Professional Documents
Culture Documents
giorgi qavTaraZe
Tbilisi
2008
vaJa kiknaZe
recenzenti:
istoriis mecnierebaTa
doqtori, profesori
vaJa kiknaZe
istoriis mecnierebaTa
doqtori, profesori
Tamaz beraZe
mecnierebaTa doqtori,
vice polkovniki
Temur dalaqiSvili
istoriis mecnierebaTa
doqtori, profesori
irine tatiSvili
Stabis
mebrZoli armiebis sididesa da qmediTunarianobaze; 2. maT SemadgenlobaSi myofi qvedanayofebis saxeobebze; 3. adgilmdebareobis xasiaTze da
mxareTa mier dakavebul poziciaTa upiratesobebze; 4. amindis Taviseburebze.
rodesac sardali grZnobda Zalis mxriv sakuTari laSqris Warb
upiratesobas, igi cdilobda qveiTi jariT Seetia mowinaaRmdegis wina
xazisaTvis, xolo cxenosnebi frTebze anu flangebze ganelagebina.
Tavdapirvelad xdeboda qveiTi jaris ukan moTavsebuli mSvildosnebisa
da saalyo saSualebebis mier gasrolili isrebiTa da qvis WurvebiT
mowinaaRmdegis wina xazis intensiuri dasetyva da amis Sedegad SeTxeleba, Semdeg qveiTi mebrZolebi gadadiodnen ieriSze da xelCarTuli
brZolis msvlelobisas, cxenosani nawilebi orive frTidan SeteviT
rkalSi moaqcevdnen mowinaaRmdeges da mas ukan daxevis saSualebas aRar
aZlevdnen.
im SemTxvevaSi, Tu upiratesoba arcTu mTlad gamokveTili Canda,
sardlis mizani iyo aeZulebina mteri ukan daexia, vinaidan ukandaxeuli
mteri bevrad ufro naklebad organizebuli iqneboda, vidre medgrad
mdgari qvedanayofebi. amis ganxorcieleba SeiZleboda mtris SedarebiT
sust nawilebze qveiTi jaris mZlavri ieriSis Sedegad mowyobili
xocva-JletiT, rac maTi ukandaxevis mizezi gaxdeboda. rodesac erTi
samxedro nawili Tavisi TanamebrZolebis meore nawilis ukandaxevas
xedavs, masac uCndeba gaqcevis cduneba. kidev ufro mniSvnelovnad
iTvleboda mtris mTavarsardlis nebisyofis Seryeva an misi mokvla. mTavarsardlisa da misi piradi dacvis ukandaxevisas Tavs iCenda Seuqcevadi
procesebi. aRniSnuli taqtikis gamoyeneba miznad isaxavda dominos
efeqtis* dawyebas, rac saboloo jamSi mowinaaRmdegis mTeli Semadgenlobis brZolis velidan gaqceviT mTavrdeboda.
adreuli omebis strategia ZiriTadad ori umTavresi miznis miRwevisaken iyo mimarTuli: mowinaaRmdegis darwmunebaSi, rom omis gagrZeleba ufro Zviri dajdeboda, vidre danebeba da danebebis SemTxvevaSi,
maqsimalurad SesaZlebeli sargebelis SeTavazebaSi. mtris dasamorCileblad sakmarisi iyo xolme brZolis velze misi armiis damarcxeba.
mas mere, rac mtris samxedro Zala sabolood iqneboda ganadgurebuli,
mosalodneli alyisa da mosaxleobis amowyvetis safrTxe da sxva misTanebi aiZulebda damarcxebul mxares mijdomoda molaparakebebis magidas.
kultivirebuli vel-mindvrebis gadabugviTa da mosalodneli SimSilis
winaSe dayenebiT, mteri mosaxleobas aiZulebda xolme an ubrZolvelad
damorCilebuliyo an masTan gadamwyvet brZolaSi Cabmuliyo. gaTvlili
iyo agreTve mosavlis aRebis drois dadgomisa da daqiravebuli meomrebisaTvis gasacemi Tanxis amowurvis dros mowinaaRmdege mxaris naklebi
brZolisunarianoba, Tu sulac daqsaqsvis SesaZlebloba. omSi wasulTa
4
xolo misi Zis _ eriSum I-is warwera amis sawinaaRmdegod iuwyeba, rom
man daadgina vercxlis, oqros, spilenZis, tyviis, xorblisa da matylis
Tavisufali mimoqceva, rac, albaT, pirveli SemTxvevaa msoflio istoriaSi, rodesac xelisufleba saxelmwifo interesebidan gamomdinare
Tavisufali vaWrobis komerciul upiratesobas xvdeba da mis xelSewyobas cdilobs.
anatoliis asuruli koloniebi Zv. w. II aTaswleulis dasawyisSi,
erTdroulad wyveten arsebobas. etyoba, am dros adgili unda hqonoda
movlenebs, romelTa gamo saqaravno urTierToba asureTsa da anatolias
Soris aramomgebiani, anda saxifaTo Seiqmna.
