Professional Documents
Culture Documents
winamdebare
zogadi
saswavlo
qimiis
Teoriuli
Teoriul
programiT
sakiTxebi
saxelmZRvaneloSi
gaTvaliswinebuli
(I_dan
XIII
Tavis
ganxilulia
ZiriTadi
sakvanZo
CaTvliT)
naSromi
rom
mocemuli
saswavlo
Teoriuli
saxelmZRvanelo
zogadi
(araqimiuri)
fakultetebis
qimiis aTvisebaSi.
ISBN 978-9941-14-065-5
http:|// www.gtu.ge/publishinghouse/
studentebs
zogadi
Sesavali
qimia
warmovidginoT
sicocxle
qimiisa
da
qimiuri
mrewvelobis gareSe.
qimias SeiZleba vuwodoT
Ggarda
imisa,
rom
qimia
swavlobs
bunebaSi
arsebul
nivTierbebs,
da
unikaluri
xelsawyoebis
Sesaqmnelad
tele,
radio,
boWkos,
xelovnur
saTbobs,
saRebavebs,
samkurnalo
meTodebis
industrializaciis
daxmarebiT
safuZvlis
xdeba
metalebis
nebismieri
qveynis
mopoveba,
tardeba
SesaZlebloba
praqtikulad
amouwuravia.
Mmarto
moxmarebis
sagnebis
misaRebad
da
uwinares
yovlisa,
10
Qqimia,
fizikasa
da
maTematikasTan
erTad
Seadgens
maRali
codna
yoveli
CvenTaganisaTvis.
mogiwodebT
Cveulebrivi
safuZvelia
adamianTa
keTildReobis,
mecnierebisa
da
11
Tavi I
qimiis ZiriTadi cnebebi da kanonebi
qimia
aris
sabunebismetyvelo
mecniereba,
romelic
Seiswavlis
gareSe
warmoudgenelia
bunebis
Semswavlel
iseT
miRwevebi
xels
uwyobs
qimiis
ganviTarebas
da
piriqiT.
xSirad Zneldeba garCeva, sad mTavrdeba qimia da sad iwyeba fizika, ris
gamo am or mecnierebas Soris zRvari nebismieria. amiT aixsneba iseTi
mosazRvre dargebis Camoyalibeba, rogoricaa fizikuri qimia da qimiuri
fizika.
qimiuri elementebi. atomur-molekuluri moZRvrebis TvalsazrisiT
atomTa yovel garkveul saxes qimiuri elementi ewodeba.
atomis
umniSvnelovanes
maxasiaTebels
warmoadgens
atomgulis
gvaZlevs
ufro
srulad
gadmovceT
elementis
cnebis
cnobilia
kanonis
118
qimiuri
avtoris
elementi.
pativsacemad
101-e
d.
i.
mendeleevis
qimiur
elements
iqna
q.
iqna
1964
wels,
dubnoSi.
105-e
atomguluri
imave
elementic.
gamokvlevebis
institutSi
am
1970
elementis
wlis
gaerTianebul
TebervalSi
pirvelaRmomCnlebma
261,
magram
dReisaTvis
105-e
elementi
periodul
sistemaSi
momuSave
fizikosTa
koleqtivis
mier
Catarda
eqperimentTa
elements
(da
martiv
nivTierebebsac)
Cveulebriv
yofen
mniSvnelovan
maxasiaTebels
warmoadgens
maTi
a.
p.
vinogradovma
Semadgenlobis
Seadgina
cxrili,
am
dedamiwis
monacemebis
qerqis
saSualo
Tanaxmad
yvelaze
cifrebidan
ukiduresad
Cans,
rom
dedamiwis
araTanabrad.
qerqSi
elementebi
miTiTebuli
elementi
nivTiereba
rkina
Sedgeba
element
rkinis
atomebisagan,
nivTiereba,
warmoqmnilia
anu
qimiuri
sxvadasxva
13
naerTi
elementis
es
aris
atomebisagan.
nivTiereba,
ase
mag.:
nivTierebis
cnebasTan.
cneba
martivi
ar
SeiZleba
nivTiereba
gavaigivoT
xasiaTdeba
qimiuri
gansazRvruli
ekuTvnis
nivTierebisaTvis
atomgulis
atomTa
isini
erTobliobas
sxvadasxvaa.
ganszRvruli
da
qimiuri
dadebiTi
sxvadasxva
elementi
muxtiT
martivi
xasiaTdeba
(atomuri
nomriT),
miekuTvneba
mis
calkeul
atomebs.
rTuli
nivTierebebi
saxelwodebebi
emTxveva
Sesabamisi
martivi
nivTierebebis
alotropia.
martivi
mravali
nivTierebas,
gansxvavdebian.
am
qimiuri
romlebic
movlenas
elementi
agebulebisa
ewodeba
warmoqmnis
da
alotropia,
ramdenime
Tvisebebis
xolo
mixedviT
warmoqmnil
Tanamedrove
meTodebi
maTi
didi
sizustiT
gansazRvris
ricxvebiT
sargebloba
sxvadasxva
gaangariSebebSi
metad
fardobiTi
atomuri
masis
erTeulad
1961
wlidan
warmoadgens
12C
atomis masis
1/12 nawils.
elementis fardobiTi atomuri masa ewodeba misi atomis masas,
romelic gamosxulia masis atomur erTeulebSi (aRiniSneba Ar-iT, indeqsi
r aris inglisuri sityvis relative fardobiTi sawyisi aso).
elementis fardobiTi atomuri masa (an ubralod atomuri masa)
gviCvnebs, ramdenjer metia mocemuli elementis atomis masa naxSirbad
12-is atomis masis 1/12 nawilze.
Ar-is
mniSvnelobebi
motanilia
d.
i.
mendeleviis
elementTa
periodul sistemaSi.
fardobiTi molekuluri masa. fardobiTi molekuluri masebi, iseve
rogorc
atomuri,
gamoisaxebian
masis
atomur
erTeulebSi
(m.
a.
e.).
2Ar H=2.1,00797=2,01594
Ar O=1 . 15,9994=15,9994
Mr H2O=2,01594 + 15,9994 = 18,01534
masSasadame,
wylis
molekuluri
masa
tolia
18,01534,
anu
damrgvalebiT 18 m. a. e.
molekuluri
nivTirebis
masa
gviCvenebs,
Tu
ramdenjer
metia
mocemuli
Cvens magaliTSi wylis molekulis masa 18-jer aRemateba naxSirbad 12is atomis masis 1/12-s. molekuluri masa nivTierebis erT-erTi ZiriTadi
maxasiaTebelia.
moli.
erTeulTa
saerTaSoriso
sistemaSi
(si)
nivTierebis
12C
naxSirbadis
12C
0.012 kg/moli
Na =
nebismieri
1,993 . 10-26kg
nivTierebis
moli
Seicavs
nawilakTa
erTnair
moli 3.6,02
1023 atoms, 3
1023 atoms da a. S.
moluri
10-26 kgX6,02
masa,
gamosaxulia
gramebSi,
ricxobrivad
misi
qimiuri
niSnebiT,
romlebic
Sedgeba
elementis
laTinuri
saxelwodebaa
Hydrogenium, aRiniSneba
asoTi,
Jangbadi
Oxigenium O, alumini Alumini > um AI, rkina Ferrum Fe, TuTia Zincum
Zn da a. S.
qimiuri niSani aRniSnavs: 1) elementis saxelwodebas; 2) elementis 1
atoms; 3) misi atomebis 1 mols; 4) elementis fardobiT atomur masas; 5)
atomur nomers. mag: niSani AI gviCvenebs rom: 1) es aris alumini; 2) misi
16
erTi
atomi;
3)
aluminis
atomebis
moli;
4)
aluminis
fardobiTi
1+32+4.16=98 m. a. e.
formulebiT
aRiniSneba
martiv
nivTierebaTa
molekulebic,
Tu
cnobilia, ramdeni atomisagan Sedgeba molekula. mag: H2, O2, F2. magram Tu
martiv nivTierebas aqvs atomuri, anu metaluri struqtura, an Tu ar
aris cnobili molekulis atomuri Sedgeniloba, maSin mas gamosaxaven
elementis qimiuri niSniT. mag: He, Si, AI.
qimiuri gantoleba gamoisaxeba qimiuri formulebisa da qimiuri
niSnebis
saSualebiT.
yoveli
romlebic
SeerTebulia
reaqciaSi
Sesul
Sedegad
gantoleba
tolobis
nivTierebaTa
warmoqmnil
Sedgeba
niSniT.
formulebs,
nivTierebaTa
ori
marcxena
nawilisagan,
mxareSi
marjvenaSi
formulebs.
TiToeuli
weren
reaqciis
elementis
am
mosazrebiT
xelmZRvaneloben
qimiuri
reaqciebis
gantolebebis Sedgenisas.
magaliTis saxiT SevadginoT reaqciis gantoleba spilenZis (II)
oqsidis
urTierTqmedebisa
marilmJavasTan.
amisaTvis
aucilebelia
17
nivTierebis
masis
mudmivvobis
kanoni.
qimiur
gantolebebSi
Cans,
koeficientebis
SerCeva
qimiur
gantolebebSi
e.w.
Jangva-aRdgeniTi
raqciebis
gantolebebis
koeficientebis
formulebisa
da
gantolebebis
mixedviT
awarmoeben
valentoba
an
mocemuli
elementis
atomTa
elementis
atomTa
gansazRvruli
miRebulia
wyalbadis
daJangulobis
unars
atomis
xarisxi.
miierTos
ricxvi.
valentoba
an
Caanacvlos
valentobis
valentoba.
is
ewodeba
sxva
erTeulad
yvela
naerTSi
Tu
3-s
-3
valentianad
da
a.S.
elementis
valentoba
naxSirbadi
4,
fosfori
valentiani.
8-ze
meti
valentoba
aRmoCenili ar aris.
naTqvamidan
naerTis
gamomdinareobs,
formulis
mixedviT,
rom
Tu
ori
elementisagan
erT-erTi
elementis
Semdgari
valentoba
valentobis
cneba
metad
gafarTovda.
valentobas
dafuZnebulia
imaze,
rom
ori
elementisagan
Semdgar
18
(samvalentiani)
Jangbads
(orvalentiani).
cxadia,
aluminis
atomTa ricxvis namravli mis valentobaze (3) toli unda iyos Jangbadis
atomTa
ricxvisa
da
valentobis
(2)
namravlisa.
oeive
elementis
valentobaze),
maSin
miviRebT
aluminis
atomTa
ricxvs,
rogor
xdeba
es.
elementebis
valentoba
aRiniSneba
xaziT.
elementis
elementis
valentobebis
valentobis
(xazebi)
ricxvi
(xazebi)
ricxvs.
amis
Seesabamebodes
Semdeg
meore
SesaerTebeli
H_CI (HCI)
H_O_H (H2O)
rogorc vxedavT, HCI-is molekulaSi (grafikuli gamosaxuleba HCI) yoveli SeerTebuli atomi amJRavnebs valentobis TiTo erTeuls (erTi
xazi), meore naerTSi (H-O-H) wyalbadis ori atomi da Jangbadis erTi
atomi amJRavnebs or-or valentobas (ori xazi). molekulaSi sxvadasxva
atomebis valentobebi urTierTgajerebulia (ar arsebobs Tavisufali
xazebi).
analogiurad gamoisaxebian, mag: nivTierebaTa P2O5, Fe (OH)3, H3BO3
formulebi (saWiroa viswavloT aseTi formulebis wera Seucdomlad):
O
O
O= p_ O_ p=O
Fe
O-H
OH
O-H
19
H _O
H _O
H _O
pirvelSi,
romlebic
burTula-atomebi
gamosaxaven
plastelinis
burTulebi
molekulebis
sivrceebis
SeerTebulia
savalento
SeWyletilia
amovsebas.
kavSirebs,
erTimeoreSi
orive
meoreSi
da
modeli
Reroebis
gamosaxavs
TvalsaCinod
qimiuiri
cvlilebebs.
reaqciebi.
mag.,
magniumi
yvela
nivTiereba
dawvisas
ganicdis
gardaiqmneba
sxvadasxvagvar
magneziad,
wyali
sxva
nivTierebebisagan
nivTierebad,
SedgenilobiTa
romlebic
da
gansxvavdebian
TvisebebiT,
qimiuri
gamosavali
movlenebi
fizikuri
movlena
ewodeba.
20
fizikuri
movlenis
dros
nivTierebis
Sedgeniloba
ar
icvleba,
e.i.
axali
nivTierebebi
ar
dnoba
da
a.S.
qimiuri
movlenebi
Cveulebriv
Tan
axlavs
movlenebs
sxvanairad
qimiur
gardaqmnebs,
anu
qimiur
siTbos
gamoyofis
an
STanTqmis
mixedviT
raqciebs
yofen
mag:
iseTi
reaqcia,
qlorwyalbadis
romelic
warmoqmnis
mimdinareobs
raqcia
siTbos
wyalbadisa
da
qlorisagan:
endoTermulia
H2+CI2=2HCI,
H= _ 92,3 kj/moli.
iseTi
romelic
reaqcia,
mimdinareobs
garemodan
raqciis
siTburi
efeqti.
qimiis
ganyofilebas,
romelic
gantolebebs,
romlebSic
motanilia
reaqciis
siTburi
H>O),
xolo
nivTierebas
egzoTermuli
procesebisaTvis
H<O).
gaaCnia
gansazRvruli
enTalpia
siTburi
efeqti
warmoadgens
reaqciis
saboloo
(1.1)
Tanaxmad,
Sesabamisi
martivi
nivTierebebisagan
qlor-
reaqciis
siTbos
zomaven
kalorimetrebis meSveobiT.
22
specialuri
xelsawyoebis
moreagire
nivTierebaTa
SemadgnelobaSi
myofi
atomebis
daJangulobis
xarisxis
Seucvlelad
mimdinare
reaqciebad.
nivTierebaTa
Soris
masuri
da
moculobiTi
Sefardeba,
safuZvels
Seadgenen
steqiometriuli
kanonebi:
SefaradebaTa,
moculobiT
SefardebaTa
da
avogadrosi.
maT
(1748),
nivTierebaTa
xolo
masis
formulirdeba:
Semdeg
mudmivobis
qimiur
reaqciaSi
eqsperimentalurad
kanoni.
amJamad
monawile
daasabuTa
igi
nivTierebis
(1756)
Semdegnairad
masa
tolia
gvian
frangi
qimikosi
lavuazie,
romelmac
Seiswavla
masa
da
maTi
raodenoba
reaqciis
Sedegad
ar
icvleba,
Tavisi
ZaliT
sxvas
amoZravebs,
kargavs
imdens,
ramdensac
nivTierebis
masis
mudmivobis
kanoni
da
energiis
energiis
urTierTkavSiri
(igi
ganixileba
fizikaSi)
gamoisaxeba
ainStainis gantolebiT:
E=mc2,
sadac E aris energia, m masa, c sinaTlis siCqare sicarieleSi.
C=3 . 1010 sm/wm.
masis mudmivobis kanoni warmoadgens sxvadasxva nivTierebebs Soris
mimdinare reaqciebis Seswavlis safuZvels: misgan gamomdinare, SeiZleba
SevadginoT
qimiuri
gaangariSebani:
gantolebebi
igi
warmoadgens
da
maTi
raodenobiTi
mixedviT
vawarmooT
qimiuri
analizis
safuZvels.
