Gražina
()
About this ebook
Adam Mickiewicz
Polski poeta i publicysta okresu romantyzmu (czołowy z trójcy „wieszczów”). Syn adwokata, Mikołaja (zm. 1812) herbu Poraj oraz Barbary z Majewskich. Ukończył studia na Wydziale Literatury Uniwersytetu Wileńskiego; stypendium odpracowywał potem jako nauczyciel w Kownie. Był współzałożycielem tajnego samokształceniowego Towarzystwa Filomatów (1817), za co został w 1823 r. aresztowany i skazany na osiedlenie w głębi Rosji. W latach 1824-1829 przebywał w Petersburgu, Moskwie i na Krymie; następnie na emigracji w Paryżu. Wykładał literaturę łacińską na Akademii w Lozannie (1839), a od 1840 r. literaturę słowiańską w College de France w Paryżu. W 1841 r. związał się z ruchem religijnym A. Towiańskiego. W okresie Wiosny Ludów był redaktorem naczelnym fr. dziennika »Trybuna Ludów« i organizatorem ochotniczego Zastępu Polskiego, dla którego napisał demokratyczny Skład zasad.
Zm. 26 listopada 1855 r. w Konstantynopolu (dziś: Stambuł)
Najważniejsze dzieła: Ballady i romanse (1822), Grażyna (1823), Sonety krymskie (1826), Konrad Wallenrod (1828), Dziady (cz.II i IV 1823, cz.III 1832), Księgi narodu polskiego i pielgrzymstwa polskiego (1833), Pan Tadeusz (1834); wiersze: Oda do młodości (1820), Do Matki Polki (1830), Śmierć pułkownika (1831), Reduta Ordona (1831)
Read more from Adam Mickiewicz
Konradas Valenrodas Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsKrymo sonetai Rating: 0 out of 5 stars0 ratings
Related to Gražina
Related ebooks
SWOT ANALIZĖ 4 ŽINGSNIAIS. Kaip naudoti SWOT matricą siekiant pokyčių karjeroje ir versle. Rating: 1 out of 5 stars1/5Įvairūs apsakymėliai Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsSkaityk Bibliją. Kasdien Melskis ...jei nori augti Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsApie pedagogiką Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsApie tironiją: Dvidešimt pamokų iš dvidešimtojo amžiaus Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsMintys Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsRozmarinas Rating: 5 out of 5 stars5/5Pavyzdinė Santuoka Rating: 5 out of 5 stars5/5Kęstutis Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsTrys Mergelės Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsKonradas Valenrodas Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsVadovavimo menas Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsLiūdna pasaka Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsGeras generolas Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsTie, kurie Apsimeta Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsTie, kurie Išdidūs Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsModernizmo Dvasia: Lietuva 1918-1940 Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsApgultis. Pirmoji knyga Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsKas teisybė - tai ne melas Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsTarp skausmų į garbę Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsVisada yra ką pasakyti Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsGražina Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsAnagkazo (Antrasis leidimas) Rating: 5 out of 5 stars5/5MatulaičIų: Labukų giminės istorija Rating: 5 out of 5 stars5/5Slegianti kaltė. 5 skyrius Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsValytojas 5: Tu kitas Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsValytojas 3: Švarkas Rating: 0 out of 5 stars0 ratingsValytojas 6: Valymas Rating: 0 out of 5 stars0 ratings
Reviews for Gražina
0 ratings0 reviews
Book preview
Gražina - Adam Mickiewicz
Gražina
Adam Mickiewicz
Booklassic
2016
Gražina
Vėjas kas kartą žiauriaus pučia, šąla;
Miglos ant žemės, o mėnuo padange
Per miglas bėgdams, tartum skraiste brangia.
Debesiais dengias, tai temsta, tai bąla,
Tarp rudens oro šalto, nevienodo.
Žemė lyg butas tamsusis išrodo¹,
Debesys rodos lyg judantis skliautas,
Mėnuo lyg langas tam skliaute išpjautas.
Rūmai, statyti ant kalno Naupilės²,
Blizga palšai³ prieš nakties akį švisą.
Šone, ant rėvo⁴, kur volas⁵ pakilęs,
Kėpso šešėliai smiltynę aptiesę,
Vietom’s į rėvą nuo volo nusprūsta,
Kur po pelėsiais vanduo žalias pūsta⁶.
