirmininkas Mykolo Romerio universiteto
profesorius habil. dr. advokatas Ignas Vgl ir Advokat gar
bs teismo pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
39

Lietuvos advokatra ir teismin valdia,
kitos institucijos / organizacijos
Po Lietuvos advokatros Advokat tarybos vadovpirmininko dr. Leono Virginijaus Papirio ir jo pavaduotojos dr.
Liudvikos Mekauskaitssusitikimo su Vilniaus miesto apylinksteismo pirmininke Loreta Bradiene Vilniaus miesto
apylinks teisme duris atvr patalpa advokatams.Jiems skirtas 203 kabinetas. Nuo 2013m. birelio jame rengta prieiga
prie interneto (tik stacionariame asmeniniame kompiuteryje).
Raktas nuo advokat kabineto paliktas teismo primimo poskyryje ir iduodamas pasiraytinai advokatams, pateikusiems
advokato paymjim. U daikt ir dokument saugum atsakingi patys advokatai.
Kilus klausim, reikt kreiptis teismo kancler Dariu Luinsk tel. 8 646 12191.
Atsakydama paklausim 2013m. liepos 25d. Lietuvos advokatra pareik nuomon Lietuvos Aukiausiajam Teismui iplstins teisj kolegijos nagrinjamoje kasacinje byloje, kurioje
sprendiamas nesumokto honoraro priteisimo klausimas.
Lietuvos advokatros nuomone, ilaidos, susijusios su advokato ar advokato padjjo pagalba, atlyginamos, kai jos yra
apmoktos (realiai patirtos ilaidos), taiau tai nereikia, kad
visos jos ir bus priteistos. Atitinkama bylinjimosi ilaid suma
nepriteisiama, kai iekinys tenkinamas i dalies, kai ilaidos ne-
susijusios su bylos nagrinjimu, kai jos nra pagrstos ir pan.

Tais atvejais, kai kliento patirtos ilaidos advokato ar advokato
padjjo pagalbai apmokti virija rekomenduojamcivilinse bylose priteistino umokesio maksimal dyd, is skirtumas klientui nekompensuojamas ir priskiriamas jo asmeninei
rizikai dl bylinjimosi tikslingumo.
Be to, Lietuvos advokatros sitikinimu,kliento (fizinio asmens)
su advokatu sudaryta teisini paslaug sutartis neatitinka
vartojimo sutarties poymio, t.y. teisines paslaugas teikiantis
advokatas nelaikytinas verslininku.
Byla, kurioje sprendiamas nesumokto honoraro priteisimo
klausimas, Lietuvos Aukiausiajame Teisme buvo nagrinjama 2013m. rugsjo 5d. Iplstinei teisj kolegijai pirmininkavo teisja Sigita Rudnait. Praneja paskirta teisja Janina
Stripeikien.
Byla dabar sustabdyta, nes Lietuvos Aukiausiasis Teismas
kreipsi ES Teisingumo Teism praydamas priimti prejudicin sprendim atsakant keturis klausimus, susijusius su Nesining slyg draudimo vartojimo santykiuose draudimo
direktyva.
Praneimas internete www.advoco.lt (rubrika Advokatams / padjjams) Pozicija Lietuvos Aukiausiajam Teismui (2013-07-25)
2013m. liepos 25d. ratas Nr. 556 Dl ilaid advokato ir advokato
padjjo pagalbai apmokti atlyginimo bei teisinio paslaug sutarties pobdio vertinimo
2014m. kovo 28d. Lietuvos advokatros Advokat tarybos

galiotas atstovas advokatas Edmundas Budvytis dalyvavo
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme surengtame
pasitarime, kuriame 20 valstybs institucij atstovai aptar septyneri met administracini tarnybini gin byl praktik.
Renginio pradioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Riardas Piliiauskas paymjo, kad dinamik teisini santyki pasaulyje praktika yra nuolat besiformuojanti, nra tokia tolygi, kaip ankstesniu laikotarpiu, tam tikrais
atvejais susiformuoja dvi ar net trys pozicijos sudtingesniu
klausimu.
Pasitarime paymta, kad daugiau nei pusei valstybs tarnautoj, kuri teiss buvo paeistos, teismas jas atkr nukentjusij naudai. Advokatas E.Budvytis paymjo, kad i statistika
rodo vadybos valstybs staigose problem.
Pasitarime problematik formulavs teismo pirmininkas
R.Piliiauskas paymjo, kad institucij atstovavimo lygis yra
neauktas, advokatams priekait Lietuvos vyriausiojo admi-
40
nistracinio teismo vadovas neturjo. Atvirkiai,pasidiaugta,

kad, taikant Europos Sjungos teiss normas, tobuljant pareikimams tobulja ir teismai.
Suprantu, kad apgintos silpnesniosios alies teiss yra pozityvus
rodiklis, taiau kartu jis rodo, kad vidinis institucinis mogikj
itekli reguliavimas yra pilnas paeidim ir valstybje tai prob
lema,sak E.Budvytis

Renginio problematikos tema praktikos apibendrinimus isak teisjai Stasys Gagys ir Dalia Viinskien. Jame dalyvavo
Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto atstovai.
Bendradarbiaudama su Lenkijos Respublikos ambasada ios
institucijos praymu Lietuvos advokatra sudar Lietuvos
advokat, suinteresuot bendradarbiauti su Lenkijos teismais
kaip teismo ekspertai rengiant teismo ivadas Lietuvos teiss
klausimais, sra.
Sraas sudarytas ad hoc ir nra atnaujinamas. Jis skelbiamas
interneto svetainje www.advoco.lt (rubrika Advokatai)
Lietuvos advokatra savo iniciatyva sudar ir nuolat atnaujina Advokat, atstovavusi pareikjams Europos mogaus
Teisi Teisme laimtose bylose prie Lietuv, sra. Sraas skelbiamas interneto svetainje www.advoco.lt (rubrika
Advokatai).
Lietuvos advokatroje taip pat buvo sudarytas Advokat,
kurie specializuojasi vaik grobimo ir kitose bylose, susijusiose su vaiko teisi apsaugos klausimais, turiniais tarptautin
element, sraas. Jis skelbiamas interneto svetainje www.
advoco.lt (rubrika Advokatai).
Sraas sudarytas Valstybins vaiko teisi apsaugos ir vaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialins apsaugos
ir darbo ministerijos praymu. Minta institucija, vykdydama
centrins institucijos funkcijas, tvirtintas 1980m. Hagos konvencijoje dl tarptautinio vaik grobimo civilini aspekt,
sprendia praymus dl neteisto vaik laikymo ar iveimo
usienio valstybes, vadovaujantis Konvencijos nuostatomis bei
2003m. lapkriio 27d. Tarybos reglamentu (EB) Nr.2201/2003
dl jurisdikcijos ir teismo sprendim, susijusi su santuoka
ir tv pareigomis, pripainimo ir vykdymo, panaikinaniu
Reglament (EB) Nr. 1347/2000. Tarnybos duomenimis, pastaruoju metu padaugjo Tarnyboje sprendiam vaiko teisi
apsaugos klausim, turini tarptautin element. Tarnyba taip
pat paymi, kad gauna nemaai usienio centrini institucij
ir usienyje gyvenani vienos i ali praym rekomenduoti
advokatus, galinius atstovauti j interesams Lietuvoje.
Advokat tarybos nar Renata Beranskien 2014 m. gegus9 d. Lietuvos Respublikos Seimo konferencij salje
vykusiame penktajame Lietuvos teisinink kongrese Teisins institucijos modernioje visuomenje skait praneim
Advokato vieta teisini institucij sistemoje. Kongres organizavo Lietuvos teisinink draugija.
ini radijo laidoje Aktualioji valanda

urnalist A.Perednio ir A.Ukalnio,
verslininko K.Baublio ir advokats L.Mekauskaits
diskusija apie vieos kritikos padarinius
Lietuvoje kriminalizuojam veik poymi, taiau pripaino,

kad tik teismas yra ta instancija, kuri pasakyt, ar uatrintos
formos veiksmai atkr visuomenini santyki pusiausvyr ir
nepaeid mogaus teisi.
2013m. liepos 8d. Lietuvos advokatros Advokat tarybos pir

mininko pavaduotoja Liudvika Mekauskait dalyvavo ini
radijo laidoje Aktualioji valanda, kurioje aptarti vieos kriti
kos padariniai bei atsako j formos, taip pat vie pasisakym
eidimo ir diskriminacijos poymiai. Teisin problema kilo, kai
po atraus urnalisto Andriaus Ukalnio rainio, publikuoto jo
internetiniame dienoratyje Laukins sys, keli pramog
staig savininkas Kristupas Baublys trauk tinklaratinink
nepageidaujam svei sra.
Teiss poiriu, nuomons reikimo laisv nra absoliuti. Yra

ribos, kiek mes galime ja naudotis. Apskritai absoliui teisi
nra, nebent mstymo, kol mintys nra ireiktos <...>. Tei
sje skiriami faktai ir nuomon. Fakt igalvoti negalima. Bet
net ir tikr fakt rmuose nuomon isakyti reikia etikai. Jei
apodiauji, yra numatyta atsakomyb. Ji gali bti etin, kur
urnalist savireguliacijos institucijos tvarko. Ir gali bti teisi
n,tiesioginiame eteryje paaikino L.Mekauskait. Ji primi
n, kad Lietuvoje, gal ir per grietai, bet eidimas yra krimina
linis nusikaltimas, u kur gali bti pritaikyta laisvs atmimo
bausm.
Advokat tarybos pirmininko pavaduotoja, vertindama padt

mogaus teisi poiriu, teig, kad abiej vyr poelgiuose yra
41

Virginijumi Papiriu. Lietuvos advokatros 95 met veiklos sukakties proga Prezident perdav sveikinimus visiems alies
advokatams, taip pat aptar advokat veikl reglamentuojani teisin baz, valstybs garantuojamos teisins pagalbos
efektyvum, mogaus teisi gynimo problemas.
2013m. gruodio 5d. Lietuvos Respublikos Prezident Dalia

Grybauskait susitiko su Advokat tarybos pirmininku Leonu
Pasak alies vadovs, nuo pat pirmj nepriklausomos Lietuvos atkrimo ingsni advokatai um ypating viet valstybs krj gretose ir alies gyvenime. Reikmingu indliu
prisidjusiems prie teisins valstybs krimo Lietuvos advokatams ir iandien kyla profesin ir pilietin pareiga stiprinti
moni pasitikjim teisine sistema.
R. Dakaus nuotr.
Lietuvos advokatra
ir Lietuvos Respublikos Prezidentra:
Advokat tarybos pirmininkas
Leonas Virginijus Papirtis susitiko
su Lietuvos Respublikos Prezidente
Prisiek dorai ir siningai ginti mog ir jo interesus, saugoti advokato vard, laikytis Konstitucijos ir statym bei etikos
standart advokatai, anot Prezidents, prisim sunki ir iandien ne kiekvienam pakeliam pareig.
Visos alies advokatams Prezident palinkjo garbingai atlikti savo misij bei ilikti tvirtiems, susidrus su teiss taikytojo,
o ne teiss virenybe, siningai tarnauti monms ir teisinei
Lietuvos valstybei.
42

1.4. Profesins kvalifikacijos tobulinimas
Lietuvos advokatros mokymo centro
organizuoti seminarai
Atsivelgiant tai, kad Lietuvos Respublikos advokatros statymo 39straipsnio 1 dalies 5 punkte tvirtinta pareiga advokatams ir
advokat padjjams nuolat tobulinti profesin kvalifikacij, ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2013m. balandio 1d. iki 2014m. gegus 1 d.) Lietuvos advokatra organizavo 64 (29 daugiau) teminius seminarus advokat ir j padjj reikalingoms profesinms
inioms tobulinti:
Eil.
Nr.
Data
Vieta
Tema
1.
2013-04-15
Vilnius
Gin, kylani darbo santykiuose, teisminio nagrinjimo praktikos ypatumai
2.
2013-04-17
Vilnius
Europos Sjungos teiss akt, reglamentuojani darbuotoj migrant

socialin apsaug, gyvendinimas Lietuvoje
3.
2013-04-19
Vilnius
Administracins teiss ir proceso teorijos, teisinio reguliavimo ir praktikos aktualijos
4.
2013-04-30
Vilnius
Viej pirkim sutartys. alos atlyginimas viej pirkim bylose
5.
2013-05-07
iauliai
Teismo sprendim vykdymo problemos
6.
2013-05-14
Vilnius
7.
2013-05-17
Vilnius
Administracins teiss ir proceso teorijos, teisinio reguliavimo ir praktikos aktualijos
8.
2013-05-21
Panevys
9.
2013-05-22
Vilnius
Elektronins paslaugos teisingumo vykdymo procese: praktiniai Lietuvos teism

vie elektronini paslaug informacins sistemos naudojimo aspektai
10.
2013-05-24
Vilnius
Paveldjimo teis
11.
2013-05-29
Kaunas
12.
2013-05-30
Vilnius

13.
2013-06-04
Vilnius

14.
2013-06-06
Vilnius
ETK: privatumo ir saviraikos laisvs santykis demokratinje visuomenje
15.
2013-06-06
Kaunas

16.
2013-06-07
Klaipda
ETK: privatumo ir saviraikos laisvs santykis demokratinje visuomenje
17.
2013-06-12
Klaipda

18.
2013-06-18
Kaunas
Elektronin komercija: teisiniai klausimai
19.
2013-06-19
iauliai
Paveldjimo teis
20.
2013-07-01
Kaunas
Paveldjimo teis
21.
2013-09-18
Vilnius
Elektronin komunikacija advokato darbe
22.
2013-09-23
Kaunas
Europos mogaus teisi konvencija: teis teising teism
Gin, kylani darbo santykiuose, teisminio nagrinjimo praktikos ypatumai
43

Eil.
Nr.
Data
Vieta
Tema
23.
2013-09-24
Vilnius
24.
2013-09-25
iauliai
25.
2013-09-26
Vilnius
Komercinis arbitraas
26.
2013-09-30
Vilnius
Kolektyviniai darbo santykiai: darbuotoj atstov statusas ir garantijos,

ginai dl kolektyvini sutari, streik teistumo bylos
27.
2013-10-01
Vilnius
Asmens duomen teisins apsaugos problemos
28.
2013-10-02
Vilnius
Administracini byl teisenos statymo naujovs
29.
2013-10-04
Kaunas
Elektronin komunikacija advokato darbe
30.
2013-10-11
Vilnius
Nusikalstamo praturtjimo kriminalizavimo pagrindai
31.
2013-10-15
Kaunas

32.
2013-10-30
Vilnius
Bylos dl normini administracini akt teistumo ir teism praktika
33.
2013-10-30
Kelm
Baudiamosios justicijos aktualijos: teisjo poiris
34.
2013-11-05
iauliai
Fizini asmen bankroto bylos

LA elektronins komunikacijos kanalai
35.
2013-11-06
Vilnius
Administracini byl teisenos statymo naujovs
36.
2013-11-11
Klaipda
Bylos dl normini administracini akt teistumo ir teism praktika.

Vieasis interesas ir jo gynimas administraciniuose teismuose
37.
2013-11-19
Kaunas
Asmens duomen teisins apsaugos problemos
38.
2013-11-25
Vilnius

39.
2013-11-27
Vilnius
Bylos dl normini administracini akt teistumo ir teism praktika
40.
2013-11-29
Panevys
41.
2013-12-04
Vilnius
42.
2013-12-05
Vilnius
Fizini asmen bankroto teisinis reglamentavimas ir formuojama praktika
43.
2013-12-18
Vilnius
44.
2014-01-10
Vilnius
Teritorij planavimo ir sklyp formavimo naujovs
45.
2014-01-10
Vilnius
Statini projektavim ir statyb reglamentuojani teiss akt naujovs
46.
2014-02-11
Vilnius
Lanksios darbo formos ir j taikymas Lietuvoje. Papildom darbuotoj

ir darbdavi individuali susitarim teisinis kvalifikavimas.
Darbo sutarties nutraukimo ypatumai. Drausmins atsakomybs taikymas
47.
2014-02-17
Vilnius
Prievoli utikrinimo priemoni taikymas: aktualijos ir teism praktika
48.
2014-02-20
Plung
Civilinio proceso kodekso norm taikymo teisminje praktikoje apvalga

Teisinis argumentavimas ir bylinjimosi strategijos
(civilini ir darbo byl pavyzdiai)
44
Nusikalstamo praturtjimo kriminalizavimo pagrindai

Eil.
Nr.
Data
Vieta
Tema
49.
2014-02-24
Vilnius
Prievoli utikrinimo priemoni taikymas: aktualijos ir teism praktika
50.
2014-02-28
Kaunas
Juridinio asmens baudiamoji atsakomyb: teorija ir praktiniai aspektai
51.
2014-02-28
Vilnius
Teritorij planavimo ir sklyp formavimo naujovs
52.
2014-03-03
Vilnius
Baudiamosios atsakomybs ypatumai u nusikalstamas veikas

ekonomikai ir verslo tvarkai
53.
2014-03-05
Vilnius
Pinig plovimo prevencijos priemoni gyvendinimas
54.
2014-03-19
Vilnius
Darbuotoj ir darbdavi materialins atsakomybs taikymas.

Darbdavio netiesiogins atsakomybs taikymas. Darbo byl nagrinjimo
procesiniai ypatumai. Sprendim darbo bylose nevykdymo pasekms
55.
2014-03-20
Klaipda
Lanksios darbo formos ir j taikymas Lietuvoje. Papildom darbuotoj

ir darbdavi individuali susitarim teisinis kvalifikavimas. Darbo sutarties
nutraukimo ypatumai. Drausmins atsakomybs taikymas
56.
2014-03-25
Vilnius
Asmens duomen apsaugos teisinis reguliavimas internete
57.
2014-03-28
Vilnius
Ikiteisminis tyrimas: kardomosios priemons ir kitos procesins prievartos

priemons, skund nagrinjimas ikiteisminio tyrimo metu
58.
2014-04-02
Vilnius
Sutari teiss praktiniai aspektai
59.
2014-04-08
Kaunas

60.
2014-04-11
Vilnius
Bankroto ir restruktrizavimo teisini santyki aktualijos
61.
2014-04-15
Panevys
62.
2014-04-15
Vilnius
Baudiamosios atsakomybs ypatumai u nusikalstamas veikas

ekonomikai ir verslo tvarkai
63.
2014-04-17
Vilnius
ES reglament taikymas nagrinjant civilines bylas su usienio elementu:

teismingumas, dokument teikimas ir rodym rinkimas, teism sprendim
vykdymas, ES sumariniai procesai
64.
2014-04-18
Kaunas
Asmens duomen apsaugos teisinis reguliavimas internete

Atsivelgiant patiriamas mokym organizavimo snaudas

ir brangstanias logistini paslaug ilaidas Advokat tarybos sprendimu buvo nustatytas 50 Lt dalyvavimo Lietuvos
advokatros organizuojamuose mokymuose kainis. Taip pat
nustatyti mokos sumokjimo terminai, kurie leidia tiksliau
prognozuoti mokym dalyvi skaii.
2013m. visuotinio advokat susirinkimo dalyviai turjo galimyb pareikti savo nuomon tiek apie visuotinio susirinkimo
organizavim, tiek apie svarbiausias Advokat tarybos ir Lietuvos advokatros administracijos veiklos sritis. Respondentai
vertino kvalifikacijos tobulinimo seminar organizavim. J
prayta vertinti iuos aspektus: parenkamus lektorius; silom tem aktualum; mokym turin; ini pritaikym advokato praktikoje; bendr mokymosi aplink, patogum; seminar
kain, kvalifikacijos tobulinimo metodik; kvalifikacijos klimo
reikalavimo kontrol.
45

Gauti tokie rezultatai:
Aspektai
++
+/-
--
Negauta
atsakym
I viso
Parenkami lektoriai
29
53
28
122
Silom tem aktualumas
23
53
36
122
Mokym turinys
19
56
32
122
ini praktinis pritaikymas advokato praktikoje
20
57
33
122
Bendroji mokymosi aplinka, patogumas
30
55
24
122
Seminar kaina
31
45
23
122
Kvalifikacijos tobulinimo metodika
17
49
37
11
122
Kvalifikacijos reikalavimo kontrol
21
45
31
13
122
Anketos atsakymai procentine iraika:

5%
1%
4%
24%
Parenkami lektoriai
Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
23%
43%
3%
4% 1%
19%
Silom tem aktualumas

Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
30%
43%
46
4%
1%
7%
16%
Mokym turinys
Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
26%
46%
5%
1% 4%
16%
ini praktinis pritaikymas

advokato praktikoje
Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
27%
47%
5%
2% 4%
24%
Bendroji mokymosi aplinka,

patogumas
Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
20%
45%
47

7%
7%
Seminar kaina
Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
26%
4%
19%
37%
9%
14%
4%
3%
Kvalifikacijos tobulinimo
metodika
Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
30%
40%
11%
Kvalifikacijos
reikalavimo kontrol
Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
17%
6%
4%
25%
37%
48