Sedgenilobis mudmivobis kanoni. yovel sufTa nivTierebas misi
miRebis gzebisagan damoukideblad yovelTvis aqvs mudmivi TvisebiTi da
raodenobiTi Sedgeniloba aseTia Sedgenilobis mudmivobis kanonis
formulireba.
magaliTis
wyalbadisa
da
saxiT
ganvixiloT
Jangbadisagan
wylis
(TvisebiTi
Sedgeniloba:
Sedgeniloba),
igi
Sedgeba
amasTan,
masis
sinTeziT,
neitralizaciis
reaqciiT,
damoukideblad,
aqvs
zemoT
24
moyvanili
Sedgeniloba.
Semdgomma
ganviTarebam
gviCvena,
rom
arsebobs
rogorc
dakavSirebiT
Sedgenilobis
mudmivobis
kanonis
Sedgeniloba
mudmivia
maTi
miRebis
xerxebisagan
agreTve
angariSi
gaewios
elementebis
izotopur
kanoni.
ganszRvruli
elementebi
raodenobiTi
erTmaneTTan
TanafardobiT.
urTierTqmedeben
ase
mag:
moli
qimiuri
ekvivalenti
ewodeba
mis
iseT
raodenobas,
an qimiur reaqciebSi
g/moli).
Cvens
magaliTSi
qlorisa
da
natriumis
=A/V.
am
masis
formulis
Teoriuli
mixedviT
ganisazRvreba
mniSvneloba.
mag:
elementis
ekvivalenturi
Al AI2O3-Si=26,9815
g/moli/3=8,9938
g/moli;
ca CaSO4-Si=40,08 g/moli/2=20,04 g/moli; Na NaCI-Si=22,9898 g/moli/1=22,9898
g/moli.
zemoT aRniSnuli damokidebulebis analizi gviCvenebs, rom atomuri
da
molekuluri
warmoadgens
masebisagan
mudmiv
gansxvavebiT
sidides;
igi
qimiuri
ekvivalenti
damokidebulia
ar
valentobaze.
formulirdeba
qimiis
erT-erTi
ZiriTadi
kanoni
aviRoT
unaSTod
ekvivalenturi
reagirebs
35,4609
raodenobiT.
g/
mol
mag:
8,9938
qlorTan
anu
g/moli
alumini
36,4609
g/moli
xasiaTdeba
nivTierebaTa
mudmivi
masuri
atomuri
Tanafardoba
masiT,
reaqciaSi
erTmaneTs
monawile
Soris
mtkiced
agebulebis
indeqsebs
naerTebSi,
Seicaven,
Semadgeneli
romlebic
wiladur
elementebis
masuri
maSin
erTi
meore
elementis
elementis
masuri
erTsa
da
raodenobebi,
imave
masur
romliTac
raodenobas,
is
ise
mier
1803
wels
aRmoCenilma
am
kanonma
daadastura
SeiZleba
(daltonidebis)
gavakeToT
Sedgeniloba
ori
icvleba
daskvna
:1)
nivTierebaTa
naxtomiseburad,
ramdenadac
sayovelTao
kanoni.
marTlac,
rogor
gansxvvdeba
N2O
kanonidan
gamomdinare,
engelsma
mogvca
qimiis
aramolekuluri
struqturis
27
naerTebisTvis
erTi
imave
wiladi
raodenobas,
ricxvebi.
Sedgenilobis
SeiZleba
amas
aqvs
Seefardebodnen
adgili
TiO0,7-dan
oqsidebSi
mag:
TiO1,3-mde.
erTmaneTs
titanis
magram
rogorc
gardamavali
steqiometriuli
moculobaTa
fardobis
kanoni.
martivi
nivTierebebi
da
da
gazobrivSi.
nivTierebis
agregatuli
mdgomareoba
saukuneSi
umeteswilad
Seswavlil
iqna
gazobriv
wlebSi
Caatara
mravalricxovani
cdebi
gazobriv
nivTierebaTa
kanoni:
reaqciaSi
Sesuli
gazebis
moculobebi,
agreTve
moculobaSi
urTierTqmedebisas
Sedis
unda
atomTa
migveRo
erTnairi
l
ricxvi,
qlorwyalbadi,
maSin
da
ara
maTi
2
l,
asaxsnelad
italielma
mecnierma
amedeo
avogadrom
wodebulia
moculobebi
erTnair
avogadros
pirobebSi
kanonad:
sxvadasxva
(temperatura
da
gazebis
wneva)
toli
molekulaTa
moculobac
toli
moculobaTa
martivi
gazebis
unda
iyos
gamosavali
gazebis
2HCI.
fardobis
kanoni
molekulebis
advilad
aixsneba,
da
Tu
sxva)
win
koeficientebi
miuTiTeben
moreagire
gazebis
gazis
moluri
moculoba
ewodeba:
v=22,4
l/moli=22,4
m3/kmoli.
2. gazobriv mdgomareobaSi myofi nivTierebis moluri masa (agreTve
fardobiTi
wyalbadis
molekuluri
mimarT
(ufro
masac
Mr)
zustad
udris
simkvrive
gaorkecebul
2,0158).
erTi
simkvrives
da
igive
moculobis gazis masa miT metia., rac metia misi molekulis masa. Tu
gazebis toli moculobebi erTanair pirobebSi Seicaven molekulaTa
erTnair
ricxvs,
maSin,
cadia,
tol
moculobaTa
gazebis
29
masebis
moculobis
erTi
gazis
masis
Sefardebas
imave
maSin
M1/M2=D da M1=M2D.
Cveulebriv gazis simkvrives gansazRvraven yvelaze msubuqi gazis
wyalbadis
mimarT
DH2).
(aRniSnaven
wyalbadis
molekula
Sedgeba
igi
tolia
29
g/moli.
am
SemTxvevaSi
gazis
moluri
masa
gamoisaxeba
M = 29 Dh
(2)
DH2 = M/2,0158
Dh = MM/29
molekuluri
masebis
gansazRvram
aCvena,
rom
martivi
gazebis
atomis
molekuluri
cnebaTa
ganmartebani.
moZRvrebis
yrilobam
ganviTarebas.
30
xeli
Seuwyo
gansakuTrebiT
atomurmZlavri
Tavi II
Sromis
Sedegs.
periodulobis
kanoni
da
elementTa
masa
iTvleboda,
Tavis
wignSi
qimiis
safuZvlebi
d.
i.
bunebrivi,
veZeboT
damokidebuleba
elementebis
Tvisebebsa
da
msgavsebas Soris, erTi mxriv, da maT atomur wonebs Soris, meore mxriv.
d. i. mendeleevis winamorbedi (dobereineri, niulendsi, lotar
maieri da sxva). erTamenTs adarebdnen mxolod msgavsi eloementebis
Tvisebebs,
maTgan
da
amitomac
gansxvavebiT,
ver
SeZles
adarebda
bunebriv jgufebs, d. i.
ra
periodulobis
erTamaneTs
kanonis
elementebis
aRmoCena.
aramsgavs
am
dros
cnobili
iyo
elementebis
iseTi
bunebrivi
jgufi,
F = 19
Na = 23
Mg = 24
CI = 35,5
K = 39
Ca = 40
Br = 80
Rb = 85
Sr = 87
31
J = 127
Cs = 133
Ba = 137
aqedan
CI, K, Ca,...,
35,5 39 40
I,
Cs,
Ba...
127 133
137
es
perioduli
cvla
SeiniSneba
imisagan
damoukideblad,
aman
d.
i.
mendeleevs
saSualeba
misca
mis
mier
32
perioduli
sistema
warmoadgens
perioduloobis
sistemis
gaumjobesebisaTvis
d.
i.
mendeleevi
muSaobda
sicocxlis dasasrulamde.
periodulobis kanonis da perioduli sistemis safuZvelze d. i.
mendeleevi mivida im daskvnamde, rom arsebobda axali, im droisaTvis
jer kidev aRmouCeni elementebi; sami maTganis Tvisebebi man dawvrilebiT
aRwera da maT misca pirobiTi sxelwodebebi ekabori, ekaalumini da
ekasiliciumi. yoveli elementis Tvisebebs d. i. mendeleevi sazRvravda
atomanologebze
dayrdnobiT.
ase
asaxelebda
igi
im
elementebs,
9,01(Be)+40,08(Ca)+22,99(Na)+26,98(AI)
= 24,76
4
SemdgomSi
d.
i.
mendeleevis
winaswarmetyveleba
brwyinvaled
cdiT
gansazRvrul
Tvisebebs.
aman
periodulobis
kanons
im
qveynebis
saxeliT
wodebulni,
sadac
napovnia
maTi
Semcveli
aRmoCenilia
1886
wels.
1870
lekok
de
buabodranis
mier,
1875
wels,
wlidan
dawyebuli
33
Cexma
mecnierma
boguslav
iyo
erT
xazze.
1870
wlis
dekemberSi
man
gamoaqveyna
qveynebSi
umetesad
gavrcelebulia
perioduli
da
Tanauri
qvejgufebis
elementTa
Tvisebebis
Zlieri
arakompafaqturoba
rom
gaxadon,
xSirad
(sistemis
nawili
gamoaqvT
carielia),
lanTanoidebi
ufro
meeqvse
da
mixedviT
periodul
sistemaSi
aris
periodi
icvleba
tipobrivi
kanonzomierad
icvleba
periodebSi
metalidan
elementTa
keTilSobil
naerTebis
gazamde.
formebic.
romelic
ananoqtiumi
dReisaTvis
(ekaradoni)
moicavs
32
Vuo..(ix.sistemis
elements.
118-e
elementia
uaxlesi
varianti)
didi
da
mecxre)
Tvisebebi
rigSi
marcxnidan
marjvniv
icvleba
lanTanoidebi*
ewodebaT..
lanTanoidebi
moTavsebulia
calke,
unarian
metalebs,
reagireben
wyalTan
hidroqsidis
da
msgavsebia.
magram
lanTanoidebisagan
gansxvavebiT
35
perioduli
romliTac
sistemis
isini
yvela
erTmaneTs
elementi
mosdeven.
aRniSnulia
elementebis
im
nomrebs
rigiT,
ewodebaT
atomuri nomrebi.
elementTa
jgufi.
periodul
jgufis
nomeri
sistemaSi
vertikalurad
dakavSirebulia
masSi
ganlagebulia
arsebul
elementTa
xarisxi
jgufis
nomris
tolia.
gamonakliss
Seadgens
avlenen
daJangulobis
xarisxebs
+1,
+2
da
+3;
VIII
jgufis
Seadgenen
tipobrivi
elementebi
(II
da
III
periodebis
Tanaur
qvejgufs
Seadgenen
didi
periodebis
mxolod
element-metalebi.
qimiuri
Tvisebebis
mixedviT
mTavari
qvejgufis
elementebi
yvela
elementi,
garda
heliumis,
neonis
da
argonisa,
sistemaSi
maT
romlebic
ganlagebulni
xSirad
arian
gamosaxaven
yoveli
jgufis
zogadi
formulebiT,
qveSA
daJangulobis
xarisxis zrdis mixedviT: R2O, RO, R2O3, RO2, R2O5, RO3, R2O7, RO4. yvela
formulaSi R aRniSnavs mocemuli jgufis elements. JangbadnaerTebis
ruTeniumi aRmoCenilia rusi qimikosis k. k. klausis mier 1844 wels da ase ewodeba
ruseTis pativsacemad. laTinuri Rutenia ruseTi.
36
Tvisebebi
yvelaze
radioaqtiuri
Zlierad
elementia,
gamoxatuli
miRebulia
aqvs
franciums
xelovnuri
gziT,
monacemebis
dagrovebis
kvalobaze
moxda
aseTi
warmodgenebis
am
Teoriis
sferosagan
Tanaxmad,
(dadebiTi
muxti
moculobaSi),
romelSic
aneitraleben
dadebiT
atomi
Sedgeba
Tanabradaa
ganawilebuli
Cawinwklulia
muxts.
isini
dadebiTad
eleqtronebi.
asruleben
damuxtuli
atomis
mTel
eleqtronebi
rxeviT
moZraobas
ukve
1911
wels
cnobilma
ingliselma
mecnierma
ernest
atomguli
eleqtroni
a nawilakebis gza
38
mTeli atomis zoma (diametri) 10-10 m-mdea, gulis zoma 10-15 m-is
rigisaa, e.i. zomiT atomguli daaxloebiT 100000-jer mcirea atomze.
amitom a nawilakebis umravlesoba metaluri firfitebis atomebs Soris
mifrinavs maTi gulebisgan didi manZilebze da ar gadaixrebian Tavisi
gzidan. nawilakebis mcire nawili gaivlis gulTan axlos, riS Sedegadac
aRiZvreba ganzidvis kulonuri Zalebi da nawilakebi gadaixrebian swyisi
mimarTulebidan. calkeuli nawilakebi uaxlovdebian guls sakmaod mcire
manZilze da gadaixrebian kidev ufro mkveTrad imave Zalebis moqmedebiT.
ramdenadac
atomi
mTlianobaSi
eleqtronulad
neitraluria,
martivad
wyalbadis
atomia
agebuli.
guli
Seicavs
erT
SeiZleba
warmovidginoT
sxva
elementebis
atomTa
agebulebac.
doneebisa
Sevsebis
wesi
(eleqtronuli
gvaZlevs
d.
Sreebis)
i.
da
mendeleevis
qvedoneebis
elementTa
1s
eleqtroni:
pirvel
periodSi
es
aris
wyalbadi,
periodi
iwyeba
natriumiT
(Z=11),
romlis
eleqtronuli
periodi
iwyeba
kaliumiT
(Z=19), romlis
eleqtronuli
ufro
momgebiania,
vidre
4p-qvedone..
3d-qvedonis
cinkamde
(Z=30)
elementebis
atomebSi.
amitom
Sc-is
40
(Z=54).
qsenonamde
maTi
energetikuli
doneebis
SEvseba
Sevseba
eleqtronebi
da
avseben
mTavrdeba
6p-qvedones.
(Z=80), ris
vercxliswyalSi
donis
Sevseba
mTavrdeba
Semdeg
inertul
periodisa.
7s-qvedonis
Sevsebis
Semdeg
franciumsa
(Z=37) da
aqtinoidebs,
rogorc
lanTanoidebs
gaaCniaT
mravali
ekuTvnian didi
ganlagebulia
p elementebs
Soris
(maT
agreTve
gardamaval
elementebsac uwodeben).
4. f elementebi; eleqtronebiT ivseba garedan me-3 donis fqvedone,
xolo gareTa doneze rCeba ori eleqtroni, esenia lanTanoidebi da
aqtinoidebi.
erTi tipis elementebs aqvT mTeli rigi saerTo qimiuri Tvisebebi.
amgvarad, elementebis perioduli Tvisebebi dakavSirebulia maTi
atomebis
eleqtronuli
energetikul
doneebze
konfiguraciebis
konfiguraciebTan
eleqtronebis
periodul
da,
ricxvTan.
gameorebadobas
pirvel
gareTa
mivyavarT
rigSi,
gareTa
eleqtronuli
elementebis
mdgomareoba.
elementaruli
nawilakebi
xasiaTdebian
A=Z+N.
