You are on page 1of 91

1

.
2002 , -
TEMPUS-
,
.

. , ,
,
.
- - ,
. ,
.
, .
,
(UCL),
,
,
,
.

, ,
.





2
S i n a a r s i


Sesavali

I Tavi ra aris konfliqti?

konfliqtis gansazRvreba
konfliqtis ZiriTadi struqturuli elementebi
konfliqtebis klasifikacia
produqtiuli da destruqciuli konfliqti
konfliqturi interaqcia
konfliqti, rogorc interaqciuli qceva
ZiriTadi terminebi

II Tavi konfliqtis Teoriebi.


ganviTarebis Teoria
fsiqodinamikuri Teoria
velis Teoria da fsiqologiuri klimatis gageba
konfliqtis fazebis Teoria
gacvlisa da urTierTdamokidebulebiTi Teoriebi
definiciebi
Homans-is Teoria
socialuri gacvlis Teoria
Thibaut -sa da Kelley-s Teoria
konfliqtis strategiebi, koaliciuri formacia
reziume
samarTlianobis Teoria
jildosa da danaxarjis gazomvasTan dakavSirebuli problemebi
altruizmi da uSualo urTierTdamokidebuleba
konfliqturi urTierTobis stili
ZiriTadi terminebi

III Tavi konfliqturi interaqcia.

konfliqturi interaqciis mTavari principebi
konfliqtis eskalacia
mizan-centrirebuli ("gavarjiSebuli uunaroba")
destruqciuli konfliqtis xelmeored gansazRvra ("gavarjiSebuli
uunaroba")
SefasebiTi tendencia ("gavarjiSebuli uunaroba")
procedurebis gamoyeneba ("gavarjiSebuli uunaroba")
diferenciaciis procesi da konfliqtis Tavidan acilebis cikli
diferenciaciis procesi da konfliqtis eskalacia
konfliqtisgan Tavis daRwevis simptomebi
eskalaciis simptomebi
3
ZiriTadi terminebi



IV Tavi fsiqologiuri klimati da konfliqti.

klimati da konfliqturi interaqcia
klimatis gansazRvra
klimatis zegavlena konfliqtur interaqciaze
klimatis gavlena
Temebi
konfliqturi urTierTobis gavlena klimatze
klimatis identifikacia
ZiriTadi terminebi




V Tavi Zalaufleba da konfliqti.

konfliqti da Zalaufleba
Zalaufleba da konfliqtis aRmoceneba
moqmedebebi da kontrmoqmedebebi konfliqtSi
Zalauflebis gamoyeneba konfliqtur taqtikaSi
muqara da dapireba
urTierTobis kontroli
sakiTxis kontroli
taqtika da konfliqturi epizodebis struqtura
Zalauflebis tipebi
jildos gacemis meSveobiT miRebuli Zalaufleba
damsjeli Zalaufleba
profesionalizmis meSveobiT miRebuli Zalaufleba
kanoniT miniWebuli Zalaufleba
referentuli Zalaufleba
ZiriTadi terminebi
literatura



4

Sesavali

fsiqologia individebs Soris konfliqts urTierTobebis WrilSi
ganixilavs. subieqtebis mier konfliqtis marTvis faqti axasiaTebs
konfliqtis monawileTa urTierTdamokidebulebebs, romelTa
gamosavlenad saWiroa, ganisazRvros konfliqtis warmoqmnis mizezebi,
mxareTaSorisi komunikacia da misi Sedegebi. konfliqturi qceva
miuTiTebs komunikatoris Tvisebebze, partniorTa qcevasa da
urTierTdamokidebulebaze. Tavis mxriv, urTierTobis sistema moqmedebs
konfliqtis marTvaze.
mkvlevarebi konfliqtisadmi dainteresebas ramdenime mizezis gamo
iCenen:
1. konfliqtebi urTierTadamokidebulebis xasiaTis gadamowmebis
saSualebaa. normaluri urTierTobis dros partniorebi konfliqts
pozitiuri qcevebis saSualebiT marTaven. isini erTmaneTTan
TanamSromloben, cdiloben, dapirispirebam ar miiRos agresiis saxe,
mimarTaven destruqciuli qcevebis, modelebis, ciklebis Secvlasa da
Tavidan acilebas.
2. interpersonaluri konfliqti individebis ganviTarebaSi
mniSvnelovan rgols warmoadgens. Shantz-is TvalsazrisiT, konfliqti
mniSvnelovani etapia pirovnebis ganviTarebis Sesaxeb arsebul yvela
ZiriTad TeoriaSi. socialuri urTierTobebis ganviTareba
damokidebulia partniorebis mier erTmaneTis grZnobebis aRqmaze,
komunikaciuri strategiebisa da im qcevebis demonstrirebaze, romlebsac
interpersonalur urTierTobebSi gamoiyeneben.
3. konfliqtis monawile mxareebma unda iswavlon molaparakeba.
warmatebuli molaparakeba xels uwyobs fizikuri da fsiqologiuri
agresiis Tavidan acilebas. am SemTxvevaSi konfliqtis konstruqciuli
gziT mogvareba xdeba.

konfliqtebis ganxilvisas gasaTvaliswinebelia is garemo,
kultura, Cvevebi, tradiciebi, romelSic konfliqti xdeba; magram ra
specifikurobiTac ar unda gamoirCeodes kultura Tu organizacia,
mxedvelobaSi miiReba is bazisuri sawyisi, romelic TiTqmis erTnairia
konfliqtis gagebisaTvis.
konfliqtis gadaWra eyrdnoba saerTo safuZvels - rogor iqcevian
adamianebi konfliqtis dros. swored am mizezebis gamo, ganvixilavT
konfliqtTan dakavSirebul zogad principebsa da debulebebs, romlebic
yvela saxis konfliqtisaTvis saerToa.





5


I Tavi ra aris konfliqti?


konfliqtis gansazRvreba

konfliqti aris adamianTa Soris Seusabamoba, konsensusis
miuRwevloba. Prinz-ma konfliqtis rva gansxvavebuli gansazRvreba
warmogvidgina: konfliqti, rogorc winaaRmdegoba, SeuTanxmebloba,
daZabuloba, TavdacviTi (winaaRmdeg mxardamWeri komunikaciisa),
SfoTviTi da emociuri daZabuloba, antagonizmi, negatiuri
interpersonaluri urTierToba da winaaRmdegoba verbalur da
araverbalur Setyobinebebs Soris.
rogorc L.Weiss-ma da Dehle-ma aRniSnes, konfliqtis yvela
gansazRvrebas garkveulwilad raRac elementi aklia. yvelaze
srulyofili ganmartebis Tanaxmad, konfliqti aris adamianTa Soris
urTierTobis forma, romelsac axasiaTebs erTmaneTTan SeuTavsebeli
miznebi, moTxovnebi, damokidebulebebi da winaaRmdegoba. es gansazRvreba
ukeT gamoxatavs konfliqtis arss, vidre is, rom konfliqti ganvixiloT
- rogorc SeuTanxmebloba, an rogorc konkurencia, anda rogorc
SeuTavsebeli interesebis arseboba.
konfliqtis arsebiTi niSania misi damyareba urTierTobaze.
konfliqturi interaqcia mravali formisaa da TiToeuli maTgani
warmoadgens specifikur problemas, moTxovnebis specialur nusxas.
CvenTvis yvelaze nacnobi konfliqturi interaqcia aris yvirili,
Ria konkurencia, romlis saSualebiT yoveli mxare cdilobs meore
mxaris damarcxebas. konfliqti SesaZloa iyos latenturi (SeniRbuli).
xSirad adamianebi konfliqtze misi CaxSobiT zemoqmedeben, ramac
momavalSi SesaZloa negatiuri Sedegi gamoiRos.
mecnierTa umravlesoba xazs usvams konfliqtis pozitiur
funqcias. isini aRniSnaven, rom konfliqtebi warmoSoben axal da, amasTan
erTad, SemoqmedebiT ideebs. maT SeuZliaT urTierTdamokidebulebebis
gaZliereba, axali jgufebisa da organizaciebis Seqmna da maTi miznebis
xelaxali Sefaseba da naTelyofa. aq moyvanili magaliTebis mixedviT,
konfliqti xasiaTdeba, rogorc janmrTeli, normaluri movlena.
TiToeul Cvengans ara erTxel hqonia konfliqtTan Sexeba da misgan
garkveuli sargeblis miRebis mcdeloba, magram, amave dros, ar unda
dagvaviwydes, rom konfliqti, xSirad Cveni cxovrebis tramvul
movlenadac iqceva.
interpersonaluri konfliqtis Sesaxeb arsebuli gansazRvrebebi
icvleba a) konfliqturi epizodisa da b) konfliqtis marTviTi qcevis
mixedviT.
konfliqtur epizodSi igulisxmeba urTierTobis tipi da is, Tu ra
mniSvnelobas aniWeben partniorebi am urTierTobas. am Tvalsazrisis
mixedviT, konfliqts aqvs dawyebis etapi da dasasruli, xasiaTdeba
partniorebs Soris uTanxmoebiT. konfliqtis marTviTi qceva gulisxmobs
im konkretul modelebs, romlebsac partniorebi konfliqtur
urTierTobaSi iyeneben. es ganzomilebebi atareben saswavlo funqcias,
6
romelic gvexmareba konfliqtis sxvadasxva tipis gansazRvrebis
dadgenaSi.
aqedan gamomdinare, mkvlevarebi miuTiTeben organzomilebaze,
romlebic konfliqtis oTx kategorias gansazRvravs.
cxrili 1. interpersonaluri konfliqtis gansazRvrebis kategoriebi








konfliqtis araepizoduri/araspecifikuri gansazRvreba. konfliqtis
gansazRvrebis pirveli kategoria ar Semoifargleba arc interaqciuli
epizodis gansakuTrebuli tipiT da arc konfliqtis specifikuri
qceviT. am SemTxvevaSi, konfliqti ganixileba, rogorc droSi mimdinare
fenomeni, romelic moicavs mraval urTierTobiT da qceviT tips.
rogorc Cahn-i aRniSnavs: konfliqti aris ufro meti, vidre
SeuTanxmebloba, partniorebs Soris Seusabamoba an opoziciuroba.
konfliqti ganviTarebis periodSi SeiZleba Seicvalos da droTa
ganmavlobaSi sxva formiT warmogvidges.
konfliqtis gansazRvrebis pirveli kategoria gulisxmobs
situaciebisa da qcevebis farTo speqtrs. mas SeiZleba mivakuTvnoT yvela
qceva, romelic partniorTa Soris yalibdeba, rogorc konfliqti.
am kategoriis nakli imaSi mdgomareobs, rom is aris Zalze zogadi,
yvelafris momcveli, ar asaxavs iseT urTierTobebs, romlebic
gansakuTrebuli konfliqturi marTviTi qcevebiT xasiaTdeba. magaliTad,
partniorTa uTanxmoebis an SeTanxmebis ganxilvis gareSe, mkvlevarebs
naklebad SeuZliaT konfliqtis warmoSobis zusti mizezebis gageba
(konfliqti SeusabamobiT aris gamowveuli Tu ufro globaluri
urTierTobiTi problemebiT?).

konfliqtis epizoduri/araspecifikuri gansazRvreba. konfliqtis
gansazRvrebis meore kategorias zogierTi mkvlevari Semdegnairad



7
ganixilavs: droSi mimdinare socialuri epizodi, romelsac sakuTari
mikrogenetikuri Tvisebebi aqvs. meore kategoria pirvelis
orazrovnebas amcirebs imiT, rom konfliqts miiCnevs gansakuTrebul
epizodad. am SemTxvevaSi konfliqti ganixileba, rogorc urTierTobis
epizodi, romlis Tvisebas negatiuri emociebiTa da daZabulobiT
gamoxatuli SeuTanxmebloba warmoadgens. am konfliqturi epizodisTvis
niSandoblivia uaryofiTi emociebi, romelTa saSualebiT konfliqtis
identifikacia xdeba. gansazRvrebis Tanaxmad, ar konkretdeba is qcevebi,
romlebsac individebi konfliqtis dros iyeneben, rac konfliqtis
gansazRvrebis am kategoriis nakls warmoadgens. konfliqtis epizodi
SeiZleba imdenad mniSvnelovani ar iyos, ramdenadac is, Tu rogor iqceva
adamiani am dros.

konfliqtis araepizoduri/specifikuri gansazRvreba. gansazRvrebis
mesame kategoria konfliqts ar ganixilavs, rogorc interaqciul
epizods, misTvis mniSvnelovania konfliqturi qcevis specifikuroba.
sxva sityvebiT rom vTqvaT, konfliqts maSin aqvs adgili, rodesac qcevis
gansakuTrebuli tipi aRmocendeba. vTqvaT, erTi pirovneba (a) garkveuli
gziT ewinaaRmdegeba partniors, (b)-s. Tu partniori (b) winaaRmdegobas
gauwevs (a)-s, potenciuri konfliqti aqtualur konfliqtSi gadava. Tu
partniori (b) ar wava (a)-s winaaRmdegi, dapirispireba ucvleli darCeba
da konfliqti ar Sedgeba. magram adamianebi opozicias xSirad uweven
winaaRmdegobas. winaaRmdegobis mizniT
Camoyalibebuli qceviTi tipebi konfliqtis sxvadasxva formas
warmoSobs. konfliqti aRmocendeba im SemTxvevaSi, Tu moxdeba
partniorTa Soris konfliqturi qceviTi tipebis urTierTgacvla.
konfliqtis gansazRvrebis mesame kategoriis nakli imaSi
mdgomareobs, rom konfliqti gaigeba, rogorc partniorebs Soris
mxolod specifikuri qcevebis gacvla; konsensusi, romelic konfliqtur
interaqcias gansazRvravs, ar Cans.

epizoduri/specifikuri. gansazRvrebis meoTxe kategoriis mixedviT,
konfliqti specifikuri komunikaciuri qcevebiT xasiaTdeba, rac
gansakuTrebuli epizodebiT vlindeba da gulisxmobs SeuTanxmeblobas.
A. Hall-i aerTianebs SeuTanxmeblobis specifikur qcevas negatiur
Sinaarsis epizodTan: konfliqti iwvevs udides mtrobas, agresiasa da
emociebs; konfliqti mozardsa da mSobels Soris niSnavs
SeuTanxmeblobas, romelsac Tan axlavs mtroba.
rogorc konfliqtis gansazRvrebis pirveli kategoria, aseve meoTxe
kategoria ar moicavs interpersonaluri konfliqtis srul gagebas.
konfliqtis procesSi ar aris aucilebeli individebi erTmaneTis mimarT
negatiur damokidebulebas avlendnen. gamokvlevebiT dadginda, rom
sakuTar Seusabamobas isini alternatuli strategiebiT marTaven.
bevri mkvlevari konfliqtis gansazRvrebaSi
specifikur_komunikaciuri qcevebisken mimarTavs yuradRebis
koncentracias, roca sxvebi konfliqts gansazRvraven, rogorc epizods,
romelic Tavis TavSi mtrobas moicavs. ar aris aucilebeli konfliqti
warmoSobdes mtrobas, radgan adamianebi mas marTaven sxvadasxva
strategiisa da taqtikis gamoyenebiT, romelTagan, mxolod ramdenime
ganapirobebs mtrobis demonstrirebas.

8



konfliqtis ZiriTadi struqturuli elementebi


konfliqtis mxareebi socialuri urTierTdamokidebulebis subieqtebi,
romlebic monawileoben konfliqtSi, an aSkarad Tu iribad uWeren mxars
dapirispirebul mxareebs.

konfliqtis sagani _ is, ris gamoc xdeba konfliqti.

konfliqturi situaciis xati _ konfliqtis sagnis asaxva konfliqtis
monawile subieqtebis cnobierebaSi.

konfliqtis motivebi _ Sinagani faqtorebi, romlebic socialur
urTierTobaSi subieqtebs ubiZgeben konfliqtisken (am SemTxvevaSi
motivebi iReben moTxovnebis, interesebis, miznebis, idealebis, rwmenis
formebs).

konfliqtis monawile mxareebis poziciebi _ es aris is, rasac mxareebi
erTmaneTs ucxadeben konfliqtis an molaparakebis procesis dros.



konfliqtebis klasifikacia


konfliqtebis klasifikacia sxvadasxva niSniT xdeba. praqtikuli
TvalsazrisiT, konfliqtebis klasifikacia gvexmareba imaSi, rom
gaverkvioT misTvis damaxasiaTebel TaviseburebebSi da Sesabamisad,
moviZioT konfliqtebis amoxsnis alternatiuli gzebi.







#
klasifikaciis safuZveli konfliqtis tipebi zogadi daxasiaTeba
1
konfliqtis gavrcelebis sfero a)ekonomikuri;
b)ideologiuri;
g)socialuri;
d)ojaxuri.
a) safuZvlad udevs
ekonomikuriwinaaRmdegoba;
b) safuZvlad udevs
Sexedulebebis
Seusabamoba;
g) safuZvlad udevs
dapirispireba socialur
sferoSi;
d) safuZvlad udevs
dapirispireba ojaxur
urTierTobebSi.
2
konfliqtis xangrZliobisa da
intensiobis xarisxi
a)feTqebadi,
swrafad mimdinare
a) aRmocendeba
individualur-
9
konfliqtebi;
b)mwvave, xangrZlivi
konfliqtebi;
g)sustad
gamoxatuli, mdored
mimdinare
konfliqtebi;
d) sustad
gamoxatuli da
swrafad mimdinare
konfliqtebi.
fsiqologiuri
Taviseburebebis
safuZvelze. konfliqtis
subieqtebi arian
erTmaneTis mimarT
mtrulad da agresiulad
ganwyobilni;
b) aRmocendeba
siRrmiseuli
urTierTdapirispirebis,
urTierwinaaRmdegobis
safuZvelze;
g) aSkara ar aris mwvave
dapirispireba, erT-erTi
mxare aris pasiuri;
d)aRmocendeba
zedapiruli mizezebis
fonze, epizoduri
xasiaTisaa.
3
konfliqturi
urTierTdamokidebulebis
subieqtebi
a)Sidapirovnuli
konfliqtebi;
b)pirovnebaTaSorisi
konfliqtebi;
g)konfliqti
pirovneba-jgufi;
d)jgufTaSorisi
konfliqtebi.
a)gamowveulia pirovnebaSi
urTierTsawinaaRmdego
motivebis erTmaneTTan
SejaxebiT;
b)konfliqti arsebobs or
pirovnebas Soris;
g)konfliqtis subieqtebia:
erTi mxriv-pirovneba da
meore mxriv-jgufi;
d)konfliqtis mxarebia
mcire subieqturi
jgufebi an mikrojgufebi.
4
socialuri Sedegi a)konstruqciuli
konfliqti;
b)destruqciuli
konfliqti.
a)am tipis konfliqtebs
safuZvlad udevs
obieqturi mizezebi
(dapirispireba), xels
uwyobs organizaciis an
sxva socialuri
sistemebis ganviTarebas;
b)am tipis konfliqtebs
safuZvlad udevs
subieqturi mizezebi.
amgvari dapirispireba
iwvevs socialuri
sistemebis ngrevas.
5
konfliqtis sagani a)realisturi
(sagnobrivi)
konfliqtebi;
b)ararealisturi
(usagno)
konfliqtebi.
a)gaaCniaT mkafiod
gansazRvruli sagani;
b)ar gaaCniaT sagani, an es
dapirispireba
konfliqtis
subieqtebisTvis
sasicocxlo
mniSvnelobis ar aris.








10


produqtiuli da destruqciuli konfliqti

konfliqturi interaqcia

rogorc aRvniSneT, adamianebi xSirad aigiveben konfliqtebs
negatiur SedegebTan.
sociologma Lewis Coser-ma ganasxvava erTmaneTisgan realisturi
konfliqti ararealisturi konfliqtisgan. realistur konfliqtSi
mxareebs Soris SeuTanxmebloba gamowveulia arsebiTi mizeziT
monawileebs surT, gadaWran is uTanxmoeba, romelic maT Soris arsebobs.
ararealisturi konfliqti warmoadgens agresiis gamoxatvas da misi
erTaderTi mizania tkivilis, zianis miyeneba da sxv. realisturi
konfliqtebi konfliqtis amoxsnis teqnikuri SesaZleblobis farTo
speqtrs iyeneben Zalas, molaparakebas, kenWisyras, darwmunebasa da sxv.
realisturi konfliqtis dros adamianebi orientirebuli arian arsebiTi
(substanciuri) problemis gadaWraze.
L.Coser -i miuTiTebs konfliqtis or tipze - konstruqciuli
(produqtiuli) da destruqciul konfliqtur interaqciaze.
produqtiuli konfliqturi interaqciis erT-erT mTavar Tvisebas
qcevis moqniloba warmoadgens. konstruqciul konfliqtur interaqciaSi
jgufis wevrebi iyeneben qcevebis farTo speqtrs: standartuli
procedurebis gamoyenebidan (kenWisyra) dawyebuli da molaparakebebis
ganxorcielebiT damTavrebuli. destruqciul konfliqtebSi ki,
piriqiTaa. jgufis wevrebi naklebad moqnilebi arian, radgan maTi
mTavari mizania erTmaneTis damarcxeba. destruqciuli konfliqturi
interaqcia aris arakontrolirebadi. produqtiuli konfliqtis dros
orive mxare unda dakmayofildes axali ideis moZebniT, an TiToeulma
mxarem SeZlos sxvisi poziciis gonivruli Sefaseba. destruqciul
konfliqtur interaqciaSi xSirad mxareebi polarizebuli xdebian da
maTTvis mniSvnelobas iZens ufro aramolaparakebiTi pozicia, vidre
muSaoba gadawyvetilebis misaRebad.
aqve unda aRiniSnos, rom konstruqciuli da destruqciuli
konfliqturi interaqciis amgvari axsna Zalze idealizirebulia.
gamocdilebaSi iSviaTad gvxvdeba konfliqti, romelic konstruqciuli
an destruqciuli konfliqtis yvela niSans atarebdes.













11



konfliqti, rogorc interaqciuli qceva

konfliqti Tavisi bunebiT aris interaqciuli. mas arasodes
akontrolebs mxolod erTi pirovneba. Zalian mniSvnelovania meore
pirovnebis reaqcia da pirovnebebis winaswari gaTvlebi sxvebis sapasuxo
qcevebze.
aseTi winaswarmermetyveluri baza qmnis mkacr tendencias
konfliqturi interaqciisTvis konfliqti xdeba cikluri da
ganmeorebadi. davuSvaT, pirovneba A akritikebs B-s misi
produqtiulobis xarisxis SemcirebisTvis. B (daqiravebuli muSa) aris
A-s xelqveiTi. B iRebs kritikas da ganmartavs, Tu ratom daeca misi
muSaobis xarisxi. amiT igi amcirebs konfliqts da moqmedebs
gadawyvetilebis miRebisTvis. B SeiZleba gabrazdes da xeli Seuwyos
konfliqtis eskalacias, an SeiZleba gaCumdes. radgan A daelaparaka B-s
da man upasuxa, rom situacias veRar gaakontrolebda mTlianad, A-s
Semdgomi qceva iqneba pasuxi B-s reaqciaze. A-s qceva damokidebulia maT
Soris interaqciuli qcevebis gacvlaze.
iniciativa-pasuxi-kontrpasuxis qceviTi cikli aris konfliqtis
gacvlis Sedegi. am cikls naklebad gavigebT, Tu mas A-sa da B-s
individualur qcevebad davanawilebT. cikli iqneba TviTgamaZlierebeli,
Tu, magaliTad, B upasuxebda A-s yvirilze yviriliT, Seecdeboda mis
disciplinirebas da a.S. cikli, aseve, SeiZleba SeizRudos TavisTavad,
Tu A upasuxebs wynarad B- s yvirilze da mousmens mas.
konfliqturi interaqciuli cikli vlindeba eskalaciis, Tavidan
acilebis, CaxSobis an konfliqtze pozitiuri muSaobis gansazRvruli
mimarTulebebiT.
situacia rTuldeba, Tu gaviTvaliswinebT gamocdilebis bazas,
romelic A-s aqvs B-s mimarT. es niSnavs, rom A-s moqmedeba
damokidebulia imaze, Tu rogor aRiqvams igi B-s pasuxs. analogiuri
gziT, B-s moqmedebas ganapirobebs Bmis pasuxze A-s reaqcia.
Cveulebriv, aseTi Sefasebani intuiciuria. xSirad isini mxareTa
erTmaneTis mimarT aRqmebzea dafuZnebuli; radgan intuiciuri da
gauTvaliswinebelia, amitomac konfliqtur urTierTobaSi myofi wevrebi,
zog SemTxvevaSi, SeiZleba Secdnen.



I Tavis ZiriTadi terminebi

konfliqturi interaqcia (urTierToba)
destruqciuli qceva
TavdacviTi komunikacia
mxardamWeri komunikacia
SfoTva
emociuri daZabuloba
antagonizmi
negatiuri interpersonaluri urTierToba
12
verbaluri da araverbaluri Setyobineba
konfliqturi epizodi
konfliqtis marTviTi qceva
strategia (TanamSromlobiTi, SejibrebiTi)
taqtika
realisturi da ararealisturi konfliqti
moqnili qceva
produqtiuli da destruqtiuli konfliqti
latenturi (SeniRbuli) konfliqti
konfliqtis cikli
ganmeorebadi konfliqti
konfliqtis eskalacia
konfliqtis Tavidan acileba
konfliqtis CaxSoba






II Tavi konfliqtis Teoriebi



ganviTarebiTi Teoria

mSobelsa da Svils Soris konfliqtis Seswavlisas, xSirad
ganixileba pirovnebis ganviTarebis Tvalsazrisi. kognitur da afeqtur
ganviTarebaSi momxdari cvlilebebi gvexmareba, CavwvdeT bavSvebis qcevas,
romelic vlindeba ojaxuri konfliqtis dros. swored Svilebsa da
mSoblebs Soris arsebul interesTa SeuTavsebloba qmnis konfliqts,
romlis arsic mkvlevarebs uadvildebs bavSvis ganviTarebis Sefasebas.
mSobelsa da bavSvebs Soris arsebuli konfliqtis Semswavleli
Teoriebi Seesityvebian ganviTarebis faqtorebis gamokvlevebs. R. Selman-
is Teoria konfliqts, bavSvis mier socialuri perspeqtivis miRebas,
ganviTarebis TvalsazrisiT ganixilavs. socialuri perspeqtivis
mopoveba individualuri ganviTarebis safexuria da warmoadgens
pirovnuli ganviTarebis aucilebel pirobas (sine qua non).
R. Selman-ma SemogvTavaza socialuri perspeqtivis miRebis xuTi done,
romelTagan TiToeuli Sesatyvis asakobriv jgufs moicavs.

done 0: aradiferencirebuli da egocentruli perspeqtivis miReba
(daaxlovebiT 3-dan 6 wlamde asaki). bavSvebi ar asxvaveben fizikurs
fsiqologiuri realobisgan, isini TavianT Sexedulebebs socialuri
samyaros Sesaxeb sxvebs miaweren.

done 1: diferencirebuli da subieqturi perspeqtivis miReba (5-dan 9
wlis asaki). marTalia, am doneze bavSvebi fizikurs fsiqologiurisagan
ganasxvaveben, magram maTi urTierTobebis perspeqtiva calmxrivia, (me -
(self) zemoqmedebs sxvaze an sxvebi zemoqmedeben me-ze).
13

done 2: TviTasaxva (Self-reflective) / meore pirovneba da ormxrivi
(reciprokuli) perspeqtivis miReba (7 -dan 12 wlamde). am doneze bavSvebi
sakuTar Tavs sxvebis Tvalsazrisidan gamomdinare uyureben da xvdebian,
rom sxvebic imaves akeTeben. bavSvis mier socialuri urTierTobebis
gageba Semdegi formuliT gamoixateba _ me (self) gavlenas axdens sxvebze
da sxvebi gavlenas axdenen me -ze (self).

done 3: pirovneba da erToblivi perspeqtivis miReba (10-dan 15 wlis
asaki). am doneze bavSvs SeuZlia sakuTari Tavisa da sxvebis danaxva
urTierTdamokidebulebiT sistemis wevrebad. am dros SesamCnevia
erTmaneTze urTierTgavlena, romelic gacnobierebulia orive mxaris
mier.

done 4: siRrmiseuli da socialur-simboluri perspeqtivis miReba
(daaxlovebiT 12 wlis asakidan mozrdilobamde). perspeqtivis miRebis am
doneze socialuri urTierTobebis gageba SesaZlebelia mravalmxrivi
mniSvnelobis miniWebiT; magaliTad, rodesac aqtivobebis interpretacia
xdeba rogorc legaluri, moraluri, eTikuri an konvencionaluri
gagebiT.

rogorc R. Selman-ma gviCvena, nulovan doneze bavSvebi konfliqts
Zalis an ganridebis saSualebiT marTaven. am doneze bavSvis mier
marTviTi strategiebis gamoyeneba miuTiTebs, rom is ver asxvavebs
fizikur qcevas fsiqologiurisagan. bavSvs SeuZlia daartyas, avnos sxva
pirovnebas yovelgvari fsiqologiuri da urTierTobis Sedegebis
gaanalizebis gareSe.
pirvel doneze bavSvebi konfliqts calmxrivi gavlenis mqone
movlenad da misgan Tavis daRwevis saSualebad ganixilaven. magaliTad,
konfliqtad SeiZleba miCneuli iyos yvirili. imisaTvis, rom konfliqti
gadaiWras, erT-erTi martivi amoxsna maTTvis yvirilis Sewyveta da
bodiSis moxda aris.
meore doneze bavSvebi sakuTari miznebis miRwevas partniorebTan
survilebis SeTanxmebiT cdiloben.
mesame doneze konfliqtis gadalaxva orive mxaris dakmayofilebiT
xdeba, aqcenti gadadis aqtiur interpersonalur komunikaciaze.
konfliqtis gadaWra ufro verbaluri an gonebrivi saSualebiT miiRweva,
vidre fizikuri aqtivobiT.
da bolos, konfliqti urTierTdamokidebulebis Sesaxeb ufro
realistur xedvas ayalibebs. magaliTad, urTierTobebi ar aris
iZulebiTi. bavSvebs uyalibdebaT warmodgena imis Sesaxeb, rom
intrafsiqikuri konfliqtebi moicaven interpersonaluri konfliqtebis
WeSmarit mizezebs. amasTanave, konfliqtebis marTvis saSualebas
warmoadgens araverbaluri da verbaluri Setyobinebebi. rogorc 16 wlis
mozardi xsnis, raime Temaze amomwuravi laparaki, Cveulebriv,
uferuldeba. aris SemTxvevebi, rodesac ar giwevs yvelafris axsna,
vinaidan yvelaferi TavisTavad cxadia. akeTeb raRacas da yvelam icis, es
ras niSnavs. magram, Tu ver gaigeben, maSin iwyeb amomwuravad saubars.
miuxedavad imisa, rom R. Selman-is interesi mimarTulia Tanatolebs
Soris konfliqtisken, misi Teoria ganixileba sxva
14
urTierTdamokidebulebebSic im xarisxiT, romliTac Cven SegviZlia
davukavSiroT bavSvebis konfliqturi qceva maT mier socialuri
perspeqtivis miRebis unars.











