You are on page 1of 20

arakomerciuli gamomcemloba saga

ganmanaTleblobis dialeqtika
filosofiuri fragmentebi
maqs horkhaimeri
Teodor v. adorno

Targmani da narkvevi
devi dumbaZisa

Tbilisi, 2012

Max Horkheimer und Theodor W. Adorno, Dialektik der Aufklrung.


Philosophische Fragmente. S. Fischer Verlag, Frankfurt am Main
1969.
Originally published as: Dialektik der Aufklrung. Copyright by
Social Studies Association, Inc., New York 1944.
All rights reserved by S. Fischer Verlag GmbH, Frankfurt am Main
1969.
Die bersetzung dieses Werkes wurde vom Goethe-Institut aus Mitteln des Auswrtigen Amtes gefrdert.

wignis Targmani da gamocema SesaZlebeli gaxda goeTes


institutisa da boxumis ruris universitetis sazogado studenturi kavSiris mxardaWeriT.

Targmani:
devi dumbaZe
gamomcemlebi:
devi dumbaZe
Tengiz iremaZe
redaqtorebi:
rusudan asaTiani
Tengiz iremaZe
teqnikuri gamomcemeli: soso dumbaZe

pirveli gamocema, 2012


ISBN 978-9941-0-44977
yvela ufleba daculia

arakomerciuli gamomcemloba saga


www.sa-ga.org

sarCevi
axali gamocemis winasityvaoba (1969) .. . . . . . . . . . . . . 9
winasityvaoba (1944/47) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12
ganmanaTleblobis cneba.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
I eqskursi: odisevsi, anu
miTosi da ganmanaTlebloba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 75
I I eqskursi: Julieti, anu
ganmanaTlebloba da zneoba .. . . . . . . . . . . . . . . . . . 123
kulturis industria. ganmanaTlebloba,
rogorc masebis motyueba .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 175
antisemitizmis elementebi.
ganmanaTleblobis sazRvrebi . . . . . . . . . . . . . . . . 244
Canawerebi da monaxazebi .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 302
sazrianobis winaaRmdeg .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 302
ori samyaro .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 304
ideis gardasaxva batonobad . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 305
moCvenebebis Teoriis Sesaxeb . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 309
Quand mme . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 312
cxovelis fsiqologia .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 313
volters .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 314
klasifikacia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 316
zvavi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 317
izolacia urTierTobiT . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 318
istoriis filosofiis kritikisaTvis.. . . . . . . . . . . . 319
humanurobis Zeglebi.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 324
damnaSavis Teoriidan . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 324
Le prix du progrs .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 329
ubralo SiSi.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 331
sxeulisadmi interesi.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 332
masobrivi sazogadoeba. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 338
winaaRmdegobebi .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 340
moniSnuli.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 344
filosofia da Sromis ganawileba .. . . . . . . . . . . . . . . . 346

azri .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
adamiani da cxoveli.. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
propaganda .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
sisulelis warmoSobis Sesaxeb.. . . . . . . . . . . . . . . . . . .

349
350
364
365

devi dumbaZe: ganmanaTlebloba da katastrofa.


ratom aris ganmanaTleblobis dialeqtika
aqtualuri .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 371
SeniSvnebi .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 445

ganmanaTleblobis dialeqtika
filosofiuri fragmentebi
fridrix poloks

kulturis industria
ganmanaTlebloba,
rogorc masebis motyueba
yoveldRiurad mtyundeba sociologiuri Sexeduleba, romlis Tanaxmadac obieqturi religiis sayrdenis dakargva, ukanaskneli kapitalizmamdeli naSTebis daSla, teqnikuri da socialuri diferenciacia da
specializacia kulturul qaosSi gadaizarda. kultura dRes yvelafers msgavsebiT amarcxebs. kino, radio,
Jurnalebi qmnian sistemas. TiToeuli rubrika Sinaganad erTsulovania da asevea yvela erTad. TviT politikurad dapirispirebulTa esTetikuri gamoxatvebic
ki erTTavad foladis ritms xotbas asxams. industriis
dekoratiuli sammarTvelo Tu sagamofeno nagebobebi
avtoritarulsa da danarCen qveynebSi TiTqmis arafriT gansxvavdeba erTmaneTisgan. yovel kuTxeSi miwidan
amozrdili naTeli monumenturi Senobebi saxelmwifoTaSoriso koncernebis Rrma gegmiurobas ganasaxierebs,
rasac ukve aRviraxsnili mewarmeoba umiznebda, sevdiani qalaqebis sacxovrebeli da samuSao dasaxlebebis
Cabnelebuli ubnebi ki am gegmiurobis Zeglebia. Zveli
saxlebi betonis centrebis garSemo ukve jurRmulebad
warmoCndebian da axali bungaloebi qalaqis gareubanSi, saerTaSoriso eqspoziciebis meryevi konstruqciebis msgavsad, teqnikuri progresis qebas aRavlenen da
mogviwodeben, swrafi gamoyenebis Semdeg, isini sakonservo qilebiviT gadavyaroT. Tumca saqalaqmSeneblo
proeqtebi, romlebmac mcire higienur binebSi individi
damoukideblis saxiT erTgvarad unda ukvdavyon, indi-