Zalebs, romlebic akaveben protonebsa da neitronebs atomgulSi,
atomguluri Zalebi ewodeba. es araCveulebrivad didi, metad mokle
42
17 = 0,009
m. a. e.
atomgulis
Tvisebebi
umTavresad
ganisazRvreba
protonebisa
da
16O
260 Ku
101
warmodgenebiT
atomguls
aqvs
garsovani
(Sreuli)
SigniT
protonebi
da
neitronebi
gansazRvrul
uZraobis
masa
da
eleqtruli
muxti
nulis
tolia,
37.
am
atomTa
atomgulebi
Seicaven
protonebis
erTsa
da
iamve
izotopi
(aRiniSneba zeviT
nomriT
ori
sididiT:
masuri
ricxviT
(aRiniSneba
Sesabamisi
xasiaTdeba
elementis
qimiuri
niSnis
simboloTi.
12 C
6
an
qveviT,
mag:
12C,
marcxniv)
naxSirbadis
da
aRiniSneba
izotopi
masuri
43
es
forma
neitroni
gavrcelebulia
0n,
protoni
1p,
elementarul
1
an
nawilakebze:
0 e,
1
eleqtroni
1H.
36
18Ar,
38
18Ar,
40
18Ar.
kaliumis izotopebia:
39
8O,
19K,
17
40
8O,
19K,
18
41
8O.
argonis
19K.
sidide,
aRebuli
bunebaSi
gavrcelebulobis
procentuli
3Li-s
da 7,3%
3Li-s,
a.S.
periodul
izotopebis
atomuri
sistemaSi
bunebrivi
masa
ar
elementebis
narevebis
SeiZleba
atomuri
saSualo
iyos
masebi
masuri
atomis
mTavari
es
ricxvebi.
aris
cxadia,
maxasiaTebeli,
da
kaliumis
boris
10
5B,
19K
naxSirbadis
da germaniumis
atomgulSi
40
70
32Ge
10
6C
10
70
4Be,
31Zn
nuklonebis
saerTo
ricxvi
(A)
erTnairi
aqvT,
magram
atomur
masas
ar
SeuZlia
gansazRvros
misi
mdgomareoba
periodul sistemaSi.
wyalbadis izotopebs aqvT sakuTari saxelwodebebi
2
1H-deiteriumi
(aRiniSneba D niSniT)
1H-triTiumi
1H-proTiumi,
(aRiniSneba T niSniT).
neitronisagan.
wylis
SedgenilobaSi
44
proTiumTan
(Cveulebrivi
wyalbadi)
erTad
:
Sedis
deiteriumic
219
86Rn
wyalbadi)
reaqciebis
daxmarebiT.
222
(mZime
sakuTari
86Rn
saxelwodebani
radoni (Rn),
220
86Rn
aqvT
toroni Tn)
elementarul
nawilakebTan
an
erTmaneTTan
urTierTqmedebis
mudmivobis
kanoni.
es
niSnavs,
rom
masisa
da
muxtis
jami
rom
aluminis
atomis
4
30
1
18AI+ 2He= 14Si+ 1H.
nawilakTan
es gantoleba
urTierTqmedebiT
226
88Ra=
222
4
86Rn+ 2He.
4
17
1
7N+ 2He= 8O+ H.
jer
ufro
xmarebuli
atomguluri
weren
gamosvali
atomgulis
reaqciis
qimiur
mokle
niSans.
Cawera
Semdeg
mixedviT.
Semdegnairia:
27
AI(a,p)
wina
30
Si;
atomguluri
14
N(a,p)17O da
reaqciebis
226
mokle
Ra (-,a)222Rn, sadac
Cawera
a-aris
45
atomguluri
reaqciebis
daxmarebiT
Rebuloben
radioaqtiur
1500-mdea
cnobili.
mxolod
radioaqtiuri
izotopebis
Semcvel
40
19K,
87
115
37Rb,
49In
da sxva.
mrewvelobaSi,
biologiasa
qimiaSi.
da
soflis
amJamad
aseT
meurneobaSi,
izotopebs
medicinaSi,
didi
raodenobiT
Rebuloben.
atomguluri
reaqciebis
umniSvnelovanes
Taviseburebas
energiis
umTavresad
siTbos
saxiT
gamoiyofa.
birTvuli
reaqciebis
reaqciebi
sinTezisaTvis.
am
farTod
gamoiyeneba
mimarTulebiT
didi
transuranuli
muSaoba
Catarda
46
zogadi
da
zusti
daxasiaTeba
da,
maSasadame,
elementisac.
qimiur
elementTa
Tvisebebi,
agreTve
elementTa
naerTebis
kanonis
sruliadac
ar
axali
formulireba
ewinaaRmdegeba
d.
i.
ekuTvnis
mozlis
mendeleevis
mier
da
igi
mocemul
sistemas
aZleven
mecnierul
dasabuTebas
da
adastureben
mis
siswores.
d. i. mendeleevis elementTa sistema sworad asaxavs piriodulobis
kanons da, masTan erTad, elenetTa atomis aRnagobasac. atomis aRnagobis
Teoria
kargad
atomgulebis
elementebis
elementebis
dadebiTi
eleqtronuli
ramdenadac
xsnis
muxtebis
Rrublebis
eleqtronuli
qimiuri
Tvisebebis
zrdas
aRnagobis
periodul
Rrublebis
Tvisebebi,
isini
1-dan
periodul
118-mde
mivyavarT
gameorebamde
aRnagobazea
periodulad
cvlas.
da
damokidebuli
meordebian.
amaSia
periodebSi
atomgulis
muxtis
zrdasTan
erTad
izrdeba
47
izrdeba
eleqtronebis
ricxvi
gareTa
doneze
sididis
(1-dan
8-mde).
energetikul
ganlageba
asaxsnelia
doneebs,
ganpirobebulia
jgufebis
maTi
dayofa
e.i.
piriodul
atomebis
sistemaSi
aRnagobiT.
qvejgufebad,
elementebis
aseve
romelic
advilad
dafuZnebulia
elementebSi
ivseba
lanTanoidebSi
(f elementebi).
da
garedan
meore
aqtinoidebSi
amgvarad,
yvela
donis
d-qvedone
(d-
4f da
5f-
Sesabamisad
qvejgufSi
gaerTianebulia
elementebis
Tvisebebis
gansxvavebas.
mag:
halogenebis
48
SeuZliaT qimiuri
amgvarad,
Tanauri
qvejgufis
elementebisaTvis
savalentod
iTvleba ara marto gare donis, aramed gareswina (garedan meore) donis
eleqtronebi,
raSic
mdgomareobs
ZiriTadi
gansxvaveba
mTavari
da
gamomdinareobs,
eleqtronebis
rom
ricxvs,
jgufis
nomeri,
romlebsac
rogorc
SeuZliaT
wesi,
monawileoba
atomis
agebuleba
elementebis
Tvisebebis
marcxnidan
marjvniv
cvla
ganapirobebs
or
horizontalis
susteba
metaluri
kanonzomierebas:
mixedviT
Zlierdeba
1)
periodSi
arametaluri
elementi
da,
maSasadame,
sistemis
ujra
imyofeba
xelovnuri
gziT
miiRebian.
Tu
miiRebian
VIII
periodis
pirioduli
sistemis
Sesabamis
periodSi
da
jgufSi
49
romelic
ganisazRvreba
periodisa
da
jgufis
nomriT,
pirvelad
aRanagobis
poziciidan
SeiZleba
avxsnaT
wyalbadis
SeiZleba
imyofebodes
ori
eleqtroni,
wyalbadis
atoms
is
unda
am
SemTxvevaSi
iyos
wyalbadi
moTavsebuli
VII
amJRavnebs
jgufis
arametalur
mTavar
qvejgufSi.
gadaxrebs.
zeviT
AaRiniSna,
rom
elementis
Tvisebebi
18Ar
91
rom argonis atomuri masa metia kaliumis atomur masaze (igive sxva
wyvilebisaTvis)? rogorc cnobilia, elementis atomis masa aris yvela
misi
bunebrivi
izotopis
masuri
ricxvis
saSualo
sidide.
argonis
mcire
masuri
ricxvis
naklovanebani
ar
mqone
aris
da
izotopi,
amgvarad
atomgulebis
periodul
muxtis
sididis
gansazRvram
mogvca
atomuri
nomris
cdiseulma
agreTve
lanTanoidebis
ricxvi.
amJamad
periodul
sistemaSi
yvela
da
aSS-is
mier.
aRmoCenili
iqna
mxolod
is
elementebi,
atomis
nomris
eleqtronul
gazrdasTan
konfiguraciasTan.
erTad
maT
elementebis
cvlilebaSi
SeiniSneba
perioduloba.
eleqtronebis moZraobis talRuri xasiaTis gamo atomebs ara aqvT
mkacrad
gansazRvruli
efeqturi,
anu
sazRvari.
moCvenebiTi
gamoTvlebisas
radiusebiT,
e.i.
sargebloben
sferosebri
e.w.
atomebis
Cveulebriv
radiusebs
Tvlian
rentgenografiuli
monacemebidan.
radiusi atomis metad mniSvnelovani maxasiaTebelia.. rac metia
atomuri
radiusi,
eleqtronebi
eleqtronebi
atomis
da,
miT
piriqiT,
miizidebian
radiusi
ufro
sustad
atomuri
gulTan
mcirdeba
miizideba
radiusis
ufro
Zlierad.
maarcxnidan
atomgulis
gareTa
SemcirebiT
gareTa
saerTod
marjvniv.
es
periodSi
aixsneba
qvejgufebSi
SemTxvevaSi
zevidan
damatebiTi
qveviT
eleqtronuli
atomuri
Sris
radiusi
gaCenis
izrdeba.
xarjze
am
izrdeba
Sesabamisi
kaTioni.
es
51
energia
Cveulebriv
gamoisaxeba
eleqtron
voltebSi.
erTi
periodis
elementebisaTvis
ionizaciis
gazrdis
gamo,
atomebis
ionizaciis
energiis
cvlileba
ionizaciis
gamoxatuli
energiis
metaluri
inertuloba
mqone
tute
Tvisebebi.
dakavSirebulia
maTi
metalebs
keTilSobili
ionizaciis
gaaCniaT
naTlad
gazebis
qimiuri
energiis
maRal
sidideebTan.
atomebs
SeuZliaT
ara
marto
gascen,
aramed
miierTon
kidec
atomTan
erTi
eleqtronis
mierTebisas,
ewodeba
gareTa
doneze
gaaCniaT
7e-. es
miuTiTebs
52
elementebis
skala,
polingis
Tanaxmad,
eqtrouaryofiToba
aris
atomis
cxadia,
inertul
ramdenadac
maT
elementebSi
atomebSi
gareTa
eqtrouaryofiToba
done
dasrulebulia
ar
da
mdgradi.
rodenobrivi
daxasiaTebisaTvis
SemoRebulia,
X=I+E,
sadac X atomis eleqtrouaryofiTobaa da, maSasadame, elementisac.
magaliTis saxiT ganvsazRvroT X ftorisa da liTiumisaTvis. sacnobo
cxrilSi vipovoT, rom
IF=17,42
EF=3,62
ev,
ufro
eleqtrouaryofiT
elementad.
eleqtrouaryofiTobis
yvelaze mcire mniSvneloba aqvT tute metalTa atomebs (ix. cxr. 1).
Cveulebriv liTiumis eleqtrouaryofiTobas Rebuloben erTeulad
da mas sxva elementebis eleqtrouaryofiTobas adareben. ase Rebuloben
elementebis fardobiTi eleqtrouaryofiTobis martiv da Sesadarebel
xelsayrel sidideebs (igi aRvniSnoT X-iT): XLi=1, XF=21,04/5,614 da a.S.
amJamad
farTo
gamoyenebulia
atomTa
gavrceleba
hpova
eleqtronuli
cxrilma,
aRanagobis
romlis
da
maTi
Sedgenisas
radiusebis
amasTan,
mTavaria
53
gvqondes,
sxeldobr,
fardobiTi
eleqtrouaryofiToba,
miT
Zlierad
amJRavnebs
elementi
arametalur Tvisebebs.
cxrili #1-dan agreTve Cans, rom arametalebi xasiaTdebian didi
fardobiT eleqtrouaryofiTobiT,metalebi mcire.
cxrili 1.
elementTa fardobiTi eleqtrouaryofiTobebi
I
II
III
IV
VI
VII
I
H
2,1
Li
0,97
Na
1,01
K
0,91
Cu
1,75
Rb
0,89
As
1,42
Cs
0,86
Au
1,42
Fr
0,86
elementebis
II
Be
1,47
Mg
1,23
Ca
1,04
Zn
1,66
Sr
0,99
Cd
1,46
Ba
0,97
Hg
1,44
Ra
0,97
III
B
2,01
AI
1,47
Sc
1,20
Ga
1,82
Y
1,11
In
1,49
La
1,08
Ti
1,44
Ac
1,00
qimiuri
IV
VI
VII
C
N
O
F
2,50
3,07
3,50
4,10
Si
P
S
CI
1,74
2,1
2,5
2,83
Ti
V
Cr
Mn
1,32
1,45
1,56
1,60
Ge
As
Se
Br
2,02
2,20
2,48
2,74
Zr
Nb
Mo
Te
1,22
1,23
1,30
1,36
Sn
Sb
Te
I
1,72
1,82
2,01
2,21
Hf
Ta
W
Re
1,23
1,33
1,40
1,46
Pb
Bi
Po
At
1,55
1,67
1,76
1,90
* lanTanoidebi. 1.08-1.14
** aqtinoidebi. 1.11-1.2
urTierTqmedebisas
VIII
He
----Ne
----Ar
---Fe
1,64
Co
1,70
Ni
1,75
Kr
----
Ru
1,42
Rh
1,45
Pd
1,35
Xe
----
Os
1,52
eleqtronebi
Ir
1,55
Pt
1,44
Rn
----
gadainacvleben
i.
mendeleevis
periodulobis
kanons
gansakuTrebiT
didi
n.
d.
zelinski
miuTiTebda,
periodulobis
kanoni
warmoadgens
aRar
aRmoCeniT
aris
aRweriTi
SesaZlebeli
mecniereba.
gaxda
periodulobis
mecniereuli
kanonis
ganWvreta,-
ra
aRmouCeneli
elmentebis
arseboba,
sami
da
dResac
es
kanoni
aris
orientiri
axali
qimiuri
iwinaswarmetyvela
keTilSobili
gazebis
arseboba,
romlebic
SemTxveviT
movlenebs;
ar
iyo
sababi
davlodebodiT
raime
d.
i.
mendeleevis
mier
55
Sesworebul
iqna
20
elementis
kanonis
zogadmecnieruli
da
filosofiuri
TvisebriobaSi
Seugneblad
gadasvlis
gadasvlis,
gamoiyena
Sesaxeb,
ra
Caidina
uaryofis
hegelis
uaryofis).
kanoni
mecnieruli
raodenobis
gmiroba,
aseTi
kanonma
da
sistemam
Seasrules
da
amJamadac
romelTa
warmatebebi
unda
ganixilebodes
dialeqtikuri
materializmis poziciebidan.
periodulobis
periodulobis
kanonisa
sistemis
da
d.
safuZvelze
i.
mendeleevis
ganviTarda
elementTa
moZRvreba
atomis
da
axsna
aRnagobis
elementebis
Sesaxeb
ganlageba
moZRvrebis
periodul
siswore
sistemaSi.
yovelTvis
atomis
mowmdeboda
periodulobis kanoniT..