fsiqodinamikuri Teoria


froidi da misi mimdevrebi adamianis gonebis dinamikas
Seiswavlidnen. isini cdilobdnen, aexsnaT socialur konteqstSi
gamovlenili pirovnebis qcevis meqanizmi.
miuxedavad kritikisa, didia konfliqtebis gamokvlevaSi
fsiqodinamikuri Teoriis mier Setanili wvlili. pirvel rigSi, unda
ganvixiloT misi bazisuri ideebi.
fsiqodinamikuri Teoriis mixedviT, adamianis goneba ganixileba,
rogorc fsiqikuri energiis rezervuari, saidanac energia sxvadasxva
arxebis meSveobiT gamoidevneba. es arxebi adamianis gansxvavebul
qmedebebTan identificirdeba. energia warmoadgens qcevis impuls,
romelic gansxvavebuli aqtivobis saxiT gvevlineba. radganac energia
arxis saSualebiT gamoidevneba, es arxi unda ganTavisufldes am
energiisgan. Tu energia ar aris gamodevnili erTi arxis saSualebiT, igi
zewolas ganicdis, raTa sxva arxis saSualebiT gamoTavisufldes.
fsiqodinamikuri Teoriis warmomadgenlebi cdiloben adamianis
gonebaSi arsebuli im meqanizmebis aRweras, romlebic ama Tu im arxSi
fsiqikur energias akaveben. maT mier warmodgenil bazisur models sami
komponenti gaaCnia:
1. id energiis wyaro;
2. Super ego RirebulebaTa sistema, romelic am energiis gamodevnas
ewinaaRmdegeba;
3. Ego, romelsac Semsruleblis funqcia akisria. is id-sa da super
ego-s aqtualur qcevasTan akavSirebs. imisaTvis, rom konfliqtSi am
modelis roli gavigoT, pirvel rigSi, unda ganvixiloT es komponentebi
da maTi erTmaneTTan urTierTdamokidebuleba.
id -i fsiqikuri energiis pirveladi wyaroa, romelic siamovnebis
principiT imarTeba. misi amocanaa pirovnebaSi warmoqmnili daZabulobis
Semcireba fsiqikuri energiis gandevniT. daZabuloba pirovnebaSi
bazisuri instiqtebisa da moTxovnilebebis arsebobiT warmoiSveba. is
warmoiqmneba am moTxovnilebebis daukmayofilebasTan dakavSirebuli
frustraciis gancdiTac.
15
id-sTvis energiis gandevnis nebismieri saSualeba ekvivalenturia
(nebismieri arxis saSualebiT SeuZlia energiis gamodevna). mas safuZvlad
SeiZleba daedos rogorc pozitiuri, aseve destruqciuli tendenciebi.
rac Seexeba Super ego -s, igi mSobels hgavs, aregulirebs pirovnebis
qcevas misi dasjiT an dajildoebiT.
pirovnebas danaSaulis grZnoba eufleba Cadenili danaSaulis gamo,
siamayis grZnoba - kargi qcevis gamo.
amrigad, id _ i cdilobs, nebismieri saSualebiT energiisgan
ganTavisufldes, xolo Super ego im qcevis ganxorcielebas ewinaaRmdegeba,
romelic socialurad misaReb formas ar Seesabameba.
fsiqodinamikuri Teoriis warmomadgenlebis mixedviT, konfliqti
aRmocendeba im SemTxvevaSi, rodesac pirovnebas eufleba SiSi, rom misi
moTxovnebi daukmayofilebeli darCeba.
ego_s wilad ergeba id_sa da Super ego_s marTvis problema (is
mediatoris rols asrulebs), eZebs Sesatyvis saSualebebs energiis
gamosaTavisufleblad. froidis mixedviT, ego imarTeba realobis
principiT: misi mizania, ,,gadaitanos gandevnili energia im realur
obieqtze, romelic moTxovnebs daakmayofilebs. ,,realuri obieqtis
gansazRvra SezRuduli socialuri situaciisa da Super ego-s mier xdeba.
magaliTad, gadawyvetilebis miRebisas jgufis wevri frustrirebulia
jgufis muSaobis neli tempiT. am daZabulobisgan gaTavisuflebis erT-
erTi saSualebaa jgufis sxva wevrze Tavdasxma. magram jgufis wevris
Super ego-m SesaZloa gansazRvros idealuri qceva, rogoric aris
Tavazianoba da TavSekaveba da amiT sxvebze Tavdasxma CaaxSos. jgufis
wevris ego m unda SeZlos mediacia id _sa da Super ego s Soris ise, rom
moinaxos energiis gandevnis Sesatyvisi saSualeba Tavazianobisa da
TavSekavebis gaTvaliswinebiT. im SemTxvevaSi, Tu jgufis wevri
moaxerxebs jgufis problemis gadaWras, riTac gaizrdeba jgufis
muSaobis tempi, jgufis wevris daZabulobis ganmuxtvac warmatebiT
dasruldeba. ego m SesaZloa gadados energiisagan gaTavisufleba
ramdenime xniT. Tu jgufis problemebi ar gadawydeba da sxva gamosavali
ar moiZebneba, energia sabolood gamovlindeba jgufis sxva wevrze
sityvieri TavdasxmiT, an es energia gandevnili da CaxSobili iqneba.
jgufis wevrisTvis arc erTi Sedegi ar aris sasurveli. jgufis wevrma
SeiZleba igrZnos danaSauli, radgan man daangria ideali (mag., jgufis
sxva wevrze gadaitana gaRizianeba). sxva SemTxvevaSi jgufis wevri
igrZnobs ufro met daZabulobas masSi energiis CaxSobiT. ego Seecdeba,
Tavis daRwevas arasasiamovno alternativebisgan. amisTvis man unda
mimarTos energia pirovnebisaTvis warmatebul da efeqtur aqtivobaze
(energia Sesabamisi arxiT gamodevnos).
rogorc aRvniSneT, konfliqti xdeba maSin, rodesac adamianebi
aRiqvamen Seusabamo miznebs sxvebTan urTierTobisas. es imas niSnavs, rom
garkveul situaciaSi adamianebs eSiniaT, ver imoqmedon warmatebulad. es
konfliqti pirovnebaSi or Zalismier impulss warmoSobs: agresiasa da
SfoTvas, romlebic ego -m unda marTos.
froidis mixedviT, agresiuli impulsi SesaZlebelia mimarTuli
iyos rogorc sakuTari Tavis mimarT, ise sxva pirovnebis mimarT. am
energiis safuZvels warmoadgens danaSaulis grZnoba an frustracia, rac
ganpirobebulia imiT, rom pirovnebis moTxovnebis dakmayofileba ver
16
xerxdeba. sakuTari Tavisken mimarTuli agresia gamoixateba TviTzizRSi,
romelic Zalze destruqciuli SeiZleba gaxdes pirovnebisTvis.
individebi agresiis gamovlenis sxvadasxva strategias aviTareben.
erT-erTi strategia aris agresiuli moTxovnilebebis CaxSoba, rac
Zalian martivad xorcieldeba maSin, rodesac ar xdeba am impulsebis
aRiareba, an adgili aqvs Camnacvlebel aqtivobas. magaliTad, muSa,
romelsac direqtorisgan uari eTqva dawinaurebaze, axSobs warmoqmnil
gabrazebas da mas gardaqmnis ufro Zlier, uwyvet muSaobis aqtad.
SesaZlebelia, rom individebi gaucnobierebeli moTxovnebis
safuZvelze aqtivobdnen, ramac am qcevebis destruqciuli formiT
gamovlenas Seuwyos xeli. magaliTad, xelqveiTi gabrazebas aracnobieri
formiT gamoavlens Semdegnairad: mas SeiZleba daaviwydes bolo vadis
Sexseneba im sabuTTan dakavSirebiT, Sesaxeb, romelic misma direqtorma
Tavis xelmZRvanels unda warudginos. dainaxavs Tu ara xelqveiTi am
faqtis gamo aRelvebul direqtors, maSinave misi gabrazeba sustdeba,
magram am faqts SeiZleba Semdegi garTuleba mohyves: xelqveiTi
direqtorma samuSaodan daiTxovos. pirdapiri saxiT direqtoris mimarT
agresiis gamovlena SesaZloa arasasiamovno gaxdes rogorc
xelqveiTisTvis, aseve direqtorisTvis.
agresiis gamovlenis meore strategia gulisxmobs am impulsebis
mimarTvas ufro misaReb, sust samizneze da ara frustraciis aqtualur
wyaroze. am process gadatanas uwodeben.
L. Coser-i aRniSnavs, rom jgufis wevrebi, gabrazebis SemTxvevaSi,
cdiloben agresia gadaitanon ara agresiis wyaroze, aramed jgufis
SedarebiT sust wevrebze an jgufis gareT. isini Tavs arideben agresiis
pirdapir gamovlenas, vinaidan aqvT SiSi, rom, am SemTxvevaSi, maT
jgufidan gaagdeben.
agresiis msgavsad, SfoTva konfliqtis ganmavlobaSi im SemTxvevaSi
vlindeba, roca vinme gardauval safrTxes aRiqvams. individebs hgoniaT,
rom maTi moTxovnebis dakmayofilebas raRac emuqreba.
konfliqturi interaqciis fsiqodinamikuri Teoria SfoTvis or
wyaroze miuTiTebs. pirveli gamomdinareobs adamianis SiSisgan, sakuTari
impulsebis gamo. rogorc aRvniSneT, bevri moTxovnileba aris
destruqciuli da rodesac individebi varaudoben, rom isini am tipis
Rrmad mimaluli impulsebis safuZvelze aqtivoben, ganicdian SfoTvas.
magaliTad, iuridiul firmaSi momuSave mdivanma SemTxveviT gaigo
iuristis mier mis mimarT gamoTqmuli sayveduri. is Zalian gabrazda da
daiwyo iuristis lanZRva. miuxedavad imisa, rom iurists SeeZlo misi
samsaxuridan daTxovna, mdivani agrZelebda lanZRvas ramdenime dRis
ganmavlobaSi. rodesac megobarma hkiTxa mas, eSinoda Tu ara samsaxuris
dakargva, mdivanma, marTlac, gamoTqva saTanado SiSi, Tumca igi sakuTar
Tavs umtkicebda, rom ar iyo Tagvi da agrZelebda iuristis lanZRva-
ginebas. sakuTari poziciis daJinebuli dacva da gaZliereba niSnavs
pasuxs, romlis meSveobiT pirovneba cdilobs sakuTari qcevebis
damkvidrebas.
SfoTva im SemTxvevaSic warmoiqmneba, roca individebi sakuTar
qcevas afaseben. maT kargad esmiT, Tu ra unda gaakeTon, an ra ar unda
gaakeTon sakuTari survilebis dasakmayofileblad. SfoTva aRmocendeba
maSin, rodesac konfliqtur situaciaSi individebi arakomfortulad
grZnoben Tavs, garkveuli aqtivobebis ganxorcielebis gamo. miuxedavad
amisa, isini agrZeleben aqtivobas im mizniT, rom garkveuli drois Semdeg
17
es aqtivoba gaxdeba legitimuri, an aqtivobis ganxorcielebisaTvis
mniSvnelovan mizezs ipovnian. magaliaTad, isini cdiloben saxis
SenarCunebas, an miaCnia Tavi im subieqtad, romelic saeWvo xerxs iyenebs
Sedegis misaRwevad. subieqtSi, romelic SfoTvas ganicdis, SesaZlebelia
Semcirdes im arxebis raodenoba, romlebic gansazRvraven am aqtivobebis
SeCerebas. SfoTvas SeuZlia xeli SeuSalos individs saR azrovnebaSi. am
dros individs uWirs sakuTari mdgomareobis (ambivalentobis) zusti
mizezebis dadgena.
konfliqtur interaqciaSi SfoTva did gavlenas axdens procesze,
radgan is jgufis wevrebs rigidulsa da mouqnels xdis. rigiduli
qcevebis ganxorcieleba konfliqts destruqciul mimarTulebas aZlevs.
arasasiamovno qcevebis gameoreba xSirad jildovdeba, radgan adamianebs
uCndebaT zogierT aqtivobaze dauflebis SegrZneba. amgvari upiratesoba
TavisTavad warmoadgens jildos da am tipis qcevebi Tu interaqciis
formebi SeiZleba gagrZeldes maSinac ki, rodesac isini destruqciuli
saxiT vlindebian.
fsiqodinamikur Teorias didi damsaxureba miuZRvis konfliqturi
urTierTdamokidebulebebis SeswavlaSi. yvelaze mniSvnelovani aris mis
mier SfoTvisa da agresiis impulsebis rolis axsna konfliqtur
urTierTobebSi. idea imis Sesaxeb, rom am impulsebis gadamisamarTeba
SeiZleba sxva aqtivobebSi (moicavs ra mesame pirze Tavdasxmasac),
sakvanZo sakiTxs warmoadgens konfliqturi Teoriebis umetesobisTvis.
imis aRiareba, rom adamianebma yovelTvis ar ician sakuTari
konfliqturi qcevebis ZiriTadi mizezebis Sesaxeb, am Teoriis
mniSvnelovani damsaxurebaa.
miuxedavad fsiqodinamikuri midgomis damsaxurebebisa, yuradRebas
SevaCerebT or ganmartebaze. pirveli _ fsiqodinamikuri Teoriis erT-erT
mizans warmoadgens interaqciis Seswavla, magram unda aRvniSnoT, rom am
midgomis mizani ar aris TavisTavad interaqciis (per se) Seswavla.
fsiqodinamikuri Teoriis mixedviT, urTierTobebi internalur
(Sinagan) fsiqologiur procesebze da ara socialur qcevebze
dayrdnobiT Seiswavleba. rodesac mentalur aqtivobasa da qcevas Soris
kavSiris dadgena moxdeba, aqtivobebi ganixileba interaqciuli
konteqstisgan gancalkevebulad. swored esaa misi nakli. fsiqodinamikuri
Teoria upiratesad aRiarebs mentalur mdgomareobasa da Sinagan
motivaciebs da ar eTanxmeba im faqts, rom socialuri qceva yoveTvis
warmoadgens pasuxs sxva adamianebis qmedebebze.
meore ganmarteba dakavSirebulia pirvelTan: fsiqodinamikuri
midgoma ver xsnis fsiqikuri energiis Canacvlebis meqanizms -
Canacvlebuli piris an aqtivobis amorCevis faqts. Teoriebis mtkicebiT,
fsiqikuri energia xSirad icvlis mimarTulebas. problema isaa, rom
fsiqodinamikuri midgoma ver uzrunvelyofs imis axsnas an ganWvretas,
Tu ra tipis aqtivoba an piri iqneba amorCeuli. fsiqodinamikuri
Teoriebi mxolod imas gviCveneben, rom fsiqikuri energia sxva arxis
saSualebiT gamoidevneba (socialuri konteqstisaTvis misaRebi aqtivobis
saxiT) da bundovan ganmartebas gvTavazoben imis Sesaxeb, Tu rogor
xdeba Semcvlelis SerCeva.
magaliTad, fsiqodinamikuri ganmartebebi gviCvenebs frustraciis
gadsvlas agresiaSi ebraeli xalxis winaaRmdeg germaniaSi, magram ver
xsnis, ratom amoirCies ebraelebi da ara germaniaSi mcxovrebi sxva
umciresobis warmomadgenlebi an erovnebiT aragermanelebi. imisaTvis,
18
rom gavTvaloT, romeli Semcvleli aris amorCeuli da ratom, unda
ganvixiloT iseTi socialuri faqtorebi rogoricaa: Zalaufleba,
romelic pirovnebas sxvebTan akavSirebs, individebis Cveuli stili,
konfliqturi qcevis xarisxi, romliTac gabrazebis gamoxatva xdeba
socialurad misaRebi formiT; gasaTvaliswinebelia, agreTve susti
mxaris Taviseburebebic. fsiqodinamikuri Teoria gvTavazobs
konfliqturi interaqciis mxolod nawilobriv suraTs.






velis Teoria da klimatis gageba

konfliqtebis SeswavlaSi didi damsaxureba miuZRvis Kurt Lewin-s,
romelmac 1950-ian wlebSi velis Teoria Seqmna. K. Lewini aRniSnavda, rom
adamiani cxovrobs da viTardeba garSemomyofi sagnebis fsiqologiur
velSi. adamianisTvis TiToeul sagans sakuTari valentoba gaaCnia es
aris Taviseburi energetikuli muxti, romelic adamianSi specifikur
daZabvas iwvevs, Semdeg ki unda moxdes misgan ganmuxtva. adamianis qceva
eqvemdebareba nebelobas da vels. nebelobiTi qceva gamowveulia Sinagani
MmoTxovnilebebiTa da motivebiT, velis gare sagnebis zegavleniT.
ganvixiloT eqsperimenti, romelic gviCvenebs velis gavleniT gamowveuli
adamianis qcevas.
cdis pirs, romelic miwveuli iyo TiTqosda inteleqtis
Sesamowmeblad, cota xniT sTxovdnen oTaxSi mocdas. eqsperimentatori,
romelic cdis pirs oTaxSi tovebda, agrZelebda masze dakvirvebas meore
oTaxidan specialuri, naxevrad gamWirvale sarkis meSveobiT. oTaxSi
marto darCenili yvela cdis piri (cdis pirebi iyvnen rogorc
studentebi, aseve profesorebi) iwyebda oTaxSi arsebuli sagnebis
Tvalierebasa da maT manipulacias, magaliTad, aTvalierebda wignebs,
exeboda karadas, fardas da a.S.
velis Teoria im faqtorebis ganxilvis saSualebas gvaZlevs,
romlebic socialur situaciaze zemoqmedeben. Zalebi ganixileba,
rogorc miznis miRwevisTvis moqmedebebis ganmapirobeli faqtorebi. maT
SeuZliaT im moqmedebebis blokirebac, romlebic miznis miRwevas
aferxeben. veli dinamikuria, icvleba droisa da gamocdilebis
gavleniT.
K. Lewin-ma adamianis qceva iseT moqmedebad ganixila, romelic
Tavis TavSi cxovreba sivrcis meqanizmis gagebas gulisxmobs.
individis ganviTarebas an regresias maSin aqvs adgili, roca mis
cxovreba-sivrceze zemoqmedebs eqsternaluri stimuli. aRsaniSnavia,
rom es ar aris mxolod gavlena, romelic cxovreba-sivrceSi iwvevs
cvlilebebs. xdeba eqsternaluri stimulis miReba (internalizacia).
cxovreba-sivrce moicavs pirovnebis mier mniSvnelovani miznebis
dasaxvas, motivebis, Rirebulebebis, moTxovnilebebis, idealebis,
barierebis gadalaxvasa da maTi daZlevis moTxovnebis gaTvaliswinebas.
cxovreba-sivrcis mniSvnelovan Tvisebas warmoadgens misi
individualuri TvalsazrisiT ganpirobeba (Tu rogor aRiqvams individi
19
samyaros mocemuli droisTvis). cxovreba-sivrce ar aris obieqturi
gansazRvreba, is ufro fsiqologiuri terminia.
K. Lewin-is Tanaxmad, fsiqologiuri daxasiaTebis dros
mxedvelobaSi misaRebia iseTi specifikuri faqtorebi, rogoricaa:
miznebi, stimulebi, moTxovnebi, socialuri urTierTobebi, aseve velis
ufro zogadi Tavisebureba- fsiqologiuri atmosfero (megobruli,
daZabuli an mtruli) da Tavisufleba (damoukidebloba). velis, es
mTlianobaSi ganxiluli daxasiaTebebi, metad mniSvnelovania
fsiqologiuri TvalsazrisiT. fsiqologiuri atmosfero aris empiriuli
realoba da mecnierulad aRweriTi faqti.
klimati, velis, rogorc mTelis, xarisxs warmoadgens. igi aris
pirovnebaTaSorisi urTierTobis fsiqologiuri mxare, romelic
situacias e.w. aromats sZens, magaliTad, siTbos, usafrTxoebis gancdas,
SiSs an undoblobas da a.S.
konfliqtSi klimatis rolis saukeTeso analizi mogvca Morton
Deutsch ma, romelic K. Lewin-is mowafe iyo. M. Deutsch-is mixedviT,
konfliqturi situaciis ZiriTad Tvisebas warmoadgens TanamSromlobiT
urTierTobasa da destruqciul Sejibrs Soris gansxvavebis arseboba.
M. Deutsch-Tvis klimati urTierTdamokidebulebebiT ganisazRvreba. igi
urTierTobis or mTavar tips gamoyofs:
a) winsvliTi (dawinaurebiTi), romlis drosac konfliqtSi CaTreuli
individi Tavis warmatebas sxva adamianis warmatebasTan akavSirebs;
b) urTierToba, romlis drosac erTi pirovnebis warmateba meoris
warumateblobiT miiRweva;
urTierTdamokidebuleba ar aris obieqturad gansazRvruli da is
monawile pirTa aRqmebiTa da gansxvavebuli rwmeniT aris
ganpirobebuli. Tu individi situacias aRiqvams, rogorc dawinaurebas,
igi iaqtiurebs ise, TiTqos aris dawinaurebuli. im SemTxvevaSi, Tu
situacia pirovnebis mier Sejibrad aRiqmeba, maSin subieqti
konkurentulad imoqmedebs. dawinaurebiTi urTierTdamokidebulebis
aRqma iwvevs dawinaurebiT urTierTobas konkurenciuli
urTierTdamokidebulebis aRqma _ Sejibrs.
M. Deutsch-ma im Sedegebis aRweris detaluri analizi mogvca,
romlebic dawinaurebiT da konkurenciul urTierTdamokidebulebebs
mosdevs.
dawinaurebiTi urTierTdamokidebulebis dros (TanamSromlobiTi
klimati) adamianebi ganicdian erTobliv interesebs, erTmaneTSi Sromas
koordinirebulad inawileben, aqvT ndoba, megobruli damokidebulebebi,
miznebis identurobas aRiqvamen da ufro uSualo da Ria komunikaciebs
axorcieleben.
konkurenciuli urTierTdamokidebulebis dros (SejibriTi klimati)
adamianebi yuradRebas amaxvileben antagonistur interesebze da
ewinaaRmdegebian erTmaneTs, mtrul damokidebulebas avlenen,
axorcieleben iseT komunikacias, romlis meSveobiTac erTmaneTi
SecdomaSi SehyavT.
M. Deutsch-is analizi or mniSvnelovan mosazrebazea agebuli:
1. M. Deutsch-i miuTiTebs, rom situaciis klimati gavlenas axdens
konfliqturi mxareebis qcevebze.
M. Deutsch-is mixedviT, jgufis wevrebs Soris urTierTobis aRqmis
xarisxi (saerTo interesebi, ndobis done, erTmaneTis mimarT
20
megobruli an mtruli damokidebuleba, maTi poziciebis msgavseba da
gansxvaveba, komunikaciebis aRqma) qmnis klimats, romelic mxareebs
aZlevs erTmaneTis aRqmisa da sakuTari moqmedebis gaTvlis saSualebebs.
2. M. Deutsch-i miuTiTebs aRqmasa da interaqcias Soris
urTierTdamokidebulebis ciklur urTierTobaze. igi aRniSnavs, rom
urTierTdamokidebulebis aRqma warmoiSveba urTierTobidan da
ganmtkicebis procesSi marTavs mas. sxva sityvebiT rom vTqvaT,
TanamSromlobiTi an konkurenciuli interaqcia qmnis Sesatyvis klimats,
xolo mxareebis ndoba, atitudebi, rwmena da a.S. moqmedebs masze, ris
gamoc aRqmis xarisxi Zlierdeba. aseTi ciklis arseboba tipuria
jgufebsa da organizaciebSi.
miuxedavad konfliqturi urTierTobebis SeswavlaSi M. Deutsch-is
didi damsaxurebisa, Cven unda mivuTiToT misi Teoriis naklzec. man
konfliqtSi urTierTdamokidebulebis analizi mxolod TanamSromlobisa
da Sejibris procesebis ganxilvis safuZvelze gaakeTa, xolo jgufuri
situaciis iseTi Tvisebebi, rogoricaa, magaliTad, dominanturi an
emociuri urTierTdamokidebuleba, ar ganuxilavs. klimatis TiToeul am
aspeqts gaaCnia gansakuTrebuli mniSvneloba da yoveli maTgani
konfliqtze moqmedebs sakuTriv. garda amisa, aRsaniSnavia, rom mxolod
urTierTdamokidebulebebis ganxilva ar warmoadgens yovelTvis
klimatebis gagebis erT-erT ZiriTad gasaRebs.
M. Deutsch-is mixedviT, konfliqtis monawileTa mier
urTierTdamokidebulebis aRqma aris konfliqturi qcevis pirveladi
mizezi. amgvari mtkiceba yuradRebis gareSe tovebs mniSvnelovan
SemTxvevebs, rodesac individebs jgufuri procesebis erTmaneTisgan
gansxvavebuli aRqma aqvT.
miuxedavad am naklovanebebisa, M. Deutsch-is mier
urTierTdamokidebulebis mniSvnelobis, konfliqtSi klimatis rolis,
klimatsa da interaqcias Soris cikluri jaWvis aRiarebis ganxilva
konfliqtis analizis mTavar sagans warmoadgens.





















21



fazebis Teoria

konfliqti Tavisi mimdinareobis periodSi garkveul safexurebsa
da fazebs gadis. konfliqtebis ukeT Seswavlis mizniT mkvlevarebi
yuradRebas amaxvileben am procesebze.
zogierTi fazis analizi socialuri an internacionaluri
konfliqtebis Seswavlazea damyarebuli, zogi ki organizaciis
gamokvlevebsa da mcire jgufis procesebis Seswavlas eyrdnoba.
miuxedavad imisa, rom fazebis analizebs Soris garkveuli gansxvaveba
arsebobs, mkvlevarebi mainc erTxmad aRiareben, rom konfliqti
SesaZlebelia daiyos erTmaneTis momdevno periodebad, romlebic, Tavis
mxriv, gansxvavebuli qcevebis ganxorcielebasa da Tanmimdevrobas
ganapirobeben.
R. Rummel-is TvalsazrisiT, konfliqti xuT Tanmimdevrul fazas
gadis. pirvel safexurze konfliqti aris latenturi. sxva sityvebiT
rom vTqvaT, individebs aqvT erTmaneTisagan gansxvavebuli dispoziciebi
da atitudebi. Rirebulebebsa da SexedulebebSi arsebuli gansxvavebebi
momavali qcevis safuZvels warmoadgens.
meore fazis - miRebis fazis ganmavlobaSi garkveuli sababi iwvevs
individTa aqtivobas, romlis drosac partniorTa Soris arsebuli
potenciuri gansxvaveba interaqciis safuZveli xdeba. am fazaSi e.w.
Caxmaxis gamowevas (sababs) faruli konfliqti aSkara konfliqtSi
gadahyavs. imis Semdeg, rac konfliqti warmoiqmneba, urTierToba
Zalauflebis balansirebis fazaSi Sedis. es aris mesame faza, romlis
procesSi individebi afaseben erTmaneTis unarebs, aanalizeben,
gamoiyenon Tu ara erTmaneTis winaaRmdeg Zala, muqara, jildo da a.S.
isini aqtiurad upirispirdebian erTmaneTis mosazrebebs, riTac
garkveuli SeTanxmebis miRwevas cdiloben. miRebul SeTanxmebas jgufis
wevrebi meoTxe fazaSi - Zalauflebis balansis fazaSi gadayavs. aq
partniorebi ecnobian da swavloben am SedegebiT cxovrebas
(balasirebuli Zalaufleba). es faza garkveuli drois ganmavlobaSi
grZeldeba, sanam pirovnebis atitudebsa da miznebSi mravalmxrivi
cvlilebebi ar warmoiSveba. zogierTi cvlileba ganxeTqilebis fazas
iwvevs da mxareebi acnobiereben, rom morigi konfliqtisa da
konfrontaciisTvis isev momwifda pirobebi.
amgvarad, warmodgenili fazebis modeli gulisxmobs konfliqtis
gagrZelebul cikls latenturi fazidan miRebamde, Zalauflebis
balansirebis procesidan Zalauflebis balansamde da ganxeTqilebamde,
ganxeTqilebidan SeniRbul konfliqtamde, manam, sanam partniorebi ar
miiReben konstruqciul gadawyvetilebas.
D.Ellis-i da R. Fisher-i, mcire jgufebSi gadawyvetilebis miRebis
gaanalizebis Semdeg, miuTiTeben konfliqtis sam fazaze, romelTagan
TiToeuls gansxvavebuli interaqciuli modelebiT axasiaTeben. maT
mier SemoTavazebuli pirveli fazaa interpersonaluri konfliqturi
faza. am safexurze jgufis wevrebi orientirebuli arian im gzebis
Ziebaze, romlebic maT konfliqtidan gamoiyvanT. am fazisTvis
damaxasiaTebelia partniorebs Soris SeuTanxmeblobis dabali
22
maCvenebeli. jgufis wevrebi eZeben konfliqtur gamosavlebze sxvadasxva
SesaZlo informacias da ganixilaven misi gadaWris sxvadasxva gzebs.
interpersonalur fazaSi konfliqtis analizi xdeba wevrebs Soris
individualuri gansxvavebebisa da ara jgufis mier miRebuli
gadawyvetilebebis ganxilvis TvalsazrisiT.
konfliqtis meore faza maSin dgeba, roca partniorebs Soris pirdapiri
konfrontacia iwyeba. am periodis ganmavlobaSi jgufis wevrebs Soris
SeuTanxmebloba izrdeba, erTmaneTisagan gansxvavebuli SeniSvnebisa da
wamoyenebuli winadadebebis raodenobrivi zrdis gamo. jgufis wevrebi
cdiloben, pirdapiri SturmiT monaxon gamosavali da gansazRvron, Tu
ramdenad bevri winadadebaa wevrebis mxridan SemoTavazebuli. bolos
jgufi midis im gadawyvetilebamde, romelsac D. Ellis-i da R. Fisher-i
substanciur konfliqtur fazas uwodeben da romelSic SesamCnevi xdeba
SeTanxmebuli winadadebebis raodenobrivi zrda. jgufis wevrebi
cdiloben, miiRon saboloo, finaluri gadawyvetileba.
R. Rummel-is, D. Ellis-isa da R.Fisher-is mier SemoTavazebuli konfliqtis
fazebis analizi msgavsia. orive konfliqts ori fazis sazRvrebSi
axasiaTebs diferenciaciis fazas integraciis faza mosdevs.
diferenciaciis fazaSi ikveTeba latenturi konfliqti. Semdeg ukve
integraciis procesi iwyeba. wevrebi garkveul gadawyvetilebas iReben,
erTmaneTis moTxovnebs iziareben. Tu integracia warmatebiT ar
dasruldeba, konfliqti SeiZleba bolo cikls daubrundes - axal
diferenciaciis fazas.






Walton Rummel Ellis, Fisher
latenturi konfliqti
diferenciacia miRebis faza
Zalauflebis balansirebis
procesi
interpersonaluri konf.
konfrontacia
integracia Zalauflebis
balansireba
substanciuri konfliqti



ganxeTqileba




fazebis analizi saSualebas gvaZlevs, yuradReba gavamaxviloT
konfliqtis mniSvnelovan epizodebze:

1. fazebis analizma gviCvena, rom konfliqtisTvis damaxasiaTebelia
gansazRvruli modeli an ritmi. es modeli xSirad konfliqtis
monawileebis molodinTa sistemazea damokidebuli. fazebis analizi
gvexmareba konfliqtis gagebaSi da moicavs ara mxolod mxareebs Soris
23
uTanxmoebisa da konfrontaciis wvdomas, aramed wonasworobis
periodsac, rodesac konfliqtis monawileebi ganixilaven konfliqtidan
gamosvlis axal, SesaZlo variantebs;

2. erTi da imave urTierTobis modelebi an formebi SeiZleba
gansxvavebul funqciebs emsaxurebodes sxvadasxva konfliqtur fazaSi.
TiToeuli faza xasiaTdeba mniSvnelovani konteqstiT, romelic gasagebs
xdis qcevas, konfliqtis garkveuli safexuris analizidan gamomdinare.
magaliTad, D. Ellis-i da R. Fisher-i aRniSnaven, rom mcire jgufebSi
gadawyvetilebis miRebisas orazrovani winadadebebi Tavs iCens
konfliqtis pirvel da mesame fazaSi. pirvel fazaSi es SeniSvnebi
garkveul sakiTxebTan dakavSirebiT individebis meryeobas asaxavs.
individebi ar arian darwmunebuli TavianT atitudebSi da gamosavlis
Ziebisas sakuTari orientaciis gamovlenas cdiloben jgufis winaSe.
finalur fazaSi orazrovani SeniSvnebi asaxavs wevrebis mier erTi
poziciidan meoreze gadasvlas. wevrebi icvlian azrs da jgufi iRebs
gadawyvetilebas;

3. fazebis kvleva naTlad gviCvenebs, rom zogierT movlenas SeuZlia
konfrontaciis gamZafreba ara imitom, rom igi gansakuTrebuli
mniSvnelobis movlenas warmoadgens, aramed imitom, rom zewolis,
daZabulobis dros, umniSvnelo movlenamac ki SeiZleba gamoiwvios
konfliqtis swrafi eskalacia. es imas niSnavs, rom latenturi
gansxvaveba interaqciaze destruqciuli gziT moqmedebs;

4. konfliqti xSirad Tavis TavSi moicavs Semowmebis periods, sanam
adgili aqvs pirdapir konfrontacias. individebi sakuTari poziciebis
gadamowmebis mizniT, axorcieleben garkveul qmedebebs, raTa mosinjon
niadagi momavali qcevebisTvis. maT ainteresebT jgufis danarCeni
wevrebis reaqcia maT mier ganxorcielebul moqmedebebze. miRebuli
informaciis safuZvelze individebi aviTareben strategiebs da irCeven
specifikur taqtikebs. individebis mier sakuTari poziciebis mosinjvis
mcdeloba mniSvnelovan rols TamaSobs konfliqtis mimarTulebis
gansazRvraSi.
konfliqtis fazebis TeoriebSi problemas maTi simartive
warmoadgens. Tanamedrove gamokvlevebis mixedviT, fazebis analizi
xandaxan azviadebs konfliqtis ganviTarebis safexurebis Tanmimdevrobis
rols.
miuxedavad amisa, latenturi konfliqtis, gamomwvevi sababis,
diferenciaciisa da integraciis, interaqciuli ciklebis gageba
mniSvnelovan rols TamaSobs konfliqturi urTierTobis analizSi.










24
gacvlisa da urTierTdamokidebulebis Teoriebi


interpersonaluri urTierTdamokidebulebis gageba xSirad
gacvlis Teoriebis analiziT xdeba. es Teoriebi sxvadasxva saxisaa,
magram isini mWidrod arian erTmaneTTan dakavSirebulni. isini iziareben
im Sexedulebas, rom socialuri qceva gansazRvrulia jildoTi an
jildos molodiniT. aqve unda davZinoT, rom yvela socialuri qcevis
ganxilva ar xdeba gacvlis terminebSi. Teoriebis umetesoba emxroba im
azrs, rom or individs Soris urTierToba ar SeiZleba ganvixiloT,
rogorc mxolod reciprokuli gacemisa da miRebuli jildos jami.
amasTanave, gasaTvaliswinebelia socialuri konteqsti, sadac xdeba
gacvla da drois faqtori (jildos miReba da gacema Tavis droze unda
moxdes). konfliqtis analizis dros es Teoriebi or mniSvnelovan
mtkicebulebaze miuTiTeben:
1. konfliqti aRmocendeba urTierTdamokidebul adamianebSi;
2. konfliqturi qceva jildoTi an jildos molodiniT
ganisazRvreba. or adamians zemoqmedeba SeuZlia erTimeoris
dajildoebasa Tu danaxarjze.
mWidro urTierTdamokidebulebaSi arsebuli konfliqtis
ganxilvisas yuradReba unda gamaxvildes Semdeg faqtorebze:
1. rac ufro Zlierdeba pirovnebebs Soris urTierTdamokidebuleba,
miT ufro izrdeba konfliqtis sferos potenciali. mWidro
urTierTobisas adamianebi erTmaneTs uTanxmeben sakuTar
uflebebs, pasuxismgeblobebs, urTierTSefasebebs;
2. subieqtebis mier konfliqtis marTvis procesi gvaZlevs farTo
informacias maTi urTierTamokidebulebis Sesaxeb. urTierTobisa
da interaqciuli modelebis Sefaseba, Tavis mxriv, gavlenas axdens
partniorTa mier erTmaneTSi konfliqtis mogvarebaze;
3. imisaTvis, rom konfliqti gavaanalizoT, aucileblad unda
gaviTvaliswinoT mWidro urTierTdamokidebulebis tipi.
magaliTad, mSobelsa da Svils Soris an megobrebs Soris
arsebuli konfliqti kavSirSia imasTan, Tu rogor viTardeba
bavSvebSi komunikaciuri unarebi. urTierTobebi icvleba maTi
funqciebisa da daxasiaTebebis mixedviT. es gansxvavebebi ki
moqmedeben konfliqtis marTviT qcevebze (Tu rogor warmoiqmneba
da viTardeba konfliqti).

pirvel rigSi, aucilebelia, gavecnoT ramdenime termins, romelic
gacvlisa da urTierTdamokidebulebis TeoriebSi gamoiyeneba.
a) jildo. stimuls, romelic pasuxis gameorebis albaTobas cvlis,
Cveulebriv, jildos an ganmamtkicebels uwodeben.

b) danaxarji. danaxarji aris is xarisxi, romliTac aqtivoba isjeba
(igulisxmeba fizikuri an gonebrivi daRla, SfoTva an siZneleebi da
a.S.) da romelic warmoiqmneba qcevis ganxorcielebisas.

g) resursi. is xSirad gamoiyeneba, rogorc jildos sinonimi da
igulisxmeba piris Tviseba, romlis wyalobiTac mas SeuZlia saxe
Seucvalos sxva pirovnebis mier gancdil jildosa da danaxarjs.
25
resursi moicavs unarebs, eqspertulobas, socialur daxasiaTebas,
materialur mdgomareobas da fasdeba sxva pirovnebis mier.

d) Rirebuleba da e) damokidebuleba. es resursebi, romlebsac
subieqtebi floben, ar arian TanabarRirebuli yvela individisTvis.
Rirebuleba SeiZleba icvlebodes droisa da viTarebis gavleniT. A daB B
pirebis urTierTobisasB B-Tvis gacemuli resursis Rirebuleba,
Cveulebriv, B B-s A-sTan damokidebulebis an gansakuTrebuli resursis
saWiroebis terminebiT ganixileba.

v) sargebeli (mogeba). jildo, romelic miiReba aqtivobis rac SeiZleba
naklebi danaxarjiT.

z) jildos alternatiuli wyaro. is xarisxi, romliTac A-s SeuZlia B-
ze zemoqmedeba, damokidebulia ara mxolod A-s mier B-sTvis
Sefasebuli resursebis Rirebulebaze, aramed im jildos alternatiul
wyarozec, romelic B-sTvisaa misaRebi.

aq warmodgenil definiciebs sxvadasxva Teoria gansxvavebulad
ganixilavs.































26

G. Homans-is Teoria

G.Homans-i Seecada, sakuTari Teoriis safuZvelze aexsna
aqtualuri qceva. misi Sexeduleba mWidrod aris dakavSirebuli
mosazrebasTan, romlis mixedviTac jildos ganmamtkicebeli mniSvneloba
aqvs. am TeoriaSi gamoyenebulia terminebi: stimulTa erToblioba
(dajildoebul qcevasTan dakavSirebuli stimuli, romelic zrdis am
qcevis gameorebis albaTobas.), Rirebuleba da jildos sixSire (rac
ufro xSirad jildovdeba qceva, miT ufro didia misi gamovlenis
sixSire), aseve siWarbe (jildo nakleb Rirebuli xdeba misi gameorebis
SemTxvevaSi). G. Homans-ma SemogvTavaza gamanawilebeli samarTlianobis
koncefcia, romlis Tanaxmad, individi moelis im jildos miRebas,
romelic dakavSirebulia mis mier gaweul danaxarjTan. igi brazobs, Tu
ar miiRebs Sesabamis jildos. G.Homans-i am mtkicebas yoveldRiuri
qcevis axsnis mTavar safuZvlad Tvlis.
G.Homans-isa da aseve sxvaTa TeoriebSi yuradReba maxvildeba
maneraze, romliTac individebi jildosa da danaxarjs afaseben.
gamanawilebeli samarTlianobis kanoni aRwers xerxs, romlis
saSualebiTac individebi interaqciaSi moelian gaweuli danaxarjis
proporciulad jildos miRebasa da im sargebels, romelsac
kapitaldabandeba moutanT. investiciebSi igulisxmeba kulturuli
maCveneblebi: asaki, mamakacuroba, silamaze, simdidre, Cvevebi,
materialuri keTildReoba da sxva. adamianebi afaseben miRebul
jildosa da maT mier gaweul danaxarjs im jildoebTan da
danaxarjebTan SedarebiT, romlebsac sxva, maTTan gaTanabrebuli,
subieqtebi iReben msgavs situaciebSi. Tu es Sedareba ar ganxorcielda
gamanawilebeli samarTlianobis wesiT, maSin adamiani ukmayofilo
darCeba da gabrazdeba.
G.Homans-is TvalsazrisiT, Sedareba ar aris subieqturi
Rirebuleba. jildosaTvis gaweuli danaxarji da jildo ufro maTi
garegnuli, zedapiruli jamia, romelsac yvela dainteresebuli mxare
aRiqvams. magaliTad, qarxanaSi momuSave muSebi, erTmaneTTan adareben
sakuTar Semosavlebs da ara imas, Tu es Semosavali ras niSnavs
TiToeuli maTganisTvis. diadur urTierTdamokidebulebaSi samarTliania
is SemTxveva, rodesac adamianis mier aRqmuli sakuTari jildosa da
danaxarjis proporcia msgavsia individis jildosa da danaxarjisa,
romelTanac igi akeTebs Sedarebas.
G.Homans-i cdilobda, Seeqmna rigiduli sqema, romlis meSveobiTac
sakuTar midgomas zustad gansazRvrda. misi azriT, am sqemaze
SesaZlebeli iqneboda cvladebis gazomva. mis mcdelobas mravali
sirTule Sexvda Rirebulebebis gazomvis TvalsazrisiT; kerZod,
rodesac igi sxvadasxva resursis Rirebulebebs erTmaneTs adarebda,
muSaobda gamanawilebeli samarTlianobis principiT iseT kognitur da
emociur koncefciebTan dakavSirebiT, rogoricaa: Rirebuleba, gabrazeba
da arCevanis gakeTeba. swored es koncefciebi ukargaven G.Homans-is mier
Seqmnil sqemas eleganturobas. misi mizani iyo, daedgina socialuri
qcevis principebi, romlebic validuri iqneboda rogorc socialuri,
aseve arasocialuri qcevisaTvis.