175

vids swored sapirispiros _ kapitalis totalur Zalauflebas _ miT ufro safuZvlianad uqvemdebareben.
macxovreblebs, rogorc mwarmoeblebsa da momxmareblebs, Sromisa da garTobisaTvis centrebSi iZaxeben,
sacxovrebeli ujredebi ki yovelgvari winaaRmdegobis
gareSe zedmiwevniT organizebul kompleqsebad dakristaldeba. adamianebs maTive kulturis models _
zogadisa da kerZos mcdar igiveobas _ makro da mikrokosmosis aSkara erTianoba umtkicebs. masobrivi kulturis ConCxi, monopoliis mier damzadebuli konceptualuri xerxemali, gamokveTas iwyebs, radgan mTeli
masobrivi kultura monopoliis pirobebSi identuria.
mmarTvelebs am xerxemlis dafarva maincdamainc ukve
aRarc ainteresebT, misi Zaladoba ki miT ufro Zlierdeba, rac ufro daundoblad amxels sakuTar Tavs. kinosa da radios aRarc sWirdeba, Tavi xelovnebad warmoaCinos. im WeSmaritebas, rom isini mxolod biznesia
da sxva araferi, uvargisi saqonlis legitimaciisaTvis,
romelsac mizanmimarTulad awarmoeben, ideologiad
iyeneben. kino da radio Tavad uwodeben sakuTar Tavs
industriebs, maT generalur direqtorTa Semosavlis
sajarod gamoqveynebuli ricxvebi ki mza produqtebis
sazogadoebrivi aucileblobis Taobaze nebismier eWvs
aqarwyleben.
dainteresebuli pirebi kulturis industrias,
Cveulebriv, teqnologiurad xsnian. maT Tanaxmad, reproduqciis iseTi xerxebis warmoSobas, romlebic Semdeg, Tavis mxriv, gardauvals xdian mraval adgilas
identuri moTxovnilebebisaTvis standartuli nawarmebis miwodebas, kulturis industriaSi milionTa
monawileoba iZulebiT iwvevs. xelmZRvanelebis mier
organizaciasa da dagegmvas warmoebis mcirericxovan centrsa da gafantul recefcias Soris teqnikuri
winaaRmdegoba ganapirobebs. standartebi Tavdapir-

176

velad momxmarebelTa moTxovnilebebidan warmoSobilad iTvleba _ amitom Rebuloben maT winaaRmdegobis