1921 wels nils borma aCvena, rom elements atomuri nomriT Z=72,
romlis arseboba iwinaswarmetyvela d. i. mendeleevma 1870 wels, unda
hqondes cirkoniumis atomis analogiuri agebuleba (Zr 2.8.18.10.2 da Hf
2.8.18.32.10.2), da amitom igi unda veZeboT cirkoniumis mineralebs Soris,
am rCevidan gamomdinare, 1922 wels ungrelma qimikosma d. xeveSim da
holandielma
fizikosma
rentgenospeqtruli
romelsac
uwodes
d.
analizis
hafniumi
kosterma
meTodiT
(qalaq
cirkoniumis
aRmoaCines
madanSi
elementi
kopenhagenis-elementis
Z=72,
aRmoCenis
da
misi
adamianis
saWiroebisaTvis
gamoyenebamde.
gansakuTrebuli
roli
Seasrula
sxva,
qimiasTan
momijnave
procesebis
Tanamedrove
amocanebis
gadawyvetas.
d.
i.
gansazRvruli
Tvisebebis
mqone
nivTierebebis
miRebis
da
Tavi III
atomis aRnagoba
atomi rTuli sistemaa. igi Sedgeba dadebiTad damuxtuli atomgulisa
da uaryofiTad damuxtuli eleqtronuli garsisagan. atomis birTvi Sedgeba
dadebiTad
damuxtuli
nawilakebis
nawilakebis
neitronebisagan.
protonebisagan
protoni
da
da
neitroni
neitraluri
erTi
da
igive
masa
simciris
(wyalbadis
masaze
2000-jer
mcire)
gamo
atomgulidan
elementaluri
57
nawilakebis
gamotyorcniT.
es
nawilakebia , da nawilakebi.
+2-s.
Sedegad
amoityorcneba
birTvidan,
n=+,
warmoiqmneba:
xolo
protoni
nawilaki
CarCeba
anu
atomgulSi,
eleqtroni
rac
1-iT
bismutis
xSirad
Semdeg
radioaqtiuli
moTavsebuli
gardaqmnis
yvela
elementi
Sedegad
miRebuli
gardaqmnis
procesi
sxvadasxva
elementSi
sxvadasxva
da
nivTierebis
a.S.
im
dros,
naxevardaSlis
romelSic
periodi
nivTierebis
ewodeba.
igi
naxevari
elementis
iSleba,
am
sicocxlis
P3015
izotopad:
+
birTvuli
energia
yvelaze
reaqciebis
metia
Seswavlam
gviCvena,
perioduli
sistemis
rom
Sua
birTvSi
nuklonebis
nawilSi
moTavsebul
aseve
msubuqi
(TermobirTvuli
sinTezis
elementebis
reaqcia),
gardaqmnisas
gamoiyofa
mZime
energiis
elementebad
didi
raodenoba,
aqvs
ormagi
buneba,
is
erTdroulad
talRacaa
da
e.w.
eleqtronul
Rrubels.
daqvantul
sivrces
eleqtronul
-iT;
atomSi eleqtronis mdgomareoba xasiaTdeba oTxi qvanturi ricxviT, esenia: nmTavari qvanturi ricxvi, l-Tanauri qvanturi ricxvi, m_magnituri qvanturi
ricxvi. s _ spinuri qvanturi ricxvi.
n_mTavari qvanturi ricxvi gansazRvravs eleqtronis energias, rameTu
igi gviCvenebs Tu romel energetikul doneze imyofeba eleqtroni. rac ufro
Sorsaa eleqtroni atomgulidan miT metia misi energia da piriqiT. n iRebs
ricxviT mniSvnelobebs: n=1, 2, 3, 4, 5, 6, 7
aRiniSneba
K, L, M, N, O, P, Q
59
m = l,0, + l
mag. Tu l=4 m = -4,-3,-2,-1,0,+1,+2,+3,+4.
magnitur qvantur ricxvTa simravle _ m = 2l + 1
spinuri qvanturi ricxvi s gviCvenebs eleqtronis brunvas sakuTari
1
RerZis irgvliv. igi iRebs ricxviT mniSvnelobebs s = .
2
elementTa
wesi,
paulis
atomebSi
akrZalvis
eleqtronebis
ganawilebas
principi
umcires
da
gansazRvravs:
energiaTa
hundis
principi
anu
2P
S = 2 + 2 + 2 = 1,5
paulis akrZalvis principi.
60
e.i. maqsimaluria
daadgina,
rom
atomTa
orbitalebis
eleqtronebiT
hundis
principisa
wesis,
da
paulis
qvedonis
akrZalvisa
orbitalebze
principis,
eleqtronTa
umcires
maqsimaluri
energiaTa
ricxvis
n=3
n=2
3d
n=1
Ca
20
eleqtronul-grafikuli
formula
2p
2
4s<3d
4+0<3+2
1s 2s 2p 3s 3p 4s
n=4
n=3
4f
3s
3p
3d
Cr 24 1s22s22p63s23p64s13d5
Cavardna 3d
qvedoneSi
n=4
n=3
4f
3s
3p
3d
Cu 29 1s22s22p63s23p64s13d10
n=4
n=3
4f
3s
xolo
3p
paladiumis
3d
atomSi
5S
qvedonidan
orive
eleqtroni
gadadis
4d
n=5
n=4
n=3
3s
3s
3d
eleqtrouaryofiToba(ix.wina TavSi)
H-s.
ftoridan
wyalbadisaken
eleqtrouaryofiToba
aseTi
daJangulobis xarisxi
daJangulobis xarisxi aris atomis pirobiTi muxti molekulaSi gamoTvlili im
daSvebiT, rom naerTi Sedgeba mxolod ionebisagan. misi ricxviTi mniSvneloba
damokidebulia
naerTSi
Semavali
elementebis
eleqtrouaryofiTobaze
da
H+CI_, H 2+ S +6 O 42 ;
daJangulobis
Cl Cl ,
Cl2-Si
xarisxia
_1,
C0H +2 Cl 2 - diqlor
wyalbadis
62
+1,
xolo
meTanSi
Cl-is
naxSirbadisa
nuli,
H O N <
Tavi IV
bmis
ZiriTadi
tipebia:
donorul-aqceptoruli
ionuri,
anu
kovalenturi
koordinaciuli),
(polaruli,
wyalbaduri,
najeroba
da
mimarTuleba
anu
gezuroba.
xuTive
am
parametriT
pirveli
sami
parametriT
da
ar
xasiaTdeba
najerobiTa
da
mqone
ionebi.
aRniSnulidan
Cans,
rom
ionur
bmas
garda
gawyvetis
energia
aris
qimiuri
bmis
simtkicis
sazomi.
qimiuri
bmebis
SekavSirebuli
atombirTvebs
Soris
manZils
ewodeba
bmis
Tanmimdevrobis
TvisebebiT,
xolo
cvlileba
atomTa
iwvevs
axali
nivTierebis
SeerTeba
xdeba
maTi
warmoqmnas
valentobis
axali
Sesabamisad.
ricxvis
warmoqmnaSi,
najeroba
ewodeba.
mag.
ar
SeiZleba
atomebis
valenturi
eleqtronuli
Rrublebis
garkveuli
urTierTorientaciis
unda
iqnes
SemTxvevaSia
garkveuli
SesaZlebeli
da
mimarTulebiT,
e.i.
qimiuri
bmebis
aRwerisaTvis
upiratesad
gamoiyeneba
monawileoben
qimiuri
bmebis
warmoqmnaSi.
mTlianobaSi
atomis
formis
orbitalebis
urTierTSerevis
(kombinaciis)
process
orbitalebi.
hibriduli
orbitalebi
erTnairia
formiTa
da
aseve
180-iT.
ganlagdeba
BeCl2-is
mag.
molekulaSi
qimiuri
adgili
aqvs
..
: Cl :
B
..
: Cl
..
sp3
(es-pe-sami)
eleqtronuli
hibridizaciis
Rrublis
..
..
Cl :
kombinacia,
dros
xdeba
miiReba
oTxi
erTi
da
hibriduli
sami
pe
orbitali,
oTxive wveros
orbitalebis
atombirTvebisa
da
Teoriis
eleqtronebis
65
Tanaxmad
molekula
erToblioba,
sadac
ganixileba
TiToeuli
dakavebulia
eleqtroni.
yoveli
orbitalebiT,
molekuluri
romlebzec
orbitali
ganlagebulia
xasiaTdeba
Tavisi
yvela
qvanturi
orbitalebi
SeiZleba
warmovidginoT,
rogorc
atomuri
Seesabameba
Tavisi
molekuluri
orbitali,
romlis
aRwera
Soris,
maSin
funqciebis A B xazovani
misi
mdgomareobis
aRwera
SeiZleba
atomTa
xolo
ukeTesad
orbitalebi.
isini
sxva
SemTxvevaSi
1 = A B
axasiaTeben
eleqtronis
gviCveneben,
rom
mdgomareobaSi.
mdgomareobas,
SemTxvevaSi
vidre
eleqtroni
aseTi
atomTa
aris
warmoqmnis
SesaZleblobas.
talRuri
meqanikis
TvalsazrisiT
ricxvis
orbitalis)
ao
(atomuri
orbitalidan)
igive
raodenoba.
mag.
miiReba
wyalbadis
mo
molekulis
energetikulad
xelsayrelia
da
misi
eleqtronebiT
Sevseba
da
aRniSnulis
molekulis
gamo
aseT
daSla
atomebad.
mo-ebs
ewodeba
orbitalebidan
molekuluri
potencialuri
orbitalebTan
energia
mcirdeba
SedarebiT,
xolo
SemakavSirebel
molekulur
eleqtronebi ewodeba.
67
eleqtronebs,
orbitalebze,
romlebic
SemakavSirebeli
atomur
orbitalTan
SedarebiT,
romlebic
moTavsebulni
arian
damSlel
molekulur
orbitalebis
Teoriis
mixedviT
wyalbadis
atomebidan
H[1s]+H[1s] H2[(1s)2].
damakavSirebel eleqtronTa ricxvs, rom gamovakloT gamTiSvel eleqtronTa
ricxvi, miRebuli sxvaobis naxevari iqneba molekulaSi arsebuli qimiuri
bmebis raodenoba:
n=
20
22
= 1 n He =
=0
1
2
adgili Tu n>0 da
Semdgari
molekulis
Semdgari
warmoqmnac.
mag.
molekulebis
molekulis
CO-s
warmoqmna.
CO molekulis gare energetikuli donis
molekulur
eleqtroni,
orbitalze
maT
SemakavSirebel
Soris
aris
10
eleq-troni
molekulur
orbitalze
68
Seadgens
eleqtrons
SemakavSirebeli
molekulur
orbitalze
da
bma
myardeba
eleqtrouaryofiTobiT
mkveTrad
gansaxvavebul
Na1s 2 2s 2 2 p 6 3s e Na + 1s 2 2s 2 2 p 6 ( Ne s emsgavseba)
Cl 1s 2 2s 2 2 p 6 3s 3 p 5 e Cl 1s 2 2s 2 2 p 6 3s 2 3 p 6
( Ar -s aRnagobas emsgavseba).
damuxtul
atoms
an
atomTa
jgufs
ewodeba
ioni.
dadebiTi
ioni
mag. r ( Li ) = 1,55 A;
anionis
radiusi
r ( Li + ) = 0,60 A .
gacilebiT
metia
Sesabamisi
neitraluri
atomis
mag. r ( F ) = 0,64 A;
r ( F ) = 1,36 A;
69
kovalenturi
bma
warmoiqmneba
iseTi
elementis
urTierTqmedebisas,
eleqtronebi
saziaro
da
gawyvilebuli
xdeba,
rac
iwvevs
S-p gadafarva
HCl-is molekula polarul-kovalenturia. polarul-kovalenturi bmaa
wylis
molekulaSi
wyalbadis
atomebsa
da
Jangbadis
atoms
Soris.
s-p-s gadafarva
.. ..
.. ..
: C.. + .C.. :: C.. : C.. :
saziaro
eleqtronuli
wyvili
simetriis
RerZzea
ganTavsebuli
da
P-Pgadafarva (Cl2)
H . + .H H : H
s-sgadafarva (H2)
rac metia eleqtronuli orbitalebis urTierTgadafarvis are, miT
ufro mtkicea kovalenturi bma.
.
.
: N. + N. :: N ## N : N N .
71
bma
warmoiqmneba
eleqtronuli
Rrublebis
urTierTgadafarvisas
elementis
valentoba
ganisazRvreba
yvela
im
qimiuri
kavSirebis
atomebTan.
eleqtronebis
am
kavSirebis
raodenobiT
ricxvi
ganisazRvreba.
ki
atomSi
gauwyvilebeli
gauwyvilebeli
eleqtronebis
orvalentiania
agznebul
mdgomareobaSi
naxSirbads
aqvs
oTxi
2s
2p
C * n=2
2s
atomis
agznebas
2p
sWirdeba
energia.
damatebiTi
qimiuri
kavSiri
2p4
O 8 n=2
16
3s23p4
S n=3
3s
2p
3d
3s23p33d1
S * n=3
3s
3p
3d
3s13p33d2
S * * n=2
3s
3p
3d
azotis
atomis
agznebiTac
ki
mis
2S
luw
eleqtroni
bma
xorcieldeba
erTi
elementis
atomis
mag.
|
+
.. ..
: N H + H Cl H : ..N H
|
H
H
xorcieldeba
naxSirbadis
Pz
Tavisufali
orbitalisa
da
Jangbadis
Pz
n=2
Jangbadi
donoria,
naxSirbadi
aqceptori
O8
naxSirbadis
monoqsidSi
wyalbaduri bma
wyalbaduri bma xorcieldeba erTi molekulis wyalbadisa da meore
iseTive
molekulis
spirtebSi,
eleqtrouaryofiT
aminomJavebSi,
wyalbaduri
bma
elements
Soris.
ganapirobebs
mag.
Txevad
wyalSi,
agregatul
mdgomareobas.