27

socialuri gacvlis Teoria


socialuri gacvlis Teoria Seiqmna or mTavar mosazrebaze
dayrdnobiT:
1. am Teoriis mixedviT, qcevis mamoZravebel Zalas warmoadgens
adamianis interesi me-s (self) interesi. adamiani interaqciis
ganmavlobaSi cdilobs, dajildovdes, rac SeiZleba naklebad gaweuli
danaxarjiT. individi mondomebulia, miiRos meti sargebeli (jildo) sxva
adamianebis danaxarjiT (sxva adamianebis xarjze). miuxedavad imisa, rom
socialuri gacvlebi damaxasiaTebelia adamianTa
urTierTierTdamokidebulebisTvis, konteqstSi, maTgan mcire nawils
SeuZlia xangrZlivad arseboba.
socialuri gacvlis terminologiis mixedviT, konfliqti
warmoiqmneba imis gamo, rom urTierTdamokidebuli mxareebi inawileben
Sedegebs da orientirebuli arian erTmaneTis mier ganxorcielebul
aqtivobebze, raTa Rirebul resursebs miaRwion. adamianebi cdiloben,
maqsimumamde gazardon TavianTi Sedegebi, an miiRon maTi samarTliani
gadanawileba. isini sakuTar Tavze iReben pasuxismgeblobas _ Secvalon
qceva sasurveli Sedegis misaRwevad. socialuri gacvlis Teoria ar
gulisxmobs imas, rom jildo da danaxarji yovelTvis iqneba
absoluturi an obieqturad gansazRvruli. adamianebi xSirad ver
acnobiereben sakuTari qcevis Sedegebs.
2. urTierTdamikidebulebis Teoriis mixedviT, adamianebs
konfliqti aqvT erTmaneTTan imis gamo, rom isini ar eTanxmebian
Sedegebs, romlebic maT resursebis gacvlis wyalobiT miiRes.
socialuri gacvlis Teoria miuTiTebs, rom interaqciis dros
monawileebs Soris resursebis gacvla xSirad winaaRmdegobaSi modis
qcevis dajildoebasa da danaxarjTan.
M. Roloff-is Tanaxmad, socialuri gacvla aris raime obieqtis an
aqtivobis nebayoflobiTi gadacema erTi pirovnebisgan meoreze sxva
obieqtis an aqtivobis ukan dabrunebiT.
interaqciaSi SeiZleba gaicvalos socialuri resursebis farTo
arCevani. socialuri resursebia: mowoneba, siyvaruli, informacia,
daxmareba, avtoriteti da sxv. socialuri gacvlis Teoriis mixedviT,
adamianebi an uars amboben resursebis gacvlaze, an cvlian resursebs
mTeli urTierTobis ganmavlobaSi. rodesac A qaTinaurs eubneba B-s
axali halstuxis gamo, igi imsaxurebs mowonebas, B ucinis A-s da amiT
ajildoebs mas. am qaTinauris Semdeg B ecdeba, isev gaikeTos halstuxi,
rac saSualebas miscems mas, gamoiyurebodes mimzidvelad da ufro
sasiamovnod A-s TvalSi. Tavisi qceviT B ajildoebs A-s.
am analizis Tanaxmad, konfliqti warmoiqmneba maSin, rodesac:
1. erTi pirovneba grZnobs, rom misi Sedegi aris dabali (ver miiRo
Sesabamisi jildo);
2. pirovneba, romelic cdilobs Sedegebis gaumjobesebas, aanalizebs, an
winaswarmetyvelebs sxvisgan gamomdinare dabrkolebebs;
urTierTobaSi qcevasTan dakavSirebuli Sedegebi dabalia Semdegi
pirobebis gamo: a) pirovnebam ar miiRo jildo, an ar moelis mas; b)
28
miiRo gauTvaliswinebeli danaxarji; g) pirovneba aRiqvams usamarTlod
miRebul jildos sxva adamianebis jildoebTan SedarebiT.
konfliqti ar warmoiSveba im SemTxvevaSi, rodesac
urTierTdamokidebuli mxareebi jildovdebian da es urTierToba
samarTliania.
konfliqtiT xasiaTdeba iseTi urTierTdamokidebuleba, romelSic
gamokveTili pirovnuli jildo an urTierToba arasamarTlianobiT
xasiaTdeba. individebi cdiloben urTierTobaSi samarTlian da
sargeblian jildoTa sistemis miRebas, Tu es mcdeloba uSedegod
damTavrda, maT SeuZliaT am urTierTobaTa garemos datoveba.




J.Thibaut -sa da H. Kelley-is
Teoria

J.Thibautisa da H.Kelley-is mixedviT, socialuri
urTierTdamokidebuleba ufro metia, vidre resursebis ubralo gacvla.
msgavsad Homans-is Teoriisa, amgvari midgoma daswavlis Teoriazea
dafuZnebuli, magram J. Thibaut-i da H. Kelley- i ufro met mniSvnelobas
aniWeben kognitur process, romelic TiToeuli monawilis aqtivobis
arCevans xelmZRvanelobs. magaliTad, individebi ageben aqtivobaTa
programas an gegmas, romelic maTTvis sasurveli Sedegebis terminebSi
fasdeba. urTierTdamokidebuleba yalibdeba TiToeuli partnioris
unaridan - imoqmedos sxvis qcevaze misi jildosa da sasjelis
gansazRvris gziT. warmatebuli interaqcia ganapirobebs gagrZelebul
urTierTdamokidebulebas, rac momdinareobs orive dainteresebuli
mxaris kmayofilebidan. amgvari mtkiceba gulisxmobs droSi misi
gagrZelebis aRiarebas; magaliTad, A-sTvis misi Sedegebis
maqsimalizacia moicavs ara mxolod dajildoebasa da danaxarjs,
romlebic misi moqmedebidan gamomdinareobs, aramed Sedegebs B-sTvisac:
A unda Seecados, maqsimumamde gazardos Bs sargebeli ise, rogorc
sakuTari.
J.Thibaut-i da H.Kelley-i amtkicebdnen, rom TiToeuli
urTierTdamokidebuleba damaxsovrebulia sxva
urTierTdamokidebulebebis badeSi. monawileebi erTmaneTTan
urTierTobisas TavianT Sedegebs adareben warsulSi miRebul
Sedegebs da im Sedegebs, romlebsac moelian sxva urTierTobebSi ori
Sesadarebeli donis meSveobiT.
erTi aris SesaZlo Sedegis minimaluri done, romelsac subieqti
grZnobs, rom imsaxurebs. is dafuZnebulia warsuli Sedegebis saSualo
Rirebulebaze da dakavSirebulia arsebul situaciasTan,
kvalifikaciasTan da a.S.
meore aris sxva situaciebSi an urTierTobebSi A-s Tvalsazrisi
alternatiul Sedegze (alternativebis Sesadarebeli done).
es avtorebi miiCneven, rom A afasebs urTierTobaSi miRebul
Sedegs am ori donis saSualebiT.
pirveli done gansazRvravs pirovnebis dakmayofilebas
urTierTdamokidebulebiT, xolo meore _ pirovnebis damokidebulebas
29
masze. zogierTi Sexeduleba arsebiTia, Tu midgoma gamoiyeneba realur
cxovrebiseul garemoSi.
J. Thibaut-isa da H. Kelley-is socialuri gacvlis versiaze
zemoqmedebs eqsperimentuli TamaSis kvleva, romelic efuZneba manamde
ekonomikaSi ganviTarebul e.w. TamaSis Teoriebs. eqsperimentuli TamaSis
Teoria dakavSirebulia urTierTobasTan, romlis dros TiToeuli
moTamaSis Sedegi damokidebulia meore moTamaSis aqtivobaze.
eqsperimentul TamaSis midgomas gansazRvravs Semdegi argumentebi:
1. TamaSis struqtura Sedgeba moTamaSeebis mier ganxorcielebuli
arCevnebisgan, aseve jildosa da danaxarjisgan, romlebic ZiriTad
arCevans ukavSirdeba;
2. arCevani, romelic misawvdomia moTamaSeebisTvis, SezRudulia
raodenobaSi da moTamaSeebma ician amis Sesaxeb;
3. jildo da danaxarji damokidebulia ara mxolod moTamaSis mier
gakeTebul arCevanze, aramed im arCevanzec, romelsac sxva moTamaSe
aniWebs prioritets;
4. moTamaSeebma ician, rom jildo da danaxarji dakavSirebulia arCevnis
TiToeul kombinaciasTan da aris metad mniSvnelovani da saintereso
maTTvis;
5. moTamaSis arCevani ganisazRvreba jildosa da danaxarjis gaTvliT.
racionaluri TamaSis qceva Sedgeba arCevanTa seleqciisagan, romelsac
sasurveli Sedegebi moaqvs.
Tu am mtkicebulobas daveyrdnobiT, maSin yoveli konfliqtis
motivaciuri struqtura SeiZleba warmovadginoT matricis saxiT,
romelsac, pirobiTad, patimris dilemas uwodeben. ganvixiloT es
dilema.
policiam daakava ori patimari. isini Casves cal-calke sakanSi, ris
gamoc erTmaneTs ver ekontaqtebian. patimrebi ori arCevnis winaSe
daayenes: a) maT unda aRiaron TavianTi danaSauli; b) daitovon dumilis
ufleba. Tu erTi aRiarebs, mas SeiZleba Seumsubuqdes sasjeli da
ganTavisufldes (dajildovdeba damnaSavis CabarebisTvis), meore patimari
ki sasamarTlos winaSe wardgeba, mZime danaSaulis gamo. Tu orive
aRiarebs danaSauls, orive patimari Cajdeba cixeSi ufro msubuqi
sasjeliT. Tu orive gaCumdeba, isini ganTavisufldebian, radgan policia
ver SeZlebs maT dakavebas mtkicebulebebisa da mowmeebis gareSe.
figura (a) warmoadgens am TamaSisTvis damaxasiaTebeli aqtivobebis
Sedegebis matricas, xolo figura (b) gviCvenebs verbalur terminebSi
gamoxatul Sedegebs.











30






















31
SesaZlo Sedegebi Semdegnairad Camoyalibdeba:

1. Tu A gaCumdeba da B c gaCumdeba, A-s Sedegi iqneba +1 da B s
Sedegic +1.

2. Tu A gaCumdeba da B aRiarebs danaSauls, A-s Sedegi iqneba -2, B-s
Sedegi +2.

3.Tu A aRiarebs danaSauls da B dumils arCevs, A-s Sedegi iqneba +2,
B-s 2.

4. Tu A-c aRiarebs danaSauls da B-c, orives Sedegi iqneba 1.

rogorc vxedavT, patimrebi dilemis winaSe dganan. Tu erTi
aRiarebs danaSauls da meore amas ar gaakeTebs - pirveli Tavisufldeba.
Tu orive aRiarebs orive midis cixeSi. SeuZliT, Tu ara maT
erTmaneTis ndoba?
arsebobs ramdenime gza, romelTa gamoyenebiT patimrebs dilemis
gadaWris SesaZlebloba aqvT. eqsperimentuli TamaSebis umravlesobaSi
mxareebs erTze meti moqmedebis ganxorcieleba SeuZliaT. mag., gamoiyenon
sxvebis moqmedeba, rogorc informacia, raTa gaTvalon aqtivobebi,
gamoiyenon sakuTari pasuxi sxvebTan TanamSromlobiTi an
konkurenciuli moqmedebebiT, gaafrTxilon TavianTi arCevnis Sesaxeb.
magaliTad, Tu A aRiarebs danaSauls da B-s surs A s Secvla, B s
SeuZlia, Sesabamisad, aRiaros danaSauli, romelic A-s miscems 2 Sedegs.
Tu patimrebs SeuZliaT erTmaneTTan urTierToba, rogorc daSvebulia
bevr eqsperimentul TamaSSi, isini airCeven iseT strategias, romelic
maT maqsimalur Sedegs moutans. magaliTad, erTs SeuZlia daarwmunos
meore, iyos Cumad, Semdeg ki uRalatos mas.
konfliqturi mxareebi amoxsnaTa iseT strategiebs iyeneben,
rogoricaa: winaswarmetyveleba, moqmedebaTa urTierTgacvla, darwmuneba
da xelSekrulebis dadeba.
TamaSis mravalmxrivoba CvenTvis ufro gasagebi gaxdeba, Tu
ganvixilavT sxva variantebsac. mag., mdgomareoba, romelSic
TanamSromlobiTi SeTanxmebaa gaformebuli. individebi jildovdebian
erTnairi arCevnis SemTxvevaSi da isjebian erTmaneTisgan gansxvavebuli
gadawyvetilebis SemTxvevaSi. magaliTad, Seyvarebuli wyvili, romelmac
unda gadawyvitos sxva qalaqSi wasvla an darCena. Tu erT-erTi
gansxvavebul arCevans gaakeTebs, ra Tqma unda, orive dazaraldeba.
J.Thibaut-i da H. Kelley-i aRniSnaven, rom mravalgvari qcevis interpretacia
SeiZleba matriculi Sedegis analizis daxmarebiT. adamianebi ekiTxebian
sxvebs alternativebTan dakavSirebiT, ganixilaven urTierTobebs sxva
adamianebTan, amowmeben Sesatyvis variaciebs, raTa moiZion meti
informacia im Sedegebis Sesaxeb, romelTa miRebac surT sxvebTan
interaqciisas.
aRsaniSnavia, rom TamaSi ar Semoifargleba mxolod zeviT
ganxiluli matriculi formatiT, rogorc D. Pruitt da M. Kimmel-i
miuTiTeben. arsebobs eqsperimentuli TamaSis sami mTavari tipi:
1. matriculi; 2. molaparakebiTi; 3. koaliciuri (koaliciis formireba);
32
mkvlevrebi Tvlian, rom adamianebi gansxvavebul viTarebaSi
gansxvavebuli taqtikis seleqcias mimarTaven imisTvis, rom SeZlon
Sedegebze zegavlena maTi efeqturobis gaumjobesebis mizniT. M. Roloff-is
mixedviT, socialur-komunikaciuri strategiebi asaxavs adamianTa
mcdelobas, miiRon Sesatyvisi jildo im teqnikis gamoyenebiT, romelic
gaaZlierebs maT damokidebulebebsa da moTxovnebs. antisocialuri
komunikaciuri strategiebi warmoadgens adamianTa mizans, miiRon jildo
sakuTari poziciis sxva adamianze TavsmoxveviT, ZaliT an motyuebiT.
A. Sillars-ma gadaamowma es mtkicebulebebi. man Seiswavla taqtikuri
arCevani subieqturad mosalodneli sargeblis gazrdis mizniT. zogadad,
TamaSis, socialuri gacvlis, subieqturad mosalodneli sargeblis
modelebis ganxilva adamianebs exmareba, amoirCion qceva, romelic maT
mosalodnel sargebels moutans.
yvelaze pozitiur Sedegs pirovneba moelis im aqtivobis kursidan,
romelsac igi iyenebs. A. Sillars-ma aRmoaCina, rom subieqturad
mosalodneli sargebeli kargi prediqtoria imisa, Tu romel pasuxs
amoirCevs individi konfliqtSi. subieqtebi Sedegebs afaseben imis
mixedviT, Tu romeli taqtika moutans maT SeTanxmebas da rogor Seexeba
is maT urTierTdamokidebulebebs. aqedan gamomdinare, rogorc
individualuri arCevani, konfliqtze pasuxi efuZneba sakuTar da sxvebis
jildo-danaxarjis gaTvlas.


strategiebi


konfliqturi interaqcia SeuZlebelia Semcirdes mxareebis mier
erTaderTi moqmedebis arCevnis gakeTebis safuZvelze. konfliqturi
urTierToba moqmedebebiT aris ganpirobebuli, rac niSnavs Sedegebis
matricidan momavali arCevnebis gaTvlas, an SeTanxmebis dadebas.
mkvlevrebi Semdeg strategiebze miuTiTeben.
1. simkacre (Toughness).
momTxovni mxare molaparakebis procesSi kategoriulad moiTxovs
mcire daTmobas mowinaaRmdege mxrisagan da, Sesabamisad, TviTonac mcire
daTmobiT moqmedebs. am strategiis mixedviT, pirovneba zrdis sakuTar
sargebels konkurenciis, kompromisisa da TanamSromlobis stilis
Sesabamisad. samive orientacia gulisxmobs mxareTa asertiulobas
sakuTar moTxovnebSi, rac simkacris winapirobas warmoadgens.
simkacris strategiebis gamokvlevebma gviCvena, rom mxareebi am
strategiis gamoyenebiT aRweven maTTvis sasurvel mizans. Bartos-is
TvalsazrisiT, Tu orive mxare, romelic molaparakebas awarmoebs,
mkacria da sxva maCveneblebi maT Tanabari aqvT (magaliTad, Zalaufleba,
statusi da sxv.), SesaZlebelia kompromisis SemTxvevaSi, optimaluri
SeTanxmebis gaformeba. Tu molaparakebis procesSi aris mcire zewola
mxareebze da SeTanxmebis misaRwevad maT arasakmarisi dro eZlevaT,
simkacris strategiis gamoyenebam SeiZleba negatiuri Sedegi gamoiRos.

2. gamosworebuli codvili (Reformed sinner).
gamosworebuli codvili cdilobs, daarwmunos
araTanamSromlobiTi tipis partniori TanamSromlobaSi dadebiTi
Sedegebis miRebis mizniT. am strategiis Tanaxmad, pirovneba
33
urTierTobas iwyebs SejibriT, garkveuli drois Semdeg ki
TanamSromlobs. pirvelad individi mkacria, xolo Semdeg arbilebs
sakuTar moTxovnebs.
rogor muSaobs es strategia? konkurenciul garemoSi
Tavdapirvelad adamiani cdilobs sakuTari unaris demonstrirebas, rac
gulisxmobs sxvebis dasjas. amiT igi sxvebisgan pativiscemas imsaxurebs,
Semdeg ki cvlis strategias. am strategias xSirad iyeneben skolis
maswavleblebi. miuxedavad imisa, rom maT surT Tavisufali atmosferos
Seqmna saklaso oTaxSi, eSiniaT, rom amiT moswavleebma ar isargeblon;
amitomac maswavleblebi, pirvel rigSi, mkacrad moTxoven, Semdeg ki
arbileben moTxovnebs.
am strategiis meore ganmarteba pirvelTan SedarebiT ufro
martivia. TiTqmis yvelas gamoucdia konkurencia da misgan gamomdinare
negatiuri Sedegebi. am niadagze SeTavazebuli TanamSromloba ufro
mimzidvelad gamoiyureba da adamianebs ganawyobs kolegialobisken.
pirovneba, romelic iyenebs am strategias, sxva adamianebze mzrunvelobs
da maT aCvenebs konkurenciis naklovanebebsa da TanamSromlobis
pozitiur Tvisebebs.

3. Tvali Tvalis wil, kbili kbilis wil (Tit for tat).
es strategia Tavisi SinaarsiT gulisxmobs Sejibrs,
dapirispirebas. Tu erTi pirovneba axorcielebs raRac moqmedebas,
meorec pasuxobs analogiuri moqmedebiT. magaliTad, erTi pirovneba
asrulebs mtrul an SejibrebiT aqtivobas, meore pirovnebac imave
aqtivobiT upirispirdeba. am strategiis gamoyeneba efeqturia
TanamSromlobiT-darwmunebiT situaciebSi, magram konkurenciul
garemoSi konfliqtis eskalacias uwyobs xels.
mesame strategiis ori ganmarteba arsebobs. pirveli T. Lear-is
koncefcias efuZneba. T. Lear-i amtkicebs, rom urTierTdamokidebulebaSi
partniorebi midrekili arian, aracnobierad ganaxorcielon erTmaneTis
mimarT mtruli an megobruli moqmedebebi. interpersonaluri refleqsia
warmoSobs identur tendenciebs urTierTobebSi. TanamSromlobi
SemTxvevaSi, erTi partnioris mier ganxorcielebuli TanamSromlobiTi
aqtivoba aracnobierad zrdis meore partnioris TanamSromlobiT
motivacias.
meore ganmarteba emyareba ufro cnobier procesebs. partniori
aCvenebs, rom pasuxismgebelia urTierTobaze da amiT arwmunebs sxvas,
gaxdes TanamSromluri.
arsebobs mravali strategia, romelTa gamoyeneba SeuZliaT jgufis
wevrebs, magram Cven mier ganxiluli es sami strategia yvelaze sandoa.






koaliciis formacia


ganvixiloT Semdegi magaliTi: maia da qeTevani arian im komitetis
wevrebi, romelsac ana marTavs. ana aris prezidentis administraciuli
34
ofisis asistenti. maiasa da qeTevans ar moswonT ana. isini Tvlian, rom
igi Zalian frTxilia rekomendaciebis gacemasasTan dakavSirebiT da
ramdenime karg winadadebaze uari Tqva. maT anas Tavidan mocileba
gadawyvites. amisaTvis ra unda gaakeTon?
komitetze Zalauflebis mosapoveblad, maia da qeTevani, pirvel rigSi,
unda gaerTiandnen, Seqmnan koalicia. vinaidan anasTan SedarebiT naklebi
Zalaufleba aqvT, maTi mcdeloba warmatebiT dasruldeba im SemTxvevaSi,
Tu Seqmnian alians, romlis efeqtianoba damokidebulia erTmaneTis
mimarT ndobaze.
TamaSisa da socialuri gacvlis Teoriebis ganxilva sasargebloa
koaliciuri qcevis axsnisaTvis. mkvlevarebma Seiswavles arCevnebi
koaliciis formirebasTan dakavSirebiT, ramac naTeli warmodgena
Segviqmna koaliciis Camoyalibebaze.
koaliciuri formirebis Sesaxeb adreuli Teoria ekuTvnoda W.
Caplow-s, romelic amtkicebda, rom koalicia yalibdeba minimaluri
Zalauflebis safuZvelze. T. Caplow-i aRniSnavs, rom mxareebi
xelmZRvaneloben im motivaciiT, romelic maT moutans sxvebis
gakontrolebis maqsimalur Sedegs (jildos kontrolis unars). am
motivaciis gaTvaliswinebiT, SedarebiT Zlieri wevri aucileblad
daiwyebs koaliciis formirebas SedarebiT sust wevrTan oponentis
dasamarcxeblad. magaliTad, sami wevrisaTvis _ A-s, B-sa da C-sTvis,
romelTa Zalauflebis proporciebia 4 (A), 3 (B) da 2(C), minimaluri
Zalauflebis mixedviT, A-sa da C-s an B-sa da C-s Soris koaliciebis
Seqmna ufro marTebuli iqneba, vidre A-sa da B-s Soris. Caplow-is
Teoriis Tanaxmad, "sisuste aris Zala, radgan triadis yvelaze susti
wevri aris erTaderTi pirovneba, romelic yovelTvis xvdeba koaliciaSi.
W. Gamson ma Camoayaliba T. Caplow-isgan gansxvavebuli Teoria,
magram isic gacvlis Teoriazea dafuZnebuli.
W. Gamson-ma yuradReba miaqcia koaliciidan miRebul jildos.
jildo dakavSirebulia im pirovnebis resursze, romliTac mas
koaliciasTan TanamSromloba SeuZlia. ramdenadac didia pirovnebis mier
gaweuli daxmareba koaliciis SeqmnaSi, imdenad metia jildos
ganawilebis albaToba. mtkicebulebasTan dakavSirebiT, romlis
Tanaxmadac TiToeuli pirovneba koaliciaSi moiTxovs sakuTari jildos
gazrdas, W. Gamson-ma iwinaswarmetyvela, rom koalicia SeiZleba
Camoyalibdes minimaluri resursis bazaze. aseT pirobebSi jgufis
wevrebi Seecdebian, miiRon umaRlesi jildo iseTi koaliciis
formirebiT, romelSic maT mier gaweuli Sroma gautoldeba sxva wevris
mier gaweuli Sromas. A-s, B-sa da C-s SemTxvevaSi, yvelaze efeqturi
koalicia, W. Gamson-is TvalsazrisiT, iqneba B-sa da C-s Soris. orive _
A-c da B-c Seecdebian, C-Tan moZebnon kavSiri, C airCevs B-s, vinaidan
masTan Seqmnili aliansi C-s daayenebs B-sTan Tanabar poziciaze da C
Tanabrad gainawilebs jildos B-sTan.
minimaluri Zalauflebisa da minimaluri resursebis Teoriebi
cota gansxvavebulad xsnian koaliciis Camoyalibebas. minimaluri
Zalauflebis Teoriis mixedviT, A-C-sa da B-C-s koalicia identuria.
minimaluri resursebis Teoria ki Tvlis, rom B-C-s gaerTianeba ufro
SesaZlebelia, vidre A-C-si. am ori principis Sedareba gansxvavebebis
danaxvis saSualebas gvaZlevs. maT Soris upiratesobiT W. Gamson-is
minimaluri resursebis Teoria sargeblobs. magaliTad, koaliciuri
35
formaciis Seswavlis erT-erTi xerxia politikuri TamaSis ganxilva, rac
arCevnebis Catarebas gulisxmobs. subieqtebi iReben Zalauflebis
gansxvavebul kategorias, romelic dagrovebuli xmebis raodenobiT
vlindeba; magaliTad, A-m SeiZleba miiRos 40 xma, B-m 30 da C-m-20. am
SemTxvevaSi dasaSvebia samive SesaZlebeli koaliciis formireba, magram
A-C da B-C forma ufro xSirad gvxvdeba, vidre A-B da B-C.
minimaluri resursis Teoria ufro misaReb ganmartebas gvaZlevs, vidre
minimaluri Zalauflebis Teoria.
minimaluri resursis Teoriis Tanaxmad, koaliciis wevrebi iyofen
jildos. Tu B-m metad iSroma, is miiRebs 30 xmas, xolo C- mxolod 15-s. B
orjer metad iqneba dajildovebuli, vidre C. koaliciis Seqmnis dros,
xSir SemTxvevaSi, winaswar ar xdeba jildos ganawileba. SeTanxmebis
procesi gansazRvravs koaliciis formirebas, magram ar aris
aucilebeli, gansazRvros jildos ganawilebac.
davubrundeT maia, qeTevanisa da anas SemTxvevas. maiasa da qeTevanis
koaliciis Camoyalibeba ufro realuria, vidre maia-anasi an qeTevan-anasi.
radgan maia da qeTevani muSaoben anas winaaRmdeg, mosalodnelia, rom
isini jildosac gainawileben.
minimaluri resursis Teoria ver gvaZlevs yvela koaliciuri
qcevis axsnas. aris Zalian bevri SemTxveva, romlis drosac maia da
qeTevani anasTan ufro Seqmnian alians, vidre erTmaneTTan. politikuri
mecnierebis warmomadgenlebma aRmoaCines, rom atitudebisa da rwmenis
msgavseba iwvevs koaliciuri formaciis motivacias. magaliTad, SeiZleba
iTqvas, rom maia da qeTevani qmnian koalicias ara mxolod jildos
miRebisa da ganawilebisaTvis, aramed komitetis muSaobis Secvlis
survilis gamo. am varaudidan gamomdinare, mxareebi SeiZleba sxvebTan
sakuTari msgavsebis safuZvelze qmnidnen koaliciebs.


reziume

eqsperimentuli TamaSisa da socialuri gacvlis Teoriebis
ganxilva konfliqtur interaqciaSi arsebuli mniSvnelovani sakiTxebis
gagebis SesaZleblobas gvaZlevs:


1. orive Tvalsazrisi eyrdnoba konfliqtSi arsebul strategiul
gaTvlebs. am Teoriuli midgomebis mixedviT, adamianebi, Cveulebriv,
konfliqtur interaqciaSi asruleben ara pasiur, rasac maT
fsiqodinamikuri Teoria miakuTvnebs, aramed aqtiur, makontrolebel
rols. am Teoriuli midgomebis ganxilviT SesaZlebelia im faqtorebis
identifikacia, romelTa saSualebiT konfliqtur situaciebSi sxva
adamianebis qcevebis gaTvla xdeba;
2. orive midgoma konfliqtSi did mniSvnelobas aniWebs
urTierTdamokidebulebas.
urTierTdamokidebuleba ar aris mTlianad SejibrebiTi an mTlianad
TanamSromlobiTi. is gamoixateba erTdroulad TanamSromlobiTi da
SejibrebiTi SemTxvevebisTvis damaxasiaTebeli TvisebebiT;
3. eqsperimentuli TamaSisa da socialuri gacvlis Teoriebis
Tanaxmad, konfliqti ganixileba rogorc moqmedebebisa da
kontrmoqmedebebis gacvla da xorcieldeba TiToeuli mxaris
36
Zalauflebaze dayrdnobiT - gaTvaliswinebiT im jildoebisa da
danaxarjebisa, romlebic moqmedebebs gansazRvravs;
4. TamaSisa da socialuri gacvlis Tvalsazrisebis mixedviT, jildo da
danaxarji dakavSirebulia konfliqturi mxareebis
urTierTdamokidebulebaze. socialuri Teoriis warmomadgenlebis
Tanaxmad, urTierTdamokidebulebebSi vxvdebiT siyvaruls, mowonebis,
sakuTari Tavis pativiscemisa da sxva resursebs, romlebic jildoebisa
da danaxarjebis mniSvnelovan wyaros warmoadgenen. adamianTa gaTvlebi
damyarebulia ara mxolod sargeblianobaze, aramed
urTierTdamokidebulebebis momavalzec;
TamaSis kvleva da socialuri gacvlis Teoria konfliqtis
Sesaxeb, Zalze saintereso analizs Seicavs: konfliqturi interaqcia
SeiZleba SeizRudos im SemTxvevaSi, Tu monawileebi sakuTari da
partnioris moqmedebebis Sedegebis gaTvlas SeZleben.
1.urTierTobaSi individebma TamaSisa da socialuri gacvlis
Teoriis mixedviT;
a) ician sakuTari ufleba moqmedebebis arCevnebTan (opcia)
dakavSirebiT;
b) ician im Sedegebis Sesaxeb, romlebic maT mier amorCeul aqtivobebs
ukavSirdeba;
g) winaswar SeuZliaT sargebelisa da danaklisis gaTvla;
ganvixiloT es sami mtkicebuleba Semdegi magaliTis moxmobiT.
daTo da nika erTad muSaoben, aqvT sakuTari biznesi. nikas,
romelsac ebara finansebi da aregulirebda bankTan urTierTobebs,
daaviwyda dokumentaciis Senaxva (Seecada motyuebas). bankma es faqti
Seatyobina daTos, romelic, ra Tqma unda, Zalian gabrazda. is ramdenime
arCevanis winaSe dadga:

1. ar SeimCnios problema;
2. miatovos yvelaferi da wavides gansatvirTad;
3. uyviros nikas;
4. dautovos nikas werili, romelSic mis mimarT gamoxatavs
aRSfoTebas;
5. saerTo megobars Seatyobinos am faqtis Sesaxeb da acnobos,
rogori gabrazebulia;
6. gamoiZaxos finansisti, romelic mas daexmareba saqmianobaSi;
7. gawyvitos partnioroba da sxv.


es aris daTos arCevanTa CamonaTvali. imis mixedviT, Tu nika
rogor ireagirebs mis moqmedebaze, daTos winaSe absoluturad
gansxvavebuli opciebi gamovlindeba. daTom SeiZleba amoirCios me-4
pasuxi im imediT, rom pirdapir ar Seejaxeba nikas da TviTonac
damSviddeba; magram nikam daTos datovebuli werili SeiZleba
Seuracxyofad CaTvalos da TviTonac gabrazdes. am SemTxvevaSi daTos
winaSe problemaTa axali wyeba Cndeba.
realur samyaroSi arsebuli konfliqtebi xSirad ver axerxeben
TamaSis matricis zust gansazRvras, radgan opciebTan dakavSirebiT
problema im SemTxvevaSic warmoiSveba, rodesac mxareebi axali
arCevnebis winaSe aRmoCndebian. opciebis struqtura konfliqturi
interaqciis ganviTarebis Sesatyvisad icvleba.
37


2.am Teoriis Tanaxmad, mxareebma ician im Sedegebis Sesaxeb,
romlebic TiToeul opciasTanaa dakavSirebuli, rac mosalodneli
Sedegis gaTvaliswinebiT arCevnis gakeTebis SesaZleblobas iZleva. ra
Tqma unda, es ufro rTuli procesia, vidre Cven, erTi SexedviT,
gvgonia. qcevebi an resursebi xan jildovdeba, xan danakliss ganicdis.
magaliTad, partniorobis darRvevis Sesaxeb muqaram SeiZleba
daajildoos daTo, vinaidan igi ganTavisufldeba nikasagan, Tu
CamoaSorebs saerTo bizness; SeiZleba daTo dakmayofildes imiT, rom
daanaxa nikas gabrazeba. amave dros, muqaram SeiZleba danaklisi
moutanos daTos, mas moenatros nika daSorebis Semdeg da daeuflos
usiamovno grZnoba maSinac, Tu ar Sewyvets partniorobas. aqtivobis
ganxorcielebamde yvela poziciis Sedegebis ganxilva daTos winaSe
wamoWris problemebs misTvis pozitiuri an negatiuri Rirebulebebis
gansazRvrasTan dakavSirebiT _ nikas eSmakobisagan ganTavisuflebis
jildo ufro didia, Tu masTan megobrobis gawyvetis Sedegad miRebuli
danaxarji?
SesaZlo Sedegebze Rirebulebebis miwera Zalze rTuli procesia,
miTumetes, emociuri konfliqtebis dros, vinaidan, xandaxan adamianebma
ar ician, Tu ra surT.