Ivaiuojamieji mokymai*
2014m. buvo tsiama prajusiais metais pradta priemonivaiuojamieji mokomieji seminarai, kuriuos vyksta
ir Lietuvos advokatros vadovai, kiti Advokat tarybos na
riai. J tikslasbendroje diskusijoje isiaikinti region advokatams aktualias profesins veiklos problemas, kartu iekoti j
sprendimo, stiprinti advokat ir kit vietos teismins valdios
atstov ryius, telkti advokat profesin bendruomen.
2013m. spalio 30d. Krai kolegijoje Mykolo Romerio universiteto Baudiamosios teiss ir proceso instituto prof.dr.
Aurelijus Gutauskas emaitijos advokatams skait paskait
Baudiamosios justicijos aktualijos: teisjo poiris. Susitikim organizavo advokatai Aura ukien ir Arnas Ilgauskas.
PALANGA
PLUNG
IAULIAI
KRAIAI
* ie mokymai buvo traukti ataskaitoje pateikiam bendrj mokym lentel.
49

Daugiausia advokat dmesio peln Krai gyventoj, pasiprie
inusi caro 1893m. sakui udaryti Krai benediktin vienuoly
n, gynj veikla ir juos aminanti fotografija. Tai carins Rusijos
gubernijos advokatai kunigaiktis Aleksandras Urusovas, Ser
gejus Andrejevskis, Jonas Mauricijus Kaminskis, Aleksandras Tur
ianinovas, Vladimiras ukovskis, Leonas ostakovskis, Mykolas
Venslauskis ir Sergejus Belas. Vietiniai mons laimjo kov prie
banyios udarym, o Krai skerdyni vykis atkreip pasaulio
dmes Lietuv ir suvelnino Rusijos caro antikatalikik politik.
Istorini vyki prisiminimasprasminga sauka su iemet Lie
tuvos advokatros minima 95-eri veiklos met sukaktimi.
Po mokym vietos advokatams idalyti apdovanojimai:
advokatui Vidui Peikteniui dkota u nepriekaiting pro

fesin veikl asmeniniu pavyzdiu demonstruojant, kaip
teistomis priemonmis veikti biurokratin inertikum ir
cinizm teikiant teisin pagalb emaitijos regione;
advokatui Algirdui Jukai padka teikta u nepriekaiting
profesin veikl savo darbu, iniomis ir nepriekaitingu elge

siu tapus pavyzdiu kitiems emaitijos regiono advokatams;
advokatas Mindaugas Perminas pagerbtas u nepriekai

ting profesin veikl ir itikimyb advokato veiklos verty
bms emaitijos regione daugiau kaip 20 met;
2013m. lapkriio 5d. iauli apskrities Povilo Viinskio vieojoje bibliotekoje Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto
Civilinio proceso katedros prof. dr. Vigintas Viinskis iauli
krato advokatams skait paskait Fizini asmen bankro
to bylos. Susitikim organizavo advokatai Jonas Nekraius ir
Diana Latotina-Micevi.
2014m. vasario 6d. Palangoje vyko Lietuvos advokatros,
Lietuvos urnalist sjungos, Nacionalins rajon ir miest
laikrai leidj asociacijos ir Nacionalins teism administracijos organizuojami mokymai Profesija urnalistas.
Procesins teiss ir pareigos. Juose dalyvavo Vakar Lietuvos laikrai leidjai ir advokatai. Paskaitas skait inomi
alyje teisininkai.
2014m. vasario 20d. Plungs rajono apylinks teisme emaitijos (Kelms, Maeiki, Raseini, Plungs, Skuodo, Teli, kt. aplinkini miest) advokatai klaus Mykolo Romerio universiteto
Teiss fakulteto Civilins justicijos instituto profesoriaus dr. Viginto Viinskio paskaitos Civilinio proceso kodekso norm
taikymo teisminje praktikoje apvalga. mokymus atvyk emaitijos advokatai turjo galimyb susipainti su bylinjimosi strategijomis. Paskait Teisinis argumentavimas ir by
linjimosi strategijos (civilini ir darbo byl pavyzdiai)
pareng dr. Tomas Bagdanskis, advokat profesins bendrijos
50
Krai bylos advokatai (LNM)
advokatei Aurai ukienei diplomas teiktas profesins

veiklos emaitijos regione 25 met sukakties proga;
advokatui Arnui Ilgauskui pasiymjimo ratu padkota u
nepriekaiting profesin veikl ir svar organizacin bei

komunikacin indl stiprinant advokat profesin ben
druomen emaitijos regione.
Bagdanskis iLAW vadovaujantis partneris, Mykolo Romerio

universiteto Teiss fakulteto Verslo teiss katedros docentas.
Susitikim organizavo advokat Jovyta Piekien.
2014m. gegus 6d. Alytaus advokatai miesto teatre klaus
advokato Vytauto Sirvydio paskaitos Baudiamojo proce
so aktualijos: kaltinimo keitimas pirmosios ir apeliacins
instancijos teisme. Susitikim sureng advokat Diana Vaitkeviien.
Privalom iklausyti
seminar organizavimas
Tradicikai prajusiais metais vyko privalomi vadiniai mokymai
advokatams ir advokat padjjams.
Lietuvos advokatros Advokat tarybos 2013m. lapkriio
14d. sprendimu Dl Advokat ir advokat padjj kvalifikacijos tobulinimo ir vertinimo tvarkos aprao patvirtinimo
patvirtintos tvarkos aprao 11 punkte yra tvirtinta nuostata,
kad asmenys, tap advokatais ir rayti praktikuojani advokat sra, taiau neatlik advokato padjjo praktikos, privalo
iklausyti vadin seminar advokatams. vadin seminar organizuoja Lietuvos advokatra vien kart per metus.
vadinis seminaras advokatams vyko 2013m. spalio 18 dien.

Seminaro programa:
1. Advokat tarybos pirmininko Leono Virginijaus Papirio
sveikinimo odis.
2. Lietuvos advokatros savivalda ir bendrieji advokat
veiklos principai. PranejaAdvokat tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Mekauskait.
3. Lietuvos advokatros istorija, tradicijos, advokat profesin etika. PranejasAdvokat garbs teismo narys
Algirdas Matuiza.
4. Advokat veiklos buhalterins apskaitos ir mokesi
klausimai. PranejaLietuvos advokatros vyr. buhalter
Elinga Belousovien.
vadinis seminaras advokat padjjams: 2013-07-02, 2013-1118 ir 2014-03-27
Ataskaitiniu laikotarpiu organizuoti trys vadiniai seminarai
advokat padjjams. Privalomi seminarai sudar slygas
gyvendinti Lietuvos advokatros Advokat tarybos 2013m.
lapkriio 14d. sprendimu Dl Advokat ir advokat padjj
kvalifikacijos tobulinimo ir vertinimo tvarkos aprao patvirtinimo patvirtintos tvarkos aprao 10 punkte tvirtint nuostat,
kad asmenys, rayti advokat padjj sra, privalo iklausyti
vadin seminar advokat padjjams, kur organizuoja Lietuvos
advokatra.
Pagal sen tvark organizuotas seminaras vyko 2013m. liepos
2 dien.
Pagal nauj tvarkos apra organizuoti vadiniai seminarai
advokat padjjams vyko 2013m. lapkriio18d. ir 2014m.
kovo27 d.
Seminar programa:
1. Lietuvos advokatra ir jos savivalda (Advokat tarybos
pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis)
2. Advokat padjj praktikos organizaciniai klausimai
(Lietuvos advokatros konsultant Vytaut Ladigait-Balinien)
3. Lietuvos advokatros istorija, tradicijos, advokat profesin etika (Advokat garbs teismo pirmininkas Mindaugas Kukaitis)
4. Advokat / advokat padjj veiklos buhalterins apskaitos ir mokesi klausimai (Lietuvos advokatros vyr. buhalter Elinga Belousovien)
Tarptautiniai mokymai
Lietuvos advokatra bendradarbiaudama su Europos Taryba
(HELP programa) ts pradt 10 sesij nuotolini mokym
advokatams dl priimtinumo kriterij teikiant peticijas Europos mogaus Teisi Teismui (Admissibility Criteria) organizavim. Lietuva buvo viena i ei pasirinkt pilotini valstybi,
kuriose vyksta ie mokymai (kitos valstybs: Albanija, ekija,
Turkija, Bulgarija, Rusija).
Europos Taryba pagal HELP program bendradarbiaudama su
Europos advokatr ir teisinink draugij taryba (CCBE) organizavo Europos advokatams nuotolinius tarptautinius mokymus Admissibility Criteria in Applications Submitted to the
European Court of Human Rights. Mokymai vyko angl kalba.
Kvalifikacijos tobulinimo balus galima pelnyti ir skaitant praneimus konferencijose: trij universitet konferencijoje 5 pranejai advokatai.
2013 m. birelio 28 d. Mykolo Romerio universitete vyko trij
Lietuvos auktj mokykl Vilniaus universiteto, Mykolo Ro
merio universiteto ir Vytauto Didiojo universitetoorganizuo
ta mokslin-praktin konferencija Globalizacijos ikiai
baudiamajai justicijai. iame renginyje praneimus skait
akademinje bendruomenje mokslin vard turintys 5 advoka
tai praktikai: prof. dr. Raimundas Jurka, prof. dr. Andrius Nevera,
doc. dr. Remigijus Merkeviius, doc. dr. Laurynas Paktaitis ir dr.
Albertas Milinis.
Konferencijai praneimus pareng ir kiti garss Lietuvos teisinin
kaiteisjai prof. dr. Jonas Prapiestis, prof. dr. Armanas Abrama
viius, prof. dr. Olegas Fedosiukas, doc. dr. Gintaras Goda; teiss
mokslininkaiprof. dr. Rima Aubalyt, prof. dr. Edita Gruodyt,
dr. Mindaugas Bilius.
Konferencijoje aptartos Lietuvos Aukiausiojo Teismo jurispru
dencijos, baudiamojo proceso form diversifikavimo, Baudia
mojo kodekso specialiosios dalies norm ir j taikymo i Kons
titucijos kylani reikalavim kontekste, surogacijos instituto,
imuniteto veikimo privataus kaltinimo byl procese, baudia
mojo statymo taikymo, pareigos isamiai atskleisti nusikals
tamas veikas ir nustatyti ties turinio, neteistas gynybos prie
mones naudojanio gynjo nualinimo, kriminalins justicijos
humanizavimo ir kaltinimo keitimo teisme klausimai.
Mokslin-praktin konferencija Globalizacijos ikiai baudia
majai justitcijai skirta paminti Lietuvos Respublikos baudia
mojo ir baudiamojo proceso statym sigaliojimo deimties
met sukakt, aptarti ir diskutuoti baudiamosios justicijos teo
rines ir praktines aktualijas, ikius, su kuriais susiduriama arba
kuriuos galima paaboti globalizacijos kontekste.
51
2013m. lapkriio 13d. vyko pradinis susitikimas su atrinktais

dalyviais (prokurorais ir advokatais / advokato padjjais) Europos Tarybos HELP programos ir Lietuvos advokatros bei
Lietuvos Respublikos generalins prokuratros organizuojamus e.mokymus prie diskriminacij. Mokym dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Darius
Valys ir Lietuvos advokatros pirmininkas Leonas Virginijus

Papirtis. Natacha de Roeck, HELP programos projekt vadov, supaindino dalyvius su HELP programa bei nuotolini
mokym specifika, naudojama metodologija, vykdomais
panaiais projektais, prieinamais ir naudojamais itekliais bei
mediaga mokym metu. Dalyviams buvo pristatyti nacionalini mokym vadovaiprokuroras Rimvydas Valentukeviius ir Jolanta Samuolyt, Lietuvos advokatros teisinink,
projekt vadov. Tarptautins ekspert darbo grups dl
diskriminacijos e.mokym nar Ivana Roagna padar vadin
praneim apie diskriminacij ir jos draudim tarptautiniuose
teiss aktuose, supaindino su aktualia Europos mogaus Teisi Teismo jurisprudencija. vadinio seminaro metu pranejai
atsak dalyvius dominanius klausimus.
E.mokymus prie diskriminacij sudar penkios sesijos, skirtos apvelgti vairius diskriminacijos pagrindusdraudim
diskriminuoti dl rass, etnins kilms (rom), seksualins
orientacijos ir lytinio tapatumo bei negalios.
Lietuvos atstov irinkta HELP programos Konsultacin valdyb

2013m. birelio 1819d. metins HELP programos konferencijos Cross-cutting issues on human rights (Kompleksins mogaus
teisi problemos) metu buvo irinkta Konsultacin valdyba. Po 20 kandidat i vairi ali prisistatymo visuotinio slapto balsavimo
metu buvo irinkti 6 Konsultacins valdybos nariai, tarp j ir Lietuvos atstov Jolanta Samuolyt, kuri dabar yra HELP priimtinumo
kriterij konsultant ir nuotolini mokym vadov.
2013m. lapkriio 1115d. vykdant bandomj projekt dl

Europos teisini mokym, EIPA (European Institute of Public
Administration) kartu su CCBE (Council of Bars and Law Societies
of Europe) bei Europos advokatr ir mokymus teikiani institucij (ERA, ECBA, CNUE) atstovais organizuota konferencija,
kurios metu buvo aptarti vykdytos apklausos apie advokatr
nacionalines mokym sistemas rezultatai bei isamiai diskutuota apie galimas rekomendacijas, siekiant gilinti advokat
inias ES teiss srityje ir organizuojant mokymus.
Konferencijos metu atkreiptas dmesys tai, kad advokat
padjjai gaut tvirtus ES teiss pagrindus iki tapdami praktikuojaniais advokatais. Vliau advokatams teikiami mokymai ES teiss srityje galt bti labiau specializuoti ir geriau
atspindti advokat poreikius. Advokat poreikius siloma
identifikuoti pasitelkiant apklausos anketas, skelbiant jas internetinje svetainje ir teikiant upildyti kiekvien mokym
pabaigoje. Konferencijoje buvo minima, kad su ES teiss normomis turt bt supaindinama ir per nacionalins teiss
mokymus. Kaip paymjo Peter Goldsmith, EIPA direktorius,
52
ES teiss norm taikymas valstybi nari teisje vis didja ir

dabar ES teiss normos tiesiogiai ar netiesiogiai taikomos apie
7580 proc. valstybi nari teisje. Atkreiptas dmesys, kad
mokym vadovai turt naudoti kuo daugiau interaktyvi informacijos perteikimo bd, siekiant kiek manoma veiksmingesni mokym. Ateityje skatinama taip pat pltoti mokym
teikim nuotoliniu bdu.
2014m. kovo 18d. pirmkart Lietuvos advokatros Mokymo
centre vyko Lietuvos advokatros ir Europos teiss akademijos (ERA) organizuojami mokymai Europos eimos teis:
sienas perengianios skyrybos, tv atsakomyb ir
ilaikymas (European Family Law: Cross-border divor
ce, parental responsibility and maintenance). Praktinio
seminaro tikslasbuvosupaindinti eimos teisje besispe
cializuojanius advokatus, teisjus ir j padjjus, vaiko teisi apsaugos specialistus ir kit susijusi institucij atstovus,
dirbanius vaiko teisi apsaugos srityje, su ios teiss akos
ikiais ir reguliavimo ypatumais. Teorins inios tvirtintos
praktins uduoties metu.

Pagrindinius mokym praneimus skait Juliane Hirsch, LL.m.,
kuri yra nepriklausoma privaios tarptautins teiss ir tarptautins eimos teiss konsultant, teikusi teiss patarimus Hagos
konferencijoje Paryiuje, ir Antverpeno universiteto dstytoja
Thalia Kruger, dstanti privai tarptautin teis ir Europos civilinio proceso lyginamsias studijas.
Mokym dalyvi dmesys atkreiptas tvirvaik santyki
ypatumus, kai vienas tv yra kitos alies pilietis, kokie bendravimo apribojimai taikomi; koks yra europinio reguliavimo ir
tarptautini konvencij santykis, kurio teismo jurisdikcijai priskiriamos ios kategorijos bylos, kas sprendia dl toki vaik
ilaikymo, kokie yra tarptautin element turini eim skyryb padariniai. Mokymuose dalyvavo per 40 advokat ir teisj.
Pasiraiusi mokym organizavimo sutart su ERA Lietuvos advokatra efektyviau gyvendins Advokatros statymo numatyt pareigorganizuoti ir gyvendinti advokat kvalifikacijos tobulinim
2013m. rugsjo 17d. Lietuvos advokatros Advokat tarybos vadovas dr. Leonas Virginijus Papirtis ir Europos teiss akademijos (ERA) di
rektorius dr. Wolfgangas Heuselis pasira bendradarbiavimo sutart tarp Lietuvos advokatros ir Vokietijoje sikrusios ios mokslo staigos.
Europos teiss akademija rengia vairius mokymus, konferencijas ir projektus specialiomis ES teiss temomis, turi didel patirt, galin
i padti tinkamai pasirengti pirmininkauti ES Tarybai, prisidti organizuojant kitais metais vyksianius kai kuriuos renginius Lietuvoje.
Be ekspertins paramos, naryst ERA naudinga ir finansikai. ios institucijos partneriai gauna 40 proc. nuolaid mokymams.
Primintina, kad Lietuva teisingumo ministro ir Teisj tarybos bei Lietuvos advokatros bendru sprendimu tapo ERA globja 2012m.
lapkriio 30 dien.
ERA duomenimis, 20072011 m. jos organizuotuose mokymuose dalyvavo 421 asmuo i Lietuvos. I j 292 vieojo sektoriaus at
stovai (teisjai, prokurorai, valstybs tarnautojai ir kt.). Preliminars skaiiavimai rodo, kad, Lietuvai tapus ERA globja ir nepakitus
mokymuose dalyvaujani moni skaiiui, dl mokymams taikomos nuolaidos tai leis sutaupyti apie 75 tkst. eur, i j vieajam
sektoriuiapie 36 tkst. eur.
Praktika usienyje
2013m. Lietuvos advokatra vykd atrank daugiaali
stauoi program (Multilaterales Hospitationsprogramm
fr Rechtsanwlte, 2014), kuri organizavo Vokietijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo fondas (Deutsche Stiftung fr
internationale rechtliche Zusammenarbeit (IRZ-Stiftung) kartu su
Vokietijos federacine advokatra (Bundesrechtsanwaltskammer) ir Vokietijos advokat asociacija (Deutschen Anwaltverein).

2014m. stauot vyko 2014m. balandio 22 d.birelio 4 d.
I pretendent buvo atrinkta ir stauotje dalyvavo advokato
padjja Rima Kondratait.
53