H F "H F "H F
wyalbaduri bmisaTvis damaxasiaTebelia mimarTuleba da najeroba.
liTonuri bma gvxvdeba mxolod liTonis kristalur meserSi. liTonis
kristalis kvanZebSi moTavsebulia dadebiTi ionebi, maT Soris ki qaosurad
moZraobs eleqtronebi. liTonSi Tavisufali eleqtronebi akavSirebs ara or,
aramed uamrav ions, radganac savalento orbitalebis urTierTgadafarvis
Sedegad warmoiqmneba erTiani sivrce (molekuluri orbitali), romelzedac
Tavisflad
moZraobs
eleqtroni.
eleqtronebis
moZraobis
sivrcis
aseT
Tavi V
araorganul nivTierebaTa ZiriTadi
klasebi
araorganuli nivTierebebi iyofa oTx ZiriTad jgufad. 1) oqsidebi;
2)hidroqsidebi; 3) mJavebi; 4) marilebi.
oqsidebi
binarul
(ori
elementisagan
Semdgar)
naerTs,
romelSic
erT-erTi
oqsdidebis
msgavsi
Sedgenilobis
naerTebi
peroqsidebi,
oqsidebia
metalTa
oqsidebi,
garda
zogierT
metalTa
im
CrO3.
fuZe oqsidebia: Na2O, CaO, CuO, FeO, CrO da sxv. fuZe oqsidebi. maT
imitom ewodaT, rom maTi hidratebi fuZeebia. mJavuri oqsidebia: SO2, SO3,
P2O5, CO2, CrO3, Mn2O7 da sxva. maT mJavuri imitom ewodeba, rom maTi
hidratebi mJaveebia.
amfoteruli oqasidebia: ZnO, Al2O3, Cr2O3 da sxva.
oqsidebis miRebis xerxebi
oqsidebi miiRebian: 1) martivi nivTierebebis urTierTqmedebiT JangbadTan:
4Na+O22Na2O
4Al+3O22Al2O3
S+O2SO2
4P+5O22P2O5
4FeS2+11O22Fe2O3+8SO2
CH4+2O2CO2+2H2O
2H2S+3O22SO2+2H2O
3) JangbadSemcveli rTuli nivTierebebis Termuli daSliT:
t 2CuO+4NO +O
2Cu(NO3)2
2
2
t CaO+CaO2
CaCO3
t CuO+H2O
Cu (OH)2
H2CO3 CO2+H2O
t ZnO+H2O.
Zn(OH)2
75
Na2O+H2O2NaOH
CaO+H2OCa(OH)2+Q
(wyalSi xsnadi metalebia Li, Na, K, Pb, Cs, Fr, Sr, Ba, Ca, Ra, Tl _ am
metalebis oqsidebia wyalSi xsnadi)
2)
fuZe
oqsidebi
urTierTqmedeben
mJavebTan
marilisa
da
wylis
warmoqmniT:
CuO+H2SO4CuSO4+H2O
3)
fuZe
oqsidebi
FeO+2HClFeCl2+H2O
urTierTqmedeben
mJava
oqsidebTan
da
marilebs
warmoqmnian:
MgO+SO3MgSO4
CaO+CO2CaCO3
CO2+Ca(OH) 2CaCO3+H2O
SO2+2NaOHNa2SO3+H2O
SO2+H2OH2SO3
P2O5+H2O2HPO3
ZnO+H2SO4ZnSO4+H2O
ZnO+2NaOHNa2ZnO2+H2O
natriumis
cinkati
Al2O3+3H2SO4Al2(SO4)3+3H2O
Al2O3+2NaOH2NaAIO2+H2O
natriumis
metaaluminati
76
fuZeebi
fuZe
metalis
aris
erTi
rTuli
atomisa
qimiuri
da
nivTiereba,
masTan
romlis
dakavSirebuli
molekula
erTi
an
Sedgeba
ramodenime
miiRebian:
1)
wyalSi
xsnadi
liTonebis
wyalTan
urTierTqmedebiT:
2Na+2H2O2NaOH+H2
Ca+2H2OCa(OH)2+H2
Na2O+H2O2NaOH
CaO+H2OCa(OH)2
anodze kaTodze
CuSO4+2NaOHCu(OH)2+Na2SO4
FeCl2+2NaOHFe(OH)2+2NaCl
K2CO3+Ca(OH)2CaCO3+2KOH
amfoteruli hidroqsidebic miiRebian amave xerxiT. sasurvelia NH4OHis gamoyeneba, raTa Warb tuteSi miRebuli amfoliti ar gaixsnas.
fuZeebis qimiuri Tvisebebi
1) fuZeebi moqmedeben mJaveebTan (neitralizacia)
Ca(OH)2+H2SO4CaSO4+2H2O
Cu(OH) 2+2HClCuCl2+2H2O
Ca(OH)2+CO2CaCO3+H2O
2NaOH+FeCl2Fe(OH)2+2NaCl
Al2O3+2NaOH2NaAlO2+H2O
6KOH+Cl25KCl+KClO3+3H2O
cxeli
2NaOH+ZnNa2ZnO2+H2
2NaOH+Al+2H2O2NaAlO2+3H2
t Fe2O3+3H2O
2Fe(OH)3
Zn(OH)2+H2SO4ZnSO4+2H2O
Zn(OH)2+2NaOHNa2[Zn(OH)4]
natriumis tetrahid-
rogorc mJava
roqsicinkati
2
ZnO22 + 2 H +
2OH + Zn
Zn(OH ) 2
AlO2 + H + + H 2 O
Al (OH ) 3
3OH + Al +3
2Al(OH)3+3H2SO4Al2(SO4)3+6H2O
Al(OH)3+NaOH+2H2ONa[Al(OH)42H2O]
natriumis diaqvatetrahidroqsoaluminati
mJavebi
mJava
aris
rTuli
qimiuri
nivTiereba,
romelic
Seicavs
liToniT
H2SiO3-siliciummJava,
HPO3-metafosformJava,
HNO3-azotmJava,
H4P2O7-pirofosformJava,
HNO2-azotovani
mJava,
H3PO4-orTofosformJava,
mJaveebi
miiRebian
araliTonis
da
wyalbadis
uSualo
SeerTebiT:
H2+Cl2 2HCI
H2+SH2S
SO2+H2OH2SO3
P2O5+H2O2HPO3
Na2SiO3+H2SO4Na2SO4+H2SiO3
(siliciummJava mxolod am xerxiT miiReba)
2NaCI+H2SO4Na2SO4+2HCl.
mJavebis qimiuri Tvisebebi
mJavebi urTierTqmedebs: 1) liTonebTan:
Cu+2H2SO4 CuSO4+SO2+2H2O
79
Cu+4HNO3 Cu(NO3)2+2NO2+2H2O
konc.
3Cu+8HNO 3Cu(NO3)2+2NO+4H2O
ganz.
2) liTonTa oqsidebTan:
CuO+H2SO4CuSO4+H2O
FeO+2HClFeCl2+H2O
Cu(OH)2+H2SO4CuSO4+2H2O
Fe(OH)2+2HClFeCl2+2H2O
4) marilebTan:
BaCl2+H2SO4BaSO4+2HCl
5) Jangbadiani mJavebi iSlebian Termulad:
t P O +3H O
2H3PO4
2 5
2
H2CO3 CO2+H2O
HCl
H + + Cl
+
2
+
3
H 3 PO 4
H + H 2 PO 4
2H + HPO 4
3H + PO 4
+
+
2
H 2 SO4
H + HSO4
2 H + SO4 .
marilTa
Semdegi
tipebi:
1)
sruli
anu
saSualo
anu
Zn+H2SO4ZnSO4+H2
Fe+2HCl FeCL2+H2
80
Cu+4HNO3 Cu(NO3)2+2NO2+2H2O
konc.
ZnO+H2SO4ZnSO4 +H2O
FeO+H2SO4FeSO4+H2O
H2SO4+2NaOHNa2SO4+2H2O
Ca(OH)2+2HClCaCl2+2H2O
Na2SiO3+H2SO4Na2SO4+H2SiO3
BaCl2+H2SO4Ba2SO4+2HCl
2NaOH+FeSO4Na2SO4+Fe(OH)2
Ca(OH)2+Na2CO3CaCO3+2NaOH
6. tutis moqmedebiT mJava oqsidTan:
Ca(OH)2+CO2CaCO3+H2O
2KOH+SO3K2SO4+H2O
2NaOH+Cl2NaCl+NaClO+H2O
civi
BaCl2+Na2SO4BaSO4+2NaCl
AgNO3+NaClAgCl+NaNO3
CaO+CO2CaCO3
Na2O+SO2Na2SO3
Fe +CuSO4FeSO4+Cu
Zn+2AgNO3Zn(NO3) 2+2Ag
Cu+Cl2 CuCl2
Fe+SFeS
SiO2+Na2CO3Na2SiO3+CO2
13. zogierTi marilis Termuli daSliT:
t 2KNO +O
2KNO3
2
2
t 2KCl+3O
2KClO3
2
Cl2+2KBr2KCl+Br2
Br+2KI2KBr+I2
81
2NH3+H2SO4(NH4)2SO4.
NH3+HClNH4Cl
saSualo marilebis qimiuri Tvisebebi
marilebi urTierTqmedeben:
1. liTonebTan:
Fe+CuSO4FeSO4+Cu
2. tuteebTan:
AgNO3+NaClAgCl+NaNO3
5. wyalTan kristalhidrats warmoqmnian:
CuSO4+5H2O CuSO4+5H2O
6. JangbadSemcveli marilebi gaxurebiT iSlebian:
t CaO+CO2
CaCO3
t 2KNO2+O2
2KNO3
Na2SO4 Na + + SO 24
+3
2
AlOH + + + SO 42
AlOHSO 4
Al + OH + SO 4
NH 4+ + Fe +3 + 2SO 42
NH 4 Fe(SO 4 ) 2
3K + + [Fe(CN) 6 ] .
K 3 [Fe(CN) 6 ]
3
H3PO4+NaOHH2O+NaH2PO4
Al(OH)3+H2SO42H2O+AlOHSO4
2 AlOHSO4+H2SO42H2O+Al2(SO4),
82
Tavi VI
Jangva-aRdgena
eleqtronuli TvalsazrisiT Jangva aris atomis, molekulis an ionis
mier eleqtronis gacema, xolo aRdgena aris atomis, molekulis an ionis mier
eleqtronis SeZena.
Jangva-aRdgeniTia
nivTierebaTa
is
daJangulobis
reaqciebi,
xarisxis
romlebic
mimdinareobs
cvlilebiT.
atomebs,
moreagire
ionebs
an
eleqtronebs damJangvelebi
ewodebaT.
eleqtronis gacema SeuZliaT e.i. aRmdgenelia:
1. neitraluri atomebi, rogorc metalis aseve metaloidisa.
e S +6
S
6
Fe 2e Fe +2
Cl e Cl 0
e N 0
N 3
3
Fe +2 e Fe +3
e N +5
N + 3
2
e Cl
Cl +
e N 3
N +
3
e S 2 .
S + 6 +
8
83
4 Fe +2 S 2 + 11O20 2 Fe2+3 O3 + 8S +4 O2
e Fe +3
Fe +2
2 S 10e 2 S
+4
44
O2 + 4e 2O 2
11
2. Sigamolekuluri Jangva-aRdgeba
(N
t 0 Cr + 3 O 2 + N 0 + 4 H O
H 4 )2 Cr2+ 6 O7
2
3
2
2
2 N 3 6e N 2
6
e Cr + 3
Cr + 6 +
3
1 daiJanga, aRmdgenia
3 aRdga, mJangavia
t 0 KCl + 3O
2 KCIO3
2
e Cl
Cl + 2 +
6
12
e O
4
2O 2
2 aRdga, mJangavia
3 daiJanga, aRmdgenia
+3
2 N +4O2 + H 2O H NO 3 + H NO 2
civi
e N +5
N +4
e N +3
N +4 +
1
+2
3 N + 4O2 + H 2O 2 HN +5O3 + NO
cxeli
e N +5
N +4
e N +2
N + 4 +
2
2 daiJanga, aRmdgenia
1 aRdga, mJangavia
e Fe +3
3
Fe +2
3
e N + 2
1
N + 5 +
3
3P 0 + HN +5 O3 + 2 H 2 O 2 H 3 P +5 O4 + 5 N +2 O
e N +2
5 aRdga, mJangavia
N +5 +
3
e P +5
P 0
5
15
3 daiJanga, aRmdgenia
e Mn + 2
Mn + 7 +
5
10
2
0
e
2
S S
daJangvis
produqti
Tanaproduqti
5 aRdga, mJangavia
3 daiJanga, aRmdgenia
daJangvis
produqti
Tana
produqti
Tavi VII
Qqimiuri procesebis energetika
Kqimiuri Termodinamika Seiswavlis qimiuri reaqciebis dros energiis
gadasvlas
erTi
formidan
meoreSi.
Termodinamikis
Seswavlis
obieqts
ori
an
meti
fazisagan.
faza
aris
sistemis
nawili
romelic
moculobis_V,
koncentraciis-C
garkveuli
wnevis_P,
simkvrivis_D
mniSvnelobebiT.
erTi
Dda
parametris
da
amiT
gamsazRvravs
mocemul
pirobebSi
procesis
TermodinamikaSi
erTimeorisagan
ganasxvaveben:
mudmiv
mudmivi
temperaturaze
moculobis
dros
mimdinare
procesi.
mimdinare
pricesi.
iseT
formas,
romelic
faruli
saxiT
arsebobs
U1 da U2
U=U2__UU1, sadac,
mdgomareobaSi.^
siTbo da muSaoba.
sistemam
garemomcveli
aris
nivTierebebs
SeiZleba
aris
energiis
zoma,
gadacemuli
erTi
sxeulidan
Q=U+A Ees
gantoleba
aris
Termodinamikis
pirveli
kanonos
maTematikuri gamosaxuleba.
sistemis enTalpia.
izoqoruli
procesis
SemTxvevaSi,
radganac
sistemis
QP=(U2-U1)+P(V2-V1)
QP=(U2+PV2)-(U1+PV1),
an
Tu
SemovitanT
romlebic
mimdinareoben
siTbos
gamoyofiT
ewodeba
reaqciis
dros
gamoyofil
an
STanTqmul
siTbos
H2+CI=2HCI+2,92kj
H2+Br2=2HBr+2,50kj
siTburi
saboloo
mdgomareobaze
reaqcia.
Hhesis
siTburi
efeqtebis
kanonis
efeqti
da
ara
damokidebulia
im
daxmarebiT
gzaze,
sistemis
romliTac
SesaZlebelia
gaangariSeba,romelTa
pirdapiri
da
mimdinareobs
iseTi
gziT
sawyis
reaqciebis
gazomva
an
88
Qqimiis
dargs
romelic
raodenobrivad
Seiswavlis
daadgines,
gamoiyofa
an
rom
STainTqmeva
Tu
raime
siTbos
nivTierebis
garkveuli
warmoqmnis
raodenoba,
dros
maSin
imave
mimarTuleba
mdgomareoba.
im
xorcieldeba
da
a.S.
maSin
mikromdgomareobebis
mocemuli
es
iqneba
ricxvs,
makromdgomareoba,
nivTierebis
mikro
romelTa
daxmarebiTac
sistemis
mdgomareobis
moxerxebulobisaTvis
iyeneben
ara
sidides,
aramed
mis
aris
raodenobrivi
bolcmanis
sazomi.
mudmiva.
sistemis
entropia
ufro
aris
mouwesrigeblobis
mowesrigebuli
mdgomareobidan
gadasvlisas
entropia
mcirdeba
(S<0).
Aamrigad
damokidebulia
gansaxilveli
89
nivTierebis
masaze,
qimiur
reaqciebSi
entropiis
cvlileba
ganisazRvreba
S2-S1
sxvaobiT
zrdisaken
ewodeba
potencialuri
entropiis
energiis
faqtorebi,
Semcirebisaken
xolo
ewodeba
sistemis
enTalpiis
faqtorebi.