3.socialuri gacvlisa da TamaSis gamokvlevaTa mixedviT, qceviTi
arCevani damyarebulia sargeblisa da danaklisis winaswari gaTvlebis
safuZvelze. daTos SemTxvevaSi, Tu ganixileba sami pozitiuri da
negatiuri Sedegi TiToeuli opciisaTvis, is aRmoCndeba rTuli amocanis
winaSe. es davaleba, rogorc H. Simon-i aRniSnavs, adamianis gonebis
SesaZleblobebs scildeba. SeuZlebelia TiToeuli moqmedebisaTvis awon-
dawono 30-40 -mde sainformacio erTeuli.
adamianebisTvis miuwvdomelia erTmaneTis msgavsi opciebis,
Sedegebis grZeli rigis ganxilva. isini yuradRebas amaxvileben mxolod
im elementebze, romlebic mocemuli situaciaSi naTlad Cans. rodesac
Cven vxedavT, rom subieqti raRacas akeTebs, vaskvniT, rom es asec unda
iyos, radgan igi am saqmisTvis jildos moelis. yovelTvis SesaZlebelia
jildos identifikacia. e.i warmoiqmneba wriuli cikli. am logikis
Tanaxmad, yvela qceva jildovdeba. Tu am Tvalsazriss gaviziarebT,
CavTvliT, rom adamianTa moqmedebas gansazRvravs dajildoeba.
eqsperimentuli TamaSisa da socialuri gacvlis TeoriebTan
dakavSirebuli problema SemdegSi mdgomareobs: is rTul sakiTxebs
zedmetad amartivebs. am Teoriebis mixedviT, konfliqtSi mniSvnelovan
axsniT faqtorebs warmoadgenen opciebi da maTTan dakavSirebuli
Sedegebi. sxva cvladebi, rogoricaa Zalaufleba, klimati da konfliqtis
winaistoria, naklebad aris gaTvaliswinebuli. miuxedavad imisa, rom es
cvladebic zemoqmedeben konfliqtur interaqciaze (opciebTan
dakavSirebuli jildosa da danaxarjze zemoqmedebis saSualebiT).
magaliTad, klimati gavlenas axdens jgufis wevrebis mier erTmaneTis
aRqmaze, aseve sxvaTa qmedebebis gaTvlaze. yuradRebis gamaxvileba
jgufis wevrebis arCevanze sxva aspeqtebis ignorirebiT, sakiTxis
gamartivebuli gadawyvetaa.
miuxedavad socialuri gacvlisa da TamaSis Teoriebis naklovani
mxareebisa, arsebobs ori mniSvnelovani faqtori, romlis
38
gaTvaliswinebiT es Teoriebi mniSvnelovania konfliqtebis Seswavlis
saqmeSi.
1. TamaSisa da socialuri gacvlis Teoriebma konfliqtis sagulisxmo
daxasiaTebebi mogvces. kerZod, konfliqti ganixiles rogorc
moqmedebebisa da kontrmoqmedebebis wriuli jaWvi, yuradReba gaamaxviles
mxareebis aqtiur rolze konfliqtis ganviTarebaSi, gamokveTes
urTierTdamokidebulebis efeqtebi;
2. konfliqtis zog SemTxvevas es Teoriebi pirdapir Seesabameba. es
is SemTxvevebia, romelSic opciebi kargadaa gansazRvruli, Sedegebi _
samarTlianad gamoxatuli, amasTanave, mxareebs aqvT sargeblebisa da
danakargebis gaTvlis SesaZlebloba. konfliqtebi sawyis safexurze, mas
Semdeg, rac mxareebi arkveven TavianT poziciebs, aviTareben samuSao
urTierTdamokidebulebas, romelic qmnis am Teoriebis gamoyenebis
SesaZleblobas. es kargad Cans interpersonalur
urTierTdamokidebulebaSi, rodesac erTi pirovneba meores sTavazobs:
Sen wamoxval CemTan erTad sxva qalaqSi, winaaRmdeg SemTxvevaSi, me
Sen migatoveb.



samarTlianobis Teoria

individebs Soris urTierTdamokidebulebis SeswavlaSi didi
mniSvneloba aqvs samarTlianobis Teorias. es Teoria pirvelad gamoiyena
J. Adams-ma. am Teoriis Tanaxmad, jildo da danaxarji SeiZleba gaizomos
Sesatyvisi obieqturobiT. msgavsad G. Homans is, J. Thibaut-isa da H.
Kelley isa, J. Adams-ic socialur Sedarebas aRqmuli samarTlianobis
mixedviT ganixilavs. es imas niSnavs, rom pirovneba urTierTobas
imdenad samarTlianad aRiqvams, ramdenad samarTlianadac afasebs
dajildoebas. es ukanaskneli aucileblad proporciuli unda iyos
danaxarjisa. pirovneba sakuTar jildosa da danaxarjs adarebs
partnioris jildosa da danaxarjTan. A Tavis aqtivobas ise aRiqvams,
rogorc sxvas imave aqtivobaSi. ufro metic, igi grZnobs, Tu ra unda
miiRos sanacvlod. Tu A aRmoaCens, rom misi Sedegebis proporcia B-sTan
SedarebiT mcirea, usamarTlobad CaTvlis.
Tanamedrove Teoriebis Tanaxmad, mkvlevrebi samarTlianobis
Teorias socialur-fsiqologiur Teoriebs miakuTvneben, akavSireben ra
mas socialuri normebisa da kognituri disonansis TeoriasTan. es
mosazreba Tavis gamoxatulebas poulobs Semdeg mtkicebulebebSi.
pirveli mtkicebulebis Tanaxmad, yoveldRiur urTierTobebSi individebi
cdiloben sakuTari Sedegebis gazrdas. Tu yvela SeZlebs amis
gakeTebas, sabolood, miviRebT qaoss. qaosis Tavidan asacileblad
jgufebma unda gamoimuSaon samarTlianobis misaRwevi SedarebiTi
sistema, romelic gaanawilebs jildosa da danaxarjs jgufis wevrebs
Soris da daarwmunebs obieqturobaSi. es ki miiRweva im wevrebis
dajildoebiT, romlebic sxvebs samarTlianad eqcevian da maTi dasjiT,
vinc ase ar iqceva.
sxva mtkicebulebis mixedviT, samarTlianobis Sefaseba
Semdegnairad ganisazRvreba: is individebi, romlebic Tavs aRmoaCenen
arasamarTlian urTierTdamokidebulebaSi, Seecdebian samarTlianobis
39
aRdgenas. samarTlianobis dacva ramdenime saSualebiT xdeba. erT-erTi
aris aqtualuri samarTlianobis aRdgena, romelic monawileebis mier
sakuTari Sedegebis marTebuli SecvliT an sxva monawileebis jildosa
da danaxarjis manipulirebiTaa SesaZlebeli. meore - fsiqologiuri
samarTlianobis aRdgena maSin xdeba, roca urTierTobis monawile piri
sakuTari an partnioris Sedegebis aRqmas Sesatyvisad cvlis. am
SemTxvevaSi samarTlianobis Teoria asimilirdeba disonansis
TeoriasTan.
es principebi kargad aris ilustrirebuli gamokvlevebSi,
romlebic exeba moZaladesa da dazaralebulis
urTierTdamokidebulebas. am konteqstis Tanaxmad, moZaladem SeiZleba
dazaralebuls aunazRauros danaklisi, an daarwmunos sakuTari Tavi,
rom dazaralebulma miiRo is, risi Rirsic aris; SeiZleba arc araferi
ganicados, an CaTvalos, rom realurad igi ar aris pasuxismgebeli. am
Tvalsazrisis mixedviT, samarTlianobis Teoria saSualebas gvaZlevs,
winaswar gavTvaloT momavali aqtivobebis seriebi. praqtikulad
SesaZlebelia moZaladis pasuxebis klasifikacia Semdegi aqtivobebis
mixedviT: moZaladis mier sakuTari Tavis gamarTleba da
dazaralebulisTvis zianis anazRaureba; Semdeg damuSavdeba is cvladebi,
romlebic gamoiwveven Sesabamis moqmedebebs. saboloo samarTlianobis
aRsadgenad saWiroa im etapebis gavla, romlebzec zemoqmedeben
moZaladisa da dazaralebulis, aseve sxva gare faqtorebis cvladebi.
samarTlianobis Teoria farTod gamoiyeneba biznesurTierTobebSi.
msgavsi principebi mniSvnelovania im cvladebis Sesaswavlad, romlebic
ganapirobeben altruistul qcevebs.




jildosa da danaxarjis gazomvasTan dakavSirebuli
problemebi

socialuri gacvlis TeoriebisTvis jildosa da danaxarjis
gazomva realur cxovrebiseul viTarebaSi problemas warmoadgens.
matricebi, romlebic J.Thibautma, H. Kelley-m da sxva Teoretikosebma
gamoiyenes, SeiZleba Sefasdes cifrebiT, rac misaRebia Tvalsazrisis
ilustrirebisTvis, magram problemuria, SezRuduli sferoebis garda,
realur cxovrebaSi Rirebulebebis gazomvasTan dakavSirebiT. iseTi
urTierTdamokidebulebis tipisaTvis, rogoricaa damqiravebelsa da
daqiravebuls Soris urTierToba, SesaZlebeli xdeba jildosa da
danaxarjis Sefaseba; magaliTad, samuSao saaTebis, xelfasebis, premiebis
mixedviT. magram, rodesac saqme gvaqvs sxva tipis pirovnul
urTierTdamokidebulebasTan, romelSic bevri ram aris miuwvdomeli, ar
SegviZlia mecnieruli gazomvebis Catareba.
problema ufro mZafrdeba, Tu mxedvelobaSi miviRebT im faqts, rom
sxvadasxva individis mier jildos Rirebuleba gansxvavebuladaa
aRqmuli da icvleba droTa ganmavlobaSi konteqstualuri faqtorebis
gavleniT. amasTanave, jildo da danaxarji fasdeba maTze im
mniSvnelobebis miweriT, romelic aqvT dainteresebul individebs.
magaliTad, socialuri keTilganwyobis, afilaciis an siyvarulis Jestis
40
gamoxatva damokidebulia imaze, Tu ramdenad bunebrivad aris is aRqmuli
da, amave dros, ar aris Tavisuflad gacemuli. mocemuli erTeuli
icvleba im Rirebulebebis mixedviTac, Tu vin gascems da vin iRebs mas.
amasTanave, aqcenti jildosa da danaxarjis sxvaobaze, gulisxmobs
eqvivalentobas im aqtivobebs Soris, romelTac moaqvT didi jildo didi
danaxarjiT da igive sargebeli naklebi Zalisxmevis gamoyenebiT.
aRsaniSnavia, rom fsiqologiuri TvalsazrisiT, praqtikulad didi
jildo da didi danaxarji asocirdeba konfliqtTan da amitomac misi
ganxilva xdeba xarisxobrivad gansxvavebuli midgomiT.
mcire warmateba imedismomcemia maSin, rodesac gansakuTrebuli
miznebi ar gvamoZravebs. bevri mizezis gamo, ar aris aucilebeli
identuri intervaliani skalis gamoyeneba. Cven gvesaWiroeba mxolod
erTi skala, romelzec jildoebi da danaxarjebi gaizomeba maRali
xarisxiT; individi aCvenebs qcevas, romelic mas moutans X jildos Y
danaxarjiT da im qcevasac, romelic aRiTqvams X-s jildos Z
danaxarjiT. magram Cven ar gvecodineba, ra qcevas (xs) aCvenebs individi,
Tu misi danaxarjebi iqneba y+z. Tu Cven gvainteresebs ufro Sedarebebis
gakeTeba, vidre ZiriTadi Teoriis ageba, rigobiTi, ordinaluri (ordinal)
gazomva sakmarisad CaiTvleba.
TiToeuli Cvengani garkveuli drois ganmavlobaSi iRebs
gadawyvetilebebs (ar aris aucilebeli cnobieri gadawyvetilebebi)
jildoebisa da danaxarjebis Sesaxeb; magaliTad, jildo aris meti an
naklebi danaxarjTan SedarebiT, es jildo metia, vidre sxva. jildosa
da danaxarjis Sesafaseblad gamoiyeneba individis qcevis rigobiTi
(ordinal) skala, romelic validuria drois mocemuli momentisaTvis.
saerTod, gazomvis problema realuria, is gacvlis TeoriebisTvis
siZneleebs warmoqmnis.
erT-erTi aseTi problemaa samarTlianobis dadgenis sakiTxi.
samarTlianobis gansazRvris sirTule imiTaa ganpirobebuli, rom
monawileebs aqvT gansxvavebuli Rirebulebebi da standartebi
samarTlianobis Sesaxeb. samarTlianoba niSnavs ara mxolod A pirovnebis
mier sakuTari Sedegis samarTlianad aRqmas, aramed B pirovnebisTvisac
As jildos samarTlianobas. urTierTdamokidebulebebs eTmoba drois
garkveuli periodi, xolo samarTlianoba, yovelTvis Seicavs momavlis
Sesaxeb molodinebs. ase rom, Sefaseba yoveli drois monakveTisaTvis
Semoifargleba TviTnebobis xarisxiT.
Blau-i am problemas ekonomikuri da socialuri gacvlis
erTmaneTTan Sedarebis TvalsazrisiT ganixilavs. socialur gacvlaSi
ar aris aucilebeli, igulisxmebodes didi materialuri sargeblis
miRebis mcdeloba, is SesaZloa Tavis TavSi moicavdes garkveul
movaleobebsa da pasuxismgeblobebs. rodesac vinme yidulobs saxls,
ixdis saxlis safasurs - Tanxis zust odenobas. magram Tu A pirovneba
kargadaa ganwyobili B pirovnebis mimarT, misi urTierToba ar
ganisazRvreba imiT, Tu ra aris samarTliani gacvla. Blau-s
TvalsazrisiT, es ar aris mxolod meTodologiuri problema, saqme exeba
realur faqts. arc erT socialur mecniers ar SeuZlia zustad gazomos,
ra Rirs gaweuli daxmareba an partniorisadmi gamovlenili
keTilganwyoba.
Lerner-i aRniSnavda, rom yoveli sazogadoeba aviTarebs
samarTlianobis dadgenis gansxvavebul wesebs, romlebic gansxvavebul
41
viTarebaSi miiReba. zogjer Tanasworoba niSnavs yvela imsaxurebs
Tanabar Sedegs, zogjer ki samarTliania is, rom TiToeuli pirovnebis
Sedegi dakavSirebuli unda iyos mis mier gaweul danaxarjze, an mis
kapitaldabandebaze. es ukanaskneli Tavis TavSi moicavs unarebs,
socialur statuss, profesionalizmsa da sxv.
araproporciuli Sedegebi SeiZleba orive mxarem miiRos, im SemTxvevaSic
ki, rodesac erTi mxare iRebs sakuTar danaxarjTan SedarebiT did
jildos. zogierTi gamokvleva gamokveTs im faqtorebs, romlebic am
samarTlianobas gansazRvravs. arsebobs argumentirebuli mosazreba, rom
Tanasworoba pirvelxarisxovani mniSvnelobis matarebelia bavSvebs
Soris, xolo samarTlianobis mniSvneloba da saWiroeba asakTan erTad
matulobs.
samarTlianobis mesame formas uwodeben marqsistul
samarTlianobas, rac Semdegs gulisxmobs yvela imsaxurebs Tavisi
moTxovnebis proporciul Sedegs. Lerner-i Tvlis, rom es Sexeduleba
marTebulia maSin, roca subieqti aigivebs Tavs im pirovnebasTan,
romelic masTan SedarebiT uares mdgomareobaSia. aseT
damokidebulebas xSirad vxvdebiT ojaxis SigniT. rac Seexeba ojaxis
gareT, aris SemTxvevebi, roca adamianebi imyofebian gansacdelSi da
subieqti sakuTar Sedegebs adarebs maT Sedegebs (SesaZloa me
vyofiliyavi maT adgilas).
Lerner-is mier SemoTavazebuli samarTlianobis Semdegi forma aris
legitimuri Sejibri. amgvari midgoma kargad Cans im SemTxvevebSi,
rodesac resursebi SezRudulia da A-s aqvs negatiuri an neitraluri
grZnobebi B-s mimarT.
arsebuli diskusiis Sinaarsidan gamomdinare, naTelia, rom Lerner-is
Sexeduleba mcdaria im gagebiT, ra SinaarsiTac monawileebi
gansazRvraven urTierTdamokidebulebis bunebas da ganixilaven
samarTlianobas. Lerner-is mixedviT, urTierTdamokidebuleba cvalebadobs
or ganzomilebas Soris:
a) pirveli gulisxmobs urTierTobis siaxloves, rac SemdegSi
gamoixateba mimarTaven, Tu ara partniorebi erTmaneTTan
identifikacias, gamoxataven Tu ara erTmaneTis mimarT simpaTias, arian
Tu ara antagonistur an konkurenciul damokidebulebaSi.
b) meore ganzomileba gulisxmobs, Tu rogor aRiqmeba sxva pirovneba
individualuri TvalsazrisiT Tu sazogadoebrivi mdgomareobiT.
rogorc Homans-i miuTiTebs, es aris sakiTxis zedmetad gamartiveba.
maSin, roca mSoblebs SeuZliaT resursebis gadanawileba Svilebze
saWiroebisamebr (maTi moTxovnilebebis gaTvaliswinebiT), SesaZloa
Svilebma ver miiRon Tanasworoba SedegebTan dakavSirebiT. mozardi
gogona, romelic saWiroebs mSoblis finansur daxmarebas, veRar
daikmayofilebs Tavis moTxovnebs, Tu mSobelma finansuri daxmareba
Seuwyvita. marqsistuli samarTlianobis Tanaxmad, mSobeli Svils
finansuri mxardaWeris sanacvlod mosTxovs garkveul aqtivobas
urTierTadmokidebulebaSi. am SemTxvevaSi ganixileba samarTlianobis
Tvalsazrisi. urTierTdamokidebulebis gansxvavebul interaqciul
tipebSi SesaZloa sxvadasxva wesebi moqmedebdes.
samarTlianobis Teoriebis dasayrdens or subieqts Soris uSualo
(face to face) interaqciebi warmoadgens. es Teoriebi ganixilaven im
monacemebs, romlebic met-naklebad homogenuri socialuri jgufebidan
42
grovdeba. amasTanave, aRsaniSnavia, rom eqsperimentul pirobebSi
miRebuli usamarTloba yovelTvis eqsperimentatoris mier aris Seqmnili
da calsaxad ar aris damokidebuli urTierTobis monawileebze.
subieqtebs Soris SesaZloa aranairi socialuri gansxvaveba ar iyos.
sxvebis mimarT samarTliani damokidebuleba ganixileba mxolod
konkretul jgufSi da ara jgufis gareT, miuxedavad gamovlenili
arahumanuri qcevebisa da depersonalizaciis SemTxvevebisa.
Semdegi kvleva exeba ormebs. urTierTdamokidebulebisaTvis
damaxasiaTebeli normebi niSnavs qceviTi wesebis miiRebas met-naklebad
jgufis wevris mier. normebi ganasxvaveben sazogadoebaSi jgufis wevrebs
erTmaneTisagan, gansazRvraven ara mxolod monawileTa qcevebis
regulacias, kerZod, Tu rogor iReben jgufis wevrebi gadawyvetilebebs
da rogor gadaWrian konfliqts, aramed jildoebisa da danaxarjebis
gaTvlebsac-ra Rirebulebebi aris ama Tu im tipis qcevebis safuZveli da
TiToeuli partnioris SemTxvevaSi, rogoria proporcia jildosa da
danaxarjebs Soris. dasaSvebia, partniorebs gansxvavebuli normebi
hqondeT. Tu erTi partniori aris meoreze susti, SeiZleba subieqtma
amiT isargeblos, vinaidan mosalodnelia, rom meore partniori miemxros
Sedegebis samarTlianad ganawilebis normas. Tu normebi jgufis orive
mxarisaTvis misaRebia, moxdeba konfliqtis reducireba da jildo-
danaxarjis proporcia saukeTeso iqneba.
da bolos, ramdenime mizezis gamo, urTierTdamokidebulebis
gagrZeleba ar iyos ganpirobebuli subieqtis im rwmeniT, rom partniori
mas uzrunvelyofs Rirseuli SedegiT. partniorma SeiZleba urTierToba
gawyvitos kargi alternativis gamo. urTierTdamokidebulebaSi subieqti
jildos iRebs uSualo partnioris nacvlad sxva wyarosagan:
daqiravebuli muSa muSaobas agrZelebs ara sakuTari bosisaTvis
(romlisadmi igi cudad aris ganwyobili), aramed TanamSromlebis gamo;
subieqtma SeiZleba miiRos mcire Rirebulebis jildo, rogorc momavali
jildos simbolo.
xSirad saWiroa ara mxolod samarTlianobis sxvadasxva tipebis
dadgena, aramed imis gageba, Tu ra SemTxvevaSia samarTlianoba
meoreuli mniSvnelobis.

ratom aris mniSvnelovani samarTlianoba?
Cven winaSe dgeba sakiTxi, ratom aris mniSvnelovani samarTlianoba.
urTierToba SesaZlebelia gulisxmobdes TiToeuli monawilis
tendencias gasces jildo samagiero jildos dabrunebis mizniT.
sainteresoa, urTierTobis monawileebi ratom fiqroben, rom
samarTlianoba mniSvnelovania?
am sakiTxTan dakavSirebiT ramdenime Tvalsazrisi arsebobs. erT-
erTi yvelaze gavrcelebuli mosazrebis mixedviT, individi moelis
jildos im SemTxvevaSi, Tu is patiosania. urTierTobaSi samarTlianobis
daucvelobis SemTxvevaSi, individi gabrazdeba, an aRmoCndeba stresul
mdgomareobaSi. samarTlianobis Teoriis Tanaxmad, sazogadoeba
patiosnebis sanacvlod yvelas ajildoebs.
interpersonaluri aRqma da gacvlis Teoriebi. urTierTdamokidebulebis
gagrZelebis dros TiToeuli monawile cdilobs, qceva ise warmarTos,
rom sxvebma aRiqvan, rogorc samarTlianad dajildoebuli. Tu A-s unda
amis miRweva, maSin A-s Tvalsazrisi unda emTxveodes B-s Tvalsazriss
urTierTdamokidebulebis Sesaxeb. pirovnul urTierTmimarTebaSi
43
(magaliTad, B-s surs, datovos urTierToba) B-s qcevaze zemoqmedebs mis
mier A-s ganzraxvebis Sefaseba. individebi gansxvavdebian erTmaneTisgan
imis mixedviT, Tu rogoria maTi warmodgena jildosa da danaxarjze,
samarTlianobasa da urTierTdamokidebulebis saxeze. individebi iReben
sxvadasxva tipis samarTlianobas, romelic sxvadasxva tipis
urTierTobis Sesatyvisia. ase rom, individis Sefasebaze moqmedebs
urTierTobis tipebi Sesabamisad pirovnebisa. aqedan gamomdinare,
SeiZleba aRvniSnoT, rom balansis, rolebisa da gacvlis Teoriebi
dakavSirebulia ara mxolod pirovnebis TeoriasTan, aramed im
sqemebTanac, romlebic gamoiyeneba urTierTdamokidebulebebis aRsawerad.






altruizmi da uSualo urTierTdamokidebuleba

erT-erTi didi problema, romlis winaSec aRmoCnda gacvlis
Teoria, aris is, rom xandaxan socialuri gacvla aris altruistuli.
individebi xSirad sxvebs uzrunvelyofen jildoTi yovelgvari ormxrivi
molodinis _ safasuris gadaxdis gareSe. es tolfasia omSi gmirobisa, an
mSvidobian dros gaweuli riskisa. megobrebi da ojaxis wevrebi
yovelTvis ar eZeben jildos urTierTobebis dros. gacvlis Teoriebi
cdiloben am SemTxvevebis aRweras.
G.Homansi amtkicebda, rom sargeblis miReba damokidebulia im
Rirebulebebze, romlebic adamianebs aqvT. maT SeuZliaT Svilebis
warmatebis an sakuTari Tavis Sesaxeb Tvalsazrisis Sefaseba,
TviTganwirvis Rirebulebidan gamomdinare. amis Sesatyvis koncefcias
warmoadgens Lerner-is e.w. pirovnuli kontraqti: adamianebi iqcevian im
wesebis Sesabamisad, romelTa internalizacia moxda bavSvobaSi,
danaSaulis grZnobisa da socialuri miuReblobis Tavidan acilebis
mizniT. amgvari tipis qcevebs akontrolebs ara eqsternaluri jildos
miRebis imedi, aramed internaluri (Sinagani) faqtorebi. am SemTxvevaSi
Tavs iCens ori winaaRmdegoba.
1. TviTgaZlierebis (Self-reinforcement) koncefcia. ramdenadac
TviTgaZlierebis koncefcia praqtikuli daniSnulebisaa, misi gamoyeneba
SeiZleba Tavisuflad da yvela situaciis Sesatyvisad; aqedan
gamomdinare, didi sifrTxilea saWiro, rom empatiuri gaZliereba ar
gaxdes yvelafris axsnis mizezi.
2. internalizebuli gavlenis mniSvneloba ar aris statikuri da
mudmivi. is damokidebulia viTarebis ganmsazRvrelebis mTlianobaze.
situaciur determinantebs SeuZliaT moqmedeba sxvadasxva xarisxiT:
magaliTad, individi acnobierebs, rom viRaca masze damokidebulia. es
iwvevs Sesabamis socialur idealebTan mikuTvnebulobis gancdas; sjera,
rom es damokidebuleba aris Sesaferisi an Seuferebeli da mzad aris,
miiRos is fsiqologiuri danaxarji, romelic asocirdeba mis mier
daxmarebis gawevasTan.
sxva midgomis Tanaxmad, altruistuli qceva ar aris SeuTavsebeli
gacvlis Teoriebis gaTvlebTan, radgan, Cveulebriv, mas mivyavarT
44
mtrobasTan, damcirebasa da gaucxoebasTan. keTilmosurne da
keTilmosurneobis mimRebi pirovneba (recipienti) uxerxulad grZnoben
Tavs im viTarebaSi, romlisTvisac altruizmia damaxasiaTebeli. am
Tvalsazrisidan gamomdinare, Znelia, daamtkico, rom ambivalentoba
yovelTvis Tan axlavs msgavs situaciebs an ambivalentobas srulebiT ar
vxvdebiT.
am mosazrebas Tu gaviTvaliswinebT, maSin dgeba sakiTxi gacvlis
Teoriebis vargisianobis sazRvrebTan dakavSirebiT. aris Tu ara gacvlis
Teoriebi universalurad misaRebi socialuri interaqciisa da
urTierTdamokidebulebis yvela aspeqtisaTvis? arsebuli monacemebis
safuZvelze, gacvlis Teoriebis farTo gamoyeneba mxolod da mxolod
Seamcirebs mis Rirebulebas. adamiani SeiZleba aiZulo, Seasrulos
moqmedeba, an imoqmedos sxva adamianis mimarT SiSis gamo, sindisis gamo,
altruizmiT. am SemTxvevebTan dakavSirebiT socialuri gacvlis
koncefcia ar gamodgeba. socialuri gacvla Rirebulia ekonomikuri
SeTanxmebis sferoSi, sadac zustad xdeba sargeblisa da danaklisis
(danaxarji) daTvla.
altruistuli qcevis SinaarsSi gadasawyvetia jildosa da
danaxarjis relevanturobis sakiTxi. socialuri gacvlis Teoriebis
Tanaxmad, aucilebelia mogebisa da danaxarjis zusti gaTvla, xolo am
sferoSi (altruistuli qceva) is TiTqmis SeuZlebeli xdeba. analogiuri
problemis winaSe dgas samarTlianobis Teoriac, romelic uSualo
urTierTdamokidebulebebs ganixilavs.
samarTlianobis TeoriebSi ganxilulia SemTxveviTi, xanmokle
interaqca, romelic gansxvavdeba uSualo urTierTdamokidebulebebisagan
da moicavs ara mxolod uSualobis ganawilebas partniorebs Soris
(urTierTobis monawileebs moswonT, an uyvarT erTmaneTi), aramed
partniotTa xangrZliv urTierTobasac. amgvari
urTierTdamokidebulebebi ufro rTuli Sesafasebelia, radgan
partniorebs Soris gacvlili resursebi SeiZleba iyos naklebad
realuri (konkretuli) da ufro viwro (SezRuduli, piraduli).
monawileebi cvlian gansxvavebuli tipis resursebs da rac
mniSvnelovania, uSualo urTierTdamokidebulebebSi Tavs aRiqvamen
wyvilebad. am SemTxvevaSi individualur jildosa da danaxarjze ar
amaxvileben yuradRebas, ufro Rirebulia wyvilebs Soris gacvlili
Semosavlebi da gasavalebi. rac Seexeba romantikuli siyvarulis
SemTxvevas, aq mniSvnelovan rols fantazia TamaSobs. am SemTxvevaSi,
warmosaxuli jildo SeiZleba ufro misaRebi iyos, vidre realuri.







konfliqturi urTierTobis stili

konfliqtis stilis koncefcia dakavSirebulia Blake-sa da Mouton
is, A.Hall-is, R.Kilmann-isa da K.Thomas-is saxelebTan. am mkvlevrebma
konfliqturi qcevis xuTi gansxvavebuli tipis Teoria mogvces. maTi
klasifikacia konfliqturi qcevis or damoukidebel komponents efuZneba:
45
a) daJineba (asertiuloba) - qceva, romliTac mxolod sakuTari
interesebis dakmayofileba xdeba.
b) TanamSromloba - qceva, romliTac sxva individis interesebis
dakmayofilebac xdeba.
am komponentebis kombinacia konfliqturi qcevis xuT stils warmoqmnis.

1. konkurenciuli stili ganisazRvreba daJinebis maRali da
TanamSromlobis dabali doniT. erTi mxare cdilobs, sakuTari
interesebis dakmayofilebas sxvaTa interesebis ignonirebis xarjze.
amgvar qcevas Zalismier da dominantur stils uwodeben.
2. SeguebiTi stili araasertiuli da TanamSromlobiTi
maCveneblebiT gamoxatuli qcevaa pirovneba sxvebis interesebs
akmayofilebs sakuTari interesebis xarjze. am SemTxvevaSi pirovneba
konfliqtisgan Tavis daRwevis mizniT inarCunebs urTierTobebs. es aris
e.w. TviTganwirvis pozicia da mas xSirad ganixilaven, rogorc
ukandaxeviT qcevas.
3. Tavidan acilebis stili xasiaTdeba araasertiulobiTa da
araTanamSromlobiT - pirovneba cdilobs konfliqtis gverdis avlas.
4. TanamSromlobiT stili asertiulobisa da TanamSromlobis maRali
maCveneblebiT gamoirCeva. am orientaciis mixedviT, konfliqturi
mxareebis interesebi Tanabrad kmayofildeba. konfliqtis am stils
gadaWriTsa da integraciuls uwodeben.
5. kompromisuli stili daJinebasa da TanamSromlobas Soris
Sualedur formas warmoadgens - orive adamiani uars ambobs raRacaze
SeTanxmebis miRwevis mizniT.
konfliqturi qcevis xuTive stili Zalze saWiro iaraRia
konfliqtis gasagebad.
L.Cummings-i Seiswavlida gansxvavebuli stilis moqmedebebis
efeqtianobas sxvadasxva viTarebaSi. man aRmoaCina, rom konkurenciuli
stilis gamoyeneba, umetes SemTxvevaSi, iwvevs mxareTa Soris SeTanxmebas.
SemTxvevaTa 50% mowmobs, rom konkurenciuli pirovneba mogebuli rCeba.
E.Phillips-ma da R. Cheston-ma erTmaneTs Seadares SejibrebiTi da
TanamSromlobiTi qcevebis gamoyeneba 52 konfliqtur SemTxvevaSi Sua
rgolis menejerebis monawileobiT. isini problemis gadaWrisas
umetesad Zalismier strategiebs mimarTavdnen, ris gamoc uares Sedegs
iRebdnen, vidre problemis gadaWris stilis gamoyenebisas.
E.Phillips-sa da R. Cheston-is mixedviT, TiToeuli meTodis efeqtianoba
dakavSirebulia specifikur pirobebze.
Zalis gamoyeneba efeqturia Semdegi pirobebis SemTxvevaSi:
- rodesac arsebobs problemis mxolod erTaderTi saukeTeso axsna;
- rodesac xelmZRvanelsa da daqvemdebarebuls Soris arsebobs
konfliqti;
- xelmZRvaneli samarTliania da Zalis gamoyenebas obieqturi
mizeziT xsnis;
- saboloo Sedegi waadgeba ufro organizacias, vidre erT pirovnebas an
mcire jgufs.

problemis gadaWra efeqturia Semdeg pirobebSi:
-mxareebi urTierTdamokidebuli arian da momavalSic erTad unda
imuSaon;
-orive mxare acnobierebs konfliqtis potencials;
46
-orive mxare saRad azrovnebs;
-orive mxare ar aqcevs yuradRebas Zalauflebis wyaros;
-orive mxare problemis gadaWrisTvis iyenebs formalur procedurebs;
-erT-erTma an orive mxarem droze gamoavlina konfliqti da problemis
gadaWra saqmis garTulebamde daiwyo;
-yuradReba gamaxvilebulia mxolod problemis gadaWraze da ara
adamianisTvis samagieros gadaxdaze;
am gamokvlevebis Tanaxmad, Cven SegviZlia adekvaturad vimoqmedoT
konfliqtze. es im SemTxvevaSia SesaZlebeli, Tu adamianebi miiReben
konfliqturi viTarebis Sesatyvis rekomendebul stils.
zogierTi mkvlevari (A. Filley-i) stils gansazRvravs midgomad,
romelic, Cveulebriv, pasuxobs konfliqts. am TvalsazrisiT, stili
adamianis tipTan aris gaigivebuli. mag., mkacri mebrZoli, megobrulad
damxmare, problemis gadamWreli. es adamianTa tipebis gamomxatveli
cnebebia, romlebic konfliqts imave xerxebiT marTaven. am SemTxvevaSi
stili interpretirebulia, rogorc pirovnebis stabiluri aspeqti. ra
Tqma unda, am midgomiT konfliqtis gageba saeWvoa, vinaidan adamianebi
konfliqtze sxvadasxva CveviTi pasuxebiT reagireben. amasTanave, erTi
situaciidan meoreSi gadasvlisas sakuTari qcevis Secvlis unari
SeswevT. liderobisa da konfliqturi qcevebis gamokvlevebma gamoavlina,
rom adamianebi gansxvavebul garemoSi gansxvavebulad moqmedeben. kargi
Sedegebi aqvT im subieqtebs, romlebic sxvadasxva situaciebs moqnilad
pasuxoben, viTarebis Sesatyvis qcevebs asruleben. Tu adamianebi
sakuTar Tavs pirovnuli stilis mixedviT aRiqvamen, kerZod, stabiluri
Tvisebebis individebad, maSin maT ar SeuZliaT motivaciis Secvla
destruqciuli modelebis aridebis mizniT. isini aRniSnaven - me var
mebrZoli - da amiT xazs usvamen im faqts, rom ar undaT, iyvnen
moqnilebi, am mizezis gamo.
stilis gansazRvrebis meore Tvalsazrisi konfliqturi qcevis
specifikuri tips asaxavs.
am mosazrebiT ganasxvaveben qcevebs, romlebic mimarTulia sxvebis
dasamarcxeblad, sazianod, muqarisTvis da gulisxmobs
konkurenciulobas. qcevebi, romlebic gamoiyeneba problemis
gadasaWrelad, gamoxatavs ormxriv SeTanxmebas da niSnavs
TanamSromlobas. am SemTxvevaSi stili qceviT kategoriebs gulisxmobs
da ara adamianTa tipebis kategorias, Tumca erTi da igive qceva SeiZleba
gansxvavebuli stiliT ganviTardes. magaliTad, muqara miekuTvneba Zalis
gamoyenebis qceviT kategorias, magram SesaZlebelia gaerTiandes
konfliqtisaTvis Tavis acilebis kategoriaSi da gulisxmobdes
oponentis gafrTxilebas (me dagtoveb, Tu amas gaimeoreb).
mesame, yvelaze efeqturi pozicia stilis gansazRvrisa, aris
adamianTa orientacia, romelsac isini konfliqtis mimarT iCenen. am
TvalsazrisiT, stili aris konfliqtisadmi damokidebulebis molodini.
SejibrebiTi stili orientirebulia, sxvisi interesebis gaTvaliswinebis
gareSe, meore mxris damarcxebaze, sakuTari miznebis miRwevaze. amis
gaTvaliswinebiT pirovneba irCevs iseT qcevebs, romelTa saSualebiT es
miznebi xorcieldeba.
TanamSromlobiTi stili Tavis TavSi moicavs ormxrivi
sargeblianobis orientacias. am SemTxvevaSi pirovnebis orientacia
niSnavs specifikuri qcevebis klasifikaciis problemis gadaWras erTi an
sxva stilis farglebSi: erTi da igive taqtika SeiZleba gansxvavebul
47
damokidebulebebsa da ganzraxvebs emsaxurebodes. orientaciis amorCeva
im principebis Sesaxeb gadawyvetilebis miRebaa, romliTac adamiani
konfliqts pasuxobs. am gansazRvrebis Tanaxmad, orientacia individzea
koncentrirebuli.
stili ganasxvavebs individis orientacias konfliqtSi, is asaxavs
konfliqturi qcevisadmi erTi pirovnebis midgomas meore pirovnebisagan
damoukideblad. orientaciis Sesaxeb saubari SeuZlebelia, Tu
konfliqtur qcevas ori adamianis urTierTobis gareSe ganvixilavT.
stili warmogvidgens im pozicias, romelic konfliqturi urTierTobis
erT mxares aqvs, magram rogor icvlis atitudebsa da ganzraxvebs, amis
gaTvaliswineba stilis gansazRvrebiT ar xdeba. qceva ar ganixileba
sxvisi aqtivobebisagan damoukideblad. CvenTvis cnobilia formula _
pasuxi da reaqcia pasuxze. aqedan gamomdinare, SeiZleba aRvniSnoT, rom
moqmedeba, romliTac individebi sxvis aqtivobebze reagireben, moicavs
arsebul pasuxebs.
stili ar warmoadgens konfliqturi qcevis aRweras. yovelTvis
gasaTvaliswinebelia interaqcia, rogorc konfliqtSi ori adamianis
erTmaneTTan urTierToba. konfliqtis 5 stili SeiZleba ganxiluli iyos,
rogorc konfliqturi moqmedebebis klasifikaciis damatebiTi wyaro.
maTi SesaZleblobebiT ver xerxdeba konfliqturi qcevis sruli axsna.