Zv. w. III aTaswleulis meore naxevris anatoliaSi Cndebian axalmosaxleebi: indoevropeli, xeTi tomebi. maTi Tanacxovreba da Serwyma
maT mier daqvemdebarebul adgilobriv mosaxleobasTan, xaTebTan, ZiriTadad mSvidobianad mimdinareobda. maT winamorbedi mosaxleobisagan SeiTvises ufro maRali kultura, religiuri warmodgenebi da RvTaebaTa
panTeoni*. aRsaniSnavia, rom xeTebi Zvel aRTqmaSic ki arian moxseniebulni, rogorc qetelni, Zeni qetisni.
TviT saxelwodeba `xeTi~ warmodgeba adgilis saxelwodebisagan
`xaTi~, romelsac iyenebda winaxeTuri anu winaindoevropuli xaTuri
mosaxleoba Tavisi qveynis aRsaniSnavad da romelic indoevropel-xeTebs,
qveynis aRsaniSnavad, maTgan unda SeeTvisebinaT. amave dros indoevropeli-xeTebi sakuTar Tavs neselebs uwodebdnen, qalaq nesas (igive kanesis) saxelwodebis mixedviT, sadac isini ufro adre saxlobdnen, vidre
xaTusaSi da rac dasturdeba kidec qiulTefes (igive nesa, kanesi)
arqeologiuri gaTxrebis dros napovni Tixis firfitebiT, sadac, sxvaTa
gverdiT, indoevropuli-xeTuri saxelebis matarebeli mosaxleobaa warmodgenili.
xeTebis istoria or xanad iyofa: Zveli samefos xanad (daaxl. Zv.
w. 1700-1500 w.w.) da axali samefos anu imperiuli epoqis xanad (daaxl.
Zv. w. 1400-1180 w.w.). zogierTi specialistis mier, Sua samefos xanad
daaxl. Zv. w. XV saukune aris miCneuli. xeTebis saxelmwifom politikuri Zalauflebisa da kulturul monapovarTa umaRles dones Zv. w.
XIV-XIII saukuneebSi miaRwia. Zv. w. II aTaswleulis Sua xanebidan anatolia ukve viTardeboda, rogorc msoflioSi rkinis warmoebis uZvelesi
kera.
rac Seexeba anatoliis uZvelesi istoriis aRsadgenad sakuTriv
xeTuri werilobiTi wyaroebis monacemebis gaTvaliswinebas, unda iTqvas,
rom mxolod ramdenime Tixis firfita Tu TariRdeba boRazqiois xeTuri
arqividan Zv. w. XVII saukuneze ufro adreuli xaniT. Tumca, Zv. w. XIVXIII saukunebSi gakeTebulma metnaklebad sando aslebma Semogvinaxes
adreuli xanis zogierTi istoriuli xasiaTis teqsti. erT-erTi maTgani
Seexeba qusaras (adgilmdebareoba ar aris dadgenili), Zv. w. XVIII sau29
kunis mefes fiTxanasa da mis Zesa da memkvidres aniTas. maT mier dapyrobil qalaqebs Soris moxseniebulia nesac, romelic mogvianebiT aniTam
Tavis dedaqalaqad aqcia.
am cnobis sandooba daadastura qiulTefes (nesas) gaTxrebisas napovnma satevarma, romelzedac aniTas saxeli iyo amotvifruli. rogorc
irkveva, xeTebma, aniTas meTaurobiT, Zv. w. XVIII saukunis Sua xanebisaTvis centralur anatoliaSi samefo Seqmnes. erTi saukunis Semdeg, xaTusili I-ma dedaqalaqi xaTusaSi, galavnebiT kargad gamagrebul cixesimagreSi, gadaitana, romelic xeTebis ZiriTad administraciul centrad
rCeboda xeTebis samefos arsebobis TiTqmis mTeli Semdgomi drois manZilze.