Miestas miegojo, ir pilyj pradėjo
Žiburiai gest, tiktai bokšte, ant volo
Pilies sargai pastatyti budėjo;
Vienkart, težiūrint, jie mato, iš tolo
Lyg koki⁷ žmonės per tyrą atvengia.
Paskui kiekvieną šešėlis juods mirga,
O bėga greitai, matyt tur’ po žirgą,
Šviečiasi aiškiai, šarvais apsidengę.
Žirgai sužvengė, dundėt ėmė sienon,
Ant šlapių žirgų trys jočiai⁸ sėdėjo.
Rėvą prijojus sustojo ir vienas
Ėmęs trimitą tuoj pūsti pradėjo,
Užtrimytavus taip trejetą kartų,
Sargas ant balso⁹ iš bokšto atsuko;
Čerška retežiai¹⁰ rakinti prie vartų
Ir sunkus tiltas nupuola ant tako.
Kad žingeidumą tuščią apmalšint¹¹.
Iš visų pusių sargai suėj’¹², žiūri.
Vienas iš jočių, vyriausias matyti,
Rūbą ir ginklą kuo gražiausią turi:
Skraistė balta, ant jos kryžių tur’ juodą.
Kryžių ant kaklo prie raikščio¹³ geltono¹⁴.
Ant pečią triubą, kuria gandą duoda.
Kirvį ir kardą prie kairiojo šono.
Veikiai kryžioką sargai pažinojo: —
Juokauja, šaipos, o vienas sušuko:
— Ko šit’s šunspusė vėlai taip atjojo?...
Storas nuo kraujo Lietuvių sutuko!
Kad be tarnų, tiktai vienas čia būtų,
Ašmenims kardo tuoj, perveręs širdį¹⁵,
Stumčiau po tiltu, tegul ten bepūtų!
Taip sau kalbėjo, tas neva negirdi.
Bet kur, girdėjo, nes galvą tik krato:
Nors vokietis, žmones kalbant suprato¹⁶.
— Kur Kunigaikštis? — sargų jisai klausia.
— Ilsisi, miega ir naktį nepri’ma¹⁷
Nieko pas save. — Nors būtų vėliausia,
Turit pranešt apie mūs’¹⁸ pribuvimą:
Siuntiniai esam, kelionės mūs’ mierį
Apreikš šis žiedas ant rankos ką žėri:
Jį kunigaikščiui nuneškit, įteikę
Dasižinosit kas mes, ko mums reikia.
Tyka aplink; rūmuos miega kas gyvas;
Bet aukštai, bokšte, kas tai būt per dyvas?
Pas Lietavorą per langą mažytį
Spingsant prigesus šviesa dar matyti.
Šiandien jis grįžo, buo¹⁹ toloj kelionėj,
Reiktų dabartės²⁰ ilsėtis maloniai.
Bet Lietavors nemiegojo. Teisybė,
Siųsta po durim žiūrėt. — Nemiegojo²¹
Tiktai vėlai taip nieks iš sargų jojo:
Ponai, bajorai, visa vyriausybė
Pas jį į rūmus įeiti bijojo.
Siunčia kryžiokas, grūmoja, grasina,
Prašyms, grasinimas baimės n’įveikia²²:
Iš budinčiųjų kad nieks neketina
Eiti, Rinvitą pabudinti reikia.
Senis Rinvitas namie tiek, tiek kare
Naudos tėvynei labai daug padarė, —
Kare muš’²³ priešus, namie vaidus taiko,
Jį Lietavoras aukštoj garbėj laiko,
Taigi, diena būt, naktis, arba rytas,
Viešpačio butas jam vis at’darytas.
Bute tamsu buo; kerčioj tik žibėjo
Mirštančia, balta šviesa žiburėlis.
Lietavors rūškans²⁴ prie stalo stovėjo,
Misli’o²⁵, tai klausė vėl galvą pakėlęs,
Ką apie siuntinius Rinvit’s kalbėjo;
Ruožtais dūsavo, tai raudo, tai balo,
Vėl vaikščioj greitai pakilęs, ant galo²⁶
Žiburį