II Tavis ZiriTadi terminebi


socialuri perspeqtiva
aradiferencirebuli, egocentruli perspeqtiva
TviTanalizi
subieqturi perspeqtiva
ormxrivi perspeqtiva
siRrmiseuli, sazogadoebriv-simboluri perspeqtiva
agresiis impulsi
SfoTva
internaluri fsiqologiuri procesi
Sinagani motivacia
cxovreba-sivrce - meqanizmi
dawinaurebiTi urTierTdamokidebuleba
konkurenciuli urTierTdamokidebuleba
latenturi konfliqti
latenturi faza
miRebis faza
Zalauflebis balansirebis procesi
"ganxeTqilebis" faza
mtruli atitudi
Zalauflebis balansi
interpersonaluri konfliqturi faza
konfrontacia
substanciuri konfliqturi faza
diferenciaciis faza
48
integraciis procesi
jildo
danaxarji
resursi
Rirebuleba
sargeblianoba
koalicia
strategia
minimaluri Zalaufleba
minimaluri resursi
opcia (arCevanis ufleba)
fsiqologiuri samarTlianoba
daJinebuli (asertiuli) qceva
TanamSromlobiTi qceva
dominanturi, Zalismieri stili
SeguebiTi stili
problemis gadaWriT, integraciuli stili
orientacia
altruizmi
relevanturi (Sesatyvisi)











III Tavi konfliqturi interaqcia


konfliqturi interaqciis mTavari principebi

Cven mier ganxiluli Teoriebi da sakiTxebi konfliqtis
gansxvavebuli aspeqtebis gansazRvraSi gvexmareba. rogorc aRvniSneT,
Cveni mizania im faqtorebis Semowmeba, romlebic konfliqturi
interaqciis mimarTulebaze zemoqmedeben. ganvixilavT konfliqturi
interaqciis oTx ZiriTad pricips, romelic konfliqtis mimarTulebis
amocnobas gagviadvilebs:
1. konfliqtSi arsebul qceviT modelebs sakuTari Tavis
damkvidrebis tendencia axasiaTebs;
2. konfliqtur urTierTobaSi vlindeba is ZiriTadi Taviseburebani,
romelTa meSveobiTac xdeba misi amocnoba;
3. konfliqturi urTierToba Sedgeba moqmedebebisa da
kontrmoqmedebebisagan. interaqciaSi maTi gacvla dakavSirebulia
urTierTobis monawileebis Zalauflebaze;
4. konfliqturi urTierToba monawileTa urTierTdamokidebulebaze
moqmedebs;
49
arsebobs ori mTavari mizezi, ris gamoc es sakiTxebi centralur
principebad ganixileba:

1. am oTxi Taviseburebis erTad ganxilva naTels xdis, Tu
rogor viTardeba konfliqti konstruqciuli Tu
destruqciuli mimarTulebiT. pirveli principi exeba
konfliqturi qcevis inercias (impuls), romelic
konfliqtur qcevas ganaviTarebs. meore principi miuTiTebs
konfliqtis safuZvelze da gvexmareba misi mimarTulebis
axsnaSi. mesame principi gansazRvravs Tavad interaqciis
meqanizms: is gviCvenebs, Tu rogori TanmimdevrobiT
viTardeba moqmedeba da kontrmoqmedeba konfliqtis dros.
meoTxe principi yuradRebas amaxvilebs im gavlenaze,
romelic partniorebs Soris arsebobs konfliqtur
interaqciasa da urTierTdamokidebulebaSi.
2. TiToeuli principi gansazRvravs, rodis xdeba mgrZnobiare
konfliqturi interaqcia konstruqciuli an destruqciuli
gavlenebis mimarT, garda amisa, miuTiTebs im Zalaze,
romelic moqmedebs konfliqtis ganviTarebaze.


1. konfliqtSi arsebul qcevis modelebs sakuTari Tavis damkvidrebis
tendencia axasiaTebs _ igulisxmeba konfliqturi qcevis
impulsuroba. konfliqturi urTierToba iZens inercias, impulss,
biZgs. konfliqti ganmeorebad ciklebs Soris arsebobs. nawilobriv,
es tendencia adamianuri urTierTobebis nebismieri tipisTvis aris
damaxasiaTebeli. nebismieri Setyobineba efuZneba varauds, Tu
rogor miiReben mas. reaqciis Sesaxeb yoveli winaswari gaTvla
xdeba im Sefasebis safuZvelze, romelic arsebobs pirovnebisa da
jgufis mimarT. konfliqtur interaqciaSi aqtivoba-pasuxi-
kontrpasuxis winaswari gaTvliTi Tanmimdevroba swrafad
mkvidrdeba, radgan TiToeuli Setyobineba gvexmareba pasuxebis
gamovlenaSi.
konfliqtis monawile adamianebma xSirad ician, ,,ras unda
moelodnen. amgvari winaswarmetyveleba ufro sarwmunoa, vidre imis
arcodna, Tu ras moimoqmedebs jgufi (ra iqneba misi Semdegi nabiji).
konfliqtis ganmavlobaSi SesaZlebelia winaswari kontrpasuxebisa da
strategiebis momzadeba, Tu gavTvliT Cvens ganacxadze partnioris
reaqcias. swored am mizezis gamo, adamianebi varaudoben sxvebis
moqmedebebs manam, sanam partniorebi raime aqtivobas ganaxorcieleben.
amitomac dgeba riskis qveS pasuxebis gamovlenis sakiTxi. gaTvla imis
Sesaxeb, rom vinme imoqmedebs garkveuli stiliT, magaliTad,
rogoricaa mkacri mebrZoli, gvaZlevs Sesabamisi pasuxis momzadebis
saSualebas. Sesatyvisi pasuxebis momzadeba winaswari SeniSvnebis
safuZvelze xdeba. mas Semdeg, rac jgufis yvela wevri
winaswargaTvlas sasargeblod CaTvlis sakuTari pasuxis
momzadebisTvis, maT Soris arsebuli urTierTobis cikli TavisTavad
Zlierdeba. zog SemTxvevaSi, cikli exmareba jgufis wevrebs, gaxdnen
produqtiuli SesaZlo mouqnelobis kontrolisas, an ufro
warmatebuli SedarebiT advili sakiTxebis gadaWrisas rTuli
50
diskusiebis dros. Tumca, bevr SemTxvevaSi, cikli xdeba mouqnelobisa
da ukontrolo destruqciuli interaqciis safuZveli.
xSirad konfliqtSi monawile adamianebs ar SeswevT sakuTari
destruqciuli qcevis danaxvis unari, jgufi ver acnobierebs sakuTar
Cvevebsa da moqmedebebs. amisi naTeli magaliTia jgufis samuSao
Cvevebis arseboba, romlebic, Tavis mxriv, aZliereben konfliqtur
urTierTobas rogorc destruqciuli, aseve konstruqciuli
mimarTulebiT. samuSao qcevebi aris is urTierTobiTi strategiebi,
romlebsac jgufis wevrebi iyeneben davalebebis Sesasruleblad an
problemebis gadasaWrelad. magaliTad, gadawyvetilebis miRebis
procedura, xmis micema liderobis stilis sasargeblod da sxv.
samuSao Cvevebi SeiZleba iyos erTdroulad sasargeblo da
uaryofiTi. konfliqtis monawileebi xSirad iyeneben iseT qcevebs,
romlebic efeqturad muSaoben sxva konteqstSi, magram arsebul
viTarebaSi maTi gamoyeneba destruqciuli konfliqtis gamomwvevi
mizezi xdeba.
Kenneth Burke-i aRniSnavda, rom ,,Cven imdenad kargad aviTviseT Cveni
strategiebi, rom maT brmad gvaqcies. aseT urTierTobiT strategiebs
uwodebda igi ,,gavarjiSebul uunarobebs (Trained incapacity).
Cvevebis rolis gageba gvexmareba imis axsnaSi, Tu ratom ver
vaxerxebT konfliqtis kontrols da ratom aris, rom adamianebs,
umravles SemTxvevaSi, ar SeswevT sakuTari destruqciuli qcevebis
Secvlis unari. sinamdvilea is faqti, rom adamianebi sakuTari
partniorebis dasamarcxeblad Zalas mimarTaven, ris gamoc konfliqti
negatiuri mimarTulebiT viTardeba. maT ar SeswevT sakuTari qcevebis
marTvisa da konfliqtis diagnostirebis unari. konfliqtis monawile
individebi, sakuTari interaqciuli modelebis gamo, maxeSi ebmebian.

2. konfliqtur urTierTobas gaaCnia is ZiriTadi Taviseburebani,
romelTa meSveobiTac xdeba maTi amocnoba.
arsebobs iseTi interaqciuli tipebi, rogoricaa yvirili,
siZulviliT aRsavse diskusiebi, romlebic TvalnaTliv gviCveneben, rom
saqme gvaqvs konfliqtTan. wyaros aqtiuri CaxSoba, avtoritetuli wyaros
gacvla, SeniSvnebis rigi, diskusia. yovelive es aris konfliqturi
interaqciis forma. informaciis TiToeuli gacvla, romelic emsaxureba
jgufis wevrebis mcdelobas, mimarTuleba miscen poziciebis
SeuTavseblobas, aris konfliqturi urTierToba.
miuxedavad imisa, rom konfliqtma SeiZleba bevri forma miiRos,
arc erTi ar aris qaoturi an anarqistuli. rac ar unda iracionaluri
eCvenebodeT konfliqtis monawileebsa da damkvirveblebs konfliqturi
situacia, TiTqmis yvela konfliqti aCvenebs gansazRvrul Tematikas,
romelic logikur Tanmimdevrulobas sZens interaqciuli formebis
gacvlas. e.w. Temebi warmoadgens situaciis generalizebul
damaxasiaTebel Taviseburebas, romelsac, tradiciulad, situaciis
klimats uwodeben.
klimati jgufis momentalur da myar Taviseburebas warmoadgens. is
aris generalizebuli, kombinirebuli (rTuli) Tavisebureba, romelsac
jgufuri interaqciis Sedegad viRebT. jgufis klimati mis wevrebs
uzrunvelyofs iseTi mniSvnelovani informaciiT, rogoricaa konfliqtis
marTvis SesaZleblobebi. jgufSi klimatis Secvla xSirad miuTiTebs
51
arsebuli interaqciis SesamCnev cvlilebebze. ganvixiloT SemTxveva,
romelic gviCvenebs jgufis klimatis gavlenas interaqciaze.

SemTxveva 1

New-York Times-is korespondentebs Sexvedra hqondaT universitetis
Jurnalistikis fakultetis leqtorebsa da studentebTan. Sexvedris
bolo wuTebi gaTvaliswinebuli iyo SekiTxvebiTvis. sesiis dawyebidan
ramdenime wuTSi ockacian jgufSi Camoyalibda Tavisufali (Ria)
interaqciis klimati. Jurnalisti pasuxobda dasmul SekiTxvebs
sxvadasxva sakiTxebTan dakavSirebiT, xumrobda, Zaldautaneblad
ganixilavda movlenebs. jgufSi gulaxdili da Tavisufali atmosfero
iyo.
diskusiis bolosken jgufis klimati radikalurad Secvala erTma
movlenam. kerZod, studenti, romelic bolo rigSi ijda, wamodga da
kategoriulad dasva sakiTxi gazeTis redaqtoris pasuxismgeblobasTan
dakavSirebiT. man aRniSna, rom gazeTSi daibeWda istoria
borotmoqmedebis Sesaxeb afrikul tomSi, magram ar daibeWda redaqtoris
komentari im movlenebis Sesaxeb, romlebic mimdinareobda am tragediamde
sami wlis ganmavlobaSi. SekiTxva pirdapir ar moiTxovda pasuxs im
faqtze, monawileobdnen Tu ara am mkvlelobaSi amerikeli jariskacebi,
magram korespodenti mixvda, ras gulisxmobda studenti. am SekiTxvam
sagrZnoblad Secvala jgufis klimati. leqtorebs etyobodaT, rom
Sewuxdnen, ar icodnen, rogor moqceuliyvnen, korespondenti ganze
iyureboda da aRniSnavda, rom mas ar SeeZlo redaqtorebis magivrad
pasuxismgeblobis aReba. garda amisa, diskusiis monawileebi fexze
dgebodnen, rom daenaxaT studenti, romelmac es SekiTxva dasva da
saerTod, jgufSi sagrZnoblad daiZaba viTareba. yovelive amis Semdeg
erT-erTma profesorma Sexvedra dasrulebulad gamoacxada.
imisaTvis, rom konfliqtis ganviTareba ganvsazRvroT, pirvel
rigSi, aucilebelia, SeviswavloT klimati jgufSi da gamovarkvioT, Tu
rogor imoqmeda man konfliqtis ganviTarebis mimarTulebaze.

3.konfliqturi urTierToba Sedgeba moqmedebebisa da
kontrmoqmedebebisagan. interaqciaSi moqmedebebisa da kontrmoqmedebebis
gacvla dakavSirebulia urTierTobis monawileebis Zalauflebaze.
es mesame principi TavisTavad warmoadgens urTierTobis meqanizms. is
gviCvenebs, Tu rogor aRmocendeba da viTardeba moqmedeba da
kontrmoqmedeba konfliqtSi. rogorc aRvniSneT, konfliqtis moqmedebebi
da kontrmoqmedebebi xSirad dafuZnebulia monawileebis unarze
gamoiyenon Zalaufleba. Zalaufleba xSirad gaigivebulia siZlieresTan,
statusTan, fulTan, magram SesaZlebelia Zalauflebis gamoyeneba moxdes
ufro daxvewili maneriT. pirovneba Zalauflebianad iTvleba, Tu flobs
resursebs moqmedebebis ganxorcielebisTvis, sxvebze aqvs gavlena da
gaaCnia unari, rom yvelaferi es efeqturad gaakeTos.
jgufSi Zalauflebis balansi aris produqtiuli an destruqciuli.
Tu jgufis erT-erTi wevri aRiqvams, rom mas sxva wevrze SeuZlia
dominantoba, gvaqvs mcire kompromisis SemTxveva. dominanti wevri
moqmedebs Tavisi survilis mixedviT _ moiwvios Tu ara sxvebi
molaparakebaze gadawyvetilebis misaRebad. naklebi Zalauflebis
SegrZneba sust wevrebs aiZulebs, daeqvemdebaron ufro Zalauflebian
52
wevrs. es aZlierebs Zalauflebiani wevrebis pozicias. isini ufro
momTxovni xdebian. konfliqti maSin ganviTardeba produqtiuli
mimarTulebiT, Tu yvela wevrs eqneba cotaodeni Zalaufleba.
Zalauflebis gamoyeneba aZlierebs momaval moqmedebebsa da
kontrmoqmedebebs mesame neitraluri mxaris Carevamde. Tu orive mxare
daiwyebs erTmaneTis mimarT Zalis gamoyenebas, bunebrivia, konfliqtis
eskalacia gagrZeldeba. Zalauflebis balansirebis procesi erT-erTi
mniSvnelovani pirobaa konfliqtis konstruqciuli gadaWrisaTvis.
Zalaufleba Tavisi TaviT sazrdoobs. es niSnavs Semdegs: visac
gaaCnia resursebi da unari maTi ostaturad gamoyenebisa, misi
Zalaufleba matulobs.
imisaTvis, rom ganviTardes konstruqciuli konfliqti, aucileblad
unda dabalansdes Zala. amisaTvis saWiroa, Zlierma wevrebma gaanawilon
TavianTi Zalaufleba da ar gamoiyenon is susti wevrebis winaaRmdeg.
jgufis wevrebis Zalauflebebs Soris gansxvavebis ignorireba ar aris
problemis mogvareba, radgan Zalaufleba funqcionirebs da konfliqtSi
jgufis wevrebis moqmedebebsa da kontrmoqmedebebs mimarTulebas aZlevs.

4. konfliqturi urTierToba monawileebs Soris arsebul
urTierTdamokidebulebaze moqmedebs. konfliqtma SeiZleba warmarTos
maTi damokidebulebebi destruqciuli an konstruqciuli gziT.
konfliqtebi xSirad emociuri da daZabulia.
komunikaciis aspeqti metad mniSvnelovania, radgan is moqmedebs
awmyo da momaval interaqciebze. jgufis wevrebi urTierTobis dros
swrafad cvlian Setyobinebebs, Tanac es Setyobinebebi SeiZleba
emociuric iyos. rodesac vinme gvitevs, Seuracxyofas gvayenebs, Cven
vbrazdebiT da vcdilobT samagieros gadaxdas, magram Tu gveubneba, rom
Cveni megobroba eWqveS dgeba, ukan vixevT da ufro damyoli vxdebiT.
amrigad, awmyo urTierTobaSi ganxorcielebuli moqmedebebi
gansazRvraven momavalSi ganviTarebul interaqcias.
individebis urTierToba konfliqtis dros damokidebulia imaze,
Tu rogor afaseben isini erTmaneTs, endobian Tu ara, aqvT Tu ara
gamarjvebis survili da sxv. magaliTad, pirovneba gabrazebulia da
civad eubneba meores, rom maTi urTierToba aRar aris misTvis
mniSvnelovani. Tu es gamosvla warmatebulia, maSin meore individi ukan
daixevs. magram am taqtikam SeiZleba gamoiwvios meore individis
aRSfoTeba da gabrazeba, radgan pirveli iyo uxeSi da civi.
urTierTobaSi pirovnebis ,,imijisa (xati) da urTierTdamokidebulebis
marTvis mcdeloba warmoSobs konfliqtSi moqmedebebsa da
kontrmoqmedebebs.
ramdenadac, konfliqtSi urTierTobis marTvaa mTavari, gasakviri
ar aris, rom is konfliqtis mimarTulebis ganviTarebaSi mniSvnelovan
rols TamaSobs. saxis SenarCuneba (Face-saving) aris individis mcdeloba,
daicvas, an sxvebis TvalSi aRadginos sakuTari xati (imiji). saxis
SenarCunebas konfliqtis destruqciuli mimarTulebiT ganviTarebis
potenciali aqvs. saxis SenarCunebis erT-erTi, gansakuTrebiT saSiSi
forma momdinareobs adamianis SiSisgan Seeryas safuZveli
urTierTobaSi moqmedebebisa da kontrmoqmedebebis gacvlis dros. Tu
konfliqtSi monawile mxareebi acnobiereben, rom Secvlian pozicias, an
uars ityvian moTxovnebze, isini jgufSi sust adamianebad CaiTvlebian.
53
saxis SenarCuneba xels uwyobs subieqtebs, gaaZlieron argumentebiT
sakuTari poziciebi maSinac ki, rodesac naklebad sjeraT maTi.
saxis SenarCunebis meore formas SeuZlia aiZulos jgufi, gaeqces
konfliqtis wyaros, an misi ignorireba SeZlos. es SesaZlebelia jgufSi,
romelsac aqvs konfliqtis megobruli, TanamSromlobiTi midgomiT
mogvarebis gamocdileba da wevrebi cdiloben, ar wamoWran sakiTxi,
romelic dapirispirebas warmoqmnis da megobrul
urTierTdamokidebulebas daarRvevs.
adamianis unari gansazRvro da SeinarCuno pozitiuri samuSao
urTierTdamokidebuleba konfliqturi interaqciis ganmavlobaSi,
damokidebulia imaze, saxis SenarCunebis ramdenad Zlieri survili aqvT
jgufis wevrebs, rogor udgebian da ganixilaven sakiTxs, rogor
cdiloben gamosavlis moZebnas. mniSvnelovania imis garkvevac, Tu rogor
axorcielebs zewolas an stimulirebas jgufi, romelic aZlierebs an
asusutebs jgufis wevrebis saxis SenarCunebas konfliqturi interaqciis
ganmavlobaSi.








diferenciaciis procesi da konfliqtis Tavidan acilebis
cikli

rogorc aRvniSneT, konfliqtis sawyis safexurze jgufis wevrebis
diferenciacia xdeba. jgufis wevrebi acnobiereben sakuTar moTxovnebsa
da miznebs da sxva wevrebis poziciebs. isini xvdebian, rom maTi miznebis
dakmayofileba SeuZlebeli xdeba. am garemoebaSi jgufis wevrebisTvis
rTulia imis danaxva, Tu rogor viTardeba konfliqti, radgan maTTvis
ufro mniSvnelovania gadasaWreli sakiTxebi da konkretuli adamianebi,
vidre jgufuri procesebi an interaqciis fazebi. mxolod mas Semdeg,
roca konfliqtis eskalacia moxdeba da jgufi CixSi moeqceva, jgufis
wevrebi acnobiereben gansxvavebuli procedurebis gamoyenebis
aucileblobas.
,,standartuli procedurebiT moqmedeba garkveuli drois
intervalamde sasargebloa. erTi SexedviT, is uzrunvelyofs jgufis
wevrebis mier im ZiriTadi wesebiT sargeblobas, romlebic maT
gadawyvetilebis miRebaSi daexmarebaT. meore mxriv, konfliqti
gadaiWreba manam, sanam jgufi aRiarebs konfliqtis arsebobas.
aRsaniSnavia, rom standartuli procedurebiT operireba jgufs
xafangs umzadebs. es imas niSnavs, rom jgufis wevrebi ver afaseben
erTmaneTis msoflmxedvelobas da avtomaturad eqcevian eskalaciisa da
ganridebis arakontrolirebad ciklebSi.
Cven SevecdebiT avxsnaT, Tu ratom ver xerxdeba konfliqtis
kontroli da ra gavlena aqvs samuSao Cvevebis gamoyenebas am procesze.
konfliqtidan gaqceva, Tavis arideba xSirad saukeTeso gamosavalia
jgufis wevrebisTvis. ra Tqma unda, gadawyvetilebis miReba,
dapirispireba an konfliqtidan Tavis daRweva Zalian Znelia, radgan
54
arCevnis gakeTebis dadgenili wesebi ar arsebobs. Tumca, mkvlevrebi
miuTiTeben sam garemoebaze, roca konfliqtis Tavidan arideba saukeTeso
gamosavalia.
1. konfliqtis dros jgufis wevrebma realurad unda Seafason
gamosavali. gamosavalze gaxangrZlivebulma azrTa gacvla-gamocvlis
procesma SeiZleba jgufSi garkveuli disharmonia da daZabuloba
Seqmnas. aqve unda aRiniSnos, rom zogierTi konfliqtis gadaWra
ukeTesad gvardeba individualuri gadawyvetilebis miRebiT, vidre
alternativebis gaSuqebiT;
2. radgan zogierTi uTanxmoeba jgufSi daZabulobas warmoSobs, jgufis
wevrebs Soris izrdeba ermaneTis mimarT undobloba. isini logikurad
ver azrovneben, radgan daZabulobis dros saRad azrovneba da logikuri
gamosavlis povna SeuZlebeli xdeba. am dros konfliqtis mogvarebis
Sesaferis dromde gadatana SeiZleba Zalze efeqturi iyos.
konfliqtidan gasvla produqtiulad CaiTvleba im SemTxvevaSi, Tu is
dakavSirebuli iqneba drois gaTvlis zust SegrZnebasTan, Tu ra dros
unda moxdes Tavis arideba;
ganvixiloT Semdegi SemTxveva:





SemTxveva 2.

fsiqologiis fakultetis studentebs unda moemzadebinaT davaleba
da waredginaT Sesafaseblad leqtorisaTvis. am kursze swavlobda Sua
xnis qalbatoni, romelsac wina davalebebSi ar hqonda kargi Sefasebebi.
rodesac leqtorma am qalbatonis naSromi waikiTxa, ukmayofilo darCa,
ver Seafasa da gadawyvita, rom erTad SeefasebinaT naSromi. naSromebis
darigebis Semdeg, qalbatoni, romelmac ver aRmoaCina sakuTar
davalebaSi qula, gabrazebuli mivida leqtorTan da uTxra, rom igi iyo
Zalian axalgazrda imisTvis, rom universitetSi leqtorad emuSava.
garda am qalbatonisa da leqtorisa, oTaxSi sxva leqtorebic iyvnen.
isini gakvirvebuli darCnen. leqtori mixvda, rom iq, qalbatonTan erTad
ver moaxerxebda naSromis Sefasebas, amitom sTxova qalbatos, misi
naSromis gansaxilvelad masTan meore dRes misuliyo ofisSi. qalbatoni
wavida. ori saaTis Semdeg dabrunda da auxsna leqtors, rom igi
frustrirebuli iyo da wuxda, momxdari faqtis gamo. ramdenime wuTis
Semdeg orive _ qalbatoni da leqtori _ ganixilavdnen naSroms mSvid
viTarebaSi.


3. konfliqtidan Tavis daRwevis Sesaxeb gadawyvetilebis miReba
dakavSirebulia jgufis wevrebis komunikaciur unarebsa da Sefasebebze.
jgufis wevrebs unda SeeZloT TavianTi Tvalsazrisebis naTlad
gamoxatva da emociuri reaqciebis aRwera. lideris poziciaze myofi
pirebi ki, adekvaturad unda marTavdnen urTierTobas. Tu jgufis
lidersa da wevrebs ar aqvT aseTi unari, konfliqtidan gasvlis Sesaxeb
gadawyvetilebam SeiZleba gamoiwvios konfliqtis eskalacia;

55
SemTxveva 3.

Midvale High Si swavlobda 600 studenti. am dawesebulebaSi
aswavlida 25 pedagogi da direqtori miiCnevda saswavlebels, rogorc
,,erT did ojaxs. fakultetis wevrebi erTmaneTTan mWidro
urTierTdamokidebulebaSi iyvnen, gadawyvetilebebSi yvela iRebda
monawileobas.
problema warmoiSva mas Semdeg, rac direqtorma uari Tqva
axalgazrda pedagogebis SemoTavazebaze _ mieRoT inovaciuri programebi.
es sakiTxi ramdenjerme ganixiles, magram gadawyvetileba ver miiRes. am
faqtma jgufSi daZaba viTareba. jgufi or nawilad gaiyo. erTi nawili
mxars uWerda axalgazrda pedagogebis SemoTavazebul winadadebas, xolo
meore ki Tvlida, rom dawesebuleba isedac maRali standartebis
gaTvaliswinebiT muSaobda. jgufis wevrebi Tavs aridebdnen Ria
dapirispirebas, konfliqts, radgan ar undodaT ,,erTi didi ojaxis
,,imijis dakargva. direqtori ki cdilobda, es sakiTxi ar wamoeWra
ganxilvebis dros konfliqtis Tavidan aridebis mizniT. saswavlo wlis
bolos dawesebulebaSi gaizarda kadrebis denadoba, samaswavlebloSi
pedagogebs Soris imata dapirispirebam, ramac mdgomareoba, erTmaneTis
mimarT megobruli damokidebuleba, sagrZnoblad Secvala.


adamianis pozicia _ gaeqce da pirispir ar aRmoCnde konfliqtTan _
gasagebia, radgan konfliqti, mxareebs Soris gansxvavebebis dafiqsireba,
iwvevs daZabulobas, jgufis wevrebs Soris undoblobasa da gabrazebas.
jgufi dilemis winaSe dgas: erTi mxriv, jgufis wevrebi
adekvaturad unda gaumklavdnen warmoqmnil diferenciacias. maT unda
wamoWran konfliqtis sakiTxi, dauTmon sakmao dro da energia
poziciebis garkvevas, daadginon is mizezebi, romlebic maT poziciebs
Soris gansxvavebebs iwvevs. meore mxriv, jgufis wevrebi ganicdian SiSs
da urCevniaT diferenciaciis procesebidan gaqceva, radgan SesaZlebelia
maTi gakontroleba ver moaxerxon da gamoiwvion konfliqtis eskalacia.
aris erTgvari albaToba imisa, rom yovelTvis ar xerxdeba interaqciis
diferenciaciidan integraciisken warmarTva. es is konfliqturi fazaa,
romelSic ,,mxareebi aRiqvamen erTmaneTTan msgavsebas, saerTo miznebs,
erTmaneTisadmi gamoxataven keTilganwyobilebas da cdiloben
konfliqtis marTvas. diferenciaciis procesis dros adekvaturi
moqmedeba konstruqciuli konfliqtis mniSvnelovani winapirobaa. jgufis
wevrebma unda gaacnobieron, rom es gansxvaveba gamovlenilia maTi
poziciebis SeusabamobiT da ara mxolod erTi pirovnebis axirebiT.











56



diferenciaciis procesi da konfliqtis eskalacia

jgufSi diferenciaciis procesi aris gadamwyveti winapiroba
konstruqciuli konfliqtisaTvis. diferenciaciis procesis dros
jgufis wevrebi gamoxataven TavianT Sexedulebebs, poziciebs. rodesac
individualuri poziciebis gamokveTa xdeba, jgufis wevrebi konfliqtis
gamomwvev mizezad swored am poziciebis Seusabamobas Tvlian.
diferenciaciis procesis ganmavlobaSi jgufis wevrebs Soris
aRmocendeba SeuTanxmebloba. Tu jgufi gamoiyenebs procedurebs
gadawyvetilebis miRebis mizniT, yalibdeba interaqcia, romelic xels
uwyobs konfliqtur eskalacias. sailustraciod ganvixiloT Semdegi
SemTxveva: garkveuli gadawyvetilebis miRebis mizniT jgufis wevrebi
xSirad mimarTaven, magaliTad, kenWisyras an msgavs procedurebs. radgan
gadawyvetilebis miRebis procedura dakavSirebulia ,,xmis micemasTan,
jgufis wevrebs arCevnis saSualeba aqvT. winadadebebis wardgenis
proceduras jgufi mihyavs diferenciaciis procesisaken. interaqcia
polarizebulia manam, sanam ar miiReben jgufis yvela wevrisTvis
damakmayofilebel gadawyvetilebas. procedurebis Catarebis Sedegad
miRebuli gadawyvetileba SeiZleba miuRebeli iyos umciresobaSi
darCenili jgufis wevrebisTvis, romlebic, Tavis mxriv, isev ecdebian
sakuTari poziciebis dacvas. yovelive es ki, urTierTdamokidebulebebs
morigi konfliqtiT emuqreba.
mkvlevrebi konfliqtis warmoSobis ramdenime mizezs asaxeleben:
1. balansis Teoriis Sesaxeb arsebuli gamokvlevebi gviCvenebs, rom
jgufis wevrebs Soris urTierTdamokidebuleba iZabeba im SemTxvevaSi,
roca jgufis wevrebi ar eTanxmebian konfliqtis gamosavals. balansis
Teoriis mixedviT, adamianebSi SeimCneva tendencia, moswondeT is
adamianebi, romlebic maT eTanxmebian da ar moswondes isini, romlebic
ewinaaRmdegebian. Tu pirovneba daafiqsirebs, rom viRaca ar eTanxmeba
mniSvnelovan gadawyvetilebas, arakonsistenturoba warmoSobs masSi did
daZabulobas. am Teoriis Tanaxmad, amgvari daZabuloba gadailaxeba
pirovnebis gadawyvetilebisadmi damokidebulebis SecvliT an Tavad
gadawyvetilebis SecvliT.
2. T. Leary-is interpersonaluri asaxvis Teoria (interpersonal reflexes)
gviCvenebs, rom jgufis wevrebis mier gamoTqmuli SeniSvnebis samtrod
aRqmis SemTxvevaSi, didi albaTobaa, am SeniSvnebs samtro pasuxebi
mohyves momavalSi.
3. movaleobis bunebis kvlevam gviCvena, rom adamianebs sakuTari
poziciebis dacvis tendencia aqvT. SeniSvnebi, romlebic gansxvavebuli
poziciis warmomadgenlebisgan modis, mxolod aZlierebs maT pozicias
da momavalSi polarizaciis risks zrdis.
amrigad, balansi, movaleoba da interpersonaluri refleqsia
konfliqtis destruqciuli ganviTarebis faqtorebia.





57



diferenciacia da rigiduli qceva

konfliqtis sakiTxidan garideba SeiZleba CaiTvalos jgufis
wevrebis warumatebel mcdelobad, gaumklavdnen diferenciaciis process.
diferenciaciis gacnobierebis safuZvelze jgufis wevrebSi warmoqmnili
SfoTva iwvevs iseTi Sualeduri qcevebis warmoSobas, romelic
ganapirobebs garidebas an konfliqtis radikalur eskalacias.
diferenciaciis niadagze warmoqmnili SfoTva jgufis wevrebs aiZulebs,
mouqnelad, rigidulad ,,CaeWidon am procesisTvis damaxasiaTebel
interaqciul modelebs.

SesaZlo reaqciebi, romlebic konfliqtur situaciaSi mohyveba
diferenciacias






eskalacia

mouqneloba

diferenciacia_____________integracia________problemis gadaWra

mouqneloba

garideba


diferenciacia konfliqturi interaqciis mniSvnelovani nawilia.
is adamianebs kritikuli informaciis gacvlis saSualebas aZlevs, raTa
problemis Sesaxeb naTeli warmodgena SeeqmnaT. amave dros,
diferenciaciis procesi jgufSi SfoTvasa da daZabulobas iwvevs
Semdegi mizezebis gamo:
1. individebi ganicdian stress, sawinaaRmdego poziciebis arsebobis gamo;
2. jgufSi Warbobs samtro da emociuri Setyobinebebi;
3. individebi undoblobas iCenen konfliqtidan gamosavlis miRebis
mimarT;
4. individebi acnobiereben miuRebeli gadawyvetilebis Sedegebs;
rogorc aRvniSneT, diferenciaciis procesSi individebSi arsebuli
SfoTva warmoSobs gamaSualebel qcevebs, romlebic konfliqtisagan
Tavis acilebasa da konfliqtis eskalacias edeba safuZvlad.
diferenciaciis procesSi individebs aqvT tendencia, mouqnelad
,,CaeWidon qceviT pasuxebs. konfliqtis dros individebi iyeneben iseT
qceviT pasuxebs, romlebsac adre mimarTavdnen da es pasuxebi, ubralod,
qceviT Cvevebs warmoadgens. Secvlil konteqstSi CveviTi pasuxebi
58
rigiduli qcevis tolfasia da adamianis qcevis moqnilobisa da
situaciasTan adaptaciis winaaRmdeg muSaobs.
Tu jgufis wevrebs konfliqtis konstruqciuli gadaWris survili
aqvT, maT diferenciaciis procesSi moqnili qceviTi pasuxebi unda
SearCion, rac niSnavs rigiduli qcevis gamoyenebaze uaris Tqmas. mxolod
am SemTxvevaSi arsebobs siaxlisa da konfliqtSi konstruqciuli
gadawyvetilebis miRebis garantia.

gavarjiSebuli uunaroba (trained incapacities) da konfliqti

konfliqtis sawyis safexurze xdeba jgufis wevrebs Soris
diferenciaciis procesi. wevrebi yuradRebas amaxvileben gansxvavebul
poziciebze, imaze, rom maTi moTxovnebi da miznebi ar emTxveva ermaneTs.
jgufis wevrebs konfliqtis Sedegebi ufro ainteresebT, vidre jgufuri
procesebi da urTierTobis fazebi. konfliqtis eskalaciis dros
adamianebi xSirad CixSi eqcevian. konfliqtis Tavidan acilebis mizniT,
jgufi xSirad iyenebs standartul procedurebs, raTa garkveuli
gadawyvetileba miiRos. standartuli procedurebia: kenWisyra, xmis
micema da sxv. standartuli procedurebis gamoyeneba xSir SemTxvevaSi
amarTlebs. es imas niSnavs, rom jgufis wevrebma ician is saerTo da
zogadad aRiarebuli wesebi, romlebic jgufuri gadawyvetilebis dros
arsebiTia da amdenad, jgufi dainteresebulia problemis mogvarebiT.
Tumca, aqve unda mivuTiToT, rom standartuli procesebis gamoyeneba
xels uSlis jgufs, bolomde gaerkvas problemaSi, vinaidan jgufis bevr
wevrs ar eZleva saSualeba, gamoTqvas sakuTari Sexeduleba. rodesac
standartuli procedurebis gamoyenebis Sedegad miRebuli
gadawyvetileba ar Seesatyviseba romelime wevris pozicias,
SesaZlebelia aSkara konfliqti latentur konfliqtSi gadaizardos. am
SemTxvevaSi konfliqti arakontrolirebadi xdeba.
is samuSao Cvevebi, romlebic jgufis mier gamoiyeneba,
adaptirebadia im konteqstSi, romelSic is daiswavleba. magram Tu
konfliqti Rrmavdeba (pirobebi icvleba), samuSao Cvevebi iracionaluri
da naklebad adaptirebuli xdeba.
imisaTvis, rom ufro naTeli gaxdes samuSao Cvevebis koncefcia,
gavaSuqoT Roc-is mier Catarebuli eqsperimenti. vinaidan igi iyo
,,memarjvene, man gadawyvita, mTeli dRis ganmavlobaSi yvelaferi
marcxena xeliT gaekeTebina: marcxena xeliT daewera, marcxena xeliT
gaeRo karebi, Caecva, eWama da a.S. yovelive amas akeTebda Cvevis Secvlis
mizniT. eqsperimentma masze cudad imoqmeda, is gadaiRala da cudad
gaxda.
xdeba ra konfrontacia realur Tu warmosaxul konfliqtTan,
jgufis wevrebi masze CveviTi pasuxebiT reagireben. isini, Tavis mxriv,
Secvlil konteqstSi warmoadgenen gavarjiSebul uunarobebs da
konfliqtis eskalacias iwveven. bevr adamians ar hyofnis konfliqtTan
urTierTobis gamocdileba, amitom pirispir darCenis SemTxvevaSi,
individebi ,,eWidebian CveviT pasuxebs. konfliqtebis dros arsebuli
diferenciaciis stresi amcirebs individis saRad azrovnebis unars.
bevri mkvlevris azriT, stresul mdgomareobaSi myofi individebi
naklebad moqnilebi arian da naklebia albaToba imisa, rom problema
gadaWran. adamianebi iketebian destruqciul ciklSi, vinaidan maT ar
SeuZliaT im faqtis aRiareba, rom erTxel aprobirebuli CveviTi qcevebi
59
ufro arTuleben problemas. (ganvixilavT ramdenime ,,gavarjiSebul
uunarobas).
mizanze centrirebuli (Goal-centeredness). yoveldRiur cxovrebaSi Cveni
qcevebi mimarTulia raRac miznebis misaRwevad. konfliqtur
urTierTobaSi gadawyvetilebis miRebis dros jgufis wevrebi midrekili
arian gansazRvruli drois ganmavlobaSi monaxon realuri gamosavali
da naklebad gaamaxvilon yuradReba jgufSi arsebul procesebze. mizan-
centrireba(Goal-centeredness) (samuSao Cveva) iqceva uunarobad, rodesac:
1. is xels uSlis jgufis wevrebs, gaakeTon problemis adekvaturi
Sefaseba;
2. yovelgvari analizis gareSe iqceva gadawyvetilebis miRebis gzad.
ufro meti dro ixarjeba problemis analizze, vidre mis amoxsnaTa
Sefasebaze;
ganvixiloT SemTxveva.