xaTusili I-is laSqrobaTa ZiriTadi samizne Crdilo-dasavleTi
siria da mdinare evfrats gadaRma mdebare mesopotamiuri miwebi iyo. am
mxaris dauflebas xeTebi yovelTvis eswrafodnen, vinaidan igi
mniSvnelovanwilad ganapirobebda qveynis ekonomikur siZlieres. xaTusili I-is Zem, mursili I-ma (Zv. w. XVI s.), warmatebiT ilaSqra xalafze
(igive q. alepo, Tanamedrove halabi siriaSi) da TviT babilonic ki
gaZarcva.
xeTur sazogadoebaSi mefe miCneuli iyo uzenaes xelisuflad,
umaRles mxedarTmTavrad da msajulad, umTavres qurumad. mas gars
ertya didebulebisa da tituliani moxeleebis farTo wre, romlebic,
gansakuTrebiT adreul saukuneebSi, flobdnen did Zalauflebas da mefis
sisxlismieri naTesavebi iyvnen. umTavresi provinciebisa da qalaqebis
mmarTveloba, mefis mier, misi sakuTari ojaxis wevrebs eZleodaT,
romlebic masTan erTgulebis ficiT iyvnen dakavSirebuli. ufro
gviandel epoqaSi, igive principi daculi iyo xeTebis imperiasTan
SemoerTebuli adgilobrivi vasalebis mimarTac, romelTac samefo ojaxi
xSirad inaTesavebda saqorwino kavSirebiT. erTgulebis fici yovel
calkeul SemTxvevaSi piradi saqme iyo xolme, amitom axali mefis
taxtze asvlis Semdeg savaldebulo xdeboda am vasalebis mier
ymadnaficobis ficis ganaxleba axal xelisufalTan. SeiZleba iTqvas, rom
es feodaluri kanoni mTlianobaSi xeTuri sazogadoebis safuZvelTa
safuZvels warmoadgenda.
xeTur jarSi miRebuli iyo mefisa da samefo ojaxis mimarT ficis
dadeba, agreTve sxvadasxva ritualis aRsruleba, gansakuTrebiT mterTan
damarcxebis Semdeg. es ukanaskneli mdinaris piras sruldeboda da wylis
SesxurebiT mTavrdeboda. albaT, arc erTi Zveli aRmosavluri
sazogadoeba ar iyo ise damyarebuli ficis dadebis wesze, rogorc
xeTuri. es SesaZloa xeTebis indoevropuli warmomavlobiTac yofiliyo
ganpirobebuli. ficis imdagvarad dadeba, romlis drosac ficis damdebi
misi gatexvis SemTxvevaSi sakuTari Tavis dawyevlaze Tanxmdeboda da
30
anatoliisaTvis
damaxasiaTebeli
havisa
da
topografiuli
Taviseburebebis gamo, xeTuri jaris Sekreba gazafxulze xdeboda xolme,
xolo laSqroba, ZiriTadad, zafxulobiT.
xeTebis mier Seqmnili safortifikacio arqiteqtura saukeTesod
iTvleba mTel Zvel axlo aRmosavleTSi. qalaqis galavnebisa da
safortifikacio nagebobebis qona arsebiTi iyo Zveli aRmosavleTis
qalaqebisaTvis. rogorc zemoTac iTqva, TavdacviT kedlebs agebdnen
qvisgan, alizis agurisagan, xisagan an am masalaTa erTmaneTTan
SeTavsebiT. masalis SerCeva bunebrivi pirobebiT iyo ganpirobebuli, Tu
romeli masala moipoveboda adgilobriv. xeTebi, rogorc wesi, qalaqebis
garSemo masiuri qvis galavnebis agebisas didi xelovnebiT iyenebdnen
mTiani adgilebis ferdobebs, gansakuTrebiT es SeimCneva maT mier
aSenebul cixe-simagreebSi.
alyis warmoebis, yvelaze ufro xSirad gamoyenebuli, xerxi iyo
mocda alyaSi moqceulTa danebebamde. rogorc zemoTac aRvniSnavdiT, Zv.
w. XV saukuneSi egviptelTa mier, megidos alyam, qalaqis danebebamde,
Svid Tves gastana. zogjer alyaSi moqceulTa mier Tavis daxsna
gamosasyidis gadaxdiT xdeboda. iyo SemTxvevebi, rodesac moalyeebSi
sasikvdilo epidemia iCenda Tavs da isinic iZulebuli xdebodnen
auReblad gaclodnen qalaqsa Tu cixe-simagres.