1.5. Atstovavimas teismuose
Ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2013m. balandio 12d. iki 2014m.
gegus 1d.) teismuose buvo nagrinjamos 23 civilins bylos:
2 bylose Lietuvos advokatra buvo iekov:
vienoje Lietuvos advokatra prao pareigoti KTU Informacini technologij pltros institut, .lt administratori, iregistruoti domen vardus eadvokatas.lt
ir eadvokatai.lt. Vilniaus apygardos teismas 2013 m.
kovo 13 d. sprendimu Lietuvos advokatros iekin
tenkino i dalies, KTU Informacini technologij pltros institut, lt domeno administratori, pareigoja
iregistruoti domen vardus eadvokatas.lt ir eadvokatai.lt; Atsakovas pateik apeliacin skund; Lietuvos
apeliaciniam teismui inagrinjus apeliacin skund,
sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas,
taigi KTU yra pareigojama iregistruoti domeno vardus eadvokatas.lt ir eadvokatai.lt;
kitoje Lietuvos advokatra pareik iekin dl preki

enklo Velnio advokatas registracijos pripainimo negaliojania ir dl pareigojimo sustabdyti klaidinani
reklam. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d.
nutartimi byla sustabdyta iki siteiss procesinis sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje
Nr. I-5774-815/2014 dl Konkurencijos tarybos 2013-1219 nutarimo panaikinimo.
20 byl Lietuvos advokatra patraukta kaip atsakov:
9 bylose iekovais buvo advokatai, pareik iekinius

dl Advokat garbs teismo jiems paskirt drausmini
nuobaud (3 bylose iekiniai atmesti, 3 bylose iekiniai
patenkinti, 1 byloje sudaryta taikos sutartis, likusiose
teismo sprendimai dar nepriimti);
1 byloje buvo ginijamas Advokat tarybos sprendimas

dl neraymo Lietuvos praktikuojani advokat sra (iekinys ir iekovo apeliacinis skundas atmesti, Lietuvos Aukiausiasis Teismas prim nagrinti iekovo
kasacin skund),
3 bylose iekovais buvo asmenys, ginijantys Advokat

tarybos sprendimus nekelti drausms byl advokatams,
2 bylose iekovu buvo antrins teisins pagalbos gavjai, praantys priteisti i Lietuvos advokatros al u netinkamai suteikt antrin teisin pagalb (vienoje byloje
iekinys visikai atmestas ir sprendimas siteisjs, kita
byla dar nagrinjama),
54
1 byloje iekovu buvo mon, praanti atlyginti al u

jos dalykins reputacijos paeidim (iekinys pilnai atmestas ir sprendimas siteisjs);
1 byloje iekovas (advokatas) ginijo Advokat tarybos

sprendim dl advokatui pareikt tarim nusikaltim
padarymu laikinai j ibraukti i Lietuvos praktikuojani
advokat srao (iekinys atmestas ir sprendimas siteisjs);
1 byloje iekovas ginijo Advokat tarybos sprendim,

kuriuo panaikintas Advokat tarybos sprendimas pripainti asmen advokatu siteisjus apkaltinamajam nuo
sprendiui (iekinys atmestas);
1 byloje iekovas pra pripainti Advokat tarybos veiksmus neteistais ir panaikinti Advokat tarybos sprendim atsisakyti ikelti drausms byl (iekinys tenkintas
dalyje dl Advokat tarybos veiksm pripainimo neteistais, Lietuvos advokatra pateik apeliacin skund);
1 byloje iekovas pra pareigoti Lietuvos advokatr

pateikti dokument, surinkt nagrinjant treiojo asmens praym dl drausms bylos iklimo, kopijas (iekinys atmestas visikai).
4 bylose Lietuvos advokatra patraukta dalyvauti treiuoju
asmeniu
Vilniaus miesto apylinks teismas 2013m. spalio 25d. sprendimu atmet iekovo S. V. iekin
Lietuvos advokatrai dl termino skundui paduoti atnaujinimo, Advokat tarybos priimto
sprendimo nekelti advokatui
N.K. drausms bylos panaikinimo ir neturtins alos atlyginimo. Teismas savo sprendim
grind tuo, kad laiku ir tinkamai
nepaneigus ir nenuginijus Advokat tarybos 2012m. lakriio 15d. sprendimo, kalbti apie atsakovo iekovo atvilgiu
padaryt teiss paeidim, galim veiksm neteistum ar
neveikim, alos jam padarym nra pagrindo.
Ginas tarp iekovo ir Lietuvos advokatros kilo po to, kai nepatenkintas valstybs paskirtu gynju baudiamojoje byloje S.V.
pra advokatui ikelti drausms byl bei informuoti apie praymo nagrinjim, priimtas priemones. Lietuvos advokatroje
praymas gautas ir uregistruotas 2012m. kovo 20 d., sprendi-

mas priimtas 2012m. lapkriio 15d. (atsisakyta kelti drausms
byl advokatui), o pareikjui S.V. apie sprendim praneta tik
2013m. sausio 9 d., t.y. prajus beveik dviem mnesiams, kai
jau buvo prajs io sprendimo apskundimo terminas.
Lietuvos advokatros nuomone, pagrindo atnaujinti termin
nra, nes S.V. nenurod joki svarbi termino praleidimo prieasi. Iekovo teiss nebuvo paeistos, jo praymas buvo inagrintas isamiai, paties pareikjo, t.y. iekovo, dalyvavimas
nagrinjant skund nra numatytas. Apie priimt sprendim
iekovas informuotas 2013m. sausio 9 d., skund buvo galima
paduoti per mnes nuo gavimo, o skundas registruotas tik
2013m. rugpjio 9 d., t.y. po 7 mnesi, joki skundo padavimo praleidimo prieasi bylos nagrinjimo teisme metu
S. V. nenurod. Naikinti skundiam sprendim iekovo nurodomais motyvais, Lietuvos advokatros teigimu, pagrindo
nra. Jokiuose advokat profesin veikl ir advokat savivald
reglamentuojaniuose teiss aktuose nra tvirtinta Lietuvos
advokatros pareiga praneti advokatui ir (ar) pareikjui apie
Advokat tarybos posd, kuriame sprendiamas drausms
bylos iklimo klausimas. Advokat drausms byl nagrinjimo tvarkos aprao, patvirtinto 2012m. balandio 20d. visuotiniame advokat susirinkime ir paskelbto Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2012m. birelio 15d. sakymu Nr. IR-160,
26 punkte nustatyta Lietuvos advokatros pareiga praneti
asmeniui, kuris kreipsi dl advokato veiklos, tik apie Advokat
garbs teismo, o ne apie Advokat tarybos posd.
Atmetus iekin, i S.V. Lietuvos advokatrai priteista 3000 Lt
bylinjimosi ilaid.
Sprendimas buvo apskstas Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2014m. kovo 19d. nutartimi S.V. apeliacinis skundas atmestas. Teismas su advokatros atsiliepimo
apeliacin skund argumentu, jog nagrinjamoje byloje
netaikytinas vidutinikai rpestingo asmens standartas, nes
iekovas turi auktj universitetin teisin isilavinim. Dl to
teismas pritar pirmosios instancijos teismo motyvams, kad
S. V. praleido senaties termin iekiniui pareikti ir nenurod
svarbi prieasi, dl kuri bt galima atnaujinti praleist
statymo nustatyt termin. Sprendimas paliktas nepakeistas.
U apeliacij Lietuvos advokatrai priteista 2000 Lt.
t svarstant praym ikelti advokatei V. G. drausms bylto

i Lietuvos advokatros reikalavo iekovas S.V. 2014m. sausio17d. sprendimu iekinys atmestas, motyvuojant tuo, kad
S.V. neturi teiss gauti praom dokument kopij. Teismas
savo sprendim rm iais motyvais:advokat drausms
byl nagrinjimo tvarkos apraas nesuteikia teiss susipainti
su drausms bylos mediaga drausms byloje nedalyvaujantiems asmenims, o toks asmuo buvo S. V. Lietuvos advokatrai priteista 1500 Lt. Sprendimas siteisjs. Negavus apmokjimo per nustatyt termin, vykdomasis ratas bus pateiktas
vykdyti priverstine tvarka.
Byloje dl Advokat tarybos veiksm pripainimo neteistais
ir Advokat tarybos sprendimo panaikinimo 2013m. gruodio 23d. sprendimu iekinys patenkintas i daliesAdvokat
tarybos veiksmai nepraneus iekovui apie drausms bylos
iklimo E.K. klausimo nagrinjim pripainti neteistais.
Likusioje dalyjeiekinys atmestas. Iekinio dalin tenkinim
teismas grind Advokatros statymo 52 straipsnio 3 dalimi,
numatania, kad asmuo, kuris kreipsi dl drausms bylos iklimo, turi teis dalyvauti Lietuvos advokatrai sprendiant
drausms bylos idavimo klausim. Lietuvos advokatra
2014m. sausio 21d. pateik apeliacin skund dl sprendimo
dalies, kuria tenkintas iekovo reikalavimas, panaikinimo.
Vilniaus apygardos teismas nagrinjo civilin byl Nr. 2-204025/2012, kurioje advokatas A. D. pareik iekin panaikinti
Lietuvos advokatros advokat tarybos sprendim laikinai
ibraukti j i praktikuojani advokat srao Lietuvos Respublikos advokatros statymo 23 straipsnio 2 dalies pagrindu,
nes advokatas buvo tariamas nusikalstamos veikos padarymu. Vilniaus apygardos teismas iekin atmet, motyvuodamas, kad tarimai advokatui buvo pareikti dl sunkaus
nusikaltimo padarymo, Lietuvos Respublikos baudiamojo
Lietuvos advokatra paragino iekov geranorikai atlyginti bylinjimosi ilaidas iki 2014m. balandio 10d. Negavus
apmokjimo per nustatyt termin, vykdomasis ratas bus
pateiktas vykdyti priverstine tvarka.
Ataskaitiniu laikotarpiu Vilniaus miesto apylinks teisme buvo
nagrinjama byla dl pareigojimo pateikti mediag, surink-
55

proceso kodekso 157 straipsnio 1 dalies normos nepritaikymas advokatui A. D. neturi takos advokat tarybos sprendimo jo atvilgiu teistumui, advokato asmenikas nedalyvavimas svarstant klausim jo teisi nepaeid, advokat taryba
sprendim prim pagrstai. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinje byloje Nr. 2A-181/2014 pirmos instancijos teismo sprendim paliko nepakeist.
Vilniaus apygardos teismas nagrinjo civilin byl Nr. 2-938653/2013, kurioje advokatas M. P. pareik iekin dl garbs
teismo sprendimo dalyje dl jo medicinins paymos nepateikimo panaikinimo kaip nepagrsto ir priimto sujus atsakomybs taikymo senaties terminui, o dalyje dl draudimo poliso
nepateikimo nutraukti nesant paeidimo sudties. Vilniaus apy-
AKTUALU: Teisj taryba nustat, kokios bylos ir su teismo

procesu susijusi informacija bus tvarkoma vien elektronine
forma nuo 2014m. sausio 1d.
Vien elektronine forma tvarkomos:
1. civilins bylos dl teismo sakymo idavimo apylinki teismuo
se, kuriose pareikimas, kurio pagrindu teisme inicijuojama byla,
teismui pateiktas 2013m. liepos 1d. ar vliau naudojant informa
cines ir elektronini ryi technologijas;
2. civilins bylos apylinki teismuose, kuriose procesinis doku
mentas, kurio pagrindu inicijuojama byla teisme, teismui yra
pateiktas 2014m. sausio 1d. ar vliau naudojant informacines ir
elektronini ryi technologijas;
Ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos advokatra kaip treiasis asmuo iekovo pusje stojo bylas, kai teism advokatai kreipiasi su iekiniu dl neimokto umokesio u antrin teisin
pagalb priteisimo. Antai Vilniuje praktikuojanti advokat, kuri
teikia antrin valstybs garantuojam teisin pagalb prireikus, 2014m. balandio 3d. kreipsi teism su iekiniu dl
neimokto umokesio u antrin teisin pagalb priteisimo
tuo atveju, jeigu advokato teikiamos antrins teisins pagalbos faktikai sugaitas laikas daugiau nei pusantro karto virija teiss aktuose nustatyt bylos stadijai (procesiniam veiksmui) laik. Iekiniu advokat taip pat pra teismo kreiptis
Lietuvos Respublikos Konstitucin Teism dl Advokatams u
antrins teisins pagalbos teikim ir koordinavim mokamo
umokesio dydi ir mokjimo taisykli, patvirtint Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 2001m. sausio 22d. nutarimu Nr. 69
(su vlesniais pakeitimais), 7 punkto, ribojanio advokato teis
gauti papildom umokest, virijant 4 minimalius mnesinius atlygimus, pripainimo antikonstitucine nuostata.
56
gardos teismas iekin atmet, motyvuodamas, kad drausmin

nuobauda advokatui paskirta tik u vien paeidim - medicinins paymos nepateikim, iuo atveju btent advokatas turjo statymin pareig pateikti dokument, turjo bti aktyvus
siekdamas i pareig tinkamai vykdyti, medicininio paymjimo nepateikimas pripaintinas trunkamuoju paeidimu, todl
iekovo argumentai dl senaties nepagrsti. Teismo vertinimu
paskirta velniausia drausmin nuobauda pastaba atitinka
paeidimo sunkum, nes advokato sveikatos bkl patvirtinantis dokumentas nra savitikslis, bet turi svarbi socialin reikm
tikrinant vykdomos veiklos teistumo slygas. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinje byloje Nr. 2A-442/2014 pirmos
instancijos teismo sprendim paliko nepakeist.
3. civilins bylos apygard teismuose, kaip pirmosios instancijos

teismuose, administracins bylos administraciniuose teismuo
se, kaip pirmosios instancijos teismuose, kuriose procesinis do
kumentas, kurio pagrindu inicijuojama byla teisme, teismui yra
pateiktas 2013m. liepos 1d. ar vliau naudojant informacines ir
elektronini ryi technologijas;
4. bendrosios kompetencijos ir specializuotuose teismuose, na
grinjaniuose bylas apeliacine ar kasacine tvarka, visos bylos
pagal 2014 m. sausio 1 d. ar vliau teisme gautus skundus dl
sprendim ar nutari, priimt bylose, kurios buvo tvarkytos
vien elektronine forma.
Teisj tarybos 2013m. lapkriio 8d. nutarimas Nr. 13P-145-(7.1.2)
Lietuvos advokatros nuomone, minta teiss norma prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje tvirtintai teisei nuosavyb bei 48 straipsnio 1 dalyje tvirtintai teisei
gauti teising apmokjim u darb.
Byl nagrinjantis Vilniaus apylinks teismas 2014m. balandio 14d. nutartimi kreipsi Konstitucin Teism. Civilins
bylos nagrinjimas sustabdytas.
Ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2013m. balandio 12d. iki 2014m.
gegus 1 d.) administraciniuose teismuose buvo nagrinjamos ir administracins bylos:
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pripaino, kad
UAB Nacionalinis alos ir skol iiekojimo centras ir UAB Tikroji turto kaina skleid klaidinani reklam. Prieiros institucija 2013m. gruodio 19d. paskyr bendr 5 tkst. Lt baud
teisini paslaug monms UAB Nacionalinis alos ir skol iiekojimo centras ir UAB Tikroji turto kaina u klaidinanios
reklamos skelbim.

Konkurencijos taryba nustat, kad ios dvi mons vairiais laikotarpiais nuo 2011m. gegus 6d. iki 2013m. rugsjo 3d.,
naudodamos du automobilius ir iorin reklam, skleid tokius reklaminius teiginius: Skol iiekojimo lyderis, Nacio
nalinis alos ir skol iiekojimo centrasskol iiekojimo
lyderis, Potencialus skol iiekojimo lyderis, Stengiams
dirbti taip, kad klientas sakyt: skol iiekojimo lyderis, Skol advokatai, Skol iiekojimo advokatai, Advokatai ir Parenkami skol advokatai.
Vadovaudamasi Reklamos statymo 5 straipsniu, Konkurencijos taryba ias reklamas pripaino klaidinaniomis, nes
reklamose vartotas teiginys lyderis apibdino mon kaip
pirmaujani tarp skol iiekojimo paslaugas teikiani kio
subjekt ir tuo galjo paskatinti vartotojus rinktis btent i
mon, nors toks teiginys nebuvo pagrstas. Reklamos, kuriose skelbiama, kad paslaugas teikia advokatai, pripaintos
klaidinaniomis, nes nei UAB Nacionalinis alos ir skol iiekojimo centras, nei UAB Tikroji turto kaina negali teikti
advokat paslaug, todl tokie reklaminiai teiginiai yra akivaizdiai klaidinantys.
Nors kai kurie reklaminiai teiginiai Potencialus skol iiekojimo lyderis, Stengiams dirbti taip, kad klientas sakyt: skol
iiekojimo lyderis, Parenkami skol advokataitiesiogiai
ir nenurod reklamuojamos mons kaip uimanios lyderio
pozicijos ar teikianios advokat paslaugas, taiau dl tam
tikro reklamos pateikimo bdo (teiginiai potencialus, stengiams dirbti taip, kad klientas sakyt:, parenkami pateikiami itin smulkiu ar sunkiai skaitomu nerykiu riftu, artimu
fono spalvai) taip pat pripainti klaidinaniais.
U panaaus pobdio klaidinanios reklamos skelbim Konkurencijos taryba UAB Tikroji turto kaina 2009m. buvo skyrusi 11,5 tkst. Lt baud.
Papildoma teisin informacija

Remiantis Reklamos statymo 5 straipsniu draudiama naudoti klaidinani reklam. io straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad
reklama bet kuriomis aplinkybmis laikoma klaidinania, jeigu
ji turi Lietuvos Respublikos nesiningos komercins veiklos
vartotojams draudimo statymo 7 straipsnio 121 punktuose
nustatyt klaidinanios komercins veiklos poymi, skaitant
apgauling tvirtinim, kad komercins veiklos subjektui yra
suteikta tam tikros veiklos licencija (leidimas).
2013m. gegus 29d. ini radijo laidoje Atviras pokalbis

vyko diskusija Ar pergals Strasbro teisme koreguoja Lietuvos teis? Tema ikelta susipainus su statistiniais
duomenimis, kurie rodo, kad nuo pirmo sprendimo Europos
mogaus Teisi Teisme Strasbre i viso buvo priimti 79 spren
dimai dl bylos prie Lietuv esms: tik 12 byl konstatuota,
kad Lietuva paeidim nepadar, ir net 67 atvejais nustaty
tas bent vienas Konvencijos paeidimas. Kone u kiekvien
paeidimo pripainim buvo priteistas neturtins ir turtins
alos atlyginimasnuo 2000 met i suma yra beveik 2 mln.
lit (1 mln. 783,5 tkst. lit). O kur dar bylinjimosi ilaidos,
kurios taip pat dengiamos valstybs biudeto lomis. ie
skaiiai rodo, kad tarp teisinink populiarus pasakymas, jog
pigus teisingumas brangiai kainuoja, yra tiesa, nes Lietuva
moka u kalinimo slyg paeidimus, per ilg teismo proce
s ar ikiteismin tyrim, u netinkamai gyvendint valstybs
garantuojam gynyb ir pan.
Klaidinania laikoma reklama, kuri bet kokiu bdu, skaitant

ir jos pateikimo bd, klaidina arba gali suklaidinti asmenis,
kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dl savo klaidinanio pobdio gali paveikti j ekonomin elges arba kuri
dl i prieasi pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybms konkuruoti (Reklamos statymo 2 straipsnis 3 dalis).
Ar gali Lietuva nemokti? Ar galima nevykdyti teismo spren

dim? Pasirodo, yra atvej, kai Strasbro teismas nepriteisia
pinigini ilaid, bet, pavyzdiui, pareigoja pakeisti statymus
ar priimti reikiamus teiss aktus. Vis dlto Lietuva tokius rei
kalavimus ignoruoja. Ar tokie atvejai dani? Ar tai problema?
Kaip mogaus teisi pergals Strasbro teisme koreguoja Lie
tuvos teis?
Apie Europos mogaus teisi konvencijos gyvendinimo ak
tualijas laidoje kalbjo Elvyra Baltutyt, Lietuvos Respublikos
Vyriausybs atstov Strasbro teisme, Jolanta Samuolyt, My
kolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Tarptautins ir Eu
ropos Sjungos teiss katedros lektor, ir Rimant Tamulyt,
advokat kontoros Lawin teisinink ir Lietuvos advokatros
kartu su Europos Taryba vykdomos HELP programos Priim
tinumo kriterij nuotolini mokym vadov, kuri be to savo
profesinje veikloje turi ra apie darb Europos mogaus
Teisi Teisme.
57

1.6. Tarptautinis bendradarbiavimas
Tarptautinius santykius Lietuvos advokatra pltojo priimdama usienio advokatr delegacijas ir laisvj teisini profesij atstovus, vykdama darbo vizit gretimas alis, organizuodama vieuosius renginius (jie pristatomi 1.10 poskyryje) ir
kviesdama juos skaityti praneim usienio alyse inomus
lektorius. Dvialius santykius stiprino lankymasis usienio
ali ambasad, kit organizacij organizuotuose ir ES
pirmininkavimo renginiuose Lietuvoje, naryst tarptautinse
organizacijose.
Delegacij primimas
2013m. gegus 6d. Lietuvos advokatros Advokat tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis susitiko su Jungtini
Amerikos Valstij advokatros patarju etikos klausimais Dennisu A. Rendlemanu. Susitikimo metu kolegai i u Atlanto papasakota apie Lietuvos advokatros struktr. Patarjas taip
pat domjosi ir isamiai susipaino su etikos klausim reglamentavimo Lietuvoje naujovmis.
Savo ruotu D.A.Rendlemanas papasakojo apie kartu su

Lietuvos profesoriais vykdyt tyrim Pranczijoje, Vokietijoje ir JAV. Jo rezultatus ketinama paskelbti Vytauto Didiojo
universiteto Teiss fakulteto organizuojamoje tarptautinje
konferencijoje Teisininko nepriekaitinga reputacija: teoriniai
ir praktiniai aspektai, kur sveias skaitys praneim Moral,
etika ir statymas,vajetau! Istorin svarstym dl profesinio elgesio taisykli Jungtini Amerikos Valstij advokatroje apvalga
(Morals and Ethics and Law, Oh My!An Historic Perspective on the Tension within the ABA Model Rules of Professional
Conduct).
2013 m. gegus 24 d. Vilniuje vyko kasmetis iaurs ir
Baltijos ali advokatr vadov susitikimas, kuriam pirmininkavo Lietuvos advokatros Advokat tarybos pirmininkas
58
Leonas Virginijus Papirtis. Vilni atvyko Skandinavijos ali,