SemTxveva 4.

erT-erTi organizaciidan wavida gazeTis redaqtori, romelic
TveSi erTxel uSvebda gazeTs. gazeTSi aisaxeboda organizaciis
Rirebulebebi, Suqdeboda is movlenebi, romlebic am organizaciasTan
dakavSirebul Svilobil organizaciebSi xdeboda. Tavad redaqtors
hqonda Jurnalisturi gamocdileba da sakuTar saqmianobas warmatebiT
uZRveboda. mas Semdeg, rac man datova organizacia, jgufis wevrebi
aRmoCndnen problemis winaSe. maT ar icodnen, ra gaekeTebinaT. jgufis
zogierTi wevri acxadebda, rom is sakiTxebi, romlebic jer ar iyo
gadaWrili, ar unda dabeWdiliyo am gazeTSi, zogi ar eTanxmeboda am
gancxadebas, zogi aRniSnavda, rom aRar gamosuliyo gazeTi, vinaidan ar
hyavdaT redaqtoris Rirseuli Semcvleli kadri da sxv. jgufuri
ganxilvebis dros viTareba daiZaba; wevrebis mxridan iyo bevri
SeTavazeba, magram jgufi gadawyvetilebas ver iRebda. imis magivrad, rom
jgufs jer gaeanalizebina arsebuli problema, wevrebi cdilobdnen, ukve
gamosavlebis Ziebas alternatiuli amoxsnis SeTavazebis gziT. diskusiam
jgufis wevrebi Tavad miiyvana problemis analizamde. pirvel rigSi, maT
miiRes gadawyvetileba, rom redaqtori aucileblad unda yofiliyo maTi
gundis wevri da ara garedan mowveuli piri. gundis wevri ufro kargad
gaaSuqebda organizaciaSi mimdinare procesebs da im Rirebulebebs,
romlebic jgufisaTvis iqneboda damaxasiaTebeli. meore mxriv, jgufis
wevrebi mixvdnen, rom gazeTi maTTvis iyo erTmaneTTan urTierTobis
saSualeba, organizaciasa da mis Svilobil organizaciebs Soris
informaciis gacvlis erT-erTi gza.
destruqciuli konfliqtis xelmeored gansazRvra. Tu jgufis wevrebi
ver miaRweven mniSvnelovani gadawyvetilebis miRebas, maT SeuZliaT
xelaxla gansazRvron konfliqti, raTa gaarkvion sakuTari aqtivobebi da
mdgomareoba. konfliqtis xelmeored gansazRvra aris misi eskalaciis
yvelaze destruqciuli forma, vinaidan is SeiZleba iyos oponentebis
mcdeloba, kidev erTxel daupirispirdnen erTmaneTs. A. Teger-i aRniSnavda,
rom jgufis wevrebi ,,ixarjebian ufro brZolaSi, vidre originaluri
gadawyvetis ZiebaSi. rodesac Sedegi aradamakmayofilebelia, mxareebi
cdiloben, xelmeored gadaamowmon konfliqti.
SefasebiTi tendencia. diferenciaciis procesi Sefasebazea
dafuZnebuli. konfliqturi interaqciis dros miRebuli yoveli
60
gadawyvetileba Sefasebulia im Rirebulebebis gaTvaliswinebiT,
romlebic jgufis wevrebs aqvT. SefasebiTi orientaciebi gadamwyvet
rols TamaSoben gamosavlis Sesaxeb arsebul diskusiebSi. marTalia,
maTi gamoyeneba aris Zalze sasargeblo, magram, SeiZleba migviyvanos
destruqciul interaqciamde. sul cota sami garemoeba arsebobs, romlis
drosac SefasebiTi tendenciebis gamoyeneba konfliqtis eskalaciis
mizezi xdeba:
1. diferenciaciis procesSi SefasebiTi tendenciebi xSirad
TavdacviT qcevebSi aisaxeba. diskusiebSi poziciebis gakritikebis dros
jgufis wevrebi grZnoben muqaras, kritikis gamo, rasac TavdacviTi
qcevebiT pasuxoben. Tu Tavdacvas ara aqvs adgili, maSin SefasebiTi
tendenciebi, romlebic konfliqtis gamosavalze aris orientirebuli,
jgufis wevrebis mier gaigeba, rogorc muqara. am SemTxvevaSi jgufis
wevris mier gamoTqmuli Sefasebebi SeiZleba gaxdes konfliqtis
eskalaciis mizezi;
2. arsebobs garemoeba, rodesac jgufs an organizacias ar gaaCnia
mniSvnelovani informacia, romelic miiyvans gonivrul
gadawyvetilebamde. informaciis uqonlobis SemTxvevaSi, araswori
Sefasebebi jgufis wevrebs xels SeuSlis swori gadawyvetilebis
miRebaSi da amiT xels Seuwyobs konfliqtis eskalacias;
3. SefasebiTi tendenciebi SeiZleba gaqres ,,xelovnurad. es im
SemTxvevaSi xdeba, roca jgufis mier gamoyenebuli ,,tvinis Sturmis
teqnika win uswrebs Sefasebebs. jgufis wevrebi cdiloben, bolo
mouRon konfliqtis xangrZliv process, an SezRudon amoxsnaTa rigi,
romelzec gauTavebeli debatebia. Sedegad, miviRebT konfliqtis
eskalacias, romelic araadekvaturi Sefasebebis produqtia;

SemTxveva 5.

erT-erT dawesebulebas ramdenime tona nagavi unda gadaetana erTi
adgilidan meoreze. am teritoriebs Soris gadioda mTavari
saavtomobilo magistrali. am davalebis SesrulebaSi ramdenime kompania
iRebda monawileobas _ tvirTebis gadamzidi kompania (satvirTo manqanebi,
traqtorebi) da sainJinro firmebi. nagvis gatanis ramdenime gegma
arsebobda. erT-erTis mixedviT, unda gamoeyenebinaT nagvis gatanis
tradiciuli meTodi, romelic ganxorcieldeboda didi avtomobilebisa
da amwes meSveobiT. mxolod erTi gegma iyo inovaciuri da sTavazobda
kompanias konveirul sistemas. proeqtis mixedviT, konveiri gadaivlida
haerSi mTavari saavtomobilo magistralis Tavze. es momsaxureba
gacilebiT ufro iafi ujdeboda kompanias, vidre avtomobilebis
gamoyeneba. ganxilvebis dros inovaciuri gegmis mimarT skeptikuri
damokidebuleba gaCnda, radgan is iyo gamoucdeli meTodi da imis
saSiSroeba arsebobda, rom gadazidvis dros tvirTi Camovardeboda. amis
gamo, Tavidanve moixsna es SeTavazeba da jgufma daiwyo sxva
alternatiuli winadadebebis ganxilva, Tumca inovaciuri proeqti ufro
momgebiani da efeqtiani gaxldaT.
procedurebis gamoyeneba. organizaciisa da jgufis erT-erT
Taviseburebas warmoadgens struqturuli procedurebis gamoyeneba
garkveuli gadawyvetilebis misaRebad. xSirad wesebi formaluria, bevri
procedura tardeba maTi codnis gareSe. standartuli procedurebis
gamoyenebas aqvs ramdenime upiratesoba. Tu procedurebi tardeba manam,
61
sanam gadawyvetilebas miiReben, jgufis wevrebi uzrunvelyofili arian
informaciiT jgufuri procesebis Sesaxeb. magaliTad, maT ician, ramdeni
xani SeuZliaT alternatiuli winadadebebis SeTavazeba, vin daasrulebs
diskusiebs da a.S. procedurebis Sesaxeb arsebuli codna amcirebs
stress jgufis wevrebs Soris. radgan proceduras gaaCnia
legitimurobis xarisxi, misi gamoyenebis safuZvelze miRebul
gadawyvetilebas TiTqmis jgufis yvela wevri eTanxmeba. procedurebi
jgufis wevrebs Soris Zalauflebas anawilebs. standartul
procedurebs miekuTvneba ,,gavarjiSebuli uunaroba, rodesac:
1. procedurebi gamoiyeneba diferenciaciis procesis CaxSobisa da
Tavidan acilebisaTvis.
2. maTi gamoyeneba iseT urTierTobas agebs, romlis drosac
gardauvalia konfrontacia da konfliqturi eskalacia.





konfliqtisgan Tavis daRwevis simptomebi

jgufis dinamikaSi arsebobs Semdegi Taviseburebani, romelTa
saSualebiT ganvsazRvravT konfliqtisgan garidebis tendenciis
amocnobas:

1. jgufis wevrebis mier problemis amoxsnis mimarT SeniSvnaTa rigis
Semcireba;
2. individebis mier SemoTavazebuli amoxsnis swrafad miReba;
3. monawileebis mxridan sawinaaRmdego debulebebze Tavis Sekaveba;
4. jgufSi gadawyvetili gamosavali vlindeba imave an gansxvavebuli
formiT;
5. diskusiebis gamarTva xdeba jgufisaTvis SedarebiT
,,umtkivneulo sakiTxebze;
6. jgufSi arsebobs mcire informacia;
7. diskusiebis dros individebi Cumad arian;
8. jgufSi ar arsebobs gegma konfliqtis amoxsnis alternativebis
amosarCevad;
9. jgufSi ar xdeba argumentebis Sefaseba;
10. adamianebi gansakuTrebul yuradRebas ar amaxvileben urTierTobebze;




eskalaciis simptomebi

1. jgufSi miiReba konfliqtis amoxsnis ara gaazrebuli, aramed
zedapiruli gadawyvetilebebi;
2. jgufis wevrebs TavianTi poziciebis gansamtkiceblad mohyavT
erTi da igive argumentebi;
3. individebi azviadeben miuRweveli SeTanxmebis Sedegebs;
4. argumentirebisaTvis mimarTaven muqaras;
5. matulobs daZabuloba wevrebs Soris;
62
6. SesamCnevia subieqturi argumentebis gamoyeneba;
7. jgufSi konfliqtis amoxsnaze uSualo polarizacia arsebobs;
8. jgufis wevrebs Soris ar fiqsirdeba TvalebiT kontaqti;
9. erTmaneTTan interaqciis dros iyeneben ironiasa da iumors;
10. jgufSi arsebobs aramiznobrivi, uazro uTanxmoeba;









III Tavis ZiriTadi terminebi


samuSao Cveva
gavarjiSebuli uunaroba
mizanze-centrirebuli (gavarjiSebuli uunaroba)
SefasebiTi tendencia (gavarjiSebuli uunaroba)
procedurebis gamoyeneba (gavarjiSebuli uunaroba)
destruqciuli konfliqtis xelmeored gansazRvra (gavarjiSebuli
uunaroba)
diferenciaciis procesi
aSkara konfliqti
latenturi konfliqti
gamaSualebeli (intervaluri) qcevebi























63




IV Tavi

fsiqologiuri klimati da konfliqturi interaqcia

mecnierebis ganviTarebasTan erTad SesaZlebeli xdeba konfliqtis
determinantebis zusti gansazRvra. saubedurod, konfliqtis Semcireba
ar xdeba determinantebisa Tu cvladebis kargad gansazRvriT, vinaidan
adamianebi garemoebebs pasuxoben TavianTi ,,grZnobebis safuZvelze,
romelTa gansazRvrac, xSirad SeuZlebeli xdeba.
organizaciebisa da jgufebis gamocdil wevrebs xSirad aqvT
,,konfliqtis winaTgrZnoba da cdiloben, gavlenis ZaliT jgufisa Tu
organizaciis klimatis Secvlas. adamianebi garkveuli reaqciebiT
pasuxoben jgufis Taviseburebebs. rasac situaciis klimati ewodeba.
klimati aris jgufSi gavrcelebuli specifikuri niSnebis, atitudebisa
da Sexedulebebis erToblioba. is xSirad difuzuri xasiaTisaa. klimati
aris situaciis cvladi, pirovnebaTa Soris urTierTobis Tavisebureba.
klimats aqvs udidesi mniSvneloba jgufebis gagebisa da
gansakuTrebiT, konfliqtis gadaWrisaTvis. aqedan gamomdinare, klimati
xels uwyobs jgufis wevrebs, daadginon jgufisTvis damaxasiaTebeli
Taviseburebebi, rac mis wevrad yofnas niSnavs, daazuston jgufTan
sakuTari Tavis identifikacia, gaanalizon sxva wevrebTan arsebuli
urTierTobebi. yovelive zemoT CamoTvlili jgufis wevrebs jgufis
gagebaSi exmarebaT.
klimatSi igulisxmeba konfliqtis mimarT damokidebuleba, agreTve
is, Tu rogor xdeba konfliqtis marTva. klimati ganapirobebs
zogierTi konfliqturi qcevis blokirebas an piriqiT, xels uwyobs mis
ganviTarebas, gansazRvravs jgufis wevrebs Soris moqmedebebis
urTierTgacvlas. konfliqtis mimarTulebis gansazRvris mniSvnelovan
safuZvels warmoadgens jgufis wevrebs Soris Camoyalibebuli
konkretuli, specifikuri urTierTobisa da klimatis analizi.
klimati gansazRvravs jgufis wevrebs Soris urTierTobasa da maT
Soris warmoqmnil konfliqts. misi analizisTvis Cven unda davadginoT
is maCveneblebi da Taviseburebebi, romlebic klimats qmnian.
erTmaneTisagan unda ganvasxvavoT TanamSromlobiTi da konkurenciuli
klimati.
arsebuli midgomis Tanaxmad, klimati moazrebulia ukiduresad
rTul da difuzur erTeulad. rTulia, magram ara SeuZlebeli im
ramdenime gansazRvruli cvladis gamokveTa, romlis ganxilviTac
SesaZlebeli xdeba klimatis niuansebisa da formebis dadgena.

klimatis gansazRvra

klimatis bunebis gasagebad ganvixiloT Semdegi magaliTi.

SemTxveva 6.

64
am magaliTSi warmodgenilia dawesebuleba, romelic axalgazrda
damnaSaveebTan konsultaciebs marTavs. konsultantebi avtoritetul
pirebad iTvlebian. damnaSaveebis mxridan, danaSaulis Tavidan acilebis
mizniT, xSirad aris zewola TanamSromlebze, ris gamoc isini stresul
gavlenas ganicdian.
TanamSromlebis Stati Sedgeba direqtorisagan, romelsac kontaqti aqvs
sxva saagentoebTan (sasamarTlosa da sasamarTlos agentebTan),
direqtoris TanaSemwisgan, sami konsultantis, ori Ramis mcvelisa da
administraciuli asistentisagan, romelic sakancelario saqmeebs
agvarebs. direqtoris garda, yvela TanamSromels aqvs am dawesebulebaSi
ramdenime wlis muSaobis gamocdileba. wlebis ganmavlobaSi isini
erTmaneTis mimarT keTilganwyobili iyvnen da rTuli davalebis
ganxilvisas, rogorc erTi mTliani gundi, ise muSaobdnen.
axali direqtoris mosvlasTan dakavSirebiT am dawesebulebaSi
Seicvala klimati. TanamSromlebma ganaaxles oTaxi, gamocvales aveji.
axalma direqtorma ofisis ganaxleba miiRo, rogorc TanamSromlebisgan
uaryofis niSani. mas egona, rom TanamSromlebi masxrad igdebdnen,
amitomac gabrazda. direqtorma isargebla TanamdebobiT da
TanamSromlebTan SeTanxmebis gareSe daiwyo konsultaciebis Catareba.
miuxedavad TanamSromlebis mcdelobisa, aexsnaT misTvis saqmis viTareba,
direqtori Tavis poziciaze rCeboda da maT mimarT undoblobas
gamoxatavda. situacia gamZafrda mas Semdeg, rac axalma direqtorma
gaigo, rom yofili direqtoris TanaSemwes, Zveli xelmZRvanelis wasvlis
Semdeg, misi funqciebis Sesruleba undoda, Tumca axali direqtoris
daniSvnis Semdeg aRar aqtiurobda, raTa konfliqti ar
gaRrmavebuliyo.
aTi Tvis Semdeg organizaciis klimati dramatulad Seicvala.
muSaoba ofisSi daZabul viTarebaSi mimdinareobda. rac Seexeba wevrebs
Soris urTierTdamokidebulebas, igi formaluri gaxda. konfliqtis
dasaregulireblad mesame mxaris mowvevis fonzec TanamSromlebs
konfliqtis mogvarebis aranairi imedi ar hqondaT.
bolos direqtorma moZebna sxva samsaxuri da datova es dawesebuleba.
ofisi datova agreTve erTma TanamSromelma. amis Semdeg TanamSromlebi
cdilobdnen, jgufSi mdgomareobis gaumjobesebas.

am SemTxvevidan gamomdinare, davaskvniT _ klimati aris jgufis
situaciis mdgradi maCvenebeli, romelic: 1. ganicdeba jgufis wevrebis
mier da 2. gavlenas axdens interaqciasa da qcevaze.
pirvel rigSi, unda aRvniSnoT, rom klimati aris jgufis
damaxasiaTebeli Tavisebureba, romelic warmoiSveba jgufis wevrebs
Soris arsebuli interaqciisgan. am mizezis gamo, is ufro metia, vidre
erTi individis rwmena Tu grZnoba. am dawesebulebis klimati mtruli
iyo ara imitom, rom erT wevrs ar moswonda meore, aramed im
urTierTobebis gamo, romelic mTlianad jgufs gaaCnda. am
dawesebulebaSi jgufis wevrebi mtrulad iyvnen erTmaneTis mimarT
ganwyobili.
ar SeiZleba imis Tqma, rom cakleuli wevris mier klimatis aRqma
mniSvnelovani araa. adamianis aRqma sagulisxmo rols TamaSobs klimatis
Seqmnasa da mis SenarCunebaSi. aRqma klimatis zemoqmedebis gaSualebas
axdens adamianis aqtivobaze. klimati SeuZlebelia Sesustdes
individualuri rwmeniTa da gancdiT. sxvadasxva individs mtruli
65
situaciis gansxvavebuli aRqma aqvs. direqtori fiqrobda, rom jgufi mis
mimarT mtrul damokidebulebas avlenda imis gamo, rom yofili
direqtoris TanaSemwes misi adgili undoda da jgufic mas mxars uWerda.
es ukanaskneli ki, imitom iyo mtrulad direqtoris mimarT ganwyobili,
rom is konsultaciebs jgufTan SeuTanxmeblad atarebda. jgufis
wevrebis damokidebulebebi aRmocendeba im gamocdilebis safuZvelze,
romelic maT aqvT da maTi interpretaciac gamocdilebis WrilSi
ganixileba. jgufis wevrebis gansxvavebuli gamocdilebebi da
yoveldRiuri interaqciuli modelebi klimatis Sesaxeb gansxvavebul
aRqmas qmnis. ase rom, direqtors, rogorc axal menejers da TanaSemwes,
rogorc yofili direqtoris asistents, klimatis Sesaxeb erTmaneTisgan
gansxvavebuli Tvalsazrisi amoZravebT. swored gansxvavebuli aRqma
warmoadgens im erTaderT mizezs, ris gamoc direqtori da asistenti
sxvadasxvagvarad moqmedeben konfliqtis dros. jgufis aqtivoba da
interaqcia klimatis zegavleniT iqmneba.
jgufis klimatis individualuri interpretacia zogadad
ganicdeba jgufis wevrebis mier. individualuri aRqmiT klimatis
mxolod nawilobrivi suraTi warmoCndeba. jgufis klimati ufro metia,
vidre misi individualurad aRqma da identifikacia. misi gansazRvra
mxolod im SemTxvevaSia SesaZlebeli, Tu gavaanalizebT jgufis
interaqcias.
klimatis meore Taviseburebas warmoadgens misi daxasiaTeba - Tu
rogor ganicdeba igi zogadad jgufis, rogorc mTelis mier. klimatis
aRqma nawildeba jgufis wevrebs Soris. Cven mier ganxilul SemTxvevaSi,
jgufSi arsebobda daZabuli urTierTobebi, rac arTulebda mis marTvas.
TiToeuli wevris gaRizianebisa Tu gabrazebis safuZveli iyo sxvadasxva
sakiTxi - axali direqtori gabrazda ofisis ganaxlebasTan dakavSirebiT,
asistenti _ direqtoris uyuradRebobaze. gansxvavdeboda sakiTxis
interpretaciac.
is zogadi gamocdileba, romelic wevrebma jgufSi yofnis dros
SeiZines, ar aris identuri, magram arsebobs Tema, romelic maT
erTmaneTTan akavSirebs
klimatis mesame Tavisebureba imaSi mdgomareobs, rom is
warmoiSveba urTierTobidan. radgan klimati interaqciis Sedegs
warmoadgens, pirovnulad aravin aris masze pasuxismgebeli. Zalze
martivia imis Tqma, rom axalma direqtorma Tavisi mosvliT jgufSi
mtruli atmosfero Seqmna. am SemTxvevis detaluri ganxilva amtkicebs,
rom mtruli klimatis Seqmnas, axali direqtoris garda, jgufis
danarCeni wevrebis qcevebic uwyobs xels. jgufSi arsebuli
urTierTmimarTebebi erTmaneTs aZlierebs da erTmaneTis mimarT mtrul
damokidebulebebs qmnis.
klimatis meoTxe Taviseburebaa misi droSi gagrZeleba. is
grZeldeba garkveuli periodis ganmavlobaSi da ar icvleba
interaqciaSi yoveli cvlilebis ganxorcielebisas. jgufSi erTi da
igive klimati SeiZleba Tveebisa da wlebis manZilze gagrZeldes.
magaliTad, Cven mier ganxilul SemTxvevaSi, klimati ramdenime Tvis
ganmavlobaSi iqmneboda.
klimati SeiZleba iyos xanmokle an xangrZlivi. rogorc xanmokle,
aseve xangrZlivi klimati warmoadgens periods, romelSic jgufis
interaqciis gansazRvruli Temebi da mimarTulebebi vlindeba da
grZeldeba garkveuli drois ganmavlobaSi.
66




klimatis zegavlena konfliqtur interaqciaze

interaqciasa da klimats Soris urTierToba aris ormxrivi.
klimati zemoqmedebs interaqciaze da interaqcia, Tavis mxriv,
gansazRvravs da cvlis jgufSi klimats. urTierTdamokidebulebis orive
mxare saWiroebs detalur Semowmebas, rom gavigoT klimatis roli
konfliqtebSi.

klimatis gavlena

yvela saxis interaqciaSi, gansakuTrebiT konfliqtur
urTierTobebSi, arsebobs problema, romlis winaSec aRmoCndebian
jgufis wevrebi. es aris maTi undobloba im moqmedebebis gamo,
romlebsac isini asruleben da im Sedegebis gamo, romlebic am
moqmedebebs moaqvT. eWvi (undobloba) bunebrivi movlenaa konfliqtSi.
TiToeul konfliqts gaaCnia potencia - Seicvalos ukeTesobisken an
uaresobisken.
jgufis wevrebi undoblobas pasuxoben orgvarad. erTni sakuTar eWvs
amcireben imiT, rom xdebian rigidulni. es imas niSnavs, rom jgufis
wevrebi yvela konfliqtur situacias pasuxoben erTnairad. rigidul
qcevas mravali forma aqvs. karg magaliTs warmoadgens Semdegi ori
forma: zogi axorcielebs TavdacviT qcevebs da kicxavs yvelas, vinc mas
SeewinaaRmdegeba da arian iseTebic, romlebic cdiloben konfliqtis
ignorirebas an misgan Tavis aridebas. qcevis am orive formas
TviTdamkvidrebis tendencia marTavs. rigidulobas, orive SemTxvevaSi,
aqvs gansazRvruli sargebloba. arsebobs mravali xerxi, romlis
saSualebiT Tavdamsxmels SeuZlia daaSinos potenciuri opozicia,
magaliTad, gamoTqvas ukmayofileba, an arasodes daTmos poziciebi.
imave maneriT konfliqtisgan Tavis amridebels SeuZlia ar SeimCnios,
Tavidan aicilos muqara. rigiduli pasuxebi amcireben Sinagan
daZabulobas, Tumca fiqsirebuli muSa Cvevebis msgavsad, rigiduloba
SeiZleba iyos destruqciuli eskalaciis an Tavidan acilebis ciklis
gamomwvevi mizezi. Tu kontrSemtevs ar SeuZlia sxvebis daSineba, an
konfliqtis Tavidan acilebis msurveli warmatebiT ver SeZlebs
konfliqturi wyarosgan Tavis aridebas, maTi rigiduli qceva xels
Seuwyobs konfliqturi eskalaciis gazrdas.
sxva individebi undoblobas pasuxoben Semdegnairad: isini
cdiloben eWvis daZlevas mdgomareobis diagnostirebiTa da masze
Sesatyvisi reagirebiT. radgan zusti gaTvlebi SeuZlebelia, jgufis
wevrebma unda ganixilon da Seafason sakuTari moqmedebebi da danarCeni
wevrebis reaqcia am moqmedebebze. klimati Tavis TavSi yovelTvis
gulisxmobs Semdgomi ganviTarebis Sesaxeb Sefasebebsa da varaudebs. am
procesSi klimatis gansazRvra aucilebelia. jgufis klimatis Sesaxeb
sakuTari mosazrebidan gamomdinare, jgufis wevrebi axorcieleben
Sesatyvis qcevebs. jgufSi gavrcelebuli klimatis ganxilva xdeba misi
momavlis gaTvaliswinebiT, rac xels uwyobs konfliqtSi qceviTi
standartebis Camoyalibebas.
67
Cven mier ganxilul magaliTSi mtruli klimati direqtoris
asistents ganawyobs axali direqtorisadmi mtrulad. im SemTxvevaSi, Tu
jgufis wevrebs ar SeuZliaT konfliqtis specifikis gaTvla, isini
iyeneben mdgomareobis Sesabamis STabeWdilebebs (e.w. klimats). radgan
klimatis gageba aris difuzuri da ganzogadebuli, Zalze rTuldeba
momavali moqmedebebis zusti gaTvla. aseTi gaTvla, xSirad,
intuiciuria.
fsiqologebma aRmoaCines, rom qcevebis gaTvlasa da maT
identifikaciaze moqmedebs is situacia, romelSic konfliqti xdeba.
K.Thomas-ma da L.Pondy-m aRniSnes, rom adamianebi, romlebic
komerciuli konfliqtis monawileni arian, azviadeben sakuTar
TanamSromlobasa da oponentebis konkurenciulobas. kolejis erT
oTaxSi mcxovreb studentebSi komunikaciuri strategiebis Seswavlisas
A.Sillars-ma msgavsi tendencia aRmoaCina. amgvari monacemebi gulisxmobs
midrekilebas - gamoiwvio sxvebis SejibrebiTi tendenciebi. A.Sillars-ma
daadgina, rom is subieqtebi, romlebic konfliqtisaTvis
pasuxismgeblobas miaweren sxvebs, iyeneben ufro TavisaridebiT da
konkurenciul strategiebs da naklebad mimarTaven TanamSromlobiT
strategiebs.
msgavsi Sedegebis analizs ufro ukeT gavakeTebT, Tu gaviTvaliswinebT
klimats. gamokvlevebis Tanaxmad, aRmoCnda, rom jgufis is wevrebi,
romlebic jgufis danarCen wevrebs TanamSromlurad aRiqvamen,
aviTareben TanamSromlobiT qceviT strategiebs, riTac jgufSi ndobiT
gamsWvaluli atmosfero yalibdeba. imave cikluri gavlenis efeqts
viRebT situaciebSi, sadac erTmaneTisadmi undoblobaa. konkurenciis
aRqma iwvevs konkurenciuli qcevis Camoyalibebas da aZlierebs mtrul
reaqciebs.
konfliqtur situaciaSi gavrcelebuli klimati saSualebas aZlevs
jgufis wevrebs, axsnan erTmaneTis qcevebi, ganaxorcielon
konkurenciuli qceviTi tipebi da amiT gaaZlieron klimati.
klimati individualurad moqmedebs jgufis wevrebis qcevebze,
gadaaqcevs ra maT ufro zogad faqtorad, romelic, Tavis mxriv,
zemoqmedebs mTel jgufze.

Temebi

klimati SeiZleba kargad gavigoT im Temebis ganxilviT, romelic
warmoiqmneba jgufuri interaqciis dros. Cven mier motanil magaliTSi
erT-erTi Tema jgufis wevrebs Soris pativiscemis nakleboba iyo. es
Tema naTlad aisaxeboda TanamSromelTa qcevebSi: axali direqtori
brazobda TanamSromlebze, Tavis mxriv, TanamSromlebi direqtoris
zurgs ukan masze Woraobdnen.
Tu SeviswavliT 100 jgufs, 100 gansxvavebul Temas aRmovaCenT.
zogierT jgufSi TanamSromlobiTi atmosfero yalibdeba Sesasrulebeli
davalebis konstruqciuli momzadebis safuZvelze, sxva jgufSi ki,
TanamSromlobiTi atmosfero, romelic jgufis wevrebs Soris Tbil da
megobrul urTierTobebs efuZneba. Cven mier ganxilul SemTxvevaSi,
jgufis wevrebis mtruli damokidebuleba da undobloba damyarebulia
avtoritetulobaze (Zalauflebaze), xolo sxva jgufSi aseTi
damokidebuleba efuZneba Sejibrebas, konkurencias, rasac jgufis
wevrebi dawinaurebisaTvis mimarTaven.
68
variantebi Zalian bevria, Tumca SesaZlebelia konfliqtis Temebis
ZiriTadi kategoriebis gamokveTa. mkvlevrebi oTx mTavar kategoriaze
miuTiTeben.
Temis pirveli kategoria exeba dominantur da avtoritetul
urTierTobebs. am Temis Sinaarsis warmodgenaSi dagvexmareba Semdegi
kiTxvebi: rogor nawildeba jgufis wevrebs Soris Zalaufleba da
pativiscema? Zalauflebas jgufis ramdenime wevri Tu yvela wevri
mimarTavs? ramdenad mniSvnelovania Zalauflebis gamoyeneba
gadawyvetilebis miRebis SemTxvevaSi? ramdenad rigidulia jgufis
Zalauflebis struqtura: mzad arian, Tu ara jgufis wevrebi, miiRon is
rolebi, romlebsac avtoritetuli piri sTavazobs? kontroldeba Tu
ara jgufis wevrebis moqmedeba? ras niSnavs lideroba jgufSi: aqvT Tu
ara wevrebs gansxvavebuli statusi? am kiTxvebze pasuxis gacema metad
mniSvnelovania, radgan naTelyofs, Tu jgufis ramdeni wevri
gansxvavdeba erTmaneTisgan da rogor moqmedeben isini erTad.
Cven mier ganxilul magaliTSi Zalaufleba yoveldRiuri
interaqciis nawils warmoadgenda. axali direqtori iyenebda miniWebul
Zalauflebas TanamSromlebis sawinaaRmdegod, riTac maT Cagravda.
TanamSromlebTan axali direqtoris urTierTobam xeli Seuwyo iseTi
klimatis Camoyalibebas, romelSic xdeboda Zalauflebis gamoyeneba.
jgufSi TavisTavad Camoyalibda opozicia.
Temis meore kategoriaa jgufSi mxardaWeris xarisxi. am Temis
Sinaarsis gamoxatva Semdegi kiTxvebiTaa SesaZlebeli: arian Tu ara
jgufis wevrebi megobrul urTierTobaSi erTmaneTTan? endobian Tu ara
isini erTmaneTs? sakuTar emociebs Tavisuflad gamoxataven Tu ara?
ganvixiloT SemTxveva: erT-erT dawesebulebaSi momuSave pirebs
Soris Camoyalibda iseTi urTierToba, romelic xasiaTdeboda
undoblobiT, radgan emociuri krizisis dros TanamSromlebSi
erTmaneTisadmi mxardaWeris xarisxi dabali iyo.