sainteresoa, xeTebis mier, Zv. w. XIV saukuneSi, anatoliaSi, erTerTi Tavisi ymadnafici mmarTvelis qalaqis winaaRmdeg ganxorcielebuli
alya, romelic mas mere damTavrda, rodesac deda-dedofali qalaqidan
gamovida da SesTxova moalyeebs misi gulisaTvis SeewyalebinaT xalxi.
maSin, rodesac, ama Tu im laSqrobis dros, ZiriTadi mizani ar iyo
romelime qalaqis aReba, molaSqreebi mas ubralod gverds auvlidnen
xolme. magaliTad, xeTebis mier miTanis winaaRmdeg Zv. w. XIV saukuneSi
Catarebuli erT-erTi laSqrobisas, xeTebma qalaq karqemiSs gverdi
auares da igi mxolod Tavisi ZiriTadi miznis aRsrulebis Semdeg,
ukanmobrunebulebma, rvadRiani alyis Semdeg aiRes.
xeTebis keTildReoba mniSvnelovnad iyo damokidebuli maT mier
savaWro gzebisa da bunebrivi wiaRiseulis, gansakuTrebiT liTonis
sabadoebis, gakontrolebaze. ZiriTadad, amis gamo uxdebodaT maT
asurelebTan, xuritebTan da egviptelebTan brZola.
egviptelTa da xeTebis saomari xasiaTis urTierTobebs, egviptis
meTvramete dinastiis xanaSi eyreba safuZveli, rodesac faraonma Tutmos
III-m daipyro miTanis samefos kuTvnili miwebi siriaSi da amiT xeTebs
daumezoblda. axlo aRmosavleTis bevrma xalxma am dros gadawyvita
egviptelebisaTvis xarki gadaexada, maT Soris xeTebmac, raTa egviptelTa
guli moegoT da amiT maTi Tavdasxmisagan Tavi daexsnaT. amasTanave,
xeTebisaTvis, egviptelTa mier maTi mudmivi mtris _ miTanis damarcxeba
xelsayrel garemoebas warmoadgenda. momdevno xanebSi xeTebsa da
33
ukeT gamosayenebels mTian mxareebSi, sadac maT ufro uxdebodaT aqtiuroba, indisa da gangis velebze mcxovrebi indoelebisagan gansxvavebiT.
iranSi dasaxlebuli indo-evropelebi erTmaneTisagan, TavTavianTi
dialeqtebiT gansxvavdebodnen. maTgan yvelaze Zlevamosilebi, sparselebi
da midielebi anu farsa da mada iyvnen. sparselebi baxtiaris mTebSi da
misgan dasavleTiT mdebare farsis provinciaSi dasaxldnen, romelsac
Tavisi saxeli dautoves, midielebi ki ufro CrdiloeTiT _ hamadanis
velze. es ukanasknelni kargi meomrebi da daxelovnebuli cxenosnebi
iyvnen. wina aziaSi midielebis batonobas mxolod kiros II didma aqemenianma* mouRo bolo. sainteresoa, rom midielebis memkvidreobas qurTebi
iCemeben. midielebisa da babilonelebis koaliciis mier, asureTis
dedaqalaqis _ nineviis aRebis weli (Zv. w. 612 w.), bolo dromde,
qurTebis mier maTi kalendris aTvlis wertilad miiCneoda.
sparselTa adreuli SeiaraRebis Sesaxeb bevri araferi viciT,
Tumca ufro gviani xanebis monacemebiT zogadi warmodgena mainc SegviZlia SeviqmnaT masze. maTi cxenosnebi, rogorc Cans, ZiriTadad mSvildisarsa da xelSubs atarebdnen. unda hqonodaT muzaradebi, kisris safarvelebi da farebi. qveiTi jari mSvildosnebis, SubiTa da fariT aRWurvili mebrZolebisagan Sedgeboda. didi zomis, oTxkuTxa, dawnul fars
sparselebi sparas uwodebdnen (Sdr. qarT. fari). Subi mcire zomisa
hqondaT, or metrze naklebi sigrZis. sparsuli maxvilic mokle iyo da
fiqroben, rom es maTi SearaRebis ufro TavdacviT xasiaTze unda migvaniSnebdes. sparselebis brZolis sayvareli xerxi iyo, farebis saSualebiT, damcavi kedlis ageba, romlis zemodanac mSvildosnebi mowinaaRmdeges isars esrodnen.