gareSe. sistemis erTianobas manipulaciisa da moTxovnilebis ukuzemoqmedi wrebrunva marTlac sul ufro
mWidrod kravs. Tumca, malaven imas, rom ekonomikurad
uZlieresTa sazogadoebaze Zalaufleba aris is niadagi, romelzec teqnika sazogadoebaze Zalauflebas
aRwevs. dRes teqnikuri racionaloba Tavad batonobis
racionalobaa. teqnikuri racionaloba sakuTari Tavisgan gaucxoebuli sazogadoebis kompulsiuri xasiaTia. mTels avtomobilebi, bombebi da kino manam aerTianeben, sanam maTi manivelirebeli elementi _ Tavad im
usamarTlobis meSveobiT, es elementi rom emsaxureboda _ sakuTar Zalas ar daamtkicebs. jerjerobiT kulturis industriis teqnikam mxolod standartizaciasa
da seriul warmoebas miaRwia, imsxverpla ki is, riTic
nawarmis logika sazogadoebrivi sistemis logikisagan
gansxvavdeboda. magram es teqnikis moZraobis kanons ki
ar unda dabraldes, rogorc aseTs, aramed im funqcias,
rasac teqnika dRes ekonomikaSi asrulebs. ukve individualuri cnobierebis kontroli gandevnis centraluri kontrolisagan gaTavisuflebis unaris mqone moTxovnilebas. telefonidan radiomde gadadgmulma nabijma rolebi naTlad gamijna. telefoni mosaubres
liberalurad jer kidev aZlevda saSualebas, eTamaSa
subieqtis roli, radio ki, demokratiulad, yvelas
ganurCevlad, msmenlebad aqcevs, raTa isini radiosadgurebis uerTierTmsgavs programebs avtoritarulad
dauqvemdebaros. pasuxis aparatura ar ganviTarebula
da kerZo gadacemebsac araTavisuflebas aZaleben. isini moyvarulTa idumali sferoTi Semoifarglebian,
am sferos ki, amave dros, zemodan uweven organizebas.
Tumca publikis spontanurobis nebismier kvals oficialur radioSi marTavs da STanTqavs kidec specia-

177

listTa seleqciebi _ niWierTa skautebis, mikrofonis


konkursantebis, nebismieri saxis proteJirebuli RonisZiebebis saSualebiT. niWierebi, gacilebiT ufro
adre, vidre sawarmo maT sazogadoebas warudgens, ukve
sawarmos Semadgeneli nawilebi arian. sxvagvarad isini ase gulmodgined ar moergebodnen mas. publikis
ganwyoba, romelsac kulturis industriis sistema
moCvenebiTadac da namdviladac upiratesobas aniWebs,
sistemis Tavis marTleba ki ara, aramed misi elementia.
maSin ki, roca TiToeuli xelovnebis dargi imave receptiT moqmedebs, rac misgan mediumiTa da masaliT metad
daSorebulic, publikis spontanur survilebze miTiTeba cariel momizezebad iqceva _ roca radios sapnis
operebSi dramatuli kvanZi teqnikuri sirTuleebis
daZlevis pedagogiur nimuSad iqceva da mas iseve gadaWrian, rogorc jam-s* jazis kulminaciur momentebSi, an beThovenis simfoniis monakveTis Tavisufali adaptacia imave modusiT sruldeba, rac kinoSi _
tolstois romanisa. sagnobriv viTarebas ufro is axsna uaxlovdeba, rom TiToeuli es momenti teqnikisa da
personalis aparatis xvedriT wonas ukavSirdeba. Tumca, aparatis nebismieri detali SerCevis ekonomikuri
meqanizmis ganuyofel elementad unda gavigoT. am meqanizms ki emateba SeTanxmeba _ sul mcire, menejerebis
erToblivi gadawyvetileba _, raTa araferi iseTi ar
awarmoon an dauSvan, rac maT cxrilebs, momxmareblebze maTsave warmodgenas da, upirveles yovlisa, Tavad
maT ar hgavs.
Tuki am epoqaSi obieqturi sazogadoebrivi tendencia generaluri direqtorebis subieqturad bnel zraxvebSi gansaxierdeba, maSin es Tavdapirvelad mrewvelobis umZlavresi seqtorebis _ foladis, sawvavis,
eleqtrobis, qimiis seqtorebis _ direqtorTa zraxvebia. am monopoliebTan SedarebiT, kulturuli mono-