Termodinamikis meore kanini, Tavisufali da bmuli energiebi.
swrafad an nela, magram yovelgvari sistema miiswrafvis WeSmariti
wonasworobis mdgomareobisaken.
Tu
sistemaSi
mimdinareobs
reaqcia
mudmivi
wnevisa
da
absoluturi
temperaturisa
da
mdgomareobis
funqciis
G=H-TS
izolirebuli
sistemebi
garemosTan
ar
mimocvlian
sistemis
Sinagani
energia
mudmivia
misi
arc
U=0 e.i.
moculobac
S umaxV
90
Tavi VIII
Qqimiuri kinetika da wonasworoba
P
nivTierebaTa
buneba,
temperatura,
wneva,
koncentracia,
reaqciis
siCqare
aris
moreagire
nivTierebaTa
moluri
V =
ki
sxvadasxva
neitralizaciis
da
pirobebSi
mimocvlis
sxvadasxva
reaqciebi,
agreTve
siCqariT
mimdinareobs.
feTqebad
nivTierebaTa
da
heterogenuli
homogenur
sistemaSi
reaqciis
reaqcia
siCqareebi
mimdinareobs
sxvadasxvanairad
sistemis
mTel
91
erTeulSi
erT-erTi
moreagire
nivTierebis
koncentraciis
cvlilebiT,
c
.
t
siCqareze
moqmedi
faqtorebia:
koncentracia,
moreagire
siCqare
izrdeba
moreagire
nivTierebis
koncentraciis
siCqare
moreagire
nivTierebaTa
koncentraciebis
namravlis
pirdapirproporciulia.
mag. reaqciisaTvis nA + mB pC , pirdapiri reaqciis siCqare iqneba
V = K [ A] n [ B] m ,
sadac
[A ]
da
[B ]
moreagire
nivTierebaTa
moluri
reaqciis
siCqaris
mudmiva
anu
proporciulobis
reaqciaSi
monawile
nivTierebaTa
koncentraciebi
erTi
molis
2 NO + O2 2 NO2
V2 = K 2 [ NO2 ] 2 .
heterogenuli sistemisaTvis
reaqciis
siCqaris
formulaSi
Sedis
t 2 t1
10
temperaturaze,
reaqciis
siCqaris
temperaturuli
koeficientia,
mis
aqtiur
mdgomareobaSi
gadasayvanad
daixarja,
reaqcia
is
reaqciebi,
romlebic
mimdinareoben
katalizatoris
moqmedebis
meqanizmi
ase
SeiZleba
aixsnas:
katalizatori
mag. 2 KCIO3 t
2 KCI + 3O2 .
MnO2
aq
piroluziti
dadebiTi
katalizatoria.
katalizatorad
xSirad
Tu
gvinda
uaryofiTi
qimiuri
procesis
katalizatori.
transportirebisas,
Seneleba,
mag.
marilmJavas
am
rkinis
davamatebT
dros
unda
balonebiT
urotropins,
gamoviyenoT
marilmJavis
romelic
xels
nivTiereba
katalizators
ukargavs
aqtivobas,
aseT
Sxamia.
nivTierebebi,
romlebic
aZliereben
katalizatoris
iyofa
reaqcia,
disocirebadi
or
jgufad:
romelic
Seqcevad
mimdinareobs
nivTierebis warmoqmniT
da
Seuqcevad
naleqis,
airis
reaqciebad.
an
mcired
mudmiva
da
udris
wonasworobisas
reaqciis
produqtebis
da
sawyisi
droiT
darRveviT
es
inarCunebs
wonasworobas.
SeiZleba
wonasworobis
procesi
Seiswavla
magram
le-Sateliem
romelime
gadaxra
da
am
sasurveli
daadgina:
Tu
qimiuri
wonasworobis
ganmsazRvrel
ZiriTad
pirobad
iTvleba
sistemebis
SemTxvevaSi).
komponentis-koncentraciis
gadideba
wonasworuli
iwvevs
sistemis
wonasworobis
erT-erTi
gadaxras
im
gadamuSaveba
koncentraciis
warmoebs,
Semcireba
xolo
sistemis
wonasworobas
erT-erTi
gadaanacvlebs
am
komponentis
komponentis
dros
mimarTulebiT,
wonasworoba
xolo
romelime
gadaixreba
am
nivTierebis
nivTierebis
koncentraciis
xarjvis
Semcirebis
am
wonasworul
gaZlierdeba
sistemas
iseTi
garedan
procesi,
davumatebT
romelic
Jangbads,
Seamcirebs
maSin
Jangbadis
sistemaSi
mimarTulebiT.
e.i.
wonasworoba
romelime
gadaixreba
nivTierebis
SO3-is
koncentraciis
warmoqmnis
Semcirebis
wonasworobaze
garemoebasTan,
rom
temperaturis
egzoTermuli
da
gavlena
endoTermuli
dakavSirebulia
reaqciebi
ar
im
arian
daSlis
egzoTermuli
mimarTulebiT,
procesis
xolo
gaZlierebas,
96
am
e.i.
sistemis
gaciveba
wonasworobis
gamoiwvevs
gadaxras
wylis
gadaixreba
endoTermuli
reaqciis
mimarTulebiT,
xolo
reaqciis gantolebidan Cans, rom oTxi moli airidan miiReba ori moli
airi. wneva Seucvlel da temperatura
Seucvlel
pirobebSi
avogadros
kanonis Tanaxmad, oTxi moli gazis moculoba orjer aRemateba ori moli
gazis
moculobas.
maSasadame
amiakis
sinTezi
dakavSirebulia
moculobis
wonasworuli
mdgomareoba,
vidre
katalizatoris
monawileobis
sadac
aris
mimdinareobisas
katalizatori,
ucvleli
rCeba,
amitom
romlis
moqmed
raodenoba
masaTa
kanonis
reaqciis
Tanaxmad
K=
[NH 3 ]2 [ K ]
[ N 2 ][ H 2 ]3 [ K ]
sadac [K]-s Sekvecis Semdeg miviRebT imave saxis wonasworobis mudmivas, rac
katalizatoris gareSe miiReba.
katalizatori amcirebs aqtivaciis energias da amiT aCqarebs reaqciis
mimdinareobs. imis saCveneblad Tu rogor izrdeba reaqciis siCqare aqtivaciis
energiis Semcirebisas ganvixiloT magaliTi:
2 HI H 2 + I 2 .
aqtivaciis
=44000
energia
kal-s.
igive
reaqcia
katalizatoris
T = 500 ze
maSasadame,
siCqare
ukatalizatorod,
mravalaTasjer
e=
katalizatorze
25000 44000
:e
= e19 = 10 8
2 500
2 50
saidanac
adidebs
sCans,
reaqciis
rom
jer
aqtivaciis
siCqares.
am
mimdinareobisas
metia,
energiis
garemoebam
vidre
Semcireba
ganapiroba
Tavi IX
Ddispersiuli sistemebi. xsnarebi
nivTiereba
ewodeba.
dawvrilmanebuli
im
nivTierebas,
98
da
ganawilebulia
romelic
dispersiul
meoreSi
sistemaSi
dispersiul
sistemebs.
homogenur
dispersiul
sistemebs
100
milimikronze
meti)
da
wvrildispersiuli
anu
koloiduri
are
SeiZleba
agregatul
iyos
Txevadi,
mdgomareobaSi
myari
SeiZleba
da
iyos
airadi,
aseve
dispergirebuli
dispersiuli
sistemebi
xasiaTdeba
mdgradobiT,
xolo
komponentisagan,
xsnari
ewodeba.
nebismieri
xsnari
Sedgeba
gaxsnili
farTodaa
gavrcelebuli
dispersiuli
sistemebi.
es
asxvaveben
dispersiul
fazas
wvrilad
daqucmacebuli
haeri;
kvamlSi
dispersiuli
99
fazaa
naxSiris
myari
nawilebi,
xsnarebi,
agreTve
suspenziebi
da
emulsiebi..
isini
dispersiulobis
daqucmacebulobis xarisxiT.
1 nm* -ze naklebi zomis nawilakebi warmoqmnian WeSmarit xsnarebs.
isini Sedgebian gaxsnili nivTierebis molekulebisa an ionebisagan. is
unda ganvixiloT rogorc erTfaziani sistema. 100 nm-ze meti zomis
nawilakebisagan
Semdgari
sistemebi
warmoqmnian
uxeS
dispersiul
siTxeSi
SevanjRrioT
(mag.,
romelSic
Tixis
nivTiereba
SenjRreva
ar
aixsneba
wyalSi).
droTa
da
kargad
ganmavlobaSi
magaliTs
warmoadgens
rZe,
romelSic
cximis
wvrili
Sedgebian
dispersiuli
arisa
da
dispersiuli
fazisagan.
Cans,
koloiduri
xsnarebi
nawilakebis
zomis
mixedviT
100
ganmuxtvas,
nawilakebad,romelTa
Sedegadac
zoli
metalis
zedapirze
xdeba
wyvili
kondensirdeba
adsorbirdebian
stabiluri.
koloidur
OH- nawilakebi,
mravali
qimiuri
ris
reaqciis
sistemebi
(naleqebis
gamoyofa,
hidrolizis
koloiduri
damokidebulebiT
zolebs
qimia.
ase,
SeiZleba
mag.,
hqondeT
nawilakebis
sxvadasxva
zomisagan
Seferiloba,
xsnarebisagan
damaxasiaTebelia
tindalis
gansxvavebiT,
efeqti,e.i.
sinaTlis
zolebisaTvis
ganbneva
wvrili
gadian
mxolod
molekulebi
101
da
ionebi.
WeSmariti
xsnaris
msxvil
agregatebad.
nawilakebis
SeerTebas
ufro
msxvil
Cveulebriv
kuagulacias
awarmoeben
zolze
xSirad
zolis
koagulacias
axdenen
eleqtrolitis
ionebiT.
amasTan,
dadebiTad
damuxtuli
nawilakebis
es
xdeba
SreSi
muxts,
imitom,
da
rac
amcireben
maRalia
H+ ionebi
rom
an
ionis
aRweven
mTlianad
muxti,
miT
nawilakebis
aneitraleben
ufro
didia
maT
misi
makoagulirebuli unari.
gansazRvruli
nawilakebi
SefardebiT
sawinaaRmdego
muxts
ori
zolis
atareben,
Serevisas,
mag.,
Fe(OH)3
romelTa
(nawilakebi
pirobebSi
zolebis
koagulacias
mivyavarT
102
naxevradTxevad
ganvasxvavoT
naxevradmyar
labebi.
mdgomareobaSi.
ukanaskneli
xsnarebia
dabalmolekulur
SeiZleba
miviRoT
myari
gelebisagan
maRalmolekulur
siTxeebSi
(homogenuri
polimerebis
unda
nivTierebaTa
sistemebia).
gajirjvebiT
isini
gansazRvrul
siTxeebSi.
koagulacias
xels
uSlian
e.w.
damcavi
koloidebi
(saxamebeli,
gamoirecxebian,
gadadian
zolis
naleqis
mdgomareobaSi.
isev
peptizacias
iZenen
muxtebs
advilad
da
ganicdian
sulfidebis naleqebi.
mTeli
naleqebis
xsnars
rigi
miRebis
umateben
laboratoriuli
dros
zolebis
eleqtrolits
samuSaoebis
warmoqmnis
da
Sesrulebisas,
asacileblad
acxeleben.
naleqis
mag.,
samuSao
peptizaciis
amoniumis
marils
(aucileblobis
dros
igi
advilad
xsnadoba
nivTierebis gaxsnis unars ama Tu im gamxsnelSi xsnadoba ewodeba.
xsnadobis mixedviT nivTierebebi iyofian sam jgufad: kargad xsnadi, cudad
xsnadi
da
praqtikulad
uxsnad
nivTierebebad.
gramobiT
gamosaxuli
izrdeba,
xolo
zog
SemTxvevaSi
mcirdeba,
mag.
Ca(OH)2,
CaSO4 2 H 2 O .
wneva
zogierTi
myari
siTxe
novTierebis
erTi
xsnadobaze
meoreSi
umniSvnelo
ganusazRvreli
gavlenas
raodenobiT
axdens,
ixsneba
mag:
urTierTxsnadobac
mcired
aris
damokidebuli
wnevaze
da
mudmivi temperaturis
104
A
100% ,
A+ B
molur
wilebs,
magaliTad
0,1;
0,01;
0,001
Sesabamisad
ewodebaT
gaxsnili nivTierebis
koncentracia
ar
aris
damokidebuli
temperaturaze
da
N E
,
1000
Seiqmneba
garkveul
Warbi
sidides,
hidrostatikuri
osmosi
Sewydeba
wneva,
rodesac
damyardeba
igi
miaRwevs
wonasworoba.
axasiaTebs
osmoss,
wonasworobis
damyarebis
dros
Rosm = CRT ,
sadac
aris
xsnaris
osmosuri
wneva,
C _
moluri
koncentracia
moluri
koncentracia
ganisazRvreba
gaxsnili
C=
m
,
MV
Tu
C-s
mniSvnelobas
CavsvamT
miviRebT:
PV =
107
mRT
,
M
nivTierebis
n
m
, xolo n =
,
V
M
vant-hofis
gantolebaSi,
romelic
mendelev-klapeironis
gantolebis
msgavsia.
vant-hofis
kanonis
mRT
.
PV
orTqlis
wneva
mcirdeba,
rac
iwvevs
xsnaris
duRilis
gadideba
da
gayinvis
temperaturis
daweva
ganpirobebulia
Termodinamikuri
dasabuTeba
imaSi
mdgomareobs,
rom
gaxsnili
duRilis
da
gayinvis
temperaturebis
eqsperimentul
K eb m
t duR
M=
108
K kr
t gay
K eb ebulioskopiuli
sididea,
romelic
gviCvenebs
sufTa
gamxsnelTan
SedarebiT
Tu
ramdeni
t Rud N G
g 1000
grad
gaxsnili
nivTierebis
K kr krioskopiuli
wona;
mudmiva
anu
gayinvis
t gay M G grad
g 1000
molekuluri
masaa,
gamxsnelis
wonaa,
gaxsnili
nivTierebis wona.
Tavi X
eleqtrolituri disociaciis Teoria
1887
wels
Svedma
mecnierma
svante
areniusma
Camoayaliba
109
xsnarebSi
adgili
aqvs
raulisa
da
vant-hofis
temperaturis
disociacia
aris
eleqtrolitisa
da
gamxsnelis
molekulebisagan
Semdgari
110
naerTebis
disociacia,
romlis
miizidaven
urTierTqmedebis
wylis
Sedegad
polarul
natriumis
ionis
molekulebs.
irgvliv
ion-dipoluri
Tavs
moiyris
wylis
radiusi, miT metia ionis hidratacia, mag. Li+-is hidrataciis xarisxi metia,
Cs+-isa.
vidre
ionis
muxtis
gadidebisas
hidrataciis
xarisxi
izrdeba.
O : +H
O H
H / aqcept ori H /
donori
H\
polaruli
gansxvavebulad
naerTis
mimdinareobs.
eleqtrolituri
disociacia
ionurisagan
wylis
orientirdeba
polaruli
dipolebi
ionebs:
..
..