Islandijos ir ali kaimyni atstovai, kurie pristat metinius praneimus.
Pagrindin diskusij temaekonominio sunkmeio Europoje
taka advokatroms ir profesijai apskritai. Praneim ia tema
pareng Suomijos advokatros vadovai. Norvegai kl klausim, ar tai, kas teisika, yra ir etika, o vedai pasakojo, kaip
mokestinmis priemonmis bandoma panaikinti advokat
klient paslapt. Kartu su Estijos atstov praneimu prieita prie
ivados, kad advokatai galt aktyviau dalyvauti statym leidybos prieiroje, siekti naujais teiss aktais gaunam pareig
ir turim teisi proporcingumo.
Susitikime taip pat aptartos bendros Europos advokatr ir
teisinink draugij tarybos (CCBE) dienotvarks temos.
Lietuva iuose susitikimuose dalyvauja nuo 2008met. Pirmkart ms alies advokatra turjo garbs organizuoti aukto
lygio rengin. Kitas iaurs ir Baltijos ali advokatr vadov
susitikimas vyks 2014m. gegu Norvegijoje.
2013m. liepos 18d. Lietuvos advokatros Advokat tarybos
pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis ir Advokat tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Mekauskait Europos namuose susitiko su Europos Parlamento JURI komiteto delegacija.
Susitikime dalyvavo ir Lietuvos advokatros sekretorius Rytis
Jokubauskas.
Atvykusiems Europos Parlamento nariams rpjo susipainti
su Lietuvos advokatros struktra, savivaldos principais. Domtasi Lietuvos advokatros vaidmeniu teisinje sistemoje.
Apie tai sveiams pasakojo Lietuvos advokatros Advokat
tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis. Advokatros
pirmininko pavaduotoja pristat iandienos ikius ir problemas, su kuriomis susiduria ms alies advokatai. Daugiausiai
kalbta apie valstybs garantuojamos teisins pagalbos sistemos trkumus.
Europos Parlamento atstovams pristatyti visiems Europos
advokatams aktuals klausimai. Vienas i svarbiausi, Teisins pagalbos valstybs sienas perengianiuose civiliniuose
ir komerciniuose ginuose teikimo reguliavimas (Legal aid in
cross-border civil and commercial disputes (2012/2101/INI))ireiktas pritarimas Europos Parlamento siekiui didinti teisingumo prieinamum visiems Europos Sjungos pilieiams.
Paymta, kad Lietuvos advokatai traukti Europos advokatr ir teisinink draugij tarybos (CCBE) kuriam duomen
baz, kurioje asmenys gals rasti advokatus visoje ES. Taip pat
rpinamasi Europos advokat kvalifikacijos tobulinimo platformos sukrimu, teisins pagalbos teikimo kodifikavimu ir

pan. Pristaius gyvendinamas iniciatyvas iuo klausimu, JURI
komiteto nari paprayta glaudiau bendradarbiauti su CCBE,
kad paviens priemons ar iniciatyvos nepakenkt kompleksiniam dirbiui.
Lietuvos advokatros vadovai atvykusiems JURI komiteto
nariams perdav advokatus vienijanios CCBE organizacijos
pastabas dl Europos bendros prekybos statymo (Common
European Sales Law (CESL) (2011/0284 (COD)), kuriam komitetas pritar birel. CCBE kritikai vertina, kad silomi pakeitimai minimals ir prietaringi, dl to teiss aktas nebus
funkcionalus.
Kadangi Ryt kaimynysts klausimai yra tarp Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritet, galiausiai atkreiptas Europos
Parlamento atstov dmesys Ukrainos advokatros situacij.
Lietuvos vertinimu, teism sprendimai, atsakomybs reikalavimai ir bausms savivaldoje, kiti enklai rodo, kad ioje alyje ksinamasi pamatin advokato profesijos ir advokatros
kaip organizacijos nepriklausomum. Europos parlamentarai
raginti aktyviau pasidomti iuo klausimu svarstant galimyb
pradti oficialias derybas su Ukraina dl narysts ES.
Garbing Terra Mariana ordin kolega gavo u Estijos prekybos rm (Estonian Chamber of Commerce) Lietuvoje idjos
subrandinim ir jos gyvendinim, taip pat Estijos verslo bendruomens Lietuvoje subrim, Estijos kultros ir verslo skatinim Lietuvoje. Asociacija Estonian Chamber of Commerce
Lietuvoje duris atvr 2009metais. Advokatas Robert Juodka
yra i rm steigjas ir valdybos pirmininkas.
Robert Juodka aktyviai dalyvauja vairi tarptautini organizacij veikloje: jis yra Brit prekybos rm valdybos narys,
priklauso vienai i didiausi ir seniausi nekilnojamojo turto
bei aplinkos apsaugos organizacijKaralikajam atestuot
matinink institutui (RICS).
2013m. rugsjo 18d. advokat kontoros VARUL vadovaujaniam partneriui Robert Juodkai teiktas Estijos Respublikos
Prezidento Toomas Hendrik Ilves (Tomo Hendriko Ilveso) paskirtas valstybs apdovanojimasTerra Mariana ordinas. is
pagarbos enklasEstijos valstybs padka, skiriama usienio ali pilieiams.
Advokatas ileido tris teisines knygas, yra konferencini praneim ir daugelio straipsni, publikuot teisiniuose urnaluose,
autorius.
Lietuvos advokatra Europos teiss dien

paminjo pramoginiu ini renginiu
kontora Borenius), aplenk 7 komandas ir diaugsi laimta

antrja vieta. Pagrindiniai prizininkaiteism atstovai.
Mindamos Europos teiss dien ir siekdamos prisidti prie

visuomens teisinio vietimo ir dialogo su visuomene skatinimo 2013m. spalio 23d. Lietuvos advokatra ir Nacionalin
teism administracija organizavo rengin, kuriame prie ap
skritojo stalo Prot myje susitiko teisjai, advokatai, inia
sklaidos atstovai ir studentai. ini viktorina vyko simbolinje
aplinkojeVilniaus universiteto Mokslins komunikacijos ir
informacijos centre.
Renginyje taip pat dalyvavo Advokat profesins bendrijos

Judickien ir partneriai Jurex komanda, ini kovoje laimjusi treij prizin viet.
Lietuvos advokatros komanda, kuriai atstovavo Inga Malinauskait (advokat kontora Eversheds Saladius), Artras Liutvinas (advokat kontora Sorainen), Kristina erednienkait,
ivil Gulia (advokats L.Mekauskaits kontora), Laura Altun
(advokat kontora Altun ir partneriai), Julija lekonyt (advokats Dianos Gumbreviits kontora), Monika Misinien, Stasys Drazdauskas, Nerijus Jurkus ir Vaidotas Rudokas (advokat
59

,,Advokatams, teisjams ir visiems, kas savo gyvenim susieja
su teise, kiekviena diena kaip prot mis. Teisjas isprendia
vienaip, advokatas sprendia kitaip, o urnalistas mato savaip,renginio dalyviams linkdama skmingos kovos sak
Teisj tarybos nar Diana Labokait. Kad jaunoji Lietuvos
ateitis turt i ko semtis ini, Teisj tarybos nar bibliotekai
teism vardu padovanojo teisins literatros. Prie jos prisidjo
ir Advokat tarybos nar Diolana Tarvainyt, teikusi knyg
nuo Lietuvos advokatros, iais metais prisijungusios prie ios
dienos minjimo.
Renginyje teisjus ir dalyvius sveikindamas teisingumo viceministras Paulius Gricinas atkreip dmes, kad is renginys
rodo teism atvirum, o tai yra bendras siekis visoje Europoje.
,,Prot mislabai simbolika. Myje tam tikra prasme
vyksta varytuvs. Rungimosi principas, turbt vienas i svarbiausi civilinio proceso princip ir, manau, jis turi bti vis
laik. Kad ir kokios bt varytuvs, jos pagilina ms inias ir
leidia vairius dalykus pamatyti skirtingu rakursu,sak dalyvius Mokslins komunikacijos ir infomacijos centre sveikins
Vilniaus universiteto Teiss fakulteto dekanas prof. dr. Tomas
Davulis.
Rengin ved prot mi vedjas Justinas Kupstas, muzikin
fon kr saksofonistas Gintaras Mockus.
Mindamos Europos teiss dien teiss institucijos visoje
Europoje atveria savo duris visuomenei, organizuoja renginius, kvieia klausytis paskait, stebti darb teismo posdiuose, rengia ekskursijas po teism pastatus. Lietuvoje Europos teiss diena minima ketverius metus i eils.
2013 m. lapkriio 29 d. advokatai mokslininkai Linas Vilys,
Justinas Usonis ir Audrius Bitinas dalyvavo Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Europos
paritarini institucij asociacija (AEIP) ir Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Verslo teiss katedra organizuotoje
tarptautinje Lietuvos pirmininkavimo Europos Sjungos Taryboje konferencijoje Uimtumas, pensijos ir darbuotoj
komandiravimas Europos Sjungoje, nagrinjanioje kylanias darbo teiss, pensij ir uimtumo politikos problemas.
2013m. gruodio 16d. Advokat tarybos pirmininkas Leo
nas Virginijus Papirtis teisingumo ministro kvietimu dalyvavo
Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valdov rmuose vykusioje konferencijoje Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos pirmininkavimas
Europos Sjungos Tarybai teisingumo srityje: rezultat
aptarimas. rengin taip pat buvo pakviesti kit teismins
valdios institucij atstovai. Rengin kartu su Teisingumo ministerija organizavo Registr centras.
2013 m. gruodio 17 d. vedijos ambasadoje vyko apskritojo stalo diskusija mogaus teiss ir nediskriminavimas
socialinje srityje: teisinis reguliavimas ir problemos.
Apskritojo stalo diskusijoje gera praktika dalijosi vedijos darbo ir usienio reikal ministerij atstovai. Diskusijoje taip pat
dalyvavo Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo
ministerijos Lygi galimybi skyriaus bei nevyriausybinio sektoriaus atstovai, mokslininkai, advokatai ir kt.
Savo valgomis su dalyviais dalijosi advokatai Audrius Bitinas,
Linas Vilys ir Diana Gumbreviit-Kuzminskien.
Diskutuojant buvo atkreiptas dmesys, kad vieoje erdvje
nra girdimas aikus teisins bendruomens (advokat) vertinimas diskriminacijos klausimais. Konstruktyvios diskusijos
metu buvo pasilyta steigti mogaus teisi ekspert grup,
kuri sudaryt advokatai, mokslininkai, nevyriausybini organizacij atstovai, valstybs institucij atstovai.
Darbo grups
2013m. gegus 9d. Advokat tarybos pirmininkas Leonas
Virginijus Papirtis dalyvavo Fair Trials Internationalmogaus
teisi labdaros organizacijos Londoneekspert susitikime,
kuriame pristatytas naujas Globalios baudiamosios justicijos fondo (Global Criminal Justice Fund) i Open Society Foundations finansuojamas projektas sumimo srityje.
n, kad galt ginyti sumimo skyrim? Ar teisin pagalba

(jos nebuvimas) yra problema? Darbo grups atstovai taip pat
isak savo pastabas dl nusikaltim darymo, slapstymosi rizik vertinimo, dalijosi nuomone apie teism vadovavimosi
kaltinamojo nusiengimo istorija, gyvenamja vieta, kaltinim rimtumu, svarst sumimo alternatyvas.
Vilniuje vykusiame ekspert susitikime aptarti sprendim primimo standartai Lietuvoje ir analizuotas per ilgo sumimo
laikotarpis. Pirmoje renginio dalyje aikintasi sumimo procedros nealikumas, efektyvumas ir teisins pagalbos prieinamumas. Ar sumim skiriantis teisjas yra nepriklausomas? Ar
gynyba turi tinkam prijim prie ikiteisminio tyrimo duome-
Antroje renginio dalyje dmesys sukoncentruotas klausimus,

ar baudiamasis procesas suimt asmen atvilgiu vyksta tinkama sparta. Kokie trukdiai kliudo greitesniam procesui? Ar
sprendimas suimti yra reguliariai peririmas ir ar yra gerbiamos gynybos teiss? Ar prokurorui lengva pratsti sumim?
Ar gynyba gali tam efektyviai prieintis?
60

Ypatingas dmesys buvo skirtas Europos teismins prieiros
orderio institutui aptarti, nacionalinio masto diskusijoms ir iniciatyvoms.
Ekspert grupje, be Advokat tarybos pirmininko, dalyvavo advokatai Inga Abramaviit, Ingrida Botyrien, Adomas
Liutvinskas, Andrius Nevera ir Rolandas Tilindis.
2013 m. gegus mn. Lietuvos advokatros sekretorius
Rytis Jokubauskas dalyvavo Usienio reikal ministerijos suauktame bendrame Komisijos etajam, septintajam ir atuntajam periodiniam praneimui pagal 1965m. Tarptautin
konvencij dl vis form rasins diskriminacijos panaikinimo
rengti ir darbo grups, kuri sudaryta Jungtini Taut Rasins
diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijoms dl

Lietuvos ketvirtojo ir penktojo periodinio praneimo pagal
Tarptautin konvencij dl vis form rasins diskriminacijos
panaikinimo rengti, posdyje.
Darbo pasitarime aptarta, kaip darbo grup informacij
apie Jungtini Taut Rasins diskriminacijos komiteto rekomendacij gyvendinim teiks kartu su Lietuvos periodiniu praneimu. Praneimo pateikimo terminas2014m.
sausio 9 d.
Pasitarime dalyvavo Generalins prokuratros, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Vidaus reikal, Socialins apsaugos ir darbo ministerij, kit institucij atstovai.
Darbo vizitai
2013 m. gegus 13 d. Lietuvos advokatros Advokat
tarybos vadovai Leonas Virginijus Papirtis ir Liudvika Mekauskait komercijos ata Algimanto Belzaus kvietimu su
darbo vizitu atvyko Sankt Peterburg (Rusijos Federacija).
Vizito tikslassusitikti su Rusijos Federacijos advokatros
vadovu ir isiaikinti bendradarbiavimo galimybes, taip pat
dalyvauti Rusijos federalins advokatros 10 met veiklos
minjimo renginiuose.
Pirmj vizito dien apsilankyta Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate. Lietuvos advokatros vadovai taip
pat lanksi verslo advokat biure Praim Edvais bei garsius
mogaus teisi gynimo specialistusOlg Ceitlin ir Sergej Golobukturiniame advokat biure Semenjako, Grib
ir partneriai. Verslo kontoros veikl pristat vadovaujanti
partner Inna Vavilova ir Stanislovas Nikolajeviius Babkovas,
kuris taip pat yra Sankt Peterburgo advokat tarybos narys.
Pirmajame susitikime taip pat dalyvavo Sankt Peterburgo
advokat kolegijos atstovas advokatas Igoris Michailoviius
Jegorovas.
vas. Advokat taip pat atkreip dmes specializacijos tarp

Rusijos advokat trkum, pristat advokat biur dydius
ir paslaug specifik, atkreip dmes visuomens nuomons, vieosios opinijos svarbiais advokatrai klausimais svarb. iame susitikime buvo aptarti meiimo ir eidimo veik
kriminalizavimo padariniai, prisiekusij institutas Rusijos teismuose, Advokatros statymo pakeitimai, kt. Komercijos ata Algimanto Belzaus pasilymu sutarta Vilniuje organizuoti
dvial apskritojo stalo diskusij, kurioje bt aptarti Lietuvos
ir Rusijos sandori sudarymo ypatumai (sutari teis), teism
sprendim vykdymo procedros ir problemos bei moni
krimo reikalavimai. Taip pat sutarta, kad Lietuvos advokatros internetiniame tinklalapyje bus skelbiama dvialiams santykiams aktuali kontaktin informacija.
Lietuvos delegacija dalyvavo Rusijos federalins advokatros 10 met veiklos jubiliejui skirtoje konferencijoje Advokato ir advokatros identiteto tvirtinimas, susitiko su Rusijos
federalins advokatros vadovu Jevgenijumi Vasiljeviiumi
Semenjako.
Lietuvos delegacijos nariai domjosi Rusijos advokat veiklos formomis, mokestine baze, profesins etikos problemomis, atstovavimo teismuose paslaug teikimo iskirtine teise,
advokat savivaldos organ struktra ir veikla, komercinio
arbitrao kainiais ir nauda, teisini proces trukme, bendradarbiavimu su akademine bendruomene, kliento privilegij
reglamentavimu ir jo paslapties saugojimu, interes konflikt
sprendimu.
Apie mogaus teisi padt ir baudiamosios justicijos ypatumus papasakojo advokat biuro Semenjako, Grib ir partneriai biuro advokat Nina Boer ir jos kolega Igoris Ryko-
61

2013m. gegus 21d. Advokat tarybos pirmininkas Leo
nas Virginijus Papirtis ir pirmininko pavaduotoja Liudvika
Mekauskait ivyko Ciurich (veicarija), kur dalyvavo vietos advokat kartu su veicarijos advokatra ir Tarptautine
advokat asociacija (IBA) organizuotoje 8-ojoje IBA konferencijoje.
ti Advokat paslaug teikimo direktyvos 77/249 ir Steigimosi

direktyvos 98/5, o tik iek tiek jas pakeisti.
Renginyje, kur pakviesti pasaulio advokatr vadovai,

aptarta laisvj teisini profesij raida ir ias profesijas pasirinkusiems teisininkams kylantys profesiniai ikiai. Programojeekspert praneim sekcijos ir komentarai, taip
pat apsikeitimas pozicijomis ir delegacij diskusijos iomis
temomis:
Paymtina, kad Rusijos Federacijos advokatra pateik oficial praym tapti CCBE nareiuo metu jos narysts klausimas yra vertinimo stadijoje. Plenarinje sesijoje pasilyta i
nari paalinti Moldovos advokatr, taiau Teisins valstybs
principo sklaidos Vidurio ir Ryt Europoje (pranc.PECO)
komiteto silymu, kur inicijavo Lietuvos atstovas, klausimas
atidtas suteikiant galimyb kolegoms i Moldovos plaiau
padiskutuoti narysts CCBE klausim. Jei Moldovos advokatra vis dlto nusprst tsti naryst, susitvarkyti atitikt reikalavimams reikt iki kitos sesijos.
Besikeiiantis reguliavimas ir pokyi vadybapastarojo laik

meio reglamentavimo tendencij apvalga;
Plenarinje sesijoje praneta, kad Andoros advokatra atitiko

jai keltas slygas ir nuo iol gyja nars-stebtojos status.
Kieno teisingumas? ioje sekcijoje svarstytas advokatr vaid

muo didinant teisini paslaug prieinamum gyventojams;
Lietuva yra CCBE nar nuo 2004met.
Veiklos ataskaitapraneimas apie advokatros ir visos teisinink bendruomens vaidmens ir nariams skirt pagrindini
veiklos srii aptarimas.
Lietuva yra IBA nar nuo 1992met.
Lietuvos advokatros sekretorius Rytis Jokubauskas 2013m.
gegus 1718d. dalyvavo Atnuose (Graikija) vykusioje Euro
pos advokatr ir teisinink draugij tarybos (CCBE) plenarinje sesijoje, kurioje daugiausia dmesio skirta ES advokat
sriiai taikomo reguliavimo vertinimo ir narysts klausimams.
Plenarinje sesijoje buvo pristatyta Panteia ir Mastrichto
universiteto konsorciumo atlikta advokat profesijai tiesiogiai
taikom direktyv analizs studija, vykdyta pagal Europos
Komisijos usakym. CCBE pasidiaugta, kad studijos rengjai
atsivelg daugel CCBE pastab, ivadose siloma nenaikin-
Advokat tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Mekauskait komentavo situacij dl JAV nacionalins saugumo agentros (NSA) naudotos internaut sekimo programos
2013m. birelio 11d. Lietuvos advokatros Advokat tarybos
pirmininko pavaduotoja Liudvika Mekauskait dalyvavo i
ni radijo laidoje Aktualusis interviu. Joje aptarta ikilusi
vieum informacija, kad JAV Nacionalin saugumo agentra
ir Federalinis tyrim biuras naudojo slapt sekimo program
PRISM, leidusi matyti bet kurio asmens veikl internete.
Advokat, vertindama padt Europos erdvje saugomo priva
tumo aspektu, teig, kad Europos valstybs pagrstai susir
62
Vykdydama Europos advokatr ir teisinink draugij tarybos

(CCBE) Vidurio ir Ryt Europos valstybiPECOkomiteto
misijisiaikinti advokatros situacij Ukrainojetrij moni delegacija, kuri jo ir Lietuvos advokatros sekretorius
Rytis Jokubauskas, 2013m. liepos 1112d. viejo Kijeve.
Vizito metu susitikimuose su advokatais, Teisingumo ministerijos atstovais ir vairi tarptautini organizacij, turini biurus Ukrainoje, galiotais asmenimis rinkti duomenys, turintys
patvirtinti arba paneigti, kad steigiamasis Ukrainos advokatros susirinkimas vyko demokratikai ir nra grsmi naujai
steigtos Ukrainos advokatros nepriklausomumui. Primintina,
kad iki pat 2012m. ioje alyje nebuvo advokatros kaip organizacijos. Advokatus vienijanios organizacijos steigiamasis
susirinkimas vyko tik 2012m. lapkrit.
CCBE delegacijai ikilo labai rimt klausim, ar Ukrainos advokatra yra nepriklausoma,i vizito grs sak Rytis Joku-
pinusios ia situacija, nes, bent jau pagal Europos teisin baz,

privatumui yra skiriama labai daug dmesio. Lietuvoje galio
jantys statymai numato, kad privats asmens duomenys gali
bti renkami tik gavus teismo leidim.
Kada yra atskleidiamas pokalbio turinys, kada atskleidiami
elektroniniai laikai, kai mogus yra sekamas, nors ir interneti
nje erdvje, be abejo, tai yra neteista, jeigu tam nra teismo
leidimo, jeigu teismas nepatikrino, ar buvo pagrindo tok seki
m vykdyti. Taip neturt bti ir jokiu bdu europins tradici
jos alys ito negali toleruoti, ir manau, netoleruos,tiesiogi
niame eteryje kalbjo L.Mekauskait.