178

poliebi sustni da maTze damokidebulni arian. raTa


gawmendis aqciebis seriaSi ar moyves masobrivi sazogadoebis is sfero, romlis saqonlis specifikur tipsac
isedac zedmetad bevri aqvs saerTo komfortul liberalizmsa da ebrael inteleqtualebTan, kulturis
monopoliebma namdvili Zalaufali batonebi swrafad
unda daakmayofilon. wamyvani mauwyebeli kompaniis
eleqtroindustriaze damokidebuleba, an kinosi _ bankebze, mTel sferos axasiaTebs, kerZo dargebi ki, Tavis
mxriv, ekonomikurad erTmaneTs gadaejaWveba. yvelaferi imdenad axlos aris erTmaneTTan, rom sulis koncentracia iseT simaRles aRwevs, rac mas ukve firmebis
saxelwodebebisa da teqnikuri rubrikebis sademarkacio xazebis gadaTelvis saSualebas aZlevs. politikis
moaxloebul erTianobaze kulturis industriis ukompromiso erTianoba mowmobs. xazgasmiTi gansxvavebani,
magaliTad, a da b klasis filmebsa an iseTi Jurnalebis istoriebs Soris, romelTa jgufebic gansxvavebuli fasebiT ganisazRvreba, Sinaarsobrivad ki ar aris
ganpirobebuli, aramed maTi mizani aris klasifikacia,
organizacia da momxmarebelTa aRnusxva. yvelasTvis
gaTvaliswinebulia raRac, raTa veravin SeZlos Tavis daRweva, gansxvavebani ki danawevrebulia da maT am
saxiT uweven propagandas. mxolod ufro amomwuravi
kvantifikaciis daniSnulebas publikisaTvis xarisxiT
gansxvavebuli seriebis ierarqiis miwodeba asrulebs.
yvelani, erTgvarovnad da spontanurad, maTTvis indeqsebiT winaswar gansazRvruli level-is* Sesabamisad
unda iqceodnen da masobrivi produqtis im kategoriisaken iSverdnen xels, maTi tipisTvis rom damzadda.
saSemosavlo jgufebad _ wiTel, mwvane da lurj velebad nawildebian momxmareblebi, rogorc statistikuri
masala im kvleviTi centrebis rukebze, propagandis
centrebisagan ukve rom veRar ganvasxvavebT.

179

imaSi, rom sabolood, meqanikurad diferencirebuli nawarmebi mudam erTi da igiveni aRmoCndebian, proceduris sqematizmi vlindeba. ukve TiToeulma bavS
vmac ki icis is, rom kraisleris da jeneral motorsis seriebis gansxvaveba faqtobrivad moCvenebiTia,
roca igi am gansxvavebiT aRfrTovandeba. mxolod
konkurenciisa da arCevnis saSualebis iluziis dakanonebis funqcias asruleben eqspertebis mier SerCeuli
upiratesobebi da naklovanebebi. viTareba ar gansxvavdeba arc uorner brazersisa da metro goldvin maieris prezentaciebis SemTxvevaSi. Tumca gansxvavebani
erTi da imave firmis sanimuSo koleqciis ZviradRirebulsa da iafian saxeobebs Sorisac sul ufro iklebs.
manqanebis SemTxvevaSi, es gansxvavebani cilindrebis
raodenobas, moculobas, gadget-ebis* sapatento monacemebs exeba, filmebSi ki _ varskvlavTa raodenobas,
teqnikis ufro xelgaSlil gamoyenebas, sasceno aRWurvilobis metad damuSavebasa da ganaxlebuli fsiqologiuri formulebiT sargeblobas. Rirebulebis erTiani
masStabi conspicuous production-is* dozirebaSi mdgomareobs _ saqveynod gamofenil investiciaSi. Sinaarsobriv gansxvavebebTan, nawarmis sazrisTan kulturis
industriis biujetiT dadgenil Rirebulebis gansxvavebebs aRaraferi aqvT saerTo. dauokeblad erTsaxovnebas aZaleben erTmaneTTan mimarTebaSi gansxvavebul
teqnikur mediasac. sanam interesis mqone pirebi bolomde ar SeTanxmdebian, radiosa da kinos im sinTezs,
televizia rom ganizraxavs, aferxeben. am sinTezis
usazRvro SesaZleblobebi ki esTetikuri masalis gaRaribebis imdenad radikalurad gazrdas gviqadis, rom
kulturis TiToeuli industriuli nawarmis naCqarevad SeniRbuli igiveoba ukve xval Riad SeZlebs izeimos
gamarjveba _ rogorc xelovnebis totaluri nawarmoebis vagneriseuli natvris damcinavi Sesruleba. radgan