H : CI : + H 2 O H 3 O + + CI
HNO3 + H 2 O H 3 O + + NO3 .
xsnarSi
gadasuli
ionebi
inarCuneben
TavianT
hidratul
Sres.
disociaciis
raodenobrivi
daxasiaTebisaTvis
e1e 2
r2D
dieleqtrikul
urTierTmizidva
80-jer
SeRwevadobazec.
sustia,
vidre
wyalSi
sapirispiro
vakuumSi.
am
ionebis
mizezis
gamo
gaxsnili
nivTierebis
buneba.
sxvadasxva
eleqtroliti
eleqtrolitis
disociaciis
xarisxi
damokidebulia
molekulis
xsnaris
ganzavebisas
(e.i.
koncentracia
misi
Cveulebrivi
koncentraciis
eleqtrolitis
Semcirebisas)
disociaciis
xsnaris
xarisxi
izrdeba.
4. Tanamosaxele ionebi amcireben eleqtrolitis disociaciis xarisxs.
magaliTad natriumis acetati CH3COONa amcirebs ZmarmJavis disociaciis
xarisxs.
disociaciis xarisxi sxvadasxva xerxiT izomeba, romelTagan yvelaze
mniSvnelovania
eleqtrolitis
eleqtrolitebi,
romlebic
eleqtrogamtarobis
TiTqmis
srulad
iSleba
gazomva.
ionebad,
is
kargi
aqroladi
an
uxsnadi,
anda
naklebad
disocirebadi
nivTiereba.
aseT
ki
reaqcia
Seqcevadi
iqneba
da
damyardeba
wonasworoba.
ris
Sedegadac
gamokristalebis
dros
miiReba
oTxive
marili.
reaqciaSi
Sedis
bariumis
qloridis
xsnarTan,
romlis
Sedegad
e.i.
sulfatisaTvis
damaxasiaTebeli
reaqciaa
bariumis
sulfatis
Semoklebulad:
2 H + + CO32 H 2 O + CO2 .
Tu neitralizaciis reaqcias
HCI + NaOH NaCI + H 2 O .
PH _wyalbadis maCvenebeli
gioni
(1)
litrSi
gioni
neitralur garemoSi [H + ] = OH = 10 7
2-is CasmiT 1-Si miviRebT
115
litrSi
gioni
litrSi
(2)
vTqvaT
gioni
OH = 10 9
litrSi
gioni
, maSin (3)
litrSi
vTqvaT
OH = 10 6
gioni
litrSi
gioni
, maSin
(4)
litrSi
marilTa hidrolizi
marilis
daSlas
wyalxsnarSi
ionebad
da
warmoqmnili
+
CH 3 COONa
CH 3 COO + Na
+
_
H2O
H + OH
CH3COOH NaOH
xsnarSi OH_ ionebis dagrovebis gamo xsnars eqneba tute garemo pH>7.
II. marilebi warmoqmnilni Zlieri mJavisa da susti fuZisagan
+
NH4Cl
NH 4 + Cl
+
H2O
OH + H
NH4OH HCl
ionebis
+
CH 3 COONH 4
CH 3 COO + N H 4
+
_
H2O
H + OH
CH3COOH NH4OH
da
samfuZiani
mJavas
naSTis
Semcveli
marilis
hidrolizi
safexurebrivad mimdinareobs:
1) Na2CO3+H2O
NaHCO3+NaOH
+
+
_
2Na++CO 32 +H2O
Na +HCO 3 + Na +OH
CO 32 +H2O
HCO 3 + OH
2) NaHCO3+H2O
H2CO3+NaOH
+
Na++HCO 3 +H2O
H2CO3+Na +OH
CO 32 +2H2O
H2CO3+2OH
NaOH HCl
NaOH-ic da HCl-c arian Zlieri eleqtrolitebi, isini xsnarSi ionebad arian
ar ganicdis hidrolizs.
Hhidrolizi farTo gagebiT aris sxvadasxva nivTierebasa da wyals
arametalTa
halogenidebis
117
da
sxvaTa
hidrolizs.
Tavi XI
marilTa wyalxsnarebis da nalRobebis
eleqtrolizi
marilis nalRobSi an wyalxsnarSi eldenis gatarebisas eleqtrodebze
nivTierevis gamoyofis movlenas eleqtrolizi ewodeba. eleqtrolizi aris
Jangva-aRdgeniTi procesi. anodze mimdinareobs Jangva, xolo kaTodze aRdgena.
ganvixiloT
eleqtrodebis
eleqtrolitTa
Tanaobisas.
wyalxsnarebis
liTonebis
eleqtrolizi
aqtiurobis
mwkrivis
uxsnadi
SeswavliT
dadgenilia, rom rac ufro aqtiuria liToni, anu rac ufro advilad kargavs
is eleqtrons, miT ufro meti energiaa saWiro misi ionis aRsadgenad da
piriqiT.
amitom,
roca
marilis
kaTioni
aqtivobis
mwkrivSi
wyalbadis
aRdgeba, xolo
wyalbadTan
proporciebiT.
uJangbado
erTad
liTonic
mJavebis
da
damokidebulebiT, kaTodze
SeiZleba
maTi
gamoiyos
marilebis
sxvadasxva
wyalxsnarebis
da
maTi
marilebis
wyalxsnarebis
hidroqsilionebi.
mag. CuSO4-is wyalxsnaris eleqtrolizi
118
eleqtrolizis
dros
K ze: Cu +2 , H +
e Cu 0
Cu + 2 +
2
kaToduri aRdgena
+
A ze: SO42 , OH
4OH 4e 2 H 2 O + O2
anoduri Jangva
CuCl2-is wyalxsnaris eleqtrolizi
-
K ze: Cu +2 , H +
e Cu 0
Cu + 2 +
2
+
A ze: Cl 2 , OH
e Cl
2Cl
2
2
e Cu 0
Cu + 2 +
2
K ze:
+
A ze:
2Cl 2e Cl 2
marilis
raodenoba
ucvleli
rCeba.
mag.
eleqtrolizi
KNO3
K + + NO3
H 2O
H + + OH
-
K ze: K + , H +
2 H 2 O + 2e H 2 + 2OH
+
A ze: NO3 , OH
4OH 4e 2 H 2 O + O2
119
KNO3-is
wyalxsnaris
K ze: Na + , H +
2 H + + 2e H 2
+
A ze: Cl 2 , OH
2Cl 2e Cl 2
xsnarSi rCeba NaOH
NaCl
Na + + Cl
K ze:
Na + + e Na 0
Cl 0 + Cl 0 Cl 2 .
A ze: Cl e Cl 0
miuxedavad imisa, rom eleqtrolizis Catareba nalRobis mdgomareobaSi
eleqtroenergiis
tute,
did
tutemiwaTa
liTonebs.
xarjs
liTonebs,
eleqtroliziT
moiTxovs,
alumins,
iReben
eleqtrolizuri
lanTanoidebs
agreTve
halogenebs,
meTodiT
da
iReben
zogierT
mwvave
natrs.
sxva
am
Tavi XII
liTonebis miRebis xerxebi da
qimiuri Tvisebebi
bunebaSi Tavisufali saxiT mxolod keTilSobili liTonebi oqro,
vercxli da platina gvxvdeba, danarCeni liTonebi madnebis saxiT gvxvdeba
madnebisagan liTonebis miRebas metalurgia ewodeba. cnobilia piro, hidro da
eleqtrometalurgia.
1. pirometalurgia aris liTonis miReba maRal temperaturaze oqsididan
sxvadasxva
aRmdgenis
meSveobiT:
(aRmdgenelebidan
gansakuTrebiT
iafi
koqsia).
FeO+CFe+CO
CuO+CCu+CO
PbO+CPb+CO
5. liTonTa
miRebas
misi
naerTebis
eleqtroliziT
eleqtrometalurgia
ewodeba.
nalRobis
2 NaCl eleqtroliz
i 2 Na + Cl 2
2Fe+3Cl22FeCl3
Zn+SZnS
2Na+O22Na2O
Ca+2H2OCa(OH)2+H2
5. aqtiuri liTonebi 400C-ze wyalbadTan warmoqmnnian ionur naerTebshidridebs, romlebic wyalSi ixsnebian:
Ca+H2CaH2
NaH+H2ONaOH+H2
Zn+CuCl2ZnCl2+Cu
3
e Cu + 2
Cu 0
2
6
2
e N + 2
3
N + 5 +
Cu 0 + 4 HN +5 O3 Cu +2 ( NO3 ) + 2 N +4 O2 + 2 H 2 O
konc.
e Cu + 2
1
Cu 0
2
2
e N +4
2
N + 5 +
4 Zn 0 + 10 HN +5 O3 4 Zn +2 ( NO3 ) 2 + N 2+ O + 5 H 2 O
ganz.
e Zn + 2
4
Zn 0
2
8
e 2 N + 1
2 N + 5 +
8
4 Zn + 10 HN +5 O3 4 Zn +2 ( NO3 ) 2 + N 3 H 4 N +5 O3 + 3H 2 O
ganz.
122
e Zn +2
Zn
2
e N 3
N +5 +
8
Tavi XIII
liTonebis da misi Senadnobebis korozia da masTan
brZolis saSualebani
Senadnobebi.
gamdnar
mdgomareobaSi
liTonebi
an
liToni
da
volpramis
da
kobaltis
Senadnobi
sisaliT
almass uaxlovdeba
kalis(50%)
da
indiumis(50%)Senadnobi
minisa
da
metalebis
darCilvisaTvis gamoiyeneba.
Senadnobebis Tvisebebi sul sxvadasxva gvaria Senadnobebi warmoiqmneba
ori an meti gamdnari metalis, agreTve metalebis zogierT ara metalTan
SereviT da maTi Semdgomi gamyarebiT. Senadnobebis Tvisebebi damokidebulia
123
da
misi
Sedegad
Senadnobebis
korozia
daSlis
garemosTan
ewodeba.
cnobilia
maTi
qimiuri
qimiuri
da
eleqtroqimiuri korozia.
qimiuri koroziis dros liTonis zedapiri iJangeba qimiurad aqtiuri
nivTierebebis (Jangbadis, halogenebis, gogirdis oqsidebisas da sxvaTa) mier.
Tu koroziiT warmoqmnili naerTi mWidrod ekvris liTons, is maSin aCerebs
liTonis Semdgom korozias, ase xdeba aluminisa da qromis daJangvisas. Tu
koroziis Sedegad warmoqmnili naerTi fxvieri da forovania, maSin korozia
grZeldeba, mag. ase mimdinareobs rkinis korozia.
eleqtroqimiur korozias ganicdian minarevebis Semcveli liTonebi. am
dros liToni da misi minarevi eleqtrodebia, romlebzedac mimdinareobs
Jangva-aRdgena, eleqtroliti ki SeiZleba iyos naxSirorJangis an Jangbadis
Semcveli teni.
4Fe+3O2+6H2O4Fe(OH) 2
Fe(OH)3 HFeO2+H2O
rkinovani
mJava
liTonze
eleqtrolitis
moqmedebas.
mag.
Tu
marilmJavas
dacva,
rac
niSnavs
aqtiuri
liTonis
dacvas
pasiuri
liToniT.
Tavi XIV
sakontrolo kiTxvebi I reitinguli
SefasebisaTvis
1. ras ewodeba atomi? molekula? moli?
2. ras ewodeba fardobiTi atomuri da fardobiTi molekuluri masa?
3. ras ewodeba elementi? ras ewodeba alotropia.
4. ra aris elementis qimiuri ekvivalenti?
5. raSi
mdgomareobs
masis
mudmivobis,
Sedgenilobis
mudmivobis,
oTxive
qvanturi
ricxvi,
romliTac
xasiaTdeba
gviCvenebs
da
ra
ricxviT
mniSvnelobebs
iRebs
magnituri
qvanturi ricxvi _ m;
20. ras gviCvenebs da ra ricxviT mniSvnelobebs iRebs spinuri qvanturi
ricxvi _s;
21. ganmarteT hundis wesi;
22. ganmarteT paulis akrZalvis principi;
23. ganmarteT umcires energiaTa principi (kleCkovskis ori wesi);
24. ra aris orbitali?
25. rogori bunebisaa eleqtroni?
26. gamosaxeT Na, S16 da Cu29 eleqtronuli da eleqtronul-grafikuli
formulebi;
27. gamosaxeT Mg12, Al13, Cr24 da Zn30 eleqtronuli da eleqtronulgrafikuli formulebi;
28. rogori forma aqvs s, p da d eleqtronul Rrublebs?
29.gamosaxeT
gogirdis
(IV)
da
gogirdis
(VI)
eleqtronuli
da
eleqtronul-grafikuli formulebi;
30. ras ewodeba hibridizacia (axseniT Sp, Sp2 da Sp3 hibridizacia).
31. daasaxeleT qimiuri bmis tipebi.
32. axseniT ionuri qimiuri bma NaCl-is magaliTze, romeli parametrebiT
xasiaTdeba ionuri bma?
33. ras ewodeba eleqtrouaryofiToba?
126
meTodebi
gamoiyeneboda
molekulaSi
qimiuri
bmebis
homogenuri
da
heterogenuli
katalizuri
reaqciis
magaliTebi.
49.daasaxeleY Seuqcevadi reaqciis magaliTebi;
50. ras ewodeba Seqcevadi reaqcia.
51. saiT
gadaixreba
Seqcevadi
reaqciis
wonasworoba
temperaturis
gazrdiT?
52. ras ewodeba aqtivaciis energia;
53. ganmarteT le-Satelies principi;
54. ras ewodeba oqsidi da rogori tipis oqsidebs icnobT;
55. miiReT fuZe oqsidebi da uCveneT maTi qimiuri Tvisebebi. miiReT mJava
oqsidebi da uCveneT maTi Tvisebebi. miiReT amfoteruli oqsidebi da
uCveneT maTi Tvisebebi.
56. ras ewodeba hidroqsidi da rogori tipis hidroqsidebs icnobT?
57. uCveneT hidroqsidebis miRebis xerxebi da qimiuri Tvisebebi;
127
65. qvemoT
CamoTvlili
hidroqsidebidan
romelia
wyalSi
uxsnadi:
sruli
da
Semoklebuli
reaqciebisaTvis:
a) BaCl2+Na2SO4BaSO4 +2NaCl
b) AgNO3+NaClAgCl+NaNO3
g) Pb(NO3)2+H2S PbS+2HNO3.
d) Ca(OH)2+CO2 CaCO3+H2O.
74. marilTa romel tipebs miekuTvneba:
128
ionuri
tolobebi
Semdegi
(NH 4 ) 2 Fe(SO 4 ) 2 ;
NH 4 Fe(SO 4 ) 2 ; KAl(SO 4 ) 2 ;
[Co(NH ) ]Cl
3
Tavi XV
sakontrolo kiTxvebi II reitinguli SefasebisTvis
molekulaTaSorisi
Jangva-aRdgeniTi
reaqcia
da
gaatoleT
is
da
gaatoleT
is
Siga-molekuluri
Jangva-aRdgeniTi
reaqcia
TviT-Jangva,
TviT-aRdeniTi
(dispropotcionorebis
anu
i) C+HNO3CO2+NO +
k) Cl2+NaOH NaCl+NaClO+
8. ras ewodeba xsnari?
9. rogori
xsnaria
suspenzia?
emulsia?
koloiduri
xsnari?
WeSmariti
xsnari?