bauskas. Pasak CCBE PECO atstovo i Lietuvos, gauta nemaai signal, kad demokratins Europos alies mandato siek
Ukrainos advokatai galbt patiria pokomunistinms valstybms bdingo valstybs aparato sankcijas. Antai, surinkta
duomen, rodani, kad advokatai pradti bausti drausmine
tvarka u (ne)dalyvavim advokatros savivaldos veikloje. Misijos atstovai gavo liudijim, kad prie steigiamojo susirinkimo
sals dur stovjo apsaugos darbuotojai, kurie neleido kai

kuri delegat sal. PECO komiteto atstovams sukl abejoni ir teism sprendimaiteismas taik laikinsias apsaugos priemones neleisdamas organizuoti neeilinio visuotinio
advokat susirinkimo, kuris utikrint vis norinij alies
advokat galimyb atiduoti bals u demokratin Ukrainos
advokatros ateit.
mas yra mogaus teisi, toki kaip teiss jungtis asociacijas ir
susirinkim laisvs, paeidimas. M. Reynolds primin, kad ios
teiss tvirtintos Europos mogaus teisi konvencijoje, kuri yra
pasiraiusi ir Turkija.
Lietuvos advokatr pasiek Tarptautins advokat asocia

cijos (IBA) aliarmo inut apie advokat aret Stambule
Tarptautin advokat asociacija (International Bar Association IBA) savo nariams iplatino susirpinimo pareikim. Do
kumente nerimaujama dl situacijos Stambule (Turkija), kur
alayan teismas neteistai sulaik reikming skaii advokat,
dalyvavusi taikioje demonstracijoje.
Tarptautins advokat asociacijos (IBA) prezidentas Maiklas Rei
noldsas (Michael Reynolds) pasmerk ne tik konkrei advoka
t aretus, bet ir apskritai vis vykdomosios valdios elges su
teisini profesij atstovais. Jis pareik: Nerim kelia tai, kad
aretai atspindi platesn vykdomosios valdios tendencij dary
ti netinkam spaudim teisininko profesijai, pridurdamas, kad,
Tarptautins advokat asociacijos vertinimu, advokat sulaiky
2013 m. rugsjo 1920 d. Lietuvos advokatros Advokat

tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Mekauskait dalyvavo Ukrainos advokatros organizuotame forume Ukrainos
advokatra. Kijevo poiris, kur skait praneim apie ms
alies advokat savivaldos sistem ir darb Lietuvos Respub
likos advokatros darbo sistema: teorija ir praktika.
Solidarum su Stambulo Gezi parko, kur vyko susidrimai su val

dios institucijomis, protestuotojais pareikusiems teisininkams
buvo udti antrankiai. Neteistas sulaikymas truko kelet valan
d. Advokatai buvo paleisti tik birelio 11-osios vakare.
Tarptautins advokat asociacijos vykdantysis direktorius Mar
kas Elis (Mark Ellis) paymjo, kad Stambulo advokat sulaikymai
yra ir advokat profesini teisi, ginam pagal Jungtini Taut
pagrindini advokato vaidmens princip saugojimo dokumen
t, paeidimas. Tarptautin advokat asociacija paragino Turki
jos valdi laikytis teiss ir tarptautini mogaus teisi standart,
kurie leidia advokatams netrukdomai vykdyti profesin veikl.
i taisykl yra visuotinai pripastama Europoje. Markas Ellis pri
dr, kad jo administruojama organizacija sieks Turkijos valdios
garantij, jog tyrimai dl advokat kaltinim policijai ir kitoms
jgos struktroms vyks skaidriai, o advokatams nebus kliudoma
naudotis visomis j teismis i proces metu.
Pirmoje sesijoje taip pat skaityti praneimaiapie Ukrainos

advokatr ir ios alies advokat veikl. VlesnseUkrainosforumo sesijose buvo aptarti advokat apmokestinimo
ir j atlygio klausimai, advokat civilins atsakomybs draudimo reikalai, advokato veiklos garantijos, advokat etika.
Savo praneime ji apvelg Lietuvos advokatros veikl reglamentuojanius aktus, asociacijos sandar, organizacijos naryst tarptautinse organizacijose ir kit Lietuvos advokatros
tarptautinio bendradarbiavimo patirt, savivaldos institutus ir
j veikl, pagrindinius reikalavimus, keliamus pretendentams
advokatus ir advokat kvalifikacinio egzamino specifik,
drausmins atsakomybs sankcijas ir ms alyje leidiamas
advokat veiklos formas.
Kaip esmins Lietuvos advokatros problemos buvo vardyta
valstybs garantuojamos teisins pagalbos sistema, mokesi politika ir advokat socialini garantij stoka.
63

2013m. spal Advokat tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis ir pirmininko pavaduotoja Liudvika Mekauskait
dalyvavo didiausi advokat i viso pasaulio skaii utikrinanioje Tarptautins advokat asociacijos (IBA) organizuotoje konferencijoje. iemet atidarymo ceremonijoje 5,5
tkst. konferencijos dalyvi i 134 ali, tarp kuriLietuvos
advokatros vadovai ir dar 14 Lietuvos advokatplenarin
praneim skait buvusi Jungtini Amerikos Valstij sekretor
Madeleine Albright.
Kasmets IBA konferencijos programojeEuropos regiono
forumas, kur kartu su usienio kolegomis moderavo advokat kontoros LAWIN advokat Dovil Burgien. Forumo tikslasnarysts stiprinimas ir efektyvesni partneri integracijos program paieka.
Bankininkysts teiss sekcijoje praneim skait advokat
kontoros Tark, Grunte, Sutkiene advokatas Vilius Bernatonis.
konferencijos darbotvark trauktos visos svarbiausios tarptautins teiss temos. Pagrindins i j: privatumo ir savirai-
2014 m. vasario 2728 d. Lietuvos advokatros sekretorius

atstovavo Lietuvai 42-ojoje Europos vadov (Vienos advokat) konferencijoje, kuri buvo skirta duomen apsaugos problematikai.
kos socialiniuose tinkluose tampos, iniasklaida ir kriminogenin situacija, mokesi vengimas, valstybi skolos, nelegali
migracija, antikorupcijos priemoni programa, klimato kaitos
problemos, prekyba monmis, globalizacijos ikiai, geopolitika ir energetika, teisingumo prieinamumas bei mogaus
teisi deklaracijos aktualizavimas dokumento pasiraymo
65met sukakties proga.
IBA pro bono apdovanojimas skirtas SusanM. Finegan u
advokato darb kovojant su smurtu artimoje aplinkoje.
Apie IBA
1947 m. steigta Tarptautin advokat asociacija (IBA) yra svar
biausia pasaulyje organizacija, vienijanti viso pasaulio praktikuo
janius teisininkus, advokatus ir teisinink bendruomenes. IBA
turi takos rengiant tarptautin teiss reform ir formuoja teisi
nink profesijos ateit visame pasaulyje. Jos nariais yra daugiau
kaip 45 tkst. pavieni teisinink ir daugiau kaip 200 advokat
asociacij ir teisinink bendruomeni i vis emyn. Lietuva
yra IBA nar nuo 1992met.
2014 m. gegus 811 d. Advokat tarybos vadovai ivyko

Norvegij, kur dalyvavo iaurs ir Baltijos ali advokatr
vadov susitikime.
Advokat tarybos pirmininkas dalyvavo iskirtiniame verslo advokat renginyje

2013m. balandio 19d. pirm kart Lietuvoje vyko pasaulinis lyderiaujani advokat kontor tinklo susitikimas (A Worldwide Network
of Leading Law Firms), kur organizavo aljanso State Capital Group narverslo teiss advokat kontor grup Triniti. Renginyje da
lyvavs Advokat tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis sveikinimo kalboje paymjo nuoirdiai besidiaugis, kad Lietuva
eina teisini paslaug pltros ir bendradarbiavimo keliu ir palinkjo iaugti atvir pasaulio ir Europos, Ryt ir Vakar kanal, kuriuo
tekt inios, duomen srautai, investicijos, bt sudaromos daugiaals partnerysts sutartys.
Aljansas, kurio susitikimas vyko Lietuvoje, vienija 450 advokat kontor visame pasaulyje, jam priklauso 11,5 tkst. advokat.
64

2013m. visuotiniame advokat susirinkime respondent buvo prayta vertinti korporacijos interes gynim Lietuvoje ir
usienyje. Bendri susirinkime dalyvavusi ir nedalyvavusi advokat vertinimai pasiskirst taip:
Aspektai
++
+/-
--
Neturiu
informacijos
Negauta
atsakym
I viso
Naryst CCBE, IBA, CEEBA, kt.
16
19
16
58
11
122
Atstovavimas Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijoje
20
27
28
11
25
122
Atstovavimas Lietuvos Respublikos Seime
16
22
34
11
22
122
Bendradarbiavimas su kitomis laisv

profesij asociacijomis
12
15
32
47
122
Bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos

prokuratra
17
24
26
15
30
122
Bendradarbiavimas su teismais ir teism savivalda
18
32
20
10
26
10
122
Akademin partneryst
18
28
23
31
13
122
Komandiruotms skiriamos los
13
28
44
16
122
ini sklaida visuomens informavimo

priemonse
13
21
34
23
12
11
122
Advokat tarybos vadov pasiekiamumas
25
42
20
15
12
122
Korporacijos interes gynimo Lietuvoje ir usienyje vertinimas
Rezultatai procentine iraika:

9%
13%
Naryst CCBE, IBA, CEEBA, kt.

Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Neturiu informacijos
Negauta atsakym
16%
47%
13%
0%
2%
65

7%
Atstovavimas Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijoje
Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
16%
21%
22%
2%
9%
23%
7%
Atstovavimas Lietuvos
Respublikos Seime
Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
13%
18%
18%
7%
9%
28%
7%
10%
Bendradarbiavimas su kitomis laisv

profesij asociacijomis
Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
12%
39%
26%
1%
66
5%

6%
Bendradarbiavimas su
Lietuvos Respublikos prokuratra
Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
14%
25%
20%
2%
12%
21%
8%
Bendradarbiavimas su
teismais ir teism savivalda
Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
15%
21%
26%
5%
8%
17%
11%
15%
Akademin partneryst
Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
25%
23%
1%
6%
19%
67

13%
6%
11%
Komandiruotms skiriamos los

Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
36%
23%
5%
9%
ini sklaida visuomens

informavimo priemonse
Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
6%
11%
10%
17%
6%
19%
28%
10%
Advokat tarybos vadov pasiekiamumas

Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
12%
3%
4%
16%
68
21%
34%

1.7. Advokato kvalifikacinis egzaminas
Lietuvos advokatroje nuo 2013m. kovo 1d. iki 2014m. balandio 1d. organizuota 20 advokato kvalifikacini egzamin
komisijos posdi. Paymtina, kad kiekvienais metais siekiani laikyti advokato kvalifikacin egzamin ir gyti advokato vard asmen gerokai daugja. Per ataskaitin laikotarp
laikyti egzamin pakviestas 571 kandidatas.
I pakviest pretendent egzamin laik364 asmenys, paskirtu laiku neatvyko 207 asmenys. Paymtina, kad daugumos
pretendent, t.y. 181 asmens, neatvykimo prieastis komisijos
pripainta svarbialaikyti egzamino neatvykta dl ligos.
Paymtina, kad egzaminai organizuojami pagal 2008m.
spalio 6d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sakymu
Nr.1R-380 patvirtint Advokato kvalifikacini egzamin laikymo ir apmokjimo tvarkos apra. Vadovaujantis iame teiss
akte tvirtintomis nuostatomis, advokat kvalifikacinis egzaminas vyksta dviem etapais. Pirmu etapu pretendentai turi
ilaikyti test, sudaryt i 30 klausim, apimani vairias teiss akas. Testas vertinamas teigiamai pretendentui atsakius
ne maiau kaip 23 testo klausimus. iuo atveju pretendentas
gyja teis antrjegzamino odiu etap, kurio metu turi
atsakyti penkis komisijos nari parengtus klausimus i skirting teiss ak.
iuo ataskaitiniu laikotarpiu teigiam egzamino vertinim
(7balus ir daugiau) gavo 132 laik egzamin asmenys. Likusioji dalis laikiusi egzamin, t.y. 232 asmenys, egzamino neilaikj inios buvo vertintos maiau nei 7 balais.
iuo metu eilje laikyti advokato kvalifikacin egzamin yra

257 asmenys, i j 173 asmenysadvokat padjjai.
laikymo ir mokjimo u juos tvark nustato teisingumo ministras, suderins su Lietuvos advokatra.
Nuo 2014m. kovo 1d. keitsi reikalavimai tapti advokatu

siekianiam asmeniui. Iki tol visiems pretendentams reikjo
ilaikyti advokato kvalifikacin egzamin. Nauja statymo
redakcija padaryta iimtis asmenims, kurie turi ne maesn
kaip septyneri met teisjo darbo sta, deimties met
prokuroro darbo sta, yra teiss krypties socialini moksl
daktaras ar habilituotas daktaras.
Advokat egzaminai rengiami ne reiau kaip kart per ketvirt. Pareikjams turi bti sudaryta galimyb laikyti advokat
egzaminus ne vliau kaip per tris mnesius nuo dokument
pateikimo dienos.
2014 m. balandio pabaigoje teisingumo ministras pakeit

advokato kvalifikacin egzamin reglamentuojanius teiss
aktus, atsivelgiant statymo nuostatas.
Advokat kvalifikacinio egzamino metu tikrinamas pretendento pasirengimas dirbti advokato darb, gebjimas teorines teiss inias ir gdius taikyti praktikai ir advokato profesins etikos inios. Advokat veiklos organizavimo egzamino
metu tikrinamas pretendent pasirengimas dirbti advokato
darb ir advokato profesins etikos inios.
Paymtina, kad statym leidjo valia nuo 2014m. kovo 1d.

advokat kvalifikacinio egzamino ir advokat veiklos organizavimo egzamino programas sudaro, advokat egzamin
Neilaiks advokat egzamin asmuo gali juos perlaikyti ne

anksiau kaip po puss met. Perlaikom advokat egzamin
skaiius tam paiam asmeniui neribojamas.
69

Atliekant tyrim respondent buvo praoma vertinti egzamino organizavim. Atsakant klausim reikjo vertinti iuos
aspektus: organizavimo tvark, kvalifikacinio egzamino komisijos darb, komisijos sekretoriaus lankstum, informacijos pateikim, skaidrum, paslaugos kain. Bendri susirinkime dalyvavusi ir nedalyvavusi advokat vertinimai pasiskirst taip:
Aspektai
++
+/-
--
Negauta
atsakym
I viso
Organizavimo tvarka
15
32
23
38
122
Kvalifikacinio egzamino komisijos darbas
17
32
21
39
122
Komisijos sekretoriaus lankstumas
15
34
20
39
122
Informacijos pateikimas, skaidrumas
12
30
27
39
122
Paslaugos kaina
10
20
30
11
10
41
122
Egzamino organizavimo vertinimas.
Rezultatai procentine iraika:
Organizavimo tvarka
Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
12%
31%
26%
6%
6%
19%
14%
Kvalifikacinio egzamino komisijos darbas

Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
32%
26%
6%
5%
17%
70

12%
Komisijos sekretoriaus lankstumas

Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
32%
28%
6%
6%
16%
10%
Informacijos pateikimas, skaidrumas

Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
32%
25%
6%
5%
22%
8%
Paslaugos kaina
16%
34%
Labai gerai
Gerai
Neutraliai
Blogai
Labai blogai
Negauta atsakym
25%
8%
9%
71

1.8. Advokat padjjai
2014m. kovo 18d. korporacijoje buvo 824 advokato padjjai.
Amiaus grup
Skaiius
iki 30m.
426
3140m.
257
4150m.
101
5160m.
34
per 60m.
Advokat padjjai
pagal ami 2014 m., proc.

iki 30 m.
3140 m.
4150 m.
5160 m.
per 60 m.
4%
1%
12%
52%
31%
Lytis
Skaiius
vyras
404
moteris
420
Advokat padjjai
pagal lyt 2014., proc.
Vyras
Moteris
51%
49%
Advokat padjj pasiskirstymas pagal miestus:

Miestas
Skaiius
Miestas
Skaiius
Vilnius
530
Trakai
Kaunas
130
Jurbarkas
Klaipda
53
Palanga
Panevys
26
Raseiniai
iauliai
20
Kaiiadorys
Marijampol
11
Jonava
Alytus
11
Jonikis
Taurag
Kretinga
Plung
Kupikis
Ukmerg
Kdainiai
Utena
Maeikiai
Vilkavikis
Moltai
Vilniaus raj.
Pakruojis
Teliai
72

Ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2013m. kovo 1d. iki 2014m.
kovo15d. Advokat tarybai patvirtinti buvo pateiktos
772advokat padjj ataskaitos:
ei mnesi198;
vieneri met240;
pusantr met163;
dvej met171.
I bendro j skaiiaus tinkamos pripaintos 578 ataskaitos58
daugiau nei ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu.
Advokat padjj praktikos atlikimo, advokat padjj
atsiskaitymo, kt. reikalavimus ir slygas nustato dar 2005m.
birelio 30d. Advokat tarybos sprendimu, kuris suderintas
su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, patvirtinta ir
galiojanti Advokat padjj praktikos atlikimo tvarka.
Kiekvienas Lietuvos advokat padjj sra raytas asmuo
privalo iklausyti vadin seminar, kur ne reiau kaip keturis
kartus per metus rengia Lietuvos advokatra. Seminare supaindinama su advokatros aktualijomis, specifika, profesins
veiklos ir statymo ypatumais, isamiai paaikinama praktikos
atlikimo tvarka, profesins etikos ir buhalterins apskaitos
klausimai, inotini advokat padjjams.
2014m. kovo 18d. duomenimis, jauniausias advokato padjjo amius buvo 24 metai ir tokio amiaus advokat padjj
korporacijoje buvo 32. Ataskaitiniu laikotarpiu advokato padjju dirbusiam vyriausiajam advokato padjjui buvo 70 met.
ioje amplitudje vidutinis statistikai apibendrinto advokato
padjjo amius33-eji.
Ataskaitiniu laikotarpiu advokat padjjai galjo teikti tiek
pirmin, tiek antrin teisin pagalb. Pirmin teisin pagalb
advokat padjjai galjo teikti Advokatros statymo nustatyta tvarka, kai su j praktikos vadovais savivaldybs vykdomoji institucija yra sudariusi pirmins teisins pagalbos teikimo sutart. Antrin teisin pagalb advokato padjjai teikia
pagal VGTP 17 straipsnio 1 dal, 18 straipsnio 7 dal.
VGTP 18 straipsnio 7dalyje numatyta, kad sprendimas suteikti antrin teisin pagalb yra pavedimas advokatui teikti
antrin teisin pagalb ir advokato galiojimus patvirtinantis

dokumentas. Pareikjo raytiniu sutikimu sprendime suteikti
antrin teisin pagalb nurodytas advokatas gali pas j praktik atliekaniam advokato padjjui pavesti teikti antrin teisin pagalb. Advokato padjjo galiojimus patvirtina sprendimas suteikti antrin teisin pagalb, sprendime suteikti
antrin teisin pagalb nurodyto advokato, kaip advokato padjjo praktikos vadovo, teiss akt nustatyta tvarka iduotas
leidimas ar sutikimas ir pavedimas advokato padjjui teikti
antrin teisin pagalb konkreioje byloje.
Antrin teisin pagalb teikiantiems advokato padjjams
mokama 80 procent u antrins teisins pagalbos teikim
mokamo Vyriausybs nustatyto dydio umokesio.
Pakeisti advokat padjj prisijungimo prie elektronini sistem kodai

Informuojame, kad advokat padjj paymjim numeriai,
kurie buvo sudaryti i trij skaitmen, Lietuvos advokatros
advokat duomen valdymo sistemoje buvo pakoreguoti ir su
vienodinti su likusiais advokat padjj paymjim numeriais.
iuo metu visi advokat padjj paymjim numeriai sudaryti
i keturi skaitmen. Tie paymjim numeriai, kurie buvo su
daryti i trij skaitmen, nuo iol turs 0 enkl pradioje. Pvz.,
jeigu paymjimo numeris buvo 159, nuo iol sistemoje nume
ris yra 0159.
iuos pakeitimus buvo btina atlikti tam, kad bt utikrintas
sklandus advokat padjj naudojimasis elektronine teism
sistema E.teismas.lt
Taip pat norime atkreipti dmes, kad jungiantis prie advo
kato padjjo dosj adresu http://denver.infolex.lt/advoco_
old/?item=dosje&lang=1 nuo iol taip pat bus btina nurodyti
paymjimo numer nauju formatu.
Jeigu kilt koki klausim dl atlikt pakeitim, reikt kreiptis :

arn Dubinsk,
UAB Leksinova projekt vadybinink
algirio g. 108, LT-09300 Vilnius,
tel. +370 5 277 9806, mob. +370 699 75801
el. p.sarunas@leksinova.lt
73

1.9. urnalas Lietuvos advokatra
istorinis dokumentas
Keturioliktus metus leidiamas periodinis urnalas Lietuvos
advokatrabtina socialinio ir administracinio bendravimo
forma masins komunikacijos amiuje, nes leidinys veikia erd
vlaikvienu metu j gali skaityti daug moni. Spausdintas
odis iandien ilieka organizacijos istorijos atspindjimo ir ryi
palaikymo priemon. Nuo pat vidurami, kai inojimas buvo
vienuoli ranka uraomas ir perduodamas saugoti, tekstai
buvo, yra ir iliks kultros ir tradicijos mediumas ateities kartoms.
urnalistikos pedagogikos pradininkas Lietuvoje, taip pat
Naujosios Romuvos redaktorius Juozas Keliuotis buvo
sitikins, kad urnalisto darbas labai glaudiai susijs su atskir
moni ir kolektyv psichologija. Be jautraus, subtilaus ir gyvo
psichologinio pajautimo nemanoma surasti vertos publikuoti informacijosgaudydama naujienas Lietuvos advokatros
rimtoji publicistika atsiliepia dabart ir ufiksavusi saugo j

ateiiai.
Paymtina, kad Lietuvos advokatros redakcinis kolektyvas
buvo jautrus laikmeiui ir ufiksavo paius vairiausius margo
korporacijos gyvenimo vykius. Per ataskaitin laikotarp ileisti
ie numeriai: 2013 m. Nr. 23 (4748) ir 2014 m. Nr. 1 (49). Juose
solidios mokslinink publikacijos, elegantikai lengvi ir taigs Panekesiai, aktuals reportaai ir apvalgos, istoriniai
atradimai ir ikili Lietuvos advokatros personalij portretai, pirmieji jaunj advokat spdiai ir bandymai. Svarbu
paymti, kad ileisti numeriai pilnja tiek iliustracijomis, tiek
puslapiais.
Elektronin leidinio versija publikuojama ir saugoma Lietuvos
advokatros interneto svetainje.
1.10. Socialins atsakomybs

projektai ir komunikacija
Bendravimas, socialins partnerysts, krybiniai projektai ir vieosios diskusijossvarbi organizacij veiklos sritis. Tinkamai organizuota ir gyvendinta komunikacija gali bti tiek pat efektyvi, kiek kitos darbo formos. Advokat taryba, suvokdama btinyb
stiprinti visuomenje advokato profesijos patrauklum, sipareigojo ataskaitiniu laikotarpiu daugiau dmesio skirti iorinei komunikacijai ir nuosekliai pltojo i veikl.
Vieieji reikalai:
teisini problem komunikacija
Iki 2013m. spalio 10d. bendradarbiauta su naujien agentra BNS dl spaudos centro paslaug. Inaudota platforma
oficialios advokatros pozicijos sklaidai, informuojant nacionalins, regionins ir specializuotos iniasklaidos urnalistus
bei kitus terminalo informacij skaitanius internautus. iuo
kanalu naudotasi informuojant apie Advokat tarybos skirtas
paalpas nukentjusiems Ukmergs rajono apylinks teisme
dirbusiems advokatams ir advokat padjjams, praneant
apie organizuojamas spaudos konferencijas, sprendiamas
valstybs garantuojamos teisins pagalbos problemas, operatyviai reaguojama Lietuvos advokatros dalykinei reputacijai keliani grsm informacij.
Tsti projektai su ini radijumidalyvauta laidose Aktualus interviu ir Atviras pokalbis. Su ia iniasklaidos priemone
2014m. vasario 11d. susitarta dl ilgalaikio bendradarbiavimoradijo eteryje advokatai kartu su statym leidjais,
teisjais, akademinio pasaulio ir kit teissaugos institucij
74
atstovais diskutuoja aktualiais advokat veiklos klausimais.