sparselebi iyvnen pirvelni, vinc etlSi oris nacvlad, oTxi cxeni
Seaba da orTave Tvlis RerZidan, daaxloebiT 1 m sigrZeze, viwro
celebi miamagra, romliTac mowinaaRmdegis qveiTi jariskacebi iceleboden, maT siaxloves did siCqareze etlis gavlis dros. Tumca, etlebTan SedarebiT, sparselTa cxenosani jari ufro metad moZravi da
efeqturi iyo. Zv. w. 331 wels, gavgamelas* cnobili brZolis dros,
aleqsandre makedonelma darios III-is etlebs Tavisi jaris wina xazi
gauxsna. etlebi sakuTari jaris siRrmeSi SeuSva da Semdeg zurgidan
Seutia maT. am brZolaSi sparselTa katastrofiulma marcxma, daasamara
etlebiT brZolis mravalsaukunovani tradicia.
indostanis naxevarkunZuli. samxreT aziaSi pirveli mxare, sadac e. w.
neoliTurma revoluciam iCina Tavi, iyo iranis aRmosavleTiTa da avRaneTis samxreTiT mdebare Tanamedrove pakistanuri provincia, belujistani. aq, aRmosavleT iranisa da samxreT pakistanis SemaerTebel gzaze,
mdinare bolanis dasavleT napirze, mehrgarSi, aRmoCnda adreuli Zv. w.
VII aTaswleulis etalonuri xasiaTis winakeramikuli sakvebwarmoebiTi
44
ganmartebiTi leqsikoni *
51
avarisi _ hiqsosebis dedaqalaqi. gaSenebuli iyo egviptis Sua samefos xanis qalaqis, rovartis nangrevebze, nilosis deltis CrdiloaRmosavleT nawilSi.
aTlaTli _ Subis sasroli miliseburad amoRaruli xis joxi, romelic faqtiurad mklavis damagrZelebelis funqcias asrulebda da
zrdida srolis efeqturobis xarisxs.
amurru _ amoreelebis qveyana siriaSi.
ani _ Sumeruli zecis RvTaeba, yvela sxva RvTaebis mama, batoni da
damcveli.
aniangi _ Zv. w. 1554-1045 w.w. Sangis dinastiis dedaqalaqi, mdebareobda CrdiloeT henanis provinciaSi (CineTi).
arieli _ farTod gamoyenebuli termini, romelic, ZiriTadad,
ganixileba winareindo-iranelTa TviTdasaxelebad.
arnaimi _ qalaqi kadeSis samxreTiT, egviptidan kadeSisaken mimaval
gzaze.
aqemenianebi _ sparseli tomebis gamaerTianebeli samefo dinastia,
romelmac safuZveli daudo aqemenianTa pirveli sparsuli imperiis arsebobas, Zv. w. 558-330 w.w.
gavgamela _ adgilmdebareoba CrdiloeT mesopotamiaSi, dRevandel
q. mosulTan.
gilgameSis eposi _ epikuri poema. msoflioSi erT-erTi yvelaze
adreuli Txzuleba. iTvleba, rom gilgameSi mesopotamiis adredinastiuri II periodis mmarTveli iyo (daaxl. XXVII s.).
guTiebi _ mesopotamiis aRmosavleTiT, zagrosis mTianeTSi
mcxovrebi mebrZoli tomebi.
gurzi _ igive bunikiani kverTxi; faqtobrivad warmoadgenda xis
xelkets, romlis erT boloSi qva iyo Casmuli. igi gamoiyeneboda axlo
brZolaSi mowinaaRmdegisaTvis Casartymelad.
dafuri _ karnakis warweris mixedviT, es qalaqi `xeTebis qveyanaSia~, Tumca, sinamdvileSi siriaSi unda yofiliyo; adre mas qanaanis TaborTan aigivebdnen.
delta _ mdinaris SesarTavTan warmoqmnili nariyi are, daserili
mdinaris totebis qseliT, xSirad samkuTxedi formisa.
difuzia _ gavrceleba, gafarToeba, ganbneva.
dominos efeqti _ martivi jaWvuri reaqcia, romelsac adgili
aqvs, rodesac raime cvlileba iwvevs aseTive cvlilebas iqve, mis gverdiT da a.S. gamoiyeneba movlenaTa urTierTdamokidebuli jaWvis ganmartebisas.
egeida _ dasavleTiTa da CrdiloeTiT saberZneTiT da aRmosavleTiT TurqeTiT SemosazRvruli egeosis zRvis kunZulebi.
eleqtrumi _ minerali, TviTnabadi oqros nairsaxeoba, Seicavs 2550% vercxls. agreTve, oqrosa da vercxlis Senadnobi.