180

grZnobadi elementebi _ romlebic, yvelani uklebliv,


upretenziod sazogadoebrivi sinamdvilis zedapiris
protokolirebas axdenen _ sakuTari principis Tanaxmad, identuri teqnikuri Sromis proceduriT iwarmoebian, am proceduris erTianobas ki Tavisi namdvili
Sinaarsis saxiT gamoxataven, sityvis, xatisa da musikis
urTierTSeTanxmeba tristanze ufro srulyofilad
aRwevs warmatebas. dawyebuli romanis koncefciidan,
ukve filmisken Tvals rom aparebs, ukanaskneli xmovani efeqtis CaTvliTac, es Sromis procedura warmoebis
TiToeuli elementis integrirebas axdens. investirebuli kapitalis zeimi es aris. sulerTia, Tu romel plots* SearCevs konkretul SemTxvevaSi produqciis xel
mZRvaneloba _ job-ebis maZiebelTa gulebSi, romelTac
sakuTreba CamoerTvaT, am kapitalis yovlisSemZleobis
_ rogorc maTi batonis yovlisSemZleobis _ dakanoneba
TiToeuli filmis sazriss Seadgens.
[...]

181

sagas sxva gamocemebi:


valter beniamini _ xelovnebis nimuSi
mkiTxvels pirvelad eZleva saSualeba gaecnos qarTul enaze
cnobili
filosofosisada
kulturis mkvlevris, valter
beniami
nis (1892
-1940), or naSroms: xelovne
bis nimuSi misi
teqnikuri reproducirebadobis epoqaSi (1935-36) da istoriis cnebis Sesaxeb (1940).
pirveli werili xelovnebis nimuSis auris dakargvis axsnas
gvTavazobs. man gans
akuTre
buli aqtualuroba SeiZina 60ian wlebSi, roca iqca mowodebad, xelovneba gamoeyenebinaT socialur-politikuri emansipaciis mizniT. Tezisebi
istoriis cnebis Sesaxeb ajamebs avtoris Tanamedrove
priodis bWobas istoriuli materializmis daniSnulebaze.

aka morCilaZe _
kagdata in jorjia
calke gamocemis saxiT pirvelad ibeWdeba Tanamedrove qar
Tveli mwerlis, aka morCilaZis,
eseisturi teqstebi: kagdata
in jorjia (2008) da piradi
enciklopedia (2007).

hans beleri _ kinomontaJis aspeqtebi


dasavleTSi farTod gavrcelebuli, SesavalixasiaTis mqone
kinosamontaJo saxelmZRvanelo
teqsti, sadac gaanalizebu
lia
aqtualuri samontaJo modelebi, cnebebi da reJisorTa speci
fikuri stilebi: eizenSteini,
bunueli, hiCkoki, godari, tarkovski, kubriki, jarmuSi da sxva.
gamocemas axlavs kino-samonta
Jo cneb
ebis ganmartebiTi leq
sikoni; kadris sidideTa maCvenebeli da 180 gradusis principis amsaxveli sqemebi.
rezo kveselava _ mogonebebi qarTvel
kinematografistebze
qarTveli kinodramaturgis rezo kveselavas samemuaro
werilebis krebulSi mogonebebi qarTvel kinematografistebze avtori ixsenebs: Tengiz abulaZes, akaki baqraZes,
suliko JRents, mixeil kveselavas, mixeil kobaxiZes, kote
miqaberiZes, aleqsandre rexviaSvils, sergo farajanovs,
oTar ioselians, dore xinTibiZesa da sxvebs.
gamocemaSi warmodgenelia qarTvel kinematografistTa uni
kaluri fotoebi avtoris pira
di arqividan da ki
nostudia
qarTuli filmis orasamde Ta
namSromlis mokle biografiuli
monacemebi.

fsiqiatriasTan gamocdilebis mqone pirTa germanuli


asociacia _ rCevebi da xerxebi _ rogor vmarToT
SeSlil-oba?
megzuri gankuTvnilia fsi
qiatriasTan gamocdilebis mqo
ne adamianebisa da maTi axlob
lebisaTvis, romlebic krizisis
dros da mis Semdeg mxarSi udganan am pirovnebebs. aq mocemuli
rCevebi saSualebas gvaZlevs in
dividualurad da Sinaurulad
movekidoT am mdgomareobas;
gvexmareba,
SeZlebisdagvarad
fsiqotropuli wamlebis gare
Se, organiz
misadmi zianis miye
nebis gverdis avliT, movlene
bis marT
vasa da myudroebisa da
stabilurobis mopovebaSi.
teqsts axlavs fsiqiatr Temur iosebaZis bolosityvaobada
damxmare organizaciaTa sakontaqto informacia.

damatebiTi informacia
www.sa-ga.org

sagas wignis qurdi _ qurdi ar ariso!

You might also like