Tai matyti ir ioje ataskaitojekiekvienas aktualus klausimas
buvo svarstytas vieoje diskusijoje.
Advokatros vieaisiais reikalais domjosi ir kitos iniasklaidos
priemonsInfo TV ini laida Info diena ir radijo stotis
Laisvoji banga apvelg meiimo ir eidimo dekriminalizavimo problematik.
Nuolat buvo vieinamos teisins problemos, dl kuri korporacijos interesus tenkinanio sprendimo Lietuvos advokatra
msi kompleksini priemoniaktyviai dalyvavo teiskroje, iekojo bendradarbiavimo su susijusiomis institucijomis,
aikino pozicij atsakingiems pareignams. Taip stiprintas
Lietuvos advokatros bendradarbiavimas su valstybs institucijomis ir visuomeninmis organizacijomiskartu organizuotos konferencijos, seminarai, rengti paminjimai, remti
kultros, sporto renginiai, pamintos profesins sukaktys ir
vents.

diskusijoje nagrinjo teisjai, prokurorai, advokatai, urnalistai
ir kiti teiss ekspertai.
Auditorijos dmes patrauk Lietuvos urnalist sjungos pirmininkas Dainius Radzeviius, bands atsakyti provokuojant
klausim, kodl laisvajai profesijai trksta laisvs.
Siekdama vertinti privataus kaltinimo instituto veiksmingum,
apvelgti su jo taikymu susijusius probleminius aspektus bei
meiimo ir eidimo veik kriminalizavimo galimybes, Lietuvos advokatra kartu su Nacionaline teism administracija ir
Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komitetu
2013m. balandio 26d. Lietuvos Respublikos Seime Signataro K.Antanaviiaus salje sureng apskritojo stalo diskusij
Privataus kaltinimo instituto probleminiai aspektai bei
eidimo / meiimo dekriminalizavimo galimybs, kuri ved Rytis Juozapaviius.
Privataus kaltinimo institutas yra vienas i seniausi teiss
institut, taiau ar visada jis veikia veiksmingai ir pasiekia keliamus tikslus? Ar saviraikos laisvs ribojimas, numatant asmenims baudiamj atsakomyb dl eidimo ir meiimo
proporcingai suvaro saviraikos laisv (ypa urnalist)? Ar
Lietuva atitinka tarptautinius standartus? Ar yra galimybi
dekriminalizuoti eidim / meiim? iuos ir kitus klausimus
urnalist etikos inspektoriaus tarnybos patarjas Deividas

Velkas apvelg, kokie yra urnalist profesins veiklos prieiros eidimo / meiimo atveju pranaumai, trkumai ir
galimybs.
meiimo dekriminalizavimo btinyb gyn advokatai, teisjai, urnalistai. Kad tok elges reikia laikyti nusikaltimu, pasisak prokuroras Justas Laucius ir advokatas leidjas Algimantas
indeikis.
Kaip rodo rezultatai, auditorij tikino diskusijoje dalyvavusi
advokat Liudvikos Mekauskaits, Kstuio virino, Lauryno
Bieko, Raimundo Jurkos, kt. argumentai.
Lietuvos advokatros vertinimu, ioje teisini santyki srityje
egzistuoja trys problemos:
1) eidimas ir meiimas yra vyraujanios nusikalstamos veikos, dl kuri Lietuvos Respublikos teismuose buvo nagrinjamos privataus kaltinimo bylos:
2008m.
2009m.
2010m.
2011m.
2012m.
meiimas
139
136
190
284
287
eidimas
150
138
176
210
272
i tendencija yra grsminga Konstitucijoje tvirtintai saviraikos laisvei, tai gali turti takos tiek urnalistikos, tiek vieojo
gyvenimo kokybei apskritai;
2) kadangi ikiteisminis tyrimas nra atliekamas prokuroro, asmeniui be teisinio isilavinimo ne visada lengva savarankikai
surinkti rodymus ir pagrsti pateiktus kaltinimus teismeNacionalins teism administracijos duomenimis, beveik pus
(palyginti su teismuose inagrint byl skaiiumi) privataus
kaltinimo proces teismo nebuvo pradti, nes dokumentai
neatitiko Baudiamojo proceso kodekse nustatyt reikalavim:
2008m.
2009m.
2010m.
2011m.
2012m.
Inagrinta Lietuvos Respublikos teismuose privataus kaltinimo tvarka
1232
1191
1199
1270
1168
Grinta, neatitinkant
BPK 412 str. reikalavim
508
503
452
481
469
Atsisak kaltinimo
331
306
337
339
268
3) esamas teisinis reguliavimas nenumato procesins atsakomybs asmeniui, nepagrstai inicijavusiam privataus kaltinimo
byl; tai sudaro galimybes piktnaudiauti privataus kaltinimo

tvarka.
75

2013m. lapkriio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rmuose vyko apskritojo stalo diskusijos Privataus kaltinimo instituto probleminiai aspektai bei eidimo/meiimo dekriminalizavimo galimybs tsinys. Pasiekta, kad tema bt traukta
politin dienotvark.
Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto ir Lietuvos advokatros
organizuotame renginyje buvo svarstomi parengti statym
projektai. Kalbant apie eidim btina skirti privai ir institucini asmen grupes; tikslinga panaikinti institucini subjekt pabirim po vis kodeks; privataus kaltinimo byl vadai
naudojamas vertinamasis kriterijus ydingas tuo, jog bet kuriuo
atveju skatina pradti proces,kalbjo advokatas Valdemaras Buinskas. Advokatas Algimantas indeikis pabr, kad
meiimo straipsnis leidia eliminuoti tuos, kurie nesilaiko vieosios erdvs higienos. Prelegentas sil perirti sankcijas, jas
velninti. Diskusijoje pasisak advokatai Laurynas Bieka (nuotraukoje), Kstutis virinas, uolas ekanaviius, Kristina erednienkait, teisjas Alenas Piesliakas. Kalbjusieji sil per alos institut reguliuoti piktnaudiavimo atvejus; pasisakyta u
diskrecijos nukreipti proces civiline tvarka teisjams suteikim.
Priminta Prezidents registruota pataisa dl administracinio
proceso kasacijos teisinimo; paymta, kad eidimai yra viei ir
kad rodinjant tyi reikia koncentruotis padarinius.
2013 m. gruodio 17 d. Advokat tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Mekauskait dalyvavo Lietuvos urnalist sjungos kartu su Lietuvos Respublikos kultros ministerija Lietuvos Respublikos Seime surengtoje tarptautinje
konferencijoje, kurioje aptar iniasklaidos teiss ikius teo
riniu ir praktiniu aspektu. Renginyje praneimus skait Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Lietuvos Respublikos Prezidentros, Lietuvos Respublikos Seimo
Teiss ir teistvarkos komiteto, Lietuvos interneto asociacijos
iniasklaidos, kt. organizacij atstovai. Praneimuose apie odio laisv aktualinta urnalist profesins paslapties tema,
taip pat meiimo dekriminalizavimo apsektai.
2014m. sausio 24d. Seime po pateikimo pritarta baudiamojo statymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama stiprinti
saviraikos laisvdekriminalizavus kai kurias baudiamajame
statyme apraytas veikas bt gyvendinta baudiamosios atsakomybs kaip grieiausios priemons u paeidimus idja.
statymo projekte numatoma, kad nusikaltimu nebt laikomas eidimas (dabartinio BK 155 str.), nepagarba teismui
(dabartinio BK 232 str.) ir valstybs tarnautojo ar vieojo administravimo funkcijas atliekanio asmens eidimas (dabartinio
BK 290 str.). Siloma suvienodinti teisin reguliavim numatant
u ias veikas administracin atsakomyb.
76
Seimas taip pat pritar pataisai, kad bt velninamos sankcijos u meiim (dabartinio BK 154 str.)jei pasilytasis statymo projektas bt priimtas, u paskleist apie kit mog tikrovs neatitinkani informacij, neva is padar nusikaltim,
grst vienintel bausmbauda.
Advokatais pasitiki 54 proc. alies gyventoj

2013-12-20
Lietuvos advokatais pasitiki daugiau kaip pus alies gyvento
j tokius rezultatus pateik Visuomens nuomons ir rinkos
tyrim centro Vilmorus sociologai, 2013m. lapkriio 1320 die
nomis atlik reprezentatyvi apklaus.
Lietuvos gyventojai i teisini profesij labiausiai pasitiki no
tarais (75 proc.). Antrj pozicij pasitikjimo lentelje uima
policininkai 59 proc. Tyrimo duomenimis, advokatais pasitiki
54 proc. gyventoj. Prajusiais metais pasitikinij advokatais
buvo beveik 9 proc. daugiau63 procentai.
Kaip skelbia Lietuvos notar rmai, kuri usakymu atlikta ap
klausa, kitomis teiss institucijomis nepasitikima daugiau negu
pasitikima.
Sociologins apklausos rezultatai pateikti pagal reprezentaty
vaus tyrimo metodik 20 miest ir 30 kaim apklausus 1000 res
pondent, kuri amius 18met ir daugiau.
Pristatant visuomens nuomons apie teismin valdi

ir teissaug tyrim dalyvavo Advokat tarybos pirmininkas
2014m. vasario 25d. Vidaus reikal ministerijos ir Nacionalins
teism administracijos iniciatyva pristatyti reprezentatyvios
3tkst. Lietuvos gyventoj apklausos apie teism ir teissaugos
vertinim rezultatai.
Tyrime vertinti ir advokatai gyventoj sivaizdavimu, korup
cijos lygis ioje teisins sistemos grandyje, nors ir maesnis nei
teismuose ir ikiteisminio tyrimo staigose, taiau veiksmingesnis.
Vertinant kompleksikai, rezultatas blogas visiemsnepasitikji
mas teism sistema ir jos demonizavimas.
Tyrim atlikusi sociolog dr. Egl Vileikien konstatavo, kad pa
grindin nepasitikjimo prieastis gyventoj manymas, kad
teismai korumpuoti, taiau realiai su ia problema teigia susidr
tik keli procentai.
2014 m. kovo 18 d. Lietuvos advokatra, inagrinjusi Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso XXII skyriaus pavadinimo, 154 straipsnio pakeitimo, 155, 232 ir 290 straipsni
pripainimo netekusiais galios statymo projekt Nr. XIIP-1420
bei Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso 187 straipsnio pakeitimo statymo projekt Nr. XIIP-1421,
pateik savo pastabas Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir
teistvarkos komitetui.

Advokatai atsiliep urnalist praym suteikti ini apie
tariamojo ir kaltinamojo teises baudiamajame procese.
Lietuvos advokatra kartu su Lietuvos urnalist sjunga ir
Nacionaline rajon ir miest laikrai leidj asociacija bei
Nacionaline teism administracija organizavo mokymus
Profesija urnalistas. Procesins teiss ir pareigos.
Kursai 2014m. sausio 31d. vyko Vilniuje urnalist namuose,
o 2014m. vasario 6d. Palangoje, viebutyje Palangos vtra.
Juose dalyvavo ir krato advokatai. Svarbiausias motyvas,
kodl kai kurioms profesijoms reikalingas specifinis profesins paslapties institutas,pasitikjimo, kuriuo grindiamas
skmingas bendrabarbiavimas ir pagalba klientui, pelnymas,aikino advokat dr. Dalia Foigt-Norvaiien. Tiek urnalistai turi posak ne spaudai, tiek i tyrjo gali igirsti ne
protokoluisvarbu, kad abi alys vienodai suprast, k tuo
norima pasakyti,apie sveiko proto nuovok abiej profesij ukulisiuose kalbjo advokatas Rolandas Tilindis. Renginyje
dalyvavs Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjas Algis Norknas svarst, kokias taisykles nesant konkretumo statymuose
suformuoja teism praktika bylose prie urnalistus dl altinio atskleidimo. Lietuvos urnalist sjungos pirmininkas
Dainius Radzeviius pristat motyvus, kodl reikt dekriminalizuoti meiim ir eidim. Savo kalboje Vilija Butkuvien
pasidiaug, kad vis teisini profesij atstovai ir urnalistai
susitinka ne teismo salje, bet mokosi kartu, siekdami, kad
vieojoje erdvje bt gerbiamos mogaus teiss. Advokat
tarybos pirmininko pavaduotoja dr. L.Mekauskait, palygin-
Lietuvos advokatros traukimas Atmintin

dien statymvienas i gyvendint Lietuvos
advokatros 95met jubiliejaus projekt. Advokat taryba kartu su socialiniais partneriais pasiek, kad
gruodio3d. bt traukta atmintin dien sra kaip
advokatros diena.
2013m. spalio pradioje Lietuvos Respublikos Seimo vietimo, mokslo ir kultros komitete svarstytas Atmintin
dien statymo 1 straipsnio papildymo statymo projektas.
Posdyje pritarta gruodio 3-j nustatyti Lietuvos advokatros diena.
dama advokat ir urnalist saugomas paslaptis, paaikino,

kas yra profesins paslapties institutas. Pasak prelegents,
tiek vienos, tiek kitos profesijos atstovui turi bti nebijoma,
kas reikia, pasakyti. ios paslaptys kyla i piliei teist interes apsaugos. Advokatas Mindaugas Dda akcentavo btinyb gerbti nekaltumo prezumpcij ir paaikino, kokiomis
teismis btina pasinaudoti, esant trauktam baudiamj
proces kaip liudytojui, specialiam liudytojui, tariamajam
(kaltinamajam, teisiamajam).
2014m. kovo 21d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos
sal buvo skirta renginiui Valstybs garantuojama teisin
pagalba: ikiai ir galimybs, kuri ved Lietuvos Respublikos Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto pirmininkas Julius
Sabatauskas ir Advokat tarybos pirmininko pavaduotoja
Liudvika Mekauskait.
Balsuodami komiteto nariai atsivelg Lietuvos advokatros rate idstytus argumentus, kad advokato profesija yra
iskirtin, nes siejama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
(31 straipsnio 6 dalis) tvirtinta absoliuia asmen, kurie tariami padar nusikaltim, teise gynyb ir teise turti advokat.
Primintina, kad Lietuvos Respublikos atmintin dien statymo 1 straipsnio papildymo statymo projekt dar prajusi
kadencij pareng Seimo narys Valerijus Simulik. ios kadencijos Seimo posdi darbotvark statymo projektas trauktas Lietuvos advokatros praymu. Artimiausiu metu statymo projektas bus pateiktas svarstyti plenariniame posdyje.
77
Advokat tarybos pirmininko pavaduotoja

paaikino teiss atvaizd ribojim
2013 m. liepos 29 d. Lietuvos advokatros Advokat tarybos
pirmininko pavaduotoja Liudvika Mekauskait dalyvavo i
ni radijo laidoje Aktualioji valanda, kurioje aptarta unikali
istorija, kai telefon pamets vaikinas pavieino jo telefone
diegta sekimo programa gaut informacij galimai nesi
ning gijj nuotraukas.
Nors daugumai komentatori atrod, kad telefono savininko
elgesys neadekvatus, advokat vertino padt prieingai, teig
dama, kad teis atvaizd, nors ir priskiriama itin demokrati
nse valstybse saugom vertybi kategorijai, vis dlto nra
absoliuti.
Mano galva, mogus labai imaniai pasielg ir tikrai a, bent i
to, k girdjau, jokio ia paeidimo nematau. Matot, yra ben
dra taisykl, kad atvaizdas yra mogaus privatumo dalis ir jo
negalima vieinti be mogaus sutikimo. Tai yra bendra taisykl.

Bet, kaip visada, taisykls turi tam tikras iimtis. Yra trys iim
tys, kada vis dlto galima ios bendros taisykls nepaisyti: kai
mogus yra vieoje vietoje, kai informacija yra susijusi su jo
tarnybinmis pareigomis, yra visuomeninis interesas ir kai yra
daromas teiss paeidimas.
Taigi iuo atveju t nuotrauk pavieinimas turjo tam tikr
tiksl, tai nebuvo savitikslis pavieinimas i smalsumo, kad
pairkit, kaip atrodo koks nors pilietis. Tai buvo praradusio
telefon mogaus bandymas jo iekoti. Taigi, manau, kad tas
atvaizdo pavieinimas buvo apdairus, nes, kaip matote, mo
gus i tikro nepavieino vaik atvaizdo, ir jis pavieino, tur
damas siek susirasti savo daikt, kuriuo buvo naudotasi (itos
nuotraukos pateko btent jo telefon). Todl, manau, kad tai
buvo proporcingas elgesys,tiesioginiame eteryje paaikino
L. Mekauskait.
Jubiliejiniais metais nacionalinio transliuotojo (pirmasis LRT kanalas) eteris tapo iandien praktikuojani advokat darbo vietainformacinje laidoje Laba diena, Lietuva teikti patarimai Lietuvos gyventojams (puslapis Advokatas pataria). Televizijos irovai gavo i tem konsultacijas (jas perirti galima www.lrt.lt/mediateka):
2013-10-02
Patarimai pasimusiems greituosius kreditus
Advokat Liudvika Mekauskait (nuo 80:40)
2013-10-09
Patarimai apie pinigus vaiko ilaikymui
Advokatas Gediminas Sagatys (nuo 67:08)
2013-10-14
Patarimai apie vedyb sutartis
Advokat Vilija Graulyt (nuo 58:50)
2013-10-16
Patarimai apie taikos sutartis
Advokatas Linas Vilys (nuo 65:54)
2013-10-21
Patarimai apie nekilnojamojo turto sigijim
Advokatas Saulius Avia (nuo 78:17)
2013-10-23
Patarimai but savininkams
Advokatas Edmundas Budvytis (nuo 55:50)
2013-10-28
Patarimai, kaip veikti patyias mokykloje
Advokatas Algimantas indeikis (nuo 73:25)
2013-10-30
Patarimai, kaip elgtis po eismo vykio
Advokatas Raimundas Jurka (nuo 56:00)
2013-11-04
Patarimai apie fizini asmen bankrot
Advokatas Marius Grajauskas (nuo 58:80)
2013-11-06
Patarimai, kai vluoja atlyginimas
Advokatas Justinas Usonis (nuo 38:30)
2013-11-11
Patarimai dl nekokybik preki
Advokat Vytaut Ladigait Balinien (nuo 48:10)
2013-11-13
Patarimai dl asmens duomen apsaugos
Advokatas Audrius Bitinas (nuo 47:00)
2013-11-18
Patarimai skolinantis ir skolinant
Advokat Dalia Norvaiien-Foigt (nuo 37:30)
2013-11-20
Patarimai prisiteisiant neturtin al
Advokatas Gediminas Sagatys (nuo 72:00)
2013-11-25
Patarimai tapus seksualinio priekabiavimo auka
Advokato padjjas Tomas Bakuionis (nuo 67:00)
2013-11-27
Patarimai apie sutikimo pasekmes internete
Advokatas Justinas Usonis (nuo 59:05)
2013-12-02
Patarimai dl buities paslaug kokybs
Advokat Beata Vilien (nuo 64:17)
2013-12-04
Patarimai pacientams
Advokat Dalia Zaleckien (nuo 53:00)
2013-12-09
Patarimai dl paveldjimo
Advokatas Egidijus Langys (nuo 59:54)
78