10. rogor xsnarebs icnobT agregatuli mdgomareobis mixedviT? moiyvaneT maTi
magaliTebi.
11. ras ewodeba %-uli koncentracia?
12. ras ewodeba normaluri, moluri da molali xsnarebi?
13. ras ewodeba najeri, ujeri da zenajeri xsnarebi?
14. ra aris xsnadoba?
15. ra aris sadispersio are da dispersiuli faza?
16. ras ewodeba titri?
17. ras ewodeba eleqtrolitebi?
18. ra aris disociaciis xarisxi .
19. daasaxeleT susti, saSualo da Zlieri eleqtrolitebi.
20. rogori procesia eleqtrolituri disociacia?
21. amfoteruli hidroqsidebis eleqtrolituri disociacia.
22. ras ewodeba eleqtrolizi.
23. uCveneT: a) NaCl-is nalRobis eleqtrolizi,
b) NaCl-is wyalxsnaris eleqtrolizi;
g) CuSO4-is wyalxsnaris eleqtrolizi;
d) CuCl2-is nalRobis eleqtrolizi;
e) CuCl2-is wyalxsnaris eleqtrolizi;
v) KNO3-is wyalxsnaris eleqtrolizi;
z) NaCl-is nalRobis da wyalxsnaris eleqtrolizi;
24. ras ewodeba kaTioni?
25. ras ewodeba arioni?
26. daasaxeleT xsnadi da uxsnadi eleqtrodebi.
27. ras udris wylis ionuri namravli?
130
Tavi XVI
testuri kiTxvarebi I da II reitinguli
SefasebisaTvis
1. ras udris gogirdis ekvivalenti SO2-Si?
a) 16;
b) 32;
g) 64;
d) 8;
b) 71;
g) 144;
d) 284;
342
;
2
b)
342
;
3
g) 342;
d)
342
;
23
a) 80p da 36n;
b) 36p da 80n;
g) 36p da 44 e ;
d) 36p da 44n;
+3 52
b) 24;
g) 28;
d) 52;
b) Ca +2 ;
g) Cl;
d) Cl ;
7. elementis atomi masuri ricxvia 27, Seicavs 14 neitrons, ras udris masSi
eleqtronebis ricxvi?
a) 14;
b) 27;
g) 13;
d) 41;
b) _18;
g) +2;
d) _2;
b) +33;
g) +3;
d) _3;
b) 63p da 29n;
g) 34p da 29n;
d) 36p da 29e
Os 185 Ir ?
a) daSla;
b) daSla;
g) -daSla;
d) E_Cataceba
a) daSla;
b) _daSla;
b) 2;
g) 3;
d) 4;
a)
Te 2 ;
b) Ga + ;
52
g) Fe +2 ;
d) Cr +3 ;
b) K0;
g) Ca+2;
d) Na+;
b) 2;
g) 6;
d) 8;
b) 2;
g) 6;
d) 8;
b) 5;
g) 2;
d) 6;
b) 2p, 3d;
g) 1p, 2d;
d) 1s, 2p;
b) 6;
g) 8;
d) 7;
b) 3;
g) 9;
d) 6;
b) 4;
g) 2;
d) 5;
b) 3;
elementis
g) 4;
atoms
d) 6;
aqvs
1s22s62p63s23p64s1
konfiguracia?
a) Ca;
b) Ba;
g) Na;
d) K;
133
eleqtronuli
miekuTvneba igi?
a) Mn-d-elementi;
b) Ca, S-elementi;
g) Zn, d-elementi;
d) Cl, p-elementi;
b) 9;
g) 8
d) 2;
b) NH4(SO4)2;
g) (NH4)2SO4;
d) (NH4)2(SO4)3;
b) Cs+;
g) Tanabaria;
b) Cl;
g) Tanabaria;
b) ionuri;
g) liTonuri;
d) donorul-aqceptoruli;
32. qvemoT CamoTvlili nivTierebebidan romelSi xorcieldeba liTonuri bma?
a) O2;
b) NO2;
g) CaF2;
d) Sn;
b) SO2;
g) Fe2O3;
d) CdO;
e) P2O5;
v) CO2;
z) ZnO;
T) NO;
b) HCIO2;
g) HMnO4;
e) H2SO3;
134
d) HNO2;
b) Cd(OH)2;
g) BaSO4;
d) NaHSO4;
a) NH4MgPO4;
g) Ba(H2PO4)2;
d) CaHSO4;
38. SesaZlebelia Tu ara ori fuZisagan miviRoT marili?
a) diax;
b) ara;
b) ara;
ra
ganapirobebs
reaqciis
siCqaris
gazrdas
temperaturis
momatebisas?
a) molekulaTa saSualo kinetikuri energiis gazrda;
b) aqtiur molekulaTa ricxvis mateba;
g) SejaxebaTa ricxvis gazrda.
42. amonasunTq airs minis milis saSualebiT atareben qvemoT CamoTvlil
naerTTa xsnarebSi, romelSic moxdeba cvlileba?
a) KOH;
43. daadgineT
b) H2SO4;
wyalxsnaris
g) Ca(OH)2;
pH-is
d) HCl;
mniSvneloba
Tu
hidroqsidionebis
Tu
hidroqsilionebis
b) 2;
wyalxsnaris
g) 5;
pH-is
d) 11;
mniSvneloba
b) 12;
g) 5;
d) 9;
b) AlCl3;
g) (NH4)2S;
135
d) BaCl2;
b) KClO4;
g) Li2CO3;
d) ((H2SO4+;
b) CuSO4;
g) Ba(NO3)2;
d) NH4NO3;
b) NiSO4;
g) NaI;
d) Co(NO3)2;
a) +2;
50. qvemoT
b) _3;
moyvanili
g) +8;
ionebidan
d) 0;
romlebs
SeuZliaT
gamoamJRavnon
mxolod
aRdgeniTi Tvisebebi?
a) I ;
b) Cr+3;
d) S 2 ;
g) Cr2(SO4)3;
b) SO 42 ;
g) MnO 42 ;
d) NO 3 ;
b) NO 3 NO ;
g) NO 2 NO 3
d) NO 2 NO 2 ;
b) H2SH2SO4;
g) K2Cr2O3Cr2(SO4)3;
d) MnOMnSO4.
b) 2KClO32KCl+3O2;
g) 4KClO33KClO4+KCl; d) 2HClO2HCl+2O2;
55. Sb2O5+HClH3SbCl6+Cl2+H2O
Jangva-aRdgeniTi
reaqciebisaTvis
ipoveT
b) 17;
g) 26;
56. KMnO4+H2SMnO2+S+K2S+H2O
d) 36;
reaqciisaTvis
ipoveT
koeficientebi
da
a) 6;
b) 10;
g) 16;
d) 20;
b) 2;
g) 4;
d) 5;
58. K2Cr2O7+C12H22O11+H2SO4Cr2(SO4)3+CO2+K2SO4+H2O
reaqciisaTvis
b) 32;
g) 8;
d) 12;
59. FeCl2+KMnO4+HClFeCl3+Cl2+MnCl2+KCl+H2O
reaqciisaTvis
SerCieT
b) 5;
60. HNO2HNO3+NO+H2O
g) 12;
d) 5;
disproporcionirebis
reaqciisaTvis
SearCieT
b) 3;
g) 7;
d) 6.
b) talRa;
gantolebiT
g) nawilaki da talRa.
gamoisaxeba
einSteinis
masisa
da
energiis
urTierTdamokidebulebis kanoni:
a) V =
R
R
2;
2
m
n2
b) L =
h
;
mv
g) E = mc 2 ;
disociacia
mimdinareobs
wyalSi
da
ara
navTSi
im
mizeziT, rom
a) wyali individualuri nivTierebaa, navTobi ki naxSirwyalbadebis narevia;
b) wylis molekula da asusteben ionTa urTierTmizidvas kristalSi;
g) wylis molekulebi warmoqmnian wyalbadur bmebs ionebTan.
69.fiziologiur xsnars warmoadgens:
a) KCl-is 0,3 %-iani xsnari;
b) NaCl-is 0,9 %-iani xsnari;
g) CaCl2-is 0,7 %-iani xsnari.
70. romeli
elementis
naklebobiTaa
gamowveuli
organizmSi
daavadeba
hipokalemia:
a) kaliumis;
b) Na-is;
g) fosforis.
saxelwodebiT
aris
cnobili
oqros
farmakologiuri
preparati
a) krizanoli;
b) sinokrizini;
g) miokrizini.
73. vitamin B12-is SemadgenlobaSi Semavali ZiriTadi elementia:
a) rkina;
74. sistemam
b) kobalti;
ganicada
ra
g) nikeli.
cvlilebebia,
igi
isev
ubrundeba
Tavis
sawyis
hc
b) v =
R
R
2;
2
n1 n 2
g) xv
h
m
b) CuSO 4 2H 2 O
g) CaSO4.
85. oqros
romeli
farmakologiuri
preparatia
gamoyenebuli
revmatiuli
arTritis sawinaaRmdegod?
a) miokrizini;
b) sinokrizini;
g) krizanoli.
86. organizmSi mavne gazebisa da toqsikur nivTierebaTa STanTqmisaTvis iyeneben:
a) naxSirbadis oqsids (CO 2 ) ;
140
iseT
katalizur
process,
romelSic
reaqciis
erT-erTi
produqti
qvanturi
ricxvi
gviCvenebs
atomSi
eleqtronis
moZraobis
b) V = K [B];
g) V = K [ A] [ B] 2 .
b) CaCl2;
g) CaSO4;
sistema
garemosTan
dakavSirebulia
nivTierebebisa
da
energiis
b) daxurul sistemas;
g) Ria sistemas.
101.
a) haeri;
b) carci;
g) zeTi.
102.
V =
dc
gamosaxulebaSi ram ganapiroba `_~ niSani.
dt
104.
105. romeli
formula
pasuxobs
swored
gogirdis
atomis
eleqtronuli
garsebis aRnagobas:
a) 1s22s22p63s23px23py13pz1
b) 1s22s22p63s23p
g) 1s22s22p63s23px13py13pz1
106. speqtrebs, romlebic miiRebian sxeulebis mier gamosxivebuli sinaTlis
daSlis Sedegad ewodebaT:
a) atomuri speqtri;
b) molekuluri speqtri;
g) emisiuri (emisiuri)
107. xsnari aris:
143
ori
an
erTgvarovani
meti
komponentisgan
Semdgari
cvladi
Sedgenilobis
sistema;
b) Na2SO410H2O,
g) NaHCO3.
dT
:
T
121. reaqciaSi H 2 + Cl 2
2HCl wnevis gadidebisas wonasworoba gadainacvlebs:
a) marcxnidan marjvniv;
b) marjvnidan marcxniv;
g) ar Seicvleba.
122. wyalSi gaxsnes 0,5 moli K3PO4, am dros warmoqmnili K+ ionebis masaa:
a) 39 g.
b) 19,5 g;
g) 58,5 g.
123. Na2S2O3 gamoiyeneba rogorc:
a) qavilis sawinaaRmdego saSualeba;
b) sxvadasxva qimiuri nivTierebebiT (dariSxaniT, vercxlis wyliT da
sxva)
MgCO3
g) MgSO37H2O.
b) MgCl2
v = nRT ;
b)
p1 v1 p 2 v 2
=
;
T2
T2
g) p + 2
V
(V b ) = RT .
b) j/moli K, kal/moli K;
g) j/kg K, kkal/kg K.
128. xsnars, romelic Seicavs 1 mol gaxsnil nivTierebas ewodeba.
a) %-uli xsnari; b) normaluri xsnari;
g) moluri xsnari;
146
a) gazis moculobaze;
b) siTxis zedapirze moqmedi wnevis sidideze;
g) gazis molekulur masaze.
130. romeli
qvanturi
ricxvi
gviCvenebs
atomSi
eleqtronuli
Sreebis
raodenobas:
a) magnituri qvanturi ricxvi;
b) mTavari qvanturi ricxvi;
g) spinuri qvanturi ricxvi.
131. atomebis gamosxivebiT miRebuli speqtri aris.
a) zolovani;
b) xazovani;
z) uwyveti.
132. katalizatori aCqarebs 2SO 2 + O 2
2SO 3 reaqciis im mizeziT, rom:
a) xsnaris ganzavebiT;
b) xsnarSi Tanamosaxele ionis SetaniT;
g) garkveul zRvramde wnevis gazrdiT.
147
148
d a n a r T i
H+ NH+4 K+ Na+ Ag- Ba2+ Ca2+ Mg2- Zn2+ Cu2+ Hg2+ Pb2+ Fe2+ Fe3+ AI3-
OH-
xs
xs
xs
--
xs
xs
xs
mx
--
xs
xs
xs
xs
xs
xs
xs
xs
xs
xs
xs
xs
xs
xs
mx
xs
xs
xs
-----
-----
---
mx
mx
mx
---
---
nx
----
----
xs
xs
xs
NO-3
xs xs
xs xs
CI
xs xs
xs
xs
xs
S2-
xs xs
xs xs
---
SO2-3
xs xs
xs xs
mx
mx
SO2-4
xs xs
xs xs
mx
mx
xs
xs
xs
CO2-3
xs xs
xs xs
---
----
---
---
Si2-3
xs
----
-----
---
----
PO3-4
xs xs
xs xs
CH3COO-
xs xs
xs xs
xs
xs
xs
xs
xs
xs
xs
xs
xs
xs
xs
---
xs
xs
pirobiTi aRniSvnebi: xs xsnadi (10 g-ze meti 1000 g. wyalSi), mx mciredi xsnadi (0.01
g-dan 10 g-mde 1000 g. wyalSi), u uxsnadi (0.01 g-ze naklebi 1000 g wyalSi), xazi
iSleba wyliT an ar arsebobs.
Li
Ba
Ca
Na
Mg
AI
Ni
Sn
Pb
H2
Bi
Cu
Ag
149
Mn
Hg
Zn
Pd
Fe
Pt
Cd
Au
Co
danarTi
II
4,1
3.5
3.1
Zn
Sn
Fe
CI
2.9
Pb
1,7
Br
2.8
2.5
2.4
2.2
Cr
Hg
Be
1,6
1,5
Si
Cu
2.1
1.8
Mg
Ca
Na
Ba
1,3
1,1
1,0
Li
Na
Pb
Ba
Cs
Ra
Fr
Tl
150
Ca
Sr
K
0,9
Sesavali
1. qimiis ZiriTadi cnebebi da steqiometriuli kanonebi; ....................................... 4
danarTebi:
I.
151
II.
III.
IV.
V.
VI.
VII.
G
152
gamoyenebuli literatura
1.. cincaZe g., kokoCaSvili v., cecxlaZe T., zogadi da araorganuli qimiis
kursi. I-II nawili. Ggamomcemloba @ganaTleba , Tbilisi. 1988 .
2. wivwibaZe T. zZogadi qimia. Ggamomcemloba ganaTleba, Tbilisi.1995 .
3. axmetovi n. Aaraorganuli qimia. Mmoskovi. umaRlesi skola. 1975 .
4. qarTuli enciklopedia I-XI tomi Tbilisi 1995-1987.
5. . , , 1999.
6 . . . 1995.
7 . ., . . . .:
, 1980.
8 . . . - .: 1987,.
153