52
miTani _ Zv. w. II aTaswleulis meore naxevarSi, CrdiloeT mesopotamiaSi mdebare xurituli samefo.
morhana pahari _ adgilmdebareoba mirzapuris mxareSi, utarpradeSis provincia (CrdiloeTi indoeTi).
mtkvar-arezis kultura _ Zv. w IV-III aTaswleulebSi mtkvrisa da
arezis SuamdinareTSi gavrcelebuli adrebrinjaos xanis kultura;
kavkasiis garda farTod iyo gavrcelebuli wina aziaSic (igive mtkvararaqsis kultura).
nearini _ igive naarni amurrus saxelmwifoSi q. biblosis
CrdiloeTiT Tu qanaanSi mcxovrebi xalxi.
nairi _ Zv. w. XIII-X ss., vanis tbis irgvliv mcxovrebi tomebis
erToblivi saxelwodeba.
neandertaleli _ kacobriobis ganviTarebis gverdiTi Sto, cxovrobda ZiriTadad Sua paleoliTSi.
neoliTi _ berZnulad `axali qva~; arqeologiuri termini, gamoiyeneba axali qvis xanis aRsaniSnavad.
nipuri _ q. baRdadis samxreT-aRmosavleTiT 160 km. miCneulia Sumeris erT-erT uZveles qalaqad. igi iyo samyaros mmarTveli RvTaebis,
enlilis qalaqi, romelsac Sumeruli RvTaebebis ierarqiaSi meore
adgili ekava anis Semdeg.
onagri gareuli viri.
paleoliTi _ berZnulad `Zveli qva~; arqeologiuri termini, gamoiyeneba Zveli qvis xanis aRsaniSnavad.
panTeoni berZnulad yvela RmerTis taZari.
petroglifi _ berZnulad `qvaze amokveTa~. adamianis mier gamoqvabulebSi da kldeze amokveTili gamosaxulebebi.
pirosis gamarjveba _ iseTi gamarjveba, romelsac Zalian didi
msxverpli dasWirda. gamoTqma ukavSirdeba, epiris mefe piross, romelmac
Zv. w. 279 w. daamarcxa romaelebi udidesi msxverplis fasad.
piqtograma _ Sinaarsis gadmosacemad gamoyenebuli gamartivebuli
naxatebi.
ramesiduli periodi _ daaxl. Zv. w. 1295-1069 w.w., axali samefos
mecxramete da meoce dinastiebis momcveli epoqa.
rameseumi ramses II-is memorialuri taZari TebeSi, zemo egvipteSi, Tanam. q. luqsorTan.
rigveda _ `sagalobelTa codna~, vedebis wignis uZvelesi nawili;
Seiqmna Zv. w. II aTaswleulis Sua xanebSi.
rodosi _ berZnuli kunZuli TurqeTis samxreT-dasavleTiT, egeosis zRvis sanapiros maxloblad.
semitebi _ monaTesave enebis erT-erTi didi ojaxi; masSi erTiandebian: arabebis, ebraelebis, asurelebis, amoreelebis, aqadelebis da sxvaTa
enebi.
54
55
56
tabulebi
57
58
ilustraciebis aRweriloba:
1. narmeris fila, agreTve cnobili rogorc hierankonpolisis palitra.
TariRdeba daaxl. Zv. w. XXXI s-iT.
2. Standarti uris samefo samarovnidan, Zv. w. III aTaswleulis
Suaxanebi.
3. xeTuri etli, gadmoxatuli egvipturi bareliefidan.
4. ramses II dafuris alyis dros; rameseumis (Tebe) kedlis ferwera, Zv.
w. XIII s.
5. lagaSis mefis eanaTumis mier qalaq umaze laSqrobis aRniSvneli
gamarjvebis stelis fragmenti; cnobili agreTve `svavebis stelis~
saxelwodebiT. daaxl. Zv. w. 2450 w. kirqva.
6. aSurnasirpal II-is bareliefi nipuris sasaxlidan.
59