2013-12-11
Patarimai dl smurto artimoje Lietuvoje
Advokatas Audrius Bitinas (nuo 68:10)
2013-12-16
Patarimai, kai atsakovvalstyb
2013-12-18
Patarimai dl daugiabui renovacijos
2013-12-23
Patarimai dl ne santuokoje gyto turto
Advokat Jrat lit (nuo 61:00)
2014-01-06
Patarimai apie neblaivumo teisines pasekmes
Advokatas Edmundas Rusinas (nuo 71:17)
2014-01-13
Patarimai dl elgesio per krat
Advokatas Algimantas Kliunka (nuo 62:20)
2014-01-15
Patarimai, k daryti, jei esi sulaikytas
Advokatas Rolandas Tilindis (nuo 67:38)
2014-01-20
Patarimai, kai byla ikelta nepagrstai
Advokatas Valdemaras Buinskas (nuo 68:22)
2014-01-22
Patarimai, kaip teisinti dovanas
Advokatas Tomas Drukteinis (nuo 75:00)
2014-01-27
Patarimai apie skol grinim
Advokatas Tadas Kelpas (nuo 70:10)
2014-01-29
Patarimai bendrasavininkiams, bendraturiams
Advokat Birut Strimaityt (nuo 74:30)
2014-02-03
Patarimai perkant but
Advokatas Vidas Vilkas (nuo 63:30)
2014-02-06
Patarimai vykstant usien (sidarbinimas)
Teisinink Vitalija Tamaviit (nuo 45:37)
2014-02-10
Patarimai ginuose su draudimo bendrove
Advokatas Andrius Kaluina (nuo 64:15)
2014-02-12
Patarimai skrendant poilsiauti
Advokatas Mindaugas Kukaitis (nuo 71:15)
2014-02-17
Patarimai, kaip naudotis e.teismo paslauga
Advokato padjja Milda Markeviit (nuo 71:10)
2014-02-24
Patarimai, kai tenka dalyti(s) vaikus
Advokat Renata Narbutien (nuo 53:05)
2014-02-26
Patarimai apie preliminarias NT sutartis
2014-03-03
Patarimai nuomojantis ar nuomojant NT
Advokatas Dalius Baranauskas (nuo 66:30)
2014-03-05
Patarimai kreipiantis Strasbro teism
Advokat Liudvika Mekauskait (nuo 67:00)
2014-03-10
Patarimai dl odio laisvs rib
Advokatas uolas ekanaviius (nuo 69:15)
2014-03-12
Patarimai pamaius ura Privati valda
Advokatas Kstutis ikus (nuo 66: 25)
2014-03-17
Patarimai keliaujant su kelioni organizatoriumi
2014-03-19
Patarimai dl btinosios ginties
Advokatas Julius Jasaitis (nuo 103:55)
2014-03-24
Patarimai, patyrus nemalonum renginiuose
Advokatas Darius Bolzanas (nuo 68:30)
2014-03-26
Patarimai apsvaigusiems nuo alkoholio
Advokat Inga Abramaviit (nuo 45:30)
2014-03-31
Patarimai darbinantis usienyje per agentr
Advokatas Ramnas Petraviius (nuo 67:00)
2014-04-02
Patarimai keniantiems dl triukmo
Advokat Marija Bartaeviit (nuo 64:05)
2014-04-07
Patarimai emdirbiams dl ems ir imok
Advokatas Ignas Vgl (nuo 55:40)
2014-04-09
Patarimai auginantiems gyvnlius
Advokatas Giedrius Abromaviius (nuo 71:20)
2014-04-14
Patarimai dl asmens duomen apsaugos
Advokat Rta Radzeviit (nuo 67:25)
2014-04-16
Patarimai dl tv ilaikymo
Advokat Vilija Graulyt (nuo 71:05)
2014-04-22
Patarimai dl santuokos su kitatauiu
Advokat Beata Vilien (nuo 60:15)
2014-04-28
Patarimai renkantis teisinink
Advokat Sandra Ponelien (nuo 65:08)
2014-04-30
Patarimai sudarant odines sutartis
Advokatas Adomas Kunius (nuo 74: 34)
2014-05-05
Patarimai dl privai detektyv informacijos
Advokatas Giedrius Danlius (nuo 58: 08)
2014-05-07
Patarimai dl odio laisvs rib
Advokat Liudvika Mekauskait (nuo 60: 06)
79
Advokatai savo iniomis dalijosi verslininkams aktulia

tema: kur riba tarp teisinio ir tyinio bankroto
2013 m. lapkriio 6 d. ini radijo laidoje Atviras pokalbis
vyko diskusija apie moni bankrot. Joje dalyvavo Lietuvos
Aukiausiojo Teismo teisjas, Mykolo Romerio universiteto
Teiss fakulteto Baudiamosios teiss ir proceso instituto pro
fesorius dr. Aurelijus Gutauskas, Vilniaus apygardos prokurat
ros padalinio prokuroras, taip pat Vilniaus universiteto Teiss
fakulteto Mokymo centro lektorius Vytautas Kukaitis ir Advo
kat kontoros Dominas ir partneriai partneris advokatas Vai
dotas Pukleviius.
moni bankroto valdymo departamento prie kio
ministerijos duomenimis, nuo sunkmeio pradios (2008 m.
paskutin ketvirt) iki 2013m. pradios alyje buvo registruota
beveik pusseptinto (6447) tkstanio bankrot. I j tik 27
(20092013 m.) teism sprendimais buvo pripainti tyiniais.
Taigi nusikalstamo bankroto teism praktikos truput daugja,

daugja pradedam ikiteismini tyrim, taiau ities nemaai
iteisinamj nuosprendi.
K apie toki statistik mano teismins valdios atsto
vaiadvokatai, prokurorai, galiausiai patys teisjai? Ar jie kartu
su bendrja opinija link manyti, kad Temid per velni? Ar ia
teisinio reguliavimo problema trksta statymo, kuris aikiai
apibrt, kas yra kas? O gal ia advokat apsukrumas rodyti
teismui, kad nusikaltimo nepadaryta? Kaip elgtis paprastam
mirtingajam, kai skolos, virydamos turt, didja, o galimybs
jas atiduoti mta?
Kada i tikrj bankrotas yra tyinis kenkimas kreditoriams
bandant ivengti skol, o kada verslo neskm? Kokia Lietu
voje nemokumo politika? Tema aktuali, nes nuo 2013m. spalio
1d. sigaliojo naujos moni bankroto statymo nuostatos dl
tyinio bankroto svokos.
Mokslas, konferencijos
2013 m. balandio 19 d. Lietuvos advokatra kartu su Europos student teisinink asociacijos Lietuvos nacionaline
grupe ELSA Lietuva organizavo kasmetin tarptautin konferencij Advokatas interes konflikto sankirtoje, kuri
vyko Teisingumo ministerijos konferencij salje.
2013m. spalio 2425d. Vilniaus universiteto Komunikacijos

fakultete vyko tarptautin mokslin konferencija iniasklaida ir odio laisv: kontroversijos ir visuomens konfliktai.
Konferencijoje fakulteto mokslininkai ir usienio sveiai analizavo i dien iniasklaidos aktualijas: vieosios erdvs kaita
ir iniasklaida, odio laisvs rib virtualioje erdvje aspektai,
Baltijos ali vaizdavimas Rusijos iniasklaidoje, religijos taka
odio laisvei ir kt. Praneimus akademins bendruomens
auditorijai pareng advokatai dr. Algimantas indeikis ir Lietuvos urnalist sjungos narys Jonas Nekraius.
2013m. rugsjo 25d. Baltijos televizijos kanalu transliuotoje
Kolegos aktualino advokato profesijos svarb ginant pagrindin demokratijos vertybodio laisv. Advokatas
Algimantas indeikis praneime odio laisv ir jos ribos
interneto erdvje pabr teism, ypa Europos mogaus
Teisi Teismo, sprendim tak mogaus teises gerbianiam
iniasklaidos verslo modeliui, jo pltrai. Diaugtasi, kad sukurtas precedentas bausti juridin asmen (interneto portal) u
platform eidiantiems komentarams.
laidoje Yra kaip yra (ved. Asta Staaityt) su garsiais mon

mis diskutuota apie eidim ir atsakomyb u io veiksmo pa
darym. Laidoje kaip teiss ekspert dalyvavo Advokat tary
bos pirmininko pavaduotoja Liudvika Mekauskait. Advokat
aikino, kur yra skiriamoji riba, kai pasisakymas laikomas nuo
mons pareikimu, ir kokiomis aplinkybmis komentaras tam
pa nusiengimu, utraukianiu j isakiusiam asmeniui bau
diamj atsakomyb.
Vieas mogus, kuris yra inomas, kuris yra politikoj (...) priimi
njs reikmingus sprendimus (...), turi turti storesn od ir
kartais nekreipti dmesio, kas apie j nekama,laidoje sak
L. Mekauskait.
Advokat paaikino, kokia bna proces dl eidimo eiga, ko
kia taikoma atsakomyb, kaip susitaikyti su nukentjusiuoju ir
taip suvelninti gresiani bausm.
80
Advokatas Jonas Nekraius praneime Advokatai ir lietuvikos spaudos draudimas parod, kaip XIX a. pabaigosXX a.
pradios advokat pastangomis buvo rodyta, kad lietuvi
spaudos draudimas lotynikaisiais ramenimis yra neteistas,
ir pasiektas visikas jo panaikinimas. Konferencijoje viejo
Lenkijos, Norvegijos, Baltarusijos mokslininkai; urnalistai
praktikai ir komunikacijos bei informacijos moksl studentai
i Nepalo, Didiosios Britanijos, Vokietijos, Turkijos ir Rusijos.
2013m. spalio 19d. ini radijo laidoje Atviras pokalbis su

sitiko advokatai ir urnalistaidiskusijoje apie vieosios infor
macijos rengj atsakomyb dalyvavo Lietuvos advokatros
Advokat tarybos pirmininko pavaduotoja dr. Liudvika Me
kauskait, Interneto iniasklaidos asociacijos pirminink Aist
ilinskien, Lietuvos urnalist sjungos pirmininkas Dainius
Radzeviius ir advokatas Mykolo Romerio universiteto docen
tas dr. Laurynas Bieka.
Dauguma (88 proc., 2009m.) vis nusikalstam veik asmens
lygiateisikumui ir sins laisvei padaroma panaudojant
informacini technologij priemones vieojoje erdvje, t. y.
internetinje iniasklaidoje. Daniausiai neapykanta liejasi
prie netradicins seksualins orientacijos asmenis (47 proc.,
2009m.), daug antisemitinio pobdio pasisakym (20 proc.,
2009m.). Dani ir nusikaltimai asmens garbei ir orumuipa
2013 m. gruodio 11 d. ini radijo laidoje Dienos klausi

mas, kuri ved urnalistas Aurimas Perednis, kalbta apie
smurt vieojoje ir elektroninje erdvje. Praneta, kad vien
2012m. bene 4 507 vaikai skambino Vaik pagalbos telefono
linija, tikdamiesi bti iklausyti ir nordami pasisksti apie pa
tyias socialiniuose tinkluose. Kreipimsi skaiius paoko net
87proc. j skaiiaus 2011 metais.
Juokiams i politik, platinami j memai, tai yra pilietinio
aktyvumo raika ar tai yra eminimo ir psichologinio smurto
raika,klausta laidoje.
2013 m. lapkriio 8 d. Lietuvos advokatros kartu su Vytauto Didiojo universiteto Teiss fakultetu, Nacionaline teism
administracija ir Teisingumo ministerija organizuotoje konferencijoje aptarti teoriniai ir praktiniai advokato etikos aspektai.
Plenarinius praneimus skait sveiai i Rusijos ir Norvegijos.
Nikolajus Kipnis, Maskvos advokatros narys, isamiai pristat
ios alies advokato profesins etikos standart ir kodekso sukrimo eig, atskleisdamas, kaip etika tapo pagrindu, leidusiu
suformuoti advokatros instituto tapatyb pagal etikos norm reikalavimus buvo igrynintos advokat korpusui bdingos ir btinos vertybs bei tradicijos. Norvegijos advokatas
Ianas W. Kenworthyis palygino Norvegijos karaliaus ir tarptautins organizacijos (CCBE) vaidmen priimant sprendimus
dl advokato etikos, aptar pagrindinius advokatams keliamus profesins etikos reikalavimus.
Nemaiau doms buvo ir koleg i Lietuvos praneimai:
Advokat garbs teismo pirmininkas Mindaugas Kukaitis apvelg advokat etikos klausimus Advokat garbs teismo
sitaiko ir politik, garsenybi, verslinink, ir tiesiog privai

asmen eidimo, meiimo atvej.
Iki iol u tokius komentarus atsakydavo komentar auto
riai. Taiau neseniai Europos mogaus Teisi Teismas prim
sprendim (2013m. spalio 10d. Leedas prie Estij), kuriuo pa
reik, kad nors Estijos verslininko Vjatseslavo Leedo garb ir
orum eminanius komentarus populiariame portale Delfi
paskelb tretieji asmenys, portalas yra atsakingas u visus k
nors skaudinanius ir eminanius komentarus.
Ar toks sprendimas reikia, kad interneto iniasklaidos urna
listai bus persekiojami u neapykantos ir diskriminacijos kurs
tym, teisiami u paskleist meit ir eidim, mat u visas
ias veikas Lietuvoje numatyta baudiamoji atsakomyb? Kas
ir kaip turi atsakyti u vieus eidimus ir meiim? Ar pras
minga ias veikas laikyti kriminaliniais nusikaltimais?
Kada aptariamas konkretus mogus ir juokiamasi i konkre

taus mogaustai pasityiojimas <...>. Ne humoras tai,sak
laidoje diskutavusi Advokat tarybos pirmininko pavaduotoja
Liudvika Mekauskait.
Advokat aikino apie vieosios erdvs auktesni standart
btinyb, internetins vieosios erdvs higien:
Man atrodo portalai neturi nusialinti nuo atsakomybs ir lat
vi byla yra pavyzdys, kad ir teiss prasme jie neturi nusialinti
nuo atsakomybs,kalbjo L.Mekauskait.
praktikoje, parodydamas, kad is savivaldos institutas turt

bti priimamas kaip galutin drausminio proceso grandis.
Konfidencialumo pareigos etinius pagrindus ir taikymo ribas
gvildeno Vygandas Malinauskas i Vytauto Didiojo universiteto. Drausms komisij paskirt ir reikm sprendiant konfliktus tarp advokat ir advokat-klient irykino advokatas
Kstutis virinas, o Advokat tarybos narys Jonas Kaireviius
81

primin vertybi pastovum bei pasil kelius, kaip advokato
etikos reguliavim derinti su iuolaikinio gyvenimo ritmu bei
kintaniu poiriu vertybes.
Daug susidomjimo ir diskusij sukl sekcija vilgsnis i
alies, kurioje praneimus apie advokat etik skait mokslininkai, prokurorai, teisjai. Sveikinimo kalbas konferencijoje
2013 m. lapkriio 22 d. advokatai ir advokat padjjai
rinkosi kasmetin Lietuvos advokatros ir Lietuvos jaunj
advokat asociacijos Teisingumo ministerijoje organizuojam
konferencij. Renginio tema Advokat veiklos tradicijos ir
naujovs: ar keiiams? buvo dedikuota Lietuvos advokatros 95-eri met jubiliejui.
Pirmoji konferencijos sesija buvo skirta atsakyti klausim, k
kiekvienas advokatas turt inoti apie Lietuvos advokatros
istorij, kokiomis vertybmis vadovautis ir kokia yra Lietuvos
advokatros ateities vizija. Joje praneimus skait metras Kazimieras Motieka, advokat profesins bendrijos Motieka ir
Audzeviius advokatas, Egl Matuizait, advokat kontoros
Matuizait ir partneriai advokat ir Advokat tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Mekauskait.
Popietinje konferencijos dalyje iekota atsakym klausimus,
kokius ikius reikia veikti siekiant prisitaikyti prie elektronins erdvs teisinje sferoje ir kokius privalumus toji elektronin erdv sukuria. Konferencijoje dalyvavs Vilniaus apygardos
teismo pirmininkas Vytautas Zelianka aptar e-teism paslaugas, kaip jos atrodo patiems teisjams. Nacionalins teism
administracijos Teism veiklos analizs skyriaus vyriausiasis
specialistas Vladimir Kosatyj analizavo e-teism sistemos privalumus ir trkumus. Microsoft Lietuva atstovas Martynas
Bielinas papasakojo apie IT vystymsi ir tak advokat veiklai.
sak Julija Kirien, Vytauto Didiojo universiteto Teiss fakulteto dekan, Leonas Virginijus Papirtis, Lietuvos advokatros
Advokat tarybos pirmininkas, Giedrius Mozraitis, Teisingumo ministerijos viceministras. Buvo perskaitytas ir Gintaro
Kryeviiaus, Teisj tarybos pirmininko bei Lietuvos Aukiausiojo Teismo vadovo sveikinimas.
Advokatas Giedrius Abromaviius, LJAA valdybos narys:

Lietuvos jaunj advokat asociacija diaugiasi galimybe prisi
dti prie Lietuvos advokatros tradicij isaugojimo ir pltojimo.
Konferencijoje Advokat veiklos tradicijos ir naujovs: ar kei
iams? ypatingas dmesys buvo skiriamas Lietuvos advokat
ros istorijai, tradicijoms ir vertybms, konferencijos metu vyko
domi diskusija ia tema. Po konferencijos dalyviai turjo iskir
tin galimyb neformalioje aplinkoje pabendrauti su Lietuvos
advokatros Advokat tarybos pirmininku dr. Leonu Virginijumi
Papiriu, Lietuvos advokatros Advokat tarybos pirmininko pa
vaduotoja dr. Liudvika Mekauskaite.
grindiniai advokat reklamos ribojimai, ar advokato reklama

yra suderinama su advokato profesija. ios sesijos pranejai:
advokat profesins bendrijos Bagdanskis iLAW advokatas
Tomas Bagdanskis, kalbjs apie teisini paslaug marketing; Advokat tarybos narys, advokat kontoros Eversheds
Saladius vadovaujantis partneris Jonas Saladius, pristats
reklamos, atitinkanios advokato veikl, principus ir advokat
kontoros Sorainen pltros ir rinkodaros vadov Vaida Zykut,
nagrinjusi, kaip reklama padeda ar trukdo saugoti organizacijos ar asmens reputacij.
Daugiausiai klausytoj klausim sulauk sesijos Reklamos

naujovs advokat veikloje praneimai, kuriais aikintasi, ar
advokato reklama yra specifin reklamos ris, kokie yra pa-
Konferencija baigta mediacijai skirta tema, kurioje praneimus skait Natalija Kaminskien, advokat profesins bendrijos Sviderskis, Kaminskien ir partneriai advokat, Renata
Beranskien, Advokat tarybos nar, advokat kontoros Sorainen partner.
2013 m. gruodio 3 d. Lietuvos advokatraadvokat savivald gyvendinanti institucijaminjo 95met veiklos sukakt. Lietuvos
advokatros pradia siejama su Lietuvos teism susiformavimu. Nors po 1918m. vasario 16d. teismai ir advokatra savo
veiklos nenutrauk, formalus Lietuvos Vyriausybs atstov ir
vokiei okupacins valdios galiotinio susitarimas perduoti
teismus Lietuvos Vyriausybei gyvendintas tik 1918m. gruodio 3d. Btent i diena laikoma Nepriklausomos Lietuvos
advokatros pradia.
Paymtina, kad nuo pat Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts

laik advokato profesijasvarbi teisins demokratins valstybs dalis, nes ios profesijos atstovai, remdamiesi statymais,
faktais ir argumentais, teikia monms teisin pagalb, kuri
suprantama kaip teiss konsultacijos, gynyba ir atstovavimas
byl procese. Svarbus advokat vaidmuo bei ios profesijos ir valstybs ssajos tiek tarpukario Lietuvoje (prisimintini
advokatai Mykolas Romeris, Jonas Vileiis, Petras Leonas, Stasys ilingas, Vladas Stainskas, kt., taip pat advokat padjjaiMykolas ir Vaclovas Birikos, Antanas Smetona, kt.), tiek
82

atkuriant Nepriklausomyb 1990m.net 6 advokataiValerijonas adreika, Egidijus Jarainas, Jonas Liauius, Kazimieras
Motieka, Liudvikas Narcizas Rasimaviius (Rasimas) ir eslav
Okinicpasira Lietuvos Nepriklausomybs atstatymo
akt. Daugelis j, kaip antai dr. arnas Vilinskas, dr. Zita liyt, Vytautas Zabiela, Kstutis ilinskas ir kt.aktyviai dalyvavo teiskroje, ir politikoje, ir visuomeniniame gyvenime
tvirtino ir gyn mogaus teises. Nemaai advokat i profesij pasirinko karjeros tsai po politinio-valstybinio darbo. Net
ir sovietmeiu advokatai buvo vienintel profesija, kuri turjo
ioki toki autonomiju tiesiogiai kliento mokam atlyg
advokatai gyn paprast moni interesus.
2014 m. gruodio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs rmuose vyko forumas Lietuvos advokatra: vakar, iandien ir
rytoj. Pirmoje sesijoje Lietuvos advokatra istoriniame ir i
dien aktualij kontekste praneimus skait prof. Vytautas
Landsbergis, prof. Alfredas Bumblauskas, advokatai Jonas Nekraius, Faina Kukliansky, Vilenas Vadapalas, Jonas Kaireviius.
Antroje sesijoje Advokatros raida (1918-2013) pasisak Lietuvos advokatros pirmininkai - Kstutis Lipeika, Kazimieras
Motieka, Rimas Andrikis, dr. Leonas Virginijus Papirtis. Treioje
sesijoje Advokato vaidmuo visuomeninje veikloje auditorija klaussi dr. Stasio edbaro, advokat Robert Juodkos,
prof.Vytauto Mizaro ir Rolando Valino praneim.
Vakare renginys persikl Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts Valdov rmus - ten vyko ikilmingas primimas ir apdovanojim ceremonija.
2014 m. gruodio 13 d. ikilms tssi Lietuvos nacionalinje filharmonijoje: ia kunkuliavo jubiliejini met nuotaika ir
urmuliavo met palydti susirink advokatai. Muzikin program dovanojo Roberto erveniko diriguojamas Lietuvos
kamerinis orkestras ir solistai Raminta Vaicekauskait (sopranas) ir Liudas Mikalauskas (bosas). Puonioje salje skambjo
W. A. Mozarto, G. F. Handelio, A. Vivaldi, G. Donizetti, P. aikovskio, G. Bizet, I. Albenizo, E. de Curtiso, C. Gardelio, F. Leharo,
A.Raudonikio ir G. Kupreviiaus kriniai.
Po koncerto sveius diugino Vytauto Mikelino (smuikas),
Daumanto Slipkaus (klaviiniai), Kazio Stonkaus (akordeonas)
instrumentinio ansamblio pasirodymas bei ugningos Lotyn
Amerikos, italikos ir panczikos melodijos.
2014m. vasario 21d. Teisingumo ministerijoje vyko Lietuvos
advokatros ir ELSA Lietuva organizuota konferencija E.byla:
ar esame pasireng atsisakyti popierini byl?. Konferencij
pradjs teisingumo ministras dr. Juozas Bernatonis paymjo, kad nei teismai, nei advokatra negali bti nepasireng,
nes elektroniniai procesai yra teisins valstybs ateitis.
Konferencijoje konstatuota, kad iandien e.bylai Lietuvoje

dar kyla vairi klii. Daugiausia tai technins ir teiskros
problemos, taiau nemaai bd ieina u teismo sistemos
ar teismo proceso dalyvi veiklos srities rib. Reikia, kad
sprendimus rast ir priimt Archyv departamentas, Vyriausyb. konferencij atvykusi Estijos advokatros valdybos
nar Katrin Orav pabr, kad Estijoje problemos dl e.bylos tokios pat kaip Lietuvojeprivalomi byl teikimo elektroniniu bdu terminai nuolat atidedami, reglamentavimas
nra aikus. Vis dlto Estijos advokatros pasiekimu laikytina
tai, kad jie apgyn pozicij, jog elektroniniu dokument teikimu laikytinas ne j atsiuntimo / klimo sistem faktas,
bet atitinkamo dokumento parsisiuntimo / atsidarymo faktas. Konferencijoje savo valgomis dalijosi vienas e.teismas.
lt sistemos krjadvokatas dr. Rimantas Simaitis, advokatas Rytas Paukt.
83