SemTxveva 7.
erT-erT kvebis dawesebulebaSi (sacxobSi) muSaobda Svidi piri
ori wlis ganmavlobaSi. Semdeg maT Soris moxda ganxeTqileba, ramac am
dawesebulebis arseboba da funqcionireba safrTxis qveS daayena. am
Svidi TanamSromlidan ors hqonda uSualo urTierToba, magram
garkveuli drois mere isini dascildnen; samsaxurSi gaurbodnen
erTmaneTs, hqondaT daZabuli urTierToba, magram arc erTi ar apirebda
samsaxuridan wasvlas. Tavis mxriv, dawesebulebas orive pirovnebis
unarebi da gamocdileba sWirdeboda.
sam TveSi dawesebulebaSi klimati gausaZlisi gaxda. danarCen
muSakebs uWirdaT am wyvilTan muSaoba mTeli dRis ganmavlobaSi, isini
daZabulobas grZnobdnen, radgan cdilobdnen, maT urTierTobaSi ar
SeWriliyvnen, erT-erT mxare rom ar gaRizianebuliyo. jgufma gadawyvita
mesame mxaris Careva dawesebulebaSi mdgomareobis gaumjebesebis mizniT.
mesame mxarem, TanamSromlebis gamokiTxvis safuZvelze, daadgina, rom
isini ar ekiTxebodnen wyvils arafers, raTa romelime mxaresTan
urTierToba ar gaemwvavebinaT, amave dros, TanamSromlebi ganicdidnen am
wyvilis mdgomareobas, Tumca sakuTari reaqciebis Sesaxeb arc qals da
arc mamakacs arafers eubnebodnen. jgufSi arsebuli klimati xels
uSlida TanamSromlebs, gamoexataT sakuTari emociebi, aexsnaT
69
wyvilisTvis, ra gavlena hqonda maT Soris Camoyalibebul konfliqtur
urTierTobas mTel jgufze. mesame mxaris Carevis Sedegad, jgufSi
mdgomareoba gaumjobesda. jgufis wevrebs gauCndaT usafrTxoebis
gancda, maT daiwyes problemebze saubari. sabolood, mamakacma datova
samsaxuri.
Cven mier ganxilul magaliTSi SesamCnevia jgufis wevrebis
undobloba erTmaneTis mimarT. emociuri Temebi metad mniSvnelovania
konfliqtSi. iseT jgufSi, romlis wevrebic emociurad naklebad
usafrTxod grZnoben Tavs, SeiniSneba sakuTari moTxovnebis SeniRbva da
arapirdapiri mimarTvis tendencia.
Temis mesame kategoria gamoxatavs wevrebis mier jgufis
identurobis SegrZnebas. am Temis Sinaarsis gasagebad Semdegi tipis
kiTxvebi dagvexmareba: azusteben Tu ara wevrebi sakuTar jgufTan
identifikacias? ramdenad didia jgufis wevrebis valdebulebebi,
movaleobebi jgufis mimarT? aqvT Tu ara maT erTmaneTis Sesaxeb
informacia da ndoba?
Temebi da masTan dakavSirebuli kiTxvebi jgufis wevrebs garkveul
informacias awvdis konfliqtisa da misi Sedegebis Sesaxeb.
Temis meoTxe kategoriaa jgufis wevrebs Soris
urTierTdamokidebulebis tipebi. am Temebis ganxilviT SesaZlebelia
interaqciuli motivebis dadgena: SeuZliaT Tu ara jgufis wevrebs
jildos miReba TanamSromlobis SemTxvevaSi, anda erTi wevris
dajildoeba gansazRvravs Tu ara meore wevris dasja. am kategoriaSi
arsebuli Temebi mWidrodaa dakavSirebuli M.Deutsch is mier ganxilul
klimatis gagebasTan.
urTierTdamokidebulebis tipi sakmaod gansxvavebulad moqmedebs
jgufur interaqciaze. motivaciuri urTierTdamokidebuleba ki
konfliqtebSi mniSvnelovan sakiTxs warmoadgens _ is jgufSi
atmosferos qmnis. aRniSvnis Tanaxmad, jgufSi arsebuli samuSao Cvevebi
ganawyobs mis wevrebs, ganixilon konfliqti destruqciuli gziT
(mogeba-danakargis terminebSi). SejibrebiTi klimati aZlierebs am
tendencias, xolo ,,TanamSromlobiTi klimati, piriqiT, am tendencias
asustebs.
Cven es oTxi kategoria imisaTvis ganvixileT, rom klimatis Sesaxeb
naTeli suraTi Segvqmnoda. zeviT CamoTvlili Temebi moicavs klimatis
mniSvnelovan aspeqtebs. klimats ufro rTuli dinamika gaaCnia, vidre
kategoriebs. kategoria klimatis Temis garkveul tips warmoadgens,
gamoyofs da gvaZlevs klimatis Zunw aRweras. mas ar SeuZlia klimatis
bevri Taviseburebis gamokveTa.
imisaTvis, rom zustad moxdes jgufis klimatisa da konfliqturi
modelebis gageba, aucilebelia Temebis specifikuri kombinaciebis
dadgena. erTi da imave Temam SeiZleba ramdenime kategoria moicvas.
rogorc Cven mier ganxiluli magaliTidan Cans, axal direqtorsa da
danarCen TanamSromlebs Soris mtruli urTierTdamokidebuleba
dakavSirebuli iyo or kategoriasTan: dominanturobasa da mxardaWeris
kategoriasTan. Temebis yvela kategoria ar SeiZleba gaxdes
mniSvnelovani jgufisTvis. zogierT jgufSi erTi Tema dominirebs sxva
TemebTan SedarebiT.
rogorc aRvniSneT, klimati gavlenas axdens konfliqtur
interaqciaze. imisaTvis, rom naTeli suraTi Segveqmnas konfliqtebis
70
Sesaxeb, aucilebelia, ganvixiloT konfliqturi interaqciis gavlena
klimatze, vinaidan maT Soris arsebuli kavSiri ormxrivia.



konfliqturi urTierTobis gavlena klimatze

jgufis wevrebis gamocdileba klimatis Sesaxeb gamomdinareobs
maTi urTierTobidan. jgufis wevrebi ganixilaven danarCeni wevrebis
moqmedebebsa da saerTo klimatTan dakavSirebul mosazrebebs. TiToeuli
wevris mier klimatis interpretacia xdeba sxva wevrebis azrTa gansjis
safuZvelze (mxedvelobaSi miiReba jgufis wevrebis reaqcia). isini
orientirebuli arian erTmaneTsa da klimatze da swored klimatis
determinantebis ganxilviT afaseben sakuTar qcevebs. magaliTad, jgufSi,
romelSic TanamSromlobiTi urTierTdamokidebulebebi arsebobs, wevrebi
midrekili arian megobruli da TanamSromlobiTi tipis qcevebis
ganxorcielebisaken. isini Tvlian, rom es asec unda iyos. rodesac
jgufis erT-erTi wevri sxvas aRiqvams megobrulad, es damatebiT
amtkicebs jgufis klimats. Tu jgufis erT-erTi wevri gadauxvevs
arsebuli klimatidan da mas gahyvebian danarCenebi, am SemTxvevaSi
klimati radikalurad icvleba. Tu jgufis romelime wevri daiwyebs
sakuTari interesebis dakmayofilebas, es garkveul sababs miscems sxvebs,
imoqmedon sakuTari moTxovnebis Sesatyvisad.
jgufis klimatSi radikaluri cvlilebis asaxva, romelic
gamowveulia erTi wevris mier qcevis SecvliT, biZgs aZlevs sxva
wevrebsac, Secvalon sakuTari qcevebi.
moqmedebebi, romlebic jgufSi gavrcelebuli klimatis Sesatyvisi
modelebisagan gansxvavebiT, aRiqmeba, ganicdeba, rogorc jgufSi
cvlilebis mcdeloba. Tu jgufis wevrebi daeqvemdebarebian, an
gaiziareben am mcdelobas, maT eqnebaT jgufSi klimatis Secvlis
potencia. xSirad dominanti wevrebi cvlilebis Setanis mcdelobas
axSoben. rodesac jgufis wevrebi warmatebiT ganaxorcieleben
cvlilebis Setanis mcdelobas, isini amas uwodeben kritikul
SemTxvevas jgufis cxovrebaSi. amgvari kritikuli SemTxvevis gancdiT
jgufis wevrebi xelmeored acnobiereben sakuTar Tavs da amkvidreben
axal qceviT modelebs.
interaqciuli modelebis Secvla xels uwyobs Sesatyvisi
klimatis ganzogadebas da Tu es cvlileba garkveul drois
ganmavlobaSi grZeldeba, icvleba jgufSi gavrcelebuli klimatic.
klimatis SenarCuneba da Secvla xdeba specifikuri moqmedebebis
saSualebiT.
jgufSi klimatis Camoyalibeba da SenarCuneba xdeba
gansakuTrebuli movlenebis wyalobiT. jgufis wevrebi xSirad
icvlebian kritikuli SemTxvevis Semdeg jgufSi momxdari cvlilebebis
Sesatyvisad. Zalze rTulia im kavSiris daviwyeba, romelic arsebobs
Seuracxyofasa da jgufSi warmoqmnil daZabulobas Soris. Tu
daZabuloba raRac drois ganmavlobaSi gagrZelda, igi jgufSi
gavrcelebuli klimatis nawili xdeba. TavisTavad klimats aqvs
tendencia, jgufSi sxva saxis urTierTobebi Camoayalibos. jgufis
wevrebs aviwydebaT, rom klimati damokidebulia maTi urTierTobis
71
maneraze (Tu rogor interaqciaSi arian jgufis wevrebi erTmaneTTan).
rodesac jgufis wevrebi ver xvdebian, rom Tavad SeuZliaT klimatis
ganmtkiceba da Secvla, maT jgufis atmosfero akontrolebs. jgufis
wevrebi fiqroben, rom unda gaagrZelon is moqmedebebi, romlebsac adre
asrulebdnen (,,muSa Cvevebi"), vinaidan, maTi azriT, ar arsebobs
alternativa.
msjeloba rom SevajamoT, ganvixiloT Semdegi mniSvnelovani
sakiTxebi.
rogorc aRvniSneT, TiToeul jgufs aqvs kargad gansazRvruli
klimati. nebismieri saxis klimati ganzogadebulia jgufuri interaqciiT,
romelsac damaxasiaTebeli qceviTi modelebi gaaCnia. jgufebis umetesoba
sqematur qceviT modelebs avlens. jgufuri diskusiebis dros adamianTa
Soris qcevebis gacvla xSirad qaoturia, radgan maT erTmaneTis Sesaxeb
ara aqvT informacia da momavalSi interaqciis gagrZelebisadmi
aranair valdebulebas ar grZnoben; amis Sedegad jgufSi viTardeba
bundovani Temebi. rodesac jgufSi or mniSvnelovan pirs Soris xdeba
gauTvaliswinebeli brZola, jgufis wevrebisTvis naTelia, rom jgufi
gayofilia. isini kargaven moqmedebis orientacias, vinaidan amgvari
mdgomareoba safuZvels ar aZlevT, iwinaswarmetyvelon, ra moxdeba
momavalSi. konfliqti jgufs acnobs axal viTarebas, romelic
tradiciuli klimatisaTvis Seusabamoa, magram axali klimatis
Camoyalibebac naTlad ar aris gamokveTili.
jgufis klimatis gansazRvra damokidebulia jgufis struqturaze.
Tu jgufis struqtura qaoturia, klimatic Sesatyvisi iqneba. ar
SeiZleba imis Tqma, rom jgufSi cvlilebis ganxorcieleba imis bralia,
rom jgufs struqtura ara aqvs. cvlileba arsebul struqturas iyenebs
da, amasTanave, ar moiTxovs jgufSi gavrcelebuli klimatisagan
radikalur gadaxras.



klimatis identifikacia

radganac klimati difuzuria da Tanac, mniSvnelovani, aucileblad
unda moxdes jgufis wevrebis mier misi identifikacia. klimatis
identifikacia ki Semdegi sakiTxebis gaTvaliswinebiT xdeba:
1. klimatis Temis identifikacia garkveuli drois ganmavlobaSi da
mTeli jgufis ganxilviT aris SesaZlebeli;
2. jgufis klimatis identifikacia xdeba jgufSi arsebul
urTierTobebze yuradRebis gamaxvilebiT. identifikaciis mniSvnelovan
nawils warmoadgens jgufis wevrebTan dialogi. zogjer jgufis wevrebi
arasworad ganixilaven sakuTar qcevebs, radgan maT ver acnobiereben.
aqedan gamomdinare, isini Tavs ver aRiqvamen, rogorc jgufis problemis
nawils. magaliTad, jgufis erTi wevri SeiZleba gabrazebuli iyos
meoreze da mas negatiurad axasiaTebdes da a.S. jgufSi warmodgenili
angariSi SeiZleba ar iyos zusti, rac jgufSi arsebuli konfliqturi
viTarebiT aixsneba. marTalia, is aRwers jgufSi pirvelad suraTs,
magram saWiroebs wevrebs Soris interaqciis SeswavliT Semowmebas (Tu
rogor urTierTobaSi imyofebian jgufis wevrebi erTmaneTTan).
imisaTvis, rom sworad ganvsazRvroT klimatis identifikacia,
aucilebelia individebis sityvieri da werilobiTi angariSebisa da
72
jgufis adreuli istoriis ganxilva. yovelive amis Semdeg vafasebT
klimats;
3. Cven mier ganxiluli oTxi kategoria (dominanturi da
avtoritetuli urTierTobebi, mxardaWeris xarisxi, jgufuri
identurobis SegrZneba da urTierTdamokidebuleba) gvaZlevs
informacias Temebis Sesaxeb. am Temebis umravlesobis interpretacia
SeiZleba kategoriebis misamarTiT dasmul kiTxvebze gacemuli pasuxebiT.
magaliTad, aris Tu ara jgufSi Zalaufleba ganawilebuli? ra
metaforebs iyeneben jgufis wevrebi erTmaneTis mimarT?
metaforebi warmoadgens Temebis mniSvnelovan wyaros. magaliTad,
erT-erTi kolejis departamenti Tavs ojaxis metaforiT aRwers.
fakultetze warmoqmnili problemebi da konfliqtebi ki dakavSirebulia
avtoritetulobasTan. urTierTdamokidebuleba xSirad asocirdeba
mSobeli-Svilis an mSobeli-mSoblis interaqciasTan. fakultetze
konfliqturi qcevis modelebi asaxavs ojaxis metaforas Semdegi saxiT:
mama cdilobs situaciis Secvlas, deda _ Svilis dawynarebas.
bavSvebi amboxebuli arian, magram mamis zegavlenis qveS eqcevian.
zogierT SemTxvevaSi, metaforebis garda, klimatis
identifikaciisaTvis mniSvnelovan rols TamaSobs warmosaxuli Tema,
romelic mTel jgufTanaa dakavSirebuli. mravali mkvlevaris azriT,
warmosaxuli Temebi xSirad, rogorc drama, ise viTardeba. amgvari
dramebi jgufis wevrebs saSualebas aZlevs, gaakeTon ufro Rrma
analizi, Caswvdnen sakuTar samyaros da marTon sakuTari qcevebi.
magaliTad, xSirad mexanZreebi Tavs miiCneven im gmirebad,
profesionalebad, romlebic moqmedeben Zalze saSiS situaciebSi.
metaforebi da viTarebis dramatuli aRwera jgufis klimatis
gagebis erT-erTi saukeTeso wyaroa;
4. intuicia mniSvnelovan rols TamaSobs klimatis identifikaciaSi.
radgan TiToeuli Cvengani drois did nawils jgufSi atarebs, Cven
piradad ganvicdiT klimats da vgrZnobT mas;
rogorc zeviT ganvixileT, konfliqti zogjer minimaluria,
zogjer uzarmazari, zogjer SeniRbuli, zogjer aSkara, xandaxan
destruqciuli da xandaxan konstruqciuli. miuxedavad am
mravalsaxeobisa, adamianTa (jgufebis) kavSiri da erTmaneTze zemoqmedeba
gansazRvravs konfliqtis warmoSobis bunebriobasa da garduvalobas.








IV Tavis ZiriTadi terminebi

difuzuri
klimatis analizi
klimatis gavlena
xanmokle, xangrZlivi konfliqti
qceviTi standarti
Tema
73
dominanturi, avtoritetuli urTierToba
mxardaWeris xarisxi
jgufis identurobis SegrZneba
mniSvnelovani (kritikuli) SemTxveva
jgufSi gavrcelebuli klimati
specifikuri moqmedeba
jgufis struqtura
klimatis identifikacia
klimatis Temis identifikacia
metafora
intuicia






V Tavi

konfliqti da Zalaufleba

yoveldRiur cxovrebaSi konfliqti garkveuli xarisxiT
Cveulebriv movlenas warmoadgens. uSualo urTierTdamokidebulebebis
monawileebs SeiZleba erTmaneTTan SeuTavsebeli miznebi hqondeT mTeli
urTierTobis ganmavlobaSi, magram isini konfliqtSi ar Sediodnen
erTmaneTTan. arsebobs raRac SemTxveva, rodesac erT-erTi monawile
iTxovs ufro maRal jildos, vidre imsaxurebs da partniori
iZulebulia, dauTmos. partniorebis interesebi nawilobriv gadafaravs
erTmaneTs, nawilobriv ki konfliqtSi modis.
rogorc zeviT aRvniSneT, konfliqti SeiZleba iyos
konstruqciuli, rodesac partniorebis miznebi umniSvneloa. magaliTad,
CogburTis TamaSSi mowinaaRmdegeebi SeiZleba gaxdnen megobrebi, Tu
CogburTi maTTvis ar warmoadgens gansakuTrebul, sasicocxlo mizans.
rodesac miznebi partniorebisTvis mniSvnelovania, konfliqti SeiZleba
iyos konstruqciuli, gansakuTrebiT maSin, Tu orive partniori
pasuxismgebelia urTierTobaze da arsebobs ndobis faqtori.
destruqciuli konfliqtis dros partniorebs erTmaneTis mimarT naklebi
movaleobebi da pasuxismgeblobebi aqvT da momavalSi maTi urTierTobis
gagrZeleba eWvqveS dgeba.
konfliqtis eskalaciis erT-erTi yvelaze Zlieri faqtori aris
undobloba. undobloba partniorebis mcdari aRqmebis gamo yalibdeba.
Sedegad viRebT maT mier aRqmul muqaras. muqara, undobloba da
araswori aRqma warmoadgens sam erTmaneTTan dakavSirebul faqtors,
romelic konfliqtis eskalacias iwvevs. amas naTelyofs Semdegi
gamokvlevebi.
S. Epstein-i da Santa-Barbara Seiswavlidnen konfliqts daqorwinebul
wyvilebs Soris. TiToeul wyvils aZlevdnen 30 SemTxvevas, romelTa
garCevisas maT stabiluri gadawyvetilebebi unda moeZebnaT. wyvilTa
klasifikacia Semdegi pasuxebis mixedviT moxda: a) wyvilebi avlendnen
stabilur TanamSromlobas b) erTi partniori jildovdeboda meoris
74
xarjze, g) partniorebi ar avlendnen stabilur gadawyvetilebebs (maTi
pasuxebi aramyari iyo).
wyvilebis arCevans gansazRvravda individis pirovnuloba,
romelsac mkvlevrebi Tematuri apercepciis testiT zomavdnen. is
subieqtebi, romlebsac miRwevis maRali maCveneblebi hqondaT, avlendnen
erTmaneTis mimarT TanamSromlobas, Zalauflebaze orientirebuli
pirovnebebi ki iyvnen eqspluataciurad ganwyobili.
wyvilebs Soris konfliqtis Sesaswavlad gamoiyenes sxvadasxva
teqnika (transportisa da matareblis TamaSis demonstrireba), romlis
meSveobiTac partniorTa urTierTdamokidebulebebis gamovlena xdeboda:
erT-erTi moTamaSe miznis misaRwevad cdilobda meore partnioris
Sedegis blokirebas an gaZlierebas. magaliTisTvis davasaxelebT Ravich-
is interpersonaluri TamaSis tests. TamaSi gulisxmobs ori
eleqtromatareblis moZraobas, romelTa marTva kompiuteris daxmarebiT
xdeba. isini an ejaxebian erTmaneTs, an Tavidan icileben Sejaxebas
gvirabebis meSveobiT. TamaSis dro SezRudulia. Ravich-i da Wyden-i
aRniSnaven, rom 30 SemTxvevis ganxilvis Sedegad, col-qmris moqmedebaSi
Semdegi qceviTi modelebi gamovlinda. daaxloebiT 25%-ma gamoavlina
dominantur-daqvemdebarebuli qceviTi modelebi, 20%-ma _
TanamSromlobiTi, 14%-ma _ SejibrebiTi, dafiqsirda sxvadasxva
kombinaciebic (16%- dominantur-subordinaciur _ SejibrebiTi; 12%-
dominantur-subordinaciur_TanamSromlobiTi, SejibrebiT _
TanamSromlobiTi 5 % da sxv.).


Zalaufleba da konfliqtis aRmoceneba

Cven aRvniSneT, rom konfliqti Sedgeba monawileebis moqmedebebisa
da kontrmoqmedebebisagan da es moqmedebebi damokidebulia adamianTa
Zalauflebaze. maT, visac aqvs Zalaufleba konfliqtSi, aqvs Sesabamisi
resursebic aqtivobisaTvis, aseve, sxvebze zegavlenisa da am resursebis
efeqturad gamoyenebis unari. imisaTvis, rom gavigoT, Tu rogor
vlindeba urTierTobebSi Zalaufleba, saWiroa konfliqturi interaqciis
warmoqmnis Semowmeba: konfliqti aRmocendeba latentur fazaSi
gansxvavebebis gacnobierebis Sedegad, rasac mosdevs is reaqciebi,
romlebic konfliqturi interaqciis mimarTulebebsa da Sedegebs
gamokveTs. sanam organizaciebsa da jgufebSi aRmocendeba konfliqti,
adamianebi muSaoben erTad, erToblivad iReben gadawyvetilebebs,
acnobiereben mniSvnelovan diferenciaciebs. Cven mier ganxiluli fazebis
TeoriaSi R.Rummel-ma miuTiTa latentur konfliqtur fazaze da
aRniSna, rom sanam partniorebs Soris konfliqti aSkara gaxdeba,
latentur fazaSi monawileTa gansxvavebebi swrafad izrdeba; e.i.
partniorebi erTmaneTs ewinaaRmdegebian TavianTi atitudebiT, miznebiT,
poziciebiT, TvalsazrisebiT da sxv. latenturi fazis ganmavlobaSi
adamianebs SeuZliaT im gansxvavebebis gacnobiereba, romlebic
aqtualurad arsebobs jgufSi. am fazaSi adamianebi ar cdiloben,
SeewinaaRmdegon erTmaneTis qcevebs, mxolod acnobiereben gansxvavebs.
warsuli gamocdilebis gaTvaliswinebiT jgufis wevrebs aqvT erTmaneTis
Sesaxeb informacia: romeli wevri aris Tavisiani da romeli wevri _
mteri. isini cdiloben, gaTvalon TavianTi mosawoni pozicia da
75
iwinaswarmetyvelon, sad gamoCndeba opozicia. jgufis wevrebis mier
uTanxmoebis winaswari gaTvlis Semdeg xdeba opoziciis gacnobierebis
warmoqmna.
rogorc viciT, konstruqciuli konfliqtis marTvis mniSvnelovan
moTxovnad iTvleba konfliqturi poziciebis gansxvavebis dadgena.
jgufis wevrebma unda gamoarkvion konfliqturi wyaro, daxarjon dro
da energia sakuTari poziciebis dasadgenad, aRiaron erTmaneTisagan
gansxvavebuloba manam, sanam daiwyeben gadawyvetilebisaTvis moqmedebas.
magram, ra Tqma unda, ar arsebobs imisi piroba, rom konfliqti
konstruqciuli gziT warimarTeba. konfliqturi eskalacia da
konfliqtisgan Tavis garideba SesaZloa ganviTardes diferenciaciis
drosac. es damokidebulia jgufis wevrebis unarze, Tu rogor
miudgebian diferenciacias. diferenciaciis faza aviTarebs an
konstruqciul an destruqciul konfliqts. jgufis wevrebis miRebuli
diferenciacia, damokidebulia maT SesaZleblobaze, gaacnobieron da
Tavi daaRwion gavarjiSebuli uunarobebs, amoicnon jgufis klimatis
negatiuri Tvisebebi. latentur konfliqtSi jgufis wevrebs SeiZleba
hqondeT Zalauflebis SegrZnebis unari, amis safuZvelze ki isini
gaTvlian Zalauflebis gamoyenebis SesaZleblobebs.
termini Zalauflebis yoveldRiuri gamoyeneba xSirad azviadebs
mis bunebas. gamoTqmebi _ is flobs SeuzRudav Zalauflebas, an
departamentis menejerma dakarga Zalaufleba migvaniSnebs imaze, rom es
aris raRacis floba, is ganekuTvneba individs da cvladi sididea. am
Tvalsazrisis mixedviT, Zalaufleba aris dominantobis an siZlieris
niSani, raRac sisustis ararseboba. es mosazreba mcdaria. Hannah Arendth-i
am problemis gamo aRniSnavda, rom Zalaufleba arasodes aris individis
sakuTreba; is ganekuTvneba mxolod jgufs da arsebobs manam, sanam
jgufi arsebobs. Tu Cven Zalauflebas ganvsazRvravT rogorc unars,
romelic movlenebs akontrolebs, maSin es unari ekuTvnis jgufs. erTi
mxriv, es niSnavs imis aRiarebas, rom socialuri Zalaufleba
gamomdinareobs jgufis wevrebis urTierTdamokidebulebidan. jgufSi
wevrebs maSin aqvT Zalaufleba, rodesac isini floben im resursebs,
romelbsac gamoiyeneben jgufis sxva wevrebis darwmunebasa da
dayoliebaSi, jgufis aqtivobis kursis SecvlaSi da a.S. es resursebi
individebis mxridan kontroldeba da Zalauflebis gamoyenebis
SesaZleblobas iZleva, magram maT aqvT wona mxolod im
urTierTdamokidebulebebis konteqstSi, romelSic gamoiyenebian.
potenciuri resursebi gulisxmobs jgufis wevrebis mier maTi
gamoyenebis ostatobas an unarebs (mag., damarwmunebel unarebs), individis
formalur pozicias jgufSi an organizaciaSi, mis unars-akontrolos
sxvaTa pasuxebi da ganaxorcielos dasjis meqanizmebi, pirovnul
mimzidvelobas an mowonebas da sxv. yvelaferi, rac jgufis wevrs aZlevs
uflebas, imoqmedos sakuTari miznebis misaRwevad an sxvisi aqtivobebis
sawinaaRmdegod, aris resursi, romelic konfliqtSi gamoiyeneba.
Zalauflebis ganmtkicebis tendencia Rrmad gamjdari miswrafebaa
da socialur procesebzea damyarebuli. Richard Emerson-i aRniSnavs:
Zalaufleba akontrolebs, an zegavlenas axdens maTze, visac
akontroleben. kontroli mniSvnelovan rols TamaSobs konfliqtur
interaqciaSi. erTi piri, resursebis realuri da potenciuri gamoyenebis
safuZvelze, axorcielebs brZanebiT kontrols, xolo sxva piri iRebs
76
an ugulebelyofs mas. am procesis yvelaze mniSvnelovani aspeqtia meore
piris mier brZanebis -Zalauflebis legitimurad miReba - armiReba. sxva
sityvebiT rom vTqvaT, meore piri xels uwyobs pirveli piris
ganmtkicebas, misi resursebisa da unarebis ganmtkicebas, risi
meSveobiTac es ukanaskneli iyenebs am unars. ganmtkicebis es socialuri
procesi safuZvlad udevs jgufis wevrebis aRqmebs erTmaneTis qcevebis
mimarT (gavlenis an kontrolis mcdeloba). Tu subieqti TiTebis
saSualebiT akeTebs iaraRis imitacias da ambobs: momeci safule!,
samiznes SeiZleba gaecinos am xumrobaze, radgan amgvar qcevas ver
miiRebs rogorc Zalauflebis gamoyenebas. Tu igive piri aiRebs namdvil
iaraRs da daaSinebs sxvas, es ukanaskneli igrZnobs, rom imyofeba
iaraRiani adamianis zegavlenis qveS. zegavlenis, Zalauflebis
gamoyenebis ganmtkiceba sxva adamianze iaraRis saSualebiT mravalwliani
gamocdilebiT mtkicdeba. am SemTxvevaSi, iaraRi Zalauflebis
ganmtkicebis instrumentia.
J.Thibaut sa da H.Kelley-is definiciis Tanaxmad, pirovneba A-s aqvs B-ze
Zalaufleba da moqmedebs mis qcevaze ise, rom SeuZlia B-s Sedegebis
xarisxis kontroli.
iseT wyvilebSi, rogoricaa maswavlebel-moswavle, oficer-jariskaci an
eqimi da pacienti, yvelaferi naTelia, magram B-s Sedegebze A-s
zegavlenis unari ar gamoricxavs im wesebis gauTvaliswineblobas,
romelTa Sedegad B-sac SeuZlia gavlenis moxdena A-ze.
1. Zalaufleba absoluturia. pirvel rigSi, is SezRudulia orive
individis unarebiT;
2. Zalaufleba, Cveulebriv, gulisxmobs erTi partnioris mier meoris
aqtivobebis SesaZleblobebze gavlenas;
3. Zalauflebis gamovlena SezRudulia damokidebuli mxaris mier;
magaliTad, muSa SeiZleba gaificos, an sxvagan eZebos samsaxuri;
mSobeli-Svilis urTierTdamokidebulebebSic ki, rodesac TiTqos
mSobels aqvs Zalaufleba da am Zalauflebis ganxorcielebisTvis
Sesabamisi resursebi, faqtobrivad, SeiZleba bavSvi akontrolebdes
mSobels mzrunvelobiTi qcevebis moTxovniT, an Tundac, sakuTari
Tavis SimSiliT dasjiT;
4. bevr urTierTdamokidebulebaSi erT partniors aqvs Zalaufleba,
zogierT specifikur konteqstSi _ sxvas. Zalauflebis ganawileba
jgufis wevrebs Soris molaparakebis Sedegs warmoadgens;
aqedan gamomdinare, bolo ori mtkicebis Tanaxmad, Zalaufleba
aris urTierTdamokidebulebis da ara mxolod erT-erTi individis
sakuTreba.
Zalauflebis ganmtkiceba SesaZlebelia Semdegi wyaroebiT:
1. socialuri kategorizaciis procesi qmnis mkacr koncefciebs imis
Taobaze, Tu rogori tipis adamianebi arian Zalauflebiani da rogori
tipis adamianebi - ara. ganmtkicebis stadia iwyeba adreuli bavSvobidan
da grZeldeba mozrdilobis asakSi. pirovnuli identifikaciis
ganmartebaSi mTavari faqtoria socialuri jgufis an kategoriebis
individualuri aRqma. mag., me var amerikeli, me var fexburTeli da a.S.
adamianTa identifikacia ganisazRvreba ara mxolod im jgufis mier,
romelsac igi miekuTvneba, aramed im jgufis mxridanac, romelsac igi ar
ganekuTvneba. magaliTad, bevri amerikeli miiCnevs Tavs amerikelad da
ara rusad, meqsikelad an sxv. socialuri kategorizacia aris procesi,
77
romlis daxmarebiTac Cven ganvsazRvravT, romel jgufs mivekuTvnebiT
Cven da sxvebi. es ki qmnis adamianTa Soris msgavsebasa da dapirispirebas.
zogierTma mkvlevarma Seiswavla socialuri kategorizaciis fenomeni im
aRqmebTan dakavSirebiT, romlebic aqvT adamianebs sakuTari Tavis an
sxvaTa Zalauflebis mimarT.
magaliTad, C.Moore-is eqsperimentSi kolejis studentebi muSaobdnen
stenfordis universitetis studentebTan an umaRlesi skolis
studentebTan erTad. maT daavales Semdegi: unda SeefasebinaT
marTkuTxedi optikur iluziaSi. studentebi erTmaneTisagan ar
gansxvavdebodnen Sefasebebis TvalsazrisiT (ar avlendnen
gansakuTrebul unarebs). magram isini, romlebic fiqrobdnen, rom
muSaobdnen universitetis studentebTan erTad, bevrjer cvlidnen
TavianT Sefasebebs, vidre isini, romlebic fiqrobdnen, rom muSaobdnen
kolejis studentebTan erTad. kolejis studentebi Tvlidnen, rom
stenfordis universitetis studentebi ufro Wkvianebi iyvnen da amitomac
ukeTesad asrulebdnen davalebas.
es eqsperimenti gviCvenebs, rom kolejis studentebi ganamtkicebdnen
universitetis studentebis resursebs da naklebad afasebdnen umaRlesi
skolis studentebis resursebs. rodesac gansxvavebuli socialuri
kategoriis adamianebi erTad muSaoben, jgufis erTi mxarisaTvis xdeba
Zalauflebis ganmtkiceba, xolo meore mxarisaTvis _ misi Sesusteba.
adamianebi, romlebic miekuTvnebian Zalauflebian socialur
kategoriebs da regularulad ganamtkiceben TavianT Zalauflebas, Tavs
aRiqvamen warmatebul adamianebad. igive WeSmariteba arsebobs imaTTvisac,
vinc Tavs araZalauflebian kategoriebs miakuTvnebs.
2. Zalaufleba xasiaTdeba mistikurobiT, romelic aZlierebs
Zalauflebis mqone pirovnebis moqmedebebis ganmtkicebas.
E. Janeway-m gamoikvlia bavSvebisa da mozrdilebis gamocdilebebi
Zalauflebis gamoyenebis mimarTulebiT. man aRmoaCina, rom bavSvebi
ufrosebs miaweren garkveul Zalauflebas, mistikurobas. E. Janeway-s
azriT, Zalaufleba Seicavs raRac zebunebriv elements. aqedan
gamomdinare, Zalaufleba aris magiuri. zogierT jgufSi uxucesebi
wevrebi xasiaTdebian amgvari Zalauflebis SaravandediT, Tundac imitom,
rom isini floben met codnasa da informacias, radgan xangrZlivi dro
dahyves jgufSi da amdenad mistikurobac miewerebaT axali wevrebis
mxridan.
3. Zalauflebis ganmtkicebaSi gansakuTrebul rols TamaSobs jgufis
wevrebis urTierTobebi. erTi wevris aqtivobasa da Zalauflebis
ganmtkicebaze gavlenas axdens meore wevris pasuxi. magaliTad, Tu
mTavari piloti gascems brZanebas da ekipaJis yvela wevri mas uyoymanod
daeqvemdebareba, maSin ekipaJis danarCen wevrTa moqmedeba aZlierebs
pilotis avtoritetis ganmtkicebas. TiToeuli wevri uyurebs sxva
danarCen wevrTa moqmedebas. Tu isini pilotis brZanebas yovelgvari
yoymanis gareSe eqvemdebarebian, es wonas matebs pilotis avtoritets.
meore mxriv, warsulSi pilots SeiZleba ar hqonda gavlena ekipaJis
wevrebze da wevrebs eWvi eparebodaT mis avtoritetulobaSi. Tu erT-
erTi wevri SeewinaaRmdegeba mas, SesaZlebelia ekipaJis sxva wevrebmac
gaiziaron misi pozicia.
4. Zalauflebis ganmtkicebas, cnobieris garda, aracnobieri
safuZvelic aqvs. ganmtkicebas xSirad jgufi Riad ganixilavs da iRebs.
78
am SemTxvevaSi, jgufis mier xdeba garkveuli unarebis, codnis an
pirovnuli daxasiaTebebis Sefaseba. isini mxars uWeren am resursebis
legitimurobas. Zalauflebiani individebi resursebs iyeneben jgufis
moqmedebis ganmtkicebisaTvis. moqmedeba SeiZleba iyos, an ar iyos
sasargeblo, magram rogorc H. Arendt-i aRniSnavs, is ekuTvnis jgufs.
Zalauflebis racionaluri buneba gvaiZulebs, vaRiaroT jgufSi
resursebis statusi, romelic urTierTdamokidebulebis konteqstSi
gamoiyeneba. Zalaufleba damokidebulia jgufze da arasodes ar
kontroldeba jgufis erTi wevris mier. jgufis wevrebis pasuxi
gansazRvravs Zalauflebis resursebs. rodesac jgufis wevrebi iyeneben
resursebs, maTi aqtivobebi resursebis wonas anaxleben, inarCuneben, an
asusteben. situaciisaTvis Seuferebeli aqtivobis ganxorcieleba
ganapirobebs resursis sust ganmtkicebas da piriqiT. amis gacnobiereba
ki xSirad ar xdeba. resursebis gamoyeneba aris eqstremalurad rTuli
procesi. Zalauflebis gamomyeneblis ostatoba (unari Zalauflebis
gamoyenebisa), masze sxva wevrebis pasuxi es yvelaferi erTad
gansazRvravs, Tu romeli resursi SeinarCunebs, an dakargavs konfliqtSi
ganmtkicebas.


moqmedebebi da kontrmoqmedebebi konfliqtSi

realur konfliqtSi moqmedebebisa da kontrmoqmedebebis
ganxorcieleba Zalauflebis safuZvelze xdeba. jgufis wevrebis
moqmedebebs ganixilaven ori TvalsazrisiT. pirveli, rodesac
individualuri konfliqturi taqtika ganixileba, rogorc jgufis wevris
mier arCeuli erTi moqmedeba da SesaZlo Sedegi. meore, rodesac
jgufis wevrebi dakavebuli arian moqmedebaTa mTeli kursis
ganxorcielebiT.