2014m. balandio 2d. Palangos senojoje gimnazijoje vyko
Karjeros dienos, kuri metu moksleiviai susipaino su vairiomis profesijomis, o 2014m. balandio 3d. Palangos senosios gimnazijos moksleiv Beata algiryt, planuojanti tapti
advokate, lanksi advokat kontoroje, kurioje advokat Jurita
Repien j supaindino su advokato profesija ir advokatui
keliamais profesiniais bei dalykiniais reikalavimais. Beata algi-
Kultra, valstyb, visuomen

2013m. birelio 20 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda, skirta Nepriklausomybs akto signataro Valerijono
adreikos 75-osios gimimo metinmspaminti. Eksponuotos
fotografijos i Lietuvos centrinio valstybs archyvo, Lietuvos
Respublikos Seimo archyvo fond ir Valerijono adreikos eimos archyvo.
2013m. rugpjio 20d. Lietuvos advokatra 75-eri met
sukakties proga sveikino ilgamet Lietuvos advokatros
pirminink Kstut Lipeik, gebjus suburti ir ilaikyti viening advokat bendruomen, mokant kone kiekvien palenkti
savo inteligencija.
2013 m. spalio 2 d. jubiliejini Lietuvos advokatros met
rengini cikl atidar retrospektyvi advokato Savinijaus Katausko ekslibris paroda Nuo eskizo iki knygos enklo. aptarim Lietuvos raytoj sjungoje susirinko gausus metro asmeniniais knygos enklais apdovanot koleg ir biiuli brys.
2013 m. lapkriio 27 d. Lietuvos advokatra sveikino advokat Vytaut Zabiel, minjus garbing 55-eri met profesins veiklos sukakt. Advokatui dkota u nuolatin rpest
jaunja advokat karta ir viso gyvenimo iniciatyvas.
2013m. lapkriio 5 d. iauliuose vyko advokato Jono Nek
raiaus enciklopedinio inyno Lietuvos advokatra: iauli
advokatai (XVII a. pab.XXI a. pr.) pristatymas. Leidin recenzavo Advokat tarybos narys Juozas ivilis. rengin gausiai
susirinko krato advokatai, knygos itraukas skait iauli dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas, vakaro nuotaik kr
tarptautini ir respublikini konkurs laureat, iauli universiteto doktorant koncertuojanti kanklinink Kristina Kupryt.
Jubiliejinius metus amino ikiliems advokatams skirtas dokumentini apybrai ciklas Advokato kelias, transliuotas LRT
84
ryt stebjo advokat kontoros darb, advokat bendravim

su klientais, susipaino su pagrindiniais advokato rengiamais
procesiniais dokumentais ir kartu su advokate lanksi teisme.
Beatai algirytei buvo teiktos Lietuvos advokatros atminimo dovanlsprof. Romualdo Drako monografija, advokato Savinijaus Katausko ekslibris albumas ir filmas apie advokat Grabyl Venclauskait.

Kultros kanalu. Reisier Monika Juozapaityt pasakojo i
advokat profesinio ir visuomeninio gyvenimo istorijas:
Grabyl Venclauskait
Petras Kudaba (19242006)
dr. Algimantas Dziegoraitis (19392007)
Kstutis Lipeika
Kstutis ilinskas (19462011)
Zita liyt
Valerijonas adreika (19381991)
eslav Okinic
Egidijus Jarainas
Liudvikas Rasimaviius (Rasimas)
Jonas Liauius
Kazimieras Motieka
2014m. vasario 7d. Lietuvos advokatros Advokat tarybos

atstovai dalyvavo Kauno miesto Rotuje vykusiame ikilmingame Lietuvos teisinink draugijos Kauno skyriaus 25-eri
met atkrimo minjime.
2013m. gegus 24 d. Alytaus advokat klubo prezidente
irinkta advokat Diana Vaitkeviien. 2013m. rugsjo 21d. ji
organizavo ivyk Latvij. Ekskursijos metu advokatai avjosi Rundals dvaru, ymiuoju jo parku ir Rygos senamiesiu.
2013m. spalio 24d. Alytuje sveiavosi Lietuvos advokat tarybos nariaiJonas Kaireviius ir Gintaras Pukas.
2013 m. birelio 27 d. jaunj advokat bryje Advokat
tarybos komanda varsi Smegen kov turnyre. Protingiausios komandos titul ikovojo Advokat tarybos komanda, kurioje aid Advokat tarybos pirmininko pavaduotoja
Liudvika Mekauskait, tarybos nariaiRenata Beranskien
ir Juozas ivilis, Lietuvos advokatros sekretorius Rytis Jokubauskas. Tarybos komandai taip pat talkino Aurelija Juodyt
ir Emilija Beranskait.
2013m. spalio 30d. Konstitucijos ir Europos civilins teiss dienas klaipdieiai minjo dalyvaudami Klaipdos apygardos, Klaipdos apygardos administracinio ir Klaipdos miesto apylinks
teism organizuotame intelektualiame aidime Prot mis su
teisjais. Advokatams atstovavo jungtin Klaipdos antrins teisins pagalbos advokat kontoros advokat Rolando Stirbinsko,
Marinos Saveljevos, Galinos Korabliovos ir Leonido Zubanovo
bei Klaipdos valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnybos darbuotojVitalijos Mardasaits, Monikos Vaitilaviits,
Kristinos Petraitiens ir Tomo Kasperaiio komanda.
2013 m. gruodio 13 d. vyko Lietuvos advokatros Kaldinis vakaras. Koncertavo Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Roberto erveniko, solistaiRaminta Vaicekauskait
(sopranas) ir Liudas Mikalauskas. Grojant Vytauto Mikelino
(smuikas), Daumanto Slipkaus (klaviiniai) ir Kazio Stonkaus
(akordeonas) instrumentiniam ansambliui skambjo ugningos Lotyn Amerikos, italikos ir panczikos melodijos.
Sportas
2013m. balandio 2021d. Trak rajone VarnikuoseAnuprikse vyko orientacinio sporto varybos. Jos skirtos advokato Jono Vileiio (18721942) atminimui aminti. Jono Vileiio taur 2013 vyko jau 8-j kart.
2013m. birelio 30d. advokat praymu Sostini golfo klube, Pipiriki kaime (Pastrvio seninijoje, Elektrnuose) organizuotas antrasis atviras ADVOCO golfo turnyras.
2013m. spalio 27d. advokat, advokat padjj, teisinink
ir student futbolo komanda FC ADVOCO pasipuo sidabro
medaliais. Tai buvo 23-iosios FC ADVOCO rungtyns 2013met
sezone LFF IV lygojeSekmadienio futbolo lygos (SFL ) A divizione. SFL aidia net 50 Vilniaus apskrities komand.
Lietuvos advokatra 2013m. lapkriio 30gruodio 1d. organizavo atuntj tarptautin krepinio turnyr Lietuvos
advokatros taur 2013. Jame dalyvavo 12 komand. Turnyr
laimjo Jungtins Kauno pajgos. Antroje ir treioje vietoje

liko atitinkamaiA komanda ir Estijos advokatros komanda.
Naudingiausiu turnyro aidju paskelbtas Mindaugas Noreika
(Jungtins Kauno pajgos), o rezultatyviausias buvo Andrius
Budvytis, pataiks 50 tak.
2014m. vasario 20d. vyko Lietuvos advokatros 95-meiui
paminti skirto achmat aibo turnyrasAdvokatros taur2014. Lietuvos advokatros organizuotame achmat turnyre dalyvavo 26 aidjai. Turnyras buvo tiek asmeninis, tiek
komandinis. Turnyre dalyvavo 5 komandos: Advokatros, Policijos, Muitins, Valstybins mokesi inspekcijos ir Jungtin
komanda. Buvo suaistos 9 achmat partijos. Turnyro nugaltoja tapo Policijos komanda. Antroji vieta atiteko Advokatros
komandai. Treij viet laimjo Jungtin komanda. Ketvirta ir
penkta vieta atiteko Muitins ir Valstybins mokesi inspekcijos komandoms, surinkusioms po lygiai tak.
85

2014 m. kovo 28 d. Prokuratros dienos proga surengtame
achmat turnyre Prokuratros taur dalyvavusi Advokatros komanda atsirevanavo Policijos komandai ir laimjo tur-
nyro pirmj viet. Policijos komanda buvo antroji. Asmeninje skaitoje treij viet laimjo advokatas Liutauras Baiktys,
o ketvirtj Marius Navikas.
Apdovanojimai
iniasklaida pastebjo teigiamus advokat darbus, advokat kontor ir profesini bendrij pasiekimus. Publikacijose ne vien
kart advokato vardas buvo minimas teigiamame kontekste. Iskirtinio pagerbimo nusipeln pelniusieji met apdovanojimus.
2013m. rugsjo 23d. minint Lietuvos yd genocido dien

ir Vilniaus geto likvidavimo 70-sias metines vanij gelbjimo kryi teikimo ceremonijoje Lietuvos Respublikos valstybs apdovanojimuordino U nuopelnus Lietuvai Riterio
kryiumiapdovanota Lietuvos yd bendruomens pirminink advokat Faina Kukliansky. Valstybs pagarbos ir pasiymjimo enklas kolegei skirtas u Lietuvos yd bendruomens telkim ir Lietuvos yd paveldo isaugojimo puoseljim.
2013m. gruodio 3d. Lietuvos Respublikos Prezident pasveikino advokatus Lietuvos advokatros 95-eri met veik
los sukakties proga. Sveikinime teigiama: Didiausios pagarbos ir padkos verti ir iandien advokatros 95 met sukakt
minintys Lietuvos advokatai, Sjdio teisinio rmimo grups
nariai, kiti Lietuvos Sjdio pagalbininkai, 1990m. Kovo 11d.
Lietuvos Nepriklausomybs Akto signatarai. i moni dka
iandien esame laisvi. Esate laisvi ir Js, nepriklausoma Lietuvos advokatra.
2013m. gruodio 19d. ikilmingoje ceremonijoje advokatui
Rolandui Valinui ir kontorai LAWIN teiktas apdovanojimas
u dosnum ir meil Vilniaus kultrai. Be advokato, v.Kristoforo statulls teiktos dvasininkui, mokytojams, meno monms. Kaip skelbia 15min.lt, vienas i geriausi teiss specialist Lietuvoje moni susijungimo ir sigijimo, komercijos teiss
srityse Rolandas Valinas taip pat yra daugelio knyg, ileist
Lietuvoje ir usienyje, bendraautoris, asmenikai rpinasi ir
kuruoja daug svarbi visuomenini projekt. Advokat kontora LAWIN mecenuoja Lietuvos nacionalin operos ir baleto
teatr, Lietuvos valstybin simfonin orkestr, Vilniaus miesto
oper, Jono Meko vizualij men centr, v. Kristoforo kamerin orkestr ir kt. Lrytas.lt mini, kad kolekcininkas R.Valinas mielai skolina meno krinius vairioms parodoms, jis yra
Santariki vaik ligonins paramos fondo steigjas.
2014m. vasario 20d. Londone tarptautinis teisinis leidinys
The Lawyer pripaino SORAINEN Met advokat kontora
Baltijos alyse (Baltic Law Firm of the Year 2014).
86
2014 m. balandio 3 d. vykusioje Euromoney grups leidinio International Financial Law Review (IFLR) 2014m. apdovanojim ceremonijoje advokat kontora Sorainen buvo
pripainta Met advokat kontora Baltijos alyse.
2014m. vasario 20d. Vilniaus maajame teatre pirm kart
teikti nacionaliniai lygybs ir vairovs apdovanojimai. Met
pergale pripaintas advokato Vytauto Mizaro laimjimas ikovota galimyb surengti eitynes U lygyb sostins Gedimino prospekte Vilniuje. Advokat Diana GumbreviitKuzminskien apdovanota Met mogaus teisi advokato
kategorijoje (BNS ir Delfi.lt).

Interneto svetain
Interneto svetainje www.advoco.lt advokatros nariams
operatyviai paskelbta beveik 300 vairi informacini praneimapytiksliai 100 daugiau nei ankstesniu ataskaitiniu
laikotarpiu. Ataskaitinio laikotarpio pradioje paleista nauja
moderni Lietuvos advokatros svetainjoje daugiau interaktyvi ir vizuali element, atnaujinta informacin struktra. Svetain pltota tiek turinio, tiek struktrini element
idstymo aspektais.
Naujoje svetainje pirmame puslapyje publikuojamos naujienos automatikai skirstomos kategorijas. Yra galimyb
Paymtina, kad Lietuvos advokatrai iki komunikacijos srityje kelia ir pastaruoju metu padidjs asociacijos
nari skaiiusasmeninio susitikimo, pokalbio telefonu
nepakanka, kad informacija visiems bt perduota laiku,
btinos elektronins ir masins priemons. I ia kyla Lietuvos advokatros vidins komunikacijos stiprinimo poreikis
ir udaviniai.
Apibendrinant teigtina, kad Lietuvos advokatra siek sukurti
aktyvi informacijos apie asociacijos tikslus, veikl ir rezultatus
sklaidos sistem, utikrino atvirum ir skaidrum, stiprino visuomens pasitikjim jos veikla. Daug dmesingiau imti vertinti vieieji pasisakymai, operatyviai pateikiama alternatyvi
usiprenumeruoti vien arba kelias naujien grupes. Populiariausia naujien skiltis Advokatams / padjjams turi 272
prenumeratorius.
Naujoji svetain integruota su Lietuvos advokatros duomen bazeadvokatros nari asmenin informacija bus atnaujinama automatikai kasdien.
Svetainje diegti patobulinti informacijos archyvavimo, jos
spausdinimo, ssaj krimo funkcionalumai.
Svetain pasiekiama adresu www.advoco.lt.
nuomon, advokatros pozicija. Didesn iorins komunikacijos efektyvum lemt Lietuvos advokatros funkcij inomumo visuomens nuomons tyrimas, kuris leist sukurti strategin komunikavimo priemoni plan ir parinkti tinkamus
informacijos sklaidos kanalus.
Siekdama strateginio tiksloskatinti advokat profesins
bendruomens nari komunikacij formuojant advokat interesams atstovaujanios organizacijos status ir inomum
visuomenjeLietuvos advokatra ateityje sieks sitraukti
valstybs valdymo atskir srii problem sprendim, tapti
valstybs institucij partneriais ginant teistus piliei ir verslo interesus.
87

Advokatu Tarybos Veiklos Ataskaita 2014

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Advokatu Tarybos Veiklos Ataskaita 2014

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

VISUOTINIS ADVOKAT SUSIRINKIMAS 2014

VISUOTINIS ADVOKAT SUSIRINKIMAS 2014

stangos. Tai kryba ir susitikimai. Tai gebjimas bendrauti ir kartu

Stenkims ir dirbkime kartu.

Advokat tarybos pirmininkas

VISUOTINIS ADVOKAT SUSIRINKIMAS 2014

VISUOTINIS ADVOKAT SUSIRINKIMAS 2014

VISUOTINIS ADVOKAT SUSIRINKIMAS 2014

1. ADVOKAT TARYBOS VEIKLOS ATASKAITA

VISUOTINIS ADVOKAT SUSIRINKIMAS 2014

Advokat skaiiaus kitimas 19952014m.

ADVOKAT TARYBOS VEIKLOS ATASKAITA

Advokatas Antanas Jonikaitis, LJAA valdybos narys

Nuo 2008m. skaitlingiausia advokat amiaus grupe tapo

Lietuvos jaunj advokat asociacija diaugiasi ilgameiu sk

Nagrinjant keleri met laikotarp ir grupuojant advokat

Advokat pasiskirstymas pagal ami 2014 m.

VISUOTINIS ADVOKAT SUSIRINKIMAS 2014

iau po studij is noras padidja tris kartus. Praktik daniausiai

Tauragje, Trakuose ir ilutje praktikavo po 9 advokatus.

Advokat pasiskirstymas pagal miestus, 2014 m.

[VALUE] arba 13,8 proc.

[VALUE] arba 86,2 proc.

Praktikuojani advokat skaiius

venionyse, ilalje, irvintose, Skuode,

Jonavoje, Jonikyje, Biruose,

Savo praktik turjo

Elektrnuose, Akmens raj., Alytaus raj., aki raj.,

ADVOKAT TARYBOS VEIKLOS ATASKAITA

2013 m. ir 2014m. sausio 3 d. duomenys

tais), i j su 32 advokatais, nuolat teikianiais antrin teisin

VISUOTINIS ADVOKAT SUSIRINKIMAS 2014

2014m. kovo 18 d. duomenys

Advokat kontoros pagal jose dirbani

2014m. kovo 18 d. duomenys

Advokat skaiius kontorose

2014m. kovo 18 d. duomenys

ADVOKAT TARYBOS VEIKLOS ATASKAITA

Savitas paradoksas, kai gin laimi neteistai

Teisj kolegijos vertinimu, mergait per

Advokato profesija laisvja

Lietuvos universitetai kasmet ileidia

Visuomenje vyrauja mitas, kad advokatai maudosi piniguose ir kad klient

T.B.: Taip, tai stereotipas.

netinkamai taik proceso teiss normas ir

BENDRAS VEIDO IR ADVOKAT KONTO

VISUOTINIS ADVOKAT SUSIRINKIMAS 2014

iame procese vaiko globos neteks tvas gali prieiekiniu

ADVOKAT TARYBOS VEIKLOS ATASKAITA

Iki 2014 m. balandio 1 d. praktikuojani advokat sra

Advokat priesaikos ceremonija

2014m. balandio 8d. transliuotoje ini radijo laidos Atvi

Advokat taryba iki 2013m. kovo 31d. gavo 276skundus (72

VISUOTINIS ADVOKAT SUSIRINKIMAS 2014

2013m. balandio 23d. ini radijo laidoje Atviras pokalbis

Advokat taryba savo posdiuose sprend advokat

ADVOKAT TARYBOS VEIKLOS ATASKAITA

VISUOTINIS ADVOKAT SUSIRINKIMAS 2014

Advokat tarybos pirmininko pavaduotoja

2014 m. balandio 1 d. ini radijo studijoje urnalisto

Advokat tarybos pavedimu Lietuvos advokatros admi

ADVOKAT TARYBOS VEIKLOS ATASKAITA

Dl advokat profesins bendrijos teiss steigti

VISUOTINIS ADVOKAT SUSIRINKIMAS 2014