Zalauflebis gamoyeneba konfliqtur taqtikebSi

M. E. Roloff-ma, G.Sharp-ma, R.Walton-ma mogvces konfliqturi taqtikebis
tipologiuri CamonaTvali, romelic konfliqtSi Zalauflebis
gamoyenebis SesaZlo variantebze miuTiTebs. sxvadasxva taqtikis
gansxvavebis safuZvelze gamoikveTa Zalauflebis gamoyenebis oTxi
modeli:
1. taqtika, romelSic igulisxmeba Zalauflebis pirdapiri gamoyeneba.
am SemTxvevaSi is individebi, romlebic Zalauflebas floben (fizikuri,
ekonomikuri, politikuri resursebi), aiZuleben jgufis wevrebs,
miuxedavad maTi survilisa, daemorCilon maT;
2. taqtika, romelSic igulisxmeba pirdapiri da virtualuri
Zalauflebis gamoyeneba. pirdapiria, rodesac jgufis wevrebi
Zalauflebis potenciuri gamoyenebiT aiZuleben sxvebs, daemoCilon maT.
Zalauflebis virtualuri gamoyeneba gulisxmobs jgufis wevrebis mier
sakuTari resursebis gamovlenas sxvebis winaSe da maTi gamoyenebis
unars. am taqtikis naTel magaliTs muqara warmoadgens;
3. taqtikaSi Zalaufleba SesaZlebelia arapirdapiri saxiT
gamoviyenoT. es aris iseTi tipis urTierToba, romelSic jgufis wevrebi
79
ar mimarTaven eqsplicitur Zalauflebas. am SemTxvevaSi Zalaufleba
gamoiyeneba impliciturad da usityvod;
4. taqtika, romelic SeniRbulad axorcielebs Zalauflebis
gamoyenebas. am dros xdeba potenciuri sakiTxis SeniRbva an saerTod,
misi CaxSoba.
zogierTi taqtika iyenebs erT an met Zalauflebis models.
TiToeuli modeli, romelSic vlindeba taqtika, miuTiTebs am taqtikis
mniSvnelovan, specifikur Taviseburebebze. isini gansazRvraven, Tu
qcevis ra stili aris aucilebeli, raTa efeqturad moxdes taqtikis
gamoyeneba. magaliTad, muqara, romelic gulisxmobs pirdapir,
virtualuri Zalauflebis gamoyenebas, moiTxovs fundamenturad
gansxvavebul midgomas, vidre taqtika, romelSic xdeba Zalauflebis
arapirdapiri gamovlena.








konfliqturi taqtika da Zalauflebis modeli

1) taqtika _ konfliqtis gadatana Sesaferis dromde

gansazRvreba: A ambobs: me ar maqvs dro axla amaze sasaubrod. moicade
xvalamde".

taqtikaSi gamoyenebuli Zalauflebis modeli: arapirdapiri


2) taqtika _ konfliqtis araRiareba

gansazRvreba: mxare ar aRiarebs, rom arsebobs konfliqti. mag., B-s
uTanxmoebaze A pasuxobs: me ar vfiqrob, rom Cven realurad
vewinaaRmdegebiT erTmaneTs".

taqtikaSi gamoyenebuli Zalauflebis modeli: SeniRbuli (faruli).

3) taqtika _ miniSneba

gansazRvreba: informaciis gacema winaswar, konfliqtze pirovnebis
reaqciis gamovlena, A araverbalurad siZulvils avlens, konfliqtze
B-s miniSnebis gamo.

taqtikaSi gamoyenebuli Zalauflebis modeli: pirdapiri, virtualuri.

4) taqtika _ Tavdasxma

80
gansazRvreba: sxvebis dadanaSauleba da maT winaaRmdeg braldebebis
wayeneba.

taqtikaSi gamoyenebuli Zalauflebis modeli: pirdapiri

5) taqtika _ SeniRbuli

gansazRvreba: kritikis mimarTva sxva mxares an mxolod misi nawilis
aRiareba. A akritikebs B-s: "Sen gaafuWe es moxseneba, Sen yovelTvis
warumateblad moqmedeb. B niRbavs problemas pasuxiT: diax, Cemi
moxseneba naklebi srulyofilebiT gamoirCeoda". B ar amaxvilebs
yuradRebas gakeTebul SeniSvnaze.

taqtikaSi gamoyenebuli Zalauflebis modeli: arapirdapiri, faruli.

6) taqtika _ iarliyis miniWeba

gansazRvreba: xdeba isec, rom partniors Seuferebel saxels arqmeven
konfliqtis dros, magaliTad, A eubneba B-s: ,,nu iqnebi moRalate."

taqtikaSi gamoyenebuli Zalauflebis modeli: arapirdapiri.

7) taqtika _ koaliciis formireba

gansazRvreba: ori an sami pirovnebis (jgufis) gaerTianeba, aliansi
erTis winaaRmdeg.


taqtikaSi gamoyenebuli Zalauflebis modeli: pirdapiri, virtualuri.

8) taqtika _ sakiTxis eqspansia

gansazRvreba: jgufi amZafrebs konfliqts poziciis gaZlierebisTvis.

taqtikaSi gamoyenebuli Zalauflebis modeli: arapirdapiri, virtualuri.

9) taqtika _ muqara da dapireba

gansazRvreba: gancxadeba, romelic gulisxmobs X jgufis moTxovnebs Y -
isadmi da Sedegis gansazRvras. Tu Y-i daemorCileba, muqaris SemTxvevaSi,
Sedegi aris negatiuri, dapirebis SemTxvevaSi - pozitiuri (gulisxmobs
dajildoebas).

taqtikaSi gamoyenebuli Zalauflebis modeli: virtualuri

10) taqtika _ raRacis micema sanacvlod"

gansazRvreba: erTi jgufi meores aZlevs raRacas, samagieros miRebis
sanacvlod. magaliTad, A ar dauyvirebs B-s imis gamo, rom B
yuradRebiania A-s saCivris mimarT.
81

taqtikaSi gamoyenebuli Zalauflebis modeli: arapirdapiri

11) taqtika _,,nawilebad daSla

gansazRvreba: konfliqtis danawileba calkeul sakiTxebad, romelTa
ganxilvac SemdgomSi cal-calke moxdeba.

taqtikaSi gamoyenebuli Zalauflebis modeli: arapirdapiri, SeniRbuli.


Cven ganvixilavT taqtikaSi gamovlenil Zalauflebis modelebs
muqaras da dapirebas, urTierTobisa da sakiTxis kontrolis" saxiT.

muqara da dapireba. muqara da dapireba yovelTvis gvxvdeba
konfliqtur situaciaSi. muqaras ganvsazRvravT, rogorc individis mier
im qcevaze yuradRebis gamaxvilebas, romlis ganxorcielebac zians
moutans sxva piris interesebs, Tu is ar daakmayofilebs moTxovnebs. rac
Seexeba dapirebas, es aris individis mier Sesrulebuli qceva, romelsac
sxva individisTvis moaqvs sargebloba im SemTxvevaSi, Tu es ukanaskneli
eTanxmeba mis moTxovnebs. muqara da dapireba warmoadgens erTi da imave
monetis or sxvadasxva mxares, sadac erTi aris negatiuri da meore _
pozitiuri. muqara da dapireba mniSvnelovania imdenad, ramdenadac isini
warmoadgenen Zalauflebis pirdapiri da virtualuri gamoyenebis naTel
magaliTebs, rac, Tavis mxriv, moqmedebs interaqciaze. muqara da dapireba
erTmaneTTan akavSirebs resursebs jildosa da dasjas. maTi
efeqturad gamoyeneba damokidebulia individis unarsa da
moxerxebulobaze_daarwmunos sxvebi, rom mas gaaCnia Sesabamisi
resursebi da maTi gamoyenebis saxsrebi. pirovnebis mier dapirebisa da
muqaris gamoyeneba efeqtiania maSin, rodesac is kontrols uwevs sxva
pirovnebis resursebs.
P.G. Burgess-i aRniSnavs, rom muqara efeqturia ara imitom, rom saqme exeba
Zaladobis faqts, aramed imitom, rom piri, romelic imuqreba, sxva
pirebis winaaRmdegobis SemTxvevaSi, qmnis SeuTanxmeblobis Sedegebis
iseT cocxal suraTs, romelic TavisTavad warmoadgens Zaladobis
faqtobriv formas. muqarisa da dapirebis efeqtianoba damokidebulia
xuT faqtorze: specifikaze, pirovnebis sandoobaze, uSualobaze,
samarTlianobasa da im klimatze, romelSic isini arseboben.
Tu urTierTobaSi muqara da dapireba gamoiyeneba im mizniT, rom
moxdes sxva individis qcevis blokireba, saWiroa ufro specifikuri
qcevis ganxorcieleba. radgan muqara da dapireba Tavis TavSi
gulisxmobs virtualuri Zalauflebis gamoyenebas, isini axorcieleben
sxvisi qcevis blokirebas specifikuri instruqciebis gacemis saSualebiT.
arsebobs monacemi, romlis Tanaxmad, vinmes daqvemdebarebis
TvalsazrisiT, muqara ufro efeqturia, vidre dapireba. ganvixiloT
magaliTi, romelic gviCvenebs, rom muqara metad specifikuria,
dapirebasTan SedarebiT.
jgufis erT-erT wevrs surs, rom meore wevrma oTxi SesaZlo qcevidan
ganaxorcielos erTi.
A hpirdeba B s: Tu Sen gaakeTeb X-s, me dagajildoeb.
ganvixiloT A-s muqara B-s mimarT: Tu Sen ar gaakeTeb X-s, me dagsji.
82
am SemTxvevaSi muqara gulisxmobs sxvisi qcevis met blokirebas, radgan
B oTxi qcevidan samisTvis daisjeba. amdenad, sxvisi qcevis
blokirebisTvis ufro specifikur formas muqara warmoadgens, vidre
dapireba. am SemTxvevaSi muqaris gamoyeneba ufro efeqtiani iqneba.
pirovnebis mier dapirebis an muqaris ganxorcielebis efeqtianoba
damokidebulia mis sandoobaze. pirovnebis sandoobis dinamika
gansxvavebulad gamoixateba muqarasa da dapirebaSi.
muqaris SemTxvevaSi, sandooba gamoixateba dasjis unaris gamovleniT;
magaliTad, samxedro dapirispirebis SemTxvevaSi, SeiaraRebuli Zalebis
mobilizaciis demonstrirebiT. dapirebis dros, mniSvnelovania, moxdes
piris keTilganwyobilebis aRqma, misi keTili ganzraxvebis aRiareba, rac
ganapirobebs pirovnebis sandoobis gaZlierebas.
P. G. Burgss-i aRniSnavs, rom muqara ufro efeqturia, vinaidan igi moiTxovs
SezRudul dros da aiZulebs pirs, gaakeTos swrafi arCevani.
magaliTad, Tofian mamakacTan pirispir Sexvedra individs
gadawyvetilebis swrafad da uSualod miRebas aiZulebs. muqara an
dapireba gulisxmobs Tavis SinaarsSi SezRudul dros.
muqarisa da dapirebis efeqturoba damokidebulia im xarisxze, ra
xarisxiTac isini samarTlianad aRiqmebian. bevr SemTxvevaSi muqara an
dapireba miiReba usamarTlod. Tu muqara arasamarTlianad aRiqmeba, maSin
didi albaTobaa imisa, rom mas pirovnebisgan winaaRmdegoba Segvxvdes.
S.A. Kaplowitz_ma aRniSna, rom subieqtis damorCileba damokidebulia imaze,
Tu ramdenad samarTlianad aRiqvams individis muqaras. muqaris
efeqturad gamoyeneba ganpirobebulia individis unariT, moiTxovos
samarTliani, gonivruli, sasargeblo qcevebi. samarTlianoba aucilebel
pirobas warmoadgens dapirebis efeqtianobis gazrdisaTvis.
da bolos, rogorc aRvniSneT, muqarisa da dapirebis efeqturoba
dakavSirebulia jgufis klimatze. N. Friedland-ma aRmoaCina, rom
xelSekrulebis dadebisas subieqtebi muqaras gansxvavebulad
ganixilaven. es damokidebulia im urTierTobaze, romelic am
pirovnebebs akavSirebT. urTierTdamokidebuleba SeiZleba iyos
TanamSromlobiTi an konkurenciuli (SejibrebiTi). TanamSromlobiTi
klimatis dros subieqtis muqara aRiqmeba, rogorc sxva pirovnebaze
gavlenis mcdeloba misTvis dadebiTi Sedegis miRebis mizniT. rac Seexeba
SejibrebiT situaciebs, muqara aRiqmeba, rogorc Zaldatanebis mcdeloba.
muqaris efeqturobas gansazRvraven ori saxis klimatis gansxvavebuli
faqtori. TanamSromlobiT klimatSi muqaraze kompromisi damokidebulia
rwmenaze, romelic aqvs subieqts muqaris gamomyenebeli piris mimarT.
rwmenaSi, am SemTxvevaSi, igulisxmeba muqaris gamoyenebis mizezebi:
pirma, romelic muqaras iyenebs, namdvilad icis, rom amiT orivesaTvis
(sakuTari Tavisa da pirovnebisTvis, romelsac emuqreba) saukeTeso
Sedegs miiRebs. SejibrebiT klimatSi kompromisi damokidebulia im
rwmenaze, romelic individs aqvs muqaris gamomyenebeli piris mimarT da
romelic gulisxmobs dasjis, iZulebis unars.
dapireba, muqarasTan SedarebiT, upiratesobiT sargeblobs da
aZlierebs individis Zalauflebas. is piri, romelic dapirebas iyenebs,
sxvebis TvalSi aRiqmeba ufro sandod, ufro yuradRebian pirovnebad.
J.W. Bowers_i miuTiTebs, rom zogierTi adamiani iyenebs dapirebas _
Setyobinebas, romelic moicavs rogorc jildos, aseve dasjas.
magaliTad, rodesac menejeri ambobs: Cven namdvilad ver davisvenebT
83
paraskevs, Tu ar davasrulebT am samuSaos dRes, is gvTavazobs
jildos iseTi eniT, romelic xSirad gamoiyeneba muqarisaTvis. aseTi
moqmedebiT menejeri arapirdapir miuTiTebs, rom mas surs paraskevs
dasveneba. igi arapirdapir sTavazobs TanamSromlebs jildos, magram,
amave dros, gansazRvravs maTi qcevebis Sekavebas.
imisaTvis, rom moxdes gacemuli dapirebisa Tu muqaris ganxilva
(gansakuTrebiT im SemTxvevaSi, Tu muqara da dapireba implicituri an
arapirdapiria), aucileblia am adamianis Rirebulebebis, ganzraxvebis
Seswavla.
gansxvavebul klimatebSi muqara da dapireba aRiqmeba specifikurobiT
da damokidebulia im gavlenaze, romelic aqvs klimats
urTierTdamokidebulebebze. klimati mniSvnelovan rols TamaSobs
jgufis wevrebis mier subieqtis moqmedebis interpretaciaSi.
urTierTobis kontroli. urTierTobis dros adamianebi mravaljer
gansazRvraven da amowmeben sakuTar urTierTdamokidebulebebs.
erTmaneTis mimarT gagzavnili Setyobineba sxvadasxva mniSvnelobiT
dones moicavs: pirveli _ gancxadebis Sinaarss, meore _ brZanebiT
aspeqts _Setyobinebas, romelic urTierTobas asaxavs.
individis mier urTierTdamokidebulebis gansazRvra warmoadgens
Zalauflebis arapirdapir gamoyenebas, romlis saSualebiTac miiRweva
kontroli konfliqtSi.
urTierTobis kontroli arapirdapiria im gagebiT, rom arsebobs
molodini _ momavali urTierTobisTvis risi Tqma da arTqma aris
dasaSvebi. am dros gamoiyeneba eqsplicituri gancxadebebi.
urTierTobiTi Setyobinebebi, Tavisi bunebiT, implicituria. Cven TiTqmis
yovelTvis viciT, rogori urTierTdamokidebulebebi gagvaCnia
garSemomyofebTan (vis movwonvarT, ar movwonvarT da sxv.), yovelgvari
eqsplicituri Setyobinebis gacvlis gareSe.
urTierTobiTi Setyobinebebi, radgan isini implicituria,
SesaZlebelia problemuric iyos, Semdegi faqtorebis gamo:
1) Setyobineba advilad SeiZleba uaryofili iyos, arasworad
interpretirebuli an interaqciis Semdeg _ xelmeored
interpretirebuli;
2) konfliqtis eskalacia moxdes im sakiTxebis safuZvelze, romlebic
dakavSirebulia implicitur urTierTobiT SetyobinebebTan da
gansazRvrebebTan;
3) urTierTobiTi Setyobinebis implicituri buneba xSirad akontrolebs
urTierTobas, SeuZlia urTierTobis bunebis SeniRbva. msgavsad
Zalauflebis yvelanairi tipis gamoyenebisa, urTierTobis kontroli
moiTxovs sxvebisagan ganmtkicebas interaqciaSi; vinaidan urTierTobiTi
Setyobineba implicituria, xSirad adamianebs ar SeswevT sakuTari
urTierTobis gansazRvris unari.
sakiTxis kontroli. konfliqtur urTierTobaSi yuradRebas iqcevs
sakiTxis kontroli. sakiTxis kontrolis fsiqologiur axsnas Semdegi
magaliTis saSualebiT SevecdebiT.

SemTxveva 8.

erT-erT fsiqiatriul savadmyofos ganyofilebaSi muSaobda sami
fsiqiatri, fsiqologi da ori socialuri muSaki. ganyofilebis
saqmianobaze pasuxs agebda mxolod erTi fsiqiatri _ irakli, romelic
84
iyo avtokratuli pirovneba da erTpirovnulad iRebda gadawyvetilebas.
danarCeni ori fsiqiatri abalansebda Zalauflebas, kargad acnobierebda
ra iraklis agresiulobas da cdilobda mxari daeWira, gaemxnevebina
fsiqologi da socialuri muSakebi. irakli - ganyofilebis ufrosi _
aris jgufSi dominanturi pirovneba, naTia da daTo (ori socialuri
muSaki) _ daqvemdebarebuli pirebi. irakli iwvevda Sexvedrebs, Tavad
gansazRvravda sakiTxebis ganxilvas, problemis wamoWrisa da misi
gadaWris gadawyvetilebas. igi ganmartavda problemas sakuTari
Sexedulebebis WrilSi, xolo is wevrebi, romlebisTvisac nacnobi iyo
wamoWrili problema, cdilobdnen, Tavi SeekavebinaT sakuTari
Tvalsazrisis gamoTqmisgan, ar dapirispirebodnen ganyofilebis ufross.
sakiTxis ganxilvis dros iraklis SeeZlo SeeCerebina TanamSromeli
azris gamoTqmisas, rac garkveul daZabulobas iwvevda jgufSi.

am ganyofilebis muSaobis analizidan gamomdinare, aRsaniSnavia,
rom naTiasa da daTosaTvis mTavar problemas iraklis dominantoba
warmoadgens, igi erTpirovnulad udgeba problemis analizsa da sakiTxs
wyvets maTTan konsultaciebis gareSe, rac iwvevs socialuri muSakebis
gaRizianebas. ganyofilebis saqmianobaSi gadawyvetilebas iRebs mxolod
irakli, riTac zRudavs socialuri muSakebis monawileobas muSaobis
procesSi. konfliqti warmoiSveba im sakiTxebze, romlebic ganyofilebis
saqmianobasTan kavSirSia, magram im ZiriTadi problemis wamoWra,
romelic gulisxmobs iraklis dominantobas, ar xdeba, Semdegi mizezis
gamo _ jgufis wevrebi pativs scemen iraklis. igi aris sakuTar TavSi
darwmunebuli, kompetenturi pirovneba. garda amisa, irakli Tavad ver
acnobierebs sakuTar avtoritetulobasTan dakavSirebul problemas. mas
ar SeuZlia an ar surs, dainaxos is da amitomac arasdros xdeba am
problemis analizi.
sakiTxis kontrolis dros mniSvnelovan rols TamaSobs
Zalauflebis resursebis or tipi.
1. wevrebma unda gansazRvron is sakiTxebi, romlebsac jgufis
yuradReba gadaaqvT konfliqtis ZiriTadi sakiTxidan. Tu wevrebi ver
acnobiereben ZiriTad problemas, isini ver gadaWrian konfliqts;
2. jgufis wevrebi sakiTxis kontrols negatiurad axorcieleben, rac
konfliqtis CaxSobaSi vlindeba. jgufis wevrebs ar surT konfliqtis
sakiTxis jgufis winaSe ganxilva imitom, rom ar ician, danarCen wevrebs
ra reaqcia eqnebaT.
sakiTxis kontrolTan dakavSirebiT gasaTvaliswinebelia misi
unariani gakontroleba, rac imas niSnavs, rom dominanti wevrebis
Zalaufleba rCeba damaluli. dominant mxares SeuZlia sakiTxis
kontroli sxva sakiTxebis manipulirebiT, kerZod, im sakiTxebiT,
romlebic arapirdapiraa dakavSirebuli muqaris gamoyenebasTan. erT-erTi
mizezi, romlis gamoc organizaciaSi dominanti wevrebis mier ar xdeba
Zalauflebis gamovlena, aris is, rom, isini opozicionerebad aRiqmebian.
dominanti wevri jgufis wevrebze manipulirebiT axorcielebs maTze
kontrols.
swored am maneriT xdeboda ganyofilebis muSaoba. irakli sakiTxis
garSemo akeTebda mokle gancxadebebs da mxolod amis Semdeg rTavda
nebas jgufs, ganexila es sakiTxi. mis mier sakiTxis wamoyenebisa da
gadawyvetis gzebis winaswari SeTavazeba moqmedebda jgufis mier
gadawyvetilebis miRebaze.
85
ase rom, sakiTxis kontrolis marTva damokidebulia dominanti
wevris Zalauflebaze. am SemTxvevaSi taqtikaSi gamovlenili Zalaufleba
aris SeniRbuli.



taqtikebi da konfliqturi epizodebis struqtura

taqtika arasodes ganixileba damoukidebel erTeulad. mas
gansazRvraven im moqmedebebisa da kontrmoqmedebebis modelebTan erTad,
romliTac konfliqtur interaqciaSi Sedis. am mizezis gamo, aucilebeli
xdeba im Zalis ganxilva, romelic uSualod ayalibebs konfliqtur
epizods da gavlenas axdens konfliqtis ganviTarebaze.
epizodi aris moqmedebebis erToblioba. mas gaaCnia dasawyisi da
dasasruli. mag., restoranSi SekveTis micema aris epizodis erTi
magaliTi, megobrebs Soris saubari aris sxva epizodi. epizodebi
SeiZleba iyos mokle an grZeli.
konfliqti, msgavsad socialuri movlenisa, SeiZleba danawildes
epizodebad. magaliTad, erTi konfliqti SesaZloa Sedgebodes Semdegi
epizodebisagan: a) Sexvedra holSi; b) mokle dialogi, romlis drosac
iniSneba Sexvedra; g) misvla Sexvedraze; d) diskusia, roca xdeba azrTa
gacvla-gamocvla; e)mwvave kamaTi, romliTac Sexvedra mTavrdeba;
v)momdevno dRes daniSnuli Sexvedra da orive mxaris Serigeba;
yovel epizods gaaCnia gansxvavebuli Tema da interesi,
ganviTarebis gansxvavebuli modeli da monawileebis mier sxvadasxva
taqtikis arCevnis SesaZlebloba. epizodi konfliqtis mTavar erTeuls
warmoadgens. Zala, romelic konfliqtis mimarTulebaze zemoqmedebs,
gavlenas epizodebis saSualebiT axorcielebs da moqmedebebisa da
kontrmoqmedebebis modelebs ganixilavs or doneze:
konfliqturi moqmedebebis pirveli mTavari ganxilva epizodis
specifikuri Sinaarsidan iwyeba. am SemTxvevaSi igulisxmeba is konteqsti,
romelSic xdeba taqtikis interpretacia da im Zalis ganxilva, romelic
mas gaaCnia.
taqtikis interpretaciaze moqmedebs konfliqturi epizodis oTxi
konteqstualuri Tavisebureba.
1. erT taqtikas maSinve mihyveba meore taqtika. ori taqtikis
erTmaneTTan Sedareba konfliqts TvalsaCinos xdis Sesafaseblad.
magaliTad, Tu ganvixilavT TanamSromlobiT taqtikas, romelsac
mosdevs SejibrebiTi taqtika, es ukanaskneli ufro SesamCnevi gaxdeba
da ufro mtrulad aRiqmeba konfliqtis monawileebis mier;
2. konfliqtis faza taqtikis interpretacias gansazRvravs. D.Ellis-ma
da B.Fisher-ma aRniSnes, rom erTi da imave aqtivobas gaaCnia
gansxvavebuli funqcia da es damokidebulia im Tvalsazrisze, romliTac
xdeba konfliqtis ganmavlobaSi funqciebis ganxilva. mag., muqara
diferenciaciis adreul safexurze SeiZleba iyos konfliqturi
eskalaciis signali, xolo integraciul safexurze niSnavdes
xelSekrulebis dadebis signals;
3. konfliqtSi monawile erT-erTi mxaris mier aRebuli orientacia
gavlenas axdens mxareebis mier taqtikis interpretaciaze. Tu mxares aqvs
miRebuli SejibrebiTi orientacia, igi aagebs Tavis taqtikas Sesatyvisi
situaciebis gamoyenebiT;
86
4. taqtikis interpretaciaze moqmedebs mxareebis
urTierTdamokidebuleba. didi xnis megobrebs Soris muqara gagebuli
iqneba, rogorc xumroba. megobrebis mier gamoyenebul arapirdapir
taqtikas ufro meti wona gaaCnia, vinaidan mas xangrZlivi urTierTobis
gamocdileba aqvs da amxanagebis mier gamoyenebul iarliyebs
gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebs;
amrigad, konfliqtur situaciebSi taqtikis yvelaze uSualo
determinantebs warmoadgens moqmedebaTa Tanmimdevroba, faza, orientacia
da urTierTdamokidebuleba.
taqtikis meore ___ mTavar ganxilvas ganapirobebs epizodebis
ganviTarebis formis Tvalsazrisi. am SemTxvevaSi igulisxmeba
konfliqturi mimarTulebebis gavlena epizodebis ganviTarebaze da
taqtikaSi gamoyenebuli Zalauflebis tipi.
epizodebis ganviTarebaze gavlenas axdens Semdegi faqtorebi:
1. klimati, romelic moqmedebs konfliqturi epizodis Sefasebaze.
jgufis klimati moqmedebs interaqciaze, aZlierebs zogierTi taqtikis
gamoyenebas;
2. samuSao Cvevebi ayalibeben konfliqtur epizodebs. Tu jgufis mier
gamoyenebuli taqtika destruqciuli mimarTulebiT muSaobs, maSin
samuSao Cvevebi gavarjiSebul uunarobad iqceva;
3.stili da orientaciebi moqmedeben epizodebze. imis mixedviT, Tu
rogori orientaciebi aqvT adamianebs, gansxvavebulad viTardeba
epizodebi. mag., Tu konfliqtis monawile orive pirovneba amoirCevs
TanamSromlobiT stils, epizodi problemis gadaWris safexurebis
saSualebiT ganviTardeba, rogorc TanamSromlobiTi molaparakeba;
4. epizodis meoTxe determinanti xSirad ganixileba, rogorc mxareebis
tendencia_Seadaron erTmaneTs TavianTi moqmedebebi. am tendenciis naTel
magaliTs warmoadgens Cven mier ganxiluli T.Leary-is kvleva
interpersonalur refleqsiaze. Tu pirovneba TanamSromlobiT qcevas
axorcielebs da sxvis mier es qceva aRiqmeva TanamSromlobad, es
faqtori adekvatur pasuxs gamoiwvevs;
5. konfliqtis faza moqmedebs epizodis ganviTarebaze. konfliqtis
TiToeul fazaSi jgufs gansxvavebuli interesebi aqvs da aqedan
gamomdinare, Sesabamisi moqmedebebisa da pasuxebis tipi viTardeba.
konfliqtis TiToeul fazaSi jgufis winaSe sxvadasxva moTxovnebi dgas
da epizodebic gansxvavebulad warimarTeba;
6. Zalaufleba TavisTavad moqmedebs epizodebis Camoyalibebaze. jgufSi
Zalauflebis balansis ganxilva metad mniSvnelovani determinantia
konfliqturi interaqciis ganviTarebis gagebisTvis.
amrigad, konfliqturi qcevebis gaTvlas, gansazRvravs
konteqstualuri Taviseburebebisa da Zalauflebis gavlenis formebi.










87





Zalauflebis tipebi

J.French -ma da B. Raven-ma Zalauflebis xuTi kategoria daaxasiaTes:

jildos sanacvlod miRebuli Zalaufleba
am tipis Zalauflebis gamovlena damokidebulia A-s potenciaze
jildoTi uzrunvelyos B. jildos meSveobiT Zalauflebis gamoyenebis
tipSi igulisxmeba yvelanairi tipis resursi. jildos Sedegad
Zalauflebis gamoyeneba gavlenas axdens B-s qceviT aspeqtebze rac
gulisxmobs A-sTan mis damokidebulebas.
damsjeli Zalaufleba
damsjeli Zalaufleba damokidebulia A-s unarze, dasajos B. am
SemTxvevaSi dasja moicavs ara mxolod fizikur saxes, aramed
resursebis CamorTmevasac.
damsjeli Zalauflebis tipSi igulisxmeba resursis yvela tipi.
misi gamoyeneba ufro rTulia, vidre dajildoebis Sedegad miRebuli
Zalauflebisa. radgan B midrekilia, ganaxorcielos iseTi aqtivoba,
romelic mas jildos moutans, is niRbavs im aqtivobas, romlis
SesrulebisTvis, misi rwmeniT, igi daisjeba.
xSirad jildo da dasja simbolur mniSvnelobas atarebs.

profesionalizmis (eqspertobis ) Sedegad miRebuli Zalaufleba
am tipis Zalaufleba gulisxmobs im specialur codnasa Tu
unarebs, romlebzec raRaca xarisxiT damokidebuli xdeba B. am tipis
Zalauflebis magaliTs warmoadgens eqimsa da pacients Soris arsebuli
urTierTdamokidebuleba, anda moswavlesa da maswavlebels Soris
arsebuli urTierToba. profesionalizmis meSveobiT miRebuli
Zalauflebis gamoyenebis efeqturoba gamowveulia ara mxolod A-s
codnasa da unarze, ris gamoc B damokidebulia masze, aramed im
pativiscemaze, romelic B-s aqvs A-s mimarT, rogorc profesionalisadmi.
profesionalizmis meSveobiT miRebuli Zalaufleba gulisxmobs
informaciis gacemas, rogorc es gvaqvs maswavlebel-moswavlis
urTierTobaSi. aRsaniSnavia, rom A-s mier gamoyenebulma am tipis
Zalauflebam SeiZleba Seasustos B-ze gavlenis unari momavalSi.
avadmyofi pacienti ufro damokidebulia Tavis eqimze, vidre
gamojanmrTelebuli. rac ufro mets aswavlis maswavlebeli moswavles,
miT ufro nakleb damokidebuli xdeba moswavle maswavlebelze.
kanoniT miniWebuli Zalaufleba
kanoniT miniWebuli Zalaufleba gamoixateba A-s mier B-ze
ganxorcielebuli ZalauflebiT, rodesac B A-s avtoritetulobas iRebs.
A-s avtoritetulobaSi SeiZleba igulisxmebodes misi asaki, B-sTan misi
urTierTdamokidebuleba an is statusi, romelic mas sazogadoebaSi aqvs.
B-s mier A-s statusis miReba damokidebulia im momaval jildoze an
sasjelis Tavidan acilebaze, romelic mosalodnelia A-sa da B-s
urTierTobis ganmavlobaSi. zogierT urTierTdamokidebulebaSi
88
statuss SeiZleba arc hqondes mniSvneloba; mag., skolis gareT
maswavleblisa da moswavlis Sexvedra.


referentuli Zalaufleba
referentuli Zalaufleba dafuZnebulia B-s A-sTan
identifikaciaze. B-s izidavs A, aRtacebulia A-Ti an Surs misi da
amitomac aigivebs A-sTan sakuTar Tavs. B-ze gavlenas axdens A-s qceva.
Tu A-s xedavs, rogorc Tavis msgavss, an surs, rom mas daemsgavsos, B
ganaxorcielebs misi qcevis imitacias.
A-s SesaZlebelia B-ze hqondes negatiuri referentuli
Zalauflebis gavlena. es im SemTxvevaSia SesaZlebeli, rodesac B-sTvis
A aris aramimzidveli; B-s SeuZlia qcevis Secvla, raTa ar hgavdes A-s,
gansxvavdebodes misgan.
referentuli Zalaufleba ar moiTxovs A-gan garkveuli danaxarjis
gawevas. B-ze referentuli Zalauflebis ganxorcieleba SeiZleba moxdes
A-s aryofnis SemTxvevaSic da A-s sikvdilis Semdegadac.
J. French-sa da B. Raven-is mier SemoTavazebuli klasifikacia
gamoiyeneba yoveldRiur cxovrebaSi. gacvlis Teoriebis TvalsazrisiT,
profesionalizmis meSveobiT miniWebuli Zalaufleba gansxvavdeba sxva
tipis Zalauflebisgan gacvlili resursebis terminebis mixedviT.
kanoniT miniWebuli Zalaufleba, Cveulebriv, xasiaTdeba sanqciebis
gamoyenebis terminebiT. rac Seexeba referentul Zalauflebas, igi sxva
tipis Zalauflebisagan ganirCeva jildos terminebiT.
Kelvin-is Tvalsazrisis Tanaxmad, Zalauflebis es xuTi tipi
gaerTianebulia or jgufSi, romelTa fsiqologiuri daxasiaTeba
gansxvavdeba erTmaneTisgan. jildosa da dasjis gamoyenebiT
mikuTvnebuli Zalaufleba eyrdnoba sanqciebis gamoyenebas.
profesionalizmis safuZvelze miniWebuli Zalaufleba da referent-
Zalaufleba damokidebulia subieqtis mier Zalauflebis miRebaze.
profesionalizmi ar iqneba profesionalizmi, Tu vinmem ar aRiara, an ar
miiRo. kanoniT miniWebuli Zalauflebac damyarebulia mimReblobaze.
Zalauflebis tipis gansxvaveba saSualebas gvaZlevs,
gansvsazRvroT sxvadasxva tipis konfliqti. konfliqtur
urTierTdamokidebulebebSi jgufis wevrebi erTmaneTisgan ganasxvaveben
jildosa da dasjis sanacvlod miniWebul Zalauflebas. rac ufro
naklebia sxvaoba jgufis wevrebis Zalauflebebs Soris, miT ufro didia
albaToba konfliqtis ganviTarebisa. rac Seexeba profesionalizmis
Sedegad miRebul Zalauflebas da referentul Zalauflebas, maTi
gamoyeneba dakavSirebulia urTierTpativiscemaze, kanoniT miniWebuli
Zalaufleba ki (legitimuri Zalaufleba), amcirebs konfliqts, vinaidan
is konfliqturi mxareebis movaleobebisa da uflebebis specifikuri
normebis gamoyenebasTan asocirdeba.







89







V Tavis ZiriTadi terminebi

Zalauflebis aRmoceneba
undobloba, muqara, araswori aRqma
socialuri kategorizaciis procesi
konfliqturi taqtika
pirdapiri da virtualuri Zalaufleba
muqara da dapireba
pirovnebis sandooba
muqara da dapirebis specifikuroba, uSualoba, samarTlianoba
TanamSromlobiTi klimati
urTierTobis klimati
sakiTxis kontroli
konfliqturi epizodi
orientacia
moqmedebaTa Tanmimdevruloba
faza
orientacia
urTierTdamokidebuleba
urTierTobis kontroli
sakiTxis kontroli
jildos gacemis meSveobiT miRebuli Zalaufleba
damsjeli Zalaufleba
profesionalizmis (eqspertobis) meSveobiT miRebuli Zalaufleba
kanoniT miniWebuli Zalaufleba
referentuli Zalaufleba

















90





literatura:

1
.Futtd D Vt;uheggjdjt dpfbvjltqcndbt Vjcrdf. 1990.
3. C= V= Tvtkmzyjd= Ghfrnbrev gj rjyakbrnjkjubb= Gbnth= 2000
4. He,by, L., Ghebn, L., Rbv, C. Cjwbfkmysq rjyakbrn. Vjcrdf. Jkvf-Ghtcc".
2003.



91

You might also like